Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Albert Zholi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Albert Zholi    21/9/2010, 02:12

Dashuria njerėzore

-Dashuria njerėzore ėshtė njė zjarr, njė parajsė, njė skėterrė, ku banojnė gėzimi, dhimbja dhe pendimi i hidhur.

Kjo thėnie e Baurnefeldit m’ish ngulitur thellė nė mendje atė mbrėmje ku muaji i qershive kish paraprirė zhegun e stinės sė thatė. Ngula kėmbėt nė qendėr tė Athinės aty ku tetė udhėt e qytetit mė tė vjetėr tė botės rrjedhin nė sheshin Omonia si nė njė amfiteatėr real duke mė ngjallur pėrshtypjen se i paraprija njė ndeshjeje ndėrkombėshe. Ishte mesviti i 1995-s dhe betejės sė perėndimit tė diellit po i afrohej disfata. Drita kish nisur tė largohej si mikeshė e paftuar ndėrkohė qė gjallėria njerėzore ishte si nė orėt e punės. Njerėzit ngarkuar me hallet e tyre hallakateshin mes njėri tjetrit. Nė hapat e nxitura kumbonte dėshira pėr t’ju larguar turmės drejt qejfeve, halleve, mėkateve, dėshirave, ėndrrave apo ankthpritjeve vajzėrore nė bankonet e bareve. Gjithfarė ngjyrash dhe rracash humane parakalonin aty pari sikur ishte pėrgatitur enkas njė paradė e tillė pėr tė shuar etjen e dallimeve njerėzore. Ai dalloi tezgaxhinjtė bullgarė vetėm nga koka e tyre e qethur shkurt tek fjaloseshin pėr ca dylbinj rusė qė po tregtoheshin suksesshėm nė kthinat e lagjeve. Pikasi maqedonasit me kominoshe pune tė spėrkatura me gėlqere dhe njė turmė afrikanėsh me ato rrelat e tyre tė zhgyera me yndyrė. Grekėt binin menjėherė nė sy. Indiferentė, tė tėrhequr rendnin mes kėtij mishmashi rracash njerėzore ku gėlonte frika, misteri, ankthi. Gjithė ajo kupė e gurtė, e stėrmadhe qė derdhej mė pas nėpėr udhė dukej se dihaste zorshėm.

Nė kėtė mjegullnajė njerėzore vetja mė dukej i vogėl i imėt, i stepur. Ishte hera e parė qė nė qėnien time po rrėzėllonte njė mendim kaq i papėrshtatshėm pėr tipin dhe dėshirat e mia. Kisha njė telepati tė ēuditshme, sikur kohėt pėrziheshin me njėri tjetrin dhe kujtimet shtriqeshin me realitetin nėpėr kėto udhė. Nisa tė endesha mes njerzve. Pėr njė moment u shkėputa nga rrethana e ambientit. Hodha sytė rreth e rrotull pėr tu orientuar dhe pėr tė qartėsuar shikimin. Nė ndalesėn e autobuzit njė burrė i moshuar mbėshtetej tek ndėrtesa afėr staconit. Dukej sikur nga momenti nė moment ngrehina e tij e plakur do tė shembej pėrdhe. Burri kish mbathur njė kėmishė gri tė lehtė me njė kravatė me ca riga tė vogla qė kontrastonin me fytyrėn e tij tė dalldisur nga zalisja. Plaku u kėrkoi disa herė ndihmė kalimtarėve, por asnjeri nuk denjoi tė kthente as kokėn. Tė gjithė vraponin nėpėr halldėshirat e tyre. Flaka nga vetja mėdyshjen dhe stepjen e jashtvullnetėshme qė po mundohej tė mė kaplonte. U afrova tek zotėria i vjetėr. Ai psherėtinte dhe pėshpėriste : -Taksi, taksi ! - pa e shkėputur trupin nga muri i godinės. Kur pashė indiferencėn e njerėzve u afrova fare pranė.

-Mund t’ju ndihmoj?- i thashė me pėrzemėrsi.

-Mė ndihmo tė gjej njė taksi,-pėshpėriti ai duke zgjatur drejt meje dorėn qė i dridhej. Pastaj…

-Nga gjuha dukeni i huaj, shpresoj tė paktėn tė mos jeni shqiptar, - foli me njė zė akoma mė tė zvarrur sikur dilta nga fundi i dheut pėr tė dhėnė njė amanet. -Tashmė filluan tė mė priteshin dhe mua gjunjtė, por nuk e dhashė veten. Re tė errėta vėrshuan nėpėr sytė e mi. Mizėria e njerėzve mu duk si njė deng i madh bari ngjyrė gri. Ishin ato fjalė qė mė preknin, mė provokonin, mė errėsonin mendimin. Shtrėngova dhėmbėt. Ato kėrcitėn si njė shtrėngim zaresh metalikė brenda njė kutie hermetike pėr tė mbėrthyer brenda vetvetes dhe pėr tė mos dalė jashtė zhurmėn tėrsėlluese tė inatit tipik shqiptar kur i pėrēmojnė atdheun. Por i mblodha forcat. Ishte rasti i parė qė thura njė kompromis kaq tė pakėndshėm me vetveten pėr tė realizuar njė gjest fisnik Bėra sikur nuk e ndjeva shprehjen e fundit.

Edhe kur kėrkon ndihmė ky njeri paragjykon dashurinė njerėzore?!!

I futa krahun dhe tė dy u afruam tek rruga. Shtrėngimi i krahut sikur e zbuti inatin shqiptar pėr ti lėnė vendin e duhur dashurisė njerėzore. Turma e njerėzve tek stacioni na hapi rrugėn pėr tė parakaluar lirshėm deri tek bordura. Vetėm tashmė turma e njerėzve shprehte habi dhe na kundronte me vėmendje pėr tė pyetur gjoja se ē’ka ndodhur qė ne nuk e kemi vėnė re !! Ngrita dorėn. Sakaq tek kėmbėt tona ndaloi njė taksi. I moshuari i dha adresėn. Nė lagjen Pagrati… Rruga….- fjalėt e fundit nuk i kuptova mirė.

-Pagrati?!! -mėrmėrita unė me vete. Nėn peshėn e kėsaj mėrmėritjeje qė mė zvarrej nėpėr qėnien time si njė qenush i pėrkėdhelur shtėpiak, mendimet mė fluturuan larg aty nė atdheun tim, nė shtėpinė time, nė njė bisedė qė mė kish bėrė kohė mė parė se tė merrja rrugėn e kurbetit xhaxhai im, partizan nė luftėn e dytė botėrore:

Ishte viti 1940. Vit nė tė cilėn lufta italo-greke la gjurmė tė thella nė historinė e tė dy popujve shqiptar dhe atij grek.. Kur trupat greke i vunė para trupat italiane dhe ato pak trupa mercenare shqiptare tė mobilizuara me forcė u hodhėn pėrkrah trupave greke kėmishėzinjtė e panė punėn pisk. Nė kėtė kohė unė sapo isha larguar nga fronti i luftės dhe po kthehesha nė shtėpi. Dy ditė mė parė nė grykėn e Mezhgoranit trupat italiane kishin marrė njė goditje tė fortė nga forcat greke. Nga tė dyja palėt kishte shumė tė vrarė dhe tė plagosur. Unė me njė belxhik gjerman nė krah po i bija anės sė shpatit tė malit pėr tu kthyer nė Tepelenė. Nė rrėpirėn e faqes sė malit disa qindra metra larg rrugės automobilistike Uji i Ftohtė –Tepelenė, disa metra larg tė ecurit tim nė rrugė dhish, pas njė ferre dėgjoj njė rėnkim tė thellė. Ndaloj hapat. Rėnkimi erdhi dhe mė i thellė nė dėgjesėn time tė vėmendėshme. Ndėrroj drejtim dhe i bie ferrės nga prapa duke marrė belxhikun nė dorė gati pėr tė qėlluar. . Kur afrohem fare pranė shikoj njė ushtar grek mbuluar me gjak. Kur mė pa me belxhik nė dorė gati pėr tė qėlluar ai mė thotė nė gjuhėn e tij:

Mi mu skotos! (Mos mė vra). Unė nuk e kuptova gjuhėn e tij por nga mėnyra se si fliste, nga shprehja qė i mori fytyra sigurisht kėrkonte ndihmė. Kapota i kishte ndėrruar ngjyrė. Ishte lulėkuqe. Ula belxhikun nė shesh dhe i zbėrtheva kapotėn. Plumbi i kish shpuar kofshėn e djathtė dhe gjaku vazhdonte ende tė rridhte. I zbėrtheva pantallonat, grisa kėmishėn time dhe fillova ti pastroj me ujė dhe ti lidh plagėn. Tek vendi ku kish hyrė plumbi hodha duhan tė grirė. Ky ishte ilaēi mė i mirė pėr momentin. I plagosuri mblodhi paksa veten dhe ēehrja e fytyrės i mori njė nur buzėqeshjeje.

-Efkarsito, efkaristo (faleminderit)!-mė tha disa herė. Patjetėr qė mė falwnderonte. Sytė filluan ti shkėlqenin nga gėzimi. Nė fytyrė filloi ti lodrontė njė gėzim ėndėrrimtar. Ndoshta kujtonte familjen, tė dashurėn, miqtė, tė afėrmit. Nė moshė nuk mund ti kalonte tė 22 -23 vjetėt. Vinte i gjatė, me trup tė rregullt, zeshkan, syzi, flokzi dhe njė hundė tė pėrkulur nė majė. Deri sa ra mbrėmja ia ndėrrova dy tre herė plagėn, i laga buzėt me ujė dhe i dhashė nga ajo pakė bukė misri me qepė dhe gjizė qė kisha me vete. Ai mezi e pėrtypte bukėn dhe unė detyrohesha t’ja lagja me ujė. Kur dielli perėndoi prapa malit dhe nėpėr rrugėt e dhive nuk shihja asnjė kėmbė njeriu, e hodha nė krah dhe mora rrugėn pėr nė Tepelenė. Mezi ecja . Herė pas here e ulja nė tokė dhe ecnim tė dy. Krahu i tij rrethonte shpatullat e mia dhe ai ecte me njė kėmbė. Dukeshim tepėr tė vetmuar nė atė natė ku errėsira e malit dhe zhurma e ujit tė Vjosės tė pėrcillnin oshėtimėn e krismave dhe frikėn e ndihnin prita tė paparashikuara. Qielli ishte mbuluar me re dhe Hėna nuk ishte e zonja as tė nxirrte kokėn nė dritare pėr tė parė simpatizantėt e saj apo pėr tė dhėnė njė pėrshėndetje dritėdhėnėse tė sadopakėt nė atė natė pėrpjekjeje, lufte mes jetės dhe vdekjes. Ne ishim shkrirė nė njė trup. Bile gjaku i tij nė tė njėjtat pėrmasa kishte ngjyrosur dhe rrobat e mia. Ai mundohej me ēdo kusht qė tė mbante rėnkimet e justifikuara tė dhimbjes. Bėnte tė pamundurėn pėr tė mos mė shqetėsuar mė tej apo pėr tė mos shkaktuar zhurmė e cila kushedi ēfarė pasojash do tė na sillte. Nuk e di sa orė ecėm ashtu. Orė qė na u dukėn muaj. Nė tė gdhirė mbėrritėm tek shtėpia e njė mikut im nė Tepelenė. Lehja pėrjashta e qenit duke tendosur vrullshėm deri nė shqyerje zinxhirėt e lidhjes e bėnė tė zotin tė dalė pa arritur tek gardhi.

-Kush ėshtė aty ?- foli qė nga dera e brendshme e shtėpisė miku im.

-Hape Novruz hape, Zenuni jam.

Ē’e mirė tė solli nė kėtė orė, mor njeri i mirė? – foli i shqetėsuar mė shumė me vete Novruzi se sa me ne, dhe duke rregulluar edhe njėherė xhaketėn nė krah u afrua tė hapė derėn e oborrit. Sa hapi derėn shtangu.

- Futu ē’pret!- Iu drejtua bashkėfshatarit dhe i kapi krahun tjetėr ushtarit grek. Nė kėtė kohė gjithė familja ishte nė kėmbė. Novruzi iu drejtua gruas:

- Shpejt, ujė tė ngrohtė pėr plagėn dhe bukė pėr tė ngrėnė, -pastaj filloi tė llafosė me mua. Greku nuk na e ndante shikimin. Si duket tashmė ju rizgjua dyshimi i fillimit. Unė pasi hėngra pak bukė dola jashtė pėr tė shkuar tek njė mik i yni, mjek popullor, i cili duhej tė hiqte plumbin nga kofsha. Nevruzi me tė shoqen filluan tė merren me ushtarin grek Unė u ktheva pas dy orėsh. Kur u futa brenda nė dhomė, greku thuajse u ngrit nė tė ndenjura nga gėzimi. Nuk e besonte se erdha. Mendonte se po e tradhėtoja apo kishim dėshirė ta vrisnim.

-Irthe (erdhe) Zenuni !!? –mė tha duke lotuar. Sa ngushtė e ndjeva veten. Kishte tė drejtė. Nė kėtė dreq luftė ēfarė nuk ndodh. Unė isha tre katėr vjet mė i madh se ai. U mallėngjeva. Padashur dy pika loti mė ranė faqeve tė rreshkura nga era e malit. Ato lotė humbėn nė rrėnjėt e qimeve tė faqeve disa ditėshe parruajtur. Ndėrkohė Serveti, mjeku popullor, filloi nga puna. Nuk mund ti pėrshkuaj ato 3 orė punė apo luftė qė bėri Serveti pėr tė hequr plumbin nga kofsha e ushtarit grek. Shpesh herė ai na thoshte emrin. Janaqis Kazanopulos. Mezi ja mėsova emrin dhe mė vonė nė njė letėr cigareje ja shkrova emrin dhe mbiemrin dhe lagjen ku banonte nė Athinė. Banonte nė njė nga lagjet mė tė vjetra tė Athinės, nė lagjen Pagrati. Si duket kishte frikė mos vdiste dhe nuk e merrnin vesh tė shtėpisė. Gjithmonė nxirte nga gjoksi fotografinė e njė vajze dhe e kundronte si fėmijė. Si duket ishte e dashura. Edhe kur Serveti filloi tė heqė plumbin nga kofsha ai nxorri fotografinė nga gjoksi dhe e mbėshteti tek faqja e djathtė. Nė ato orė pėrpjekjeje ai forcėn e gjente tek ajo fotografi qė pėr ato tre orė kushedi sa lotė dhe kripė loti mori pėrsipėr. Tek ajo fotografi ai ndoshta gjente qetėsinė, forcėn, kėnaqėsinė, shpresėn. Kur Serveti mė pincėn nė dorė i tregoi plumbin e nxjerrė nga kofsha ai bėrtit nga gėzimi:

Mana mu. Efkaristo megalo alvanos!-dhe puthi fotografinė e tė dashurės. (Nėna ime. Faleminderit shqiptar i madh). Nė shtėpinė e Novruzit, Jani qėndroi 10 ditė. Pasi e mori veten dhe gjendja ishte qetėsuar ai u nis pėr nė atdhe. Nuk mund ti harroj lotėt e tij. Me mijėra herė mė tha tė shkruaja adresėn dhe ti mbaja mend emrin.

Ine orea onoma. Janaqis, Janaqis Kazanopulos. Efkaristo, ekato fores efkaristo. Iseste me megali kardhja. (njėqind herė faleminderit. Jeni me zemėr tė madhe)!-na thoshte me qindra herė. Edhe gjatė rrugės ai e ktheu dhjetėra herė kokėn prapa, duke na pėrshėndetur me tundjen e dorės nė ajėr dhe mė pas duke e afruar tek buzėt. Tani qė do tė shkosh nė Athinė po pate mundėsi shif njėherė se ndoshta e gjen nėse rron ,- mė pat thėnė xhaxhai 84 vjecar”.

Isha zhytur i gjithi nė meditime kur taksixhiu u nis. Minutat e para isha nė botėn time ndėrsa instiktivisht zotėrisė fillova ti fėrkoj ballin, shpatullat… Ai psherėtinte duke mė thėnė:

-Rrofsh mor bir rrofsh. Kur mbėrritėm tek adresa dhe taksixhiu ngadalėsoi shpejtėsinė, i zgjata atij lekėt dhe i futa sėrishmi krahun tė moshuarit, dhe e nxora me mundim nga taksia. Ai duke parė gjestin tim, nxori portofolin pėr tė mė dhėnė paratė, ndėrsa unė ia futa ato nė xhep. Kur iu afruam derės sė apartamentit, nxori ēelėsat nga xhepi dhe unė e ndihmova tė hapte derėn. Tek mbishkrimi i ziles elektrike, aty ku shėnohen emart e banorėve lexova. P. Kazanopulos. Shtanga! Ai mbiemėr pėrkonte me mbiemrin e grekut qė xhaxhai kishte shpėtuar nė luftė. Edhe lagjja po ajo ishte. Pėr njė moment mendova ta pyesja, por gjendja e tij shėndetėsore si dhe mėnyra e parė e reagimit tė tij, ma ndryshuan mėndjen. Ai futi sėrishmi dorėn nė xhep pėr tė mė dhėnė lekėt e taksisė, dhe mė kėrkoi adresėn. Unė i zgjata kartvizitėn dhe i kėrkova kartvizitėn e tij. Ai me vėshtirėsi e nxori nga xhepi i brendshėm i xhaketės, duke mė parė me vėmėndje dhe dashamirėsi. Pastaj duke i zgjatur dorėn i them:

-Zotėri, nuk mė duhen ato para. E bėra nė emėr tė dashurisė njerėzore. Unė jam shqiptar. Nga ata shqiptarėt qė ti shprehe dyshim dhe mosbesim. Dashuria njerėzore nuk ka kombėsi!-dhe u largova duke i shtrėnguar dorėn me pėrzemėrsi Atij filluan ti rrjedhin lotė nga sytė. U mbėshtet tek parvazi i derės dhe psherėtiu.

-Signomi pedhi mu (mė fal biri im)!-dėgjova zėrin e tijė tė mekur si nė njė hon. U zverdh edhe mė shumė nė fytyrė. Unė u largova me shpejtėsi dhe kur ktheva kokėn ai ende ishte i mbėshtetur tek dera duke mė tundur dorėn qė i dridhej…Pendimi ndihej nė gjithė qėnien e tij. Ndoshta donte tė kėrkonte falje, ndoshta donte tė dinte diēka mė tepėr pėr mua. Ndėrsa unė e lashė vrapin pėr nė shtėpinė time me qera, disa qindra metra larg grekut tė moshuar. Mbiemri Kazanopulos u ngulit fort nė mendjen time. Sa hyra nė korridor menjėherė ngre receptorin e telefonit dhe formoj numrin e telefonit tė xhaxhait nė Tiranė.

-Urdhėro,-dėgjoj zėnė ė tij tė mpakur nga mosha.

-Si je xhaxha? Asimi jam!

-Asim o bir, si je ? Ke kohė pa mė marrė nė telefon. Si i lodhur mė dukesh o bir. Apo kurbeti kėshtu e ka, tė lodh!-Nuk dija ē’ti thoja. Nė fakt e kisha tejkaluar ca, dhe tė moshuarit e ndjejnė mungesėn, sidomos kur bėhet fjalė pėr nipėrit, ndaj tė cilėve e shfaqin hapur dashurinė.

-Mirė jam xhaxha. E kam shkelur pak. Por sot mė ka ndodhur njė ngjarje interesante..

-Ē’farė?!-pyeti ai rrufeshėm.

-Kam takuar njė me mbiemrin e atij grekut Kazanopulos qė keni shpėtuar ju nė luftė. Banonte nė tė njėtėn lagje, qė mė keni dhėnė ju adresėn, por emrin e kishte ndryshe.

-Pyete, pyete, sepse Jani kishte njė vėlla,-foli i gėzuar xhaxhai nga ana tjetėr e telefonit. Oh sa mirė sikur tė jetė gjallė dhe ta takosh. Mė ka mbetur peng nė zemėr, qė nuk kam marrė vesh se si ka ikur ai njeri nė Greqi, pasi u nda nga ne. Pyete, dhe mė kthe pėrgjigje. Mbylle telefonin tani. Hajt se flasim pasi tė marrėsh pėrgjigje. Thuaja tė gjitha sa tė kam thėnė, hė?! Fisi i tij duhet tė jetė patjetėr- dhe e mbylli telefonin. Unė mbeta me receptor nė dorė. Rrija si i hutuar. Nuk dija ētė bėja. Nxora nga xhepi kartvizitėn e grekut dhe lexova Panajotis Kazanopulos. Ula receptorin dhe hapa frigoriferin. Mora njė birrė “Amstel” dhe fillova ta pija gjithė etje. Skena me plakun grek nuk mė nxiti ta telefonoja, diēka mė frenonte. Por nga ana tjetėr nuk mund ti rezistoja tundimit nga nxitja dhe dėshira pėr tė plotėsuar njė kėrkesė tė xhaxhait. Piva birrėn e parė dhe mora dhe njė tė dytė. Me tė nė dorė u afrova pėr tek telefoni. Sa bėra tė ngre receptorin, dėgjoj zilen e tij. E lashė sa tringėllima e tij shurdhuese mbushi mbi katėr herė mė zhurmė hapėsirėn e dhomės dhe u pėrgjigja:

-Parakalo ! (Ju lutem, urdhėro!)

-Qirje Asimin thelo sas parakalo ( zotin Asim dua ju lutem) !- u dėgjua njė zė i vrarė nga ana tjetėr e telefonit

-Asimi jam,-u pėrgjigja unė me zė tė prerė.

-Jam ai zotėria qė mė ndihmuat sot. Mund tė mė thoni ē’farė e keni z. Zenun nė Shqipėri, se keni mbiemėr tė njėjtė?!.

-Xhaxha e kam,- i them me zė tė shtruar. Pėr disa momente heshtje nga ana tjetėr e telefonit. Nė aparat dėgjohej rėnkimi dhe frymėmarrja e vėshtirė e grekut.

-Eh, eh, sot mė vrave dy herė mor bir. Sot nė ditėn mė tė rėndė shėndetėsore mė ndihmove. Xhaxhai yt ka shpėtuar vėllanė tim nė kohėn e luftės. Ai ka vdekur para 3 vjetėsh, por ma ka lėnė amanet tė njihja me ē’tė ish e mundur xhaxhanė tėnd,-dhe nga ana tjetėr e telefonit dėgjova receptorin tė lėshohej nė dysheme.

----------------------------------------

Gjakmarrja

Ajo ditė fundmaji s’mė hiqet nga mendja. Ecja me nxitim nė bulevardin kryesor, pėr tė mbėrritur sa mė parė nė njė lokal pranė Piramidės. Bėnte freskėt dhe pse muaji i nxehtė i verės ishte vetėm disa metra larg. Megjithatė tė rinjtė ishin veshur me mėngė tė shkurtra, ndėrsa pjesa mė e madhe e njerėzve ishin me xhaketa apo me pulovra. Nė lokal mė priste njė shok qė e kisha njohur dikur nė Athinė. Ishte njeri i qetė qė shihte punėn e e vet. miqėsor, por dhe korrekt... Kisha vite tė tėra pa e parė, thuajse mbi 10 vjet.
Kur mė mori nė telefon zėri i tij m’u duk shumė i largėt dhe i lodhur, njė zė sikur se kisha dėgjuar kurrė. Sapo u afrova, ai mė njohu qė larg dhe u ngrit nė kėmbė. Kishte ndryshuar shumė. Ishte plakur para kohe. Si duket dallgėt e jetės e kishin goditur keq. Sa e pėrqafova dhe afrova karrigen pėr t’u ulur, ai psherėtin thelle dhe tundi kokėn. Kishte hall tė madh, kėtė e kuptova menjėherė. Unė e shikova fort nė sy. Ai se pėrballoi dot vėshtrimin tim dhe me kokė ulur filloi tė flasė:
-Mė dėgjo me vėmnedje dhe nė fund po deshe mė jep njė mendim- mė tha dhe ktheu njė gotė ujė me fund. Buzėt i kishte tė plasaritura.
Po tė dėgjoj i thashė:
-Pra 11 vjetėsh, disa kohė pasi u takuam bashkė, vėllai im i vogėl, ra nė dashuri me njė kushėrirėn tonė. Ishte fundi i vitit 1998. Nėna jonė, babain e gocės e kishte kushėri tė parė ( e kishte djalė daje). Tė dy ishin tė mirė, tė paraqitshėm. Kur u muar vesh lidhja, askush s’donte ta besonte. Kishim shumė lidhje gjaku. Fjala mori dhenė dhe nė qytetin tonė tė vogėl, ky problem diskutohej nė ēdo tavolinė. Tė afėrmit u bėnė thirrje qė tė largoheshin nga lidhja dhe vėllait i thanė tė vinte nė Greqi. Ai s’pranoi. Athere vėllai i gocės, njė mbrėmje, i del nė pritė dhe e qėllon me armė vėllanė tim. Vėllai ngelet i vrarė nė vend, ndėrsa vėllai i gocės largohet nė drejtim tė paditur. Edhe sot se gjejmė ku ėshtė. U futėm nė gjak. Babai kėrkonte marrjen e gjakut. Mė takon mua tė marr hak. Por dua tė marr hak vetėm mbi tė, pikėrisht mbi atė qė vrau vėllanė! Po ku ta gjej?! Ai ka ndryshuar gjeneralitet dhe kushedi ku ėshtė! Eh, gjakmarrja!!!. Njė fenomen i tillė i ka ndoh dhe njė mikut tim nė veri. Motra e tij dashuroi, njė tė afėrm. Ai deshi tė vrasė motrėn…dhe motra ėshtė larguar pėr vite tė tėra nė njė shtet perėndimor… Si thua ta kėrkoj, apo ta fal? Jam lodh 11 vjet Mė jep njė mėndje.-dhe nga sytė i dolėn lotė. Eh, nga njėra anė vėllai qė mė duket sikur thėrret merr hak, nga ana tjetėr unė njeriu, qė s’mund tė vras as njė zog….Por mė shumė prindėrit qė me shikim e tyre mė thonė: Akoma ti?! Zakoni….!!! E dėgjoja dhe s’pipėtiva. Heshtje. Tani shikonim njėri tjetrin nė sy..Ai me lotė, unė nė dėshpėrim.
Gjakmarrja…Ky fenomen i shėmtuar vazhdon edhe tashmė nė vitin 2010, vazhdon ende dhe pse me pėrmasa mė tė kufizuara. Sa familje janė ende tė ngujuara nė gjithė Shqipėrinė? Me qindra. Gjakmarrja…Gjak nė emėr tė asgjėje….Marrje jete pėr njė fjalė, pėr njė dashuri…Sa zakon…! S’di se sa mė rėndon ky emėrtim kur mendoj se jam shqiptar…
-Dėgjo miku im-i thashė. E di qė edhe nė vitin 2010, tek ne egziston gjakmarrja. Por ti duhet tė gjesh forca ta flakėsh nga vetja. Mos vra me dorėn tėnde. Mos merr jetė njeriu..Gjej forca dhe fal. Nuk mund tė shkojmė nė Evropė me psikologji tė tillė. Gjakmarrja duhet tė marrė fund….Ai u drodh nga kėto fjalė dhe u ngrit vrikthi nė kėmbė…

©Albert Zholi



p.s. krijimi u dėrgua nė adresė tė forumit nga autori.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
 
Albert Zholi
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: