Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albade.com".  Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.
Share | 
 

 Visar Zhiti

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:06

Per hater te lumit,
dhe per poezine e Visarit( qe nuk kam si te mos e dua)!!

ATJE NE KOSOVE.

Atje, cudi,
je dhe pa qene. S'eshte larg
fare.Dhe s'te duhet te udhetosh
gjithe jeten. S'eshte ishull.
Vazhdimi yt eshte, neper gjak
dhe s'di te arrish atje
si ne enderren e nje planeti
tjeter.Bota

ndjek me ankth beteja qe perseriten
pa meshire.Si te ishin hije gladiatoresh
dhe tigrash te padukshem. Cahet mishi i
popullit, Shqyhen gojet e pushtimit
breda teje
dhe mbi peisazhin e hershem,
te permbysur.

Meridianet te gurte-
shkallet te amfiteatrit.
Zeri im ze syte me duar
per te mos pare vrasjet.
Une bie mbi veten,
Te tjera vetvete bien mbi mua.
Kufomat e mija te pafundme
behen muri rrethues i vdekur
i nates se asgjese.


(zgjedhur nga vellimi poetik, "Si shkohet ne Kosove"
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:10

CIGARE BURGU

--------------------------------------------------------------------------------

Grise nje cope gazette
Vure pak duhan
Te mbledhur nga gishtat e flakur
Dhe drodhe nje cigare

Lajmet
T’u futen ne mushkri
Si tym I hidhur

Dhe atdheu kollitet I semure


----------------------------------------------

SI SHK-OH-ET NĖ KOSOVĖ

-baladė-


- Ti, kalė i bardhė, Pegasi im,
si shkohet nė Kosovė, tregomė!
Malli mė ka marrė pa qėnė kurrė.


- Pėrtej varrit tė atit tėnd
varret e tjerė u rritėn dhe u bėnė male.
Pas maleve ka varre prapė si retė
nėpėr luginė.
Shtegtojnė varret nė qiejt e ulėt
dhe ta ngatėrrojnė udhėn.
Avionėt kthehen pas tė hutuar
nėpėr mjegull nate.
Karvanėt e veturave janė kthyer nė shkėmbenj
si kuajt e krushqėve nė mallkimin e lashtė.
O Zot! Dardhat dimėrore dhe mėllenjat
janė bėrė fushė me ofshama
tė gjuhės time!


- Ti, yll blu i fatit mbi ballė tė Atdheut,
si shkohet nė Kosovė, tregomė!
- Kur tė kesh njė plagė tjetėr tė re nė trup,
ndiq udhėn e rrėkesė sė gjakut,


qė gjithmonė arrin para meje
dhe mė pret atje - gurgullimė jete.


Marr dy pishtarė tė shuar dardanė,
i ngjyej nė gjakun tim
dhe ndriēoj udhėn. Ndizen krahėt,
flakėt bėhen flatra,
unė bėhem shqiponjė prej dheu
dhe ndiej ciklonet e stepave
si duan tė ma brejnė emrin prej guri.


NĖ NJĖ TAKIM NDĖRKOMBĖTAR POEZIE

A.

Tė bukura janė poezitė e botės,
gjithė mister si sy dashurie.
Por kur lexon poeti i Kosovės
loti rrjedh e pėrndriten hijet.


Tė ēuditshme janė poezitė e botės,
si ashensorė tė ēojnė nėpėr yje.
Por kur lexon poeti i Kosovės
ferri tronditet, portat Skee thyhen.


Paradokse janė poezitė e botės,
kollona ajri tempujsh t’vėrtetė.
Por kur lexon poeti i Kosovės,
ujvara Agimesh derdhen mbi jetė.


Alvito, 28...




* * *

Me kalė,
me tren?
Si shkohet atje?
A janė tė lartė muret rrethues? Nė postblloqe
sa cerberė na presin?


Trenat,
kur futen nė tunele, nuk dalin mė.
Shinat humbin si rrėke tė zeza dhe bien nė ferr.
Kuajt nuk kthehen
me kalorėsin e vrarė, por na i vjedhin bashkė me legjendat
nė kufi.


Po si tė shkoj?
Ėshtė amanet
i gjithė tė vdekurve tė mi. Dhe ata janė
mė shumė se tė gjallėt. Avionėt atje s’ulen.
Si nė kohė tė keqe gjithmonė. Semaforėt janė tė verbėr
si syri i pėrgjakur i qikllopit.


Tė hipi mbi kurrize zhgabash,
mes flatrave tė tyre tė mbahem? Tė bėhemi bashkė
me dy kokė si nė flamur.
Por nė malet e mia s’kam parė mė zhgaba
dhe mua s’mė lėnė tė largohem nga puna... si i lidhur
nė direkun e njė anijeje. Veshėt i kam tė zėnė si me dyllė
me dy kufje tė zeza. Dėgjoj lajme dhe muzikė.


Ē’t’i them erės, psherėtimave tė mia,
reve tė dėshirave humbur qiejve,
ylberit delikat tė guximit?


Njė letėr si ta nis pėr atje, tė vogėl fare sa puthja.
(Pėllumbat korrierė
ngrohin vezėt nė foletė e plagėve...)


Ē’mė kėshillon udhėrrėfyes i pėrrallave shqiptare?
Ah,
muza
do tė mė ēonte dot
nė vendet e munguara...?


Nė ėndrra
mos shkohet vallė veē me ėndrra?


25. 07. 2000




* * *


Darda-
-nia...
Prapa
mnia.


Shqipė-
-ria...
Gjithė
(I)liria.


Kos-
-ovar...
Mos
var(r)!




* * *



Mė njohu
qeni i gėrmadhave,
edhe pse s’mė kishte parė kurrė.
M’u hodh te kėmbėt,
lėpiu me gjuhė
mallėngjimin tim dhe lehu i ngazėllyer.


Qetėsohu, qetėsohu,
ngushėllim i errėt imi,
lozonjar i tėri.


Sa kohė u bėnė
qė ledhatoj hijen time,
pėrpara prin
dhe mė pret si qen shtėpie
nė qoshe tragjedish?


Unė i hedh
maska tė lumtura.
Luaj me to,
rrokullisi me putrat e pista
sarkazmave tė truallit.



PEMĖT VAJTOJSA


Pemėt
mė tė trishtuara nė botė
janė nė Prishtinė.


Vajtojnė rrugėve,
janė vetė vajtimet.


Nė trup u dhembin
si fasho plagėsh
lajmėrimet e bardha tė vdekjeve.
O Zot! Do tė varrosin
pėrsėri ata qė i vranė
dhe i hodhėn nė gropat e pėrbashkėta
tė luftės!


Nga vdekja
tė heqėsh vdekjen.


Varroset shpesh kėtu e njėjta pafajsi,
ma thonė pemėt, Hekubat e vajtimeve.


Dhe unė ngrij si ato rrugėve tė Prishtinės.



VARRIMET PĖR SĖ DYTI...



Asnjėherė tė mos vdesėsh,
tė varrosesh dy herė.


I masakruar
tė endesh hije
nėpėr harrimet e pėrgjakura.


Tė tė hedhin dheun e mirė
mbi fytyrė
e krimi tė mos mbulohet.


Fusha e Kosovės
ka qindra vjet qė mbillet me tė vrarė
dhe ajo rrit veē grurin e jetės.


Unė mbledh si kallinjtė amanetet,
i bėj tufė dhe qaj.


Tė vrarėt nuk vdesin!



SHIU I PRISHTINĖS


Le tė mė lagė shiu i Prishtinės,
ecjen ma bėn tė perėndishme.
Perlat e tij si emocion shndritės
ranė mbi supet e ardhjes time.


Mos mė futni nė klube, ēadėr nuk dua,
le tė mė lagė shiu i Prishtinės.
Dhimbja ime kaq shumė u gėzua
ashtu si shpirti i vetėtimės.


Vėshtroj statujat, i tėri goditės,
u heq shpatat, tė hekurtat kėmisha.
Le tė mė lagė shiu i Prishtinės,
i shenjtė, i shenjtė si pėrtėritja.


Humba mes resh, anonim i gjithė,
si vjeshta u bėra, mė mahnitės.
Qė fatin tim tė njoh, tė bukurisė,
le tė mė lagė shiu i Prishtinės.



KUAJT E MITROVICĖS


Kuajt nė Mitrovicė,
mė tė hijshėm se ideja e Kuajve tė Triumfit,
tė shėndetshėm dhe tė urtė,
me xhufkat e verdhėllemta mbi ballė
si njė tufė rrezesh hyjnore.


Kuajt nė Mitrovicė,
mė tė edukuar se ushtarėt e huaj tek ura
qė s’lėnė shqiptarėt
tė venė nė shtėpitė e tyre
nė lagjen me sėrbė. Urat


gjithmonė i kam krahasuar me kuajt shekullorė.
Kali tė ēon nė bregun tjetėr tė njė legjende,
tė fut nėpėr qytet, sado modern qoftė.
Dua tė rend pas kuajve tė Mitrovicės,
tė tėrheq bashkė me ta ngjarjet
drejt ngjarjeve tė tjera mė tė mira.


Kuaj fisnikė tė Mitrovicės,
adhurimi ndaj jush
do tė mė bėjė sonte kentaur:
gjysma zell shtegtimesh me patkonj floriri,
gjysma tjetėr dhėmbje
e madhe njerėzore.



Mitrovicė, 20. 11. 1999




FĖMIJĖ TĖ LINDUR NGA PĖRDHUNIMET


Fėmijė
tė lindur nga pėrdhunimet,
si iu shkėlqejnė sytė!?
Ta krahasoj me tė kėlyshėve tė ujqėrve,
mė vjen keq, shumė keq,
jeni fėmijė...
Po as te ujqėrit nuk ndodh kėshtu?


Etėrit tuaj - tėrbimi i krimit
e nėnat - pafajwsia e kapur robinjė.

Qe ēmendur Perėndia e Luftės, Aresi!


E si mund ta besonim
se s’do tė ishit mė fruta tė shenjtė
tė dashurisė?
Qė edhe shtrigat mund tė lindnin,
por urrejtja e madhe tė bėnte fėmijė? E pamu...
...ndur, o Zeus i zi!... pranė kufomave e shtėpive
qė digjen,
ai zjarr ju lindi, i betejave
dhe ftohtėsia e vdekjes bashkė.
Nė ē’shtėpi fėmije do tė rriteni,
ėngjėj tė sė keqes?
Vėrtet, kur tė rriteni,
adritė tė padėshėrueshėm,
kė do tė kėrkoni tė vrisni,
etėrit apo nėnat?
Foshnja tė paligjshme,
dhe lufta pėrligjet. As nė tragjeditė e lashta
nuk ndodh kėshtu,
orestėr tė vegjėl, klitemnestra, edipėr,
prapė ėshtė pakė dhe mė keq.
Ē’do tė bėjė Medea me ju, medet!?
Po unė si t’ja u tregoj pėrrallėn
e Kėsulkuqes? Mos u trembni, s’janė hapa
ushtarėsh, po vjen kali
qė sjell Konstandinin me Doruntinėn!
Po ju ē’vėlla e motėr kini?
Thikat, armėt?
Me fishekė do tė luani?


1 fishek + 1 vdekje + njė kukull e therur.
2 fishekė = 2 vdekje x dy ēerdhe tė helmuara.
3 fishekė + 3 vdekje = tre shkolla tė vrara,
pastaj njė popull i masakruar
dhe mbetet njė bajonetė
nė barkun e njė gruaje shtatzėnė.


Lindja ka dhėmbje,
po jo kėshtu!
Lindja ka gjak dhe ulėrima,
po jo kėshtu!
Si mundėn dhe i shndėrruan
nė makina tė dhunės dhe shkatėrrimit?
Bomba hodhėn mbi mitrėn e Afėrditės?
Kufoma e dashurisė
shkelet me ēizmet e luftės.


Qė pastaj tė urrejmė dhe fėmijėt...
Oh, e pamundur!


Kur do tė lindim
edhe njėherė mirė? Kur(rė)?



* * *


Ēdo njeri
ka Itakėn e vet, thonė poetėt.
Por dhe njė Kosovė ka brenda vetes
ēdo njeri. Qė


tė arrish nė Itakė
duhet tė ravgosh gjithė jetėn nėpėr dete vuajtjesh
e ishuj tė papritur magjish.


Pritja
thur ditėn dhe shthur natėn qilimin e vet prej kohe,
endur me tejzat e nervave dhe arteriet e gjakut.
Me fijet e fatit.
Kurse nė Kosovė je
e Kosova s’ėshtė. Ta kanė marrė
pa e marrė dot. Ėshtė vazhdimi yt e
ti si nė ngėrē nuk vazhdon dot. Ē’udhėtim
tė ēon nė Kosovėn tėnde, ku duhet tė shkelėsh,
o njeri? Mbi kufomat e vetvetes?
I pėrzunė njerėzit e Kosovės. Bosh donin ta linin. As
varrezat nuk janė aq bosh. Katakombe
tė harrimit gjakatar. Gėrmadhė
donin ta bėnin si Trojėn. U mblodhėn ushtritė e lashta
dhe Troja u shėmb. Me turmat ikte dardani Enea
pėrmes flakėve me tė atin mbi shpinė,
dilte matanė detit
dhe themeloi Romėn, thonė legjendat. Iknin
kosovarėt me etėrit pleq nė kurriz dhe
fėmijėt nė krahė, (rėndonte e shkuara
dhe e ardhmja me-Zi mbahej), ēanin
pėrmes baltrave
dhe barbarisė sė huaj. Por


u mblodhėn ushtritė e botės,
nisėn njė luftė tjetėr
dhe Kosova shpėtoi.


Fėmijėt
kėputin copa dėrrasash
nga Kali i pėrēudnuar i Trojės
dhe lozin si me shpata. Shkėrbejnė luftėn.


Gjallė ėshtė
ajo Kosovė brenda njeriut.



FUNDI SI FILLIM


E kuptove
ē’ėshtė...? Ti e dite truall,
por mė shumė qėnka shpirt.
U pėrsėrit Beteja e Madhe, e dikurshmja,
qėllimet ishin ndryshe aq sa dhe armėt,
veē betejat e pėrditshme janė njėlloj
dhe fryma, fryma, e jotja dhe e gjithēkaje tė gjallė,
por dhe e sendeve. Vdekje s’ka.


S’ėshtė simboli kėtu,
por vetė thelbi me qytetet
si shfletim i historisė,
e cila ka mallkimin tė jetė pėrherė e tashme.
Ėshtė emblemė, do tė thuash ti, jo, ideal,
akt. Provė e botės. Jo dhe jo! Janė rrugėt
mė shumė, janė njerėzit shumė mė shumė,
ku urrejtja shkrin e bardhė
si bora dhe bari i dashurisė mugėllon kudo
livadheve dhe parqeve
deri dhe te flokėt.
Mos e krahasoni hėnėn me kosėn e vdekjes.
Nuk kam frikė nga vdekja,
nga jeta kam mė frikė. E ardhmja vjen
prapa shpine. E kuptove?


Ėshtė njeriu pėrgjysmė
nė kėrkim tė gjysmės tjetėr, pėrtej miteve,
qofshin dhe modernė. Po na shikon,
e njohe? Je ti, unė. Ėshtė ēdo vetvete
krejt e veēantė
nė njerėzimin e njėjtė. Qė
meriton gjithė qiejt, Perėnditė
e sė Mirės, (brenda nesh janė, zgjohini!),
ujrat e jetės, shkumba e valėve gjithmone krijon
ēudira dashurish,
duam parajsėn nė tokė, qė ėshtė gjendja jonė normale,
praruar me diej
dhe drejtėsinė duam, tė thjeshtė si natyra apo si epitafi
dhe bukuritė qė gjithmonė janė hyjnore


deri nė Fundin pa Fund.



Nje bore e cutishme qe bie se prapthi

Ka rene bore,
ka rene bore,
cuditerisht eshte e bardhe sikur ne
te ishim te lire,
ka mbuluar pemet qe s'kane bere asnje krim
dhe supet e te burgosurve
qe mbajne krimet e te tjereve.
C'bore e bukur! Dhe telat me gjemba befas i zbuti,
i shkelqeu, sikur te ishin ornamente.
Jashte qytetet qeshin.
Qytetet lozin
dhe statujat do kene zbritur nga piedestalet
dhe qellojne me topa bore. Statujat,
ne qofte se s'kane vrare te tjeret
per t'u ngritur lart.
C'mrekulli! Cdo gje eshte bere me e bute, me njerezore,
vetem njerezit kane ashpersine e shtetit
qe bora s'ka c't'i beje. Po dhe shteti
s'e ndalon dot kete frymezim bardhesie, fluid
qe vjen nga qiejt
e keshtu do te jete gjithmone.
Pavaresisht se tek une ka rene bore e zeze
se prapthi, ka dale nga toka
si muzg i derrmuar,
funebėr...


-----------------------------------------------------------------------------

Shkeputur nga libri i Visar Zhitit: Rruget e ferrit (Burgologji)


- Hyrja nga autori, f. 5-6

- pjesa ku pershkruan marrjen ne pyetje qe iu be nga hetuesi mbi shkrimtarin Ismail Kadare (qendrim mbi romanin "Dimri i madh",
"Dimri i vetmise se madhe" f. 68-70

- si dhe dokumenti i pergatitur qe do te shfyrtezohej per te ngritur akuzen, per te bere arrestimin dhe burgosjen e tij f. 80-89







f.5-6


Nė burg, pėr ēudi, kishim dhe libra, tė vėrtetė, por dhe tė pazakonshėm, qė sė bashku bėnim njė (anti)jetė prej letrash e tė dėnuarish, njė pėrzjerje e dobėsisė me dhunėn. Tė dėnohesh pėr shkrime e shkrimet ta vuajnė kėtė shkak, dėnimi tė jetė hedhur mbi letėr e letra tė tjera tė mbartin prangat e njeriut, pastaj tė shkėmbesh vėndet dhe shpirtrat me heronjtė, tė lexosh, mė i zbehtė se fletėt, ti fantazmė dhe libri fantazmė e me gishtat qė drishen, tė lėsh njolla tė errėta mbi fjalėt e shtypura, ngaqė ne, kur dalim nga nėntoka, (turmė e leckosur vdekagjallėsh), asgjė nuk na lan dot. Asnjėherė. Se dheu i burgut ka pėrfshirė gjithė trupin e jetės, qė nga vijat e fatit e deri te idealet dhe, ashtu si me minjtė e sėmurė apo me urdhėrat e shtetit, pėrhapet nėpėrkudo mjerimi i tij memec. Por unė do tė doja tė rrėfeja pėr librat kėtu, pėr hir tė njė tė vėrtete, edhe pse e lemerishme. Si i ndėshkojnė, si marrin shenjtėrinė e ikonave tė fshehura, ribėrjen e librave, hapjen e tyre ndryshe, ja ashtu si qelitė, dyshemetė e tė cilave i mbushin me ujrat e ferrit e pėrsipėr pluskojnė gjethe dhe degė tė kalbura tė rėnkimeve tona. Eshtė e pamundur tė mos shtangėsh para martirizimit tė njerėzve tė letrave, tė atyre, qė krijojnė dhe atyre qė lexojnė, tė dėnueshėm njėkohėsisht, qė ngarkohen me atė peshė si me gurėt e Sizifit minierave tė burgut, ndėrsa djajtė vazhdojnė t’i pėrndjekin shkrimet, i gjykojnė, i gjymtojnė, u hapin plagė tė mėdha, shpesh pa lindur ende. Duan t’i zhbėjnė. Betejat, por edhe humbjet, nuk mun tė shmangen. Dhe unė jam spėrkatur me gjak librash tė vrarė. Dėshmia qė po shkruaj si ai skllavi i mbėrthyer para njė kompjuteri tė ėndėrrt, (me ekranin tė zbrazėt plot verbėri homerike dhe gjithēka mė shfaqet e gėrryer mbi rrasa tė lashta, nėpėr pergamenė epokash, po, po mbi lėkurėn time tė shqyer), ky rrėfim pra, nėse do tė bėhej njėri nga ata lumenj, sipas bestytnisė, do tė dėshėroja tė kundėrtėn e ēdo shkrimtari: qoftė Lumi Lete, dua tė them, tė harrohet, harrojeni sa mė parė! I dėgjoi krrokamat e hekurta tė portave pambarim tė burgut, tė cilat gjitmonė i hapim ne me vetet tona tė tjera e na shtyjnė brenda tė tjerė, qė jemi po vetė ne? Unė ika. I ēmendur. Nga pas nuk dua asnjė vdekatar.




f. 68-70


Ē’hall i madh dhe i vjetėr qėnkėsh tė shkruarit. Njė masakėr pėr jetė a vdekje. Qė vdekja tė vdesė nė jetė e jeta tė jetojė nė vdekje.
Ishte e pesta herė qė hetuesi mė merrte nė pyetje gjatė kėsaj nate. Mė kthenin nė qeli, mė linin pak, aq sa mendohej se do mė kishte zėnė gjumi, dhe njė ēizme te koka mė godiste lehtė. Ishin minjtė qė mė ēukisnin. Pastaj vėrtet maja e ēizmes sė policit. Ēohu! Trupi mė mbetej kėtej nė gjumė e kokėn ma merrnin dhe ja ēonin hetuesit. Njė herė thashė tė ēoj trupiin dhe tė mbaj kokėn tė shplodhet, jo, jo, duam kokėn, thanė ata, tė dyja, tė dyja, e vendosi hetuesi herėn e pestė, afėr mėngjezit.
-Meqėnėse ti je armik dhe e kupton mė mirė se ne – vazhdoi ai, seriozisht i pagjumė, - duam tė na komentosh se ē’do tė thotė Ismail Kadare nė romanin e tij „Dimri i madh“ me atė skenėn kur ai malėsori zbret nga Bjeshkėt e Nemura e do qė tė takojė Enver Hoxhėn nė Tiranė dhe roja me automatik e ndal ashpėr, ndėrsa binte shi?
Shkrofėtiva pėr t’u bėrė esėll. Pa u menduar do tė doja tė pėrgjigjesha se ju, zoti hetues, vetė po thoni, ashtu siē porosit Partia, se ka armiq, tė jashtėm dhe tė brendshėm, dhe udhėheqėsi i popullit mbrohet nga vetė populli i tij, qė nė roman pėrfaqėsohet nga vetė ushtari. Ushtarėt janė bij tė popullit tonė trim dhe liridashės. Ajo arma nė duar e tij simbolizon, jo, jo nuk simbolizon, s’jemi nė simbolizėm kėtu, e di qė ėshtė e ndaluar, por tipizon, ėshtė tipikja, vetė vigjilenca revolucionare, diktatura e proletariatit, qė nuk tėrhiqet as nė shi e furtunė. Unė kurrė s'do t’ju them se edhe ne variantin e dytė tė romanit „Dimri i vetmise sė madhe“ qė ju e kritikuat, Enver Hoxha mė duket si ata dikatorėt e amerikės Latine, i rrethuar me gardė tė armatosur deri nė dhėmbė, i veēuar dhe jo „gju mė gju me popullin“ siē thotė ai vetė dhe ju i mbani ison, etj. etj. Dhe ajo mbledhja e 81 partive nė Moskė ku Enveri juaj shkėlqen, Kadare e ka pėrshkruar si njė masakėr komuniste, unė kėshtu e shoh, jo sepse jam armik, por kėshtu mundem, kėshtu mė del. Edhe iluzionistin mė tė ndershėm e bėn tė mendohet dhe tė vuajė nga ai llahtar absurd tė komunistėve nė atė internacionale dinozaurish. Pėrse Besniku, pėrkthyesi i Enver Hoxhės, protagonisti i romanit, bėhet i heshtur kur kthehet nga Moska? Pėson zhgėnjimin mė tė madh, sa harron dhe tė fejuarėn dhe ndahen. Shkak ėshtė ajo mbledhje e 81 pėrbindshave gjithė kthetra, dhėmbė e citate tė llahtarshėm. E ne tash e mbrapa do tė bėnim jetė ushtarėsh tė varfėr si nė rrethim. Atdheu do tė bėhej kazermė, ēmendinė a burg. Parandjehet. Ē’shtet jeni ju kur detyroni njė mėsues fshati, tė arrestuar, t’i japė Policisė Politike Sekrete opinione pėr Shkrimtarin mė tė madh tė vendit. S’di shteti tė mendojė? „Dimrin e vetmisė sė madhe“ epati ndėr duar e gjithė Shqipėria, kudo nėpėr shtėpira, biblioteka, shkolla, nė tren. Dhe sa mė komunist ortodoks tė ishe, aq mė shumė nuk e pėlqeje atė roman. Nuk e kam librin kėtu, po egjej nė ē’faqe ėshtė, shih ē’shkruan pak a shumė: nė socializėm zhvillohet njė luftė e egėr dhe e papajtueshme mes tė aftėve dhe tė paaftėve. (Pra jo lufta e klasave). Dhe ata qė lodhen tė parėt janė tė aftėt. Ja sistemi juaj, ja u ka thėnė fare qartė, ē’doni nga mua? Kjo ėshtė ulėritėse. Tė paaftėt bėjnė pėrpjetė, atje ku ėshtė Partia dhe Enver Hoxha. Ai, diktatori, vėrtet pėrshkruhet monumentalisht nė roman, por unė e sho me frikė, se ai ėshtė vėrtet si statujat, bosh nga brėnda, pa argument. Ē’absurditet dhe sa tragjike tė vuajė njė popull i tėrė nga qė Enver Hoxha kundėrshton Hrushovin, sepse do tė rrijė nė krye patjetėr, me ēdo ēmim. Dhe gjoja grinden pėr doktrinėn e Stalinit. Pas kėsaj vendi shkon mė keq, sakatoset, u vranė bijtė mė tė mirė. Prej tyre jam arrestuar edhe unė. Ē’duan tė bėjnė me Kadarenė? Mirė Atij nuk i besokan, por ata s’i besojnė as vetes, por u pėrgjėrohen dhunėrisht njė tė pranguari tė uritur dhe tė trembur, qė pret me ankth gjyqin pėr ta dėnuar? Dhe prandaj e kanė rrėmbyer, e mbajnė mbyllur dhe e torturojnė vetėm e vetėm pėr ta hedhur nė humnerat e nėrgjegjes kolektive, nė subkoshiencė e delir, qė tė zbulojnė pjesėt e ajzbergut nėn oqeanin e dhunės dhe tė gjakut?
- Por kur funerali i plakės Nurihan, pėrfaqėsuese e klasave tė pėrmbysura te ne – po mbante shenime djallėzisht inkuizitori im, ė ndesh me veturat e Ambasadės sovjetike qė po largohen pėrgjithmonė nga vendi ynė pas prishjes...arkivol i zi, veturė e zezė...? E?...Si, si? Vdekja pret nė tė ardhmen pėr tė qortuar...kė? Tė sotmen. S’tė kuptova. Dhe tij je ndikuar nga Kadareja, por nga gabimet e tij si shkrimtar qė Partia i ka kritikuar vazhdimisht.
Nė qeli mendova se do tė qetėsohesha disi, por u bėra mė keq. S’mė linin tė shplodhesha, tė shtrihesha drejt e mbi dėrrasa, sepse bataniet m’i kishte hequr hetuesi si ndėshkim. Pėrse mė kannė arrestuar, pėr fajet e mia apo tė tė tjerėve, mėrmėrita. Rrobat mė qenė shqyer edhe mė, ndoshta dhe mishi, duhej tė mė dukeshin brinjėt. Aq pis dhe me pluhur isha bėrė sa po mė dukej se po i rikthehesha baltės, prej sė cilės qemė bėrė. Jeta jote tani po fillon nga kjo karrige hetuesie tani, mė kishte thėnė hetuesi. Jo nga djepi? pyeta unė. Jo, tha ai i sigurtė. E di, thashė. Kėta prishin gjithēka te njeriu, tė ardhmen s’e lėnė tė vijė, tė kaluarėn e masakrojnė. Mu nėpėrmend, megjithėse s’doja tė kujtoja mė, nė djall tė gjitha, qė „Dimrin e Vetmisė sė Madhe“ e kisha lexuar vetėm natėn si njė kob tė mrekullueshėm. E dinin kėtė gjė? Duhej ta dinte hetuesi? Pa dalė ende librarive, njė studnet nė dhomė me mua, qė kishte kultin e shokut dhe tė librit, Kujtim Dashi, s’di si e mori, nėpėrmjet njė tė njohure nė kryeqytet, andej nga stabilimenti i shtypshkronjave dhe nga padurimi, ndėrsa ai e lexonte ditėn, unė e merrja natėn, gjithė natėn. Pastaj dremisja nė auditor, gjatė leksioneve tė mėrzitshėm pėr realizmin socialist. Kur erdhi njė Sekretar i Parė e desh tė takonte studentėt e rrethit tė tij, s’di tė ē’rrethi, por qė mungon nė Ferrin e Dantes, shefi ja paraqiste njė e nga njė duke dhėnė dhe ndonjė karakteristikė, ky student ėshtė kėshtu, ky student ėshtė ashtu, i mirė, por...ka njė tė keqe, pėlqen Kadarenė. O Zot, shpėtomė nga kėto marrėzira! Dhe kėtu mė duhet t’i kujtoj. Tė paktėn tani jo mė! Qe bėrė Pleniumi IV dhe „Dimri...“ ishte ndaluar. Do ta njohėsh tjetrin, thoshim nė mes nesh, shih ē’qėndrim mban ndaj veprės sė Kadaresė. Ai na mėsoi tė lexojmė, kisha thėnė nė njė debat me studentė tė Tiranės. Ē’bėn ai tani? Ē’po shkruan nė studion e tij tė mesnatės, tani, nė kėtė orė, ndėrsa larg, shumė larg, pas malesh e malesh, nė njė qytet tė vogėl verior, qė s’paskėsh qenė dhe aq shaka, kur e quanim njėri tjetrin „Kuksburg“, nėnėdhč, njė ia rrestuar rreket, me shpirt ndėr dhėmbė, se si ta mbrojė, sado pak. Kurrė s’i kisha pėrfytyruar lidhjet e mia me tė kėshtu. Endėrroja takime. Ah, mjaft! Po luaj mėndsh. Kupto ku je? Mė mirė e kundėrta. So ta shihni Kadarenė ku do tė pėrfundojė, thėrriste ndonjė pedagog-shkrimtar korridoreve...tė birucave.




f.80-89


I dėrrmuar, vendosa tė mos bėj asgjė. Po rrija mė kėmbė nė mes tė qelisė. Nga trupi im vareshin poshtė vena tė shkulura dhe pastaj tė kėputura keq, inde, nerva, fije lidhėse tė shqyera me dhėmbė, damarė tė pėrgjakur nga rridhnin ndjenja dhe mendime dhe tėrė siguria e ruajtur deri mė tani. Ndjehesha fajtor. Pse s’ndejta urtė mes urtėsisė prej vdekjeje. Pse guxova tė jem normal herė herė mes ēmendurisė sė pėrgjithshme? Dhe po ndėshkohesha me tė drejtė. S’kisha pse tė kėrkoja falje apo mėshirė. Me shpejtėsi trallisėse po vazhdonte hemoragjia prej vetvetes. Po boshatisesha mrekullisht. Ēengela e ganxha e kavo tė tjera tė padukshme qė mė lidhnin dikur me botėn dhe nuk mė dukeshin gjė, tani qenė kėputur dhe unė mes tyre, me kėmbėt ngatėrruar nėpėr to si nė njė kuth kaotik, kisha shtangur. Nuk ndjeja mė gjė. Kishin vdekur dhe valėt nė ajėr. Nė njė cep tė vuajtjes, qė kaq shpejt u bė e dikurshme, gjeta pėrēartjen e njė poezie pėr gjyqin tim. Mė priste kjo ditė e ferrit qė nė gjallje. Nesėr do tė dalėsh nė gjyq, mė tha polici i shėrbimit. Mė buēitėn tėmthat. Pėrse? Kėtė e kishin vendosur (sh)krimtarėt. Sa kohė i prita? I provova tė gjitha stinėt nė birucė. Shkova dhe nė lashtėsi tė provoj jetėn e fillimit tė librit, pėrpėlitjet e tij, mosbėrjen. M’i tregonte hija emblematike e frengjisė qė binte mbi dysheme. Kur ajo fėrgėllonte me hekurat e trashė si trungje hardhi, ishte vjeshtė, sa po u arrestova unė. Dhe u zbeh, u bė e shkurtėr, veē nė rrrėzė tė birucės binte e tromaksur, se pllakosi dimri me hetuesin dhe borė. Ē’dimėr, para ose pas Krishtit? Nė pranverė lulėzoi hija e frėngjisė, e mbushur me cicėrima lėkundej mbi ballin tim, kurse nė verė dergjej si shtrati i njė tė plagosuri nė tė gjithė dyshemenė e sė ardhmes. Nesėr do tė shkoja nė gjyq. I hapur apo i mbyllur? Me sa akte do tė ishte? Bir, dėgjova klithmėn e nėnės time. Si erdhi ajo deri kėtu? Dhe u vėrsula pėr nga dera se mos e gjej pas saj. Por u rrėzova mė parė. I rėnė pėrmbys, edhe pse nuk lejohej, po qaja, pėr herė tė parė, me dėnesė.



INTERMEXO

(Dosja 12102
ARKIVI I MINISTRISE TE PUNEVE
TE BRENDSHME)

AKT-EKSPERTIMI
MBI KRIJIMTARINE POETIKE TE VISAR ZHITIT



Ne, (pėr tė mos parė sėrish emrat, i zura tė dy me gishtin e madh, tė enjturin. I mbulova si dy vemje. Po t’i shtypja, e dija se do tė plaste prej tyre mė shumė vrer. Dhe s’doja tė villja nė birucė), anėtarė tė Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe artistėve dhe redaktorė nė redaksinė e poezisė pranė Shtėpisė Botuese „Naim Frashėri“ sipas kėrkesės sė organeve tė Punėve tė Brendshme Tiranė, ekspertuam krijimtarinė poetike tė autorit Visar Zhitit.
Ka shtatė vjet, duke filluar nga viti 1972, qė Visar zhiti sjell pėr botim librin e tij. Ky ka qenė njė problem serioz pėr redaksinė e poezisė nė shtėpinė Botuese „Naim Frashėri“. Edhe pas Pleniumit tė 4-tė tė K.Q. (1973) ky letrar ka vazhduar me ndėrgjegje tė ecė nė gjurmėt e njė poezie tė huaj pėr shoqėrinė tonė dhe tė mbushur me die tė gabuara politke, me koncepte dekadente, ose „tė majta“ (...!?...u habita. Gjithmonė kam patur frikė nga e majta, qoftė dhe nga bėrtitjet e saj dhe nė art...) dhe me njė ndikim tė hapur tė poezisė moderniste reaksionare. Nė tė gjitha variantet e sjella nė redaksi ai ka po ato poezi, po atė koncept pėr poezinė, gjė qė dėshmon se ai me bindje ka vazhduar tė ecė nė njė rrugė tė gabuar politike dhe artistike.
Fantazia e sėmurė, paqartėsia dhe hermetizmi, ekuivoket e rrezikshme me nėntekst politik, koceptimi modernist kannė qenė disa nga tiparet kryesore tė poezisė sė tij.
Duke analizuar pėr sė afėrmi dhe tėrėsisht poezinė e kėtij letrari, arrijmė nė pėrfundimin se gabimet janė tė rėnda dhe bien ndesh me gjithė zhvillimin e poezisė sonė tė realizmit socialist.
Gabimet e tij qė reflektohen nėpėr poezi mund t’i ndajmė nė tre grupe.
Sė pari: Nė shumė poezi ka pikpamje tė gabuara politke nė vėshtrimin e realitetit tonė. Ta konkretizojmė kėtė me shembuj nga krijimet e tij. Nė poezinė e vitit 1972 gjejmė vargje tė tilla: „Dėgjo, miku im, ca fjalė qė dridhen,/ diell tė dytė do tė krijojmė me gjakun qė derdhet“. Nė poezinė tonė dielli ėshtė simbol i Partisė, i marksizėm-leninizmit, komunizmit, nė pėrgjithėsi i idealeve tona tė shenjta. Kurse ky autor thotė: „Diell tė dytė do tė krijojmė me gjakun qė derdhet“. Tek ne nuk derdhet gjak dhe kjo mbetet shpifje pėr realitetitn tonė dhe dielli i dytė ėshtė kundėrrevolucioni pėr kėtė autor. Kėtė die ai e shpreh mė hapur me poezinė „Eci“ ku thotė: „E di qė do tė dal njė ditė nė njė arė me diell“, pra ėshtė konseguent nė mendimet e veta armiqėsore. Dhe kėtė „diell“ ai e parashikon tė vijė nėpėrmjet shkatėrrimit tė diktaturės sė proletariatit. Pėr kėtė flet hapur nė poezinė „Homeri: Iliada ime lexohet kudo, tha ai (Homeri), Iliada juaj s’ka mbaruar akoma dhe iku...“ Poema „Iliada“ e Homerit pėrshkruan shkatėrrimin e Trojės sė Lashtė nga grekėt, njė Iliadė e tillė, pra, shkatėrrimin tonė pret dhe autori i kėtyre vargjeve.
Nė poezinė „Fytyrat“ (f.48) motivi ėshtė i papėrcaktuar nė kohė dhe hapėsirė, kjo bėn tė mendosh qė ato qė thuhen i atribuohen jerėzve tanė. Tek njerėzit tanė, tek punėtorėt dhe fshatarėt tanė autori sheh ambicje nė sytė e tyre, sharje qė varen buzėve si jargė, etj. Duke shtrembėruar kėshtu pastėrtine e figurės sė njeriut tonė tė ri. Ai nuk ka afeksion pėr kėta njerėz, por pėr vajzat e spiunėve siē thotē nė poezinė „Gruas sovjetike“ me vargjet: „Vajza jote – statujė tragjike e miqėsisė,/ unė vajzėn tėnde e dua sinqerisht.“
Kėto vijnė e trashen dhe nė librin e sjellė nė redaksi nė vitin 1974. Nė pezinė „Pakėnaqėsia ime“ gjejmė vargjet: „pakėnaqėsia ime s’kėnaqet nga gjoksi, / brinjėt i thyej copė-copė si frengji/ deri nė pamundėsi.“ Kjo ėshtė esenca e gjithė kėtyre shfaqjeve armiqėsore. Autori nk ėshtė i kėnaqur me realitetin tonė dhe ėshtė gati tė thyejė edhe brinjėt e tij, vetėm tė dalė nga ky realitet, tė cilin ai e quan frengji.
Vazhdojnė kėto dhe nė librin 1976. Nė poezinė „Natyrisht, nuk jemi gjithmonė fėmijė“ lexojmė: „Unė nuk ēava pėrpara nė art, sepse paskam dashur gėrmadha, /por nuk mė deshėn (dhe s’mė ndihmuan), sepse unė duke u bėrė burrė / do tė isha talent / i tmerrshėm... dhe nėpėr dosje e lanė zemrėn time si njė mi/ qė bren veten e vet.“ Ai e ndjen veten tė persekutuar padrejtėsisht dhe e parandjen se fundi i tij do tė ishte i turpshėm. Akuza qė ai bėn kundėr shoqėrisė tonė qė e shtyp kėtė „talent tė tmerrshėm“ siē e quan ai veten, (kuptohet i tmerrshėm pėr shoqėrinė tonė) ėshtė shpifje, sepse ky pushtet i ka shėnė tė gjitha mundėsitė qė tė ecė nė jetė si njeri i ndershėm, duke u bėrė edukator i brezitė tė ri.
Mė tej vjen poezia „Dritaret“ me kėto tri vargje: Dritaret/ janė britma ime qė tė braktiset me forcė / dhoma e errėt e vetmisė“. Ja si e karakterizon ky elemnt armik vendin tonė „njė dhomė e errėt vetmie“ dhe pėr kėtė ai kėrkon „braktisje me forcė“ duke aluduar kėshtu nė njė veprim kundėrrevolucionar. Pėr kėtė ka dhe njė farė sinqeriteti. Si element armik ai e ndjen veten tė vetmuar dhe tė braktisur nė ambjentin tonė revolucioanr.
Problem tė kėsaj natyre gjejmė dhe nė poezitė „Fusha e betejės“, „Lagjja ime e vogėl“, „Dreri“, „Macja dhe macja e pasqyrės“, „Tromba dhe burokratėt“, „Studentėt e Shkodrės“ (strofa e tretė), „Fėmijėt e detit“ (trofa e katėrt dhe e pestė), „Mermeri i ditėve dhe i statujave“, „Revolucioni“, „Balladė moderne pėr njė skllave“, „Vrull i menēur“. Mė i ahpur shprehet ky element armik nė poezitė „Mikut tim qė punon“, „Fėmija me kėpucė tė mėdha“, „Djali i Rozafės“, „Xhulisė“, ku pozicioni i tij armiqėsor ėshtė i pėcaktuar mirė. Kjo pėr faktin se shpreh „shqetėsimin“ e tij pėr njė fėmijė malėsor qė zbret sė pari nė qytet dhe, nga qė s’ka ē’tė veshė, ka mbathur kėpucėt e mėdha tė tė atit (nė poezinė „Fėmija me kėpucė tė mėdha“), kurse nė poezinė „Xhulisė“, njė malėspre shkon nė universitet e veshur me xhaketėn e vjetėr ushtarake qė i dhanė tė vėllait kur ai mbaroi shėrbimin ushtarak. Kėtu duket qartė qėllimi i tij, nė kėto vargje kėrkon tė njollosė jetėn tonė dhe shpif pėr mirėqėnien ekonomike qė u ka sjellė socializmi, ashtu si tė gjithė popullit, edhe malėsorėve tanė.
Nė librin e vitit 1977 gjejmė poezinė „do tė dal kundėr robėrisė“, megjithäse i ėshtė thėnė gjithmonė qė ėshtė me nėntekst, por ai mjaftohet vetėm me ndėrrimin e titullit.
Edhe nė librin e vitit 1978 gjen tė tilla gjėra. Nė poezinė „Bisedė me njė punėtor pėr Partinė“ autori ka njė koncept „tė vetin“ pėr Partinė nė strofėn 1 (faqja 100); kurse poezia “Sfinksi” me karakterin e saj tė papėrcaktuar dhe nė lidhje me mjaft poezi tė tjera tė gabuara, fsheh njė mendim tė poshtėr. Paralele tė fshehura ka dhe nė poezinė “Nė amfiteatrin e madh”, ku lexojmė vargjet: “ndoshta njė djalė tė guximshėm,/ (ai paska fytyrėn time) /, e burgosėn nė sallėn me tigra/ se desh tė bėnte kryengritje.” E pa adresuar ėshtė dhe poezia “Poetėve qė mbyllen nė kullėn e fildishtė”, qė mund tė interpretohet dhe si reagim kundėr poezisė tonė sidomos me vargjet: “vallė ē’duhet bėrė pėr tė shpėtuar poezinė nga mati i drunjtė i dobėsive?!”
Nė librin e vitit 1979 ėshtė poezia “Ne 20 vjeēarėt qė shkuam nė fshatin e ri socialist”. Poshtė titullit tė saj ėshtė vėnė njė citat i shokut Enver. Por fundi i poezisė nuk pėrkon me tė, bile e kundėrshton. “Valle burrash , me Mic Sokolin nė krye” nuk ka asnjė detaj nga koha e Mic Sokolit, kėshtu dhe kjo fsheh mendimin e autorit. “Njerėzit e punės” – fillimi dhe fundi i kėsaj poezie janė shprehje e njė anarkie tė thėnė troē.
Sė dyti: nė mjaft poezi ky pseudoletrar shpreh hapur botėkuptimin ideologjik tė huaj pėr shoqėrinė tonė, sidomos lidhur me rolin e artit. Kjo del nė poezinė “Wagnerit”. Vagneri ėshtė njė kompozitor i njohur gjerman me tė mirat dhe dobėsitė e tij. Ai shpreh nė veprėn e vet protestėn kundėr shoqėrisė borgjeze tė asaj kohe, por protesta e tij ėshtė individuale dhe e mbyllur nė vetvete. Ka dhe njė gjuhė tė vėshtirė muzikore pėr t’u kuptuar. Pikėrsiht pėr kėtė zgjedh si “idhull”, ai mėsues tė vet ky element armik. Veē kėsaj kuptohet qė kėtu ai s’i drejtohet Wagnerit, por simbolit tė tij, pra artistit qė ėshtė kudnėr rendit ekzistues dhe i bėn thirrje atij “tė flakė jorganet e heshtjes, tė thyejė llampėn e zbehtė tė gjumit, tė nėnshtrojė qentė, t’i bjerė ballit tė ftohtė tė mosmirėnjohjes,” etj. Pra ai bėn thirrje pėr njė art qė tė ngrihet kundėr socializmit.
Nė poemėn “Kockat qė kalben” (1972) gjejmė njė influencė tė hapur nga poezia e sotme revizioniste. Plot nėntekste tė kėsaj natyre janė dhe poezitė “Gurėt e njė lumi”, “Natė dimri”, “Mos lyeni kėpucėt”, etj.
Konfuzion ideologjik vėmė re edhe nė librin e vitit 1978. Nė poezinė “Pjekuria” autori huton njė vjazė 16 vjeēare me “filozofinė” e tij, kurse nė poezinė “Lirikė me zogj dhe burokratė”, burokratizmin e sheh si fatalitet, kur thotė: “Lart e mė lart, veē kujdes, kujdes/ se lart janė dhe zogjtė naļvė” dhe nė fund predikon: “tė ecim nė rrugėt e vėrteta, njerėzore”.
Problem ėshtė dhe poezia “Tregimet e dimrit” (1979) ku spikat tendenca drejt njė poezie me prirje borgjezo-revizioniste, qė shorehet me shkrirjen e ēdo kufiri tė prozės me poezinė. Poezi mbart idenė e dashurisė “pannjerėzore” nė dy strofat e para. Njė udhėtar nė njė natė dimri troket nė njė shtėpi malėsore. Derėn ja hap njė grua e re, e cila, thotė autori “s’e ngriti fenerin tė shihte kush isha. Mjafton qė fytyra ime ishte e njeriut.” Pra malėsori ynė, sipas kėtij pseudopoeti, i hap derėn kujtdo, mikut dhe armikut, mjafton qė ai t’i vejė nė shtėpi. Kurse realiteti ka treguar se malėsori ynė s’e ka pranuar armikun nė shtėpi. Mendaj e sėmurė e bėn kėtė element armik qė tė sajojė edhe fenerė nė Malėsi, kur dihet qė drita elektrike ka shkuar kudo nė vendin tonė, edhe nė skajet mė tė largėta tė Atdheut. Nėntekst kanė edhe kėngėt qė vihen nė fund nė gojėn e plakut dhe tė mbesės.
Nė poezinė “Ē’do t’i thosha Migjenit nė vitin 1937” gjen jehonė njė mendim i disa studiuesve kosovarė pėr “subkoshiencėn” nė veprėn e Migjenit. (“Ti (Migjeni) brėnda teje ndjen njė ulėrimė ujku pėrzjerė me yje”) “Kravata s’do tė kishte kuptim, nėqoftėse s’do tė bėhej litari i varjes”. Si ka mundėsi t’i thuhet kjo gjė Migjenit?
Sė treti: nga pikėpamja e konceptimit dhe e mjeteve tė shprehjes ky pseudoletrar ėshtė nė pozita moderniste dhe formaliste. “Dėshirat e mia”, “E bukura” (1972). Flagrante pėr kėtė janė poezitė e vėllimit tė vitit 1976, tre vjet pas Pleniumit tė 4-t tė KQ, ku krijuesit dhe opinioni ynė kishin dėnuar me forcė shfaqje tė huaja tė kėtij karakteri. Kėtu pėrmendim pozietė “Pėrralla e vėrtetė e radios”, “Lahuta”, “Kėngė me kitarė pėr F.G. Lorkėn” (shtrembėron thelbin e poezisė sė kėtij autori tė madh), “Mund tė flasim dhe ashpėr pėr tė kuptuar bukurinė” etj. Kurse poema “Roman partizan” ėshtė njė krijim i mirėfilltė simbolist dhe i ēoroditur. Kėto krijime janė shkruar sipas modeleve tė shėmtuara tė poezisė qė kultivohet sot nė vendet borgjezo-revizioniste dhe lexuesi e ka tė vėshtirė tė kuptojė se ē’thonė vargjet, cili ėshtė mendimi i autorit. Kėto janė njė kundėrvėnie e hapur ndaj mėsimeve tė Partisė pėr artin dhe ndaj letėrsisė sė Realizmit Socialist, qėllimi i sė cilės ėshtė edukimi komunist i masave punonjėse.
Duhet thėnė se kėto qėndrime armiqėsore tė kėtij elementi armik, qė theksuam si nė aspektin politik, ideologjik ashtu dhe nė atė tė konceptimit e mjeteve tė shprehjes (tė cilat spikatin fund e krye nė krijimtarinė e tij) nuk janė tė ndara me thikė, pėrkundrazi ato thuren me njėri tjetrin dhe i shėrbejnė njėri tjetrit nė qėllimin e kėtij pseudopoeti.
Pas kėsaj analize arrijmė nė disa pėrfundime. Ky element armik ėshtė i bindur nė mendimet e tij tė gabuara dhe armiqėsore. Vėrejtjeve tė redaksisė, kėshillave qė edhe ai ta vėrė talentin nė shėrbim tė popullit, V. Zhiti s’ua ka vėnė veshin fare, pėrkundrazi pėr vite me radhė ka vazhduar tė ngulė kėmbė qė kėto krijime armiqėsore tė botohen. Me kėto krijime ai ka dashur tė ēorodisė lexuesit, tė derdhė helm nė mendjet dhe ndjenjat e tyre. Siē u vu re mė sipėr, nė mjaft poezi ai shpreh hapur apo nė mėnyrė tė tėrthortė pikpamje tė gabuara politike nė pasqyrimin e shtembėruar tė realitetit tonė socialist duke ju kundėrvėnė kėshtu gjithė letėrsisė dhe arteve tona qė militojnė nė ndihmė tė Partisė pėr edukimin e popullit.
I ndikuar rėndė nga ideologjia borgjezo-revizioniste, ai ka rėnė nė prehrin e njė poezie tė huaj dhe armiqėsore pėr ne, qė dėmton vijėn e Partisė.
Nėpėrmjet njė gjuhe tė errėt dhe plot nėntekste ai ka synuar tė mbjellė idetė e tij kundėrrevolucionare. Nė raste tė tjera ai ėshtė krejt i mbyllur dhe pėrdor figura qė nuk zbėrthehen dot. Kėto poezi hermetike e tė pakuptueshme janė nė kundėshtim me orientimet e Partisė pėr njė letėrsi tė qartė dhe tė kuptueshme.
Ky pseudopoet me imitimet e shėmtuara tė artit reaksionar ėshtė pėrpjekur tė mbjellė barėra helmuese nė kopėshtin tonė tė pastėr letrar dhe tė prishė kėshtu atmosferėn tonė letrare.

Emri, mbiemri Emri, mbiemri
(firma) (firma)


Tiranė, mė 24.10... pra para se tė mė arrestonin...ah!...isha denoncuar zyrtarisht nga shkrimtarė dhe policėt mė hodhėn hekurat menjėherė...Mu fanitėn dy ndėrtesa tė mėdha, kėshtjellore, Lidhja e Shkrimtarėve dhe Ministria e Brendėshme dhe m’u shkrine nė nj...M’u bėnė si ngrehinė burgu. Jeta ime qe komplltuar atje...




***


Ndala prapė te emrat si nė dy tė cara toke nga ku shihej humnera e ferrit. Dy njerėz tė letrave, e pabesueshme! Dhe aspak tė rėndėsishėm. Po ku e gjejnė tėrė atė fuqi tė rrokullisin njė fat, tė vrasin njė jetė? Po tė ktheja fletėn pas, mund tė gjeja tė shėnuar sa e kishin caktuar dėnimin tim, sa burg duhej tė bėja dhe ku a fare pushkatim. Si ishte e mundur tė shkruanin kėshtu, pa mėshirė, dhe para se tė mė arrestonin, me kaq ashk dhe me ē’tė drejtė, e them prapė, e vendosnin ata qė unė isha patjetėr armik? Po gjyqi ē’do tė bėnte? Ē’ėshtė kjo aktė-ekspertizė kėshtu, kjo qenka shkaku, denoncimi im, pėrndjekja, arrestimi? Po mė merrej fryma dhe mu errėn sytė. Ndjeva firmat e tyre si merimanga helmatitėse nė qepalla dhe menjėherė m’u mufatėn e po mė digjnin. Do mė ishin skuqur. Firmėn e tė parit e njihja, e kisha parė nė pėrgjigjet qė mė vinin prej tij gjithmonė e mė tė kėqia. Sa tė qajė nėna ime, mė kishte thėnė pėr herė tė fundit, kur i vajta pėr tė biseduar nė Shtėpinė Botuese, le tė qajė nėna jote. Shtanga. Po pėrse, a nuk mjaftojnė lotėt e poetėve? Kurse tė tė dytit nuk po e njihja dhe po mė grryente keqas. Pse e shtoi emrin e vet kėtu? Kur unė i thosha hetuesit se nuk shihja ndonjė gjė tragjike nėpėr kėto fletė, ngulja kėmbė se kėshtu mendonte njė dikush, e pėr letėrsinė kjo s’do tė thotė gjė fare, ai, mbas ca kohėsh, ma solli ekspertizėn me ca shtesa dhe me njė emėr tjetėr tė shtuar. Mos do tė thuash tani se kėshtu mendojnė dy vetė, mė tha, por janė specialistė tė afirmuar, tė njohur. Ē’mėkat! Si ishte e mundur, pse nuk e shmangėn? Tė kenė qėnė nė njė rrezik dhe me anė tė rrezikut tim, shpėtonin tė tyren? Nė qoftė se s’do tė pranonin tė bėnin kėtė akt-ekspertizė, ē’do tė ndodhte me ta e a do tė shkruhej po kėshtu me dy tė tjerė, tė tjerė e tė tjerė? Mos ishin emra qė duheshin djegur si dy ura zjarri? Me poezitė e mia paskėsham qėnė i aftė tė godisja ku duhej, por i pazoti pėr ta fshehur goditjen. S’mund tė vazhdoja tė mendoja dot mė. Po sikur ata tė mendonin ashtu vėrtet dhe atė akuzė ta kenė shkruar me dėshirė? Kėshtu duket. Nėse do tė takoheshim ndonjėherė, kush nuk do ta kishte kuraojn ta shohė tjetrin nė sy? Ē’do t’i themi njėri-tjetrit? Mos do tė jem prapė unė i fajshmi, sepse me mua do t’u kujtohet faji?
Hetuesi s’ma la gjatė dosjen. E mbante ai nė duar si njė arkivol tė vogėl ku kishte brenda hi nga bėmat e mia. Ti e di, ėshtė ajo qė kemi punuar bashkė. Ti dhe unė. Po dridhesha i tėri. Dosja qe lidhur mirė. Ishte e plotė dhe mė e rėndė se hetuesia. Kapa njė tjetėr emėr. Isa Halili, hetues nė Ministrinė e ..., Tiranė, i cili vendosi fillimin e ēėshtjes penale ndaj...c’ishte ky kukudh u kuq, ē’kish patur me mua? Dhe stafetėn e sė keqes si njė granatė e kishte marrė nė Kukės Nexhat Selimi, shef i hetuesisė...
Tragjedia pėrsėri kishte ardhur nga shkrimet, kishte dalė nga librat. Ne...anėtarė tė Lidhjes sė (Sh)krimtarėve ...qė lidh shkrimtarėt...ē’emra tė tjerė mund tė nguleshin aty si gozhė? Emri i par, i dyt e tė tjerė tė mbuluar me gjak. Ēekani rrihte apo zemra ime?
Mė mbėshtolli njė tym i zi e po pėrpėlitesha mes tij. S’kish turrė drush poshtė meje, por po digjeshin eshtrat e mia.


-----------------------------------------------------------------------

f. 133

S-PAĒ (MOS PAĒ!)
DHE LIBRA TE BURGOSUR


Prangat u bėnė male. Tani isha rrethuar me male nga tė gjitha anėt, aq tė zhveshur dhe tė pjerrėt sa vetė rreziku, ngjyrė hiri tė errėt, metal me gėrryerje humnerore, ku njė diell i pazakontė, dielli i dytė, ngrihet si njė shpend i egėr me flatra zjarri tė ftohtė, kapton qiellin, pėr pak orė, i cili pastaj mbetet bosh e i pashpresė, i pakėt, dhe retė e veta nuk i nxe dot.
Kurrė nuk i kisha ndjerė malet kaq kundėr njeriut, edhe pse nėpėr librat tanė shkollorė vėrehen si aleatė tė historisė sė kombit ashtu si dimri rus pėr rusėt. Male pėrpara, pas, anash, nė anėn tjetėr, lart. Dhe pas maleve, male tė tjerė, dallgė tė gurta pafund.
Edhe pse burgu dergjej nė fund tė maleve, prapė kishte fund tjetėr, tė anuar keqas, shkumbėzi: pėrroi qė mblidhte rrėkerat e grykave tė galerive tė minierės sė Spaēit si jargė tė zeza nga gojėt e kuēedrės shumėkokėshe. Kurrė s’mund tė gjenden ujra kaq kobėndjellės e tė xhindosur, qė gjarpėronin shkėmbinjve vazhdimisht duke tradhtuar. Pak mė sipėr, si pėrqeshjet e tyre, dredhonte rruga, e tėra armiqėsore, nga ku veē iknin kamionėt me mineral e vazhdimisht vinte autoburgu i madh e shkarkonte tė burgosur. Tej se si m’u dukėn turmat e mėkatarėve politikė, ashtu tė veshur njėlloj si me lėkura tė rrjepura mali, ngjyrė dheu apo tė ndara me vija si vraga tė zeza tė rrahjeve tė shkopit tė gomės, ku herė hijėzohej pėrroi infernal e herė rruga diktatoriale. Gjithė ai pikėllim i shpėrndarė njėlloj nėpėr ato qenie prej resh, padurueshmėrisht prej resh. Po unė, kur tė mė flakin mes tyre, a do t’i njoh ndonjėherė nga pas kėta njerėz qė veē treten, treten te njėri-tjetri nė kėtė oborr absurd, ku s’ka asnjė fije bari, as njė gur, por shkretim tė shkelur nga kėmbėt e njėsimit me absolut.
A do ta gjej dot ndonjėherė ē’emra kanė kėta kurrize me gunga enigmash, do tė aftėsohem vallė tė dalloj shpinėn e njėrit nga shpina e muzgut, atė tė fatalitetit nga ajo e zhgėnjimit tė pėrhershėm, tė ēmendurisė nga e mizorisė, shpinėn e frikės nga ajo e hallit, shpinėn e mikut nga ajo e hijes time? Turma ėshtė e frikshme, ėshtė dhe s’ėshtė mė njeriu brenda saj.
O Zot! Tė mėrmėrisėsh dhe atje ku Zoti ėshtė i ndaluar. Tėrė kėta tė burgosur, tmerrėsisht tė vėrtetė, prej vitesh e vitesh, prej shekujsh dėshpėrimisht tė vėrtetė e tė tharė, a qeshin ndonjėherė?





f. 142


Ra njė ēangė. U ndėrpre gjithēka sikur t’u kishte rėnė pėrsipėr shkopi ēudibėrės i pėrrallave, i krahasueshėm veē me shkopin e diktaturave. Mė erdhi keq pėr ata qė po losnin shah, tė pėrqendruar mbi lojėn e mė tė dėgjuar ēangėn, s’guxuan tė bėjnė as dhe njė lėvizje mė tepėr (njė minator i moshuar, qė s’dihej pse kishte aq ftohtė nga duart dhe i mbante tė futura nė ēorape, dukej sikur loste shah me putra). Te berberania ndodhi komedia: ra ēanga, berberėt flakėn brisqet dhe ata qė i zuri duke u rruar, dolėn gjysmė tė parruar e me shkumė. Ku? Ku shkohet kėshtu mbas pune, nė ē’punė?
-Nė lexim – mė tha Bajo.
-Ashtu?!
-Papunėsia kėtej nga menca! – u dėgjua njė thirrje. (Janė gjithė tė paaftėt pėr nė minierė, tė moshuarit dhe ata qė s’kanė moshėn e duhur mė tha Bajo) – tė tjerėt te sheshi lart!
Brigadat e burgosura tė punės mbushėn vendin, u dha komanda dhe u ulėn pėrdhe, gjuri i njėrit rėndonte te kurrizi i tjetrit, hoqėn kapelet, tė pista dhe tė rrjepura, nė shumicė tė bėra me copa ēarēafėsh. Fushėtirė kokash tė qethura dhe gjymtyrė tė mbledhura si rrėnjė. Njė i burgosur doli nė krye, te vendi mė i ngritur dhe hapi njė vepėr tė kuqe tė Enver Hoxhės, pikėrisht atje ku e kishte lėnė njė ditė mė parė dhe me zė monoton, serioz, nisi tė lexonte sharjet prej hetuesi qė diktatori shqiptar u bėnte imperializmit amerikan dhe revizionizmit sovjetik si dhe shėrbėtorėve tė tyre Francės, Gjermanisė, Italisė, Polonisė, etj. Sharja kėrkonte kontinente tė tjerė, shkoi nė Izrael, nė Kinė e deri nė Australi (gjithė marrėdhėnia a lidhja me botėn e diplomacisė sė Shqipėrisė sė re kjo ishte, sharja) dhe pastaj u kthye te tė vetėt, shau e shau tradhtarė e agjentė, i shkuli nga historia e Byroja e tij politike, ashtu siē ishin, tė masakruar, me kafkat plot me vrima plumbash. Ndėkohė 3-4 kujdestarė tė burgosur endeshin vigjilentė pėr tė parė se mos dikush mes nesh, robėrve, guxonte dhe dremiste. Sa do i lodhur tė ishe, sytė, gjithsesi, nuk duhej t’i mbyllje kur lexohej Enver Hoxha. Qetėsi e keqe qė prishej nga kolla e tė burgosurve dhe nga britmat e pėrtej telave me gjemba: “Ndal!...Kush kalon?”, aq sa mua, tė porsa ardhurit e hutuar dhe tė tromaksur, mė dukej sikur thėrriste vetė Enveri nga brėnda librit tė tij. Dikė e shkundėn fort nga supet pranė meje:
-Ej, dėgjo leximin! Apo s’ke nevojė tė riedukohesh ti? – shpotitėn.
-Kam nevojė pėr gjumė.
Ra ēanga e mbarimit e ēuditėrisht ai qė lexonte nuk e mbaroi fjalinė, por mbylli librin si automat dhe gjithė tė ulurit mė kėmbė duke u ēmpirė dhe shkundur, duke kollitur e pėshtyrė, vazhduan bisedat ku i kishin ndėrprerė dhe me zhurmė nisi shpėrndarja. Vura re prapė se njė pjesė ishin me rrobat klasike tė tė burgosurit, vija-vija si turmė zebrash dhe tė tjerė me rrobat kafe sikur tė kishin dalė nga poshtė dheut.
-Pse ky ndryshim nė veshje? – pyeta Bajon.
-Ato me vija na i jep komanda kėtu, kafet i jep miniera. Jemi tė lirė tė veshim kė tė duam nga dy kostumet tona. Edhe nė vdekje. Ngjarje tjetėr s’ka.






f. 157


-Pagėzova vendet me emra. Sheshin e madh e quajta “Uitman”, ēezmat poshtė “Shatėrvanėt e Eseninit”, depoja e ushqimeve “Balzak”, shkallėt e mėdha “Kadare”, magazinėn e veshjeve “Xhek London”, plepi “Naim Frashėri”, infermierja “Frojd”, zyra teknike “Franc Kafka”, kuzhinėn private “Zjarret e Prometeut tė burgosur”, taraca e apelit “Internacional”,
-Haajdee, AaappppeEeeliiiliiiii! – u dėgjua e fortė dhe e valėzuar britma e minotaurit tellall. Jo, e minoritarit...Eh, mitologji greke, si jemi katandisur!...Dhe unė, me 1000 vetvetet e mia, u drejtuam pėr te...
-Sheshi “Internacional” – bėri shaka Bajo – sapo e pagėzuam. Po rreshtoheshim, njėri pas tjetrit. Para gjeje pėrsėri veten tėnde, edhe pas, anash, vetja jote kudo dhe asgjėkundi, do ta numėronin pėrsėri, prapė, sėrish, 1000 herė dhe, nėse njėri nga policėt do tė gabonte, mua mė dolėn 999 copė tė burogsur, do tė thosh, ē’u bė njėri, do tė rreshtoheshim pėr tė pėrsėritur apelin. Sa tė dolėn ty? Tamam, po ty? Njė tepėr, 1001, mos ke numėruar dhe veten, do tė pyeste oficeri i rojes dhe do tė urdhėronte “apel”. Tė ketė hyrė ndonjė fshehurazi? Edhe njė orė tjetėr rrjesht, unė pas vetes time, para vetes, mes vetveteve, kėshtu qė nė vitin e parė tė Krishtit e deri kur nuk do tė kishte mė luftė klasash, nė fund tė kohės, nė komunizėm, qė vononte e vononte pėrjetėsisht. Si ēdo gjė e pamundur.





f.158


Kryetari i zyrės teknike, i vetmi qė lejohej tė qethej “***é”, i shėndetshėm si shoku Enver nė fotografinė e tij gjatė luftės, mė kėmbė, riprodhuar bezdisshėm nė tė gjithė librat shkollorė, po lexonte me zė tė ngopur organikėn e re tė punės. Pėrballė shkretėtirės tonė, hipur nė ballkonin e katit tė parė tė ngrehinės sė parė, i shoqėruar me civilė dhe ushtarakė tė jerė, thėrriste emra dhe emra, emra tė tjerė e tė tjerė, pa mbarim. Emra toksorė, qiellorė, lirikė, fetarė, emra peme, emra ėndėrr, emra shpendė, paganė, ilirė, turq, emra malesh, lumenjsh, lufteje, paqeje, emra grekė, latinė, fatndjellės, emra sllavė, arabė, francezė, englezė, mitologjikė, heronjsh, perėndish, yjesh, emra tė rinj shqiptarė, edhe politikė, kinezė jo.
Zona I, thėrriste zėri. Nė ēdo tre emra bėhej njė pauzė. Pastaj shpallej njė treshe tjetėr emrash. Grupi i punės pėrbėhej prej tre tė burgosurish, ku i pari ishte minatori dhe dy tė tjerėt punėtorėt. Pėrcaktoheshin dhe vendet ku do tė punonin, si do tė shpėrndaheshin nėpėr labirinthin e barkut tė malit. Mbiemra familjesh tė mėdha, tė praruar si emblemat dhe kurora mbretėrore. Vrioni. Zogu. Merlika.
Zona II. Ferri i ferrit. Mė larg nga zonat e tjera dhe mė e tmerrshmja. E nxehtė si torturat. Kėtu caktoheshin mė tė pabindurit, tė papėrkrahurit. Ishte njė dėnim brenda dėnimit. Nė shumicė zgjidheshin mė tė rinjtė. Prandaj tani nė ajėr po pėrpusheshin emra modernė, kumbues, tė shkurtėr. Mbiemra shkrimtarėsh klasikė. Frashäri. Fishta. Haxheademi.
Zona III. Kapa mbiemra politikanėsh tė njohur dikur, lėkundeshin si tollombacė tė kuqe, festive, mbi shkretėtirėn e kokave tona.
Zona IV. Mė e qeta. Me klasikė tė ndryshėm dhe tė sėmurėt qė s’kishin pėrfituar dot prej papunėsisė. Emra tė tjerė artistėsh tė njohur. Gjergo. Laze. Velo. Vullkani. Rafaeli. Mė vezulluan ngjyra dhe muzikė e ndėrprerė.m
Zona V. Armatorėt. Mekanikėt. Prapavija. Etj. Emrat e pėrkėdhelur nga komanda.
Zėri qafėtrashė prej enverhoxhe, pasi ndėrroi fletėn, tė cilat i shtrėngonte pėr tė mos ja marrė era, lexoi me thirrma emrat e atyreve qė do tė shtynin vagonat, emrat e lumtur tė magazinierve, kuzhinierve, pastruesve tė mencave, njė emėr pėrkthyesi tė tragjedive antike greke, emrat shumė tė besuar tė brigadierėve aq tė ngjashėm me emrat e dėgjuar tė oficerėve tė lartė tė Ministrisė sė Brendshme. Mbaroi shiu i emrave. Ē’mbetej ishin papunėsia ose emrat e urisė. Sipas rregullores sė brendėshme nuk lejohej tė ndihmoje tjetrin, pra tė ndajė copėn e bukės apo gotėn e qumėshtit, e cila jepej (e ngrohtė si njė bekim) pėr ata qė hynin nėntokė, nėpėr gazet e helmėta tė minierės. Papunėsia le tė vdiste urie! Po tė donin le ta ndihmonin komandėn me ndonjė spiunllėk e ajo do tė mendonte, do ta gjente mėnyrėn pėr ndonjė kore bukė shtesė, para se t’ja hidhte derrave tė stallės sė burgosur, nga ku vinin, tė kokolepsura, prej afėrsisė me ndėrtesėn e komandės, hungėrima tė pėrbaltura e urdhėra tė kuq.
Vahdoja tė ēuditesha me atė flatėri tė shqetėsuar emrash mbi kokat tona nė ajėr, me frushullima tė befta, duke pikuar pika drite si pika gjaku, konstelacione fatesh mes malesh, anash lumenjve tė zinj, qė jepnin shpirt si plagosje. Dhe secili emėr kėrkonte trupin e vet ku tė futej, pa u ngatėrruar, tė bėhej prej mishi, i vėrtetė, i dikundshėm. Po emri im? Ku isha caktuar, nė ē’zonė? Asgjė s’kuptova.
-Mos u mėrzit. Nė zonėn II, e dėgjova unė. Po do bėjmė ndonjė gjė mė vonė. Kemi shokė, do tė tė ndihmojnė dhe atje. Sa tė mėsohesh, unė s’i dija gjėrat.
Mė tmerronte tė mėsuarit, tė mos bėrit pėrshtypje. Unė nuk doja tė mėsohesha dhe doja gjithmonė tė mė bėnte pėrshtypje, tė rezistoja, tė mos isha ai qė gjithmon donte Partia, shteti, mundėsisht ferri tė mos hynte brenda meje edhe duke qenė nė ferr.


---------------------------------------------------------

f. 174


Mbas ngrėnies kisha mė shumė uri se para saj. Siē duket u ngacmuan gjendrat e oreksit, ju hoq shtresa e pluhurit, mpirja, duke u ngacmuar nga njė copėz bukė dhe njė lloj lėngu, tė cilit po t’i hidhje pėrsipėr pak vaj ulliri apo thėrrime djathi (me to nė dorė po mė priste miku im, Bajo), bėhej i ngrėnėshėm. Por ah, mbaroi shpejt. Copa e bukės mbajti 5-6 kafshata e gjella ja – 10 lugė. 2-3 minuta zgjati e tėrė dreka e vonė. Por mė shumė se njė gjysmė ore kalonte me rrjeshtin para depos pėr tė marrė sahanin dhe lugėn, qė pėr fat, m’i kishte nxjerrė mė parė miku im, Bajo, para se tė futeshim nė kamp. Treēerek ore para mencės, apo njė orė, njė javė a shekull, ndėrsa brigadat me rend ngjisnin shkallėt, ndalnin te sporteli tjetėr nga vinin kumbimet e turbullta tė kazanit tė gjellės.
U ulėm nėpėr stolat e gjatė - njė copė dėrrasė e ashpėr, po kėshtu dhe tryeza, veēse shkėlqente dhe qe bėrė e rrėshqitėshme prej lyrės sė mbetur nga dikur, gjithmonė nga dikur. 5-6 veta nė njėrėn anė tė tavolinės dhe 5-6 veta qė pėrsėrisnin kėta 5-6 veta pėrballė dhe pėrtypeshin. Tė egėr dhe tė mėrzitur. 300-400 tė burgosur hanin njėkohėsisht nėn gumėzhimėn e varfėr tė bisedave ashtu si muret, dikur tė bardhė, nėn tavanin e gungėzuar dhe me njolla lagėshtie tė patharė kurrė, atje ku gjerbte. Njė pllangė e tillė po binte dhe mbi sahanin tim, apo ishte ngjashmėria e alumintė nė tavan. Sidoqoftė, kur tė binte shi, gjella ime do tė shtohej prej rrėkesė nga lart. Nga lart vinin tė gjitha. Me urdhėr nga lart. Me porosi nga lart. E dinė ata lart. Ata lart e ndaluan Festivalin XI tė kėngės nė radio-televizion. Ata lart janė zemėruar me teatrin, ndėrsa janė tė kėnaqur me tufėzimin e bagėtive nė kooperativėn e... Ē’tė duhet ty, merren ata lart me kėtė punė, e di partia. Ne nuk pranojmė asgjė mbi kokė, shumė-shumė mund tė pranojmė kapelet tona. Ē’janė kėto vargje armiqėsore, mė bėrtiste hetuesi. Anarshist! Dhe t’i botuan? S’e do Partinė ti mbi kokė? E? Po partia ėshtė nė kokė, mbrohesha unė. Nė zemėr, nė zemėr, ulėrinte hetuesi. Qindrat e lugėve trokėllinin mbi sahanėt e tyre si njė protestė dhe trembnin mizėrinė e mizave. Sahanėt pothuaj nuk i kanim mė, i fshinim me kafshatėn e fundit tė bukės, e cila dhe ajo haej, edhe pse kishte shije tė hidhėt alumini. Sepse dhe njė tjetėr radhė ishte njė tjetėr mundim i gjatė. Tubi i ujit, i shpuar me vrima radhazi, (bėn ta krahasoj me fyellin e njė pėrbindshi?), rridhte ca ēurga tė mekura dhe larja e sahanit pėrfitė ishte njė siklet i tepėrt.
Ndėrkohė aty vėzhgonte dhe priste i burgosuri Ferit Lopa. Pakėz ta lije sahanin mbi parvazin e ēezmave, sa pėr tė larė duart a pėr tė pirė ujė, ai, hop, ta merrte. E hume, thosh dhe ta shiste po ty sahatin tėnd mbas ca orėsh a ditėsh. Se s’haej gjithnjė me sahanin e tjetrit. Lirė kushtonte, njė paketė cigaresh “Partizani”. Ah, partizanėt! A ka qenė partizan Ferit Lopa? Ai thotė “po”. Mbiemri i vėrtetė i tij s’ėshtė Lopa, por kur vodhi njė lopė tė kooperativės dhe i veshi ēizme fėmijėsh qė tė mos i kuptoheshin gjurmėt, ndėrsa ikte ta shiste nė njė pazar larg, dhe thonė se, pėr ta ngrėnė kashtėn, i vuri lopės gjyslykėt e veta tė diellit, jeshile, pėr ta mashtruar, t’i dukej bar i njom, etj. Etj., ka aventura ai, e kėshtu i mbeti nofka “Lopa”. Dhe i ngjan shumė asaj tani, ashtu i varen faqet, si lopė tė shikon dhe kur flet, bulėrin. Po mė merreshin mendtė. Diktatura e urisė...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:11

f. 185


V. e kishte mbushur kapotėn me xhepa pafund jashtė dhe brėnda saj. Ēudi si i mbante, aq e vjetėr, ashtu tė qepur keq me spango, si thasė, pa pikėn e kujdesjes pėr ngjyrat e copave qė tė ishin tė pėrafėrta me atė tė kapotės. Ngjante si njė arlekin i burgosur, i rėnduar ashtu me libra nė ēdo xhep. S’i ndante as nė gjumė, me frikėn se ja merrnin, shumica fjalorė, tė kopjuar nga ai vetė, tė cilėt, sipas porosive, edhe i shiste, me atė valutėn e kėtushme, me “Partizani”-n, ja, ja ku u katandis lufta ēlirimtare, metamorfoza e heoizmit, cigare, cigare nė burg.
Nė njėrin xhep gjendej “Mozheja 1”, “2-shi” mė sipėr, “Heronjtė e mendimit” nė tjetrin, skedat e njė guide gjermanisht anash, “Metoda e gjuhės italiane pa mėsues” brenda, si mė e shtrenjtė, njė roman pa titull, mė poshtė “Dhėmbi i bardhė” i Xhek Londonit (Libri mė i mirė nė botė! Ashtu? Po a ke lexuar tjetėr? Jo, se s’dua tė mė pėlqejė libėr tjetėr mė shumė se ai), “Isenshėlli”, tė treja pjesėt nė njė xhep tė madh, (E 4-ta s’gjendej nė asnjė librari nė Shqipėri, sepse lavdėrohen qytetet nė Perėndim, veē te blloku i udhėheqėsve mund ta gjesh, pėr fėmijėt e tyre. Enver Hoxha di anglisht? Jo. Mehmet Shehu po. E po kryeministri duhet tė dijė mė shumė.), kurse “Plaku dhe deti” i Heminguejt, nė origjinal, qe kopjuar bukur, shumė i dashur nė burg, ndoshta se lexohej lehtė, s’ishte voluminoz. Jo, jo, pėr mesazhin e madh qė mbart, tė pėrjetshėm, deti ėshtė burgu, a themi ne se burgu ėshtė si deti, i nxjerr ē’ka brenda, plaku jemi ne, aq tė vjetėr sa humbjet brenda sė cilės fitojmė krenarė, e i binte xhepit tė vet me mburrje, pikėrisht atje ku e kishte vėnė. Eshtė gjigand Hemingueji, thoshte me tonin sikur t’i pėrkiste vetėm atij. E ka shkruar, mė duket, pas vdekjes kėtė libėr, pėr tė cilin ju dha ēmimi “Nobel”. Pas vdekjes?! Ē’thua, i dashur? Mos do tė thoshe se i ėshtė botuar pas vdekjes?. Pyeta unė. Mos i ngatėrro gjėrat. Jo, jo, e ka shkruar pas vdekjes. Ai ėshtė amerikan. Si i tillė bėn dhe tė pabesueshmen pėr ty dhe pėr mua. Seriozisht e kishte?





f.194


Ndėrsa nė kuzhinėn private suedezi po tregonte me qetėsi nordike, por me zėrin pakėz tė ngjirur, se kur po shiteshin nė Stokholm pėr herė tė parė citatet e Mao Ce Dunit, njerėzit, kuriozė, me t’i marrė, i hapnin nė rrugė, lexonin diēka e, ēudi, shumica e hishte librin nė koshin mė tė parė tė mbeturinave nė rrugė. Kurse nė Shqipėri mė shumė e blenė fshatarėt. Mbėshtjellėsja e kuqe plastike e tyre bėnte pėr portofol. Edhe sot i kanė, me reliefin e profilit tė Maos, si vulė e thatė.
Dy tė burgosur, po e dėgjonin suedezin e nuk qeshnin dot nga njė inat i papėrballueshėm. Njėri nga ata qe dėnuar, sepse e kishte sharė Mao Ce Dunin. Tjetri qe dėnuar po aq, sepse e kishte lavdėruar. Njėri nga tė dy duhet tė lirohet dhe Partia duhet tė kėrkojė falje, skėrmiteshin tė nxehur. Sharėsi i Maos, qe dėnuar kur miqėsia shqiptaro-kineze ishte nė kulm, plot me tollombace verdhane dhe tė kuqerremta, qė arrinin ylberėt, tė cilėt bashkonin me njė tė kaptuar lumenjtė tanė, Drinin dhe Jan Ce-nė. Dhe ky ylber i lėbyrshėm, shkruanin poetėt nėpėr libra, janė duart e bashkuara tė Enverit me tė Maos. Kurse tjetri qe dėnuar, sepse e kishte lavdėruar Maon, kur Kina tradhtoi e hapi dyert Presidentit amerikan, Niksonit, imperializmit, ndėrsa Enveri ynė shkruante librin, trashmėrisht tė pabesė “Shėnime pėr Kinės”. Si zakonisht me sharje dhe kritika pėr Kinėn, kur populli ndėrsehej tė brohoriste pėr tė. Po Enveri pse tė mos dėnohet pėr njėrin nga dy rastet? A tė dy? Si shumė ėshtė vonuar pa u sjellė nė burg njė agjent kinez, sepse agjentė jugosllavė kemi, rusė, rumunė, bullgarė, agjentė amerikanė, anglezė, gjermanė, francezė, italianė, grekė, biles dhe tė shteteve qė nuk ekzistojnė. Armiq, sa shumė armiq, njė botė e tėrė. Nėse ata na kishin nė grykė tė pushkės, ne i kemi ata nė grykė tė topit, ka thėnė shoku Enver. Cilėt ata? Armiqtė dhe dentistėt. Dentistė? Pse? Na e tha komisari nė mbledhjen e fundit. Burgu do tė plotesohet me njė dentist. Kur ne u ankuam pėr dhėmbėt, na dhėmbin, na janė prishur, na janė thyer nė hetuesi, nė punė, na i ka nxirė karbiti, po ju kemi thėnė: mos i ndizni cigaret nė flakėn e kandilėve, por na lagen shkrepset nė galeri e s’ndezin, etj. Etj., komisari na dha lajmin, se pas shumė kėrkesash nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme qė nė kamp, krahas kaq e kaq marteleve, vagonave, kazmave, barominave, koka barominash, uniforma me vija pėr tė burgosurit, vepra mė tė fundit tė shokut Enver, karroca dore, ēizmė, etj.etj. duhet dhe njė dentist, kemi mbetur pa tė, kur dihet se s’ėshtė vėshtirė tė gjendet, nė ēdo qytet tė paktėn njė dentist, i cili mund tė dėnohet pėr agjitacion dhe propagandė kundėr Partisė dhe shtetit (shumė tė burgosur nuk e dinin ē’ndryshim kishte shteti nga Partia), sepse dentisti hap gojėt e tė tjerėve, por me siguri do ta ketė hapur dhe gojėn e vet njėherė pėr tė folur kundra, pra Ministria na e aprovoi kėrkesėn, ju betohem “pėr ideal”, i siguroi tė burgosurit komisari. Sė shpejti do tė kemi dentist, ėshtė nė proēes, ai do tė vijė. Operativėt kudo do kenė dorzuar denoncimet e provokatorve pėr dentistėt. Ata do kenė shkuar nėpėr klinika, janė shtirur se u dhėmb njė dhėmballė dhe, ndėrkohė do kenė pyetur se ē’mendon ai, mjeku, pėr grupin e fundit tė armiqve sabotatorė nė shėndetėsi a nė arsim-kulturė. Mund tė jetė pyetur kolegu nė takimin e fshehtė me operativin pėr kolegun me bluzė tė bardhė. Dosjet janė ēuar nė Ministri, atje bėhet zgjedhja, catohet zona, personi, kryetari i Degės sė Punėve tė Brendshme merr urdhėrin sekret, ai shkon dhe njfton Sekretarin e Parė tė Partisė, i merr firmėn atij. Nė mbledhjen e rradhės caktohet si do tė bėhet arrestimi, natėn nė shtėpi, me ato tė trokiturat e frikshme nė derė, apo nė mes tė ditės, nė klinikė, kur atij, me bluzė tė bardhė, as qė i shkon ndėr mend se jashtė te shkallėt frenoi “Gazi i Degės”, me aq shpejtėsi si i shkalluar eerdhi pėr tė dhe ata dy civilė nė ēantė kanė pranga pėr duart e tia e tė gjitha kthesat e rrugėve kanė spiunė, qė operacioni tė mabrojė me sukses tė plotė.
Me autoburgun mė tė fundit (ata vijnė shumė shpesh 2-3 herė nė muaj si njė urban i rregullt fshati), do tė shkarkohet dhe njė dentist i hutuar. Po shkrimtar a solli? Mirė do ishte ndonjė i shquar se rrėfejnė bukur. Tė tjerėt e ardhur nga ajo farė lirie s’janė mė intersantė. S’ka ē’tė reja tė na sjellin, veē delire dhe frikėn e tyre. Mė thashetheme kanė tė burgosurit qė i kalojnė nga njėri kamp nė tjetrin. Po ike nga Ballshi, i shpėton urisė sė tmerrshme, nga Spaēi, punės e vdekjeve, sidomos nė galeri. Ata tė shfarosjes nė Burrel ēoku sjellin ndonjė libėr qė s’gjendet, fjalor, ah, sikur ndonjė enciklopedi tė vogėl! Sepse vetėm andej, gjithmonė andej gjenden mundėsira pėr t’i shpėtuar. Librat janė mė tė mirėpritur nga njerėzit e tyre, mė me padurim, desha tė thosha. Ah!


--------------------------------------------------------------------------

f. 219

***

(...ditėt e para tė ēlirimit. Partizanėt nė rrjesht. Komandanti entuziast thėrret trimat:
-Ej, ti! Tre hapa para, dil! Je caktuar drejtor i postave. Ke qenė i guximshėm nė aksionet kundra shtyllave telefonike pėr tė ndėprerė ndėrlidhjen e armikut.
U-u-u-r-r-r-r-a-a-a-a-a! – bėrtiste ushtria.
-Tjetri! Eja kėtu! Ministėr i minierave. Nė fshatin tėnd ka shumė shpella.
-U-u-u-u-r-r-r-r-a-a-a-a! – jehonin shtigjet.
-...gjeneral ti. Ha-ha, e ke kapur rob njė gjeneral!
-Tė dalė nga rrjeshti infermieri i brigadės! Je caktuar drejtor i pėrgjithshėm i spitaleve!
-U-u-u-u-r-r-r-r-a-a-a-a! – tė plagosurit ngritėn lart krahėt e fashuar, patericat.
U thirr tė dilte para partizanėve korieri i brigadės, i cili bėnte bejte nė mal.
-Je caktuar tė bėhesh shkrimtar!
-Shoku komandant, ēa pune ėshtė kjo? s’di...
-Do shkruash pėr Partinė, pėr heroizmat e partizanėve, pėr Komandantin e pėrgjithshėm, pėr komunizmin. Do ju specializojmė nė Moskė.
-Ndonjė vjershė dashurie a ta kėrrej, se nuk pėrmbyset bota?
-Vetėm me urdhėr!
-Me shkrimtarė tė tillė ėshtė plot realizmi socialist – shqyhet gazit shkrimtari i burgut dhe ne qė e dėgjojmė.
-Kurse njerėz tė talnetuar, tė lauruar nė Perėndim, tė burgosur nė salla kafkiane, u pėrkthejnė veprat atyre, sė pari ato tė shkout Enver, nė frėngjisht, anglisht, italisht, rusisht, arabisht, kinezēe, etj. Ambasadat tona, kudo nė botė, bėjnė shpėrndarjen e tyre, me zor sikur tė shpėrndanin trakte apo tė vinin mina nėpėr stacione trenash apo aeroporteve...)






f.221


TESPIHE DHE ZINXHIRET E TERRIT


Xhafė Jatės, njė lumian i bėshėm si shkėmb, po t’i jepje njė cigare nuk ta merrte. Por kur flakje fundin e cigares pėr tokė, ai e rrėmbente dhe e thėthinte me afsh, 4-5 herė, deri sa i digjnin gishtat. Dhe gjithmonė priste pranė atyre qė kishin fatin tė hanin fruta me bėrthama tė mėdha si pjeshkė dhe kumbulla. Pėr rrushin dhe mollėt nuk shfaqte pikėn e interesit. Natyrisht, po t’i ofroje njė dorė kumbulla, apo njė pjeshkė, tė shikonte me pėrēmim dhe ndjehej i trishtuar thellė. Sepse ai po priste aty veē bėrthamat, asgjė tjetėr, e, me t’i hedhur ato, t’i mblidhte e t’i fuste nė qesen e tij tė pistė prej plastmasi. S’kish pse tė keqkuptohej. Kur bėheshin aq bėrthama sa donte ai, i pėrvishej punės. I fėrkonte njė pėr njė te shkallėt, i lėmonte e i lėmonte, kokulur, pa e ndėrprerė punėn, pa ēarė kokė se ē’bėhej rrotull tij, siku edhe topat tė binin apo dhe nėse shfaqej aty, pranė qeses me bėrthama, e zezė dhe e pakuptueshme, maja brutale e ēizmes ushtarake.
Kur ēizmja qorre lėvizi dhe kėrkoi tė shkelte dorėn e bėshme si putėr, qė vazhdonte mospėrfillėse tė lėmonte ato bėrthamėza tė ēuditėshme, Xhafa ngriti sytė lart, tė mbuluara me vetullat e trasha si kashtė e i uli prapė pėr tė vijuar punėn.
-I dėnuar, ē’po bėn?
-Kurgja, zotni zot – u pėrgjigj i ngjirur. Xhafa kėshtu e kishte zėrin gjithmonė, tė pagdhėndur si kėrcu vatre.
-Ē’janė ato? – pyeti shteti.
-Kocėj?
-Ēfarė?
-Qe, shifi! – dhe i tragoi grumbullin e padėmshėm tė bėrthamave.
-Pse i fėrkon?
-Me kalue kohėn – tha njeriu.
-Sa vjet je dėnuar ti? – pyeti oficeri.
-7.
-Sa ke bėrė?
-12.
-Dhe sa ke?
-25. Sa t’jesi Partia.
Ushtaraku u ndje i pafjalė dhe i tepėrt para kėtij pagani shpellash, i cili dėnimet dhe ridėnimet i kalonte duke fėrkuar bėrthama mbi shkallėt e burgut, ndėrsa i tundej e gjithė shpatulla e gjerė sa njė gur mulliri. Mbasi i jepte bėrthamės formėn qė donte, me marifetet dhe durimin e tij tė trashė, e shponte tej e tej, pėr sė gjati a sė gjeri. Me ndonjė gozhdė tė fshehur, ai e dinte se ku. Bėrthamat i fuste nė njė fill dhe i bėnte tespihe. Tė cilat i shiste pėr njė paketė cigaresh “Partizani” (Ah, parti!...zanėt...). Me paketat pastaj, me valutėn e burgut, mund tė siguronte sheqer a ca djathė.
Xhafėn e Lumės e trajtonin si tė marrė. Ai nuk i fliste njeriu. Veē me vete dhe me zė tė lartė. Shpesh pėrsėriste ndonjė frazė lajmi, tė orės 20, tė dėgjuar nė televizor. E mėrmėriste, ja mėshonte me zė tė lartė, me buēima, gjithė ditėn, kudo, qeshte. Gju me gju me popullin. Paarėja, ha-ha-ha-a-a-a! Apo kaq kile mish pėr frymė nė fshat. Na i morėn frymėn dhe mishin! Dhe gjurin.
Kur i thashė se unė “jam kan msus” nė Lumė, bash nė fshatin e tij, u pėrsuall si njė ari, gjithė mosbesim. Po kur i fola pėr Livadhet e M’dhaja, pėr Lakun e Erės, pėr lagjet Mzhush e Barruq, pėr varrezat e braktisura apo pėr pleq tė dėgjuar nė tė gjithė krahinėn apo pėr kulakun e Vilės, tė shpallur nga qė duhej dhe u gjet njė kokėkrisur, i cili u fut me gjithė kalė nė njė klub, nė qytetin e Kukėsit, e kur i thashė se unė kam punuar e vėllanė e tij, ja u njoh cullt, u mallėngjye, shqeu sytė dhe gojėn, i shkėlqyen gjithė dhėmbėt e bardhė, mė besoi dhe shau komunizmin qė ja ka marrė pulat fshatit shqiptar.
-S’ankohet burri pėr pula, or ti shoq! – thashė dhe i vura dorėn mbi sup.
-E di, e di, edhe gjratė i kanė ba koprativ, por der ktu ka mbrri puna, or msus! Der te mshjellja e pulave. Lihet katundi pa to? S’asht ma katund, masandej. – Heshti. –M’thuj, t’vėrtetėn, Shaba em, a tė dul dėshmimtar?
-Jo-gėnjeva.
-Tu rritėt ndera! – u gajas. – Jam vetėm – ofshau. – Dhe bahesh budallė, or ti shoq!
-Dėgjo, Xhafė, - i thashė seriozisht – tre veta bisedojnė. Dy – kuvendojnė. Njė i vetėm – filozofon.
Dhe ai mė tha po aq serioz, po mė me dėshpėrim:
-Nji shpirt nuk asht nji shpirt. Dy shpirtna janė nji gjysm shpirti. Tre shpirtna janė njė shpirt.
Mė mahniti pėrgjigja e marrokut nga Luma. Si ta kuptoja, si brengė pėr familjen, mall mbi pėrmbajtjen e jetės?
-N’dashē me t’i la rrobat, mos kij marre, m’i jep mue. S’due paketė prej teje. Veē sapunin, se s’muj...
-Jo,jo. Mė thuaj, me se mund tė tė ndihmoj?
-Ti ke ba libėr?
-S’mė lanė.
-Gjynah! Dikush duhet me i dėshmu k’to, me i shkrue! Dhe ngriti putrėn mbi burgun.
Edhe kur unė s’isha mė aty, ai vazhdonte tė rrinte ashtu i shtangur, shkėmb i gėrryer, i shkulur.


-----------------------------------------------------------------------------------

f.239


Takimet speciale...tė flesh njė natė me gruan nė dhomat poshtė, afėr komandės, i ruajtur ose i pėrgjuar nga policia e burgut. Natyrisht, kėtė tė drejtė mund ta fitoje me punė sfilitėse e sjellje sublime dhe pėrveē zilisė qė ngjallin edhe pėrgojohen. Unė tė sjell gruan kėtu? Ulėrin dikush zėulėt. Kurrė! Po kėtu jam dhe unė, kėmbėngul tjetri. Kėtu le tė mbes, por gruan s’e thėrras pėr tė fjetur njė natė kėtej. Qė kur tė dalė, tė gjithė e dinė ē’bėri. Me burrin e vet, mbrohet tjetri. E pastaj? Ma ngacmojnė policėt.
Malėsorėt pothuaj s’kėrkonin takime speciale. Veē po tė lejonin dhe djalin aty qė ta gdhinin gjithė natėn tė tre sė bashku. Pėrndryshe...Lirinė na i kanė marrė...nderin s’ja u japim!
Ne i shihnim herėt nė mėngjes, pas telave me gjemba si pas njė tyli tė egėr tė njė dasme makabėr, ato gra kur dilnin nga dhomat e takimeve natore. Tė largėta, tė ėndėrrta. Sikur kishin ftohtė. Nxitonin si tė trembura. Pasqyrime ujore shtojzavallesh. Veshur me gjethnajė pyjesh. Penelopa qė endin rrezet e diellit tė dytė dhe presin, presin nėn ndjelljet kėrcėnuese tė fqinjit, brigadierit nė punė, operativėve, luftės sė klasave, diktaturės. Ndėrsa ata, burrat e tyre, tė burgosurit e kėtyre takimeve dalldisėse, ngjisnin shkallėt ngadalė, paksa tė pėrgjumur, me njė si ekstazė, mė tė freskėt se kurrė, me njė gėzim tė trishtuar apo me njė trishtim tė gėzuar. Sipas ritualit, u ofronin bashkėvuajtėsve nga njė cigare ose karamele apo tė dyja bashkė. Merre, pata takim...special. Falemnderit! U bashkofshi sa mė shpejt! I paē mirė gjithmonė! Dhe i kapte njė keqardhje pėr tė tjerėt. U vinte turp nga ajo copėz lumturie si ėmbėlsirė e ndėjtur.
Dhe kish nga ata qė kėrkonin tė bėnin njė fėmijė. Po ti vetė kėshtu ja jep lejen gruas tė bėjė ē’tė dojė me tė tjerėt, kundėrshtonte ndonjė mik i ngushtė i tyre. Dhe thotė ajo pastaj se e kam me burrin, atje nė burg, nė takimin special. S’ėshtė ashtu, unė kam besim! Ndryshe ē’u kuptua, le tė ndahet. E ruajti familjen nga shkatėrrimi i madh, do tė dijė nga shkatėrrimet e vogla. Mė vonė s’do tė mundim tė bėjmė dot fėmijė, ndoshta. A do tė lirohemi ndonjėherė?...Le tė jem i lirė me fėmijėn tim.




f.242


Kish nga ata, sidomos shkodranėt, qė i shkruanin familjes e i tregonin si qe vrarė i shtrenjti i tyre, ku, ē’kishte thėnė, i kujt ishte faji, patjetėr i minierės sė shkatėrruar, por mė shumė i shtetit. I ushtarit qė qėlloi, por mė shumė i Partisė. Kėtė tė burgosur thirreshin lart pėr tė dhėnė llogari pėr letrėn. Pse e bėtė? Pėr familjen e tė vrarit. Po akuzat? Pėr tė vėrtetėn. Po ne kėtė letėr nuk e nisim kurrė dhe e fusim nė dosje t’u rėndojė tėrė jetėn, juve dhe atyre qė do tė vijnė pas jush! Dhe ne prandaj e bėmė, tė jetė dėshmi pėr ju dhe pėr ne. Ju dosjet i siguroni mirė dhe i ēmoni mė shumė se njerėzit. Pėrjashta, armiq. Vėruni hekurat. Nė birucė ēojini shpejt! 1 vit ju ėshtė ndalur korrespondenca dhe takimi. Kemi 10 vjet qė nuk i takojmė, nuk u japin leje nga internimi. Pėrse je dėnuar ti? Pėr shpėrndarje traktesh nė qytet. Dhe je ridėnuar nė burg? Po, me 10 vjet tė tjera. Pėrktheva Dostojevskin. Je Nazim Ibrahimi ti? Kam qenė.

.................................................. ....................



Tė ulėrija, tė rėnkoja, tė shkruaja njė roman me akte dramash, njė skenar, njė epope me vaje, t’ja tregoja dikujt, tė paktėn, ta thosha me vete, s’po duroja. Ja fillimi. Rruga. Ndėrsa pranė portės sė madhe tė burgut njė grua dhe, jo, dy gra, asnjė burrė, presin tė takojnė njė tė burgosur, gruaja e moshuar e ka fjalė, kurse tjetra, e re dhe e bukur, e ka tė fejuar, jo, tė dashur dhe ashtu siē nuk ndodh te ne, ka ardhur ta takojė dhe nė kėtė kohė, pėrtej telave me gjemba, lart, nga gryka e pėrbindshme e galerisė, dalin njė grup i leckosur tė burgosurish, mbajnė nė krahė njė tė plagosur rėndė, tė pėrgjakur, i ka rėnė shkėmbi. Duan ta ēojnė sa mė parė nė infermieri. Oficeri i rojės del te porta e madhe dhe, siē e kanė zakon, thėrret me sa fuqi ka: eeej, ē’ka ndodhur? Polici qė shoqėron grupin e tė burgosurve ja kthen: zuri shkėmbi poshtė njė tė burgosur. Tė dy bėrtasin si malėsorėt nga njėri mal nė tjetrin. Thonė dhe emrin e tė vrarit. Eshtė ai, tė cilin presin tė takojnė dy gratė te porta. Ndėrsa nėnės i bie tė fikėt, e dashura e sulmon me tė qara pėr nga telat me gjemba, do tė hidhet pėr matanė. Rojet qėllojnė dhe e vrasin. Epilog. Varianti zyrtar: tentativė pėr arratisje tė organizuar nga jashtė pėr tė shpėrthyer burgun dhe nga brėnda pėr tė dalė nga burgu. Forcat mbrojtėse e mposhtin rebelimin. Mbeten tė vrarė njė prostitutė dhe njė i burgosur. Dosjet mbyllen. Futen nė arkivin e zi.


----------------------------------------------------------------------------------

f.273


-Njoha Kasėm Trebeshinėn nė kaushė, kur dola nga spitali. E ke dėgjuar kėtė shkrimtar?
-Po, po. E kam dėgjuar nga Bashkim Shehu, djali i Kryeministrit, kishte lidhje farefisnore, kėshtu thoshte, kushėri nga e ėma. Ka qenė partizan, pastaj nė Bashkimin Sovjetik pėr studime, mė duket se kushte luftuar dhe nė Spanjė. Dhe ai kishte guxuar tė kėrkonte leje ta linin tė ikte nga Shqipėria pėr mungesė lirie. Eshtė i ēuditshėm. Dhe e futėn nė burg. Shkruante tregime qė patėn bėrė pėrshytpje.
-Edhe shkruan – u entuziazmua profesori. –Kasem Trebeshina ėshtė shumė interesant. Tė tijat janė pėrkthimet e dramave tė Lorkės, botuar pa emėr pėrkthyesi. I ka bėrė dhe njė letėr-akuzė Enver Hoxhės, kėshtu mė tha. A nuk i nderon kjo gjithė njerėzit e vėrtetė tė letrave? Bravo! Duhet tė jemi krenarė me trimėrinė e tij! Po sa bukur tregonte! Kishte dalė kundėr realizmit socialist qysh nė Moskė, student. Dhe e pėrjashtuan, mė tregoi vetė. Kishte shkruar njė dramė pėr Qezarin. Qe ngritur nga varri pėr tė bėrė Luftėn e Tretė Botėrore si strateg i madh. Dhe ndėrsa ecte nėpėr shekullin tonė, pyeste shoqėruesit se ē’ėshtė kjo gjė, po ajo, pėr ē’shihte e ē’dėgjonte. Kaq e shėmtuar ju duk kjo botė, pa nder dhe burrėri, gjithēka e bjerrur fare, sa u tėrhoq duke thėnė: bėjeni vetė luftėn tuaj, unė po iki. Dhe Qezari shkoi prapė nė varr.
-E fortė - thashė. – A do ta sillnin Kasėm Trebeshinėn nė Spaē?
-S’besoj – tha profesori. – S’ėshtė pėr punė nė galeri. Kishte dhe njė shok tjetėr, Mehmet Myftiu, i burgosur si ai, shkrimtar desident si ai.




f.281


-Po Enver Hoxha ka pirė gjak fėmijėsh. Eshtė e vėrtetė. E tregon biri i njė ministri nė burg – tha njeriu afėr arkitektit. – I kanė bėrė difuzion me gjak bebesh tė porsalindura. Se e rinovonte, po pėrdor shprehjen e tij pėr Partinė, ky lloj gjaku, i bėnte mirė. Dhe mbytėn ja 20 bebe nė maternitetin e Tiranės. Sigurimi nė bashkėpunim me doktorėt e vet agjentė, me nėndrejtorat. Ata janė mė tė rrezikshmit. Nuk e besoni? Ē’mė shikoni kėshtu? Lexoni veprėn e Enver Hoxhės dhe do tė gjeni njė telegram ngushėllimi qė ai i dėrgon spitalit, sepse ka marrė vesh se 20 foshnja kanė vdekur gjatė lindjes, dhe, po tė shihet data e telegramit, pra dhe e kėsaj masakre, ėshtė e pėrafėrt me datat kkur diktatorit ė sėmurė i jepej gjak i ri. Asnjė masė nuk morėn mbi personelin e spitalit, pėrkundrazi...
-Mjaft! Na tmerrove! – u ēoroditėm, jo vetėm prej asaj qė dėgjuam, por edhe pse e dėgjuam, qė u ndodhėm tani kėtu, gjėmė mbi gjėmė kjo. Mund tė krijonin njė grup armiqėsor me ne e mund tė pushkatonin njė dyzinė.






f.295


Burrė i ditur nė Burrel, thonė, ėshtė Pjetėr Arbnori. Prift ėshtė ky? Jo, ka qenė mėsues. Shkruan romane. Po ta pėlqeu shkrimin Pjetri, ta dish, je autor me vlerė. Kush do tė bėjė poezinė mė tė bukur pėr dritėn e hėnės, do t’i jap 1 kg duhan qė mė ka ardhur nga shtėpia, u thotė Pjetri shokėve tė dhomės sė vet. Vėrtet ē’ujvarė drite, njė tuberkuloz floriri poetėsh, derdhej nė frėngji. Kurse hėna s’dukej, jo se e kishin zėnė retė, por muret qikllopike. Drita e hėnės sikur gurgullonte nga nata e universit tė vogėl pėrtej. E meritonte kėtė konkurs. U zgjodh juria. Dhe si poezi mė tė bukurėn votoi atė tė kolonjarit Luan Burimi. Ngjan pak me Alfred De Myse-nė. Jo, jo ėshtė origjinale. Ka frymėzimin popullor tė krahinės sė vet. Eshtė stili i tij kėshtu. Urime, Luan! E mrekullueshme ideja jote, Pjetėr, pėr kėtė konkurs nė burg! Asnjė gazetė nuk do tė shkruajė pėr tė, s’do tė flasin radiot, televizioni. Poetėt jashtė, ata tė realizmit socialist, marrin ēmime tė mėdha, me poema pėr diktatorin, pėr komunizmin, Partinė, u japin dekorata atyre, para, studio, udhėtime jashtė shtetit. E ata asgjė nuk thonė, jo protestė, jo, por njė mėrmėrimė. Tė paktėn kėtė konkurs poetik nė burg, dhe s’ėshtė i pari, pėr njė hėnė qė s’kursen ta derdhė dritėn dhe pėr ne, tė dėnuarit, kujtoheni.







f.297


Po Enveri ėshtė ēmendur vėrtet tani. Tregojnė ata qė punojnė pėrreth se e kanė parė tė dalė nė dritare dhe pėrqesh rojet, u nxjerr gjuhėn, apo vė gishtin e madh nė hundėn e vet dhe dridh gjithė dorėn e hapur si erashkė e bėn: mu-mu-mu. U shqyem gazit me njė Enver tė lajthitur gjeneralisht, e ndėrkohė kėshtu drejton Partinė dhe vendin dhe ėshtė dishepulli mė i lavdishėm sot i Marksit, Engelsit, Leninit, Stalinit. Dhe i Dimitrovit, e qeshnim me lotė. Sepse duhet pėrmbushur emri M.e.l.s.e.d. Ē’akrostish i shėmtuar, i tmerrshėm, thuaj. Si u vėnė fėmijėve emra tė tillė, po Mao Ce Dun ka? Tani jo, ja u kanė hequr kujt e kish. Ka qenė vėnė edhe emri Hitler, e di ti?. Do ja kenė shkulur me gjithė kokėn. Politizimi i emrave. Po Tanks ja kanė vėnė ndonjė fėmije? Sa s’i duroja dot lodrat me armė! Thonė se Dulla ėshtė sėmurė pėr vdekje. Cili Dullė? Enveri pra. Mė duket se nuk do t’i mbarojė dot 100 libra, kish thėnė njė ish kuzhinier i bllokut tė udhėheqjes. Qė e kishin futur nė burg, pasi pushkatuan ministrin e tij, i cili kur kishte qenė pėr gjah dikur, ja kishte pėlqyer gatimin dhe nga pylli e mori kuzhinier tė vetin. Pse tė zgjodhi ty dhe jo njė tjetėr, ai tradhėtari i Partisė? Fajin ta ka njė dorė kripė, i thoshin ne me shaka, tu kishe hedhur pjatave pak mė shumė kripė, qė tė mos ishe sot nė burg. Guzhinieri ėshtė njeri politika dhe ushqimet kanė karakter klasor. Po kripė pse nuk hodhe njė ēikė mė shumė. Pse nuk thua helm dhe qeshnim. Po Enveri se i bėn vetė veprat e veta, vazhdonim ne diskutimin. Kur ai i lexon ato, thotė: po mė pėlqeka, mirė e paskam thėnė kėtė, shpėrblehini se janė lodhur. Shkrimtarėt duhen ēmuar, janė thesar i Partisė...Dhe jep porosi pėr tė bėrė njė tjetėr, psh, me kujtime. Eshtė njė kombinat i tėrė qė shkruan dhe shkruan pėr tė. Eshtė e vėrtetė. Unė i di emrat se kush ka punuar me librin “Kur lindi Partia” e kush me “Vitet e vegjėlisė”, “Kur hidheshin themelet”, “Mes njerėzve tė thjeshtė”, ishin kolegėt tanė, shokėt, po tregonte shkrimtari ynė i burgut. Dhe tani nė ndonjė vepėr tė re kuptoj herė stilin e njėrit e herė tė tjetrit. “Hrushovianėt” ja kanė bėrė me qėllim tė keq. Ka idiotėsira tė mėdha. Seē thotė pėr kundėrrevolucionin hungarez. Hė, i kapėt ata qė ngritėn krye, pyet Enveri nė Budapest. Jo, na ikėn, shoku Enver, iu pėrgjigjėn. Por kapni tė tjerė dhe i pushkatoni, thotė Enveri. E ata, hungarezėt, mė panė nė sy, shkruhet nė libėr sikur donin tė mė thoshin: “Mos jeni gjė i ēmendur, shoku Enver!?” Marrina krimanale i gjen Enverit sa tė duash. Pse, te libri “Me Stalinin”, ku kanė vėnė nė kopertinė njė fotografi tė falsifikuar, montazh, Enveri me Stalinin bashkė. Nejse, i thotė nė kėtė libėr mediokėr Stalini Enverit: mos jeni ju shqiptarėt me origjinė nga albanėt e Kaukazit? E Enveri thotė: s’e di. Stalini merr nė telefon menjėherė njė gjuhėtar rus tė shquar dhe sikur dėshpėrohen tė dy pėr pėrgjigjen negative. Mė thuaj njė fjalė shqip, i thotė Stalini Enverit. Siē duket kėrkon ta zbulojė ai kėtė lidhje, tė shqiptarėve me Kaukazin. Enveri thotė, mė duket: peshqir a dhuratė. Jo, ėshtė turqisht, i pėrgjigjet Stalini. Dhe hanė tė dy darkė me fasule. E ka libri, tė betohem, shqyhemi gazit ne. Dhe hanė tė dy darkė me fasule. E ka libri, tė betohem, shqyhemi gazit ne. Njė diktator ėshtė i vlefshėm pėr tė vdekur, perifrazoi Bajo Hygoin e vet. Dhe shtoi: nė burgun e Burrelit ishte dhe arkitekti i atij burgu, i dėnuar dhe i binte murit me kokė: Bo-bo, bum, ē’paskam bėrė, njė ferrė, gjėmonte deri sa u ēmend.
Atje ka qenė dhe Petro Marko, nisi tė rrėfejė shkrimtari ynė. Nė burgun e Burrelit ai e shkroi romanin “Hasta la vista”. Tė paktėn atje e nisi. Kur vajti vullnetar nė Luftėn e Spanjės, me intelektualė tė tjerė tė shquar si Skėnder Luarasi, ishte dhe kryeministri Mehmet Shehu, nėpėr llogoret e asaj lufte, Petroja u njoh me Heminguejin, i cili xhironte betejat. Ishte i ngarkuar rėndė me kamera, e pati me vete dhe kur e arrestuan kėta. Po shih ē’ndodh. Drejtori i burgut tė Burrelit...Bbbrrrr...Burrrrreli! Bbb(u)rrrrr(eli)!...kishte njė pasion: shkonte qeli mė qeli dhe mblidhte stilografėt e intelektualėve. Sidomos atyreve qė do tė pushkatoheshin dhe i rendiste nė xhepin e brendshėm tė xhaketės sė vet. Shkon pėr inspektim nė burg vetė Mehmet Shehu dhe, kur mbėrrin nė qelinė e bashkėluftėtarit tė tij tė Spanjės, tė Petro Markos, e pyet: He, si je? Ē’tė jem, i thotė Petroja zymtė, kur stilografin tim ma ka drejtori i burgut tuaj. Tė paktėn t’i kthehet Heminguejit, tha me ironi dhe rrėmbimthi i kap xhaketėn drejtorit, ja hap. Nė xhepin e brendshėm shkėlqyen kapset vezulluese tė stilografėve, rradhė si kėmbėt e verdha tė shpendėve qė i mbajnė gjahtarėt pėr tė dėshmuar ē’kanė vrarė. Kryeministri iku vrik duke pėrplasur derėn e qelisė. Petro Marko lirohet nga burgu, tė nesėrmen, por herė i ndalonin njė libėr me poezi e herė njė roman, pastaj njė dramė. Dhe gjithė tirazhin e nisnin nė fabrikėn e letrės pėr ta bėrė prapė letėr. Pastaj e urdhėronin tė qethej, se shumė i ishin rritur flokėt e bukur, dredha-dredha.


--------------------------------------------------

Vazhdim i perzgjedhjeve nga libri: Rruget e ferrit (Burgologji)




f. 381


VRASJA TJETER


Vetė kėrkoi tė dilte nė punė, po, po nė galeri. Mbas uljes sė dėnimit, tani i mbeteshin mė pak se njė vit burg. Ta pakėsonte kėtė kohė ferri dhe se mos merrte ndonjė lek. Askujt nuk i punohej. Vagonat i shtynim si tė verbėr a ndoshta ata na merrnin zvarrė, me atė trokėllimė barbare rrotash. Dhe lopata me mineral vdekjeje nuk ngrihej dot. E rėndė si me materje tė njė planeti tjetėr. Martelat lehnin pa pushim, sokėllinin pėr tė na ēmendur, nėse kishte mbetur pa u ēmendur diēka nga ne, brėnda nė kraharor apo nė kafkė.
Kazmat dhe lopatat ngjanin me gjymtyrėt tona tė kėputura, cungje tė gjalla. O normėn o shpirtin! Po ku na ka mbetur shpirt neve? Kur mbaron normėn, ka mbaruar dhe shpirti. Ja, po hidhnim materialin nga vagoni nė trimozhat jashtė e tėrė ajo rrokullimė rrapėlluese ishin gurėt e jetės tonė tė bėrė gurė varresh.
Tropojanit tė gjatė para ca ditėsh i kishte i biri nė takim.
-M’ēoj nana – tha – t’ka pa keq n’andėrr.
-Mir’ jam. Mė pak se njė vit burg m’ka ngelė - dhe i biri iku i pėrmalluar.
Tropojani i gjatė dhe i dobėt doli nga galeria si pėrhėnur, megjithėse nėn tokė ka errėsirė, jo hėnė. Dielli i vrau sytė. Shumė po shndriste, por pak nxehtė. Diell dimėror. Seē po kėrkonte. Dukej sikur e harroi atė qė kėrkonte. Njė copė dru tė fortė a njė copė hekur. E donte tubisti pėr tė ndrequr tubin e ēarė nė frontin e tij, se ndryshe ajri s’kish forcė tė vinte martelin nė lėvizje, nuk rrotullohej baromina pėr tė bėrė birat nė shkėmb.
-Dil jashtė po deshe dhe kėrko – i tha tubisti. – Do ketė sa tė duash nėpėr hedhurina – dhe seē po shtrėngonte me ēelėsin e madh.
Nė krahasim me kampin, me dergjjen atje dhe urinė e pashpresė, dalja nė punė tė bėn mirė, i bėn mirė trupit dhe mendjes. Bėn diēka qė vlen, s’tė duket vetja kotsikoti. Sikur ke mė shumė liri nė punė. Liria tė rinon. Ja, mund tė punuakam. S’paskam vdekur. Mund ta gjej njė copėz dru a hekur. Tropojani i gjatė endej pėrqark. Atje tej do tė ketė. Dhe zdrypi rrėpirės sė ulėt nė drejtim tė telave me gjemba tė rrethimit. Tabela “ndalim kalimi” o qe mėnjanuar nga era e s’lexohej nga ana kėtej o shiu e bora e kishin xhvoshkur nga gėrmat duke e bėrė tė kotė. Ca thanė se s’ishte fare tabelė dhe e ngulėn atje mbas vrasjes. Tropojanit tė gjatė ju duk se andej do ta gjente atė qė po kėrkonte. U pėrkul mbi pirgun e parė tė dheut. E dėgjoi breshėrinė e plumbave, ndjeu akullin e nxehtė tė njėrit prej tyre t’i futej nė trup, mė therės se ēdo reumatizėm a kafshim, thikė zjarri, pa gjakun e vet, ra dhe nuk u ngrit dot mė.
Ushtari nga kulla e vendrojes mezi e priti kėtė ēast, qė i burgosuri tė kalonte nė zonėn e ndaluar, pranė telave me gjemba tė rrethimit dhe pa asnjė thirrje paralajmėruese “Ndal”, thirra do tė thosh ai mė vonė, por s’do jetė dėgjuar se njėkohėsisht zbrazi dhe armėn, pra tėrhoqi kėmbėzėn e automatikut dhe plumbat u derdhėn mbi trupin e robit pėrtej. Po priste gjithė mllef dhe epsh, qė, nėse ngrihej i vrari i tij, tė zbrazte gjithė karikatorin e vdekjes.
Tubisti u ndodh aty, te hyrja e galerisė, e pa ndodhinė vrastare dhe ulėriu duke zėnė sytė me duar. Pastaj u vėrsul pėr te bashkėvuajtėsi i rėnė, por njė “Ndaaal” i tmerrshėm, bėri t’i ngrijnė hapat. Ē’shtangu. I zverdhur pa andej nga i erdhi britma e huaj, pėrtej telave me gjemba. Pėr andej lėvizi. Ushtari, i pėrngjashėm me atė tjetrin, bėrtiti prapė: “Ndal! Do tė qėllojė dhe ty...”dhe bėri me dorė tej. Pėrbindėshi i drunjtė ku kishte hipur, sikur u trand. Kurse mbi pėrbindėshin tjetėr, ushtari tjetėr, mbante armėn gati, sa tė kaptonte dhe i burgosuri tjetėr nė zonėn e vdekjes e tė vėrviste vetėtimat e tia. Dy pėrbindėshat e drunjtė po trokonin rėndshėm pėr kėtej dhe tė burgosurit, nė largėsi tė barabartė mes tyre, mes vdekjes dhe jo vdekjes, nuk i bėhej tė kthehej pas.
Tropojani i gjatė, i shtrirė mbi tokėn qė vazhdimisht hapej dhe e pėrpinte thellėsi pas thellėsie, marramendshėm, sikur rrokullisej njė pishė, e kisha zgjedhur pėr arkivol, pse dėrrasa e pishės ėshtė mė e mira pėr arkivol, nuk e di, nuk e di, ah, pse kjo zhurmė, pse kjo heshtje, doli ėndrra jote, ku-ku, qyqja unė, pse, ku po shkon, tė pastė nana, dhe pisha shkulte leshrat. Pse s’mė mori mua exheli? Jo, jo, mua mė kishte caktuar, fikej zėri i tė birit. Dhe i hapte sytė sikur shihte nė e kishte gjetur atė copėz dru-a-hekur pėr tė cilėn e qėlluan. Zgjati dorėn, ngadalė njė shekull, dhe afroi atė copėz pyll tė vdekur te koka. Tej zbardhėllente guri i tij i pėrjetėsisė. Zot, mos mė lėrė kėtu, m’ēo nė bjeshkė...
Askush nuk afrohej dot. Kishin ngrirė pėrreth. Ushtarėt ishin gati tė hapnin zjarr. Duhej tė vinte komanda dhe ekspertizuesit e vrasjes. Njeriu i rėnė ftohej atje, rrėzė telave me gjemba, vdekshmėrisht indiferentė. U ndje njė trok. Mos po pėrēohej kėshtu njė rrahje zemre prej dheu?
Kali plak i burgut, me njė ngut hyjnor, ngjiti pllajėzėn e xhveshur, hovi shkallinave buzė shkėmbinjve dhe ngarendi pėr atje ku njeriu po jepte shpirt. Natyrisht ushtarėt s’kishin urdhėr tė qėllonin mbi njė kalė, aq mė tepėr tė kampit. Ja, mbėrriti. Tundi disa herė kryet sikur donte tė largonte njė vegim dhe tė afronte njė tjetėr dhe ndodhi habia, u pėrul aty, ra mė gjunjė. Zgjati turirin e ngrohtė mbi kurmin e njeriut dhe po e mbushte me frymė si me bekime. Pa gjakun e njeriut dhe plagėn. Sytė e mėdhenj tė kalit u mbushėn me lotė si sytė e njeriut. Po qanin pa zė tė dy.
-Sa kohė kaloi kėshtu?
-S’e di. Shumė.
-Pastaj?
-Erdhėn tė komandės. Mjeku i burgut, por s’mund tė afroheshin dot. Duhej tė vinin akt-ekspertizuesit.
(-Cilėt, ata tė poezive tė mia?)
-Kur ata erdhėn, tė vdekurin e vunė mbi njė barelė dhe e ēuan nė morg.
-Pse ka morg kėtu?
-Nė kamp, njėlloj ėshtė. Pas vinte kali plak. I zbriste shkallėt si njė shenjt.
Kishte mbaruar dita e parė pas amnistisė. Ishim vrarė tė gjithė.





f. 401

Diktaturat e majta dhe tė djathta kanė shumė frikė nga librat. Prandaj ato i bėjnė tė gjitha qė nga zhdukja e dorėshkrimeve e deri te likuidimi fizik i autorėve. Nė Berlin hitlerianėt dogjėn mes entuziazmit 10.000 libra. Doganierėt nė Angli dogjėn 499 copė tė “Uliksit” tė Xhoisit. Nė Kinė gardistėt e kuq disa ditė me radhė digjnin biblėn. Ndėrkaq filloi aktiviteti i fshehtė i botuesve. Samizdat quhet. Kėshtu u shtyp nė Bashkimin Sovjetik “Doktor Zhivago”, mė 1956.
-Thirre doktorin, se po mė bie tė fikėt. Mjaft!





***

Po diktatura shqiptare ja u kaloi tė gjithėve. Sepse brenda dėnimit tė madh zbatoheshin prapė dėnime tė tjera dhe prapė dėnime brenda dėnimeve, tė befta mizore, shfarosėse. Dėnon librin, autorin, fisin e tij nė disa breza, lexuesin, shitėsin, librarinė, rrugėn, tė vdekurin, varret, skeletet, tė palindurit.
Enver Hoxha ishte i pakėnaqur nga imituesit e tij tė lashtė, nga diktatorė e perandorė, edhe pse domenet e tyre zinin gjysmėn e botės, prapėseprapė ishin vogėlanė tė metė. Tė gjithė ata tė paktėn sillnin libra nė vendin e tyre si pre lufte. Enver Hoxha i nxirrte jashtė dhe e boshatiste Atdheun me vullnetin e vet.

Shteti komunist i urrente bibliotekat, sidomos ato tė vjetrat. Jam i bindur, kam prova. Edhe pse shtiret pėr tė kundėrtėn. Qė gjatė luftės partizanėt merrnin urdhėra tė digjnin libra e njėkohėsisht kishin burgje. Kupton ti apo jo? Burgje dhe nė zonat e paēliruara. Burgje shėtitės. Njė karrocė tė mbyllur qė e ruante njė fshatar me pushkė apo njerėz zė pranguar qė i merrnin zvarrė me vete dhe nė shtėpitė ku bujtnin, ndėrsa nė njė odė ja shtronin me tė ngrėna, tjetrėn e shtronin nė qeli burgu. Aty flaknin robin tė lidhur kokė e kėmbė. Po ē’ka bėrė i ziu? T’i ēojmė pėr tė ngrėnė, pėr tė pirė? Tė ngordhė si qen. Eshtė nacionalist. Dhe ka florinj tė fshehur, e dimė. Po vetėm libra i gjetėm gjatė bastisjes. E po zgjidheni atėherė, lutej i zoti i shtėpisė.
Nė Tiranė ishte libraria e bukur “Lumo Skėndo” e Mit’hat Frashėrit, birit tė Abdylit, nipi i Naimit dhe Samiut. E tėra evropiane, me frona ku mund tė uleshe e tė lexoje ose tė kundroje raftet plot. Gjeje ēdo gjė tė rėndėsishme tė shkruar mbi Shqipėrinė nė botė, me tė gjitha alfabetet. Atdheu lind nga pak te ēdo libėr e kudo tjetėr vdes nga pak, thuhej nė atė mjedis. Sa, sa libra ka zoti Mit’hat, 40.000? E pabesueshme. I ka lexuar tė gjitha? Jo, jo, rėndėsi ka t’i lexojmė ne. Tek ti, dhe po nuk e bleve dot librin, e merr, e lexon dhe e kthen prapė. Ē’fisnik! Naimjan vėrtet! Eshtė luftėtar dhe e urren pushkėn. Mos ju pėrgjigjni me armė komunistėve, porosiste. Jo, luftė vėllavrasėse. Mit’hat bej, kur ne na kapin ata, na pushkatojnė si ballistė, e kur i zemė ne, ju dėrgoni shkresa pėr t’i lėnė tė lirė. Ta dish, po tė zunė, zotrote, do tė ta thyejnė penėn dhe dorėn qė shkruan. Edhe gjuhėn ta shkulin ata. Qaje librarinė.
-Hekuran, ē’tė bėjmė? – e pyeste tim atė Mit’hat Frashėri.
-Do bėjmė tonėn. Fajtorėt kryesorė janė larg. Ky kėtu ėshtė populli.
-Me ē’shoh, do ta humbim betejėn, por jo luftėn. Ajo do tė jetė e gjatė dhe e rėndė.
-Filloje qė kėtu, Mit’hat bej, nė librari, ke komunistė qė punojnė. Ja, ai ēuni...
-S’ka gjė. Aq mė mirė. Janė vėllezėrit tanė. Le tė mendojė si tė dojė, mjafton tė dojė mėmėdheun, tė punojė pėr tė. Shikoji librat, tė ndryshėm janė kundėrshtarė nė ato qė thonė ndonjėherė, me ide tė ndryshme, por bashkė rrinė, tė urtė. Me librin nisin tė gjitha.




2.


Nė fshatin Brusnje, nga andej jam unė, partizanėt i vunė flakėn shtėpisė tre katėshe tė Shero Eminit, pjesmarrės nė Luftėn e Vlorės, tė ’20 dhe nė oborr hodhėn kapicė librat e bibliotekės sė Ago Agajt, tė birit. I kishte mbledhur me vite kur kishte qenė nė Austri e mė vonė ministėr. Mbasi librat u bėnė shkrumb i zi, sikur tė ishin djegur shpirtra, partizanėt u larguan.
S’mė erdhi dhe aq keq pėr shtėpinė, se gurė gjejmė prapė, por pėr librat e djalit, ofshau plaka. Ishte viti 1943.



3.


Nė Vlorė, nė vitin e Eqrem Bej Vlorės, gjendej njė nga bibliotekat mė tė vyera nė Ballkan, me libra tė lashtė, enciklopedira, doracakė e deri te qitapė tė prurė nga Perandoria Osmane. Kudo qė shkonte nėpėr Evropė, Eqrem Beu sillte veē libra, libra, libra. Shqipėria nuk ēlirohet vetėm me pushkė, por edhe me libra. Kur firmoset Akti i Pavarėsisė, ai bėn pjesė nė Pleqėsinė me nė krye Ismail Qemalin. Flamuri qė ngrihet nė Vlorė, ėshtė i tiji, ja kishte dhuruar arbėreshi Aleks Kastrioti, pasardhės i Skėnderbeut. Marigoja qėndisi tjetrin, atė qė do tė valvitej pėrjetė nė Selinė e Qeverisė. Nejse, Eqrem Beu, i arratisur nė Romė, shkon nė ambasadėn e atdheut tė tij atje dhe kėrkon takim me atasheun ushtarak a konsullin e Enver Hoxhės.
-Mund tė bėni ē’tė doni me familjen time – i thotė, - por jo me bibliotekėn. Eshtė pasuri kombėtare.
Nuk dihet ē’relacion ēoi atasheu a konsulli nė Tiranė, por kamionėt erdhėn nė Vlorė dhe i ngarkuan me librat e bibliotekės sė Eqrem beut dhe i nisėn pėr nė Jugosllavi. Pati njė mosmarrėveshje nė Pogradec. I ndalėn aty kamionet pėr ca kohė. Por mė pas u ngrit trari i postobllokut dhe libri kaloi kufirin. Po atė ditė gruaja dhe vajza e Eqrem Beut u ēuan nė internim, nė brendėsi tė vendit.
Dhe kėto quhen vitet e para tė ēlirimit.




4.


Edhe nga bibliotekat e shkodrės, nga ato tė franēeksanėve, tė jezuitėve, tė shoqatave, botuesve, nga bibliotekat private, etj. Etj. U morėn libra, libra pafund, historikė, gjeografikė, arkeologjikė, dorėshkrime dhe objekte relike, numizmatika dhe me autokollona u nisėn pėr nė Jugosllavi. Ē’mbetej kėtu, kontrollohej prapė dhe njė pjesė shkonte nė bibliotekėn e re tė qytetit dhe pjesa tjetėr digjej nga Sigurimi i shtetit. As pushtuesit nuk janė sjellė kaq keq me librat tanė. Bibliotekat e vjetra, ato tė Apolonisė e tė Dyrrahut tė shekullit I para Krishtit u grabitėn gjatė luftrave tė ndryshme. Po ku janė bibliotekat e Gjirokastrės, Filatit, Himarės, tė shekujve XIII e XIV? Korēa nė shekullin XVIII kishte 4000 vėllime. Kishin biblioteka Voskopoja, Vithkuqi, Sevasteri. Gjatė Rilindjes shoqėritė dhe klubet bėnė biblioteka.
Mė 1922 u krjiua biblioteka kombėtare nė Tiranė. Solli librat e Komisisė Letrare tė Shkodrės, ja 3000 mė duket, po aq edhe nga shoqėria “Vllaznia”. Gjithė fondin e Mit’hat Frashėrit.
Sot vėrtet shtohen bibliotekat si bunkerėt, por pakėsohen vlerat e tyre. Ka 4000 biblioteka, i thėnēin, edhe nė kooperativa bujqėsore, veē me librat e politikė tė partisė. Dhe me njė pėrgjegjės qė i raporton operativit tė zonės se ē’thonė pėr kėtė libėr e atė autor e pėr gazetat e pėr brigadierin e nėse infermierja e fshatit bėn apo s’bėn dashuri.
Pastaj u krijuan “Fondet Rezervė” tė bibliotekave, ku mbi kapakėt e librave shenjohej njė “R”, qė donte tė thosh: libėr qė s’u jepet lexuesve, ėshtė i rezervuar pėr pėrdorim tė brendshėm e tė veēantė, pėr specialistė tė letėrsisė, bashkėpunėtorė shkencorė, por nėse do tė ishin dhe bashkėpunėtorė tė sigurimit tė shtetit. Mė pas u shfaqėn inicialet “SH.R.”; Shumė Rezervė. Librat me kėtė damkė pothuaj nuk i jepeshin kėrkujt, vetėm atyre tė Komiteti Qendror tė PPSH.
Gjithnjė e mė shpesh dėgjonim pėr libra tė ndaluar, sepse ishin tė verdhė. Tė verdhė? Kopertina, fletėt? Janė si meiti? Jo, jo, tė verdhė nė pėrmbajtje, janė borgjezo-revizionist, si tė thuash, tė sėmurė me verdhėz, me tuberkuloz, vetėm fare. Tė bėjnė meit. Tė shtrijnė pėrdhe Tmerr! Ke lexuar tė tillė? Jo, kam frikė, s’dihet ē’bėj pastaj. Janė botuar para ēlirimit. Kujt i thua ēlirim ti, pushtimit tė kėtyre? Dėgjo kėtu ti, dėgjo, pėr librat e verdhė se ke pėr tė skuqur mė kot. Ata nė njė faqe kanė dy kollona. Pra lexon njė kollonė dhe nuk hidhesh nė faqen tjetėr, por nė kollonėn tjetėr tė po asaj faqeje. E ē’ka tė tmerrshme kjo? Janė titujt qė bėjnė tė zbehesh menjėherė, tė bie alivan. Ja, “Ura e psherėtimave”, “Dy tė vdekur nė njė qivur”, “Juda Makabé”, “Gjenerali i Ushtrisė sė vdekur”, “Zonja me Kamelie”, “Manon Lesko”, “Tre mosketierėt”, “Pėrbindėshi”, “Tuneli”. Ouuuu! Po ti duhet tė jesh shumė armik, ditke tėrė kėto! Ku ta dish si do tė jetė Kadareja me qefin nė dorė dhe me kosė, e kishe parė ndonjėherė? Kjo qenka letėrsi dyllė e verdhė...
Dėgjo ē’u bė pastaj, u kalua nė krijimet e Fondit tė zi tė bibliotekave ose nė burgjet e librave a nė katakombet e tyre, ku rroposen vepra tė ndaluar mėkatare. Vetėm 1 kopje. Tė tjerat asgjėsoheshin.


----------------------------------------------------------

5.


Qeshja dhe nė burg kur kujtoja se nė qytetin e vogėl tė Lezhės, ku unė shkoja shpesh pėr tė kaluar miqtė e mi ahere, Rudolf Markun, Ndoc Gjetjen...dhe ata, krahas shakave armiqėsore qė bėnim, mė treguan se Ndoci, pasi kryen shkollėn e lartė, kėrkon tė punojė nė bibliotekėn e qytetit. Jo, jo, nė asnjė mėnyrė, u pėrgjegjėn seriozisht, sepse shkruan poezi dhe mėson gjuhė tė huaja.




6.


I dėnuar me 9 vjet burg nė mungesė nė Jugosllavi pėr veprimtari nacionaliste nė Kosovė, gazetar i hershėm i “Rilindjes”, Esat Myftari, arratiset nė Shqipėri, (nė atė pjesė qė quhet Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė), mėsues nė Shėngjin dhe Tale, ka pasionin tė grumbullojė libra. Ble nga bukinistėt e vjetėr ilegalė tėrė ata klasikė rusė e francezė. (I gjeta nė Pėrmet, i ruanin nė tavanin e njė librarie.)
Pothuaj si tė gjithė kosovarėt e ardhur kėtej, edhe Esati arrestohet dhe dėnohet me 10 vjet burg pėr agjitacion dhe propagandė. Shkaku: u rebelua nė njė mbledhje fshati kundėr mėsimeve tė partisė. Dėnohen dhe librat e tij. Me thasė shkarkohen nė oborrin e shkollės ku ai kishte dhėnė mėsim biologjinė. Dhe ju vu zjarri. U dogjėn Dostojevskij, Gėte, Turgenievi, Ēernishevskij, Man, Hes, libra tė vjetėr tė shqipes, ditari i tij, dorėshkrime, tė cilat i kishte mbartur qė nga vendlindja, Peja, kur u arratis. Dhe atė burg qė nuk e bėri nė Jugosllavi, ju shmang sikur serbėve, po e bėnte kėtu, te atdheu-ėndėrr. Por i veēuar nė burgun e Ballshit e tė Zejmenit. Si emigrant me grekė, sllavė e ndonjė italian. Pėr komunistėt kosovarėt s’ishin ende bashkatdhetarė. Veē kur e ēonin nė ambulancėn e burgut, mund tė takonte shqiptarė, nė prani tė policit. Pra duhej tė ishte i sėmurė. Thuhej se supa e tyre, nga qė ishte burg i tė huajve, kishte pak mė tepėr mish se e jona, por qė nuk dukej kurrė.
Esat Myftari bėri njė protestė pėr librat. U qe bėrė njė trajtim mizor. Edhe njė libėr si “Historia e dashurisė”, nė kroatisht, dhuruar nga emigrantė, meqėnėse kishte njė fotografi tė njė gruaje nė prehėrin e njė burri, bėri qė i pandehuri tė trajtohet si shpėrndarės i literaturės pornografike. Jo, ėshtė libėr qė trajton dashurinė nė shekuj, tha. Ē’dashuri, thua, i thanė. Nė shekuj vetėm dashuria pėr Partinė ėshtė. Edhe kur nuk ishte krijuar? Flasim pėr shekujt e ardhshėm, ne na takon e ardhmja!
Si pėrgjigje nga lart pėr protestėn Esatit i kthyen nė burg antologjinė “E di njė fjalė prej guri”, poezi me autorė nga Kosova, botim i Tiranės. I hap kapakėt librit dhe s’gjen asgjė brenda. Kurse nga libri “Tregime tė moēme shqiptare” i sollėn gjysmėn. Dhe njė poezi nė dorėshkrim. Nėse ėshtė e jotja, i thanė...




7.


Korēė. Parisi i vogėl, kėshtu e quanin, por nėn njė regjim tė rėndė komunist. Po ndėrtohej njė bibliotekė e re, moderne. Pa asnjė dritare anash, qė jeta e qytetit tė mos i tėrhiqte vėmendjen studiuesit me zhurmat dhe pamjet e veta. Dritaret do tė ishin sipėr, nė tavan. E kėshtu nga qielli do tė rridhte dritė e butė, natyrale, qė shpesh tė vė nė mendime.
Qe bėrė Pleniumi IV dhe po gpditej ashpėr liberalizmi. Qenė futur nė burg drejtori i Radiotelevizionit shqiptar, dhe drejtori i Teatrit Popullor, thoshin, dhe kėngėtari mė i njohur i muzikės tonė tė lehtė, cili, cili, Sherif Merdani, i di ēfarė ka nė akuzė?, dhe pėrthyerjen e gjurit sipas ritmit gjatė kohės kur kėndonte nė seknė. E ē’tė keqe ka kjo? Po ai s’e ka biografinė e mirė dhe klasat e pėrmbysura nuk lejohet tė jenė aq tė lumtura. U ndalua njė kėst tjetėr librash, pasi u futėn nėpėr burgje shkrimtarė dhe gazetarė tė tjerė. Librat i ēuan si zakonisht nė fabrika pėr t’i ricikluar nė letėr. U dėnuan dhe arkitektė bashkė me ndėrtesat e tyre borgjezo-revizioniste. U dėnua dhe biblioteka e Korēės. T’i hapen dritare para, anash, pas qė edhe ajo tė shohė si lulėzon socializmi, tė vėrshojė revolucioni brėnda saj. Ne s’na duhen kullat e fildishta tė intelektualit.
Betonimi i mureve kishte mbaruar me kohė, por erdhi urdhėri mė i fortė se ēdo beton, i bombardimit tė mureve, tė shkallmohej pėr tė hapur dritaret. Si? Vėrtet u bombardua? Po, po! Qysh? Vunė topin pėrpara saj nė rrugėn pėrballė dhe ndėrprenė qarkullimin e njerėzve dhe makinave dhe qėlluan me gjyle? Mbase, me dinamit, sigurisht. Nuk e di si shemben gjėrat. Ja, ashtu siē goditėn gjatė luftės Asamblenė Kushtetuese. Nė burg kishim dhe Akilin nga Shkodra. Kur ishte ushtar, artilier, pyeti pa tė keq, kėshtu thoshte ai tani, nėse topi i tij i hidhte gjylet dot qė nga kodrat e repartit deri nė qendėr tė qytetit. Po aty kishte ardhur udhėheqja mė e lartė e Partisė dhe menjėherė nė gjyqin ushtarak e dėnojnė me 25 vjet burg. Akili fshinte oborrin me njė fshesė tė gjatė sa gryka e topit, por e hollė. Ah, sikur tė ishte fluturuese si nė pėrrallė dhe t’i hipje...Dhe ndėrtesėn e Teatrit tė Fierit e dėnuan. E shembėn pėr gabime ideologjike nė arkitekturėn e saj. Nuk e di a zuri brenda aktorė, por nė njė kuptim tjetėr, ra mbi ta.
E ē’ndodhi pastaj nė Pompei?




8.


S’mė ndahej akuza. Nuk i harroja dot dy akt-ekspertizuesit e mij. Ato dy vargjet:

Dritaret janė britma ime qė tė braktiset
Dhoma e errėt e vetmisė.

Aludon pėr Shqipėrinė socialiste, denonconin me shkrim pėrditė, nat e ditė, me vite, gjersa unė jam ende kėtu, qė sipas kėtij armiku, shtonin ata, ėshtė e izoluar, vetėm dhe nė terr dhe ky pseudopoet kėrkon dritare qė tė lidhet me vendet borgjezo-revizioniste. Dhe qė tė dy venė nė bibliotekė ēdo ditė e zgjedhin vendin pranė dritares, si mė me dritė.
Dikush thotė qė shembjet bėhen qė ngrehinat e reja tė mos u ngjajnė bunkerėve, pėrkundrazi, thonė tė tjerėt, duhet t’u ngjajnė bunkerėve. Shqipėria ėshtė njė bunker i madh. Por s’po dinė ē’tė bėjnė me Pallatin e shkrimtarėve nė Tiranė. Kubist i tėri si ta kishte bėrė Pikaso. Arkitekti ėshtė nė burg? Po, po. Njėherė u mor vendimi tė mos quhej sikur e kishte bėrė njė arkitekt armik, por njė tjetėr i besuar. Po, po vėrtet kėshtu, buzėqeshte trishtueshėm Shefqet Kau, njė i burgosur trupmadh dhe po aq i dėlirė. Nga qė ishte marrė me sport dikur. Kjo u duk e pamundur, po thoshte, aq sa dhe ēbėrja e atij pallatit apo maskimi a shembja e tij? Mbas Pleh...niumit IV, siē i thua ti: pleh...hum-hum, Shqipėria mbyllej e bėhej kriminalisht mė enigmatike pėr botėn, kurse brenda nuk lejohej mbyllja, kubizmi pėr vetveten, si tė thuash mbrojtja e saj, por xhveshja, pėrdhosja e intimes deri nė vrasje tė saj, rrėfimi nė parti, nė polici, njė sinqeritet i pamėshirė budallai...kurse pastaj, ah, sa i tmerrshėm ėshtė burgu. I fshehur pas maleve, enigmatik e ti brėnda tij nuk ke ku fshihesh. Je i tejdukshėm pėrballė tjetrit, veē me njollat e zeza tė radioskopisė sė vuajtjes nėpėr kocka dhe hijen e njė libri nė gji.




f.417

TE (PA)BURGOSUR TE TJERE LARG
(kthim mbapa ose gjeratore ne Purgator)


-Cfarė e ke ti Avni Zhitin? Kam dashur tė tė pyes dhe mė parė - u ktheva nga i burgosuri pranė meje. Kishte njė fytyrė tė mirė prej familjari me deformime tė tilla qė e bėnin t’i ngjante njė martiri ēfarėdo.
-Eshtė kushėriri i tim eti, s’e di i sati.
-Nuk e ke xhaxha? – i erdhi keq bashkėfolėsit.
-Jo, por im atė e kujtonte, e ndjenim tė afėrt.
-Duhet tė jesh krenar pėr tė. Dhe mos e moho nėse e ke xhaxha.
-Jo, jo, pse? Unė e kam njė xhaxha tė vrarė nga regjimi. Ishte mėsues. Prej tij kemi nė shtėpi “Lahutėn e Malsisė” tė Fishtės me autograf. Xhaxhai tjetėr ka luftuar me armė me partizanėt pėr lirinė e vendit. Nuk ėshtė komunist.
-Unė e kam njohur Avni Zhitin – mė ndėrpreu i burgosuri qė kishte vendosur tė mė rrėfehej dhe mua po mė vinte zor ta pyesja pėr emrin, kush je? – Ai ishte karakter, i fuqishėm, i panėnshtrueshėm. Mua m’i la njė pjesė tė librave, kur u lirua njėherė. Se e dėnuan prapė e shumė herė tė tjera. Kishte mbaruar akademi ushtarake nė Itali e Austri. Antikomunist i pandreqshėm. I shpallur. E di qė kishte marrė pjesė nė rrethimin e Stalingradit?
-Po. E kisha dėgjuar kur erdhi nė shtėpinė time. Do tė ketė qenė lirimi i parė. Unė isha nxėnės e ai tregonte pėr njė bombė qė ra te kėmbėt e tij nė front e pėr fat, nuk plasi.
-Ku?
-Nė Stalingrad. Megjithėse tha se mė mirė do tė kishte qenė tė kishte plasur ajo bombė e tė mos binte nė burgjet e komunistėve.
-Ka patur tė drejtė.
-Dhe mė kujtohet kur tregonte pėr njė arratisje, donin tė kalonin njė lumė tė tallazitur, dimėr e noti s’tė bėnte punė. Tė gjithė u kapėn pas bishtave tė qeve a buajve pėr tė dalė nė bregun tjetėr.
-Ka vuajtur shumė. Ishte trim i ēartur. Thuaj e kam xhaxha kur tė tė pyesin.





f.438


Nė udhėn tej ku po vdiste dielli, shihja njė tjetėr njeri tė shėtiste, mė pėrshėndeste me dorė dhe vazhdonte ikjen. Ishte muzikanti i madh Filipeu. Dhe ai kishte qenė nė burgun e Burrelit. Fati i tij i keq, qe lauruar nė Athinė pėr dirigjim dhe kitarė dhe i binte violinės mahnitshėm si njė magjistar. A, nė Athinė, duhej tė ishte agjent grek!? Nė koncertet pas luftės. Ky e kishte shoqėruar me piano sopranen Tefta Tashko. Gjatė torturave i kishin thyer dy brinjė, pastaj ecte me mundim. Koka e tij e madhe, ballrėndė si Bethoven, gjithmonė i veshur hijshėm, pastėr sa dukej vėrtet e pamundur nė botėn agraro-socialiste, ai ngjallte dyshim pėr dy komitetet, atė tė Partisė dhe ekzekutivin, Shillėn dhe Haribdėn e ēdo qyteti shqiptar. Nė qelitė e Burrelit Fotaq Filipeu ribėnte muzikėn e madhe me mend dhe tronditej. Kur e liruan, pas shumė vitesh, nuk e ēuan as nė Tiranė e as nė vendlindje, nė Pėrmet, por nė vendin e internimeve, nė Lushnje. Po themelohej estrada e qytetit. Bėrthama teatrore – im atė me dy-tre tė tjerė. Filipeu u caktua tė formojė orkestrėn. Serioz dhe i paafrueshėm, nervoz, por punėtor i madh, mes amatorėve, nėpėr jevgjitėr e llustraxhin e kėpucarė zgjodhi mė tė mirėt, fizarmoniēistin, trombistin, violinėn e parė, xhezbandistin e banditė tė tjerė e duke bėrė prova natė e ditė, pa ndėrprerje, mes bėrtitjeve tė tij tė demonta, duke thyer dhe harqe kokės, ai e bėri qytetin e Lushnjes me njė orkestėr tė mirė. Askush nuk guxonte tė afrohej sikur tė ishte e ndaluar nė sallėn ku bėnte ai provat. Kishte nxjerrė jashtė dhe sekretarin e Partisė, kurse te aktorėt mė shpesh bėhej gallatė. U bė shfaqja e parė e bujshme. Artistė tė shkėlqyer. Mes tyre dhe ajo, kėngėtarja e jashtėzakonshme, Vaēe Zela, qė herė kritikohej pėr fustanin e shkurtėr dhe herė pėr leshrat e gjata, pastaj pse kėndonte mė mirė kėngėt spanjolle nga kėngėt partizane shqiptare, pastaj pushohej nga puna pėr thyerje tė disiplinės proletare e pastaj dekorohej. Unė nuk e harrova kurrė puthjen e Vaēes, mė deshi si fėmijėn e mikut tė saj dhe iku pėrgjithmonė nė kryeqytet, ku u bė Afėrditė e kėngės moderne shqiptare duke mos ju ndarė kurrė rrufetė e frikshme zeusiane.
Duke mos patur argėtim tjetėr, premierat e estradės krijonin pėshtjellimin e afrimit tė njė komete a eklipsi, mbėrritje ufosh, orgazmė gazi. S’gjendeshin bileta. Shiteshin menjėherė. Tė jap biēikletėn, mė jep biletėn, thoshte njė shkodran i internuar. Vetėm sot kam leje.
Muzikanti i madh dirigjonte orkestrėn e fshehur pas kuintave tė skenės. Ai nuk lejohej tė shfaqej para publikut. Me aktorėt me biografi tė keqe siē ishte im atė, s’kishin si t’ja bėnin.
Mjeshtri i madh Filipeu arriti me mundime dhe tortura si ato tė burgut tė krijojė bandėn e parė frymore tė qytetit. Si gjithmonė me amatorė, jevgjitė, hidraulikė, berberė. Qyteti u trondit nga marrshimi i tyre i tunxhtė, me uniformat blu. Erdhi dhe televizioni pėr tė filmuar. Njerėzit panė nė ekranet e rralla tė TV-ve nėpėr fqinjė me biografi tė mirė politike apo nė sallat kulturore tė ndėrmarrjeve bandėn e Lushnjes. Kamera merrte me radhė bulēitė e fryra e hurin e daulles, pjata dhe kėpucėt qė mbanin ritmin, instrumentistėt nėn vezullimet metalore, tė cilat shpesh u rrotulloheshin si gjarprinjtė (shumė mė tė trashė se nė legjendėn e Laokontit), por asnjėherė nuk u dha portreti i madhėrishėm i drejtuesit tė bandės. Kameramani qe porositur tė ruhej nga mjeshtri Filipeu si djalli nga temjani. Po,po, ėshtė e vėrtetė, qeshte me ironi mjeshtri i madh, pa pikėn e revoltės. Pastaj ai kompozoi Himnin e qytetit, njė vals qė s’mbarte asgjė nga revolucioni e lufta e klasave e komunizmi lushnjar, por dallgėzim tė ėndėrrt, ngazėllim qetėsues, i cili mungonte dėshpėrimisht.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:12

f. 442


Tė persekutuarit e kėsaj kategorie, ish tė burgosur a qė do tė shkonin nėpėr burgje, me njerėz tė arratisur, tė pushkatuar a qė do tė arratiseshin e do tė pushkatoheshin, punonin vetėm nė bujqėsi ose nė ndėrtim, zgjoheshin herėt, merrnin trastat me bukėn me vete, ca djathė e domate (ndonjė i krisur fuste dhe ndonjė libėr, sa pėr t’i prishur punė vetes edhe mė) e ktheheshin vonė, flinin shpejt. Martoheshin shpejt, gjithmonė duke marrė te njėri-tjetri, se nuk lejohej tė dashuroje pėrtej klasės tėnde, e vdisnin shpejt. Por pėrgjoheshin rreptėsisht, me spiuna nga jashtė dhe nga brėnda. I raportohej operativit tė lagjes ēdo buzagaz i kėtushėm, pse, ē’u dha shpresė, trishtimi dhe heshtja, pse, ē’kanė ndėrmend tė bėjnė?
Tė gjitha kėto m’i tregonte njė pinjoll i familjes sė madhe tė Butkajve. Punonte bashkė me nėnėn e vet nė ndėrtim, bėnin llaē e mbartnin tulla me tezgė nėpėr shkallė tė pambaruara dhe skela qė binin shpesh. Nėnė e bir. Nė njė biēikletė tė dy. Askush dhe asgjė mė. Ai qė duhej tė ishte i zoti i shtėpisė, ah, nuk e kishin, qe arratisur herėt nė Gjermani, emigrant politik. Njė nga djemtė e tė famshmit Sali Butka, Safeti kishte vrarė veten gjatė luftės, sepse nuk duroi dot vėllavrasjen, tradhtinė e komunistėve, mashtrimin, pragun e luftės civile. Me vdekjen e vet bėri apel pėr bashkim kombėtar. Por vendi ra nė krime tė tjera dhe nė humnerat e luftės sė klasave. Po shikoja pllanga gjaku. Befas u bėnė fantazma e njė violine tė dėnuar. Rridhnin rekuieme si lumė. Ah, sa e bukur Valbona, ē’kaltėrsi thellė mes humnerave tė tjetėrllojta. Po burimi ėshtė i mrekullueshėm. Do tė shkojmė? Nuk tė lėnė pa leje tė Degės sė Punėve tė Brendėshme, ėshtė afėr kufirit me Jugosllavinė, fillon Kosova aty. Tė tė kapin andej, konsiderohet si tentativė pėr arratisje dhe askush nuk tė beson se ke dashur tė shohėsh burimet e Valbonės. Po endesha rrugėve tė qytetit verior Bajram Curri me mikun tim, skulptorin Ilmi Hoxha. Pimė njė kafe me poetin e kėtushėm, tė njohur kudo, Ndoc Paplekėn, te njė klub nėn hijen e rėndė tė maleve. Bjeshkėt e Namuna janė? Mė pyeti pėr vėllimin tim me poezi. Ma kthyen, i thashė. Me gabime ideore. Takova dhe njė mikeshėn time, kur ishim studentė dhe rapsoden Fatime Sokoli. Pas atij mali ėshtė mėsues poeti Halit Shamata? Kam ardhur tė shkruaj njė reportazh pėr nxėnėsit e mij, qė tani punojnė nė ndėrtimin e hidroēentralit tė Fierzės, thashė. Nga feneri diogjenik te drita gjigande. Dhe endeshin rrugėve, tė ndjekur jo vetėm nga sytė kureshtarė tė vendasve, por dhe tė Sigurimit. Kėrkoja Uran Butkėn, tė dėbuar nga Tirana nė Tropojė, nga qė ishte i biri i Safetit. Darka nė apartamentin e tij ishte e tėra e ngrohtė dhe e pėrzemėrt, intime, me gjellė tė mira. Kujtuam librin e Sabri Godos, aq shumė i pėlqyer nga ne, “Plaku i Butkės”, monografi pėr gjyshin, Saliun e famshėm. Edhe Urani vetė shkruante, por nuk botonte dot. Pikturonte, prandaj dhe nė Bajram Curri punonte si dizenjator. Me zėrin e butė, aq shumė i njerėzishėm, Urani nuk ngjante i kėtij realiteti tė ashpėr klasor, plot me persekutime e dėbime tė befta. Pastaj skulptori shuajti cigaren se nga dhoma tej sollėn ēupėn e vogėl se nuk flinte dot. Vetėm.
-E di – mė pyeti Urani – Sali Butka shumicėn e poezive tė veta i ka shkruar nė Milovė, nė shtėpinė tuaj nė Skrapar?
-Po – thashė - ma kishte thėnė gjyshi. Dinte pėrmendėsh poezi tė tijat dhe nga tė dashurisė, tė Naim Frashėrit. – Qeshėm prapė. Pastaj folėm pėr zanat dhe shtojzovallet e veriut dhe pėr kujdesin qė duhej tė kisha se mos vizita ime pėr tė parė Valbonėn shndėrrohej ...nė arratisje.




f. 451


Si thua ti, jemi ne njė popull qė lexon? Ē’tė tė them, vijmė nga njė popull analfabet qė zhduku analfabetizmin vetėm pėr tė lexuar veē njė lloj libri. Gjendje tė frikshme tė dyja. Dhe gjendja e tretė, njė popull nė burg, qė lexon. Ndėrkohė leximi nuk ėshtė bėrė ende kėnaqėsi, por pakėz detyrė dhe mė shumė vetėmbrojtje. Kemi njė gjuhė librash dhe njė gjuhė tjetėr qė prodhon veē urrejtje, sterilizohet. Kurse elita jonė, jo vetėm qė ėshtė e politizuar, por dhe e inkriminuar. S’ka unitet mė tė fortė se ai i kriminelėve komunistė. Me ata dhe gjuha bėhet gjuhė e minimizuar, gjuhė vrasėsish, s’kanė nevojė pėr fjalė, por pėr fshehje fjalėsh. Aranit Ēela, psh, ka firmosur rreth 800 dėnime me pushkatim. Ka mbushur 800 gojė me dheun e vdekjes. Jo mė kot kėta njė prifti patriot, mė kanė thėnė se pasi e torturuan, ja nxorėn gjuhėn, ja zgjatėn mbi tryezėn e hetuesisė dhe ngulėn thikėn mbi tė. S’doje tė flisje pėr ne? Tani kurrė s’ke pėr tė folur! Pse ky inat i shfrenuar, kriminal mbi gjuhėn e njeriut? E, si e spjegon ti? Mirė neni 55 qė ndalon tė folurit ndryshe, se jemi nė diktaturė, por masakrimi i organit tė tė folurit?! Pse? Dėnohet folėsi dhe goja e tij, fjala dhe ara e fjalės, libri, tė cilin nuk e lėnė as si varrezė tė fjalės, por e riciklojnė nė letėr dhe ashtu le tė mbetet pėr kėta, shkretėtirė. I gjymtojnė veprat, i shėmbin, i shkurtojnė, u hedhin ngjyrė tjetėr apo prangat, i ndalojnė, i rrahin, i ēojnė nė gjyq, i bombardojnė, i fusin nė fondin e zi si nė varr, i djegin, i zhbėjnė. Nėse autorėt i shpėtojnė pushkatimit ose burgut, dėnohen sėrish veprat. Si asgjėkundi. Me mosbėrjen. Ne nuk kemi tė shkruar strategjinė tonė kombėtare. Ndoshta jemi i vetmi popull sot nė Europė pa strategji kombėtare. Kurse rilindasit tanė ishin tė qartė dhe me vizion dhe bėnim programe kombėtare. Nga vinim dhe ku donim tė shkonim? Tani s’dijmė ē’duam e ē’bėjmė? Ndėrtojmė Shqipėrinė e re me shqiptarė robėr, tė burgosur. A ka Shqipėri tė lirė, tė begatshme pa shqiptarė tė lirė, tė begatshėm? Ku ka tė ardhme, kur vritet e tashmja? Kėta po abortojnė tė ardhmen. Ē’kėrkojmė nga vetja dhe nga tė tjerėt, nga kampi socialist dhe bota, ē’duam t’u japim atyre? Por tė veēuar. Dhunshėm. Dhe me njė braktisje tė pėrdhunshme prej tė gjithėve. Tė veēantė dhe tė ēuditshėm! Kisha dėgjuar nga im atė, kur isha fėmijė, qė atij i kishte rrėfyer Abaz Ermenji, kur kishte shoqėruar dikur nja dy francezė nėpėr Shqipėri, njėri prej tyre kishte thėnė: vend i varfėr dhe i paditur. I pėrshtatshėm pėr komunizėm. Kėtu mund tė bėhen revolucione leninisto-staliniste. Po, po, ashtu ėshtė, thoshte njė tjetėr mik i tim eti, Haki Ballshi. Tė jesh nacionalist do tė thotė tė duash nėnėn tėnde. Hamdi Gani ofshante kundėr gjyqeve politike, kurse Panajot Papingji, i bardhė si Priami, mė bėnte krahasime tė pėrkthimit me origjinalin e “Odiseut”, pjesė tė tė cilit i dinte pėrmendėsh. Dhe i kishte thėnė tim eti, nisemi ta takojmė djalin nė Spaē. Prandaj kam ardhur. Normalisti tjetėr, Naim Babameto, e kisha dėgjuar tė tregonte se kishte lexuar nė frėngjisht njė pėrshkrim udhėtimi nga Shatobrian nėpėr fshatrat shqiptare nė Greqi. Qe mrekulluar nga bukuria e grave shqiptare dhe sjellja e tyre fisnike. Ah, psherėtija unė, nė shkollė bėnim veē rusisht e nuk gjeja asnjė mundėsi pėr frėngjishten, kurse nė burg, puna nė minierė, llahtarisht e rėndė dhe rraskapitėse, policia – vrasėse e detyronin kohėn tė ikte si ujė i zi skėterror e unė sipėr tij – kufomė e gjallė!
Pse e donin atdheun mė shumė dikur? Apo nga qė po e bėnin vetė. Atdheu ėshtė njeriu. Sa pak fare ēmohet!...

Nga pėrtej po zbriste shkallėt burri jo dhe aq plak, trup pakėt qė mua mė dukej sikur mbartte njė kumt tė pėrtejmė. Me njė shqetėsim tė tillė tė pėrtejshėm, qė askush nuk meritonte t’ia dorėzonte, endej i qetė. Dhe veshėt si dy gjethe tė mėdha, mė dukeshin si me dhč, nga qė patjetėr i kishte rrasur trojeve tė lashta, herė njėrin dhe herė tjetrin pėr tė dėgjuar zėrat e thellėsive. Ne andej punonim dhe kėshtu asgjė nuk na tralliste.
Plaku Ziso Vangjeli gjatė luftės kishte zbarkuar nė Normandi si oficer amerikan. Historian dhe ushtarak punoi nė Paris pastaj nė njė klub kulturor dhe ju dha tė kthehej. Sėmundja e dashurisė pėr atdhe. Sipas bisedimeve paraprake do tė punonte si pedagog. Ja fali shtetit gjithė bibliotekėn e tij, por pėrfundon nė burg.
-Kur tė bjerė “komunizma”, - thosh – se do tė bjerė “patjatėr”, ne do tė vuajmė mė pas me dekada prej hibridit. Komunistėt janė tė sofistikuar nė politikėn e kuadrit. Bijtė e tė kuqve do tė vijojnė etėrit. Ajo pėrzjerje zelli dhe inati, herė i fshehtė e herė i hapur pėr etėrit e kuq qė s’patėn fuqi dhe mend tė ishin tė pėrjetshėm, do t’i bėjė mė dinakė dhe mė tė liq. Nga kundėrshtarėt e tyre qė i urrejnė pėr vdekje, do tė vjedhin idetė, projektet dhe deri slloganet e do t’i propogandojnė mė mizorisht pėr t’i vėnė ata nė jetė, gjoja si amanete. Dhe do tė kėrkojnė pushtet tė pamerituar si trashėgimtarė, si zanatēinj tė kuq dhe kundėrshtarėt do t’i durojnė sa pėr sfond. Do tė kėrkojnė tė bėhen ata pronarė dhe qė tė mbrohen do tė bėjnė ata politikė qė etėrit e tyre e rroposėn ose e luftuan gjithė jetėn si bolshevikė tė trashė. Kundėrshtarėt e tė kuqve nė Shqipėri, ē’kanė mbetur as kasaphanave dhe tė rinjtė qė do tė dalin, janė tė papėrvojė. Dhe kėshtu do tė sundojė te ne hibridi. Gjatė, mjaft gjatė. Hibridėt janė si monstrat. E pėr tė luftuar ata duhet qenė si ata. Do tė jetė mė keq ca kohė e njerėzit do tė mendojnė diktaturėn si zgjidhje. Burg i detyruar. Liri e detyruar. Kaos dhe llum. Pra pas dėnimit me burg, populli do tė dėnohet me liri qorre. Liria qorre ėshtė dėnim. Se ne nuk do tė dimė ē’t’i bėjmė asaj si njė gjėje tė tepėrt. Do ta pėrdhunojmė si barbarėt. Unė nuk do tė jem atėherė. Ju do tė jeni. Mbahe mend dhe kujtomė. S’ke ē’bėn, jo. Veē kujtomė mua, plakun.



***

...nuk jam unė njeri kundėr komunistėve, janė komunistėt kundėr njeriut...




f. 461


Unė e di se letėrsia qė po bėjmė kėtu ka si vlerė tė parė aktin e tė krijuarit nė burg, njė mrekulli e rrezikshme, sfiduese qė mbart mbi supe (ndėrsa duart janė tė lidhura) gjithė historinė martire tė librit. Unė gjithashtu e di qė kjo nuk ėshtė vlerė e mirėfilltė letrare, por gjithsesi ky akt i duhet letėrsisė. Do ta ushqejė atė si njė lumė i nėndheshėm, i turbullt dhe i pėrgjakur. Ne do tė mund tė sjellim atė qė mungon e jo pėrmbytjen e asaj qė ėshtė. Ne jemi tė egėr, sepse mbartim egėrsinė e rrethanave tė atyre qė i krijuan ato. Dhe faji s’ka si tė jetė i yni. Tė paktėn jo i tėri. Ne s’do tė kemi turp nga veprat tona siē do tė keni ju pėr shumė e shumė vepra, pėr tė cilat merrni shpėrblim e medalje. Ne - plagėt si medalje. Veprat tona tė gjymtuara kanė vetėm njė ēmim: dėnimin e madh. Ato janė kafkat e realitetit, asgjė nuk thonė dot, por tė paktėn paralajmėrimit “Rrezik vdekje” i ngjajnė. Nėse nuk mundin tė tregojnė jetėn, vdekjen e tregojnė, qoftė dhe me shenjėz, me fare pak, me njė copėz tel me gjemba. Nė hieroglifin e tyre mund tė lexosh se nga vjen dhuna, ku shkon e ē’kėrkon. Ne s’ditėm tė jetojmė, nuk na latė ju, por ne dimė tė mbijetojmė, qoftė edhe tė vdekur. Vdekja ėshtė njė ēast, por mbasvdekja ėshtė e pavdekshme. Pėr njė shkrimtar a nuk ėshtė mė e rėndėsishme pavdekėsia e veprės? Leximi i saj ndryshe. Ne krijuam dhe lexuesin tonė tė pėrvuajtur, i dėnueshėm pse na lexon, pra mbrojtėsi ynė dhe martiri. Afrohu, vėlla, tė vdesim sė bashku. Ku po shkojmė?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:13

Mistiku,

si lexuese vepren e Visar Zhitit e vleresoj si nje deshmi me teper ne galerine e perndjekjes pesedhjetevjecare. Kur kam lexuar librin Burgologji vende-vende jam tronditur aq shume nga detajet e pershkrimit saqe i jam rikthyer edhe nje here, edhe nje here tjeter me vone. Ka vlera historike.


Ne kopertinen e pasme te librit jane paraqitur edhe disa vleresime kritikesh te huaj e shqiptare. Po i sjell ketu meqe edhe nga libri kam sjellur disa nga pikat me kritike per mua.




Mbase ka, por une nuk kujtoj e mbi te gjitha nuk kujtoj tjeter veper te shkruar keshtu kaq fresket, e vetvetishme e tera kaq e lidhur edhe e drejtperdrejte me boten, te cilen e zbulon dhe e deshmon. Neper keto burgje Zhiti u mbajt me vite, i pambrojtur ndaj dhunes dhe pushtetit...
Trillet e tij te clirta, te ajerta, e te guximta kane nje ngjajshmeri te lumtur me stinen kubofuturiste dhe me pjellorine e saj te metaforte...
Mbetet keshtu, lakuriq e tera para nesh, perbindshmeria e nje tiranie. Clirohet prej kesaj morse nje poet i vertete, i forte...

Mario Luzi, nga "Croce di carne"




Fjala e Zhitit eshte nje akt qe plagos te tanishmen, vazhdon te jete ne dhembje, ne bashkesine me te gjere te ekzistences.

Stefano Crespi, nga "IL Sole 24 ore"




Te tilla mesazhe do te dergonin Dostojevski, Lorka, Sollzhenicini, Stainhard, M.Kuteli, P.Marko, etj.
V.Zhiti e prek sketerren, ndien peshen shkaterruese te saj...Ne kete atmosfere cnjerezore, te eger, t eahper ai nuk heq dore nga dashuria per njeriun, i cili mbetet nje ideal i tij.

Luan Topciu, nga libri "Psalm"




Fale imagjinates se tij te gjalle e dinamike, Zhiti here-here arrin ta perdore fjalen si nje Shekspir...Shekspiriane tek ai jane: hapesira dramatike qe rrok dhe permasat qe ai u jep rrethanave dhe gjendjeve.

Xhezair Abazi, Drita




Ajo qe dallon Visar Zhitin eshte respekti i thelle absolut per gjithcka njerezore. Kjo kronike tmerresh te kohes eshte pa kurrfare fryme ligesie e urrejtjeje dhe pa ate tiparin kaq shqiptar -thirrjen e palekundur per hakmarrje.

Robert Elsie, World Literature Today








Dhe nje poezi tjeter nga V.Zhiti


[bTE HEKURAT E FRENGJISĖ SIME[/b]


Kaq bukur kėndoi bilbili
te hekurat e frengjisė sime,
sa dhe hekurat m'u bėnė
degė tė gjelbra qershie.

Dyshemeja u mbush plot me
cicėrima

dhe unė mėgjunjazi
si therrime buke,
si therrime jete
njė nga njė po i mblidhja.

(Nė birucė, 1980)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:13

Janė zbukuruar plehrat nė atdheun tim


Janė zbukuruar plehrat nė atdheun tim,
s’janė vetėm lėkura patatesh,
qepėsh e gazetash tė hedhura
apo kėpucė tė kalbura,
apo mace tė ngordhura.

Janė shtuar plehrat dhe janė zbukuruar
ngjyra – ngjyra si fundi i njė ėndrre nė mėngjes,
letra ēokollatash vezulluese,
ambalazhe gjė a gjėzash,
fotografi lakuriq artistėsh tė ndaluar,
kuti tė bukura pijesh tė jashtme,
plehra tė shtrenjtė: njė kasetė, gjysmė manjetofoni, skelet veture.
Ja ca furēa dhėmbėsh
si picirukė pėrrallash
qė kanė vdekur.

Pirgje me plehra, kapakėt e shqyer tė veprave tė diktatorit,
fotografitė e tij tė qeshura dhe pis.
Kalojmė anash plehrave, mespėrmes plehrave,
plehra nė kujtesė, nė biseda, nė karrierė
dhe plehrat ndonjėherė janė mė pak tė shėmtuara,
tė dėmshme mė pak.




marre nga Lobi ne internet
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:15

Visar Zhiti (1952)

Mes Poe-zise
Prostitute dhe Shen Meri
(Nga parathenia e vellimit "Hedh nje kafke ne kembet tuaja")

Ne fillim nuk i shkrova, por i krijova me mend, mes mureve qikllopike te qelise, ne vetmi dhe ankth. I thosha dhe i thosha me vete qe te sfidoja absurdin dhe tmerrin, hetuesine dhe boshin.
Me bishtin e luges se urise gdhendja inicialet e titullit mbi dyshemene e kalbur te vdekjes.
Ethet e krijimit me dhane fuqi. Duke menduar per rimat, harroja krimin qe s'e kisha kryer, por qe te tjeret e realizuan dhe mbi mua. Me ksihin arrestuar per nje liber qe, besoj, ishte me se modest.
Pra, poezia kish qene prostituta qe me kish tradhetuar. Isha denoncuar nga te njohur dhe te panjohur. I flakur ne nje qeli, me pranga ne duar, ndjeva se me ishin keputur fijet e padukshme, kordat e holla, cengelat e rende qe me lidhnin me boten dhe, i rene mes tyre si mes damareve te prere, ndjeva hemorragjine e njenjave si ate te gjakut.
Bija me gjunje, falesha ne vetmi, mes braktisjes humnerore. Meqe s'dija asnje lutje, mermerisja poezi te botes. Ato ishin e vetmja ndihme e shpejte qe m'u dha. Ajri i ploget filloi te vorbulloje. Pastaj nisa te krijoj vete.
...
E ku nuk i fshihnim qe te pakten te mos humbnin ato: ne kashten e dyshekut, mes thesit me ushqime, ne cati m'i fshehu nje libohovit, emrin e te cilit, me vjen keq, e kam harruar.
Gjeta rastin fatlum ne nje takim, ia dhashe nenes e i futi ne gji. (Mbase ishte gjiri i se ardhmes). U specializova ne nxjerrjen e tyre. I fusja ne kepuce. (Mbas u ndolla shtegtimin). Vellezerit i fshihnin ne kopshtin e motres. Hapen gropa si syte e verber te tim eti, nje poet i pafat dhe ai!
Fillova te besoj te HOmeri. Edhe i verber mund te krijosh. SHkruaja dhe shkruaja, gjithmone fshehurazi me te vetmen deshire: te lija nje deshmi, nje testament. Kisha te drejte t'ia kerkoja kete ndihme poezise qe me shkaterroi. DHe ajo u be Shen Meria qe po me shpetonte, nese po shpetonte dicka tek une. Po me falte copa lirie qe s'm'i pengonin dot as armet, as qente.
Tani dhe nje sekret: une shkruaja dhe shkruaja kudo, ne oborr-gjoja se po beja nje leter (zyrtare?!), ne shtrat, ne balten e galerive nen dhe, andej neper rrathet danteske te ferrit, duke shtyre vagonat si arkivole te kohes apo, ndersa flakja lopaten, gjunjezohesha mbi kryet e te vrarit, mermerisja fjale (ne vend te nje qiriri te ndezur krijoja poezine), shkruaja dhe shkruaja se s'rroja dot pa emocionin e rrezikut.
E panjohura durohet, sado e tmerrshme qofte. Burgu fillon kur fillojne dhe perseriten mundimi, uria, frika, mungesa e gruas, vdekja, gjyqet, ridenimi, asgjeja, ulerimat, mencurite. Kur ato behen normale dhe ti e di qe je bere anormal, atehere eshte i pamundur vazhdimi. Duhej vrare vetja patjeter dhe une zgjodha nje tjeter lloj vetevrasjejej: poezine qe me siguronte rrezikun permanent, pra emocionin e madh te te gjallit. ...


--------------------------------------------------

Mbase takimi i fundit me henen

Sonte ua hodha policeve,
Kur po me jepnin darken, ate supen e lige.
Sepse pashe henen. Eshte e rrezikshme
qe te behem edhe nje here
……………sic isha, lirik.
Nje ngushullim i verdhe, henor, i ftohte
mbyshi dyshemene te kembet e mia
…………..dhe po e lekund.
Une s’jam i pari qe denohet ne kete bote,
por me vjen keq qe s’jam i fundit une.

Hena - grua e bukur, mahnitese
sec i ben ca makjazhe nje cuni
………….pas kuintave te nje skene.
Erresire perralle dhe drita, drita magjike
si nje kozmos i vogel,
…………fluturues,
…………prej shprese.

Une isha ai aktori i vogel
…………qe luante aq mire
e megjithate s’e lane te behej aktor.
Qe ahere e kuptova: jeta eshte teper e veshtire
Dhe teper e lehte
…………nje tallje, nje loje.
Ja, mua m’i hodhen prangat, moj Hene.
S’e kupton? Eshte njelloj sikur ty te te shkulin
…………nga prania e Diellit
dhe te te flakin neper gropat astronomike
Ma bene kete gjeme
ngaqe shpirti im neper parajsa cmendurish
…………donte te ikte.
- Ej, t’u derdh supa! – me briti polici te koka
duke me kercenuar me garuzhden avdalle.

Mua me erdhi mire
Qe supa s’me ish bere me e shtrenjte akoma
Se enderrimet me nje hene ankthesh.
__________________

Po citoj nje pjes nga fillimi i librit te Visar Zhitit “Funerali i pafundme”...jua rekomendoj ta lexoni

…te ikesh larg. Sa me teper kembe, aq me pak lodhje. Te qenet bashke, shume njerez njeheresh, te ngjall ndjenjen e fuqise, e cila shtohet edhe nga e ecura. Koket jane te rrezikshme. Te menduarit ndryshe gjithmone prish pune. Rrugetimin e ben me te lehte menidmi i njejte, i vetem, i perbashket. I ngjashem me yllin e karvanit qe ndrit njelloj per te gjithe. Dhe ai ecen me te gjithe, i larget, digjet si plaga e tjetrit qe nuk dhemb kurre. Eshte me mire te mos mendosh, se jo vetem nuk lodhesh, por shmang edhe medyshjet, qe gjithmone behen pengese. Vetem te ecesh. Ka me siguri, kur mendimi mungon fare. Ky eshte ideali: mungesa e tij. Teksa ecen, ndien se forcohesh vazhdimisht. Behesh i bronzte. Statuje. (S’ke pse pret pas vdekjes. Ta thyesh edhe ate kufi dhe te triumfosh mbi te pamunduren, ...

PS: shkrimetar i perkyrer


------------------------------------------------------------------

Poezi nga Visar Zhiti

--------------------------------------------------------------------------------

Jete
Visar Zhiti
nga libri “Hedh nje kafke te kembet tuaja- poezi te burgut”

Te kam dashur…

Shiun tim,
kthesen e rruges qe te largon nga shtepia,
puthjen e pare,
t’i kisha dhene ty.

Thash, te kam dashur!

Bregun e detit, abazhurin mbi fjaloret,
rebelimet e mia
t’i kisha dhene ty.

Te kam dashur, kaq shume te kam dashur!
Spektaklet e reve blu te syve te mij qe vazhdojne dhe ne syte e tu,
te gjitha ty t’I kisha dhene, ty.

Gjithmone te kam dashur si heren e pare.

Te gjitha kthimet ne shtepi ty t’i dhashe,
shtrengatat me sterkata yjesh ty t’i dhashe,
dhe gezimet e trishtimit qytetar ty t’i dhashe,
dhe gjysmen e molles qe bashke e ndame, ty ta dhashe.

Dhe ti te gjitha i harrove
si nje liber me vjersha
kur zbresim nga treni.


-----------------------------------------------------------------

Te burgosurit lozin shah
Visar Zhiti
nga libri “Hedh nje kafke te kembet tuaja- poezi te burgut”

Rradhite
ushtaret
ne kutite e tua te zeza dhe te bardha.

Dhe ushtare
me arme
te mbajne rrethuar
ne kutite e nates dhe te dites.

Oficeret dhe kuajt i hodhe ne sulm!
kentaurat
gjysme-kuaj, gjysme-oficere te bertasin
dhe te sulen me patkonj.

Humbe nje torre,
dalngadale po e harron shepine.
Mbreteresha
doli nga nje rrezik, por
nena jote s’eshte mbretereshe.
Ti mbretin e con ku te duash?

Mbreti
ben c’te doje me ty.


---------------------------------------------------------------

Kenga eshte e mundur
Visar Zhiti
nga libri “Hedh nje kafke te kembet tuaja- poezi te burgut”

A i keni pare hamenjte
kur rrokullisin me kembe nje fuci te madhe?

Keshtu do desha.
ta rrokullisja globin
qe te vinte sa me shpejt dita e lirise.

Liri, te dua.
Ty te besoj.
Nese ti je zeri,
Une jam goje.

Kur ti behesh harku,
une – shigjeta.
Te ngulem dua
tek e verteta.

Dhe rrjedhte gjaku
me gurgullime drite.
Mos paste arkivole
Per kengen time.


---------------------------------------------------------

Kush me ka njohur
Visar Zhiti
nga libri “Hedh nje kafke te kembet tuaja- poezi te burgut”

Doni te me shihni,
te me takoni prape?
Duart e mia perjetesisht u lidhen me prangat,
doren dot s’ua jap.

Dhe ne u takofshim,
une prape s’kam c’them.
Fjalet e mia kane vdekur si bletet
neper lulet me helm.

Dhe ne thenca ndonje fjale,
une prap s’di te qesh.
Buzet e mia jane dallge
pa asnje breg.

Dhe ne buzeqeshca
(kuptohet, me ndonje femije)…
Po une jam cmendur
dhe ne ardhca perseri.

Dhe ne ardhca perseri,
fantazme do te shfaqem rrugeve.
Ne te vertete do tejem me te vraret
ne burgun tuaj, poshte gureve.


----------------------------------------------

Visar Zhiti
nga libri “Hedh nje kafke te kembet tuaja- poezi te burgut”

* * *

Do te vij perseri, do te vij,
do te vij, do te vij patjeter.
Castet le te behen kopsat e fustanit
Qe ti te dalesh te me presesh.

Do hap nje rruge mespermes harrimit
dhe do te vij.
Do te shtyj lotet me duar
dhe do te futem ne syte e tu.

Edhe dallendyshet vijne
tek ajo pak balte e tek ajo fije bari
qe quhen fole.
Edhe trenat flene ne stacionin e fundit.
Edhe une do te vij te rri ne buzet e tua,
te shetisim bashke neper floket e tua
si nje pyll.
Do ta tremb friken tende
si pasqyrimin tend mbi ujerat qe fergellojne,
do ta gezoj gezimin tend
si nje hene pranvere qe e mbushim me yje anash,
te gjitha dredhite e jetes
me dredhi do t’i bejme te mira si e qeshura,
si dhembja,
si besnikeria.

Do te vij, patjeter do te vij,
jo si ankthi i te trokiturave ne dere,
as si nje leter e futur poshte saj. Do te vij,
i bute si zjarri, i eger si zjarri, i ngrohte si zjarri,
i marre dhe i mencur si zjarri,
tek ty do te vdes si zjarri qe s’vdes.


------------------------------------------------

C’ulerin keshtu, c’tufan e c’kob?
Visar Zhiti
nga libri “Dyert e gjalla”

C’ulerin keshtu, c’tufan e c’kob
si makina e dhunes nder arrestime?
Ah, ky dimer qe me mban rob
Nen dhe te qytetit, ne varr qelie!
Kraheve kam hedhur batanie murgu
si hall te shqyer, mjeran, te zi.
Kur perplasem, bertasin muret,
arkivoli cahet? Nuk ke di…

Zjarr, zjarr! A ka me bota?
Te shperthenje thellesite ne te gjithe vendet!
Sepse mua terret e ftohta
si qen policie me kafshojne kembet.
Dhe mblidhem kruspull ne veten time
do te shpetoj c’mund te shpetoj.
Dhe nje gjysme njeriu…ne shtepine time,
atje te vete, te trokas ne porte.

Me gjunje te bie atje me mall,
ne t’vetmin tempull me nder dhe bese.
Jam une biri qe u ngjall,
hiqmani prej syve balten e zeze.
Brenda jetes qe bie vdekjet ngrihen,
me te fundit te pakten te bej c’te dua.
Makinen e arrestimeve – varr levizes,
hidhe, o Zot, ne humnerat e tua!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:17

Degjohet nje dasme pertej mureve te qelise
Visar Zhiti
nga libri “Dyert e gjalla”

Gjemimet e daulles
vijne nga larg.
Perplasen te verbera
si gjyle me flake.

Diku behet dasme,
kercen njerezia.
Mjellme e vrare-
shpaloset shamia.

Dhe dhendri dhuron
buzeqeshje dhenderore.
Une me s’i besoj
asnje fjale, asnje dore.

Dhendrin, e ndjej,
do ta arrestojne.
Nusja, nga e keqja,
divorc do kerkoje.

Ne bange te akuzuarve
te shoqin do shaje.
E vetme, qyqare
mbi shtrat do te qaje.

Mes lotesh do rishohe
kete dasme – delir.
Spiuni vjen rotull –
veshur civil.

Dhe rreh daullja
si hu pas kokes.
Me hu i bien
lekures se kohes.

Muret e qelise
dridhen nga tmerri.
Vdekja eshte nuse,
kurse une –dhendri.


--------------------------------------------------

Shpirti im
Visar Zhiti
nga libri “Dyert e gjalla”

Mirseerdhe, shpirt,
ne trupin tim.
Ku ishe, larg neper rete
dhe shkove yll me yll?
Ndersa une
isha nje peme ngjarjesh.
Apo ishe nen toke
e dole me burimet,
ndersa une isha
gur i lemuar, pa kujtese.

Mirseerdhe, shpirt
ne trupin tim.
Ku ishe fshehur,
mos po rrije ne koken e kaprollit,
ndersa une isha vec briret,
apo ishe tek zogjte,
ndersa une s’isha as lajm.

S’besoj te kesh qene
neper germa librash,
kur une s’isha as leter.
Shpirt, ku ishe?
Mos t’u lodh trupi im?
Apo ti je leta e bardhe
e une germat,
apo ti je lajmi
dhe une zogu I nxitimeve?
Mos jam une kaprolli
e ti – kurora e arte
e brireve
qe, edhe kur te mos jem,
te zbukurosh sallonet
e jetes.

Kur une te jem uje qe iken
Ti je guri qe s’iken.

Kur une te jem yll
i qiejve te larget,
ti je pema e vertete
plot fryte fytyrash –
qe une te ngec
neper deget e tua te blerta,
o Shpirti im!


-----------------------------------------------------

Plotesim per "Rruget e ferrit" (propozimi im)



Shqiperi, te lutem, kupto me shume!

Nga Visar ZHITI

DOSJET E SHKRIMTAREVE, DOSJET E TE GJITHEVE

...do te doja qe kete leter t'ia drejtoja dikujt, ndonje ministri a kryeministrave tane, se s'e di mire sa kemi, shume apo asnje, a t'ia dergoja ndonje institucioni te rendesishem, akademise, parlamentit, vete presidences, por, meqenese kam kaq kohe qe i perkas opozites, ndoshta gjithe jeten dhe duke mos patur me besimin e sadopakshem te instutucionet tona dhe te personat qe i drejtojne ato, se mund te bejne tani dicka serioze, te rendesishme dhe te qendrueshme per vendin, o nga pazotesia o nga antizelli per te mos bere asgje, absurd ky qe jep perfitime vetanake me te medha, (kerkoj ndjese per pesimizmin tim te panderprere), vendosa qe kete leter, duke mos ia derguar kurrkujt, pra as te gjitheve, sic eshte zakon te thuhet per elegance mendimi, po ia drejtoj ndergjegjes, institucionit te ndergjegjes anonime, ne ajer, kujteses si deshmi, qe mund te buise ne te ardhmen, qe ka po aq rendesi sa kujtesa kolektive sot, ku nuk ka mure te dukshem dhe as roje anash, me arme, civile te policise sekrete, para se ciles nuk mund te shntendosen tela me gjemba e as te protestojne te persekutuarit e perhershem...

A duhet te hapen dosjet e shkrimtareve per te zbuluar se kush ishin spiunet, ata qe provokonin dhe denonconin koleget, por edhe lexuesit e tyre, qe dilnin ose jo deshmitare gjyqeve te tmerrshme te diktatures, qe benin akt-ekspertiza per krijimtarine e te tjereve te pa denuar ende, por qe ata, paraprakisht kishin kurajon e zeze dhe i cilesonin "armiq" ose per t'u ridenuar per ato qe shkruanin fshehurazi burgjeve, te cilat, akt-ekspertizat keshtu, te gjitha fillonin detyrimisht sipas kesj formule: une ose ne, anetare te Lidhjes se Shkrimtareve dhe Artisteve te Shqiperise, (emri ose emrat, te cilet mund t'i gjeni te zmadhuar neper kopertina librash), me kerkese te Ministrise, jo te Kultures, as te Arsimit a te ndonje ministrie paqesore te shpikur sic behet sot per te shperblyer klane apo aventuriere te politikes, as me kerkese te Komitetit Qendror te Partise, por te Ministrise se Puneve te Brendeshme, vini re: e Puneve te Brendeshme, pra me kerkese te Ministrise se Arrestimeve, te Torturave, te Internimeve dhe Burgjeve, te Pushkatimeve, ekspertizohej krijimtarine e... vini ke emer te doni: Vilson Blloshmi dhe Genc Leka, te pushkatuar dhe per poezite e tyre, por dhe emrin e Trifon Xhagjikes, qe pasi u denua me pushkatim, recitoi ne sallen e gjyqit poezine e famshme opozitare "Atdheu eshte lakuriq", apo te Avzi Neles, qe i fsheu poezite nendhe dhe e varen dhe gjykatesi i tij ahere ende s'ishte dekoruar, do te guxohej te dekorohej tani, vini po te doni dhe emrin e Pjeter Arbnorit qe u ridenua per nje roman te shkruar ne burg apo te Kasem Trebeshines, Arshi Pipes, ditarin trondites te Fatos Lubonjes, shkrimet e Zyhdi Moraves, vini emrat e romanciereve Astrit Delvina, Mustafa Greblleshi, Bilal Xhaferri, po te doni dhe te Mitrush Kutelit, edhe emrin tim merreni, per poezi u denova, vetem per to ashtu si Edison Gjergo apo Maks Velo a Ali Oseku per pikturat e tyre, ka emra plot, apo doni ndonje roman epokal te Kadarese per t'i bere akt-ekspertizen?

A duhen hapur, pra, arkivat e Lidhjes se Shkrimtareve, nese jane ruajtur, dosjet e shkrimtareve dhe artisteve te Shqiperise? Te pararojes se qyteterimit tone, te guximit te mendimit dhe atij artistik, te edukatoreve shpirterore te popullit?

Ne, ish te denuarit politike, shumica jone derrmuese, jo vetem e kemi te lehte te themi: po, madje jemi dramatikisht te vonuar ne kete ceshtje, por mund te shtoj se ne u perballem me te kaluaren e perbashket diktatoriale hapur, ndryshe, nuk iu perulem asaj, megjithese te mundur dhe skllever, se brendeshmi ishim fitimtare te asaj fitoreje qe do te vinte me vone. Meqenese une kam fatin te kem ne dosje, po e perseris, ngaqe e ka thene para meje historiani Uran Butka, pra, ne dosjen time, gje e rralle kjo, sipas Butkes, se vete s'kam pare dosje te tjera, eshte nje dokument me ane e te cilit refuzoja, edhe pas presioneve, bashkepunimin me Organet e Sigurimit te Shtetit, gje per te cilen do te kisha pasoja te renda gjithe jeten, e kam pershkruar dhe ne nje liber timin, pra, une kam ca me shume te drejte te gjykoj per ata qe u thyen e u perdoren, qe u shkaterruan me tortura fizike e psikike, nderkaq di plot emra qe i qendruan heroikisht te keqes, u martirizuan, megjithese ne kohera deheroike...

Shkrimtari yne i madh, Ismail Kadare, perserit ngulmueshem serisht ne letren qe i dergon bashkevuajtesit tim, Bedri Blloshmi, vellait te poetit te pushkatuar, Vilson Blloshmi, autor dhe i poezise metaforike desidente "Sahara", (mrekullisht edhe Kadareja ka nje poezi te tille, emigrim i fshehte i frymezimit dhe i ideve nga nentoka ku ata ishin mbuluar ne studion e shkrimtarit), domosdoshmerine e hapjes se atyre dosjeve dhe argumenton se do te ishte nje lehtesim per ndergjegjen shqiptare dhe ben apel per te vepruar sa me pare. E drejte! Madje ai te prek me propozimin per t'u ngritur nje monument poeteve martire. Se shteti nuk ben asnje demshperblim per familjet e tyre, femijet, mbi vete Bedriun, edhe ai ka qene i denuar me pushkatim, madje beri shume vite burg e tani e gjithe ajo shtrese e te persekutuarve eshte lene ne varferi e neperkembet paturpesisht nga te paturpshmit.

Ah, jane shume emra per Memorialin e mermerte, nese do te kete! Nje beme e tille dhe do te cdekoronte, sado pak, vrasesit tane si dhe do te pakesonte ndikimin egershan te atyre emrave qe ishin thjeshte atentatore per arsye ideologjike a te nje politike te caktuar, aq me keq te deshtuar dhe kane zene vend ne histori dhe rruget apo edhe shkollat ende mbajne emra te tille gjakataresh.

Shkrimtari dhe miku im Lazer Stani, i nxitur dhe nga letra e Kadarese, ne nje shkrim te tijin se fundi shton se duhen hapur dhe dosjet e politikaneve. Madje me pare ato. Nje veprim tejet i drejte dhe i domosdoshem. E di qe eshte i veshtire, se kujtoj qe kur qeveriste Partia Demokratike, doli nje ligj qe u ndalonte dhe zgjedhjen per deputet figurave jo te pastra ne kete drejtim dhe besoj se kjo ishte dhe nje arsyet qe shume prej tyre qe e pesuan nga ky ligj i rrepte, moren armet ne '97, u bene lidere te rebelimit dhe me pas zune poste te larta ne shtet e tani marrin pjese ne grabitjen e copave te Shqiperise se perbashket.

Si duhen hapur dosjet? Nje propozim i ri

Rreth nje dekade e gjysme me pare kam botuar nje ese ne shtypin e porsakrijuar opozitar per ceshtjen e dosjeve, te hapej apo te mos hapej libri i madh i mekateve. Po te hapej, do te ishte i tmerrshem. Po te mos hapej, do te kishte me tmerre. Po ta hapnim, do te na rrenonin ato qe do te shihnim, po te mos e hapnim, rrenimtaret do te persersnin rrenimet. Ta hapnim apo te mos hapnim? Ishte shpejt apo ishte vone. Ta fshihnim apo ku te fshiheshim?

Propozimi im atehere ishte qe librin e madh te mekateve ta hapnim ne faqet e fundit, te tryeza e lendes apo permbajtja e tij dhe aty te nxirrnim dukurite dhe t'i denonim ato.

Nderkaq une do te doja qe te pranoheshin nisma vetanake, t'i hapej dosja atij qe do te kerkonte t'i hapej e vetja. Sidomos njerezve publike. A nuk beri keshtu Ismail Kadare pas nje akuze qe i bene para do kohe? Arsyet per t'iu hapur dosja, do t'i dinte ai qe do e kerkonte hapjen e saj ashtu si ai qe nuk do te donte t'i hapej kurre.

Gjermania Lindore i hapi dosjet dhe, me sa di, e konsideroi ceshtjen e spiuneve si pune agjenturore te Bashkimit Sovjetik. E gjithe perandoria komuniste duhet te kete geluar keshtu. Ndersa Greqia pas diktatures se koloneleve te zinj pranoi hapjen e dosjeve, denoncimet e te demtuarve. Dhe pati prurje. Po keshtu dhe Afrika e Jugut. Madje krijoi nje si mjedis te hapur, lloj stadiumi ku rrefeheshin per te arritur nje si katarsis social.

Une vete me pas e kam ngritur kete ceshtje vite me pare dhe ne Komitetin e Helsinkit, kur isha anetar i saj ne Mbrojtje te te Drejtave te Njeriut. Le te ngrihen komisione ligjore per hapjen e dosjeve dhe krahas zbulimit te bashkepunetoreve te Sigurimit, pra te spiuneve dhe denoncuesve te fshete, akt-ekspertizueve, etj, te shihet domosdoshmerisht dhe ana tjeter e medaljes, qe s'eshte prekur fare, nga askush, qofte dhe teorikisht. Kush ishin ata qe bene spiune te tjeret? Kush apo cilet urdheruan te beheshin dosje te tilla, gje qe sot njihet si metode presioni, torture psikike qe kryen shteti, mbi te gjitha diktaturat nazifashistokomuniste, mbi shtetasit e vet dhe shkelje e te drejtave te njeriut? Pse e adoptuam dhe ne kete pervoje sovjetike te dosjeve? Me c'urdher u bene pushkatimet? Burgimet dhe internimet? Kush i mban dosjet sot dhe kush i zhduk? Pse nuk i hapin? Pse i hapin, apo thjeshte kur partite fitimtare apo lideret e tyre duan te bejne presion mbi anetaret e tyre a vartesit? Keshtu krahas listes se erret te atyre qe i shnderruan ne spiune, te dale dhe lista e kuqe dhe e gjate e atyre qe benin spiuna, duke perdorur jo vetem mashtrime, por dhe dhune te gjithfarshme e tortura, me gjak e hekur, te atyre qe dhane urdherat per t'u zbatuar nje manual i tere mizorish. Ata, operative, gjykatesa, shefa Degash, te partise, thone sot se benin detyren. Po dhe koha tani duhet te beje detyren ndaj tyre e te gjitheve. Natyrisht, une e di, se ka patur dhe shume spiune vullnetare ashtu sic ka patur dhe shume xhelate pa vullnet.

Mjerisht, ata qe u thyen dhe u perdoren, pasi e pesuan ne diktature mynxyren, te nakatosur me privilegje te turpshme, jane te mallkuar qe dhe pasdiktatures te vuajne pasojat e saj, turpin dhe pergjegjesine, kurse spiunberesit e tmerrshem, urdheruesit e tyre te larte, atehere jo edhe jo, perkundrazi ishin pjese e majme e shtetit, por as dhe tani nuk i prek askush dhe nuk i ve para asnje pergjegjesie morali dhe drejtesie.

Te hapen dosja e diktatorit, e klikes se tij, e diktatoreve te vegjel, te institucioneve te tyre, te denohet diktatura dhe makina e saj e perbindeshme! Se me ndergjegje te demtuar nuk kemi per te bere perpara dot.

Njekohesisht eshte detyre pra, ne mos e shtetit te tanishem, e shoqerise, qe te nxjerre dy lista, balle per balle, te atyreve qe lemerisshem benin spiuna dhe te atyre qe u bene spiuna. Dhe te ndahen pergjegjesite, cilet ishin shkaku dhe cilet pasoja, demtuesit dhe te demtuarit, qe mos te denohen gjithmone te demtuarit apo te demtuarit e te demtuarve, si te thuash pasojat, por, pasi te denohet (moralisht, por me ligj) realiteti qe pillte spiune si krimbat mbi nje kufome te lene, mbi te gjitha te shpallen shkaktaret dhe veprimtaret e se keqes.



Po kush do t'i hape?

Kjo eshte ceshtja? Kush do t'i hape dosjet? Kujt t'ia kerkojme? A i duhet shtetit? Une nuk besoj se i duhet demaskimi i se kaluares dikatoriale komuniste, por maskimi i saj. Se ata qe bene te kaluaren, po duan te bejne dhe te tashmen. Po popullit? Qe te shohe sa i keq ishte? Po individit? Qe te zbuloje se gjithcka e ka patur kundra, pas kraheve dhe sa poshte kishte rene morali? Nderkaq une dyshoj se mbi dosjet veprohet ne fshetesi, pergjysmohen, ndreqen, zhbehen, zhduken...

Megjithate ne parim, i priur nga e mira, jam per hapjen e dosjeve. Ta kontrollojme ndergjegjen tone, para(r)(n)ojen e saj. Ashtu sic kembengul shkrimtari yne i madh Ismail Kadare. Megjithate duhet kujdes. Dhimbje dhe force. Jo qe ta shembim edhe me njeriun sic i shembi krusma e dosjeve te tyre, por qe ta fitojme njeriun. Me qellim qe helmi te zbrazet nga plaget, ne menyre qe korpi i shoqerise te mos leqendiset edhe me dhe te shkoje drejt cofjes...

...ne fund te letres time do te doja te shtoja se Presidenti i Republikes e mirepriti apelin e Kadarese dhe la porosi, pak a shume, qe te shihet mundesia e nje ligji per hapjen dosjeve te shkrimtareve. Kujtoj se dhe nje here tjeter la nje porosi te tille per te persekutuarit, vuri dhe afat muajin shkurt. Por ata qe duhej ta benin, i rane shkurt, nuk e degjuan fare, duke i lene presidences vetem vlera dekorative. Madje me pas mbi protestat e te persekutuarve para parlamentit eshte perdorur dhune e eshte derdhur gjak.

Ne te gjithe, Shqiperia, duhet te kuptojme me shume, pertej fakteve dhe bemave te tanishme, pertej seancave parlamentare e kongreseve te partive, pertej dekorimeve e vetedekorimeve e porosive te pafuqishme formale, konferencave te shtypit te ambasadoreve, pertej protestave dhe gardhit te policeve, qe, gjithsesi, te mos lejojme ta trajtojne atdheun, te pakten brenda vetes, sikur "s'merr vesh", si handikapat mental e te bejne mashtrueshmerisht gjithcka qe duan mbi kurrizin e tij. Se me e renda e te gjitha eshte bere dosja e atdheut.


===

(sjelle nga Bokerrima ne Portalin e Forumit (tek tema per hapjen e dosjeve))


-----------------------------------------------

Visar Zhiti mbaroi shkollen fillore ne Durres, te mesmen e kreu ne Lushnje dhe mbaroi Institutin e Larte Pedagogjik ne Shkoder. Punoi pese vjet mesues ne fshatrat e Kukesit.
Poezite e tij ne doreshkrim u bene shkak qe te denohet me dhjete vjet burg, qe i vuajti ne minierat e Spaēit dhe Qafes se Barit, pastaj ne fabriken e tullave Lushnje.
Sot eshte gazetar dhe botues. Per poezi dhe proze ka marr ēmime nderkombetare
Poezite me poshte jane shkeputur nga libri Kujtesa e ajrit


SA GJERA ME PRESIN

O zot, sa gjera me presin
qe duhet t’i kryej
e jeta s’mjafton
Me duhet nje pyll
kur nuk kam asnje peme
Me duhet rruga te eci
dhe une, mjerisht, kam mbrritur
………………………..me kohe…

Me duhet te gdhend
fytyren time
me duart e tua
po ti nuk je
Te ēlodhem me duhet
kur nuk kam bere asgje

Do desha te le nje buzeqeshje
ne ajer, vetem nje,
por ne nuk dime ta kuptojme
kujtesen e ajrit


GJERAT E VOGLA

Vetem me nje gjethe
di te flas per pyllin

dhe vetem nje yll
te thote se s’je vetem

nje kepuce e humbur
te zgjon rruge pafund

Ndize nje cigare
nga paketa e Prometeut.

1972
__________________

Visar Zhiti
nga libri: Si shkohet ne Kosove

* * *

- (...) kam humbur udhen, o njeri. Nga bie Itaka?
- Cila Itake? Ketej s'ka. Ke gabuar.
- Eshte ishulli im, i gruas sime dhe i djalit tim...
- Po deti eshte larg ketu...
- Kam gjithe jeten qe udhetoj. Vij nga lufta dhe
vdekja. Ndihmome. Na u mbyt anija, vetem une
dola ne breg. E sulmuan trenin qe mora me pas
hordhite e jashtetoksoret, po une e cava rrethimin.
Ra avioni, gjalle mbeta dhe une.
- Te paska zgjedhur fati! Cmoje!
- Dallget me behen male e malet dallge. S'e di ku
po eci. Jam hutuar nga lodhja.
- Mbi veten tende po ecen. Po kush je, si te quajne?
- Jam ti. Emrin tend kam. Po mos eshte ketej
Itaka?
- Jo, ketej eshte Kosova. Eshte e ndaluar te shkosh!
- Per andej do marr udhen. Te te ndaluarat gjej
ato qe dua. Mireupafshim, o njeri, e di qe do te
takohemi.
- Mirevafsh, udhetar i cuditshem! (...)


-------------------------------------------

Mbreti i asgjesise
Dyert e Gjalla
Visar Zhiti

Te jesh ti mbreti lakuriq i perralles,
te shihesh ne nje pasqyre qe s'eshte,
te trokase dera e nje shtepie germadhe,
te hyje gruaja e vdekur dhe e veshur nuse,
te ngrohesh ne nje zjarr te shuar,
te flasesh pa fjale sikur
te lozesh me topa bore nga borerimi i pa rene,
te dalesh ne rruge vete i dyte,
__________________kur s'ke as veten tende,
te jesh ne te nesermen,
te rrezohesh si statuje e vdekjes,
te shohesh hijen tende sikur
te jeni bashke te lidhur me nje prange
_________________ne kembe,
___________te mos harrosh, jo, jo te mos harrosh,
___________se hija mund te jesh ti vete,
_________________i palendet, pa skeletin antik,
___________qe pret klithmen feminore
e ti, Mbreti i asgjese, dicka te besh.


--------------------------------------------------


Visar ZHITI, Valixhja e shqyer e perrallave - (rrefenja per ato qe rriten)



PROLOG

Perralletari me i ri ne Atdhe

Na ishte sec na ishte, bora binte nga qielli i perrallave, e qete, me floke te medhenj, pa u endur neper ere, drejte e ne toke.

Pra, bora po shkonte ne shtepine e saj ne toke. Pse toka eshte shtepia e bores, apo qielli?

Ndoshta i gjithe qielli, e gjithe toka ashtu si dhe une qe kam per shtepi, jo vetem ate ku jetojne nena ime, babai, vellezerit e mie e motra, por te tere Atdheun.

Ja kjo bore e bute eshte shpirt i bardhe, i bardhe qe po perhapet lehtesisht, pa mundime neper udhet, ne deshirat, mbi punen, mbi mallin qe i ka hapur krahet si pemet; ja deget u renduan nga bora, per kercasin, patjeter do thyhet ndonjera.

Po kthehesha ne shtepi, se une punoja larg, pas maleve, afer Kosoves martire. Deren e dija, do ma hapte Holta e vogel, cupa e vellait tim te madh. Mbas cdo trokitjeje ajo shkon me vrap, se mos kam ardhur une. Kete radhe s'do te zhgenjehet. E gezuar do me hidhet ne qafe dhe do therrase Kalterinen e vogel, cupen e motres sime, qe patjeter do te kete ardhur nder ne.

-Xhaxhi, xhaxhi, oh, oh!

Bashke me Kalterinen do me shkundnin boren nga supet, nga floket dhe mezi do me linin te takoja te tjeret.

Dhe pastaj, pa e pritur fare rastin, ose Holta ose Kalterina do me pyesnin:

-A i solle ato?
-Po.
-C'jane ato, - do pyeste ndoshta nena. - Arra? - Se atje ku punoj une ka pyje te tera me arra e geshtenja dhe me bore.
-Jo! - do te thoshte Holta.
-Atehere kukulla?
-Jo, kemi plot! - do te thoshte Kalterina.
-Po c'kerkojne? - do te pyeste ndonje nga vellezerit, ndoshta motra. - Mos jane cizme te kuqe?
-Jo dhe jo!
-Po c'jane?
-Perralla! - do te bertisnin Holta me Kalterinen bashke.

Kur isha per here te fundit ne shtepi, para ca kohe, ato me kishin thene t'u kallezoja perralla. Nuk di, - u thashe. Pse s'di? Po kam pune te tjera, thashe. Pse a s'eshte pune te thuash perralla per ne, me kundershtuan Kalterina me Holten. Une qesha. Dhe u mbusha duart me arra. Ato mbajten ca per vete, ca per kukullat e per macen. Une qesha me te madhe.

-Degjo, - me tha Holta, - kur te vish heren tjeter, na sill ca perralla.
-Po ku t'i gjej? - pyeta une.
-Gjeji! - tha Kalterina. - Atje bore ka, edhe kuaj...
-Po, po, beji vete, se po s'i bere, do te thote se s'na do shume. - Pranova, kot, duke shpresuar se ato pas ca ditesh do te harronin c'me kerkuan. Por femijet nuk harrojne. Holta u deshperua.

-Po c'ke, moj Holta - thashe - c'ke?
-Ah, xhaxhi!...
-Po fole!
-Do t'i shkruash perrallat? - me pyeti e trishtuar. Syte iu hapen me teper. Buza pati nje dridhje fluturash. Ajo dukej me e bukur keshtu. Si e magjepsur.
-Pse? - u habita une.
-Jo, jo... po i shkruajte perrallat, ti duhet te lesh edhe mjeker te gjate sa nje plak njeqind vjec. Ndersa ti, xhaxhi, je i ri, fare i ri.
-Pse, do plakesh ti, po bere perralla - u shqetesua Kalterina.

Qesha kaq shume, sa s'kisha qeshur gjithe jeten. Po mire, u thashe, e zeme se une jam perralletari pa mjeker, krejt i ri, ndoshta me i riu ne gjithe Atdheun.

...Po u sillja perrallat e premtuara, i qeshur, por qe i shkruajta seriozisht neteve, kur te tjeret flinin. E mbusha valixhen plot me to. si nje shpelle me ekskursioniste.

U cova leter Holtes dhe Kalterines e u thosha se perrallat i fillova, por me perpara s'e t'ua tregoj, do t'i coj t'i bej liber e do t'ua dhuroj juve. Ato me pergjigjeshin se do te ishte me mire qe t'jua tregoja atyre ne fillim; po te mos i pelqenin, libri s'do ishte i bukur. Pastaj se c'me thoshin ne leter per nje marrezi te maces me kukullat. Ne faqen tjeter te letres kishin vizatuar duart e tyre. Si lule dukeshin ato duar! C'ne, ato s'ishin gishta, por petale gezimesh.

Une i mbarova perrallat, por duke mos qene i vogel sa ato, (kurre s'do te behem i tille) shume gjera te asaj moshe i kam harruar ose s'i kam ditur. Cdo femijeri eshte e paperseritshme.

Le t'i lexojne perrallat e mia, ndoshta kur te rriten edhe pak. Po nuk i pelqyen, le t'ia lene maces qe t'i shqyeje me kthetra si nje lemsh te bezdisshem. Dhe bashke me macen copa-copa t'i bejne perrallat e mia.

Po s'ju gezova dot, do ndiej dhimbje. Po s'qene per ju, c'i dua une? Kjo do te thote se kam harruar feminine.

--------------------------------------------------------------------------------


Visar ZHITI, Valixhja e shqyer e perrallave - (rrefenja per ato qe rriten)



Perroi i vogel enderrimtar

Perroi i vogel kishte pare tre fshatra dhe nje lokalitet. ai ecte midis tyre si nje mez i bukur, i bardhe, qe defren me veten duke tundur krifen prej dheu dhe qielli.

Perroi e donte shume diellin. Cdo dite ngarkohej me te ne kurriz si me nje vogelush, ndersa ne mbremje merrte te motren e diellit, henen.

Po fshatrat i dhimbeshin me shume. I shikonte me etje sikur donte t'i perpinte me syte e medhenj, te kalter. Sa te bukura ishin fshataret qe lanin rrobat me te. Po delet qe vinin te pinin uje. Edhe ato dukeshin si perrua i vogel, i bardhe, gjithe shkume blegerimash. Perroi mbartte edhe dritat e vobekta te fshatit si nje cigane qe ka nje torbe plot me rruaza dhe unaza e ringa - xhingla vezulluese.

Tre fshatra dhe nje lokalitet kish pare perroi i vogel. Nuk jane pak, e? Por edhe shume nuk jane. Sidomos ai lokaliteti i ngjan nje cmendine terheqese.

Atdheu eshte i madh, shume i madh dhe i cuditshem.

Ai, perroi i vogel, kish degjuar shume gjera nga nje radio dore qe e merrte me vete nje nuse, qe prashiste ne arat aty prane. Oh, sikur te shikoja me shume bote! - memeriste perroi me vete.

Dhe nje dite vendosi te ndahej ne tri dege si nje peme qe, pervec trungut, ka dhe dy dege te tjera.

E para u nis per ne Veri, nga Alpet plot me bore si malesoret me qeleshe mbi krye. Tjetra shkoi mespermes Atdheut, qe te derdhej vete ne det. Dhe dega e trete iku nga jugu i portokalleve, ne Cameri. Por perroi qe vogelan, jo i fuqishem, tamam si nje mez capken qe di vetem te kerceje.

Secila dege e perroit humbi. (Keshtu do te thaheshin tri dege te prera nga nje peme).

Une i kam pare guret rreth e rrotull perroit te vogel dhe kam biseduar me ta ne muzg.

Guri me i madh me tha: Perroi i vogel eshte egoist. Pse s'i mjaftonin tri fshatra dhe nje lokalitet? C'i duhej atij!

-Dikush e mashtroi, - tha nje gur tjeter.
-Deshira s'eshte fuqi, - tha nje zall gri.

Ndersa guri me i vogel tha: Perroi i vogel duhet admiruar. Ai u tret duke kerkuar me teper ne jete. Dhe kjo eshte e natyrshme - thane shume gure.

Ndersa nje gur, as i madh as i vogel, me tha: Cdo gje duhet bere ne kohen e duhur. Dhe duhet bere mire. Une kam pare nje fshatar, vazhdoi te me tregoje guri as i madh as i vogel, qe per te nxjerre uje, hapi shume puse e s'nxori asgjekundi. Po te germonte vetem te njeri dhe thelle, patjeter do nxirrte. Perroi u shpernda shume dhe s'arriti asgje, - tha nje tjeter gur. Megjithate, guximi i perroit me pelqen, edhe pse shpesh eshte i denueshem...

Mua me erdhi keq per perroin e vogel. Ashtu i thare ai ngjante me nje varr te gjate e bosh.

Si mund t'i beja deshirat e mia uje dhe shpresen dallge aty?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:19

Visar Zhiti dhe nobelisti Walcoot ne Cmimin e Letersise.

A.Mezini

“Ne jemi ajo c’ka kujtojme, refimet jane kujtimet dhe kujtimet jane jeta”Mario Luzi.Keshtu eshte hapur sipari ne teatrin ‘Valle’ te Romes me thenien e poetit dhe senatorit italian personazhi prej te cilit ka marre emer Cmimi Internacional per letersine “Mario Luzi”ku u vleresua edhe poeti-shkrimtare Visar Zhiti.
Nder pese fituesit e ketij cmimi perkrah Nobeslit ne Letersi (1992) Derek Walcott me vepren e tij te teatrit ne vargje ‘Odisea’, Presidenti i Senatit te Italise Franco Marini vlereson ne kategorine ‘poezia origjinale’ me vargjet qe prezantohen per here te pare, shkrimtarin Visar Zhiti.Personalitete te shquara te artit, kultures politikes dhe shkences, ishin pjese e Padronatit te ketij eventi dhe jurise e cila vleresoi nder 25 mije poete e shkrimtare ne te gjitha zhaneret e le trave, poezize, prozes, teatrit etj te vendeve te ndryshme.
Karakteri internacional i ketij cmimi orientuar prej figures poetit , qendron ne sostancen e tij per te kerkuar dhe sensibilizuar kujtesen historike, qe brezat duhet te percjellin sipas menyres se kultures dhe pergjegejsise sociale.Cmimi Mario Luzi eshte nje tradite letrare dhe historike mbarekombetare i cili krijon menyren per tu folur brezave te rinj me nje gjuhe universale dhe pa kufij, qe ata te zbulojne nepermjet poezise dhe kultures ate bashkesi vlerash e ndjenjash qe jane shpresa me konkrete per te ardhmen. Ne nje mesazh te tille edhe Zhiti vjen ne kete mbremje si nje poet i cili trasmeton nepermjet vargjeve te tij pikerisht lirine per te kujtuar historine mbi kohen, sistemet dhe shikimin e nje te ardhme te ndertuar me gjuhen e artit.Ish i burgosur politik gjate viteve te regjimit komunist “per propaganden e ti kunder sistemit te realizmit socilaist” pas viteve ’90 do te behet je nga poetet simbol te fjales se lire dhe me ne ze te Shqiperise.
Marrja e kerij Cmimi per zotin Zhiti eshte nje kenaqesi e vecante, kjo sepse ai ka patur mundesine te njihet me poetin vite me pare, dhe sot ne nderim te tij ti dhurohet ky Cmim ne Letersi Mbarekombetare. Mario Luzi nje poet shume i njohur ne artin e poezise dhe letersise europiane eshte perkthyer ne gjuhen shqipe nga shkrimtari Visar Zhiti, nje raport ky artistik lindur kohe me pare ndoshta ne fillimet e krijimeve te poetit Zhiti si nje dashamires i vargjeve te tij.Gjate viteve ne vazhdim Visar Zhiti ka botuar disa libra ne proze dhe ne poezi dhe dhe ka perkthyer disa te tjere: “Rapsodia e jetes se trendafilave” “Rruget e ferrit” dhe "Ferri i care” dedikuar viteve te tij te burgur etj.
Ka botuar ne italisht Croce di carne (1997), ka fituar Cmimin “Ada Negri” (1987), dhe Cmimin per Poezine Leopardi d'oro (1991), Dalla Parte dei Vinti (1998), Le piaghe non hanno patri, Shenjetorja shqipatre “Nene TEREZA” (D'Agostino,1998).Eshte antare i Akademise te Arteve “Alfonso Grassi” te Salernos.Si poet dhe shkrimtare ai ka nderin te jete ne nje nga Enciklopedite me moderne sic eshte “Trecciani” me biografine dhe operen e tij letrare.
Sot zoti Zhiti ne rolin e tij si Minister i Kultures prane Ambasades Shqiptare ne Rome njekohesisht vazhdon perkushtimin e tij ne fushen letrave si nga nga poetet dhe shkrimtaret me bashkekohore te letersise shqiptare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:20

***

Duke vrarė kėngėt
.....e palindura akoma
nga qė s'rrjedhin gjak,
tė duket sikur s'ke bėrė asgjė

Pse kanė kėngėt kufoma?

E ku e kanė varrin?

Gjėra tė tilla mund tė thuash
.....dhe pėr ajrin
__________________

Nėna e Poetit

Kur troket nė derėn e saj
kushdo qė tė jesh
... i tėri i dielltė,
... apo rrebesh qofsh
... hije nate
... ėngjėll
....... apo ushtar
... grua rruge, jetim
... pyll levizės
... apo lumi Stiks
Ajo asnjėherė, s'pyet:
"Kush ėshtė?"
Se si e hap derėn
........ ēiltėrisht
........ menjėherė
sa ty tė duket se s'ka ekzistuar
............... ajo derė


Ėndėrrat

Ti po mbyll sytė, i dėrrmuar
nga puna e tmerrshme kėtu nėn tokė
Patjetėr je duke ėndėrruar
se ėndėrrave pranga s'u vėnė dot

Dhe le ta bėjnė ferr galerinė
ti vuan qė tė mbetesh ėngjėll
Mbi supe si flatra ke mirėsinė
dhe fluturon nėpėr ėndėrr

Ku vete kėshtu? Ah, unė e di
dhe ėndėrrat lodhen mes kaosit
dhe kanė ftohtė ashtu si ti
veē me kapotėn e tė burgosurit

dhe s'po tė them qė i vrasin ėndėrrat
qė kam shėtitur ndėr varret e tyre
Ndodh qė na vrasin mė parė se ėndėrrat
dhe qajnė ato mbi ne si vejushe

Befas u zgjove. Buzėqesh i trembur
sapo u ktheve nga ai vend i lumtur
Balli i mbushur plot me ėndėrr
e di qė bėhet mė i bukur

Spaē, dimėr 1982
__________________

EPILOGU

(qė koha e bėn parathėnie)

Jeta ėshtė mė e pakėt se shpresat

E megjithatė unė shkruaj poezi
pa m’i lexuar askush.
Ndoshta dhe era e natės nuk i lexon fare yjet,
mbase dhe shkėmbi nė bregun e detit
s’ndien asgjė nga dufi i dallgėve

E megjithatė unė shkruaj poezi
tė cilat ma prishėn jetėn. 7 vjet
trupin ma mbėshtollėn telat me gjėmba.
Ma shqyen lėkurėn dhe rrodhėn rrėkera jete
.......... si rrėkera gjaku
.......... deri nė fund tė kėmbėve tė mia
Po shpirtin, jo tė gjithė shpirtin
nuk munda dot, veē njė grimėz, e nxora
nga tė ēarat e trupit
.......... dhe e ēova
.......... te dashuria
.......... te poezia.
Me grimca shpirti jetoj tani
tė vogla
si bletė tė humbura
. . . . . . . . . . . .
dhe tė mendosh
qė edhe mbishkrimet e varreve
kanė lexues…

Atėherė poezia ėshtė mė shumė se sa shpresat!

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:20

Trokitje patjetėr

Po vij qė tė takohemi
nė derė po trokas.

Nuk ka kohė tė gjejmė kush e ka fajin
dhe s'ėshtė aq e thjeshtė
.......... si loja e maces me lėmshin.
Sepse dhe tė mos kesh faj,
ndonjėherė ke fajin
.......... qė i le tė tjerėt tė bėjnė faje.
E kush s'di tė mbrojė veten,
ndoshta ka bėrė krim.

E jeta qė s'mjafton pėr dashurinė ...
e tmerrshme tė gjesh kohė
........................... pėr urrejtjen.

Prandaj unė po vij
tė trokas brinjėve tė tua...,
Ndizi qirinjtė e festės!

Siē ndėrronin malėsorėt e mij
........... kutitė me duhan,
tė ndėrrojmė zemrat e hidhėruara
dhe ...

Milano 9.7.1992
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:21

po ju jap ca vargje te shkeputura nga vellimi i tij "Thesaret frikes", vargje qe i akm ne mendje dhe nese ndonje riprodhim nuk eshte korrekt, kerkoj ndjese.......eshte thjesht efekti i kujteses.

.....jashte bie bore, keshtu duhetr te jete, harrim i bardhe.....

........u fut fjalori i madh gjihes shqipe ne burg
i madh sa nje arkivol femije
dhe gardianet e kontrolluan sikur cdo gjenin ?
...dhe e vendosen perballe kodit penal
Abeli perballe Kainit etj.


.....ne duart e vajzave jane flaket e trojes...
.....(apo te tjera)...
....Rashe mbi ty dhe mora fryme me gjethet e pyllit



tek e njejta poezi
akti i trete
udhetoj mbi floket e tu
me gishtat.....
............
.........
........
dhe kam porositur mos te vdes njeri deri ne mengjes .


ose tek poezia Me nenen time ne Vatikan
...nje pellumb fluturoi deri tek kangjellat si per te lajmeruar ardhjen e nenens sime ne Vatikan
ajo eshte nene ballkanase, jemi bij te nje nene te murosur.....
.....etj perla te vargut Shqip qe nje i paperseritshem si Visari mund ti shkruaj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve: 4519
Age: 26
Location: Deutschland
Job/hobbies: Fraer
Humor: Filmat qesharake
Registration date: 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Visar Zhiti    19/9/2010, 00:23

Po kurdis zilen e orės

Po kurdis zilen e orės,
....qė tė mė zgjojė nesėr
......tė kap trenin e hershėm.

Qė tė zgjohesh nga gjumi i madh, i zi
bėj njė vepėr ti,
......kushdo qofsh,
s'ka rėndėsi madhėsia e saj.
Le tė jetė e thjeshtė
....si mbjellja e njė peme
......e imėt si thėrrimet e biskotės
........mbi parvazin e dritares pėr njė zog
....................lajmėtar,
....apo delikate le tė jetė - si tualeti i gruas
......qė ndikon, po, po, ndikon nė bukurinė
..............e fėmijės qė do lindė.

Mos ki frikė, le tė jetė dhe vdekje
po e tillė qė e kundėrshton vdekjen.

Bėj diēka qė t'u hyjė nė punė njerėzve, kafshėve
dhe pemėve...

Kurdise
zilen e zemrės
....nė natėn tėnde tė indiferencės.
__________________

Pas shtate 1001 netesh
Epilog
Visar Zhiti
nga Valixhja e shqyer e perrallave
Botimet Toena

dy faqet e fundit te librit:

Na ishte sec na ishte, na ishte nje fatkeqesi qe u shkaktua prej shkrimeve. Me burgosen per to, sepse je metaforik, me akuzuan gjykatesit. Pse flet me gjuhen e Ezopit, e? C'jane keto rrefenja armiqesore!!

Politika atehere ishte si nje murtaje, bente shume deme. Me hodhen prangat dhe me denuan afersisht tri 1001 dite dhe tri 1001 net. Oh, vinte nena ime, babi i verber te me takonin, vellezerit, motra, me jepnin kurajo, por dhe Holta me Kalterinen.

- Perralle eshte qe ti je ne burg? - me pyeten me lot ne sy.
Une buzeqeshja hidhur:
- Pjese e perralles eshte, - thashe, - pjesa me e keqe.

Pastaj iu luta rojave qe Holten me Kalterinen t'i fusja mes hekurave ne pjesen brenda ku isha mbyllur une, pra ne burg, qe t'i perqafoja me mire, t'i puthja.

Si dy engjejt e mi shpetimtare m'u bene ne krahe. Holta me dha nje pako me biskota, me nje liber te fshehur brenda, kurse Nina nje shami ku kishte qendisur vete ajo, me dockat e vogla pellumbin dhe fytyren e njeriut - nje skice e Pikasos se ndaluar, te cilen e pelqeja shume.

Oh, sa u gezova! Sa mire qe policet s'dinin c'ishte Pikaso, se s'do te ma jepnin shamizen dhe do te na denonin serish mua dhe vogelushet.

Po une dola nga burgu...
Dhe lozja me femije te tjere, me vellezerit dhe motrat e Holtes dhe Kalterines, se ato jane te rritura tani. Lozja me Helidonin e bukur dhe Amarden e urte, me Eraldin bjond qe ka qejf te behet futbollist dhe me Liaden pianiste, se ciles emrin ia vura une qe nga burgu: Liri, atdhe, dashuri.

Kurse Heriani eshte miku me i mire ne bote i qenve. Dhe buken e ndan me ta.

Po perrallat? Ah, harrova perrallat. Valixhen e tyre ma shqyen policet, kur kontrollonin shtepine. Ndersa ca nga fletet e shkruara humben, u zverdhen.

I mora nder duar pas njezet vjetesh, te lidhur me kujdes nga njerezit e mi, si nje liber mesjetar, qe e fshehen nen dhe, ne kpshtin e motres. Sepse une isha i ndaluar edhe si emer.

Fletet renkonin te zbehta. Diku mezi kuptoheshin fjalet, te kalbura si filli i telave me gjemba ne burgun tim tani. Sepse, harrova t'ju them, diktatura ra si nje perbindesh qe i pushon zemra. Megjithese nuk e di, a kane perbindeshat zemer?

Dhe po rishkruaja siper fleteve te dikurshme, plotesoja, ndreqja, me doren e dridhur dhe lot te padukshem binin mbi perrallat e mia si shi me diell.

Atjoni im i vogel, i vogel qe e mbaj ne preher, s'me le te vazhdoj. E do ai penen qe te zhgarravise. (Merre, bir!)

Po a do te kene fat te dalin nga burgu i harreses ato qe shkrova dikur nga dashuria per ata qe rriten?

Libri nuk te braktiska si njerezit. Dhe pikerisht atje ku ishin zyrat -qeli te redaktoreve police, qe denonin librat dhe autoret, tani eshte Shtepia e mire Botuese TOENA, e cila pranoi ta nxjerre kete liber pas njezet vjetesh.

Rastesi e bukur, e cuditshme! Apo dicka misterioze, prej kohe, kerkon te korrigjoje vetveten?

Sidoqofte, libri ne duart tuaja me gezon me shume se amnistia.

Duart tuaja do te sherojne shume gjera. Dhe kete liber si nje plage...


----------------------------------------------------------

Visar Zhiti dhe fundi i vetmisė sė Kadaresė

--------------------------------------------------------------------------------

Dr Gėzim Alpion

Po qe se akoma nuk e keni lexuar romanin e Visar Zhitit “Funerali i Pafundmė” , nxitoni tė gjeni njė kopje. Po qe se libri nuk ėshtė mė nė qarkullim, i shkruani botuesit menjėherė qė tė botojė kopje tė tjera, mundėsisht sa mė shumė. Po qe se ribotimi do tė marrė kohė, mė shkruani qė t’iu dėrgoj kopjen time. Sa mė herėt qė ta lexoni kėtė vepėr, aq mė shumė do tė pėrfitoni.

Sa pėr sqarim – ky roman nuk ėshtė argėtues. Megjithatė, pavarėsisht nga kjo, ose mė saktė, pikėrisht pėr kėtė gjė, ju duhet ta lexoni kėtė libėr, dhe sa mė parė. Po qe se nuk e ndiqni kėshillėn time, ka tė ngjarė qė pa dijeninė tuaj, ju do tė vazhdoni tė jeni pjesėtarė sonambulistė i njė funerali tė cilit ju ngjitet ndoshta qė kur lindėt. Ndoshta ju keni lindur nė kėtė funeral. Ndoshta ky ėshtė funerali juaj. Ndoshta ju jeni kufoma qė tė tjerėt pėrcjellin nė varr. Ndoshta ju jeni kufoma dhe njė nga pjesėtarėt e korteut nė tė njėjtėn kohė.

Nė kėtė roman Zhiti na rrėfen ne shqiptarėve gjėra qė tradicionalisht nuk na pėlqejnė t’i dėgjojmė, shikojmė dhe pranojmė, veēanėrisht kur bėhet fjalė pėr mėkate tė pėrbashkėta.
Si ēdo vepėr me vlerė, ky roman iu ofron lexuesve njė trajtim terapik qė do t’i ndihmojė ata ta njohin vetveten ndoshta mė tepėr se nga ēdo libėr tjetėr qė kanė lexuar deri tani. Si njė Frojd letrar, Zhiti e drejton lexuesin me mjeshtėri, simpati, por disa herė edhe me insistim nė turneun e vėshtirė nėpėr labirintet e errėta tė koshiencės dhe subkoshiencės. Me Zhitin, letėrsia shqiptare ka gjetur njė stil tė ri rrėfimi, qė u pėrsos nga James Joyce dhe Virginia Woolf.

Shkrimtarė si Visar Zhiti janė shumė tė talentuar pėr t’u liruar nga burgu. Edhe kur artistė tė tillė e kryejnė dėnimin e ‘merituar’ pėr ‘komplotet’ qė thurin duke ‘manipuluar’ fjalėn, armėn mė tė rrezikshme qė disponojmė ne njerėzorėt, ata duhen flijuar me ngujim tė pėrhershėm nė kullėn e harresės. Pėr kėtė tė fundit ne kemi merita, veēanėrisht kritika letrare shqiptare.
Po qe se prisni qė tė informoheni nga kritika letrare shqiptare pėr njė libėr tė jashtėzakonshėm si ky, ka tė ngjarė qė tė mbeteni tė patrazuar nė padijen tuaj edhe pėr shumė kohė. Kritika letrare shqiptare, qė tani pėr tani ėshtė nė njė gjendje vegjetative, ka ende shume pėr tė bėrė pėr t’u afirmuar si njė art i mirėfilltė dhe shkencė nė vete.

Kritika shqiptare do ta ngrinte nė qiell kėtė roman po qe se do tė kishte tėrhequr vėmendjen e kritikėve nė perėndim. Tani pėr tani kjo nuk ka tė ngjarė, sepse Zhiti nuk ėshtė i interesuar tė trajtojė tema folklorike dhe ekzotike qė perėndimorėt e interesuar pėr Shqipėrinė dhe hapėsirat shqiptare, si gjithmonė, vazhdojnė t’i kenė aq shumė pėr zemėr. Zhiti ėshtė shkrimtar shumė serioz qė tė shkruaj vetėm me qėllim qė tė tėrheqė vėmendjen dhe siguroj aprovimin e kritikės sė huaj. Disa shkrimtarė shqiptarė, me eksperiencė apo edhe pinjollė tė rinj, qė me sa duket e masin suksesin kryesisht me kutin e vlerėsimeve tė befta qė vijnė nga pėrtej Adriatikut, duhet tė mėsojnė nga dinjiteti dhe integriteti profesional i Zhitit.

Po qe se mendoni se njė vepėr e tillė duhet tė ishte propaganduar nga qeveria shqiptare, nė kohėn tonė kjo nuk ėshtė mė e mundur. Shkrimtarėt dhe artistėt shqiptarė trajtohen nga establishmenti politik si fėmijė ilegjitimė tė braktisur. Koha kur shteti shqiptar ta kuptojė sa e rėndėsishme ėshtė tė investojė pėr t’u krijuar artistėve si Zhiti kushte dinjitoze pėr tė vazhduar krijimtarinė, fatkeqėsisht duket se ėshtė akoma e largėt.
Megjithėse nė kushte jo normale, Zhiti vazhdon tė shkruajė vepra tė cilat janė pasuri kombėtare. Ky ėshtė ndoshta romani mė origjinal i botuar nė gjuhėn shqipe nė dy dekadat e fundit. Qoftė edhe vetėm me kėtė vepėr, Zhiti radhitet ndėr klasikėt e letėrsisė bashkėkohore shqiptare. E megjithatė kjo vepėr pothuajse nuk ėshtė vėnė re. Edhe ato pak komente qė janė bėrė pėr tė theksojnė se ky ėshtė njė roman kundėr diktaturės komuniste.
Deri diku, kjo vepėr e Zhitit vėrtet ėshtė njė roman anti-diktature. Diktatura qė Zhiti demaskon pamėshirshėm, megjithatė nuk ėshtė thjesht ajo komuniste. Si ēdo shkrimtar, Zhiti pasqyron nė veprat e tij eksperiencėn personale. Si ēdo shkrimtar i madh, ai nuk ėshtė rob i saj, por e pėrdor atė si platformė pėr tė trajtuar ēėshtje tė rėndėsishme qė kanė tė bėjnė me kombin shqiptar. Dhe jo vetėm me tė.

Romani i Zhitit pėrqendrohet, ndėr tė tjera, nė ēėshtjen thelbėsore tė marrėdhėnieve tė njeriut me shtetin si njė instrument force, indoktrinimi dhe totalitarizmi. Kėto tipare janė karakteristika tė shtetit nė ēdo sistem shoqėror, pėrfshirė shtetet demokratike.
Zhiti ka shkruar njė vepėr origjinale sa moderniste po aq edhe postmoderniste pėr nga konceptimi dhe ekzekutimi artistik si dhe mesazhi filozofik. Ky roman mund tė krahasohet denjėsisht me disa nga veprat mė tė mira tė autorėve si Kafka, Orwell, Salinger, Heller dhe Solzhenitsi. Duke pasur parasysh historinė e romanit shqiptar, “Funerali i Pafundmė” ėshtė njė arritje jo e vogėl pėr letėrsinė dhe kulturėn shqiptare.

Qė ky roman ka pėr autor njė poet tė talentuar si Zhiti, e bėn kėtė vepėr edhe mė tė veēantė. Ky ėshtė romani i parė i suksesshėm nė shqip i kompozuar nė vargje tė lira, qė pėr nga mesazhi, pasuria e gjuhės dhe thellėsia e mendimit mund tė barazohet me kryeveprėn Toka e Djerrė tė T. S. Eliot.
E veēanta e kėtij romani-poemė ėshtė se edhe pse simbolizon jetėn si njė korte kotėsie (ndoshta Korteu i Kotėsisė do tė ishte njė titull mė domethėnės pėr kėtė vepėr), Zhiti nuk e humb besimin te njerėzimi, te vitaliteti ynė si qenie njerėzore pėr tė ngadhėnjyer nė situata kur arsyeja duket se ka vdekur. Zhiti gjen kuptim dhe kthen nė art anėt mė tė errėta tė realitetit njerėzor. Si ēdo kryevepėr qė pėrqendrohet nė temėn e pesimizmit, atė e pėrshkon njė damar elegant optimizmi.

Romani i Zhitit shėnon njė arritje tė re nė letėrsinė shqiptare, pėr tė cilėn duhet tė gėzohemi tė gjithė, veēanėrisht Kadareja. Pėr mė shumė se katėr dekada, Kadareja duhet tė jetė mėrzitur nė vetminė e tij. Nuk them se Zhiti ėshtė njė Kadare i dytė. Kjo do tė ishte njė pasaktėsi e madhe dhe nėnvleftėsim i pafalshėm si pėr Kadarenė, ashtu edhe pėr Zhitin. Nuk duhet qė ta masim vlerėn dhe origjinalitetin e shkrimtarėve tanė me metrin e suksesit tė Kadaresė. Kadareja ėshtė njė fenomen unik nė letrat shqiptare. Kur tė vlerėsojmė shkrimtarė tė talentuar si Zhiti, nuk duhet tė nisemi nga premisa qė tė gjejmė nė veprat e tyre njė Kadare tė dytė. Ne nuk na duhet njė Kadare i dytė. Asnjė vendi dhe asnjė letėrsie nuk i duhen klone letrare.

Kur kjo vepėr tė pėrkthehet nė gjuhėt kryesore evropiane, veēanėrisht nė gjuhėn angleze, Zhiti me tė drejtė do tė konsiderohet si njė shkrimtar premtues bashkėkohorė. Me shkrimtarė si Kadareja dhe Zhiti letėrsia shqiptare dhe ajo ballkanike pėrfaqėsohet edhe mė denjėsisht nė botė.

Voal
__________________

Visar Zhiti, ēmim letrar nė Kosovė

--------------------------------------------------------------------------------

Shkrimtari Visar Zhiti vlerėsohet me ēmimin "Beqir Musliu" nė Kosovė. Ishte hera e parė qė Ars Clubi i Kosovės me seli nė Gjilan, nė nderim tė figurės dhe veprės sė shkrimtarit Beqir Musliu, nė bashkėpunim me Komunėn, kanė themeluar tashmė njė Ēmimin Letrar, tė njohur nė Kosovė, qė tashmė del pėr herė tė parė jashtė kufijve tė saj. Mėsohet se pėr ēmim konkurronin emra si Dritėro Agolli, Fatos Arapi, Teki Dėrvishi, Ibrahim Kadriu, Elvira Dones, Brunilda Zllami, etj.

Pasi juria zhvilloi disa takime intensive, u konsultua me specialistė tė letėrsisė, e mori kontakte me lexues tė shumtė, vendosi qė pėr kėtė edicion ky ēmim t'i shkonte shkrimtarit Visar Zhiti me motivacionin: "Visar Zhiti ėshtė krijues letrar, poet, prozator, eseist, publicist dhe personalitet i shquar i letrave shqipe e i jetės publike shqiptare. Ai ėshtė njėri ndėr personalitet epiqendrore tė letėrsisė sė sotme shqipe, i njohur, i pėrkthyer dhe i vlerėsuar nė Evropė e nė Amerikė. I burgosur pėr shkak tė poezisė, iu vunė prangat nė moshė tė re, kur po punonte si mėsues nė njė fshat tė Kukėsit, duke punuar pastaj pėrdhunshėm nė minierat e burgjeve. Pas rėnies sė komunizmit i botoi krijimet letrare, tė shkruara fshehurazi nėpėr burgje...".

Mė tej motivacioni vijonte me njė deklaratė tė kryetarit tė shoqatės evropiane tė juristėve-shkrimtarė, Gennaro Francione, i cili thotė se "ėshtė e tmerrshme tė dėnosh tė tjerėt pėr poezitė e tyre. Kėshtu mė shumė jemi tė vetėdėnuar. Kush jemi ne qė kemi tė drejtė tė dėnojmė. Unė si jurist, e ul kokėn tani dhe, po tė kisha togėn e gjykatėsit kėtu, do t'ia jepja Visar Zhitit". Viteve tė fundit, vepra e Visar Zhitit i ka kaluar kufijtė shqiptarė dhe ėshtė vlerėsuar dukshėm nga kritika e huaj. Ka fituar njė varg ēmimesh letrare, kombėtare e ndėrkombė-tare, nė poezi e nė prozė. Vitin qė shkoi ai u shpall Shkrimtar i vitit, nė Shqipėri, fitoi ēmimin e madh ndėrkombėtar "Mario Luzi" nė Itali, kurse kėto ditė u shpall edhe Qytetar Nderi i njė qyteti italian. Gjatė ceremonisė sė ndarjes sė ēmimit, nė Kosovė, Visar Zhiti u takua edhe nga krerė tė shtetit kosovar, si Presidenti Fatmir Sejdiu dhe Ministri i Kulturės, Valton Beqiri.

Panorama
__________________

Si ta shohe vdekjen nje i burgosur i ri

Kur je i ri
.....ze nje qoshe dramatike ne oborr
dhe sheh ate popull te burgosur si mallkim
........................................mes zjarreve.
Me vete thua: te urtet ketu jane bere shenjtore,
kurse te fantaksurit - te ēmendur fare

Dhe e di qe me vone do njihesh me artista,
..........me te arratisur, atentatore,
..........me burra te mundshem shteti,
nen nje pluhur ngjarjesh te ēuditshme.
Kaq te ndryshem nga njeri tjetri
.....dhe prangat te pandryshueshme.

Me vone do kesh te besh dhe me vrasesa,
me te denuar me pushkatim.
Do te shohesh dhe nga ata qe qajne,
pa asnje shpjegim.

Kurse une,
.....ne diten e pare timen,
.........................nuk harroj,
sollen me barele nje te burgosur.
E kishin zene guret? E kishin rrahur
.........................per vdekje?...S'e di.
Por njoha vdekjen,
qe e njihja si nje lemeri.

Pastaj do zbuloja ketu nje vdekje,
............te qete dhe te perditeshme
mbi gjithēka dhe pa ate misterin tragjik.
Lutju vdekjes qe te marre natyrshem
dhe burgjet
......si perbindshat prehistorike.

1982
__________________

Shokėt e mi tė pushkatuar

Mes nesh ju zgjodhėn
me dorė njė e nga njė.
Ikėt dhe s'u kthyet mė.

Krismat e armėve
ne s'i dėgjuam.
Qielli u mbyll
me qepallat e syve tuaj.

Gjaku
pėr herė tė parė rrodhi i lirė
jashtė lėkurės sė burgut,
pėrtej telave me gjėmba
gulshe, gulshe
nga vrimat e plagėve
..............tė plumbave.

A ishit heronj?
Heroikisht a ratė?
Me kėto le tė merret
e ardhmja.

Mua mė takon
tė fshij lotėt
......(...dhe asgjė?)
Sepse mėngjesi
s'do tė vinte mė.

Burgu i Qafės - Barit, 19.4.1984
__________________

Nobelisti Shqiptar !

Do te vdiste cdo komb per nje poet si Visar Zhiti, Ismail Kadare ishte kandidat per Cmimin Nobel dhe shpresoj qe poeti/shkrimtari ,eseisti dhe mbi te gjitha shpirt-fisniku do jete Nobelisti i pare shqiptar per letersi.
Nuk ka hije te gjalle qe e mbulon madheshtine e poetit Visar Zhiti.
Shqiptaret duhet te bejne nje ekip profesional si me perkethime ashtu edhe me angazhim konkret institucional qe ti dhurojne botes dhe Nobelit produktin me fisnik te kombit !
Poet i dashur , kur ne jete takoj shpirtra si ti ah! sa shume e dua qenjen njerezore, rrofsh per lotet....!

me nderime per kete xhevahir te kombit tone,
bili99
__________________


Gjithė dashurinė

Siē flije, shkujdesur
gjinjtė t'u zbuluan.
Nga aty doli befas
mėngjesi i kulluar

dhe mbushi botėn
magjishėm plot dritė.
Nga qė ti u ēove
unė besoj te kjo ditė

Tek ty do tė vij,
s'mund tė rri pa tė parė.
Mbi flokėt e tu vėshtrimin
do e ngrij - karficė tė artė.

Dhe do tė rri pėrballė,
do tė tregoj fare thjeshtė:
Nė TV, nė mesnatė
pashė Nėnėn Terezė.

Ecte mes plageve,
nė Kalkutėn e dėshpėrimit.
Shėrohet me buzėqeshje
shpirti i njeriut.

Ti ndoshta dorėn tėnde
do ma vėsh mbi sup.
Gjithēka qė kam mbajtur -
............................ tė rėndė
do mė bėhet e butė.

Dhe do t'i shtysh nė tė djeshmen
frikėn, vetminė.
Do lėsh - qiell tė pėrhershėm -
gjithė dashurinė.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
 

Visar Zhiti

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com ::  :: -