Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Valbona Bozgo - Hamėndje

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:30

Ėndėrra

Tė jetosh
Do tė thotė tė ėndėrrosh.
Gjithė jetėn ėndėrrova,
Jetova.
Tė jetosh ėndėrrat
Ėshtė parajsė.
Parajsa s’ėshtė nė botėn e tė gjallėve.
Si tė bėj t’a jetoj ėndėrrėn,
Qė prej netėsh s’shqitet?
Mė duhet
Nga bota tė hiqem…!

Pra,
Po nisem pėr parajsė
Me gjysmė ėndrrėn time.
Gjysmėn tjetėr e ke ti.
Eja,
Ruaje rrugės.
Mos i shkakto dhimbje.



Liria

Kur mėsova ē’ishte liria,
Njoha burgun.
Oh, burgun!
Pėr lirinė kur luftova
Mė burgosėn,
Ah, burgosėn!
Lirinė kur e fitova
Prangat egėr i copėtova
Po! I copėtova!
Dashtė fati,
Lirinė e ėmbėl mė tė mos kujtoj,
Tė harroj burgun
T’a harroj!



Larg

Njė herė nė vit vij nė atdhe
Njė herė.
Ēdo vit plot njerėz mė s’i gjej,
S’i gjej!
Fėmijė, tė rinj, shoh pėr herė tė parė,
Tė paparė.
Njė herė nė vit vij nė atdhe, ēdo herė mė shumė,
Si kalimtar…!



Nuk e thamė

U deshėm shumė.
Qė dashurinė e njeri-tjetrit,
Tė mos e merrnim tė zakontė
Nuk e thamė.
Larg ika unė,
Mė larg ti.
S’ u pamė!
Dashuri tė tjera, tė arrira,
tė zbrapsura,
rrugės ndeshėm plot.
Si tonėn,
Tė madhen,
Tė ndritshmen,
Jo! Nuk gjetėm dot.
Qė dashuria jonė pėr njeri –tjetrin
Tė mos u ngjante tė tjerave,
Kurrė nuk e thamė.
Sa shumė u deshėm!
Aq mirė e ditėm.
Ku shkuam?! Ē’u bėmė…?!



Kundėrshtim

Duke thithur fort cigaren e sapondezur
mė pyete:
E di si ėshtė dashuria?
Unė pres tė dėgjoj njė nga dhjetėra krahasimet
tė menēura apo bajate.
“Si kjo cigare e thithur me pasion,
qė, sapo takon filtrin,
shuhet
pushon.
Dhe pėr tė shmangur erėn e keqe tė tyre,
amvisat i flakin nė kosh”!
Unė shoh nė take-tuke,
disa bishta tė shtypura,
cigare tė pambaruara...
pa zjarr,
bosh!
E trembur pėrsėris ritin e amvisave,
duke i flakur nė plehra.
Cigaren nga goja t’a shkul,
tė pambaruar
e hedh nga dera!
Mė sheh turbull si pėrmes xhamit.
Unė,
kėrkoj tė mėsoj,
ditėn ndėrkobėtare tė luftės kundėr duhanit...!



Dert

Dhjetė vjet nė Greqi.
Ngre mure
Mbi ndėrtesė tė bardhė.
Shpinė-kėrrusur,
Veshkė-copėtuar,
Mes-kėputur,
dhe me shpirt tė mardhė.
Mbi ndėrtesė tė bardhė...!
Sa tė hedh ēatinė
Do zbres tė pushoj
Nga e bardha ndėrtesė.
Djetė vjetė nė Greqi
Gjysmė i sakatosur
Rrugėve
Kam frikė mos mbes.
Mbi ndėrtesė tė bardhė...!
Ēatinė sapo hodha, mė shtynė,
Rrėzuan,
Nė rreze tė mureve
Sė ndėrtesės sė bardhė
Me vrik!
Thellė, qė nga themelet
Dėgjova ca fjalė,
Qė mė folėn shqip!



Letėr nėnės

O nėnė!
Nuk u ngopa kurrė me ty.
Fėmijė
Mbaj mend tek tė pyesja
Pse s’qėndroje mė gjatė mė mua.
Dhimshėm,
Gjithnjė pėrgjigjeshe;
Kam punė!
Dhe pėr pak ēaste,
(oh, ato ēaste)
mė lėkundje mbi gjunjė.
O nėnė!
S’u ngope kurrė me mua.
Larg dheut tėnd,
Timit,
Fati mė hodhi.
Tani, qė kohė ke boll,
S’jam unė!
Kėshtu pse ndodhi...?!
Po e mbyll letrėn.
Ėshtė vonė.
Punėt presin radhė...
E pastaj?
Le tė presin.
Tėt mbesė tani, do t’i tregoj njė pėrrallė...!



Matura ‘97

Nė njė kodėr,
Nėn njė dėllinjė
Kam varrin.
Mė vranė se desha tė bėhesha kurbetēi.
Askush varrin nuk ma di!
Te tjerė kalojnė e mė shkelin sipėr.
S’u mbaj mėri.
Si unė,
Kurbetēinjė,
Maturmbaruar.
Varrin s’ma di njeri..!
Mėsova,
Fundjavės do mblidhet pėr kujtim
Matura ime ‘nėntėdhjetė e shtatė.
E di.
Dy sy pėrmallshėm do tė mė kėrkojnė
Dhe nė paēin dikė nė krah,
Nė ēdo cep do shkojnė e vijnė.
Unė jam kėtu,
Nėn dėllinjė...
Kėtu, nė kodrėn e lartė.
Matura ime ‘nėntėdhjetė e shtatė...!



Kur jam me ty

Kur jam me ty,
Harroj tė paguaj faturėn e korentit.
Harroj dėshirėn,
Pėr t’ia pėrflakur fytyrėn drejtorit idiot.
Me ty kur jam
Njėzetekatėr orėt pėrndahen veē
Nė ditė e natė.
S’kujtohem, se brenda tyre
Njė maskara vjedh,
Njė rrufjan gėnjen
Dhe fshatari varfėrohet.
Harroj qė ka shtet.
Kur jam me ty,
I kthehem “origjinės” sė njerėzimit
Me Evė dhe Adam.
Si ata mollėn e kafshojmė
Duke ripėrsėritur mėkatin e parė.
Mėkati do ndėshkuar!
Kujtohem
Qė s’kam paguar faturėn e korentit.
Pėr dėrdėllitjet e gomarit drejtor.
Njėzetekatėr orėt e linēimit,
Me maskarain,
Rrufjanin
Dhe fshatarin e gjorė.

Kur s’jam me ty,
Kujtohem qė ka edhe shtet.

Me ty kur jam
Bota ėshtė veē gjeografi dhe orė.
Mollėn kam frikė t’a kafshoj.



Vendi i bekuar

“Vend i bekuar ėshtė ai, qė nuk ka nevojė pėr heronj!”
B.Breht.
Pardje
TV-ja na e enjti kokėn mbi martesėn
E princeshės Elvirė.
Fustani nusėror kishte kushtuar “kaq”.
Torta tetėkatėshe “aq”!
Dje
Gazetat na i nxorrėn sytė
Me pikėllimin dashamirės tė aktorit tė njohur
Xhon Hopranc,
Qė nėn ulėrimėn e fansave
Nuk mund tė jepte dot autografe.
(Kishte thyer dorėn e djathtė gjatė xhirimit).
Sot,
Na ēanė kokėn
Me topmodelen e famshe Mari Stratford
Qė nė kushte eksperimentale
Me gene mashkullore tė paidentifikuara
(mbase me cilėsinė e mosprishjes sė linjave tė saj)
lindi njė foshnjė tė shėndetshme
tre kilogram e gjashtėqendepesėdhjetė gram.
T’i rrojė!

O Zot i madh!
Ku janė heronjtė e vėrtetė?
Zoti u kollit dhe mė foli me bubullimėn e qiejve
“Vetėm unė jam heroi i vėrtet”!

Sa larg je o vend i bekuar,
Medet!



Varfėria

Tėrė jetėn e varfėr mbeta
Shumė gjėra qė aq shumė i desha
S’i arrita dot.
E lodhur rrugės sė shpresės
Ndalova pak tė pushoj.
Paqe bėra me fatin.
E varfėr mbeta.
Kėrkova tė shijoj kėnaqėsinė e tė arriturave.
Kėshtu
I telefonova Almirės
Ish shoqes sime pėr kokė.
Kaq vite pa u parė
Njė oaz malli n’a mbyti
Herė me shkrepje gazi,
Ndokund me njė pikė lot.
U pyetėm,
U pėrgjigjėm,
Nė vite ē’kishim bėrė.
Mėsova se jetonte mjaft mirė.
Kishte bėrė dhe karrierė.
Ti? Kureshtoi dhe mė hodhi bebėzat zare.
Oh! i them.
E varfėr mbeta.
Me shpresėn paksa jam ndarė.
Dhe qesha kaq hareshėm,
Si t’i tregoja gėnjeshtrėn-shaka,
Mė tė pabesueshme nė botė.
Ajo tėrhoqi zaret dhe i mbyti nė gotė.
Almira
S’kishte varfėrinė time.
Almira
Me shpresėn pėrgjithnjė ishte ndarė...



Dashuria ime

Kėrkova tė te flas
Me fjalė tė pathėna
Dashuria ime.
S’gjeta dot!
Kėrkova metaforat mė tė pathėna
Dashuria ime.
I kishin thėnė.
Si eremit u mbylla vetvetes
Me kokėn e varur thellė nė gjoks.
Dėgjova rrahjet e zemrės sime.

Rrihte pėr ty i dashuri im.
Pėr zemrėn tėnde
Dhe tė askujt.
Dashuria ime!



Krishtlindjet

Afrohen krishtlindjet i dashur
Ne tė ndarė.
Shpirtrave lindin ėndrra e dėshira,
Ne tė vrarė.

Plaku i Noelit gatiti dhuratat,
I shpėrndan.
Ē’ka nė tėnden, timen,
Gaz, apo
Balsam...?



Zhurmnajė

Zhurma rrugėsh tė tmerrshme,
Frenime makinash
Si qėnie qė iu merret fryma
Ziejnė.
Kondicionohen thellė qėnies sime.
Qullem prej tyre.
Kėrkoj diēka qetėsuese
E s’gjej!

Do iki larg...larg,
Larg.
Aq sa kujtimi yt tė mė tretet.
As vlojnė zhurmat,
Ulėrifshin automjetet.
Ē’ka ishte e vėrtetė nga ty,
Le tė mbetet.
Kėshtu shpirti, paksa prehet..!



Mungesė

Kur jam pa dashuri
E kėrkoj.
Kur i avitem
Hesht.
I friksohem ē’misterit tė saj.
Nuk prek.
Boshėsia rritet me largimin tim.
Mė ndjek.
E unė prapė tė kėrkoj, dashuri.
Mė tremb.
E kėshtu gjithmonė
Si ditė-nata
Qė nė muzgje e agime
Gjejnė pak kohė tė flirtojnė.
Mė pas bėhet veē ditė a veē natė.
Si gjithmonė...!
Si gjithmonė..!



Mbetje

Tėrė jetėn m’u kujdes njė zanė
Qė s’mė tha kurrė tė mos rrėzohem.
Rrėzimi
Avitej me kurorėn e yjeve
E mė zgjaste dorėn.

Kėshtu shpresova
Kur Hermesi mė goditi me tė tijėn shigjetė.
Dhe unė,
Mes mundimit tė kotė
U pėrpoqa t’a heq.

Mbeta rrėzuar
Nė pritje, e ngrirė.
Nuk pashė asgjėkundi dorė tė shtrirė...!



Vetmi

Vetmisė dridhem
Tek nata mė mbėshtjell me rrobėn qull.
Gjumė nuk kam.
S’mė qetėson as kujtimi mė i nxehtė
Qė mendjes kėrkoj t’ia shtrydh.
Koka djeg
Nga lėmshi trazues i ēdoditės.
S’mė freskon
As imazhi mė i bukur i ēastpritjes.
Mardhė-nxehur
Veē u enda
Kryqėzimeve kudo nė botė.
Kėrkoj njė qoshe,
Ah, njė qoshkė
E qetė tė mendoj pėr gjithshka bėra.
Ishin kot
Apo plot...?!



Pezm

Pezmi
Si frut i papjekur grykės
Mė mbyt,
I fortė.
Gjithnjė ti do tė gjesh fjalė
Qė frutin ta zbusėsh
Pėr t’a krahasuar
Me dhjetėra tė tilla nė botė.
Kėshtu tė paska ndodhur edhe ty dikur.
Por, veten s’e dhe.
Gjithmonė ia dole mbanė.
Tė besoj
Dhe falenderoj fatin
Pėr ditėn
Qė tek unė tė solli pranė.
Mėrzija sot
T’i paska tkurrur tiparet,
Si frut i tejpjekur
Gati nė prishje.
Unė tė pėrmend dhjetėra rastet e botės
Tė rėnies dhe tė ngritjes.
Ti dėgjon dhe s’dėgjon.
Nuk tė ēelet
Asnjė tipar i vrarė.
Nuk di unė,
Apo je ti gėnjeshtar...?!



Pragvitit tė ri

U shtuan babagjyshėt e Vitit tė Ri
Me uniformėn bardhė e kuq.
I gjen dyqaneve,
Festime fundvitesh,
Kudo nė rrugė.
Dhurata tek shpėrndajnė.

Fėmijė kur isha
Dhe besoja ende tek ai,
Vetėm njė babagjysh njihja
I cili, ēuditėrisht
Vinte gjithnjė
Kur im atė s’ishte nė shtėpi.
Dhuratėn tė mė sillte.

Kur mėsova
Se gėzimsjellėsi i madh
S’ishte, veē babai.
Pėrjetova “tradhėti”.
Oh, ē’zhgėnjim i tmerrshėm fėmije
Tė tėrėn mė kaplloi.
Lodra s’vinte nga Viti i Ri...!

Qė atėhere,
Sa herė marr dhurata nė jetė.
Mėsova tė njoh
Kush ėshtė dėrguesi i vėrtetė...!



Bora

Nė vendet ku bie rrallė borė
S’ka nevojė
Tė funksionojnė organizata pėr mbrojtjen
e tė drejtave tė njeriut,
E gjithfarėsh.
Pėr pak kohė.

Ajo i barazon tė gjithė.
Lagje tė pasura
E tė varfėra.
Si uniformė nxėnėsish nė shkolla.

“Pėr pak kohė,
njerėzit harrojnė telashet.
Mesazhe paqeje i japin njeri-tjetrit
me buzėqeshje
tek drojtshėm borėn shkelin.

Por,
Sapo fillon tė shkrijė
Dhe konture objektesh zbulohen
Pak nga pak.
Shoqėria fillon funksionimin
Me organizata
E gjithfarė..!



Bisedė me njė greke

Mė tregon mburrshėm
Paarritshėm,
Mua, shqiptares,
Farefisin tėnd tė lashtė.
Se si gjaku i tyre
Ka pėrēuar nė tėndin
Menēurinė,
Poezinė,
Dritėn e botės tė tėrė.
Mė rreshton emra gjigantėsh
Me tė cilėt, u rrita nė sheshet e reve.
Lundrova me ta
Me varkėn e hėnės sė argjendė,
Pėrmes lėmshe yjesh netėve.
U dashuruam
pėrflakshėm pasionesh,
Nė shtratin e zjarrtė tė diellit.
U krodhėm sė bashku me nimfat,
Nė ujrat e kaltra tė detit.
U shlodhėm dėrrmuar kėnaqėsish
Majė Tomorrit,
Majė Olimpit,
Prehur nėn ajrin hyjnor...
Ti,
Mė tregon mburrshėm,
Farefisin tim shpirtėror...!



Matrioshka

Nė dhomėn e vogėl
Ku u takuam pėr tė parėn herė,
Mė dhurove njė matrioshkė.
Nga mė e madhja nxorre mė tė voglat
Dhe tė pesta i vure nė rresht.
I shoh kureshtshėm
Tė urtat,
Gėrshetėdalat nėn shami.
Janė tė gjitha njėlloj,
Njėlloj,
Si vajzat fshatare
Qė skuqen pa i ngacmuar njeri.
Veēse, njėra ėshtė mė e madhe,
Ose mė e vogėl se tjetra
Natyrisht.
Nė dhomėn e vogėl
Ku pėr tė parėn herė ndenjėm vetėm,
Si njė shi i pazhurmshėm,
Pėrkėdhelės,
Gishtat e tu mė zhveshėn.
Si matrioshka mė e vogėl
Qė s’kanė ē’ti nxjerrin mė,
Nė pritje
Ndejta.
Ti mė pe kėrkueshėm,
Dhe unė kuptova,
Se atėherė fillonte ‘’nxjerrja’’...!



Sozitė

S’e ē’mu tek
E u futa tek ky dyqan luksoz
Fustan pėr tė blerė.
Ēmimet m’a nxehėn skalpin e kokės.
Nga turpi, thashė,
Tė provoj diēka
E mė pas tė dal nė derė.
Ēuditshėm.
Vura re katėr pasqyra nė kthinėn e provės
Tek i pėrcillnin njėra-tjetrės
Sozitė e mia
Si njė personaliteti tė njohur.
M’u kujtuan
Dhjetėra politikanė,
Artistė,
Qė nė mungesė tė tyre sozitė lėshonin,
Dhe turma i brohoriste
Me lehtėsinė e parave kallp tek pėrdornin.
Dola jashtė me arsyen e kotė
Se’’fustani mirė s’mė rri’’!
Hyra nė njė tjetėr
Tė thjeshtė
Me njė pasqyrė,
Dhe asnjė sozi...!



Dyshim

Mė ofron tė ulem nė fronin mbretėror
Tė shpirtit tėnd,
Qė prej kohėsh bosh qenka.
Rrugės pėr nė tė
Largon me dorė majtas e djathtas
Dashuri tė harruara,
Tė ēastit,
Tė tjera.
Afrohem ngadalė,
Llastueshėm.
Papritur stepem
Tek dėgjoj fare pranė
Tė pikėloi njė lot.
S’bėj tutje,
Trembem,
Mos ndenjėsja ėshtė ende e ngrohtė...!



Toleranca

Mė mėsojnė tė toleroj
Ndaj atij qė mė shtyp e bėrtet.
Se, veē kėshtu
Tė ligėn e largojmė
E vendosim miqėsinė e vėrtetė.
M’a thonė politikanė,
Krijues,
Artistė..
Intoleruesi vazhdon godet,
Qejfin s’e prish hiē.
Kėshtu u pėrpoq dikur
E dhembshura,
Kokulura ndaj babait tė saj
Dhe timit,
Nėna ime,
Nė fėmijėri tė mė zbuste rebelimin.
Por, unė s’dua tė jem
Si retė gjimbushur,
Qumėshtprishur,
Qė s’thithen nga kurrkush
Tek qiejve enden rėndė.
Mė mirė njė rrufe
Qė vret
Dhe vetėvritet.
E mė pas
Shpall diellin tolerant...!



Paraja

Mendohem
Se cili blerės e kishte paranė
Qė mbaj unė nė dorė
Para se shitėsi tė m’a jepte si kusur,
Dhe ē’tjetėr njeri e pati pėrdorur,
Pėrse,
Ku,
Kur...?
Zinxhirė tė pafund hamendjesh thur.
Nė prekje parash mund tė takohen
Presidenti i Amerikės me njė rrjepacak.
Njė diktator,
Njė demokrat,
Apo njė qejfprishur pa hesap.
Hyn e del kjo kartėmonedhė
Nė ēdo xhep e ēdo shtėpi
Ngre dhe shuan luftra varg,
Pa racizėm,
Pa kombėsi...!



Akropol

Nė skenėn e amfiteatrtit tė lashtė
Ku u luajtėn tragjeditė,
Argėtim fėmijėt e mi gjejnė.
Si spektatore nė shkallėn e fundit
Shenjė u bėjė
Zėrin tė mos ngrenė.
Ata vazhdojnė tė tyren...
Detyrohem shkallares sė parė
T’i avitem shpejt.
I dėgjoj njėsoj
Dhe nė shkallaren e dytė
Dhe nė tė tretė.
M’u kujtua sekreti i lashtė
Qė tė sotmit s’e gjejnė dot,
Ku dhe mbreti
Dhe i mbeturi,
Njėlloj dėgjonin nė ēdo qosh.
Me ē’e joshėn projektuesin e madh
Qė kurrė misterin nuk e tha?
Me para,
Pushtet,
Gra...?
Andaj bota njė Promete ka....!



Shinat

Kėto shina paralele,
Paralele
Pa takim.
Mė gėnjejnė nė kthesėn pranė
Mė gėnjejnė
As shkojnė
As vijnė...!

Si gjykatėsa vagonat
Si gjykatėsit
Veshur zi.
Prokuror-lokomotiva
Ngre dorėn pėr vendim.
Pėrmbi shina sytė mė ngrijnė.

Tė dėnuara pėrjetėsisht,
Tė dėnuara
Pa takim.
Dhembshėm shohin njėra-tjetrėn,
S’ka as puthje,
As harrim...!



Fshesaxhiu

Natėn fshin dhe ditėn fle.
Fshesaxhiu i lagjes sonė.
Si negativ i njerėzve tė tjerė.
E di se cili ulet nė stolin pėrballė
Ku nėn tė
Shishe tė zbrasura ēdo herė gjen.
E njeh dhe shtyllėn e telefonit
Ku jashtėqitjet e njė qeni mbledh gjithmonė.
Dhe vendin erėmirė
Ku ēiftet fshehin puthjet mbrėmjes vonė.
Ditėn
Kur njerėzia pėrshėndetje serioze shkėmben
Fshesaxhiu ėshtė nė gjumė.
Pak fytyra njeh.
Veē shpirtra njeh shumė.
Dhe kėshtu gjithmonė
Dimėr
E nė verė.
Si negativ i njerėzve tė tjerė...!



Jehona

Nė kėtė grykė mali tė lartė
Ku sapo u ngjita,
Dėshira mė pushtoi
Tė bėrtas fort.
T’i nxjerr tė gjitha mllefet
Zemėrimet
Apo edhe gėzimet
E mbledhura atje, poshtė.
M’i ktheu jehona zėrat qė dėrgova
Tė gjitha
Pikė pėr pikė.
Nuk humbi anjė,
Asnjė nuk shtrembėroi.
Malet s’dinė politikė...!



Tė fshehtat e shpirtit

Ka disa skuta tė fshehta shpirti
Nė ēdo njeri normal.
Trokasin atje, tė afėrm,
Tė dashur,
Tė rastėsishėm
Dhe s’e gjejnė dot ēelsin e rrallė.
I hap qoshet e virgjėra tė shpirtit
Veē njė kod delikat.
Atje, gėzimet
gėzohen ndryshe.
Dhimbjet ndryshe dhembin,
Dhe ngjyrat s’janė shtatė.
Pa kėto skuta tė fshehta shpirtėrash,
Bota do tė ishte njė sheshtim,
Pa heronj,
Pa demonė,
Dhe pa ty i dashuri im..!



Nė metro

Shkallė lėvizėse metalike
Qė s’pushojnė.
Njėra tė ngjit lart nė dritė.
Tjetra
drejt skėterrės natė tė ēon.
Plakun Noe nuk e pashė
Hipur varkės, poshtė nėn dhe.
Veē njė tren i gjatė, i shpejtė
Pak ndalon e ikėn tej...!
Ē’lehtėsi ky lėmsh hekurash.
Nuk vonon,
Mbaron punė.
Njerėzit ngjiten, por pa ecur,
Veē e veē,
E herė nė turmė.

Qė nga rruga vijnė frenime,
Pėrplasje,
Klithma,
Zhurmnajė
Nė skėterrė tė ēon kjo shkallė..?!



Recensė Naim Frashėrit

Si ėshtė atdheu yt?
Mė pyet mikja ime e huaj
Me njė mishėrim tė lehtė nė sytė e butė.
Oh,
Lėndohem nga mall i valuar.
Shqipėria ime e bukur me qiellin e praruar,
Dielli lind ndryshe dhe ndryshe, nė tė perėnduar.
Dhe puthjet mė tė ėmbėla nė atė vend i gjen,
Ku vashė e djalė qafuar, nėn yje ndjenjat prejnė.
E hėnėzė verdhacake, mbi kokė tek i pėrgjon,
Si hurmė e qullur ēahet, majė pishash zė pikon.
Fushave tek ngjizin pjalmin, vetė, pa hormone frutat,
Dhe koshat dėng tek mbushen, nga llėrėbardhat ēupa.
Mė sheh mikeshė e huaj,
Tek kam humbur krejt
Sy shqyer.

Zgjohem.
Kaloj menjėherė
nė varg tė thyer...!



Shėn Valentini

Unė nuk kam dėgjuar
Ndonjė kėngė
A tė lexoj ndonjė varg pėr muajin shkurt,
Veē qiramarrėses sė trashė tė banesės sonė
Qė veē pėr tė lavde thur.
Pėrse mė e bukura festė
Ėshtė strukur nė mesin e tij tė shkurtėr e tė ftohtė?
Mos ndoshta pėr tė qenė e vetme
Fshehur nga muajt e tjerė festaplot?!
Pėr tė mos e fyer kėtė datė
I dashur,
Njė puthje simbolike le tė ndajmė.
Atė tė gjatėn,
Tė zjarrtėn,
Mė mirė le t’a ruajmė
Pėr muajin e njohjes,
Majin...!



Parja e botės

Mė kėshillon t’u largohem vogėlsirave
E nė kupėn qiellore tė ngjitem lart
Si artistėt e mėdhenj,
Qė atje,
Gjėrat t’i gjykoj mė mirė si zot,
Tek botėn nė pėllėmbė do t’a kem.
Por,
Nuk e di,
Pse mė vjen tė lėshohem poshtė
E me vese njerėzore tė lyhem shpesh herė.
A nuk zbrisnin kėshtu perėnditė nė antikitet,
A nuk e tradhėtonte Zeusi bashkėshorten Herė..?”



Ja kėshtu...

Mė thua se s’tė pėlqejnė natyrat e bardha
Tė dala jashtė mode,
Si unė,
Pasi nė to s’ke ē’tė lexosh.
Mė ngjan vetja
Me njė burrė prej bore,
Qė i vėnė dy sy- thėngjinj
Dhe njė hundė karrotė.
Por,
Kur dielli ngroh
Dhe ēdo gjė tė bardhė si unė e shkrin,
E di qė mbi tokė do tė mbeten
Njė karrotė,
Dhe dy thėngjij tė zinj...!



Tradhėti
(P, Dhimės)


Me vėshtrim
Pikėllim-pėrdėllues,
Falje u kėrkon
O bir i adoptuar grek
Bashkėnėnshtetasve tė tu
Pėr shkeljen e premtimit
Pėr t’u rishpallur mbret.

Si Krishti i kryqėzuar
Qė gjak pikonte gjymtyrėve,
Shpirt-muskuli yt
Mėrzi e helm pikon
Pėr medaljen e artė tė paarritur,
Tek krenar kurorėn e dafinės mban mbi kokė.

Veē,
Njė ndryshim tė madh
Ka midis teje dhe Jezusit shpėtimtar.
Paēka se kurorėn e kishte me gjemba
Farėn e paqtė
Mbolli njerėzimit mbarė...!



Kontradiktė brezash

Grindem ndonjėherė me tim bir
Pėr shijet
Tė dala jashtė kohe
I gjen ai tė miat.
Shpesh,
Tė pavlera unė tė tiat.
Kontradikta brezash
them,
tek veten mundohem ta qetėsoj.
Kėtė verė janė nė modė minifundet,
Ne tė ardhshmen,
“makset” mund tė jenė, a tjetėr lloji.
Por,
S’mė lė meraku rebel
Tel vlerat e mėdha mundohem t’ia pėrēoj.
Ndoshta
Njė ditė kthehet tek to si djali “plangprishės”.
Ndoshta,
Si ligji filozofik i mohimit tė mohimit
Ato qė thashė njė ditė
Do t’i pohoj..!



Gėnjehesh

I njohuri im i vjetėr,
Qė ngazėllehesh me fjalė-fshehtat e mia,
Tek zemrėn paksa t’a hap
Nė ndonjė ēast trishtimi tė rrallė.
Vetja tė duket mė i gjatė
Nga rrėzimi im
Tek qėndron gjithnjė nė tė njėjtėn shkallė.
Por,
Unė di tė ngrihem sėrish vrullshėm
E tė ngjitem deri lart nė majė,
Paēka se sėrish mund tė tatėpjetem,
E me ty
Diēka tė ndaj..!



Dinjiteti

Shshshtttt...
Pusho..!
Mė mėsojnė.
Trimėria e marrė kokėn ta ha!
Fjalėt e thikta ngrijnė pa prerė gjė.
Dhe unė kokėn e fus nėn jorgan.

Befas,
Asfiksia mė mbyt,
Erė kufomash nuhas
Tek frymėmarr e frymėnxjerr vetė.
Jorganin e flak.
Etshėm ajrin e ftohtė thith.
Nė ngrifsha si statujė,
Le tė ngrij me dinjitet...!



Ēast mėrzie

Ditėt,
Javėt,
Muajt,
I mbusha me pėrjetime pritjesh pėr ty.
Nė ditėn finale
Tė mos ardhjes tėnde
Hakmarrshėm tė tėra m’u shtrėnguan nė fyt.

Erdhėn tė afėrm
Shoqe,
Miq,
Me bėrryle e shqelma
Mėrzinė pėr t’a shtyrė.
U qesha,
U fola,
Falenderime dhashė plot.
Vetmia u rit,
U rrit..
U rrit...!



Kuptimet

I nxorrėn statujat nga nėntoka.
Dikush me kokė tė prerė,
Hundėthyer disa,
Dorė e kėmbė gjymtuar njė tjetėr.
Nė sakatosjen
Nga pesha shekullore e dherave,
Kėrkoj tė gjej
Epilogun e njė historie tė vjetėr.

Vdesin kaq shumė
Nė botėn e sotme tė ēmendur.
Dikush me thikė pas shpine,
Njė tjetėr nga hasmėria.
Vetėvriten tė mjerė nga pashpresa.
Nė ēorbėn pėshtirėse tė njerėzimit
Mundohem tė gjej
Paralogun e historive tė zeza...!



Lutje zotit

Kur vdekjen t’a lejosh
Tė mė marrė jetėn,
Tė lutem
Tė mos jetė ditė me shi dhe qiell tė nxirė
E tė mė duket se kurrė s’kam jetuar.
Prit edhe ca,
Ditėt e mira,
Kur dielli nė zenit tė jetė ēuar.

Kur t’a lejosh vdekjen
Jetėn tė mė marrė,
Tė lutem
Tė mos jetė ditė e ndritshme
Kur zemra gufon si qenie e sapolindur
Dhe tė duket
Se parajsėn e ke nė nisje.

Dhe,
Nė qoftė se asnjėrėn prej tė dyjave
S’mund tė m’a plotėsosh,
Tė lutem
Lermė pak bukuri
Para se nė atė botė tė mė ēosh.
Ditė mėrzitjet dhe ditėndriturat
Ndopak tė m’i qetėsosh...!



Natė vere

I mbolli muzgu yjet nė qiellin e qelqtė.
Sa pakėz duken.
I poqi errėsira,
Ia nxehu cepat,
Nuk la asnjė tė struket.
I korri agimi hipur mbi autokombajnėn e ditės.
Nė qiellin e ujshėm,
Anonim,
Ia mbyll sytė dritės!



Refren i vjetėr

Fustane tė bukura “Pjer Kardin”,
“Valentin”,
i shoh dhe mė shohin
pėrtej kėsaj vitrine qelqnaje tė lartė.
Me sy e lus tim shoq
Tek gishton xhepat thellė:
“Ma ble”!
Dhimbshėm sheh prangat e ēmimeve:
“Po nuk kam me se..”!



Ndarje

Dy copa akulli nė gotėn bosh.
Dy zemra me rrahje normale
Dhe dy sy
Qė s’dinė ē’tė thonė.
Dy kėmbė tek largohen nga bari i ftohtė.
Dy pėrshėndetje lamtumire
Tė mėsuara
Qė kur erdhėm nė kėtė botė.
Mbi tryezėn e boshatisur
Njė gisht ujė nė gotė..!



Pėshtjellim

Ranė tė tėra bustet e adoleshencės sime,
Njė e nga njė.
U rrita.
Veē njėri qėndron akoma nė kėmbė
Me kujtimet dhe mallin kokėfortė,
Praruar nga drita.
Pėr t’u ēliruar njė orė e mė parė prej tij
I bėrtita harbutshėm
Si sfidues boksi,
Predentet pėr kampion:
“Dil nga tuneli i gjatė i viteve,
siē zbritėn tė tjerėt,
tė bashkėndeshemi nė ring.
O unė marr titullin,
O ti pėrjeton!
Seē mė pėrfshin njė pėshtjellim i ēuditshėm
Tek pres gjallėrimin e tij.
Mė pėlqen kaq shumė tė dal fituese,
Por...edhe tė mos humbas ai...!



Kthim

Kėrkoja hapėsirat
Kur gjatėsia me zor mė arrinte nė gjysmėn e murit.
Sa lart tavani...!
E ulur parvazit tė dritares
Bashkėpunim i afroja qiellit
Me pėllumbat
Qė krahėve, mesazhet e mia mbanin.
Shtėpi e madhe,
Mua tė vogėn nuk mė nxinte,
Paēka se trupi im,
Diku nė mesin e murit zor se arrinte.

U ktheva sėrish
Nė shtėpinė e fėmijėrisė.
Vite tė tėra mėrguar.
Ēdo gjė kaq e vogėl mė duket.
Parvazi i dritares
Me glasa pėllumbash tė plakur
Pikuar.
Kurrizit kam
Hapėsirat e paana ngarkuar.
Mė nxuri me tė tėra,
E mira,
E ngrohta,
Tek priste kthim-fluturimin tim,
Tė vija e t’a pėrplotja...!



Dėshirat

Njė llampė tė vjetėr gjeta nė qilarin e gjyshes.
Para se t’a flakja,
Kureshtshėm thashė njė herė t’a ndizja,
Pėr tė kuptuar si ka jetuar
E ngrata.
Tek e fėrkoja
Pėr t’a pastruar,
Njė xhind gjigant mė doli andej.
Tmerr!
Pėrallave nuk u kisha besuar ndonjėherė.
Me duart kryqėzuar mbi gjoks,
Pėrbindėshi mė lejoi t’i parashtroja tri dėshira.
Dhe ai
Si skllavi im i bindur
Do tė m’i plotėsonte qė tė tria.
Frikshėm,
Pabesueshėm,
(mė dukej se isha unė skllave e tij),
i thashė tė parėn dėshirė
qė do tė donte ēdo njeri i zakonshėm.
Para!
Nė ēast,
Xhindi i madh si vapor,
E shtroi dyshemenė e vjetėr
Dollarė dhe euro!
Ishte bashkėkohor..!
Nė qejfe e deva tėrė atė ditė!
U nxitova tė them tė dytėn dėshirė:
“Bėmė tė re e tė bukur,
tė mos njihem aspak”!
Mė ktheu shumė vite pas,
Tak-fak!
S’mė njohėn tė afėrmit,
S’m’i rrėfyen brengat dhe gėzimet
Shoqet e miqtė.
Probleme s’mė nxorėn s’i mė parė
As tė ligjtė!
Dhe im shoq,
Ah, me ē’sy miklues mė pa i poshtri...!
Urreva veten,tė renė.
Historinė desha t’a ktheja sė parthi.
Thirra xhindin,
Lėkurėzinė.
Sa mirė!
Mė kishte mbetur akoma njė dėshirė...!



Zemra

Une zemrėn s’ia hapa kujt deri nė fund,
kurrė!
Veē majėn e ajsbergut tė tjerėt nė tė panė.
Femrat zgjatin kokat nėn ujė,
thjesht pėr kureshti.
Dhe meshkujt,e di,
tė trembur prej dramash tė akullta,
sapo t’i nuhasin,
do t’ia mbathin me tė katra.
Unė zemrėn kurrė, s’ia hapa deri nė fund
askujt!
I ngjeva muret e saj nė arin e diellit
dhe argjendin e yjeve.
Ia ndjeja gulēimet e papėrmbajtura
tek thithnin llavėn e dritės,
e natėn shlodhej nėn qiellin e pikuar
shtrirė nė shtratin e pyjeve.
Ujra tė pastra e tė pista derdhėn tė tjerėt
nė zemrėn time tė brishtė.
E ruajtėn dielli dhe yjet,
askush,
asgjė,
tė mos prishė...!



Mesomosha

Nė mesomoshėn qė jetoj
Nuk e di
Pse mbresat e fėmijėrisė
Dhe kujtimet e rinisė mė shfaqen tok,
Kaq afėr,
Sikur t’i kem jetuar dje.

Dhe pse
Moshėn e pjekur dhe pleqėrinė e vonė
I ndjej si t’i jetoj nesėr...,

Tek sodis njė pejsazh vjeshte
Nė qiellin mbushur-re.

Nė pėrēartje meditimesh
Pėrjetoj fundin dhe pafundėsinė,
Tek radhėt keq i ngatėrroj
Me rininė,
Pleqėrinė..!

Krizė moshe, mė thonė,
E broēkulla tė kėtij lloji.
Nė krizė kam qenė qė kur linda!
A s’ishte mesoburrė Ajshtajni
Kur teorinė e relativiteti zbuloi...?!



Ndeshja

Nė garė prej vitesh jam me njė shok fėmijėrie,
Qė nga klasė e parė.
Sot, ai stivon turrat e kartėmonedhave.
Netėve pa gjumė
Fjalė qep unė nė radhė.

Nė garė me tė jam...!
S’ka fitues a humbės ende mes nesh.
Oh, ē’ndeshje e gjatė..!
Si kaposh kafenė gjithnjė paguan.
Pėr tė, kohė gjej tė shkruaj ndonjė natė.

Fitues a humbės s’ka..!
Kėshtu do ndeshemi derisa t’i largohemi jetės,
Gėzimeve e halleve.
Njė pllakė mermeri mė shumė tė ketė ai
Mes tė vdekurve.
Njė fjalė mė shumė unė
Mes tė gjallėve.

Akoma ndeshemi...!



Hamėndje

Sikur globit
T’i kėrcėnohej fashizmi i njė trupi tjetėr qiellor,
Ku jetė tė kishte si tek ne,
Si do tė bashkoheshin shtete e kontinente,
Pėr tė mbrojtur Tokėn-atdhe.
Mė lehtė njėri-tjetrin mund t’a thėrrisnim
Vėlla e shok.
Kufijtė si qirinj do tė shkriheshin,
Pėr tė ruajtur atdheun-Tokė.
Atė, qė dot s’mund t’a arrinin
Organizma dhe shoqata botės mbanė.
Mund t’a bėjė fare lehtė
Njė jashtėtokėsor,
Duke n’a kujtuar ligjin darvinian...!



Mė mirė
..
Nėse larg teje shkoj
Para se dashurisė dehja t’i ketė dalė plotėsisht,
Mos qaj..!
Mė mirė njė vuajtje nga pambarimi,
Se sa njė thatėsirė
Nė mbarim tė saj...!



Paqja

Kurorė gjembash,
Jezu Krisht mbi krye.
Hoje rrudhash,
Nėnė Terezė mbi faqe.
Sa larg je o paqe!



Do shkoj larg

Do shkoj tė jetoj nė atė ishullin e pabanuar
Derisa monologu tė mė lodhė e mė sfilisė.
Deri kur neon i diellit a fener i hėnės,
Me asgjė shpirtin s’do mund tė m’a grishė.


Do nisem tė jetoj nė bregun rrahur dallgėsh,
Ku gurėt shkėmborė gėrryen si shpirti im.
Tė pres ardhjen e dikujt, qė si valėt penduese
Zgjasin duart e shkumta tė mė kėrkojnė pajtim.



Vjeshtė

Nė vjeshtė koshat pėrploten me fruta.
Gjethet, si duar tė prera mbi tokė verdh-kuqojnė.
Dhimbshėm tėrheq flokėt nga koka tek bien,
Tė verdha si gjethet, askund nuk rėndojnė.

Mendimet i vola dhe letrat i mbusha.
Tė fundin varg tani po e hedh.
Ēfarė janė tė vyera shijofshin si frutat.
Tė tjerat, era t’i marr si njė gjeth.



Durimi

Duro!
Fituar gjithnjė do jesh,
mė thanė.
Durova!
Kalanė e zemėrimit ia ngrita vetes.
Nė fyerjen e fundit
me rrapėllimė tė githė gurėt ranė.

Mė mirė tė ngre njė shtėpi,
Njė tjegull
t’a ndėrrojė lehtė mbi ēati..!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:31

Santa Maria

Ishte dita e Shėn Mėrisė. Drita i bleu Marisė njė tufėlule margarita tė bardha, pikėrisht siē i pėlqenin asaj. Kishte vite qė punonte nė atė shtėpi dhe ishte bėrė pjesė e saj. Ia dinte shijet, hallet dhe haretė tė gjithėve. Tė zotin e shtėpisė e quanin Jorgo, emėr qė mund t’a gjeje nė ēdo pesė grekė. Por edhe nė ēdo pesė greke njera do tė ishte me domosdo “Maria”. Ishin ēift i kėndshėm dhe tė mirėkuptueshėm. Me Marien, Dritėn e kishte njohur njė fqinjė greke, disa muaj pas ardhjes nė Greqi, nė 1977, atė vit tė tmerrshėm. Donte tė regjistronte Gentin tri vjeēar nė kopėsht, por po e sorollatnin me sigurimin e dokumentave. Nė fund i kishin kthyer pėrgjigje negative, pasi nė zonėn e mbipopulluar me fėmijė, ku ata banonin, nuk kishin vende pėr fėmijėt vendas. E mėrzitur me vogėlueshin nė njėrėn dorė dhe tė bijėn nėntė vjeēare, Mirelėn nė tjetrėn, ishte kthyer nė shtėpi. Nuk do tė mundej tė punonte pa siguruar kujdesin e tė birit. Mirela shkonte nė klasė tė dytė dhe paraditen e ka!
lonte nė shkollė.
I shoqi, Perlati rropatej tėrė ditėn me njė rrogė tepėr tė ulėt, e cila me zor u dilte pėr tė paguar qiranė e shtėpisė dhe faturat e tjera, qė zinin njera-tjetren. Ushqimin e siguronin me tė lirė nė tregun popullor, tė cilin e vizitonin mundėsisht afėr drekės, kur ēmimet uleshin ndjeshėm.
Pak minuta pas ardhjes nė shtėpi, kishte trokitur fqinja e moshuar greke, me fytyrė tė ėmbėl dhe zė tė ngrohtė. Mbante nė dorė njė pjatė tė mbuluar me letėr alumini.
”Pak ėmbėlsirė pėr fėmijėt”, i kishte thėnė duke u pėrpjekur tė mos i jepte rėndėsi veprimit qė kryente. Drita ishte munduar t’a falenderonte, duke e zbutur hidhėrimin nė zė e nė pamje. E kotė! Tjetra e kishte kuptuar menjėherė dhe si njė nėnė e dhembshur i kishte fėrkuar duart duke e shtyrė t’ia tregonte marazin. Ky i fundit, sė pari, i ishte ēliruar nga sytė. Pastaj i kishte zbritur tek hundėt, duke e detyruar tė vraponte nė kuzhinė pėr tė marrė peceta e tė fshihej. Kur ngashėrimi i ishte qetėsuar disi, i kishte treguar pėr mospranimin e tė birit nė kopėsht. ”S’do mundem tė punoj”- i kishte thėnė pėrmes njė dėnese tė lehtė.
“Ka zot”, i ishte pėrgjigjur fqinja e mirė, do t’a rregulloj unė kėtė punė”, e kishte qetėsuar me zė tė vendosur.
Mbasdite ajo kishte telefonuar tek tė afėrmit dhe tė njohurit e saj. Sė fundi, njė mbesė e siguroi se nėpėrmjet njė tjetėr shoqeje, qė njihte drejtoreshėn e kopėshtit, do t’a ndihmonin nevojtaren. Pėr fat, ndihma qėlloi e dyfishtė. Genti u pranua nė kopėsht dhe Dritėn e kėrkoi t’a punėsonte nė shtėpinė e saj, pėr tėrė javėn, pikėrisht, mbesa e fqinjės ndihmėdhėnėse. Dhe kjo ishte Maria, qė sot festonte ditėn e emrit, sė bashku me qindra Marie tė tjera nė tė tėrė Greqinė, njė ndėr pesė qė merrnin urime gojore apo telefonata nga tė afėrm e tė njohur, ku, pjesėn mė tė madhe e zinin Jorgot! Edhe Jorgoja i saj duke qenė se Marisė sė tij i pėlqenin shumė margaritat, i kishte blerė njė tufė, tė cilat i kishte vendosur nė dhomėn e gjumit. Drita e mėsoi kėtė nga Stela, e bija e tyre, moshatare me Mirelėn e saj, e cila atė ditė nuk kishte shkuar nė shkollė, pėr punė seminari qė kishin mėsuesit.
Lule-margaritat e saj Drita i vendosi nė njė vazo me ujė dhe u gjeti njė vend nė sallon.
Lėre Stelėn tė flejė sa tė dojė, me qėnėse s’ka shkollė, i tha duke u larguar, pas pėrqafimit falenderues qė i bėri Dritės. Pėrshėndeti dhe qarkoi flokėt e verdhė dhe tė hollė pas veshit, aq tė holla e tė drejta, a thua ishin menduar pėr t’a pyllėzuar atė krye femre. Bashkėshortėt, ekonomistė, punonin tė dy nė tė njėjtėn firmė. Dy herė nė javė, Drita shkonte pėr t’u pastruar zyrėn.
Tek pinte kafenė e mėngjesit, Drita po mendohej ē’tė gatuante atė drekė. Kur Maria nuk e porosiste menynė, duhej tė mendohej ajo vetė. Vendosi t’u bėjė njė picė, ushqimi mė i pėlqyer pėr Stelėn. Vajza e donte shumė Dritėn. Vitet e qėndrimit tė kėsaj nė shtėpinė e tyre, e kishin kthyer nė pak dado. Aq mė tepėr afėrsia nė moshė e dy vajzave e pėrforconte kėtė. Kėshtu qė, qortimet e gruas, vajza nuk i merrte kur pėr ters, madje, shpesh u llastohej atyre.
Do vi tė pastroj ballkonin. Nė njė cep tė tij, Jorgoja kishte lėnė njė thes tė madh tė mbushur me dhe pėr t’ua ndėrruar luleve nėpėr vazo. U mundua tė ndotėte sa mė pak dyshemenė, pėr tė mos i vėshtirėsuar punė vetes.
Nė ballkonin e pallatit pėrballė, e pėrshėndeti Baku, i ngjashėm me njė qen ujk. Sa herė qė Drita pėrkulej majtas e djathtas duke dhėnė e marrė me thasė e dhera, aq herė e shoqėronte koka e Bakut, e cila dilte nga njė kuadrat kangjellash. Kur Drita hyri brenda, ai protestoi me tė lehura, pėr braktisjen qė i bėri mikja e pėrditshme.
Nė kohėn qė vuri ujin pėr t’u ngrohur, e tė zinte brumin, hyn Stela.
- Mirėmėngjes, pėrshėndeti duke vazhduar tė shtriqej e kujdesuar tė mbahej pas orendive mė tė afėrta, pėr tė mos humbur ekuilibrin. -Ē’do gatuash sot?
- Ajo qė tė pėlqen ty, i tha tjetra me kėnaqėsinė e pėlqimit qė do shkaktonte tek vogelushja.
- Zemra ime, i tha e vogla dhe e pėrqafoi. - Sa mirė qė jemi tė dyja sot nė shtėpi! Do tė kėnaqemi!
Drita buzėqeshi e pėrkėdhelur dhe e urdhėroi me tonin e dados, qė s’pranonte kundėrshtim, tė lahej, vishej e krihej, e tė mos dembelosej mė tepėr.
Stela pohoi me kokė dhe vazhdoi tė ndėrronte kanalet e televizionit. Befas vuri re margaritat nė vazo.
- Sa tė bukura! Ti i prure? pyeti Dritėn.
Tjetra pohoi me kokė.
- Pėr festėn e mamasė tėnde, shtoi.
- Tė tilla i bleu edhe babi, vecse i ka vendosur nė dhomėn e gjumit.
- S’kam hyrė ende atje.
- Drita, (i thėrriste nė emėr, se kėshtu kishte dashur vetė ajo). E di ēfarė i tha babi mamit kur i dhuroi lulet?
- Hė, -kureshtoi tjetra, me kėnaqėsinė e dėgjimit tė ndonjė pjese paksa teatrale, mbushur me shprehje dashurish e pėrkushtimesh.
- Dua tė tė shoh gjithnjė tė lumtur, vazhdoi Stela. -Kurrė nuk do lejoja, nė ēfarėdo ēasti, tė tė shihja tė bėje tė tillė punė, si Drita e gjorė!
Dritės iu kthye marazi i zi. Mė i zi se atė dite kur nuk ia pranuan tė birin nė kopėsht dhe iu pre shpresa pėr tė punuar. Rrallė herė ishte ndierė kaq keq. Lėndesa ishte mė e madhe se sa pritjet shumorėshe nga kapriēiot e doganiereve grekė apo shfryrjet mesjetare, tė qėna e tė paqena tė kanaleve televizive ndaj shqiptarėve.
Stela shkoi tė lahej nė banjo, kurse ajo u plas nė njė nga karriket, qė qarkonin tavolinėn e kuzhinės. Ktheu kafenė qė kishte ngelur nė fund tė filxhanit. Donte tjetėr! Uji po ziente.
- Drita, kur bėhet gati pica? pyeti vajza.
Ajo vuri re ujin qė ziente. Se mos vetėm uji! Tė gjitha orenditė e shtėpisė, e gjithė bota!
Do t’ia thoshte dy fjalė Marisė, kur tė kthehej! Kurrė nuk i kishte kthyer njė fjalė, jo mė dy! Ajo, nuk u drejtohej atyre me “zotėrinj”, sepse ata vetė nuk kishin dashur, pėr t’a bėrė Dritėn tė ndjehej mė e shpenguar. Por, sot, vėrtetė do t’ia thoshte Maries dy fjalė! E para, qe do tė paralajmėronte stuhinė, do tė ishte “zonjė”! “Zonja Marie”! A e di ti, se…etj. etj.
Stela nuk u kėnaq me shoqėrinė e Dritės atė ditė. Rreth orės njė duhej tė vinte Maria. Ajo vinte gjithnjė para Jorgos. Pėr fat tė keq atė ditė arriti ai i pari nė shtėpi. Maria do tė vonohej dyqaneve. Po e mbysnin ato dy fjalė. E pse tė mos i’a thoshte Jorgos? A nuk kishte qenė ai, qė i kishte lėshuar ato fjalė?
- Si ia kalove Drita? U lodhe? -pyeti ai me shprehjet e pėrditshme.
- Tjetėr gjė mė ka lodhur sot, zoti Jorgo!- i tha ajo me seriozitet tė zymtė.
Burri u step. E kishte parė Dritėn shpesh herė tė mėrzitur, nga hallet qė kanė zakonisht njerėzit dhe ata tė dy, burrė e grua, i kishin afruar gjithnjė ndihmėn kur kishin mundur. Por, kjo e sotmja ishte tjetėr gjė. Tek “zoti, Jorgo”, ai pa akuzėn.
- Ēfarė, Drita? -pyeti sėrish me zė shfajsues dhe sqarues njėkohėsisht.
Ajo vėshtroi vazon me margarita, qė ia kishte sjellė Maries.
- Ju, nuk do t’a linit gruan, sido qė tė ishin rrethanat, tė punonte si unė?
Stela dicka rrėzoi nė dhomėn e saj. Jorgoja kuptoi pėrse bėhej fjalė dhe u gatit tė shpjegohej. Por, Drita foli para tij.
Kam lindur pas pesė vėllezėrve. Prindėrit gati nuk besuan, qė u lindi vajzė pas aq djemve. Ime mė, sė bashku me njė teze beqare, deri vonė nuk mė linin tė zija punė me dorė. Mė mėsuan tė brishtė dhe tė pėrkėdhelur. Pas mbarimit tė pedagogjikes, mė caktuan arsimtare nė njė shkollė fillore, jo larg shtėpisė. Nė emėrimin e afėrt, ndihmoi njė mik i babait, qė punonte nė komitet. Tim shoq, Perlatin e njoha nė punė. Mėsues edhe ai, nė tetėvjecare, jepte fizikė. Kur u martuam, m’u betua, se do tė mė bėnte gruan mė tė lumtur nė botė. E lumtur isha me tė !
Ndėrrimi i sistemeve, n’a e vėshtirėsoi gjendjen ekonomike. Kishim Mirelėn tė vogėl dhe rrogat e arsimtarėve mbetėn nga mė tė ulėtat e buxhetorėve. Por, Perlati, me kishte premtuar, se gjithė jetėn do tė isha e lumtur me tė!
Ngriti njė dyqan tė vogėl, nė pjesėn e parme tė shtėpisė, nga i cili, nxirrnim fitim jo tė ankueshėm. Njėrėn dhomė tė shtėpisė e kishim kthyer nė depo, pasi dyqani ishte i pėrmasave tė vogla. Cfarė nuk shisnim! Qė nga artikujt ushqimorė e deri tek ato industriale. Punonim me radhė, herė ai e herė unė, deri nė atė vit tė llahtarshėm, 1997-tė, kur u rrėmbyen armėt.
Nė njė nga ditėt e cmendurisė, kur plumbat hidhnin valle, me vjen djali i fqinjės tetė vjec, pėr tė blerė sheqer. Nuk kisha nė dyqan!I thashė tė mė priste, sa t’a nxirrja nga shtėpia. Nė kohėn qė do tė hyja brenda, dėgjoj zhurmėn e njė makine, qė afrohej me shpejtėsi. Instiktivisht, kthej kokėn, qė tė sigurohesha pėr djalin, pas largimit tė saj. Kushedi, c’tė rinj tė cmendur qėllonin nga ajo! Disa krisma tė forta armėsh, nė ajėr, dhe vogelushi u shtri pėrtokė. E kishin qėlluar pa dashje! Vrapova mes thirrjeve dhe kėmbėt mė dridheshin si gjethe nga era mė e lehtė.
E shihja cdo ditė nė oborr, tek imitonte heronje tė filmave me aksione, Batman, Superman, e ku t’a di unė!
E kujt mund t’ia merrte mendja, qė njė ditė, mbi trupin e tij do tė luhej njė skenar i vėrtetė?!
I ke vėnė re sytė e fėmijėve, me dhimbjen e zhgėnjimit, kur goditen gabimisht nga te rriturit? Atė dhimbje kishin sytė e tij, kur u pėrkula tė ngre trupin e qėlluar.
Atė natė, sė bashku me tim shoq, vendosėm tė largoheshim nė rastin mė tė parė nga vendi. Donim tė ruanim jetėn e dy fėmijėve tanė. Genti dhe pak mbushte vitin.
Pėrvec kėsaj, Perlati, mė kishte dhėnė fjalėn, se do tė mė bėnte tė lumtur! S’ka lumturi nėn frikė!
Dhe ju, zoti Jorgo, thoni se s’do t’a linit gruan tė punonte si unė?!
Erdhėm nė Greqi, me ndihmėn e disa tė afėrmve tė tij. Punonte ku tė mundej, pėr pak para rropatej tėrė ditėn. Unė rrija nė shtėpi e kujdesesha pėr fėmijėt. E ndjenim se ai vit n’a kishte plakur edhe dhjetė vjete tė tjera. Vajza filloi klasėn e parė dhe unė i kėrkova tė rregullonim djalin nė cerdhe a kopėsht, pėr tė punuar edhe unė. Ai ngurronte. Nuk i pėlqente tė mė fuste nė punė tė tillė! Njė ditė e kundėrshtova ashpėr, duke i thėnė, se kjo mosdashje e tij, nuk mė bėnte aspak tė lumtur.
Ishte njė ditė e ftohtė dhjetori, prag krishtelindjesh, kur mė tha, se do tė kthehej vonė atė ditė, pasi do tė shtronte pllakat e njė apartamenti. Kėtu e mėsoi kėtė zanat. Ėshtė shumė i lodhshėm, pasi tėrė kohėn duhet tė rrish ndenjur nė gjunjė. Pronari i shtėpisė do t’i paguante njė pagė qesharake, prej gjashtė mijė dhramish, nė dymbėdhjetė orė! Megjithatė, pranoi tė shkonte. Me dymijė dhrami do t’u blente nga njė lodėr fėmijėve pėr festėn, qė n’a e kishin kėrkuar me kohė. Me tė katėrtat qė do tė n’a tepronin, do zinim hallet e pazėnshme.
Kur u kthye, i tejlodhur me kurrizin e pėrkulur nga qėndrimi shumėoresh gjunjėsh, gati sa nuk qava. E shoqja e pronarit i kishte kėrkuar t;a ndihmonte nė ngarkim-shkarkimin e disa mobiljeve tė rėnda, andaj e kishte vonuar akoma mė shumė ardhjen. Nė mes tė falenderimeve tė shumta ata i dhanė paratė tė futura nė njė zarf. Atij i kishte ardhur turp t’i nxirrte e t’i shihte nė sytė e tyre. Mbase pėr punėn e tepėrt, tė hamallit, qė i kishte kėrkuar zonja, mund t’I kishin future dicka mė tepėr. Pėr tė shmangur cdo diskutim, ata ia futėn nė atė zarf.
Fėmijėt iu hodhėn tė atit nė qafė dhe i kujtuan dhuratėn e premtuar pėr krishtelindjet. Tėrė kėnaqesi, ai hapi zarfin, pėr t’u treguar, se aty brenda ndodhej “ēelėsi” qė do t’u siguronte lodrat. Brenda gjeti vetėm katėr mijė dhrami!
Dhe mė thoni, se s’do t’a linit gruan tė punonte si unė, zoti Jorgo…?!
Im shoq mė do! Por dhe unė e dua shumė atė…!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:31

Drutė

Atė mbrėmje, ai u kthye vonė nė shtėpi. Ishte shumė i lodhur dhe jashtė bėnte tepėr ftohtė. Pėr dreq fėrnella elektrike ishte djegur dhe do t’i duhej tė vinte nė pėrdorim oxhakun, i cili mė tepėr se sa funsionin ngrohės, luante atė dekorativ.
Nė depo gjeti pak ashkėlash, njė dorė shkarpash, qė mezi arriti t’i bėnte edhe aq, duke qėruar ēdo qoshe dhe dy trungje tė gjatė e tė trashė. I rregulloi tė parat nė oxhak pa shumė mundim, duke lėnė nė bazėn piramidale tė vendosjes sė tyre njė fole tė pėrshkruar nga njė kaush letre. Belanė e gjeti me dy drutė e trashė e tė kokėfortė, gjatėsia e tė cilėve nuk e lejonte t’i vinte siē duhej trupat e tyre tamam mbi folenė e shkarpave. Mundėsinė mė tė mirė pėr t’i ndezur, paēka se dyshonte nė fuqinė e degėve tė holla, e gjeti duke i vėnė diagonal e pėrkundruall njėri-tjetrit, me barqet mi shkarpat, por pa i takuar midis tyre, hapėsirė e cila ishte e domosdoshme pėr depėrtimin e flakės.
Ndezi letrėn dhe pasi u sigurua qė ashkėlat morėn, u shtri i mbuluar nė kanapenė pėrballė oxhakut. Dėgjoi gurgulisjen e shkarpave dhe lėpjetat e flakėve qė rrethuan belin e drurėve duke u ardhur rreth e rrotull. Indiferentė, ato nuk dhanė asnjė shenjė pjesėmarrjeje me ato palo spica.
S’kanė pėr tu ndezur, mendoi burri. Mund tė kem ftohtė natėn. Si nuk kishte asnjė dru tė tretė nė depo, pėr tė ndihmuar ndezjen e zjarrit..!
E zuri gjumi pa mundur tė shihte djersitjen e tyre, aty ku bėhej takimi me flakėt. Lėngjet filluan tė ziejnė dhe para se tė shuheshin nga nxehtėsia, ngritėn urėn e parė midis tė zotėrve, duke folur me njė kod tė fshehtė. Nga to u shkėputėn lėvoret e para, qė si buzė tė etura e lėshuan veten nėn lėpirjen e pasigurtė, por provokuese tė flakėve, tė cilat akoma nuk shpresonin nė finalen e dėshiruar. Zjarri mori kurajo dhe arriti tė ndezė edhe disa lėvore tė tjera, qė iu ēelėn trupave mėmė. Sedėr lėnduar qė ai dilte nga ata farė pinjollė shėndetlig, druri me bazėn e mbėshtetur nė tė majtė tė oxhakut, e pėshtyu flakėn. Tjetri e mbajti edhe pak. I ngelur vetėm edhe ky vendosi t’a braktiste. Nė ēastin e largimit pėrfundimtar, duke ndjerė rrezikun e moskomunikimit me llojin e vet, druri i parė e rrėmbeu sėrish flakėn e larguar nga tjetri. Lėvoret u ngjallėn duke lejuar depėrtimin e nxehtėsisė thellė trupave drurorė. Aspak hatėrmbetės, tjetri, mė eleganti, me njė lėkurė paksa mė tė lė!
muar, e priti me entuziazėm pėrcjelljen e flakėve nga kolegu pėrkundruall. Hapėsira midis tyre ishte pėrndezur duke pushuar sė qeni e tillė. Shkarpat dhe ashkėlat, tė transformuara nė njė pėllėmbė hiri, ishin qetėsuar pėrfundimisht, si kėnaqesitė qė vijnė pas njė flijimi tė shkuar jo kot. Atje lart, nė qiellin e oxhakut, filloi kėrcitja e parė. Tė dobėsuar nga nxehtėsia, fuqikėputur, drutė ranė tėrė afsh mbi njėri-tjetrin,duke shkėmbyer nė pjesėt e sipėrme tė trupave tė tyre, njė pėrvėlim marramendės. Nga rrėzimi, njė grusht xixash, iu ngjitėn errėsirės sė oxhakut, si njė ofshamė kėnaqėsie. Tė guximshme, kėrkuese, flakėt pėrfshinė ēdo pjesė tė virgjėr tė trupave. Pas trandjes pa kthim, ata u fashitėn dalėngadalė, duke lejuar tė shlodhen nė vatrėn e oxhakut, copa druri tė trasha, tė gjata, si ajo natė dimri.
Burri u ēua vonė nė mėngjes. Kishte fjetur mirė dhe nuk kishte patur tė ftohtė. Me radhė iu kujtuan ora e vonė e kthimit nė mbrėmje, tė ftohtėt dhe nevoja pėr tu ngrohur, drutė e gjetura nė depo dhe pėrpjekja pėr ndezjen e tyre...Iu afrua oxhakut. E pabesueshme! Kurrw nuk i kishte ndodhur, qė me njė dorė ashkėlash dhe shkarpash, tė digjeshin plotėsisht dy drurė aq tė gjatė edhe aq tė trashė. Sė shumti, flakėt mund tė kafshonin nga njė copė nė mesin e tyre, duke u damllosur me nga njė gojė tė zezė. Trazoi lehtė me mashė hirin. Njė grusht prushi nėn tė, rizuri me tė shpejtė njė cipė tė hollė gri, si tė mbulohej me ēarēaf e pėr tė mos ndarė me askėnd atė natė tė saposhkuar e tė mrekullueshme....!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:31

Lenini

Lenini lindi mė njėzet e njė janar, mėngjesin e sė cilit, bashkėfshatarėt e tij, me syrin e parė qė i hodhėn pejsazhit rrotull shtėpive, u mėdyshėn para bardhėsisė qė iu shfaq, nė ishte brymė a borė. Pėrveē Latifit, qė nuk i dha shumė rėndėsi gjetjes sė saj, te tjerėt e zgjidhėn shpejt enigmėn. Atė mėngjes kishte shtruar tė shoqen nė maternitet, me shpresėn se do t’i lindėte njė vajzė pas dy djemve. Ajo pėrsėri djalė kishte bėrė. E ngushėlloi veten, duke menduar se ishte mė mirė te kishte tri djem se sa tri vajza. Pas marrjes sė lajmit mbi lindjen e foshnjės nė peshė normale dhe me kokė krejtėsisht tullace, u nis nė vatrėn e kulturės, nė mbledhjen e sė cilės nuk deshi tė mungonte.
Karriget, anėsoret e tė cilave u ishin rrjepur disa fije kompensatash, ishin tė ftohta, akull. Iu kujtua bardhėsia e mėngjesit. Borė kishte qenė a brymė? Gjithsesi, kishte shkrirė shpejt. Nuk pyeti askėnd pėr tė, qė tė mos e merrnin tė lajthitur, pėr kujtesėn e vonėt. Ora ishte katėr e mbasdites.
Nė murin ballor tė sallės, pas kokave tė kryetarit tė kooperativės dhe sekretarit tė partisė sė fshatit, tė cilėt mbanin nė tryezėn fare pranė vetes nga njė bllok, dalloi portretet e ngjeshur nė profil, tė katėr klasikėve tė marksizėm leninizmit. Katėr kolosė!
Atė ēast u ngazėllye sinqerisht qė e shoqja i kishte lindur djalė, paēka se tullac. Tamam si i treti nė radhė, Lenini! U ēudit, kur sekretari i partisė, tek e lidhte temėn e diskutimit me katėr burrat e mėdhenjė, (nė fakt tė tė pestėve, edhe tė Enver Hoxhės, paēka se ky pozonte veēmas, pak mė tutje), pėrmendi, jo pa emocion, se ajo ditė pėrkonte me datėn dhe muajin e vdekjes sė V.I.Leninit. ”Kishte vdekur Ai, por jo mėsimet e tij”! Fjalėt e fundit me zor u kuptuan nga duartrokitjet, me tė cilat Latifi kishte bashkuar edhe ato tė vetat. Nė mbarim tė tyre i shkrepi mendimi pėr ta quajtur foshnjėn Lenin! Pėrqasjet e rastėsishme, i treti nė radhė nga djemtė, tullac, data dhe muaji i lindes sė njėrit qė pėr tjetrin shėnonte vdekjen, ia pėrforcuan idenė deri nė ndjenjė detyrimi. Ai i pohoi vetes mė vonė se kishte dashur t’ia pėrcillte vendimin e tij mbledhėsve, por, ajo frika e mbase lajthitjes, si me brymė-borėn, e kishte stepur. Sidoqoftė, djali u quajt Lenin. Me pėrjashtim tė p!
ėrqasjes sė dytė, tullacėrisė, cilėsi qė u korrigjua pas pak muajve me mbirjen e njė floku tė butė si kadife, dy tė tjerat ishin tė paluejtshme.
Lenini, nė krahasim me dy vėllezėrit e tjerė mė tė rritur, vinte gati shėndetlig, i pakėt, afėrsisht si Lenini klasik, pėrkrah shkumėzimit flokė e mjekėr te Marksit e Engelsit.
Ishte fėmijė i qetė, i druajtur, i dhembshur dhe gati i pazoti pėr veten. Nėse rėndom tipa tė tillė bėhen lehtė objekt argėtimi ose mė keq tallje nga tė fėmijėt e tjerė, Lenini pėr shkak tė qeshjes sė tij gjithnjė tė hareshme, qė nė fillim ngacmimet e moshatarėve, arrinte t’ua ēarmatoste agresivitetin, madje tė siguronte mbrojtjen e tyre.
Kur arriti moshėn pėr tė kuptuar origjinėn e emrit, ndjeu pėshtjellim. Krenaria qė e kishte tė njėjtė me njė nga burrat mė tė shquar tė botės dhe kuptimi mbi pazotėsinė e vetes nė raport me tė tjerėt, e ligėshtuan.
Nė klasėn e tretė fillore, pėr disa muaj,nė orėn e fiskulturės kishte qenė i treti nė radhė. I katėrti pas tij, pas njė kohe jo shumė tė gjatė, ia kishte kaluar nė gjatėsi duke e ē’vendosur njė vend mė poshtė. Nė klasė tė katėrt, djali i pestė nė rresht e kishte mėnjanuar sėrish duke zėnė vetė vendin e tretė. Ndjenja e hidhur e spostimit nė vendin e pestė, u zbut paksa me kalimin nė vend tė katėrt tė djalit, qė fillimisht e kishte hequr kur kishte qenė i treti nė radhė. Ē’vendosje tė tilla deri nė mbarim tė tetėvjeēares pati plot, por kurrė nuk arriti mė tė radhitej i treti.
Pėrfitimin nga emri e ndjeu pėr herė tė parė kur shkoi nė gjimnaz. Mėsuesi i Historisė sė Partisė sė Punės, sa herė qė e ngrinte nė mėsim, ia mirėshkoqte atė me pasion duke lėnė pauzė pas ēdo fjale:
Eja, Vladimir Iliē Lenin!
Leninin e gjorė e kapnin mornica kėnaqėsie dhe ankthi pėr t’i pėrmbajtur ato e pėr t’u dukur sa mė i natyrshėm. Ashtu i hollė, si tel sigurese, ēapitej drejt tabelės nė pritje tė pyetjeve. Zakonisht, mėsuesi e pyeste vetėm pėr titullin e mėsimit dhe mė pas komentonte vetė gjithė oreks pjesė nga jeta e Lininit bolshevik. Adashit te kėtij i pėlqente tė gjente pėrqasje me jetėn e tė madhit, nga ato qė mund tė gjesh me bollėk ne jetėt e njerėzve, por qė i riu besonte se i takonte vetėm atyre tė dyve.
Dhjetė! i thoshte mėsuesi i kėnaqur.
Krejt e kundėrta ndodhte me mėsuesin e fizikės. Pėrmendjen e Leninit, qė ēuditėrisht edhe ai e theksonte me interes, por pa pauzė midis trilogjisė sė emrit tė tij, i pėrēonte ndjenjėn e turpit. Mėsuesi i hidhte njė vėshtrim ironik, si ta akuzonte pėr guximin e mbajtjes sė njė emri tė tillė, ku, me sa dukej, ai nuk shihte as pėrqasjen mė tė vogėl. Lenini nxėnės kishte dėshirė t’i tregonte dy ngjashmėritė e tjera me tė madhin, i treti i djemve tė familjes dhe njėjtėsia nė datė e muaj e lindjes sė njėrit, qė pėr tjetrin shėnonte vdekjen. Por, parandjenja e hidhur, qė ēdo hollėsi treguese mund tė ironizohej nga tjetri, e mbajti. Ndonjėherė, djalit i dukej, se nė vėshtrimin e tjetrit pikaste njė pėrqeshje tė lehtė, por tė thellė, qė nuk lidhej vetėm me tė, por edhe me atė tjetrin, Leninin e madh. Pėrveēse dritės ironike kur e pėrmendėte gjatė apelit, mėsuesi sillej me dashamirėsi me tė terė nxėnėsit.
Lenini e qetėsonte veten se e kishte jetėn para dhe njė ditė do zinte vend tė mirė nė tė, edhe nė mos tė tretin. Me rritjen trupore filloi tė kuptonte se mbrojtja qė tregonin shokėt pėr tė nuk ishte thjesht ajo ndaj njė qyqari, por ndaj njė shoku me vlerė.
Nė mbarim tė shkollės sė mesme, atėherė kur mendoi se kishte ardhur koha pėr shfaqjen mė tė plotė tė vetėidentitetit, tė palidhur me atė tė klasikut, ndodhi ajo qė nuk e kishte pritur kurrė, pėrmbysja e tyre. Jo, se ia zhvendosėn radhėn Leninit tė madh. E zhdukėn fare nga faqe muresh e biblioteka, sė bashku me Enver Hoxhėn, paēka se ky kishte pozuar gjithnjė veē tij. (I vogėl, gjithnjė e kishte shoqėruar kureshtja pse kėtė tė fundit nuk e bashkonin me tė katėrtit, tė bėheshin pesė. Kėshtu, Lenini, nuk do tė kishte njė, por dy pas vetes).
Mbajtja e njė emri tė tillė nė klimėn e re nuk ishte hiē e kėndshme. Sidoqoftė, edhe me tė ai do tė luftonte pėr veten.
Gjendja e trazuar, u rėndua me vdekjen e papritur tė tė atit. Nė tė vėrtetė, prej vitesh ai vuante nga njė azmė e tmerrshme, qė e smbrapste sistematikisht me njė pompė qė e pėrdorte enkas pėr kėtė punė. Njerėzit u mėsuan me tė papriturat e pėrditshme, aq sa kėto filluan t’a humbnin njė kuptim tė tillė. Edhe ikja e tė vėllait, para vdekjes sė babait, e papritur iu ishte dukur. Njė mbasdite, njė orė para largimit i kishte shtangur tė tėrė nė familje duke u thėnė: Po nisem me disa shokė pėr nė Itali. Mos u bėni merak. Mirė do tė jem. Me rastin mė tė parė do t’ju dėrgoj lajm.
Latifi me tė shoqen nuk kishin mundur tė flisnin. Si pėr t’u dhėnė kurajo, ai i ishte drejtuar tė atit: Do tė tė dėrgoj njė pompė tė mirė pėr azmėn. Nuk janė si tė kėtushmet, tė shėrojnė!
Babai kishte vdekur para se tė arrinte pompa e azmės. E varrosėn njė dtė tė ngrohtė maji. Meqenėse ish parcela ekzistuese e varrezės ishte tejmbushur, tė ndjerin e varrosėn nė njė tė re, pas xhaxhait tė tij, i larguar edhe ky nga kjo botė, pak javė mė parė. Fisi i tyre i kishte kėrkuar varrmihėsit, edhe me lejen e komunės, qė atė rresht, ku ishin hapur dy varret tė mos e zinin me gjak tjetėr.
Dyzetė ditė pas vdekjes sė tė atit, vėllai tjetėr, i pari, mungoi tė kthehej nė shtėpi. Tė nesėrmen telefonoi qė nga Selaniku, ku kishte mbėritur sė bashku me dy shokė tė tij. E ėma e gjorė u shastis fare.
Do tė tė marr edhe ty, i kishte thėnė Leninit, dhe pa e qartėsuar mė tutje, e kishte mbyllur receptorin.
Ky nuk e mori vesh se nė ē’rrugė do t’a merrte i vėllai, duke kapėrcyer dherat, siē kishte bėrė edhe vetė, apo duke u pėrpjekur t’i nxjerrė ndonjė vizė, duke mos besuar nė shkathtėsinė e tė vėllait, si kapėrcyesh malesh. Ē’doqoftė tė ishte mėnyra, atij, Leninit, i duhej tė pajisej me pashaportėn nderkombėtare shqiptare.
Javėn e ardhshme vendosi tė zbriste nė qytet. Kishte dėgjuar qė atje bėhej nami. Pashaportat ishin tė pakta dhe radha e gjatė. Njerėzit e gdhinin tėrė natėn. Njoftoi tė emėn e shokuar ē’do bėnte dhe u nis njė ditė tė marsit, mėngjesi i tė cilit nuk tė jepte asnjė ogur, pėr pėrfundimin e asaj nisme. Nuk shprehu asnjė thirrmė mospadurimi, siē bėnin pothuaj tė tėrė, tek pa varganin e gjatė tė njerėzve, tek prisnin para njė sporteli tė vogėl, deriēkė bardhė, si ēarjet e kuadrateve nė muret e kinemave, nga ku shfaqeshin filmat. Nata dha shenjat e para tė parashutimit, pas disa orėsh pritjesh tė tij. Pas zbritjes sė plotė tė saj, ndjeu disa mornica nė trup dhe njė prerje nė mes. Nuk mundi t’a qartėsonte nėse e dyta shkaktohej nga e ftohta apo nga lodhja. Dhimbja me tė ftohtėt u shtua dhe ai u ul galiē, i mbėshtetur nė murin e lagėsht tė Degės sė Punėve tė Brendshme, atje, ku ishte hapur ai, sporteli, nga ku tėrė ata njerėz prisnin tė pajiseshim me dokumentin themeltar tė identite!
tit, pėr tė udhėtuar ndoshta jashtė kufijve. Dhe nėse ky dokument prodhosej prej krimesh gjithfarėsohej, mbajtėsi i tij mund tė futej brenda atyre mureve dhe t’i merrej pashaporta pėr t’iu rikthyer pas kryerjes sė dėnimit.
Shplodhja e pėrkohshme u kompensua me tė dredhura tė fuqishme, qė iu pėrcollėn trupit nga gurėt e ftohtė.
Nuk e prisja kėshtu natėn e marsit, vetėfoli.
Nė tė zbardhur, sfilitja iu bė e padurueshme. Doli nga radha, duke iu siguruar bashkėpritėsve tė familjarizuar kthimin e menjėhershėm dhe bėri njė vrap rreth e qark ndėrtesės. Drita e mėngjesit qė sa vinte e shtohej dhe ngrohja paksa e gjymtyrėve e ri kthyen pranė sportelit. Njerėzit filluan tė gjallėroheshin, duke ndihmuar nė pritjen e hapjes sė tij me biseda shumėmenyshe. Nė orėn shtatė ai filloi punėn dhe radhėt u ngjeshėn. Gruaja qė shėrbente nė tė mori dokumentat e tė parit. Deri nė ardhjen e secilit kishin me se tė merreshin. Numėronin, jo pa argėtim, shkurtimin e radhės, megjithėse tė ngadaltė, duke e harruar paksa shurdhėrinė e orėve tė natės. Madje, tė porsambaruarit punė, ishin gati t’ia falnin errėsirės torturėn, duke u ngrohur nga pėrjetimet e afėrta qė do t’u sillte pėrdorimi i pashaportės.
Tanimė Lenini ishte i shtati.Mbaroi edhe njė.
I gjashti!
Pėr t’u siguruar i rinumuroi parapritėsit. Saktė e kishte.Mė e sakta shėnohej tani,me ikjen e njė tjetri.
I pesti!
Sė shpejti do tė mbaronte punė. Ē’farėdo rruge tė ndiqte i vėllai pėr t’a marrė nė Greqi, e mira ishte t’a kishte pashaportėn mdėrkombėtare.
I katėrti!
Tanimė arrinte t’a shihte fytyrėn,n donėse tė vrazhdė tė sportelistes.
I treti!
Lenini ishte i treti!E shihte pothuajse tėrė fytyrėn e ngrysur tė nėpunėses tek merrte dokumentat. Pėr marrjen e tyre duhej tė kalonte e pakta njė javė. Thuhej, se atėherė do tė ishte mė e lehtė. Rėndėsi kishte dorėzimi i tyre.
I dyti!
I filluan emocionet. Bashkė me rrezet e diellit qė i ngrohnin shpinėn, qė tė bėnin tė besoje se ishte gati njė rastėsi i ftohti i natės, iu pėrskuqėn lehtė edhe faqet. I erdhi radha. Gruaja mblodhi vetullat tek ia lexoi emrin.
Si tė quajnė? deshi tė sigurohej me njė hakėrrim tė pėrmbajtur.
Lenin, u pre ai, duke menduar pėr ndonjė mangėsi tė dokumentave, qė do ta detyronte tė ripėrsėriste radhėn bashkė me natėftohtėn e marsit.
Tė quajnė Lenin dhe kėrkon pashaportė, ė..? qesėndisi ajo. Ata Leninat e tu m’a futėn tim atė njėzet vjet nė burg, i tha dhe ia ktheu letrat mbrapsh.
Lenini nuk deshi tė besonte qė tėrė ajo sakrificė tė pėrfundonte me njė gjė kaq qesharake. Nuk mund tė ikte tek i vėllai ne Greqi. Nuk do tė lejonte askėn tė silleshin me emrin e tij kėshtu. Me tė tijin, jo tė atij... tjetrit. Bėrtiti, rihyri nė radhė, rizgjati dokumentat duke ia bėrė tė qartė gruas - burrė se s’ishte faji i tij pėr emėrin e vėnė nė foshnjėri. Veē kėsaj, ajo nuk kishte asnjė punė me tė. Le te kryente tė sajėn.
Shko ndėrro emėr, nuk e prishi ajo qejfin dhe ia pėrplasi letrat nė fytytrė. Nė kapitalizėm nuk ka Lenina!
Dy nga radhėsit u pėrpoqėn me gjysmė zėri t’i vinin nė ndihmė, por vėshtrimi hakmarrės i tjetrės i prapėsoi.
Lenini deshi tė ankohej tek kryetari i degės. I thanė se do tė vonohej, mbase edhe tė mungonte atė ditė.
Do kthehem sėrish pasnesėr, pasi tė shlodhem, tha.
Njė javė tė tėrė u tret nga temperatura. Kurrė nė jetėn e tij nuk e kishin poshtėruar kėshtu. I premtoi vetes se do t’ia rikthente nderin emrit tė tij, si t’i jepte besėn njė njeriu ndaj tė cilit i detyrohej mjaft.
Nė fillim tė javės sė ardhshme, pėr tė emėn ndodhi gjėma mė e papritur. Lenini shėndetlig, vdiq nė spital. E qau bashkė me djemtė e tjerė tė kthyer enkas pėr tė pėrcjellė tė vėllanė, ata tė afėrm qė kishin i shpėtuar emigrimit dhe bashkėfshatarėt e gjindshėm. Si nė ēdo vajtim, tė ndjerit iu kujtua fėmijėria e brishtė, e njomur nga lotėt e ngrohtė tė vajtocave. Mė pas, rinia e nisur, ajo qė i jep njeriut lumturitė mė tė paharruara tė jetės. Lotėt egėrsoheshin, si ujrat qė i afroheshin kataraktit. Fati i keq, i kishte prerė mundėsitė e lumturive.Ujvara e lotėve shpėrthente mes ulėrimave dhe tė emės herė pas here i binte tė fikėt.
E varrosėn nė rripin e tokės sė ruajtur pėr familjen. Pas tė atit. Ky i fundit, pas tė xhaxhait. Ishte i treti...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:32

Vila e zonjės Leni

Pėrshkruesit elektrikė tė troles, qė zgjateshin si dy antenat e njė insekti tė madh, bėnė masė dhe nga ajo rrufe e vogėl e shoqėruar me njė si bubullimė, nga pėrplasja e njėrit prej tyre nė tokė, tek u shkėput nga shina e kabllove tė korentit dy-tri metra mbi tavanin e automjetit, pasagjerėt brofėn, duke u mbajtur nė shufrat metalike mė tė afėrta, pėr t’u bėrė ballė pėrplasjeve tė mundshme tė shkaktuara nga inercia.
Dremitjen e lehtė, Dhurata e kuptoi nga goditja qė i bėri xhamit tė dritares pranė ndenjėses ku ishte ulur.
Ndjenja e mėrzisė nga pritja e paditur e rregullimit tė troles, u shoqėrua me shtimin e ankthit qė e ndiqte sa herė parakalonte kėtė segment rruge, qė pavarėsisht gjelbėrimit dhe ndėrtesave komode, i ngjallte njė trazim pikėllues. Tek zbrisnin mėrzitshėm nga automjeti, pasagjerėt hidhnin vėshtrimin tek vila pėrballė, pėrtej murit tė sė cilės dukeshin currilat e njė shatėrvani.
Desh, s’deshi e pa edhe ajo, shtėpinė e zonjės Leni, nga ku ishte larguar para njė viti, pas njė pune tri vjeēare.
Jam ngushtė ekonomikisht, i kishte thėnė ajo Dhuratės, tek pėrpiqej t’u jepte formė flokėve me llakun qė e mbante mbi banak, pranė pasqyrės sė tualetit. Kemi marrė kredi nga banka pėr ndėrtimin e shtėpisė nė bregdet. Pjesa mė e madhe e fitimit tė firmės shkon pėr pagesėn e saj.
E kishte vėnė llakun nė vendin e duhur dhe kishte marrė tė kuqin e buzėve. I harkėzoi duke shtruar kremin mbi to dhe pėrtypur me njera-tjetrėn, si tė zinte brumė.
Sa tė shlyejmė kredinė do tė t’a rrisė pagėn, i kishte thėnė.
Dhurata kishte heshtur. Kėtė premtim e kishte dėgjuar edhe para njė viti, megjithėse aty puna i shpėrblehej me njė pagė nėn mesataren. Zonja kishte nxjerrė si shkak tė “mospasjes”, furnizimin qė kishte kryer i shoqi nė Kinė me materialet e nevojshme pėr prodhimin e stolive tė ndryshme artistike, specifikė e firmės sė tij. Festa e Krishtėlindjeve po afrohej dhe Andoni, i shoqi i Dhuratės, kishte filluar tė kthehej gjithnjė e mė vonė nė shtėpi, nga shtimi i punės nė fabrikė.
Edhe ne grekėrit e dimė ē’ėshtė emigrimi. Prindėrit e mi punuan me vite tė tėra nė Gjermani, u pėrpoq tė njėjtėsohej ajo. Puna nuk ėshtė turp, apo jo, u pėrgjegj thuajse vetė duke ndriēuar tė tėra shqisat e fytyrės me njė buzėqeshje, sikur sapo ia kishte ngjitur dikush me dorė.
Sigurisht, tha diēka Dhurata.
Na dhimbsen emigrantėt, prandaj kemi punėsuar shumė prej tyre, vazhdoi ajo, duke hapur njė kanat dollapi, nė cep tė korridorit, nga ku kishte nxjerrė njė palė kėpucė, qė hezitoi t’i vishte. Nxorri njė palė tė tjera dhe pavendosmėria apo dėshira pėr tė kuvenduar ende, e detyroi tė pyese Dhuratėn.
Kė mė kėshillon tė mbath?
Nga bukuria e tyre edhe tjetra ishte stepur. Qė tė dyja shkonin me veshjen. Zonja Leni u duk e kėnaqur nga befasia qė shkaktuan ato tek mė e reja dhe pėr t’a shijuar mė tej atė, i tregoi:
Kėto (pėr tė parat) m’i bleu Kosta para gjashtė muajve nė Venecia. Ke shkuar ndonjėherė atje?
Jo, tha tjetra, me ndrojtjen e njė tė paditure pėr gjėra tepėr tė rėndomta.
Festuam njėzet vjetorin e martesės. Nuk tė them se sa kushtuan. Nuk do t’a besosh, e mishėroi ajo. Ndėrsa kėto, kishte marrė ajo tė tjerat si njė reklamuese malli nė njė dyqan kėpucė-sandalesh, i mora nė Mathatan. Nė tė kthyer, blemė “benz-in” nė Gjermani.
Nė pėrkuljen pėr t”i veshur kėpucėt, ato veneciane, harku i telit tė sytjenave, me tė cilat shpresonte t’a mbante sa mė tė ngritur gjoksin e varur nga mosha, e kishte vrarė pakėz.
Vafshi nė djall, tha ajo e inatosur, duke futur dorėn nėn bluzė nė perpjekjen e sikletshme pėr t’i rregulluar. Njoh njė kirurg tė mirė, qė nuk merr shtrenjtė pėr operacionet plastike. Treqindmijė dhrahmi i mori njė shoqes sime, e cila nuk pėrdor mė sytjena dhe ka njė gjoks si tė njė vajze njėzet vjeēare, i tha zonja me njė pėshpėrimė intimituese, qė Dhurata nuk e kuptoi, nė ishte pėr sasinė marramendėse tė parave, siē e gjykonte ajo, apo pėr hijeshinė e gjoksit tė shndėrruar tė sė shoqes, qė sado, nė origjinė, nuk ishte fiziologjike.
Andoni i saj dhe punėtorėt e tjerė kishin mbi katėr muaj pa u paguar. Pronari u kishte thėnė se “nuk kishte’. Por, ai “do tė kishte” sė shpejti. Sa tė lante ato dreq kredish, pėr tė cilat mllefte si tė ishin armiku i pėrbashkėt i tij dhe i punėtorėve, qė e bėnte tė ndjehej nė njė “front”me ta!
Zonja Leni ia la pagėn e fundjavės mbi tryezė, duke e kujtuar pėr mbylljen e dyerve dhe dritareve para largimit.
Mirupafshim kukulla ime, i tha sa mė ėmbėl mundi, me rrezatimin konstant tė buzėqeshjes nė fytyrė, duke balėruar mbi takat veneciane dhe hapur derėn e Benz-it gjerman. Pėr t’a siguruar pėr ēiltėrsinė e saj, i deklamoi vlerėsimin e veēantė.
Jam e kėnaqur me ty. Pėr mua nuk ka rėndėsi nė je bullgare, rumune apo shqiptare... Je e mirė, kjo vlen!
Dhurata u ngroh.
Para se tė ngrinte xhamat, i bėri shenjė me kokė tė afrohej dhe si t’i besonte njė tė fshehtė, nga ato qe nuk i thuhen kujtdo, i foli;
Edhe unė kam njė tė metė...si tė gjithė njerėzit. Nuk mė pėlqen tė kem ndihmėse njė grua me ngjyrė. Nuk dua tė jem raciste, por shėrbimi nga duar tė zeza nuk mė pėlqen.
Iku. Dhurata vendosi nė vend kėpucėt manhatiane dhe nxitoi tė mbaroi punėt e mbetura.
Ēudia qė e gjeti tė shoqin nė atė orė tė vonėt nė shtepi, ishte mė e madhe se sa pagesa pėr operacionin plastik tė zvogėlimit tė gjoksit tė zonjės Leni. I ulur nė tryezė me tė dy djemtė nuk e kishte prekur pjatėn.
Kemi grevė, ē’kureshtoi ai shikimin e saj.
Pse?
Kaluan katėr muaj dhe akoma nuk na ka paguar. Qeni! Pret tė marrė pėrqindjen nga banka pėr tė na paguar neve. Pa le, t’a shohėsh kur vjen e na qaravitet: ”Nuk kam! Jam ngushtė. Blerja e materialeve mė shkundi fare. Mė thotė njė mendje t’a mbyll firmėn, por kur kujtoj tėrė kėta punėtorė, qė me kėtė fabrikė ushqejnė familjet e tyre, qėndroj”. Iu kėput barku pėr ne!
Do largohem nga puna Dhurata! Do kėrkoj tjetėr.
Ai nuk e thirri mė emrin e shkurtuar Lata. Tė plotin e pėrdorte nė zėnka ose vendime serioze. Ajo u shqetėsua.
Je nė vehte, u pėrpoq t’a qetėsojė. Largimi yt ėshtė i lidhur me timin. Megjithėse zonja Leni sillet mirė me mua, mund tė ndodhė qė nė shenjė hakmarrje, tė mė zbojė edhe mua.
Domethėnė, tha ai, jemi tė lidhur si vėllezėrit eskimezė?
Me sa duket..., qeshi ajo duke u pėrpjekur t’a ngasė mė tej humorin e tij.
Andoni nuk iu pėrgjigj dėshirės sė saj.
Po sikur t’i ndajmė kėta vellėzer? Operacine tė tilla sot janė plotėsisht tė mundura, gati i pėshpėriti nė vesh, a thua se efekti trembės i tyre, mund tė shmangej a tė tėrhiqej mė lehtė, kur mėtohej nė kėtė mėnyrė.
E shoqja e vėshtroi pakuptueshėm.
Si? i tha.
Largohu ti nė fillim, e inkurajoi ai me entuziazėm, duke e shtrėnguar nga supet, si pėr t’i pėrēuar praninė e tij nė ēdo vėshtirėsi qė mund t’u sillte kjo ndarje “eskimezė”.
Njėsoj nuk ėshtė? ia fashiti ajo shpresėn. Largimi yt do tė sillte edhe timin.”Operacioni”do tė dėshtonte.
Ai pėrplasi me tėrbim njė nga jastekėt e krevatit tė tyre. E ringriti dhe me dorėn e trashė tė njė punėtori tė regjur, e shtrydhi nė njė tė tretėn e pjesės sė sipėrme te tij, duke i dhėnė pamjen e njė dordoleci kokėqoshes dhe trup e gjymtyrė ngjitur. E grushtoi pėrsėri dhe e lėshoi mbi krevat, si ata qė kishin mbaruar punė.
Vėshtrimi i ironizuar i Dhuratės u ironizua ėmbėl.
Do ndash jastėkun mė dysh? Shkojmė hamė.
Andoni me shokėt e tjerė u paguan pak para se tė mbaronte muaji i pestė i mospagesės. Bashkė me tė shoqen, nė mbrėmje, i numėruan paratė mbi krevat, duke i grupuar nė kartėmonedha sipas vlerės sė tyre, si veprim i rėndomtė tregėtarėsh.
Disa prej tyre shkuan pėr larjen e borxheve. Nė ditėt qė pasuan i rinumėruan pėrsėri tėrė qejf. Por, kur muajin e ardhshėm, pronari ishte gjetur pėrsėri nė vėshtirėsi ekonomike dhe ulja e nivelit tė kartėmonedhave dallohej lehtė me sy, Andoni ia futi pėrsėri me grusht jastekut.
Nė fund tė muajit pasardhės e kapi pėrsėri pėr fyti. Ai u shqep nė njė cep tė tij nga tendosja e fortė, duke vjellur disa shuka pambuku.
Tė lumtė, e munde, i tha Dhurata me zemėrim tė pėrmbajtur.
Nuk shtyhet kėshtu kjo punė, i tha ai.
Kemi zgjidhje tjetėr?
Do kėrkojmė!
Ku? Si? gati mohoi ajo.
Nė gazetė! Gazeta “Eleftherotipia” ka faqe tė posaēme lajmėrimi pėr punėsim. Tė gjejmė ndonjė shtėpi qė kėrkon ndihmėse ēdo ditė dhe pasi tė marrė pagesėn mė tė afėrt do largohem edhe unė.
Gazetė, pėrsėriti ajo.E paskan pasur njė mundėsi dhe nuk u kishte shkuar nė mendje. Filluan tė bėnin plane me entuziazmin qė tė jep shpresa pėr njė fillim pune tė mbarė. Dėrguan nė kinkalerinė pranė shtėpisė sė tyre njė nga fėmijėt pėr tė blerė gazetėn. Filluan telefonatat duke pėrzgjedhur vendet mė tė afėrta tė punėsimit. E para qė iu pėrgjigj Dhuratės ishte njė grua e moshuar, e cila u interesua tė dinte kombėsine e tjetrės.
Nuk dua shqiptare, i tha prerazi dhe mbylli telefonin.
Tjetra, me tė cilėn foli pas saj, nga zėri dukej tė ishte rreth tė dyzetave.
Kėrkoj ndihmė pėr nėnėn time, i foli ngrohtė. Dhuratėn e rrėnqethi shpresa. Zemra i rrahu kur ndjeu erėn e fitores tė cilėn mė pak mund do t’a shtinte nė dorė.
Por, oh! Sa keq! Ajo i kėrkonte tė qėndronte me tė moshuarėn ditė e natė.
I treti ishte burrė. Edhe ky e pyeti pėr vendardhjen.
Nuk punėsoj shqiptare, i foli aspak i nervozuar apo i ngrysur. Kam frikė se mė vjedhin, ishin fjalėt e fundit para mbylljes sė receptorit, sikur tė dyshonte nė funksionimin normal tė ndonjė shqise tė shqiptarėve.
Andoni turfulloi.
Provoje pėr herė tė fundit, i tha duke i treguar njė lajmėrim nė gazetė. Po qe se n’a fyejnė sėrish, do t’i shaj.
Dhurata u mbėshtet nė dy jastekėt e krevatit pėr t’i ruajtue nga ndonjė grushtim i afėrt.
Urdhėroni, dėgjoi tej receptorit zėrin e njė gruaje tė re.
Mėsova qė kėrkoni ndihmėse nė shtėpine tuaj, i foli Dhurata.
Po, u tregua tjetra e gatshme tė dėgjonte. Pasi mori tė dhėnat e nevojshme, arriti tek pyetja fjalėkalimtare.
Nuk mė thatė, nga ē’vend vini?
Nga Shqipėria, i tha tjetra qetė dhe zė plotė.
Bukur, u kėnaq zėri i largėt .Njė mikesha ime ka punėsuar njė shqiptare dhe prej vitesh janė mike shumė tė mira. Keni mundėsi tė filloni tė hėnėn e ardhshme?
Me kėnaqėsi.
Receptorėt u rehatuan nė foletė e tyre, pas kundėrshtimeve tė mirėsjellshme qė i bėnė njeri-tjetrit, nė pėrpjekjet pėr tė treguar se kush e kishte nderin apo detyrėn pėr tė falenderuar.
Andoni e pėrqafoi tė shoqen sė bashku me jastekėt.
Si t’ia them zonjės Leni, u merakos shpejt Dhurata.
Siē na e thonė neve, ”nuk kemi tė presim”!
Tė duket e lehtė?
Ata s’e kanė aspak tė vėshtirė.
Pėr dy ditė Dhurata pėrtyi njė sėrė hyrjesh pėr t’i kumtuar sė zonjės largimin nga puna. Asnjėra nuk i dukej se dilte natyrshėm. Provėn e fundit e bėri tė premten nė mbrėmje. Jo se ajo e kėnaqi, por e pa si pėrfundim tė pėrpjekjes pėr tė shpėtuar nga ky siklet. Sa herė qė matej t’ia niste bisedėn zonjės, aq herė i dukej se po kryente pabesi. Ia tha nė ēastin e fundit mes njė rrėmuje fjalėsh, qė iu desh kohė t’i rendiste siē duhej.
Zonja Leni, i tha tek ndjeu njė nxehtėsi dhe mpirje nė pjesėn e sipėrme tė kokės dhe pėrgjatė shpatullave e zverkut, ndėrsa tjetra po i zgjaste pagėn e fundjavės.
Duke e marrė gjendjen e Dhuratės, si mundim pėr t’i rikėrkuar ngritjen e pagės, tjetra iu pėrgjegj shpejt e shpejt:
Sapo tė kem mundėsi, do tė t’a rrisė vetė. Tani, nuk kam. Im shoq porsa pagoi tėrė ata punėtorė. Me ekzistencėn e firmės sone lidhet jetesa e shumė familjeve.
Dhurata e step. Nuk e kuptoi nėse fjalėt e tjetrės ishin kėrcėnim, apo thjesht shmangie nga biseda. Provat e bėra u shvlerėsuan nė ēast dhe ndjenjėn e turpit e zuri njė zhgėnjim zemėrak.
Nuk kisha ndėrmend tė tė kėrkoja ngritjen e pagės, i tha
Zonja Leni e pa e qetėsuar, duke mos i vlerėsuar mė efektet e bisedave tė mėpasme.
Do iki, i tha Dhurata, e cila nxitoi tė fliste me njė frymė, nga frika e ndryshimit vetėmocional, diktuar nga shushatja e tjetrės. Kam gjetur tjetėr punė. Atje mundin tė mė paguajnė. Kemi pėr tė larė borxhet nė pritje tė pagesės sė tim shoqi.
Tjetra heshti, si tė mos ia vlente tė dialogonte para njė mosmirėnjohjeje kaq tė madhe. U largua nėn kėrcitjen ritmike tė kėpucėve, kryeneēe dhe pa e shmangur kokėn apo trupin nga ecja drejtvizore, si pėr tė treguar, qė jeta e saj kėshtu do tė ishte ngaherė, e pacėnuar.
Fillimi i punės nė shtėpinė e re, pak stacione mė poshtė se shtėpia e zonjės Leni, u shoqėrua me pushimin e Andonit.
“S’kam t’i paguaj tėrė punėtorėt”, i kishte thėnė pronari.
Tjetri e kishte sharė.
Ndėrkohė qė dikush lajmėroi pėr rregullimin e troles, Dhurata pa edhe njėherė vilėn ku kishte punuar pėr tri vjet me radhė. Pasagjerėt hipėn. Nė nisje tė saj, ajo pa tė dilte nga vila e zonjės Leni, njė grua me ngjyrė...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:32

Pastruesja

Megjithėse ora po i afrohej dhjetė tė paradites, Kristos nuk i kishte dalė ende gjumi, tek e kishte zėnė me rrobat e festės mbi kanapenė e gjerė, pėrballė sė cilės, zjarri i shuar nė oxhak, e ruante akoma ngrohtėsinė. Prej vitesh tė tėra e festonte me shoqėrinė “ditėn e emrit”, qė pėrkonte me festėn mė tė rėndwsishme vjetore, krishtlindjet. I ndodhur nė mes tė afėrmve dhe miqve, i pėshtjelluar nga urimet e shumta tė tyre, i dukej se edhe ai rilindėte paksa.
Mbetjet e ushqimeve dhe pijeve tė bollshme, mbi tryezėn nė tė djathtė tė oxhakut tė sallonit tė madh, letrat e bixhozit dhe gurėt e rrėzuara tė shahut, si tė hedhura mbi sheshtina parmakėsh e banakėsh, llampushka formėndryshme qė qarkonin bredhin nė tjetrin cep tė hapėsirės, njė varg prej tė cilave ekzekutonte akoma sistemin rė-lė tė ndėrtimit tė saj, ishin shkaqet e dėfrimit dhe raskapitjes tė orėve tė gjata tė asaj nate.
Kėtė vit festimi i krishtlindjeve kishte pasur njė shije tė vecantė. Prej muajsh ishte larguar nga qyteti i tij i Athinės pėr nė Selanik, tek kryente studimet e larta. Malli i madh qė shoqeron tė gjithė tė larguarit pėr herė tė parė nga shtėpia, e kishte bėrė mė tė ndjeshėm ndaj kėsaj nate.
Dėgjoi zhurmėn e njė capitjeje tė lehtė e tė shkathėt. Nuk ishin tė sė ėmės; i njihte mirė ato.
Tek ishte shtrirė pėr tė fjetur, i ruajtur nga ngrohtėsia e ambientit, i kishte mjaftuar mbulimi me njė batanije. Kureshtja nėn atė gjysmėzgjim, me kokėn e futur nėn tė, ia kishte ulur mbulesėn deri pranė fytyrės, me thekėt mbi sy, nga ku ai mund tė shihte pa frikėn e pikasjes, sipėrmes grilave, shkaktarin e capitjeve. Ishte njė grua e re e panjohur, qė pėrpiqej tė vinte rregull nė atė mish-mash tė jashtėzakonshėm rrėmuje. Kujdesi pėr tė mos zgjuar studentin nuk ishte edhe aq rezultativ, mes tringėllimave cingėritėse tė gotave tė kristalta, qė ajo mundohej t’i largonte nga tryeza e madhe pėr t’i cuar nė lavaman, duke ngritur dy a tri me secilėn dorė, buzėt e tė cilave cikeshin, ashtu sic kishin bėrė me dhjetėra herė gjatė natės sė shkuar.
Nuk ishte Valentina, pastruesja e qeshur dhe hokatare, qė punonte prej vitesh nė shtėpinė e tyre. Po tė kishte qenė ajo do t’i thoshte pa tėkeq, t’a linte tė flinte edhe pakėz. E dinte qė ajo do t’i pėrgjigjej, gjithashtu pa tė keq: ”Gjumash! Tė tė lesh ty, nė mbrėmje zgjohesh. Nė moshen tėnde unė flija e shumta nė nėntė tė darkės dhe zgjohesha nė shtatė tė mėngjesit. U prishėn tė gjitha, koha, njerėzit, ditė-nata!”
Oh, sa i flihej! Gruaja shkaktonte zhurma tė lehta. Megjithatė, ato nuk ishin acaruese. Kishin nje farė rezonance nė takimet me njėra-tjetrėn, si muzikė e lehtė. Ishte dhe e hijshme! I thoshte mendja se s’mund te ishte mė shumė se tridhjetė. Ku ishte Valentina? Mos ishte kthyer pėrgjithnjė nė vendin e saj? Zbuloi kokėn dhe pyeti gruan:
Cila je ti?!
E cuditur, ose nga befasia e shfaqjes sė tij, o nga pyetja e bėrė, me njė hutim jo shumė tė natyrshėm, u pėrgjigj si personazh pėrrallash:
Jam pastruesja!
Studentit tw ri iu bė sikur i tha “jam njeri”, pėrgjigje vajzash tw virtytshme, tė braktisura nė pyje a shkretėtira prej fatesh ogurzeza, e tė gjetura rastėsisht nga njerėz zemėrmirė, ne rastet mė tė mėdha, barinj. Pra, kjo ishte pastruesja-njeri, qė me atw pėrgjigje njėfjalėshe i lutej tė mos i bėnte keq, tė mos mbante mėri pėr zgjimin e padėshirueshėm.
Ajo u pėrpoq t’i fashiste mė tėpėr zhurmat, megjithėse nga gjysmė-zgjimi i studentit duhej tė ishte mė e shpenguar. Kristos i bėri sėrish pėrshtypje hijeshia e tė ecurit, lėvizjeve dhe vėshtrimit tė saj. Sikur nuk ishte mendėrisht aty.
Ē’pune ke kryer nė vendin tėnd? e pyeti sėrish.
Megjithėse e pa nė sy, ai e kuptoi se nuk shikonte ato tė tiat. Pėrgjigjja e vonuar, ishte nga ato, qė nuk tė linte tė kureshtoje mė tej.
Pastruese!
E vetmja qė i riu nuk priste tė dėgjonte. I kishin thėnė se emigrantėt edhe gėnjenin pėr profesionin e tyre, duke ia rritur vlerat vetes. Gėnjeshtra nė tė kundėrtėn, i dukej e pabesueshme dhe jo logjike. Gjithsesi, pastruesja tė linte pėrshtypjen se vlente pėr mė tepėr.
Nga kati i dytė qė lidhej me tė parin me shkallė spiraleje, dėgjoi hapa zbritėse. Kėto ishin tė sė ėmės. U mbulua sėish me kuvertė, duke u kthyer me fytyrė nga shpinėmbėshtetėsja e kanapesė. Donte tė kotej akoma. Nuk dėshironte qė e ėma ta pikaste zgjimin e tij e t’ia fillonte kuvendit. I zbriste ngadalė shkallėt. Besonte se ai flinte ende. Mirėmėngjesoi pastruesen dhe duke vėnė dorėn tek goja qė iu hap nga mosngopja me gjumė, i tha se pihej kafe. Pėrgatiti dy tė tilla dhe e ftoi tė renė tė uleshin nė pjesėn e boshatisur tė tryezės.
Ke punė sot! konstatoi ajo gjendjen e rėndė ekologjike tė shtėpisė, duke u vetėdėnuar lehtė e me humor, si njė nga shkaktarėt kryesorė tė katastrofės.
Tjetra buzėqeshi lehtė dhe pa miratim tė zellshėm, si pėr t’i kujtuar se pėr atė punė ndodhej aty. Pastruese ishte! Flisnin ulur, aq sa mund te dėgjonin njėra-tjetrėn. Intuita pėr sigurimin e komunikimit, i kapėrcente frekuencat e domosdoshme tė zėrit pėr tė kaluar nga njėri vesh nė tjetrin, kėshtu,qė tė bėhej mė se i dėgjueshėm, ato e forcuan aq, sa mund tė arrinte pa shumė vėshtirėsi ne te gjitha qoshet e sallonit. Pėr tė shmangur bllokimin e veshit mbėshtetės nė jastėk, Kristoja kishte vėnė krahun midis tij dhe tėmthit pėr tė lehtėsuar dėgjimin.
Valentina mė tha se ke qenė mėsuese muzike, i tha zonja.
Po! ia ktheu tjetra pas njė pauze tė lehtė.
Si tė quajnė?
Mirela!
S’dihet si tė merr jeta, Mirela. Por puna nuk ėshtė turp e dashur, u mundua t’i jepte kurajo tjetra. Njė ditė mbase i kthehesh sėrish pianos.
Pastruesja heshti, duke vėshtruar gishtat e mufatura nga ujrat dhe tė dėmtuara disi nga detergjentet kimikė.
Zonja u ēua dhe i bėri shenjė t’a ndiqte. Hynė nė njė dhomė tė vogėl, tė mbushur me dhuratat e sjella pėr festėn e tė birit. I zgjati njė kuti me ėmbėlsira. Janė melomakarona. Mos i harro kur tė ikėsh.
Mirela falenderoi.
Kur i dhurova Valentinės njė kuti tė tillė, vitin e parė qė erdhi tek ne, dhe nė Greqi njėkohėsisht, i mori pė makarona tė lyera me mjaltė. Kur na e tha mė vonė ngatėrresėn, qeshėm tė tėrė. Ajo qeshi pėrsėri gazplotė, duke pėrjetuar skenėn e para disa viteve.
Tjetra buzėqeshi, se qeshi ajo.
N’a mungon kur largohet pėr pushime nė vendin e saj! keqardhi zonja. Zakonisht shkon verėrave. Ėshtė e para herė qė na “braktis” nė dimėr. E duam si njeriun tonė!
Ėshtė vėrtetė shumė e mirė, miratoi vėmendshėm Mirela. Unė po shkoj tė vazhdoj punėn, u pėrpoq tė shkėputej andej.
Mirė, tha tjetra. Ndėrkohė, unė po pėrpiqem tė rregulloi diēka nė dhomėn e gjumit.
Mirela vuri re, se studenti e kishte kthyer fytyrėn e mbuluar me batanie, gjysmėn e sė cilės ia zinin thekėt, sėrish nga hapėsira e sallonit. Si nuk sikletoset, mendoi. Mbase e ka rizėnė gjumi dhe nuk i ndien.
Iu bė sikur dėgjoi njė melodi tėpėr, tepėr tė ulėt. Besoi se ishte njė nga ekzekutimet e mendjes, qė me egoizėm, luante herė pas here pėr vetveten me poshtėshėnimin “te gjitha tė drejtat e rezervuara”.
Por, jo. Tingujt u bėnė mė tė dėgjueshėm. Luante njė tamburo, violinė dhe njė violincel. Ishte “Bolero”! Muzika, po tė mos ishte ajo qetėsi, e prishur vetėm nga zhurmat e lehta qė shkaktonte ajo vetė, mbase nuk do dėgjohej. Tingujt ishin tepėr, tepėr delikatė, si tė mos donin tė zgjonin ndokėnd. Mendja iu bashkua pėr tė luajtur me to.
Pas pak, njė flaut e fluturoi larg, shumė larg, ne rrugicėn ku ishte rritur, nė dhomėzėn nga ku shihej gjithnjė njė plep i madh.
Klarineta fryu erėrat dhe plepi shkundi parashutat e topthave e topthave tė bardhė e tė pakapshėm si ėndėrr, si kėta tinguj tė pasigurtė pėr t’u forcuar.
Pa magnetofonin, ku dritat e vogla ngjitnin e zbrisnin shkallėn e frekuencave tė notave. Kush e kishte vėnė cidinė tė luate? Studenti dukej se flinte.
Njė harpė dhe njė fagotė e shkėputėn nga e parėndėsishmja e gjetjes sė enigmės dhe i folėn me zhurmat e qytetit tė lindjes, ndjellaėmbėl, mjegullues, ku pėr tė punėt fillonin herėt nė mėngjes e mbaronin vonė nė mbrėmje, pa trandje tė gjithėhershmė, fashitur nga tinguj muzikorė nė shkollė, shtėpi dhe rrugė.
Pas njė kornoje franceze, paksa mė tė fortė, qė mbėshtetej diku nė sfond nga njė flautė, si borė e endur qiellit, dalloi saksofonin tenor. I ati po i fliste pėr njė nga sjelljet e qortueshme fėmijėrore. Zėri i tij i plotė e ruante edhe nė ēaste tė tilla tonin baballėk, por Mirelės i rėndonte nė shpirt ēdo fjalė e tij. Njė saksofon soprano e ekuilibroi disi gjendjen. E ėma i pėrsėriti qortimet e tė atit, veēse paraqiti rezultatet e tyre mjaft tė kėnaqshme, nė rast korrigjimi, nga ana e Mirelės, nė pėrpjekje pėr tė shpėtuar situatėn. Ajo kishte bėrė sic i kishin thėnė dhe tingujt e zellshėm tė njė pikoloje dhe njė kornoje franceze, i kujtuan koncertin qė kishte arritur tė jepte me orkestrėn e qytetit. Ia kishin gufuar zemrėn shoqėrimi i veglave tė tjera muzikore dhe duartrokitjet e spektatorėve.
Nga magnetofoni tanimė u pėrhapėn notat e njė tjetėr kornoje, asaj angleze, tė shoqėruara nga dy klarineta.
Njė pjatė i shpėtoi nga dora dhe pėr pak u thye. Traboni pasues ngriti zėrin zgjueshėm dhe Mirela u kujtua c’ishte. Njė pastruese! E prisnin njė mal me punė pėr tė kryer. Akoma nuk kishte mbaruar me enėt e kuzhinės. Lėre qė nga pastrimi i shtėpisė nuk kishte filluar ende.
Tingujt e pėrbashkėt tė violinės, taboros dhe ksilofonit ia nxituan lėvizjet. Pllakat e dyshemesė ishin njollosur nga tė shkelurat e ushqimeve tė rėna, disa prej tė cilave, ajo e dinte qė nuk laheshin lehtė.
Shkundi mbulesėn e tryezės. Flaku bishtat e cigareve qė kishin tejmbushur tavllat. Bobo... Disa pjata me ėmbėlsira ishin gjysmėfshehur nė njė nga raftet e pambyllura tė njė bufeje. I duhej tė ndante tė pacėnuarat nga tė filluarat. E kishte kokėn rrėmujė.
Orkestra luante me tė gjitha veglat.
Dreq pune qė kryente! E njėjta nė “punė”, e njėjta nė shtėpi. Ē’kishte qenė ky fat pėr tė, pėr tė gjithė si ajo?!
Ksilofoni luante gjithnjė e mė fort. U shoqėrua menjėherė nga njė saksofon soprano, pėrsėri traboni dhe violonceli pikėllues.
Iu kujtuan dy vitet e para tė punės, kur gjente rast tė shfaqte identitetin e saj. Pėrveē disa vėshtrimeve keqardhėse qė ia nxirnin mė nė pah ndryshimin e dikurshėm me atė ekzistues, nuk kishte nderė ndonjė ngushėllim mbajtėmendės. Vlerėsimin nga punėdhėnėset e kishte fituar me punė dhe korrektėsi, ndaj nuk e kishte shfaqur mė atė, ē’kishte qenė..!
Trompetat oshėtinė mė fort akoma.lautat dhe saksofoni ia aktulizuan mė shumė gjendjen e tanishme, ndėrsa njė violinė e parė luante vetėm, sikur lutej t’a harronin. Sė fundi kėrcitėn fuqishėm pjatat metalike, si shuplaka tė befasishme, nga ato qė tė sillnin nė vete. Gongu goditi fuqishėm dhe orkestra miratoi nė kor fatet shpesh tė pashmangėshme qė tė sillte jeta.
Ndjeu djersitje nė trup, paēka se temperatura e ambjentit megjithė lėvizjet e saj tė shpeshta, nuk e pėrligjnin atė. Cidia ishte nė tė mbaruar. Fill me atė mbarim, njė tringėllimė e zgjatur dhe e njėtrajtėshme zileje, u dėgjua pranė derės sė jashtme. E hapi dhe u ndesh me ēudine e fytyrės sė njė mesogruaje.
Ku ėshtė Valentina, e pyeti ajo gati akuzueshėm.
Nė Shqipėri, pėr krishtlindje.
Ah, ia bėri e para duke e matur me sy lart e poshtė, a thua mundohej tė gjente diferencėn e gjatėsisė midis sė resė dhe Valentinės.
Ku ėshtė Kristoja ynė? tha duke hyrė.
Studenti ishte ngritur dhe e falenderoi tė porsaardhurėn pėr urimin, duke e vendosur pakon e dhuruar prej saj, ku mundi. Bisedoi mirėsjellshėm dhe pėrtueshėm, qė tjetra e mori si sjellje te zakonshme tė tė porsangriturve nga shtrati.
Nuk pata mundėsi tė vija dot nė mbrėmje, pėllumbi im. Ti e di, pata edhe unė tė ftuar. A u ambjentove ndopak nė Selanik? Na mori malli tė tė shohim. Edhe Dhimitri im, vitin tjetėr mbaron tė mėsmen. Tė shohim se ku do t’i dale e drejta e studimit, nė qoftė se nuk fiton dot nė Athinė. U rritėt, fėmijėt e mi. Jeni pothaj tė ikur nga shtėpia. Edhe kur tė mbaroni, kushedi se ku do tė punoni. Pa s’do tė doni tė jetoni mė me ne! Do bashkėjetoni me vajzėn e pėlqyeshme dhe kur t’ju mbushet mendja, do tė martoheni.
Kjo, cila ėshtė? vėshtroi nga Mirela.
Pastruesja! u pėrgjigj ai.
Edhe unė nė shtėpi e lashė timen duke pastruar. E kam tė besuar. I lė ēelsat e shtėpisė. Inxhniere ka qenė, mė ka thėnė. Por, kushedi tė vėrtetėn! Mua mė mjafton qė jam e kėnaqur. Si kalė punon. Kjo, ē’punė ka bėrė?
Kristoja e dinte qė zėri i ulėt me tė cilėn ata bisedonin, arrinte tė dėgjohej nga gruaja e re, siē dėgjohej ajo e saja dhe e sė ėmės, tek kuvendonin ēaste mė parė.
Pastruese! tha butė dhe druajtshėm.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:32

Gruaja e profesorit

Neta diēka po mė tregon pa shumė zell dhe unė si gjithnjė i miratoj herė pas here me kokė fjalėt e saj, jo pėr saktėsinė e tyre, se sa pėr t’i bėrė tė ditur se e ndjek. Kur ajo tė largohet nga apartamenti im dhe tė ngjitet dy kate mė lart nė tė sajin, do t’i kem harruar tė tėra ē’mė ka llomotitur. Kjo nuk mė shqetėson aspak. Dikush tjetėr nė vend tė saj do tė kėrkonte vėmendje, pikėrisht tani, qė nuk mund t’i pėrkushtohesha.
Shoh orėn. Pėr dhjetė minuta do tė shėnojė gjashtė mbasdite dhe ajo do tė largohet pėr tė ndjekur njė nga ato telenovelat idiote, ose e vetme nė shtėpinė e saj, ose nė celulė me ndonjė fqinjė tjetėr. Pėr shikuesit e rregullt tė tyre, njėzetekatėrorėshi pėrgjysmohet rreth serialit tė radhės, i cili, megjithėse i shkurtėr nė kohėshfaqjen pėrditore, sakatoset vazhdimisht nga reklamat “nervangritėse”.
Neta bėn pjesė nė grupin e femrave tė shėmtuara. Hundėn e ka me samar, sytė tepėr tė vegjėl me disa qerpikė tė rrallė e tė shkurtėr, shkaktarė tė futjes sė herėpashershme tė pisllėqeve nė organin e tė parit. Ndodh qė mė kėrkon t’a ndihmoj pėr t’ia nxjerrė ato, duke e hapur syrin me gishtin tregues dhe atė tė veēuar, aq fort, sa tė shtin llahtarėn. Ka gjoks tė vogėl dhe vithe mjaft tė gjera e kofshė tė trasha, fėrkimi i tė cilave ia pėrgjak shpesh lėkurėn nė sipėrfaqen takuese tė tyre, djegjen nga tė cilat, mundohet ta qetėsojė me krem e pudėr, sidomos nė verė.
Sot ka marrė edhe djalin gjashtėvjeēar, tė cilit, nuk e di pse, i rri fytyra e mbushur gjithnjė me njolla tė kuqe qėpas pėrtharjes, ia zbukurojnė atė, me disa luspa tepėr tė holla lėkure, qė ai i shqit gjithė kėnaqėsi me thonj. Nė ndryshim nga e ėma, sytė e tij janė tė stėrgjatura, paēka se nuk e bėjnė aspak mė tė hijshme se ajo. E lėviz kokėn rreth e rrotull ngadalė, si njė krokodil, pa e shqėruar hiē me pjesėt e tjera tė trupit dhe fokuson prenė, mbi cep tė tryezės, kekun. Prerjen e tij po e ruaja me ardhjen e tim shoqi, Tomorrit, i largur qė prej tri ditėsh me shėrbim, nė jug tė vendit. I dhashė krokodilit njė copė.
Fqinjės sime i pėlqen tė shoqėrohet shumė me mua, edhe pėr faktin se unė jam e hijshme. Prirja e tė shėmtuarave ndaj tė pashmeve zakonisht,ėshtė ose armiqėsore, ku ato me zor presin rastin tė tė zhdukin nga faqja e dheut, ose tėrėsisht pajtuese, deri nė njė sjellje prej qeni. Unė jam me fat. Neta do kafshonte ēdokėnd qė do tė mė sulej.
Krokodili ka ndotur me thėrrime ndenjėsen dhe tek unė tringėllin zilja e alarmit e prishjes estetike tė ambientit, nė prag tė ardhjes sė Tomorrit. Neta ēohet e ndjekur nga i biri, qė mbllaēitet me tė dy bulēitė, i detyruar t’a ngjeshė me zor kusurin e kekut. E qortoj me sy pėr rirrėzimin e thėrmijave tė tij. Mė hedh njė nga ato vėshtrimet ”m’u prish puna mua”!
Do vij edhe Xhevati, mė thotė nė ikje Neta, pėr tė mė siguruar bukurinė e telenovelės, qė po u ndiqka edhe nga meshkujt.
Nga tė gjitha ē’mė tha sot, kėtė nuk do t’a harroj.
Tomorri mė ka thėnė, se e shumta nė “shtatė” do tė jetė nė shtėpi. Mė rreh zemra si para provimit. Nė tė vėrtetė, zemra, nė prani tė tij, pėr herė tė parė, para provimit mė ka rrahur, pėr shkak tė kėtij tė fundit. Ai ka qenė pedagogu im i letėrsisė shqipe. Ishte mbi tė tridhjetė e pesat dhe disa flokė tė bardhė kishin filluar t’i mbinin nė tėmtha. Trup mesatar dhe njė vėshtrim tėrėsisht kuptueshėm mbi tė gjitha ndodhitė qė mbartte rruzulli tokėsor, shpjeguar ėmbėl dhe kėndshėm, u shfaqej nė ėndėrra studenteve, nė forma nga mė tė ndryshme haluēionante, qė ato i zmbrasnin me fisnikėri gjatė ditės. Oratoria e zhdėrvjellėt e tij, teksa dinte t’i vėrtiste fjalitė pa lajthitjen mė tė vogėl sintaksore, tė hipnotizonte. Edhe nė mbarim tė orėve tė leksionit, ku, sipas pedagogjisė, studentėt nuk thithnin mė gjė nga mėsimi, ata rrinin tė shtangur duke gėlltitur togfjalėshat e tij. Ai ishte princi i kaltėr pėr tė gjitha ne. Nė konvikte dhe auditore emri i tij qarkonte me kėnaqėsinė qė j!
epen vetėm nga gjėra tė rralla. Megjithėse shpjegonte mė bukur nga tėrė padagogėt e tjerė, paqartėsitė mė tė shumta ndodhnin nė lėndėn e tij, ku ai pėrpiqej t’ia ripėrsėriste studenteve nė pushimet midis orėve. Por, paqartėsia mė e madhe pėr to, e pashpallur me zė, ishte”Pse s’ėshtė martuar”? Fejesa e tij me mua tė zgjedhurėn, ē’kureshtoi pyetjen tjetėr ”Me kė do tė martohet”?
Lidhjen tonė e ndihmuan rilindasit. Shkesi ishte Naim Frashėri. Para komentimit tė vargjeve-litar tė tij, unė i recitova, duke shikuar profesorin pėrmallshėm dhe gati vajtueshėm nė sy. Shpirti im perifrazonte nė heshtje, ato qė unė i deklamoja me zė, qė tashmė pėrbėjnė kujtime dokrrash tė kėndshme, tė mbarsura dikur, me doza tė paplasura dramaciteti.
“A nuk sheh se si vuaj dhe me ty i mbush orėt?
Martohu vetėm me mua dhe le tė qajnė shoqet “!
Vazhdimisht pyesja veten, pse isha unė e zgjedhura kur ai po i afrohej te dyzetave? Ngasja kohore mund tė pėrkonte me shtrirjen e hartės sė bardhė pėrtej tėmthave. Mbetja e vendimit duhej t’i takonte hjeshisė sime dhe rezultateve nė mėsime.Vdisja nga kėnaqėsia, kur hyja mėngjeseve nė auditor dhe shoqet mė lėpini ndjellshėm me sy, sikur Tomorri tė kishte lėnė erėn e tij nė ēdo gjė timen, nė orėt e vona tė mbrėmjes, nė dhomėn e tij tė beqarisė, ku ne kapėrtheheshim tėrė qejf dhe qelizat e mia, deri tek ato qė kontaktonin me thonjtė, teksa shtyteshin pėr t’u shkėputur disa ēaste nga ato samarė mbi kurriz tė tyre, shijonin njė triumf tė dyfishtė, teksa ai burrė, trembėdhjetė vjet mė i madh se unė, kishte arritur tė zbulonte vendin e maskuar dhe tani bėnte kėrdinė. Mė saktė, ai ishte trembėdhjetė vjet e gjysmė mė i madh se unė. Vitin e fejesės dhe kėtė tė martesės, deri para pak javėsh, e pėrfshija gjashtėmujorin nė defiēit. Pas fjalėshkėmbimit tė parė, ia plasa sufiēitit. Katėr!
mbėdhjetė vjet mė i madh se unė. Kėtė diferencė moshe,qė pėrherė e mė tepėr mė ngjante me shkretėtirat e Saharasė, ai e shfrytėzonte pėr tė mė dhėnė kėshilla e qortuar, duke mos lėnė rast pa kapur gabimet e mia. Fillimisht, kur akoma dridhesha edhe nga njė e vėnė dore e tij mbi supin tim, u pėrkėdhelesha kėshillave tė vazhdueshme, tek mė pėshtjellonte njė eksitim fuqikėputės pėr t’ia vėnė kokėn nė gjoks e tė mbėshtillesha nga krahėt e tij.
Blerta ime, mė guduliste fryma e tij nė qafė e vesh, teksa kjo pėrkulej lehtė para pėr t’ia pėrcjellė atė rrėnqethje zverkut e mė poshtė, nė pjesėn e parme tė trupit. Kokėrrzimi i imėt i gjoksit paralelizohej me qarkullimin nė damarė tė lėngut erotik, qė me shpejtėsinė e dritės, stacionohej nė vendin e minuar, ku ai me lėvizjet delikate tė duarve, pas refuzimeve tė para turpėrake i ē’minizonte dhe shkelte nė tė i sigurtė.
Pikėrisht, kjo siguria e tij nė ēdo gjė filloi tė mė trembte e tė mė bezdiste. Nė takime, konferenca e koktej, pas mbajtje temash e mbrojtje doktoratash, tė tėrė flisnin fjalėt mė tė mira pėr tė. Studentet e adhuronin dhe mė fyenin me mendimin qė u lexohej mbi ballė, me rastin tim fatlum pėr tė patur nė krah njė perėndi tė tillė. Tė tjerė kolegė mė shihnin si njė garniturė tė jetės sė tij. Orėt e ndenjes sė bashku nė shtėpi, kur ai nuk lexonte nėn dritėn e njė abazhuri me njė tė kuqe tė qelbur, ishin dhėnie e lexim leksionesh. Mendoja se pasionet mė tė mėdha tė burrave ishin pushteti, paraja, bixhozi dhe mbase gratė. Tek im shoq ishin leksionet, tė cilat tek unė shoqėroheshin me ushtrim pushteti. Mė tmerronte ndjenja e tė gabuarit. Nė qoftė se shalqini nuk dilte tepėr i kuq, ai patjetėr do pėrsiaste mėsimet mbi mundėsinė e zgjedhjes sa mė tė mirė tė tij, si t’a dalloja tingullin kumbues dhe lulen e vogėl nė prapanicėn e tharė tė frutit.
Dėgjoje si kėrcet, mė tha njė mbasdreke tek hyri me njė shalqi tepėr tė madh, duke i dhėnė vrull gishtit tregues qė kėrceu mbi trampolinėn e tė veēuarit dhe nxorri melodinė dėshiruese, qė pėr mua ishte ajo e dėshpėrimit tim.
Po, e pashė, iu pėrgjigja sjellshėm, mėrzitshėm dhe u hakmora mbi frutin gjigant duke e pėrgjysmuar tek meridianėt. Mė mbushte me kėnaqėsi kėrcitja e dhimbshme e tij, tek hemoragonte si virgjėreshė nga unė, shtaza. E futa nė frigorifer tė ftohej, ose pėr tė mos e parė mė.
Tomorri shkon tė studiojė dhe pas pak dėgjoj kėrkesėn e tij rutinė:
Blerta,tė lutem mė bėj njė kafe!
Asnjėherė nuk thotė: ”Tė lutem Blerta, bėmė njė kafe”, ose, ”Njė kafe Blerta, tė lutem”, megjithėse ėshtė aq i zoti nė vėrtitjet sintaksore tė fjalive.
Dal nė ballkon dhe vė re pa kėnaqėsi, se si tepėr pranė nesh ka filluar punimet njė pallat i ri. Ballkonet janė parashikuar t’i kemi ballė pėr ballė dhe ka gjasė, me njė dėrrasė urė, tė lidhemi tepėr lehtė me fqinjėt nė vijė ajrore. Nė katin e parė tė tij, pikas njė punėtor nė moshė tė re, qė duhet tė mė ketė ndjekur me sy, qė nė ēastin e daljes time nė ballkon. Ėshtė afėrsisht sa unė. Pėr saktėsi i fus njė vit defiēit ose sufiēit. Nėnqeshja e tij e mėshirshme, tregon se e ka pikasur mėrzinė time. Unė pozicionohem armiqėsisht. Mė vjen nė ndihmė lartėsia ku banoj, nė kat tė katėrt. Njė tjetėr punėtor i kalon nė krah simpatikut tė parė. Mė shfaq me njė krenari tė paturpshme hendekun intelektual-punėtor, duke shfryrė hundėt, me vėshtrim tė mbėrthyer mbi unė, aq fort, mbi njė shami tė bėrė shuk, ku vėshtirė tė dalloje pjesėt e ndotura nga ato tė pastra. Bulēitė i fryhen nga shtrėngimi dhe jam e sigurtė se po tė isha mė afėr do dėgjoja t’i dilte nga veshėt, njė fishkėllimė.
Sot kam vendosur tė sillem paksa ndryshe. Mbase viti i martesės ka ngjallur tek unė ndjenjėn e tepruar tė bashkėshortes e tė amvisės, duke mėnjanuar atė tė sė dashurės.
Ndjej hapjen e derės sė ashensorit, gati ngjitur me apartamentin tonė dhe pastrimin e njė gryke nga pengesa qė do tė vishnin njė zė tė pastėr. Ai ėshtė.
Erdhe! i shpreh padurimin e pritjes dhe i hidhem nė qafė. Ai mė mban pėr pak ēaste tė pėrqafur. Me njė shtrėngim tė krahut tė djathtė mė tregon lodhjen dhe unė shkėputem.
Je lodhur shumė kėto ditė? pyes.
Ēka!
Ke ngrėnė?
Herėt! Ka gjė gati? pyet duke mė lėnė nė duar bagazhin, qė unė e ēliroj shpejt nga tė tijat.
Gjithmonė ka, them llastueshėm duke kėrkuar me ngulm falenderimin e syve tė tij. Nuk e gjej. Futet nė dhomėn e gjumit pėr t’u zhveshur,n dėrkohė qė unė shtroj tryezėn.
Dėgjoj ujin nė banjė dhe i shkoj nga pas me gėzim. Jam njė dashnore. Tek lan duart dhe kėrkon tė krahasojė portretin e tanishėm me atė tė tri ditėve tė para nė pasqyrėn mbi lavaman, e mbėshtjell me krah rreth belit, duke ia rrėshqitur duart poshtė, mbi togėzėn e rripit, nėn tė cilėn, ai ka burgosur atė, qė unė pėrpiqem t’a ēliroj. Nė vaskė kam lėnė njė jastėk tė vogėl plastik, qė e pėrdorim nė plazh, pėr ēdo fantazi tė mundshme. Ia kam mbėshtetur faqen nė kurriz dhe pres ekzekutimin e njė prej varianteve tė imagjinuara nė mungesė tė tij. Asnjė lėvizje. Nė pasqyrė i shoh dardhat e kėrcyera tė syve. Mė puth nė faqe e mė thotė lehtė e sa mė bindshėm, si pėr t’u ruajtur nga ēdo kundėrshtim pakėnaqėsie:
Nė mbrėmje, jam i lodhur.
Ulet tė hajė, teksa vėshtroj si fėmija babain,qė ia ka lėnė pėrrallėn pėr nė darkė.
Dua t’a ndaj me dikė mėrzinė qė mė ka kaplluar, por e di qė askush nuk do tė mė pėrkrahė. Vuajtjet e mia ndaj qortimeve pėrditore tė tij, do t’i marrin si tė ndonje femre pėrkėdhelaqeje. Deri as ime mė nuk e merr seriozisht ankimin tim. S’e ē’e ka zėnė me numurin shtatė, qė m’a pėrmend gjithėherė, si tepėr ēudibėrės. Shtatė vitet e para tė martesės sipas saj, janė mė tė pashtruarat. Grindje, dashuri, xhelozi e mall. Po tė pres nė arritjen e tij, kam pėr tė vdekur shtatėmbėdhjetė herė.
Tomorri mė afrohet ngadalė tek lėviz lehtė nėn ēarēafėt e sapo ndėrruar, pėr nder tė rikthimit tė tij. Ai nuk lėshon zė kur bėn dashuri. As edhe flet. Pėrmban me dashje disa rėnkime tė mbytura, pėr tė mos penguar dėgjimin e atyre qė lėshoj unė. M’a ka thėnė qė nė fillim tė kontakteve tė para, qė i pėlqen tė dėgjojė reagimet e mia. Si pėrgjigje leksionesh! Sa pėr fillim kėrkon tė thotė diēka:
Tė mori malli?
Mė duket se ia kisha treguar qė kur erdhi! Nuk i pėrgjigjem. Ai s’duhet tė bėjė gabime. Ato janė pjesė tė miat sė bashku me rėnkimet. I shtrėngohem rreth qafės, si t’i pėrgjėrohem tė mė kthejė gėzimet e ėndėrruara tė fillimdashurisė sonė. Sėrish nuk foli dhe nuk nxorri zė, ndėrkohė qė rėnkimet e mia kishin tė bėnin edhe me shtimin e kileve tė tij muajt e fundit, qė vėshtirėsonin frymėmarrjen. Nė mbarim, shfryu njė amalgam zanoresh tė shtypura, si njė frenim i beftė makine. Me kaq mbaronte dita. Akti dashuror ėshtė pėr tė si njė gotė ujė, me tė cilėn ai shplan pėrshtypjet e mira apo tė kėqija tė orėve tė pagjuma. Ndjehem sėrish vetėm.
Tė nesėrmen ia shpraz sime mėje mėrzinė:
Tomorri qėndron fare pak me mua dhe nė ato ēaste vetėm mė kėshillon. Sė shpejti do tė botoj njė libėr me aforizma.
Ajo ka vėshtrimin e durueshėm tė nėnave qė i njohin dhe i kanė takuar tė gjitha andrallat e jetės.
Pėrkujdeset, Blerta, mė thotė. Ėshtė trembėdhjetė vjet mė i madh se sa ti, di mė shumė.
Katėrmbėdhjetė, e korrigjoj gjithė qejf.
Im atė lexon gazetėn nė kuzhinė. Rrallė herė ndėrhyn nė bisedat tona. Opinionin e tij, m’a pėrcjell gjithnjė me zėvendėsen mama. Duhet tė ketė dijeni pėr shqetėsimin tim dhe ēuditėrisht vjen e mė thotė:
Eshtė i mirė Tomorri!Vese kenė tė tėrė njerėzit!
Ja tek e hodhi edhe varkėn e shpėtimit tė shpirtrave njerėzorė. Sipas tij e tė tjerėve, nėntėdhjetė pėrqindėshi i vlerave tė tij, e bėn tė papėrfillshėm njė pėrqindėshin e vogėlimave. Asnjė nuk mė beson qė ai njė pėrqindėsh, nuk ėshtė pa zero pas dhe qė mua po mė shkallon tė tėrėn. E shoh urrejtshėm tim atė. Tė pėrbashkėt me tim shoq ka dhėnien e kėshillave. Veēse, ky, s’mė ka bėrė tė vuaj.
Pas ikjes sė tyre dal nė ballkon. Pallati po ngrihet shpejt. Shoh pėrsėri djalin simpatik, i cili, sėrish e di pikėllimin tim. Mė dėrgon njė shikim-mesazh, ku pikas ftesėn pėr derdhjen e helmit tim, shpirtit tė tij mikpritės. I pėrgjigjem me shkuljen e rrobave nga teli, ku njė kapėse mbajtėse e tyre, e provokuar nga forca, ndahet mė dysh. Gjysma bie nė ballkonin tim dhe tjetra nė tė tijin, tė pambaruar ende, si kocka nė formė v-je e gjoksit tė pulės, fatndjellėse pėr atė qė tėrheq kockėn mė tė gjatė. Ai m’a tregon i qeshur. Teli bashkues i kapėses kishte shkuar me tė.
Nė mbrėmje, tek galeria e arteve, Tomorri do tė titullohet ”Doktorr i shkencave filologjike”. Do tė mė shtohen kėshillat e qortimet. Pikėllimi i kohėve tė fundit m’i ka lėmuar disi linjat, qė nėn ecjen joentusiaste tė hapave tė mia, nė atė lėmsh tė ftuarish, mė shfaq paksa interesante.
Im shoq u dekorua, u lėvdua, u pėrshėndet nga njė mori kolegesh e kolegėsh aq shumė, sa mė duket se ėshtė ngritur disa centimetra mbi tokė dhe nuk ecėn vetė, por e shtyjnė tė tjerėt. Qė nė fillim tė darkės, pas shkėputjes sė krahut tim nga i tiji, nuk jemi takuar mė. Pranė i avitet njė zonjė nė moshėn e tij, me njė gotė tepėr tė gjatė nė dorė, por tė mbushur veē dy gisht me njė lėng tė verdhė. Sapo e vė nė buzė e tėrheq me shpejtėsi mbrapa, si t’i frikėsohet boshėsisė sė saj. Disa tė tjerė nxitojnė tė provojnė tė gjitha asortimentet e servirura, me tė tillė shpejtėsi, si tė jenė nė garat e kullufitjes sė njė sasie sa mė tė madhe hamburgerish, pėr njė kohė tė caktuar.
Ndjek afrimin me sy tė njė kolegu tė ri tė Tomorrit. Jemi takuar njėherė rastėsisht dhe e mbaj mend shikimin e tij prej pushti. E seleksionoj nė meshkujt qė s’e kanė pėr gjė t’i marrin gruan shokut. Gatitem t’i pėshyj togfjalėsha tė befta ēdo ngacmimi tė tij.
Ēkemi e dashur, mė miklon.
S’jam martuar me katedrėn, ia kthej me tė njėjtėn dozė buzėqeshjen.
Gotėn e ka tė mbushur plot. Nuk e njoh llojin e pijes dhe nuk e pyes. E kap mendimin tim dhe provon sėrish.
Do pak? Ėshtė e mirė, gati sa nuk mė prek buzėt me qelq, ndėrsa ndjej me neveri prekjen e lehtė tė disa qimeve tė gjata, qė i dalin nga kurrizi i gishtave.
Largohem tek dėgjoj pėrligjen e pritur:
Miqėsisht tė fola!
Gruaja me gotėn e gjatė dhe dy gisht mbushur ėshtė akoma me tim shoq. Fytyrėn dhe lėkurėn e qarkuar nga dekoldeja e ka tė pėrflakur. Nuk mė duket shenjė e mirė kjo. I hedh njė vėshtrim varrmihėse. Ajo nuk do tė vdesė. Largohet. Jam pranė bashkėshortit tim, doktorit.
Si tė duket, pyet ai me njė zė atėror, si fėmijėn tė porsa ngritur nga gjumi.
Cila? bėj sikur s’kuptoj dhe vėshtroj gotėn qė mbaj nė dorė, mbushur me njė pije, qė ka shijen midis likerit dhe verės.
Mbrėmja...,ceremonia..!
Si funeral!
Ēfarė? ēuditet ai. Mė pėlqen qė fjalėt e mia e shqetėsuan. Tė paktėn nė kėtė zallamahi njerėzish, nuk do tė mė qortojė. Ndjej dėshirėn t’a trazoj edhe ca.
S’tė bėnė as edhe njė vėrejtje, sikur do tė tė jepnin lamtumirėn e fundit.
Do tė tė pėlqente tė mė kritikonin?
Do mė pėlqente tė ishe i gjallė....Cila ishte zonja qė po flisje pak mė parė?
Me kėtė pyetje, tėrė ligjėrimin tim, qė iu duk njė pėrēartje e pandodhur ndonjėherė, e pėrfshiu nė xhelozinė femėrore. Nxorri atė ngatėrrim zanore bashtingėllore, qė e shfryn pas tė bėrit dashuri dhe nga goja, nė cepat e tė cilave i ishin formuar dy viza tė bardha pėshtyme, masturboi fjalėt:
Njė e njohur. Drejtoreshė nė shkollėn e mesme, ku pritet tė fillosh ti punė shtatorin e ardhshėm.
Ja dhe qortimi delikat. Dikush erdhi t’a trokiste gotėn me tė. Edhe me mua, natyrisht. Filluan njė bisedė tė gjatė, nė mbarim tė sė cilės mė kėrkoi t’a ndihmoja pėr t’i kujtuar ndėrprerjen e bisedės.
Tek funerali, i them.
Njė ēudi vetullngritur nga ana e tij.
Jo, saktėson pa qortim,qė nuk mė pėlqen aspak, pasi e kundėrta do tė mė shtonte kurajon kundėrvepruese.
Tek fillimi i punės nė shtator, vetėkujtohet. Do kesh mė pak kohė pėr t’u marė me veten.
E shpoj qortimin e tij.
Nuk jam e ēmendur!
Je e mėrzitur!
Jam e vetmuar!
Ē’tė ka munguar?
Kryesorja!
Mė pyet me sy.
Dashuria!
Tomorrit i ėshtė tharė pėshtyma nė cepat e buzėve dhe unė ndjek gati me neveri dy vijat e bardha tė saj, qė zgjaten e mblidhen si fije ēimēakizi. Murmurit diēka me vete pa m’i shqitur sytė. I duhet kohė tė mė kthejė pėrgjigjen e papėrshtatur pėr ambientin. Me tė arritur nė shtėpi pėrpiqet t’i bėjė njė kapėrcim situatės, duke u munduar tė imitojė sjelljen time tė ditės sė kthyer nga ekspedita, nė lavamanin e banjės. E mban vėshtrimin tek vithet e mia.
Je zgjeruar cazė aty,duken si lavatriēe!
Buzėqesh vėrtet e kėnaqur pėr kėtė fjalor tė panjohur tė tijin, qė i jep pamjen e njė gomari. Pėrgjigjen ia kthej nė shtrat, ku atij i duhet t’a shtrij fort kėmbėn pėr tė mė prekur nė cep tė krevatit. Nuk i afrohem. Por edhe ai nuk mund tė qėndrojė dot sipėr meje pa mė avitur pranė, nga rrėshqitja e sigurtė qė do t’i pėsonte njėra kėmbė.
Eja, mė foli.
Kush rri e vė lavatriēen nė punė pėr tė larė atė paēavuren tėnde, ia kthej tėrė qejf nga vetėpaturpėsia. Mė kėnaq papėrgjegjshmėria e vetes. Mund t’ia kėpus ēfarė tė dua. Ai tėrheq kėmbėn me tmerr, sikur tė ketė prekur njė zvarranik. Mbushem sėrish tėrė gaz. Nuk duhet tė mė vij aspak keq pėr tė. Ēdo orvatje shpjeguese e vetėsjelljes do tė rikthenin pėrgjegjshmėrinė, pra, dhėnien e mundėsisė tim shoqi pėr tė mė qortuar dhe pėr tė mė mbajtur njė dy orėsh leksion. Sigurisht, mendon se kėto shprehje i kam huazuar nga Neta. I paraprij dialogut tė tij:
Neta ėshtė njė fqinjė e mirė jointelektuale.
Sa do doja t’ia lėshoja njėherė. Vėrtet ajo mund t’i sulej bashkėshortit tim, po qe se do t’ia kishte dėgjuar kėrcitjen e shuplakės mbi faqen time.
Ai nuk mund tė mė qortonte mė. Auditorėt e tij pėrmbajnė kapacitete tė tjera.
Mė pėrvėloi dhe mė dhembi shumė kocka nė mollėzėn poshtė syrit. Tė nesėrmen do tė mė nxihej. Pas disa ditėsh do tė mė shndėrrohej nė tė verdhė, nė portokalli, derisa tė tretej, si shenjat e dehjes nė fillimdashurinė tonė.
Tė nesėrmen i hapa tė tėra dritaret pėr tė shkarkuar jashtė ajrin dėshmikeqas tė asaj nate tė zezė. Sytė i ndjeja tepėr tė vegjėl nga enjtja qė mė pėsuan prej vargjeve tė ngashėrimit, qė thyen tė tėra digat e shpirtit .Dola t’i freskoja nė ballkon.
Nė tjetrin pėrballė, qė kishte arritur nivelin e timit, del punėtori simpatik.
“Oh, jo sot”, u vetėluta.
Pres qė ai tė shpalos atė vėshtrimin gjithėdijshėm nėn buzėqeshjen ironike pėr provėsinė e tė parashikuarave. U zmbraps para se unė t’i ktheja shpinėn, pėr tė fshehur dhimbjen befasuese qė i shkaktoi portreti im i pėrēudnuar.
Netės nuk ia hapa derėn megjithė kėmbėnguljen e gishtit tė saj mbi butonin e ziles. U futa nė banjo, vendin mė intim dhe tė paprekshėm njerėzor. Njė dritare e vogėl e saj komunikonte me atmosferėn dhe mė largonte nga ambientet e tjera tė shtėpisė, me atė ajėr tė molepsur nga mbrėmja e kaluar. Dera e banjos rrinte pothuaj gjithnjė e mbyllur. U zhyta nė vaskė pėr t’u ē’enjtur disi. Nė kėtė orė, ai, burri im (qė nga zgjimi po i drejtohem nė vetėn e tretė), duhej tė ishte nė njė nga ato pushimet e orėve, ku studenkat e pyesnin pėr paqartėsitė. Nuk mė shpon asnjė pikė xhelozie. Pėrkundrazi, e pėrfytyroj me njė nga ato vajzat e urta nė krah, si dikur veten, tė rrėzėllyer nga lumturia. Kohė pas martesės, edhe tjetra do tė prehet nė njė vaskė, me atė paqe qė tė shtjellon pas rrėnimit tė shpirtit. Paqja e vdekjes, e pashpresės!
Askush s’do tė mė japė tė drejtė pėr ē’ka ndodhi. Pėllėmba e provokuar nga fjalėt e mia, megjithėse teorikisht e dėnueshme, do t’a justifikojnė goditėsin arsyefortė, qė kishte qenė i detyruar tė arrinte deri aty. Deri edhe imė mė, me atė nėnshtrimin virtytal, pėr funksionin familjar me ēdo kusht, do tė mė kėshillojė paksa ēapkėnshe:
Epo, tė gjitha e kemi ngrėnė ndonjė dackė, si tė kishte kapėrdirė njė ilaē tė hidhur e tė domosdoshėm.
Po afrohet dreka dhe s’kam futur gjė nė gojė. Gatuaj pa dėshirė pėr tė, makarona. Pas pak do tė kthehet. Nuk dua t’a pres. Boll e kam pritur. Mjaft leksione i kam dėgjuar. Tashmė i urrej fjalėt. Vesha ē’munda dhe dola jashtė. M’u kujtua vėshtrimi i plagosur i tė riut nga ballkoni. Hyj nė ndėrtesėn me aromėn e fortė tė kalciumit. Punėtorėt janė larguar pėr tė drekuar dhe shlodhur nė orėt e mesditės.
Zbuloj “pse-nė “ e ardhjes sime. Kundrimin e apartamentit tim nga ballkoni ku po ngjitem, si vetėdedektiv pėr tė grumbulluar provat pėr ndodhinė e dramės. Shtyj kujdesshėm derėn, si pėr tė kėrkuar falje pėr kontrollin e palejshėm.
Pėr herė tė parė, dy fytyra qė deri atėherė kishin komunikuar me mimika kundėrshtuese, u njėjtėsuan. Djali, qė s’di pse ndodhet i vetėm kėtu, dhe unė, befasojmė njėri-tjetrin. Askush nuk largohet. Shihemi gjatė nė sy. Mė lė tė vendos pėr hapat e mėtejshėm, ndėrsa mirėpret.
I afrohem, ndėrsa ai mė ndihmon t’ia vendos kokėn nė gjoks. Humb midis shpatullave tė tij tė gjera, ndėrsa ndjej tė mė puthė kurorėn e flokėve, me mallin e njė pritjeje tė gjatė. Afshi i ngrohtė i frymės sė tij mė fryn kudo. Ia japim dhe ia marrim shqisat njėri-tjetrit. Nuk e ndjej prekjen e dyshemesė. Po fluturoj drejt kateve tė mėsipėrme, tė papėrfunduara ende, atje ku duket akoma qielli. Shkoj drejt tij.
Ai kėrkon vazhdimisht diēka nė trupin tim. Nuk e di pse e kundėrshtoj dėshirėn time. Atė s’e lodh frika ime e fshehur. Pret. Nuk flet. Vdes pėr ata qė s’flasin. Kėmbanat e puthjeve bien pėr aktin final. Nuk kam peshė dhe mė pėlqen kėshtu. Ka pushuar sė vepruari ligji i rėndesės. Pėr tė mos e lėshuar “mollėn” mbi kokėn e Njutonit, vendosėm t’a hamė tė gjithė...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:33

Studenti

Eduardi arriti tė shohė pėrtej gjetheve tė pjergullės, qė kishte zaptuar mė shumė se gjysmėn pamore tė dritares, duke larguar lehtė disa prej tyre, qė si duar tekanjoze ia kishin zėnė sytė. Nga shmangia e tyre pėrfituan sytė e njė gruaje rreth tė dyzetave, qė fillimisht ndoqėn lėvizjet e ngathėta tė kėrcellit lavjerrės, derisa u takuan me atė tė banorit tė ri.Vėshtrimit kureshtar dhe naiv tė studentit, qė si hedhjet e njė karkaleci nuk qėndronin gjatė diku, iu pėrgjegj ai i njė gruaje tė mirėambjentuar. Buzėqeshjes sė tij, qė nga kati i dytė i ndėrtesės sė bukur, iu prezantua njė shikim krenar e modest, qė ia veshin vetes njė pjesė e tė varfėrve, ku me nėnshtrimin e vetėdijshėm ndaj fatit, pikasje njė dozė tė heshtur heroizmi, qė pėrbėnte mbase njė nga kėnaqėsitė e pakta tė jetės sė tyre. Megjithė fizikun e lėnė pas dore, vetulla tė pahequra dhe njė e treta e flokėve tė thinjura, bishtin e gjatė tė tė cilave ajo e hidhte pas krahėve, si njė insekt ngjitės tė bezdisshėm, sa h!
erė qė ky i afrohej gushės, tregonin pėr njė grua tė hijshme nė tė ritė e saj. U mėshoi rrobave nė legenin me ujė tė nxehtė e tė sapunisur, tė cilin e largonte herė me dhunė, si objekt tė padėshirueshėm mė dhe mė pas e afronte sėrish, duke i dhėnė mundėsinė e dobishmėrisė, si pėr t’i kumtuar tjetrit se rutina ishte tashmė mjeti mė i mirė i mosplagosjes.
Studenti, qė rridhte nga njė familje e kamur dhe kishte zėnė me qira apartamentin nga dritarja e sė cilės sodiste, duke mos gjetur agjė interesante pėr t’u marrė hė pėr hė, nuk u largua. Nga shtėpia e gruas doli njė djalė dhjetėvjeēar me njė deng rrobash nė krah, qė ia hodhi tė ėmės pranė kėmbėve. U rikthye pėr tė mbledhur njė palė pantallona dhe dy kėmisha, qė i kishin shkarė gjatė rrugės. Teshat qė iu bashkuan rrobave tė palara, ishin prej cohe tė mirė dhe bėnin kontrast me pantallonat e djalit tė arnuara, jo tamam nė gjysmėfryrjen mbi gjunjė, si topa tė squllur nga pėrdorimi i gjatė, por pak mė nė anė, tregues i dashurisė qė kishte ai pėr rolin e portierit.
E ėma diē i tha, duke i zgjatur njė palė pantallona nga grumbulli i teshave ende tė palara tė klietėve tė saj dhe djali u fut menjėherė nė shtėpi. Ndėrrimi qė u bėri pantallonave, duke i zgjatur sė ėmės tė tijat pėr t’i larė, e tregonin njė qesharak tė dhimbsur, tė futur nė atė thes tė stėrmadh, qė pėr tė mos i rėnė i kishte lidhur nė mes me njė lloj ushkuri. Fundin e tyre e kishte pėrthyer njė pėllėmbė, aq sa tė mos e preknin tokėn. Zuri vend mbi njė stol nė anė tė shtėpisė, duke soditur qiellin, shenjat atmosferike tė tė cilit do tė pėrcaktonin kohėzgjatjen e tharjes sė tyre, pėr tė shpėtuar nga ai ndalim i detyruar, qė kryhej pėr javė. Eduardi priti tė shohė shenjat e para tė padurimit e mė pas tė shpėrthimit tė djali nga mėrzitja, por edhe ky, si e ėma, i qėndroi besnik pritjes.
Rutina t’a kalit apo t’a plas durimin?
Studenti mendoi tė hidhte njė vėshtrim nė dritaren nė anėn tjetėr tė apartamentit, derisa t’i thaheshin pantallonat tė voglit dhe gruaja tė mbaronte larjen e teshave. Njė det i qetė mbi tė cilin qėndronin tri zogj me krahė hapur e tė tendosura, aq sa mund tė dyshoje nė gjalljen e tyre, pamje,e cila do tė pėrcaktohej si mė e vlefshme pėr t’u soditur nga njeriu mė i rėndomtė, nuk e entuziazmoi edhe aq. Nė bregdet pa tė shėtisnin dy plaka qė mbanin njėra-tjetrėn prej krahu, duke i vlerėsuar hapat e shoqja-shoqes tė hedhura me aq mundim, si njė sakrificė jo tė vogėl, qė pas kėsaj u takonte njė shlodhje e meritueshme. Ecja pothuaj drejtėvizore e tyre u shmang nga njė tog guralecash, me tė cilat luante njė fėmijė i vogėl, i cili dihaste me kėnaqėsinė qė tė jep mundimi i kryer pėr plotėsimin e njė dėshire. Tė dy palėt duke pėrfituar nga mosha, tė parat nga persekutimi, qė e kanė rėndom tė moshuarit dhe i dyti nga llastimi, nuk hapėn rrugė. Fitoi mė i forti, duke i detyruarat tė vje!
trat tė zgjatnin itinerarin e kthimit.
Eduardi u mėrzit shpejt me kėtė pamje tė zakonshme, pa fabul, tė kundruar nė sa e sa sallone mbi pikturat qė fshihnin lakuriqėsiė e mureve. Kėrkoi tė risodiste pamjen e parė, si vazhdimin e njė libri interesant, tė ndėrprerė nga nevoja tė detyrueshme fiziologjike.
Gruaja dhe i biri ishin futur nė shtėpi. Mbi telin e rrobave ishin tė pathara ende, vetėm njė palė pantallona burrash prej cohe tė mirė. Dielli atė ditė ishte tepėr i ngrohtė.
Kėtė ritual studenti e kryente pothuaj ēdo tė dielė paradite,teksa ditėt e javės mbusheshin me studime dhe pėrkushtime shoqėrisė sė re. Tė dy palėt e kishin miratuar praninė e njėri-tjetrit qetėsisht, duke vazhduar natyrshėm jetėn e tyre, pa i zgjeruar dėmtueshėm kufijtė e njohjes.
Njė tė diel nėntori, moti papritur u ftoh dhe Eduardi pa tė dilte avull nga duart e mufatura prej ujit tė nxehtė dhe me sapun tė gruas, teksa nderte rrobat nė telat e lidhura nė trungjet e dy pemėve .Dhjetėvjeēari qė priste tharjen e pantallonave u bė gati tė futej nė shtėpi pėr tė shmangur tė ftohtėt. Befas, nė atė ēast, qė edhe pėr vetė folėsin ishte e papritur, ndoshta nga thyerja e zakonit qė i vogli po i bėnte sė dielės, Eduardi pyeti:
Ke ftohtė?
Nėnė e bir ngritėn kokat tė ēuditur, qė nga ajo qenie e kamur dhe e palėvizshme qė prej disa javėsh, doli ai zė i shqetėsuar. Vėshtrimi i tyre, gati i njė triumfuesi, qė nuk u ngasėn tė flisnin para kundėrshtarit, lėkundej midis mospėrgjigjes, pra, mosdėgjimit, qė ata e konsideronin si sjellje kalorsiake, duke ia kthyer armėn dyluftuesit paqėsor dhe njė pėrgjigjeje tė thatė e derėmbyllėse.
Studenti u hodh nė njė tjetėr fushė komunikimi, ku refuzimi tė mos klasifikohej nė fitues dhe humbės.
Kam nevojė pėr larjen e teshave. Mund t’jua besoj juve?
Gruas i pėlqeu qė tjetri iu drejtua si klient. I biri priti me lėvizjet e njė portieri dhe buzėqeshje tė vetėpėrmbajtur qesen rrumbullake me teshat, qė studenti ia hodhi nga dritarja.
Kaloi tė sodiste nė anėn tjetėr tė apartamentit, duke e gjykuar disi fyese kundrimin e gruas tek lante ndėrresat e tij. Det i kaltėr me dallgė tė forta qė masturbonin bregut dhe riktheheshin pas si kodoshė tė papėrgjegjshėm. Edhe kjo pamje ishte e stėrparė.
Nė mbrėmje djali i solli teshat e thara. Tek pagohej pa shkarazi nga qoshja e dhomės tjetėr me derė tė hapur.
Do tė rrish? e pyeti Eduardi.
Jo! Atje, zgjati gishtin nė qoshe, ka qenė njė zog i bukur brenda njė kafazi.
Ē’u bė?
Iku bashkė me qiraxhinjtė.
Njiheshit me ta?
Pak. Ata vėshtronin gjithnjė nga deti. Juve nuk j’u pėlqen?
Pak! Po ty?
Deri para tri vjetėsh, shumė. Tashmė,nuk e di!
Studenti priti qartėsimin.
Atje, gishti i tė voglit u ngrit mbi lartėsinė ku mund tė kishte qenė dikur kafazi me zogun, m’u mbyt babai. E zuri furtuna nė det. Kishte barkė tė vogėl, akuzoi ai varfėrinė.
Tjetri nuk i dha bakshish, qė pas dėgjimit tė kėsaj historie do tė ishte mė stimuluese pėr t’u dhėnė. E frenonte ajo krenaria kėmbėngulėse, qė dukej se e kishte shoqėruar gjithė jetėn kėtė familje. Sytė i shkuan tek anėt e xhepave paksa tė njoma tė pantallonave tė djalit. Nuk kishte pasur diell atė ditė dhe era kishte qenė e lagėsht.
Faleminderit, i tha. Si tė quajnė, para se tjetri tė mbyllte derėn.
Anton!
Faleminderit, Anton!
J’u lutem...
Eduard!
J’u lutem zoti Eduard, zuri vendin i vogli.
Tė dielat pasuese u shtuan jo mė shumė se me mirėmėngjesimin e tė dy palėve. Pėrshėndetja ndarėse nuk kishte hyrė ende nė pėrdorim, o pėr hershmėrinė e saj, o pėr mos ndodhjen e tė dyve ne vendet e njohura. Moti u ftoh dhe Antoni e vononte sjelljen e rrobave njė ose dy ditė, sipas tekave tė atmosferės. Rrinte pak nė kėmbė dhe kėnaqej me atė pak bisedė qė shkėmbente me studentin shpirtmirė.
Dy javė para Krishtlindjeve, ndėrsa kryenin kuvendin e radhės, dhjetėvjeēari ia nguli me endje sytė, njė anijeje tė madhe e tė bukur prej druri, bordi i sė cilės ishte nbushur me kutizėza kubikėshe, zbukuruar me fjongo, imitim dhuratėzash, pikėrisht nė vendin ku qiraxhinjtė e dikurshėm kishin patur kafazin me zogun.
I duket mė pak romantike dhe njerėzore, mendoi Eduardi. Fakti qė ka zėnė vendin e njė kujtimi tė bukur, e shton kėtė.
Pas ikjes pikėllim-pėrmbajtėse tė tė voglit, studenin filluan ta torturonin hamendjet. Mos i ishte dukur sfiduese stolisja e anijes me dhuratat, kur ai s’ka veē njė palė pantallona nė konsumim e sipėr dhe njė palė kėpucė qė fusin ujė nė majat e tyre?
Ndjenja pėrpėlitėse qė shoqėron idealėt mėshirues tė shtresės sė pasur, ndaj vuajtjeve tė shtresės antipode, me brejtjen e pėrhershme tė njė vetėfajėsie, qoftė kjo, edhe thjesht nga vėzhgimi i tyre, nuk e lėshoi edhe nė ditėt e pasme.
Njė tė dielė para Krishtėlindjeve vendosi t’ia dėrgonte teshat gruas nga dera. Donte t’i lutej t’a lejonte atė, studentin, pėr t’i dhuruar njė palė rroba tė birit, nė prag tė festės sė madhe. Pėr tė shmangur refuzimin fyes tė saj, do t’i shprehte natyrshėm traditėn e familjes sė tij, pėr tė gėzuar me njė dhuratė personin qė ai do tė dėshironte. E ndjente mohimin e saj tek do tė hapte kanalin ekonomik midis kėmbėve tė tė dyve. Njė tjetėr arsyetim i pėrdorshėm, mund tė ishte thjesht simpatia qė ushtronte ndaj djalit. Dhe po qe se ia blente teshat me kokė tė vet, me siguri qė e ėma do t’ia linte nė dorė. Asnjė variant nuk i’u duk bindės. Vendosi tė zbatonte tė dytin, duke i mėshuar anės emocionale tė shprehjes sė tij.
Gruaja u ēudit, por s’foli, kur e pa nė derė. Imazhi i tij pėr tė ngjasonte me njė fotografi pasaporte, teksa pozonte gjithherė nga dritarja pjesėn ballore tė fytyrės me njė pjesė tė kraharorit dhe shpatullave. Iu duk mė i shkurtėr nga ē’mund t’a mendonte. Kjo e bėnte pakėz mė tė afėrt. Ia mori teshat dhe priti tė dėgjonte me kureshtjen e njerėzve, tė sigurtė qė pas dėgjimit, u kėrkohet tė japin njė pėrgjigje tė menduar.
Mos mė paragjykoni ju lutem, filloi tė flasė studenti, ndėrsa fjalėt pasuese, mė shumė se kėrkesė-falėse, ishin thirrje pėr ndihmė, refuzimi i sė cilės mund t’i sillte atė gjėmėn tė riut, qė me siguri fshihej nė atė fjalė tė pakuptueshme “paragjykim”. Ata, nėnė e bir, e donin studentin, prandaj, pa mundimin mė tė vogėl, teksa besonte se nderi ishte i dyanshėm, pa borxhe pėr tė dy palėt, pranoi.
Nė mbrėmjen e pas dy ditėve tė tharje-rrobave, doli bashkė me vogėlushin pėr tė blerė teshat. Eduardi ndjente kėnaqėsinė qė tė jepte fitorja e lehtė e zgjidhjes sė njė situate, pas mbivlerėsimit tė saj dhe Antoni me ndjenjėn e pėrmbushjes sė njė detyrimi, qė pas vdekjes sė tė atit ishte shtrirė drejtėvizorisht nė kohė. U gėzua pėrmbajtshėm, teksa veshte kėpucėt, pantallonat dhe kėmishėm, duke i paguar me njė falenderim tė ngrohtė,si njė ditė e butė me diell tė veshur.
Eduardi kishte pritur mė shumė entuziazėm nga i vogli. Vėrtetė qė ai nuk i pėrkiste atij grupi filantropėsh tė pasurish, qė kryenin bamirėsi vetėm pėr t’u pėrdėllyer nga stėrfalenderimet zalisėse tė fukarenjve, por edhe kjo vetėpėrmbajtje e gjithhershme dhe gjithkundshme...! T’a marrė djalli...!
Faleminderit, Eduard, e shtuan paksa dozėn e kėnaqėsisė nėnė e bir, ndėrsa gruaja e hetonte, nėse kishte mbetur ndonjė gjurmė nga djalli i fshehur qė kishte trazuar mė parė studentin. Fytyra e tij ishte e qetė. Suksesi u sigurua edhe nga falenderimi qė ai kreu. Tė dy palėt dukeshin se ishin barabar.
Tė dielėn e ardhshme, teksa tri ditė i ndanin nga festimi i Krishtlindjeve, pamjen ”pasaportė” tė Eduardit nė dritare, gruaja e mirėmėngjesoi mjaft ngrohtė. Midis shumė teshave tė ndera nė tel, dalloi rrobat qė i kishte blerė Antonit. I veshur me tė vjetrat, mbi njė legen tė vjetėr e tek-tuk tė ēarė, tė “salduar” me tul buke, pa njė nga kėpucėt e vjetra tė djalit, tek lundronte mbi njė dėrrasė, zbukuruar nga tė tėra anėt me vela e penjė.
Faleminderit, Eduard! brriti gėzueshėm Antoni, teksa hareja ia kishte zmadhuar tiparet, si dielli i orės dymbėdhjetė!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:33

Prostitutė pa dashje


Novelė


Diskoja nė fundrrugėn e Dibrės, pak kohė kishte qė ishte hapur. Dita e ngrohtė e majit, qė ēdo njėzetekatėr orė vendoste t’i merrte minuta natės, e pa tė udhės t’a ndalonte grabitjen ndaj antipodes sė saj. Madje, njerėzit, qė nxitonin nė hallet e tyre disi tė mjegulluar nga vapa, as qė do t’a kishin vėnė re kėtė luftė tė ftohtė ditė-natė, nė qoftė se dritat e para tė dyqaneve anės trotuareve nuk do tė ishin hapur.
U ndezėn edhe dritat e diskos. Fillimisht, dy neonet e vendosura mbi portėn e drunjtė e zbukuruar nga gdhendje formėndryshme, nė dy anėt e sė cilės dy luanė, po tė drunjtė, kishin ēapėlyer gojėn, duke parandjerė ēmendurinė qė i pret vizitorėt. Njė shirit me llambushka, me funksionim “rė-lė”, , qė fillonte tri metra larg portės, ngjitur me trotuarin, bėnte njė kapėrcim sipėr saj dhe mbaronte pėrsėri anės trotuarit, nė skajin tjetėr.
Dy vajzat qė shushuritnin nė mesin e dy zgjatjeve llambushkore, hezitonin tė hynin. Por, kur nata, vendosi tė mos i lėshonte mė asnjė minutė ditės, gjė qė e miratuan ndezja e disa dritave, nė disa apartamente tė pallateve pėrreth, ato hynė.
Elona hodhi sytė e drojtur nė sallėn pothuajse tė zbrazėt. Tjetra, bjondja, dy gisht mė e gjatė, qė nga siguria e ecjes dukej se nuk e kishte pėr herė tė parė, e drejtoi tė uleshin nė njė tryezė, nė fund tė sallės.
Do rrimė shumė, pyeti Elona shoqen.
Sapo erdhėm! Ende s’ka filluar... , s’ėshtė mbushur. . - dhe ndezi njė cigare.
Ti do, i afroi ajo paketėn.
Apa... pa... pa... , - largoi tjetra tymin me dorė.
E di, qė kur tė plakesh, do tė jesh pėrsėri e bukur?- e pyeti bjondja, qė quhej Elsa.
Jo!
Kur largove tymin me dorė, pėr njė ēast flokėt e tua tė zeza tė fshehura pas tij, m’u dukėn tė thinjura.
Ashtu?- u duk sikur u ēudit tjetra e cila nuk po e shpjegonte dot ankthin qė ndjente, nga zbrazėtia e sallės, apo nga pritja pėr mbushjen e saj. Tė dyja kundėrshtonin njėra – tjetrėn.
Si mund tė ndjesh ankth nga dy gjėra tė kundėrta me njėra –tjetrėn? -pyeti ajo Elsėn.
A? - bėrtiti tjetra, sikur t’a kishin pyetur pėr largėsinė e ndonjė galaktike.
Nuk e di se ēfarė mė tremb! -tha ajo.
E panjohura –pohoi me siguri tjetra.
Ēfarė?- i tha Elona, mė tepėr me njė pyetje sqarim vazhdues, sesa moskuptues.
E reja! -vazhdoi tjetra. -Kjo cigare qė tė mbyti ty, dikur mė ka mbytur edhe mua. . , mė ka trembur.
Pse e pi atėherė?
Qė tė largoja frikėn. E mėsova dhe tani nuk trembem.
Sa herė qė trembesh nga diēka pėrqafon frikėn dhe e mbyt atė?
Pothuajse!
Nė qoftė tė del pėrpara ndonjė luan, do tė luftosh derisa t’a mundėsh e tė tė dali krejt frika?
Shoqja qeshi me kėtė pyetje tejet naive tė tjetrės dhe nuk denjoi tė pėrgjigjej, veēse nxori pak majėn e gjuhės pėr tė treguar se s’i jepte rėndėsi.
Mė duket se ca sy luani po tė kėrcėnojnė pesė tryeza larg tonės, nė tė djathtėn tėnde - i tha ajo.
Elonės iu kthye pėrsėri ankthi. Nuk donte t’a shihte atė ”luanin”! Ankthi nuk iu pakėsua. Duhej t’a shihte qė t’a thynte atė. Duhej trembur frika. Si Elsa. Lėvizi pak karrigen kur u ēua gjysmėndenjur nė tė, a thua se dystonte fustanin nga rudhat e krijuara nga ulja. U mundua tė shihte nė hapėsirėn e krijuar nėn sqetull. Aty e pa edhe ai “luani”! U ul. Pėr njė ēast mendoi se iu largua ankthi. Ndoshta ngaqė ato nuk ishin sy tė uritur luani, por tė urtė, tė ngopur. Ankthi iu kthye pėrsėri. Pikėrisht se sytė e luanit ishin tė ngopur. Pra, nuk ishte i egėr... nuk ishte luan!
Akoma s’kanė ndėrmend tė fillojnė, po na zė gjumi, -tha Elsa e mėrzitur pėr orkestrėn, qė nxirrte disa tinguj pa kuptim e tė shkėputura njėra nga tjetra.
Pas disa minutash tingujt u lidhėn nėn ritmin e njė rroku tė fortė e shpėrthyes, qė me tonet e larta e harbute ndaj qetėsisė sė sapoprishur, lajmėruan pėr mbretėrimin e tyre disa orėsh. Askush nuk u ēua, a thua nuk ishin bindur ende pėr ardhjen e ēastit tė pritur.
U bindėn. Fillimisht u ēua njė ēift nė tavolinėn pranė portės. Radhėn e dytė e pėrfaqėsuan njė grup djemsh e vajzash, qė dukej se i pėrkisnin njė shoqėrie. Kėta, njėherėsh me fillimin e kėrcimit, nisėn tė qeshnin. Me siguri, gjithnjė kur vallzonin, qeshnin. Sė treti... u ngritėn pothuaj tė gjithė.
Tundu nėn ritmin e muzikės. Si unė... si tė tjerėt, -i jepte kurajo Elsa Elonės.
Ha, ha, ha, - qeshi tjetra pėr t’i dhėnė zemėr vetes.
Asnjė nuk tė sheh, mė kupton, asnjėėėė... -pėrpiqej tjetra pėr t’i dėrguar zėrin duke ēarė tingujt e fortė.
Elona u tund. E kishte kapur frikėn dhe po e mbyste. Peshonte herė mbi njerėn kėmbė e herė mbi tjetrėn. Kur u bind se lėvizjet e tyre kishin hyrė nė rezonancė me muzikėn, nuk ndjeu mė ankth. Kishte bėrė si Elsa! Elsa dinte ē’bėnte! Ajo ishte moderne, por jo e shthurur. Ajo nuk do tė pranonte kurrė tė kishte njė shoqe tė shthurur! Moderne ... po!
Sa tė bukura dritat! Sa e bukur muzika!
Elsa i ktheu kurrizin duke i bėrė shenjė, qė t’a ndiqte edhe ajo, pėr tė kėrcyer shpinė mė shpinė.
Ti kėrcen shumė bukur, -i tha Elona shoqes.
Ēfarė? -ulėriu tjetra.
Kėrcen shumėėė... bukuuuur!
Edhe ti kėrcen bukur! -i tha njė zė pranė veshit.
“Luani”! Nuk e kapi ankthi! As dėshira pėr t’a dėgjuar pėrsėri atė zė. Vetėm kureshtja.
Elsa iu kthye pėrballė. U kthye edhe ajo.
Cili ėshtė ky?-e pyeti ajo Elonėn me tonin e kujdestares.
E ke marrė nė patronazh? -qeshi si pa djallėzi ai “ky”-ja.
Ē’do, - i bėri karshillėk tjetra.
Tė vallėzoj me shoqen tėnde pa mbikqyrės. Tė vallėzoj kėshtu me kėdo!
Unė nuk mbikqyr! -iu pėrgjegj Elsa thatė.
Atėherė po kėrcej!
Sigurisht.
Orkestra filloi njė tango tė vjetėr.
Tė pėlqen? -pyeti djali Elonėn.
Po!. . Ty?
E mirė!. . E ka pasė vallėzuar gjyshi im dikur!Ndoshta me gjyshen tėnde!
Gjyshja ime nuk dinte tė vallėzonte tė tillė muzikė.
Nuk e linte yt gjysh tė kėrcente? Ishte fanatik?- pyeti ai mes tė qeshurave, me sigurinė qė kanė disa djem pėr t’u dhėnė rrugė bisedave.
Nuk e di, -buzėqeshi ajo.
Shoku i tij i tavolinės, qė kėrcente me Elsėn, e thirri “Andi”! Pra ky ”luani” ishte Andi. Nuk ishte shumė i gjatė, disa gishtrinj mbi Elonėn, por me shpatulla tė gjėra dhe trup tė lidhur. Prandaj, mbase asaj i dukej i gjatė. Nuk e dinte, nė tė gjithė djemtė me tė tillė siluetė dukeshin kėshtu tė gjatė!
Shkon nė gjimnaz? -pyeti sėrish tjetri.
Po! Sivjet mbaroi maturėn.
Ke dėshirė tė vazhdosh studimet, - pyeti ėmbėl, a thua se e dėshironte vėrtetė njė pohim.
Po!
Sa pak fjalė thua! Megjithatė, mė duket sikur thua shumė. Kur tė pashė pėr herė tė parė qė nga tavolina ku isha ulur, m’u duk se tė kisha parė diku. Nė tė vėrtetė ėshtė e para herė qė tė shoh! Nuk tė ka ndodhur edhe ty ndonjėherė kjo?
Nuk e di! - tha vajza.
Do tė thuash qė nuk je e sigurtė?
Mbase!
Ai e rrotulloi nėn refrenin e kėngės qė kėndonte njė nga djemtė e orkestrės. Ishte mallėngjyese dhe fliste pėr ikjen e njė emigranti dhe ankthin e vajzės qė e priste tė kthehej.
Andi psherėtiu!
Nuk tė pėlqen? -i tha Elona.
Nuk e di, mė trishton... Edhe unė jam emigrant.
Ah, ... -tha ajo me keqardhjen e lėndimit, qė mund tė shkaktoi tek tjetri. -Nė ē’vend ke emigruar?
Nė Greqi!
Kam njė kushėri tė parė atje, mbase njiheni!
Athina nuk ėshtė rruga kryesore e lagjes ku ti banon dhe njerėzit nuk bėjnė xhiro si nė bulevardet e qyteteve kryesore shqiptare!
E di! Ka shumė makina, njerėz, drita. .!
Befas korenti u pre dhe dritat e lokalit u fikėn. Kitarat elektrike pushuan, ndėrsa tingujt e njė fizarmonike vazhduan pėr inerci muzikėn. Pushoi sė kėnduari edhe djali, qė njėkohėsisht i binte njėrės prej dy kitarave, pikėrisht nė fjalėt e vajzės, qė dyshonte se harresa e tė dashurit, kishte tė bėnte me... ndonjė tjetėr vajzė..., atje... nė kurbet.
Atje nuk priten dritat, - i foli Andi pranė veshit.
Elonės iu kthye ankthi. Afėrsia e tij nė errėsirė e shqetėsoi. Shpesh herė djemtė, si pa dashje i afronin vajzat aq afėr, sa gjoksi i tyre gati sa s’cikte atė tė tyre.
Ai nuk e afroi. Madje edhe gjatė vallėzimit nuk pati bėrė asgjė tė tillė. As gishtat nuk ia pati vėnė mbi mbėrtheckat e sytjenave, si pėr tė luajtur me to, si me tastiera.
Elona! - dėgjoi Elsėn.
Kėtu jam, -tha ajo dhe u lėshua nga duart e Andit.
Mendoj tė ulemi, s’kemi ē’bėjmė tjetėr. Si thua ti? - iu drejtua Elsa djalit, me tonin midis ironisė dhe mirėsjelljes, qė karakterizon zakonisht vajzat ēapkėne.
Sigurisht, nuk ėshtė nėn patronazhin tim - ia ktheu ai, me tė njėjtėn mėnyrė.
Tjetra qeshi vetėm me cepin e buzės. U ndezėn disa qirinj.
Tė recitojmė Naimin, - tha dhe ndezi njė tjetėr cigare.
Nuk di si t’i kalojė orėt njeriu i gjorė. Nė socializėm me zor tė linin tė shkoje nė mbrėmje vallėzimi, sot tė lėnė tė shkosh ku tė duash. ”Kėrce sa tė plasėsh, tė thonė! Plas nė errėsirė”! - dhe lėshoi njė shtėllungė tymi.
Elona ndoqi gati fshehurazi lėvizjen e mjegullės tymore dhe kur ajo mbuloi pamjen e tryezės ku ishte ulur... Ai ... Andi, me shokun e tij... E pa! Edhe ai po e shihte! Mbase kishte kohė qė e vėshtronte, por ajo nuk mund t’a shihte pa tym, do me thėnė prapa tymit. Pėrsėri ndjeu ankth. Ai e trondiste sa herė qė shoqja tymoste. Pastaj e shtypi cigaren me forcė mbi tavėll. Nė qoftė se gjarpėrit i shtypej koka, ajo e shtypte cigaren nga “menderja”.
Kurse ajo, Elona, nuk ishte nė gjendje tė shtypte asgjė. As frikėn, dyluftimin mes dėshirės pėr t’a parė tjetrin dhe gjoja mos interesimit pėr tė! Do t’a shtypte! E shtypi! Oh ... Ai kishte ikur. Kishte pritur mė kot se mos ajo budallaēka do t’a shihte njė ēast.
“Provinciale mbete”, shau veten. Kaq vjet qė kishin zbritur nga Lezha nė Tiranė dhe asaj nuk iu nda ajo drojtjeje prej fshatareje. Kjo e fundit ishte sharja mė e rėndė qė mund t’i thoshte vetes. Lėndimi mė i madh, qė mund t’i bėje njė vajze, tė ardhur sė fundi nga rrethet nė Tiranė, ishte kujtimi i origjinės sė saj.
Kurse Andi nuk e pati lėnduar fare, as nė errėsirė dhe as nė dritė, kur kėndohej kėnga e kurbetit.
Dritat erdhėn! Andi ... jo!
Elsa u ngrit tė kėrcente me njė djalė, qė siē tha, e njihte qė nga fėmijėria, kur kishte banuar dikur tek pallatet e Lanės. Qeshnin me zė! Me siguri kujtonin fėmijėrinė. Elsa gjithnjė me zė qeshte. Madje edhe mendimet donte t’i thoshte mė zė.
Ndjeu qė dikush po e shihte, nė fund tė lokalit. E pa! Nuk ishte Andi! I ktheu shpinėn. Tjetri nuk erdhi.

Ishte ora e tretė e mėsimit. Dielli i transferoi rrezet nga banga e fundit ku ulej Elsa, nė atė tė parafundit, ku gjendej Elona. Pothuaj tė gjithė nxėnėsit pranė dritareve ndiqnin ndeshjen e volejbollit tė klasės paralele, nė njė nga qoshet e kėndit sportiv tė shkollės. Sapo mėsuesja kthehej nga klasa pėr t’iu shpjeguar ushtrimet e trigonometrisė, aq herė e tėrhiqnin ata shikimin nga jashtė, duke e ndjekur “me interes”! Kthimi i shpinės sė saj klasės, ndiqej nga automatikisht me kthimin e tyre ndaj dritares, nė njė kėnd gati gjashtėdhjetė gradė.
Njė raketė letreje ngeci nė flokėt e Elonės. Ajo e la ndeshjen e volejbollit dhe u pėrpoq tė gjente me sy dėrguesin. Nuk e gjeti! Leximi i letėr-anijes do t’i zbulonte vetėnisjen e saj. S’kishte fjalė. Ishte njė ekuacion me pesė tė panjohura. E zgjidhi. E njohu! ”Tė dua”, shkruante kapiteni misterioz.
Kush kishte guxuar tė bėnte shaka? Shok apo shoqe?! Sytė e saj radar kėrkonin. Nė rreshtin e bankave pranė murit, iu zgėrdhi fytyra e Besimit. Mbi anėn e pashkruar tė “anijes”, ajo shkroi pėrgjigjen me pesė tė njohura: ”Gomar”!
E nisi. Ajo qėndroi mbi bankėn e Besimit, sė bashku me vėshtrimin e mėsueses. Takat kėrcitėn katėr-pesė herė deri nė bankėn e djalit dhe ajo buzėqeshi si djallushkė me pėrmbajtjen e saj. Duke menduar se po i bėnte lėshim tė riut me mos-leximin e saj para shokėve, i tha vetėm:
Vėrtetė je i tillė?
Mėsuesja ishte e re dhe si shumica e simotrave tė saj, nėpėrmjet shprehive tė zgjedhura pėrpiqeshin tė dukeshin sa mė tėrheqėse nė sytė e nxėnėsve.
Besimi e lexoi, pasi ajo ia hodhi mbi bankė, si diēka tanimė tė pavlerė. U nervozua dhe e shikoi Elsėn egėr. Ajo ia ktheu me ėmbėlsi tė shtirur dhe tolerancėn e njė fituesi tė pėrhershėm.
Veshėt llapushė tė djalit ishin skuqur dhe dy tufa flokėsh tė lėpira me llak sipas modės sė fundit, i ngriheshin mbi kokė.
Ndėrkohė nė klasė po pėrhapej e vėrteta mbi pėrmbajtjen e letrės dhe ēdo njėrin qė e mėsonte atė e kapte njė murmurimė e qeshure, e cila si valė e lehtė deti kalonte nga banka nė bankė.
Ra zilja dhe dallga e nxėnėsve u sul drejt derės gati pėr t’a shpėrthyer atė.
Ē’ia punove, -i tha Elona duke ecur nė drejtim tė kangjellave rrethuese tė oborrit.
Elona!-ia nguli sytė tjetra, teksa u mbėshtet tek kangjellat, si pėr tė fituar siguri pėr ato qė do tė thoshte.
Ēfarė?
Dua tė iki!
Ku? -gati sa nuk ulėriu tjetra.
Elsa ikte gjithmonė ku tė donte. Por kjo ikje kaq e menduar, iu duk shqetėsuese. Pse e mendonte, dukej se ia kishte frikėn. Siē dukej, pėrgatitej ta kapte pėr ta zbuar atė.
Para se shoqja tė pėrgjigjej, Elona e pyeti pėrsėri, si pėr t’i dhėnė kohė ta mendonte kėtė ikje trembėse.
Ku?!
Nė Itali, -tha Elsa dhe shikoi jashtė kangjellave, ku ajri dridhej nėn nxehtėsinė e diellit dhe tė dukej se rruga ishte pėrmbytur nga ujra tė papritura.
Nė Itali?! -thirri fort shoqja.
Po, nė Itali! Ja ku ėshtė... Nuk ėshtė nė Polin e Veriut -dhe tjetra tregoi me dorė pas hekurave, pas det-ajrit tė dridhshėm, sikur Italia tė gjendej nė trotuarin pėrballė, atje ku dyqanxhinjtė, sikurse banorėt e pallatit mbi ta, mallkonin shekullin e elektronikės... pa drita, pa ujė.
Me kė dhe si do tė ikėsh?
Me time motėr. Ajo ka marrė “sonxhornon. Do tė mė nxjerrė edhe mua vizė e kur tė vijė nė verė, me tė shoqin, do tė mė marrė me vete.



Mamaja ka filluar tė qajė qė tani. Im atė i thėrret Enver Hoxhės tė ngrihet nga varri e tė mbyllė kufijtė, qė tė kthehen tė gjithė shqiptarėt nga bota. Ėshtė “nishan” fare! Deri dje e shante pikėrisht pse mbylli kufijtė.
E ē’do tė bėsh atje?
Do kėrkoj punė dhe njėkohėsish do vazhdoj njė kurs pėr kozmetikė. Nė qoftė se njė ditė arrij tė rregullohem siē dua, pėr shembull, tė hap njė dyqan timin, do tė tė marr edhe ty. Veēse, nė qoftė se do tė kesh ti fat mė tė mirė se unė.
Atėherė do tė tė marr unė ty!
Tjetra e pėrqafoi. Elonėn e shqetėsoi ai pėrqafim. Iu duk si parathėnie e ndarjes sė lajmėruar.
Sikur po ikėn tani, - i tha duke larguar kujdesshėm nga vetja.
Nuk e di saktė se kur do nisem, por nuk do ndahem me asnjė.
Pse?
Nuk mė pėlqejnė ndarjet. Do tė nisem, siē nisem ēdo mėngjes pėr nė shkollė, me mendimin se pas disa orėsh do kthehem pėrsėri. Nuk i duroi dot mallėngjimet e tė tjerėve. Do fillojnė tė qajė tezja, hallat, daja. E di shumė mirė se ē’do mė thonė. Tezja do mė kujtojė copėza nga fėmijėria ime, daja se si mė shkulte dhėmbėt e qumėshtit mė fije tė lakuar, halla sa do nisė tė flasė... nuk flasė dot, ndėrsa i shoqi i saj, ai ”rrypi”, do mbajė leksione mbi kapitalizmin e socializmin.
Me mua do tė takohesh?
Tė thashė me asnjė.
As me mua?! shqeu sytė Elona.
Aq mė tepėr me ty!- tha tjetra dhe nxitoi tė futej brenda, para se dezhurni i radhės tė mbyllte derėn.



Atė vit mė shumė se kurdoherė, Adrianit i ishte mbushur mendja se ishte i pafat. Pafatėsia e vetes nuk kishte mė atė rėndėsinė qė mbart kjo shprehje, kur ēdo njeri, pasi nuk arrin diēka qė dėshiron shumė, e pėrfshin veten nė kategorinė e njerėzve tė tillė. Mbi shpinė, tanimė nuk mbartėte vetėm fatin e tij.
Teksa hapnin kanalin ku do tė vendoseshin tubat e ujit , u pėrpoq tė kujtonte se kur e kishte ndjerė pėr herė tė parė veten tė tillė. Kur kishte mbaruar tetėvjeēaren, mbase atėherė kur prindėrit vendosėn t’a ēonin nė shkollėn ushtarake ”Skėnderbej”, pėr tė lehtėsuar gjendjen ekonomike tė familjes. I vėllai, mė i madh, akoma nuk kishte mbaruar studimet e larta, pėr Financė. Njė pjesė tė tė ardhurave tė familjes dėrgoheshin pėr tė. Dy motrat e vogla binjake, gėnjeheshin akoma me fustanet e bluzat e njėra-tjetrės, hiq njėra, laj e vish tjetra, e kėshtu me radhė. Atij i kishte rėnė fati i kurbanit. Kishte ndjerė zili pėr tė madhin, megjithėse e donte dhe e adhuronte qė nė vogėli. Me kėtė zgjidhje tė prindėrve, ishin “vrarė dy zogj”. Edhe me shkollė e bėnin djalin, edhe para nuk paguanin. Kur t’u vinte radha dy tė voglave, vėllezėrit do tė ishin nė punė dhe do ndihmonin nė arsimimin e tyre. I kishte ardhur t’ia fuste mureve me grushta! Rrobja e blertė, pėrveē qėndrimit “Gati-tu!”!
, do ta kufizonte edhe nė njohjen me vajzat. Dihej, qė ato nuk parapėlqenin dhėndurė tė tillė, qė gjithė jetėn ishin me “rroba krahėve”! Pas mbarimit tė shkollės, kushedi se ku do t’a “syrgjynosnin”dhe pėrveē vėshtirėsive tė zanatit, do t’i duhej tė gjente bashkėshorten e duhur.
Ditėn qė do tė nisej pėr nė Tiranė, prindėrit kishin mbledhur tė afėrmit nė darkėn e pėrcjelljes. Midis dollive, nė adresė familjare dhe partiake, dėgjoi xhaxhanė tė ngrejė gotėn pėr ushtrinė popullore.
“Rroftė dhjetė korriku”!- kishte thirrur ai me entuziazėm.
Gotat me lėvizje tė prera ishin takuar nė qendrėn e tryezės.
Ai nuk po ikte ushtar! Po t’ia thoshte kėtė xhaxhait, ai do i pėrgjigjej se i gjithė populli ishte i tillė, aq mė tepėr ai, qė do tė pėrgatitej pėr tė komanduar ushtarėt. Kurrherė si atė natė, nuk kishin folur aq mirė pėr tė, Adrianin. Dėgjonte pėr veten cilėsi tė tilla, tė cilat nuk dinte se i mbartte. ”I zgjuar, trim, e ardhmja e atdheut, i dalluar... etj... etj. . ”. , tamam si fund-dėftesat e tetėvjeēares. Madje edhe kur ndėrroheshin mėsuesit kujdestarė, ato fjalė pėrsėriteshin njėlloj, a thua se ato ia linin amanet pėrshtypjet njėri-tjetrit.
Iu duk sikur i kishte ardhur fundi i jetės. Nuk donin t’a pėrcillnin me fjalė funeralesh. Ishte i ri. Donte tė shkonte nė mbrėmje vallėzimi, ta pėlqenin gocat, por pa rroba ushtarake. Vitin e parė bėri si bėri, duroi. Tė dytin, vendosi tė mbetej nė klasė dhe nė tri lėndė: matematikė, fizikė dhe gjuhė.
Pėrsėri u mblodhėn tė afėrmit. Pėrmbledhjen e hidhur, qė zakonisht thuhej nė fund, xhaxhai e kishte thėnė qė nė fillim.
“Ata kishin pritur, qė tė mblidheshin pėr atė Adrianin, me gėzim, pas shtatė vjetėsh. ”Prapė kishin ndėrmend t’ia fusnin. Shyqyr qė ajo shkollė kishte vazhdim tė stėrgjatė dhe atėherė do t’a zgjasnin tavolinėn me ato dy kanatet e vogla tė drunjta, qė paloseshin nėn tė.
Por “ata nuk e kishin pasė ditur qė biri dhe nipi i tyre, kishte pasė qenė i tillė e i kėtillė... ” dhe kėtu renditeshin njė sėrė cilėsish, qė ai vetė nuk e dinte qė i kishte mbajtur tė fshehura. Ishte me njė fat tė papėrcaktuar.
Qė tė ndihmonte nė ekonominė e familjes, u regjistrua nė gjimnaz natėn dhe ditėn filloi punė nė uzinėn mekanike. Familja nuk do shqetėsohej pėr arsimimin e fėmijėve. Tanimė ndihmonte edhe me tė ardhura. Cilėsimet fisnore pėr tė u zbutėn, duke qėndruar nė njė mesatare konstante, deri para dy vjetėsh, kur 1997-ta, e detyroi tė merrte rrugėn e Greqisė...



Ardo! -i foli Bujari, lėre trapanin dhe eja mė ndihmo tė shkarkojmė tubat nga kamioni.
Ishin ditėt e para tė majit dhe nė mesditė dielli digjte. Muajve tė dimrit, ndillnin verėn tė vinte sa mė shpejt dhe verės uronin mbarimin e saj njė orė e mė parė. Pranvera dhe vjeshta ishin bėrė pothuaj tė pakapshme. Njerėzit e sidomos femrat, ankoheshin se nuk arrinin tė provonin garderobėn e kėtyre dy stinėve, pasi, dy tė tjerat me egėrsi, nuk linin vend pėr to.
Sollėn njė rumun dje, tha Bujari.
Si duket, punon?
S’kuptohet ende! Njė pjesė e tyre nuk e durojnė gjatė punėn e rėndė dhe largohen.
Ne s’largohemi!
Po! Ne! I mbusha nėntė vjetė!. . Ti?
Dy!
Je i ri akoma. Stazhier pothuaj, qeshi tjetri.
Kur ke ndėrmend tė kthehesh, pyeti Adriani.
Kur tė qetėsohen gjėrat nė vend e tė kemi punė edhe atje! Dua... por akoma kam frikė.
Edhe kėtu nuk rrihet, -i tha tjetri.
Kėtu nuk rrihet, atje nuk vihet, tha Bujari me tė tillė maraz, sikur tė kishte thėnė”Medet”!
Flaku njė paqetė tė boshatisur.
Ke cigare, pyeti tė riun.
Po! Merr, i zgjati Adriani me kėnaqėsi nga tė tiat.
Ē’bėre me tėt nip?-tha pas thithjes sė fortė qė i bėri cigares.
Javėn tjetėr e sjellin nė spital. Operimi i kancerit kėrkon para. Gjashtė milionė dhrami mė kėrkon mjeku. Dy i kam grumbulluar me punė e me borxhe poshtė e lartė. Pesėqindmijė, mė tha mjeku, do tė mė m’i zbresė nga pagesa. Mė duhet tė plotėsojė tė tjerat.
E di i vogli, qė i ka humbur prindėrit nė aksident?
Jo! Kush guxon, psherėtiu thellė Adriani.
Iu kujtua dita, kur i vėllai bashkė me tė shoqen ishin nisur nė njė ditė me diell, si kjo, nė qytetin e lindjes sė saj, nė jug tė vendit. Gjithė natėn kishte bėrė ftohtė e rėnė shi. Tė nesėrmen nė mėngjes, njė diell i ngrohtė kishte pėrkėdhelur plagėt e lėbyrta tė natyrės, si pėr tė mos i lėnduar. Nė mesditė ishte ashpėrsuar dhe kish filluar tė digjte.
“Ėshtė tamam pėr tė udhėtuar”, kishte thėnė e kunata.
“Eshtė pranverė, . madje verė”, kishte nxitur ajo tė shoqin
Ishin nisur! Nuk ishin kthyer!
“Ishte edhe kohė e mirė”, kishte thėnė dikush mė vonė, nė njė nga dhomat e ngushėllimit. ”Verė fare!”
Prapė ajo “vera”! Si sirenat e antikitetit i kishte ndjellur drejt fatkeqėsisė. Rrugės ia kishte zėnė fytyrėn atij plakushi diell dhe kishte derdhur pėrrenj shirash. Pėrveē mungesės sė kurrėmbushur, i kishin lėnė amanetin e pa fjalė, tė birin.
Gjėma ishte shtuar kur u mėsua se nė trupin e vogėlushit, njė topth helmi, endej midis veshkės dhe tėmthit, pa i prekur ende ato. Duhej shpėtuar sa mė parė.
Do t’a shėroj unė, u kishte premtuar ai prindėrve.
Ē’bėn bir? e kishte pyetur ajo para disa ditėve nė telefon.
“Amanetin bir”, e kishte kuptuar ai.
Kėrkonte tė punonte mbasditeve sa tė mundėte. Ndodhte pėr javė tė tėra tė mos punonte mbasditeve dhe pėr njė kohė tė gjatė tė cfilitej deri vonė, duke ndjerė mall pėr vetėzgjimin.
E ēuditshme, po i thoshte njė punėtor Bujarit. Dje pashė nė televizor, se si njė mi qėndronte mbi shpinė tė njė mace. U bėnė miq hasmit. Bota shkon drejt tolerancės.
Para njė jave erdhi kryeministri shqiptar dhe kėtė e mėsuam vetėm nga lajmet shqip. Media televizive greke nuk foli fare. Njė xhirafė tė ngordhi nė Afrikė, e japin menjėherė... Tolerancė... m...!



Se si ishte ky shiu i Tiranės! I shtruar, i butė dhe i gjatė. Nė ish-Lezhėn e saj ishte i prerė, i shpejtė, mbaronte punė shpejt. Qė ishte i butė, i pėlqente, por kaq i gjatė...!
“Si nė Paris”, i kishte thėnė njėherė Elsa, duke mbyllur sytė, a thua se ėndėrronte ditė e kujtime tė shkuara atje.
“Ke qenė ndonjėherė nė Paris”, e kishte pyetur shoqja.
“Jo”, kishte thėnė tjetra me keqardhje.
“Pse i mbyll sytė atėherė?”
“Qė tė shkoj atje”!
“Tė tremb ėndėrra pėr tė shkuar atje?”
“Pak! Por nuk ėshtė e lehtė hėpėrhė qė t’a kap. Ėshtė shumė larg Parisi.
Elona u fut nė dyqanin e bukės. Priti radhėn, sepse nė tė vinin edhe nga lagjet fqinje, pėr shijen e mirė tė tyre.
Edhe ti kėtu blike bukė?- e pyeti ēuditshėm dikush pas krahėve.
Ishte Andi.
Po!
Ah, nuk e dija, tha tjetri kot, sikur tė kėrkonte falje pėr diēka tė pakuptimtė. Mbase pėr tė bindur tjetrėn qė ai e blinte bukėn aty rastėsisht.
Dhe po t’a dije, u pėrpoq ajo tė hynte nė lojė.
Do t’a blija bukėn ēdo ditė kėtu.
Pse nuk e blen kėtu zakonisht?
Jo gjithmonė! Qė sot do tė ndryshojnė gjėrat.
Andi vuri duart nė mes dhe i buzėqeshi ēapkėnshe.
Donte apo s’donte ajo, kėtej e tutje ai kėtu do t’a blinte bukėn. Nė fakt, ajo donte! Por pėr sa kohė do e vizitonte atė dyqan? T’a pyeste? Pse? Ai do tė largohej dhe kaq shpejt sa e njohu, aq shpejt do t’a harronte. Megjithatė dėshronte tė dinte kohėn e largimit tė tij.
Pas dy javėsh nisem, i tha ai duke e lėnė tė ēuditur. Elonėn pėr pėrgjigjen e pyetjes sė pa bėrė.
Pas njė jave pres tė marrė vizėn sė bashku me njė shok timin. Ai do tė kthehet nė Greqi vetė i dytė, me tė dashurėn, tė fejuarėn. Deri tani banonim sė bashku nė njė apartament tė vogėl tė marrė me qira. Tani e tutje do tė jem vetėm. E di ēdo tė thotė tė jesh i vetėm nė kurbet?-dhe i hodhi vėshtrimin e njė njeriu, qė i dhemb mė shumė kur nuk ia kuptojnė dhimbjen.
Elona s’kishte parė kurrė njė vėshtrim tė tillė ku tė kapėrtheheshin dashuria, shpresa dhe e pashpresa, vetmia dhe etja pėr jetėn.
Jo, tha jo me zė tė ulėt, si tė mos i trembtte ato.
Ai nuk u tremb. I tha “mirupafshim” dhe u largua butė, si shiu i Tiranės, i Parisit.
Elona ndoqi ecjen e tij, me pantallona ”xhins” tė puthitura pas kėmbėve, tek kujdesej t’u shmangej gropave me ujė. Njė makinė kaloi me njė shpejtėsi gati skėterrė, duke ngritur njė hark tė madh cėrkash ujė e baltė. Ai u smbraps me shpejtėsi duke u ruajtur nga ndotja. Edhe zmbrapsjen e kishte njėlloj tė bukur si ecjen.
Mos kishte rėnė nė dashuri? Apa. . pa... pa...!-kundėrshtoi veten si njė mama e regjur nga jeta. Duhej tė mbaronte shkollėn dhe mė pas t’a lidhte fatin me njė djalė tė mirė. Tani as qė mund tė bėhej fjalė pėr martesė... , pra dhe pėr dashuri, sepse nė familjen e saj e dyta nuk mund tė kuptohej pa tė parėn. Nė fund tė fundit, ajo vetėm e pėlqente Andin. Edhe ai nuk i kishte afruar mė shumė se njė njohje tė pėlqyeshme. Ishte shumė i matur pėr tė thėnė diēka mė shumė. Pra, ishte serioz! Por ajo ishte akoma e vogėl dhe larg pėr tė menduar, se ky ishte serioziteti qė i duhej familjes sė saj.
Do vij nesėr tė blej bukė, i thirri qė larg para se tė humbtėte pas njė kthese.
Nė qoftė se do tė ishte katėr vjet mė e madhe, mbasi ai do t’i kishte thėnė: ”Do vij nesėr tė tė shoh”!
Sa keq qė nuk ishte katėr vjet mė e madhe!
Mbasdite u vonua pėr tė mbaruar mėsimet.
Ke ndonjė provim nesėr? e pyeti e ėma.
Po, e gėnjeu ajo pa turp.
Pas mėsimit tė ēdo lėnde pushoi mė gjatė sė kurrė.
Jashtė, qė larg, dėgjoi njė kėngė pikėlluese, si kėngė kurbeti. Fjalėt iu dukėn tė njohura, si mall rilindasish. Kurbet... do tė thotė... mall! Kurbet i rėndė, si ai i Greqisė... mall i rėndė!
Iu kujtua psherėtima e Andit! ”Tani do tė jem vetėm”, i kishte thėnė. Edhe kur psherėtinte, dukej aq tėrheqės!
A kishte ndonjė vajzė atje nė Athinė? Po tė kishte, nuk do t’i kishte thėnė”Do vij tė blej bukė nesėr”! Mos kishte ndėrmend, t’i kėrkonte tė bėhej vajza e tij? Por asaj i duheshin edhe katėr vjet qė tė pranonte njė propozim tė tillė!... Sa keq qė ishte katėr vjet mė e vogėl! Nė qoftė se ai i propozonte dhe ajo do t’i thoshte ssigurisht “jo”, ai do kėrkonte tjetėr vajzė. Ajo nuk donte qė ai tė kėrkonte vajzė tjetėr. Nė qoftė se i kėrkonte t’a priste katėr vjet, a do besonin nė pritjen e njėri-tjetrit, nga tė dy anėt e kufirit?
Kur fqinja e saj Bardha, i kishte vėnė kusht tė fejuarit, tė mos flinin bashkė para martesės, ai i skuqur sy e vesh i kishte thėnė: ”Mendon se duhet tė agjėroj deri atėherė”? E kishin prishur agjėrimin, por edhe Bardha nuk e kishte kėrkuar pėrsėri atė.
Historisė i “hodhi njė sy” dhe pas saj u fikėn dritat. Verbazi gjeti qirin dhe shkrepsen. Pėr tė parėn herė nuk i erdhi keq qė ato u fikėn. Tej dritares, pa qė lagjja nė veri tė tyre, ende kishte. Do t’u vinte radha edhe atyre tė zhyteshin nė errėsirė. Vėrtet, si ta ndillte me mendimet e saj, i gjithė qyteti u pllakos nė errėsirė, llucė, mėrzi dhe ... kurbet!
Elona, eja tė hamė darkė! S’tė kam parė tė hash sot, i thirri e ėma qė nga kuzhina.
Nuk e pyeti tė ėmėn si gjithmonė, pėr llojin e gatimit. Nuk kishte oreks.
Ha, gati e urdhėroi i ati duke i zgjatur njė fetė bukė.
Nuk dua, e shtyu ajo me dorė dhe rrufiti gjellėn akoma tė ngrohtė.
Nesėr tė mos mbejmė bukė, i tha Zerina tė shoqit. Ka tepruar boll.
Elona mori njė fetė. Pas pak kėrkoi njė tjetėr.
I ati ia zgjati me kėnaqėsinė e prindėrit, kur sheh qė fėmijės hamės keq i kthehet oreksi.
Merr edhe ti njė, gati e kėrcėnoi ajo vėllanė mė tė vogėl.
Merr pėr vete, iu kthye ai me inat.
Po nuk u shėndoshe pėr njė javė, nuk tė marr nė ditėlindjen e Elsės! Nuk kam ku shkoi me njė ngodhalaq si ti.
Ngordhalaqe je vetė, kėmbėnguli i vogli, pėr t’iu pėrgjigjur me tė njėjtat armė, siē bėjnė tė gjithė tė vegjėlit.
Vetė hėngri me siklet tė madh edhe dy copa tė tjera. Prindėrve u erdhi ēehrja nė vend.
Duhet tė blejmė bukė nesėr, tha Zerina. -Po mbaron.
Aty nga mezi i natės u lidh korenti. Llamba qė nė ēastin e shkėputjes kishte qenė e ndezur, ndriēoi. Pėrgjumėsh, Elona nuk vendoste tė ngrihej e t’a fikte, qė tė mos shqetėsohej prej saj, apo kjo ngritje do tė ishte gjithashtu shkak prishjeje gjumi. Nė tė dy raste nuk mund tė flinte e qetė.
Nuk u ēua. Mbase pėr pak minuta do tė mėsohej me dritėn dhe do tė mund tė flinte e qetė. Nuk u mėsua. U ngrit dhe e fiku. U rrotullua disa herė nė krevat. Kur mendoi se gjumi po i afrohej pėrsėri, thellė, nė errėsirėn e jashtme, dėgjoi zėrin e njė kėndezi. Duhej tė ishte tepėr larg, pasi ajo me zor e dėgjonte. Por edhe me atė zė tė paktė, qė i arrinte nė veshė edhe kur kėto u pėrpoq t’i mbyllte me jastėkė, gjumi nuk e zinte. Sapo niste intervali i “kikirikut”tė radhės, truri i saj gatitej tė dėgjonte piskamėn e radhės sė kėndesit. Madje zėri tij sa vente e bėhej mė kėmbėngulės pėr t’u prishur gjumin qėnieve tė gjalla. ”Patriark i pandreqshėm”, e shau ajo.
Kryeqytet me gjela, pa dritė!... Me kurbet!
E vendosi kokėn pėrsėri mbi jastėk. Duart i futi nėn tė dhe padashje e shtrėngoi fort. ”Andi”, foli me vete. E pėrsėriti disa herė emrin e tij. Pėrsėri iu shtrėngua jastėkut. Atė mbasdite do shkonte tė blinte bukė. Kurrė njė gjė, qė kishte qenė kaq rutinė, nuk kishte marrė atė rėndėsi, qė po merrte tani.
Po Andi flinte? A e kishte dėgjuar edhe ai kėngėn e kėndesit? Oh, ē’pėrēartje! Natė e trazuar! Andi ishte vetėm njė i njohur!
Nė tė aguar e zuri gjumi!



Ardianin e zgjoi tringėllima e ziles. Ishte e diel e do tė donte tė flinte akoma, meqenėse nuk punonte atė ditė, por instiktivisht, e kishte kurdisur atė nė mbrėmje. Rrallė herė kishte qėlluar t’a merrnin nė punė tė dielave, kur kishte dalė nė sheshin e Omonias. Njė ditė pėr pak e kishte kapur policia. Nuk doli mė. Vėshtroi ngeshėm dhomėn e vogėl tė garsonierit, ku banonte, nė katin e shtatė te njė pallati, ku gjatė gjithė ditės nuk pushonin zhurmat e makinave. Lagėshtia qė kapte gjysmėn e tavanit dhe gjysmėn e murit pėrballė krevatit ku flinte, kishte krijuar figurėn e njė gjigandi tė mykėt e tė sterrosur. Meqenėse mbi banesėn e tij ndodhej tarraca dhe apartamenti kishte njėqind vrima tė pazėna, lagėshtia depėrtonte lirshėm, duke krijuar atė ”objekt arti”, qė si dordolec, me njė sy nė mes si ciklopi, shihte kanatet e dritares, qė i rrinin tė hapura midis kėmbėve. Vetėm mbi to nuk kishte mundur tė shtrinte pushtetin e tij, ”gjiganti i Rodit”, siē e kishte emėrtuar Ardiani. V!
etėm njė lyerje ose njė dorė gruaje, gjatė pastrimit me klor, mund ta zhdukte atė pėrbindėsh. Me hallin qė e kishte zėnė me tė nipin, nuk ia kishte ngenė lyerjes. Sa pėr grua as qė mund tė bėhej fjalė, jo mė pėr ta paguar, por. . as. . si grua, aty nuk kishte shkelur askush.
Zbriti pėr tė blerė cigare. Sapo hapi derėn e ashensorit u pėrball mė njė fqinje tė moshuar, qė me ardhjen e tij nė kėtė pallat, i kishte falur njė dollap tė vjetėr, tė papėrdorshėm mė pėr tė. I kishte hyrė nė punė.
Si je djali im, e pyeti me njė zė midis ngrohtėsisė dhe llogarisė kėrkuese pėr “humbjen” e tij, meqenėse ajo, si ish emigrante me tė shoqin nė Gjermani, e dini mirė ēdo tė thoshte emigracion, andaj u afronin ndihmė ēdo njeriu tė tillė, sigurisht kur ai kishte sjellje tė mira!
Zonja, e veshur shik dhe me sjellje aristokrateje tė sforcuara, ishte si shumica e grekeve, qė tė llastonin me dhjetra fjalėza pėrkėdhelėse, ku mė i pėrdorshėm nga tė tėrė ishte pėremri “im”! Iu kujtua rrėfimi i njė shoku tė punės, Thomait, i cili, i sapo ardhur nė Greqi, me njė fjalor tepėr tė varfėr, kishte punuar nė lyerjen e njė shtėpie. Pazari ishte bėrė, sigurisht me pagesėn qė merrnin shqiptarėt. Gjatė gjithė kohės e zonja e shtėpisė, tej mase e sjellshme, kishte komunikuar tepėr ngrohtė dhe vazhdimisht pėrsėriste ”The’ mu”, varianti i shkurtuar nė greqisht i “Theo mu”, qė do tė thoshte “Zoti im”! I ziu Thoma tek shihte atė grua shpirt njeriu, kujtonte se i drejtohej atij “Thomai im”! Kėshtu i kishte ndodhur t’i drejtoheshin edhe nė njė tjetėr ambient me grekė. Gati i mallėngjyer, kishte folur me vete: kaq shumė mė duan mua kėta! Nė fund tė punės, zonja i kishte kėrkuar t’i kryente dy meremetime tė “vogla”nė banjo, qė i kishin ngrėnė katėr orė tė mira. Puna shtesė ish!
te llogaritur nė pagesėn fillestare. Mė vonė, kur kishte mėsuar kuptimin e vėrtetė tė atyre fjalėve, ishte ndier aq keq, siē mund tė ndjehen njerėzit, kur mėsojnė se nė pėrqeshjen nga tė tjerėt kishin ndikuar edhe ata vetė, madje me zell! Qė atė ditė, nė shpirtin e tij ishte ngjallur pasioni ndėshkues i “Monte Kristos”. Ėndėrra qė ushqente ishte zhvillimi i vrullshėm i ekonomisė shqiptare edhe kthimi i gjithė emigrantėve nė atdhe. Kėtu, kusht ishte qė asnjė kėmbė shqiptari tė mos mbetej nė Greqi. Lulėzimi i befasishėm i Shqipėrisė, duke e tejkaluar ndjeshėm atė grek, do t’i kthente gjėrat nga e kundėrta. Grekėt do emigronin nė vendin qė e kishin sharė e pėrbuzur aq shumė padrejtėsisht dhe ai tė realizonte dėshirėn e tij tė madhe: tė bėhej brigadier i tyre!
Zoti na ndihmoftė tė gjithėve, i tha zonja qė bisedonte me Ardianin nė prag tė ashensorit dhe vėshtroi tavanin, nga ku Ai, e shihte dhe e dėgjonte edhe pėrtej shtatė kateve.
Sikur kjo grua e mirė ta ndihmonte me para hua, nė qofte se mėsonte pėr tė nipin! Ai do punonte si qeni, derisa t’ia shlyente. Nuk do t’a lyente dhe as do t’a lante “gjigandin e Rodit”. Le qė, ai i duhej edhe pėr shoqėri!
Nė portėn e pallatit hyri njė grua dhe biseduesja e Ardianit i kėrkoi kėtij tė falur. Tjetra erdhi e qėndroi midis tė dyve, duke u interesuar tė mėsojė pėr identitetin e djalit, qė siē duket e mori pėr ndonjė tė afėrm ose mik tė familjes sė tė njohurės.
Njė i njohuri i im, i tha ajo me tonin e atyre, qė pėrpiqen tė justifikojnė lidhjen dashurore me miqėsinė familjare!
Nuk kishte pėr ta ndihmuar! Shuma qė ishte detyruar tė mblidhte pėr operimin e tė nipit, i dukej si njė bunker i pashkatėrrueshėm. Por, ai kishte dhėnė besėn se do ta shpėtonte! Fjalė greke kishin udhėtuar kudo nė botė qė nga ndriēimi i antikitetit tė tij. Nė Shqipėrinė e tij, sidomos nė jug tė vendit, ato mund t’i gjeje me bollėk. Nė tė kundėrtėn, nė vendin fqinjė, kishte arrirė ajo dyrrokėshja shqiptare, ”besa”, tė cilin ai nuk do t’a shkelte kurrė! Kurrė! ”Kur, bir”?! Kėto dy ndajfolje kohore i vėrtiteshin si satelitė nė kafkėn e trazuar. Ē’ngjashmėri tė hatashme kishte njėra me tjetrėn. E buta ndajfolje ”kur”, gėlltiste nė gojėn e zbrazur tė “u-sė”, pritje e derte. Tjetra, e serta, si dyer kėshtjellash, qė pėrforcojnė mbylljen e tyre me lloze tė rėndė, i kishte shtuar tė parės atė “r-nė” izoluese.
Madje, ēuditėrisht, edhe nė greqisht, populli tjetėr i vjetėr, kishte zgjedhur, pothuaj tė njėjtėn mėnyrė pėr ndėrtimin e tyre. ”Pote”, pyesnin ata duke e mėshuar theksin tek “o-ja” rrumbullake, rrugė lėshuese.
“Pote”, pėrgjigjej tjetra duke bėrtitur te “e-ja”e sertė. Dhe besa e pabesia, bėnin ecejake tė mundimshme e tė vuajtshme shekujve!
Mirėmėngjes Ardi, dėgjoi t’a pėrshėndesnin.
Ē’kemi Gimo, Kosta, si dreqin tė tė thėrras? ia ktheu ai njė patrioti, banues nė tė njėjtėn zonė.
Gimi, Gimi, ulėriu tjetri qė pėrtej trotuarit. ”Kostėn”e kam pėr grekėrit. Kėshtu i do mushka drutė!
Ndezi cigaren e parė tė paketės sė sapo blerė. Lėshoi njė lak tymi mbi kokė. ”Varmė, mbytmė, tė shpėtoj nga kjo botė”, i tha megjithėse e dinte se edhe nė varr nuk do t’a linin tė qetė! Si Kostandini i legjendės!




Elona dhe Andi blenė bukė pothuaj nė tė njėjtėn kohė. Ai, siē dukej vinte nga shtėpia, sepse flokėt i kishte tė porsa krehura. e me vizė anash. Asaj nuk i pėlqenin djemtė qė i ndanin flokėt me vizė nė mes. I dukeshin mė pak burra e seriozė. I duheshin edhe katėr vjet pėr tė menduar pėr djemtė seriozė me flokė tė krehura anash. Pėr pak ditė Andi do lagohej dhe pas katėr vjetėsh ata do t’a harronin se ... kishin kaluar katėr vjet.
Pėr njė ēast heshtėn, siē heshtin tė dashuruarit, qė nuk ia kanė pohuar me fjalė atė njėri-tjetrit dhe kujdesen pėr ta ē’kyēur me shprehje sa mė tė zgjedhura, pėr t’i paraprirė gjoja keqkuptimeve, tė cilat mund tė ēojnė nė kundėrshtime tė pakėndshme, qė do t’i kthenin nė pėrpjekjet fillestare.
Elona, i foli Andi duke i qėndruar pėrballė.
Po, iu drodh zemra asaj.
E di qė mė pėlqen?
Kėto nuk iu dukėn fjalė shumė tė zgjedhura, megjithė atė, tingėllonin bukur.
Po, i tha ajo, me zė tepėr tė ulėt. -Si njeri!- s’diti ē’tė thoshte.
Si qytetare, ironizoi ai si kodosh.
Ajo u gajas dhe kėputi njė kore buke. Pėrtypja e saj, sikur i jepte mė shumė lirshmėri.
Papritur ai i mbylli sytė.
Pse i mbyll?-u ēudit ajo.
Qė tė ruaj pamjen tėnde nė bebėzat e syve tė mi.
Ajo qeshi pėrsėri me zė. Veēse t’i hapte, pa do tė dėshironte qė ai ta prekte. Ishte aq i pafrikshėm.
Hapi!- e urdhėroi guximshėm.
Pse, qė tė mė ikėsh?
Nuk iki!
Do ta ruaj pėr nė Greqi!-dhe filloi tė ēapitej nė muzgun e saporėnė, si i verbėr. Elona, as nuk kujtohej, qė dritat po vononin tė ndizeshin.
Ku shkon?-dhe e ndoqi pas.
Ai ia gjeti dorėn dhe nė kundėrshtim me rolin e tė verbėrit, qė mbahet pas udhėrrėfyesit, e udhėhoqi atė pėrmes njė togu llaēi e tullash, tė njė pallati qė ndėrtohej aty pranė. U futėn nėn strehėn e tij, ku gjithandej ndihej era e gėlqeres.
Me gishtin e madh filloi tė kėrkoi shqisat nė fytyrėn e vajzės.
Ē’bėn? -u pėrkėdhel ajo e fėrgėlluar nga ajo prekje e ėmbėl.
Punėn e qorrit, -i tha ai.
Asaj iu shkundėn supet nga tė qeshurit dhe gishti i tė verbėrit, si tė mos e pėrballonte dot atė “tronditje”, rrėshqiti poshtė nėn mjekėr, e mė poshtė akoma, nė vizėn ndarėse tė atyre dy ”kodrave” tė bukura, qė para pak vitesh kishin mbirė nga trazimet vullkanike tė moshės.
Ia kapi gishtin, por nuk ia hoqi. Mbase nuk deshi, ose do tė donte t’i tregonte veprimin e “dėnueshėm”, kur ai tė hapte sytė.
Mė fal, i tha kot. -Ėshtė errėsirė.
Ajo deshi t’ia shikonte sytė, por terri nuk e lejonte mirė.
Andi e liroi ngadalė gishtin nga dora e saj dhe ia shtroi flokėt pas veshėve. Ajo nuk ia kapi duart. Ai s’ishte mė “qorr”! Ia gjeti gojėn pa vėshtirėsi dhe e puthi gjatė, aq gjatė, sikur mund tė pendohej mė pas e t’i kėrkonte tė falur. U shkėputėn kur ndjenin nevojė tė frymėmerrnin.
Natėn, i tha ajo duke u pėrpjekur tė gjente rrugėn mė pak tė ndotur.
Do blejmė pėrsėri bukė nesėr, tha tjetri
E ėma u ēudit kur pa atė bukė, sikur t’a kishin kafshuar qentė.



Nė stacionin e autobusit, tė quajtur”E shtrenjta Parashqevi”, emėr i marrė nga kisha qė ndodhej pranė tij, Ardiani, iu bashkua pritėsve tė tjerė. Ky stacion ishte fillimi dhe fundi i internarit qė pėrshkonte ky urban me numėr 421, prandaj lehtėsia qė sillte boshatisja e tij nga pasagjerėt, duke mundėsuar pritėsit pėr tė zėnė vendet, vėshtirėsohej nga i njėjti fakt, sepse, duke qenė stacioni i parė, grumbullonte tepėr njerėz, pėlqimi i tė cilėve pėr tė udhėtuar tė ulur, ishte mė se llogjik. Sapo autobusi shfaqej nė kthesėn qė do t’a sillte pranė stacionit, njerėzit mundoheshin tė llogarisnin venqėndrimin e tij, pėr t’iu sulur derės si njė vėrshim i fortė uji.
Ardiani arriti tė zėrė njė karrige, ndėrsa shtyhej pas. Nė krah tė tij u ul nxitimthi njė grua e moshuar dhe nė ndenjėset pėrballė, njė zezak dhe njė vajzė e re me kufjet e kasetofonit nė vesh, e cila, tundte lehtė kokėn sipas ritmit tė muzikės qė dėgjonte, e shkėputur mendėrisht nga ambienti.
Plaka nė krah tė Adrianit, duke e marrė kėtė tė fundit pėr grek, filloi t’i ankohej pėr tė huajt qė kishin ndotur Greqinė, pėr prapėsitė dhe krimet e tė ligjve shqiptarė dhe pėr tė zinjtė, qė vėrtiteshin si morra rrugėve. Qė Ardiani ishte apo nuk ishte shqiptar, aty askush nuk e dinte. Por, zezaku bėnte “bam” dhe plaka, sikur ai tė ishte tuaf, shurdh, apo pa pikė njohurie nė gjuhėn greke, ia pėrplaste ato fjalė nė fytyrė, pa u munduar tė fshihte aspak indinjatėn, pėr tė gjithė tė huajt nė vendin e saj. Mbase zezaku nuk kuptonte hiē greqisht, por me tonin qė fliste tjetra, duhej t’a kishte kapur keqėdashjen e saj. Nė fytyrėn e tij, ku efektet emocionale nuk ndikonin fare nė ndryshimin e ngjyrės sė lėkurės, nuk lėvizi asgjė. Rrebeshi i fjalėve tė sė moshuarės, pėrplasej nė trupin e tij tė gjatė, si njė shi i imėt, pa rrezikuar gėrryerjen mė tė vogėl.
Ardiani iu shmang bisedimit me plakėn. Ajo shpresoi se do tė gjente dėgjues tek vajza dhe iu drejtua duke komentuar ato qė kishte thėnė mė parė. E reja hoqi kufjet dhe me njė shprehje gati naive, siē e kanė rėndom njerėzit kur gjenden nė njė mjedis tė pa ambjentuar, priti me shqetėsim tė mėsonte ē’ndodhte.
Ēfarė, pyeti gati e indinjuar plakėn, qė po e shkėpuste nga bota e saj, pėr hiē gjė. I “dyllosi”veshėt pėrsėri me kufjet e , pėr t’u larguar mė shumė nga vendi ku ndodhej, vėshtroi jashtė xhamave, ku ritmi i muzikės i pėrkonte me parakalimin e objekteve gjatė rrugės.
Autobusi ndaloi. Njė murmurimė e lehtė u dėgjua diku, pėr tė porsahipurit. Kontrolli! Dy mesoburra me ēanta lėkure, pasi bllokuan aparatin e shenjėzimit te biletave, iu drejtuan udhėtarėve:
Biletat!
Adriani nxorri tė tijėn. Edhe plaka. Vajza vazhdonte tė sajėn. Ai i tundi biletėn para syve dhe ajo si pacienti tek okulisti, ndoqi lėvizjen e saj. Kuptoi. Rrėmoi nė ēantėn midis kasetofonit dhe lapsave e ēikėrrimave tė tualetit dhe nxori biletėn. Zezaku nuk lėvizi, mendoi t’ia tundte edhe atij, por ngurtėsia e tij e stepi. Plaka qeshi tinzarisht Sė shpejti mendonte, atė do ta zbisnin. Befas, shurdhi, tuafi apo mosditėsi i greqishtes, ia rrėmbe biletėn dhe e... . hėngri, si agjentėt e fshehtė, tė pėrgatitur me tė tilla veprime. Pas kėsaj, pėrsėri u shurdhua, apo u budallalleps. Nxorri nga xhepi i xhaketės biletėn e tij. Dy kontrolluesit mbėrritėn.
M’a hėngri zezaku, thėrriste ajo.
Tė ēuditur dhe mosbesues burrat panė nga zezaku, i cili... . shurdh, dru!
Ardiani dhe vajza ngritėn supet.
E morėn tė vjetrėn pėr tė ēmendur ose gėnjėshtare. Pėr hir tė moshės nuk e dėnuan mė gjobė, por e zbritėn nė stacionin mė tė afėrt
Ardiani qeshte! Pėr herė tė parė qeshi edhe zezaku.
Zbriti. Shtėpia ku do tė lyente kangjellat ndodhej tri rrugica mė tutje. Me pak vėshtirėsi arriti t’a gjente. Rrugėt e Athinės janė shumė tė ngjashme me njėra-tjetrėn. Mėnyra pothuajse e njėjtė e ndėrtimit tė banesave dhe bardhėsia e tyre e rrisin mundėsinė e ngatėrresave.
Tė zotėrit e shtėpisė, ishin njė ēift rreth tė pesėdhjetave. E pėrshėndetėn me mirėsjellje e i ofruan kafe e ē’tė donte. ”Qofshin kaq tė mirė edhe nė pagesė”, uroi ai.
Ėshtė mirė t’a fillosh punėn nė pjesėn perėndimore tė ballkonit, i tha i zoti i shtėpisė, Andrea. - Nė anėn e kundėrt tė tij bie dielli dhe do tė lodhesh shpejt.
E drejtė, pohoi Ardiani.
Andrea e udhėhoqi nė anėn tjetėr tė tij dhe djali vuri re madhėsinė e konsiderueshme tė ballkonit. ”Sa mė shumė punė, aq mė shumė para”, mendoi. Pas njė ore punė, e shoqja nuk vonoi t’i sillte mbi njė tabaka kafenė dhe disa biskota. Tek punonte, ndjeu pas shpine ēuēuritjen e ēiftit. Siē duket do tė donin t’a pyesnin pėr ēmimin. Me mos caktimin e ēmimit qė nė fillim mund tė dilje i humbur ose i fituar, si shprehja: ”I fundit ose qesh, ose qan”! Nė qoftė se do kishte siguri, se ēiftin do t’i kishte klientė tė pėrhershėm, mund t’u kėrkonte pak. Nė tė kundėrt, mė mirė t’i zinte dora ca para. I duheshin para pėr operimin e tė nipit.
Mė fal, i tha gruaja pak e drojtur. -Desha tė tė pyes pėr diēka.
Po, i tha Ardiani.
A ka mashurka nė Shqipėri?
Kaq kureshti shprehėn sytė e saj, a thua se Shqipėria ndodhej katėr vjet dritė larg Greqisė.
Ēfarė, nxorri sytė ai.
Mashurka, pėrsėriti ajo dhe pa pritur pėrgjigjen e tij shpejtoi nė kuthinė, pėr tė marrė njė bishtajė, pėr tia treguar si kampion. -I njeh?
Si nuk i njoh?! Si nuk ka?!, - ia ktheu pėrgjigjen tjetri po aq i ēuditur pėr njė pyetje tė tillė.
Paska! – i tha gruaja tė shoqit, qė diē bėnte nė njėrėn nga dhomat.
Po bamje, guxoi tė pyesė pėrsėri.
Edhe bamje!
Edhe bamje, ia pėrcolli tė shoqit.
Tė gjitha bimėt qė rriten tek ne, gjenden edhe tek ju?
Tė gjitha!
Tė gjitha... .!
Nuk e kishte pritur kurrė, qė zarzavatet tė luanin aq rol nė afrimin e dy vendeve fqinjė.
“I riu nuk do t’i bėjė naze gatimit tė mashurkave”, mendoi zonja.
Kur dielli dėrgoi rrezet e para nė pjesėn perėndimore tė ballkonit, gruaja lajmėroi pėr drekėn.
Nė murin e sallonit, tek njė fotografi e varur nė tė, pa njė djalė tė ri, me njė llojė cilindri nė kokė dhe uniformė, me sa dukej shkollore. Nė tė djathtė e nė tė majtė e rrethonin njė sėrė njerėzish, qė nga afėrsia sė i rrinin, kush t’i shtrėngonte dorėn a t’i hidhnin krahun supit, duhej tė ishin tė afėrmit. Njė tė tillė fotografi, ku tė njėjtėt pjesėmarrės kishin ndryshuar veē vendin e pa edhe nė kuzhinė, ndėrsa tregonin.
Ėshtė djali, pyeti ēiftin.
Jo, u pėrgjigjėn njėherėsh ata.
Ėshtė nipi im, tha ajo pa e fshehur kėnaqėsinė. -Kemi dalė ditėn e mbarimit tė universitetit tė tij nė Angli.
Mbaroi shkėlqyeshėm, shtoi i shoqi.
Siē dukej, djali duhej tė ishte krenaria e fisit.
A ka bamje nė Angli, iu tek tė pyeste kot Ardiani.
Si nuk ka, u pėrgjigjėn ata pak tė ēuditur.
Edhe domate besoj!
Edhe domate!
Izolimi i socializmit shqiptar, i paska futur nė dyshime edhe fqinjėt pėr ekzistencėn e njė klime mesdhetare tė Shqipėrisė!


Tė nesėrmen Elsa nuk erdhi. As tė pasnesėrmen. Ditėn e tretė tė mungesės saj, mėsuesit, gjatė apelit, kthenin kokėn tė shihnin Elonėn. Ajo pėrgjigjej me ngritja supesh.
Nė mbarim tė mėsimit shkoi nė shtėpinė e saj. I doli e ėma e shoqes.
Iku! - i tha me njė shprehje nė fytyrė, ku pėrziheshin dhimbshėm dhimbja, dėshpėrimi dhe akuza ndaj botės sė tėrė pėr atė ikje.
Kaq shpejt? i kishte thėnė Elona, por ajo kishte pėrsėritur tė njėjtat fjalė, qė nuk pranonin asnjė shpjegim, s i tė mbartni dertin mė tė madh tė globit.
Iku, -dhe kishte vėshtruar larg, nė drejtim tė detit, atje ku putheshin dy pikat kaltėroshe, tė tij dhe ajo qiellore.
Elona pėrshėndeti me disa fjalė, qė nė ēast i harroi se ē’ishin dhe zbriti shkallėve.
Murit pėrgjatė tyre u mungoni tullat. ”Njė ditė do tė zbresim me litar”, i kishte thėnė Elona!
Atje ku do kishte mbėrritur, nuk do t’i mungonin mė tė tilla gjėra. Fillimisht do t’i mungonin tė afėrmit, shoqet e shokėt dhe mbi tė tėra, ajo, Elona. Me kalimin e viteve ato do tė davariteshin dhe shumė prej tyre do mbeteshin ca “thelbe”, tė cilat mund t’i shėrbenin si publicitet, pėr tė krahasuar jetėn e kėtueshme me atė tė atjeshme.
Nuk e duroi dot mendimin se mund tė zėvendėsohej me ndonjė tjetėr shoqe!


Elona! - dėgjoi t’i thėrrasin.
Ishte Andi! Sa mirė! Gjeti dikė me tė cilin mund t’a zėvendėsonte boshllėkun. Madje ai ishte mė i pėrshtatėshmi pėr t’a ngushėlluar sado pak.
Ē’ke kėshtu? Apo ėshtė herėt pėr tė blerė bukė?
Jo! Elsa iku! Bashkė me alarmi u ndje edhe njė lloj shpjegimi pėr atė qė ndodhi, tė cilėn ajo po ia kėrkonte atij, as vetė nuk e dinte pse!
Ku? - pyeti ai.
Nė Itali!
Paska shpėtuar, u mundua t’a qetėsonte ai. Nuk e qetėsoi. E pa trembshėm. Ai nuk kishte dashur t’a trembte.
Elsa shkoi pėr mė mirė. Mund tė mbaroi studimet atje dhe tė ecė para. Jashtė ka mė shumė hapėsirė.
Ai i pėrkėdheli ėmbėl supin. Pastaj, si padashur, gishtat ia kaloi rreth qafės. Ajo tundi kokėn, si pėr t’ia shkundur ato. Tundja s’ishte e egėr. Madje me shfaqjen e asaj qafe tė gjatė, si mjelmė, sikur e nxitėn djalin tė luante akoma. Ia largoi flokėt pas shpinės, pa ia prekur qafėn. E pa ngultas.
Ti mendon pėr tė ardhmen, e pyeti ngadalė.
Sigurisht, i qeshi ajo.
Ku? Kėtu?, qesėndisi ai.
Pse atje? u tremb ajo.
Andi e njohu atė frikė, qė shkaktohej jo vetėm nga e panjohura, por nga gricja e njė dėshire tė fshehtė, qė e ka dikush brenda, pa e patur tė qartė dhe kur befas ajo i bėhet e kapshme.
Gishtin tregues, ajo e kishte drejtuar nga perėndimi, drejt detit, atje ku kishte vėshtruar edhe e ėma e Elsės.
Jo!Atje! ia drejtoi Andi krahun drejt juglindjes.
Po, unė jam e vogėl! - gati sa nuk thirri ajo.
Tjetri, pėr pak dalldisi. E vetmja pėrgjigje qė nuk e kishte pritur, ishte kjo.
Kur mendon tė rritesh, pyeti mes pėrpjekjes pėr tė mbajtur tė qeshurat.
Pas katėr vjetėsh, iu pėrgjigj ajo seriozisht.
Qeshi! Qeshi fort!
Pas katėr vjetėsh, katėr muajsh e katėr ditėsh, foli me zė teatral. - E pse pikėrisht pas katėr vjetėsh?
Prindėrit thonė se atėherė ”dal nė jetė”! Atėherė duhet tė mendoj edhe pėr gjėra serioze, siē janė... . martesa. .!
Tani s’mendon pėr to?
Mendoj, por jo pėr t’i realizuar tani. Andi i ishte afruar tepėr pranė dhe ajo ndjeu frymėmarrjen e tij nė pjesėn e zbuluar tė qafės. Njė ndjenjė e ėmbėl midis gudulisjes dhe gjumit ia rrėnqethi trupin. Ai i shtypi majėn e mjekrės me tolerancėn e mashkullit, qė nuk imponohet pa e bindur tė dashurėn. Atė ēast ndjeu dėshirėn qė tė pėrfshihej nė gjoksin e tij, e tė gudulisej kudo nga ajo frymėmarrje, deri nė zalli, pa menduar hiē pėr katėr vitet.
Ika, -i tha ai.
“Pėrsėri ikja”, pėrsėriti. Pas disa ditėsh edhe ai do tė ikte, ”atje”, ku i kishte drejtuar krahun. Do mendonte pėr tė, pėr disa kohė dhe natyrshėm do t’a zėvendėsonte me dikė tjetėr.
Ajo nuk donte tė zėvendėsohej nga askush! As nuk donte t’a zėvendėsonte me dikė. ”Elsa shpėtoi”, mendoi.




U vonove, -i tha e ėma.
Isha tek Elsa, -i tha ajo.
Si ishte?
Nuk ishte!
Ku ėshtė?
Nė Itali!
E ėma shtangu, por ajo nuk donte tė shpjegonte asgjė. U sul nė dhomėn e gjumit dhe iu ngjesh jastėkut. Herė i fliste sikur tė ishte shoqja, herė i pėrkėdhelej si tė ishte Andi.
Donte tė flinte. Ndjehej aq e kėputur. Nuk e kuptoi pėr sa orė qėndroi ashtu, midis asaj gjendjeje gjumėndjellėse dhe mosfjetjeje, kur hyri e ėma dhe i tha, kur tė donte, tė shkonte tė merrte bukėn.
Bukė? -pyeti ajo me ēudinė e njė veprimi qė kishte kohė pa kryer.
Pse iku Elsa, -e pyeti e ėma.
Pėr tė shpėtuar, -i tha ajo, sikur e ikura tė ishte larguar nga njė mbrėmje jo e kėndshme. U kthye me fytyrė nga muri dhe vėrtet e zuri gjumi.
Nė mėngjes u ngrit nė orėn e zakonshme. Nuk ishte zgjuar natėn, megjithė orėt e gjata tė tij.
I ke bėrė mėsimet?-e pyeti e ėma.
Ėhė! -gėnjeu ajo.
Tė nesėrmen mori katėr nė “elektronikė”. Mėsuesi i gjeografisė ia fali mospėrgatitjen. Gjatė apelit ata vėshtruan pėrsėri nė bankėn bosh tė Elsės, e pastaj nė atė tė Elonės.
Nė dy orėt e para tė mėsimit, ajo u pėrgjigj:
Ka ikur nė Itali!-me njė emocion tė lehtė, qė i shtohej nga reagimi i mėsuesve dhe shokėve.
Nė dy orėt e mėpasme tha:
Nė Itali!
Dy orėt e fundit, fare shkurt dhe pak nervoze:
Itali!
Njė aeroplan letre ishte endur aty nga ora e tretė e mėsimit, mbi kokat e nxėnėsve. Nuk deshi tė mėsonte se kush dhe pėr kė e kishte nisur.
Besim ”llapushi” dukej krejt indiferent. Tanimė qė Elsa kishte ikur, as i shkonte ndėrmend tė “niste” aeroplanė letreje.
Me ē’kishte ikur Elsa, me traget apo aeroplan? Si do t’a zgjidhte ekuacionin e jetės sė panjohur, atje ku do tė zbriste?! E zuri malli. Sytė iu njomėn.
Dhe ai mėsuesi i fizikės ia kishte vėnė menjėherė katrėn. Se si e kishte shqiptuar “ka-tėr”, duke i shkėrmoqur me kėnaqėsi rrokjet, siē pėrtypim ngadalė diēka pėr t’a ruajtur sa mė gjatė shijen e saj nė gojė. E nervozonte edhe ajo ecja e tij me fund thembrash tė veshura me pafka metalike. ”Katėr, shtatė, pesė”, kėrcisnin ato bashkė me dhėmbėt e tij. Ēuditėrisht, pėr herė tė parė nuk ishte ndier aq keq qė kishte marrė atė notė. Pėr tė mos ia bėrė qejfin, atij rrokexhiut, qė bashkė me katrėn, ia kishte ngulur me qesėndi ato sy tė ftohtė, nuk e kishte prishur fare terezinė. Kishte marrė pamjen e njė vajze ēapkėne dhe duke e parė krejt e qetė mėsuesin, i dha tė kuptonte se nuk ishte befasuar aspak. E ndjeu veten fituese, sepse pas pak, ai ndali pranė bankės sė saj dhe me qėndrimin midis njė zotėri dhe kodoshi e kishte pyetur:
Ti, dėshiron tė vazhdosh studimet?
Ndryshe, kjo do tė thoshte. ”Do pėrpiqesh tė korrigjohesh, apo tė ta heq “vizėn”?
Tė shohim, - i kishte thėnė ajo, si tė ishte fjala pėr diēka jo tė rėndėsishme.
Mė pas ai kishte pėrsėritur disa shprehje, qė i kishte dėgjuar nga mėsuesit qė fėmijė, si: ”kur ngrohet koha, ē’orientohen trutė”, ”me lulėzimin e luleve, lulėzojnė edhe ca gjėra tė tjera”, e broēkulla tė tjera si kėto.
A s’mė lė tė qetė, kishte thėnė ajo me vete. Ko ka mė lule kėtu! Zor se gjen edhe gjethe!
Nga klasa kishte marrė plot vėshtrime, sa befasuese, aq edhe simpatituese. E ndiente veten heroinė! Ndjehej mirė.
E kishte marrė malli aq shumė pėr Elsėn! Ndoshta me sjelljen e asaj dite, kishte dashur tė ē’mallej me tė.
E pėrshėndeti Lefteri, njė rryp i lagjes, emigrant nė Francė. Sa herė kthehej nė vendlindje, bėnte krahasime tė kėtushme me tė atjeshme, me tė tillė pasion, a tha se e kishte ndėrtuar ai “Ejfelin”!
E shau edhe atė! Nuk e qortonte aspak veten pėr ndryshimin qė kishte pėsuar atė ditė. Pėrkundrazi, i pėlqente.
Ja, tė shikonin Lefterin! Si besohej qė e kishte qortuar ndonjėherė veten nė jetėn e tij! Jeta i shkonte “vaj”!
Ndėrsa ajo pėrtypej me katėr vitet e mbarimit tė shkollės. Pėrse tė vetėqortohej? Pėr shkollėn, pėr ndonjė llapush, apo pėr atė, ”fizikėn”! Donte tė dilte nga ky lėmsh ku ishte kapėrthyer. E vetmja gjė, ishte ta kapte atė qė i shkaktonte trazimin, frikėn, si Elsa! Ikja! Andi! Me Andin! Pa numėrin katėr! Katėr vjet! ”Ka-tėr” nė fizikė.



Porsa kishte takuar tė nipin, Ardiani kishte marrė porositė e para. Dy lloje ēokollatash, qė ai i kishte parė gjatė rrugės ku kishte ndaluar autobusi dhe njė biēikletė. Kėrkesėn e parė ia kishte plotėsuar, tė dytėn e kishte lėnė pėr ditė mė tė mira.
E ėma, qė shoqėronte tė voglin, shprehu dhimbjen kur pa atė hyrje aq tė vogėl dhe tė mykur ku banonte i biri.
Ardiani u prek, kur vuri tė nipin, qė sa vinte i ngjante mė shumė tė atit, me ata sy tė kaltėr e flokė gėshtenjė. Nga e ėma kishte marrė hundėn e vogėl dhe buzėt e mishta e tė fryra. Kur qeshte ngatėrrohej, herė i dukej se i ngjante me tė vėllanė dhe herė me tė kunatėn. Ajo buzėqeshje e pėrzier ishte si amaneti i ēiftit fatkeq. Sa herė qė ai qeshte, i kujtohej, se vazhdimi i saj varej nga operacioni, nga paratė qė i duhej tė siguronte ai.
Dy ditė, qė ndenjėn aty, para se i vogli tė shtrohej nė spital, e ėma u mundua tė vinte rregull e tė zbardhte ato mure sa tė mundej.
Mbasditen e sė nesėrmes u erdhi pėr vizitė njė kushėrirė nga fisi i tė atit. Sa kohė qė banonte nė Athinė, nuk e kishte takuar kurrė, me pėrjashtim tė nja dy telefonatave, nė ditėt e porsa mbėrritjes nė Greqi. Ajo kishte njė qesk tė mbushur me pije freskuese dhe ėmbėlsira.
E ėma i shpjegoi me pasion Ardianit, se i ati i tė shoqit, do me thėnė gjyshi i tij, kishte qenė kushėri i parė me babanė e vajzės tė kushurirės sė pranishme, qė miratonte me kokė fjalėt e saj. Ndėrsa i ati i Ardianit, binte kushėri i dytė me vetė vajzėn. Ai, Ardiani, duhej tė ishte kushėri i dy e gjysmė me tė. Siē i tha e ėma, me zellin e saj tė vazhdueshėm, diku, nė breznitė e hershme, njė nga vajzat e fisit ishte martuar sapo ishte bėrė zonjushe. Shtatėzania e saj kishte pėrkuar papritur me atė tė sė ėmės, e cila ishte nė prag tė kufijve tė mospjellshmėrisė. Tė dyja, nėnė e bijė kishin lindur djem, tė cilėt nuk e respektonin fare hierarkinė familjare, dajė e nip. Kjo muspėrputhje e moshave kishte bėrė, qė ata, Ardiani dhe vizitorja tė ishin kushėrinjė tė dytė e gjysmė.
Lodheni shumė, moj bijė?-e pyeti e moshuara, duke e ditur se ē’pėrgjigje do tė merrte.
Mos e pyet, -pohoi tjetra. -Lodhja ėshtė njė pjesė e sė keqes, por ajo shoqėrohet me fyerje, nuk durohet.
Pastron shtėpitė?
Po! -tha ajo si me turp dhe ferkoi duart, sikur tė donte t’i ē’rrudhoste nga regjėrja prej detergjentėve kimikė.
E dini ē’mė ndodhi dje nė familjen ku punoja?-dhe qeshi, duke pėrjetuar skenėn komike dhe njėkohėsisht trazuese tė asaj qė do tė tregonte.
Ēifti ku punoj, ka njė djalė shejtan rreth tė nėntave. Disa herė kishte gjetur si lojė pėr t’u argėtuar heqjen nga priza tė fshesės elektrike, duke mė detyruar tė bėja ecejake tė kota nė shtėpi. Ai hiq e unė vėr. Pasi iu mėrzit ky rreng, kėrkoi tjetėr. Dje kishte mbyllur me ēelės nga brenda tė gjitha dhomat. Meqenėse ato kanė tė tėra dalje nė ballkonin e madh, qė i lidh tė gjitha ato, pėr t’i pastruar hyja nga ai. Kur i erdhi radha pastrimit tė dhomės sė gjumit, gati sa s’mė ra tavani. I zoti i shtėpisė ishte nė tė mbathura dhe nga nxitimi qė bėri pėr tė marrė pantallonat nė karrigen pranė, gati sa nuk ra. Unė bėrtita dhe ai nga e bėrtitura ime zgurdulloi sytė.
Pas kėsaj, tė birin e dėnuan me njė muaj “heqje lirie”, pėr tė shkuar nė kėndin sportiv, dhe unė mora vėrejtje me “paralajmėrim”, pėr tė qenė e vėmendėshme dhe tė trokisja, sa herė i shihja dyert tė mbyllura.
Nė tė ikur, kushėrira dy e gjysmė e pėrshėndeti dhe e pėrqafoi me afsh, sikur tė ishim kushėrinjė tė parė tė rritur nė njė oborr. I vogli i zgjati instiktivisht faqen, duke mos i shkėputur sytė nga aeroplani me tė cilėn luante.
Ardian! -paralajmėroi vėmendje zėri i sė ėmės.
Ē’ėshtė? -ia ktheu ai pa shumė vėmendje.
Ajo futi dorėn nė jakėn e fustanit dhe diē trazoi me gishta nė gjoks.
“Mos o zot”, u alarmua ai duke e marrė atė pėr shenjė tė keqe. Prit kur tė thotė se i ka dalė njė puēėr nė tė.
Nuk ishte puēėr. Ishte njė qeskė e vogėl, nė tė cilėn dalloi disa kartėmonedha shqiptare.
Tė lutem, -i tha ajo, duke ia zgjatur, - ktheji nė dhrami! Mblodha sa munda duke shitur dantella e thurur triko me porosi. Puna ka rėnė. Njerėzit blejnė nė tregun e arixhinjve. Janė katėrqindmijė shqiptare, jo edhe pak, apo jo?! -uli zėrin pėrsėri ajo, si nė ēastin kur kishte kėrkuar gjoksin, me frikėn se ndoshta nuk ia kishte vlejtur mundimi pėr mbledhjen e tyre.
Ardiani llogariti me mend kthimin e lekut nė dhrami me kursin aktual tre pikė gjashtė. Duhej tė ishin rreth njėqind e dhjetė mijė dhrahmi.
Janė diēka, -i tha sė ėmės.
Ēfarė?-u shqetėsua pėrsėri ajo.
Bėjnė punė, -e qetėsoi ai.
Pa tė nipin qė nuk shqetėsohej nga asgjė, as edhe nga sėmundja e vet. Ishte mėrzitur sė luajturi me aeroplenin dhe ndiqte njė film nė televizor, duke u pėrpjekur t’a kuptonte nga figurat nė mungesė sė mosditjes sė gjuhės.
Dėgjuan zilen. Ishte zonja Panajotė. Kishte ardhur pėr tė pėrshėndetur nėnėn e Ardianit bashkė me tė voglin. Si gjithnjė e veshur hijshėm, flokėt tė thurur kurorė, sikur sapo tė kishte dalė nga banja. Ai nuk mund t’a pėrfytyronte ndryshe imazhin e saj, as qė flokėt e saj tė shtriheshin edhe kur bėnte banjė.
Ardiani i pėrkthente sė ėmės fjalėt e vizitores.
Keni njė djalė shumė tė mirė. Tė gjithė fqinjėt e duan.
Ai nuk pėrktheu.
Ē’thotė? –i tha e ėma, me njė seriozitet pakėz tė zymtė, duke e marrė mospėrkthimin e tė biritė pėr diēka qė nuk shkonte.
Po mė lavdėron, -i tha ai.
Asaj i ēeli fytyra. Mė pas edhe pa pritur pėrkthimin e tė birit, i miratonte me kokė e buzėqeshje fjalėt e tjetrės.
Ne grekėrit e dimė se ē’ėshtė kurbeti, andaj dhe duam t’i ndihmojmė emigrantėt, sigurisht, kur nuk flasim pėr keqėbėrėsit. Shqiptarėve u dhamė bukė e punė, paēka se njė pjesė e tyre e shkelėn mikpritjen, por unė nuk mund t’i njehsoj kurrė tė tėrė.
Pas pėrkthimit tė tė birit, tjetra u pendua qė i kishte miratuar me aq zell fjalėt e saj.
Edhe ne i kemi ndihmuar grekėrit dhe kemi ditur t’i dallonim gjithnjė mirėnjohėsit nga bukėshkelėsit, - drejtoi ajo shpatullat. - Por nuk e kemi nė traditė t’u kujtojmė bukėn qė iu kemi dhėnė. Shoqja mė e ngushtė e punės sime ishte dropullite, do me thėnė greke, -pėrfundoi ajo duke shtrėnguar nofullat, si pėr t’i dhėnė tjetrės tė kuptonte, se kėto qė thoshte “nuk i lėvizte as topi”!
Pėr tė mos ngrirė atmosferėn, Ardiani u mundua tė gjente diēka tė vazhdonte sa mė ngrohtė bisedėn e grave. Pa njė qeskė qė mbante nė dorė zonja Panajotė.
S’ėshtė nevoja t’a mbani nė dorė, -i tha. -T’ju a vė mbi tavolinė dhe merreni para se tė largoheni.
Ėshtė pėr ju, -ia zgjati ajo.
Ē’janė?
Speca tė mbushura. Sapo i bėra.
Ē’janė, -pyeti edhe e ėma e Ardianit.
Speca tė mbushura.
Sytė e saj qeshėn.
Edhe ju gatuakeni tė tilla? - pyeti greken me gėzimin e hareshėm, qė ndjen njė njeri, kur takon njė tė njohur nė njė qytet tė huaj
Biseda u gjallėrua pėrsėri, madje mė shumė se sa mendoi ai. Nga pėrkthimi qė bėri, duke kthyer kokėn sa majtas-djathtas, doli qė nė nėntėdhjetė pėr qind tė rasteve, nė tė dy vendet pėrdorej e njėjta kuzhinė. I lodhur nga pėrkthimi i vazhdueshėm dhe nga kthim koka e dendur, filloi “redaktimin”. Por, kur ligjėrimin disa minutsh tė Panajotės, ai e pėrmblodhi me fare pak fjalė, e ėma iu kthye:
Nuk m’i the tė gjitha!
Dua tė shkoj nė banjo, -ia futi ai kot, si njė nxėnės i fillores, qė pėr t’iu shmangur sa tė jetė e mundur pėrgatitjes sė mėsimeve, nxjerr arsye tė pakundėrshtueshme, siē janė ato fiziologjike.
Me njė tė tillė kėrkesė, tė ngrėnit, i kishte afruar edhe kėto dy gra midis tyre.
Futi specat nė frigorifer, -i tha e ėma. Nuk dua pėr ēfarėdo arsye qė ato tė prishen, pa provuar gatimin e zonjės.
Bėri siē i tha e ėma. Shkoi nė kuzhinė dhe kur deshi t’a vėrė enėn plastike nė frigorifer, pa mbi tė njė zarf, aq tė vogėl, sa qesja me para qė i kishte dhėnė e ėma. E hapi dhe nė tė gjeti... njėqind e pesėdhjetė mijė dhrahmi. Pėr disa sekonda zemra i rrahu fort. Pastaj qeshi! Nuk ishte thjesht qeshje hareje. Ishte e pėrzier me mirėnjohjen, dhimbjen dhe dėshpėrimin, qė ishte i detyruar tė pranonte para pėr operimin e tė nipit. Ndjeu vėrtet nevojė tė shkonte nė banjo. Lau sytė e skuqur nga njė pėrlotje e ēastit. Kur u kthye, u ēudit, qė gratė bisedonin secila nė gjuhėn e vetė duke e ndihmuar edhe nga lėvizjet e duarve. Meqenėse njė sėrė zarzavatesh emėrtoheshin njėlloi nė tė gjuhėt, ato ishin tė sigurta qė e kuptonin njėra-tjetrėn.
Sytė e skuqur tė Ardianit, Panajota i mori pėr tė lodhur, andaj nuk vonoi tė ngrihej. U pėrqafua me tjetrėn dhe duke pėrshėndetur, bėri pėr nga dera.
Faleminderit pėr tė gjitha, -i tha djali, me njė zė ku i dallohej njė dridhje e lehtė. -Eshtė fat tė kesh njė mike tė tillė si ju!-vazhdoi, por tjetra po e dėgjonte pa asnjė shprehje nė fytyrė.
Ai i tha disa tė tjera, por ajo pėrsėri mbeti e ngrirė. Ku kishte gabuar?...
Oh..., ē’budalla qė ishte. I kishte folur shqip!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:34

Kishte ikur! Me Andin! Sa mė shumė afrohej fundi i qėndrimit tė tij nė Tiranė, aq mė tepėr shtohej padurimi i saj pėr humbjen e tij. Kur atij i kishin mbetur veē katėr ditė nga nisja, njė mendim i ēmendur i kishte trazuar kokėn. Nuk donte tė vuante mė nga numri katėr. Katėr vite shkollė, katėr nė fizikė... ! Elsa kishte ikur. Andi do tė ikte. Ajo do mbetej!
Do isha shumė i lumtur tė tė kisha pranė, -i kishte thėnė njėherė, duke i pėrkėdhelur shqisat. -Megjithatė, nuk tė nxisė.
Sa i pėlqente urtėsia e tij! I vinte t’ia mbėshteste kokėn nė gjoks e ai t’ia rrethonte e t’a pushtonte tė tėrėn. Mendoi se tė gjtha vajzave tė dashuruara, u pėlqente njė pushtim i tillė.
Unė do tė t’a nxjerr vizėn, nė qoftė se vendos pėr tė ardhur, -i kishte thėnė disa ditė para nisjes.
Tri ditėt e fundit, shqisat e Elonės reagonin me vonesė. E ėma e qortonte shpesh. Nė matematikė kishte marrė njė tjetėr katėr. Mėsuesja nuk i kishte ndarė nė rrokje fjalėt e notės “disfatė”. Pėrkundrazi, kishte shprehur keqėardhjen pėr rėnien nga mėsimet tė saj. I ishte forcuar mendimi pėr tė ikur.
Ikja! Kur dėgjonte fjalėt “rrėmbim”nga mosaprovimi i martesės sė ēiftit nga njėra palė, gjithnjė merrte si tė pranishme pėrdorimin e forcės. Kjo mund tė mos ishte thjesht njė ballafaqim fizik i dy palėve qė qėndronin nė tė dy anėt e rrėmbimit. Rėndom kishte tė bėnte me fshehtėsinė, befasinė e veprimit. Aq sa ai nėnkuptonte pėrdorimin e dhunės, aq pėrmbante edhe nuancat romantike. Madje, asaj i dukej, se gjithmonė mbizotėronin kėto tė fundit. Dhe duhej tė ndodhnin natėn. Djali qė do rrėmbente vajzėn (ajo duhej tė banonte mundėsisht nė katin e dytė), i hidhte qė poshtė njė litar. Nė mungesė tė tij mund tė pėrdoreshin ēarēafėt. Mund tė lidheshin bashkė ēarēafi i sipėrm me atė tė poshtmin, nė qoftė se largėsia ishte e konsiderueshme. Por edhe me njė, nuk ishte keq. Ishte bukur, kur vajza, nga shkurtėsia e tij, ishte e detyruar tė hidhej dhe i dashuri t’a priste nė krah.
Po ajo?! Rrėmbimi i saj nuk mund tė kryhej as me litar, as me ēarēaf. Banonte nė katin e pestė. Veē kėsaj, askush nuk do t’a ruante pėr tė mos ikur! Nuk mund tė kishte rrėmbim pa ruajtje. Kishte qenė thjesht ikje. Mėngjesi i largimit, kishte qenė sa i zakonshėm, (mamaja kishte dhėnė porositė e mėngjesit, i ati kishte ikur shumė herėt dhe i vėllai e kishte porositur t’i gjente shkumėsa me ngjyra), aq edhe i pazakonshėm, pikėrisht se po braktiste gjėrat e zakonshme.
Dhe ja tani, ku gjendej pranė doganės greke e ulur nė ndenjėsen pranė Andit. Nėpunėsit grekė, po i vononin vulosjet e dokumentave. Kishin gati tri orė, qė prisnin urdhėrin pėr rifillimin e punės.
Elona ishte e lodhur. Gjithė natėn nuk kishte fjetur nga ankthi. Mbėshteti kokėn me flokėt e grurta nė supin e tij.
Pse vonojnė, - pyeti me sy tė mbyllyra.
Thonė se janė prishur komjuterat, - i tha ai.
Ē’do tė thotė kjo?
Qė s’duan tė punojnė!
Asaj iu duk se ata nuk donin tė punonin, qė tė mos kalonte ajo. Njė polic i ri grek, i erdhi rreth e qark autobusit duke vėshtruar me nge dritaret. Sikur kėrkonte atė! E kishin lėnė automjetin tė priste me orė tė tėra jashtė, nė atė fundmaji tė nxehtė, siē kishin lėnė dikur grekėrit, kalin e dunjtė, jashtė mureve tė Trojės. I vinin rrotull pėr t’u siguruar pėr mosdėmshmėrinė e tij. Asnjė nuk lėvizi. Nga fundi u dėgjua njė zė i mekur:
Pusho Mėhill!
Ajo e dėgjoi: ”Pusho Menela”!
“Menelau”, domethėnė Mėhilli, pushoi. E kapi frika se mos kėrkonin atė, Elonėn, ”Helenėn”! Veēse kjo i ngjante me negativin e njė filmi, sepse nė kalin-autobus nuk ishin fshehur grekėrit pėr t’u futur nė Trojė, por ata, trojanėt shqiptarė, pėr t’u futur nė Greqi! Ndėrsa atė, Helenėn, nuk vendosnin t’a pranonin pėr tradhėtinė e saj.
Sapo polici u largua, njė fėmijė tek dy vjeēėt, ia shkrepi tė qarit. Dikush tha, se po tė zbriste gruaja me fėmijėn, ”greku”, do tė zbutej dhe do t’a ngrinte “traun”!
Greku ėshtė “grek”, nuk zbutet –stereotipizoi njė burrė i plakur kohe.
Akoma nuk u rregulluan komjuterat? -pyeti dikush ironizues, pa iu drejtuar askujt, dhe po vetė u pėrgjigj pa parė askėnd.
Nuk e di pse thonė, qė ndjenjat njerėzore dhe arti bien ndesh me elektronikėn. Komjuterat grekė janė shumė tė ndjeshėm, sidomos ndaj dokumenteve shqiptare, andaj prishen lehtė.
Dikush lajmėroi pėr rifillimin e punės. Fatkeqėsisht nėpunėsi nė sportelin e dytė, u grind me njė pasagjer shqiptar. Ky i fundit kishte guxuar t’i pėrgjigjej fyerjes sė tjetrit dhe... . komjuteri u prish!
Pasagjerėt u trigrupuan. Tė parėt, qė kishin vulosur pashaportat u ulėn nė ndenjėse e para tė autobusit dhe megjithė orėt e gjata tė pritjes, ishin lehtėsuar nga lejimi pėr tė udhėtuar jashtė vendit. Grupi i dytė, mbante radhėn pranė derės. U dukej se ēdo largesė prej saj, do t’u ēonte dėm orėt e pritjes. I treti, i ishte fshehur diellit nė fund tė autobusit, atje ku kishin vendet. Ata ishin mė tė stresuarit dhe tė pikėlluarit.
Tė parėt, pas dy, pesė, ose dhjetė orėsh, do tė niseshin. Tė tjerėt, megjithė orėt e torturės qė po kalonin sė bashku, mund tė ktheheshin.
Burri rreth tė pesėdhjetave, pėr tė pushuar fėmijėn qė qante, ia bėnte ”ta, ta, taaaa”, rreth kokės sė tė jėmės, duke shqyer gojė e sy, sa herė qė nxirrte “ta-tė”!
Elona u pėrpoq tė shtrinte perden, e cila ishte mė e shkurtėr se sa gjatėsia e dritares, pėr tė pritur heshtat e diellit. Po imbushej mendja, se shkaku i vonesės ishte ajo. Sepse, atė ditė, asaj i dukej vetja si njė qenie e pazakonshme.
Pas njė ore sportelet u hapėn. Greku, protagonist nė zėnien me shqiptarin, sa herė vuloste dokumentat, godiste aq fort me vulė mbi to, si tė ēante arra gunga.
Rradha i erdhi Elonės. Po i merrej fryma. Gjaku i pulsonte shumė shpejt. I takoi tė shkonte tek greku tjetėr, mė i arsyeshėm. Ai ia mbajti gjatė pashaportėn nė duar. E futi nė komjuter. E nxorri pėrsėri. E pa. Ia futi me vulė.
Nė vend qė tė qetėsohej, ajo u drodh mė tepėr, ashtu, siē shpėrthen nė vaj lehtėsues dikush, pasi mėson shpėtimin e tė afėrmit pas njė fatkeqėsie serioze.
Ndėrkohė, nė sportelin tjetėr, greku inatēi, po rikatėrfuste dhe rikatėrnxirrte pashaportėn e Andit.
Njė ēifti para tij, sa nuk i kishte rėnė pika, kur ai nuk kishte dalluar qartė datėn e dhėnies sė vizave. Ata me njė mirėsjellje, qė s’kishte si tė bėhej mė e pėrvuajtur dhe pėrgjėruese, me njė greqishte ēatra-patra, pėrpiqeshin t’ia mbushnin mendjen doganierit, qė thartonte surratin, tek i kthente pashaportat nga tė tėra anėt, si tė sigurohej pėr pėrmasat normale tė tyre, se vizat ishin tė sakta. Madje, gruaja kishte kujtuar edhe ditėn e marrjes sė tyre, qė sipas saj, pėrkiste me nje festė nė Greqi. Si njė fėmijė i llastuar e kapriēoz, greku i dha karar t’i godiste edhe ato dy pashaporta, me tė tillė forcė, si t’ia ngjeshte turinjve ēiftit qaraman.
Burri, qė kishte folur pėr lidhjen e elektronikės me artin, diē kishte pėshpėritur tutje, nė pritje tė radhės.
Mė pas vulosėn edhe atė tė Andit, ku pas njė shqyrtimi tė stėrgjatė, nuk kishin folur.
Autobusi ishte nisur pėr nė “parajsėn”greke! Ecte ngadalė, rėndė, si tė mos ngjallte dyshime pėr diēka qė mund t’a rikthente. ”Kalin” e kishin pranuar! ”Helenėn”, nuk e kishin njohur!
Tė gjithė ishin ēliruar nga ankthi. Tri grupet ishin njėgrupuar. ”Halli”, qė sapo kishin kaluar i kishte familjarizuar, aq mė tepėr, qė atė nuk e ndanin dot me dikė tjetėr jashtė autobuzit. Hyrja nė kufirin e vendit fqinj, sa tė afėrt, aq edhe tė largėt, e shtonte mė tepėr familjaritetin.
Burri, qė i bėnte “ta... ” fėmijės, e kishte marrė nė prehėr dhe luanin me gishtat e njėri-tjetrit.
Dikush, nė fund tė autobuzit, qė deri atėherė nuk e kishte hapur gojėn fare, se me kė kishte dalė i njohur dhe ia kishte krisur bisedės me zė tė lartė, pa u shqetėsuar, qė njė pjesė e tyre dėgjohej nga tė tėrė.
Jam i lodhur, mė flihet, -i tha Andi Elonės.
Fli, -i tha ajo dhe i afroi supin, pėr t’ia mbėshtetur kokėn nė tė.
Kur tė zgjohem, mė thuaj pėrshtypjet e udhėtimit, -i tha ai me zė gati tė shuar dhe sy gjysmė tė mbyllura.
Mirė, i tha ajo pranė veshit dhe fryma e ngrohtė qė i doli nga goja, pati efektin magjik, pėr t’a vėnė tjetrin menjėherė nė gjumė.
Ishte e para herė qė udhėtonte jashtė vendit tė saj. Gjelbėrimi, ndėrtesat e bardha pėrgjatė rrugėve, e entuziazmuan. Nė tė ngrysur, rruga u anashmbush me drita. Sė largu, qyteti ku afroheshin, i ngjau me njė kuadėr dritash, qė i pėrkiste ndonjė pajisjeje elektronike. Ēdo njėra prej tyre kishte historinė e saj, ashtu siė do t’a kishte edhe ajo me Andin. Dhe nuk do tė fikej, sepse kėtu nuk fikeshin dritat.
Andi lėvizi. Mbi faqen e mbėshtetur nė supin e vajzės, i dallohej njė si brazdė, e bėrė nga kushedi se ē’tegel prej bluzws sė Elonės. Ajo i qeshi ėmbėl. Sa herė kishte pėr t’a parė kėshtu duke fjetur, para se tė zgjohej mėngjeseve e tė ikte nė punė!
Autobusi ndaloi.
Ku jemi? - pyeti Andi duke parė rreth e rrotull si pėr herė tė parė.
E pa Elonėn, me tė tillė vėshtrim, a thua se e vetmja lidhje midis tyre tė ishin biletat pranė njėri-tjetrit.
Nuk e di, - i tha ajo. Nė Greqi!-u pėrpoq tė bėnte humor.
Ah, - erdhi ai nė vete, duke buzėqeshur me hutimin e pakmėparshėm.
Ē’tė bėri mė shumė pėrshtypje? dhe e takoi majėn e hundės sė tij me tė sajėn, sipas njė riti tė njohur indian.
Tė gjitha , -i tha ajo duke e fėrkuar hundėn tek e tija.
Tė gjitha, tė gjitha...
Po! Edhe ti! Sa mė shumė i pėrshtypshėm je, aq mė shumė tė dua.
Kur tė mbaroi sė qenuri i tillė, nuk do tė mė duash mė?
Sigurisht qė do tė tė dua, - kundėrshtoi ajo me forcė. -Tė lutem mos mė fol pėr teorira konsumimesh e ku t’a di unė. Di vetėm qė tė dua shumė, sa nuk prita katėr vitet pėr tė qenė pranė teje.
Ishin nė tė hyrė tė Athinės. Nė tė majtė, nė dritėn qė sapo kishte nisur tė fekste, nė njė kat tė njė ndėrtese tė lartė, Elona pa tė ekspozuar njė dhomė gjumi. ”Shumė e bukur”! Ēarēafėt qė pa mbulonin pa simetri ato, sipas modės sė fundit, ia mbajtėn frymėn. Ishin njė kombinim i mrekullueshėm ngjyrash me mobiljet pėrkatėse.
Andi, shih, -i tha ajo, duke nderė dorėn nga ndėrtesa.
Ehė, -tha ai thatė.
Befas, i freskuar, u kthye dhe i tha:
Po tė punosh mirė e shumė, njė ditė edhe ti mund tė kesh njė mobilim tė tillė.
Asaj nuk i pėlqeu mėnyra se si e tha atė “tė punosh”. Tamam, si mėsuesi qė shqiptonte katrėn. Do me thėnė, po s’punoi mirė e shumė, nuk mund t’i blinde dot mobiljet, ”nuk mund tė shkonte nė shkollė tė lartė”!
I ktheu pak krahėt, aq sa mund t’a lejonin vendet paralele ku ishin ulur. Priti qė ai t’i ledhatonte supin, duke e pėrdorur pėrkėdheljen pėr falje. Hiē! Donte tė dinte se ē’bėnte ai. Por... nuk donte tė kthehej. Pėr disa minuta mbeti e ngujuar nė atė pozicion, deri kur shoferi grek, njė burrė tepėr i shėndoshė, lėvizi pasqyrėn e vendosur nė krye tė automjetit, nė tavan, pėr t’i parė tė gjithė pasagjerėt. Elona pa veten. Pa edhe Andin. Ky, tymoste cigare. Shoferi i foli i greqisht. Ai shtypi gjithė inat kokėn e saj, mbi njė taketuke tė instaluar nė anėn e mbrapme tė sediljes pararendėse, duke sharė diēka nėpėr dhėmbė.
Je mirė?- nuk iu durua asaj dhe u kthye nga ai. Ai ia afroi supet tek tė tiat. Jo nė formė faljekėrkuese apo shfajsimi. Thjesht, sikur tė bėnte njė veprim rutinė, ashtu siē mund tė pėrqafohen dy bashkėshortė tė lumtur, pas njėzetė e kusur vjetėsh martesė. Pėr herė tė parė gjatė qėndrimit me tė, Elona ndjeu njė akullnajė nė shpirt. Pėr tė lehtėsuar veten, ia vuri fajin rrugės, lodhjes, shqetėsimit pėr tė ardhmen.
Pas pak arritėn. Secili nga udhėtarėt mori rrugėn e tij, duke lėnė nė stacion autobusin e rraskapitur e tė pluhurosur, barkbosh e tė braktisur. ”Trojanėt”, kishin hyrė nė Greqi dhe pėr aq kohė sa kishin vizat nuk do tė pėrpiqeshin tė fshiheshin nė “barqe kuajsh”.
Pėr Elonėn, e vetmja gjė qė tani e lidhte me Atdheun e saj, ishte, ai, Andi!
E zuri malli pėr tė afėrmit! Pėr vendin !




Andi nuk i kishte folur kurrė pėr dy kushurirat, qė banonin nė apartament me tė.
“Pėr tė ndarė qeranė”, i ishte kishte thėnė, ndėrsa iu pėrgjigj pyetjes sė njė femre, qė u dėgjua nė mikrofonin pranė portės sė jashtme. Elona e kishte kokėn tė rėndė nga udhėtimi i gjatė dhe i lodhshėm, nuk kishte fuqi as tė pyeste, as tė ēuditej pėr kushurirat e papritura. Kishte plot kohė pėrpara.
Ato e panė me kureshtje, ndėrsa u ngritėn tė pėrgjumura, gjysmė ndenjur nė krevatet e tyre. Nga njė kanat, i hapur, i njė dollapi tė madh e tė bardhė, tė futur nė mur, karakteristike greke, pa tė hedhura poshtė, pa kujdes, disa rroba mjaft tė bukura. Midis tyre dalloi njė palė mbathje e sytjena blu me dantellė. ”Duhet tė kenė kohė qė punojnė, pa arritėn tė blejnė tė tillė mall”, mendoi. Priti qė Andi ta ēonte pėr tė fjetur nė njė nga dhomat e tjera tė apartamentit, atje ku do tė flinin bashkė, por ai i tregoi njė krevat portativ, nė njė cep tė dhomės dhe i tha “shplodhu”!
Siē duket, ishte i papėrgatitur pėr tė tillė “rrėmbim”, andaj kėrkonte kohė tė vinte gjėrat nė vend.
Unė po dal pak, sa tė mbaroi njė punė. Pėr ēdo problem, do tė tė pėrgjigjen kushurirat, -i tha dhe iku.
Njėra prej tyre, siē iu prezantua, ishte Mira. Mira nga Shkodra. Tjetra, me njė emėr tė padėgjuar mė parė, Valerja, diē foli greqisht me Mirėn duke shikuar nga Elona. Vajzės nuk i pėlqeu qė Valerja iu shmang bisedės dhe duke e fyer foli me Mirėn pėr tė. Ose, vepronte si disa snobėr, qė “harresėn” e gjuhės amtare e lidhnin me “qytetėrimin” e vendit ku kishin emigruar!
E zuri gjumi shpejt. Zgjimi nuk pėrkoi njėherėsh me hapjen e syve. Ishte njė nga ato zgjimet e mundimshme, ku nga njėra anė i flihej, nga tjetra, njė ngacmim i jashtėm nuk tė lė. Diēkaja ngacmuese ishte e folura dhe e qeshura e dy kushurirave. Zėrin e Andit nuk e dėgjoi gjėkundi. Madje, ky duhet tė kishte qenė ngacnuesi kryesor pėr zgjimin e shpejtė, mungesa e zėrit tė tij. Pėrtueshėm hapi sytė.
Kushėrirat seē i tregonin njėra tjetrės dhe pėrpiqeshin tė mbulonin gojen me pėllėmbat e duarve, pėr tė mos zgjuar Elonėn. Kishin vėnė rregull nė dollap dhe kishin rregulluar krevatet e tyre. E para qė vuri re se e porsa ardhura u zgjua, ishte Valerja. Ia bėri me shenjė Mirės, e cila e pyeti:
U shlodhe?
Ē’ka! Ku ėshtė Andi?
Nuk besoj tė vonohet.
Ē’po thonit me Valerien?
Mė tregoi diēka pėr tė qeshur.
Mund tė qesh edhe unė?
Pse jo! Mbrėmė kur u nis pėr nė punė, e kėrkoi njė klient i paparė mė parė. Burrė i vjetėr. Valerja kishte vėnė paruken me flokė tė zezė e tė gjatė. Nė krevat, kur i moshuari deshi ta pėrqafojė, i kishte ngelur parukja nė dorė. Kaq shumė ishte trembur, sa iku pa bėrė dot gjė! -dhe kukurisi pėrsėri bashkė me tjetrėn. -Nuk ėshtė pėr tė qeshur? pyeti ajo tjetrėn.
Elona ngriu. Ē’punė bėnte kushėrira Valerė dhe mbase bashkė me tė dhe Mira?
Ku punon? e pyeti ajo tjetrėn gati me panik dhe mėshirėkėrkuese njėkohėsisht, qė tjetra tė mos e trembte me ato qė do t’i thoshte.
Si Valerja! u pėrgjigj thjesht ajo... . Nė rrugė!
Elona u zbardh e tėra! Mira, si njė motėr e madhe, sė cilės i kishte rėnė fati i keq apo i mirė, pėr t’u kujdesur pėr mė tė voglėn, si pas njė fatkeqėsie familjare, i fėrkoi duart me dhembshuri, si pėr t’i thėnė, qė kėto ishin vėshtirėsitė e para. Tjetra ia tėrhoqi me rrėmbim. Lejimi i njė ngushėllimi tė tillė do tė ishte kapitullim. Ajo nuk do tė shdėrrohej kurrė si ato!
Ku ėshtė Andi? - pyeti gati me kėrcėnim?
Mira pa orėn e dorės.
Tani duhet tė jetė duke ardhur!
Ku ėshtė? - gati sa nuk iu hakėrrye Valerjes.
Ē’thotė? - pyeti tjetra Mirėn.
E ka harruar shqipen rrugėve tė natės? - qesėndisi Elona duke iu kthyer Mirės.
Nuk di shqip, ėshtė rumune!
Vajza iu shemb krevatit. Ishte krejt e mpirė. Pas pak njė ngjyrė rozė ia ledhatoi faqet. Ajo iu shtua dhe iu kthye nė njė tė kuqe tė fortė, sulmuese.
Ku ėshtė Andi? - ulėriu. Dukej sikur i kishte ardhur njė fuqi e papritur, ashtu siē pėrmirėsohen papritur tė sėmurėt nė prag tė vdekjes.
Madje edhe Mira, ashtu e vėshtroi, pa u bėrė aspak merak pėr gjendje e saj. Ēfarėdo qė t’i thushte sė resė tanimė, ishte e kotė. Koha, ose mė mirė Andi, kishin pėr ta rregulluar kėtė!
Erdhi, - i tha Mira me tė tillė ton, si t’i tregonte qė mė kot ishte shqetėsuar pėr vonesėn e tij.
Si kaluat vajza? U njohėt? - pyeti ai me njė dyshim enkas tė ėmbėl, si mėsuesi qė kujdeset tė krijojė njedis tė ngrohtė pėr nxėnėsen e re.
Por fytyra e “nxėnėses” iu kėrcėnua. Ai e njihte atė lloj kuqėlimi nė tė. Si tė zotėronte njė pedagogji tė suksesshme prej kohėsh, i foli me sigurinė e atij, qė e di se gjėrat do tė marrin vetėvetiu rrugėn e tyre.
Ēdo punė, nė qoftė se nuk vjedh e nuk vret, ėshtė e ndershme. Ne nuk vjedhim dhe as vrasim. Thjesht, punojmė me “kontratė”, duke iu pėrshtatur ekonomisė sė tregut. Me vajzat bashkėpunoj vetėm pesė vjetė, duke ndarė pėrqindjen e fitimit. Pas mbarimit tė afatit ato janė tė lira t’a vazhdojnė jetėn e tyre si tė duan.
Gjarpėr, - iu skėrmit Elona.
Tjetri qeshi me ironi me kėtė frazė filmash tė dalė jashtė mode.
Ndodhemi nė Greqi, -vazhdoi, duke bėrė sikur nuk e dėgjoi sharjen e saj. -Nė antikitetin e lashtė e tė menēur, ekzistonin njė grup vajzash, qė quheshin ”ierodhuli”! Paratė e mbledhua nga puna e tyre aspak e turpshme, shkonin nė tempullin pagan tė dymbėdhjetė perėndive. Pra, vetė perėnditė e kishin bekuar qejflimin e tyre. Shkėlqimi i pashuar i antikiteti, flet se sa punė ishin tė nderuara nė atė kohė!
Papritur, teksa u mundua tė ulej butė nė cepin e krevatit, ku ishte ulur edhe Elona, hėngri njė shuplakė tė fortė nga ajo, sa shenjat e gishtave tė saj, i ngelėn nė faqe si tatuazhi i njė lėkure tigri.
I tėrbuar pas durimit tė gjatė qė kishte bėrė me tė, ia shkėrmoqi gishtat nė tė tijat.
Elona bėrtiti nga dhimbja.
Ai e la tė lirė duke e shtyrė dhe i hodhi njė vėshtrim tė akullt e tė prerė, mė tė frikshėm se njė kėrcėnimi tė hapur.
Kam parė femra, -i tha - qė janė goditur aq fort, sa i janė thėrmuar dhėmbėt si kokrra misri, ose iu janė nxirė mishrat, si tė vuanin nga leuēemia. Ka edhe mė keq akoma. Unė nuk godas kėshtu, -dhe pa nga dy tė tjerat pėr tė marrė miratimin. Ato ia dhanė, duke tundur kokat.
Unė dua atė tė keqen e fundit, para turpit dhe mashtrmit, vdekjen!- iu pėrgjigj ajo.
Hė, -mė shumė se sa buzėqeshi, u ngėrdhesh ai. -Ke qenė e mirė nė hartime!
Ia kapi dorėn para se ajo ta godiste nė faqen tjetėr.
Fli, -i tha me lėshimin qė i bėn njė i rritur, njė fėmije. - Sė shpejti do fillosh punė. Sa pėr atė tė keqen e fundit, ėshtė vėshtirė tė ta dhuroi dikush aq lehtė. E vetmja vdekje e lehtė, ėshtė ajo qė vjen vetė. Nė rastin tėnd, ajo do tė vijė me aq muundim, sa ti do tė heqėsh vetė dorė nga ajo... . Fli!
Andi u largua, duke e pėrfshirė nė rastet e vėshtira kėtė femėr.




Para se t’i bėnte gjilpėrėn, dentistja me flokėt e lyera gjysmė tė verdha e gjysmė gėshtenjė, e kishte pyetur Ardianin nė se e duronte dot dhimbjen pa tė. ”Mė mirė me gjilpėrė”, i kishte thėnė ai.
Pas dy shpimeve, njėra mbi dhėmballė dhe tjetra nėn qiellėz, diku pranė saj, vendi shumė shpejt i ishte mpirė. Kur kishte parė darėn ishte trembur gjithsesi. Rezistenca e rrėnjėve tė dhėmballės kishte qenė e pafuqishme t’i shkaktonte dhimbje serioze, andaj ai pėrsėriti mendimin, se kishte bėrė mirė, qė e kishte mpirė vendin.
Nė qoftė se ndien shumė dhimbje, pi njė depon, por jo aspirinė, sepse tė shton hemoragjinė, - e kishte porositur ajo, para se ai tė ikte.
Ardiani e kishte miratur me kokė, me lehtėsinė e njeriut, qė ēfarėdo tė ndodhte pas kėsaj, tė keqen qė e kishte tėrbuar kaq kohė, e kishte hequr. Tė tjerat, qė vinin mė pas, do tė ishin mė tė durueshme.
Sapo arriti nė stacionoin e trenit, nė Monastiraq, u pendua pėr gjykimin e mėparshėm. Njė dhimbje, fillimisht bezdisėse e pastaj shpuese, e shqetėsoi.
Kujtoi me inat fytyrėn e sjellshme e tė ėmbėl tė dentistes. Dhimbja po i shpėrndahej nė tė tėrė kokėn. Sikur dentistja tė kishte qenė mashkull, do t’i kishte futur njė tė sharė! I dukej, sikur gjilpėrėn ia kishte bėrė, jo pėr tė lehtėsuar dhimbjen e tij, por, punėn e saj, sepse ai, si mė parė, si tani, dhimbjen po e ndiente njėsoi. Madje, i dukej, se tani e kishte mė keq. Nė qoftė se dhimbjen do t’a kishte vuajtur bashkė me heqjen e dhėmbit, edhe dentistja do tė kishte vuajtur vėshtirėsitė e zanatit. Por, pasi ia kishte futur me gjilpėrė dhe e kishte pėrcjellė si manar, iu duk sikur i kishte dhėnė duart: ”Unė mbarova, tani vrafsh veten”! I erdhi tė bėrtiste!
Ndaloi pranė njė kinkalerie, ngjitur me tė cilėn ishte njė kabine telefonike. Njė i ri, nė moshėn e tij, u fut tė fliste. Uroi, qė tjetri tė mos vonohej, siē bėnin shpesh disa, qė ia kėpusnin gjyqit pėr minuta tė tėra, pa u bėrė merak pėr pritjet e tė tjerėve. Donte t’i telefononte sė ėmės nė spital.
Fatmirėsisht, tjetri doli shpejt. As nuk kishte bėrtitur. Ishte i pashėm, i veshur me rroba tė bardha. Atė ditė Ardianit nuk i pėlqente fare e bardha. Me tė bardha kishte qenė veshur dentistja, qė i kishte shkulur dhėmbin po tė bardhė, nė tė bardha fekste maja e Akropolit, qė lart, dhe ja tani, edhe ky i panjohur me tė bardha.
Tjetri i foli njerėzishėm.
Radha juaj, zotėri!
“Zotėria”, u shtang. Iu duk fytyrė dhe zė i njohur, paēka, se tjetri iu drejtua nė gjuhėn vendase. Burri e kuptoi vėmendjen e tjetrit.
Andi!
Ardian!
Ti kėtu?, - e pyeti Ardiani, sikur ai tė ishte shqiptari i vetėm nė kėtė “Pol tė Veriut”!
Po! Po ti nga mbive? - pyeti Andi i ēuditur mė shumė pėr kohėn, se sa pėr vendin.
Sa kohė kemi pa u parė? - i tha Ardiani duke e pėrqafuar, sigurisht, jo nga ana e dhėmballės sė hequr.
Ou. . !Qė nė socializėm!- i tha tjetri. -Para njė epoke!
Dhe u takuam kėtu, pas njė epoke, nėn Akropolin!
Nga lashtėsia nė lashtėsi!. Nga epoka nė epokė!
Eja pimė njė kafe, -i tha Andi.
T’i bėj njė telefonatė sime mėje nė spital dhe erdha!, -i tha tjetri.
Mamaja nė spital?!-u tregua i shqetėsuar Andi.
Tjetri i bėri me shenjė, qė do t’a sqaronte pėr tė gjitha, pas telefonatės.
Ē’kemi?-i tha pas pak, duke rrufitur kafenė. -Nga se vuan jot ėmė?
Jo ajo, im nip, -psherėtiu Ardiani.
Djali i Agronit?
Po! Me kancer!
Ē’thua more? Pse rri mamaja nė spital dhe jo prindėrit e fėmisė?
Agroni me Zanėn vdiqėn nė njė aksident automobilistik, -uli zėrin tjetri, sikur tė lėndonte dikė.
Mos... !Fatkeqėsi e madhe ju paska ndodhur!
Mė mirė themi gjėra tė bukura. Me tė tjerat, s’ka ēast tė mos merrem.
Tė bukura?!, -nėnqeshi tjetri. Vėshtirė se gjen sot nė kėtė botė. Njė e tillė ishte, atėherė, kur u rrėzova nga pema dhe theva kėmbėn. Nė ē’moshė duhej tė ishim atėherė?
Tek nėntė - dhjetė vjetėt!
Ti more karrocėn e xha Hasanit dhe mes ulėrimave tė mia, bashkė me Titin dhe Gėzimin, mė ēuat nė spital.
Ardiani qeshi.
Pėrpiqeshe tė ngisje kalin dhe nuk e di se si arritėm tė tre gjallė nė spital. Atė ditė pėr mua ishe njė hero i vėrtetė!
Tė dy shkundėn supet nga tė qeshurat.
Ku punon?-pyeti Andi.
Paradite, pesė ditė, nė njė firmė ndėrtimi. Tė shtunave dhe tė dielave, ku tė mundem. Mė duhet tė grumbulloi para pėr operimin e tim nipi. Mė duhet shumė pėr tė plotėsuar pagesėn. Po dėgjove gjėkundi...
Mos u bėj merak! Do tė tė ndihmoj vėllai yt! Para tė thata, hė pėr hė nuk kam, por..., kam diēka tjetėr, qė nxjerr para. Tė kam patur shok me kokė. Bėn pjesė nė gjėrat e bukura tė fėmijėrisė sime dhe tė bukurat, unė dua t’i ruaj.
Nuk mė the Andi, me se merresh?
Eh... , nguroi paksa tjetri. Me e punė ”intelekektuale”, -tha duke qeshur ēapkėnėshe.
Saktėsisht?
Ado... !Mos mė keqkupto! Pse tė dua, dėshiroj tė tė ndihmoj. Nuk mund tė tė t’a fsheh ty, me se merrem. Me detyroi jeta! Prandaj, pak mė parė, kur folėm pėr tė bukurėn, tė thashė se zor gjendet ajo sot!
Tjetri, pyeti pėrsėri me sy.
Mbaj tri femra, -pėshpėriti Andi, si tė fliste pėr tre jofrymorė.
Sytė e Ardianit humbėn ngjyrė, a thua i shkulėn dhėmballėn tjetėr.
Me prostitucion?! -uli zėrin akoma mė shumė se parafolėsi.
Quaje si tė duash! E gjithė shoqėria njė prostitucion ėshtė. Nė mos unė, njė tjetėr do t’i mbante ato!
Rėndėsi ka qė i mban ti Andi? Marrja me prosti... .
Do mė flasėsh si iluministėt tani? -e preu tjetri. Po kaq e rėndėsishme ėshtė tė mėsosh, qė unė nuk i keqtrajtoi. Pas pesė vjetė pune, u jap lirinė.
Ti thua lirinė! Do me thėnė duke punuar pėr ty, nuk janė tė lira!
Bėhu realist, i dashur. E kupton, qė kėto biseda nuk i bėj me kėdo! E ē’ndryshim ka pėr nga paligjshmėria, korrupsioni me prostitucionon? Po tė mos ekzistonte e para, zor se do tė kishim tė dytėn! Femrat, qė marr, janė tė destinuara pėr atė punė. Nė mos me mua, me dikė tjetėr do ta ushtronin kėtė “punė”!... Nuk t’a harroj kurrė nderin qė mė bėre nė vogėli, -iu kthye ai temės sė mėparshme. Ti je njė pjesė e fėmijėrisė sime. Pranoje ndihmėn time dhe shpėto tėt nip. E bėj pėr fėmijėrinė time! Ajo nuk njeh korrupsion. . Para tė thata nuk kam! -shtėngoi ai buzėt, si pėr t’i treguar, qė kjo ishte mundėsia e vetme.
Si do tė mė ndihmosh? - pyeti Ardiani.
Do tė tė jap njė femėr. Ėshtė mall i ri, sapo e kam sjellė. Ia kishin vėn syrin pėr t’a ēuar pėr nė belgjikė, por e kandisa dhe solla kėtu.
Femėr, mua?! - kėrciti kėmbėt e karrikes tjetri.
Po! Tė thashė, tani pėr tani nuk kam para pėr tė tė dhėnė. I kam investuar diku. Mbaje ca kohė dhe plotėso paratė, qė tė duhen pėr tėt nip. Mos u bėj budalla! dhe me cepin e buzės nxorri tymin e cigares, me nervozitet, sikur tė pėshtynte dikė, qė ndodhej pranė.
Nuk di nga kėto punė!
S’ka vėshtirėsi tė madhe. Do t’a nxjerrėsh vajzėn nė rrugėt qė do tė tė them unė. Klienit do t’i caktosh pagesėn e duhur. Njėkohėsisht do ruash femrėn, tė mos tė tė ikė. Ndodh, qė ato pėrpiqen tė shkasin pėr t’a vazhduar aktivitetin tė pavarura. Mos e lejo! Kėrcėnoje! Kam harxhuar para pėr t’a sjellė kėtu e pėr t’a mbathur. Ajo mund tė tė sillet si e pafajshme, si viktimė, e parrahur me tė tilla punė. Mos beso kurrė.
Po, unė nuk pranova, - i tha Ardiani, me shqetėsimin e atij, qė e detyrojnė tė pranojnė pa dashjen e tij.
E lexon atė tabelėn atje? -e tėrhoqi Andi nga vetja.
Po!
Ē’thotė?
Viagra! - lexoi Ardiani.
Nuk ėshtė parullė e Enver Hoxhės! Ėshtė e shqiptarit mė tė madh tė kohėrave, Ferid Muratit. Pėr fat tė shpikjes sė tij, puna ėshtė shtuar dhe fitimi ka qenė i mirė. Grekėrit nuk mbahen. Nė vendet nordike statistikat thyen rekorde tė pamenduara. Thonė se atje janė shtuar maternitetet. Provuan ta aplikojnė nė Afrikė. Personat, qė iu nėnshtruan provės, filluan tė reagojnė si tė sėmurė epileptikė. Siē duket, klima tepėr e nxehtė, atje, hyn nė reaksion me viagrėn, duke e bėrė shpikjen hė pėr hė tė paefektshme. Thonė se Feridi, ai e pėrmendi si ta kishte fqinjin mė tė afėrt nė Shqipėri, po mendon pėr ndryshimin e disa parametrave pėr t’u ardhur nė ndihmė kėtyre vendeve. Kryetarė shtetesh dhe partish, nėn ndikimin e saj janė bėrė mė tolerantė. Qejfi i bashkon njerėzit. Mendo sikur atė t’a shpėrndanin falas tek politikanėt shqiptarė. Pas njė natė pėrdorimi tė saj, ata do t’ia jepnin fjalėn gjithė kėnaqėsi njėri-tjetrit. Nė fund do pėrqafoheshin dhe do vetėqortoheshin pėr armiqėsi!
tė qė kishin ushqyer deri tani midis tyre! Dy demat e partive kryesore do bėheshin mė tė kuptueshėm, duke rregulluar sintaksėn e fjalive. Shqiptarėt, me Feridin nė krye, pas Skėnderbeut, po bėhen pėr herė tė dytė shpėtues tė njerėzimit!-e mbylli ai.
Pas dy-tri ditėsh, nė mbrėmje do tė t’a sjell vajzėn nė shtėpi. Pas gjashtė-shtatė muajsh m’a kthe pėrsėri. Do t’ia llogaris nė pesėvjeēarin e punės ato muaj. Unė jam i ndershėm, e mbaj fjalėn!... Natėn e mirė! Mendo pėr tėt nip...
Andin e gėlltiti njė nga rrugicat pranė stacionit tė trenit. U ngrit edhe ai. Ishte i mpirė. Vendi i dhėmballės sė shkulur nuk i dhimbte mė. Do donte t’i dhimbte, pėr tė harruar kėtė siklet tė ri, qė i lindi. I erdhi inat qė nuk i dhimbte. Ashtu do t’i kushtohej dentistes. Do t’ia kursente tė sharėn, meqenėse ishte femėr. Futi dorėn nė xhep. Gjeti disa tė holla, me tė cilat mund tė paguante biletėn e trenit. Dentistja, pėr disa minuta punė, i kishte marrė gjashtė mijė dhrahmi, aq sa paguhej ai pėr tetė orė punė. Kėtu e shau me tėrė mend! Paratė qė i kėrkonte mjeku, nuk mund t’i mblidhte dot as pėr dy vjet punė, me kursime tė forta. Mjeku nuk mund tė priste aq gjatė. Mjeku me bluze tė bardhė dhe duart nė xhepa! Prapė, ngjyra e bardhė. Kurrė nuk e kishte marrė zėt atė ngjyrė. Tanimė, po! Ashtu, e pashkruar, anonime, e frikėshme, siē mund tė jetė e panjohura.
Nė hyrje tė pallatit, u pėrshėndet me zonjėn Panajotė.
Si ėshtė yt nip, -e pyeti me kėrshėri dhe merak.
Nesėr operohet!
Tė dielėn isha nė kishė. U luta pėr tė. Ka pėr t’u bėrė mirė, e ndiej. N’a dhėntė zoti kurajė!
Tė faleminderi, -i tha Ardiani pėr tė tretėn a pėr tė katėrtėn herė.
Ashensori ishte prishur. Dikush nga banorėt, kishte akuzuar pastruesen shqiptare pėr prishjen e tij. Kjo e fundit, e inatosur, qė tė gjitha tė ligat ia linin shqiptarėve, i kishte mallkuar grekėrit, deri nė brezin e njėqind e shtatėmbėdhjetė, qė , sipas saj duhej tė arrinte te kali i Trojės. Edhe kalin e kishte mallkuar. U betua, se kur tė kthehej nė Vlorė, ku edhe kishte qytetin e saj, bllokut tė pallateve, qė mbante ēuditėrisht emrin e atij kali, do t’a ndryshonte!
I ngjiti me kėmbė tė tetė katet. U pllangos nė krevat. ”Gjigandi i Rodit”kishte filluar t’i nxirrte pėrsėri konturet e tij pėrgjatė murit tė bardhė, pas pastrimit, qė i kishte bėrė e ėma. Mė mirė. Iu duk si ngushėllim i njė tė njohuri tė vjetėr, pėr tė mos e braktisur mes bardhėsisė sė mureve.





Ardianit, aq sa i dukej e pabesueshme, qė mund tė mbante njė vajzė rrugėsh nė shtėpinė e tij, aq i sigurtė ishte se Andi do t’ia sillte. Kėshtu kishte qenė edhe fėmijė, me atė pamje tė jashtme tė qetė e tė druajtur dhe kokėfortė, pėr tė arritur atė qė donte. Pėr shkak tė asaj vendosmėrie, e kishte pėsuar fėmijė, me thyerjen e kėmbės.
Pranė murit qė rrethonte njė shesh tė vogėl futbolli, nderte krahėt njė plep i madh. Loja qė u kishte shkuar nė mendje ēunave dhjetė vjeēarė, ishte, tė hipnin mbi mur e qė andej tė kapnin degėt e plepit pranė tij. Ardiani, Gėzimi dhe Titi, pasi e kishin matur me sy largėsinė, ishin tėrhequr. Ai, Andi, e kishte paguar heroizmin ose kokėmushkėsinė e tij me thyerjen e kėmbės, nė nyjen e poshtėme. Megjithatė, plepi ia kishte kėputur disa gjethe, tė cilat nuk i lėshonte nga dora, megjithė ulėrimat e vazhdueshme. Askush nuk e kuptoi, nėse shtrėngimi i tyre bėhej me ndėrgjegjen e njė fitues, apo i shėrbente tė vrarit si mjet, qė mund t’i lehtėsonte sadopak dhimbjet. Kur Andin e kishin hipur nė karrocėn e xha Hasanit, tė lidhur pas trungut tė pemės, gjethet kishin rėnė pėrtokė, tė shkėrmoqura. Ardiani kishte kapur kalin nga kapistalli dhe i ndihmuar nga shokėt e tjerė e kishin ēuar Andin nė spital.
Jehona e gjithė kėsaj ndodhie kishte qenė fort e ēuditėshme. Tė nesėrmen, nė shkollė, zilja kishte rėnė dhjetė minuta para se tė fillonte pushimi i madh. Atė, Ardiani e kishin ftuar tė ngjiste shkallėt e njė si gjysmė ballkoni, para shkuolės, qė rėndom shėrbente edhe si tribunė. Nė sy tė tė tėrėve i kishin numėruar tė tėra aftėsitė e njė pionieri shembullor. Ai ishte skuqur i tėri dhe si i ėuditur tek shihte tėrė ata kalamaj, qė ia kishin ngulur sytė si tė “goditur. ”Ata tė klasave mė tė ulėta, dukej nuk kuptonin asgjė. Pas tėrė atyre lėvdatave, i ishte dukur se do t’a pėrcillnin pėr nė varrezė! Pasi kishte mėrmėritur disa fjalė falenderuese, ku kishte ndatėrruar radhėt e vendosjes sė kryefjalėa, kallėzuesit e ku t’a dinte ēfarė tjetėr, i lehtėsuar, kishte zbritur dhe kishte humbur midis nxėnėsve tė klasės sė tij.
E kundėrta kishte ndodhur me xha Hasanin. I tėrbuar, qė nuk e kishte gjetur karrocėn aty ku e kishte lėnė dhe aq mė tepėr kur ia kishin sjellė kalin tė rraskapitur, i cili lėshonte shkumė nga goja, i ishte turrur, t’ia shkulte veshėt. E kishte shpėtuar njė vrimė e gardhit, pas shtėpisė, pėrmasat e sė cilės, ishin mė tė vogla se sa ajo e trupit tė karrocierit Hasan.
Ra zilja. Ai shtypi mekanizmin e hapjes sė saj. Derisa, dikushi, tė ngjitej ne ashensor, shkoi tė lagte flokėt e tė krihej. Ashensori duhej tė kishte qenė i lirė, pasi vizitori arriti shumė shpejt. Me flokėt tė pakrehura mirė, njė pjesė tė pabindura pėr tė qėndruar tė shtrira pas kokės, e me rrobat e ērregullta, ngjante me dikė, qė pak lidhje kishte me botėn e jashtme.
Nė derė u shfaq Andi, me vajzėn, qė mbante nė dorė njė valixhe. Hyri me lehtėsinė e njerėzve qė kryejnė njė veprim tė shumėpėrsėritur.
Kjo ėshtė, -i tha ai me zė tė ulėt, megjithėse, largėsia e tij nga ajo dhe Ardianit ishte pothuaj e njėjtė.
Vajza u ul nė cep tė divanit.
Andi, -i tha ai, -e lėmė kėtė punė!
Do t’a lėmė ashtu siē thashė unė, -e qetėsoi tjetri. - Do flasim nė telefon, pėr ē’do problem qė tė kesh. Pėr dy ditė mund t’a nxjerrėsh nė punė. Boll ka pushuar.
Vajza shtrėngonte valixhen, si tė vetmen diēka qė tė njohur nė atė mjedis.
Hap sytė!, -iu drejtua Andi. -Nė qoftė sillesh si tė thonė, nuk do tė kesh probleme. Ėshtė nė tė mirėn tėnde!
Shėrim tė shpejtė tėt nipi, -i tha Ardianit dhe pa tej dritares, ku muzgu po binte dhe atij i afrohej orari i “punės”!
Iku, ashtu i befasishėm, siē kishte ardhur, tek e la me kėtė vajzė, qė akoma shtrėngonte valixhen, madje, tanimė, qė mbeti vetėm me tė, akoma mė shumė.
Si tė quajnė?, - e pyeti.
Elona!
Unė jam Ardiani!
Iu duk si prezantim zyrtar, sikur sapo t’i kishte ardhur njė punonjėse e re nė punė.
Ėh..., -murmuritio ajo.
Qė sot filloi tė bėjė tė turpshmen, mendoi. Kishte tė drejtė Andi kur e kishte porositur tė mos binte nė kurthin e saj, si prej naiveje. Nuk duhej t’a mbante atė rrugaēe aty. Me pėrjashtim tė dy lidhjeve rastėsore, sigurisht me jo tė pėrdala, asnjė kėmbė gruaje nuk kishte shkelur aty. T’ia kthente Andit, nuk donte ta zhgėnjente me mosmirėnjohjen qė po i tregonte. Nė fund tė fundit, si me tė, Andin, apo me dikė tjetėr, ajo, tė njėjtėn gjė do tė kryente. Le t’a bėnte! Rėndėsi kishte qė ai tė mos mbleksej drejtėpėrdrejt nė pisllėqe tė tilla, ...megjithėse i duheshin kaq shumė paratė.
Shau ndyrė kapitalizmin dhe pati njėfarė nostalgjie pėr socializmin, ku shėrbimi mjekėsor ishte falas. Pastaj kujtoi sėmundjen e tė atit, para vdekjes, nė kohėn e shpėrndarjes sė ushqimeve me tollona. E ėma nuk dinte kujt t’ia ndante atė kilogram mishi qė merrnin nė muaj, vetėm tė sėmurit, apo edhe fėmijėve! E shau edhe socializmin. I shau tė gjitha. Qeverinė shqiptare dhe atė greke! Njė lėmsh i qelbur ishte e tėrė bota. Dhe kjo pisanjose rrugėsh, qė qėndronte pranė tij mė bėnte tė pafajshmen, vetėm e vetėm qė tė largohej e t’i mbushte pėr vete xhepat. Pa le, m’a shtrėngonte atė valixhe, sikur tė kishte thesare. Pa dyshim, pėr tė, ato mbathje dhe sytjena, me rripa aq tė holla, qė njė zot e dinte se ē’i mbulonin, thesare ishin!
I hodhi mbi divan njė palė ēarēafė e njė kuvertė dhe i tha tė shtrihej. Vetė, pasi tėrhoqi perden e aneksit, u shtri nė kanapenė pranė tij. Duhej tė mendonte vetėm tė nipin, qė tė kishte kurajo tė shtypte vetėqortimin!




Tė nesėrmen nė mėngjes, para se tė ikte nė punė, Ardiani u kujtua, qė nuk i kishte dhėnė pėr tė mgrėnė darkė vajzės. As ajo nuk ishte kujtuar. Vuri mbi tryezė, ē’gjė tė gatshme qė gjeti nė shtėpi. E pa me vėmendje me mbulesat qė i vinin deri tek gryka. Frymėmerrte lehtė. Aty ku duhej tė ishte gjoksi, shtresat pėsonin njė ngritje tė lehtė, sa mezi dallohej. Ishte e bukur! Dukej kaq e pafajshme dhe e pabesueshme tė prostituonte. Para se tė ikte e pa edhe njėherė me dėshirėn, se nė rrotullim e sipėr mbase zbulohej. Ajo vėrtet u rrotullua, por duke marrė edhe mbulesat me vete.
Rruga kryq, para pallatit uturinte. Semaforėt hapėn dritėn e kuqe pėr kalimtarėt. Mbajti kėmbėt. Motorėt kishin rrėshqitur nė hapėsirat midis makinave, dhe me t’u hapur drita jeshile pėr automjete, kafshuan egėr asfaltin, si tė shanin fajtorin e paditur pėr ndalimin e tyre. Pothuaj, tė njėjtėn zemėrim u duk se shprehėn kalimtarėt kur u drita e tyre jeshile. Sikur tė luanin”reikbi”, u sulėn drejt njėri-tjetrit, duke pėrplasur supet.
Vetėm njė vajzė me minifund, qė pėrtypte ēimēakiz, nuk lėvizi. Shihte majtas e djathtas, si tė priste dikė. Mbase ishte prostitutė! Kėshtu do tė dilte edhe sot nė mbrėmje, ajo..., si e tha emrin..., Elona! Me, ose pa ēimēakiz. Vetėm, se ajo do tė punonte natėn, qė tė ishte plotėsisht i kontrolluar nga ai, ”protektori”! O, zot, ku ishte katandisur!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    18/9/2010, 03:34

vazhdimi...





Me t’u ēuar, Elona piu vetėm qumėshtin. U kujtua se kishte ngrėnė pako gjė, qė drekėn e njė dite mė parė. Tė paktėn, atje, kishte shoqėrinė e Mirės e tė Valieries. Kėtu, veē katėr mure tė nxira vende-vende dhe njė televizor, ku pak gjė kuptonte, s’kishte me se tė merrej.
Palosi ēarēafėt dhe kėrkoi vendin e duhur pėr t’i vendosur. Kishte pesė ditė qė kishte ardhur dhe vuante nga ndjesia e largimit tė gjatė nga atdheu. Njė mall, pikėllim, zhgėnjim dhe dėnim ndaj vetes e kishte kapluar tė tėrėn. E trysnuar ēdo ēast prej tyre ndjehej si njė sonambul, qė do tė donte t’a zgjonin nė atė botėn tjetėr, nė Tiranė. Kurrė nuk i ishte aq bukur se sa tani! Tė afėrmit, tė njohurit, fqinjėt e miqtė, papritur iu shndėrruan nė njerėzit mė me vlerė nė botė! Atė mbrėmje ky pėrbindėsh do t’a nxirrte nė rrugė. Por, ajo, mė mirė vdiste se sa tė shndėrrohej nė prostitutė! Mėnyra pėr tė vdekur kishte plot. Hedhje nga ballkoni, kapja e telave tė korentit, po tė donte t’a fillonte nė shtėpi. Por, mund t’ia zgjaste orėt e jetės vetes, nė qoftė se vetekzekutohej nė rrugė, duke u hedhur nė rrotat e makinės. Trupin do t’ia pėrcillnin nė morg, dhe lajmet televizive do tė mbushnin eterin mbi kufomėn e njė prostitute . Valėt do t’a transmetonin lajmin nė Tiranė, mbi ekranin!
e tė cilit, qė prej pesė ditėsh, (pesėqind vjetėsh), ishin mbėrthyer sytė e sė ėmės dhe tė tė atit. Mamaja do vinte kujėn, i ati do varte kokėn, nėn lotėt e mėdhenj sa gishti, i mbėrthyer nga dydhimbja, e vdekjes dhe mėnyra e tė vdekurit. I vėllai, shpirti i motrės, xhani i vogėl, do tė ishte dobėsuar mė shumė nga mungesa e saj dhe mendėrisht e prindėrve tė shushatur.
Ngėrēet nga tė qarėt, gati ia zunė frymėn dhe njė lemzė e fortė gati ia shkuli organet nga vendi. Sytė sa s’po i dilnin! Iu duk se po vdiste! E lanė fuqitė... Mė mirė tė vdiste.
Kur frymėmarrja iu lehtėsua disi dhe lemza iu rrallua, duke ia ngritur krahėrorin sė bashku me gjoksin e freskėt, u shtri. Edhe pėr disa minuta ajo i vazhdoi, duke ia derdhur frymėn e ngrohtė si me gulēe mbi jastėk, si tė donte t’i rrėfente dertet e paritura. Vetėm objektet pa frymė ishin bėrė kėtu tė kuptueshme pėr tė.
Pėr afro dy orė, qėndroi ashtu e ngrirė. U ngrit. Si njerėzit, qė pas kalimit tė krizave shpirtėrore tė forta, fillon e u qetėsohet trupi nė shpirtin e drobitur, ashtu edhe ajo filloi tė kthjellohej. Dobėsia qė e kishte pllakosur, e nxitėn tė dilte me sa mė pak humbje nga kjo gjendje. Shpresa iu kthye nė dėshirė dhe dėshira nė vendim...Do hakmerrej! Do tė pėrpiqej ta vriste, ose sė paku ta plagoste sadistin, qė e kishte mbyllur aty. Mė pas, le tė vdiste edhe vetė! Edhe nė qoftė se nuk arrinte ta vriste, por t’a plagoste sadopak, diēka do tė arrinte! Do tė ishte si njė falje mėkati, qė i bėnte vetes, asaj, Elonės sė mirė, para se tė dashuronte atė...Andin!
Hėngri njė fetė buke me gjalp. Diku gjeti ēokokrem. Lyejti edhe njė fetė me tė. I duhej fuqi! Stomaku iu rėndua, por trupin e ndjeu mė mirė! Gjeti diku speca dhe si tė ishte zonjė shtėpie, i mbushi dhe i vuri nė furrė. Vėshtrimi iu mpreh dhe faqet i morėn ngjyrė rozė. Lėvizte e sigurtė nė shtėpi. Nuk ishte mė njė adoleshente. Nė ato pak ditė i kishte shtuar vetes disa vjetė. Do ta shihte ai kasap, kur tė kthehej, se si dinte tė mbrohej ajo!
Ai ..., Andi, i kishte thėnė, se ky..., Ardiani, e kishte dėnuar dikur njė vajzė, pėr kundėrshtimin qė i kishte bėrė, me njė grusht aq tė fortė, sa qė dhėmbėt e saj, kishin kėrcitur nė dysheme si fasule. Pagesėn e vendosjes sė dhėmbėve tė rinj, ia kishte futur nė shtimin e orėve tė punės.
Njė tjetre ia kishte lidhur flokėt e gjatė pas dorezės sė derės pėr njėzetekatėr orė rresht dhe sa herė qė e hapte dhe e mbyllte atė, e pėrplaste vajzėn gjatė murit, duke i shkulur kaq shtėllunga flokėsh, sa mund tė mbushje njė jastėk tė tėrė!
Sapo hyri nė shtėpi, Ardianin e ngacmoi era e mirė e specave.
Di tė gatuash? - pyeti Elonėn me hare.
Po! Mė ka mėsuar mami qė tė vogėl! - i tha ajo me njė seriozitet tė butė.
Ai hėngri, duke e kėshilluar veten, tė mos ia bėnte qejfin vajzės. Pėrveēse ishte e bukur, ditka tė gatuaka edhe mirė! Nuk duhej tė krijonte marrėdhėnie mirėsjelljeje tė tepruara. Ashtu, si njė hetues, qė i shmanget lidhjeve erotike me klienten e tij, ashtu edhe ai, duhej tė mbante seriozitetin ose ngrystėsinė e duhur.
Bėhu gati tė dalėsh nė punė, sot nė mbrėmje, -i tha papritur gati me tė bėrtitur.
Ajo shtangu nga ndryshimi i beftė i tij dhe tek ngatėrrohej me fjalėt qė nxirrte, i tha:
Nuk mundem!
Ēfarė? - bėrtiti ai si njė aktor amator i keq, qė mė shumė e ka mendjen tė kujtojė fjalėt e tekstit, se sa t’i interpretojė ato.
Eeee..., - murmėriti ajo, duke iu dorėzuar frikės sė ēastit. -Nuk jam mirė!
Ēfarė ke?- vazhdoi ai i sertė.
Jam me ...”ato”. . , tė pėrmujorshmet! - dhe mbuloi fundin e barkut nga shikimi i tij.
Sa ditė ke qė vuan nga to? - pyeti tanimė me zė mjeku, duke qenė i ndėrgjegjshėm, se mė gagarel, kurrė nuk ishte bėrė nė jetėn e tij.
Dy ditė!
Edhe sa ditė tė duhen pėr tė tė pushuar?
Edhe...dymbėdhjetė, -ia futi kot ajo.
Tjetri zbardhi sytė. Nuk kishte dėgjuar ndonjėherė, qė tek femrat kėto shfaqje fiziologjike tė zgjatnin kaq shumė. Mbase tek prostitutat, nga kontaktet e shumta, mund tė ndodhte njė gjė e tillė! Tė pyeste Andin mė mirė, por kishte frikė mos ai e merrte pėr krejt gomar.
Domethėnė edhe pėr dymbėdhjetė ditė tė tjera nuk do tė dalėsh nė punė?-e pyeti dyshues.
Po, - iu pėrgjigj ajo, me tė vetmen armė qė i kishte mbetur, vendosmėrinė. - Po tė duash, -shpejtoi tė flasė para se ai tė ulėrinte ndoshta befasisht, -tė tė ndihmoj nė pastrimin e shtėpisė!
Apartamenti im ėshtė i vogėl dhe lahet me njė pėshtymė, -i tha ai.
Atėherė, po mė gjete punė pėr tė pastruar nė shtėpitė e grekėrve, nuk do tė pėrtoja!
Ardiani u mendua pėr pak ēaste. Papritur, qortoi veten, se sa budallallėk ishte edhe mendimi i njė gjėje tė tillė. I foli prerė e kėrcėnueshėm:
Jo! Rri nė shtėpi. T’a dish mirė, veē sapo tė aftėsohesh pėr punė, do tė punush me dy turne!
E dinte qė edhe vetė nuk i besonte ato qė i thoshte! Praditeve ishte i zėnė nė punėn e tij, megjithatė, mė mirė t’i thoshte diēka tė frikshme, se sa t’ia hapte syrin.
Elonės iu ngroh trupi. Pėr herė tė parė pas pesė ditėsh (pesėdhjetė vjetėsh), u ndie me kėmbė nė tokė. Diēka kishte fituar!
Mėngjesin tjetėr u kot nė krevat. Pėrshkoi trupin me gishta. Kockat e legenit i kishin dalė shumė, megjithėse njė ditė mė parė ishte pėrpjekur tė hante diēka mė shumė. Midis tyre ndjeu barkun e futur, si njė gropė thithėse. Kishte thithur shumė pikėllim e dhimbje ato ditė. Kureshtja e shtyu tė shihte ndryshimin nė fytyrė. Nuk mbante mend nė ishte parė nė tė, qė kur kishte ardhur nė Greqi. E vetmja pasqyrė nė atė apartament, ishte ajo mbi lavamanin e banjos. ”Si shtėpi xhuxhash”, mendoi. Ē’do gjė e vogėl. Nė njė mbajtėse nė anė tė lavamanit, Ardiani kishte vendosur veglat e rrojes dhe disa gjėra tualeti si krem sapuni, furēen dhe pastėn e dhėmbėve, dhe...njė celular! Ah.., kishte harruar celularin. Telefon! Shqipėria..., shtėpia..., policia..! Sinjalet domino, qė e ēonin nė tė vetmin qėllim, rrugėn e shpėtimit, e drodhėn tė tėrėn! Emocionet, qė e pushtuan mbi ndryshimin e shpejtė tė gjendjes ku ndodhej, ia ē’rregulluan frymėmarrjen. Ndjeu, qė faqet dhe barku t’i futeshin mė !
tepėr, si nga njė pompė thithėse, diku, brenda tyre. Por fytyra i kishte marrė tjetėr ngjyrė, atė qė e sjell vetėm shpresa. Ishte paradite dhe nė shtėpinė e saj nė Tiranė, ende nuk e kishin vėnė telefonin. Ajo mbante mend numurat e disa shoqeve dhe tė njė fqinji, nga ku telefononinnė rast nevoje. Nė mos njėri, dikush do pėrgjigjej nė tė!
Celulari tringėlliu! Ardiani! Me siguri do t’a kėrcėnonte nė qoftė se e pėrdorte atė. Nuk do t’a ngrinte. Po sikur ai, nga mos pėrgjigjja e saj, tė ngasej e tė vinte nė shtėpi?! Mė mirė t’i fliste e t’a qetėsonte.
Ne! -u pėrgjigj nė greqisht, siē kishte dėgjuar tė pėrgjigjeshin kėtu.
Ne, ne jemi tė keqen nėna. Nga spitali tė flas, -dėgjo tė flasė njė grua.
Ē’tė ka zėri, je i sėmurė?
.....
Ardian!
Nuk jam Ardiani , -u pėrgjigj ajo mes frikės dhe turpėrimit.
Oh..., -u duk se u ngazėllye e moshuara nė receptorin tjetėr dhe zėri iu ėmbėlsua si njė prag gjumi nanuritės.
Si je moj bijė? Kaq herė i kam thėnė tim biri: gjej more derėzi njė nuse! Unė jam sot e nuk jam nesėr. Por, fjalėve tė mia, nuk ia vė veshin ai, ndėrsa kur ia kujtojnė tė tjerėt, skuqet si nuse fshati! Kėshtu ka qenė qė i vogėl, manar!
Nuk jam ajo qė mendoni..., jam pastruese. Mė kėrkoi t’i pastroja shtėpinė.
Kėto fjalė duket e bindėn gruan, se ajo vetėm pastruese nuk mund tė ishte.
Elona ndje neveri, vetėm kur mendoi se tjetra e kishte konsideruar si nusen, ose tė dashurėn e tė birit. Ajo plakė e mendoka engjėll tė birin dhe po i uroka asaj, mirėseardhjen nė familje!
Thuaj Ardianit tė mė telefonojė kur tė kthehet. Mirupafshim, nuse e nėnės! Shihni tė rrini disa kohė pa fėmijė, derisa tė mbyllni hallet qė keni. Grumbulloni ca para, e pastaj me tė parė e mė tė bėrė, - tjetra teshtiu atje larg, nė oborrin e spitalit dhe para se zėri t’i ndėrpritej, diēka murmuriti pafuqishėm, a tha se njė tehtimė e re gatitej t’ia ndėrpriste ato qė thoshte. - Do tė tė ketė si nėnė tė dytė i vogli...!
Nuk e kuptoi ē’i tha nė fund.
Pas bisedės me tė moshuarėn, ajo u pėrpoq tė telefonojė nė Shqipėri. ”Sa e kishte perfiksin ajo...? ”Mendoi se iu kujtua, por kur filloi tė formulojė numurat, celulari nuk dha sinjal. I ishin mbaruar bateritė. Hej, dreq! Tė ishte kaq pranė shpėtimit dhe tė mos e shfrytėzonte...! Hapi tė gjitha sirtaret me shpresėn se diku do tė gjente karikuesin! Pėr dy-tri orė pritjeje do tė mund tė telefononte pėrsėri.
Asgjėkundi nuk ishte! Ulėriu dhimbshėm, inatshėm. mendoi qė do ishte mirė, qė ulurimėn t’ia dėgjonte dikush. Garsoniera, pėrveē derės kryesore, lidhej me ambientin e jashtėm nėpėrmjet asaj tė ballkonit, qė kush e di me ē’dreq e kishte kyēur ai, Ardiani! Njė dritare e vogėl nė kuzhinė, sė bashku me apartamentin ngjitur, dritaret e sė cilit kishin tė njėjtėn dalje, krijonin njė si tunel vertikal, me hapėsirė njė diametroshe, nga ku nxirrnin erėrat e gatimive aspiratorėt. Elona e hapi dhe zgjati kokėn. Njė pėrzerje erėrash shumė gjellėshe ia pėrzieu stomakun. Tek-tuk dėgjohej zhurma e aspiratorėve, atje ku nikoqiret nuk kishin mbaruar akoma gatimin. Ulėriu! Asnjė reagim pėrtej dritares. Ulėriu akoma mė fort! U dėgjua e njėjta zhurmė e aspiratorėve fodullė dhe indiferentė. Mbylli dritaren. Edhe po tė vendoste tė hidhej andej, askujt nuk do t’i shkonte mendja tė zgjaste kokėn pėr tė parė nė fund tė atij tuneli tė braktisur. I vetmi qė do kėrkonte do tė ishte Ardiani, i cili do t!
’a fshihte kufomėn, pa e dėmtuar aspak vehten. Ajo donte, qė ai dhe Andit, dėmtoheshin, qoftė edhe me vdekjen e saj.




Njė patriot i kishte gjetur Ardianit njė punė dy-tri ditėshe, nė lagjen Marusi, pas mbarimit tė tetė orarshit tė pėrditshėm. Ishte njė vilė dy katėshe, qė banohej nga njė ēift pleqsh. Tarracėn e shtėpisė e kishin shndėrruar nė njė bar tė qarkuar me vazo tė stėrmėdha, nė shumicėn e tė cilave, kishin mbjellė palma. Tavani prej dėrrasash tė llakuara mbulonte mė shumė se gjysmėn e madhėsisė sė taracės. Nė njė kėnd tė saj, njė banak i zbukuruar me gdhendje nė gur, shėrbente si furnizues i pijeve dhe qerasjeve tė tjera. Pleqtė e drejtonin Ardianin se ku duhej tė vendoste vazot pėr tė krijuar mjedisin e dėshiruar prej tyre. Dukeshin shumė tė dhėnė pas pėrgatitjes sė festės.
Cili prej jush feston ditėn e emrit? - i pyeti teksa rrufiste me kėnaqėsi kafenė qė sapo ia sollėn.
Ēifti pyeti me sy njėri-tjetrin.
Ėshtė festė e veēantė! Vitet e diamanta!-tha plaka, me kėnaqėsinė e kumtimit tė njė surprize.
Ēfarė ? - pyeti pėrsėri Ardiani.
Lumturinė pesėdhjetėvjeēare, - tha me ton teatral plaku.
Ardiani gati u bind se kishte tė bėnte me njė ēift pleqsh tė rrjedhurish, kur, ata, njėkohėsisht iu drejtuan:
Festojmė pesėdhjetėvjetorin e martesės, - dhe vėshtruan ngultas djalin, i cili ma siguri duhej t’i pėrgjigjej kėtij gėzimi pleqo-fėmijėror.
Oh, ē’gjė e bukur, - ia futi kot ai pa ditur ē’tė thoshte, - e kush nuk do tė donte tė arrinte nė ato vite!
Ēiftit iu mbushėn sytė me lotė.
Nuk i pėlqente t’ia kthente nostalgjinė e vitetve tė kaluara, nė qarje, prandaj u mundua t’ia kapėrcėnte gjendjen me diēka lozanjare.
Ua thatė tė fshehtat e kėtyre viteve njėri-tjetrit? -i pyeti.
Pleqtė u ēuditėn.
Nė vendin tim, - vazhdoi ai, -thonė, se kur arrihet festa e artė, bashkėshortėt i tregojnė njėri-tjetrit ato qo nuk patėn guxuar t’ia thonin, gjatė viteve martesore.
Oh, -qeshi e moshuara. -Unė e kam gėnjyer ndonjėherė tim shoq, kur i fshihja ēmimet e vėrteta tė veshjeve, -dhe pa nga ai me sy lutės e shfajėsues.
Ai e fali pa njė, pa dy.
S’ka gjė e dashura ime, -i tha, dhe me duart qė i dridheshin, e pėrqafoi dhe e puthi me buzėt e rrudhura nė cepin e buzėve tė saj.
Eh..., jo tė tilla, -qesėndisi Ardiani. -Kėto mund tė tregohen pa pritur pesėdhjetėvjetorin. Unė them pėr ato, aventurat e vogla.
Aha..., pohuan pleqtė gjatė me kokė dhe vėshtruan njėri-tjetrin.
Meqenėse plaka e kishte nisur e para rrėfimin e mistereve tė vitmartesave, i dha shenjė tė shoqit tė fliste ai, duke e pyetur pa fjalė, vetėm me ngritjen e mjekrės dhe tė vetullave.
Njėherė, kur isha marinar dhe anija e vonoi shumė kthimin nė atdhe, fjeta nė kabinėn numėr trembėdhjetė...me njė grua. Ajo m’a prishi mendjen!
Ai pa me bisht tė syrit bashkėshorten. Asaj i ra damllaja! I ishin ē’tendosur tė gjitha nervat dhe ngjyra e fytyrės i kishte marrė njė pėrzirje midis sė bardhės, grisė dhe lejlasė. Ktheu kurrizin dhe u ēapit rėndė, sikur atė ēast tė kuptonte se ē’peshė tė tmerrshme paska pasur e panjohura e atyre viteve. Plaku i vinte nga pas, duke u munduar t’i mbushte mendjen, se ai nuk e mbante fare mend arė grua, veēse numurin e kabinės, trembėdhjetė, dhe se ajo, gruaja e tij, kishte qenė zemra, ylli (ai renditi tė tėra epitetet qė njė dashnor i zjarrtė i thoshte tė dashurės sė tij), i vetmi pasion i vėrtetė i jetės sė tij. Tjetrės do t’i duhej kohė tė vinte nė vete, negjithatė, ai nuk pushonte pėrpjekjet e pendimit.
Sa keq, - tha Ardiani me vete. Ia kishte prishur ditėn tė moshuarve padashur. Deri sa pleqtė tė qetėsoheshin, mendoi t’i telefononte sė ėmės, pėr tė pyetur pėr tė voglin...Celulari...! Nė asnjė xhep tė veshjeve tė ditės. As nė ēantėn e vogėl tė dorės. Gjatė ditės nuk mbante mend t’a kishte pėrdorur. E kishte harruar! Ē’gomar qė ishte. Ē’do tė kishte bėrė Elona pa t’a kishte gjetur? Mund t’i telefononte policisė, megjithėse nuk dinte greqisht. Do ta kthenin nė Shqipėri e atje do tė vazhdonte aktivitetin e pavarur. Duhej tė kthehej menjėherė...!
U tha pleqve se do tė vinte nesėr pėr t’u mbaruar punė, sepse sipas njė zakoni nė vendin e tij, festa nuk kishte kuptim tė kryhej, nė qoftė se ēifti nuk i falte mėkatet njėri-tjetrit.
E shau veten ”idiot”, pėr ato qė u tha dhe fluturoi shkallėve.
Kqyri pallatin pėrreth. Asnjė makininė policie. Nė njė kinkaleri, njė polic, qė kishte lėnė motorin pranė trotuarit, diēka blinte nė tė. E pyeti, nė se e dinte, se ku binte rruga “Omiru”! Kėtė “lojė”e kishte pėrdorur edhe herė tjetėr, pikėrisht kur vendin e kishte parė tė mbushur me policė. Instiktivisht, e ndiente, se po tė pyeste atė nga i cili kėrcėnohej, ky i fundit, gati pushonte sė qeni i tillė, sepse kėrcėnuesi, pushon sė qeni aktiv, ndaj atij qė i kėrkon ndihmė.
Polici iu pėrgjigj i qetė. Gjėrat dukeshin gjithashtu tė qeta. Kur hapi derėn e ashensorit, pati pėrshtypjen se , qė brenda tij, dikush priste pėr t’a mbėrthyer nė pranga. Ai ishte bosh. Bosh ishte edhe kurridori para apartamentit tė tij. Ēelėsi rrotulloi bravėn dhe ai pa gjysmė tė shtrirė nė divan, Elonėn tek shihte TV-nė. Mbi tryezė ishte celulari.
Ajo e pėrshėndeti rėndė, ftohtė, me sjellje aristokrateje, ku ai ndjeu shijen e hidhur tė pėrbuzjes dhe kryeneēėsisė. Sa e bukur ishte! Gjysmė e pakrehur, dukej akoma mė tėrheqėse. I hodhi flokėt pas shpine, me tė tillė lėvizje, sikur nuk i kishte tė saja tėrė kohėn, ajo ashtu sillej, sikur asgjė tė mos kishte lidhje me tė. As vetja e saj.
Sa keq qė ishte kthyer nė prostitutė.
Dy orėt e para, pas ardhjes nė shtėpi, i kaloi sipas njė rutine tė zakonshme, ngrėnien dhe shplodhjen nė kanapenė pranė kuzhinės. Orėt e tjera, kur nuk kishte punė mbasditeve, i dukeshin tepėr tė gjata. Elona nė mungesė tė tij, rregullonte ēdo gjė nė shtėpi.
Pas pak u ngrit dhe u ul nė cepin e divanit, nė sallonin e vogėl, qė shėrbente si vend fjetjeje pėr vajzėn. Ndėrroi kanalet e televizionit dhe u ndal nė njė emision tė quajtur ”Big brather”, i cili zhvillohej pėr herė tė parė nė Greqi, sipas shembujve tė shumė vendeve perėndimore. E kishte quajtur budallallėk ndjekjen e tij, por meqenėse kanalet e tjera nuk kishin asgjė tėrheqėse, e la aty. Tė rinjė qė hynin e dilnin nga njė dhomė nė tjetrėn, kryenin nevoja fiziologjike tė rėndomta dhe bėnin biseda tė kota, mbush e derdh. Iu duk vetja sikur e kishin mbyllur aty me Elonėn pėr tė realizar njė emision tė tillė. Kush do tė dilte nė finale, ai apo ajo?!
Djali nė televizion, diēka i tha nė vesh njė vajze dhe tė dy, duke u gajasur, hapėn njė derė dhe humbėn pas saj, duke lėnė pas veē heshtjen.
Ardiani u shtriq dhe tendosi krahėt pėrgjatė divanit. Gishtat sa nuk ēikėn flokėt trazuese tė saj. Elona bėri para, thua se ndiqte me vėmendje ato qė thuheshin nė televizor. Atij nuk i pėlqeu qė ajo iu shmang prekjes sė tij. Nė kėto tri ditė qė e mbante nė shtėpi, kurrė nuk kishte treguar shenjėn mė tė vogėl tė horrit. Pse i mbante kaq inat atij? Nėse donte tė shkėputej nga Andi, kėtė t’ia kėrkonte atij!
Qepėt mbaruan, -i tha ajo, -nuk kam me se tė gatuaj nesėr.
Ai e pa kaq ēuditshėm, a tha se ajo i kėrkonte mė tė pamundurėn nė botė.
Do t’i blej. Mė shkruaj se ē’mungon nė shtėpi, - i tha.
Me zė tė ulėt, a tha se do pendohej pėr ato qė do tė thoshte, shtoi:
Vėr edhe ndonjė gjė qė tė pėlqen ty!
Nė palėvizjen e saj, i vetmi ndryshim ishte mbajtja e frymės, e cila derisa u normalizua, ia ngriti dhe uli ndjeshėm krahėrorin, i cili nė vijėn ndarėse midis dy “kodrinave”qarkohej nga gjysmėrrethi i sė bluzes sė bardhė. Dhe ai ishte aq afėr. Dhe ajo largohej kaq shumė!
Hė, - qesėndisi ajo fjalėt e tij.
Nuk e besonte. I erdhi inat dhe bashkė me rritjen e tij, iu rrit dėshira ta mbėshtillte tė tėrėn me duar e trup. T’ia ērregullonte flokėt dhe t’ia pėrkėdhele topthat e gjoksit, deri sa dhimbja e ėmbėl tė shpėrthente nga thithkat e tyre. Pastaj..., pastaj do donte tė dėgjonte bashkė me frymėmarrje-nxjerrjen e saj, atė dhimjen tjetėr, deri nė trullosje. Nė fund tė shtriheshin pranė njėri-tjetrit, derisa dihatja t’u qetėsohej dhe tė vazhdonin tė shtynin ditėt qė do jetonin bashkė, duke pritur mbarimin e muajve tė mbajtje “pengut”!
Shihmė nė sy, -i tha. Jo me zėrin e tjetrit, por me tė tijin.
Ajo e pa, indiferente, pa kryeneēėsi.
Nuk mė duket se jam sjellė keq me ty?!
Ajo pėrsėri nuk foli! Donte t’i thoshte diēka. Meqenėse heshtjen e saj e merrte si akuzė tė pastėr ndaj maskarallėkut tė tij, u pėrpoq tė gjente fjalė tė tjera bindėse. Nuk e kuptonte pse e po e bėnte kėtė?! Mbase, mė vonė do tė pendohej pėr dobėsinė e kėtyre ēasteve, megjithatė, mendimi pėr ta njohur kėtė prostitutė tė ēuditshme, ia kalonte pendimit tė mėvonshėm.
Nėse ndonjėherė tė kam folur rėndė, kėtė e kam bėrė mė tepėr pėr shaka, sepse akoma nuk tė njihja mirė.
Ajo nuk lėshoi asnjė “hė”, vetėm se lėvizi hidhur dhe me njė fatalitet tė lehtė cepin e buzės.
Pėrsėri nuk kishte folur. I vinte t’ia fuste me shuplaka fytyrės sė ngrirė dhe kur ajo tė vinte nė kėtė “botė”..., ta puthte!
Qė kur ke filluar t’i marrėsh shakatė pėr tė vėrteta?-e pyeti gjysėm i qeshur.
Vajza ē’ngriu.
Qė kur tė vėrtetat m’i thonė si shaka.
Oh..., kėto ishin fjalė tė njė postitute me histori tė veēantė. Papritur u mundua tė pėrfytyronte ofshamat e saj, nėn epshet e kodoshėve. Po qė se dė tė ishte kaq e “ftohtė”, Andi do t’i kishte dhėnė duart me kohė.
Dyshimet e para iu kthyen pėrsėri. Mos po binte nė kurthin e saj?
Tė telefonoi mamaja, -i tha ajo pas pak, pa befasinė e zotėrimit tė njė misteri.
Ē’tha?
Fjalė nėnash.
Zėri nuk iu drodh, siē priti ai. Ishte njė zė psherėtim-fshehur, nga ato qė nuk duan tė lėndojnė diēka tepėr tė dhimbshme, qė nuk kthehet kurrė mė.
Tanimė, dyshoi pėr dyshimin e mėparshėm. Donte t’a lėndonte kėtė vajzė, ta bėnte t’i dhimbtte, t’ia dėgjonte tė bėrtiturat, e pastaj... t’a shėronte!
Ē’gomar qė ishte! E kishte njė pėr t’a shėruar nė spital. Edhe kjo i duhej!
Madje, nė tė vėrtetė ”kjo”, i duhej pėr tė shėruar “atė” qė ishte nė spital, e jo pėr t’i dėgjuar zemrėn e t’a ushqente! Kishte shkuar deri atje, sa vetė i kishte lejuar t’i blente ndonjė gjė qė dėshironte, kur deri mė tani, nuk kishte sjellė asnjė qindarkė pėr tė!
Nuk donte tė mendonte mė pėr asgjė. Do dilte tė bėnte njė shėtitje jashtė!
Vetėm njė gjė dua, -i foli ajo para se ai tė kyēte derėn.
Ē’farė?-i tha ai pa e parė, duke menduar se tjetra do kėrkonte ndonjė gjė, nga ato qė ai ia kishte lejuar vetė.
Tė bėj njė shėtitje jashtė me ty!. . Po deshe m’i lidh duart dhe kalo njė shall mbi to, pėr tė mos u dukur. Nuk do tė iki, tė premtoj!. . Ti je vėrtet njeri i mirė...Do gjej ditė tjetėr pėr tė ikur. Pėr t’i ikur, atij...Andit!
Kėtė nuk e kishte pritur, ashtu siē nuk e kishte menduar t’i thoshte:
Vishu!
Dhe ajo pėrsėri, si njė vajzė e turpshme, diē rrėmoi nė valixhe dhe u mbyll nė banjo tė vishej. Doli qė andej me pantallona sportive dhe njė bluzė tė shkurtėr, qė i linte tė dukej beli i lakuriqtė, ku kėrthiza, si njė minifytyrė qeshte dhe habitej, sa herė qė diametri i saj ndryshonte nėn pėrkuljen e trupit. Ajo u mundua tė ulte bluzėn pėr t’a mbuluar nga shikimi i tij. Por ajo iu ngrit pėrsėri. Ai e hoqi shikimin.
Sapo dolėn nga apartamenti, ajri i freskėt i mbrėmjes dhe dritat nė rrugėt e zhurmshme e gjallėruan. Padashur filloi tė pėrsėriste paragrafe librash e hartimesh si: ”Ajri i freskėt i rrahu fytyrėn. Dritat dhe reklamat shumėngjyrėshe mbushnin rrugėn. Njerėzit nxitonin nė punėt e tyre. Makinat derdhnin llavė dritash mbi asfaltin e zi. Njė jetė e re e priste...”!
Pa dashje, vuri re se e kishte kaluar krahun e saj rreth atij tė Ardianit. Kishte dashur t’a bindte pėr “urtėsinė”e saj. Dhe ai kishte bėrė sikur nuk kishte vėnė re asgjė. Sigurisht, sot do tė rrinte si manare. Por, duhej tė vėzhgonte mirė ē’do gjė. Do t’i kėrkonte tjetėr mbrėmje pėr tė dalė sė bashku, kur ai nuk do tė frikėsohej nga ndonjė arratisje e mundshme.
Kaluan poshtė njė ure, mbi tė cilėn gjendej stacioni i trenit. Atė ēast, ai ksloi, duke lėshuar “dėng-dėnge” tė forta, si t’i pėrshkonte rrethin e kokės, .
Pra, diku pranė vendbanimit apo nendtrehimit tė saj, paska tren..., shina..., largėsi. Mori frymė thellė.
U trembe?- e pyeti Ardiani, qė e keqkuptoi mbushjen e saj me frymė.
Pak, -tha ajo. -Nga vjen dhe ku shkon ky tren?
Nga Pireu nė Kifisia.
Ē’janė kėto?
Pireu ėshtė porti mė i vjetėr i Athinės. Nuk e ke dėgjuar ndonjėherė?
Mė duket se e kemi bėrė nė gjeografi!
Me siguri, -e pėrforcoi ai.
Kifisia, ėshtė njė lagje tjetėr e Athinės, -vazhdoi ai.
Edhe ky, port, aerodrom?
Asnjė nga kėto!
Sė largu panė njė polic. Ardiani ia shtrėngoi krahun Elonės dhe u kthye nė rrugicėn mė tė afėrt. Njė burrė mblodhi litarin me tė cilin mbante tė lidhur qenin-ujk, sapo ato u afruan. Kafsha i pa nė sy duke dihatur, me gjuhėn e nxjerrė jashtė.
“Sa mirė do ishte nėse do tė kishte qenėr tė stėrvitur, pėr tė dalluar midis njerėzve, ata qė mbahen me pėrdhunė nga tė tjerėt”, -mendoi Elona.
Sapo ata u larguan, njė bulldog nisi tė lehė nga njė ballkon i pallatit pėrballė, pėr “shkelje kufiri” nga qeni-ujk. ”Kushtrimin” e kapėn tė tėrė qentė e rrugės, tė cilat filluan tė lehurat ndaj shėtitėsit tė padėshiruar. Kur burri me qenin, i cili nuk e prishi hiē qejfin, nga kėrcėnuesit e lloijit tė tij, si t’i konsideronte pa as mė tė voglin rrezik, u larguan, njė kone, sa njė grusht, pranė njė vile dykatėshe, vazhdoi tė lehurat me njė zė tė ngjirur, si t’u tregonte “patriotėve” tė saj solidaritetin.





Nė shtėpi, Elona hėngri pak. Kishte kohė qė hante pak! U shtri duke u mbuluar si gjithnjė, deri nė grykė. ”Nata e mirė” qė i tha Ardianit, i ngjante mė shumė njė falenderimi!
Ai i pėrsėriti vetes se ajo nuk ngjante me njė prostitutė!



E ėma e njoftoi se tė nipit kishin filluar t’i binin vetullat dhe flokėt. E pėrfytyroi me atė pamje! Dikur, nė vogėli tė tij e kishin qethur tullė, pėr t’i dalė floku mė i fortė, siē thonin tė vjetėrit. Ai, xhaxhai e kishte ngacmuar me epitete tė njohura pėr kohėn, si “qose”, ”kungull”, ”fushė aerodromi”e tė tjera.
Tanimė, ajo zhveshje ishte njė shenjė e keqe, njė anonimitet, mbi tė cilėn mund tė shkruhej pėrgjithnjė njė kob!
Do shkonte vonė ta shihte. Mbase do kėrkonte edhe Elona tė vinte. Mund ta merrte! Mė tepėr pėr tė ndarė gjendjen e keqe shpirtėrore nė kthim. Dukej e qetė! Pas pak ditėsh, kur tė bėhej e aftė pėr punė, do tė thyhej edhe monotonia e kohės, qė qėndronte tek ai. atij i shkoi nė mendje, se nė tė vėrtetė, nonotonia e saj do tė ishte e kundėrta, dalja e pėrnatėshme rrugėve, pėr tė shuar epshet e meshkujve (atij, pėrsėri i dhembi, kur kujtoi njė gjė tė tillė).
Si ia jepnin paratė, kur mbaroini”punėn”? Nė dorė? Ia fusnin nė sytjena a nė mbathje? Ē’pamje do tė kishte Kolokotroni, heroi i stampuar nė kartėmonedhėn pesėmijėshe, nė mbathjet e njė femre? Mund tė mos ēuditej ndoshta, nga qarkullimi i portretit tė tij nė duar mafiozėsh e vrasėsish, por nė tė brendshmet e njė femre...?!
Pa le nė Shqipėri, tė mendoje Skėnderbeun me pėrkrenaren e ngecur nė rripkat e tyre, qė pak gjė mbulonin..., e pamendueshme!
Para se tė shkonte nė shtėpi, mendoi tė mbaronte atė punėn tek pleqtė pesėdhjetė vjetmartuar. I gjeti tė qetėsuar. Plakės i kishte ardhur ngjyra nė vend. Njė i menēur nga fisi, u kishte treguar se Sartri (ajo nuk e dinte se ē’ishte ai, pėrveēėse francez) e kishte “tradhėtuar” tė shoqen, pėr t’a krahėsuar me atė, tjetrėn. Ashtu sikurse bashkėshorti i saj, edhe francezi kishte arritur nė pėrfundimin, se mė tė mira se gratė e tyre nuk gjenin gjėkundi! Kėtu ai e puthi shoqen e jetės, me ato buzė tė fryra, nė pjesėn e brendshme tė tė cilave dukej mishi i kuq dhe me ato qerpikė gati tė rėna, si... Ardianit iu kujtua i nipi. Tani ai pėrjetonte njė pleqėri tė herėt. Pas tyre vinte gjithnjė ajo, vdekja, me ndryshimin fatal se nė rastin e plakut ajo ishte fizilogjike, e ndershme. Me tė nipin ishte e pabesė. Ai duhej tė ”rilindėte” patjetėr.
Nesėr do tė shkojmė nė spital, i tha Elonės sapo hyri.
Kush ėshtė nė spital? - e pyeti ajo, teksa u ēudit me tonin e tij prej bashkėshorti. Shpejt e kishte fituar kėtė radhė besimin e tij. Nuk ishte aq katil siē i kishte treguar ai, i mallkuari, Andi. Madje shpesh i dukej i butė deri nė druajtėsi.
Im nip. Kryen terapi kundėr kancerit.
Oh, ofshau ajo ēiltėrsisht Atij i pėlqeu ajo “oh”, lėshuar nga njė zė i ngrohtė vajze. ”Ah”, i pėshpėriti vetes, sikur tė mos ishte prostitutė.
Tė nesėrmen nė mėngjes, teksa gatitej tė nisej nė punė, u befasua nga ajo ndėrrim klime e papritur. Temperatura kishte rėnė shumė. Me mundim gjeti njė xhaketė tė hequr mėnjanė me rrobat e dimrit. Njė shtresė e hollė bryme kishte mbuluar parvazet e dritareve dhe tė pjesėve tė sipėrme tė ndėrtesave. Pėr njė ēast humbi duke parė atė bardhėsi tė papritur. Sa gjėra tė papritura ndodhnin ēdo ditė! Ishin ngatėrruar tė gjitha, kohėt, njerėzit klima. Do t’i pėlqente tė rrinte pranė dritares derisa bryma tė tretej dhe Elona tė ngrihej mes shtriqjeve dembeluese tė mėngjesit. E pa pėr disa ēaste. Kishte dėshirė t’i thoshte diēka, qoftė edhe fjalė tė kota. Gjumi, si bryma e befasishme e atij mėngjesi, ia largonte vajzėn, qė edhe pa tė, gjithnjė e larguar ishte.
Qė i vogėl, bardhėsia i shkaktonte emocion, e bėnte mė tė paqtė dhe tė dashur me botėn. Gjeti diku njė laps dhe i shkruajti Elonės: ”Jashtė eshtė bukur. Sikur ka rėnė borė. Tė p.... . j, Ardiani”.
Iku i dehur. Nga mėngjesi i veēantė, apo nga Elona? Mbase edhe nga ajo, qė kurrė nuk ia pa trupin e bardhė e tė brishtė si brymė.
Pėrballė, dikush me kostum tė zi i buzėqeshi. Andi! E pakuptimtė tė mbante atė ditė kostum tė bardhė.
Si tė shkon puna mik, e pyeti ai pas pėrqafimit.
Mirė!
Ke fituar ndopak?
..... Eh, - ngurroi tjetri. - Si tė tė them?!
Dėgjo vėllanė, - iu afrua mė pranė Andi, - se mos bie nė dashuri! Tė ishte Xhulja Roberts, e kisha marrė pėr vete.
Ardiani e qetėsoi, se nuk kishte ndodhur asgjė e tillė.
Yt nip si ėshtė? -ndėrroi temė tjetri.
Vazhdon terapitė! Tė shohim fundin!
Pėr ēdo hall, kėtu mė ke, tha Andi dhe u largua nė punėn e tij “intelektuale”.




Gjėja e parė qė vuri re Elona, me t’u ngritur, ishte letra mbi tavolinė. E lexoi ēuditshėm. “.... Sikur ka rėnė borė...”! Aq mė shumė u ēudit kur pa se jashtė dritares binte njė shi i imėt. Ē’marrosje do t’a kishte zėnė atė mėngjes Ardianin! Nxitimthi lexoi fjalėt e mėpasme. Atė “p”-nė me njė sėrė pikash, qė mbaronte me “j”, nuk e kuptoi. Dukej se letra ishte shkruar nė njė ēast ngazėllimi. Ē’fjalė mund tė zinin ato dy bashtingėllore nė mes tyre? Shkruar me tė tillė entuziazėm mund tė ishte “tė pėrqafoj”! Por, po tė kujtonte qėllimin e ardhjes kėtu, ajo mund tė ndryshonte trajtat, pėr shembull ”tė pėrvėloj, tė pėrcėlloj”. Kėrcėnimi mund tė lidhej pėr t’i kujtuar vajzės, se abuzimi mė i vogėl nga mirėtrajtimi i tjetrit, tė ēonte nė njė pėrfundim tė tillė. Ose mund tė kishte dashur tė thoshte “tė prangoi”! As kjo nuk vlente. E pranguar ishte! Tjetėr fjalė”tė pėlqej”! Pak absurde. Pėr njė ēast e drodh. Sikur tė kishte dashur tė thoshte “tė pėrdhunoi”! E pėrse sot, kur atij i is!
hte duku aq i bukur ai mėngjes, aq sa kishte parė ėndėrra me sy hapur, sikur do tė borėronte? Bukuria e zbut njeriun. As kjo nuk qėndronte, aq mė tepėr se po tė donte ai mund t’a kishte bėrė me kohė njė gjė tė tillė.
Pushoi sė parashtruari rastet e mundshme tė ē’kishdashthėnies sė Ardianit. Mbėshteti hundėn nė xham, si nė fėmijėri dhe pa se si i hidhte era gjethet e pemėve, si kombajna grurin pas tė korrave.
Njerėzit rrugėve i bashkonte ndjesia e ēudisė sė ndėrrim klimės sė papritur.
Shiu akoma nuk kishte pushuar, kur Ardiani u kthye nė shtėpi. Qielli kishte marrė njė ngjyrė midis grisė dhe bardhėsisė , i cili me pavendosmėrinė e tij, pėr t’a pushuar shiun apo t’a derdhte atė bujshėm poshtė, tė krijonte njė gjendje trazuese. Hėngri shpejt ē’kishte gatuar Elona, me shpresėn se kur tė niseshin pėr nė spital, ai do tė pushonte. Vajza e kishte harruar “fjalėkryqin”e mėngjesit.
Vishu!- i tha pas drekimit dhe pa jashtė me frikėn e njė vėrshimi tė fuqishėm tė ujrave qiellorė.
Ajo e vėshtroi pyetshėm.
Tė thashė, qė sot do tė shkojmė bashkė nė spital?
Po, por, nuk kam xhaketė! Kur mė mori nga Shqipėria, ai, mė tha tė mos ndarkohem me shumė “rraqe”, se do tė mė blinte tė reja dhe shumė tė bukura. Fatkeqėsisht, mė bleu disa tė tilla, por xhaketė, jo. Nuk ishte klima pėr tė tillė veshje. Jashtė bėn freskėt.
Pse thua fatkeqėsisht, nuk tė pėlqejnė veshjet e bukura? - e pyeti ai me sigurinė se pėrgjigjja e kundėrt do tė ishte nė mos njė gėnjeshtėr, njė llastim i zakonshėm femėror.
Po, por jo nė atė mėnyrė, i tha ajo, e hidhėruar siē duket nga kujtime jo tė kėndshme.
Mė fal, Elona, tha ai, ajo “mėnyra”, ka tė bėjė me sforcim pune, do me thėnė me orare tė zgjatura dhe klientė shtazarakė?
Ajo e pa ēuditshėm, plagueshėm, zhgėnjyeshėm, lutshėm dhe dhimbshėm deri nė ulėrimė. kurrė nuk kishte parė vėshtrim ku tė kapėrtheheshin kaq shumė ndjesi bashkė. Mosderdhja e marazit pėr kaq kohė, qė ndodhej nė kėtė vend tė huaj pėr tė prostituar, kishte arritur limitin.
Por, unė, nuk jam prostitutė! -dhe shpėrtheu nė vaj. - Ai, mė gėnjeu, duke mė bėrė t’a besoja. Vėrtetė e desha. Nuk kam frikė t’i thuash se sa shumė e urrej. As nuk ty nuk dua tė tė mbush mendjen se nuk jam ajo qė mendon! Nuk kam xhaketė! Nuk tė shoqėroi dot pėr nė spital!
Ardiani kishte shtangur, duke parė lotėt e trashė tė rrėshqisnin nėn bluzen e hapur dhe tė njomnin pjesėn e saj tė ngritura nga krahėrori. Ajo nuk kujdesej t’i fshinte.
Tė besoj, i tha ai dhe e pėrqafoi lehtė.
Njė tjetėr ngashėrim, tanimė falenderues u ēlirua nga goja dhe sytė e saj. Ai e shtrėngoi mė fort dhe pėr tė shmangur ēdo keqkuptim i pėshpėriti: Do qullesh e tėra! Ai po e ngrohte. Jashtė binte borė.
E uli butė nė divan, si tė ishte vazo kristali. Rrėzoi disa rroba nga dollapi dhe gjeti atė qė kėrkonte. Njė xhaketė, qė vishej nga tė dy anėt. Dikush ia kishte dhuruar. Ai nuk kishte kujt t’ia dhuronte. I tha Elonės ta vishte. Ajo e veshi nga ana me lėkurė. Ai mendoi se edhe ana e kadifejtė do t’a tregonte njėsoi tė bukur.
Dolėn. Megjithėse Ardiani mbante ēadrėn, ajo me shkathtėsi zgjidhte rrugėn, pėr t’iu shmangur pellgjeve me ujė. Ai nuk e ndoqi mė. Dashje pa dashje, meqenėse ēadra ndodhej nė duart e tij, ajo i shkoi pas. Shiu u rrallua dhe ata e mbyllėn ēadrėn pėr tė ecur nėn kurorat e pemėve. Ardiani i shkundi njė degė peme mbi kokė dhe ajo bėri sikur u nxeh. Piklat e rėna mbi flokė pėr pak kohė i qėndruan si rruaza. U hakmor duke tundur njė degė mbi tjetrin. Ai s’lėvizi dhe ky qėmdrim prej mumje i tij, e gajasi kaq shumė, sa ai deshi tė vazhdonte ai gurgullim i panjohur gazi. Pėr tė vazhduar shijimin e tij vazhdoi tė luaj rolin e njė karagjozi. Nė kohėn qė ajo gatitej ta ”qėllonte” pėrsėri me “breshėri shiu”, zbėrtheu kėmishėn dhe hapi gojėn, duke pritur ”heroikisht” fatin. U mbėshtet pas kangjellave tė njė muri njėmetrosh nė anė tė trotuarit. U ngrit rėndė dhe si Anteu i “karikuar”me fuqi tė re eci nė drejtim tė saj. Nė duar mbante gjethe tė qullura tė kėputura nga pema mbi kokat e tyre.!
Ajo qeshte herė shtruar e herė me gulēe, pėr t’iu veshur me frikėn lodruese qė shkarkohet nė ēastin e “sulmit”. Vrapoi dhe duke dihatur u dorėzua nė trungun e njė peme. Ai e arriti, duke soditur gjithė kėnaqėsi “kapitullimin”e saj. E fėrkoi me gjethet e lagura nė tė dy faqet dhe ajo i lutej mes pėrpjekjeve tė kota tė mos ia fuste ato nė qafė, duke u munduar t’a fshihte atė nėn jakėn e xhaketės. I ishte afruar shumė. Pa dhe ndjeu frymėn e ngrohtė qė dilte nga goja e saj rrethuar prej buzėve tė kuqe. Edhe mollėzat i ishin skuqur. Edhe maja e hundės. Preku atė me tė tijėn, sipas zakonit tė disa fiseve indiane. Ajo qeshi pėrmbajtshėm. E dinte se nė zakonin e indianėve, ky ishte mė shumė se pėrqafim, ishte puthje?! Nė se e dinte duhej t’a kishte kapur simbolikėn e kuptimit.
I erdhi ta flakte “simbolikėn”. E puthi nė buzė. Pas shkėputjes sė parė, ajo, me gishtin tregues, i preku buzėt, hundėn, vetullat, sytė, si tė sigurohej pėr diēka qė nuk ishte konkrete. Ai e materializoi pėrsėri puthjen.
Ti, prit kėtu, i tha ai Elonės nė njėrėn prej karrigeve plastike nė korridorin e spitalit “Sofia e Shenjtė”.
Nė ē’dhomė ndodhet yt nip?-pyeti ajo.
Nė fund tė korridorit.
Nuk tė pyeta sa vjeē ėshtė?
Nėntė, u pėrgjigj ai me buzėt e mbledhura , si tė shprehte pabesinė e sėmundjes ndaj kėsaj moshe.
Sa im vėlla, mendoi ajo me keqėardhje.
Kaloi njė fėmijė i pranguar me serume nė tė krahėt, i shoqėruar nga njė infermiere dhe njė civil, qė dukej se ishte i ati. Me fytyrėn e pafajshme si tė shprehte ēudinė pėr ato qė hiqte, ngjante si njė krisht i kryqėzuar. Ata kaluan pėrmes Ardianit dhe Elonės, kur ky po i thoshte diēka asaj, qė nuk u dėgjua nga zhurma e karrocėa dhe hapat e shoqėruesve. Si shurdhėmemecėt, qė arrijnė t’a kuptojnė bashkėbiseduesin nga hapja e gojės, edhe ajo arriti turbull tė kuptojė ato fjalė tė shkėrmoqura: ”Ti prit kėtu”!




Dikush tjetėr nė njė kohė tepėr tė largėt, njėqind vjet mė parė, i kishte folur kėshtu me njė kėrcėnim tė lehtė ”ka-tėr”! Mėsuesi i fizikės a i matematikės, nuk i kujtohej. Me atė “katrėn” ngelje nė klasė. Me kėtė “pritjen kėtu”, mbetej te Ardiani..., Andi! Pas disa ditėsh ai do t’a nxirrte nė rrugė, sado i mirė qė tė ishte.
Pa siluetėn e tij, tek u fut nė dhomėn ku e prisnin dy sy pa qerpikė dhe pa flokė.
Nuk duhej tė priste aty. Do shfrytėzonte minutat e pėrshėndetjeve tė tij me tė ėmėn dhe tė nipin pėr t’i ikur. Muzgu kishte rėnė dhe nata do t’a ndihmonte.
Doli. Njė yll nga njė cep reje i shqepur, ia bėri me sy. Iu duk ogur i mirė. Vrapoi. Shpėtimi i vetėm qėndronte nė tė. U mundua tė kujtonte rrugėn dhe tė pėrfytyronte planimetrinė e zonės nga ku kalonte treni elektrik. Do tė mbėrrinte nė Pirea, dhe prej andej me ndonjė traget tė rastit, do kėrkonte ndihmė pėr tė arritur nė vendlindje. Mirė do tė ishte tė mos pėrzihej policia. Ngjarja do tė rrėmbehej nga gazetarėt pėr t’u shfaqur nė ekranet e tv-ve, gjė qė nuk i pėlqente, para njė largimi pa zhurmė. Grrap-grrup, bėnin kėpucėt nė pellgjet e ujrave tė fshehura nga errėsira. Mundohej tė ecte anėve tė trotuareve sa mė larg dritave. E veshi xhaketėn nga e kundėrta. Nė njė kryqėzim tė madh, njė djalė i ri me vėshtirėsi i tregoi , se pėr tė arritur nė Pirea, duhej tė kalonte kryqėzimin e madh, njė rrugė pas sė cilės ndodhej stacioni i trenit. Ndaloi pranė semaforit. Autostrada e gjerė, e pajisur me katėr korsi, ndėrpritej nė mes nga njė mur gjysmėmetrosh, tek i cili kishin vendosur!
njė tjetėr semafor. Dirta e blertė qė u ndez nė tė , e hodhi pranė murit. Prisnin ndezjen e saj nė semaforin nė breg tė trotuarit. Pėrgjatė shtyllave anės rrugėve reklamohej njė kėngėtare me kitaren hedhur krahėqafė. Tabela qė gjendej pranė Elonės, ishte shtrembėruar dhe ajo ngjante sikur e kishin linēuar. Semafori pėrballė e ndezi dritėn e blertė. Njerėzit, nga tė dy anėt e rrugėve, u sulėn drejt njėri-tjetrit me tė tillė harbutėri, si dy grupe vandalėsh qė kėrkonin tė lanin llogaritė midis tyre.
Njė makinė, qė u bllokua nga drita e kuqe, pa arritur tė kaloi ndalesėn, kafshoi nervozshėm asfaltin dhe u sul para. Njė fėmijė rreth tė dhjetave u hodh nė anė tė rrugės, i goditur nga turiri i saj. U dėgjuan tė bėrtitura dhe frenime tė dhjetra makinave tė tjera. Midis tyre njė piskamė rrėnqethėse dhe lėvizje tė ēoroditura tė njė gruaje tė re pranė trupit tė vogėlushit.
Elona ishte mbėrthyer nė mesin e autostradės sė gjerė, sikur rreth e rrotull saj tė ishin ndezur ngado drita tė kuqe. Ishte “linēuar”sė bashku me kėngėtaren e afisheve. I vogli! Kishte shtatin e tė vėllait. Sa e kishte marrė malli! Shpirti i motrės. Xhani i vogėl! Do mund tė shpėtonin djalin e goditur? Sikur e ėma tė mos kishte para?




Ē’ishte ky hall mor bir, i tha e ėma Ardianit.
Qė kur kishin vdekur prindėrit e tė voglit, fjala “hall”ishte bėrė pjesė e pėrditėshme e fjalorit tė saj, pa u rrezikuar tė kthehej nė rutinė. Nė shqiptimin e “a-sė”qė si gropė kishte gėlltitur gėzimet mė tė mėdha tė jetės sė saj, Ardiani shihte serialet e viteve, ku haretė ishin prerė nga mortja, duke u dyllosur nė fund me atė “ll”-nė e shurdhėt, tė pajetė.
Do rregullohen tė gjitha mama, i tha i biri, pa qenė vetė i sigurtė pėr kėtė.
I nipi iu lut t’a merrte tė paktėn vetėm njė natė nė shtėpinė e tij.
Nuk lejojnė mjekėt, u mundua t’a merrte me tė mirė ai. Sapo tė shėrohesh, do tė shkojmė bashkė ku tė duash ti.
Do mė blesh shumė lodra?
Shumė.
Do tė mė lejosh tė vij tė punoj e ty?
Tė shohim.
Gjėrat e premtuara nuk e qetėsuan vogėlushin. Ia ndezėn mė tepėr dėshirėn pėr t’i patur ato dhe nė pamundėsi tė saj, turfulloi dhe doli jashtė, pėr tė bėrė njė nga shėtitjet e zakonshme qė bėnte gjatė ditė qėndrimeve nė spital. Pas pak u kthye duke rrufitur njė Amitė.
Ku e gjete, e pytėn nė tė njėjtėn kohė nėnė e xhaxha.
M’a dha njė tetė nė fund tė korridorit, u tha ai duke tėrhequr me pipė njė segment lėngu.
Ardianit i ndriēuan sytė. Elona paska rrėmbyer pa thėnė, njė kuti amite nga ushqimet pėr tė voglin. Do t’a ftonte tė futej nė dhomė. Tė ėmės do t’i thoshte se e kishte shoqe, fqinjė, a mendonte ē’tė donte. E kėrkoi me sy mbi kokat e njerėzve, qė lėvrinin lart e poshtė. Nuk e pa! Vrapoi tek banjot nxitimthi bashkė me ndjenjėn e ankthit qė i rritej. As atje!
Kush t’a dha, pyeti gati me tė bėrtitur tė nipin.
I vogli tregoi me gisht njė mesogrua, qė ishte mbėshtetur tek parvazi i njė dritareje dhe sodiste jashtė.
U tėrbua. I kishte ikur. U sul si dem i tėrbuar jashtė. Shi dhe natė. Ku mund t’a gjente?Retė ishin ēkrafanjitur dhe disa yje, si tė shihnin vjedhurazi se ē’bėhej poshtė, e ndiqni si fqinjė thashethemexhinjshė. Shiu qė sapo kishte pushuar, sikur i kishte sjellė nė vete kalimtarėt. Mundoheshin t’u shmangeshin vendeve tė ngopura me ujė. Nė lėvizjet e tyre kishte diēka nxituese, riparuese, si njė vend qė rindėrtohet pas luftės.
“Budalla, injorant dhe matuf i pandreqshėm”, e shau veten. Ēfarė do t’i thoshte Andit?Ado tė vlente mė akti shpėtues qė i kishte bėrė nė vogėli?”Kurva”, shau ndotė. E kishte bėrė qė t’a besonte. Mė shumė akoma, kishte filluar tė ndjente pėr tė. E kishte puthur. Dhe ajo, pas kėsaj i kishte bėrė”naftėn”!
U sorollat mė kot stacioneve tė autobuseve dhe dyqaneve me shpresėn pėr t[ parė diku siluetėn e saj. Sapo shihte vajzė qė i pėrngjante sadopak ngazėllehej. I dukej se ngjashmėria e saj me to, i mbante gjallė shpresėn se mund t’a shihte. U rraskapit. U kujtua se mund tė rezikohej nga policia, nė qoftė se ajo mund tė ishte drejtuar atje. Edhe Andi gjithashtu!Duhej t’a njoftonte.
Ē’kemi, iu pėrgjegj ai celularit tė Ardianit.
Iku, shfryu ky i dėrrmuar.
Kush, femra qė tė dhashė?
Po!
Kopuk ke qenė dhe mbete!Ku ndodhesh, iu hakėrrua tjetri. Mori koordinatat dhe mbylli harbutshėm telefonin.
Ishte i mbaruar me gjithēka. Me tė nipin po!E ėma i kishte thėnė, se tė motrat po pėrpiqeshin me anė tė njė shoqėrie bamirėse, tė ndihmonin me tė ardhura nė operimin e tė voglit. Nė qoftė se nuk do arrinin gjė, njė zot e dinte se si do tė dilte nda ky ferr. Sikur tė mpleksej edhe policia nė kėtė mes, do t’i shtoheshin hesapet ne Andin dhe kolegėt e tij, qė fare lehtė mund t’a hiqnin qafe. U mbėshte nė parvazin e njė muri rrethues tė njė ndėrtese shtetėrore. Ishte qullur i tėri. Jashtė e brenda, si njė amfib i pėrjargur, i rrėshqitshėm dhe i neveritshėm.
Pas pak mbėrriti Andi. Si njė dedektiv i kujdesshėm, pa rreth e rrotull para se tė pėrplaste forcėrisht derėn e makinės. Dėgjoi shpjegimet e pajetė tė tjetrit pėr veshjen e atė ditėshme tė Elonės dhe rrugėt qė njhte ajo. Pak minuta mė vonė, dera u pėrplas sėrish me forcė, sikur tė godiste dikė me shuplakė dhe humbi duke lėnė pas rrotave shkulma uji. Ardiani u mundua tė kuptoi ato qė i tha Andi, tek e la aty si kufomė tė pakallur. Instiktivisht kishte ndjekur hapje-mbyllje gojėn e tij , qė kishte lėshuar pėrmes njė vėshtrimi pėrēmues, si “zoti qoftė me tya”! Ishte i vdekur.
Do kthehej nė shtėpi me kėmbė. Nuk donte tė merrte taksi. Pėr tė dėnuar veten ndoshta. Diku nė lindje, iu duk se agimi dha njė sinjal tė vogėl me njė feksje drite qė mezi dallohej. Qielli ishte i hapur krejt dhe yjet shihnin kureshtshėmėm atė qė ishte bėrė poshtė, nė mungesė tė tyre.
Dėshironte vetėm njė gjė, tė shtrihej e tė flinte gjatė. Ndoshta edhe pa u zgjuar kurrė.
Shtypi butoni e ashensorit, i cili vonoi tė zbriste. Prej tij doli zonja Panajotė e cila pas interesimit mbi shėndetin e tė voglit, shpjegoi zgjimin e saj tė hershėm, tė cilėn Ardiani e harroi, sapo ajo mbaroi sė foluri.
Ē’kyēi derėn, por nuk e kyēi prapė. Asgjė nuk do tė kyēte mė. U shtri nė divanin ku kishte fjetur ajo, mashtruesja, Elona. U mbulua me njė batanije tė ndodhur rastėsisht nė anė tė tij, dhe humbi nė gjumė tė thellė.
Qė gėrhiste tek-tuk gjatė natės e dinte. Por edhe nė tė zgjuar, tė ndiente frymėmarrjen e thellė tė vetes, pėr herė tė parė po e kuptonte. U ngrit ndenjur dhe para se tė vendoste tė shkonte nė banjo, pėrsėri iu bė sikur dėgjoi diēka. Iu afrua krevatit tė tij me frikėn e befasisė qė shkakton e panjohura. E pabesueshme!Elona!Elona flinte nė krevatin e tij. E zverdhur dhe e hequr frymėmerrte rėndė, si tė lėshonte duma ankthi dhe marazi. Mbi komodinėn pranė pa njė shuk kartėmonedhash. Po ēmendej. Iu duk se vende-vende ato ishin tė gjakosura. Dalloi mustaqet dhe vėshtrimin vėngėrosh tė Kolokotronit, nėn buzėn e tė cilit varej njė pikė e kuqe gjaku, sikur sapo tė ishte ngritur nga njė tryezė orgjie. Njė tjetėr kartėmonedhė, i ngjau, nė mos i bėfshin sytė, qė i vėrdalloseshin sė bashku me kokėn, me Skėnderbeun. Klienti”patriot”nė mungesė tė dhramive, apo nga mosdashja e harxhimit tė tyre, paskėsh paguar me monedhėn e vendit tė tij. Ardiani mendoi se po tė rrėmonte poshtė kartėmoned!
have, mund t’i shfaqej ndonjė tjetėr hero, e zėmė Napoleon Bonaparti. Heronjtė e monedhave, e kishin rrethar trupin e Elonės nė ēastin e pagesave, jo pėr t’a sulmuar, por pėr tė dorėzuar armėt, si pengje tė luftės sė mishtė, qė ishin kapėrthyer mbi trupin e virgjėr tė saj. Sė shpejti, ata do tė zėvendėsoheshin me monedhėn e pėrbashkėt evropiane, shenjė e tolerancės dhe mirėkuptimit evropian. Tolerancė djalli!
I uli lehtė jorganin. Tjetra nuk u zgjua. I pa mishin e bardhė nėn gushė dhe e puthi lehtė. tanimė, do tė fillonte dėnimi i vdekjes nga e kundėrta. Idioti, nuk kishte besuar Elonėn, por atė maskarain, Andin. Mirė do kishte qenė tė mos e kishte shpėtuar fare nė fėmijėri. Ndėrsa ajo , i ishte dorėzuar vetė prostitucionit, pėr tė ndihmuar tė nipin e tij.
E zbuloi nė mes, pastaj tė gjithėn, si pėr tė detyruar veten, shkakun e viktimės, tė vuante, tek e shihte tė pafuqishme si njė drenushė tė plagosur. E puthi lehtė nėn gushė. Vajza ndjeu tė ftohtė dhe u mblodh kruspull. E mbuloi shpejt dhe butė. I hodhi edhe kuvertėn me tė cilėn ishte mbuluar ai vetė. E vėshtroi gjatė, i ngujuar pranė shtratit ku ajo flinte, si pranė njė tė sėmuri rėndė, i gatshėm pėr t’i shėrbyer.
Ajo lėvizi. Donte tė kthehej nė krahun tjetėr, por njė dhimbje ia hidhėroi fytyrėn. Qerpikėt i’u pėrpėlitėn, si pėr t’i dhėnė sinjalin e lidhjes me realitetin. Ndjeu edhe Ardiani njė regėtim tė lehtė nė krahėror. Me ē’sy do t’a shihte ajo?Tė akuzueses pėr gjendjen ku ndodhej, apo tė falėkėrkueses pėr largimin e beftė?Shprehja e parė ishte ajo e ēudisė, kur pa sytė e tij tė ngulura mbi tė.
Ē’ėshtė?-e pyeti.
Ē’qe kjo qė bėre?-pyeti edhe ai.
Cila?
Ai vėshtroi kartėmonedhat.
Atė qė dėshiroje ti, i tha me zė tė ulėt.
Daljen nė rrugė?
Oh, ofshau ajo, me bezdinė pėr tė gjetur shpjegimin dhe pak nga njė dhimbje therėse nė fund tė barkut, qė nxitoi t’a shtypte me dorė, si pėr t’a ngujuar forcėrisht. -Shpėtimin e tėt nipi!
Ai deshi t’a pyesė seē e lidhte atė me nipin e tij. Nuk e pyeti!
Vishu!, i tha prerė, por ėmbėl.
As ajo pyeti pėrse. Ai nuk e pa tė vishej. Me sy jashtė dritares dhe kurriz tė kthyer nga ajo, i ndjeu lėvizjet e ngadalta dhe tė plogėta.
Bėj rrobat gati, i tha pėrsėri.
Ajo pyeti heshturazi me sy.
Do tė tė kthej nė Shqipėri, i pėshpėriti ai.
Lotėt i rrėshqitėn mollėzave, duke njomur buzėt e plasaritura nga njė nxehtėsi e brendshme, si njė tokė e tharė, qė nuk kishte njohur bimėsi.
Valixhja nuk iu mbush plot. Disa prej tyre nuk i mori. Nuk harroi xhaketėn. Ardiani i dha kartėmonedhat.
Nuk i fitova pėr vete, i tha ajo.
Nė kėtė shtėpi nuk ka vend pėr heronj, ia ktheu ai, do ndjehem mė mirė me ty!
Ajo iu hodh nė qafė dhe megjithė dhimbjet qė ndjente pėrgjatė tė gjithė trupit, donte qė edhe ai t’a shtrėngonte fort, si pėr tė shkėrmoqur e tretur tė parat. Sapo matej tė gjente fjalė falenderuese, heshtėte dhe shtrėngohej mė shumė pas tij.
Ikim, e largoi ai kujdesshėm. Mund tė n’a kėrkojnė.




U zgjua aty pak pas mesit tė natės. Ndjeu qė larg zėrin e kėndesit, sa mezor dėgjohej. Dėgjimi i dobėt mund tė ishte njė lehtėsim pėr tė rifjetur pėrsėri. Mbuloi me jastėk veshėt. Sa mė shumė pėrpiqej tė shmangte kokorritjet e mistrecit, aq mė kėmbėngulshėm depėrtonte ai nė boshllėk-pambukun e jastėkut tė saj. Madje, tanimė mė me forcė, si pėr t’u rebeluar ndaj mospėrfilljes sė botės njerėzore, kundrejtė tingujve natyralė, qė ēdo ditė e mė tepėr zėvendėsoheshin nga ato mekanikė e elektronikė. U ngrit, duke e respektuar padashje patriarkun kapedai. Ndjehej e ngopur me gjumė, pas gjithė atyre ditėve qė qėndronte nė shtėpi. Babai kishte biseduar me njė tė njohur ne drejtorinė arsimore, qė tė jepte provimet pėr javėt e fundit tė munguara nė shkollė. Provimet e maturės mund t’i shtynte pėr nė vjeshtė.
Shumė pak vizitorė kishin ardhur pėr t’a takuar. E ėma rrinte si “karakoll”nė bashkėbisedimin e tyre me Elonėn, duke ēensuruar ē’do fjalė tė tyre. E kishte lejuar tė bisedonte kokė mė kokė vetėm me mamanė e Elsės, e cila priste nga dita nė ditė t’i kthehej e bija nga Italia.
Oh, sa mirė, kishte klithur Elona dhe i kishte shtrėnguar duart, nė shenjė falenderimi pėr lajmin e mirė.
Mėson pėr kozmetikė dhe punon ku mundet. Do tė tė zbukurojė edhe ty, nuse do tė tė bėjė.
Tjetra buzėqeshi lėndueshėm.
Mos u mėrzit hiē, nuk u dorėzua gruaja. Ē’do gjė e kalon njeriu kur gabon. E keqja e bėrė enkas nuk kalon lehtė, pėrveēėse me prova shumė tė forta. miku yt e kaloi atė.
Ajo e kishte quajtur mik Ardianin. Befas ndjeu mall pėr tė. Nė mos mall, njė kureshtje pėr tė ditur se ē’bėnte.
Kishte aguar. Rrugėt uturinin nga makinat e njerėzit, qė nuk e dini se para tyre ishte pėrpjeku pėr t’ia thyer qetėsinė natės njė gjel i vetmuar. Ishte vetėm nė shtėpi. Prindėri e kishin porositur, si tė ishte njė fėmijė i vogėl, tė mos e kaptetelefonin pa u ndodhur edhe ata. Nuk e dinte sa do vazhdonte kujdesi i tepruar i tyre.
Tringėlliu telefoni. Nuk e kishin porositur pėr ngritjen ose jo tė tij. Do t’a kapte. U mėrzit e vetme kaq ditė.
Alo, iu pėrgjigj telefonuesit.
Elona je, pyeti tjetri.
Po, u tremb ajo.
Jam Ardiani!
Oh, iu mor zėri asaj.
Si je?
Mirė!
Ē’po bėn?
Hiē!
Pasi shkėmbyen disa fjalė njė e dy rrokėshe, kaluan nė pėrdorimin e gjatė tė tyre.
Si u bė nipi yt, e pyeti ajo.
Mjekėt thonė qė ėshtė jashtė rrezikut. E ulėn pagesėn. Megjithatė ndihmoi edhe njė organizatė bamirėse qė siguruan motrat e mia.
Unė po pėrgatitem tė jap provimet dhe ...
A vjen tė shohim njė film sė bashku? Ndodhem nė Tiranė. Luan ajo aktorja qė tė pėlqen ty! Nė filmin “Gruaja e bukur”!
Bėn shaka?
Kur fillove t’i marrėsh tė vėrteta si shaka ?
Qė kur tė vėrtetat fshihen pas shakave.
Unė nuk tė fsheh asgjė!
E di!


Athinė 2003-2004.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Valbona Bozgo - Hamėndje    Today at 09:59

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Valbona Bozgo - Hamėndje
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: