Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Skėnder P. Luarasi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 01:59

Pershendetje te gjithve, ju lutem ata qe kan mundesi dhe kan njohuri, se kush ka qene Skender P. Luarasi, cfare ka bere, nga ka qene, d.m.th. thjesht nje material per jeten dhe veprat e tij, te Postoj ketu, se me duhet shume!

Ju flm

Me respekt
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:00

Skėnder P. Luarasi (19.1.1900-27.4.1982)

Skėnder Petro Luarasi u lind nė Luaras tė Kolonjės mė 19 janar 1900.Ka kryer arsimin fillor shqip nė Korēė e Negovan (1909-1911) dhe mė pas studjoi nė Robert Kolegj, Stamboll -Turqi (1912-13), Internacional Kolegj-Springfield Mass etj, nė Sh.B.A (1916-1920), kreu Gjimnazin Klasik, Fraishtadt-Austri (1922-1926) dhe u diplomuar nė Fakultetin e Filologjisė,Vjenė-Austri mė 1930.
Skėnder P.Luarasi e ka nisur aktivitetin letrar qė nė moshėn 17-vjeēare.Brezi pėrparimtar i viteve 30-tė e dallon si arsimtar, publicist, gazetar, pėrkthyes, dramaturg dhe si drejtues e bashkėpunėtor i disa organeve tė shtypit pėrparimtar.Ai ka qenė editor-pėrgjegjės nė revistat: Studenti (Sh.B.A,1920), Djalėria (Austri,1927-28) dhe kryeredaktor i revistės Vullnetari i Lirisė (Spanjė,1937), organ i vullnetarėve shqiptarė nė luftėn antifashiste tė Spanjės.
Mbas ēlirimit tė vendit, ėshtė nismėtar nė themelimin e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe anėtar i Kryesisė deri nė nėntor 1949, kur u pėrjashtua pėr disa vjet nga Lidhja pėr qėndrimin e tij antikonformist ndaj metodave e qėndrimeve jodemokratike qė ndiqte Kryesisė e Lidhjes nė fushėn e letėrsisė e tė arteve e nėnshtruar ndaj diktatit tė partisė nė pushtet.Deri nė vitin 1992 krijimtaria e tij (monografi , publicistikė, drama, studime dhe kritikė letrare e historike) botohej pjesėrisht (kryesisht pėrkthimet) dhe nuk analizohej nga pikėpamja shkencore.
Pėr veprimtarinė e tij tė shquar patriotike- antifashiste-demokratike, edukative e letrare ėshtė nderuar me urdhėrat e lartė:''Urdhėri i Flamurit(1960) dhe ''Nderi i Kombit''(1996).
U nda nga jeta mė 27 prill 1982.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:01

Skėnder Luarasi: ''Edhe unė qeshė nė Brigadat Internacionale!''

Zemra e njerėzimit, e asaj pjese tė tij qė e nxjerr bukėn e pėrditshme me djersėn e ballit, gjithmonė ka rrahur pėr njė rrojtje tė qetė e paqėsore, me dhimsuri pėr fėmijėt e vet e pėr gjithė ata njerėz e popuj, tė ndershėm e punėtorė, por qė hasin vėshtirėsira nė jetė. Qė tė zhduken vėshtirėsitė e tė bėhet jeta e njerėzve dhe e popujve mė e bukur dhe mė e dashur, njerėzit e mirė, ata qė njohin vlerėn e nderit, tė lirisė e tė drejtėsisė, punojnė e luftojnė sa bėjnė theror edhe jetėn e vet.

Spanjollėt patriotė u pėrpoqėn ta kthenin Eldoradon e tyre nė pronė tė popullit. dhe Spanjėn e shpallėn Republikė. Porse kjo nuk u pėlqeu diktatorėve fashistė, Hitlerit e Musolinit, qė po pregatiteshin tė skllavėronin tė gjithė botėn. Prandaj pėr ata Republika Spanjolle duhej tė shkatėrrohej.
Me sulmin barbar kundėr Republikės Spanjolle, diktatorėt fashistė bėnė njė provė tė fuqisė sė tyre pėr luftėn qė do t’i shpallnin gjithė njerėzimit. Dhe Frankoja simbas shembullit tė Herostratit, i vuri zjarrin mėmėdheut. Nė krye tė mercenarėve marokenė tė kėmishėzinjve italianė dhe tė hordhive naziste, gjeneralėt tradhėtarė iu vėrsulėn Madridit. Lufta rreth kryeqytetit tė republikės spanjolle qe prova nė do tė fitonte fashizmi apo demokraciaja.
Mercenarėt qė u sjellin vdekjen popujve, luftuan nė rradhėt e fashizmit. Porse bijtė mė tė mirė tė botės, ata qė donin lirinė e jetėn, rendėn vullnetarė nė ndihmė tė Republikės, duke u rradhitur nė Brigadat Internacionale…

Le t'ia lemė Historisė ēdo tė thotė pėr epopenė e Madridit Pasi ne sot do tė pėrsėritim: ’’Qė kulēedra fashiste tė mos ngrerė mė krye, dhe njerėzimit tė mos i shohin mė sytė njė katastrofė si atė tė luftės sė dytė botėrore, popujt e botės tua mėsojnė mirė dritėshkurtėve ngjarjen e hidhur tė Spanjės. Dhe kurrė tė mos harojnė a tė heshtin
Tė moēmit mburreshin duke thėnė: ’’Et in Arkadia ego!’’ (Unė kaam qenė nė Arkadia!) Tė sotmit mburren duke thėnė: ’’Edhe unė qeshė nė Brigadat Internacionale!’’
(Nga libri ‘’Skėnder Luarasi :Nė brigadat Internacionale’’)
__________________

Petro Luarasi rrėfen sulmin e Hoxhės ndaj tė atit, kur u pėrpoq ta bindėte se atė se kish nisur ai nė Spanjė


Konfliktet e Skėnder Luarasit me Enverin

Profesori: Udhėheqėsi, mjeshtėr i madh i “kulaē-kėrbaēit”

Luan Kondi
Kastriot Koton

Deri mė tash, Petro Luarasi, i biri i personalitetit tė shquar, Skėnder Luarasi, na ka pėrshkruar aspekte tė rėndėsishme mbi personalitetin e luftėtarėve shqiptarė nė Luftėn Antifashiste tė Spanjės dhe aktivitetin e tyre, qė me tė drejtė janė cilėsuar nga mbarė bota progresiste si “Bijtė e Lirisė”.

Mė pas, ai ka dėshmuar me fakte peripecitė e jetės dhe fundin e tyre tragjik. Shumė prej vullnetarėve, qė dolėn gjallė nga Lufta e Dytė Botėrore, u pėrndoqėn e u sakatuan nga njė luftė e re, akoma dhe mė e tmerrshme, nga e ashtuquajtura luftė ideologjike midis shokėsh me tė njėjtit ideal antifashist. Nė vazhdim tė intervistės shpjegohet takimi i vetėm i zhvilluar midis Hoxhės e Luarasit, dhe pse ishte kaq e rėndėsishme pėr Hoxhėn qė tė siguronte dėshminė, se e kishte dėrguar ai profesorin nė Luftėn Antifashiste tė Spanjės. Nė vijim tregohet se si diktatori, i pakėnaqur nga qėndrimi i papėrkulur i Luarasit, drejtpėrdrejt ose nėpėrmjet “levave” tė tij, filloi pėrndjekjen, pavarėsishte se Luarasi kishte njė kontribut tė madh si atdhetar dhe ishte shquar si pjesėmarrės nė Luftėn Antifashiste tė Spanjės. Petro Luarasi e konkretizon rrėfimin e tij me peripecitė qė ndoqėn jetėn e tė atit. Vetėm pse nuk iu nėnshtrua tekės sė diktatorit, pėsoi mėnjanimin, kritikėn, pėrgojimin, pėrjashtimin nga Lidhja e Shkrimtarėve dhe deri kėrcėnimet nė vepra. Vazhdojmė me tė tjera episode interesante.

Pse Enver Hoxha e luftonte Skėnder Luarasin?
Nga sa kam kuptuar, nė marrėdhėniet e ndėrlikuara midis tyre Enver Hoxha e vlerėsonte personalitetin e Skėnder Luarasit, pasi ia njihte mirė tabanin, lidhjet dhe veprimtarinė e shumanshme patriotike e revolucionare. Prandaj, qė nė fillim, mė 1945, u pėrpoq ta kishte nė krahun e tij. Enveri ishte njė psikolog i jashtėzakonshėm, njė politikan i kalibrit tė lartė, por edhe mjeshtėr i madh i akrobatllėqeve pa princip. E njihte mirė artin e “kulaē-kėrbaēit”. Bukuria fizike dhe oratoria natyrale i hipnotizonte ata qė nuk e njihnin mirė. Megjithėse Enver Hoxha nuk kishte shkollim tė lartė e kulturė tė gjerė tė rrėnjosur, jeta nė terren i dha prakticitetin, qė duke e ndėrthurur me amoralitetin pa princip, e bėnte nė mė tė shumtėn e rasteve, superior ndaj “profesorėve eruditė”. Veēanėrisht, nėn drejtimin e Miladin Popoviēit ai pėrsosi mjeshtėrinė e kulisave, qė pėr fat tė keq, arriti ta injektonte edhe te bashkėluftėtarėt e tė njėjtit ideal, duke i shkaktuar njė dėm tė tmerrshėm lėvizjes komuniste shqiptare. Skėnder Luarasi kishte tjetėr “stofė”. Ishte patriot revolucionar idealist; nuk kishte tjetėr ambicje, veē pėrpjekjen pėr mbarėvajtjen e vendit dhe ruajtjen e nderit tė familjes dhe dinjitetit personal. Ai nuk ia shiste lėkurėn askujt.

Ngjarjet, mesa di, rrodhėn kėshtu: Pas bisedės sė tyre “tė pėrzemėrt” nė qershor 1945, Enveri, nė bazė tė principit “O me mua, o kundėr meje!”, ia gafurri Skėnder Luarasit taborrin e jeniēerėve. Enver Hoxha, krahas policisė sekrete, keqpėrdorte pėr qėllimet e tij tė njohurit e vjetėr, njerėz me cene, informatorėt e regjimeve tė shkuara dhe tėrė lukuninė e frikacakėve e qelepirxhinjve, qė bėjnė hije nė ēdo shtet. Por pėrdorte edhe njė taktikė tjetėr: Nė tė njėjtėn kohė qė i thurrte citate madhėshtore “shqiponjės sė gjuhės shqipe”, Petro Nini Luarasit, idhtarėt e tij ia “tkurrnin shtatin” nė histori.

Kush ishte Skėnder Luarasi?
Ai ishte djali i vogėl i Petro Nini Luarasit, familja e tė cilit kishte njė emėr tė madh e lidhje tė gjera, jo vetėm nė Kolonjė, por nė tė gjthė Toskėrinė dhe nė kolonitė shqiptare tė Stambollit, Bukureshtit, Sofjes, SHBA-sė e Vjenės. Djali tjetėr, Dhimitri (Nini), ka njė veprimtari tė shquar nė SHBA, si atdhetar fanolist,ndėrsa e bija, Shega Luarasi-Uēi, ėshtė dalluar si arsimtare, e ndėr tė parat femra pjesėmarrėse nė veprimtarinė antifashiste.

Fisi Luarasi, mbi bazėn e aspiratave kombėtare, kishte lidhje me familjet e shquara Butka, Ypi, Frashėri, Qiriazi-Dako, Xoxe-Negovani, Topulli, Kosturi, Zavalani, por edhe me individė si Fan Noli, Spiro Ballkameni, Themistokli Gėrmenji etj.

Qė nė moshė tė vogėl, Skėnderi u brumos me hallet e popullit dhe historinė e vendit. Pa djegien e Kolonjės nga andartėt e vrasje atdhetarėsh, shtegtoi si refugjat e jetoi barbarizmat e rebelėve esadistė e turkoshakėve tė Haxhi Qamilit. Jeta e degdisi nė Stamboll(1911-“12), SHBA (1916-1920), Austri (1922-1930), ku krahas arsimimit u aktivizua nė lėvizjen kombėtare, duke qenė ndėr aktivistėt mė tė shquar tė lėvizjes demokratike fanoliste. Nė vitet 1930-1936 punon si arsimtar nė Shkollėn Teknike, Tiranė, Tregtaren e Vlorės, Gjimnazin e Tiranės e atė tė Shkodrės, duke edukuar njė brez tė rinjsh me pikėpamje pėrparimtare. Nxėnės dhe mė pas bashkėluftėtarė tė tij kanė qenė: Qemal Stafa, Emin Duraku, Nazmi Rushiti, Xheladin Hana, Elez Braha, Vojo Kushi, Sadik Stavaleci, Ali Demi, Asim Zeneli, Nexhat Agolli, Teufik Ēanga, Kristo Isak, Murat Paci, Skėnder Ēaēi, Hajdar Dushi, Reshit Ēollaku, Bardhok Biba, por edhe Mehmet Shehu, Hysni Kapo, Sadik Bekteshi, Xhemal Broja, Arshi Pipa, Petro Marko, Muhedin Dino etj. Nė veprimtarinė e tij publicistike e politike, krijoi lidhje me njė sėrė personalitetesh si Tajar Zavalani, Branko Merxhani, Lasgush Poradeci, Milto Sotir Gura, Ibrahim Shyti, Migjeni dhe Selim Shpuza, Esat Dishnica, Mustafa Gjinishi, Gjergj Kokoshi, Koēo Tashko etj.

Duke iu referuar dokumenteve tė fundit, rezulton se Skėnder Luarasi, qė nė vitin 1930 ėshtė njė nga aktivistėt e shquar tė lėvizjes sė majtė nė Shqipėri, tė cilin regjimi i Zogut e cilėsonte “komunist i rrezikshėm” dhe pėr ta dėnuar, nė mungesė tė provave, i inskenonte provokacione nga mė tė ndryshmet. Rast tipik ėshtė inskenimi nė “Gjyqin e komunistėve korēarė”, janar-prill 1931, ku Skėnder Luarasi, edhe nė sajė tė profesionalizmit tė avokatit Terenc Toēi, fitoi pafajėsinė. Edhe nė rastin e Kryengritjes sė Fierit, atė e arestuan si i implikuar, por pėr fat, shpėtoi edhe kėtė herė. Skėnder Luarasi kishte njė ndikim tė madh nė radhėt e rinisė iniciatore nė themelimin e celulave tė para revolucionare nė Shkodėr e Tiranė, qė mė pas u shndėrruan nė Grupin Komunist tė Shkodrės dhe tė tė Rinjve. Mbi bazėn e fakteve qė disponohen, Skėnder Luarasi nuk ishte “komunist”, tė paktėn, sipas botėkuptimit tė sotėm. Idealin e veprimtarisė sė tij ai e pėrmblidhte kėshtu: “Sė pari, e kam ndjerė veten tė lidhur me atdhenė gjithė jetėn time. Them kėshtu, qė tė mos pėrdor fjalėn patriotizėm, me tė cilėn janė bėrė aq shumė spekulime. Sė dyti, kam dashur qė nė kėtė atdhe, populli tė bėnte njė jetė tė njerėzishme, me drejtėsi dhe barazi shoqėrore, qė secili tė gėzonte frutet e punės sė vet, tė nderohej si qytetar i plotė e tė mos rronte njeri nė kurriz tė tjetrit. Them kėshtu, qė tė mos pėrdor fjalėn socializėm, me tė cilėn nuk janė bėrė mė pak spekulime”. Sipas kėsaj, ai ishte pėr njė Shqipėri demokratike. Pėr tė, parėsore nuk ishin bindjet ideologjike, por ēėshtja kombėtare. Ai i respektonte mendimet e kundėrshtarėve deri nė masėn kur ato, nuk pėrbėnin tradhti tė ēėshtjes kombėtare apo tė pėrēanin popullin. Njė vėmendje tė madhe ai i kushtonte zhvillimit tė arsimit e kulturės, prandaj nė pamundėsi tė botonte artikuj e studime, pėrkthente ose shkruante e shfaqte drama si “Agimi i Lirisė” e “Vilhelm Teli”, tė cilat ndikuan shumė nė edukimin e rinisė sė viteve “30.

A mund tė na i konkretizoni me shembuj pėrplasjet Hoxha-Luarasi?
Pėrplasja e parė e madhe ndodhi nė nėntor 1949, kur Skėnder Luarasi doli kundėr thyerjes sė normave demoktatike nė Lidhjen e Shkrimtarėve; mbrojti principin e lirisė sė fjalės dhe personalitetin e Sejfulla Malėshovės, duke u pėrballur edhe me disa “miq tė vjetėr” tė Kryesisė, qė kishin lidhje tė forta me Enver Hoxhėn dhe mė pas, doli qė ata zbatonin kryekėput strategjinė e tij, tė pėrcaktuar qė nė mbledhjen pėrkatėse tė Byrosė Politike. Si pasojė, Luarasin e pėrjashtuan nga Lidhja e Shkrimtarėve dhe nuk i lejohej mė botimi. Udhėheqėsi i qėndisi edhe njė paragraf nė Veprėn e tij tė 6-tė ku Luarasi cilėsohej “Avokat i Sejfulla Malėshovės, arrivist pa princip etj., etj.”. Me ta marrė vesh kėtė, Luarasi i shkroi njė letėr ku e sqaronte se kush ishte nė tė vėrtetė “patrioti dhe arrivisti paprincip”.

Pas disa vjetėsh, e ripranuan nė Lidhje dhe me rastin e 60-vjetorit tė lindjes, i dhanė “Urdhrin e Flamurit” pėr veprimtari tė shquar. Ja qė fati e solli qė Enver Hoxhės i lipsej glorifikimi i lėvizjes fshatare tė Haxhi Qamilit. Luarasi e dinte “nėn lėkurėn e tij” historinė e kėsaj lėvizjeje anadollake. Qė 13-vjeēar, rrebelėt e kishin lėnė pa rroba e ushqime, i kishin vrarė pabesisht dhjetėra luftėtarė kolonjarė, kishin luftuar kundėr shtetit shqiptar, qė mbrohej krahas tė tjerėve, nga dy idhujt e tij, Isa Boletini e Kolonel Thomsoni. Pėr mė tepėr, po tė pranoheshin tezat e falsifikimit tė kėsaj historie, turpėrohej Fan Noli dhe e tėrė plejada e luftėtarėve progresistė; minohej historia e konsolidimit tė shtetit tė ri shqiptar. Doli me kurajo, sė bashku me historianin e nderuar, Qamil Ēela, kundėr rrjedhės sė Hoxhės e lukunisė sė tij. Pasojat ishin: Qamil Ēelėn e internuan, ndėrsa Luarasit ia filluan avazin e mosbotimeve e pėrfoljes. Dhe, udhėheqėsi pėrsėri ia qėndisi “dacibaon me 50 faqe”, nė Veprėn e 29-tė, por me inicialet S.L....
__________________

Skėnder Luarasi: “Me vdekjen e Hysni Kapos, u prish ekuilibri nė Byronė Politike”. Mendimi i profesorit ishte se pas kėsaj ndryshuan konjukturat nė instacat e larta qeveritare dhe partiake

Marrėdhėniet e Skėnder Luarasit me Mehmetin

Raportet mes Enver Hoxhės dhe Mehmet Shehut, nė lidhje me ēėshtjen e Kosovės

Luan Kondi
Kastriot Kotoni

Petro Luarasi ka treguar momente tė rėndėsishme mbi personalitetin e luftėtarėve shqiptarė nė Luftėn Antifashiste tė Spanjės (1936-1939), si dhe kontributin e tyre atje. Duke folur dhe nderuar kėta luftėtarė, pinjolli i Luarasėve, familje me tradita tė shquara patriotike, me tė drejtė thotė sė kėta janė cilėsuar nga bota mbarė si “Bijtė e Lirisė”.

Mė pas, ai ka dėshmuar pėr peripecitė dhe fundin tragjik tė njė pjese tė mirė tė tyre. Dihet, qė shumė prej vullnetarėve, qė dolėn gjallė nga Lufta e Dytė Botėrore, u pėrndoqėn, u sakatuan nga njė luftė e re, akoma dhe mė e tmerrshme, nga ajo ideologjike. Petro Luarasi shpjegoi takimin e vetėm mes Enver Hoxhės e Skėnder Luarasit, dhe pse ishte kaq e rėndėsishme pėr udhėheqėsin qė tė siguronte dėshminė se gjoja ai e kishte dėrguar profesorin nė Luftėn Antifashiste tė Spanjės. Ai foli gjithashtu, edhe pėr faktin se si diktatori, i pakėnaqur nga qėndrimi i papėrkulur i Luarasit, drejtpėrdrejt ose nėpėrmjet tė tretėve “leva” tė tij, filloi pėrndjekjen, pavarėsisht se Skėnder Luarasi kishte njė kontribut tė madh si atdhetar dhe ishte shquar si pjesėmarrės nė Luftėn Antifashiste tė Spanjės. Petro e konkretizoi rrėfimin e tij me peripecitė qė ndoqėn jetėn e tė atit, vetėm e vetėm pse nuk iu nėnshtrua tekės sė diktatorit, ku ndėrmjet tė tjerave, spikaste mėnjanimi, kritika, pėrgojimi, pėrjashtimi nga Lidhja e Shkrimtarėve dhe deri te kėrcėnimet. Nė numrin e sotėm, Petro Luarasi rrėfen marrėdhėniet e tė atit me Mehmet Shehun, kryeministėr i Shqipėrisė dhe bashkėluftėtar i tij nė Spanjė. Nėpėrmjet bisedave me babanė, 40-vjeēari hedh dritė mbi disa gjėra tė pathėnė deri mė tani, ku vendin kryesor e zėnė marrėdhėniet Enver-Mehmet-Hysni. Pėrse Skėnder Luarasi mendonte qė pas vdekjes sė Hysni Kapos, u prish eluilibri nė Byronė Politike. Ēfarė u kuptua nga fjalimi qė Mehmet Shehu mbajti nė ceremoninė mortore tė Hysniut. Cilat ishin tė tjera mosmarrėveshje ndėrmjet Enverit dhe Skėnder Luarasit pėr Kosovėn dhe pėrse Skėnderit i qante shpirti pėr atė pjesė shqiptare. Pėrse Enver Hoxha nuk e priti delegacionin e kosovarėve, cili ishte qėllimi i vizitės sė tyre. A ka pasur tė tjera raste tė “shigjetimeve” tė Enver Hoxhės ndaj Skėnder Luarasit dhe pse pengohej botimi i veprave tė tij “Gjerasim Qeriazi” dhe “Motrat Qiriazi”. Vizita e Skėnder Luarasit nė shtėpinė e Mehmet Shehut dhe ēfarė u diskutua mes tyre. Ē“donte t’i thoshte Skėnderi Mehmetit me fjalėt: “Ruaje veten!” dhe si reagoi ky i fundit. Si duhet tė vlėrėsohen vullnetarėt shqiptarė tė Luftės Antifashiste tė Spanjės dhe ēfarė pret shoqata e familjeve tė tyre. Pėr mė tepėr, lexoni nė vazhdim tė tjera episode interesante.

Po tė tjera mosmarrėveshje?
Por, krahas kėtyre, ka pasur mjaft ēėshtje tė tjera tė rėndėsishme nga lėmi i historisė e letėrsisė, ku kanė pasur “shigjetime” nė distancė. Pėr ta konkretizuar, po pėrmend historinė e botimit tė monografisė “Isa Boletini”. Babai e kishte pėrgatitur pėr botim me rastin e 50-vjetorit tė Pavarėsisė qė t’ia bashkėngjiste edhe botimit tė monografisė sė Ismail Qemali, si simbol uniteti i “dy shqiponjave tė kombit”. Veprėn e parė ia botuan pas shumė “sakatimesh” e sorrollatjesh, ndėrsa veprės sė dytė iu mundėsua drita vetėm pas dhjetė vjetėsh. Libri niste me kėtė dedikim: “Nanės Kosovė, qė e lindi, e rriti dhe e mban nė gji birin e saj besnik, me zemėr qė rrahu gjer nė fund pėr Shqipėrinė”. Nė faqen e parė, nėn fotografinė e Isa Boletinit, shkruheshin vargjet: “Tokėn tonė, qė e thau osmanllia/Lotėt tanė nuk mundėn me e njomė/E tash na kena me e vadit/Me gjak tė shqyptarit!”

Krahas fotografive tė tjera historike, ishte edhe njėra, ku nėn staturėn e Isa Boletinit shkruhej: “Me nder, ia dhuroj Isa beg Boletinit, Thomson”. Ndėrkohė, sipas Hoxhės dhe kalemxhinjve tė historisė, kolonel Thomson konsiderohej tradhtar. Ėshtė kjo, njė fotografi me vlera tė mėdha historike, e fiksuar nga aparati fotografik i kolonelit Thomson, gjė qė provon lidhjen e tyre. Redaksia, sigurisht me urdhėr nga lart, kėmbėngulte qė kjo foto tė hiqej. Luarasi kundėrshtonte dhe kėrkonte shpjegime. Me gjithė krasitjet e herėpashershme, sipas kėrkesave tė redaksisė, libri pėrsėri nuk lejohej tė botohej. E pėrsėri fillonin ecejaket autor-redaksi-ankesa. Botimi i kėsaj monografie tė parė pėr heroin e Kosovės, Isa Boletini, kishte rėndėsi tė madhe pėr Kosovėn, e cila nė atė periudhė po jetonte njė situatė tė ndezur. Nė vitin 1970, pasi i kishte bėrė tė tėra pėrpjekjet, Luarasi i dėrgon njė letėr Mehmet Shehut ku i shkruan se kishte vite qė po punonte pėr monografinė e Isa Boletinit, tė cilėn i kishte premtuar t’ia dhuronte pėr ditėlindje. Por, ja qė nuk mund t“ia mbante fjalėn, pasi redaksia nuk ia mundėsonte botimin. Mehmet Shehu thirri kompetentin dhe i kėrkoi shkaqet e mosbotimit. Kompetenti i shpjegoi porosinė nga “lart”. Dhe “ēudia” ndodhi. Mehmeti urdhėroi: “Tė botohet! Tė tilla libra i duhen Shqipėrisė!”

I gjithė tirazhi i Isa Boletinit u pėrpi nė pak kohė nga lexuesit. Skėnder Luarasi dėrgoi shumė libra nė Kosovė, ku bėri bujė tė madhe dhe mė pas u botua.

Nė librin “Shpalime historike”, historiani i shquar kosovar, Zekerie Cana, kujton se kur e takoi njė herė Skėnder Luarasin, biseduan edhe mbi temėn historike, dezertori dhe dėshmori, pėr tė cilėn profesor Luarasi theksoi se mund tė shtjellohet njė libėr i tėrė. “Fjalė pas fjale, dolėm te Isa Boletini. E pėrgėzova pėr librin qė kishte nxjerrė, qė shpalosej me pėrkushtimin ndaj Nanės Kosovė. Sakaq u mrrol: Si historian qė je, duhet ta dish se Isa u vra dy herė. Sė pari nga dora e malazezėve dhe sė dyti, nga dora e vetė shqiptarėve. Kjo e dyta, ėshtė njė “magna crimen”. E kishte fjalėn pėr shkurtimin, cungimin dhe censurimin e dorėshkrimit tė tij”.

Me kėtė rast, dua tė shpjegoj njė ēėshtje mbi tė cilėn spekullohet shumė. Babait i qante shpirti pėr Kosovėn. Shpesh, nė atė kohė, ēohej nga gjumi dhe kėndonte me zėrin e tij, qė mė kumbon ende dhe sot: “Ēoju Shqipni, mos u baj horre/Hajd n’Kosov, o me taborė/Bini ju, shqiptarė, ore/Tan Evropa tė na njohė!” Dhe nuk donte t’ia dinte nga veshėt e “lepujve”. Mos tė harrojmė qė ishte koha kur tė tjerėt i plasnin nė burg pėr tė tilla gjėra. Nga sa mė ka treguar babai, dhe bazuar nė shėnimet qė ka lėnė, bindem qė edhe Mehmet Shehu ishte “kokėkrisur” nė kėtė drejtim. Ai e kishte lidhur besėn pėr ēėshtjen kosovare dhe ishte gati pėr ta mbajtur atė, qoftė edhe duke u sakrifikuar. Nuk e di se si kanė rrjedhur ngjarjet “atje lart”, por njė nga ēėshtjet, ku janė ballafaquar Mehmeti me Enverin, me siguri ėshtė ajo e besės ndaj Kosovės. Pėr kėtė kam dėgjuar me veshėt e mi bisedėn e Skėnder Luarasit me njė pėrfaqėsues tė rėndėsishėm kosovar, qė tha se ishte pritur vetėm nga Mehmet Shehu kur nė fakt, diskutimi ishte pėr ēėshtje politike, gjė qė normalisht i takonte aparatit tė Komitetit Qendror dhe nė bazė tė rėndėsisė sė ēėshtjes, vetė Enver Hoxhės. Shpresoj se me hapjen e arkivave do tė zbardhet mė sė miri ēėshtja e qėndrimit privat dhe zyrtar tė Hoxhės e Shehut nė lidhje me Kosovėn. Njė tjetėr rast i “shigjetimeve” tė Enver Hoxhės, ėshtė ai kur Luarasit i pengohej botimi i veprave tė “Gjerasim Qeriazit” dhe “Motrat Qiriazi”. Qė kur erdhi nė Shqipėri, babai bėri ē“ėshtė e mundur pėr ta rehabilituar kėtė familje tė shquar atdhetare. Pjestarėt e gjithė nė bllok, cilėsoheshin “borgjezė” e “agjentė anglezė”. Atyre ua kishin marrė gjithēka dhe i kishin futur tė jetonin nė njė plevicė. Dy djemtė e Sevasti Qiriaz-Dakos, i kishin futur nė burg. Njėri prej tyre vdiq dhe tjetri, Skėnderi, pas burgut dhe vdekjes sė Sevastisė, u internua, duke i marrė edhe shtėpinė e prindėrve. Me pėrpjekje tė mėdha, ku ndihmoi drejtpėrdrejt Hysni Kapo, ata u rehabilituan dhe shtėpia iu kthye tė zotit. Me kėtė rast, edhe librat u botuan.

Ē’dinte Skėnder Luarasi pėr Mehmet Shehun?
Skėnderi e Mehmeti njiheshin dhe kuptoheshin mirė me njėri-tjetrin. Veēanėrisht, Lufta Antifashiste e Spanjės dhe kampi i pėrqėndrimit, ishte kudhra ku u farkėtua njė miqėsi e thellė, qė nuk mund ta thyente as koniuktura politike dhe interesi. Nga sa kam kuptuar, ata mund tė mos kishin domosdoshmėrisht tė njėjtat pikėpamje pėr ēėshtje tė caktuara, por prapė e toleronin njėri-tjetrin, nė sajė tė idealizmit tė tyre. Pėr shembull, Skėnder Luarasi i kishte ndėrhyrė Mehmetit qė tė ndihmonte lirimin e Mirash Ivanait, tė cilin e nderonin qė tė dy. Disa kohė pas vdekjes sė tij nė burg, nė njė bisedė Mehmeti i kishte thėnė se Pushteti Popullor vepronte drejt. Babai i ishte pėrgjigjur: “Por janė bėrė edhe gabime tė rėnda”. “Ē’do tė thuash me kėtė?”, ia kishte kthyer rreptė Mehmeti. Skėnderi i kujtoi vdekjen tragjike tė Mirash Ivanait nė burg, gjė tė cilėn, sipas tij, nuk e meritonte. Ndėr tė tjera, Skėnder Luarasi shkruan: “Mehmeti ktheu kokėn rrėmbyeshėm dhe heshti”. Nga sa kam dėgjuar e mėsuar nga bisedat me babanė, nė shkrimet e tij dhe nga bisedat me luftėtarė tė tjerė tė Spanjės, si Petro Marko e Zef Prela, shprehem se Mehmet Shehu ishte i bindur nė idealin e tij revolucionar, por ishte me karakter tė rrėmbyer dhe nė ekuipazhin e njė anijeje qė komandohej nga Enver Hoxha. Ndaj, edhe ai, si shokėt, bėri gabime tė rėnda. Po tė kishte qenė njė “Enver idealist” timonier, Mehmeti mund tė kishte bėrė mrekullira si kryeministėr. Mes thashethemeve tė shumta qarkullon ideja se Mehmeti e adhuronte Enverin dhe se krisja dhe ngjarjet deri nė vdekjen dramatike tė tij, rrodhėn papritur.

Unė di kėtė gjė: Babai nuk e mbante portretin e askujt, nė tė gjallė, nė shtėpi; as tė Enver Hoxhės. Vazhdimisht “lepujt” ia vinin nė dukje kėtė “herezi”, por ai u ėshtė pėrgjigjur: “Unė kam parimin qė sa janė gjallė, nuk ua var portretin, sepse “rrofshim shumė e vdekshim me vaft, sa pa bėrė ndonjė mėkat!” Kur vdiq Hysni Kapo, ai vari nė dhomėn e pritjes njė portet tė madh, me njė shirit tė zi nė cep. Dukej shumė i pikėlluar. Kur u njoftua vdekja e Kapos, qėlloi qė po vija nga shkolla. Rrugės shihja njerėz qė dukeshin tė qeshur, ndaj e pyeta babanė se pse ai duhej tė pikėllohej kaq shumė. “Mor bir, kjo ėshtė njė humbje e madhe pėr Shqipėrinė! U prishėn ekuilibrat”, m’u pėrgjigj ai. Nė atė kohė, nuk e kuptova thelbin e kėsaj pėrgjigjeje. Mė pas, isha prezent nė sheshin “Skėnderbej” ku u zhvillua ceremonia e varrimit. Kur dėgjova nė fjalimin mortor zėrin e Mehmet Shehut, u trondita. Mė kujtohet se pas kėsaj ngjarjeje, babai, sė bashku me vėllanė e Heroit tė Popullit Qemal Stafa, Alaudinin, shkuan pėr t’i uruar ditėlindjen Mehmet Shehut. Nuk u futėn pėr urim sė bashku me grupin e vullnetarėve tė Luftės sė Spanjės, por me grupin pasardhės. Babai mė ka thėnė se dhoma e pritjes sė Mehmetit ishte e mobiluar thjesht. Nė mes ishin vendosur dy kolltukė tė rrethuar me karrike. Nė bisedė me grupin, Mehmet Shehu iu drejtua njė “personaliteti” tė kulturės shqiptare, i cili sapo kishte dalė nė pension. E pyeti se ē’punė kishte nėpėr duar. Ai iu pėrgjigj se, meqė kishte dalė nė pension, nuk po merrej me asgjė. Mehmeti iu drejtua se pėrse nuk merrte shembull nga profesori Skėnder Luarasi, i cili, megjithėse nė pension, vazhdimisht krijonte.

Ky “personalitet” vazhdimishte shquhej pėr krasitjet dhe pengesat qė nxirrte pėr botimin e veprave tė babait. Mė kujtohet, me daljen e monografisė sė Isa Boletinit, ai nxitoi tė botonte njė artikull ku shkruante: “Kur Isa Boletini vajti nė Vlorė, e takoi Ismail Qemalin, u ul nė gjunjė pėrpara flamurit, e puthi dhe i tha: Tani e kuptoj pėrse kam luftuar”. Shprehja e fundit, e shtuar nga “personaliteti”, e ulte shumė Isa Boletinin. Le tė kthehemi te takimi me Mehmetin. Kur grupi u ngrit pėr t’u larguar, Mehmeti e kapi babanė nga krahu dhe i tha qė tė qėndronte edhe ca. Fiqreti doli dhe ata mbetėn vetėm. Nė bisedė e sipėr, babai i tha: “Mehmet, ruaje veten!”. Mehmeti u zbeh. Ktheu kokėn. Ndėrsa sytė i shkrepėtinin mes reflektimit tė dritės nga syzet, tha: “Derisa kam arritur kėtu, do tė di ta ruaj”. Koha tregoi tė kundėrtėn.

Ky ėshtė nderim pėr luftėtarėt e Spanjės?
Jetojmė kohėn e hapjes sė kufijve, ballafaqimin e pikėpamjeve dhe ekspansionin “pa cak” ekonomik, politik e kulturor. Nė kėto kushte, njė problem tė madh pėr popujt e vegjėl e tė varfėr pėrbėn identiteti e mbijetesa. Nė kėtė ballafaqim demokratik, njė nga mjetet mė tė fuqishme ėshtė studimi e mbrojtja me pėrkushtim i vlerave kombėtare dhe ekspozimi i tyre nė sistemit e vlerave universale botėrore.

Njė nga veprat mė tė mėdha tė popullit shqiptar, liridashės e human, ėshtė pjesėmarrja e gjerė nė Luftėn Antifashiste, jo vetėm pėr ēlirimin e territoreve shtetėrore, por edhe mė gjerė.

Ēdo harresė apo pėrēmim i kėtij fakti, ėshtė i pamoralshėm e i dėnueshėm. Atdhetarizmi ėshtė etaloni i vlerės parėsore tė individit ndaj shoqėrisė dhe tė njė kombi ndaj botės demokratike. Duke analizuar tezėn spekulative tė kolaboracionistėve, tė cilėt shfajėsohen “u bashkuam me fashizmin qė tė luftonim komunizmin”, theksojmė faktin se lufta botėrore zhvillohej midis koalicionit antifashist dhe atij fashist ku forcat komuniste ishin vetėm pjesėz e aleancės sė vendeve demokratike, duke u shpallur bashkėrisht fitimtarė tė luftės.

Kombi shqiptar e ka treguar ndėr shekuj fytyrėn e shpirtin e tij progresiv,human e tė qytetėruar. Janė tė shumta rastet kur pėrfaqėsues tė tij kanė investuar nė historinė e kombeve tė tjera (nė Turqi, Egjipt, Greqi etj) me burra shteti dhe ndihmė vullnetarėsh. Pėr periudhėn antifashiste vlerėsoj se Lufta Antifashiste e Spanjės ėshtė prova mė domethėnėse.

Por si pasojė e rrethanave, kjo vlerė kombėtare u zbeh nga ambicja personale e njė personi, qė nuk i interesonte asgjė, pėrveē pushtetit tė tij. Pėr dikė qė nuk gėzon njohuritė e mjaftueshme mbi kėto ēėshtje, do tė dukej e pabesueshme qė nė njė vend me ideologji tė majtė, tė mos vlerėsohen si duhet luftėtarėt antifashistė tė Luftės sė Spanjės. Por ky ėshtė njė fakt i padiskutueshėm. Nga viti 1945 e deri mė sot, herė ėshtė penguar e herė ėshtė neglizhuar nė mbledhjen e tė dhėnave mbi kėtė ēėshtje. Si mund tė shpjegohet ndryshe, qė ndėrsa po punohet me kėmbėngulje pėr pėrcaktimin e saktė tė tė rėnėve nga turli lloj ushtrishė tė huaja, po u vendosen pllaka pėrkujtimore, u ngrihen monumente e varreza madhėshtore, madje u bėhen edhe homazhe artistike me shpenzime maramendėse, edhe “armiqve tė dashur”. Pėr “bijtė e lirisė” tė kombit shqiptar, luftėtarėt e parė antifashistė, nuk kryhet asgjė. Ėshtė tragjike qė nė Varrezat e Dėshmorėve tė Atdheut nuk ka, qoftė edhe njė pllakė pėrkujtimore pėr heronjtė e njohur e tė panjohur tė Spanjės. Por mė tragjike, e qė na korit nė sytė e botės, ėshtė mungesa e njė simboli pėrkujtimor pėr heronjtė antifashistė shqiptarė, qė nuk dihet se ku ju tretėn eshtrat anembanė Spanjės. Lėre pastaj, qė dikush nga shteti shqiptar tė interesohet zyrtarisht pėr hulumtimin e tyre.

Nė vitin 1996, familjet e vullnetarėve tė Luftės Antifashiste tė Spanjės dhe disa simpatizantė tė pakėt, krijuan njė shoqatė modeste pėr tė mbajtur gjallė emrin dhe veprėn e Bijve tė Lirisė tė kombit shqiptar. Nė kuadėr tė 60- vjetorit tė fillimit tė Luftės Antifashiste, njė delegacion i shoqatės, me shpenzimet e veta, u takua me shoqatat simotra nga e tėrė bota. Kėshtu na u dha mundėsia tė vendosim njė kurorė me lule, njė grimcė mirėnjohjeje nė nderim tė heronjve tanė. Jetojmė me bidjen se sė shpejti, nė atė vend tė shenjtė, mes simbolesh madhėshtore nga kombet e tjera, do tė bashkohet edhe i 53-ti, ai i kombit shqiptar. Shoqata e Vullnetarėve nė Luftėn Antifashiste tė Spanjės po mbledh dėshmi dhe dokumante pėr pėrcaktimin e pjesėmarrėsve nė kėtė ngjarje tė rėndėsishme...
__________________

Rrėfimi i Petro Luarasit, djalit tė personalitetit tė shquar Skėnder Luarasi


“Ja si shpėtoi nga diktatura im atė”

Censurimi i veprave e detyroi profesorin qė t’i futej pėrkthimit

Luan Kondi
Kastriot Kotoni
Ai nuk harroi tė pėrmendė se shumė prej vullnetarėve, qė dolėn gjallė nga Lufta e Dytė Botėrore, u pėrndoqėn, u sakatuan nga njė luftė e re, ajo ideologjike. Duke zbardhur marrėdhėniet e babait tė tij me personalitete tė larta tė sistemit tė kaluar, Petro Luarasi shpjegoi takimin e vetėm mes Enver Hoxhės e Skėnder Luarasit, si dhe lidhjet me Mehmet Shehun, kryeministėr i Shqipėrisė e bashkėluftėtar i tij nė Spanjė. Mbi tė gjitha, 40-vjeēari hedh dritė mbi disa gjėra tė pathėna deri mė tani, ku vendin kryesor e zėnė marrėdhėniet Enver – Mehmet - Hysni. Nė numrin e sotėm ai tregon se pse nuk u eliminua Skėnder Luarasi nga diktatura, si dhe pėr letėrkėmbimin e tij me familjen e Asim Vokshit. Pėr mė tepėr lexoni intervistėn.

Pse diktatura nuk e eliminoi Skėnder Luarasin?
Pėr kėtė ka disa versione. Disa mendojnė se ai arriti tė mbijetojė, sepse ishte djali i Petro Nini Luarasit. Tė tjerė thonė se shpėtoi gjallė nė sajė tė veprimtarisė sė tij nė Shqipėri e Spanjė, dhe se kishte mbrojtje nga brenda e jashtė vendit. Apo se e mbronte Mehmet Shehu dhe Hysni Kapo e nuk merrej me politikė.

Skėnder Luarasi lindi nė Luaras tė Kolonjės mė 19.01.1900. nė familjen e Petro Nini Luarasit, i cili megjithėse ishte ortodoks i vuri tė birit emrin Skėnder nė nderim tė Heroit Kombėtar, Skėnderbeut dhe kumbarit, Naim Frashėrit, qė e kishte rilindur heroin nė poemėn “Istori e Skėnderbeut”. Naimi e bekoi foshnjėn: “Skėnderi u bėftė njėqind vjet dhe i ngjaftė t’et”. Dhe vėrtet jeta 82-vjeēare e Skėnder Luarasit eshte ajo e njė atdhetari tė kulluar tė cilit iu plotėsua dėshira kur thoshte: “Rrofsha shumė e vdeksha me vakt, sa pa bėrė ndonjė mėkat”.

Cila ishte veprimtaria e Skėnder Luarasit nga vitit 1945 deri nė vitin 1982?
Periudha 1945 - 1982 ėshtė etapa e dytė e veprimtarisė sė demokratit tė madh Skėnder Luarasi, kur atij iu desh tė pėrleshej me diktaturėn totalitariste dhe qėndrimet antikombėtare nė histori e politikė. Shembujt janė tė shumtė qė kur u zgjodh deputet nė legjislaturėn e parė dhe u kritikua pėr oportunizėm nė luftėn e klasave. Kur njė ish-nxėnės i tij komunist, me pozitė tė madhe, e kėshilloi me dashamirėsi tė kishte kujdes, meqė kishte mbledhur tė gjitha shtresat kolonjare nė kuvend, pėr hir tė unitetit kombėtar e ndėrtimit bashkėrisht tė Republikės sė Popullit, profesori iu pėrgjigj: Po ku do ta fusėsh atė nėnė kolonjare qė burri iu vra me Ballin dhe i biri me partizanėt, te populli apo tek armiku i popullit. Shembujt janė tė shumtė:

Nė Konferencėn e Tretė tė Lidhjes sė Shkrimtarėve, ku doli nė mbrojtje tė lirisė sė fjalės, respektimit tė institucioneve kolegjiale dhe demokratike dhe u debua nga Lidhja si “avokat i S. Malėshovės”, kur kundėrshtoi tezat “haxhiqamiliste” tė diktatorit, u etiketua shkrimtar borgjez, arrivist, etj. Ai doli nė ruajtje e konsolidim tė gjuhės sė njėsuar shqipe, nxori nga pluhuri i harresės dhjetėra figura tė shquara tė kombit, tė njollosura si “borgjeze”, ngjarje historike madhore tė trajtuara me objektivitet shkencor nė luftė me “ēapaēulėt e kalemxhinjtė e porositur”. Ka shkruar dhjetėra libra, monografi, drama e pėrkthime brilante, ku dallohet vepra madhore “Ē’kam parė e ē’kam dėgjuar” (e pa botuar). Kėto veprimtari e radhisin Skėnder Luarasin, sipas studiuesit kosovar Ali Aliu, si njė ndėr personalitetet mė tė fuqishme tė historisė e kulturės sė kėtij fundshekulli, qė Kosovėn e kishte shqetėsim tė parė”. Jup Kastrati e krahason me Nolin e Konicėn, ndėrsa Aleks Buda thekson se “Skėnder Luarasi ishte i fundmi i rilindasve, njeriu i Fjalės sė Lirė, qė gojėn ia mbylli vetėm vdekja”. Nafiz Bezhani, kryetar i Komisionit tė Verifikimit tė Figurave, nė librin e tij “Mėkatarėt” thekson se Skėnder Luarasi ishte njė personalitet i madh kundėr diktaturės, qė shfaqte hapur e pa u trembur pikėpamjet e tij demokratike.

Shumė shkrimtarė e kanė trajtuar Skėnder Luarasin si personazh kryesor nė libra, si te: “Burgu” i Haki Stėrmillit, Astrit Larinasi nė “Nė valėt e jetės” tė Vedat Kokonės, Profesor Tomorri nė “Hasta la Vista” e Petro Markos, mėsuesi i letėrsisė sė Qemal Stafės nė filmin “Qortimet e vjeshtės”, nė dokumentarin “Njeriu i fjalės sė lirė” etj.

Ai ėshtė vleresuar me dekoratat; “Mėsues i Merituar”, “Punonjės i shquar i shkencės”, “Urdhri e Flamurit” dhe “Nderi i Kombit”

Thuhet se babai juaj ishte mik i Lasgush Poradecit. A mund tė na thoni diēka mė shumė rreth kėsaj?
Unė po ju tregoj njė artikull tė botuar te “Shqipėria e Re” mė 6 janar 1929, ku shkruhet: “Poeti Lasgush Poradeci u nis pėr nė Shqipėri. Gjėndja e tij shėndetėsore vazhdon tė jetė e keqe.

Grac. 1 janar: Poeti Lasgush Poradeci, pas dy vjet vojtjeje, tue qenė se s’mundi tė shohė as njė pėrmirėsim nė shėndetin e tij, u nis dje pėr nė atdhe, pas rekomandimeve tė mjekėsit universitar Profesor Heinrich di Gaspero. Lasgushi do vejė nė shtėpinė e tij prindėrore nė Poradec, pėr t’i rėnė pas shėndetit tė tronditur. Shpresohet se ndryshimi i klimės, dieta dhe shėrbimi qė do tė gjejė poeti pranė familjes sė vet do t’ia ristabilizojnė krejt shėndetin.

Gjithė studentėt shqiptarė nė Grac u mblodhėn ta pėrcjellin Lasgushin. Poeti shoqėrohet nė kėtė udhėtim prej kolegut tė tij tė Vjenės, Skėnder Luarasi, i cili mori leje nga inspektoria e studentėve t’a pėrcjellė Lasgushin gjer nė Poradec.

Skėnder Luarasi njė nga mė eminentėt studentė shqiptarė, ėshtė i bir i Petro Nini Luarasit, i ati ylli tė ndritur q’u doq me aq zjarr nė qjellin e veteranėrisė shqiptare: gjesti fisnik i studentit Skėnder Luarasi na mbush me mallėngjim”.

Po ashtu, nė njė tjetėr artikull shkruhet: “Skėnder P. Luarasi, studenti enthusiast i Vjenės, q’ish nisur pėr tė shoqėruar Lasgushin nė Poradec, masi poeti u kthye prapė nė Grac, vazhdoi vetė udhėtimin dhe arriti nė Korēė. Atje autoritetet e zunė dh’e dėrguan nėnė vėrejtje, me aeroplan nė Tiranė.

Nuk kuptohej kjo sjellje e autoriteteve tė Korēės: “Nė Shqipėri simpathia e pėrgjithshme pėr vjershėtorin Lasgush Poradeci sa vjen po shtohet. Nga tė gjitha anėt ndihmat rrjedhin pa kursim. Shenja tė mira se zumė tė ēmojmė artin”.

Ėshtė folur shpesh pėr njė censurė tė veprave tė Skėnder Luarasit. A u ndalua ndonjė vepėr e tij?
Skėnder Luarasit shpesh nuk ia botonin shkrimet e librat. Veēanėrisht tė ashpėr u treguan me dramėn “Stuhi nė prill”, qė S. Luarasi kishte shumė dėshirė tė botohej. Kjo dramė ishte nė vargje me rimė dhe portetizonte personazhe historike gjatė periudhės pak pėrpara e pas pushtimit tė Shqipėrisė nga Italia. Atje pėrshkruheshin edhe disa detaje nga lėvizja revolucionare e komuniste duke pėrmendur kalimthi luftėn e Spanjės. Me gjithė insistimin e S. Luarasit mbi rėndėsinė e kėsaj vepre, tė shkruar nė prag tė 60-vjetorit tė Pavarėsisė, recensat e ekspertėve tė redaksisė sė botimeve ishin njėra mė e egėr se tjetra. P.sh., nė njėrėn recensė, midis tė tjerave theksohet: Ēėshtja e vullnetarėve tė Luftės sė Spanjės, qė pėrshkojnė dramėn dhe “Zėri i Madridit”, e kanė errėsuar tė vėrtetėn historike qė ēdo aksion patriotik e revolucionar mbėshtetjen kryesore e ka pasur tek lėvizja revolucionare e vendit, e cila nė ato momente ishte mjaft e gjallė… Ndėrsa pėr tė njėjtėn vepėr dashamirėsi, Mark Dodani, privatisht shkruan: Pėr Spanjėn (luftėn e asaj kohe) pėr sa ėshtė trajtuar nė vepėr nuk shoh asnjė shqetėsim.

Nuk e di se nė ē’rrethana teatri A. Z. Ēajupi i Korēės, pranoi ta shfaqė mė 1972-shin (mė duket se nė prill). Regjia ishte e Dhimitėr Orgockės, dekori nga Niko Progri, ndėrsa nė rolet kryesore luanin: Pandi Raidhi, Dhimitėr Orgocka, Dhorkė Orgocka, Minella Borova, Jani Riza etj. Pėr dy ditė Korēa ziente. Mbaj mend se ditėn e dytė para shfaqjes u bė edhe njė mbledhje me podium tė gjerė. Babai fluturonte nga gėzimi. Lajmi pėr suksesin e madh tė shfaqjes u dha edhe nė Radio Tirana. Ditėn e tretė shfaqja u ndalua me urdhėr nga lart. S’mė shlyhet nga mendja pikėllimi i aktorėve dhe i regjisorit tė nderuar.


Letėr vėllait tė Asim Vokshit

Albacete, 2 dhjetor 1937

I dashur Myftar!

Nga shqiptarėt qė kanė ardhur vullnetarė nė Spanjė, marrim pėr shembull dy karaktere tė kundėrta: njėri syresh, i trembur nga rreziqet e luftės, u kthye prapa, u shpall dezertor, dhe sot rron, as qė duam ta dimė se ku, i pėrbuzur nga tė gjithė ata qė e kanė njohur. Tjetri, pėrherė edhe mė i fortė, sa mė e rreptė qė tė ishte lufta, qėndroi i patundur nė krye tė batalionit tė vet, luftoi si hero i vėrtetė, dhe, i pari ndėr tė parėt, ra dėshmor.
I dashur Myftar, prej kėtyre tė dyve, duke zgjedhur midis tė gjallit dezertor dhe tė vdekurit dėshmor, cilin do tė dėshiroje tė kishe pasur pėr vėlla?
Tė ēmojmė pėr mbi tė gjitha tė tjerat se je vėllai i Asimit. I paharruari, si shqiptar qė ishte, qe bashkėluftėtari ynė, por nė zjarrin e pėrpjekjeve u bėmė ca mė tepėr, u bėmė miq e shokė. Dhe tani ai qė ishte mė i riu, ka qenė mė i miri ndėr tė gjithė. Mbase humbi jetėn qė nė fillim tė luftės mė i riu, mė i miri, mė i dashuri ndėr ne tė gjithė, qė ta kuptojnė tė tjerė tė rinj shqiptarė, qė ē’therori e madhe u dashka qė tė shpėtojė nga mėnxyrat e jetės faqezezė, qė po durojnė kafshėrisht. Nė kėt kuptim, Asimi nuk ka vdekur. Nė kujtimin e shokėve italianė garibaldinas, qė dėshmojnė pėr vdekjen heroike tė tij, nė kujtimin e shokėve shqiptarė, qė e dinė se djaloshi kosovar ka ditur jo vetėm tė vdesė, por edhe tė rrojė heroikisht, fytyra e tij fisnike do tė mbetet e paharruar. Janė tė dyja, bukuria e jetės dhe bukuria e vdekjes sė tij, qė na bėjnė t’i jemi mė pranė kėsaj figure, qė ta mbajmė tė skalitur nė mendje nė tė gjithė madhėshtinė e saj. Kjo vetėdije na mbushi me mburrje qė heroi, vėllai yt Asimi, ishte edhe bashkatdhetari ynė, miku dhe shoku ynė, vėllai ynė.
Tė shkruaj ty, nxėnėsit tim tė njėhershėm, se ty tė kam njohur, pėrndryshe kėtė letėr ngushėllimi ua kam detyrė tė gjithė anėtarėve tė familjes sė Asimit, e, nė radhė tė parė, me tė vėrtetė, asaj qė i dhuroi jetėn heroit tonė tė ri. Ajo vetė ėshtė e dashur dhe trime, por, natyrisht, zemra e nėnės, sado e madhe, preket gjithnjė e mė tepėr prej humbjes sė dajlit tė saj. E ke detyrė t’i japėsh ngushėllimin e duhur. Nė kėt mes, tė shoqėrojmė me simpatinė mė tė thellė, ne shokėt e tu e t’Asimit.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:03

Krijimtaria e Skėnder Luarasit



A.Shqipėrime
1) Johan Volfgang Gėte (Johann Wolfgang von Goethe)
1.Faust (Faust)
2.Gėci i Berlihingenit (Go''tz von Berlichingen)
2)Uiliam Shekspir (William Shakespeare),
1.Rikardi II (Richard II)
2.Rikardi III (Richard III),
3.Tregtari i Venedikut (Merchant of Venice)
4.Komedia e gabimeve (Comedy of Errors)
5.Mbreti Lir (King Lear)
6.Si ta doni (As You Like It) (i pa botuar)
3)Fridrih Shiler (Johann Christoph Friedrich von Schiller)
1.Cubat (The Robbers)
2.Fiesko (Fiesco)
3.Intrigė e dashuri (Intrigue and Love),
4.Vilhelm Tel (William Tell)
5.Don Karlos (Don Carlos). (i pa botuar)
6.Vajza e Orleanit (Die jungfrau von Orleans),( ipa botuar).
4)Ualt Uitman (Walt Whitman)
1.Fije bari (Leaves of Grass),
5)Xhorxh Bajron (George Byron)
1.Ēajld Harold (Childe Harold's Pilgrimage)
6)Aleksandėr Pushkin (Aleksander Sergejeviē Pushkin)
1.Boris Godunov
7)Alfred Tenison (Lord Alfred Tennyson).
1.Enoh Arden (Enoch Arden)
8)Gotold Lesing (Gotthold Ephraim Lessing)
1.Emilia Galoti (Emilia Galotti)
9)Aleksandėr Ostrovski
1.Shtrėngata
10)Lope de Vega (Lope Felix de Vega Carpio)
1.Fuente Ovehuna
11)Oskar Uaild (Oscar Wilde)
1.Pėrralla tė zgjedhura
12)Ēarls Dikens (Charles Dickens)
1.Oliver Tuist
13)Kalidasa
1.Sakuntala
14)Xhon Milton (John Milton)
1.Samson Agonites,
15)Tomas Uinkop
1.Skėnderbeu
16) Rodriguez
1.Kėtu fjeti njė perėndi ( ipa botuar)
17)Henri Uodsuėrth Longfellou (Henry Wadsworth Longfellou)
1.Kėnga e Hajavathės
18)Gribojedov
1. Mjerė kush ka mend ( i pa botuar)-etj


Krijime letrare
1.Isa Boletini, monografi,
2.Ismail Qemali,monografi.
3.Motrat Qiriazi,monografi
4.Kolonel Thomson
5.Petro N.Luarasi,jeta dhe vepra
6.Migjeni,jeta dhe vepra
7.Gjerasim Qiriazi,jeta dhe vepra
8.Sevasti Qiriazi,vepra
9.Nė Brigadat internacionale
10.Agimi i Lirisė-dramė(e shfaqur me 1932)
11.Stuhi nė prill-dramė(e shfaqur me 1971)
12.Fjala shqipe-publicistikė
13.Fjala e lirė shqipe (publicistikė e studime)
14.Kujtime historike
15.Kujtime autobiografike(Ē'kam parė e ē'kam dėgjuar),etj
__________________

Shqipėrime tė Skėnder Luarasit:

Skėnder Luarasi njihet nga lexuesi i gjerė kryesisht si pėrkthyes. Po publikojmė disa nga shqipėrimet e tij, tė marra nga libri ''Visare poetike'' qė do tė botohet sė afėrmi.

Edmund Spenser
Sonet pėr Skėnderbeun (*)

Pse mburret kot e Lashta kaqė fort
Me monumentet e moēėm burrash trima,
Heronj qė pėrmes veprave pa mort
Mahnitėn botėn, dhe nė prrallė e rima
Ēdo foshnjė i nxėn? Njerzim’ i admiron
Statujat e tyre, kolose tė larta
E beret triumfore q’i pėrshkon
E bukura me madhėshtit’ e narta.

Ja Njė, qė koha von’e nxor nė dritė,
Ndėr tė mėdhenjtė krah mė tė madhit shkon:
I madh nė zė, pushtet e nė vetitė,
Triumfe tė vėrtetė meriton.
Kamzhik pėr turqit, pėr armiqtė rrufe -
Ky libėr flet pėr Ty, o Skėnderbe!

------------
Edmund Spenser (1552-1599) shquhet ndėr mė tė mėdhenjtė poetė epikė tė Rilindjes Angleze. Ai cilėsohet ''poeti mė i madh anglez i eres Elisabetiane''.(The world book encyclopedy,1993)
(*) Ky sonet u permend mė 1596 nga Zachary Jones kur botoi anglisht pėrkthimin e historianit frėng J.Lavardin ’’Historia e Gjergj Kastriotit, tė mbiemėruar Skėnderbe’’. Botimin anglisht tė kėtij libri, Jones e pėrcolli me njė sonet pėr Skėnderbenė prej Edmund Spenser i cili edhe nė kryeveprėn e tij ’’Faerie Queene’’(''Mbretėresha e zanave''), nė kėngėn e tretė, kreu XII, vargu i 10-tė, e vesh mbretėreshėn Elisabeta me fustan ‘’qė mėngėt i varen nė mėnyrė arbėreshe'' (''Sleeves dependant albanese iyse'').
Kėtė sonet tė vyer mbi Heroin Kombėtar S.Luarasi e ka pėrmendur nė studimin e tij ''Skėnderbeu ne letėrsine angleze'' dhe e publikoi mė 16 janar 1977 (Gazeta ''Drita'', f.12)


Njė nga vlerėsimet e albanologut tė shquar M. Lambertz
pėr shqipėrimin e Faustit nga S. Luarasi






Johan V. Gėte
Nga Fausti(*)


Kushtim

Sėrish m’afrohi, hije luhatore,
Qė nė rini iu shfaqėt syrit tim.
A tė pėrpiqem tash t’ju ndal pėrdore?
Prap mė qan zemra pėr atė vegim?
Po grahni! Mirė! Me fore urdhrore
Rreth meje ēohi tymit n’agullim;
Dhe ma trondit si nė kėrthi krahrorin
Fryma magjike qė ju ndriēon korin.

Sillni fytyra motesh tė gėzuar,
Hije tė dhėmshura me ēmallin synė;
Si njė pėrrallė e vjetėr gjysmė e shuar,
Vjen dashuri e parė me miqėsinė.
Pėrtrihet dhimbja, ngjallet gjėmė e shkuar
E jetės nėpėr shteg plot labirinte
Dhe grish tė mirėt qė, pėr aq orė hareje
Tė rrejtur fatit, vanė para meje.

Shpirtrat, q’u kam kėnduar mė sė pari,
Kėngėt e ra s’po m’i dėgjojnė dot;
Sa miq qė pata tash i mbulon varri,
Jehonė e tyre ushton e mekur sot;
Turmės sė huaj i ligjėroj sė qari,
Edhe lėvdat’ e saj mė duket kot;
Dhe sish qė kėnga m’i gėzoi mė parė,
Ndė rrojnė, harbojnė botės sė pėrndarė.

Njė mall qė e pata zvjerdhur mė zė prapė
Pėr shpirtrat qė po heshtin n’amėshim,
Piptimė e kėngės sime, si nga nj’arpė
Eljane, e shkretėz endet pa caktim.
Mė rrjedhin lot’ e drithma mė ka kapė,
E rrepta zemėr rreh me mallėngjim:
Atė q’e kam e shoh si nė pėrrallė,
Dhe ē’ishte e zhdukur po mė del e gjallė.

----------------
Johann Wolfgang von Goethe (1749-1832) poet, novelist , dramaturg e dijetar, figurė qėndrore e letėrsisė klasike e romantike gjermane.Ai rradhitet ndėr shkrimtarėt mė tė rėndėsishėm e mė ndikues nė letėrsinė moderne evropiane. (The world book encyclopedy,1993)

(*) Fausti, kryevepra botėrore e Gėtes u shkrua gjatė periudhės (1808-1832) duke u pėrfunduar
pak muaj para se ai tė ndahej nga jeta. Fausti konsiderohet si njė nga veprat dramatike mė tė vėshtira pėr tu kuptuar e pėrkthyer.
Shqipėrimi i Faustit nga S.Luarasi pėr ''konjuktura politike'' u botua i copėzuar (Pjesa e parė mė 1957, vepra e plotė ''me redaktime'' mė 1987)
Botimi i plotė i shqipėrimit tė Faustit sipas dorėshkrimit tė Skėnder Luarasit u realizua mė 1999 nga Shtėpia Botuese Argeta LMG, pėrbėn njė ngjarje tė shėnuar pėr kulturėn shqiptare dhe kurorėzon vlerat e shqipėruesit.



Kėnga e pleshtit

Dikur njė mbret jetonte
Qė kish njė goxha plesht;
Tė birin sa e donte,
Dhe pleshtin aq e desht.
Prestarit i dha urdhėr
T’i bėnte nė jelek,
Ta vishte pleshtin bukur
Me setr’e benevrek.

Dhe pleshti bukur veshur,
Me kadife e kaftan,
Me jetullat i ngjeshur,
Nė gjoks var njė nishan.
Na u bė kryeministėr,
Vėllezėr e motra ftoi;
Gjithė erdhėn varg e vistėr,
N’ofiq tė lart’i ēoi.

Mbretresha dhe princeshat,
Zotrinjt politikanė
Pickoheshin nga pleshtat -
T’i vrasin, frikė kanė!
Kruheshin, po s’i kapnin,
S’u bėnin dot asgjė.
Por ne me vrap e vrasim,
Kur na pickon ndonjė.



Fridrih Shiler
Nga Vilhelm Teli(*)

Antinghauseni

A paska pasur aq guxim fshatari,
Me mjet tė vet, pa ndihmė tė bujarve?
Kur paska kaq besim nė vetvete,
Nuk ka nevojė, jo, pėr forcėn tonė;
Shkujdesur mund tė zbresim ne nė varr,
Duke menduar qė fuqi tė ra
Do rritin madhėrin e njerėzisė.
(Vė duart mbi krye tė djalit, i cili qėndron mė gjunjė para tij.)
Prej kėsaj koke, ku vendosėn mollėn,
Liri e re mė e mirė do blerojė;
E vjetra shembet, kohėt po ndryshojnė,
Njė jetė e re po lulėzon gėrmadhash.

………………………………………

Antinghauseni

Djal' njihe mir' kėt' popull prej barinjsh!
E njoh unė q'e udhėheq n'luftė;
Unė e kam parė qysh luftoi nė Favenc.
Po le tė vijnė e tė na vėnė zgjedhė;
Ne s'do ta mbajmė kurrė atė zgjedhė.
- Im nip, mėso tė dish prej ē'fisi je!
Mos flak margaritarėt e vėrtetė
Pėr hir tė njė shkėlqimi tė gėnjeshtėrt.
Ji prijės i njė populli tė lirė,
Qė tė bėn veten fli nga dashuria
Dhe qėndron tok me ty nė luft' e vdekje;
Kjo qoftė bujaria qė tė mburr.
Forco cilsit' e trashėguara t'gjakut;
Atdheut besnik shiko t'i rrish mė pranė
E ta pushtosh me gjithė zemrėn tėnde;
Kėtu ėsht' e forta rrėnjė e forcės sate;
Atje, nė vend tė huaj, qėndron vetėm,
Si i dobėti kallam q'e thyen shqota…

----------
Johann Christoph Friedrich von Schiller (1759-1805) cilėsohet si dramaturgu mė i shquar gjerman dhe i dyti pas Gėtes si figurė udhėheqėse e letėrsisė gjermane.(The world book encyclopedy,1993)
(*)Vilhelm Teli u botua mė 1804 dhe dramatizon luftėn e popullit zvicerian pėr liri.
Shqipėrimi u botua mė 1934 e u prit me entuziazėm. Drama u shfaq nga rinia progresiste edhe gjatė luftės nacionalēlirimtare.
Fragmentet ''E vjetra shembet,kohėt po ndryshojnė…'', ''Atdheut, besnik shiko ti rrish mė pranė…'',etj. mėsuesi i shqipes S.Luarasi i dha si temė hartimi nė gjimnazin e Shkodrės mė 1935, ku shumė nxėnėsit Qemal Stafa, Vasil Llazari, Arshi Pipa, Xhemal Broja, etj. shkruan hartime tė shquara.
Skėnder Luarasi ėshtė cilėsuar si themelues i shilerizmit dhe njohėsi mė i thellė i tij nė Shqipėri. Ai ka shqipėruar nga dramaturgu i shquar veprat : Vilhelm Teli (1934), Intrigė e dashuri (1955), Hajdutėt (1958), Fiesko(1958), Don Karlos (e pa botuar), Vajza e Orleansit (e pa botuar).


Xhorxh Gordon Bajron
Nga ''Shtegtimi i Ēajld Haroldit''(*)

Lamtumirė, Atdheu im

O lamtumirė! Atdheu im
Po zhduket dalngadalė:
Gjėmon stuhia me tėrbim,
Ēaēri gėrhet mbi valė;
Pas diellit qė po flakėron,
Po nisemi tė lirė;
Dhe ty, si atij qė perėndon,
Atdhe, Natėn e Mirė!


Kur nesėr rishtaz ai diell
Do lindė me shkėlqim,
Do pėrshėndesim det e qiell
Po jo atdhenė tim,
Nė vatrėn time nuk ka zjarr,
Nėpėr avllit' e forta
Tė kullės sime rritet bar,
Im qen po leh te porta.

"Ti pazh i vogėl, pa m'u qas!
Pse qan e po vajton?
Mos tė tremb deti me tallaz,
A shqota tė tmerron?
Pa fshiji lotėt; anija jonė
E shpejtė ėshtė dhe e fortė:
Nuk ka skifter qė fluturon
Mė shpejt e mė gazplotė".


"Le tė kanosen erė e det,
Nuk trembem nga asnjė shqotė;
Po, zoti Ēajld, mos u ēudit
Qė po mė rrjedhin lotė;
Prej babės e prej nėnės ik,
U ndava prej shtėpisė;
Tani s'mė mbetet asnjė mik,
Veē teje e perėndisė.

T'im at' e pashė qė duron,
Kur mė bekoi me mall;
Po nėnėn kush m'a ngushullon
Gjer sa tė kthehem gjallė!"-
"Pusho, pusho ti djal' i mirė!
Tė kanė hije lott;
Po tė isha vetė zemėrdlirė,
Nuk do t'i mbaja dot.

"M'u qas, m'u qas, ti trim besnik;
Pėrse mė qenke zverdhur?
Mos trembesh nga njė frėng armik,
Apo nga det' i ndezur?" -
"Sėr Ēajld, nuk jam aq frikacak.
As zverdhur jam prej frike;
Po kur kujtova gruan larg
M'u zbeh faqja besnike.

Rron ime shoqe me tim bijė
Nė kullė te kėneta:
Nd'e pyeēin ē'u bė babai,
Ē't'u thotė nėnė-shkreta?" -
"Pusho, trimi im, tė mora vesh,
Ta njoha brengėn tėnde;
Por unė zemėrlehti qesh
Qė shkoj nga kėta vėnde".

Kush u beson psherėtimave
Tė femrės qė mbush sytė?
Ia than lotėt qepallave
Ndonjė dashnor i dytė.
S'qaj pėr gėzimet qė humbas,
Rrezikun qė mė vjen;
Po vetėm qaj se nuk lė pas
Asnjė qė lotn' e vlen.

Nė botė mbeta fill i mjerė,
Nė detin pa kufi;
Pėrse tė qaj pra pėr tė tjerė-
Pėr mua s'qau njeri.
Do t'angullijė ndoshta sot
Im qen gjer sa tė gjejė
Ushqim nga ndonjė tjetėr zot;
N' u kthefsha do mė shqejė.

Pra, mermė, o lundėr, dhe vrapo
Nė detin plot buēim;
Dhe shpjermė nė ēdo vend qė do,
Veē jo nė vendin tim!
Tė falem det i kaltr' i zi!
Dhe kur tė shkel i lirė
Nė dhé, tė falem, shkretėti!
Atdhe, Natėn e Mirė!


---------
George Gordon Byron(1788-1824) cilėsohet si poeti romantik anglez mė i larmishėm. (The world book encyclopedy,1993).
Ai nderohet ndėr shqiptarėt si njė nga miqtė mė tė sinqertė.
(*) Shtegtimi i Ēajld Haroldit u botua i plotė nė katėr vėllime gjatė periudhės 1812-18. Atje pėrshkruhen mbresat e udhėrtimeve tė Bajronit nė Greqi, Shqipėri, Spanjė, Itali e Zvicėr. Nė tė skaliten edhe vlerat e shqipėtarėve: traditat, trimėria, fisnikėria e mikpritja.
Shqipėrimi u botua mė 1956. Skėnder Luarasi ėshtė cilėsuar si themelues i bajronizmit nė Shqipėri.


Mihail Lermontov
Vdekja e Poetit(*)

U vra poeti! - Rob i nderit -
E mposhtėn shpifja e thashethemet,
Me plumb nė gjoks, me et’ pėr shpagė,
E uli kokėn e lavdishme…
Shpirti i poetit nuk duroi
Njollėn e njerėzve cipėplasur.
U ēua kundėr botės keqe
I vetėm, si mė parė…E u vra!

…………………………….
…………………………….

Dhe vdiq me et’ tė kotė pėr shpagim,
Me ankth tė fshehtė shpresash tė dėshtuara.
Pushuan tingujt e magjepsur,
S’do t’i dėgjojmė kurrė mė.
Strehė e poetit mbeti shkretė,
Te buzėt e tij po ēlodhet heshtja.
Po ju, trashėgimtarė faqenxirė,
Pjellė etėrsh famėkėqinj pėr poshtėrsitė e tyre,
Me duf skllavi kini shkelur drudhet
E fiseve tė varfėruar nga lodrat e fatit -
Ju krrusi rrotull fronit me epshe tė pangopur,
Xhelatė tė Liris, Gjenis e tė Lavdisė!
Po, fshihuni nėn hijen e kanunit,
Pėrpara jush e drejta s’mund tė flasė!
Por ka njė gjyq hyjnor, o band’ e zvetėnuar!
Gjyqtari i rreptė po ju pret:
Ai nuk blihet me flori.
Dhe jua paranjeh si veprat dhe mendimet
Ahere kot do ta pėrdorni ju gėnjeshtrėn;
Ajo nuk ju ndihmon dot mė,
Ju nuk e lani dot me gjakun tuaj pisė
Gjakun e shenjtė tė poetit!

------------
Mikhail Jureviē Lermontov (1814-1841) shkrimtar i shquar rus i shek. tė 19-tė.
(*)Kjo vjershė (vetėm fillimi e fundi shpėtoi nga censura) e cila qarkulloi e kopjuar dorė mė dorė nė tė gjithė Petersburgun pėrnjėherėsh pas vdekjes sė Pushkinit , shprehu mė sė miri zemėrimin e pėrgjithshėm tė popullit kundėr xhelatėve tė gjeniut kombėtar rus. Me t'u zbuluar autori i saj, Mihal Lermontovi, u hodh nė gjyq.Vetėm pėr hir tė ndėrhyrjes sė miqve tė fortė u dėnua veē me internim nė Kaukaz.
Shqipėrimi (mbi bazėn e tekstit tė censuruar) u botua mė 1949 nė pėrmbledhjen ''Lirikat''-A.S.Pushkin


Uollt Uitman
Nga ''Fije Bari'' (*)

Veten kėndoj

Veten kėndoj - ēdo Njeri tė veēantė, tė thjeshtė;
Po them dhe fjalėn Demokratike, fjalėn En - masse,
Kėndoj Fiziologjinė nga koka gjer te thėmbrat;
Jo vetėm fytyra dhe jo vetėm truri qenkan tė denjė pėr muzėn
them se gjithė Trupi ėshtė mė i denjė;
Kėndoj Femrėn nė barazi me Mashkullin.
Jetėn pa fund, me dėshira, damarė e fuqi,
Gazmoren - e cila, nėn ligjet hyjnore, u gatua pėr veprat
mė tė lira,
Kėndoj Njeriun e Kohės sė Re!


Shteteve

U flas Shteteve, a njerit nga ata, a ēdo qyteti nė Shtetet:
“Kundėrshtoni shumė, binduni pak”;
Se bindja e verbėr tė shpie nė skllavėri tė plotė;
Prej skllavėrisė sė plotė asnjė popull i botės
Nuk e fitoi dot pėrsėri lirinė.
--------------
Walt Whitman(1819-1892) cilėsohet poeti lirik i demokracisė amerikane, njė nga poetėt mė tė lexuar tė letėrsisė amerikan .
(*)Fije Bari ėshtė kryevepra e Uitmanit. Kjo pėrmbledhje poetike (sė pari 12 poema) u botua mė 1885 dhe pėrbėn njė nga arritjet mė tė mėdha tė letėrsisė botėrore.
Shqipėrimi u botua mė 1956 me rastin e festimit ndėrkombėtar tė 100-vjetorit tė publikimit tė ''Fije Bari''.




Shandor Petėf

Ti nuk do t’ishe(*)

Ti nuk do t’ishe i aftė as pėr akēi,
Atdheu im i dashur ,Hungari.
Nė nj’anė mishin do ta kishe djegur,
Nė tjetrėn do ta lije tė papjekur.

Kurse kėtu tė lumturit banojnė
Qė mėnd u ēahet barku nga teprija,
Nė tjetėr vend tė varfėrit lėngojnė
Dhe s’kanė veē tė vdesin nga urija.


Moj tokė

Moj tokė ,ē’paske ngrėn’ashtu?
Ē’po ndjen aq et tė madh nė bark?
Pėrse po pin, moj, kaq shumė lot-
Dhe kaqė shumė gjak

-------------------------------------
Shandor Petöf (1823-1849), poet i shquar hungarez, hero i luftės revolucionare patriotike.
Shqipėrimet u botua mė 1949 nė 100-vjetorin e vdekjes sė poetit (Revista Literatura Jonė, shtator 1949, f.43)

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:04

Dramaturgjia e Skėnder Luarasit

Nga drama ''Stuhi nė prill''(*)

Prolog
Hyn autori
Pėr demaskim tė skuthėve Gam! Hum! Ham!
Me fecit indignatio poetam:
Qė t'a kthej shqip Horacin, si shqiptar,
Mė bėri zemėrimi vjershėtar.
"Na binish mish!" i tha Nastradini qyrkut,
I mbėshtetur nė sofisterira t'ujkut;
Se ja qė budallai na vė re gunėn,
I duhen tru qė tė na ēmojė punėn;
Se s'ėshtė rroba qė na bėn tė mirė,
Po mendja e lartė, zemra jonė e dlirė.
Nė skenė njeh tė mirė dhe tė liq -
Kė zgjidhni ju pėr miq, kė pėr armiq?
Se po ju pyes, mos mė keqkuptoni;
Keni liri tė zgjidhni kė tė doni.
Veē hapni sytė! Ujqėrit u ngjasin qenve,
Kur turren vurlif! t'uritur kundėr dhenve.
Ju kėshilloj se, mbasi jam bir bujku,
E di kush ėshtė qeni dhe kush ujku.
Si dot e vishen e tė sillen mirė,
Pėr qen' e keq, e pr' ujkun s'kam mėshirė;
Zagari bėhet ujk kur qentė e mbrojnė;
Si ujku mė ujk, kur larot e lėvdojnė.
Ē'janė ujq e tradhėtarė duhen vrarė,
Se ndryshe e bėjnė atdhenė pėr tė qarė.
Po re ndėr ujq e qen, shpejt dil nga rrjeshta -
Ujku tė ēan, qeni tė mbush me pleshta.
Kini kujdes, tė mos pendohi vonė,
Ujqėrit ndėrrojnė qimen, jo zakonė.
Ju kėtė dramė kur ta keni parė,
Do keni pėr tė qeshur; ndoshta qarė.
Qė tė zbaviti sish jo tė gajasi -
E shkroi njė pensionist nga Luarasi;
E shkroi kur mbushi vjet dhjetė herė shtatė;
Pėr kėtė ditė po jua jep dhuratė;
Dhe fort ju lutet qė kur ta dėgjoni
Me masėn e sė drejtės ta gjykoni!
-----------------
Drama nė vargje ''Stuhi nė prill'' u shkrua mė 1970 e bėn fjalė pėr ngjarje e personazhe realė para e pas pushtimit tė Shqipėrisė nga fashizmi. U lejua tė shfaqej (pjesėrisht e censuruar) mė 1972, nė teatrin ''Andon Zako Ēajupi''- Korē[, me regji nga Dhimitėr Orgocka, nė role kryesore luajtėn Pandi Raidhi, Minella Borova, Dhorkė Orgocka,Dhimitėr Grabocka,etj. Pas tre ditė shfaqjesh tė suksesshme, drama u ndalua ''me urdhėr nga lart''. Kur e pyetėn S.Luarasin se cili qe shkaku qė ia ndaluan shfaqjen, u p[rgjegj: Dikush pa fytyrėn e tij nė pasqyrė dhe u tmerrua !!
__________________

Publicistika e Skėnder Luarasit

Skėnder Luarasi ka nisur tė botojė qė nė moshėn 17 vjeēare nė shtypin amerikan. Publicistika e tij nė vite trajton temat mė tė rėndėsishme pėr kombin shqiptar: ēlirimin kombėtar e shpirtėror, unitetin kombėtar, dinjitetin e gruas shqiptare, pėrpjekjet pėr arsimimin kombėtar laik e gjuhėn e unifikuar shqipe, evidentimin e personaliteteve kombėtare dhe miqve tė Shqipėrisė,etj.

Bajroni nė Shqipėri (*)

Populli i Shqipėrisė sė Jugut e mbajti pėr njė kohė tė gjatė nė kujtesėn e tij vizitėn e poetit anglez nė sarajet e Tepelenės 150 vjet mė parė dhe pleqtė tanė, shpesh herė mbrėmjeve, kur mblidheshin pėr bisedė te sofati i portės, i pėrmendnin fjalėt qė i tha Ali Pasha djaloshit fisnik anglez: ''E kuptoj qė jeni vėrtet nga derė e madhe, prej veshėve tuaj tė vegjėl, prej duarve tė vogla tė bardha dhe prej flokėve kaēurrela''.

Xhorxh Gordon Bajroni lindi nė Londėr mė 22 janar 1788 dhe vdiq mė prill 1824 nė Mesolongji,Greqi.
Qė kur ishte dhjetė vjeē, me vdekjen e xhaxhait tė tet,Bajroni trashėgoi titullin ''Lord'' dhe pallatin e ēifligun Newstead Abbey. Nė moshėn madhore zuri vendin qė i takonte nė Shtėpinė e lordėve. Mė 1809, nė korrik, njėzetenjėvjeēari u nis pėr udhėtimin e tij tė parė nga skela e Falmouthit. Mori pas njė shpurė shėrbėtorėsh, i shoqėruar prej shokut tė tij tė shkollės Cam Hobhouse. Sė pari zbriti nė Lisbonė. Portugalia qe aleate e Anglisė nė Luftėn Peninsulare. Napoleoni e kiste zaptuar Evropėn, po Anglia zotėronte detin. Udhėtimet ishin tė rrezikshme, prandaj Bajroni vizitoi vetėm ata vise qė s'anonin nga armiku. Prej Lisbonės udhėtoi me kalė 640 kilometra dhe arriu nė Kadiz. Nga ky port spanjoll njė luftanije angleze e solli nėpėr Mesdhe prej Gjibraltarit nė Maltė dhe sė andejmi nė Prevezė, nė Shqipėri.
Nga Preveza, Bajroni dhe Cam Hobbouse erdhėn nė Janinė.Vizitorėt e shquar nuk e gjetėn Ali Pashėn nė kryeqytet, prandaj mė 11 tė tetorit e vazhduan udhėtimin 160 kilometra tė tjera nė veri.Mė 17 u nisėn nė Libohovė dhe arritėn nė Qestorat e nė Erind. Prej Erindit u nisėn mė 19 tė tetorit nė orėn 3,30 pas dreke dhe nė orėn 5 arrinė nė Tepelenė. Pas tri ditėve si mysafirė tė Ali Pashės, u kthyen po asaj udhe. Nga Janina u nisėn pėr nė Prevezė dhe sė andejmi kaluan pėr nė Greqi nėn mbrojtjen e 35 shqiptarėve.
Kur po largohej nga Shqipėria, Bajroni i dėrgon sėmės tė parėn letėr:


Zonjės Katerina Gordon Bajron
Prevezė,12 nėntor 1809
Nėna ime e dashur, ka ca kohė qė ndodhem nė Turqi : ky qytet ėshtė nė bregdet por kam udhėtuar thellė nė principatėn e Shqipėrisė pėr tė vizituar Pashanė. Lashė Maltėn nė luftanijen ‘’Spider’’ mė 21 Shtator dhe brenda tetė ditėsh arrita nė Prevezė. Sė kėtejmi kam udhėtuar nja 150 mila gjer nė Tepelenė, nė pallatin veror tė Naltėsisė sė tij, ku qėndrova tri ditė. Emri i Pashait ėshtė Ali dhe e mbajnė pėr burrė me zotėsi tė rralla: ėshtė sundimtar i gjithė Ilirisė sė moēme, i Epirit dhe i njė pjese tė Maqedonisė. I biri, Veli Pasha, pėr tė cilin mė kanė dhėnė letra, qeveris Morenė dhe ka influencė tė madhe nė Egjipt. Me njė fjalė ėshtė njė nga burrat mė tė fuqishėm nė Perandorinė Otomane.Kur arrita nė Janinė, nė kryeqytetin e tij, pas njė udhėtimi tri prej ditėsh nėpėr male tė njė vendi me bukurira nga mė piktoresket, mora vesh se Ali Pasha gjendej me ushtrinė e tij nė Iliri, ku kishte rrethuar Ibrahim Pashėn nė kalanė e Beratit. I kishin thėnė se njė anglez nga derė e madhe ndodhej nė principatėn e tij, dhe i kishte dhėnė urdhėr komandantit nė Janinė tė mė bėnte konak e tė mė pajiste me tė gjitha tė mirat gratis; dhe ndonėse mė kanė lejuar t’u jap peshqeshe robėrve, nuk mė kanė lejuar tė paguaj asgjė send pėr harxhet e tjera.
Hipur nė kuaj tė vezirit, dola pėr shėtitje dhe pashė pallatet e tij e tė nipėrve; janė pallate madhėshtore, por tė stolisura sė tepėrmi nė ar e nė mėndafshe. Pastaj kalova nėpėr male pėrmes Zicės, njė fshat me manastir ortodoks, (ku fjeta nė tė kthyer),nė mė tė bukurin vend qė kam parė (pėrveē Cintrės nė Portugali).Tė nėntėn ditė arrita nė Tepelenė. Na u zgjat shumė udhėtimi prej shirave e rrėpirave qė prisnin udhėn. Kurrė s’do ta harroj pamjen e mrekullueshme me tė hyrė nė Tepelenė nė orėn 5 ndajnatherė kur po perėndonte dielli. Mė solli nė mend (me pak ndryshime tė veshjes) pėrshkrimin qė i bėn Skoti kėshtjellės Brankseme nė kėngėn e tij dhe sistemin feudal. Shqiptarėt me petkun e tyre (me mė tė bukurin nė botė; me fustanellė tė gjatė tė bardhė, tallagane tė qėndisura me ar me anteri e jelek kadifeje tė kuqe tė qėndisura me oje tė arta), me jataganė e pisqollė tė sėrmėt, tartarėt me feste tė gjata, turqit me qyrk tė madh e turban, ushtarėt togje-togje nė qoshkun e madh tė hapur nė ballė tė pallatit dhe skllevėrit arapė nė galeri tė madhe tė gjatė me kuaj tė vendosur nė njė qilar pėrposht, dyqind atllarė tė shiluar dhe gati tė sulen nė ēdo moment, kalorės duke sjellė e duke shpėnė lajmet e ndryshme, daullet e mujezinėt qė thėrrasin izanė nga minaretė e xhamive - tė gjitha kėto me pamjen e jashtėzakonshme tė ndėrtesės vetė sajonin njė skenė tė re gėzimi pėr sytė e njė tė huaji. Mė pėrcollėn nė njė konak shumė tė kėndshėm dhe sekretari i vezirit erdhi tė mė pėrshėndesė, nė mėnyrė allaturka.
Tė nesėrmen mė shpunė tek Ali Pasha. Isha veshur me uniformė tė plotė shtabi, me shpatė madhėshtore etj.Veziri mė priti nė njė odė tė madhe tė shtruar me mermer; njė shatėrvan vrijonte ujėt nė mes tė saj, oda e shtruar rreth e rrotull me otomane tė kuqėrremtė. Mė priti nė kėmbė, shenjė e njė nderimi tė madh nga njė mysliman dhe mė vuri tė rrij nė shesh nė krah tė djathtė tė tij.Kam njė terxhuman grek qė tė merrem vesh, por mjeku i Aliut, Femlario qė di latinisht mė shėrben pėr kėtė rast.E para pyetje qė mė bėri ėshtė se pėrse jam larguar prej atdheut nė njė moshė kaq tė re? (Turqit s’kanė ide pėr udhėtimet e pėr qejf).Pastaj tha se ministri anglez, kapiteni Leake, i kishte treguar se qeshė nga derė e madhe. Mė porositi t’i dėrgoj nderimet e tij nėnės sime, dhe ja tek po t’i dėrgoj nė emėr tė Ali Pashės. Mė tha se qe i bindur se isha prej oxhaku, se kisha veshė tė vegjėl, flokė kaēurrela dhe duar tė vogla tė bardha, dhe u duk shumė-shumė i kėnaqur nga pamja dhe paraqitja ime.Mė tha ta kisha si baba sa tė qėndroja nė Turqi dhe se ai mė quante si birin e tij.
Dhe me tė vėrtetė mė trajtoi si njė foshnjė, mė dėrgonte bajame e sherbet, pemė e ėmbėlsira nga njėzet herė nė ditė.M’u lut ta vizitoja dendur edhe natėn kur kishte nge. Pastaj si pimė kafe e duhan u tėrhoqa nga vizita e parė. E pashė edhe tri herė tė tjera. Ėshtė pėr t’u ēuditur se si turqit qė s’kanė tituj trashėgimi dhe ka vetėm pak familje tė mėdha, pėrveē sulltanit, i japin kaq shumė rėndėsi fisit. Sepse pashė qė mė nderonte mė shumė pėr fisin se pėr titullin tim…
Naltėsia e tij ėshtė gjashtėdhjetė vjeē, shumė i ngjallur dhe jo shtatmadh, por ka njė fytyrė tė hijshme, sy tė larmė, dhe mjekrėn tė bardhė, shumė i pritshėm dhe sillet me atė farė sedėr qė mė duket se ėshtė veti e tė gjithė turqve. Por karakterin e vėrtetė e ka fare tė ndryshėm nga ē’duket nė fytyrė.Ėshtė tiran pa shpirt, i ngarkuar me mizoritė mė tė tmerrshme , shumė trim dhe aq gjeneral i mirė sa e quajnė Bonoparti muhamedan. Napoleoni dy herė i ishte zotuar ta bėjė mbret tė Epirit, po atij i pėlqen mė fort tė mbetet me anglezėt dhe i urren francezėt si mė tha edhe vetė.E ēmojnė aq shumė sa i bėjnė lajka dhe francezėt dhe anglezėt meqenėse shqiptarėt janė luftėtarėt mė tė mirė tė Sulltanit, ndonėse Aliu sa pėr sy e faqe varet nga Porta. Ėshtė luftėtar i fortė, por aq barbar sa edhe dorėmbarė, ata qė ngrejnė krye i pjek nė hell, etj. Bonoparti i dėrgoi njė kuti duhani me pikturėn e tij. Tha se kutia ishte e bukur, por sa pėr surratin, mund tė mos ia kishte dėrguar pasi s’e hante malli shumė as pėr atė as pėr origjinalin.
Idetė e tij pėr tė kuptuar fisin e njeriut prej veshėve , duarve e tė tjera , tė ēudisin mjaft. Mua me tė vėrtetė m’u bė baba, mė ormisi me letra, mė dha njerėz tė mė ruajnė dhe ēdo lehtėsirė.Bisedimet e tjera midis nesh qenė lufta dhe udhėtimet, politika dhe Anglia.
Thirri ushtarin shqiptar qė mė shoqėronte dhe i tha tė mė mbronte me ēdo kusht. Quhet Vasil dhe si gjithė shqiptarėt ėshtė trim, kryekėput i ndershėm e besnik.Po ata janė mizorė, ndonėse jo tė pabesė, dhe kanė shumė mangėsi , por asnjė poshtėrsi. Ndoshta janė raca mė e bukur nė botė nga tiparet dhe gratė e tyre dendur janė tė bukura, por i kanė nė vend tė skllaveve. I rrahin, me njė fjalė i pėrdorin si kafshė samari. Ato lėrojnė e ēajnė tokėn, ato mbjellin. I kam parė tė ngarkuara me dru dhe tek ndreqin rrugėt e prishura .Burrat janė tė gjithė ushtarė dhe lufta e gjahu janė zanati i vetėm. Gratė merren me punė, por kjo nuk duhet t’i lodhė shumė nė njė klimė aq tė kėndshme. Dje, mė 11 nėntor, bėra banjo nė de. Sot ėshtė kaq nxehtė sa po tė shkruaj nė odė me hije, nė shtėpi tė konsullit anglez, me tri dyer tė hapura fare,pa zjarr. As zjarrishte s’ka nė odė, veē pėr tė gatuar. Nesėr nisem me njė rojė pesėdhjetė trimash pėr nė Patrė tė Moresė dhe pastaj pėr nė Athinė, ku do tė kaloj dimrin. Dy ditė mė parė desh u mbyta nė njė luftanije turke, nga budallallėku i kapedanit dhe i naftėve, ndonėse shtrėngata s’qe dhe aq e rreptė. Fleēeri qante dhe bėrtiste pėr tė shoqen, grekėrit u thėrrisnin tė gjithė shenjtorėve pėr ndihm, dhe myslimanėt - allahut qė t’i shpėtonte.Kapedani ia dha tė qarit dhe u ul nė gjunjė dhe na tha t’i faleshim perėndisė, velat u grisėn, katarti dridhej, era frynte, po afrohej nata, dhe s’na mbetej t’ia mbanim pėr nė Korfuz qė ėshtė nė dorė tė francezėve ose tė fundoseshim siē tha Fleēeri nė mėnyrė patetike: nė ‘’varr prej uji’’.Unė bėra ēmos ta ngushėlloja, por duket se s’ja mbushja dot kokėn, u mbėshtolla me brucėn shqiptare (njė shark i madh) dhe u shtriva shesh pėr tė pritur mynxyrėn.
Nė udhėtimet e mija kam mėsuar tė mendoj si filozof, dhe po tė mos bėja ashtu, ankimi s’kish dobi. Pėr fat tė mirė era rreshti dhe vetėm na ngau drejt bregdetit tė Sulit, ku dolėm nė sterė. Me ndihmėn e vendasve vazhduam udhėn pėr nė Prevezė. Kėshtu, kėtej e tutje nuk do tu zė besė naftėve turq, megjithėse Pashai pati udhėzuar galeotė tė tij tė mė shpinin nė Patra. Prandaj do tė shkoj nė Misolongji nga stereja dhe do tė kapėrcej vetėm njė gji deti tė vogėl nė Patra.E sa e sa ngjarje mund tė tė tregoja qė do tė tė zbavisnin, por mė grumbullohen nė tru dhe as jam i zoti t’i rradhit nė kokė, as t’i shkruaj dot nė kartė veēse nė mėnyrė tė menjėhershme. I dua shumė shqipėtarėt. Nuk janė tė gjithė
myslimanė, disa nga fiset janė tė krishterė.Porse feja nuk i bėn tė ndryshojnė zakonet dhe sjelljet e tyre. Pėrbėjnė trupat mė tė mirė tė ushtrisė turke.Nė udhė e sipėr banova njė herė dy ditė resht, dhe prapė tri ditė nė njė barakė nė Sallahorė, dhe s’kam parė ushtarė kaq tė lirė nė paragjykimet fetare, ndonėse kam qenė nė garnizonet e Gjibraltarit e tė Maltės dhe kam parė plot ushtarė spanjollė, francezė, siēilianė dhe anglezė. Kurrė nuk mė humbi gjė dhe mė ftonin gjithmonė tė shtrohesha nė sofrėn e tyre. S’kam njė javė qė njė kryeplak shqiptar (ēdo fshat ka kryeplakun e tij), pasi na ndihmoi tė dilnim prej luftanijes turke nė rrezik, si na ushqeu e na mbajti nė shtėpi, mua dhe ata qė na shoqėronin: Fleēerin, njė grek dhe dy athinjotė, njė prift grek dhe shokun tim Mr.Holbhousin, nė asnjė mėnyrė s’deshi ta pranonte shpėrblimin tim por vetėm kėrkoi njė shkresė qė mė priti mirė, dhe kur ju luta tė pranonte pak zekina mu pėrgjigj:’’Dua tė mė duash, jo tė mė paguash’’. Kėto qenė fjalėt e tija.
Ēudi se sa pak shkon paraja nė kėtė vend. Kur u ndodha nė kryeqytet, me urdhėr tė vezirit nuk mė lanė tė paguaj asgjė. Ndonse gjithnjė pata gjashtėmbėdhjetė kuaj dhe gjashtė-shtatė veta pas, harxhet s’kanė qenė as gjysma e atyre tė tri javėve nė Maltė, sidoqė Sir. A.Balli- guvernatori, mė dha njė shtėpi pa qira dhe pata vetėm njė shėrbėtor.

Biri yt i dashur
Bajron

P.S. Kam disa petka shqiptare madhėshtore, e vetmja plaēkė e shtrenjtė nė kėtė vend. Kushtojnė 50 ginea secila, dhe kanė aq flori tė qėndisur sa nė Angli mund tė kushtojnė 200 ginea.U njoha me Hysen Beun dhe Mahmud Pashėn, tė dy djem tė vegjėl, nipėr tė Ali Pashės nė Janinė.Janė krejt ndryshe nga ēunakėt tanė, kanė fytyrė tė kuqe si vejushat e lyera me tė kuqe, kanė sy tė zes, tė mėdhenj dhe tipare fare tė rregulltė. Janė krijesat mė tė bukura qė mė ka zėnė syri dhe tė rrahur e tė stėrvitur qė tani me ceremonira tė Oborrit. Pėrshėndetja turke ėshtė njė pėrkulje e lehtė e kryes, me dorėn e djathtė nė zemėr, tė afėrmit puthen sa herė piqen. Mahmudi ėshtė dhjetė vjeē dhe shpreson tė mė shohė prapė, u bėmė miq pa kuptuar njėri-tjetrin, si gjithė bota ndonse pėr shkaqe tė ndryshme. Mė kanė dhėnė njė letėr pėr tė atin nė More, pėr tė cilin kam letėr dhe prej Ali Pashės.


Nė udhėtim e sipėr ''sot nė njė pallat e nesėr nė kasolle lopėsh, kėtė ditė me njė pasha e tjetrėn me njė bari'', Bajroni u shkroi miqve shumė letra: pothuajse nė tė gjitha pėrmend Shqipėrinė e shqipėtarėt me dashuri tė madhe:
Shokut Cam Hobhouse, qė qe kthyer nė Angli, i shkruan nga Tripolitza nė 16 gusht 1810:
Veli pasha mė priti edhe mė mirė se i ati: po shkon tė bashkohet me Sulltanin dhe qyteti ėshtė i mbushur me asqerė dhe ēdo gjė ėshtė nė burbujė.
Pas pyetjes sė tij, se ku kisha ndėrmend tė vija, iu pėrgjegja se do tė kthehesha nė Shqipėri tė udhėtoja edhe mė thellė nė Veri, ai mė tha: ''Jo, mos merr atė rrugė, po shko nė Larisa, ku do tė qėndroj edhe vetė pak kohė. Do tė kthehem nė Athinė dhe do tė vish me mua, do tė hamė e do tė pimė bashkė e do tė dalim pėr gjah''.
Tha se dėshėron qė pleqtė (duke cilėsuar tė tillė Northin,Forestin dhe Stranenė) tė venė tek i ati, po tė rinjtė tė venė tek ai. Me fjalėt e tija: ''Vecchio con vecchio,giovane con giovane!''. Mė nderoi me emrin mik e vėlla dhe shpreson tė qėndrojmė nė marrėdhėnie tė mira jo pėr pak ditė, por pėr gjithė jetėn.

Prapė Hobhouseit i shkruan nga Athina mė 5 dhjetor 1810:
''Graham Cakerrel, Lusieri, vetė dhe njė baron bavarez, vamė nė Kepin Kolona, ku kaluam njė ditė.Nė atė kohė njėzet e pesė mainotė (piratė),qenė nė shpellat rrėzė shkėmbit, me disa lundrarė grekė, robėr tė tyre.Pyetėn kėta se qysh qenė ata frankėt atje lart? Njė nga grekėrit mė njihte mua dhe po gatiteshin tė na sulmonin, kur duke parė shqiptarėt e mij dhe duke pandehur se kishte tė tjerė atje pranė, i kapi frika dhe ua mbathėn kėmbėve''.

Duke u larguar nga Shqipėria, Bajroni pėrshkoi Akarnaninė, kapėrceu pyjet aeoliane tė lumit Ahelos dhe mė 21 nėntor arriu nė Mesolongji, ku 16 vjet mė vonė do tė jepte jetėn pėr Greqinė.Atje ktheu pėr nė shtėpi tė tyre gjithė shqiptarėt qė e pėrcollėn, vetėm njė jo, Dervishin,qė mbeti me tė pėrsa kohė qė poeti qėndroi nė Orient.
Bajroni u kthye nė Londėr nė korrik 1811.
Gjatė udhėtimit shkroi njė ditar nė vargje tė cilin e pagėzoi me titullin:''Shtegtimi Ēajld Haroldit''. S'kish nė mend ta botonte, po shokėt e tij tė entuziazmuar ia rrėmbyen nga duart dhe e dėrguan nė shtyp. Kėnga e parė dhe e dyta dolėn nė dritė dhe u pritėn me lėvdatė tė madhe.Bajroni u zgjua atė mėngjes dhe pa se qe bėrė i famshėm.''Cajld Haroldi e bėri edhe Shqipėrinė tė njohur nė gjithė botėn e qytetėruar.''
Nga tė dy kėngėt na intereson e dyta. Nė tė parėn Bajroni pėrshkruan udhėtimin pėrmes Portugalisė e Spanjės.E dyta merret kryekėput me Greqinė dhe Shqipėrinė.Dorėshkrimi ka kėtė shėnim tė autorit:

Bajron nė Janinė, Shqipėri
Filluar nė 31 tetor 1809
Mbaruar nė Izmir, mė 28 mars 1810.
Kėnga e dytė e Ēajld Haroldit ka 98 stanza me nga nėntė vargje jambikė secila. Prej tė nėntė vargjeve, tetė janė pesėkėmbėsh dhe i fundit ėshtė aleksandrinė(6 theksa,12 rrokje), me rimėn 1,3; 2,4,5,7; 6,8,9.Nė pėrkthimin shqip s'e ka rimėn.
Qė prej stanzės 37 fillon pėrshkrimi i Shqipėrisė dhe i popullit tė saj.
Botės sė kulturės poeti i paraqet Natyrėn (Stanza 37: Natyra ėshtė nėna mė e dashur,…etj.)
Nė stanzėn 38 pėrshėndet Shqipėrinė, e cila i shfaqet poetit me gjithė madhėshtinė e saj tė egėr dhe me bukurira qė s'e kanė shoqen (Stanza 38: O Shqipėri , ku lindi Iskanderi-…etj.vazhdon deri nė stanzėn 73)

Me marshin luftarak tė ushtarėve tė Ali Pashės:''Tamburxhi!Tamburxhi!'',tė cilin Bajroni e hartoi nė bazė tė dy-tri kėngėve tė tjera luftarake shqipe, (tekstin e tė cilave mjerisht s'e kemi), poeti i lė shėndet Shqipėrisė dhe nis t'i kėndojė Greqisė, me tė cilėn edhe e ka filluar kėngėn e dytė.
Nė shėnimin B tė kėngės sė dytė,Bajroni riprodhon nė krye vargjet 5 dhe 6 tė stanzės 38 dhe vazhdon:
''Nė Shqipėri bėjnė pjesė vende tė Maqedonisė,tė Ilirisė dhe tė Kaonisė e tė Epirit. Iskander ėshtė fjala turke pėr Aleksandėr dhe Skėnderbeu i famshėm (princ Aleksandėr) pėrmendet nė vargjet 3 dhe 4 tė stanzės 38. S’e di a kam tė drejtė ta bėj Skėnderbeun bashkatdhetar tė Aleksandrit qė u lind nė Pellė(Maqedoni), po Mr.Giboni e dėften tė kėtillė dhe i shton listės Pirron kur flet pėtr trimėritė e tij.
Pėr Shqipėrinė Giboni thotė se ky vend ’’ballė pėr ballė Italisė ėshtė mė pak i njohur se viset mė brendėsore tė Amerikės’’. Rrethana qė s’ia vlejnė tė pėrmenden na bėnė Mr.Hobhausenin dhe mua tė vemi nė atė vend mė parė se tė vizitonim ndonjė pjesė tjetėr tė Perandorisė Otomane; dhe me pėrjashtim tė majorit Leake, kryekonsullit nė Janinė, asnjė anglez tjetėr nuk ka shėtitur pėrtej kryeqytetit pėrbrenda, sikundėr vetė ky zotni mė siguroi mė vonė.Ali Pasha nė atė kohė (tetor 1809) kishte nisur luftėn kundėr Ibrahim Pashės tė cilin e pati pėrzėnė gjer nė Berat, ku e kishte rrethuar nė njė kala tė fortė. Kur arritėm ne nė Janinė, na ftoi nė Tepelenė nė qytetin ku ka lindur Naltėsia e tij , nė pallatin e preferuar, vetėm njė ditė larg Beratit. Nė kėtė vend veziri kishte ngrehur shtabin e tij. Pas njė qėndrimi tė shkurtėr nė kryeqytet, bėmė sipas porosisė sė tij. Po megjithėse qemė pajisur me tė gjitha lehtėsirat e duhura dhe tė pėrcjellė nga njė prej sekretarėve tė vezirit, mezi e mbaruam udhėtimin tonė (pėr shkak tė shirave) brenda nėntė ditėve, njė udhėtim qė nė tė kthyer e bėmė nė mė pak se katėr ditė.Udhės kaluam afėr dy qyteteve, Argjirokastrės dhe Libohovės, tė cilat nga sa dukej ,nuk qenė shumė mė tė vegjėl nga Janina dhe s’ka penė a penel qė tė mundė t’i bėjė drejtėsi skenės piktoreske nė afėrsi tė Zicės e tė Delvinaqit, fshatit kufitar tė Epirit dhe tė Ilirisė.
Pėr Shqipėrinė dhe banorėt e saj nuk do tė flas unė, sepse kėtė do ta bėjė shumė mė mirė bashkatdhetari im nė njė vepėr , e cila mbase do tė botohet mė parė se e imja.Por do tė jap disa shėnime tė nevojshme pėr tekstin. Shqiptarėt ose albanezėt mė ranė nė sy mė fort pėrmes shėmbėllimit qė kanė me malėsorėt e Skotlandės nė veshje, nė fytyrė dhe nė mėnyrėn e jetesės. Dhe vetė malet e tyre mė duken si tė Kaledonisė , veēse me klimė tė butė. Fustanella e tyre, ndonėse e bardhė, trupi i tyre i hollė dhe i gjatė, dialekti i tyre keltik nė tingullin e tij, dhe zakonet e tyre tė rrepta - tė gjitha kėto mė shpunė nė Morven.
Nuk ka komb tjetėr tė cilit fqinjėt t’ia kenė frikėn aq fort ose ta urrejnė aq shumė sa kombi i shqiptarėve. Grekėt nuk i mbajnė pėr tė krishterė, as turqit nuk i mbajnė pėr myslimanė. Dhe me tė vėrtetė janė njė pėrzierje e tė dyve, ose mė mirė s’janė as tė njėrės as tė tjetrės fe. E kanė zakon tė bėjnė plaēkė - tė gjithė janė tė armatosur. Dhe arnautėt me festėn e pėrshtjellur, montenegrinėt, himarjotėt dhe gegėt thonė se janė tė pabesė. Tė tjerėt ndryshojnė disi nga veshja dhe veēanėrisht nga karakteri i tyre. Nga sa kam parė me sytė e mi, nuk mund tė flas veēse mirė pėr ta. Kam patur nė shėrbimin tim dy syresh, njė kaur dhe njė mysliman, nė Stamboll dhe nė shumė vise tė tjerė tė Turqisė ku shėtita, dhe rrallė mund tė gjesh njerėz kaq besnikė nė rrezik dhe tė palodhur nė shėrbim. Kauri quhej Vasil, myslimani Dervish Tahiri; i pari nė moshė mesatare, i dyti nė moshėn time. Vasilin na e dha pas Ali Pasha vetė me porosi qė tė na shėrbente neve; Dervishi qe njė nga tė pesėdhjetėt qė na pėrcolli pėrmes pyllit tė Akarnanisė, nė bregdetin e Akelosit dhe deri nė Mesolongji, nė Etoli. Atje e mora nė shėrbimin tim dhe kurrė nuk pata shkak tė pendohem gjer nė ēastin e fundit kur u ndamė. Dervishi i kėrcente shumė bukur vallet e vendit tė tij, qė sikundėr thuhet, janė mbeturina tė Pirikės sė moēme. Sidoqoftė kjo ėshtė valle burrash e kėrkon aftėsi tė madhe nė lėvizjet trupore, ėshtė fare e ndryshme nga Romeikja stupide, me tė hedhurat e tė pėrdredhurat budallaqe tė grekėrve.
Shqiptarėt nė pėrgjithėsi, (nuk dua tė them bujqėrit qė punojnė tokėn nė fushė dhe qė quhen kėshtu, po malėsorėt) kanė tipare tė hijshėm, gratė mė tė bukura qė mė kanė rėnė nė sy, nė trup e nė fytyrė, i pamė duke qėruar udhėn e mbushur prej rrėkeve midis Delvinaqit e Libohovės. Mėnyra se si ecin shqiptarėt ėshtė vėrtet teatrale; por ecja e tyre krenare ndoshta vjen nga bruca ose guna qė e mbajnė nė njė krah. Flokėt e tyre tė gjatė mė kujtuan spartanėt, dhe guximi i tyre nė luftė tė shpejtė e tė papritur s’mund tė vihet nė dyshim. Ndonėse kanė edhe kavaleri, ndėr gegėt, s’kam parė shqiptar kalorės tė mirė. Po nė kėmbė janė tė palodhur.
Pėr tė ilustruar stanzėn 72, vargu i fundit:’’Dhe tok ia thonė me tė thirrur kėsaj kėnge’’, Bajroni nė shėnimin thotė:
‘’Si shembull tė dialektit shqiptar tė ilirishtes, po shtoj dy nga kėngėt korale nga mė populloret ndėr ta, tė cilat kėndohen pėrgjithėrisht nė valle prej burrash e grash pa dallim. Fjalėt e para janė njė farė kori, pa kuptim, siē i kanė kėngėt nė gjuhėn tonė e nė gjithė gjuhėt e tjera:
Bo-bo-bo-bo-bo-bo-bo,
Na ku hyra, po pusho;
Na ku hyra, po pusho;
Na ku hyra, na ku vinj,
Hapa derėn tė hinj;
Hape derė shkretėnė
Tė vinj tė mar setrėnė
Kulluriote me syt ullinj
Hape se dua tė vinj;
Kulluriote vulė funde,
Edhe vetė tunde-tunde;
Kulluriote me sy murme,
Ti mė puth pastaj mė le.
Si tė putha ēė tė mora?
Zemėrėnė time dogja.
Vallenė hiqe kadalo
Ēelo more,more Ēelo.

Vajzat arnaute janė shumė mė tė bukura se greket, dhe kostumi i tyre ėshtė shumė piktoresk. Edhe formėn e trupit tė tyre e ruajnė mė gjatė pasi rrojnė pėrjashta nė ajėr tė lirė. Duhet ditur qė gjuha shqipe nuk ėshtė e shkruar: prandaj fjalėt e kėsaj kėnge, sikundėr edhe tė asaj qė vjen mė poshtė i kam shqyrtuar sipas zėrit. I kopjoi njė njeri qė flet e kupton gjuhėn fare mirė dhe ka lindur nė Athinė.
Nė sevda tėnde u lavosa,

Vetėmė u pėrvlofsha;
Ah, vajzė mė pėrvėlovshe
Zemėrėnė ma lavose,
Unė tė thashė rroba s’dua,
Po syt’ e vetullat e tua.

Nė botimin mė tė ri tė veprave tė Bajronit, nė edicionion Oksford, ėshtė shėnuar edhe njė kėngė tjetėr shqipe e gjetur rishtazi nė shkrimet e Bajronit.Ai i kishte mėsuar pėrmendėsh nja dy kėngė shqipe dhe pėr zbavitje ia kėndonte shokut tė tij, poetitShelley, kur banonin afėr njėri-tjetrit pranė liqenit Lema.
Gjatė kėtij udhėtimi nė Shqipėri, shoku i Bajronit, Cam Habhause, mbajti edhe ai njė ditar nė prozė, tė kėsaj vizite:’’Travels in Albania in 1809-1810’’(''Udhėtime nė Shqipėri mė 1809-1810''), tė cilėn vepėr autori e ribotoi pėrsėri tė ripunuar mė 1855 nėn emrin Lord Broughton.Nė kėtė libėr mund tė ndjekim pėr ēdo hap e ēap udhėn qė bėnė nė Shqipėri tė Jugut, tė pėrshkruar nė prozė.Ē’vijon mė poshtė ėshtė pėrshkrimimė pak i zbukuruar i Mister Hobhauseit:
Oborri i Tepelenės qė ishte i rrethuar nė tė dy anėt prej pallatit dhe nė dy anėt e tjera prej njė muri tė lartė, na doli pėrpara syve kur hymė pėr herėn e parė me njė pamje disi gjallė ajo qė mund tė kishim parė nja njėqind vjet mė parė nė kėshtjellėn e ndonjė zoti tė madh feudal. Ushtarė, me armėt e tyre tė grumbulluara kundrejt murit pranė tyre,qenė mbledhur
nė pjesė tė ndryshme tė sheshit. Disa syre duke ēapur poshtė e lartė dhe tė tjerėt duke ndenjur shesh togje-togje. Disa kuaj tė shiluar po qėndronin rreth e pėrqark ndėrsa tė tjerėt hingėllinin nėn frerin e kalorėsve. Nė pjesėn mė tė largėt prej banesės po bėheshin pėrgatitje pėr tė kremten e asaj nate; dhe disa mishra kecėrish e dhėnsh po piqeshin nė hell e pėrgatiteshin prej akēinjve tė cilėt edhe ata vetė ishin pėrgjysmė tė armatosur. Ēdo gjė kishte pamje luftarake megjithėse jo tamam nė stilin e ushtrisė tė njė gjenerali tė krishterė, sepse shumė nga ushtarėt ishin tė veshur nė petk tė zakonshėm, shpesh edhe pa kėpucė dhe mė fort me njė pamje tė egėr nė fytyrė, ashtu sikundėr e kishim vėnė re edhe mė pėrpara ndėr shqiptarėt’’.
Duke krahasuar kėtė pėrshkrim mjaft tė qėlluar me ata pėrshkrime qė na ka dhėnė Lord Bajroni pėr kėtė skenė si nė letrėn dėrguar nėnės sė tij, si nė kėngėn e dytė tė ''Childe Haroldit'', stanzat: 56, 57,58,59; ne fitojmė njė farė ideje mbi mėnyrėn se si imagjinata i naltėson ato qė sheh pa e falsifikuar realitetin dhe faktet bėhen mė tė bukur e mė tė ndriēuar pėrmes poezisė.
Aliu nuk e pat haruar mysafirin e tij fisnik kur erdhi doktor Hollandi nė Janinė pak vjet mė vonė pas vizitės sė Lord Bajronit.
Ky udhėtar i shquar shkruan:’’Ia pėrmenda nė mėnyrė tė pėrgjithshme Lordin Bajron, pėrshkrimin e tij poetik tė Shqipėrisė, interesin qė kishte zgjuar nė Angli dhe se mister Hobhause kishte ndėr mend tė botonte njė libėr mbi udhėtimet e tij nė Shqipėri. Ali Pasha u duk I kėnaqur me kėto rrethana dhe pohoi se e mbante mend Lordi Bajronin.
Nė veprėn e tij Hobhause pėrshkruante se si e kaluan natėn e fundit nė Janinė:
‘’Njė natė a dy mė parė se tė iknim nga Janina na shpunė tė shohim tė vetmin pėrparim qė kanė bėrė turqit nė punė tė teatrit. Qe njė shfaqje kukullash e pėrgatitur nga njė ēifut, i cili vjen nė kėtė qytet ēdo Ramazan, me aktorėt e tij prej kartoni! Skena qe ngrehur nė qoshen e njė kafeneje shumė tė ndyrė, mbushur me spektatorė, shumica djem. Hyrja kushtonte dy para pėr njė filxhan kafe dhe dy-tre para tė tjera tė hedhura nė dhisk, qė mblidheshin pas shfaqjes. Heroi i dramės qe njė farė palaēo i quajtur’’Karagjoz’’ dhe vihej nė lėvizje me anė tė njė peri tė lidhur nė qafė. Shoku tjetėr i Karagjozit, ishte ‘’Goxha-hajvani-Sanēoja i Karagjozit’’; figurat e tjera qenė njė burrė e njė grua. Zgjidhja e dramės bėhej me daljen e Shejtanit vetė nė skenė. Dialogjet qė s’kuptoheshin se fliteshin nė gjuhėn turēe bėheshin mė tė gjallė me klithmat e ēifutit dhe kėshtu gjindja shkulej sė qeshuri. Ngjarja vetė kuptohej prej shenjave dhe tė kallte krupėn dhe nuk mund tė tregohet. Ndė mund tė kuptohet karakteri i njerėzve nga zbavitja qė ndjekin, kjo shfaqje kukullash do t’i vinte turqit nė njė shkallė shumė tė ultė pėrpara atyre tė ēdo vėzhgonjėsi. Na thanė se turqit as qė kanė ndonjė teatėr mė tė mirė.’’

Njėqind e pesėdhjetė vjet kanė shkuar qėkurse Bajroni vizitoi atdheun tonė, foli pėr shqiptarėt, kėndoi bukuritė e Shqipėrisė dhe pėrshkroi virtutet e popullit shqiptar:
’’Tė rreptė janė bijt e Shqipes! Po vetitė
Nuk u mungojnė, veē t’ishin mė t’arrira.''
Pesė gjenerata janė zhdukur qė kur u shkruan kėto fjalė. Brenda kėsaj kohe virtutet e popullit shqiptar u arrinė,u poqėn, gjuha shqipe ‘e pa shkruar’’atėhere, tani shkruhet e kėndohet, ka njė literaturė tė pasur. ’’Ēajld Haroldi’’ ėshtė mysafir i pėrditshėm nė shkollėn shqipe..Gjenerata jonė qė ēliroi Shqipėrinė prej sė kaluarės sė errėt, e pėrshėndet sot poetin e madh qė na nderoi vendin me vizitėn e tij prej mysafiri zemėrgjerė.Dashuria jonė pėr Bajronin u rrit bashkė me virtutet tona.Bajroni njėqind e pesėdhjetė vjet mė parė ndenji nė sarajet e Ali Pashė Tepelenės vetėm tri ditė, aq sa mund tė rrijė njė mysafir pėr tė mos e bezdisur tė zotin e shtėpisė, por poeti Bajron do tė rrojė pėrjetė nė zemrėn e popullit shqiptar: trim,besnik, mirėnjohės , tė rilindur e tė qytetėruar.


(*)Artikull i S.Luarasit nė pėrkujtim tė 150 vjetorit tė vizitės sė Bajronit nė Shqipėri (Nėntori,1959,nr.10,f.205-220).
Me kėtė publikim nderojmė kujtimin e poetit tė shquar anglez, Lord Xhorxh Gordon Bajronit (1788-1824), nė 180-vjetorin e ndarjes nga jeta qė nė nėntor 1809, plot 195 vjet mė pare, vizitoi Shqipėrinė.
Bajroni ėshtė veēanėrisht i afėrt pėr shqiptarin sepse vepra e tij e bėri tė njohur nė tėrė botėn e kulturuar.
Himnizimit tė Pėrsi Shellit :Bajron…Udhėtar i pėrjetėsisė. O mendje e fuqishme , nė vrullin e sė cilės, kjo epokė dridhet si njė rrėnjėz nė stuhi tė papėrmbajtur…,
Lamartini i shtoi :O mbret i kėngėve tė pavdekshme.Krenohu !
E tok me Mikun e Madh krenohemi dhe ne,shqiptarėt.(Shėn.i red. P.L.)




Letėrsia moderne nė Shqipėri(*)
Publikohet pėr herė tė parė nė Shqipėri

E pasur dhe e bukur ėshtė gjuha jonė shqipe, nga e cila ''Bijtė e Shqipes'' krijuan njė kult tė vėrtetė; megjithėkėtė ėshtė fare pak e zhvilluar: rrethana historike krejt tė posaēme dhe sidomos njė sundim i huaj prej mė shumė se katėr shekujsh i vonuan pėr njė kohė shumė tė gjatė ēdo farė rilindje kulturale popullit shqiptar tė dashuruar pėr liri.
Do t'i lėmė mėnjanė, edhe folklorin, i cili mė vete do tė mbushte njė kapitull shumė interesant, edhe atė sėrė tė gjatė prodhimesh religjioze qė pati filluar qysh nė shekullin e XV-tė, rėndėsia e tė cilėve ėshtė sidomos gjuhėsore; e atėhere do tė shohim se pjesa e dytė e shekullit tė kaluar shėnon shfaqjen e veprave tė para letrare,qė si me thėnė mund tė merren pėr themelet e letėrsisė sonė moderne.
Tė parėt shkrimtarė shqiptarė, fuqitė e tyre intelektuale e morale i vunė nė shėrbim tė pavarėsisė sė vendit.
Kėta janė pikėsėpari: Jeronim De Rada, Pashko Vaso Pasha,Naim Frashėri, Zef Skiroi e Gjergj Fishta, veprat e shkėlqyera tė tė cilėve kanė kontribuar nė njė masė tė madhe pėr zgjimin e ndėrgjegjes sonė kombėtare.
Pastaj vinė: Zef Serembe, A.Z.Ēajupi, Faik Konica, Luigj Gurakuqi, Fan S.Noli; qė tė gjithė dhanė faqe poetike tė shenjtėruara me njė patriotizėm drithėronjės, disa pėr tė flakur zgjedhėn e robėrisė sė huaj , tė tjerėt pėr ta shpėtuar popullin nga fanatizmi fetar nė tė cilin kishte rėnė. Tė tjerė merrnin pjesė nė krijimin e njė jete tė gjallė kulturore me anė pėrkthimesh tė kryeveprave mė tė mira tė letėrsisė botėrore.
Jeronim De Rada (1814-1903), patriark i pėrnderuar i kolonisė shqiptare tė Italisė, botoi disa vepra romantike, si pėr shembull : ''Milosao'' dhe ''Skėnderbeu'',dhe njė numėr tė madh poezish, qė tė pėrkujtojnė ritmin e mrekullueshėm tė kėngėve tona tė vjetra popullore. Nė shpirtin e tė shpėrngulurve tė varfėr si ky, ai vetė, ka ditur tė hedhė farėn e njė malli tė dhimbshėm. Ngjalli nostalgjinė pėr vendin e lipsur, pėr ditėt e lumtura tė dikurshme pranė vatrės familjare nė kohėn e Shqipėrisė fatbardhė. Si redaktor i njė gazete, pėr shumė vjet rresht, i sė famshmes ''Flamuri i Arbėrit'', ai u bė mbrojtėsi i guximshėm i tė drejtave tė paprekshme tė popullit shqiptar pėrpara mbarė botės.
Merita dhe lavdia e mbajtjes , nė njė shkallė tė lartė, tė idealit kombėtar nė mendjen e shqiptarėve tė emigruar nė Italinė e Jugut i takon bashkėatdhetarit tė tij mė tė ri, Zef Skiroit (1865-1927).
Le tė kufizohemi tė zėmė nė gojė njė lirik tė stėrhollė ashtu si ka qėnė Zef Serembeja.Pėr shkak tė fatit tė pashmangshėm qė i ra mbi kokė; ai mund tė krahasohet me poetin austriak Lenau…
Shpirt ėndėrronjės po si ky, udhėtar i pėrjetshėm, shkoi tė vdesė nė njė azil,andej tutje, fort larg, nė San Paolo tė Brazilit.
Nė krye tė atyre qė e kanė zgjuar mė fort popullin nga letargjia e tij shekullore, do t'ish e udhės tė vinim kėtu Pashko Vaso Pashėn (1827-1892), nga Shkodra. Si frymė luftėtare, qė dashuronte lirinė, ai u angazhua qysh i ri , nė ushtrinė e mbrojtėsve tė Venetikut tė sulmuar prej Austrisė. Mė vonė, kur atij iu ngarkua funksioni i lartė i shquar si Guvernar i Libanit, ai shkrojti nė njė elegji tė thjeshtė, tė hidhur dhe njėkohėsisht tė fuqishme , kėto fjalė: ''O Shqipėri , e mjera Shqipėri… ''leximi i tė cilave shkaktoi derdhjen e shumė lotėve.
Sa pėr Naim Frashėrin (1846-1900), ai ėshtė zoti i popullit tė vet, luftėtar i pamėshirshėm kundėr barbarizmit turk. Librat e tij tė shkruara nė Stamboll, nė kohėn kur, simbas shprehjes piktoreske tė asaj kohe,''ai ish i mbyllur nė kafazin prej floriri tė Sulltan Hamitit''- u botuan , megjithėkėtė, nė Bukuresht, prej nga u dėrguan dhe u shpėrndanė pastaj fshehurazi nė tė gjithė Shqipėrinė.Librat e tij u bėnė shumė shpejt ungjilli (Breviari) i gjithė shqiptarėve tė vėrtetė.
Gjithēka ishte Frashėri, mund tė pėrmblidhet me fjalėt: poet epik dhe poet lirik. Ai na ka dhėnė dy epope kryesore qė pėrbėjnė pjesėn kryesore tė veprės letrare tė tij epike. E para e kėtyre tė dy epopeve mban titullin ''Qerbelaja'', e dobėt mjerisht, pėr shkak tė inspirimit fetar tė saj. E dyta, pėrkundėr, ''Historia e Skėnderbeut'', e shkruar nė vargjet tronditėse, pėrshkruan tregimin e luftrave legjendare tė heroit tonė kombėtar kundėr ushtarėve tė Portės sė Lartė. Po ai na ka dhėnė edhe njė poem lirik: ''Lulet e pranverės'', nė tė cilėn ndjejmė ndikim fare tė qartė tė njė ideologjie orientale tek njė autor, i cili megjithėkėtė, ėshtė pajisur me edukatė nga mė klasiket.Le tė pėrmendim po ashtu njė poem pastoral, ''Bagėti e Bujqėsi'', qė do tė konsiderohet edhe pėr njė kohė tė gjatė, nė letėrsinė tonė, si njė nga kryeveprat mė tė thjeshta tė atij lloji, megjithse nuk pasqyron ekzaktėsisht doket e zakonet e jetės sonė bujqėsore.
At Fishta (1871) do tė ndjekė rrugėn e shėnuar prej Naim Frashėrit. Me gjithė kėtė , disa vėnė nė dukje njė ndryshim kryesor qė ekziston midis tyre:
Kurse njėri prej tyre, Fishta,i zhvillon subjektet e tij me njė frymė regjonaliste shumė tė theksuar dhe, me njė fjalė veriore, tjetri,Frashėri, e ka marrė pėrsipėr nė veprat e tij, tė shprehė frymėn e tėrė popullit shqiptar, pa dallim krahine ose fisi, kėshtu qė njėri humbet nga pikpamja e shtrirjes atė qė tjetri kishte fituar nė thellėsi. S'duhet tė habitemi pra qė kryevepra epike e Fishtės ''Lahuta e Malcis'' tė mos ia ketė arritur ta zgjojė enthuziazmin e pėrgjithshėm nė njė kohė kur popullsia e tėrė pasionohej pėr pavarėsinė e Kombit.
Vepra e Fishtės me titull ''Mrizi i zanavet'' do tė shprehte personalitetin poetik tė vėrtetė tė njė njeriu qė ka qenė tėrhequr nė rrugėn fetare, dhe poezia e tij elegjiake me emėr ''Njė luleje pranvere'' do t'i lėrė tė shfryhen lirisht ankesat dhe ulėrimat e dhimbėshme tė njė zemre mirėdashėse, po tė vrarė.
Ta pėrcaktosh kėtu se cili nga tė dy, Fishta ose Frashėri, ėshtė poeti epik mė i madh na duket gjė mjaft e vėshtirė. Por, sidoqoftė, mund tė pohojmė, pa frikė se mos gabohemi, se Fishta, poeti ynė satirik mė i madh, do tė ishte edhe poeti ynė lirik mė i madhi sikur shprehja e ndjenjave tė tij lirike tė mos kishte qenė penguar mjerisht prej disiplinės sė rėndė dhe tė pamėshirshme tė Bijve tė Shėn Franēeskut.
Po tė kalojmė tashti nė letėrsinė e kohėve mė tė afėrta, dafinat e poezisė do t’ja kushtojmė pa ngurim Benjaminit tė poetėve tanė: Lasgush Poradecit (1899), poet serioz dhe filozof merite. Vargjet e tij tė pėrpunuara , nuk meritojnė asnjė qėrtim pėrsa i pėrket formės. Me prejardhje nga shtresat e thjeshta tė popullit , ai ka ditur tė ngrihet pėrmbi rasat e kėsaj jete dhe tė jetė artist me tėrė kuptimin e fjalės, duke bėrė nė njė farė mėnyre ’’art pėr art’’, dhe duke shprehur nė poemat e tij njė botė ndjenjash ashtu edhe mendimesh. Ai s’do t’ja dijė nga kufijtė tanė si rrjedhim , inspirimin e tij poetik, ai shkon ta kėrkojė jo vetėm nė poezinė popullore shqiptare, por edhe nė poezinė popullore nė pėrgjithėsi. Dhe aty e gjen heroin e romanit poetik tė tij, nė tė cilin dashnori dhe dashnorja s’janė mė veēse personifikimi i fuqisė fizike dhe i bukurisė morale.
I riu ynė i ndan veprat e tij nė cikle.Le tė shėnojmė vetėm se poezitė erotike kanė gjetur vendin e tyre nė ciklin e katėrt. Midis gjithė atyre motiveve qė e bėjnė tė kėndojė kalemin e tij le tė shėnojmė nostalgjinė e ikjes,’’tė ikėsh , ėshtė tė vdesėsh ca pak ’’, qė poeti ynė e ka ndjerė mė shumė se cilido tjetėr.
Tre tituj tėrheqin vėmendjen tonė nė mėnyrė tė posaēme:’’Gjėmim i anijes’’, ‘’Lundra dhe Flamuri’’dhe ‘’Vdekja e Nositit’’ qė pėrbėjnė kėsisoj njė trilogji tė vėrtetė, tė cilėn do ta pėrmblidhte lufta e pėrjetėshme pėr jetėn dhe ku emrat na dalin si simbole:’’barka’’ose’’gjemia’’ ėshtė njeriu,’’Flamuri’’ ėshtė ideali dhe fundi,’’Lufta’’ėshtė ajo e Lirisė. Vija dominuese nė Golgothanė e tij do tė ishte njė aksion i thellė dhe njėkohėsisht optimist.
Po le ta themi me plot sinqeritet, nė qoftė se Poradeci ngul kėmbė pėr tė ndjekur vijėn idealiste nė tė cilin ėshtė futur, larg origjinės sė tij , frymėzimi i tij s’do tė vonojė tė shterret, dhe faji do tė jetė i kėsaj mosnjohje vullnetare dhe sistematike tė realiteteve.
Nė qoftė se ekzistojnė boshllėqe tek poetėt tanė, tė cilėt tė gjithė pak a shumė, kanė qėndruar larg jetės reale, le ta themi se kėto boshllėqe janė mbushur prej prozatorėve tanė, nė krye tė tė cilėve duhet tė vėmė Imzot Fan Nolin.
Fan Noli ėshtė lindur (1880) pėrjashta atdheut ku edhe ka jetuar pothuajse gjithmonė.Po kjo nuk e ka penguar qė tė marrė pjesė tė rėndėsishme nė fatkeqėsitė e fatbardhėsitė e popullit tė tij, me tė cilin ai ka mbetur nė bashkėmendim tė afėrt. Nė stilin e tij poetik, tė stolisur ngandonjėherė me humor, por qė shpesh ia arrin shkėlqimit dhe patetikut, ai u bė pėrfaqėsuesi i ndjenjave dhe i aspiratave tė vėllezėrve tė tij nga raca.Vepra e tij kryesore ’’Histori e Skėnderbeut’’, ashtu edhe pėrkthimet e tjera qė u ka bėrė veprave tė Cervantesit, tė Shakespeare-it, tė Ibsenit dhe sidomos i veprės gjeniale tė Poes’’Korbi’’, dhe i ‘’Rubairave’’tė Omar Kajamit, i provuan Shqipėrisė dhe botės letrare se gjuha jonė ka mundėsi dhe ėshtė e aftė, kur dimė ta pėrdorim , tė shprehė gjithė ndjenjat njerėzore.
Nė fund sot njė plejadė e tėrė tė rinjsh po ecėn nė gjurmėt e Mjeshtėrve tė vet. Kostė Ēekrezi, Gj.Bubani, S.Malėshova, Z.Fundo, ia kanė hapur rrugėn zhurnalizmit.Tajar Zavalani, me njė gjuhė popullore, zgjoi te populli shqiptar bukuritė e letėrsisė ruse, me pėrkthimet nga Tolstoi, Ēehovi e Gorki. Ernest Koliqi pėrkthyes i disa klasikėve italianė, nė ‘’Novelat’’ e tij tė punuara me njė stil mjaft tė kėndshėm, pasqyron qėndrimin e vet ‘’borgjez’’.
Midis shkrimtarėve qė s’janė ende veēse nė periudhėn e shkrimeve fillestare, disa duan tė marrin pjesė nė Gostinė e perėndive,ndėrsa disa tė tjerė, jo aq ambiciozė, kėnaqen vetėm duke ngjyer bukėn e tyre nė ēanakun modest tė bariut, tė fshatarit dhe tė punėtorit.

Skėnder Luarasi

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:04

ne Vjene studionin 60 student nga Shqiperia.Mes tyre LASGUSH PORADECI,
SKENDER LUARASI, EQREM QABEJ, SELMAN RIZAJ, RROK GERA, SKENDER UPI etj.BAJRAM
CURRI ka qene njeri nga ata qe themeluan Shoqerin e Studenteve Shqiptare ne
Vjen.Bajrami qendroi pak ne Vjen por qendrimi tij pati nje rendesi teper te
madhe per organizimin politik te studenteve shqiptare.Ne kete kohe Vjena ishte
qender e intelegjences dhe kultures Evropiane.Ne kujtimet e tij Kemaili
shkruan:"Nje profesor Austriak qe njihte mire Shqiperin mbante nje referat me
titull"SHQIPERIA DHE E ARDHMJA E SAJ"Ai tregoi me fakte se cfare ndodhi kur
Italia Pushtoi Shqiperine.Ishte i pranishem aty edhe CETIN SARACI,konsull i
Shqiperis ne Vjene.Dyshohej se ai ishte organizatore i vrasjes se LUIGJ
GURAKUQIT.Kur ai e degjoi ate qe tha profesori Austriak u ngrit ne kembe dhe
tha:"Protestoj per shkak te ketyre fjaleve qe thuhen ketu.Te gjithe studentet
shqiptare do te dalin jasht"Vetem dy tre vet u solidarizuan me apelin e tij te
tjeret ngelen aty.Gjith ky rast u be shkak per hakmarrjen e tij ndaj studenteve
qe kishin bursa.Kur shkova ne Konsullat per te marre bursen Cetin Saraci me
pyeti."Dole jasht kur une urdherova te mos e ndegjonit ate qe thonte profesori
Austriak?"Jo i thash.Atehere ai ma ktheu ti nuk je patriot.Patriotizmin e kam
mesuar nga njerez me te mencur se ti i thash.Pa e mbaruar akoma ai e nxjerri
revolverin dhe e dretoi kah une.U largova por puna nuk kishte mbaruar me kaq.Ai
kishte raportuarper krejt ate qe ndodhi ne Konferenc dhe Konsullat dhe Bursa na
u nderpren mua dhe studenteve te tjer".
Pas perfundimit te studimeve kthehet ne Shqiperi.Ku mbreti Zog i beson
projketin arkitektonik te VARRIT TE NENES MBRETERESH.

Pas peripetive ne Shqiperi ai perfundon ne STAMBOLL ku njihet me Profesorin
Francez Henri Prost i cili e integroj ne projektet e medha arkitektonike te
Stambollit.Ketu projekton Pallatin e Sporteve,Zyrat e Finances,projektin e
renovimit te plote te kompleksit"KAPALI CARSHI","TAKSIM",Pazarin e ri "KARCEJ"
ndertesa te ndryshme ne bulevardin "ATATÜRK".Thirret ne KAIRO ku i ngarkohet
projketi i shtepis filmike i cili ne ate kohe ishte projketi me gjigant ne
Mesdhe.

Pas martese se tij me 1949 me Xhelilen Berkun me te cilen ishte njoftuar ne
Turqi,(Xhelilja kishte origjin shqiptare dhe babai i saj Qamili ishte mjek
personal i Ataturkut)Xhelilja kishte mbaru studimet e shkollen teknike MIT ne
Boston.

Me 1951 qe te dy e lene Stambollin per tu vendosur fillimisht ne Detroit e pas
disa muajsh ne NJU JORK.Ketu Kemailit i besohet projekti per Stadiumin Olimpik
te ATHINES,te cilin e perfundon per 3 muajve.Pas suksesit lista e projketeve qe
kerkonin ti besohej atij ishte e pabesueshme.


Projektet qe i realizoi ne N.Y.

-Qendren e te Semureve Mendore ne N.Y.---investitor Rockfeller

-Qendra e NASA-s

-One Astor Plaza N.Y.

-Shtepin e rrjetit elektrik te N.Y.

-Ndertesen e New York Telephone ne Manhattan

-Ndertese American Air Line ne aeroportin nderkombetare KENNEDY

-Qendren Tregtare te Syracuse

-Shtepin e mallerave ne Pittsburg-Pensilvania

- ------//--------- Macy's ne Colonie N.Y.

-Projektin e shkolles te Arkitektures ne Boston

-Udheheqi kompozicionin dhe kontrollin e puneve te mbrendeshme ne TWIN TOWERS
WTC.

Pasioni i tij i vecant ishte mekanika.Ai eshte autor i 18 patentshpikjesh ne
mekanike mes te cilave edhe ajo e motoreve qe perdorin energji te
paster.(perdorimi i ujit per fuzionin e hidrogjenit ne anijet
transoqeanike).Patentat e tij deri tani nuk kan gjetur nje zbatim praktik,pasi
jan konsideruar si teknologji e se ardhmes.Kemal Butka ishte deri ne fund te
jetes se tij anetar i Akedemis se Shpikesve te NEW YORK-ut.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:05

Skėnder Luarasi
Kujtime ”Ē’kam pare e ē’kam dėgjuar’’, pjesa e parė
Nė shkollėn shqipe tė Negovanit
...Me punė nė shkollė, nė lėmė e nė arė dhe nė shoqėrinė e ngushtė tė botės sonė, babai mbushi njė mot nė mes tė familjes qė kur u kthye nga mėrgimi. Nė punė shtėpiake, babai qe nga mė tė zotėt e mė tė shkathtit. Si mjeshtėr e si bujk thoshin se mund t'ia kishte kaluar vetėm i ati, Nini, prej tė cilit qe edukuar.
Atė vjeshtė, patriotėt e klubit ''Dituria'' e thirrėn Petro Luarasin tė ēelte shkollė shqipe nė Manastir. Gazeta ''Bashkimi i Kombit'' e shpalli lajmin se me sa gėzim dėgjuan qė Petro pati arritur atje shėndoshė e mirė. Porse xhonturqit nuk dhanė leje tė ēelej shkolla shqipe e veēantė nė qendėr tė Vilajetit. Ata lejuan vetėm tė mėsohej shqip nė gjimnazin turk. Kėtė babai nuk e pranoi dhe qėndroi nė Manastir si redaktor i gazetės ''Bashkimi i Kombit'' gjer nė nėntor tė vitit 1909.
Kėtė muaj pleqėsia pėr ēeljen e mėsonjėtores shqipe tė Negovanit ( kryeplaku Sotir Kristo dhe anėtarėt: Sotir A. Xoxe, Nasho Tipe, Gjeorgji A.Dhimo dhe Kristo S. Radimishi iu lutėn Petro Luarasit tė vinte nė fshatin e tyre tė ēelte shkollė shqipe dhe ai pranoi me gėzim.
Botuesi i gazetės ‘’Lidhja ortodokse’’ Mihal Gramenon lajmonte:‘’Mė 30-tė tė vjeshtės sė tretė u ēel shkolla shqipe (e Negovanit) pas sistemit pedagogjik me tre rjeshta, hė pėr hė nėn drejtim tė atdhetarit tė flaktė z.Petro Nini Luarasit…’’(*)(*) Lajmet e tė rat e vendit, Lidhja ortodokse, 16 dhjetor 1909 f.3 . Ndėrsa nė njė letėr pleqėsia e Negovanit shkuante: ’’…mė 30 tė Brumorit (nėntorit), sot tė hėnėn, nėnė direksi tė nderēmit atdhetar dhe tė shumėvojturit mėsonjės z.Pjetri Nini Luarasi…hapi dyertė Mėsonjėtorja Shqipe e shumė pėsonjėsit katundit tėnė Negovan, dhe zėr i ėmbėl i abecesė shqipe ep e merr nėpėr buzėt e ėngjėllta tė fėmijėvet tanė… (*) Kur u ēel shkolla shqipe e Negovanit, pati mėsues-drejtor Petro Nini Luarasin dhe ndihmės Mihal Zikostathllarin. (*) gazeta ‘’Liria’’, nr.66, 1909.
Qė prej tragjedisė sė Ilindenit kur nė luftė midis andartėve dhe komitaxhinjve bullgarė u dogj njė mėhallė e tėrė ku u shuan familje tė tėra shqiptare dhe gjer nė tragjedinė e 12 shkurtit 1905, ishin vrarė rreth dyzet e pesė patriotė shqiptarė se s'kishin pranuar tė ndryshonin kombėsinė e tyre. Barbarėve nuk u mjaftoi kjo tragjedi. Beharin e 1909-ės, andartėt vranė patriotin Terja Tava dhe plagosėn rėndė nė Manastir tė nipin e Papa Kristos, Papa Vasilin. Mė 14 shtator ditėn e Kryqit, kur Papa Vasili filloi meshėn e Spironoit, Papa Thanasi i ndihmuar nga andartėt grekė tė Kristasi Dhoksojanit, e shtriu priftin shqiptar pėrdhe nė mes tė kishės dhe nisėn ta rrahin me dru. Nė rrėmujė e sipėr u vra grekomani Papa Thanasi dhe u plagosėn i vėllai Kol Joti dhe dhaskali grek Stavre Zėmėrdeshi. Grekomanėt qė u arrestuan u liruan mė 12 shtator 1909. Papa Vasili vdiq nė burg duke qenė nė Manastir. Tė tre ne, babai, Dhimitri e unė, morrėm pjesė nė varrimin madhėshtor qė pregatitėn shqiptarėt e Manastirit, tė krishterė e muhamedanė.
Para se tė nisej prej hotelit ''Liria'' pėr nė Negovan, Telemak Gėrmenji e pyeti Petro Luarasin: ''Po s'ke frikė mos tė tė vrasin edhe ty?'' Dhe ai iu pėrgjegj: ''S'ka gjė. Sa mė shumė tė na vrasin aq mė shumė do tė shtohemi'' dhe me tė dy bijtė e tij u nis pėr nė Negovan.
Mė kujtohet: Atė pasdreke kur qemė duke hyrė pėr tė parėn herė nė fshatin Negovan na treguan se katėr-pesė zotėrinj qė po shėtisnin kundrejt nesh ishin drejtori dhe dhaskenjtė e shkollės greke. Babai zbriti nga kali, iu afrua, e i pėrshėndeti miqėsisht nė gjuhėn greke. Por ata nuk begenisėn as tė kthejnė sytė e tė na shihnin.
Ky qe njė deklarim i heshtur lufte, qė ditėn e parė.
Njė tjetėr rast mė pastaj: Babai dhe unė po ngjitnim shkallėt e larta tė pazarit kur vumė re se sipėr po priste dhaskali Petro Samarina qė priste tė zbriste sa tė largoheshim ne. ''Kalimera sas!'' e pėrshėndeti mėsuesi i shqipes, por i greqishtes heshti.
''Pse nuk mė flisni?'' e pyeti i shqipes.
''Dhen me afisun'',(*) iu pėrgjegj Petro Samarina.
''Po mua pėrse mė lenė?'' e pyeti Petro Luarasi
''Esis isthete eleftheri''.(*)
Gazeta ‘’Lidhja ortodokse’’ shkruante:
‘’Njė letėr tė gjatė qė muarėm nga Negovani prej atdhetarit tė flaktė z.Petro Luarasi na lajmėron qė grekomanėt me ndihmėn e madhe tė dhespotit tė Kosturit kėrkojnė tė pėrsėritin tė vjetrat…Siē na shkruan zoti Luarasi aty pėrpara nė njė dasmė q'u bė atje me gjithė tė luturat q'i bėri dhespotit fshati, ai ndaloi priftin tė kurorėzojė kėtė dasmė e kėshtu u shtrėnguan tė marrin njė prift bullgar. Fshati pėr sė shpejti kėrkon nga qeveria t'i njihet njė prift shqiptar e kėshtu tė mos ngjasė ndonjė turbullim. Pėr kėtė, thotė zoti Luarasi, duhet tė lėvizė edhe ''Lidhja Orthodhokse'' qė bashkėrisht tė pėrpiqen pėr tė drejtat se me udhėn qė ka zėnė Patrikana kurrė nuk do tė na jepen tė drejtat Pėrgėzojmė pra atdhetarėt Negovanas pėr ndjenjat kombėtare edhe tė rinj-martuesve u urojmė trashėgim e jetė tė gjatė (*)
(*)Lidhja ortodokse, 5 janar 1910, f.4

Andartėt i zinin pusi babait pėrherė e kudo. Veēse tani jo vetėm patriotėt shqiptarė por edhe grekomanėt nisėn ta simpatizojnė mėsonjėsin e shqipes, tė pakėn si njeri. Njė prind i quajtur Kristo, vjehrri i kapedanit andart Ilo, i dėrgoi tė bijtė nė shkollėn shqipe. Nė mbrėmje na ftoi edhe pėr darkė. Vamė. Porse, pa shkuar njė gjysėm ore, djali i myftarit shqiptar, Nasho Tipes, erdhi dhe i pėshpėriti babait nė vesh qė shpejt tė iknim. Babai shpiku njė shkak, i lypi ndjesė Kristos, iu fal nderjes pėr ftesėn dhe u ngritėm e shkuam. Ecėm pėrmes sheshit tė xhamisė, kapėrcyem urėn, ngjitėm shkallėn e madhe shpejt e shpejt dhe qėndruam nė sheshin e pazarit sa tė merrnim frymė. Sandejmi pamė tre veta tė armatosur tek unjeshin prej mėhallės sė sipėrme, anės lumit, duke ecur dhjetė-njėzet hapa larg njėri-tjetrit. Hynė nė shtėpi tė Kristos.
Kur e pyeti babai Kriston pėr kėtė vizitė tė papandehur, ai iu pėrgjegj duke thėnė: ''Po, qe Iloja. E thirra edhe atė. Desha tė njheshit, tė flisnit e tė bėnit qė tė ndjekė edhe dhėndėri im shembullin e Spiro Bellkamenit''. Vėrtet, Kristoja qėndroi besnik i partisė shqiptare dhe qėllimi i tij duhet tė ketė qenė i ndershėm. Sa pėr Ilon ai u largua nė Amerikė atė mot. Por kur plasi lufta ballkanike, kapedan Ilo Pine (Opullos), tok me Xhoxhi Ēarrėn, u nis vullnetar pėr nė ushtrinė greke veēse nuk arrinė dot, u mbytėn nė oqean.
Ndėrsa mėsuesit e shkollės greke i mbanin nxėnėsit mbyllur qė nė fillim e gjer nė mbarim tė lndėve, ata tė shkollės sonė shqipe na nxirrnin pėr shėtitje ēdo javė. Marshonim duke kėnduar: ''Merr uratėn bir prej meje'', ''O trima luftėtarė'', ''Sa tė rronjė gjithėsia'', ''Shkronjat tona janė tė arta''. Vjershat e Gjerasim Qiriazit: ''Ditėt e djalėrisė'', ''Djal i varfėr'' dhe ''O mėmėzė'', s'kishte nxėnės qė tė mos i dinte pėrmendsh. Meloditė e tyre mbushnin udhėt e buēisnin nėpėr sheshet e kodrat e Negovanit.
Drejtori, Petro Nini jipte kėndim dhe histori; ''Istorinė e Skėnderbeut'', ''Bagėti e bujqėsi'', ''Lulet e verės'', ''Kristomathinė'' dhe sidomos tregimet e vjershat e Papa Kristo Harallambit.
Mė 12 shkurt 1910, nė orėn e parė tė mėngjesit, babai hyri nė klasė i armatosur dhe me gjallėri na urdhėroi tė vishnim palltot e librat t'i linim nė klasė se do tė dilnim pėr shėritje. Qielli qe i kthjellėt, dheu qe zbardhur me njė cipė tė trashė dėbore. Nė rradhė dy nga dy dhe duke kėnduar pėrzjerazi, kush ''Ditėt e djalėrisė janė pėr tė kujtuar kohėn kur e shkonim gjithė me gėzim''; kush ''Pėr mėmėdhenė'', dhe kush kėngėn ''Djal i varfėr'', ecėm udhės sė Follorinės. Nė fund tė fshatit qėndruam nė njė lėndinė. Kafshėt kishin mlatur gjurmėt mbi dėborė. Babai doli nė ballė e foli:
''Fėmijė tė dashur! Kjo lėndinė ėshtė vend i shenjtė, ėshtė Golgothaja e Shqipėrisė. Kėtu sipėr, pesė vjet mė parė andartėt grekė na vranė Papa Kristo Harallambin dhe pesė patriotė shqiptarė tė Negovanit se nuk deshėn tė ndėronin kombėsinė e tyre. Kėtu nuk do tė shkelin njerėzit, veēse pėr t'u falur... Ne do tė thurim lėndinėn me shtylla, do ta mbjellim me pemė dhe do tė ngrehim nė mes tė kopshtit statujėn e dėshmorit tė madh tė Shqipėrisė''. Dhe kur mbaroi sė deklamuari elegjinė ''Papa Kriston na e vranė!'' ne tė rinjve na u duk sikur vetė malet na thirrėn ''Merrni gjakun!''
Shumė patriotė shqiptarė, me Ismail Qemalin nė krye, patėn bėrė ēmos qė shqiptarėt tė kuptoheshin e tė vėllazėroheshin me grekėt porse pas tragjedisė sė 12 shkurtit 1905, pas kėtij krimi tė klerit grek e tė politikanėve katilė tė Athinės, u venit ēdo shpresė pajtimi. Shqiptarėt u menduan se ēfarė mund tė bėnin me krahėt e vet pėr dobi tė mėmėdheut. Ndaj kėshtu, po kėtė mot, u krijua Komiteti i Manastirit.

* * *
Me t'u shpallur hyrjeti nė Manastir u mbajt kongresi i parė i alfabetit shqip. Akoma qe kohė paqeje dhe Valiu i Vilajetit vetė begenisi tė vinte pėr ta inaguruar. Erdhi tė pėrshėndeste delegatėt shqiptarė edhe drejtori i gjimnazit grek Anagnostopullos, i shoqėruar nga mėsuesit filoshqiptarė Mihal Petru dhe Jorgji Kizha, nė krye tė 1200 nxėnėsve, ndėr tė cilėt doktorėt e ardhshėm, Jani Basho dhe Theodhosi e kafazi Ali Panariti.
Mė 20 mars 1910, kur populli shqiptar qe tashmė nė luftė tė hapur me xhonturqit, u mbajt kongresi i dytė i Manastirit, mė shumė nė seanca tė fshehta, ndėr tė cilat u bisedua pėr koordinimin dhe forcimin e veprimtarisė sė klubeve, pėr zhvillimin e arsimit kombėtar, pėr tė protestuar kundėr mbylljes sė shkollave shqipe, kundėr arrestimeve, internimit e dėnimit tė mėsuesve dhe pėr tė dėnuar moralisht e botėrisht barbaritė e Shefqet Turgut Pashės. Ky kongres, qė mund tė quhet edhe ''i kosovarėve'', pėr rrethanat e kohės dhe tė vendit nė tė cilin u mbajt, ėshtė nga mė tė rėndėsishmit e kongreseve kombėtare shqiptare( *)

(* )Ky kongres, qėndron nė zenithin e tė dy kuvendeve tė Ferizajt qė pėrbėjnė katėr vjet nga mė tė lavdishmit nė historinė e Shqipėrisė.

Petro Nini Luarasi u zgjodh sekretar i tij. Kėtu ai foli nė emėr tė Lidhjes Orthodhokse dhe fjala e tij e botuar nė ''Bashkimi i Kombit'' bėri pėrshtypje tė fortė.
Atė dimėr unė qeshė sėmurur rėndė nga pleuriti dhe babai mė pati shpėnė nė spitalin francez tė motrave stigmatine. Dola i shėruar kur pati filluar kongresi. Kur drekėn e parė hyra nė restorant tė hotelit ''Ilira'', ku qenė mbledhur delegatėt, babai mė urdhėroi tė vija tė laja duart pastaj tė kthehesha nė sallėn e bukės. Nė tė hyrė, mė qėndroi pėrpara tyre dhe mė foli:''Shikoji nė sy kėta zotėrinj, mbaji mend mirė fytyrat e tyre dhe t'i nderosh gjithė jetėn, se ata pėrpiqen tė shpėtojnė Shqipėrinė nga rrobėria!'' Dhe mė tregoi emrat: ''Zotnitė Dervish Hima dhe Bedri Peja, Qazim be Dibra, Hysni Curri, Ali Hajdar i Riza beut...'' e kėshtu me rradhė.
Dhe unė i shikova nė sy dhe i nderova me krye . Dhe ndenja nė trapezė bashkė me ata dhe hėngra mish me fasule e njė bakllava. Rrexhep beu nxorri tė mė falte njė grosh, por babai, mė shumė me shenja se me fjalė i tha: '' Jo, se mėsohet keq.''
Fėmijėt ndjejnė gėzim tė veēantė kur shohin e njihen me njerėz tė mėdhenj, kur i dėgjojnė ata tė flasin me nderim pėr ndonjė tjetėr qė nuk gjendet pranė. Kur dėgjoja Dervish Himėn tė fliste me admirim pėr Ismail Qemalin dhe Hysni Curri po kėshtu pėr Isa Boletinin, mua mė shkonte mendja nė kohėn heroike tė Skėnderbeut dhe gėzohesha qė edhe ne shqiptarėt kishim burra me famė.
Njerėz me dinjitet, burra e gra, gjeje kudo, nė ēdo mėhallė tė katundit tonė, nė ēdo fshat tė Kolonjės, nė ēdo qytet tė Shqipėrisė. Por ndryshe qe kur i shihja ata a dėgjoja pėr ta veē e veē dhe ndryshe kur i shihja ata tok e i dėgjoja tė flisnin e tė kėshilloheshin bashkė pėr punėt e mbarėsinė e tė gjithė popullit, si nė Kongresin e dytė tė Manastirit.
Nė Negovan, mua tė voglit , qė nuk e vrisja mendjen pėr tė kuptuar rreziqet qė na pėrgjonin nė ēdo hap e ēap prej armiqve tė shkollės shqipe, ēdo gjė m'u duk e bukur dhe e dashur. Ndonėse s'kisha pranė, si nė shtėpi, as nėnėn, as motrat, atje na u bėnė tė tilla gjithė gratė e vajzat e patriotėve, qė nga e veja e Papa Kristos e gjer te gruaja e vajzat e pojakut e tė mullisit dėshmor tė ēėshtjes shqiptare. Dalė nga dalė filluan tė na simpatizojnė e tė na bėnin miq edhe ata familjarė tė cilėt nė fillim ishin treguar grekomanė.
Kur u ēel shkolla e Negovanit, ditėn e parė erdhėn nja dhjetė nxėnės. Kur u mbyll, nė qershor, rreth njėqind nxėnės e nxėnėse morrėn pjesė nė provimet qė u kremtuan me pohė e pasqyli.

Nė festėn e mbarimit tė motit shkollor erdhėn nga Follorina kryetari i Beledijes Haki bej Qafėzezi, komandanti i xhandarmėrisė Qamil Efendi Elbasani dhe arkimandriti i komunitetit bullgar, pėr tė nderuar bashkatdhetarėt e Papa Kristo Harallambit.
Edhe motin shkollor 1910-1911 babai nė Negovan vajti.(*)
(*)Nė vitin shkollor 1910-1911 dhanė mėsim Petro Nini Luarasi, Mihal Zikostathllari, Kosta Micehaxhi dhe Vasiliqia Koke nga Bellkameni
Mua mė mori pas, por Dhimitrin e dėrgoi nė shkollėn bujqėsore amerikane nė Selanik. Banuam pėrsėri nė atė vilėn e bukur, mbanė udhės sė Follorinės, pėrballė kopshtit ku do tė ngrihej monumenti i Papa Kristos, banorėt e sė cilės qenė vrarė tė gjithė gjatė pėrpjekjes midis andartėve e komitaxhinjve bullgarė mė 1903.
Babė e bir, tė dy flinim nė odėn pėrdhese qė kish vetėm dy dritare ballė kopshtit. Natėn babai koburen e mbante nėn jastėk, ēiften varur nė mur dhe dogranė fshehur mes dyshekut. Ai punonte edhe pas mesit tė natės, se po pregatiste librin ''Mallkimi i shkronjave shqipe dhe ēpėrfolja e shqiptarit''.(*)
---------
(*) Kur ishim nė Negovan, babai lexoi qė gazeta londineze ''Times'' akuzonte Patrikanėn e Stambollit dhe klerin grek nė pėrgjithėsi se ndalonin ''me mjete tė panomta pėrparimin e shkronjave shqipe dhe qytetėrimin e shqiptarėve''. Kur, organi i Patrikanės ''Eklisiastiqi alithia''( ''E vėrteta kishtare'') e mohoi kėtė akuzė, im atė filloi tė pėrgatisė pamfletin ''Mallkimi i Shkronjave shqipe dhe ēpėrfolja e shqiptarit'' ku me dokumenta e fakte provonte tė vėrtetėn se kleri grek edhe altarin e shenjtė e pėrdorte nė shėrbim tė shovinizmit.

Kur zgjohesha, vija re si mbėshtetej nė tryezė, si mendohej e shkruante, si ngrihej e ecte tutje-tėhu, si ulej e prapė shkruante. Herė-herė sikur fliste me vete, i helmuar, i gėzuar, ndoshta mallkimeve tė dhespotit Fillaret:
‘’…I mallkuari dhe i shkishėruari Petro Luarasi ka shkuar nė fshatra tė ndryshme tė rrethit tė Kolonjės, duke u premtuar emėrimin e mėsuesve shqiptarė pėr mėsimin e shqipes, njė gjuhė e cila nuk ekziston… Shpallim se kushdo qė ndikohet nga i mallkuari Petro Luarasi dhe shokėt e tij, ose pranon mėsues shqiptarė, do tė shkishėrohet nga i madhi Zot e do tė marrė mallkimin e etėrve tė kishės ….(*)
-------
(*) Fragment nga mallkimi i Dhespotit tė Kosturit, Fillaret, mė 20 shtator 1892.

po u pėrgjigjej me fjalėt:

''Ne shqiptarėt i duam jo vetėm vėllezėrit tanė grekė, po gjithė vėllezėrit e botės, veē se dėshėrojmė qė tė na duan edhe ata neve!... Kombi ynė ėshtė bashkėsia e shqipėtarėve, dhe gjuha jonė ėshtė shqipja, tė cilėn e trashėguam nga stėrgjyshėrit tanė Pellazgėt…Ta begatojmė gjuhėn edhe kombin tėnė me kulturė dhe qytetėrim, dhe atėherė do tė shohėm qė gjithė sa folėn liksht kundėr gjuhės dhe kombit tėnė do tė turpėrohen dhe si dylli pėrpara faqes sė zjarrit do tė treten prej nakarit. Le tė mos frikėsohemi pėrpara llomotitjeve e prrallave grarishte tė atyre qė nuk e dashurojnė po e urrejnė mbrothėsinė e njerėzisė dhe nėnė mask shenjtorėsh e mendarėsh duan tė na gabojnė ne, dhe le tė dimė se ai qė ėshtė frikacak pėrkundrejt sė drejtės - ai bėhet tradhėtor i mėmėdheut dhe i vetes sė tij.(*)
---------
(*) Petro N. Luarasi:“Mallėkim i shkronjavet shqipe dhe ēpėrfolja e shqipėtarit’’, Manastir, 1911, f. 7.



Njė ditė e pashė babanė tė qajė. Sa m'u dhimbs! Kishte marrė njė letėr nga fshati ku i shkruanin se vėllai im i vogėl Pirro pati vdekur nga kolla e mirė e fruthi, sėmundje qė korrėn gati gjithė fėmijėt e fshatit atė dimėr dhe qė u pėrhapėn nėpėrmjet kungimit.

* * *

Motin e dytė nė Negovan vizitat e patriotėve nga vende tė ndryshme po bėheshin mė tė dendura nė banesėn tonė: mė tė shpeshta u bėnė edhe pėrpjekjet e andartėve grekė pėr ta vrarė babanė. Dhe do ta kishin vrarė me siguri po tė mos kishin qenė trimi me fletė Spiro Toli Bellkameni dhe djemtė patriotė tė Negovanit qė e ruajtėn si sytė e ballit.
Edhe vetė e parandjente rrezikun. Nė njė letėr nga Negovani, me datė 10 mars 1911, i shkruan Kristo Papa Stefan Luarasit nė Sofje: ''Nė kohė tė keqe unė s'kam ndėrmend t'ua le mėsonjėtoren grekomanėvet, po do tė qėndroj gjer nė fund...para dy javėsh e dėrgova Skėnderin nė shtėpi, e largova...''
Unė, me tė arrirė nė Korēė, shkova drejt e nė shkollėn shqipe tė ēupave, tė piqesha me time motėr Thomaidhėn. Ajo, sa mė pa vetėm, u zbeh nė fytyrė dhe sa s'ia dha tė qarit. ''Po babai?'' mė pyeti. E sigurova qė qe mirė dhe s'dija pėrse mė nisi aq herėt.
Nė fund tė motit shkollor u kthye edhe vetė.
Nė Korēė, njė ditė mė parė se tė ngjiste pėrpjekja nė Orhan Ēiflik, e arrestuan. Kur i sollėn tė vrarėt te sheshi i hyqymetit atė po e gjykonin nė zyrėn e mystendikut. Kur erdhi nė fshat dhe u mblodhėn miq e mysafirė qė ta uronin pėr ''Mirė se na erdhe!'' ai i pari u dha lajmin e vrasjes sė Bajazit Rehovės dhe tė pesė djelmoshave - nxėnės tė tij! Kur zuri emrin e Kristaq Kosturit, babai i tė cilit pati rėnė pesė vjet mė parė dėshmor i plumbave tė andartėve nė Selanik, lotėt i rrodhėn mbi faqe.
. Atė ditė tė zezė korriku Korēa mbajti frymėn. Bijt e saj njė ēerek ore larg vatrės sė tyre patėn rėnė nė luftė me asqerėt osmanllinj. Disa ditė mė parė kapedanėt Spiro Bellkameni, Qamil Panariti , Mendu Zavalani e Gani Sali Butka patėn marrė pjesė nė mbledhjen e Frashėrit dhe sipas planit qė vendosėn mes tyre komitėt, u nisėn pėr nė vendet e caktuara. Nė Vithkuq u bashkua me ta Bajazit Rehova. Nė Korēė, anėtarėt e komitetit patėn siguruar armė, bukė e veshmbathje pėr kryengritėsit dhe prisnin qė tė vinte ndokush t’i merrte. Natėn e 29 korrikut ēeta e Qamil Panaritit me tetė vetė dhe e Spiro Bellkamenit me dymbėdhjetė qė qenė nisur pėr nė Mal tė Thatė, pushuan nė arat e Orman Ēifligut e tė Pojanit dhe prisnin t’u vinin armatimet.(*)
(*) Kishin vendosur tė sulmonin burgun e Korēės pėr tė ēliruar patriotėt.
Njė ēoban i Mehmet beut i diktoi dhe i kallzoi nė Hyqymet. Tė dy ēetat ranė nė pusi.
Zyrtarėt turq thirrėn familjarėt e kryengritėsve tė vinin tė identifikonin trupat e tė vrarėve. Po kush guxonte t'i dilte tmerrit nė sy? Kur u pėrhap fjala se plaku Vani Cico Kosturi u nis pėr te shesh i hyqymetit, jo tė afėrmit e dėshmorėve, por gjithė kasabaja i vajti pas.
Plaku i nderuar qėndroi pėrpara gjashtė kufomave tė bėra copė-copė prej barbarėve anadollakė: asnjėra nuk njihej se e cilit trimi qe. I vėshtroi nė heshtje tė thellė sikur u fal pėrpara njė altari. Dhe kur Rexhep Palla e pyeti pėr tė parin nė rradhė se e kujt qe, plaku i nderuar iu pėrgjegj: ''E djalit tim!''
''Po kjo tjetra?''
''Tė gjitha tė djemve tė mij!'' iu pėrgjegj patrioti kryelartė, i hodhi renegatit tė Resnjės njė vėshtrim pėrēmues dhe i ktheu krahėt. Tė gjithė e pėrcollėn nė shtėpi. Atė ditė Vani Cico Kosturi u bė babai i gjithė Korēės.
Pėrparimi i shkollės sė Negovanit, libri ''Mallkimi i shkronjave shqipe dhe ēpėrfolja e shqiptarit'', qė goditi rėndė politikėn e Patrikanės nė Shqipėri dhe mbi tė gjitha pėrpjekjet e tij pėr themelimin e njė komiteti pėr bashkimin e gjithė ēetave nė Shqipėrinė jugore, kėto e shumė tė tjera i bėnė kundėrshtarėt e Petros qė tė pėrpiqeshin ta zhduknin sa mė parė, sepse qe i ri, i fortė dhe i dashur prej kryengritėsve shqiptarė.
Ndėrsa s'kalonte javė pa u bėrė ndonjė mbledhje nė shtėpi tė tij me ndonjė Vangjel .Gjikė a Memduh Zavalani, ose nga ndonjė bastisje e nizamėve turq kur ngutėsisht nė fillim tė gushtit e thirrėn nė Manastir.
Mė 10 gusht u nda nga shokėt e Manastirit shėndosh e mirė.
Si e penguan edhe kėsaj radhė nja dy ditė nė Korēė arriu nė fshat tė dielėn qė nė mėngjez. Pati vajtur drejt e nė kishė dhe pas meshės gjerdisi me pleqtė e fshatit pėr urime.

* * *

Qe gostia e tij e fundit. Atė tė djelė rrodhėn miq nga tė gjithė anėt e fshatrave qė tė ndodheshin nė panair, ditėn e Shėn Mėrisė, mė 15 gusht. Pėr drekė, atė ditė, nė mes tė mysafirėve tė tjerė, pati edhe Stefan Blushin, mikun e vjetėr qė, kur ishte vetė mėsues nė Bezhan mė 1883, e pati kėnduar nė kėngėn e kapedan Xhemos nga Starja.
Po atė ditė pasdreke, priti nė odėn e vogėl nga njė burrė prej cilitdo fshati kufi me Luarasin, tė krishterė e myslimanė. Nga Qyteza mė kujtohet plaku Reiz, nga Luarasi Adem Karafili. U tregoi dėshirėn pėr ēeljen e njė shkolle nė Luaras pėr fėmijėt e kėtyre fshatrave, me njė konvikt nė shtėpinė e tij. Ai me dy tė tjerė do tė jepte mėsim, i ndihmuar edhe prej sė bijės sė madhe, Thomaidhės, e cila atė vit mbaroi shkollėn e Qiriazėve nė Korēė.
Ai pati edhe njė plan tjetėr, qė e bisedoi vetėm me ata pakė fshatarėt e tij qė kishin pjesė nė arat e Pradellės. Sivanllarėve dhe Gjokollarėve do t'u falte selishtat e mėhallės dhe arat rreth e rrotull pėr hiset e tyre. Adem Karafilit e Fehimit nga Matorukėt, u tha t'ua blinte me qėllim qė tė ndėrtonte njė shkollė bujqėsore dhe ata i thanė se qenė gati t'ia falnin veē tė bėhej kjo punė.
Tė nesėrmen, ditėn e martė, pasi pati pėrcjellė miqtė e fundit, tek hidhte vrah, e thirrėn tė vinte nė Ersekė. Dhe tė mėrkurėn nė mėngjes u nis pėr atje. Rreth orės pesė pas dreke u bė keq.
E shpunė nė han tė sėmurė. Kėrkoi ndihmėn e mjekut por s'i erdhi. Kėrkoi tė vinte Mihal Leshica por tė dy xhandarėt rojtarė te dera e hanit nuk e lanė tė hynte. Nuk lanė asnjė burrė tė hynte brenda ta shikonte, ta ndihmonte. E motra Jane dhe fshatari Kozo Dhima e ndihmuan pak. Gjuha i qe prerė. Dha shenjė qė ta nisnin pėr nė fshat...nė Gostivisht. Po atė mbrėmje dha frymėn e fundit, nė shtėpinė e sė kushėrirės Parashqevi Kita. Fjalėt e fundit, tė folura me vėshtirėsi, ia drejtoi sė shoqes: ''Amanet fėmijėt!'' dhe mbylli syt e shkoi. Tė nesėrmen e suallėn nė Luaras. Kėtu erdhėn edhe doktori grek, edhe xhandarė turq, njė syresh i krishterė. Po pėrse erdhėn tani?

* * *

Petro Nini ‘’paskish vdekur nga kolera’’ dhe kufoma duhej t'i digjej me gėlqere! Tė krishterė e myslimanė, ndėr tė cilėt edhe plaku Tahir Orgocka patėn ardhur nė varrim tė Petros. Muhamedanėt, tė armatosur, qėndronin pakėz larg: nė njėrėn anė shumica, miqtė e Jaēes e tė Zenelit, nė tjetrėn anė Dake Mali me disa shokė, vrasėsit e Jaēes e tė Zenelit! E kur xhandarėt guxuan tė afrohen qė tė derdhin gurin pėrvėlonjės mbi trupin e Petros, Dakja, armiku i tij i pajtuar, u turr drejt varrit dhe u thirri tė tjerėve: ''Qe miku juaj, hasmi im. Po mė lehtė do tė mė pėrvėlojnė mua tė gjallė se trupin e Petros!''
Xhandarėt ua mbathėn kėmbėve pas doktorit qė iku kaluar tok me suvarinjtė. Dake Mali qante si kalama.
Thanas Cico Duro-ah sa burrė i mirė, veē tė mos kish patur tė pirėt! - hahej nga njė herė me tim atė: ''Fol, o Petro, kush ėshtė mė i pasur, ti me tri motra apo unė me tre vėllezėr?''
''Prit sa tė vdes, o xha Thanas, do ta marrē vesh prej kujės.''
Kur e mbuluan Petron, e mori vesh xha Thanasi qė edhe Petrua paskish patur tre vėllezėr, po jo prej kujes - se zemrat qenė zėnė nga zemėrimi- po prej asaj qė ngjau rreth atij varri, qė tė huaj deshėn ta ēnderonin, dhe prej qėndrimit burrėror tė atyre tri motrave.
Guri Sevo ndodhej larg Shqipėrisė kur vdiq Petroja, por Leko Dhosi i dha njė pėrshkrim tė imėt mbi varrimin e mėsuesit tė shqipes: ''N'atė ēast njerėzia as qė pyetėn fare se ē'ėshtė frika. Kur vdiq ky njeri i mirė i fshatit tonė, le tė vdesim edhe ne - le tė vdesim!'' thanė. Dhe s'kishin se ē'tė bėnin asqerėt se s'i mbanin dot njerėzit''. Kėshtu shkruante Leko Dhosi, nxėnės i Petros, i cili edhe ai vetė tre vjet mė vonė ra i vrarė mu pėrpara kishės sė Katundit prej plumbave tė andartėve. Ai shkoi theror bashkė me ata nxėnės tė Petros qė i dogjėn nė Treskė dhe me ata dy dėshmorė tė Gostivishtit, atė e bijė, Vasil e Paro Kita, qė i therėn, po nė atė shtėpi ku vdiq Petro Luarasi, i helmuar nga shėrbėtorėt e kishs greke dhe xhonturqit e qeverisė turke.
Burrėrisht qėndruan djemtė trima tė fshatit rreth kufomės sė Petros nė atė ēast, kėshtu burrėrisht edhe rreth familjes sė tij tre vjet mė vonė, kur skllevėr tė shitur nė tė huaj deshėn ta fshinin nga faqja e dheut.''
Njė shok i Komitetit lajmėronte gazetat: ''Petroja vdiq dhe me vdekjen e kėtij Atdheu shqiptar humbi njė bir tė vėrtetė dhe Komiteti njė anėtar tė fortė dhe punėtor tė parė.''
Gjithė gazetat u mbushėn me nekrologji pėr Petro Luarasin: ''Dielli'', ''Lirija'', ''Drita'', ''Kalendari''...tė gjitha botuan pėrshkrime tė gjata mbi jetėn dhe veprat e tij.(*)
(*) Ngushėllime vinin edhe nga ‘’Bota e re’’
Nekrologji pėr P.N.Luarasin dhe ora e fundit, Dielli , 28 shtator 1911, f.2.
Ngushėllim: Shoqėria ''Mall i Mėmėdheut'' dhe ''Pėrlindja Shqiptare'' e Jamestownit, dėrgon ngushėllimet e saj tė sinqerta familjes Petro Luarasi pėr humbjen e tė dashurit tyre dhe atdhetarit tonė tė palodhur, e fillonjėsit tė Shoqėrisė ''Mall i Mėmėdheut'' , Dielli, 19 .10.1911, f.3.

Shumė atdhetarė tė vėrtetė e qanė me lot tė nxehtė nė vjersha tė bukura vajtimtare. ''Dhe unė vetė e kam qarė Petron'', shkruan Guri Sevo, ''pse e kisha mik e mėsonjės, dhe se natura i kishte dhėnė njė cilėsi tė veēantė nė mendje dhe nė zemėr, karakterin qė e ēquante nga shumica, dhe si shqiptar e kemi dashur se na nderonte fshatin e kombin.''(*)
(*)


Nė fillim tė shekullit Patrikana greke pati marrė vendim qė dhespotėt tė emėroheshin jo mė pleq po tė rinj, tė zotėt pėr tė zbatuar ēdo mizori kundėr armiqve tė elenizmit dhe dėrgoi tė tillė nė Kostur, nė Manastir dhe nė Korēė. Njėri qysh nė predikimin e tij tė parė u tha besimtarėvet: ''Moisiu ka thėnė: Pėrgjigjuni kundėrshtarit sy pėr sy e dhėmb pėr dhėmb". Unė ju them: Ndė ju nxjerrtė armiku njėrin sy, ju t'ia nxirrni tė dy sytė dhe ndė ju theftė njė dhėmb, ju t'ia thyeni tė gjithė''.
Tjetri: ''Krishti u tha apostujvet: Lerini shtėpitė dhe ejani pas meje. Unė ju them: shitini shtėpitė, armatosuni dhe vrajini armiqtė e helenizmit''. Dhe kėshtu e nė kėtė mėnyrė barbare predikonin dhespotėt e Fanarit nė vendet ku nuk flitej gjuha greke.
Kur mendoj qė Karavangjeli i Kosturit dha urdhėr qė tė bėhej masakra e 12 shkurtit, nė tė cilėn humbėn jetėn Papa Kristoja, vetėm se meshoi shqip nė fshatin e tij Negovan, Papa Theodhosi, vetėm se qe i vėllai i Papa Kristos, dhe Papa Vasili, vetėm se qe nipi i tyre, dhe tė katėr tė tjerėt, vetėm se donin tė dėgjonin ungjillin shqip, dhe brenda pesė vjetėve edhe dyzet e katėr tė tjerė banorė tė Negovanit u bėnė fli vetėm se dėrguan fėmijėt nė shkollėn shqipe, ēuditem, jo qė e helmuan Petro Luarasin mė 1911, po si nuk e vranė nė Negovan qė tė nesėrmen e ditės qė ēeli shkollėn shqipe nė atė fshat!
Po, vėrtet, pse nuk e vranė?(*)
--------------
Kur Thoma Bezhani ia bėri kėtė pyetje sė gjyshes, ajo i qe pėrgjegjur : ''Plumbi nuk i ze trimat''. (90 vjetori i shkollės shqipe nė Bezhan, ''Mėsuesi'',14 janar 1974)

Se ja qė Petro Nini Luarasi nuk kish ‘’thimjo ksillo’’, copė dru prej kryqit tė Krishtit qė t’i shėrbente si hajmali. Po ē'djem besnikė e trima paskeshin qenė ata tė Negovanit e tė Bellkamenit! Kėta tė gjithė me kapedan Spiro Bellkamenin e ruajtėn Petron si tė dy sytė e ballit.
''Po pse ia bėnė atė tė keqe dhe e helmuan!''
Helmimi ka qenė njė nga armėt e ndyra qė pėrdorte Bizanci pėr tė zhdukur armiqt e tij; se vrasja me helm mund tė maskohet. Dhe helmatimin e Petro Luarasit u pėrpoqėn ta maskonin duke ēpifur se vdiq nga kolera.
Pėr vdekjen e Petros prej helmit aso kohe u bind e gjithė bota, me gjithė pėrpjekjet qė bėnė konspiratorėt grekė e xhonturq pėr tė mbuluar aktin e tyre kriminal prej opinionit publik. Kur u kthye Petro Luarasi nga Manastiri nė Kolonjė, domethėnė dhjetė ditė para se tė vdiste, ai ishte fare mirė nga shėndeti.
Gazeta ''Drita'' e Manastirit, mė 16 Vjeshtė e Parė 1911, shkruan pėr vdekjen dhe lajmėron me kėto fjalė: ''Ky atdhetar i flaktė vdiq nė gusht tė kėtij moti nė Ersekė. Disa thonė qė e farmakosėn armiqtė dhe disa tė tjerė thonė se vdiq nga apopleksia. Dy javė mė parė se tė vdiste kish ardhur kėtu nė Manastir dhe ish fare mirė nga shėndeti.''
Po tė kish qenė i sėmurė Petro Luarasi qėndronte nė Manastir dhe atje mund tė gjente mjekimin e nevojshėm. Pas dy ditėsh udhė, tė mėrkurėn, mė 10 gusht arrin nė Korēė ku pėrsėri e mbajtėn nėn vėrejtje pėr nja dy ditė. Kur e lėshuan, po tė kish qenė sėmurė, qėndronte nė Korēė, ku mund tė gjente mjekimin e nevojshėm mė lehtė se nė fshat.
Tė djelė, mė 14 gusht, u nis qė me natė nga Korēa pėr nė Luaras me kėmbė. Kur arriu nė fshat, shkoi drejt e nė kishė, ku pati nisur mesha. Tė nesėrmen qe panairi i Shėn Marisė dhe u interesua tė piqej me sa mė shumė mysafirė, qė t'u fliste e t'i bindte pėr tė ēelur shkolla shqipe. Tėrė atė mėngjes bėri vizita nėpėr fshat. U puth e u pėrqafua me miq e tė dashurit e tij. Nė shtėpi tė tij priti e pėrcolli mysafirė, hėngri e piu bashkė me ta. Tė martėn shtroi vetė vrahun nė lėmė dhe punoi gjithė ditėn e ditės. Tė mėrkurėn mė 17 gusht, thonė se nuk kishte ndėr mend tė shkonte nė Ersekė, por e thirrėn. Edhe kėtė ditė i la kafshėt pėr punė e shkoi me kėmbė nė pazar. Kishte shpresė tė kthehej shėndoshė e mirė nė fshat.
Dihet se nė Ersekė foli pėr punė tė shkollės qė dėshironte tė ēelej asaj vjeshte atje. Pėr kėtė gjė foli edhe me tregėtarėt grekomanė tė atjeshėm, dhe me Pet Prodanin nė dyqan tė tij. Grekomanėt kishin organizuar njė shoqėri tė tyre nė Kolonjė me kryetar nderi dhespotin e Kosturit, Joakinin, me tė cilin Petro Luarasi kishte qenė nė luftė pėr vdekje. Pet Prodani qe kryetar i kėsaj shoqėrie, njė doktor grek Joan Thanas Janulis ish sekretar i saj. Atė pasdreke fatale, prej dyqanit tė Pet Prodanit shkoi nė spicerinė e Janulit. Nė kėtė interval u sėmur Petro Luarasi. Qė u helmua, s'ka dyshim. Pyetja ėshtė: Ku u helmua, nė dyqan tė Pet Prodanit apo nė farmacinė aty ngjitur. Pėrpara spiceranės u rrėzua pėrdhe. Kur e shpunė nė han, njerėz tė porositur po thėrrisnin nėpėr pazar: ''Kolera! Kolera! Petro Luarasi ka kolerėn!''
Kėtė e bėnė komplotistėt pėr tė humbur gjurmėt e krimit tė tyre. Nė atė moment shpifja e bėri efektin e saj pėr tė mbajtur njerėzit larg tė sėmurit, po gjithė bota e kuptoi qė Petro Luarasi vdiq i farmakosur.(*)
(*) Njė fakt tjetėr provon se tim atė e farmakosėn. Gjatė kthimit nga Erseka, hipur mbi mushkėn e Kozo Dhimės, villte pėrmbi qafėn e saj. Tė nesėrmen ngordhi edhe mushka, qė qe e shėndetshme e bėnte pėrmbi 15 napolona asaj kohe.

Sali Butka dhe Spiro Bellkameni tė cilėt ndodheshin nė mal me ēetat e tyre, erdhėn fshehurazi nė shtėpinė e tė vdekurit pėr ngushėllim dhe biseduan rreth katilėve qė duhej ta paguanibn me kokė vrasjen e mikut tė tyre. E shoqja e Petros iu lut me lot nė sy: ’’Aman veē gjak jo, se i kam fėmijėt tė vegjėl!’’( )
(*) Populli ia ruajti kujtimin Petros dhe nuk i harroi bashkėfajtorėt. Mė 1920, kur Kolonja hyri nėn administratėn shqiptare, patriotėt kėrkuan dhe bėnė qė doktor Janulis tė shporrej prej Ersekės nėn akuzėn si bashkėpunėtor pėr vrasjen e Petros. Ndėrsa Pet Prodani, agjenti kryesor i dhespotit tė Kosturit dhe i xhonturqve, i lidhur ngushtė me ta si vegėl pėr zhdukjen e Petros, mbrohej nga bejlerėt dhe e ndjente veten aq tė sigurtė sa njėherė kur ra fjala pėr vdekjen e Petros u mburr duke thėnė: ’’Miqtė e Petros e muarrėn vesh se unė jam mė i madh se Perėndia’’.
Aq e urrenin kėta grekomanė Petro Luarasin, sa mė 1926, pas rikthimit tė Zogut, rrugės nė tė cilėn Petro Luarasi pati shkuar i sėmurė dhe i kishin vėnė emrin e tij, ia hoqėn tabelėn, dhe nė listėn e gjatė qė u pregatit prej bashkisė sė Korēės me rastin e 25-vjetorit tė Indipendencės shqiptare ndėrmjet gjithė atyre veteranėve dhe patriotėve mungonte emri i Petro Nini Luarasit, (Gazeta ''Drita'', nr. 207, 4 gusht 1937).
Kundėr kėsaj ''harrese'' njerėz tė popullit dėrguan protestėn e tyre tė fortė nė gazetėn zyrtare ’’Drita’’ tė Tiranės. ( Gazeta ''Drita'' , nr.212 10.8.1937, f.3)
Shėnim: ''Bėjmė me dije se nė periudhėn 12.12.1936-13.8.1945, Skėnder Petro Luarasi, gjendej jashtė shtetit (nė gusht 1937 nė Spanjė) pra ėshtė i pabazuar ēdo hamendėsim se ''pikėrisht ai'' ėshtė autori-anonim i kėsaj proteste Nuk dihet se nė ē'rrethana ėshtė ngjizur kjo ide qė tė vėrė nderin e shenjtorit ortodoks Petro Nini Luarasi nė duart e Skėnder Petro Luarasit, '' tė birit plangprishės, heretik e tė indoktrinuar me internacionalizėm''.
Njė nga dialogjet e mbajtur nė provimet e shkollės shqipe nė Korēė midis dy nxėnėsve shqiptarė dhe njė nxėnėsi grekoman, i cili mburr antikat e Greqisė, mėsuesi i shqipes e mbaron me fjalėt:
Vėlla, ē’na duhen tė teprat?
Nuk vėshtrojmė punėt ne?
Grekėt qofshin tė vjetrit,
Pėr ne qoftė ēdo e re.
Ai vdiq nė luftė e sipėr pėr tė renė.
Kur vdiq i la sė shoqes pesė lira borxh tė cilat ajo i shleu duke shitur bagėti e drithė qė t'ia mbante tė pastėr emrin. Fėmijėve nuk u la trashėgim talanta por karakterin e emrin e mirė.
Nė kujtimet e tij Sali Butka shkruan: ’’Nė qoftė se nė Kolonjė do tė ngrihet nė kohėn e ardhshme ndonjė pėrmendore pėr atė qė e shpėtoi dhe e nderoi kėtė vend, kjo pėrmendore duhet tė jetė e Petro Nini Luarasit, qė na zgjoi, na bashkoi e na lartėsoi dėshirat e veprimet’’.( )
( )Mbas ēlirimit, Kolonja ia ngriti bustinPetro Nini Luarasit dhe ia pėrjetėsoi emrin nė shkollėn e Ersekės tė cilėn e pati ngritur qė gjatė Rilindjes Kombėtare .
Epitaf i thjeshtė: ‘’Mėsues i lavdishėm i shkollės shqipe’’.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:06

Petro S. Luarasi

Vullnetarėt shqiptarė nė Brigadat Ndėrkombėtare nė Spanjė

”Tė mbrosh lirinė e tjetrit, do tė thotė; tė mos pranosh pushtimin tėnd.”


Marrėdhėnie historike

Nė marrėdhėniet historike tė popullit spanjoll e atij shqiptar dallohen dy periudha me rėndėsi tė madhe edhe pėr vlerat ndėrkombėtare. Sė pari, vlerėsohet bashkėpunimi i hershėm i mbretit spanjoll Alfonsi V (1396-1458) me Princin e Epirit Gjergj Arianitin dhe mė pas me Gjergj Kastrioti-Skėnderbeun (1405-1468) nė luftėn e tyre kundėr pushtuesit osman gjatė mesit tė shekullin XV. Historianė shqiptarė e tė huaj kanė vlerėsuar lart kontributin e Alfonsit V me drithė, municion dhe qindra ushtarė, shumė prej tė cilėve ranė heroikisht krah shqiptarėve nė mbrojtje tė Krujės dhe nė betejėn e Beratit. Studjuesi Fan S. Noli ka theksuar se Alfonsi V ‘‘ishte miku mė i ngushtė dhe mbrojtėsi mė besnik (i Skėnderbeut), tė cilin e kishte ndihmuar me dorė tė hapur nė disa raste kritike’’.

Ndėrsa Skėnderbeu e ndihmoi tė birin e Alfonsit XV, Ferdinandin, nė momente tepėr tė vėshtira, qė tė ruante kurorėn atėrore tė Mbretėrisė sė Napolit dhe ‘‘ai i qėndroi mirėnjohės tėrė jetėn Skėnderbeut’’ duke e quajtur si ‘‘baba’’.

Vėllazėrimi i popujve nė Spanjė. Periudha e dytė e kontakteve historike midis dy popujve i takon pragut tė Luftės sė Dytė Botėrore kur koalicioni nazi-fashist, pasi kreu puēin ushtarak nė Marokun spanjoll, mė 18 korrik 1936, nisi agresionin ushtarak kundėr qeverisė legjitime spanjolle duke shkaktuar tragjedinė kombėtare, luftėn e pėrgjakshme civile.

Thirrjes sė Spanjės: ‘‘Popuj tė botės, ndihmomėni! Fashizmi po mė mbyt!’’ iu pėrgjegjėn: ‘‘No pasaran!’’ ‘‘ (Fashistėt) Nuk do tė kalojnė!’’ tė gjitha shtresat pėrparimtare tė popujve anembanė botės.

Krahas vullnetarėve nga 53 vende, dhjetra antifashistė shqiptarė shtrėnguan duart e zemrat nė ‘‘Vatrėn e vėllazėrimit tė popujve’’ dhe u betuan: ‘‘Vdekje fashizmit!’’ Pėr herė tė parė nė historinė e njerėzimit popujt nga e tėrė bota, u solidarizuan nė luftėn kundėr rrezikut tė pėrbashkėt fashist.

Gazeta ‘‘Pėrpara’’ e Korēės, nė tetor 1938, shkruante: ‘‘Shumė djem tė popullit lanė vėllezėr e motra, prindėr e fėmijė, i lanė nėn terrorin e regjimit tė urisė dhe ikėn plot vullnet, plot zjarr, duke kaluar kufij shtetesh fashiste dhe erdhėn kėtu nė truallin e pėrpjekjeve pėr lirinė e Spanjės dhe tė botės nga rreziku i fashizmit ndėrkombėtar’’.

Krijimi i Brigadave Ndėrkombėtare

Tre muaj pas fillimit tė rebelionit fashist, njė delegacion vullnetarėsh tė huaj i pėrfaqėsuar nga italiani Luigji Longo (Gallo), polaku Stefan Wisniewski dhe francezi Pierre Rebier, i ofruan qeverisė spanjolle ndihmė pa kushte dhe deklaruan: ‘‘Dėshėrojmė vetėm qė Brigadat Internacionale tė konsiderohen si njėsi tė varura nga qeveria dhe autoritetet ushtarake spanjolle.’’ Mė 22 tetor 1936, qeveria e Republikės Spanjolle vendosi tė miratonte krijimin e brigadave ndėrkombėtare. Nė deklaratė ēdo pjesėtar i tyre shprehej: ‘‘Gjendem kėtu se jam njė vullnetar pėr tė dhėnė dhe pikėn e fundit tė gjakut tim, pėr mbrojtjen e Spanjės, Lirisė dhe Botės mbarė!’’ Mė 27 tetor 1936 batalioni i parė ndėrkombėtar ‘‘Edgar Andre’’ niset nga Albacete nė frontin pėr mbrojtjen e Madridit. Pas disa ditėsh atij iu gjend nė krah batalioni francez ‘‘Komuna e Parisit’’ dhe batalioni polak ‘‘Dombrovski’’. Kėshtu u formua e para brigadė ndėrkombėtare (e emėrtuar Brigada XI) me komandant gjeneralin Kleber dhe komisar Hans Beimler qė u pasua shpejt nga tė tjera batalione e brigada si ‘‘Telman’’,’’ Marsejeze’’, ‘‘Garibaldi’’, ‘‘Linkoln’’ etj. Kur Gjenerali Lukash, i paraqiti popullit tė Madridit, Brigadėn e Dytė deklaroi: ‘‘Kjo Brigadė do ta mbrojė qytetin tuaj sikur tė ishte qyteti i lindjes sė cilitdo vullnetari tė saj. Nderi juaj ėshtė nderi ynė! Lufta juaj ėshtė lufta jonė! Salud Camaradas!’’

Vullnetarėt shqiptarė

Kombi shqiptar u pėrfaqėsua qė nė muajt e parė nė kėtė ‘‘vatėr tė vėllazėrimit tė popujve’’ me ushtarakė, infermierė, gazetarė e intelektualė, dhe, mbi tė gjitha, me gruan e emancipuar, infermieren Justina Shkupi, e cila u shqua si asistente nė krah tė ‘‘doktorit tė tre kontinenteve’’ Norman Betyn. Edhe poeti i ri Petro Marko do tė nxitonte drejt Madridit tė Lirisė, tė cilit do t’i thurrte vargjet ‘‘Salud Madrid’’:

‘‘‘Madrid, o varr i tiranisė,

Madrid, o kulm i therorisė,

Madrid, llogore e vegjėlisė,

Madrid, kambana e Lirisė!’’

Nė luftėn antifashiste tė Spanjės u bashkuan tėrė ‘‘copėzat’’ e kombit shqipar: shqiptari geg e tosk, kosovari, dibrani, ēami, arvanitasi dhe bashkėkombasi emigrant nga diaspora.

Ata u bashkuan pa dallim feje, gjinie, gjendjeje shoqėrore e niveli arsimor apo ekonomik: punėtorė, fshatarė, tregėtarė, ushtarakė e intelektualė, me diversitete nė bindjet politike: anarkistė, sindikalistė, komunistė, socialistė, socialdemokratė, patriotė nacionalistė dhe pa parti, gjithė ata qė i bashkonte ideali antifashist dhe dinjiteti njerėzor.

Vullnetarėt shqiptar nė Luftėn e Spanjės qenė njerėz tė pjekur, objektivė nė botėkuptimin e tyre politik, atdhetarė e humanė dhe nuk qenė aspak ‘‘mercenarė aventurė" apo ‘‘idealistė romantikė’’. Disa nga ata kishin braktisur arsimimin ndėr shkolla e punėn qė u siguronte jetesėn, kishin nė ankth familjet: prindėr, vėllezėr e motra, disa kishin ‘‘braktisur’’ gratė e fėmijėt duke lėnė peng tė fatit, vetė jetėn e tyre, pėr njė qėllim tė shenjtė: tė dėrmonin fashizmin nė ‘‘tokėn e Don Kishotit’’, tė ndėrgjegjshėm se kėshtu shpėtonte edhe vendi i tyre nga pushtimi fashist.

Kėto ndjenja i shpreh bukur vullnetari Mehmet Shehu nė poemėn ‘‘Adelante kamaradas!’’ (Pėrpara shokė!) e shkruajtur spanjisht mė 1938, prej sė cilės po shkėpusim strofėn:

‘‘Kėtu tek pragu betohem se jetėn e bėj kurban

Pėr tė mbrojtur ty, o Spanjė, pėr liri e pėr vatan’

Dhe nga plumbi n’u friksofsha ‘ mos i vafsha nėnės gjallė:

Po u vrava, kėrkomė plagėn, jo nė shpinė, po nė ballė ‘‘

Ndėrsa vullnetari Skėnder Luarasi do tė theksonte: ‘‘‘Asnjė popull tjetėr nuk e ka kokėn e tij mė afėr hanxharit tė fashizmit se sa e ka populli shqiptar’Duke luftuar nė frontin e Madridit, luftohet edhe nė tė gjithė frontin e Shqipėrisė sonė. Aty po i pėrgatitet varri fashizmit italian, i cili ėshtė edhe kuēedra e popullit tė Shqipėrisė’’

Por kėto pikėpamje ai i shpreh mė qartė, si pėrgjegjėsi i vullnetarėve shqiptarė, nė artikullin programatik ‘‘25-vjet indipendencė’’ nė revistėn ‘‘Vullnetari i Lirisė’’, nė nėntor 1937:

‘‘Pėrsėri po shkojmė drejt humbjes sė plotė tė pavarėsisė sė Kombit tonė; pėrsėri po ngrysemi nė natėn e robėrisė e nė ankthin e kohėve tė errėta qė ia ka pėrgaitur botės fashizmi barbar. Mbi kurrizin e popullit shqiptar Musolini po sheshon udhėn e penetracionit romak nė Ballkan. Shqipėria ėshtė nė kthetrat e kuēedrės fashiste.’’

Ky parashikim vėrtetonte atė qė Konti Ciano do tė shkruante nė ditarin e tij rreth dy vjet mė vonė:

‘‘14 shkurt 1939:’’’Duēja thotė se pėr Shqipėrinė ( pushtimin e saj) duhet tė priten dy ngjarje: mbyllja e ēėshtjes spanjolle dhe nėnshkrimi i aleancės me Gjermaninė’’.

‘‘28 mars 1939’Manifestime nė Piazza Venezia pėr rėnien e Madridit: Duēja shkėlqen. Duke treguar atlasin gjeografik tė hapur nė faqen e Spanjės, thotė: ‘‘Ka mbetur hapur pėr afro tre vjet, tani mjaft! Tani duhet hapur nė njė faqe tjetėr’’. Ka nė zemėr Shqipėrinė.’’

Frontit Popullor

Kėta luftėtarė tė lirisė e tė progresit synonin qė me pėrvojėn e fituar nė Spanjė, tė krijonin frontin popullor antifashist edhe nė Shqipėri ku tė merrnin pjesė tėrė forcat progresive pa dallim feje, krahine, ideje dhe gjendje ekonomike e sociale dhe tė ndėrtonin njė shteti social pėr masat.

Nė artikullin programatik ‘‘25 vjet indipendencė’’ shkruhet: ‘‘ ‘shtė ideja qė tė ngjallim Frontin Popullor edhe nė Shqipėri. ‘ dhe tė sigurojmė bashkimin nė themel tė nevojave demokratike dhe tė zhvillimit nacional’ Pėrmes kėsaj udhe duhet tė kalojnė tė gjitha fuqitė progresive tė popullit,tė gjithė patriotėt dhe veteranėt e kombit, e gjithė klasa e aristokratisė sė rėnė poshtė nga dynjallėku, tė gjithė tregėtarėt e dorės sė mesme doemos tė gjithė bujqtė e punėtorėt,tė gjithė, qofshin katolikė ose muhamedanė ose orthodhoksė’, dhe pa as mė tė voglėn mungesė, e gjithė djalėria kombėtare pėrparimdashėse e Shqipėrisė’Nė kėtė mes e me kėtė qėllim s’ka asnjė shkak tė na ndajė ne bijt e popullit; pėrkundrazi, mijra arsye na shtrėngojnė tė bashkohemi dhe t’i japim dorėn njėri-tjetrit’’’

Vullnetarėt shqiptarėt kishin edhe njė synim madhor kombėtar. Ata shpresonin se po tė fitonte Fronti Popullor dhe zgjidhja e drejtė e ēėshtjeve nacionale nė Spanjė, kjo do tė shėrbente si orientim edhe pėr zgjidhjen e ēėshtjeve nacionale nė Ballkan. Kėshtu ‘‘e drejta e vetvendosjes sė kombėsive, pėr autonomi deri nė shkėputje’’ nuk do tė mbetej thjesht njė propagandė politike konjukturale.

Kėtė qėndrim e kishte deklaruar edhe ‘‘L’Apasionarja’’, Dolores Ibarruri (me kombėsi Baske) nė qershor 1937.

‘‘Ne luftojmė pėr njė republikė demokratike parlamentare tė njė tipi tė ri, nė tė cilėn tėrė popujt e Spanjės tė gėzojnė njė liri tė gjerė dhe tė drejtėn e vendimit pėr fatin e tyre’’’

Martirėt e parė shqiptarė

Vullnetarėt shqiptarė, me pjesėmarrje tė gjerė nė lidhje me pėrqindjen e popullsisė sė Shqipėrisė (prej rreth 800.000 banorė) u dallua pėr moralin e lartė dhe sakrificat.

Ata qenė ndėr tė parėt qė u pėrballėn me armikun dhe u martirizuan qė nė korrik 1936, si p.sh oficerėt Hamdi Kaja- Zagari dhe Feim (Nevruz) Veli Zagari nga Kolonja qė qenė nė shėrbim tė ushtrisė spanjolle. Ditėn e plasjes sė rebelimit, fashistėt i kapėn nė rrethinat e Ceutės dhe sė bashku me dy shokė bullgarė dhe disa oficerė tė tjerė spanjpollė i pushkatuan meqė kundėrshtuan t’iu bashkoheshin. Hamdiu la nė Shqipėri gruan dhe dy fėmijė jetim, pėr idealin e tij, pėr shpėtimin e tė gjithė fėmijėve tė popujve. Shqiptarėt qenė ndėr tė parėt qė u rradhitėn nė Brigadat Ndėrkombėtare , si p.sh Zef Hoti, Kosta Dhimitri, Xhelal Cami, Ramiz Varvarica, Urfi Agolli qė sapo erdhėn nga Franca u radhitėn disa nė trupėn franceze ‘‘Komuna e Parisit’’ dhe disa nė kolonėn italiane ‘‘Roselli’’. Mė pas, nėn shembullin e Xhemal Kadės , edhe pesė oficerė tė tjerė shqiptarė , braktisėn Akademinė Ushtarake tė Torinos dhe nga mesi i janarit 1937, arritėn nė frontin e Lirisė. Qė nė pėrballjet e para me armikun u vra Zef Hoti, i pari dėshmor nė radhėt e Brigadės Garibaldi. Trimėria dhe heroizmi shqiptar, sidomos e martirit Asim Vokshi, la mbresa tė pashlyeshme ndėr kuadrot mė tė lartė tė Brigadave Ndėrkombėtare.





Revista ‘‘Vullnetari i Lirisė’’

Vlerėsimi mė i madh ndaj tyre qe dhėnia e lejes pėr botimin e revistės ‘‘Vullnetari i Lirisė’’ nė gjuhėn shqip, me tirazh 5000 kopje, krahas pesė gjuhėve mė tė rėndėsishme ndėrkombėtare. (Pėr kėtė ndihmoi puna profesionale e palodhur e kryeredaktorit Skėnder Luarasit dhe e ndihmėsit tė tij Petro Marko dhe interesimi i hershėm i Asim Vokshit dhe Emrush Myftarit). Duhet pasur parasysh se pėr shkak tė gjendjes materialo-teknike tė diktuar nga kushtet e luftės shumė kombe me pjesėmarrje mė tė gjerė nuk e gėzonin kėtė privilegj.

Botuesi i ‘‘Vullnetarit tė Lirisė’’, S. Luarasi do tė shkruante: ‘‘Revista u pregatit nė njė kthinė gjysmė tė shkatėrruar nga predhat e fashistėve dhe tipografia nė tė cilėn u shtyp revista s’qe veēse nja dyqind hapa larg llogoreve prej nga fashistėt i vėrsuleshin Madridit’Ajo u shkruajt nė dritėn e raketave e tė prozhektorėve dhe nėn breshėrinė e junkerėve e tė kapronėve.’’

Komisari i Brigadave Internacionale, Luigji Longo - Galo, nė pėrshėndetjen e tij pėr daljen e revistės do tė theksonte: ‘‘Pėrpara, pas shėmbullit tė shokut tuaj dhe tonit, togerit Asim Vokshi, i cili ra hero nė Spanjė, nė radhėn e Brigadės Garibaldi!’’

Ai do tė theksonte : ‘‘Edhe nga Shqipėria e vogėl nė tokė, por e madhe nė histori pėr fisnikėrinė e bijve e pėr luftėtat e bėra kundėr shkelėsve tė huaj, kanė ardhur nė Spanjė me duzina e me duzina luftėtarė qė tė pohojnė rishtazi me heroizmin e me gjakun e tyre dashurinė shekullore tė popullit shqiptar pėr lirinė e pavarėsinė e kombeve’Ata pėrtėrijnė traditat e lavdishme tė epopesė garibaldine kur shqiptarėt nėn flamurin e Garibaldit luftuan kundėr uzurpatorėve tė huaj dhe pėr bashkimin e indipendencėn e Italisė’’

Njė dokument i Ministrisė sė Punėve tė BrendshmeShqiptare njofton : ‘‘ ‘fletorja qė botohet nė gjuhėn shqipe nė Barcelonė dhe qė drejtohet prej Skėnder Luarasit, quhet ‘‘Vullnetari i Lirisė’’’ Luarasi po pėrpiqet me tė gjitha mėnyrat qė tė hyjė nė Shqipėriu kjo fletore e kuqe’’’ . ( A.Q.SH, F.33-34, datė 24 Fruer 1938,2.3.1938, NR.214/III )

Nė vijim, Ministria e Punėve tė Brendėshme urdhėronte tė gjitha prefekturat pėr tė marrė tė gjitha masat qė kjo fletore tė mos hynte nė Shqipėri. Por megjithatė, me forma tė ndryshme ajo hyri dhe u lexua ndėr masat progresive shqiptare, brenda e jashtė vendit.

Kėshtu nė njė raport tė Ali Kelmendit tė titulluar: ‘‘Shokėt qi janė nė Spanjė dhe rivista ‘‘Vullnetari i Lirisė’’, ai shkruan:

‘‘Ka dy javė e ma qi rivista V. i L. (Vullnetari i Lirisė) na erdhi nga Spanja’

Dy copė tė rivistės V. i L. u a kam dėrgue.. Deri mė tash kanė shkue nė Spanjė nja 30 shqiptarė shokė e simpathizonjės.’’

(Shėnojmė se burime tė tjera dėshmojnė qė pjesa mė e madhe e vullnetarėve shqiptarė patėn ardhur me dėshirėn e tyre nė Spanjė, shumica qenė tė pavarur nga grupimet politike dhe numri i tyre varion nga 37 deri mbi nė mbi 60).

Emisionet radiofonike nė gjuhėn shqipe.

Ngjarje e rėndėsishme janė edhe transmetimet nga radio ndėrkombėtare nė gjuhėn shqip. Qė nė janar 1937 pati nisur tė pėrhapej nga Spanja zėri i lirisė dhe i sė vėrtetės nė gjuhėn tonė amtare. (Emisionet me tekst e zė u pėrgatitėn nga Skėnder Luarasi ) (Revista ‘‘Vullnetari i Lirisė’’ informonte se disa emisione shqip u dhanė nga Valencia e Barcelona, disa u bėnė edhe nga radioja e Madridit.

Organi ‘‘Vullnetari i Lirisė’’ dhe emisionet radiofonike nė shqip pėrmbushnin njė mision tepėr tė rėndėsishėm: sqaronin shqiptarėt kudo nė botė pėr luftėn antifashiste nė Spanjė, pėr rrezikun fashist qė po i kėrcėnohej Shqipėrisė, po dhe pėr programin dhe rolin e shqiptarėve pėrkundėr propagandės fashiste qė i cilėsonte ‘‘aventurierė tė kuq’’.

Parada e Barcelonės

Mė 28 tetor 1938, tetėmijė vullnetarė tė Brigadave Ndėrkombėtare, u pėrshėndetėn pėr tė fundit herė me popullin spanjoll nė Barcelonė, nė njė paradė madhėshtore ku morėn pjesė edhe vullnetarėt shqiptarė. Atje mungonin edhe shumė nga shokėve mė tė mirė qė preheshin nė tokėn e Spanjės, tė cilėn e deshėn sa vetė jetėn. Mes tyre mungonin Zef Hoti, Urfi Agolli, Teni Konomi, Asim Vokshi, Musa Fratari, Ramiz Varvarica, Thimjo Gogozoto, Xhemal Kada, Daut Muēo Podgorani, Xhelal Abaz Bajrami, (qė tok me Hamdi e Fehmi Kolonjėn, Kosta Dhimitėr Liton, Ymer Pukėn e tė tjerė heronj tė heshtur, u bėnė kurbani qė Shqipėria jonė i dha altarit tė lirisė sė kombeve nė Spanjė.

Gjithė populli kishter dalė t’i pėrshėndeste me nė krye pėrfaqėsuesit e tij Presidentin e Republikės dhe L’Apasionarjan (Dolores Ibarrurin). Kur luftėtarėt e lirisė marshuan atė ditė nė Barcelonė, bulevardet e saj u shtruan me lule dhe sytė e popullit u mbushėn me lot. Tok me marshet luftarake buēiti dhe muza e poetit Petro Marko:

‘‘Eshtė Bir i Popujve qė zbret

Nė Spanjėn varr tė robėrisė,

Sulmon, kėndon, dėrrmon , buēet:

-Jam Vullnetari i Lirisė!’’

Nė paradėn madhėshtore buēiti ligjėrimi i ‘‘Apasionaries’’:

‘‘Shokė tė Brigadave Ndėrkombėtare! Arėsye politike dhe shtetėrore, pėr tė mirėn e sė njėjtės ēėshtje pėr tė cilėn ju ofruat gjakun tuaj me bujari tė pakufishme, na shtrėngojnė tė kthejmė disa prej jush nė vendet tuaja dhe nė emigrim tė detyruar’

Ju jeni historia. Ju jeni legjenda. Ju jeni shembulli heroik i solidaritetit dhe demokracisė nė botė’O flamuj tė Spanjės! I pėrshėndetni gjithė kėta heronj! Pėruluni para kaqė martirėve!’

Ne kurrė nuk do t’ju harrojmė. Dhe kur ulliri i paqes do tė blerojė i gėrshetuar me dafinat e Fitores, atėhere, kthehuni! Kthehuni tek ne dhe kėtu do tė gjeni atdheun’

Nata e fundit nė Spanjė.

Grupi i fundit i vullnetarėve shqiptarė: (Skėnder Luarasi, Mehmet Shehu, Mane Nishova, Zef Prela, Iliaz Pashaj e ndonjė tjetėr), u largua nga Spanja nė mesnatėn e 12 shkurtit 1939. Nė mes tė dėborės nė grykėn e Perthusit, ndėnjėn bashkė dhe kuvenduan. Tė trishtuar vunė re se kur qenė nisur vullnetarė pėr nė Spanjėn patėn ikur prej atdheut veē e veē, ndėrsa tani, qenė tok e kishin bėrė njė shkollė dy-tre vjeēare nė luftė, kishin fituar eksperiencė dhe qenė tė bindur se luftėn finale do ta fitonin. Atė natė panė si nė njė vegim tė bukur lėvizjen nacionalēlirimtare tė popullit shqiptar.

Spanja nuk mund t’u shlyehej mė kurrė nga mendja se u qe rėnjosur me gjakun e derdhur pėr liri nė llogoret Kasa del Kampo, El Prado, Manzanares, Madrid, Jarama, Terueli, Blekhite, Kaspoe, Fuente del Ebro ku qenė martirizuar edhe bijtė mė tė shtrenjtė tė Shqipėrisė dhe popujve tė botės mbarė, mė tė dashurit e mė tė mirėt shokė, mė trimat e mė besnikėt. Ata u thėrrisnin brezave nga thelbi i zemrės: ‘‘Mė mirė tė vdesėsh nė kėmbė se tė jetosh pėrherė i gjunjėzuar’’.

Ndėrkohė u provua se ‘‘Ēdo grusht qė merrte demokracia spanjolle shoqėrohej nė Europė me fitore tė tjera tė fashizmit. Mbas thyerjes sė frontit tė Aragonės erdhi okupacioni i Austrisė, mbas ndarjes nė dy pjesė tė Spanjės sė lirė, erdhi aneksimi i Sudeteve, mbas rėnies sė Madridit marshimi mbi Pragė dhe okupacioni i Shqipėrisė’’

Nė luftėn antifashiste tė popullit shqiptar u shquan si drejtues ushtarakė dhe kuadro tė shtetit mjaft nga luftėtarėt e Spanjės si Mehmet Shehu, Hulusi Spahiu, Mane Nishova, Veli Dedi etj. Tashmė emri dhe vepra e ‘‘Bijve tė Lirisė’’ qėndron nė krye tė historisė sė antifashizmit shqiptar ku ndrijnė , krahas emrave tė 15 dėshmorėve ‘‘Heronjtė e Popullit’’ Asim Vokshi, Musa Fratari, Ramiz Varvarica, Xhemal Kada.



Pėrbyllje

Dėshėroj t’i mbyll kėto shėnime modeste pėr ‘‘Bijtė e Lirisė’’ me fjalėt e Skėnder Luarasit:

‘‘Pėr shėrbimin qė i solli populli spanjoll ēėshtjes sė pavarėsisė sė kombeve; pėr mėsimin qė u dha Spanja vullnetarėve tė lirisė pėr tė shpėtuar mė vonė popujt e tyre nga zgjedha fashiste; pėr ndihmėn qė u dhanė spanjollėt demokracive pėr tė fituar luftėn kundėr fashizmit ndėrkombėtar; pėr kėto dhe pėr shumė shkaqe tė tjera duhet t’i jemi borxhlinj. Spanja kryelartė i flet heshtur ndėrgjegjes sė popujve, u flet atyre qė kthehen prej kampeve tė vdekjes, atyre qė sapo kanė zbritur prej maleve me flamurin e lirisė nė dorė; na flet tė gjithė neve qė e kemi fituar tani indipendencėn, qė t’i jemi mirėnjohės edhe Spanjės nė vatrėn e sė cilės lindi vėllazėrimi i popujve ‘Tė moēmit dikur mburreshin duke thėnė: ‘‘Et in Arkadia ego!’’( ‘‘Unė kam qenė nė Arkadia!’’) Tė sotmit krenohen: ‘‘Edhe unė qeshė nė Brigadat Internacionale!’’(*)


Petro Skėnder Luarasi

(*) Referat i mbajtur nė seminarin Petro Marko, ‘‘Hasta la Vista’’ dhe ‘‘Brigadistėt shqiptarė nė Luftėn Civile tė Spanjės’’, i organizuar mė 9.11.2007 nėn kujdesin e Ambasadės Spanjolle.

Vullnetarėt antifashistė shqiptarė
Asim Vokshi
Daut Muēo Podgorani
Emrush Myftari
Emin Agolli (Ruzhdi Emini)
Fehmi Muēo
Faik Dardha
Hamdi Zagari - Kolonja
Hulusi Spahiu
Ibrahim Kurani
Iljas Pashaj
Justina Shkupi
Kosta Dhimitri
Kosta Kollumbi
Mane Nishova
Mehmet Shehu
Musa Fratari
Nevruz (Feim) Zagari
Petro Marko
Qamil Sherifi
Ramiz Varvarica
Sabri Lumani
Skėnder Luarasi
Stevens Thanasi (Thanas Janketa- Stevenson) nga Greqia
Stefan Duni
Shaban Basha
Teni Konomi
Thoma Rushano (Tom Russiano)
Thimio Gogozoto
Urfi Agolli
Veli Dedi
Xhafer Miraku
Xhelal Bajrami -Ēami
Xhemal Kada
Omer Puka
Zef Hoti
Zef Prela
Zihni Murati
George Raisis arbėresh nga Greqia
Niko Plaku etj.
‘’Christian’’ , (komisari politik i kompanisė 12 i Batalionit10, Brigada XIV)
Listė e dokumentuar nga njė Relacion i Skėnder Luarasit mė 3.11.1938.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:08

Skėnder Luarasi
Abetarja shqipe ėshtė shkruar me gjak.

Gjuha shqipe, ky mjet i mrekullueshėm qė ka populli pėr tė shprehur mendjen e zemrėn e tij fisnike, ėshtė thesari mė i shtrenjtė qė trashėguam nga stėrgjyshėt tanė tė nderuar. Kėtė mjet qė na ndihmon tė kuptohemi e tė pasurohemi me idealet mė tė lartė tė njerėzimit, armiqtė e kombit tonė kanė bėrė ēmos tė na e prishin me qėllim qė tė na varfėronin e tė na rrobėronin mė lehtė. Por populli shqiptar u bėri ballė burrėrisht orvatjeve tė parreshtura tė armiqve dinakė dhe nė kėtė pėrpjekje gjigande mėsonjėsit e shqipes kanė qėndruar nė krye tė luftės. Promethenjtė tanė shkruan Abetaren shqipe me gjak dhe ndėrtuan shkollėn shqipe me kockat e tyre tė shenjta
nė luftė pėr jetė a vdekje me forcat mė barbare qė polli Mesjeta:..
Karakteristika qė ka dalluar shkollėn shqipe nga gjithė shkollat e vendeve fqinj ėshtė se mėsonjėtorja shqipe ka qenė laike qė nė fillimin e jetės sė saj dhe e lirė nga ēdo paragjykim fetar e shoqėror. Ajo nuk ka asgjė tė pėrbashkėt, as morale, as intelektuale, me shkollat klerike. Dhe ėshtė kjo karakteristikė themelore qė do t'i japė shkollės shqipe aftėsinė pėr ta shpėnė popullin shqiptar mė shpejt drejt qėllimeve tė larta tė njerėzimit.
Pėr kėtė shkollė, laike, tė pavarur dhe me frymė pėrparimtare, kanė dhėnė jetėn me dhjetra e qindra arsimtarė patriotė tė popullit shqiptar. Nė krye tė kėsaj rruge fisnike shquan fytyra e ndritur e rilindasit tonė tė parė, Naum Bredhasit nga Vithkuqi, i cili na fali ''Avetarin'' dhe qė kėtė mėkatė ndaj ''Megali idhesė'' dhe Fanarit e lau me kokė mė 1866 brenda mureve tė errėta tė Patrikanės. Me kokė e pagoi veprimtarinė e tij patriotike edhe mėsonjėsi i shkollės shqipe tė themelua nė Korēė mė 7 mars 1887 dhe pėr ta nderuar kėtė datė historike ajo u caktua Dita e Mėsonjėsit. Pandeli Sotiri u vra prej sė shoqes e tė vjerrit grek me ndėrsimin e Patrikanės. Njerėz tė errėt nė shėrbim tė armiqve tė Abetares shqipe vranė Balil Tahirin, bariun e fshatit Selenicė e Pishės, i cili duke ndjekur me mall tė flaktė mėsimet e Rilindasve tanė, u bė mėsonjės i fėmijėve tė fshatit tė vet. E vranė kur po kthehej nga Selaniku, pasi kishte kryer njė mision patriotik mė 1893.
Sepse ēeli shkollėn shqipe nė Negovan dhe predikonte pėr ēėshtjen shqiptare, andartėt grekė, tė shtyrė prej dhespotit tė Kosturit, Karavangjelit, vranė mė 12 shkurt 1906 Papa Kristo Harallambin bashkė me tė vėllanė Papa Theodhosin dhe pesė patriotė negovanas, pėrkrahės tė shkollės shqipe, qė kėshtu ta tmerronin njerėzinė sa tė mos pranonin mėsonjės shqiptar e shkollė shqipe.
Si yll i madh i bukur ndrinte nė qiellin shqiptar tė errėt tė asaj kohe patrioti Koto Hoxhi nga Qesorati, shok besnik i vėllezėrve Frashėri dhe i idealit tė shoqėrisė ''Drita'' tė Stambollit, nė themelin e sė cilės ai vuri njė nga gurėt themeltarė. Trimat e bejlerėve e rrahėn dhe shėrbėtorėt e kishės greke e vranė sepse edukoi, i pari nė Shqipėri, falangėn e mėsonjėsve tė rilindjes qė pėrhapi dritėn nė vendin tonė.
Mitropolia e Manastirit pasi nuk mundi ta vrasi Gjerasim Qiriazin me plumb a helm, e shtiri me dinakėri nė duart e kusarėve, tė cilėt, dimrin e motit 1889, e mbajtėn rob nė malet e Lenies, ku u plevitos dhe e lėshuan vetėm kur u pagoi paratė me tė cilat do tė blinte nė Korēė ndėrtesėn e sė parės shkollė shqipe pėr vajzat. Gjerasim Qiriazi vdiq mė 5 janar 1894, por shkolla shqipe e tij, nėn udhėheqjen e sė motrės Sevasti Qiriazi, lulėzoi pėr nder e dobi tė gruas shqiptare.
Kleri grek nė bashkėpunim me hyqymetin turk helmuan nė Ersekė mė 17 gusht 1911 Petro Nini Luarasin. ''Vramėni'', u tha feudalėve shqiptarė ky mėsonjės i vjetėr i shqipes, '' po mblidhmani gjakun, se do t'u duhet nipėrve tuaj tė shkruajnė gjuhėn shqipe''.
Nė kolonitė shqiptare tė Greqisė, Panajot Kupitori, drejtori i gjimnazit tė Varvaqit, dijetar e shkrimtar veprash historike e filologjike pėr gjuhėn shqipe e kombin shqiptar, vdiq i sėmurė nė burg tė Athinės, ku e shpunė shovinistėt grekė, sepse hapi shkollė nate mė 1876 pėr t'u mėsuar arbėreshėrve tė Athinės gjuhėn amtare.
I helmuar, po nė burg tė Athinės, vdiq mė 1884 bashkatdhetari i Panajotit, Anastas Kullurioti, redaktor i gazetės shqip-greqisht ''I foni tis Albanias''( Zėri i Shqipėrisė), autor abetaresh e librash shqip qė i pėrdori nė shkollat e tij arbėreshe.
Nė mesin e kėsaj trumbe dėshmorėsh ngrihet si njė titan patriarku i gjithė mėsonjėsve tė shqipes, Jeronim de Rada, edukatori i nderuar i rinisė arbėreshe nė Shėn Dhimitėr tė Koronės, i cili, i rrahur prej urisė e prej halleve tė jetės, punoi parreshtur pėr lirinė e shpėtimin e Atdheut tė zbjerrė. Po tė kish rrojtur 100 vjet, plaku i nderuar 90 vjeēar i Makijės, i cili duke dhėnė frymėn e fundit thirri me dėshpėrim ''Po mė ikėn gjaku i Arbėrit'', do tė kishte parė se djersa dhe mundi i titanit arbėresh nuk vajti kot.
Terrori i tėrbuar i qeverisė turke, krahas e pėr ndihmė tė inkuizicionit fanariot, pati arrirė kulmin nė majin e vitit 1903 kur qeveria turke dhe kleri fanariot i mbyllėn gjithė shkollat shqipe dhe i dėrguan syngjyn mėsonjėsit patriotė ndėr tė cilėt Nuēi Naēin, drejtorin e fundit tė mėsonjėtores sė Korēės. Nuēi vdiq nė mjerim gjatė regjimit feudal tė Zogut por ditėn e 7 marsit emri i tij do tė pėrmendet me nderim nga tė gjithė mėsonjėsit e Shqipėrisė.
Edhe pas shpalljes sė konstitucionit nė Turqi, xhonturqit u pėrpoqėn nė mėnyrat mė barbare e mė dinake t'ia presin hovin Abetares shqipe qė nisi tė pėrhapej nė gjithė Shqipėrinė dhe vranė sa mundėn me shpatė e me tortura. Ata vranė nė burgun e Manastirit Sadik Zajmin dhe Idriz Novokazin se patėn hapur shkolla shqipe nė Shkup, Pejė, Gjakovė, Prizren , Zymė, dhe Janjevė, me aq sa premtonin rrethanat asaj kohe. Nė vėshtirēsi rrojtėn e punuan Ismail Haxhi Tahiri, shkronjės i Haxhi Zekės, eksponentit tė Lidhjes sė Prizrenit, Haxhi Bejta nga Janjeva e shokėt e tyre pionierė tė parė pėr gjuhėn shqipe pas Lidhjes sė Prizrenit. Ata u rrahėn e u vranė, po prej tokės shqiptare lindėn forca tė reja . Nxėnėsit e mėsueve tė rėnė nė luftėn e shenjtė pėr liri dhe kulturė, pėr ta nxjerrė popullin shqiptar nė dritė, e muarėn pishtarin nė dorė nė udhėn drejt ditės sė bukur tė 28 Nėntorit 1912.
Pas kėsaj dite tė shenjtė pėr Shqipėrinė, Atdheu ynė vėrtet u spastrua prej sulltanėve e patrikėve, por shėrbėtorėt e tyre, feudalėt e klerikėt fanatikė mbetėn. Kėta shėrbėtorė tė reaksionit na vranė mė 1920 Sali Nivicėn, mė 1924 Avni Rustemin dhe mė 1925 Luigj Gurakuqin dhe Sali Ēekėn. Pothuaj se ēdo mot e ēdo muaj nėna jonė Shqipėri vajtonte nga njė bir mėsues, tė vrarė prej bejlerėve e fashistėve.
Edhe reaksioni i jashtėm kėrkoi viktimat e tij nė radhėt e mėsonjėsve shqiptarė. Nė Kosovė serbomėdhenjtė e nisėn plojėn e tyre pas ēlirimit tė Shqipėrisė me Pater Paliqin e me Pater Shtjefėn Gjeēovin qė u mėsonin gjuhėn amtare kosovarėve tė robėruar. Shovinistėt serbė mbytėn mė 1947 nė burgun e Prizrenit Bedri Pejanin, ish mėsonjėsin e gjuhės shqipe nė gjimnazin e Shkupit mė 1909 dhe e vranė priftin patriot At Dhimitėr Bellkamenin, tek po dilte nga shkolla shqipe e Tushemishtit.
Me njė krim tė shėmtuar e nisi Zogu regjimin e tij tradhėtar kur mė 1928, pėr oportunitet politik vari mėsonjėsin demokrat, Ibrahim Arapin, kryetar i shoqėrisė ''Bashkimi'' nė Durrės. Me njė krim po kaq tė shėmtuar e vazhdoi fashizmi italian sundimin e tij mbi Shqipėrinė kur vari nė Shkodėr mėsuesin e dashur nga gjithė populli shqiptar, Jordan Misjen. Dhe nazistėt varėn nė Prizren Xhevdet Dodėn. Me njė krim tė kėtillė mbaruan ekzistencėn e tyre tė turpshme reaksionarėt nė Shqipėri kur vranė pas murit, duarlidhur e nė sy tė nxėnėsve, mėsuesin e lavdishėm Ndrec Ndue Gjoka. Tė gjithė kėta bij tė denjė tė Shqipėrisė vanė me kėngė drejt ēastit tė fundit tė jetės sė tyre duke dėshėruar tė ishte sa mė i gjerė sheshi i ekzekutimit dhe sa mė i lartė trikėmbėshi qė tė shihte mirė populli shqiptar se ē'kurban tė madh bėnin bijt e tij pėr tė fituar lirinė.
Shkolla shqipe pati edhe nga ata mėsonjės patriotė qė vėrtet nuk u vranė nga reaksioni, porse qė tė mos i pėruleshin tiranisė shkuan tė bėjnė njė rrojtje plot brengė duke ngrėnė bukėn e hidhur tė mėrgimit pėr tė qėndruaribesnikė ndaj idealeve qė kishin predikuar nė shkollė. I kėtillė mėsonjės ėshtė patrioti i madh me karakter tė fortė Sotir Peci, tė kėtillė janė Nane Panajot Meksi, Vasil Konomi-Labova, Halim Xhelo, Niman Ferizi, Ferit Imami, Pal Lumėzi: njė nga mėsuesit e parė tė shqipes nė Prizren qē vdiq nė mjerim mė 1943 dhe Ibrahim Femiu, i cili gjatė pushtimit tė Kosovės prej malazezėve e ktheu shtėpinė e tij nė shkollė tė fshehtė pėr djemurinė patriote tė Gjakovės. Nė mėrgim dhe tė dėshpėruar qė eshtrat nuk do t'u preheshin nė mėmėdhenė e dashur, vdiqėn mėsuesit e shquar Grigor Cilka, Vasil Duro, Llukan Simo, Gjergji Sevo, Hamit Lumi, dhe mėsonjėsja veterane e shkollės sė vajzave nė Korēė Fanka Efthimiu qė vdiq nė Manastir, dhe nxėnėsja e saj Vasilo Ballkameni e Urani Rumbo.
Njė njollė e zezė do t'i mbetet nė ballė qeverisės plot turp tė Ahmet Zogut qė la tė vdesė tė dėshpėruar e nė mėrgim, pa dhėnė as ndihmėn mė tė vogėl pėr ta shėruar nė sanatoriumin e Tore Peliēes nė Itali, mėsonjėsin e talentuar, Migjenin, poetin e rinisė shqiptare, nė moshėn 26 vjeē.
Mėsues tė gjuhės shqipe kanė qenė edhe ata patriotė tė cilėt vėrtet nuk ēelėn shkollė vetė po predikuan mėsimin e gjuhės amtare dhe ndihmuan tė tjerėt tė pėrhapnin arsimin kombėtar nė Shqipėri. Nga mė tė shquarit e kėtyre patriotėve janė: poeti ynė i madh Kombėtar Naim Frashėri e dijetari Sami Frashėri qė hartonin aq libra pėr mėsonjės, Jani Vreto, i cili shėtiti pa u lodhur nėpėr kolonitė shqiptare pėr tė shtuar shokėt, pėr tė botuar libra shqip dhe pėr tė themeluar shoqėri kombėtare, Hoxhė Tahsini, e tė tjerė, e tė tjerė.
Shkolla e gjuhės shqipe mori rrugėn e vet, larg turēes e greqishtes, atė ditė kur shqiptarėt mėsuan se ''perėndia nuk e dinte shqipen''. Njė mėsonjės shqiptar ka shkruar:
Edhe Krishti ndė na thėntė:
''Unė jam grek, eni pas meje'' -
do t'i themi: ''Pa mblidh mendtė,
se shqiptari s'vjen pas teje''.
Tregojnė pėr Islam Spahinė nga Luma se njė ditė e pyeti hoxhėn e fshatit pse nuk e bėnte duvanė shqip.
''Allahu nuk e njeh shqipen'', iu pėrgjegj hoxha qė ndoshta vetė nuk e dinte turēen.
''Po mirė'', ia ktheu Islami. ''Njė zot qė s'e njeh shqipen nuk mė duhet''. Qė atė ēast e pėrzuri hoxhėn dhe nisi tė hapė shkolla shqipe.
Mėsonjės tė kėtillė tė shqipes, mė fort shėtitės, me pushkėn nė njėrėn dorė pėr tė luftuar armikun dhe me abetaren nė tjetrėn pėr t'i ndriēuar bashkėluftėtarėt, kanė qenė nė radhė tė parė Sali Butka dhe Mihal Grameno.
Pėrpara varreve ku prehen dėshmorėt e pionierėt e pėrhapjes sė arsimit kombėtar, tė cilėve populli ėshtė zotuar t'ua shkruajė emrat me gėrma tė arta nė faqet e historisė sė Rilindjes shqiptare, pėrulemi me nderim e mirėnjohje.
Me mirėnjohje duhet tė kthejmė vėshtrimin edhe drejt atyreve tė cilėt akoma nuk e kanė mbėshtjellė lėmshin e jetės sė tyre gjer nė fund. Pėrmendim me nderim e mirėdije sot nė ditėn e 7 Marsit zonjėn 80 vjeēare Parashqevi Qiriazi, e cila rron qė tė shohė se djersa qė derdhi 55 vjet me radhė nė fushėn e arsimit tė vajzės shqiptare nuk i vajti kot. Pėrmendim mėsonjėsit veterane Nikolla Lako, Aleksandėr Xhuvanin, Musiaf Luēin nga Kuēi i Kurveleshit, baba dy dėshmorėsh qė edhe nė moshė tė kaluar drejton shkollėn e fshatit tė tij, Ilo Mitkė Qafėzezin, Ahmet Gashin, Hysni Bababameton, profesor Sotir Papakriston, tė gjithė ata arsimtarė qė kanė zgjuar entuziazmin nė nxėnėsit e shkollės shqipe nė kushte shumė tė vėshtira dhe rritėn brezat qė po ndėrtojnė Shqipėrinė e re.
Skėnder Luarasi
(Shkrim i vitit 1957)

---------------------------------------------------------

Skėnder Luarasi

Dita e Flamurit

Dita e Flamurit ėshtė dita mė e shėnuar nė historinė e kombit tonė. Duke kremtuar kėtė ditė, i pari kujtim qė na bie nė mend ėshtė se njė popull ka shpėtuar prej kurthit tė robėrisė dhe nisi tė shijojė jetėn e lirė duke u pėrfaqėsuar prej shenjės kombėtare, Flamurit.
Shenja e kombit tonė: Flamuri kuq e zi me shqiponjėn dy krenore!
Me sa mburrje, madhėshti, nderim dhe gaz e shikon ēdo sy atdhetari! Vetėm njė tradhėtar, njė shpirtlig e vėshtron me cmirė, me urrejtje, me frikė.
Te flamuri nuk shohim vetėm bukurinė e cohės dhe tė ngjyrės, po edhe bukurinė e njė atdheu, tė njė kombi, me tėrė cilėsitė, parimet, ndjenjat dhe historinė e njė populli, qė ka jetuar pėr njė jetė madhėshtore, pėr qėllime tė larta, tė shtrenjta, tė dlira.Flamuri ynė tregon qėndrimin e njėherėshėm, tė patundur dhe burrėror tė atyre ushtarėve fisnikė qė i ka udhėhequr nė ngadhėnjime, mes luftrave tė rrepta, jo pėr sulme, po pėr mbrojtje. Flamuri ynė tregon jetėn e atyre trimave tė kombit qė luftuan pėr tė mbrojtur atdheun. Nėn kėtė flamur Skėnderbeu mundi tė dalė fitimtar nė luftėra tė panumėrta kundėr mizorive tė Anadollit. Nėn kėtė flamur trimat e Gegėrisė dhe tė Toskėrisė mundėn tė mbajnė tė pa njolluar prej armiqve nderin e tyre. Nėnė kėtė flamur kemi dhėnė besėn tė rrojmė ne, bijt e shqiponjės.
Te ky flamur i hapur, qė fėrfėrin nė erė, shikojmė me shkronja tė arta Shqipėrinė e Re dhe tė Lirė; shikojmė jetėn e sė ardhmes sė kėtij kombi, qė ėshtė dergjur pėr kaqė kohė nė kurth i mbuluar me plafin e robėrisė, po qė kurrė nuk ka qėnė i mundur pėr vdekje!
Flamuri ynė ėshtė shenja e trimėrisė dhe e lirisė. Pėr trimėri ka kaptuar male, ka kapėrxyer lumenj, ka shėtitur pyje, ka vetėtitur mbi dete dhe ka valuar mbi fusha. Pėr liri ka bėrė therorira tė mėdha, beteja tė gjakėshme.
Pėr liri, si tani dhe kėshtu e tutje ky dhe vetėm ky flamur do tė fėrfėrijė mbi kulmet e shtėpive, do tė shėndrijė mbi majat e ēukave, do tė valojė mbi sheshet e lėndinat. Vetėm nėnė kėtė flamur do tė prehen nė qetėsi eshtrat e atyre dėshmorėve qė bėnė therorinė mė tė madhe duke luftuar dhe vdekur me nder e lavdi.
Vetėm nėn kėtė flamur mund tė rrojmė ne bijtė, niprit dhe stėrniprit, nė liri, nė fatbardhėsi mė vete dhe nė paqė e miqėsi me fqinjėt.
Po sado i mirė, sado i bukur dhe i kėndshėm tė jetė ky flamur, bukuria e tij prishet, fishket, venitet, po tė mos jemi dhe ne si flamuri. Le ta dimė qė ne e bėjmė flamurin dhe jo flamuri neve. Po tė jemi ne trima, besnikė, tė drejtė, tė lirė, tė ndershėm, ashtu do tė jetė edhe flamuri ynė, shėnja e njė populli trim, besnik, tė drejtė, tė lirė, tė ndershėm.Po tė jemi ne robėr dhe trathtarė, ashtu do tė jetė edhe flamuri, shenja e robėrve dhe e tradhtarėve.
Skėnder Luarasi
Shkrim i vitit 1919

-----------------------------------------------------------------

Nderim delegatėve tė Kongresit tė Dytė tė Manastirit nė 100- vjetorin e pėrkujtimit!

Skėnder Luarasi
Kongresi i Dytė i Manastirit
Kongresi i Dytė i Manastirit u ēel nė rrethana shumė dramatike nė Shqipėri; u ēel mė 20 mars 1910 ( 2 prill 1910 me kalendarin e ri P.L)) duke zhvilluar punimet e tij pėr dhjetė ditė me radhė nėn kėrcėnimint e qeverisė turke dhe tė armiqve tė Shqipėrisė.
Tė shikuar nga njė cilėsi e pėrbashkėt, kongreset e mitingjet shqiptare qė nga Lidhja e Prizrenit e gjer nė kuvendin e lavdishėm tė Vlorės janė stacione tė udhės sė vėshtirė qė pėrshkoi populli ynė drejt rilindjes sė tij. Nė kėto mbledhje populli shqiptar shprehte dėshirat e qėllimet qė ndjente nevojė t’ia kumtonte gjithė botės dhe shtonte fuqinė pėr luftėn e tij kombėtare.
Nė mbledhjen e Ferizajt qė u mbajt dy javėt e para tė korrikut 1908, masat fshatare tė Kosovės shfaqėn ndjenjėn e revoltės sė rrėsėllitur lėmsh nė grykė qysh nga disfata e Prizrenit dhe kėrkuan shpalljen e regjimit konstitucional nė Turqi. Shumė kush e quan Hyrjetin vepėr tė xhonturqve, por nė tė vėrtetė nė pėrmbysjen e regjimit absolute tė Abdyl Hamidit njė rol shumė tė rėndėsishėm luajtėn tė 30.000 shqiptarėt e mbledhur atje nėn udhėheqjen e Isa Boletinit, tė Bajram Currit e tjerė personaliteteve shqiptare; qe ultimatumi i tyre i fundit i cili, simbas fjalėve tė Ismail Qemalit, ‘’la nė mendjen e sulltanit njė mbresė mė tė madhe sesa kėrcėnimet e xhonturqve ose protestat e fuqive tė mėdha’’. Tė nesėrmen fjalėt e ndaluara gjer atėherė, liri, drejtėsi, barazi, u brohoritėn rrugėve, u botuan nė gazeta shumėgjuhėshe, u shkruan nė flamurėt e kombėsive tė Perandorisė Otomane. Parrullės sė revolucionit borgjez tė Francės, turqit e rinj, mbasi ia zėvendėsuan fjalėn ‘’vėllazėri’’ me ‘’drejtėsi’’, i shtuan emrin epartisė sė tyre ‘’Xhemijet’’, qė shqip do tė thotė ‘’Bashkim’’, dhe qė sipas kuptimit politik tė xhemijetxhinjve kishte pėr qėllim turqizimin e gjithė kombėsive nėn skeptrin e Osmanit.
Shqiptarėt patriotė qė ishin munduar e burgosur 30 vjet me radhė se punonin pėr gjuhėn e tyre tė dashur, pas rėnies sė sulltan Hamidit, organizuan shoqėri kombėtare pėr tė mbjellė arsim e kulturė nė turmat e paditura; ēelėn klube ku bisedonin rreth ēėshtjeve politike e shoqėrore dhe ndriēonin rrėmetin mbi ngjarjet e ditės; ata themeluan shtypshkronja pėr tė botuar gazeta e libra dhe ēelėn shkolla tė natės e tė ditės qė tė edukoheshin atje bijtė e bijat e popullit me gjuhėn amėtare. Patriotėt e Korēės nuk pritėn stinėn kur hapen shkollat por e riēelėn ‘’Mėsonjėtoren shqip’’ qė nė mes tė verės, fill pas shpalljes sė regjimit konstitucional.
Brenda tre muajve mbas proklamimit tė Hyrietit, patriotėt shqiptarė mbajtėn nė Manastir kongresin e parė pėr unifikimin eAbece-sė shqipe nė rrethana paqėsore dhe, pėr sy e faqe, me mirėdashjen e qeverisė turke. Mirėpo, kur mbas njė moti e gjysmė u mbajt Kongresi i Dytė i Manastirit, xhonturqit s’ua kishin mė nevojėn shqiptarėve dhe e patėn shpėrdorur e kthyer regjimin e ri nė njė tirani politike.
Veziri i madh Haki pasha, protagonisti i maskaradės xhonturke, qysh nė bisedėn e parė nė kėshillin ministror e shprehu urrejtjen e qeverisė xhonturke ndaj udhės sė shqiptarėve me kėto fjalė: ‘’Rreziku mė i madh pėr Turqinė nga gjithė kombet qė jetojnė nė perandorinė tonė janė shqiptarėt. Ėshtė frikė e madhe nga ky komb mos zgjohet e mėkėmbet e merr dituri nė gjuhėn e vet; dhe atėhere e mori lumi Turqinė e Evropės. Shqiptarėt kanė nisur t’i venė themelet e kombėsisė me anėn e shkrimit e kėndimit dhe njė ditė mund tė shtien nė dorė gjithė Turqinė. Kanė njė gjė tė lehtė e tė plotė qė mund t’i pėrparojė shpejt.. . Historia e tyre po doli nė shesh ėshtė prishja e Turqisė. Me tė shpallurit e Hyrjetit shqiptarėt deshėn mėsim, hapėn shkolla tė mėdha e tė vogla, ēelėn klube, ngritėn shtypshkronja, mbajtėn kongrese dhe bėnė aq shumė punė sa nuk na e priste mendja. Prandaj ky hov duhet t’u pritet, duhet t’i ndajmė e t’i pėrēajmė, t’i shtypim e t’i dėrrmojmė sa tė mos kenė mė fuqi tė ngrihen’’.
Haki pasha njė nga shtyllat e Xhemijetit, ish-profesor universiteti nė fakultetin e drejtėsisė, ish-ministėr i Arsimit dhe i punėve tė brendėshmedhe gjer pak ditė mė pėrpara ish-ambasador i Stambollit nė Romė, me kėtė urdhėr qė dha kundėr mendjes shqiptare, provoi qė kishte mbetur reaksionar e shovinist. Me sa sy tė mprehtė i pati njohur Mustafa Qemali kėta hijerarkė xhonturq kur i quajti ‘’njė bandė ushtarakėsh tė liq’’!
Qė t’ia ndalnin dorėn kriminale kėsaj bande ushtarakėsh tė liq, qė tė shpėtonin gjuhėn e dashur shqipe, kėtė thesar tė ēmuar qė na kishte mbetur trashėgim pej stėrgjyshėrve edhe nė ditėt e varfėra tė robėrisė katėr shekullore, dhe tok me gjuhėn gjithė idealet e lirisė, tė pavarėsisė e tė pėrparimit, pa tė cilat nuk mund tė rrojė asnjė popull, burrat trima shqipėtarė u mblodhėn nė kongrese. Kongresi i Parė i Manastirit u pėrpoq tė bashkonte Shqipėrinė me anė tė njė shkrimi unik; Kongresi i Elbasanit u pėrpoq ta bashkonte me anėn e themelimit tė dy institucioneve kulturale pėr gjithė Shqipėrinė; Kongresi i Dytė i Manastirit, sikundėr na e thotė organi i Klubit Qėndror tė atij qyteti: ‘’Bashkimi i kombit’ u thėrrit prej kėtij klubi se u ndje nevoja e madhe qė ‘’tė bisedojmė pėr mbi rreziqet qė mvaren mbi Shqipėrinė e gjorė‘’.
Mėsuesi dėshmor Sali Nivica na e ka dhėnė me njė fjali tabllonė e kohės sė kėtij kongresi tė dytė: ‘’Tani janė mbėrthyer gėnjeshtra me tė vėrtetėn, e shtrembėra me tė drejtėn, padija me diturinė, fanatizmi me mendimin e lirė.‘’ Nė kėtė pėrleshje pėr jetė a vdekje midis patriotėve shqiptarė e turqve tė rinj, nė frontin e Kongresit tė Dytė tė Manastirit muarėn pjesė delegatė qė pėrfaqėsonin rreth dyzet klube dhe shoqėrira patriotike. Nga kėta mund tė pėrmendim kryetarin e klubit qendror’’Bashkimi’’, Fehim Zavalanin, pėrfaqėsuesin e klubit tė Stambolllit, Ibrahin Naxhi Spahiun, i njohur me pseudonimin Dervish Hima, Petro Nini Luarasin, Bedri Pejanin, Qamil Shkupin, Bejtulla Gjilanin, Hajdar Bloshmin, Tefik Panaritin, Hysni Currin, Ferit Ypi Starjen, i cili tok me Rifat Manastirin, pati mbrojtur alfabetin latin aq burrėrisht nė Kongresin e Dibrės, Themistikli Gėrmenjin dhe Qazim Ilias Dibrėn qė u zgjodh kryetar i parė i kongresit tė dytė. Dy patriotė tė tjerė qė pėr arėsye politike mbetėn anonimė, por qė qenė nga shtyllat mė tė forta nė platformėn e kėtij kongresi, janė ish-delegatė edhe nė Kongresin e Parė tė Manastirit edhe nė Kongresin e Elbasanit: Gjergj Qiriazi dhe Telemak Gėrmenji.
Organi i Klubit Qėndror ‘’Bashkimi i kombit’’ i pati lajmėruar degėt t’i nisnin delegatėt e tyre nė mėnyrė qė mė 15 tė muajit mars tė ndodheshin nė Manastir. Ata tė jugės arritėn me kohė; porse tė Kosovės u vonuan pėr nja pesė ditė. Tė pranishmit herakė i kaluan tė pesė ditėt me biseda mbi ngjarjet e ditės , mbi mėnyrėn se si t’i mbronin tė drejtat konstitucionale tė fituara nė Ferizaj , e tė tjera ēėshtje gjuhėsore, shoqėrore e politike. Pra me tė ardhur edhe delegatėt e Kosovės, mė 20 tė marsit nė mėngjes filluan seancat. Ibrahim Naxhiu, i pari, mbajti fjalimin e tij zyrtar: ‘’Nė kėtė mbledhje’’, tha oratori, ‘’ne nuk pėrfaqėsojmė vetėm klubet qė na kanė dėrguar delegatė, ne pėrfaqėsojmė gjithė Shqipėrinė. Jemi mbledhur tė bisedojmė mbi nevojat tona kombėtare pėr diturinė, pėr lulėzimin e gjuhės sonė dhe pėr mbrothėsinė e kombit shqiptar.’’ Folėsi vuri nė dukje se turqit e rinj u dhanė fjalėn shqiptarėve se do t’i ndihmonin nė pėrparimin epopullit shqiptar. ‘’Po sot ku janė ndihmat e premtuara?’’ pyeti oratori. ’’Turqit e rinj na i harruan tė mirat tona. Kur ish Hamiti nė fron nuk na lenin tė tregoheshim si komb, nuk na lenin tė mėsonim gjuhėn tonė. Ata qė pėrdornin gjuhėn shqipe burgoseshin atje ku piqet buka nė diell’’.
Ibrahim Naxhiu i pati menduar tė kėqijat qė do t’a kėrcėnonin Shqipėrinė dy vjet mė vonė: ‘’Ne sot jemi rrethuar prej rreziqeve: Bullgaria, Serbia, Greqia kėrkojnė ngatėrresa qė tė na gllabėrojnė. Ne mund tė shpėtojmė vetėm po tė edukohemi nė gjuhėn tonė. Duhet tė punojmė si kanė pėunuar vėllezėrit tanė: Jani Vreto, Vaso pashė Shkodrani, Kristoforidhi dhe mė i madhi diplomat i Turqisė, bashkatdhetari ynė Ismail Qemali, tė cilėt gjithė bashkė punuan pėr atdhenė e ty re tė vėrtetė. Ne shqiptarėt kemi nevojė tė madhe pėr mėsonjėtore, meqenėse qeveria nuk na ndihmon, prandaj themeluam shoqėrinė ‘’Pėrparimi’’ qė tė ndihmojė disa mėsonjėtore. Ta mbrojmė gjuhėn tonė tė dashur se pa gjuhėn tonė shqipe humbėm!’’ thirri oratori.
Duke prekur marrėdhėniet e shqiptarėve me regjimin konstitucional nė Turqi , Ibrahim Naxhiu shtoi: ‘’Armiqtė na kanė ēelur luftė nė fushėn e shkronjave …ne do t’i mbajmė e do t’i mbrojmė shkronjat tona kombėtare me mish e me shpirt!’’
‘’Atdhetarė tė flaktė! Ne qė sot e tutje nuk do t’i pėrmendim fjalėt gegė e toskė, ēam e lab po vetėm fjalėn shqipėtarė, se tė gjithė jemi tė njė gjuhe dhe tė njė gjaku. Kemi tė gjithė njė atdhe dhe njė qėllim: pėrparimin e kombit shqiptar. Sot erdhi dita kur mblidhemi dhe pėrfaqėsojmė gjithė Shqipėrinė‘’.
Kėshtu, pra, ndėrsa Kongresi i Parė i Manastirit kėrkoi njėsimin e shkronjave shqipe, kongresi i dytė manifestoi vendosmėrinė e shqiptarėve pėr tė mbrojtur tė drejtat kombėtare, vetėdijen kombėtare tė shqiptarit.
Qeveria e Stambollit dhe Meshihati nė politikėn e tyre shovene kundėr shqiptarėve patėn fituar njė shok tė pėrshtatshėm e besnik nė patrikanėn greke tė Fanarit. Kėta tė dy institucione mesjetarė ia nisėn punės tė persekutonin, tė bojkotonin, tė ekskomunikonin, tė burgosnin, tė internonin, e tė vrisnin sheshit a prapa krahėve patriotėt shqiptarė qė ecnin nė udhėn e mbarė tė kongreseve.
Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit kundėr patrikanės sė Fanarit ngriti zėrin e tij drejtori i shkollave shqipe tė Negovanit e tė Ballkamenit, Petro Luarasi, I cili qe ngarkuar edhe me mandatin e pėrfaqėsuesit tė “ Lidhjes orthodokse” tė shqiptarėve. Ai foli pėr nevojat ngutėse qė shtrėngonin shqiptarėt tė mbanin kongrese njėrin pas tjetrit, pėr qėllimet e kėtyre mbledhjeve dhe pėr dėshirat e patriotėve qė ta plotėsonin me mėsim e dituri jetėn e popullit shqiptar.
Pas ankimeve tė tij kundėr qeverisė turke dhe pengesave qė u sillte kjo mėsonjėsve shqiptarė nė punėn e tyre kulturale, ai pėrshkroi vuajtjet qė pėsonte popullsia ortodokse pėrgjithėsisht dhe e kėtyre fshatrave posaēėrisht nga dhespotėt grekė. Qė nga vrasja e Papa Kristos mė 12 shkurt 1905 dhe gjer nė vrasjen e tė nipit, Papa Vasilit nė pragun e Kongresit tė Dytė tė Manastirit, 45 shqiptarė patriotė kishin rėnė viktima tė thikės sė shovinistėve grekė nė Negovan: d.m.th. 9 patriotė shqiptarė vriteshin pėr mot nga armiqtė nė kėtė fshat.
Nė kėtė kohė vuante me gjithė trupin e Shqipėrisė edhe ajo gjymtyrė e saj qė quhet Kosovė. Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit morėn pjesė mė shumė delegatė nga Kosova; delegatėt e saj pėrshkruan fushatėn e tėrbuar qė kishin hapur fanatiKėt turq e serbomėdhenj kundėr gjuhės shqipe me anė tė hoxhallarėve e tė priftėrinjve nė tė gjithė viset e kėsaj treve tė larė me lot e gjak. Atė patėn shumė ankesa kundėr regjimit xhonturk dhe tė ligėsive tė pushtuesve. Pėrveē arsimit nė gjuhėn shqipe qė ndalohej dhe shkollave e klubeve qė po mbylleshin me dhunė, nė gjithė vendin mungonin rrugėt dhe masat punonjėse vuanin nėn peshėn e rėndė tė taksave.
Porse nuk ishin vetėm mungesat e mjeteve tė shpejtė tė komunikacionit qė i pengonin delegatėt e Kosovės tė vinin me kohė nė Kongresin e Dytė tė Manastirit qė ata vetė e kishin propozuar, por qenė pėrrenjtė e lumenjtė qė po rridhnin gjak! Hordhitė e Xhavit pashės, tė ShefqetTurgut pashės e tė Mahmut Shefqet pashės, njėra pas tjetrės, kishin filluar qė nė vjeshtėn e motit 1908 tė turreshin drejt kufirit verior tė Shqipėrisė. Qė nė muajin e ēeljes sė Kongresit tė Parė tė Manastirit, d. m.th. kur Sulltan Hamiti qėndronte akoma nė fron tė Turqisė, kėta turq tė vjetėr qė brenda 24 orėsh qenė bėrė turq tė rinj e rifilluan dhunėn e tyre kundėr Shqipėrisė duke i vėnė zjarrin qytezės sė Boletinit sė cilės ia ndryshuan emrin nė “Hyrjet Xhebrie Tepesi”, domethėnė Kodra Liri, me pėrdhunė. Qė tė mos pėrdhunohej toka e shenjtė e Skėndėrebut, pra, dhe qė tė kėshilloheshin e tė merrnin masa mbrojtėse burrat trima tė Kosovės u mblodhėn nė kuvend. Kėshtu nė emėr tė Kosovės delegatėt e veriut i suallėn Klubit Qendror dhe shokėve tė Kongresit tė Dytė tė Manastirit njė mesazh tė rėndėsishėm ku u bėnin thirrje gjithė shqiptarėve tė bashkoheshin nė luftėn pėr liri.
Delegatėt e kongresit tė dytė i zhvilluan punimet e tyre nė njė atmosferė tė nderė dhe prandaj edhe disa nga vendimet e tyre duken disi tė shpejtuara dhe tė rrėmbyera. Ata vendosėn qė qendra e klubeve nga Manastiri tė shpėrngulej nė Stamboll sepse, sipas mendimit tė kongresistėve, nė kryeqytet tė Turqisė rronin asi kohe shqiptarė mė tė menēur e mė tė fortė; atje nė Stamboll do tė krijohej njė kėshill i pėrbėrė nga deputetėt patriotė dhe njė inspektoriat pėr tė kontrolluar gjithė punėn e klubeve, tė shoqėrive e tė shkollave. Do tė themelohej edhe njė Akademi, anėtarėt e sė cilės do tė kujdeseshin pėr botimin e librave, fjalorėve e gazetave. Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit u vendos gjithashtu qė mė 20 qershor tė atij viti tė mbahej njė kongres nė Janinė ku do tė vinin delegatėt shqiptarė tė armatosur me njohuri shkencore, tregėtare, ekonomike e profesionale. Nga mesi i kėtyre delegatėve do tė zgjidhej njė komision i lartė, i cili do tė drejtonte veprimtarinė kombėtare nė gjithė Shqipėrinė. Mandej, nė Shkup do tė themelohej njė Institut Pedagogjik dhe do tė botohej njė Fletore pėr gjithė Kosovėn. Vetė Kongresi i Dytė i Manastirit do t’i jepte njė njoftim governės turke dhe njė ankesė Meshihatit. Punimet mė tė rėndėsishme delegatėt i zhvilluan nė seanca tė fshehta nė shtėpinė e Qiriazėve.
Gjithė puna e mirė e Kongresit tė Dytė tė Manastirit u errėsua nga retė e zeza sterrė qė po rrėsėlliteshin shpejt nė qiellin e Shqipėrisė. Vėrtet delegatėt e Kongresit tė Dytė i mbyllėn punimet e tyre me brohoritje optimiste “Fitorja ėshtė jona!”, porse vendimet e bukura tė kongresit, tok me fjalimet e plota tė kongresistėve qė do tė botoheshin nė njė broshurė mbetėn tė panjohura, se u pėrmbytėn nga rrjedhja e shpejtė e ngjarjeve tė Kosovės. Ato nuk u botuan kurrė. E ē’institut pedagogjik mund tė themelohej nė Shkup, e ē’fletore shqipe mund tė botohej atje, kur edhe vetė Normalja e Elbasanit shpejt do tė mbyllej me shkollat e klubet tejpėrtej Shqipėrisė, kur vetėm tre muaj pas Kongresit tė Dytė tė Manastirit do tė mbyllej edhe Klubi Qendror, edhe organi i tij “Bashkimi i Kombit” dhe kryetari e redaktorėt e tyre tė lidhur nė hekura do tė dėrgoheshin nė gjyqin ushtarak tė Dibrės pėr tu gjykuar prej Mahmut Shefqet pashės. Muaji mars i motit 1910 qe mbarsur me ngjarje tė rėndėsishme pėr vendin tonė; pėr kėtė shkak gjatė kėtij muaji shqiptarėt mbajtėn disa kuvende patriotike nė qytete tė ndryshme tė Kosovės, nė Gjilan, nė Pejė, nė Mitrovicė e gjetkė pėr tė biseduar mbi disa ēėshtje ekonomike e politike dhe pėr tė marrė masa paraprake kundėr kėrcėnimeve tė qeverisė turke. Nė Prishtinė, ku malėsorėt e rretheve patėn ardhur tė protestonin vendosjen arbitrare tė taksave mbi mallrat qė hynin nė qytet, ushtria turke hapi zjarr dhe u vranė nga tė dy anėt. Sulltan Mehmet Reshati dekretoi shtetrrethimin.
Mė 20 tė marsit, pikėrisht ditėn qė u ēel Kongresi i Dytė i Manastirit u mblodhėn parėsia e Kosovės te Verat e Llukės. Kėtu luftėtri i shquar Isa Boletini, nė njė fjalim tė shkurtėr, ku pėrshkruan situaten tragjike tė mėmėdheut, jep kushtrimin pėr gjithė Shqipėrinė. Fjalimin e tij, plot mendime tė larta patriotike, Isa Boletini e mbaron me frazėn qė ndezi me ndjenja revolucionare tė gjithė sa e dėgjuan: ‘’Tokėn tonė qė e thau Osmanllia, lotėt tanė nuk mundėn me e njomė, e tash na kena me e vadit me gjakun e shqyptarit. Ngrehuni, o vllazėn! tė gjithė sė bashku ta derdhim ene ma tė mramen pikėn e gjakut qė na ka met pėr tė drejtat e nderėn e Shqypnisė! Rrnoft Vllaznia! Rrnoft Bashkimi!’’
Kushtrimi u dha. Kosova u ēua nė luftė. Jehona e tij arrriu deri nė fshatrat mė tė thella tė Shqipėrisė. Delegatėve tė Kongresit tė Dytė tė Manastirit nuk iu mbeti gjė tjetėr veē se tė rrėmbenin armėt. Ibrahim Naxhiu, qė luajti njė rol tė rėndėsishėm nė Kongresin e Dytė tė Manastirit, nė krye tė gjithė studentėve qė patėn lėnė Universitetin e Stambollit e shkollat turke nė shenjė proteste kundėr Xhemijetit, u nis me pushkė nė dorė tė ndizte flakėn e shenjtė tė atdheut nė zemrėn e shqiptarėve tė jugut. Muharem Rushiti nga Filati, Spiro Ballkameni nga Follorina, Themistokli Gėrmenji nga Korēa, Gani Butka nga Kolonja, Qani Panariti nga Vakėfet, Mendu Zavalani nga Dangėlli, Vangjel Gjika nga Pėrmeti, Maliq Velusha nga Skrapari… dhe kėshtu me radhė nga ēdo fshat e qytet i Shqipėrisė, bijtė e saj trima rrėmbyen armėt tė pėrlesheshin me kuēedrėn anadollake.
Mahmut Shefqet pasha, i dehur nga ndonjė fitore e ēastit, mblodhi popullin nė Mitrovicė dhe si e shau rebelēe iu kėrcėnua se do ta shuante fare po tė mos rrinte urtė kėshtu tutje. U thirri ‘’unė jam Zoti juaj!’’
Dhe Isa Boletini nga malet iu pėrgjegj: ‘’Mahmut Shefqeti tė mos madhnohet se sa djelm shqyptarė qė ranė dėshmorė nė kėtė luftė gjithsecili pėr njė u pagua me pesėdhjetė e se Shqypnia s’asht farue pėr disa tė ndershėm dėshmorė. Po kur tė bashkohena gjith shqiptarėt e tė lidhim ndėrmjet nesh besėn shqiptare, do tė jena tė zott t’i pėrzėmė hordhitė turke jashtė Shqypnie jo ma me armė por edhe me hujt e gardhit’’.
Kryengritja e armatosur vazhdoi. Dhe shqiptarėt e fituan luftėn se qenė frymėzuar me idealet e ndritura tė lirisė e tė rilindjes sė tyre e se masat popullore shqiptare u dhanė zemėr luftėtarėve dhe i ndihmuan me bukėn e gjaku e tyre. Ata fituan se luftuan pėr jetėn e Shqipėrisė, pėr ēlirimin e popullit nga tirania e sulltanėve, nga hijet e Mesjetės dhe nga zgjedha e huaj.
Njė nga delegatėt e Kongresit tė Dytė tė Manastirit, mėsonjės i Negovanit dhe delegat i kėtij fshati e pati quajtur dimėr robėrinė e Shqipėrisė nėn Turqinė; ‘’Dimri ėshtė nė tė pėrcjellė, pranvera afron pėr gjithė shqiptarėt, lum ata qė nuk e humbėn shpresėn se pranverėn do ta shohin me shije mė tė ėmbėl. Ditėt e gėzuara tė pėrtėritjes sė Shqipėrisė arrinė; dielli- bukurosh i majit po lind pėr gjithė shqiptarėt qė dėshėrojnė ngjalljen e mėmėdheut. Gjethi fletėnjomė i diturisė ēeli, pemėt zemėr-shqiptare lulėzuan.”
(S.Luarasi, Alfabeti i gjuhės shqipe dhe Kongresi i Manastirit, Tiranė, 1972, f.113-118 )
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:13

Skėnder Luarasi

Pėr komb e flamur

Qe kohė e turbullt e plot trazira.
Nė fushėn e Devollit mbretėronte qetėsia e frikėshme e njė nate Shėnėndreu.Forcat kundėrshtare,flokėverdhėt e Rinit e syzestė e Romės, qė nuk u qenė mjaft tė gjera sheshet e Alsace –Lorenit po kishin ardhur gjer nė lėndinat e Shqipėrisė pėr t’u ndeshur nė lodrėn e gjaktė , po ēlodheshin pėr luftėn e sė nesėrmes.
Yjtė qenė zhdukur prapa reve.Qyteti i Korēės dergjej i mbėshtjellė nėn mjegullėn e barutit e tė topave qė, gjithė ditėn e ditės, kishin vjellė hekur dhe flakė.
Kudo errėsirė.Por jo, ja se ku shėndrit pėrmes penxheres sė njė shtėpie tė vjetėr, mbanė bulevardit tė Shėn Gjergjit, njė llampė.A mos ja ka zėnė kjo vendin hėnės, tė cilėn nuk e lenė retė tė shkėlqenjė? Pranė trapezės, mbi tė cilėn pėrndante rrezet llampa, duket i mbėshtetur mbi bėrrylin e mėngjėr profili me tipare tė forta i njė burri mesatar nga mosha, madhėshtor nga shtati .Burri i veshur me uniformėn e njė zyrtari tė lartė i kėrrusur mbi njė radhua aktesh,ishte duke kėnduar; kthente fletė, i rikthente, lėēiste.Disa herė u ngrit mė kėmbė,eci,ndenji.Nė lėvizjet e trupit, nė regėtitjet e fytyrės, ēfaqej kujdesja.Nė botėn e fjetur tė Korēės ky burrė mbante roje.
Ndėrkaq qetėsinė e frikshme e trembi ca mė tepėr njė zhurmė e fortė, e shkurtėr, e shpejtė.Njė automobil, dy, tre automobila tė rrotullohen tatėpjetė.Qėndrojnė pėrpara shtėpisė sė vjetėr.Njė e trokitur, njė e pytur:’’Kush ėshtė?’’ dhe pastaj njė pėrgjigje miqėsore dhe porta hapet.Brenda hyn njė gjeneral, njė kryekomisar, disa oficerė, mė vonė dhjetė, njėzet, dyzet, pesėdhjetė, njėqind ushtarė.Oborri u mbush plot, avllia u rrethua.
‘’Mirė se vini, gjeneral Saller’’-kėshtu i tha burri i pėrmendur dhe i ndehu dorėn vizitorit.Por ky qėndroi hijerėndė pėrpara tij , pa dashur tė bėjė toka.
‘’Sonte nuk vinj si mik,Themistokli.Jam porositur t’ju pėrcjell nė Selanik.Bėhuni gati!’’
‘’Gati pėr nė Selanik?…Por unė…''- u pėrgjegj Themistokliu’’Nė mėngjes , pasi tė lajmėroj Kėshillėn…’’
‘’Qė tashti!’’- urdhėroi gjenerali.
Pasi u vesh mirė me uniformėn qė e kish mbajtur me nder njė mot tė tėrė,si Kryetar i Republikės Shqiptare tė Korēės, Themistokliu hyri nė dhomėn ku flinte e ėma plakė e dhėmbshur, i puthi dorėn nė gjumė, ballin, buzėt dhe u nis pėr nė rrugėn e gjatė.
Udh e ushtarit ėshtė e pasigurtė;zgjoje dhe leri shėndet’’, foli gjenerali.
Burri shqiptar e mori vesh.’’Nėna ime,zoti gjeneral, ėshtė mėsuar me tė kėtilla ndarje;nuk largohem soje pėr tė parėn herė, as qė do tė jem unė i pari bir qė i bėhet kurban Atdheut’’.Ndėrkohė djaloshi Pasa, shoku i tij besnik, u sul nga dhoma e gjumit:’’Kryetar!’’-thirri dhe e vėshtroi me sytė e njė shqiponje-‘’urdhėroni!…Ē’tė bėjmė?’’
E Themistokliu foli:’’Pasė!Sido qė tė mė bjerė puna mua,ngushėllomė nėnėn, tė fala shokėve, mos e humbni trimėrinė as edhe shpresėn.Shqipėrinė tė ma doni. Flamurin e saj! Lamtumirė!’’ U ēkėput nga krahėt e tij dhe, nėn bajonetat e senegalėve tė zes mė keq se nata mynxyrėmadhe, hipi n’automobil q’e shpinte nė qytet tė huaj.
Nė fillim ky bir i madh i Korēės dukej sikur shkonte nė tė mirė. Ish i ēelur; nė kuvendim shpesh i drejtohej gjeneralit nė tė djathtė.Rrallė e tek kryekomisarit tė Ballkanit nė tė mėngjėr.Po herė-herė binte nė mendim tė mallėngjyer.Bisedonte pėr heroizmėn e shqiptarėve nė betejėn e djeshme, pėr Korēėn e lirė dhe pėr ndihmėn qė i sillte trumba heroike e shqiptarėve ushtrisė sė aleatėve nė Ballkan,pėr Flamurin e Skėnderbeut, qė, pas ēastit tė Vlorės lipsej tė pėrshkonte zinė e zjarrin e katėr vjetėve tė tjerė gjer sa ai vetė, Ismail Qemali i dytė, e ngriti nė Korēė mė 10 dhjetor 1916 qė tė valonjė sėrish mbi ‘’Shqipėrinė vetėqeverimtare’’.
Por vallė,ē’mendon tani?Apo mos fėmijėn dhe nėnėn e pėrgjynjur qė e
linte pas, tė vobekėt e tė shkretė, popullin tė mjerė, shokėt pa udhėheqės?Apo mos ndjente frikėn, se pas kaq therorish tė bėra n’altar tė kombit, mund t’u jepej bashkatdhetarėve ndonjė robėri e dytė.Por kjo , pandehte shqiptari, nuk mund tė kish tė ngjarė kurrėn e kurrės.Kombe tė tėrė i kishin dhėnė fjalėn si aleatė , qė Korēa do tė mbetej njė pjesė e pacėnuar e Shqipėrisė sė lirė.Pushtetet, kombet me kulturė, kurrė s’i hedhin poshtė zotimet, mendonte Themistokliu, dhe nė zemrėn e madhe i ngjallej shpresa.
Kur agoi dita,ishin larguar prej Korēės sė bukur, sė dashur. Iu afruan Bilishtit.Me tė hyrė nė qytet, Themistokliu befas u ngrit prej vendit t’automobilit, u zgjat tė shikonte sa t’ish e mundur mė larg, sa t’ish e mundur mė qartė.Dhe pa njė send qė e tronditi.Mbi ndėrtesėn qeveritare tė Republikės , nuk valonte mė, sipas zakonit, flamuri i tij.Atėhere me njė thirrje dėshpėrimi, si ndonjė shkėmb qė shkėputet prej majės sė malit tė lartė dhe mbetet i thėrmuar nė rrėzė tė greminės , ashtu edhe burri i madh i Korēės u rrėzua nė vend, i kėrrusur dhe i vrarė nė shpirt nga pamja e papritur.Ajo zemėr shqiptare, qė kurrė nuk e njohu frikėn dhe dėshpėrimin , tani prej sė keqes plasi.Goja iu kyē, sytė iu errėsuan.S’e ndjente mė jetėn.Qė nga kufiri gjer nė Selanik qe rruga drejt varrit pėr Themistokli Gėrmenjin, pėr Republikėn Shqiptare tė Korēės.
Porse Themistokliu gjene foli:nė gjykatėn ushtarake, nė kėshillin e luftės, pėrpara gjeneralėve, kryekomisarit, gjeneralisimos ;pėrpara armiqve keqdashės dhe’’miqve’’dinakė; i foli gjithė botės dhe i tha se nuk kish bėrė gjė tjetėr veēse kish luftuar pėr fitoren e besėlidhurve, pėr lirinė e kombit tė tij , pėr nderin e Flamurit tė Shqipėrisė.Po idealisti shqiptar; qė luftoi nė atdhenė e vet,qė mbajti lart flamurin e vet, sot gjykohet prej sunduesit tė huaj’’pėr tradhėti’’.
‘’Ligėsisė nuk i bėkam dot ballė nė tokė tė huaj-t’armikut’’.
Dhe duke u drejtuar nga autoritetet mė tė larta tė gjykatės tha:’’Si duket, nuk ju hyn mė nė punė trimėria e shqiptarėvet!Gjetėt grekėrit tani.Gėzohuni dhe mburruni me kusarėt e Greqisė.Ē’ju lypsen shqiptarėt, qė veē dėshirės pėr liri, besės e nderit, nuk kanė asgjė tjetėr.Mė keni dėnuar mė parė se tė mė gjykoni;mbaroni punėn tuaj pra! Nuk kėrkonj mėshirė veē njė zė:pėr njė varr nė tokėn qė mė lindi kam lakmuar!’’
Mbi kulmin e kėshtjellės sė Selanikut u ēpalosėn trikolori(flamuri francez) dhe Kryqi i kaltėr(flamuri grek). Nė rrėzėn e saj po shpinin njė tė lidhur. I lidhuri e pa trikolorin pėr tė cilin kish luftuar aq mirė, qe plagosur pėr atė, i kishte shtuar pak, sado pak, famėn atij. Flamurin e vet tė nderuar, me shqiponjėn nė fushėn e kuqe nuk e pa.Po e kujtoi.Psherėtiti, dhe burri me vullnet prej hekuri derdhi dy pika lot.Ata nuk ishin lot pėr fatin e vet; se veten s’e quante pėr tė vajtuar.Qenė lot pėr fatin e dyshimtė tė Shqipėrisė, tė flamurit.
Ndėrkohė dikush i dorėzoi njė shatė, si pėrgjigje lutjes sė fundit. Kjo nuk qe vetėm mosmirėnjohje…Themistokliu e hapi varrin e vet, duke mejtuar Shqipėrinė dhe i vinte keq vetėm se nuk kish edhe njė jetė tjetėr qė t’ja falte Atdheut.
‘’Jo’’, i tha njeriut, qė desh t’i lidhte sytė, dhe ja hodhi shaminė atje tej:’’Shqiptarėt janė mėsuart’i qėndrojnė vdekjes ballėhapur, ta shohin plumbin me sy.Shtini, galezė, mbi kėtė gjoks, qė dikur e stolisėt me kryqin tuaj tė Luftės!’’ Dhe nė ēast kur grupi i ekzekutimit ia drejtoi pushkėt kraharorit tė shqiptarit, ky shqiptar i madh u thirri:’’Francezė! Mė kini dhėnė fjalėn e nderit qė Korēa do tė mbetet e Shqipėrisė.Nuk kini nder po ta shkėputni Korēėn prej Shqipėrisė‘’.
Nėn plagėt e plumbave dha shpirt Themistokliu.
Zemra e tij rrahu gjer nė fund pėr Atdheun!
(’’Pėr komb e flamur’’, Arbėria, 28 nėntor 1930)


-----------------------------------------------------------------------

Skėnder Luarasi
Shqipėria shtet i ri
Shqipėria e vogėl, e vjetra dhe e reja, ka gjetur ndėr gjermanėt sidomos t'Austrisė, studjonjės tė vlefshėm, si Hahn, Ippen, Dr.Karl Patsh,Jokl, e shumė tė tjerė.Veprat e tyre qėndrojnė nė pėrfillje tė veēantė, si nga lėnda e dobishme, ashtu edhe nga trajta e bukur.Prandaj edhe ēdo vepėr tjetėr qė del nga penda gjermane pritet me interesim tė posaēėm.
Aty vonė njė austriak i panjohur u trumbetua kudo si albanofil i madh.Ky ėshtė Dr.Friedrich Wallisch;bisedat qė ka mbajtur mbi Shqipėrinė nė radio ose nė mbledhje tė shoqėrisė austro-shqiptare nė Vienė, dhe qė u lavdėruan nxehtėsisht prej shtypit shqiptar, i botoi tani shpejt nė librin e vet ''Neuland Albanien''.
''Shqipėria shtet i ri'' ėshtė shkruar nė gjermanishte tė rrjedhėshme;ēdo shqiptar qė e zotėron pak a shumė kėtė gjuhė e kupton ē'kėrkon tė shprehė ky i huaj pėr atdheun tonė.Qėllimi i auktorit ka qėnė qė duke i dhėnė thjeshtėsinė e kėndėshme tė njė romani tė mos ia ēante kokėn lėēitėsit me probleme shkencore.Qėllimi,pra i mirė…
Gjer mė sot veprat e dijetarėve gjermanė mbi Shqipėrinė kanė qėnė, si kurdoherė,''tepėr''serioze.Dhe pėr mė tė shumtėn e shtresės intelektuale shqiptare, e cila sigurisht nuk qėndron nė kulmin e saj, janė pakėz ''tė thata''.Shkrimet e Hahnit,Nopēės dhe Talloczyt, ndonėse gjetkė janė nė duart e ēdo tė mėsuari, pėr ne intelektualėt shqiptarė mund tė flenė akoma ndėr bibliotekat, se po t'i kapim me dorė ėshtė frikė mos na zėrė gjumi sish.
Sot, nė kohėn e mendimit tė cekėt,njeriu mund tė rinjė zgjuar vetėm duke mos lėēitur asgjė, ose duke kėnduar letėrsi tė pėrciptė dhe me buēim sensacional.Shkrimtarėt q'u mungon kjo cilėsi, bien poshtė, nuk kanė sukses…Mirėpo qė tė gjithė nuk mund tė jenė xhurnalistė.Ndėr gjermanėt qė kanė shkruar mbi Shqipėrinė,pėrveē Karl Mayt dhe Ernst Jackh-ut, asnjė nuk ka pėrdorur sensacionin pėr suksese tė veprave tė tij. Mbase pėr kėtė arsye ato janė jo vetėm tė pa pėrkthyera, por edhe tė panjohura prej intelektualėve shqiptarė.Savantėt e ngratė shkruan pėr hirin e sė vėrtetės dhe tė dijes.As ata nuk patėn nevojė t'u paraqiten shqiptarėvet , por as shqiptarėt nuk u munduan t'i ēfletonin veprat e tyre.
Dr.Friedrich Wallisch e njohu kėtė tė metė.Ne shqiptarėt sipas atij, jemi orientalė, dhe miqėsia na pėlqen kur ėshtė e krypur me lajka, etj.Autori na rekomandohet me komplimenta dhe si shenjė tė dashurisė sė tij pėr ne na fali njė libėr pėr vėndin tonė dhe sipas qejfit tonė.
Lėndėn xhurnalistike ka dashur ta forcojė me buēimėn e sensacionit…Por mjerisht pėr tė , s'ka mundur t'ia arrinte qėllimit. ''Neuland Albanien''ėshtė mbytur me pėrshkrime dhe tregime-me tregime dhe pėrshkrime.Qė nė fillim na ēfaqet Durrėsi me tėrė lashtėsinė e kohės sė Qesarit dhe Ciceronit, me tė bashkė, edhe vjetėrsia e plaēkavet dhe e maēkaver tė mbetura anės detit prej sundimit tė huaj nė luftėn botėrore.Nė vend tė vesevet apo vetijavet tė botės shpirtėrore shqiptare, qė vetėm njė mendje e thellė mund t’i njohė, na tregohet vetėm begat'ia e jashtme e popullsisė fshatarake,qė shihet nė pare dhe krah pėr krah me kėto tabllo kemi edhe portetet e personaliteteve tė Shqipėrisė me tė gjitha ‘’virtytet'' e tyre.. Pėr kėta lexonjėsi mėson jo vetėm ē’kanė qenė e ē’janė, por edhe ē’do tė jenė;ē’farė rrobash veshin, ē'grykashkė mbajnė dhe nga ē'anė i krehin flokėt e tyre tė pėrdredhur…
Pėrshkrimet edhe se tė tepėruara, nuk janė doemos edhe tė plota e tė drejta.Ē'ka tė bėnjė nė se sheshi i Ersekės ėshtė i mbjellė me ullinj a me shelgje, shtrypshkronja ''Luarasi'' qėndron nė Shkodėr a nė Tiranė, ose se e para shoqėri letrare shqiptare u themelua nė Bukuresht a nė Stamboll? Oxhaku le tė jetė i drejtė, pa tymi le tė vejė shtrembėr! Ato qė dėgjon e shikon Dr.Wallisch, i hedh nė letėr si t'i vijnė, jep mendime mbi kėtė apo atė ēėshtje, pa ndonjė dije serioze mbi to.Ai na paska qėndruar njė javė.Po Shqipėria nuk mund tė njihet me njė javė.e qarku Korēė -Pėrmet nė njė gjysmė dite.Si duket ''europianėvet''u mungon durimi,dhe kur s'e ndjejnė nevojėn e Montekukolit.Edhe vetė autori e pranon kėtė,po vetėm pėr tė tjerėt:''Nuk ėshtė e mundur ta njohėsh Shqipėrinė vetėm duke rregjistruar atė qė sheh e qė dėgjon, pa hedhur njė vėshtrim prapa''.
Qė t'i shpėtonjė kėsaj tė mete, ky pra, na bėn krahasime, dhe,pėrmes tyre kėrkon t'ia bėnjė tė njohur Shqipėrinė botės sė huaj. Mirėpo, i mungon, siē thamė dija e domosdoshme e njė etnologu dhe historiani qė tė jetė i zoti tė krahasonjė tė shkuarėn me tė soēmen dhe tė nxjerrė kėshtu argumentat pėr pohimet e tij. Sa e vėrtetė ėshtė pohim-akuza pėr fuqitė e mėdha se: ''Mė 1913 themelimi i njė shteti tė ri nė Europėn e atėhershme tepėr konservative, me kufijt e saja tė shėnjtėruara dhe tė paprekshme, qe njė ngjarje e padėgjuar dhe e pashėmbėlltė'', aq qesharake dhe antihistorike ėshtė pėrgėnjeshtrimi i kėtij pohimi se ''mbretėria shqiptare u krijua prej asgjėje''.
Dr.Wallisch i bėn gjithashtu padrejtėsi tė madhe popullit shqiptar kur e quan ''tė vobegėt nė gojėdhėnat''dhe kur thotė se''nė Shqipėri, aty e nja dy vjet mė parė, mezi gjendej ndonjė shtėpi qė tė quhej shtėpi europiane;asnjė urė e asnjė rrugė pėr tė qėnė nuk kishte''.
Miku i ri e njohka Shqipėrinė, por vetėm atė Shqipėri qė po ngrihet prej hirit e shpuzės, nė tė cilėn e lanė tė mbuluar lufta ballkanike dhe lufta e pėrbotėshme. Ajo qė do t'i jepte aktualitet veprės sė re mbi vendin tonė, do tė ishte paraqitja ''thellėsisht'' e drejtė e gjendjes sonė politike dhe ekonomike.Nė kėtė fushė tė mendimeve,albanofili i ri qenka fort i varfėr.Pėrsa i pėrket historisė na rrėfen, ndėr disa anekdota,edhe qė Aleksandėr Moisiu zbritka prej fisit tė Golemasvet-por as kėtė fakt nuk paska pasur nge ta shqyrtonjė mirė.
Nuk di a ka pėr t'u bėrė Llixha''verorja e pėrbotėshme'', se kjo gjė fshihet akoma nė barkun e kohės;por pėrshkrimi i kėtij vėndi ėshtė aq i bukur, sa edhe ai i Pėrmetit, me gjithė qė stolitė q'u jep janė fare tė pėrkundėrta.Njė tregim i gjallė ėshtė sidomos kalimi i natės nė Pėrmet ;i luftės sė rreptė nė mes tė mysafirit fisnik t'aristokracisė shqiptare dhe tė kafshėvet gjakpirėse tė shtratit .Eksperimenti qė paska bėrė Dr.Wallisch mbi imunitetin e trupit tė shqiptarit kundėr morravet meriton tė bisedohet nė njė vepėr edhe mė tė plotė.
Pėrgjithėsisht shkrimet e Dr.Friedrich Wallisch plot larje dhe lyerje , nderim dhe pėrēmim pėr jetėn tonė kombėtare, tregojnė karakterin ''e ēuditshėm '' t'auktorit .Madhėrinė e tokės sonė , zakonet dhe varfėrinė e popullit tonė, i pėrshkruan me ''lėvdata '' ironike dhe me ''ironi''lėvdonjėse.
Di njė studjuese tė huaj, e cila po udhėton nėpėr fshatrat tona pėr tė mbledhur folklorin.Shqipėrinė po e shėtit me kėpucėt me progje dhe e vėzhgon nga perspektiva e gjerė e malsivet tona t'egra.Por nuk qahet. Dr.Wallisch e pa vendin tonė pėrmes dritares sė ngushtė t'automobilit tė shtruar me kadife. Dhe qahet, zihet, grindet me shoferat, me lundrarėt, me tregėtarėt, me tė zotin e shtėpisė ku ndodhet mysafir.Megjithatė udhėtimi i tij paska qėnė ''i dobishėm dhe fitimprurės''.
Gadi tė gjithė sa kanė shkruar mbi Shqipėrinė sensacionalisht, e kanė filluar kėngėn e Mukės me rreshtin e mėrzitshėm ''Albania terra incognita''; dhe kanė pandehur se, pas botimit tė librit tė tyre, Shqipėria u bė e njohur nė tė gjitha anėt e dheut.Ashtu pandeh edhe ''filoshqiptari'' i madh Friedrich Wallisch.
Nė qoftė se Shqipėria akoma ėshtė e panjohur, tė njohur mundet t'a bėjnė vetėm dy fuqi:shkrimet serioze tė miqve tanė tė provuar nė ditėt e vėshtira tė robėrisė e nė fillim tė rilindjes sonė , dhe shkrimet serioze tė vetė shqiptarėve. Po edhe veprat e njerėzvet, jeta e tė cilėve ka qėnė e lidhur ngushtė me jetėn tonė kombėtare - veprat e Ippenit, Karl Patshit, Nopcsas, Joklit dhe tė kush e din sa miqvet tė vjetėr tė prindėrvet tanė, ne i kemi harruar, se na pėlqejnė mė fort ''miq tė rinj''. Tė gjitha kėto vepra duhet tė dalin nė dritėn e gjuhės shqipe.Vetėm me kėrė mėnyrė pune do tė mundemi edhe ne tė varfėrit, fort tė varfėrit, tė fillojmė rrugėn e kulturės kombėtare shqiptare, e cila na nxjerr nė shpėtim.
Lum Wallisch qė ka mike Shqipėrinė dhe, sa pėr Shqipėrinė qė ka mik Wallischin-lumi…

(S.Luarasi Shqipėria shtet i ri, ''Ora'',13 janar 1931)


-------------------------------------------------------------

Skėnder Luarasi
Letėrsia moderne nė Shqipėri*

E pasur dhe e bukur ėshtė gjuha jonė shqipe, nga e cila ''Bijtė e Shqipes'' krijuan njė kult tė vėrtetė; megjithėkėtė ėshtė fare pak e zhvilluar: rrethana historike krejt tė posaēme dhe sidomos njė sundim i huaj prej mė shumė se katėr shekujsh i vonuan pėr njė kohė shumė tė gjatė ēdo farė rilindje kulturale popullit shqiptar tė dashuruar pėr liri.
Do t'i lėmė mėnjanė, edhe folklorin, i cili mė vete do tė mbushte njė kapitull shumė interesant, edhe atė sėrė tė gjatė prodhimesh religjioze qė pati filluar qysh nė shekullin e XV-tė, rėndėsia e tė cilėve ėshtė sidomos gjuhėsore; e atėhere do tė shohim se pjesa e dytė e shekullit tė kaluar shėnon shfaqjen e veprave tė para letrare,qė si me thėnė mund tė merren pėr themelet e letėrsisė sonė moderne.
Tė parėt shkrimtarė shqiptarė, fuqitė e tyre intelektuale e morale i vunė nė shėrbim tė pavarėsisė sė vendit.
Kėta janė pikėsėpari:Jeronim De Rada,Pashko Vaso Pasha,Naim Frashėri,Zef Skiroi e Gjergj Fishta, veprat e shkėlqyera tė tė cilėve kanė kontribuar nė njė masė tė madhe pėr zgjimin e ndėrgjegjes sonė kombėtare.
Pastaj vinė:Zef Serembe,A.Z.Ēajupi,Faik Konica,Luigj Gurakuqi,Fan S.Noli; qė tė gjithė dhanė faqe poetike tė shenjtėruara me njė patriotizėm drithėronjės, disa pėr tė flakur zgjedhėn e robėrisė sė huaj , tė tjerėt pėr ta shpėtuar popullin nga fanatizmi fetar nė tė cilin kishte rėnė. Tė tjerė merrnin pjesė nė krijimin e njė jete tė gjallė kulturore me anė pėrkthimesh tė kryeveprave mė tė mira tė letėrsisė botėrore.
Jeronim De Rada(1814-1903), patriark i pėrnderuar i kolonisė shqiptare tė Italisė, botoi disa vepra romantike, si pėr shembull : ''Milosao'' dhe ''Skėnderbeu'',dhe nė numėr tė madh poezish, qė tė pėrkujtojnė ritmin e mrekullueshėm tė kėngėve tona tė vjetra popullore .Nė shpirtin e tė shpėrngulurve tė varfėr si ky, ai vetė,ka ditur tė hedhė farėn e njė malli tė dhimbshėm.Ngjalli nostalgjinė pėr vendin e lipsur, pėr ditėt e lumtura tė dikurshme pranė vatrės familjare nė kohėn e Shqipėrisė fatbardhė.Si redaktor i njė gazete, pėr shumė vjet rresht, i sė famshmes ''Flamuri i Arbėrit'', ai u bė mbrojtėsi i guximshėm i tė drejtave tė paprekėshme tė popullit shqiptar pėrpara mbarė botės.
Merita dhe lavdia e mbajtjes , nė njė shkallė tė lartė, tė idealit kombėtar nė mėndjen e shqiptarėve tė emigruar nė Italinė e Jugut i takon bashkėatdhetarit tė tij mė tė ri, Zef Skiroit(1865-1927).
Le tė kufizohemi tė zėmė nė gojė njė lirik tė stėrhollė ashtu si ka qėnė Zef Serembeja.Pėr shkak tė fatit tė pashmangshėm qė i ra mbi kokė; ai mund tė krahasohet me poetin austriak Lenau…
Shpirt ėndėrronjės po si ky, udhėtar i pėrjetshėm, shkoi tė vdesė nė njė azil,andej tutje,fort larg,nė Shėn Pal (Sao Paolo) tė Brazilit.
Nė krye tė atyre qė e kanė zgjuar mė fort popullin nga letargjia e tij shekullore, do t'ish e udhės tė vinim kėtu Pashko Vaso Pashėn(1827-1892), nga Shkodra.Si frymė luftėtare, qė dashuronte lirinė, ay u angazhua qysh i ri , nė ushtrinė e mbrojtėsve tė Venetikut tė sulmuar prej Austrisė.Mė vonė, kur atij iu ngarkua funksioni i lartė i ēquar si Guvernar i Libanit, ai shkrojti nė njė elegji tė thjeshtė, tė hidhur dhe njėkohėsisht tė fuqishme , kėto fjalė:''O Shqipėri , e mjera Shqipėri…''leximi i tė cilave shkaktoi derdhjen e shumė lotėve.
Sa pėr Naim Frashėrin(1846-1900), ai ėshtė zoti i popullit tė vet, luftėtar i pamėshirshėm kundėr barbarizmit turk.Librat e tij tė shkruara nė Stamboll, nė kohėn kur, simbas shprehjes piktoreske tė asaj kohe, ''ai ish i mbyllur nė kafazin prej floriri tė Sulltan Hamitit''- u botuan , megjithėkėtė, nė Bukuresht,prej nga u dėrguan dhe u shpėrndanė pastaj fshehurazi nė tė gjithė Shqipėrinė.Librat e tij u bėnė shumė shpejt ungjilli (Breviari) i gjithė shqiptarėve tė vėrtetė.
Gjithėēka ishte Frashėri, mund tė pėrmblidhet me fjalėt: poet epik dhe poet lirik.Ai na ka dhėnė dy epope kryesore qė pėrbėjnė pjesėn kryesore tė veprės letrare tė tij epike.E para e kėtyre tė dy epopevet mban titullin ''Qerbelaja'', e dobėt mjerisht, pėr shkak tė inspirimit fetar tė saj.E dyta, pėrkundėr''Historia e Skėnderbeut'', e shkruar nė vargjet tronditėse, pėrshkruan tregimin e luftrave legjendare tė heroit tonė kombėtar kundėr ushtarėve tė Portės sė Lartė.Po ai na ka dhėnė edhe njė poem lirik:''Lulet e pranverės'', nė tė cilėn ndjejmė ndikim fare tė qartė tė njė ideologjie orientale tek njė autor, i cili megjithėkėtė, ėshtė pajisur me edukatė nga mė klasiket. Le tė pėrmendim po ashtu njė poem pastoral,''Bagėti e Bujqėsi'', qė do tė konsiderohet edhe pėr njė kohė tė gjatė, nė letėrsinė tonė, si njė nga kryeveprat mė tė thjeshta tė atij lloji, megjithse nuk pasqyron ekzaktėsisht doket e zakonet e jetės sonė bujqėsore.
At Fishta(1871) do tė ndjekė rrugėn e shėnuar prej Naim Frashėrit.Me gjithė kėtė , disa vėnė nė dukje njė ndryshim kryesor qė ekziston midis tyre:
Kurse njėri prej tyre, Fishta,i zhvillon subjektet e tij me njė frymė regjonaliste shumė tė theksuar dhe, me njė fjalė veriore, tjetri,Frashėri, e ka marrė pėrsipėr nė veprat e tij, tė shprehė frymėn e tėrė popullit shqiptar, pa dallim krahine ose fisi, kėshtu qė njėri humbet nga pikpamja e shtrirjes atė qė tjetri kishte fituar nė thellėsiS'duhet tė habitemi pra qė kryevepra epike e Fishtės ''Lahuta e Malcis' 'tė mos ja ketė arritur ta zgjojė enthusiazmin e pėrgjithshėm nė njė kohė kur popullsia e tėrė pasionohej pėr pavarėsinė e Kombit.
Vepra e Fishtės me titull ''Mrizi i zanavet'' do tė shprehte personalitetin poetik tė vėrtetė tė njė njeriu qė ka qėnė tėrhequr nė rrugėn fetare, dhe poezia e tij elegjiake me emėr ''Njė luleje pranvere'' do t'i lėrė tė ēfryhen lirishtt ankesat dhe ulėrimat e dhėmbėshme tė njė zėmre mirėdashėse ,po tė vrarė.
Ta pėrcaktosh kėtu se cili nga tė dy, Fishta ose Frashėri, ėshtė poeti epik mė i madh na duket gjė mjaft e vėshtirė.Por, sidoqoftė, mund tė pohojmė, pa frikė se mos gabohemi, se Fishta, poeti ynė satirik mė i madh, do tė ishte edhe poeti ynė lirik mė i madhi sikur shprehja e ndjenjave tė tij lirike tė mos kishte qenė penguar mjerisht prej disiplinės sė rėndė dhe tė pamėshirshme tė Bijve tė Shėn Franēeskut.
Po tė kalojmė tashti nė letėrsinė e kohėve mė tė afėrta, dafinat e poezisė do t’ja kushtojmė pa ngurim mė tė riut tė poetėve tanė:Lasgush Poradecit(1899), poet serioz dhe filozof merite.Vargjet e tij tė pėrpunuara , nuk meritojnė asnjė qėrtim pėrsa i pėrket formės.Me prejardhje nga vegjėlia , ai ka ditur tė ngrihet pėrmbi rasat e kėsaj jete dhe tė jetė artist me tėrė kuptimin e fjalės, duke bėrė nė njė farė mėnyre’’art pėr art’’, dhe duke shprehur nė poemat e tij njė botė ndjenjash ashtu edhe mendimesh.Ai s’do t’ja dijė nga kufijtė tanė si rrjedhim , inspirimin e tij poetik, ay shkon ta kėrkonjė jo vetėm nė poezinė popullore shqiptare, por edhe nė poezinė popullore nė pėrgjithėsi.Dhe aty e gjen heroin e romanit poetik tė tij, nė tė cilin dashnori dhe dashnorja s’janė mė veēse personifikimi i fuqisė fizike dhe i bukurisė morale.
I riu ynė i ndan veprat e tij nė cikle. Le tė shėnojmė vetėm se poezitė erotike kanė gjetur vėndin e tyre nė ciklin e katėrt.Midis gjithė atyre motiveve qė e bėjnė tė kėndonjė kalemin e tij le tė shėnojmė nostalgjinė e ikjes,’’tė ikėsh , ėshtė tė vdesėsh ca pak ’’, qė poeti ynė e ka ndjerė mė shumė se cilido tjetėr.
Tre tituj tėrheqin vėmendjen tonė nė mėnyrė tė posaēme:’’Gjėmim i anijes’’, ‘’Lundra dhe Flamuri’’dhe ‘’Vdekja e Nositit’’ qė pėrbėjnė kėsisoj njė trilogji tė vėrtetė, tė cilėn do ta pėrmblidhte lufta e pėrjetėshme pėr jetėn dhe ku emrat na dalin si simbole:’’barka’’ose’’gjemia’’ ėshtė njeriu,’’Flamuri’’ ėshtė ideali dhe fundi,’’Lufta’’ėshtė ajo e Lirisė.Vija dominuese nė Golgothanė e tij do tė ishte njė aksion i thellė dhe njėkohėsisht optimist.
Po le ta themi me plot sinqeritet, nė qoftė se Poradeci ngul kėmbė pėr tė ndjekur vijėn idealiste nė tė cilin ėshtė futur, larg origjinės sė tij proletare, inspirimi i tij s’do tė vonojė tė shterret, dhe faji do tė jetė i kėsaj mosnjohje vullnetare dhe sistematike, tė realiteteve.
Nė qoftė se ekzistojnė boshllėqe tek poetėt tanė, tė cilėt tė gjithė pak a shumė, kanė qėndruar larg jetės reale, le ta themi se kėta boshllėqe janė mbushur prej prozatorėve tanė, nė krye tė tė cilėve duhet tė vėmė Imzot Fan Nolin.
Fan Noli ėshtė lindur (1880) pėrjashta atdheut ku edhe ka jetuar pothuajse gjithmonė.Po kjo nuk e ka penguar qė tė marrė pjesė tė rėndėsishme nė fatkeqėsitė e fatbardhėsitė e popullit tė tij, me tė cilin ay ka mbetur nė bashkėmendim tė afėrt.Nė stilin e tij poetik, tė stolisur ngandonjėherė me humor, por qė shpesh i arrin shkėlqimit dhe patetikut, ay u bė pėrfaqėsuesi i ndjenjave dhe i aspiratave tė vėllezėrve tė tij nga raca.Vepra e tij kryesore’’Histori e Skėnderbeut’’, ashtu edhe pėrkthimet qė u ka bėrė veprave tė Cervantesit, tė Shakespeare-it,tė Ibsenit dhe sidomos i veprės gjeniale tė Poes’’Korbi’’, dhe i ‘’Rubairave’’tė Omar Kajamit, i provuan Shqipėrisė dhe botės letrare se gjuha jonė ka mundėsi dhe ėshtė e aftė, kur dimė ta pėrdorim , tė shprehė gjithė ndjenjat njerėzore.
Nė fund, sot, njė plejadė e tėrė e tė rinjve po ec ėn gjurmėve tė Mjeshtėrve tė vet. Kostė Ēekrezi, Gjergj Bubani, Sefulla Malėshova, Zai Fundo, ia kanė hapur rrugėn zhurnalizmit. Tajar Zavalani, me njė gjuhė popullorei zgjoi bukuritė e letėrsisė ruse te populli shqiptar me pėrkthimet e Tolstoit, tė Ēehovit e Gorkit, Ernest Koliqi , pėrkthyes I disa klasikėve Italianė, nė ‘’Novelat’’ e tij, tė punuara me njė stil mjaft tė kėndshėm, pasqyron mesin e vet ‘’borgjez’’
Midis shkrimtarėve qė s’janė ende veēse nė periudhėn e shkrimeve fillestare, disa duan tė marrin pjesė nė Gostinė e perėndivet, ndėrsa disa tė tjerė, jo aq ambiciozė, kėnaqen vetėm duke ngjyer bukėn e tyre nė ēanakun modest tė bariut, tė fshatarit dhe tė punėtorit.
Shkodėr 1935

(Skėnder Luarasi Letersia moderne nė Shqiperi, (frėngjisht), Reviu internationale des etudes Balkaniques, Beograd, 1936, vol.1-2, f:524-527 ose nė shqip I.Rugova, S.Hamiti, Kritika, f. 321-328, komente Letrare per S.Luarasi, f:329-30,482. Shėn. i Petro Luarasit)


----------------------------------------------

Festimi i 28 Nėntor 1928
‘’28 Nėntor 1928, Dita e Flamurit, u festua nė Vjenė nga studentėt shqiptarė me shkėlqim. Nė sallėn e hotelit ''Zur Stadt Paris'' feksnin ngjyrat kuq e zi.’’
Nė gazetėn ''Dialėria'', nėntor 1928, shkruhet:
''Mbrėmavet mė ora tetė kryetari i shoqėris ''Albania'' z.Skėnder Luarasi ēeli mbledhjen duke folur mbi rėndėsinė e ditės dhe duke u thėnė mirėseardhjen miqve tė festimit. Pasi u kėndua hymni i flamurit iu dha vendi i nderit z.Dr.Pekmezi, i cili me fjalė tė zjarrta shpiegoi detyrat e mėdha qi konfrontojnė dialėrin shqiptare. Zotėris sė tij iu pėrgjegj z.Kristo Maloki, i cili kishte ardhur si pėrfaqsonjės i studentėve shqiptarė tė Gracit. Z.Maloki jo vetėm i preku tė gjithė me fjalėn e tij, por u gėzoi edhe zemrat me pjesat nacionale tė kompozuara vetė dhe tė lojtura nė violinė. Z. Nafiz Tela, student nė Konservatorium t'atyshėm, i kėnaqi dėgjonjėsit me zėrin e tij tė kandshėm. Mė sė fundi z.Ahmet Duhanxhiu mbajti njė bisedė tė lartė mbi nevojėn e bashkimit dhe idealizmin e dialėris shqiptare. Z.Mitrushi tregoi shpresė pėr njė lidhje tė studentėvet shqiptarė qė tė mund tė pėrfaqėsohen dhe kėta nė kongreset e Konfederatės Internacionale tė Studentėvet. Festimi mori fund ndaj mėngjezit tė thellė duke forcuar nė zemrat e tė gjithėve kujtimin dhe vleftėn e ditės sė pamvarėsis shqiptare".

Fjala e Skėnder Luarasit
Ēelja e festės
Zotėrinj tė nderuar! Shokė tė dashur! Nė kėtė moment, kur mendjen dhe zemrėn ia truajmė kujtimit mė tė ėmbėl tė jetės sonė kombėtare, i duket e vėshtirė gojės sė pastėrvitur tė pėrshkruanjė me fjalė gėzimin qė reh krahrorin e ēdo shqiptari. Nga ky shkak do tė kisha dėshėruar mė tepėr tė mendonja nė heshtje , dhe nė heshtje t'i falesha Perėndis pėr ēastin fatbardhė q'i fali Shqipėris sonė tė dashur gjashtėmbėdhjetė vjet mė parė. Megjithatė jam i lumtur qė m'u dha rasti i shtrenjtė ta ēel unė festėn e simvjetme dhe t'ju them, miq tė nderuar dhe shokė tė dashur, njė mirėseardhje tė pėrzemėrtė nė emėr tė shoqėris ''Albania''.
Bashkatdhetarė! Vjete me radhė po ēduken. E njėzeteteta e Nėntorit kthehet pėr mot. Dhe ne jo vetėm s'e shtiem nė harrim por e kemi shėnuar nė kalendarin tonė si kryeditėn e vitit. Kjo ka arėsyen e saj. Eshtė arėsyeja e mirėnjohjes kundrejt ngjarjes q'i solli shpėtimin dhe ēlirimin njė kombi tė tėrė. Pėrmbi faqen e dheut asnjė popull nuk ka pėrse tė gėzohet mė tepėr pėr lirin e vet sesa yni, qė fati i pamėshirshėm e ka goditur mė shumė se cilindo tjetėr. Tė lejmė vuajtjet e mėparshme mėnjanė. Tė pesė shekujt e sundimit turk, q'i rėnduan pėrmbi krye shqiptarit, pėrbėjnė njė nga periodat mė tė zeza nė historin e botės. Qindra mijė, milionė njerės qė kishin tė drejtėn autoktone tė banonin nė truallin e trashėguar prej stėrgjyshėrvet tė tyre u ndodhėn pėrpara rrezikut tė math tė humbisnin ekzistencėn nacionale. Mund tė themi se asnjė tirani e huaj nuk ia shėmtoi shqiptarit shpirtin aqė keq sa robėria e gjatė nėn Turqinė. Nėn zotėrimin e saj njė jetė e tmerrshme plot nevojė dhe dėshpėrim filloi pėr vendin tonė, pėr tė cilin ēdo mot, po, ēdo muaj e ēdo ditė ishte njė ēast sakrifice. Kombsia shqiptare u dobsua e u rrėzua nė njė shkallė ku pothuaj pritej tė jepte shpirt. Tė prerė nga marrėdhėnjet me shtetet e kulturės perėndimore u lamė fillthi nė mėshirėn e njė forceje shkatėrronjėse orientale. Shpėrdorimet dhe shtypjet kapėrxyen ēdo kufi. Dhe ne duruam tė rrėzuar.
Porse me gjithė tronditjet qė pati populli ynė lėndėrisht dhe shpirtėrisht fuqit e tij qenė tė pahepura. Shtypja shkaktoi kundėrshtypjen. Trimėrija e kohės sė Skėnderbeut, qė bėri ēudira njėherė, zuri tė zgjohet. Shpatės gjaktare shqiptari i tregoi gjoksin dhe ngriti krye pėr tė fituar lirin e kushtueshme. Si shembėll tė pėrpjekjeve tė tija kreshnike le tė pėrmenden kryengritjet e vitit 1571, 1737, kryengritjet nėn Pashallarėt e Shkodrės, t'Ali Pashė Tepelenės dhe veprėn e njohur tė Lidhjes sė Prizrenit. Kėto vėrtet nuk suall ndonjė fitim tė dukshėm, por prapė rrėfyen qė fuqija e huaj, ndonėse popullin e shtypi dhe zhvillimin kombtar e bėri nė shumė pikėpamje tė pamundur, nacionalismėn shqiptare nuk mundi ta ēfaroste dot. Ay u dergj por kurrė nuk vdiq. Shqiptarėt e thjeshtė nė zemrėn e tė cilėve flaga e shenjtė e patriotismės akoma qėndronte e pashuar, e sidomos ata patriotė q'urdhėr i rreptė i tiranis i kishte shtrėnguar t'arratisen lark shtėpis, as nė mėrgim nuk e harruan vendin lindor dhe nuk rreshtėn sė vepėruari pėr ēlirimin e tij. Mundimi i tyre u kurorėzua sė pari me prishjen e sundimit hamidian dhe me ngrehjen e njė qeverie konstitucionale nė Turqi.. Ndėrkohė shkėputja e Shqipėris prej Turqis nė njė shtet mė vete ishte njė ēėshtje dite. Aqė i math ka qenė pėrparimi i nacionalizmės shqiptare nė tė katėr vjetet pas tė ashtuquajturit konstitucion, sa fqinjėt lakmonjės tė Ballkanit u tmerruan. Sapo ahere kur ideali i liris shqiptare po realizohej afroi njė kohė nga mė tė rrezikshmet pėr ne. Shpėtuam, si me thėnė, prej shiut e ramė nė breshėr. Lufta ballkanike qe njė ēqetėsim pėr ne se shikuam nė fitimin e grekėvet, serbėvet dhe malzesvet humbjen e tė drejtave tona. ē'vazhdoi i dimė fort mirė. Vetė si foshnja i kemi hequr tė kėqijat e kėsaj lufte. Tokėria u bė hir i zjarrit t'ushtrisė greke dhe Gegėrija fli i ēnjerėzimit serb. Shqiptarėvet s'u mbeti gjėsend tjetėr veē se tė marrin rrugėn e perėndimit dhe tė gjejnė strofkė e mbrojtje nė Vlorėn kreshnike. Aty, nė kohėn kur nė tė gjithė Shqipėrinė dukej sikur ėndra e bukur pėr liri po venitej siē fishken fletėt nėn cikmėn e vjeshtės, u ngrit nė mes tė brohorive tė njė populli tė ringjallur flamuri i Shqipėrisė.
Sot e gjashtėmbėdhjetė vjet mė parė shikuam nė tė shemburit e imperatoris osmane se nė ēfarė godinė tė pa sigurtė kishim fjetur pėr aqė qindra vjete, se prej ēfarė rezikeve tė mbėdhenj qemė rrethuar. Ahere erdhėm nė vetėdijė tė plotė qė do tė shtypeshim nėn atė gėrmadhė po tė mos lėviznim vendit. Lėvizėm e treguam se ē'mund tė bėnim po tė donim. Vetė me duart tona e ngrehėm ndėrtesėn e re tė Shqipėris indipendente. Disa kėrkojnė tė na e mohojnė kėtė shėrbim dhe janė tė mendjes sė gabuar qė ngrehja e shtetit tė ri ėshtė pėrfundim i lodrave diplomatike. Kjo ėshtė njė gėnjeshtėr. Pėrkundėr, fakti e provon qė Kaizerėt dhe mbretlerėt pėr interesa tė veēanta kanė dashur ta bėjnė fli Shqipėrin e gjorė. ''E pėrse kaq shumė kokėēarje pėr njė fshat katėrqind shtėpish !'' thirri dikush nga monarkėt pėr Korēėn shqiptare q'e njihte pėr greke sepse donte t'ia jepte dhuratė tė kunatit; edhe njė tjetėr syresh gjithashtu pėr Shkodrėn e Teftės sepse nuk dėshėronte t'i prishte qefin tė vjerrit!
Kjo mospėrfillje e tė drejtave tona s'u shfaq vetėm mė 1913 prej atyreve q'i mbanin fatet e kombeve nė dorė. Edhe dikush tjetėr nga njerėzit e mėdhenj tė kohės mė sė lashtė pati goditur njėherė me grushtin e hekurt trapezėn e gjelbėr nė Kongresin e Berlinit duke thirrur: ''Nuk ka kombėsi shqiptare!''. Mė vonė pakė iu desh kėtij zotėriu tė dėrgonte pėr turp e faqe tė zezė tė pushteteve tė mėdhenj t'Europės njė flotė internacionale kundėr Ulqinit e njė Dervish Pashė me disa hordhi turke kundėr Lidhjes sė Prizrenit e cila i tregoi gjithė botės qė ''Ka kombsi shqiptare!''
Edhe nė qoftė se kjo lėvizje patriotike u dėrmua nėn fuqinė brutale e tė gjakshme tė Sulltanit e tė fqinjėve tė bashkuar me kėtė, prapė se prapė zhvillimin e natyrshėm tė gjėrave nuk mundi ta ndalojė asnjė fuqi e dheut. Nga thelbi i popullit shqiptar dhe nga volla e tij doli mė 28 Nėntor 1912 sundimi q'i pėlqente e i pėrshtatej atij.
Kurorėn e liris shqiptare, po, nuk ia kemi borē diplomacis europiane. Kurorėn e liris shqiptare ua kemi hua atyre atdhetarėve qė me mendjen e tyre ndritėn popullin me shkronja, patriotėve qė tė ngarkuar me brengat e njė populli tė tėrė, udhėtonin fshat mė fshat dhe ngjallėn nė zemra gjysmė tė vdekura shpresa tė mėdha e tė ėmbla, dėshmorėve qė nė malet e Kosovės dhe nė fushėn e Korēės dhe tė Vlorės e ngritėn tempullin e kombit me gjakun dhe eshtrat e vet.
Vuajtjet qė hoqi shteti ynė nė dekadėn e parė pas krijimit tė tij - kėtu dua tė kapėrxenj disa nga fletėt e zeza tė historis sonė - vėrtet e vunė nė prova tė rėnda por gjene treguan vullnetin e fortė tė shqiptarit. Edhe kur djepi i rilindjes shqiptare ishte nė dorė tė huaj, shqiptarėt me atė vullnet tė hekurt qenė tė zotė tė bėjnė nė Lushnjė njė Vlorė tė dytė e i thanė botės qė duan tė rrojnė tė lirė me ēdo ēmim.. Pastaj qė populli shqiptar, i cili arriu tė gėzonjė njė herė lirinė, me asnjė mėnyrė nuk do t'i pėrunjet ndonjė zgjedhe tė re e provoj pakė mė vonė ngjarja heroike e Vlorės mė 1920.
Po; ēėshtja e ekzistencės sė shtetit shqiptar tė lirė ka marrė fund. Jetėn tonė kombėtare e ka siguruar njė fuqi e mbinatyrėshme, pėrpara sė cilės ēdo fuqi e dheut duhet tė hepet. Nuk janė shkruar mė kot fjalėt e vjershėtorit:

Mbi at flamur Perėndija
Me dor' t'vetė e ka shkrue,
Pėr shqiptarė do t'jet Shqipnija;
Kush e prek aj qoft mallkue.

Kaqė mbi tė shkuarėn tonė. E nė qoftė se qė nė pranverėn e rilindjes sonė nacionale kemi treguar shenja gjallėsije, ahere sa raste tė mėdhenj po na jep e arthmja jonė tė rrojmė e tė vepėrojmė e ta lartėsojmė popullin tonė nė sfera mė tė lumtura!
Nė krahasim me kėtė tė pritme t'amėshueshme gjashtėmbėdhjetė vjetė tė foshnjėris sė njė kombi nuk janė asgjė. Lirija nuk vjen nė njė ditė as dobit e saj nuk shprehen nė njė tė katėrtė shekulli. Puna jonė ndehet pėrpara syvet tonė jo prapa krahėvet. Pa tė shohim se ē'vepra tė mėdha mundim tė mbarojmė kėshtu-tutje. E ē'nukė, qė prej atyreve tė praktikės gjer nė tė theoris. Ja bujqėsia qė do improvuar pėr tė bėrė tė lumtur jetėn e bujkut dhe bariut shqiptar; ja ekonomija pėr t'i ndihmuar tregėtarit tė mbrohet kundėr dėmeve tė jashtėm; ja mjekėsija pėr ta shpėtuar racėn tonė prej smundjevet; ja arėsimi qė pret akoma pėr t'u bėrė baza e kulturės shqiptare. Dhe tė gjitha kėto mvaren prej nesh. E ne a do tė kemi guxim t'i kundėrshtojmė kėsaj detyrės sonė, edhe sikur tė na lypte therrorit mė tė mėdha? Njė populli qė ka vuajtur nėn kushtet mė tė rėnda , q'akoma vuan dhe megjithė kėtė s'kursen as kafshitėn e gojės pėr tė na arrėsyer ne - njė populli kaqė tė mirė e fisnik nuk do t'i mohojmė as mė tė rėndin shėrbim! Mirėnjohja jonė kundrejt tij do tė na bėnjė t'i harrojmė tė gjitha pakėnaqėsit qė mund tė kenė ngjarė nė mest tė vėllazėris. Pėrpara interesit tė kombit duhet dhe do ta hedhim poshtė interesin vetiak. Pėrpara urdhėrit tė pakundėrshtueshėm tė kėtij flamuri - bashkohemi qė tė mos na ndanjė asgjė nė botė.
Nė kėtė orė solemne le tė largohemi nga dėshirat e kota duke u lartėsuar nė regione mė tė pastėrta tė idealismės. Le tu themi njė ''ndjesė pastė'' atyre heronjve qė me besim tė patundur shkrinė jetėn e lanė pas jetimė qė tė na dhurojnė kėtė ditė. Le tė qėndrojmė njė grimė nė mendim vaji pėr vėllezrit tanė nė veri e nė jugė q'akoma rrojnė robėr. Koha do tė vinjė - dhėntė Zoti - qė Kosova, atdheu i mbytur nė gjakun e fatosave tė liris arbnore dhe i larė me lotėt e nėnave fatkeqe, atdheu i puthur prej buzėvet tė njoma foshnjash tė pafajshme, qė n'agoni shpirti bijen nėn forcėn e gjakpirėsit: qė Kosova jonė trime do tė bashkohet me mėmėn Shqipėri.
(Skėnder Luarasi, Dialėria, nėntor 1928, vjeti IX, Volumi II, Nr.7)
Ky material ėshtė publikuar nga Petro Luarasi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:15

Pėrkujtimi i Naim Frashėrit.
Pėr tė pėrkujtuar 25-vjetorin e ndarjes nga jeta tė Naim Frashėrit, u formua njė grup iniciator pėr studimin e jetės e veprės sė tij. Mė 20 tetor 1925, studentėt e Gracit, nė bashkėpunim me studentėt e Vjenės, Linzit dhe tė ftuar nga Rumania e Shqipėria organizuan njė sesion pėrkujtimor ku u mbajtėn ligjėrata e diskutime mbi Naim Frashėrin tė cilat u pėrmblodhėn nė njė almanak. Nė kėtė botim, krahas poezive mė tė bukura tė Naim Frashėrit, gjenden shkrime nga Kolė Mirdita, Lasgush Poradeci, Safet Butka, Krist Maloki, N. Jokli, Mit’hat Frashėri, Sevasti Qiriazi-Dako, Zoi Xoxa Et’hem Haxhiademi etj. Botimi i almanakut, pati njė rėndėsi tė madhe si e para pėrpjekje serioze pėr vlerėsimin e veprimtarisė sė njė patriotėve tė shquar.
Skėnder Luarasi qe ndėr tė parėt qė i parapriu ‘’sesionit pėrkujtimor’’ dhe vlerėsimit tė Naim Frashėrit. Ai filloi tė botojė qė mė 14 tetor 1925, shkrimin ‘’Naim Frashėri’’ nė tre numra tė gazetės ‘’Dajti’’, i cili nuk dihet pėrse nuk ‘’pėrfillet’’ nga disa studjues. (Shėnim i Petro Luarasit)


Skėnder Luarasi
Naim be Frasheri * Jeta dhe vepra
‘’Naim be Frashėri dallohet aq shqueshėm ndėr tė tjerėt sa qė s’takojmė as ma tė voglin pengim me karakterizue personin, sidomos jetėn dhe veprėn e tij nė kėtė
botė: I pamėrrishėm na qėndron nalt pėrpara syvet nė tri pika: si patriot, si poet, si njeri…Patrioti i jonė i rrallė ishte i pajosur, veēse me njė personalitet markant tė moscėnueshėm e tė pacentė, edhe me madhnin intrinsike tė njė karakteri tė fortė. Vulnesa kreshnike e papėrkulshme dhe gjykimi i tij i kulluem e prapsėn Naim beun nga veset e shumė bashkėvendasve tė tjerė, bukuri e moralit tė tij e naltėsoi prej caqit tė ngushtė tė aristokratis sė atėhershme mendjendryshkur, ndjenja e qėrueme dhe heroizma patriotike i dhanė fuqi pėr me ia true talentin dhe trimbib shėrbimit tė atdheut dhe liris sė popullit tė robnuem, i dhanė nji dorė tė hekurt me i trajtue kombit shqiptar fytyrėn e epokės sė re, njė gojė tė artė me na diftue me kthielltėsi pregeante kush jemi ne, nga ardhėm dhe cila rrugė na shpie nė shpėtim…

Teksa nga njana anė cilido prej nesh ia njeh Naim be Frashėrit shėrbimet patriotike dhe ia uron nga zemra kurorėn e lavdis qi ia thuri Shqipėria mbi krye si shenjė mirėnjohje, nga ana tjetėr porse tė pakė janė ata q’i ēmojnė shkrimet e tij mbas vleftės sė vėrtetė, disa mendje prej ma ta tė parvet kritikė dhe recensentė tonė mohojnė zotsin e tij si poet dhe dyshojnė nė dobin e vjershavet tė tija nė zbukurimin e literatureės shqiptare. Mirpo emnin e Naim beut lypet ta mbrojmė me ēfarėdo mėnyreprej kėtyne aristarhėve tė gabuem. Sė pari duhet me u thanė atyneve se veprat e tija nuk ban t’i zgjasin me pendėn e kulturės letrare qi kanė farkuem nėpėr universitetet e Europės; duhet me u mbajtun mandej para syvet pyetja: ku dhe kur vallė dhe pėr kė shkroi ky njeri. Atėherė edhe tė metat qi mund tė ketė aty-atje nuk asht e udhės sė arsyeshme me ia vumun re njė zemėrgjansi fisnike.
Me gjithė se Muza e poezis ia ka falun poetit tė Zanės malsore kurorėn e dafintė sis hpėrblim pėr rėndėsin klasike, prap se prap ka edhe Naim beu vlerė fort tė madhe, pik ma sė pari si themelues i literaturės shqipe dhe pasandaj si lėvrues i aftė i gjuhės dhe si vjershėtar i thjeshtė i popullit. Pa dyshim kishte me qenun marzi qesharake sikur ta krahasonim atė me poetėt e mėdhenj tė popujve tė qytetnuem por edhe padrejtėsi edhe ma e tmerrshme do tė ishte po tė mohonim dobin e pakufizueshme qi ka rrjedhun prej vjershavet tė tija. Tė tjerve prej nesh u dėshėrojmė nga zemra nė lamin e literatureės sė pritme shqiptare fatin e fortlakmueshėm pot tė pamėrritshėm tė njė Shakespeare-i, tė njė Shiller-i; ne kemi tė drejtė dhe arsye, ndė i falshim Naim beut nė historin e literatureės snė - mbas prkatėsis proporcionale - atė vend tė meritueshėm qi mban nji Marlowe nė historin e literaturės s’Anglis, nji Klopstock nė atė tė Gjermanis ose tė paktėn nji Atpajsi nė tė Bullgaris.
(*) ( Skėnder Luarasi, Naim be Frashėri. Jeta dhe vepra e tij. Dajti, nr.101, 14 tetor 1925, f.3, nr.104, 5 nėntor 1925, f.4, nr.105, 12 nėntor 1925)
Material i publikuar nga Petro Luarasi


-----------------------------------------------------

Per kursim vendi po publikojme disa fragmente shkrimesh nga Skėnder Luarasi

Skėnder Luarasi: Mbi popullsinė e Kosovės (''Djalėria, Vjenė, 1928)
Njė mjerim qė sot ditėn e lirisė sonė na rrėqeth mishrat e na pikėllon shpirtin, ėshtė fati i keq i vėllezėrve tanė nė Kosovėn e robėruar…
Lajmet na rrėfejnė se serbėt kanė filluar me tėrbimin e mėparshėm, por nė mėnyrė mė tė padukur, ta shuajnė nga faqja e tokės sė rrėmbyer arbėrore ēdo gjė shqiptare. Ne tė rinjtė shqiptarė duhet tė ngrejmė zėrin kundėr shkombėtarizimit tė vėllezėrve tanė nė Kosovė, kundėr dhunės sė tmershme qė i bėhet atdheut tonė!

Skėnder Luarasi ‘’Naim Frashėrit!’’ (S.Luarasi, Kenget e Naimit do te ushtojne perjete, Dialėria, korrik 1927, viti VIII, Vol.II, Nr.2)
Naim Frashėrit! Ashtu quhet libra q’i kanė kushtuar studentėt shqiptarė t’Austrisė, nė Grac, kujtimit tė vjershėtorit dhe edukatorit kombtar me rastin e mbushjes sė njėzet e pesė vjetėve pas vdekjes sė tij. Me njė vepėr t’atillė ata bėnė kundrejt patriotit njė detyrė, treguan edhe njė shembėll tė bukur pėr tė bashkuar djalėrin inteligjente rreth emrit tė personit i cili tėrė jetėn u pėrpoq me mish e me shpirt t’i jepte brezit tė ri drejtimin e mbarė n’udhėn e bekuar t’atdhedashjes, tė vėllazėrimit e tė lirisė. Njė Shqipėri krejt e lirė, njė popull shqiptar i qytetėruar e i lumtur, kėto dy nga dėshirat mė tė zjarrta tė Naim beut na urdhėrojnė jo vetėm t’ia pėrmendim emrin nė raste formale: na urdhėrojnė t’ia shkruajmė nė zemrat tona pėr gjithnjė qė tė na ndihmonjė si devisė nė qėllimet e larta nacionale…


Skėnder Luarasi: Kryedita e ēdo viti shqiptar (''Djalėria'', Vjenė, 28 nėntor 1928)
Nė kėtė ēast, kur mendjen dhe zemrėn ja truajmė kujtimit mė tė ėmbėl tė jetės sonė kombėtare, i duket e vėshtirė gojės sė pastėrvitur tė pėrshkruajė me fjalė gėzimin qė rreh krahrorin e ēdo shqiptari… Vetė me duart tona e ngritėm ndėrtesėn e Shqipėrisė indipendente. Disa kėrkojnė tė na e mohojnė kėtė, duke thėnė se ngritja e shtetit tėri ėshtė pėrfundimi i lodrave diplomatike. Faktet e vėrtetojnė qė kaizerėt dhe mbretlerėt pėr interesa tė veēanta kanė dashur ta bėjnė fli Shqipėrinė.''E pėrse kaq kokėēarje pėr njė fshat katėrqind shtėpish!'' thirri dikush nga monarkėt ( Kajzer Vilhelmi i Gjermanisė, shėn i S.L) PėR Korēėn shqiptare qė e njihte pėr greke, sepse donte t'ja jepte dhuratė tė kunatit. Edhe njė tjetėr ( Viktor Emanueli III, shėn. i S.L) po ashtu, tha pėr Shkodrėn e Teftės, sepse nuk dėshėronte t'i prishte qejfin tė vjehrrit ( Knjazit Nikolla tė Malit tė Zi, shėn i S.L)…Kurorėn e lirisė shqiptare ua kemi hua atyre atdhetarėve, qė me mendjen e tyre ndritėn popullin me shkronja; patriotėve qė tė ngarkuar me brengat e njė populli tė tėrė, udhėtonin fshat mė fshat dhe ngjallėn nė zemrat e popullit shpresa tė mėdha e tė ėmbla; dėshmorėve, qė nė malet e Kosovės dhe nė fushėn e Korēės e tė Vlorės, e ngritėn tempullin e kombit me gjakun e eshtrat e veta.


---------------------------------------------------

Gruaja shqiptare (Wiener Reichspost'', Vjenė, 1928)
Moto : ''Gruaja shqiptare shkon bashkė me burrin nė luftė pėr t'u prerė kokėn armiqve tė vrarė''. (Mayers -Konversations Lexikon).
Shumė padrejtėsi ka pėsuar populli shqiptar. Me qindra vjet ka qėndruar nėn sundim tė huaj. Kėrkesat mė tė thjeshta qė i duhen njeriut pėr tė jetuar i lirė dhe mundėsitė pėr t'u zhvilluar mendjerisht, shpirtėrisht dhe trupėrisht shqiptarit nuk ia njohėn kurrė.
Njerėz, tė etur pėr sensacione, kanė pėrhapur pėrralla tė kėqia rreth gjakmarrjes e kusarisė, pėr urrejtje kundėr tė huajve, pėr mungesė kulture dhe pėr prapambetje nė Shqipėri. Po pėr cilėsitė fisnike tė shqiptarit askush nuk bėn fjalė, me qėllim qė tė mbeten tė panjohura. Askush nuk flet pėr vetijat, me tė cilat ėshtė pajisur gruaja shqiptare. Si ēdo njeri qė ia ka hua cilėsitė mė tė bukura sė ėmės, ashtu edhe gjithė populli shqiptar, shumė nga cilėsitė mė tė bukura e mė tė shtrenjta qė sot mund t'ia tregojė botės, ia detyron gruas shqiptare. .Edhe gratė kanė qenė pjestare nė tė krijuarit e themeleve tė pamvarėsisė sė Shqipėrisė nė vitin 1912. Kanė qenė gratė ato qė qindra vjet mė parė, me pushtimin e Krujės prej turqve a me rrethimin e Sulit, treguan heroizėm tė rrallė. Kur trimat patėn rėnė tė gjithė nė fushėn e nderit, kėto heroina u hodhėn tatėpjetė nga sharapollat e kėshtjellės. Aq fort e urrenin skllavėrinė sa zgjodhėn mė mirė vdekjen. Kėto spartane tė kohės sė re, tė cilat trimėrisht i shoqėrojnė burrat nė fushat e betejės, qė kujdesen pėr tė plagosurit e heqin tė vrarėt, kanė edhe mirėsi zemre dhe ndjenja aq tė buta, sa me asnjė mėnyrė nuk mund tė pushtohen nga njė egėrsi shtazore sa ''t'u presin kokėn tė vrarėve nė luftė'', si u thuhet lexuesve naivė, me qėllim tė keq nė Konversations lexicon tė Mayers-it.
Dashuria qė ka shqiptari pėr nėnėn dhe nderimi qė i bėn, nuk janė aspak mė tė vogla nga ato tė evropianėve tė tjerė.
Emri i nėnės ėshtė i pacėnuar dhe ēfarėdo fyerje , qoftė edhe nga mė tė voglat qė bėn kundėr emrit tė mirė, tė njė gruaje, nuk tė falen kurrė.
Shqiptari ka arsye tė posaēme pėr t'i ēmuar e pėr t'i nderuar gratė kaq fort. Nė Shqipėri gjer tani vonė nuk ka pasė mundėsi tė zhvillohen ndėrmarje dhe fabrika pėr shkak tė rrethanave tė turbullta gjatė sundimit turk. Nė Shqipėri nuk ka as hekurudha! Bujqėsia, qė ėshtė puna kryesore pėr banorėt, gjendet nė shkallė primitive. Pasi nuk kanė asnjė mundėsi pėr tė nxjerrė mjetet e jetesės nė Atdhe, burrat evendeve malore shtrėngohen t'i kėrkojnė kėto mundėsi me anė tė mėrgimit. Dhe gjatė mėrgimit tė burrit, kujdesi dhe hallet rėndojnė rėndojnė mbi supet e gruas. Ajo duhet tė qeverisė shtėpinė dhe tė pėrdorė paratė qė i dėrgon i shoqi. Megjithėse nuk ka shkollė, tregon zotėsi tė madhe ekonomike, sepse jo vetėm di tė sillet sipas regullave shoqėrore (kur ajo pret dhe pėrcjell mysafirėt, nė gosti, nė tė shtruar tė sofrės miqve tė familjes), po shton edhe pasurinė e zbukuron shtėpinė.
Veē bujqėsisė, bagėtia ka rėndėsinė e saj pėr gjendjen ekonomike tė Shqipėrisė. Vėshtirėsitė qė has nė zanatin e blegtorisė dhe nė pėrpunimin eprodhimeve tė saj, i japin gruas shqiptare, me gjithė mundimin e rėndė, edhe gėzim tė madh. Prej dhėnve e dhive ajo nxjerr leshin, tė cilin nė ditėt e ftohta tė dimrit e tjerr dhe e punon nė shajak tė hollė. Dora e dashur e nėnės pret e qep vetė rrobat pėr fėmijėt. Nė kėtė punė, nė pėrgatitjen epetkave ngjyra-ngjyra tė bukura, nė endjen e qilimave dhe tė pėlhurave prej mėndafshi, ajo tregon shijen esaj estetike dhe aftėsitė artistike.
Bukurinė e gruas shqiptare e ka lėvduar edhe poeti Bajron. Po nuk janė aq fort anėt e bukura nga jashtė, tė cilave u jep rėndėsi gruaja shqiptare. Krenaria e saj janė fėmijėt. Kornelja romake, qė nuk dinte ēfarė stoli mė tė shtrenjtė se sa fėmijėt t'u tregonte shoqeve tė saj, mund tė meret si modeli klasik i nėnės shqiptare. Dhimbja mė e madhe pėr njė grua tė martuar ėshtė qė tė mbetet beronjė. Mjerimi mė i madh pėr fėmijėt shqiptarė ėshtė humbja e nėnės…
Gruaja shqiptare ėshtė plot energji, e mėnēur dhe e urtė dhe nė mbledhjen e pleqėsisė sė fshatit , kur e kėrkon nevoja, di si t'i shprehė fare mirė mendimet e saj dhe gjykimi i saj peshon.
Edhe vetė ruajtjen e gjuhės shqipe, atdheu ynė ua detyron mė tepėr grave shqiptare. Gjer aty vonė shkollat shqipe qenė tė ndaluara prej qeverisė turke e klerit grek. Burrat, kur ktheheshin prej kurbetit, sillnin me vete njė tė folur tė prishur gjatė mėrgimit. Po tė mos e kishin mbajtur tė pastėr gjuhėn gratė, kush e di nė do tė kishte mbetur i gjallė ky popull, qė ėshtė mė i vjetri nė Ballkan, stėrgjyshė tė tė cilit janė ilirianėt e shuar.
Veē kujdeseve qė thamė , nėna e mbron djalin edhe si person. Kur kjo parandjen ndonjė rrezik e pėrcjell kudotė birin, sepse vetėm ajo mund ta ruajė prej gjakmarrjes. Sipas ligjeve tė maleve shqiptare vetėm gruaja mund tė shkelė nė tokė tė armikut pa pasur pikė frike, pra ndodhja e saj pėrjashton ēdo rrezik.
Gruaja shqiptare ka ndjenja tė mprehta pėr kuptimin nder. Sado e madhe qoftė dashuria e saj pėr tė birin ( betimi i saj mė i shenjtė ėshtė: ''pėr kokėn etim biri''), ky, po ta njollosė emrin e bukur tė shtėpisė, nuk guxon t'i dalė asaj pėrpara syve. Dhe kur i biri i bije trimėrisht ajo e vajton, po prapė mburret qė vdiq si trim e nuk ua dorėzoi armėt armiqve.Kjo ėshtė nėna dh egruaja shqiptare. Kush shpif mbulon veten me turp.


------------------------------------------------------

Skėnder Luarasi, Stuhi nė prill
Po botojmė disa fragmente nga drama e ndaluar e Skėnder Luarasit “Stuhi nė prill”.
Pėr historikun e ndalimit te saj rekomandoj te lexoni: forumi shqiptar, letersia,
Skėnder Luarasi, ‘’Ē’kam parė e ē’kam dėgjuar’’

Skėnder Luarasi, Stuhi nė prill
(Dramė historike)
PROLOG
GASTORI (hyn nė skenė)
Pėr demaskim tė skuthėve Gam! Hum! Ham!
Me ''fecit indignatio poetam'':
Qė t'a kthej shqip Horacin, si shqiptar,
mė bėri zemėrimi vjershėtar.
"Na binish mish!" i tha Nastradini qyrkut,
i mbėshtetur nė sofisterira t'ujkut;
se ja qė budallai na vė re gunėn,
i duhen tru qė tė na ēmojė punėn;
se s'ėshtė rroba qė na bėn tė mirė,
po mendja e lartė, zemra jonė e dlirė.
Nė skenė njeh tė mirė dhe tė liq -
Kė zgjidhni ju pėr miq, kė pėr armiq?
Se po ju pyes, mos mė keqkuptoni;
keni liri tė zgjidhni kė tė doni.
Veē hapni sytė! Ujqėrit u ngjasin qenve,
kur turren vurlif! - t'uritur kundėr dhenve.
Ju kėshilloj se, mbasi jam bir bujku,
e di kush ėshtė qeni dhe kush ujku.
Sido tė vishen e tė sillen mirė,
pėr qen' e keq dhe ujkun s'kam mėshirė.
Zagari bėhet ujk kur qentė e mbrojnė;
si ujku mė ujk, kur larot e lėvdojnė.
Ē'janė ujq e tradhėtarė duhen vrarė,
se ndryshe e bėjnė atdhenė pėr tė qarė.
Po re ndėr ujq e qen, shpejt dil nga rrjeshta -
ujku tė ēan, qeni tė mbush me pleshta.
Kini kujdes, tė mos pendohi vonė,
ujqėrit ndėrrojnė qimen, jo zakonė.
Ju kėtė dramė kur ta keni parė,
do keni pėr tė qeshur; ndoshta qarė.
Qė tė zbaviti sish, jo tė gajasi -
e shkroi njė pensionist nga Luarasi;
e shkroi kur mbushi vjet dhjetė herė shtatė;
pėr kėtė ditė po jua jep dhuratė;
dhe fort ju lutet qė kur ta dėgjoni
me masėn e sė drejtės ta gjykoni! (Del)

AKTI I PARĖ, Skena I
Klasa e letėrsisė shqipe.
Personeli i Institutit tė Lartė. Profesor Shpati dhe disa studentė.

DREJTORI (hyn me ēantė nė dorė)
Kolegė, na ka ftuar Inspektori
i Ministris sė Oborrit, Superiori,
tė vizitojmė tok Dhaskal Papazė,
q'u thirr t'i verė shkollės shqipe bazė
sipas sistemit mė modern nė botė.
Ta dini: kjo vizitė s'ėshtė e kotė.
Gatiti nė orėn nėntė me u nisė
drejt pėr nė vilėn e Mitropolisė.
SHPATI
Dhe vishuni me qyrk tė Nastradinit,
tė lini mbresė sipas fesė e dinit.

DREJTORI
Dashke edhe nė Tiranė tė lozėsh lojėn,
por dije qė kėtu ta kyēin gojėn.
Dhe ju, studentė, prisni nė korridor
sa tė mbaroj me zotin profesor
Kostandin Shpati.
(Profesori e studentė dalin: Viljani fshihet prapa perdes)
Ke marrė vesh pėrse je transferuar
nė mes tė motit, shkolla pa mbaruar?

SHPATI
Di qė mė prenė rrogėn pėr njė muaj
se nuk zbatova njė program tė huaj;
dhe nuk iu binda urdhėrit t'Inspektorit
tė Ministrisė s'Oborrit, Superiorit.

DREJTORI
I the qė nga programi t'hiqet feja,
tė zėvendėsohet me ide tė reja.
A nuk mė thua njė nga ato idera?

SHPATI
A je patriot?

DREJTORI
Si s'jam!
SHPATI
Do Shqipėrinė?
DREJTORI
Si jo!
SHPATI
Ē'i duhen Shqipėrisė katėr fera?
Ato na sjellin grindjen e dasinė.
(Drejtori niset drejt derės)
Pėr ku po shkon?
DREJTORI
Tė shoh mos na pėrgjojnė. (Kthehet)
Pėrgjegjės jam tė ruaj fshehtėsinė.
SHPATI
Si komb, ne fetė po na pėrndajnė
nė tė krishterė dhe muhamedanė.
Ndryshojmė edhe kur hamė bukė e gjellė;
edhe nė veshje: feste apo kapellė.
Ne themi se shqiptarė e vėllezėr jemi,
por as krushqi nė mesin tonė s'kemi!
DREJTORI
Vėllezėr e motra s'bėhen krushq e mike!
SHPATI
Mos flisni nė atė gjuhė sofistike.
DREJTORI
Ē'mė thua, mor i marri ti - ē'mė thua!
T'i jap Kristaqit Fatimenė grua,
dhe sime bije Muhametin burrė -
Pėr perėndi, kėtė s'do ta bėj kurrė!
SHPATI
Do vijė koha kur nuk do tė pyesin:
Do martohen qė ta djegin vesin
e fanatizmit, t'imoralitetit,
dhe vesin mė tė zi - tė hipokrizisė!
T'i japin ligje mė tė drejtė shtetit:
Gjithė tė marrin frymėn e lirisė;
Kur nderi Shqipėrinė ta sundojė
turpin pėr vdekje do ta pėrvėlojė.
DREJTORI
A nuk po sheh sa fort jam i duruar?
Njė tjetėr burrė do t'ish zemėruar.
E po, ja ku tė flas pėr transferimin -
Mos na dėgjojnė (shkon te dera) - ta them se tė kam timin.
Ty prej liceut tė Korēės tė larguan,
dhe nė kryeqytet tė transferuan
tė t'ketė mė afėr tij Ministri Jukė.
SHPATI
Ta falenderoj qė nuk mė ēoi nė Pukė
dhe, si Migjenin, tė mė vdis pėr bukė.
Tė shkoj - ja zyra e tij - ndonja njėqind hapa.
DREJTORI
Qesh ti, po dardha e ka bishtin prapa.
SHPATI
T'i paradalim -
DREJTORI
S'mund t'i paradelnit,
se s'dini qė nė ofiq i binden qenit,
dhe dhelprave zyrtare u krehin bishtin.
I marrė! I the guverna ėshtė fashiste!
SHPATI
Pse, s'ėshtė ashtu?
DREJTORI
Por edhe sikur t'ishte!
Ē'tė lypset ty? Mor po ē'tė lypset ty!
Pupu! Mos na dėgjuan ne tė dy. (Shkon te dera).
Ke thėnė edhe gjė tjetėr tė pėshtirė
kundėr sundimit tonė monarkik -
ta pėrsėris, ndonėse m'ėshtė e vėshtirė -
regjimn' e quajte anakronik.
Shteti ka ligj -
SHPATI
Qė Zogu i pari e shkeli,
kur republikėn e shpalli monarki.
DREJTORI
Ti rron nė hava - e ke braktisur tokėn;
Ty dje tė prenė rrogėn - nesėr kokėn!
Dėgjo mor, e kuptomė, do flas shtruar:
Dua tė mirėn, ndaj tė kam qėrtuar;
po s'dua qė, pėr marrėzit e tua,
t'humbas ofiq e rrogė; jo, nuk dua
tė m'heqin keq fėmijėt dhe e gjora grua.
SHPATI
Zotni drejtor, sot m'ėshtė ditė e parė:
si s'po mė thua njė fjalėzė tė mbarė?
DREJTORI
Lashė nė fund kėshillėn mė tė mirė;
nga leqet tė shpėton, tė bėn tė lirė;
nė klasė do tė kesh njė princ tė Matit,
Sharadinin, qė pėrsėrit klasėn;
Do jesh tutor i tij; pra kape rasėn
qė tė ngre lart e tė bėn zot tė fatit…
E rrėzoi njė profesor i ēmendur...
Sa princ i mirė, i urtė, tė thuash i ngrat'!-
Ti princit do t'i japėsh mėsim privat.
SHPATI
Mėsim privat - njė princi - t'i jap unė?
DREJTORI
Or, sa pėr sy e faqe kėtė punė.
Ta marrė bota vesh se je tutor
i princit. Do tė thėrresin "Zotni profesor!"
Kėshtu do fitosh tituj, honorar!
Dhe diēka tjetėr, pasi je beqar.
Sot bėhesh profesor, dhe drejtor nesėr;
me njė pėrulje, inspektor pasnesėr -
M'u lut Mamaja - a lutet njė princeshė? -
t'ia bėsh Naltėsis sė tij kėtė shėrbesė.
SHPATI
Kjo paska qenė ajo kėshillė e mirė
qė do mė kthente nė njeri tė lirė?
Po ju pėrgjigjem, zotni direktor:
nė oborr tė mbretit s'bėhem shėrbėtor.
DREJTORI
Mė qafė paē veten. Ke vetėm njė shpresė
tė sigurosh tė falur, me pendesė:
shko zhvishi rrobat, zbath kėpucė e ē'rapė,
e nė kėmishė, praptazi me vrap,
nxito nė vilėn e Mitropolisė,
mė gjunjė i lyp mėshirė Shkėlqesisė
sė tij Xhypmanhamit, Inspektorit
tė Ministrisė sė Oborrit, Superiorit. (Del i zemėruar)
SHPATI (vetėm)
Se ē'monarki! Ata qė zbathin brekėt
i hanė bakllavarat e byrekėt.
Njerėzve tė ndershėm sot u mungon buka,
nderin e jetėn ia braktisim fatit -
Ja si na katandisi katil Juka,
Ministri puthador i Mete Matit.
(Hyjnė studentėt dhe ulen secili nė bangė tė vet. Viljani i fundit)…
SHPATI (nga katedra)
Nė klasė hyjnė tė rinjtė me tė vjetrin -
shprehin mendime e njohin njėri-tjetrin.
Ē'janė tė rinj dėgjojnė mė tė madhė
Ju paraqitem arsimtar i vuar,
Kostandin Shpati - Naimi mė ka mėsuar.
Mė thoni emrat njė nga njė me radhė.
ARDITI (lexon nga regjistri i klasės emrat. Secili pėrgjigjet nė kėmbė: "kėtu")
Bajram, Kuran, Cen, Ramazan,
Naltėsia e tij Sheradin,
Ismail bej, Xhelaledin;
Llazar, Qemal, Thimjo, Kristaq,
Ardit, Xhemal, Kol, Stefanaq,
Pjerin, Tefi, Pashko, Mark, Zefi.
SHPATI (pasi i sheh secilin nė sy)
Nga jashtė paraqiti shumė mirė, -
tė pastėr, tė ndėrruar, veshur bukur.
Kėshtu nderoni veten nė tė dukur;
qofshi edhe nė mendim ashtu tė dlirė.
Kini kujdes tė ruani shėndetin,
kur ke shėndet nuk ke zili as mbretin;
pėrmbi tė gjitha nderin, se pa nder
ju bėhet gjithė jeta shtarė e vrer.
Gjithmonė zgjidhni shoqėri tė mirė,
tė jeni tė gėzuar e tė dlirė.
Dhe tė pėrvetėsojmė diturinė,
qė ta nderojmė mėmė Shqipėrinė.
Thashė q'u mblodhėm vetėm pėr t'u njohur;
kemi dhjetė minuta kohė pėr tė folur,
se para nėntės duhet me u nisė
drejt pėr nė vilėn e Mitropolisė,
ku na pret Xhypmanhami, Inspektori
i Ministrisė sė Oborrit, Superiori.
Pėrpara jush ndjeva tė madh gėzim,
po nuk e fsheh qė ndjeva dhe hidhėrim:
sė pari vura re se si po rrini:
nė krah tė djathtė vetėm myslimanė,
nė krah tė majtė ē'janė kristianė.
Vetėm nė mes njė rresht ėshtė i pėrzierė:
mos janė as myslimanė as tė krishterė?
O miq tė rinj, botoni njė parullė,
qė ka pėr t'ju drejtuar si busullė -
e shkruar ėshtė kjo prej Pashko Vasės -
dhe ne do ta pėrdorim kundėr ngasės:
"Edhe mos shikoni kisha e xhamia,
besa e shqyptarit ėshtė shqiptaria".
Njė tjetėr e keqe qė na lėndon zemrėn
ėshtė se bota jonė kulturale
vuan nga ca zakone orientale:
nė fushėn e kulturės nuk sheh femrėn.
E ka detyrė shkolla tė punojė
kėtė mungesė ta pėrplotėsojė.
ISMAIL BEU
Asgjė me kėto fjalė nuk na the
pėr plan' e punės e ē'do bėjmė ne.
SHPATI
Nė klasė do tė nxemė historinė
e letėrsisė, do njohim Shqipėrinė
si qe, si ėshtė e si duhet tė jetė,
se ē'vlerė pat e ē'vlerė do tė ketė
kur pedagogė, artistė, inxhinierė
do ta lėvrojnė kėtė vend tė mjerė.
Do njohim historinė e mėmėdheut,
luftėn e Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut,
hallet e popullit dhe trimėrisė
pėr tė shpėtuar jetėn dhe lirinė.
Dhe ne, edhe ndė na kushtoftė jetėn,
ta mbrojnė ē'ėshtė e drejtė e tė vėrtetėn.
Do njohim popujt jashtė vendit tonė;
si rron ēdo popull, si punon, ē'mendon.
Me librat do shėtitim nėpėr botė, -
Kėshtu fitohet dituri e plotė.
NJĖ STUDENT
Lejomėni njė pyetje tė kotė:
Nė klasė a do kėndojmė kėngė labēe?
SHPATI
Dhe ēamēe, himariotēe e kosovarēe -
Kėngė tė mbrujtura me gas e lotė;
Veē tė kėndojmė se mjaft kemi qarė.
Tė dashur miq, na vaftė puna mbarė! (Del)
ISMAIL BEU
Ha-ha! Ē'mėsim!
PJERINI
E ēfarė lloj pėrrallash!
QEMALI
Nja dy zgėrdhihen dhėmbėsh e dhėmballash
dhe pedagogn' e ri e keqkuptojnė.
E vjetra shembet, kohėt po ndryshojnė:
njė jetė e re po lulėzon gėrmadhash!

(Vazhdon)


----------------------------------------------------------

Skena II

Odė. Nė tė dy anėt nga njė sėnduk, nė tė djathtė njė kamare me konizmėn e Shėn Mėrisė brenda, tė mbuluar me portretin e Skėnderbeut, nė tė majtė pasqyra e varur sipėr lavabosė.
Nga dhoma e gjumit del dhaskal Papazi me sahat nė dorė.

PAPAZI
Sahati nėntė? Ē'fjeta kaqė shumė!
Dymbėdhjetė orė, e prapė jam pėrgjumė!
Pėr sot mė thanė do vijė Inspektori
i Ministrisė sė Oborrit, Superiori!
Po kush do jetė, si do sillet vallė?
Qyqari unė! Ē'vij kėshtu vėrdallė -
Si dukem? Dal tė shihem nė pasqyrė.
(Shihet). Ē'mė verdh kjo bojė djalli nė fytyrė!
S'po di ē'tė bėj. Tė lahem pak. Nė dreq!
Jo! Ujėt do mė zverdhė ca mė keq.
Ah, ē'mė krijoi Perėndia kaq pėrtac
e mė shėmtoi kur mė la tullac.
Po kjo s'prish punė e mbuloj me parukė.
(Vė parukėn) Si me lėkurė trurin q'e kam mykė.
Pa dal tė vishem. Ē'mė kujton kostumi -
(Duke e nxjerr nga sėnduku)
Ma blevi Maskaroni kur i lumi
mė pa n'Athinė veshur me lėvere;
ja q'Asfalia greke tė bėn ndere,
kur i shėrben, pastaj tė vdes urie;
megjithatė t'ankohem s'mė ka hije.
(Duke u parė e krehur nė pasqyrė)
Pa shih, sikur mė zuri cipa ngjyrė!
Mė erdhi pakėz gjaku nė fytyrė;
ėshtė e vėrtetė: rroba e bėn njerinė.
Tani tė falem qė tė mbledh fuqinė.
(Pėrpara ikonės) Agjios otheos, agjios isoiros -
Tė lus Isus Kristos, tė mos mė lėsh qeros.
Ndihmomė o Shėn Mėri me lesh nė kokė;
si mund tė jem papaz pa mjekėr e flokė!
Ndėrsa kam qejf tė bėhem dhe dhespot -
Ē'mė gjet tė zinė Vorioepirot!
(Mbyll ikonėn me portetin e Skėnderbeut).
Ah, prapė ndjej sikur mė zhduket shpresa.
Ta ndėrroj maskėn, tė fillojė kthesa.
(Heq shallin e kravatėn nė ngjyra bardh e kaltėr dhe me kryq)
Ma dha ajmali ditėn Shėn Gjiorgjios
Patriku Protopapadhopullos.
As eja, mask' e dashur, mask' e parė:
Psiqimu, m'erdhi koha pėr t'u ndarė
nga ti qė mė ke qenė shok nė jetė
me biramelet nėpėr kabaretė.
Shoh Krishtin tim nė Kryqin tėnd tė bardhė,
patrikėt ndėr kalthoret radhė-radhė.
Edhe pse jam mahmur dhe i palarė,
ja ku tė puth me mall, o mask' e parė…
(E puth dhe e palos)
Edhe pse mė vjen keq dhe e kam vėshtirė,
shtrėngohem tė tė them sot lamtumirė.
(E vė nė sėndyq prej tė cilit nxjerr maskėn e dytė me ngjyrat kuq e zi dhe shqiponjė)
Tani pa jakė ti, moj maskė e dytė,
me bojėn kuq e zi mė verbon sytė,
dhe kjo shqiponja sikur mė ha trutė, -
po ja q'ashtu m'i do sot mushka drutė.
Athinės ia kam dhėnė besa-benė,
Tiranės i kėndoj: "Pėr Mėmėdhenė...!" (Trokitje)
Se kush troket. Bobo, ėshtė Inspektori
i Ministrisė sė Oborrit, Superiori!
(Duke veshur shpejt xhaketėn)

Urdhėroni, zot i lartė! Sa ma kėnda
tė njoh zotrinė tuaj! Eni brenda.
(Hap derėn. Hyn Inspektori)…
INSPEKTORI
Ja dhe diploma qė na ke dėrguar - (e nxjerr nga ēanta)
N'arsim tė lartė tė kam emėruar.
PAPAZI
Ju falem nderjes, Zotni! Po (me ndrojtje) kush jeni?
INSPEKTORI
Qė prej Athine duhet tė mė njihni, (nxjerr njė shkrim)
kėtu nuk para shoh, ndonėse ditė;
duhet tė kesh nė dhomė edhe mė dritė.
PAPAZI
Po vete tė sjell ndezur njė llambadhe. (Del)
(Inspektori vė maskėn. Papazi kthehet).
Ē'mė shohin sytė! O mrekulli e madhe!
Me mjekėt si n'Athinė - Shėn Patrik!
( I bie llambadhja. Patriku heq maskėn dhe duket si mė parė)
Ē'ndryshim Proteu! Prapė zotni shik.
INSPEKTORI
Sa shpejt harrove, Papadhopullos!
PAPAZI (i habitur, mė gjunjė)
Patriku Protopapadhopullos!
INSPEKTORI
Rrėfemu, bir: beson nė Perėndinė?
PAPAZI
Besoj.
INSPEKTORI
Dhe pėr se jo n'Epifaninė?
PAPAZI
Epifaninė e zonjės Shėn Mėri;
Edhe nė Krishtin qė vjen pėrsėri
pėr tė gjykuar tė gjallė e tė ndjerė.
INSPEKTORI
Kuptova, bir; je yni si pėrherė.
PAPAZI
Ē'fatbardhėsi mė gjeti kėsaj radhe!
INSPEKTORI
Ndjej edhe unė kėnaqėsi tė madhe!
E njeh ti kėtė shkrim e dorėshkrim?
PAPAZI (i shtangur)
Po, Shenjtėri.
INSPEKTORI
Kėtu ka njė zotim
tė shprehur qartė e pa ndonjė shtrėngim;
thua: "Nėnėshkruaj me vullnetin tim
gati qė t'i shėrbej qoftė edhe djallit".
PAPAZI
Ah, Shenjtėri, kam bėrė be prej hallit.
INSPEKTORI
Nuk ėshtė i lehtė fort ky vokacion.
Po ti e zgjodhe vetė pėr mision:
t'i bėsh shėrbim nė jetė Trinitisė:
Mamonit, Luciferit, Perėndisė.
PAPAZI
E zgjodha se n'Athinė rash nė hall,
as llustraxhi s'mė bėnin, as hamall.
Mė thoshin "Maskara" mė thoshin "Pusht''
Pale kur mė qėllonin dhe me grusht!
INSPEKTORI
Atje tė shanin e tė hidhnin baltė -
kėtu tė ngritėn hop n'arsim tė naltė.
Shqiptari nuk tė shan; po qe fshatar,
tė vret nd'e shafsh; dhe po qe qytetar,
nga ata qė lakmojnė arin dhe ti din ta blesh,
e shan: tė pėrqafon, tė puth e qesh.
PAPAZI
Shoh qė pėrpiqi pėr tė mirėn time.
INSPEKTORI
Pra, biografis t'i bėra do ndryshime,
tė tė shpėtoj nga ca palo-dyshime:
q'autoritetet shqipo s'bėn ta dinė
ē'punoje e si tė quanin n'Athinė.
Tė thuash nga Greqia tė pėrzunė
si patriot shqiptar - jo pr'ato punė.
Je pedolog nė njė Institut Normal;
pėr punėn tėnde na njė plan real. (Ia jep)
As emrin tim kėtu mos e shpalos
qė quhem Protopapadhopullos.
Tirana mua mė njeh pėr Xhypmanhami,
Inspektor-gjeneral nga Bir-Ming-Hami.
Programin po ta jap kėtu me radhė
tė shkruar me tė zeza mbi tė bardhė. (Ia jep).
PAPAZI
Evharisto! Evharisto poli!
INSPEKTORI
Ja qė pėr ty kam shumė simpati.
Ta dish, nė antipati e simpatitė
mbėshteten mbretėrit e mbretėritė.
Pastaj e kemi ne nė gjak e besė
atė qė njerėzit quajnė interesė.
Dhe ē'ėshtė nen i parė i fesė sonė?
PAPAZI
Qė "mbi tė ligėn mbėshtetet bota jonė".
INSPEKTORI
Bravo! Ky brez na lidh me jezuitėt
dhe nė parim ta dinė fanatikėt, -
mjetet nė jetė i shenjtėron qėllimi.
Ē'mendon?
PAPAZI
Jam edhe unė i atij mendimi. (Trokitje)
INSPEKTORI
Nė dhomėn tėnde e n'interesin tėnd
kam thirrur pedagogėt nė kuvend.
Ti veē mba vesh si flasin nė kėshill.
e bėj sikur s'i njeh e s'i pėrfill.
(Hyjnė pedagogėt e pas tyre studentėt)
DREJTORI (me pėrulje)
Zotni Inspektor, ju lutem mė lejoni
t'ju lut nderimet tona t'i pranoni.
INSPEKTORI
Kush janė vizitorėt, m'i trego.
DREJTORI
Ky ėshtė i letėrsisė, Kostandin Shpati; (i kthen krahėt)
Ky profesor Neqefi, i historisė,
me nam si njohės i paleontologjisė;
ky myderis Mulla Qatip Mejtepi,
matematikėn e nxuri qė nga djepi,
tani mėson kiminė dhe fizikėn;
specialitet ka astrometafizikėn.
Ky plaku Gjon, i shqipes ndjenjazjarrtė,
kur flet i rrjedhin frazat si fij t'artė.
Si ky nuk ka metodo-psikologė (duke iu afruar)
nė fund tė muajit e dyfishon ēdo rrogė;
i ngjan nė vjelje patės sė pėrrallės
dhe mund tė nxjerrė gjalp edhe prej dhallės;
nxėnėsit qė ka rrėzuar nė qershor
nė vjeshtė i nxjerr tė gjithė shembullor.
pasi tė marrin njė mėsim privat -
(duke iu afruar edhe mė, nė vesh)
Veē se n'avans ua kėrkon paratė.
INSPEKTORI
Zotėrinj, ju falem nderit. Mirėsevini!
Kėtu nė mesin tuaj do tė kini
koleg tė ri: Shkencėtar Dhaskal Papazė,
e thirrėm qė t'i verė arsimit bazė.
Specialitet ka fillo-pedologjinė,
po do mėsojė edhe teosofinė.
SHPATI
Ē'dallim ka e para nga pedagogjia?
INSPEKTORI
Ē'ka astrologjia nga astronomia,
siē i pėrkon kimia alkimisė.
NEQEFI
Ose gjeografia historisė.
MEJTEPI
Si shembull unė marr matematikėn
e cila krah tė djathtė ka fizikėn.
GJONI
Si shqipja jonė qė ka pellasgjishten,
ose greqishtja e vjetėr latinishten.
INSPEKTORI
Pra pyetja jote ishte fare e kotė.
SHPATI
S'ka astrologji. Sa pėr metafizikėn,
mė mirė mos i futim shkollės frikėn.
INSPEKTORI
Nga sa dėgjoj, ti paske llafe shumė.
Po tė vazhdosh kėshtu, ti je pėr lumė.
SHPATI
Na thirrėt pėr programin nė kuvend.
INSPEKTORI
Po nuk ju thirra tė mė shisni mend.
Mor, po ky sot mohon astrologjinė!
Mos ka mohuar dje dhe Perėndinė?
Ky nesėr shkel kanun' e Monarkisė.
Tė tillė janė e keqe e Shqipėrisė.
Dhe ēdo tė thotė pėr filozofinė,
kur pedologu jep teosofinė?
SHPATI
Shqipėria s'pret mirėsi nga skuth i huaj.
INSPEKTORI
Kėtė edhe njė herė mos ma thuaj!
I huaj qenkam unė Inspektori
i Ministrisė sė Oborrit, Superiori!
SHPATI
Ti je keqbėrėsi kryesor.
Tė liqt ti vetė i organizon
dhe ndjenjat e rinisė na mashtron.
O jo, ti nuk je vetėm Inspektor
i Ministrisė sė Oborrit, Superiori -
je Luciferi, je Inkuizitori.
INSPEKTORI
Qė tė shpėtojmė arsimin nga kjo lodėr,
Shpatin qė sot e transferoj nė Shkodėr.
Don Valentini ka me i dhėnė mend
bashkė me jezuitėt nė Kuvend;
Edhe Sul Efendia nė Myftihan
e sjell kėtė t'pafe nė din e iman.
(Shpatit) Dhe po tė mos rrish urtė, o mor i gjorė,
tė ēoj ku s'ta pret mendja, atje nė Vlorė;
ta bėj si ia kam bėrė Sul Delvinės
me anėn e drejtorit tė ēmendinės.
SHPATI
Pasi na ktheve shkollėn nė ēmendinė
po rreh tė kthesh ashtu gjithė Shqipėrinė.
Po patriotėt rritin njė rini,
qė nuk duron tiranė e tirani!
INSPEKTORI
Lezė Mazhesti! Ky nuk qėndron nė punė.
Kush do t'ia zėrė vendin?
NEQEFI
Unė.
MEJTEPI
Unė.
GJONI
E pse jo, unė.
PAPAZI
Nė qoftė se paguhem, ia zė dhe unė.
INSPEKTORI
E zgjidhni midis jush. Po pedagogu
tė bėjė si t'i thotė pedologu.
Dhaskal Papazi bėhet shefi juaj;
dhe se mos e pėrfillni si tė huaj.
Ti jepni njė banesė fort tėmirė
dhe pa qira ose qira tė lirė.
Dhe kush ka ēupė le ta bėjė dhėndėr,
tė tillė mashkull s'e ka parė as n'ėndėrr!
Pėr karakter' e tij mos ketė frikė,
po tok me ēupėn t'i japė dhe prikė.
E po kėta m'i paraqit, kush janė.
DREJTORI
Pėrfaqėsues nga studentėt tanė.
I pari, Princi Sheradin Zogu.
INSPEKTORI
Tutor i princit bėhet pedologu.
Nga feja dihet, ėshtė mysliman.
Ju lutem, Naltėsi, hiqi mėnjanė.
Po ata tė dy, qė rrinė si mėnjanė,
A janė tė krishterė a myslimanė? -
(Drejtori hesht)
Feja ka rėndėsi - duhet ta dimė.
DREJTORI
Tė dy janė fshatarė dhe jetimė.
Ky nga Kosova, ky nga Ēamėria,
krahina q'i ka humbur Shqipėria.
INSPEKTORI
Si quhen?
DREJTORI
Ēami, Thimjo, ortodoks nga Agjeja
dhe kosovari: Xhemal Kada Peja.
INSPEKTORI (Thimjos)
Bir, qėnke orthodhoks nga tė Greqisė...
THIMJO (kryelartė)
Unė s'kam fe - jam bir i Shqipėrisė.
XHEMALI
Tė dy na jena vllazėn - s'kena fe!
Po, vllazėn, dhe Shqipnin e kena atdhe!
INSPEKTORI
Shqipėria ju ndan tė dy si mal.
THIMJO
Tė dy ne na bashkon njė ideal.
INSPEKTORI
Thimjo tė thonė? Thimjo, pa mė thuaj:
Ē'ka qenė qė tė pru nė troll tė huaj,
tė rrosh e tė punosh, tė marrish pjesė
me njerėz qė nuk kanė fe dhe besė
sikundėr ti. Po folė pa zemėrim.
THIMJO
Nė Ēamėri, nė Agje, nė fshatin tim,
kur grekėt nisėn plojėn, njė ungji im,
fort i njerzishėm, fshehu njė kalaman
qė qe prej nėne e babe mysliman.
Por e zbuluan; dhe qė ta shpėtonin,
e bindėn fshati qė ta pagėzonin.
INSPEKTORI
Fshati s'ka bėrė keq.
THIMJO
Jo, ndoshta mirė.
Por qir dhaskalit iu duk e pėshtirė,
dhe lajmėroi dhespotin nė Janinė.
Kur pa andartikotė qė tė vijnė
me urdhrin e dhespotit, tha: ''lafshėprerin
nuk bėn ta pagėzoj, po le ta therin!
Prifti qė myslimanin pagėzon
pėrdhos tė shenjtin Vaptisterion.
Ta therin qė tė mos pėrdhoset feja!"
Qė t'ju tregoj se ē'ngjau mė mungon ngeja -
se ē'tmerr mė panė sytė para asaj kishe
nga tė krishterė me epshet e njė bishe!
INSPEKTORI
Nuk paskan bėrė mirė.
THIMJO
Haj, o dreq!
Ē'thua "Nuk bėnė mirė", bėnė keq
sa s'ka se ku tė vejė. Tė kėqinjtė
i lashė nė tė keqen. Vij te fqinjtė,
vėllezėrit shqiptarė, qė tė gjej njerinė.
Po shoh qė paskan bėrė Shqipėrinė
ndoshta dhe mė keq se sa Greqinė.
Tok me tim ungj, pėr tė shpėtuar kokėn,
me shpejtėsi kusari lashė tokėn,
ku prehen prindėt e rrojnė vėllezėrit tanė,
se vatrėn na e rrėmbyen ca shejtanė.
INSPEKTORI
Po unė s'jam si ata, jam filantropi.
THIMJO
Ty nuk tė dihet soji e sorollopi.
Po sot nė kėtė dhomė bėre krim
kur me kanosje djalli dhe kėrcėnim,
duke pėrdorur rrenėn tok me dhunėn,
i more profesorit tonė punėn.
Dėgjo! Kur i merr punėn njė tė zoti
dhe ia jep njė tė ligu kot sė koti
pėr qejfin tėnd a vjelje personale,
zoti Inspektor, bėn punė kriminale!
XHEMALI
Zyrtari qė shpėrdor autoritetin,
pr'inat ose prondira personale,
nuk meriton tė ushtrojė jo pushtetin
por as tė fshijė lloshrat nė vėcale,
sidomos po qe i huaj dhe i keq.
u shporrtė e theftė qafėn mu nė dreq!
THIMJO
Ja vodhe bukėn Shpatit, familisė;
po nuk do mundėsh t'i bėsh gjė lirisė,
se na ka ne, dhe ne, ta dish, i mbrojmė
lirin' e nderin, dhe ju do t'ju luftojmė.
XHEMALI
Po, ju do t'ju luftojmė gjer nė vdekje.
INSPEKTORI
Nuk dihet kush fiton n'atė pėrpjekje.
XHEMALI
Njerėz si ju kanė frikė nga e vėrteta:
kundėr sė shtrembrės do tė fitojė e drejta.
INSPEKTORI
Nga kėta tė dy na ruajt perėndia!
Do ketė shumė andralla Shqipėria.
SHPATI
Vėrtet ashtu: ju ruajt perėndia
nga kėta dy: kėta pret Shqipėria
qė ta shpėtojnė, jo ata nja gjashtė
qė tok me ju ne do t'i shporrim jashtė
kur tė valojė flamuri i lirisė,
i demokracisė, brenda Shqipėrisė.
DREJTORI
Qė kur na qenke bėrė demokrat?
SHPATI
Qė kur ti u bėre avokat!
THIMJO
Profesor Shpati, eja ti me ne:
se do t'i bėjmė ata pėr ternene;
kėta dy skuthėr ne do t'i luftojmė:
djajtė bėhen mė djaj po t'i nderojmė.
SHPATI
Mė mirė me luanėt ballė naltė,
se sa me zgjebarakėt kredhur n'baltė.
(Dalin tė tre krah pėr krah, me Shpatin nė mes).
INSPEKTORI
Si thua ti, drejtor, me dekret mbreti?
DREJTORI
Them si tė m'urdhėrojė autoriteti.
INSPEKTORI
Ti pedagog i historisė, Neqefi?
NEQEFI
Unė vetėm pėrsėrit ē'mė thotė shefi.
INSPEKTORI
Fol, pedagog Mejtep i alkimisė.
MEJTEPI
Kum bo jemin pėr hatėr tė xhamisė -
t'i rri dumdum besnik Naltmadhnisė.
INSPEKTORI
Nga kėto fjalė po mė shtohet gazi,
dhe ē'thotė shkencėtar Dhaskal Papazi?
PAPAZI
Bėj si tė urdhėrojė Inspektori
i Ministrisė sė Oborrit, Superiori.
INSPEKTORI
Mbaruam. Shkoni. Po ma solli rasa,
do vij t'ju bėj vizitė nėpėr klasa.
(Dalin tė gjithė, me pėrjashtim tė Papazit dhe tė Inspektorit).
Pedhimu, sot na polli proēkė e re:
do kemi pėshtjellim nga ata tė tre.
Ē'mendojnė ata nuk ėshtė personale.
as nacionale; ėshtė internacionale.
Dje thoshim nda, pėrēa qė tė sundojmė -
sot duhet gjithė fetė t'i bashkojmė:
papistė dhe budistė e myslimanė,
unitė, sodomitėt janė vėllezrit tanė.
Si thua?
PAPAZI
Sodomitėt janė vėllezrit tanė.
INSPEKTORI
Tanėt dhe laramano-kriptomanėt
dhe neoshqiptarėt janė tanėt;
dhe ata qė qenė memorandumistė
dhe sot u bėnė shpejt nazi-fashistė:
tė gjithė hyrja-byrja t'ia vėrshojmė
mbi kokė shqiptarit; ta hutojmė,
ta rraskapitim pjesėn mė tė mirė
qė kėtė Shqipėri e don tė lirė.
Pėr politikėn tonė ėshtė vija
nė botė tė sundojė hierarqia:
Me papė, shehislamė e me dhespotė,
qė gjaku i Krishtit tė mos vejė kotė.
Shumimi i feve na shton ateizėm;
Duam ē'ka quhet saēerdotalizėm.
PAPAZI
Kjo ėshtė pikėpamja teorike.
INSPEKTORI
Po tė dėftoj metodėn mė praktike;
me ar, ofiqe, tituj dhe intrigė
gjithmonė ka fituar punė e ligė.
Njeriut qė i vjen mendja vėrdallė
pranon dhe djallin qė t'i qajė hallė.
PAPAZI
Ju kam nė vend tė babės, ju nderoj,
dhe si tė urdhėroni do punoj.
INSPEKTORI
Njė mė tė madhi mos iu lėvdo kurrė
dhe lajkato kėdo, turq e kaurė,
ē'janė zyrtarė e ē'janė funksionarė,
qofshin tė ulėt, qofshin shkallė e parė;
dhe sidomos me ē'janė autoritete
u miqėso, t'ia arrish qėllimit lehtė.
PAPAZI
Unė rrah tė jem si porosit Ungjilli:
si pėllumb i butė, i fshehtė si thėngjilli.
INSPEKTORI
Bravo! Ashtu tė jesh: dinak si gjarpri
dhe i pjekur posi gruri nė vaft drapri.
PAPAZI
Do ta ndjek fetarisht kėtė kėshillė,
veē tė mė japin nuse dhe njė villė.
INSPEKTORI
Veē tė qėndrosh besnikėrisht i tillė
pa tė jap nuse, villė dhe automobillė.
PAPAZI
Dhe shėrbėtore, qė tė jem rehat.
INSPEKTORI
Kafenė do tė ta sjellė mu nė shtrat.
(Sheh portretin e Skėnderbeut)
Po mjekėrcjapi?
PAPAZI
Ėshtė Gjergj Kastrioti.
INSPEKTORI
Ē'tė duhet ai qė vdekur ka qysh moti!
Hidhe nė kosh portretn' e Skėnderbeut;
ja ku tė jap surratn' e Ahmet beut;
nė vend t'atij, na, var tė Zogut Parė,
t'Augustit qė sundon pėrmbi shqiptarė.
(I dorėzon fotografinė e Zogut, qė e nxjerr nga ēanta)
PAPAZI
Pėrse s'i thonė mbreti i Shqipėrisė?
INSPEKTORI
Se tokėn ia ka shitur Italisė.Vendose.
PAPAZI
Do ta bėnj.
INSPEKTORI
Tani.
PAPAZI
Mė vonė.
INSPEKTORI
Kjo mė ēudit. S'arrin apo pėrton?
Je trashko-barkalec - unė jam i gjatė:
Veē se duhet njė sqepar e latė...
Ky dru mjafton. (Bėn tė hipė mbi sėndyq).
PAPAZI
Mos hip mbi atė sėndyq!
INSPEKTORI
Dhe pėrse jo?
PAPAZI
Pėrbrenda kam njė kryq.
INSPEKTORI
Mė sill sėndyqin tjetėr qė matanė.
PAPAZI
N'atė sėndyqin tjetėr kam kuranė.
INSPEKTORI
Kuranė e kryqėr nuk mė prishin punė,
(Hipėn) Zogun e Parė, na! Po ta var unė.
(Kur heq portretin e Skėnderbeut, bien paratė e fshehura)
INSPEKTORI
Ē'ra ashtu?
PAPAZI
Bubu, paratė! Ē'mė gjeti mua!
INSPEKTORI
Kėtu shoh Skėnderbenė me njė grua. (Zbret)
PAPAZI
Ėshtė Parthemoja me Skėnderbenė.
INSPEKTORI
Qe poligam, jepi edhe Fatimenė.
PAPAZI
Nė shkollė a s'e nderojnė Skėnderbenė?
INSPEKTORI
N'asnjė mėnyrė! Na ka prishur fenė!
Qe ortodoks, pa na u bė mysliman;
pastaj u kthye pėrsėri kristian -
kristian, vėrtet u bė, po katolik.
Jo! Skėnderbeu ka qėnė burrė i lik. (E flak)
Gabimi qė ke bėrė ėshtė i rėndė -
me bindje skllavi e bėn tė lehtė pėndė.
PAPAZI
Mė fal, Imzot! Do bindem pėrvujtnisht:
do t'ju shėrbej me besė skllavėrisht.
INSPEKTORI
Tė mos tregohesh kurrė skuth i ngathėt;
u bėre skuth - duhet tė jesh i shkathėt…
(Duke treguar paratė)
Sa pėr ato, lėng s'janė e mund t'i mbledhėsh
po ki kujdes qė gjakun tė mos derdhėsh;
dhe vloji nė njė qeskė telatinė -
t'i rrėmbesh shpejt nė rast se lė shtėpinė.
Shpresoj se kėshtu-tutje s'mė harroni.
Harrova, na! Mban erė prej Bostoni.
(I jep kuletėn me dollarė dhe del nga dera me nxitim.)
THOMAI (duke zgjatur kokėn nga dritarja)
Qe Maskaroni.
PAPAZI
Ti shko pas tij dhe mos e bėj pėr fjalė!
Tė shohim ē'do na pjellė ēupė a djalė?
Q'u njoha mė vjen mirė, a mė vjen keq -
S'e di ku shkoj: nė qiell apo nė dreq.


-----------------------------------------------------

AKTI I DYTĖ, Skena II
(Fragment)
(Papazi, princ Sheradini)
PAPAZI
Na njė refren tė himnit qė e kam shkruar
pėr xhaxhėn tėnd tė dashur t'adhuruar:
Rrofsh i shtrenjti Trinitet
Atdhe, Flamur, Zogu mbret.
Kėtė ja jep princeshės Nėnės sate -
hesapi pėr tė tri orėt private.
I thuaj: "I dėrgoj prej anės sime
njė barrė me tė fala dhe nderime".
SHERADINI
Mamaja nuk paguan llogari,
po do t'ju sjell njė qese me flori.
E di ku i mban paratė ajo nė dhomė.
PAPAZI
Do tė jap "shumė mirė" nė dipllomė,
Po unė e dua fort Zogun e Parė-
I naltė Princ, tė qoftė udha e mbarė. (Del Sheradini).
Kėtė idiot do ta punoj me kthistėr.-
Nd'u bėftė mbret mė bėn mua ministėr. (Hyn Viljani)
VILJANI ( i gėzuar)
Me pedagogėt po vjen Inspektori
i Ministrisė sė Oborrit, Superiori. (Ata hyjnė).
PAPAZI
O djal' i dashur... Zotėrinj mirė se vini.
INSPEKTORI
Mirė se tė gjej. Me mėsimet si po vini?
Drejtor, me pedologun si po shkoni;
mė shumė e doni apo e nderoni?
DREJTORI
Njė profesor kaq tė urtė dhe tė mbarė,
jam plak, po gjer mė sot nuk e kam parė.
GJONI
Mė shumė se i urtė ėshtė i ditur
nė politesė shumė e shumė i pritur.
I zoti fort nė etikė dhe estetikė -
ky edhe djajtė vetė i bėn fisnikė.
NEQEFI
I ditur, po edhe i urtė sa njė shqerrė
qė pi dy nėna, nga cilado tri herė.
MEJTEPI
Dhe kur e ngasin kėta ēunat tanė,
e vjen tė ankohet e fillon e qan,
fshin lotėt, prapė qan e nxjerr shaminė
dhe i mallėngjyer flet pėr Shqipėrinė.
Ah, sa i dhimset fort kjo Shqipėria,
dhe populli shqiptar, dhe ah, rinia!
Kėtė me ideale do ta mėsojė,
ta bėjė Shqipėrinė e Zogut zonjė.
PAPAZI (me dinakėri)
Mė dhimset qė nuk ka mbreti fėmijė.
INSPEKTORI
Dhaskal, qenke profet me paradije.
Tė dashur pedagogė, nxėnės, miq,
ju thirra qė t'ju jap njė sihariq:
do tė gėzohi shumė; me njė fjalė!
Nalt Madhėnis' sė tij i lindi djalė!
GJONI
Si, djalė?
NEQEFI
Djalė? Djalė?
MEJTEPI
Vėrtet djalė?
PAPAZI
Sa fort po mė gėzon, ja, kjo, njė fjalė!
O Mbret i naltė, i madh, e bėre fora!
Po Mbretėresha, ėshtė mirė e gjora?
INSPEKTORI
Shėndosh' e mirė porsi ngjala n'ujė.
DREJTORI
Me siguri kjo lindje bėri bujė.
Nė Ministrin e Jashtme se ē'rrėmujė!
NEQEFI
Pėr kėtė gjė tė jemi krejt tė bindur,
armiqtė do pėlcasin nga nakari,
q'i erdhi fronit tonė trashėgimtari!
Do shėnoj orėn, minutėn kur ka lindur;
kėtė gjė duhet t'ia kumtoj rinisė,
kėtu nis epokė e gjatė e historisė;
MEJTEPI
Dhe ē'peshė pati? Dhe ē'lartėsi pati?
Nė ē'odė lindi? Dhe tė ruhet shtrati.
Tok me kėto t'i ruhet edhe djepi,
si thoni ju, o profesor Mejtepi?
GJONI
Tė gjitha duhen ruajtur nė muzeum;
tė bėhet plan edhe pėr mauzoleum;
turistėt pėr t'i parė do tė vinė;
kėshtu do tė shtojmė begatinė.
INSPEKTORI
Radhituni dhe nisi drejt Bashkisė,
manifestoni pėr trashėgimtarin
dhe brohoritni fort pėr shpėtimtarin,
Zogun e Parė, Mbretn' e Shqipėrisė.
(Dalin profesorė e studentė me sėrė).
Dėgjo pedhimu Papadhopullos,
ē'tė pyet Protopapadhopullos:
E di ē'u fol nė shtyp pėr Italinė,
qė rreh tė okupojė Shqipėrinė?
PAPAZI
Po.
INSPEKTORI
Ne jemi "Kali i Trojės" nė Tiranė
qė tė ndihmojmė ushtarėt italianė;
nė qoftė se shqiptarėt kundėrshtojnė
t'i bėjmė shqiptarėt tė luftojnė
me njėri-tjetrin - grindje midis syresh.
PAPAZI
Po si?
INSPEKTORI
Me shumė e shumė lloj qyfyresh.
Edhe nė kėtė rast na ndihmon feja
qė n'amėz nakatos idetė e reja.
Nė Vilėn Lanė do marrėsh dy paketa:
njė kokė derri ka pėrbrenda njėra;
e dyta pėrmban sende tė pėgėra.
Ti vetėm a, ndė daē, me nja dy veta,
mė shtatė prill, tė premten qė me natė,
kur hoxhė e priftėr janė akoma ratė,
kokėn e derrit flake nė xhami,
po me kujdes, kur nuk tė sheh njeri;
pastaj sė fshehti shko nė katedrale
dhe prej sė dytės sendet e pėgatė
i hidh tė gjitha brenda nė kungatė.
Mbaro ti kėtė punė kapitale
dhe t'erdhi koha tė jesh kokorosh,
pėr ēdo sekondė do fitosh njė grosh.
Po shko nė Vilėn Lanė sa mė parė.
Shqipėrinė do ta bėjmė pėr tė qarė. (Del).
PAPAZI (vetėm)
O Zoti Krisht! O Perėndi e madhe,
ēfarė mirėsi mė ēon ti kėsaj radhe!
Kėshtu pėr javė m'ardhtė e Premte e Zezė!
Ta llogaris sa do fitoj me vezė?
Njė **** njė pesare - me njė grosh
blen tetė vezė - e lė pazarin bosh.
I shes - i skuq me gjak qė derdhi Krishti.
Kush tha leksionet unė i ze pėr bishti?
Jam filozofi unė - teorik -
im vlla Thomai - ai ėshtė tip praktik:
nė kishė e nė xhami dėrgoj Thomanė
qė t'i punojė Shqipėrisė hatanė.
Hahe, heha, hahe!
Kam pėr tė bėrė dasmė kėtė pashkė.
Ftoj Josuf Benė ta kremtojmė bashkė.
Tash m'erdhi dita tė jem kokonos;
tė falem, Protopapadhopullos.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:16

AKTI I TRETĖ
Skena I
Sheshi pėrpara Bashkisė. Demonstratė. Dėgjohen thirrje: "Armė! Armė!''
PAPAZI (Duke hyrė nė kėmishė nate).
Ē'ish kjo poterė? Mos u shemb Tomori?
Buēimė e madhe gjumin seē ma nxori,
Mos ra tėrmeti dhe mė ēoi prej shtratit?
Dje qe e mėrkurė - Lindi Princ i Matit.
Dhe Sheradini tha do vinte sot;
premtoi se do mė sill' njė qese plot
flori safi dhuratė. Si s'po vjen?
Kjo sjellje e keqe e princit s'mė pėlqen.
Po thonė se shqiptari e mban fjalėn,
pėrpara se ta shkelė e ther dhe djalėn…
SHITĖSI I GAZETĖS (duke hyrė)
Gazeta "Drita"! Lajme kėtu gjeni -
PAPAZI
Na njė dollar - njė numėr do ta blej. (Ia jep).
SHITĖSI I GAZETĖS
Merri tė gjitha - ja qė s'kam tė kthej. (Ikėn me vrap).
PAPAZI
Kusurin, hej! Kusurin! Or kusar.
Po fajin e pate vetė mor gomar. (Godit ballin).
Mos jep pa marrė; gjithnjė merr pa jep;
ndė dhėnsh pa marrė, edhe njė ēun tė rrjep. (E lexon).
"Madhnis' Tij Mbretit sot i lindi djalė".
A s'kish gazetė e djeshme kėto fjalė?
Ah, ē'mė mashtroi, dyfish mė ka mashtruar.
Po edhe unė kam pėr t'ia punuar:
(Hyn Gjenerali)
GJENERALI
Majk, sot i erdhi fundi Shqypnis' -
posa qė mbreti e mretnesha shkuen
gradat dhe ylefetė na mbaruen
do t'i shėrbejmė mretit t'Italis';
por si m'ia ba tani tė ēlodhem pak.
PAPAZI
Mos u mėrzit se tė bėj unė konak.
Tė dy hyni brenda, - kapėrxeni prakun.

PAPAZI (vetėm)
Sot gjeneralėt nuk i nxeka vrima.
Pa thon' armiqt' se shqipot s'janė trima!
Por ah, Sheradini ē'ma punoi,
Sheradini qeni mė mashtroi!
Jo, kėshtu tutje s'jap mėsim privat,
veē se n'avans, tė mos humbas parat'.
Sot Krishtėrimi qan pėr Zotin Krisht
po mua mė kryqėzuan sot dyfish
se humba edhe Krishtin dhe paratė.
(Mė fort). Ē'mėkatė paskam bėrė, i ziu, ē'mėkatė?
Ah, ē'fatkeqėsi mė pru kjo ditė mua!
(Hyjnė vullnetarė duke nxituar)
PAPAZI
Ku shkoni, miq?
VULLNETARET
Po vemi vullnetarė.
Nė Durrės shok, me Mujo Ulqinakun.
Pėr Shqipėri tė derdhim gjakun.
PAPAZI
Po vij me ju, Sa t'armatosem. (Ndėrsa ata dalin)
Pėr nėnėn shqiptare tė varrosem?
Sheradin, ē'mė bėre tė marrosem:
Po nė jatak kam brenda kumandarin:
Njė ēantė kish, tė rėndė, mos mban arin
qė vodhi nga arka e Ministrisė kur iku
qė tė shpėtonte kokėn nga rreziku?
Tash kokė e ēantė i vu nė dorėn time.
Tė lutem, dorė e djathtė, bėhu trime! (Bėn tė dalė)
(Tė tjerė vullnetarė kalojnė nėpėr skenė)

PAPAZI (i mallėngjyer)
Po si s'mė vjen, o vlla, kur shpirti heq!
Ku shkoni vllezėr?
I KATĖRTI
Sa jemi shqiptarė,
po vemi qė tė gjithė vullnetarė
nė Durrės, tok me Mujo Ulqinakun
Pėr nėnėn Shqipėri tė derdhim gjakun.
PAPAZI
Po vij me ju. Po vete t'armatosem. (Shkon nė drejtim tė kundėrt).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:16

AKTI IV, skena I
PAPAZI (i veshur me kėmishė tė zezė)
Varda! Po vjen komisioni i qeveris sė Romės, ta nderoni!
STUDENTI I
Pa shih! Papazi! Shihni!
STUDENTI II
Veshur fashist!
STUDENTI III
Tundet si Musolini!
STUDENTI I
Vėrtet Papazi! Seē po shoh Papazė
q'u thirr t'i vinte shkollės shqipe bazė.
PAPAZI
Thėrrisni gjithė: "Duēe! Duēe! Duēe!"
STUDENTI I
Ē'urdhėr na dhėnka neve ky bir buēe?!
(Pėrballė duket nė automobil njė trup i madh stramastik me tri kokė, koka e majtė me kapele gjenerali, e mesmja me shapkė prifti dhe e treta me cilindėr )
STUDENTI II
Djall! Kokė e mesme sa i ngjan Inspektorit
tė Ministris sė Oborrit, Superiorit.
STUDENTI III
Kam njohur njerėz me dy, tri fytyra,
po dhe me tri kokė tė ketė bėrė Natyra?!
Mėnyra si paraqiten qė tė trija vret.
STUDENTI I
Medet ē'na gjeti neve sot! Medet!
STUDENTI II
Tani kuptojmė nga ky stramastik
ē'ėshtė qėllimi i tyre politik.
DREJTORI (duke dalė pėrpara)
I lartė zot, ju lutem mė lejoni
t'ju lus nderimet tona t'i pranoni.
KOKA E MAJTĖ (sė mesmes)
Tirana kjo?
DREJTORI
Tirana.
KOKA E MAJTĖ (si mė lart)
Albania?
DREJTORI
Po, Shqipėria.
KOKA E MESME (me inat)
Nuk ka Skipėria!
E Albania! Viva Albania!
(studentėve)
Pse, s'doni ju tė rrojė Albania?
STUDENTĖT
Po, duam tė jetojė Shqipėria,
po shtet i lirė, jo nėn kėrbaēin tuaj.
STUDENTI I
Jo nėn zgjedhėn tuaj - jo tė huaj!
KOKA E MESME
Me simpati pėr ju kaptuam detin.
Pak t'ju ngushėllojmė q'e humbėt mbretin.
STUDENTI I
Ju mos jua paēim parė kurrė sytė
as pėr gėzime kur kaq fort na urrenit;
pėr zi, ngushllimi juaj ėshtė i qenit.
STUDENTI II
Si ju as mik mos paēim njė tė dytė!
Oh, sa na keni bėrė fort tė mjerė,
na jepni gjak vėllezėrish pėr verė!
KOKA E DJATHTĖ
Unė jam kėmishėzi, po jam shqiptar.
STUDENTI II
Ju lutem ē'emėr keni, a s'na thoni?
KOKA E DJATHTĖ
Ma thonė emrin Erskliq Staraēoni.
STUDENTI III
Ti qenke faqeziu tradhėtar.
PAPAZI
Thėrrisni gjithė: "Rroftė Erskliq Muthi!"
STUDENTĖT (kryeulur)
Rroftė Erskliq Muthi! Rroftė Muthi! Muthi.
KOKA E DJATHTĖ
E shoh qė po mė doni shumė e shumė.
Brohoria juaj po mė bėn tė lumė.
Siē ėshtė pėrtej detit Kalabria,
do jetė kėtej detit Shqipėria.
Bėhet i lumtur popull' i Arbėrisė
pėrbrenda suazės sė perandorisė.
STUDENTI I (shokut)
E njeh?
STUDENTI II
Kė, qenin? Derrin? Atė fytyrė?
Ai ka bėrė turpin mė tė ndyrė!
STUDENTI III
Mos ka vjedhur? Mos ka vrarė?
STUDENTI II
Ai ka nxjerrė t'ėmėn nė pazar.
STUDENTI III
Po ky na paska qenė njė rrufjan!
STUDENTI I
Ky ėshtė flamurshitėsi shkodran.
Nė Shkodėr shiste flamuj nė doganė:
u mbars nė Romė e polli nė Tiranė.
STUDENTI I
Mos pat pėrkthyer Komedinė Hyjnore?
STUDENTI II
Po, sot po luan komedinė djallore.
STUDENTI I TRETĖ
Ē'vend i ka vluar vehtes nė skėterrė?
STUDENTI I
Atje me tradhėtarėt do tė bjerė.
STUDENTI II
Ē'do thoshte Dantja nė tė tilla rasa?
STUDENTI III
"Non ti kurar di lor ma guarda e passa".
STUDENTI I
"Mos ēaj kokėn pėr ta, veē i shiko,
pėshtyji dhe nė punėn tėnde shko".
KOKA E MESME
E bulevardi?

PAPAZI
Ish ''Zog'': Tash ''Musolini''
Thėrrisni gjithė: "Viva Musolini!" (Heshtje).
KOKA E MESME
Duēja e ka nė zemėr Albaninė.
KOKA E DJATHTĖ
E do aq fort sa do dhe Italinė.
KOKA E MESME
Vittore Emanuel ėshtė re Imperator:
N'emėr tė tij ju pėrshėndes me dorė.
Albania bėhet sot imperiale -
Urime klasės intelektuale.
KOKA E DJATHTĖ
Vėrtet, ai Zogu s'qe veē se njė horr.
Ky mbreti ynė i ri ėshtė Perandor.
A doni t'ishte mbreti njė kodosh?
STUDENTI I
Po ti i ke thurur himn, o bukurosh!
'’Rrofsh, o flamur gjak i t'parvet,
sedr'e nder i gjith' shqiptartvet;
roj' e tij mbreti shqiptar,
naltmadhnija Zogu i Parė
n'krye t'kombit ma jetik
kur tė ndodhet nė rrezik!"
STUDENTI I
Si nuk e ēeli gojėn kok' e mėngjėr?
Herė-herė na kthen syt' e vėshtron vėngėr;
hundėn e ka si sqepin e shqiponjės,
po sytė e kuq i shndrijnė si t'ulkonjės.
STUDENTI II
Stėrgjyshėvet ulkonja u dha sisė
kur nėn' e tyre bushtr' i pat braktisė.
pėr fli tė Romės vrau i vllai tė vllanė.
Mendoni ē'do na bėjnė nė Tiranė!
STUDENTI III
Tani ngre kokėn krenarisht pėrpjetė
sikur do donte tė pėrpinte retė.
STUDENTI II
Kėta tė tre pėrbėjnė Shėn Trininė:
Mamonin, Luciferin, Perėndinė.
PAPAZI
Dėgjoni heronė qė mishėron Marsin.
STUDENTI I
Fjalėt e tij mė keq do vrasin.
PAPAZI
Flet Gjeneral Guxoni.
KOKA E MAJTĖ
Pay Romana ju sjell paqėn qė doni;
dhe vdekjen juve qė kundėrshtoni!
Fashizmi nuk duron asnjė gak-mak:
qė sot po shpallim gjyqin ushtarak.
STUDENTI II
Ē'revan e link kėmbėkup do t'ecim
Kur tė na venė fre kėta kalorės.
GJONI
Por sidoqoftė, gjuhėn na e ruajnė.
STUDENTI I
Ja ku na katandisi palo-mbreti,
prej gjithė mbretėrve mė kėmbėshpejti,
edhe pse ngarkuar me flori
q'i mori popullit nė Shqipėri.
KOKA E MESME
Zogu bani punėn e tij dhe tonėn;
ndė humbi luftėn, fitoi Marathonėn.
Albania-Italia janė mike.
Do keni tituj, grada dhe ofiqe;
pasnesėr Pashkė - shqipėtarėt janė ''fideli'';
albanezė e italianė janė ''fratelli'';
tė shkoni para kishės e xhamisė,
t'i faleni mė gjunjė Perėndisė
Pėr fatmirėsinė e madhe qė ju ēoi,
nga tirani e Zogut ju shpėtoi.
KOKA E DJATHTĖ
Pėr Pashkė shenjti Papė ju ēon bekime;
Unė ju pėrgėzoj prej anės sime.
PAPAZI
Ne ju falenderojmė prej anės sonė
se ju po na zmadhoni vendin tonė.
STUDENTI II
O dhunė djalli qė na more mendtė,
si tė mbulojnė me melac tė shenjtė!

KOKA E MESME
Mangiate porko voi in Albania?
PAPAZI
Myslimanėt e pėrēmojmė derrin.
Kristianėt e ēmojmė si ta therin.
Kauri ja njeh shijen si ta hajė;
po gjallė e nė nevojė e quan dajė.
KOKA E DJATHTĖ
Kur s'e kafshojnė dot, i puthin dorėn;
kur s'kanė rosė a dosė, hanė sorėn.
Pėr politikot shqipo bota qeshin;
janė si dhėntė; ku hanė e lenė leshin;
sa shtrenjt e mbajnė - aqė lirė e shesin
janė gati tė hanė atje ku djesin.
Tė thonė ''Dauk'', ''Merci'' dhe kur i ēveshin.
NJĖ STUDENT
Mor ky mos flet ashtu pėr vetveten?
STUDENTI TJETĖR
Herė-herė e thotė djalli tė vėrtetėn.
.STUDENTI I TRETĖ
Pa vre, pa vre atė surrat tė ndyrė.
STUDENTI I PARĖ
Ai i pari?
STUDENTI I DYTĖ
Jo, ai i dyti:
nga mė tė ndytėt ėshtė mė i ndyti.
Pėr ditė shet moral fetar nė klasė,
por vlerė e tij morale ėshtė glasė;
pėr njė lek, natėn mundet tė tė vrasė
dhe tė qan ditėn - po, vėrtet tė qan!
STUDENTI I TRETĖ
Tani po vjen fillaku laraman:
sot paska dalė i nisur nė mejdan,
i veshur ngjeshur me cilindr' e frak
Po prapanicės i vjen erė mak.
Tani pushton e puthet me kodoshin -
Se qysh e nduk pėr faqesh bukuroshin!
Fund i kusisė i larė, i kallajisur
flokėt me vaj i paska kullandrisur.
Tirana digjet, ndėrsa ai krihet.
STUDENTI I KATĖRT
Kėtė tė shohė populli dhe ngrihet -
ta lajė kėtė turp qė nuk durohet
kur tokė e tij e shenjtė pėrdhunohet,
KOKA E MESME
Dhe ju premtoj qė si peshqesh pėr pashkė
sa janė aty marrin dy rroga bashkė;
ata qė do tė flasin italisht
rrogėn e prillit marrin sot trifish.
DISA PROFESORĖ (sė bashku)
Viva l'Italia! Viva Mussolini!
STUDENTĖT (me njė zė)
Bretku! Ē'po pllisni me sa zė qė keni?!
KOKA E MESME
Ma prima ristorare, poi pensare:
Shkoni nė restorante per manxhare -
njė firmė vini vetėm, no pagare.
Dhe miratoni sot a posteriori
njė punė qė ju ndodhi apriori.
Papaz, ty t'emėrojmė difuēario,
Udhėhiqi ti pėr nė magjirio...
(Kryet e komisionit dalin)
PAPAZI
Dhe salutoni gjithė romanamente.
DISA STUDENTĖ
Duēja njė mė tė poshtėr s'mund tė gjente.
(Ndėrsa radhiten dy nga dy dhe nisen pėr nė restorant).
STUDENTI I
O komb' shqiptar, popull fatkeq i soēėm,
sa fort i ngjan Laokontit tė qėmoēėm!
Veē se shterpinjt qė po kafshojnė plakun
prej rrėmbave tė tij e kanė gjakun,
Por jo! jo! jo! Ata Satani i ngjizi;
u rritėn nga Fanari dhe Julldizi,
dhe Bastra bizantine nga Anadolli
Atdheut tonė pėr tė kėqia solli!
(Nga fundi i bulevardit dėgjohet njė kėngė vajtimtare)
MARA
Im atė qe komit,
luftoi pėr Shqipėrinė;
nė zjarr me turqit u godit
dhe na fitoi lirinė;
im atė po tė rronte sot,
e mbronte Shqipėrinė;
fashistėt nuk na mundnin dot,
s'na shkelnin sot lirinė.
STUDENTI I
Shokė, a dėgjoni? Kėngė apo tė qara?
STUDENTI II
Motr' e njė shokut tim. I thonė Mara.
Korēa e thėrret Marjeta ose Flutur -
ndėr shoqet ėshtė vajza mė e bukur;
dhe ėshtė e menēur, ėshtė shumė e mirė;
po jetėn sot dh'asaj ia kanė nxirė.
Shkoi pas tė vllait nė Durrės, s'e arriu dot;
e gjora vajzė po vajton babanė;
s'e di qė n'Durrės humbi dhe vėllanė.
STUDENTI III
S'janė tė sajtė vetėm ata lot.
O, jo! Ata janė edhe lotėt tanė.
I shurdhėr ėshtė ai qė s'e dėgjon,
i verbėr ėshtė ai qė s'e shikon,
i marrė, i marrė, ai qė s'e kupton:
Ajo na fton, si Mara Kastrioti,
e motra e Skėnderbeut, q'i ftoi qėmoti
shqiptarėt tė luftonin pėr atdhenė,-
T'i vemi pas. Ta mbrojmė mėmėdhenė.
TĖ GJITHĖ STUDENTĖT
T'i vemi pas! Ta mbrojmė mėmėdhenė!
(Dalin duke kėnduar)
"Pėr mėmėdhenė, pėr mėmėdhenė."
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:18

AKTI I PESTĖ, Skena I
Salloni i ndriēuar pėr festė.

VASILI (duke fshirė karriget)
U ēova fjalė shokėve qė kanė ikur nga Tirana nė mal pėr Teutėn qė i ati e shtrėngoi tė martohet me Papazė. Vallė tė mos e keni marrė vesh? E mjera vajzė dit' e natė qan. Mė kujtohet se si ne tė tre, Teuta, Mara dhe unė, kėrkuam tė pranoheshim nė shkollė. Dhe si na priti ne Papazi? Vajzave u tha: "Perėndia e krijoi femrėn pėr nė vatėr, qė tė gatuanjė e tė tundė djepin".
Po mua? Kur mė pa tė veshur keq, mė pyeti: "A ke para pėr tė paguar harxhet?" Dhe shtoi: "Njė reckaman si ti mė mirė tė zerė punė; dhe po deshe tė gjej unė ty punė".
Dhe punė mė gjeti plot: nė dyqan tė vėllait Thomait e nė shtėpi tė vet si shėrbėtor. Ja fati i jetimit! Mirė thotė populli: "Fėmija pa nėnė si nata pa hėnė". Mua qė kur mė vdiq babai m'u nxi edhe dita. Por a nuk u bė jetim gjithė populli shqiptar? A nuk u bėmė robėt tė Italisė? Ah, pse nuk shkova edhe unė nė mal me shokėt. (Dėgjohen tė trokitura nė penxhere. Vete atje). Ti, Llazar, qėnke? (I hedh ēelėsin) Hape derėn. (Hyn Llazari). Ju ēova fjalė pėr Teutėn...
LLAZARI
I muarmė vesh tė gjitha. Sa keq i erdhi Marės! Zbriti nga malet me pesė shokė. Unė erdha kėtu. Ata shkuan nė shtėpi tė Teutės.
VASILI
Mos erdhėt tepėr vonė. Pritet tė sjellin nusen. S'ka dashur e s'ka dashur tė martohet me dhaskalin. Po i ati ia shiti.
(Zė nga e djathta)
Vasil! O Vasillaq!
(Zė nga e majta)
O Vasillaq!
PAPAZI (duke hyrė)
Pse s'vjen, kur tė thėrrasin, mor qullaq?
VASILI
Kur mė thėrrisni "Llaqi" s'mė pėlqen.
THOMAI (duke hyrė)
Tė thirra dy-tri herė, pse nuk vjen?
VASILI
Te kush tė shkoj mė parė - pa mė thoni?
PAPAZI
Sė paku tė pėrgjigjesh "Urdhėroni!"
THOMAI
Tė vish me vrap te njėri dhe te tjetri.
Nga ne tė dy vėllezėrit, jam mė i vjetri.
Ta dish, jam vėllai i dhėndėrit -
PAPAZI
Dhėndri unė!
Qėnke pėrtac ti, i zoti pėr asnjė punė -
Pa le pėr shkollė - jo se jo pėr shkollė -
Shkolla ėshtė pėr zengjinėt mendjehollė.
THOMAI
Mėsohu tė na pėrgjigjesh "Lepe! Lepe!"
PAPAZI
Dhe kur t'urdhėrojmė, thuaj "Peqe! Peqe!"
Tė bindesh mirė kur t'urdhėron yt - zot;
Dh'yt -zot jam unė qė martohem sot.
THOMAI
Sot kemi dasmė, mor! A more vesh?
Aq mend sa pėr kėtė duhet tė kesh:
Ta marrė bota vesh se kush martohet -
Gjithė kryeqyteti do gėzohet.
PAPAZI
Do vijnė - e kush nuk vjen - plot krushq e krushka
tė hipur nė gomar, a kalė, a mushka -
Ngarkuar me dhurata,me peshqeshė.
THOMAI
Disa sjellin byreq e disa deshė.
PAPAZI
I prit te dera duke thėnė "Urdhėroni!
Me ardhjen tuaj fort po na nderoni!"
Dhe ē'janė pleq e plaka, puthu dorėn
si shėn Mėrisė kur i puthin korėn.
Vjen Shefqet beu, mor, Princ i Zaranikės,
qė rrjedh nga fisi i madh i Ēermenikės.
Mor, a kupton se kush ėshtė Shefqet beu,
qė kur kalon sokakut tundet dheu?!
Ėshtė nė Shqipėri Kryeministėr:
i venė pas zotėrinjtė varg e vistėr.
Ti thuash "Urdhėroni, Naltėsi!"
Dhe fjalėt t'ia theksosh plot ėmbėlsi.
Dhe ju pėrul kshu - po ca mė poshtė!
VILJANI (hyn pa frymė)
Vjen bir i Kryeministrit, Ismail beu!
Dėgjoni! Tek ngjit shkallėt tundet dheu.
(Vasili i hap derėn).
PAPAZI (beut qė hyn)
Ju falem, ju puth dorėn, beu ynė.
(Vasilit) Ti, mbaja pallton Princit, mor tutkun!
ISMAIL BEU (duke zhveshur pallton, fut revolverin nė xhep tė palltos)
Ju lamė veē nė gazin e shtėpisė
e s'ju lajmėruam qė para Bashkisė
Po bėhet donoma pėr Perandorin
nė njė gjysm' ore kthehet pėr nė Romė.
Ē'flori, bakshishe qė ka sjellė!
Babai shkon nė aerodrom pė ta pėrcjellė.
Nė vend tė babės erdha vetė: Urime.
PAPAZI
Na nderoi perandori kėsaj radhe!
Oh, ē'mė rreh zemra prej haresė sė madhe!
Vizitė e tillė, o Princ, u bėftė modė!
Urdhėroni, zot i naltė, nė bashodė.
(I puth dorėn, largohen. Pėrjashta brohorijnė: Duēe! Duēe! Duēe!)
VASILI
Po brohorisin pėr njė mbret armik tė huaj qė shkon pasi na shkeli atdhenė. Sa poshtė paskeni rėnė. "Tė dish tė bindesh kur t'urdhėron yt zot!" mė tha sot maskarai q'i puthi dorėn Birēe beut. Dhe ēdo t'i thotė Roma Shqipėrisė? Epo, si? Tė bėhemi robėr? Popullit shqiptar t'i venė zgjedhė? A s'ėshtė turp tė mbajnė njerėzit zgjedhė? Jo! (Revolverin e beut e fut nė xhep tė vet). S'kam prekur armė gjer tani; por sot do tė zbras tri krisma kushtrimi.
THOMAI (duke hyrė, Vasilit)
Dilu pėrpara miqve e nderoji!
(Shkon drejt Ismail beut)
VASILI (miqve)
Urdhėroni, zotėrinj! Urdhėroni, zonja!
(Largohet prapa tyre).
VALLJA (duke hyrė)
Gazi, more, shokė gazi!
Martohet Dhaskal Papazi!
Dhaskal Papazi martohet -
Shqipėria tė gėzohet…
(Dhėndri i var nuses njė gjerdan dhe i ve unazėn nė gisht)
TĖ DY RRETHET ME VALLTARĖ
Dhėndri rroftė! Nusja rroftė! Rroftė! Rroftė!
Ēifti na u trashėgoftė! Trashėgoftė!
Lum e lum si ēifti ynė; ēifti ynė!
Gjithė botės ja ēel synė; ja ēel synė!
Do tė rronjė nė pallasė! Nė pallasė!
Nė lagjen e kasabasė! Kasabasė!
(Nga jashtė dėgjohet njė brohori e madhe)
VALLJA E NUSES
Kėto brohorira ē'janė?
VALLJA E DHĖNDRIT
Ėshtė regji nė Tiranė!
Gazi ynė mori dhenė!
Dhėndri fton Ismail benė!
Ngre dolli pėr dhėndrin tonė!
Pėr shėndet tė nuses sonė!
(Ismail beut i japin nė dorė pjatėn me dolli)
TĖ DY RRETHET
Kush e pi kėtė dolli -
Moj kėto dolli!
'Smail beu me trimėri -
Moj me trimėri!
Kėndofshim nė gaz tė tij -
Moj nė gaz tė tij!
ISMAIL BEU (me dolli nė dorė)
Kjo ėshtė njė ditė dyfish e lumtur.
Ėshtė e lumtur pėr familjen e dhaskal Papazit, ėshtė e lumtur edhe pėr Shqipėrinė. Ndėrsa ju po kėndoni nė dasėm tė dhaskal Papazit pėrjashta nė sheshin e Bashkisė njerėzit po brohorisin
Naltadhninė e Tij imperiale, mbretin perandor, qė ka ardhur tė nderojė Shqipėrinė. Dhe sot kthehet pėr nė Romė. Kėtė dolli e ngre pėr shėndetin e mbretit t'Italisė e tė Shqipėrisė dhe tė Perandorit t'Etiopisė, tė Naltmadhnisė sė Tij imperiale Viktor Emanuelit tė Tretė. Tė rrojė sa malet. (Kur sapo ngre dorėn tė pijė dollinė jashtė dėgjohen krisma arme qė pasohen nga klithma tė forta: Upupu! Nga dora dhe pjata bien gotat e dollisė dhe thyhen.)
(Nė odė dėgjohen pėshpėritje)
(Zėra dasmorėsh)
Ugurzeza! Ugurziu! Paskan shkelur pragun me kėmbė tė mėngjėr!
ISMAIL BEU
Ē'qenė ato krisma! Ē'ėshtė ajo shamatė!
(Trimave) Ju, dilni, shihni ē'ngjet e mė lajmėroni.
(Trimat dalin).
(Zė nga jashtė)
Thėrresin pėr njeri qė e kanė vrarė.
Shtinė tė vrasin mbretin-perandor!
ISMAIL BEU
Ē'mė thua! Kush mor?
Ndonjė tradhėtor!
(Zė nga jashtė)
Shtinė edhe mbi Shefqet benė…
ISMAIL BEU
Mbi babanė?!
Shpejt, pallton! Armėt! - (Papazit) Ty po tė them mor!
Hajt, luaj kėmbėt ti, mor profesor!
PAPAZI
Vasil! O Vasillaq! Ky shėrbėtori!
Ē'u bė? Ja ku e ka varur pallton horri .
(I mban pallton beut).
Urdhėroni, princ! Ismail bej, urdhėroni!
Ju lutem, naltėsi, mos m'u zemėroni.
ISMAIL BEU (kolėndrin xhepat me nervozitet)
S'gjenj revolverin! Kush-kush ma ka marrė?!
Ma sillni shpejt! (e godit me kamxhik) ty tė kam pėr tė vrarė!
PAPAZI
Vasil! O dreq! Qė mė t'u shoftė fara!
ISMAIL BEU
Koburen, qen! Ē'po shfren ti me tė shara!
TRIMI (duke hyrė)
Qetėsohu, Ismail bej! S'u vra njeri!
ISMAIL BEU
Kush qe qė zbrazi armėn?
TRIMI
Vasil Laēi.
ISMAIL BEU
Si? Shėrbėtori i kėtij qen bir qeni,
Qė po martohet sot? Po arma?
TRIMI
Ėshtė i zotėrisė suaj revolveri.
ISMAIL BEU
Pupu mend vrava sot me dorėn time
Mirėbėrėsit e mij, mė tė mėdhenjtė.
Ē'mė the! ''S'u vra njeri!" O sa tė vrarė do tė ketė kėshtu-tutje. Kur njė palo yzmeqar guxon tė shtjerė kundėr mbretit e kryeministrit tė vendit, mendo me se - (Duke iu drejtuar dhaskal Papazit). Ah, ti derr i derrit - ti do ta kesh mėsuar! Do tė thyenj brinjėt ty, po nuk tregove!
PAPAZI
Aman, bej tė betohem; nuk di gjė.
ISMAIL BEU
Tė shtyp me shqelm e tė thėrmonj fytyrėn!
Ha, po s'mė the se kush e ēoi tė shtjerė
mbi mbretin e tim atė! A ka tė tjerė?
PAPAZI
Betohem - zot - s'di gjė pėr kėtė punė!
Unė - jam - unė - Ju puth tabanin unė -
ISMAIL BEU (ftohtė, ironik)
Ma puth! (Ia puth). Pa ēohu. (Papazi ngrihet.) Tani shko puth nusen!
(Dhaskal Papazi shkon tė puthė nusen, i heq duvakun.
Nusja i jep njė shpullė. Beu qesh me gėzim djallėzor dhe largohet shpejt me trimat pas).
PAPAZI
Si, mua shpullė, mua dhėndrit tėnd.
Qė tė stolisa me margaritarė?!
(Nusja i kėput gjerdanėt dhe i flak atje tej tok me unazėn)
TEUTA
Ti paēavure qė nuk tė shoh dot!
Tė kisha, ah, burrė, njė si Vasil Laēin!
KORI I DHĖNDRIT
Ē'mynxyrė qė na gjeti ne nė dasėm,
prej beut q'e pate mik e tė duall hasėm.
KORI I NUSES
Tė zestė ne me kėta sy se ē'pamė:
dhaskal Papazin me njė kuintal dhjamė
rrėzuar barkazi pėrpara beut, -
pupu, pėr turp q'i rėndet vetė dheut! -
E le nė vatrėn tėnde tė tė shanjė,
e bėre nusen tėnde tė tė ndanjė!
(Hyjnė Mara, Llazari, Qemali, Shpati, etj.)
MARA (krahėhapur)
E dashur Teutė!
TEUTA (duke e pėrqafuar)
Motėr e dashur Mara.
MARA
Erdhėm tė tė shpėtojmė nga ky djall.
LLAZARI
Nga ky pleh pedagogėsh bizantinė.
PAPAZI (i krusur)
Si m'u shpėrndanė gurėt e paēmueshėm:
Diamantė, xhevahirė, inxhit, unazat.
Djersėn e ballit derdha nė ata gurė!
O xhevahirė, gjorėt xhevahirė!
LLAZARI
Ja ku tė them Papaz bir i dhaskalit:
qė kur pėr ar ia shite shpirtin djallit;
do tė hasesh me xhyphamėt edhe njėherė -
atje pėr ku besonit - nė skėterrė.
QEMALI
Pėrkrah me Teutėn tė na prijė Mara.
Gatiti shokėt pėr nė mal: Pėrpara!
Dhe drejt fitoreve na shpėntė e mbara!
LLAZARI (duke treguar dhaskal Papazė).
Po kjo kufomė - vdekur apo gjallė?
QEMALI
Kėtij nuk kemi nge t'i qajmė hallė.
(Viljanit) Po ti!
VILJANI
Po rri qė tė kėrcej nga gazi
Tek shoh qė s'ka studentė mė Papazi!
LLAZARI
Ah, dhaskal Papazi, i gjori!
Dasmė bėri, nuse s'mori!
Ja se ē'i pru mbi kokė tradhėtia.
QEMALI
Edhe nd'u shoftė gjithė njerėzia
Do ketė kush ta qajė: Hipokrizia.
PAPAZI (duke u hequr zvarrė)
Gjorėt margaritarė e xhevahirė!
(Me vete) T'ju mbledh kėtu dhe t'ikėnj nga kjo tokė
Se mos mbanj erė e mund ta lanj me kokė.
(Del zvarrė)
LLAZARI
Kėshtu u heqshin gjithė armiqtė zvarrė.
(Hyn Shpati).
SHPATI
Ē'mėnojmė! Vemi gjithė n'atė vend,
Ku janė thirrur shokėt nė kuvend.
QEMALI, LLAZARI, VILJANI ( tė tre njėzėri)
Vdekje fashizmit! Rroftė populli!
(Tė tėrė sė bashku dalin duke kėnduar ''Pėr Mėmėdhenė'')
Fund


---------------------------------------------------------------

Skėnder Luarasi
Nė Gjimnazin e Shkodrės (1934-1935)
Qe e shtunė kur arrita nė Shkodėr. Mė treguan dhomėn e gjumit dhe ngjitur zyrėn e kujdestarit, tė dyja nė ndėrtesėn e gjimnazit ballė pėr ballė zyrave tė drejtorisė. Nė anėn lindore, nga dritaret e dhomės sime, shikoja oborrin dhe pėrtej mbanė tij, sallėn e bukės dhe kuzhinėn pėrdhese. Mė tė djathtė ngrihej ndėrtesa e konviktit ‘’Malet tona’’.
Atė ditė e kalova duke shėtitur e takuar tė njohur shkodranė…
Ndarjen e Shkodrės nė dy gjysma esencialisht tė ndryshme e vura re qė kur hyra nė qytet prej urės sė Bahēallėkut: mė tė djathtė ngriheshin kambanaret e katedrales e tė kishave, mė tė mėngjėr minaretė e xhamive, me varrezat rreth tyre. Nė kafehanen e Sahatit, nė perėndim tė diellit sahati binte gjithmonė 12, sipas Stambollit; nė kafe Park-pėr ditė sipas Romės, modės allafrėnga.
Me kėtė ndarje u pėrballa edhe nė gjimnazin e shtetit.
Tė dielėn, zilja e mėngjezit pėr studentėt mė ēoi edhe mua herėt. Nga dritarja vura re me kureshtje lėvizjet e tyre, kur hynė nė sallėn e bukės e kur dolėn sandejmi. Nė oborr, Balltoja, kujdestari i konviktit, i thirri nxėnėsit tok, disa duke i vėnė nė rradhė dy-nga dy dhe tė tjerėt duke i larguar. Zbrita nė oborr.
‘’Po i pėrcjell nė kishė,‘’ mė tha.
‘’Po ata tė tjerėt? ‘’
‘’Ata janė muslimanė‘’.
Si mė therrėn veshin kėto fjalė, si njė kamė e ndezur me gjakun e zemrės sė rinisė shqiptare.
‘’A i kini shpėnė pardje nė xhami?’’e pyeta.
‘’S’ka kush t’i shpjerė‘’.
Atė mėngjez kuptova punėn e shėmtuar qė bėnin armiqtė e shkollės kombėtare nė konviktin ''Malet tona'' dhe ē’detyra i binin pėr barrė njė pedagogu patriot.
Nė krye tė kopesė sė lumtur, Balltoja u nis pėr nė katedrale:
Ata kapėrcyen pragun, unė mbeta buzė Stiksit, duke pritur Akeronin.
U ktheva nga dhėntė e humbura tė grigjės shqiptare dhe i pyeta se ē’mendonin tė bėnin? A do tė dėshironin tė bėnin shėtitje gjer nė Rozafė? Me sa gėzim qė m’u pėrgjegjėn se po!… Vendosėm tė shkojmė javėn tjetėr meqė atė mėngjes pata caktuar takim me njė mik shkodran i cili mė njohu me Millosh Gjergj Nikollėn-Migjenin.(*)
(Shiko ne forum: Skender Luarasi, Takimet e mija me Migjenin
Artikull nė 50-vjetorin e lindjes sė Migjenit, S.Luarasi, Takimet e mija me Migjenin Drita, 24.9.1961 f. Shėn. i red.P.L..)
Tė dielėn e shumėpritur u nisėm pėr eskursion me nxėnėsit. Dhe unė, me shapkėn nė kokė e nė shoqėrinė e tyre, vizitova kalanė e Shkodrės pėr tė parėn herė!
Njė ditė, po rrija vetėm nė verandėn e kafesė ‘’Park’’ e po mendoja i pėrhėndur se ku mė pati sjellė rasa, kur njė burrė simpatik, mesatar nga mosha, vjen drejt meje dhe mė pėrshėndet miqėsisht: ’’Selim Shpuza’’.
S’kish intelektual revolucionar nė vendin tonė, besoj, qė tė mos e dinte se nėn pseudonimin ‘’Harbuti’’fshihej emri i Selim Shpuzės i cili sapo kishte ardhur nga atdheu i Leninit. U gėzova qė u njoha personalisht me Selimin, por meqėnėse nuk e pata hasur ndonjė herė, e pyeta se mos mė mori pėr ndonjė tjetėr.
‘’Tė njoha nga shapka!” mė tha Selimi.
Unė ia dėftova mikut tim tė ri shkodran ē’mė panė sytė mėngjezin e sė dielės sė parė nė oborrin e konviktit dhe ai mė ndihmoi, si nė shumė raste mė vonė, tė zgjidhnim kėtė mė tė parin problem qė mė doli nė kryeqytetin e Teutės.
Tė shtunėn, porositėm nxėnėsit e jashtėm e tė internatit tė organizonin njė mbrėmje artistike nė sallėn e madhe tė gjimnastikės. Atje u drodhėn valle dhe u kėnduan kėngė nga mė tė bukurat qė kisha parė e dėgjuar gjer atėhere. Mė pėlqeu veēanėrisht ajo vallja ‘’e faikoit dhe e thėllėnxės’’. E porosita Ballton qė tė djelėn nė mėngjez t’i binte ziles mė vonė se nxėnėsit qenė tė lodhur dhe nuk mund tė ngriheshin herėt pėr nė kishė. Pastaj me nxėnėsit duke kėnduar e duke i rėnė mandolinės shkuam pėr shėtitje nė Shirokė.
Nuk kam patur prirje dhe sy pėr punėra administrative, veēse do tė isha fare qorr po tė mos kisha vėnė re se nga tollumbi i kuzhinės dilnin krimba. Kanali i tij i ngrėnė prej ndryshkut, qe ēarė dhe lėtyra prej ullukut pėrzihej me ujin e pastėr. Drejtori nuk paskish patur buxhet pėr ta rregulluar! ’’Kam unė!’’i thashė. Ujin pėr tė gatuar e prumė nė kasa nga burimi ato ditė qė punėtorėt e ndreqėn tullumbin!
Ajo godinė qė pati shėrbyer si xhephane pėr asqerėt turq, e tani qe shndėrruar nė internat pėr djemtė e gjimnazit, aspak nuk e meritonte emrin ‘’Malet tona’’. Nxėnėsit e rritur ishin rregulluar disi mirė nė odat e katit tė sipėrm, porse qenė mos mė keq tė vegjėlit nė kthinat pėrdhese, pa ajėr e dritė tė mjaftė nga frėngjitė e ngushta. Edhe kėtė herė duhej tė grindesha me superiorin gjersa i vendosėm tė vegjėlit nė katin e sipėrm dhe qilarėt i kthyem nė banja e magazinė.
Filloristėt ua rekomandova studentėve tė rritur qė tė kujdeseshin pėr ta si pėr vėllezėrit e tyre mė tė vegjėl.
Por gjendja nė klasat e gjimnazit ishte mė e pahijshme dhe mė e vėshtirė pėr ta rregulluar. Dasinė midis kristianėve dhe myslimanėve, e vura re, nė formėn e saj mė tė shėmtuar, nė klasėn e shtatė tė maturės, qė nė orėn e parė tė mėsimit shqip.
Nxėnėsit kishin zėnė vend nė bangot sipas parimit fetar. Nė klasėn maturante, pėr shembull, mė tė djathtė tė katedrės shikoje ndėnjur Hajredinin e Vasilin - shumė mirė. Porse nė dy-tri bangot e tjera, nė tė dy rrjeshtat e kėsaj ane, rrinin bashkė vetėm djem myslimanė - shumė keq. Me pėrjashtim tė Myzaferit dhe tė Pjerinit, qė rrinin tok, nė bangat e tjera tė tė dy rrjeshtave, mė tė mėngjėr tė katedrės, rrinin vetėm katolikė, pėrzjerė me ta ndonjė orthodhoks. Dy nxėnės, Mark Ndoja mė tė djathtė dhe Alfred Ashiku mė tė mėngjėr, rrinin nė fund nė karrige, tė mbėrthyer nė fund midis dy palė rrjeshtave.
I kqyra tė gjithė njė nga njė, i pyeta nga vinin dhe pėr mjeshtėrinė e prindėrve tė tyre. Gati tė gjithė qenė shkodranė, bėnin nėnshtypje shumė mė tė mirė nga jashtė dhe u gėzova pėr kėtė.
Nė fillim nuk u rashė nė sy nxėnėsve pėr kėtė gjendje antipatriotike nė klasėn e tyre, por u bė ēėshtje gjatė orės kur u dhashė pėr hartim temėn ’’Bashkimi bėn fuqinė‘’. Myzaferi, kryetari i shoqėrisė studentore ‘’Besa Shqiptare’’u ngrit e tha se bashkimi qe akt i kryer nė Shqipėri, nėnė egjiden e Naltmadhnisė sė Tij dhe se njė temė e tillė qe anakronike.
‘’Pohimi i studentit,'' thashė unė, ''do tė mė gėzonte po tė pėrkonte me tė vėrtetėn. Qė prej urės sė Bahēallėkut e gjer te Fusha e Shtoit, zemrėn e Shkodrės e ēan pėrmes njė thikė helmi. Mė tė djathtė tė udhės kryesore qėndrojnė sogjė lagjet e tė krishterėve, mė tė mėngjėr mėhalla muslimane. Nga tė dy anėt ngrehin ushtat e tyre kishat e xhamitė. Armiqtė e Shqipėrisė mjafton tė hedhin pėr provokim njė kokė derri nė xhami, tė pėgėrėt nė kungatė dhe befas pėrbindėshi shpėrthen nė vėllavrasje.''
Porse nuk munda pa u thėnė: ”Po mėsojmė e po edukoheni nė shkollė kombėtare.
Kėtė farė fanatizmi tė kohės medjevale, tė cilės ne shqiptarėt duhet t'ia shkulim rrėnjėt kudo qė ta hasim, ta shfarrosim sidomos nėpėr qytete ku e rritin sheshit e fshehur armiqtė tanė. Ne duhet tė mbjellim kulturėn e shėndoshė nė truallin shqiptar dhe shkolla kombėtare ėshtė selishtja e kėsaj kulture... Ju lutem, do tė gėzohem shumė qė nė klasė marrėdhėniet tuaja intelektuale tė bashkohen mė shumė sipas interesave e simpathisė kombėtare e njerėzore!
Dhe shkruani nė ballin e murit parrullėn e poetit patriot Pashko Vasė Shkodranit:

Edhe mos shikoni kisha e xhamija,
Besa e shqiptarit,ėshtė shqiptarija.’’

Kėsaj ore duhet tė kem qėnė shumė i tronditur kur lashė klasėn por, qoftė pėr keq a pėr mirė, edhe nxėnėsit u prekėn. Nuk e pata kapėrcyer pragun, kur Alfred Ashiku, njė djalė i mrekullueshėm, brofi nga froni dhe u thirri shokėve tė qėndronin nė vende qė tė diskutonin nė mes tyre ēėshtjen pėr tė cilėn u foli mėsuesi. Ata lajmėruan mėsuesin e matematikės, Filip Llupin, tė mos u vinte nė klasė se kishin pėr tė diskutuar njė problem shumė tė rėndėsishėm. (*) Nxėnėsit diskutuan e zgjodhėn njė komision qė do tė riorganizonte shoqėrinė ‘’Besa shqiptare’’, tė cilėn kryesia e saj e kishte lėnė pasdore.
(*) Mė treguan se Alfred Ashiku kishte thėnė: ‘’ Nuk duronj tė shoh profesorin tė mbushė sytė me lotė e kėtu dikush tė qeshė. Askush nuk del nga klasa pa zgjedhur komisionin pėr tė organizuar shoqėrinė ''Besa Shqiptare'' … Ndėrsa Filip Llupi mu gjend nė krah edhe nė mjaft raste tė tjera.
(Citim: Lazėr Radi.Shqipėria nė vitet 30-tėf.97. Me ndihmėn e Profesor Skėnder Luarasit dhe tė Profesor Filip Llupit qė ishte shef Arsimi e siguruam fjetjen nė Konviktin e Shkollės Teknike, kurse shfaqjen( e dramės ''Spiuni'') do ta jepnim nė sallėn e kinemasė ‘’Rozafat’’ )
Pėr hartimin e dytė me temė ‘’Ē’na ndan e ē’na bashkon‘’, u dhashė nxėnėsve disa shėnime: Na ndajnė mėnyra si vishemi - disa mbajnė feste a qylaf, disa shapkė a kapellė; na ndajnė shijet e gjellėve: disave u pėlqen pilafi, tė tjerėve makaronat a fasulet; disa e vėnė sahatin alla turka, disa alla franga; disave u duket mė e mirė kafeneja e Sahatit tė tjerėve e Parkut; ja qė shijet janė tė ndryshme. Na bashkojnė Atdheu ku lindėn, luftuan e vdiqėn prindėrit tanė dhe na e lanė amanet ta duam e ta mbrojmė nė rast rreziku; gjuha qė na ndihmon tė kuptohemi e tė duhemi e tė pasurohemi nė kulturė; na bashkon historia jonė qė na ushqen me vlerat morale; na bashkon thesari kulturor…dhe mbi tė gjitha na bashkon halli ynė i madh kombėtar qė duhet t’i bėjmė ballė tė bashkuar.
Edhe nė kėtė rast spiunėt e kryen rolin e tyre, dhe kleri jezuit e tregoi mendėsinė e tij nė organin ‘’ Leka‘’ ku i bėri kėtė koment:
Edukata: ’’Kjo lum miku, ėshtė njė pyetje e dalun prej njė mendėsherr, e cila mė fort se bashkimin ka pėr qėllim ngjalljen e mėnis sė klasave shoqnore, e nė fund ndėrsen rininė kundėr besimit. Kėtu po na kėcejnė spionėt e komunizmit e tė bollshevizmit...''(*)
(*) Ē’na ndan e ē’na bashkon?, Leka, nr.6, qershor 1935.
Nė lėndėn e letėrsisė, pėr gjithė klasat e gjimnazit, fola mbi jetėn dhe veprėn e Fan Nolit, tė Gurakuqit dhe tė Risto Siliqit. Nė klasėn e gjashtė normale dhe nė tė shtatėn reale, ndėr visaret e letėrsisė botėrore komentuam edhe romanin ’’Nėna’’ tė Maksim Gorkit. Ndėrsa nė maturėn u pėrqėndrova tek kolosėt e letėrsisė shqipe Naim Frashėri e Patėr Gjergj Fishta.
Mėsuesi im i parė pati qenė Naim Frashėri i cili vdiq motin kur linda unė.
Nė Shkodėr myslimanėt nuk e njihnin Naim Frashėrin, profesorėt katolikė e injoronin, jezuitėt, qė talleshin me vlerat e kombit tonė, bile edhe me Skėnderbenė, e pėrbuznin. (Disa pėrmendnin se edhe nxėnėsin i tij, Faik Konicėn, qė nė fillim e lėvdonte nė fund e shau.)
Mė binte barra atdhetare ta ndriēoja veprėn e Naim Frashėrit tė cilėn e njihja mirė dhe e pata pėrshkruar qė mė 1925(*)
(*)(''Naim Be Frasheri : Jeta dhe vepra, ''Dajti'', 14.10, 5.11, 12.11.1925
dhe '' Kengėt e Naimit do te ushtojnė perjetė'', Djaleria nr.7, 1927)
‘’Istori e Skėnderbeut’’ prej Naim Frashėrit, mė ngjalli dashurinė e parė pėr atdhenė tim tė robėruar, por ‘’Mrizi i Zanave'' prej Gjergj Fishtės mė mbajti ndezur atė dashuri nė kohėn kur shumėkush nuk besonte se Shqipėria e rilindur do ta kishte jetėn e gjatė.
Patėr Fishta mė ftoi disa herė pėr bisedė nė kuvendin Franēeskan dhe unė nuk i vajta, por sa herė e takoja mbudhė e pėrshėndesja me gjithė respektin qė u kemi hua njerėzve tė cilėt kanė kontribuar sado pak pėr begati e kulturė dhe patėr Fishta nuk ka qenė mė i pakėt. Por edhe njerėzit e mėdhenj gabojnė. Pėr tė sqaruar keqkuptimet:
M.Ivanaj me tė drejtė e kritikonte Patėr Gjergj Fishtėn, sidomos nė lidhje me ‘’Lahutėn e Malėsisė‘’ dhe Mark Milanin, qė e dinte se ishte nga vendi i tij i origjinės. Ivanaj thoshte se Fishta e paraqit Mark Milanin si ‘’shqah’’, kurse ai ka qenė shqiptar me origjinė. Qė nuk ka qenė shqah e provojnė edhe dy veprat e tij tė botuara nė Podgoricė mė 1899, sidomos ajo qė mban titullin ‘’Doket e zakonet shqiptare’’.
Nė periudha tė caktuara (bie fjala nė kohėn e okupacionit fashist) patėr Fishta mund ta ketė parė tė ardhmen e Shqipėrisė me sytė e njė pesimisti, por megjithatė nuk duhet tė harrojmė punėn e tij kombėtare, kur gjithė tė tjerėt qenė pesimistė dhe patėr Fishta ngriti flamurin e Shqipėrisė nė Rozafė.(*)
(*) Po kėto mendime S.Luarasi i shfaqte dhe i mbronte edhe nė kohėn kur Gjergj Fishta akuzohej nga shumėkush si ''agjent i fashizmit'' dhe '' poet reaksionar''
Nxėnėsit e klasave tė ulėta, me besime tė ndryshme, rinin mė shumė me shoku-shokun dhe ishin mė pak tė prekur prej influencės fetare. Pėr shembull Qemal Stafa rrinte me Vasil Llazarin, Xhemali me Arditin, vėllezėrit Trimēev me shokė tė njė feje tjetėr. Kur tregova gėzimin tim pėr shkollėn e shtetėzuar, vetėm njė nxėnės shprehu urrejtje pėr atė, njė flokėverdhė, fytyrėzbehtė: ’’Kėtu me tė tjerėt mė bashkon vetėm kjo orė mėsimi, shkolla ime ėshtė gjetiu’’.
Mua nuk mė zemėronin njerėz me opinione tė ndryshėm, veē tė ishin tė arėsyeshėm, tė mė dėgjonin dhe tė mė respektonin dhe mua mendimet. Kur fola me kėtė nxėnės jashtė klasės, ai mė tregoi se i ati e fitonte bukėn e pėrditėshme duke punuar nė kuvendin e jezuitėve. Nė kohėn e lirė shkonte atje dhe zbavitej nė palestėr, nė theatėr, nė bibliotekė. Ndėrsa gjimnazit tė shtetit nė Shkodėr i mungonin ambjentet kulturore-sportive…
Tok me nxėnėsit ia nisėm me terenet sportive. Ata ishin tė gėzuar qė tė punonin dhe prefekti Et'hem Toto urdhėroi tė na jepej materiali i duhur, rėrė, ēimento, trarė, litarė, hekura, shata, lopata.
Vetėm inxhinier Zojzi na kundėrshtoi: ’’Shteti nuk i ka dėrguar nxėnėsit kėtu tė punojnė nė baltė, por tė venė nė shkollė.‘’(*)
(*) Irfan Tėrshana, ish mėsues i edukimit fizik nė gjimnaz tregon: Nė kėshillin pedagogjik tė shkollės, u shtrua ēėshtja e ngritjes sė terrenit sportiv. Disa arsimtarė qenė kundra ngritjes sė terrenit, ndėrsa njė pjesė tjetėr qenė pro...
Enver Bushati, Lėvizja fiskulturale nė Gjimnazin e Shtetit tė Shkodrės, Revista pedagogjike, nr.1, f.154.
Pastaj shkova nė Tiranė, drejt e nė ministri tė Arsimit. Te porta hasa Sokrat Mion, nga Korēa i cili sapo pati mbaruar studimet pėr rregjizor. Qe i dėshpėruar e sa nuk qante. Kur u paraqit nė ministri pėr punė, i veshur shik, me frak e flokė gjer te supet, ministri nuk e qasi. I thashė tė mė priste te porta. Qe ora 12 kur trokita tek dera e dhomės sė ministrit dhe hodha kėmbėt brenda prakut. ’’Mė dy, mė dy!’’ mė thirri edhe mua. Kur i tregova sekretarit pėr pritjen e ēuditshme, mė tha se kushedi se ē’punė tė rėndėsishme do tė ketė tė bisedojė me ty. Zbrita dhe te porta u bėmė dy me Sokratin pėr tė qarė.
Kur hyra nė orėn dy nė zyrėn e ministrit: ’’Allahile, ē’ka bani ju bollshevikėt atje nė Shkodėr!’’ mė pėrshėndeti Mirash Ivanaj duke mė zgjatur dorėn. Unė ngriva nė vend. ’’Dy herė mė ka telefonuar Musa Efendia dhe dje mė erdhi nė zyrė e mė thirri: ‘’Hiqma atė qen Skėnder Luarasi nga Shkodra!’’
Dhe pasi heshta vazhdoi: ’’Por pse s’pyet ē’farė i thashė unė? Nė shkollėn shqipe ka vetėm zotėrinj profesorė. Ndė tė ka marrė malli pėr qen, shko nė ministrinė tėnde se atje ke plot! Kėshtu i fola. Tani mė thuaj, ē’hall tė solli nė Tiranė‘’.
I tregova se ambjentin sportiv po e mbaronim dhe se nė sallėn e madhe tė gjimnastikės do tė ngrinim njė skenė theatri, porse na mungonte njė regjizor
‘’Regjizor...Po gjeni - Gjeni njė‘’.
I fola pėr Sokrat Mion. Nuk pranoi t’a emėronte definitivisht. Por mund tė vinte tė shėrbente i paguar pėr muaj, gjersa tė provonte qė ishte i zoti dhe meritonte tė shėnohej nė kuadrin e gjimnazit.
’’Por i thuaj me i pre ato flokėt e gjatė dhe me u veshė thjeshtė-thjeshtė.‘’
Ministria u dėrgoi konviktorėve tė varfėr edhe kėpucė e pelerina.
Kėto qenė andralla tė vogla materiale, moralet janė mė tė rėnda se nuk i rregullonte dot financa.


----------------------------------------------------

Skėnder Luarasi
Nė Gjimnazin e Shkodrės (1934-1935)
Njė ditė maji, kur u ktheva nga Tirana, pasdreke nė orėn pesė, nuk i gjeta nxėnėsit katolikė tė klasave tė larta nė sallėn e studimit. Ata kishin vajtur nė katedrale pėr tė dėgjuar meshėn e zakonshme tė rinisė katolike.(*)
(*) Bėhet fjalė pėr tė ashtuquajturėn ''shamata e shenjtė'' ku klerikė tė parapėrgatitur ''debatonin'' pėr tema tė ndryshme duke influencuar ''natyrshėm'' mbi bindjet e besimtarėve.
Kur u kthyen, ata mė treguan pėr predikimin nė shqipe tė bukur qė mbajti Zef Valentini. Ai pati folur pėr dėmin qė i sillnin librat e kėqinj rinisė sonė.
Tė nesėrmen, para orės pesė, nxėnėsit mė pyetėn me shqetėsim ndė mund tė shkonin nė katedrale. ’’Kur ju ka dhėnė leje drejtori, pse jo!’’u thashė. Por mė kėrkuan leje edhe nxėnės muslimanė tė klasave tė larta : ’’Pse jo!’’ u thashė dhe u nisa edhe vetė pėr atje duke i lėnė konviktorėt e tjerė nėn kujdesin e Sotir Angjelit.
Afro njė orė ndenja kokėulur nėn amvonė duke dėgjuar predikimin kundėr muzikės e cila me anėn e asaj ’’shpikje djalli’’- radios, na qe futur gjer nė vatėr e na prishte moralin e familjes. Muzikė do tė dėgjonim atėherė kur qeruvimėt e serafimėt do t’u binin trumpetave ditėn e kiametit!
Nė mbarim tė meshės, nxitova nė sallėn e ngrėnies dhe ēela radion. Erdhėn edhe nxėnėsit. ’’A nuk foli bukur?’’ mė pyeti njėri. ’’Mė vjen turp kur mendoj se njė i huaj e flet gjuhėn tonė amtare, mė mirė se disa mėsues shqiptarė,‘’ iu pėrgjegja .’’Po pa mė thuaj ē’tha? Ka me mijra konservatorė nė botė, me qindra mijė, miliona studentė tė artit muzikor, kompozitorė, qė na kanė dhėnė kėngė e hymne tė cilat na gėzojnė e lartėsojnė zemrėn. Por qė radio, e cila na e sjell kėtė gėzim nga ana e anės, mu nė vatėr, na qenka shpikje e djallit, jo! Zef Valentini pat shėrbyer nė ushtrinė italiane gjatė luftės sė parė botėrore, para se tė hynte nė urdhėrin e gjeneralit Laloja. Pėrse nuk na foli pėr atė kasaphanė ku me miliona katolikė italianė, francezė, gjermanė, austriakė, anglezė, hėngrėn trutė e njėri-tjetrit, po na tregon ditėn e qametit dhe marshin triumfal tė Kerubimėve e tė Serafinėvet!''
Tė nesėrmen u thashė se mund tė vazhdonin vajtjen nė katedrale, veēse tė vinin re jo vetėm gjuhėn, por edhe mendimin dhe tė gjykonin se ē’ish e drejtė dhe e vėrtetė e ēfarė jo.
Ē’biseda tė zjarrta interesante e ndeshje mendimesh tė reja tė dėgjonin veshėt nė oborrin e vogėl tė konviktit, nė palestrėn e klasat e gjimnazit - ē’pėrpjekje pėr tė dalluar tė vėrtetėn nga rrenat e kėsaj botės sonė! Ndėrkohė njerėzit me veladon i bėnė mė tė dendura vizitat nė drejtorinė e gjimnazit dhe drejtori mė porositi t’i ndaloja studentėt tė vinin nė meshė. E kundėrshtova duke i vėnė nė dukje se ai vetė u pati dhėnė leje dhe nuk desha qė tė ma mernin pėr tė keq mua.
‘’Atėhere do t’u them unė tė nesėrmen!’’mė tha.
‘’As kėtė nuk do ta bėni, se mė rrėzoni autoritetin mua pėrpara nxėnėsve’’. Dhe kėshtu studentėt e konviktit, tė krishterė e muslimanė, u gėzuan bashkė me bekimet e Zotit, Zotit qiellor, pėr njė muaj plot!
‘’Po ti ke lejuar dhe muslimanėt!’’mė qėrtoi drejtori. Unė u shfajsova duke thėnė se nuk bėj dallim midis nxėnėsve dhe se kur ėshtė puna pėr tė shpėtuar shpirtin e njeriut, muhamedanėt kanė nevojė mė tė madhe pėr tė dėgjuar predikimet e priftit.(*)
(*) Me tė vėrtetė, unė nuk kam qenė kundėr besimit - fesė! Feja me gjithė supersticionet ēduket si vesa kur kupton njeriu tė vėrtetėn e jetės. (''E vėrteta bėn fenė, jo feja tė vėrtetėn''). Sepse nuk ėshtė feja qė i bėn njerėzit tė liq. Janė njerėzit e liq qė krijojnė ferat pas qėllimeve qė kanė pėr tė kėnaqur ambicjet e tyre. Pra kam qenė jo kundėr fesė, por kundėr klerit.)

Drejtori im i nderuar, A. D., dhjetė-pesėmbėdhjetė vjet mė parė, kur nė Tiranė e nė gjithė Shqipėrinė ziente lufta midis demokratėve e feudoborgjezėve, qe njė nga partizanėt mė tė zjarrtė tė anės pėrparimtare dhe burrė guximtar. Porse trimi i mirė me shokė shumė: nė Shkodėr nuk kishin mbetur mė Bajram Currė e Luigj Gurakuqė, por Karla e Don Lazarė dhe plot spiunė tė Musa Jukės. Atmosfera e rėndė e dėrrmoi A. D., i cili ra pas rakisė e kumarit dhe humbi trimėrinė qė e dallonte mė parė.
Pas gjithė atyre letrave anonime plot kanosje qė mė vinin nė konvikt, nuk di ē’do mė kishte gjetur mua po tė mos kisha patur ata miq shkodranė, qė mė kėshillonin e mė mbronin nga tė liqtė.
Nga gjithė miqtė e mi nė Shkodėr, Selim Shpuza mė vizitonte mė shpesh nė konvikt dhe mė dha ndihmėn mė tė vlefshme. Njė ditė ai mė pyeti ndė kisha armė. I thashė se pedagogėt nuk duhej tė mbanin armė
‘’Si jo!’’ m’u pėrgjegj, ''mėsues qe edhe Avni Rustemi, por i shėrbeu Shqipėrisė mė shumė me atė plumb qė zbrazi nė Paris se me gjithė mėsimet qė dha nė shkollė vjete me radhė.'' Dhe kur i tregova se nė fund tė sėnduqit kisha njė farė kobure, njė gjashtare, mė kėshilloi dhe mė bėri t'i premtoja se do ta mbaja ngjeshur kur dilja pėrjashta. Mė tha se puna s’ishte pėr tė qeshur.
Njė mbrėmje tė errėt dimri, nė orė tė vonė, dikush mė lajmoi t’i vija Selim Shpuzės nė shtėpi dhe ...se mos harroja koburen. Vesha pallton e madhe, shtira koburen nė brez tė saj dhe u nisa pėr vizitė. Prej derės sė odės sė mysafirėve pashė disa zotėrinj tė panjohur tė ulur nė kolltukė. Kur doli tė mė priste nė qoshk, Selimi e la derėn e dhomės tė hapur dhe mė ndihmoi tė heq pallton. Dhe kur iu pėrgjigja se koburen e kisha nė xhep tė saj, e nxorri nė mėnyrė demonstrative dhe mė pėshpėriti qė herė tjetėr ta mbaja ngjeshur. Mua mė erdhi liksht kur koburen ma vuri dukshėm pėrmbi pallto, ta shihnin mysafirėt qė isha i armatosur. Pėr vizita tė tilla mė ftoi disa herė nė vilėn e tij moderne. Nė pakė kohė mė doli nami se unė nuk isha ndonjė mėsues dokudo. Miku im shkodran mė kishte bėrė ‘’trim’’ me pahir. Vonė e mora vesh qė miqtė e mij tė ndihmuar nga studentė mirėdashės mė kishin shpėtuar nga disa rreziqe koke.
Mik m’u tregua edhe prefekti Et’hem Toto. Kur takoheshim mbudhė, mė qėndronte dhe bisedonte me mua nė mėnyrė demonstrative, ta kuptonin armiqtė qė isha nėn mbrojtjen e tij.

***
Nė Gjimnazin e Shkodrės veē djemve tė malėsisė, tė Krumės e tė Oroshit, vinin tė mėsonin edhe nga Kosova e Metohia, Plava e Gucia, Dibra e Madhe e Ēamėria tė cilėt banonin e ushqeheshin nė konviktin ‘’Malet tona’’ si Emin Duraku, Nazmi Rushiti, Branko Kadia, Hajdar Dushi, Xheladin Hana, Tom Kola, Xhevdet Doda, Teufik Ēanga, Murat Paci, Bardhok Biba, Sadik Bekteshi, Fadil Hoxha e tė tjerė.
Studentėt nė konviktin’’Malet tona’’ qenė tė bindur, tepėr tė bindur. Kur vinin tė kėrkonin leje pėr tė dalė nė qytet ata e lypnin lejen me lutje e pėrgjėrim:’’Zotni profesor, ju lutem - mė ka ardhur baba - dua tė piqem - ju lutem - zotni profesor - mė jepni leje - njė ēerek ore - ju lutem…’’
‘’Nga ka ardhur baba? Ku ėshtė tani? ‘’ - i pyesja e mė pėrgjigjeshin: ‘’ Nga Shala, nga Kelmendi zotni profesor - do tė jetė nėpėr Pazar - ju lutem zoti profesor.’’
Dėgjoja dhe mendohesha: Kėta nipa tė Ded Gjo Lulit, i cili me njė grusht malėsorė i theu hundėn Turgut Shefqet Pashės, ku e kanė marrė kėtė tė lutur skllavi pėr t’u dhėnė njė tė drejtė qė ėshtė e drejtė e tyre?
’’Po tė del ty njė ēerek ore kohė qė ta gjesh babanė nėpėr Pazar? Shko, piquni dhe e pres tė mė vijė nė konvikt pėr drekė!’’- i thosha studentit. Dhe ai dilte i gėzuar. Nga prindėrit e studentėve tė mi kam mundur tė njoh malsorin shqiptar mė mirė se sa nga tekstet e historianėve tanė.
Njė ditė Murat Paci m’u kthye nė konvikt nga pushimet e motit tė ri me nja dy javė vonesė.
‘’Pėr dėnim’’, i thashė, ’’do tė shkruash njė hartim ku tė na tregosh si i kalove kėto dy javė pushim tė palejuar.'' Dhe Murati pėrshkroi dimrin e rreptė, dėborėn e madhe qė i mbylli njerėzit dhe s’i la tė dilnin jashtė. ‘’Derrat vinin gjer nė oborr - As nė mulli nuk vinim dot - Si s’vdiqėm urije!’’
‘’Ē’mė thua! Derrat ju vinin gjer nė oborr e ju sa s’vdiqėt urije!''
Porositė e nxehta tė kuranit arab kishin pushtuar trurin e malėsorit shqiptar.
Ēuditesha kur dėgjoja se mė pėrpara pėr ditė kishte konflikte midis nxėnėsve dhe kujdestarėve. Pyeta njė ditė nxėnėsit e rritur pėr shkakun e kėtyre zėnkave. Dhe njėri nga kėta, mė duket se qe kosovar, m’u pėrgjegj: ’’Por ata vinin pėr mėngjes nė odėn e gjumit e na bėrtisnin tė ngriheshim sikur tė ishim robt e tyre dhe na urdhėronin tė shkonim tė korrnim arat. Unė vetė i jam hedhur njėrit nė grykė kur mė hoqi jorganin. Kėtė nuk do t’ia lejoja as babait…!(*)
Nxėnėsit nė pėrgjithėsi ma dėgjonin fjalėn e mė respektonin.
Nxėnėsit kujtojnė:
‘’Nė periudhėn 1934-35-36 dallohet nė mėnyrė tė veēantė pedagogu i letėrsisė Skėnder Luarasi, i cili kishte fituar admirimin e nxėnėsve pėr shpjegimin e lėndės, pėr analizat e thella e plot pėrmbajtje, pėr komentet emocionuese e frymėzuese e mbi tė gjitha pėr qėndrimin e ri ndaj figurės sė nxėnėsit. Pedagogu shoqėrohej me nxėnėsit jashtė mėsimit, qėndronte pranė konviktorėve, dilte shėtitje me ta, shėtitje pune, sepse ai shfrytėzonte rastin pėr tė plotėsuar e pėr tė dhėnė atė qė s’mund t’a jepte nė klasė…
Nxėnėsit shprehnin respektin e tyre duke ia mėsuar lėndėn nė mėnyrė shembullore. Nė vitin shkollor 1934-35, Luarasi zhvilloi letėrsi nė klasat 5-a, b, 6-a, b e 7-tė, gjithsej 220 nxėnės e nė fund tė vitit fituan nota kaluese 219 nxėnės, prej tyre vetėm njė mbeti e tė mos harrojmė se jemi nė vitet kur mbetja me shumicė e nxėnėsve ishte tipar dallues i shkollės…’’
(Gjimnazi i shtetit Shkodėr (1922-1972) f.54.Citim nga: V.Llazari, M.Uli ‘’Lėvizja komuniste e punėtore nė Shkodėr deri nė vitin 1941’’. Buletini shkencor i Institutit Pedagogjik Dyvjeēar Shkodėr, nr.5, 1966)
Shumė nga familjet e tyre, muslimane, mė ftonin nė raste festash. Njė ditė u ndodha nė krye tė odės, ballėpėrballė Myftiut Sali Efendisė. Do t'i kem bėrė pėrshtypjen e njė memeci, si m’u mēel goja e s’fola njė fjalė!
Kordignano pati gjuhė tė pėrbashkėt me Sali Efendinė. Jezuiti e vizitoi njė ditė shėrbėtorin e Muhametit dhe biseduan mbi punėn e disa mėsuesve toskė, qė, ''si agjentė tė huaj'' pėrpiqeshin qė djemt e krishterė e muslimanė ''t’i bėnin bollshevikė''. Myftiu thirri nxėnėsit e prindėrit e tyre nė Myftihane dhe u foli kundėr ''atij mėsuesit toskė qė s’i dihej se nga vinte e ē’fe kishte''. Teufik Ēanga i pari u ngrit kundėr myftiut dhe i tha se mėsuesi qe shqiptar dhe u fliste nė klasė pėr atdhedashuri dhe bashkim kombėtar. I ati e qortoi rėndė Teufikun qė guxoi t’i kthente fjalėn Myftiut dhe se po tė mos i lypte ndjesė, do ta mohonte pėr bir e nuk do ta qaste mė nė shtėpi.
’’As unė s’kam me ardhė‘’, i tha i biri.
Kur mbaroi mbledhja i ati vrapoi pas Teufikut: ’’Mor bir, po si mund tė flisja ndryshe nė sy tė Myftiut’’, dhe e mori pėr krahu nė shtėpi.
Nė Shkodėr takova Elez Muzhakun, mikun e halleve tė burgut nė vitin 1931
Ndjeva gėzim qė e ndihmova tė birin, Abdullahun, tė pranohej bursist nė konviktin ‘’Malet tona’’ ku qeshė pėrgjegjės internati.
Njė ditė Ramazani, vura re se Abdullahu nuk vuri bukė nė gojė as pėr mėngjez, as pėr drekė. Qė nė fillim i pata porositur internatistėt se buka nuk duhej tė nxirrej jashtė sallės. Dhe ja pikėrisht Abdullahu e theu rregullin. Me tė rėnė topi i Ramazanit, nė orėn pesė, nxorri bukėn nga xhepi. Pėr dėnim i thashė se sa tė vinte Bajrami, do tė banonte nė familje.
Hoxhė Elezi mė vizitoi. Folėm rreth ‘’gabimit’’ tė birit tė tij.’’Ku qėndron e drejta hoxhė Elez’’, e pyeta, ’’nė anėn e Abdullahut, apo tė njėqind internatistėve?’’
Dhe ai mė pyeti:’’Ē’duhet tė bėjė qė ta ndreqė gabimin?’’
‘’Tė vijė pėr drekė dhe tė shtrohet nė sofėr si gjithė tė tjerėt. ‘’
Dhe Abdullahu erdhi.
Abdullahun, por dhe shokun e tij tė pandarė Xheladin Hana i kujtoj ndėr ata internatistė nxėnės tė mirė e besnikė qė mė dhanė krahė nė punė. (*)
(*) Tė dy dhanė jetėn nė luftė pėr ēėshtjen kombėtare. Abdullah Muzhaku u vra nė pėrpjekje me gjermanėt nė Metkoviē tė Dalmacisė nė qershor 1944, nė krye tė komandės sė ēetės interballkanike tė formuar nė Itali. Shėn. i red. P.L
Hoxhėn Elez Muzhaku e kujtoj si shqiptar tė kulluar, tė lidhur me hallet e vendit, qė besimi fetar nuk e shkėputi nga veprimtaria patriotike(*).
(*) U gėzova shumė kur e poqa pėrsėri Elezin mė 1946 dhe mora vesh se qe lidhur familjarisht me lėvizjen popullore ēlirimtare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:18

Skėnder Luarasi (19.1.1900 - 27.4.1982)
Astrit Larinasi ne librin "Nė valėt e jetės" tė Vedat Kokonės, prof. Tomori nė "Hasta la Vista" tė Petro Markos, Prof. Luarasi nė veprėn "Burgu" tė Haki Stėrmillit, profesori i letėrsisė nė filmin "Qortimet e Vjeshtės"...
Tė gjitha kėto personazhe kane vetėm njė emėr, Skender Luarasi, i cili njihet si veprimtar demokrat, pedagog, shkrimtar, historian, publiēist, shqipėrues.
Krijuesi i monografive tė njohura kushtuar I.Qemalit, I.Boletinit, kolonel Thomson etj, shqipėruesi i kryeveprave tė Shilerit dhe Shekspirit, i Faustit tė Gėtes, Ēajld Harold tė Bajronit, Skėnder Luarasi njihet edhe si antifashisti i parė shqiptar dhe transmetuesi i emisioneve tė para radiofonike nė gjuhėn shqipe nė botė.
Ndėrsa veprimtaria e tij si publicist dhe dramaturg, linguist- poliglot pėrmblidhet nė mbi 150 artikuj e studime nė mbi 50 organe e dhjetra konferenca, si historian ai dallohet pėr papajtueshmerinė ndaj tezave reaksionare dhe tė ideologjizuara qė kėrkoheshin t'i imponoheshin historiografisė shqiptare.
Shkrimtari Dritero Agolli, duke e konsideruar Luarasin si unaza lidhese e epokes se Rilindjes me atė tė demokracisė ėshtė shprehur se "ai jetoi nė plejadėn e atyre intelektualėve qė rrallė here i gjejmė nė ditėt tona si Noli, Moisiu, Migjeni. Ai mori prej tyre, por edhe ju dha atyre".
"Nėse lexon disa prej veprave tė tij, qoftė krijimtari e mirėfilltė, qoftė pėrkthime, do tė vesh re disa veēori morale aq tė vlefshme sa dhe kontributi i tij nė fushėn e kulturės", ėshtė shprehur Prof. dr Ylli Popa, kryetar i Akademise se Shkencave.
Nė fakt kur themi Skender Luarasi, veprimtar i gjithanshėm, ku ndėrthuret atdhetari me historianin, mėsuesi me shkrimtarin, mendja tė shkon te origjina dhe edukata qė ka marre ai nė fėmijėri.
I biri i Petro Nini Luarasit (Mėsues i Popullit), i lindur nė Luaras tė Kolonjės, Skėnder Luarasi qė fėmijė u edukua me idealet atdhetare tė babait tė tij, i cili e lidhi jetėn me ēėshtjen kombėtare dhe fatet e popullit shqiptar. Por edhe arsimimi i tij nė shkollat mė tė njohura tė botės ndikuan ndjeshėm nė formimin e personalitetit tė gjithanshėm tė Skėnder Luarasit.
U arsimua nė shkollat shqipe tė Korēės dhe Negovan pėr tė vazhduar mė pas studimet nė SHBA, nė Austri ku kreu gjimnazin klasik nė Freistadt dhe fakultetin e filozofisė nė Vjenė. Gjatė qėndrimit nė SHBA ai themeloi Lidhjen e Studentėve Shqiptarė dhe botoi gazeten "Studenti", ku u dallua pėr artikujt publiēistikė nė mbrojtje tė indentitetit tė trojeve etnike shqiptare.
Ndėrsa gjatė qėndrimit nė Austri, Skėnder Luarasi, u zgjodh kryetar i shoqėrisė "Albania" dhe botues i organit tė saj "Djaleria", duke u dalluar pėr veprimtarinė e tij si demokrat, ku pėr kėtė arsye iu pre bursa dhe u burgos nga regjimi monarkist.
Nė vitet '31-'36 punoi si mėsues i letėrsisė nė shkollat e mesme nė Tiranė, Vlorė, Shkodėr, ku dhe edukoi njė gjeneratė tė rinjsh me idealet progresive tė kohes ku permenden Qemal e Veli Stafa, Ali Demi, Arshi Pipa etj.
Skėnder Luarasi, i njohur si antifashisti i parė qė u nis nga territori shqiptar nė fund tė vitit '36 nė luftėn antifashiste tė Spanjės, u bė shembull pėr shqiptarėt e tjerė qė u bashkuan mė vonė me brigadat internacionale. Nė Spanjė veprimtaria e tij do tė pėrqėndrohej nė organizimin e shqiptarėve nė front, botimin e organit "Vullnetari i lirisė" dhe transmetimin e emisioneve radiofonike ne shqip ne radio-Barcelona e radio- Madridi. Kėto emsione njihen si transmetimet e para radiofonike nė gjuhėn shqipe brenda dhe jashtė Shqipėrisė.
Pasi u dėnua nė kampet e pėrqėndrimit nė Francė nė vitin '45 kthehet nė Shqipėri ku punoi nė disa fusha si deputet i Kolonjes (1945-1949), pėr legjislaturen e parė tė Kuvendit tė Shqipėrisė, nė Kryesinė e Lidhjes sė Shkrimtareve dhe Artistėve, nė Universitet ku ēeli edhe degėn e anglishtes etj.
Pėr Skėnder Luarasin dhe veprimtarinė e tij tė gjithanshme duhet thėnė se nga opinioni zyrtar i regjimit totalitar u mbajt njė qėndrim mospėrfillės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:19

Xhevahir Spahiu
Njeriu i fjalės sė lirė
Skėnder Luarasit

Gojėn e tij s'e mbyllte dot mallkimi,
Zeusi vetė me popla bubullimash,
Veē mė tė rrallė puthja.

Nė se ai do t'ishte i pagojė,
Me ē'gjuhė ahere do tė fliste nderi?

Nė ē'magje do tė mbruhej brumi i jetės,
Nė ē'farkė liria do tė mprihte armėt?

Pėrsillej rrotull, s'gjente dot njė kyē
T'ia mbyllte gojėn njė njeriu-
Heshtja.

Gojėn e tij e mbylli vetėm vdekja.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    18/9/2010, 02:20

Aleks Buda.
Mėsuesi im Skėnder Luarasi.
Kėshtu mund ta quajnė shumė vetė Skėnderin, kėshtu mund ta quaj unė me plot gojėn sot, qė jam tetėdhjetė e sa vjeē, kėshtu e quajta para disa vjetėsh kur e pashė pėr herė tė fundit pak minuta pasi kishte dhėnė shpirt. E kam kuptuar se sa e vėrtetė ishte kjo fjalė edhe kur rastėsisht mė ka rėnė nė dorė njė raport i konsullit tė Vjenės drejtuar shefave tė tij, ku ai i pėrgjigjej pyetjes se cili ishte njeriu mė i rrezikshėm nė koloninė e shqiptarėve tė Vjenės. Dhe kam tė drejtė t'i vė vetes kėtė titull nderi krahas njė Qemal Stafe e ndonjė tjetri, qė duke e njohur atė nga bangat e shkollės kanė pohuar tė njėjtėn gjė.
Skėnderi ishte shembulli i njė njeriu i cili, edhe pa qenė nė katedrėn e pedagogut i bėnte nxėnės tė gjithė ata qė e dėgjonin. Ishte mėsues i lindur dhe unė nuk mund tė flas pėr tė pa ndjenjėn e dashurisė e tė mirėnjohjes qė ruan gjithnjė nxėnėsi pėr mėsuesin e tij.
E kam parė pėr herė tė parė nė vapor kur do tė kem qenė rreth dhjetė vjeē dhe ktheheshim me tim vėlla Mihalin nga Bari pėr nė Shqipėri. Ai ishte djalė njėzetvjeēar, tepėr energjik me po atė vėshtrim tė mprehtė e tė rreptė qė e pati gjithė jetėn, me zėrin e tij melodik plot kumbim, qė gjithmonė mė ka sjellė nė mend fjalėt e austriakėve qė e patėn njohur aktorin e madh shqiptar tė skenės gjermane Aleksandėr Moisiun, se nė zėrin e shqiptarėve ka diēka tipike unikale qė i bėn tė ngjashėm.
E njoha mirė mė vonė kur erdhi nė Vjenė, sepse mė parė ai i ndiqte studimet nė Frajshtad, ku ishte njė grup i madh studentėsh shqiptarė. Pėr mua Skėnder Luarasi do tė mbetet njė nga figurat mė tė dashura tė rinisė sime prej sė cilės ruaj kujtime tė paharruara.
Pata ikur tetė vjeē nga Shqipėria, pa bėrė tamam as dy klasė fillore shqip. Me njė fjalė s'dija asgjė nga jeta e popullit tim dhe kėtė fillova ta njoh nėpėrmjet fjalės magjepsėse tė Skėnderit, birit tė patriotit dėshmor Petro Nini Luarasi. Pėr sa kohė ndodheshe nė fushėn e gravitetit tė ligjėratės sė tij e ndjeje veten tė elektrizuar… Sepse ai kishte njė veti karakteristike qė e ruajti gjatė gjithė jetės: s'mund tė ishte kurrė i kėnaqur po tė mos kishte pranė njė tė ri qė t'i predikonte. Ishte pedagog i lindur.
Te tregimet e tij pėr jetėn e fshatit e tė familjes sė vet asgjė s'ishte efemere, gjithēka ishte e qartė nė thelb... Para meje, njė djali tė ri, po zbulohej vazhdimisht e mė tepėr , me njė qartėsi tė habitshme, njė botė e tėrė, e madhe, e panjohur, falė detajeve realiste qė tregonte ai pėr Shqipėrinė e viteve '20 -'30.
Ashtu siē ishte njė gojėtar i zjarrtė, ai qe njė organizator, aktivisti palodhur… Me energjinė dhe vendosmėrinė e tij u bė shpirti drejtues i shoqėrisė sonė tė studentėve tė Vjenės, e cila fatkeqėsisht nuk bėnte mė njė jetė aktive… Nė vitin 1928 Skėnder Luarasi mori inisiativėn pėr tė filluar botimin e revistės ''Djalėria'' qė ishte pritur me shumė interes vite mė parė. U bė editor i saj dhe botoi katėr numra, por me ardhjen e Zogut nė fuqi nė Shqipėri, kishin ndryshuar kushtet edhe nė koloninė e studentėve tė Vjenės. Ajo ishte pėrēarė nė dy grupe: pėrkrahės dhe kundėrshtarė tė regjimit nė atdhe. Konflikti midis grupeve u acarua kur nė njė nga numrat e revistės u botua njė kompozim grafik i studentit shqiptar tė inxhinierisė sė Universistetit tė Vjenės, Qemal Butkės, nipit tė antizogistit tė njohur Sali Butkės. Konflikti mori pėrmasa qeveritare, sepse ndėrhyri qeveria shqiptare qė t'u pritej bursa njė vargu studentėsh tė kėtij grupi dhe nė radhė tė parė autorit tė grafikės dhe botuesit tė saj. Mė kujtohet se si shumė vite mė vonė njė studjues, historian, pat gjetur nė Arkivin e Shtetit njė dokument ku unė, Mihali dhe Andrea Tirana cilėsoheshim prej konsullit Rrota si tė dyshimtė… se kishim pasur lidhje me profesorin e njohur Skėnder Luarasi.
(Shih AQSH. Dosja 2578)
Dhe sot e mendoj se ē'forcė tė madhe ka patur ky njeri qė trembi njė mbretėri.
Situata u ngatėrrua dhe mė tepėr sepse nė fjalimin e festės sė 28 Nėntorit kryetari i shoqėrisė sė studentėve tė atyre viteve Demir Cara harroi tė pėrmendte emrin e lartmadhėrisė sė tij, mbretit, gjė qė konsulli i zellshėm s'kish munguar ta vinte nė dukje pėrsėri nė raportin e tij. Kjo natyrisht iu atribua ndikimit nefast tė Skėnder Luarasit qė nė kėtė rast ishte vėrtet i pafajshėm. Ironia e fatit e desh qė njė kopje e dokumentit ku lajmėrohej Tirana pėr kėtė episod tė binte nė dorė tė familjes sė Demir Carės, nėpėrmjet meje, shumė vite mė vonė dhe t'i shėrbente kėtij tė fundit si mjet pėr tė marrė vizė qė tė hynte mė nė fund nė vendlindjen e tij.
Skėnderi kish shumė tė njohur e miq nė Tiranė, por as ata s'arritėn dot ta ndihmonin kur iu pre bursa. E ndihmoi i vėllai nga Amerika, por edhe ne, solidariteti ynė qė, siē e kam thėnė nė raste tė vėshtira ishte shpėtimtar.
Me ndėrgjegjen dhe pėrgjegjėsinė e lartė qytetare ai ishte i pari qė shkoi pėr tė luftuar me brigadat antifashiste nė Spanjė.
Ishte i pari qė hapi rubrikėn e lajmeve shqip, tė cilėn e transmetonte radio Barcelona. Unė, kur u ktheva nė Shqipėri, u akuzova edhe pėr dy poezi tė shkruara nga Petro Marko nė Spanjėn e kuqe, se i pata marrė prej Skėnder Luarasit dhe ia kisha dhėnė Esat Dishnicės, qė atė kohė ndodhej nė Austri pėr mjekim…
Qė nga Spanja Skėnderi u lidh edhe me studentė shqipėtarė tė Francės, me tė cilėt ne tė kolonisė sė Vjenės s'kishim marrėdhėnie. Kurse qė nga Vjena ai mbante lidhje me tė gjithė shqiptarėt qė studjonin nė qytete tė tjera tė Austrisė: me Lasgushin nė Grac, me stud. Med. Kadri Kėrēikun po aty, me Vreton dhe stud. Med. Ipokrat Popėn nga Frajshtadi etj. Skėnderi kishte shumė miq edhe midis austriakėve, figura tė rėndėsishme diplomatėsh, apo albanologėsh austrohungarė qė i ftonte me rastin e festės sonė. Ai mbante lidhje me koloninė shqiptare tė Bukureshtit, veēanėrisht Mitrush Kutelin, me Odise Paskalin nė Torino tė Italisė etj.
Skėnderi asnjėherė s'kėrkoi prehje e qetėsi. I flaktė gjithmonė ai s'kish masė nė dashuri dhe urrejtje. Karakteri i tij, i njė njeriu shumė tė ndershėm e tė vendosur e bėri tė krijonte edhe armiq. Nganjėherė qėllonte qė tė zemėrohej edhe me miqtė e tij, por ata qė ia njohėn kėto cilėsi tė rralla tė shpirtit, jo vetėm nuk ia morrėn kurrė pėr tė keq, por e vlerėsuan lart.
(Tatjana Haxhimihali: Aleks Buda - Kujtime, f. 199-202)


--------------------------------------------------------

Mehmet Gjevori
Skėnder Luarasi ishte njė personalitet i shquar i arsimit. Ai ishte intelektual me autoritet dhe me zgjuarėsi tė jashtėzakonshme, figura mė simbolike e kulturės shqiptare, edukator i pėrsosur dhe pedagog i talentuar e me njohuri tė gjera, posaēėrisht nė fushėn e letėrsisė shqiptare, por dashamir I madh edhe i letėrsisė botėrore. Kur recitonte nė klasė ndonjė vjershė pėrkthyer bukur nga F.S.Noli, nė klasė mbretėronte qetėsi e plotė, duke dėgjuar zėrin e lartė e tė thekshėm tė prof. Skėnder Luarasit…Ai ishte edhe patriot i flaktė e luftėtar i paepur pėr atdhetarizėm dhe burim I pashtershėm ndjenjash atdhetare. Ka qenė pjesėmarrės i luftės sė Spanjės. Ish demokrat i shquar revolucionar dhe, si i tillė, edhe qe burgosur nė Tiranė, nė kohėn e sundimit tė Zogut. Njihet edhe si antifashisti i parė shqiptar. Sa ishte nė burg, ne nxėnėsit e tij shkonim dhe e vizitonim shpesh.
Veprimtaria e tij si letrar, linguist, poliglot, dramaturg, arrin nė mbi 150 studime, vėshtrime e artikuj . Shkrimet e tij qėndrojnė nė kufirin ndėrmjet letėrsisė e oratorisė dhe frymėzojnė pėr atdhedashuri e drejtėsi shoqėrore.
Luarasi shkroi me njė mallėngjim drithėrues e njohje tė shkėlqyer edhe pėr Kosovėn, e kosovarėt, si ndoshta, rrallėkush tjetėr nga Shqipėria e Jugut, pėr atė Kosovė, qė nuk e hoqi asnjė herė nga goja. (Mehmet Gjevori, Shkolla Teknike Tiranės: Monografi shkollore, f.134)
(*) Mehmet Gjevori, personalitet i arsimit nė Kosov, kryetar nderi i Shoqatės sė Veteranėve tė Arsimit tė Kosovės, nxėnės i Skėnder Luarasit nė Shkollėn Teknike gjatė vitit shkollor 1930-31


---------------------------------------------------------

Vedat Kokona
Prof.Astrit Larinasi portretizim letrar i Prof.Skėnder Luarasit
''Nė Kursal Ismaili u njoh njė ditė me profesor Astrit Larinasin. Qė nė takimin e parė ai ndjeu njė simpati tė thellė pėr kėtė profesor tė gjuhės shqipe, qė kishte dhėnė mėsim nė Shkollėn Tregtare tė Vlorės dhe pastaj nė Gjimnazin e Shkodrės. Nga shokėt e tij, qė kishin mbaruar Shkollėn Tregtare dhe merreshin me letėrsi, Ismaili kishte dėgjuar shumė fjalė tė mira pėr kėtė profesor tė dashur e tė zot, qė ua bėnte shumė tė kėndshme orėn e gjuhės nė shkollė, qė u kishte ngjallur gjithė nxėnėsve njė dashuri tė madhe pėr gjuhėn e ėmbėl shqipe dhe qė merrej dhe vetė me letėrsi duke pėrkthyer vepra tė bukura nga letėrsia e huaj. Po, pa dyshim, Astrit Larinasi kishte bėrė me nxėnėsit e Shkollės Tregtare tė Vlorės nė fushėn e gjuhės shqipe po atė punė qė kishte bėrė Kostaq Cipo nė liceun e Korēės dhe, pėr kėtė arsye, ai gėzonte respektin dhe dashurinė e nxėnėsve tė tij dhe tė atyre diletantėve tė letėrsisė e tė gjuhės shqipe, qė kishin dėgjuar tė flitej pėr tė.
Profesor Astrit Larinasin, Ismaili e kishte parė edhe disa herė tė tjera nė kafe ''Metropol'', duke shkruar mbi tryezėn e tij, nė vend tė tavllės, ishin hapur njė libėr edhe ca fije letra, tė cilat profesori i mbushte me tė shpejtė me njė shkrim me gėrma tė mėdha. Kjo gjė i kishte bėrė njė pėrshtypje tė thellė Ismailit sepse, gjer atėhere, ai nuk kishte parė asnjė intelektual tė Tiranės qė tė merrej me njė punė tė tillė duke sakrifikuar lojėn e tavllės apo tė xholit ose pokerit! I kishin thėnė se profesor Astriti pėrkthente njė kryevepėr tė letėrsisė gjermane, tė cilėn edhe do ta shtypte me shpenzimet e tij.
Nė bisedimin qė pati me profesor Astrit Larinasin, Ismailit i bėri pėrshtypje tė madhe entuziazmi me tė cilin profesori fliste pėr kulturėn dhe pėr letėrsinė, shprehja e rrėmbyer e mendimeve tė guximshme, urrejtja pėr sundimtarėt, aluzionet e njėpasnjėshme qė i bėheshin qeverisė sė Zogut, qė e mbante popullin nė errėsirėn e Mesjetės; Ismailit i bėri sidomos pėrshtypje entuziazmi me tė cilin profesor Astriti fliste pėr bukurinė e gjuhės sė ėmbėl shqipe, pėr pasurinė e saj, dashuria e madhe qė kishte ky profesor i ri pėr gjuhėn e tij. Profesor Astriti u gėzua shumė kur mori vesh se Ismaili kishte paraqitur lutjen nė Ministrinė e Arsimit pėr t'u emėruar profesor i gjuhės. Ai foli me dashuri pėr detyrėn e mėsuesit tė shqipes, pėr misionin e madh qė kishte ai si edukues i brezit tė ri. A kishte kėnaqėsi mė tė madhe se sa tė ndizje nė zemrat e nxėnėsve ndjenjėn e dashurisė pėr atdheun dhe pėr gjuhėn tonė tė bukur? Ku kish kėnaqėsi mė tė madhe se kur shihje frytin e punės sate te rinia qė priste kulturė prej teje?
Profesori ishte i frymėzuar: njė nėnqeshje e lehtė u duk nė buzėt e tij dhe sytė i shkrepėtinė kur futi dorėn nė xhepin e brendshėm tė xhaketės dhe nxori andej njė fije letėr, tė cilėn e shpalosi dhe e lexoi me zė tė dredhur.
Ishte hartimi i njė nxėnėsi tė Gjimnazit tė Shkodrės. Tema e hartimit ishte kjo: ''E vjetra shembet, kohėt po ndryshojnė: njė jetė e re po lulėzon gėrmadhash''. Nxėnėsi e kishte trajtuar kėtė temė nė njė mėnyrė shumė origjinale, duke shprehur nė hartimin e tij disa mendime tepėr tė guximshme, gjė qė vihej re shumė rrallė dhe nė njė mėnyrė mjaft tė mbuluar nė hartimet e nxėnėsve tė tjerė. Fjalėt e zjarrta tė djaloshit pesėmbėdhjetėvjeēar e kishin entuziazmuar profesor Astrit Larinasin, aq sa ai e ruante kėtė hartim nė xhepin e tij si diēka tė shenjtė, si njė dėshmi urrejtjeje ndaj regjimit qė ishte nė fuqi.
Kur mbaroi sė lexuari, profesor Astrit Larinasi ia dha hartimin Ismailit. Ky e mori dhe vėshtroi emrin qė ishte shkruar lart, nė kėndin e majtė: ''Qemal Stafa, klasa e pestė''.
-Qemal Stafa, - tha Ismaili duke ia kthyer hartimin profesorit, - me sa duket do tė bėhet njė shkrimtar i mirė.
Profesori u mendua pak dhe u pėrgjigj:
-Nuk e di se ē'do tė bėhet mė vonė, por e di mirė se sot ai ėshtė njė djalė pėrparimtar dhe revolucionar.
Disa kohė mė vonė profesor Astrit Larinasi, duke u qėndruar besnik parimeve dhe predikimeve tė tij, ishte nisur pėr Spanjė, pėr tė luftuar kundėr fashizmit dhe emrin e Qemal Stafės do kish rast ta dėgjonte pas pak vitesh dy herė dhe do tė bindej se Qemal Stafa ishte jo vetėm revolucionar po edhe hero.
(*)Vedat Kokona, Me valėt e jetės, 2003, f.157-159


-------------------------------------------------------------

Kristofor Spiro Xhani
Kujtime pėr Prof.Skėnder Luarasin
Nė tė njėjtėn kohė me Naum Strallėn erdhi nė shkollėn Tregtare si mėsues letėrsie Skėnder Luarasi; pedagog me ndjenja patriotike dhe pikėpamje demokratike. Nė kėtė kohė u gjallėrua mė shumė edukimi patriotik dhe demokratik i nxėnėsve nėpėrmjet procesit mėsimor dhe lėvizjes kulturale artistike. Nė mėsimin e letėrsisė njė vend tė rėndėsishėm filluan tė zenė veprat qė revokonin tė kaluarėn historike tė popullit tonė, luftėn pėr liri e pavarėsi, ose vepra tė letėrsisė pėrparimtare botėrore, me frymė demokratike e pėrparimtare. Nxėnėsit shfaqėn dramėn ‘’Vilhelm Teli’’, kurse nė vitin 1932 pėr publikun e Tiranės dhe tė Vlorės u shfaq drama ‘’Lulja e kujtimit'' (e Foqion Postolit) dhe ‘’Agimi i Lirisė‘’(i Skėnder Luarasit) me rastin e festės sė 28 nėntorit tė 1932. Dramat ‘’Vilhelm Teli’’ apo ‘’Klubi i Selanikut’’ kanė patur jehonė mjaft tė madhe nė atė kohė…
(Shkolla Tregtare e Vlorės...: Maket,1974. f.23,24,31)


----------------------------------------------------

E vėrteta e Deklaratės sė Qemal Stafės nė hetuesi:
Mė poshtė po paraqesim deklaratėn e famshme tė Heroit tė Popullit Qemal Stafa
‘’Pėrse na quajnė afetarė, ateista e nė fund komunista’’ nė hetuesi, Elbasan 21.VII.1938
e cila ėshtė deformuar nga kalemxhinjtė e diktaturės ( ‘’Pėrse jam komunist”) dhe tė demokracisė ("Pėrse unė nuk jam komunist").
Vetė heroi ka deklaruar:
‘’Njė valė ēpifjesh dhe kėrcėnimesh tė ēdo lloji, u drejtohen atyre djelvet qė pėrkrahin zėvėndėsimin e festes me kapelė. Nė fillim na quajtėn afetarė. Mė vonė atheista. Nė fund filluan tė na paraqesin pėrpara opinionit publik si komunista.’’
Qemal Stafa

Nė deklaratė pėrmendet edhe roli i pedagogut Skėnder Luarasi pėr zhdukjen e dasisė fetare dhe shkollėn laike duke u akuzuar pėr kėtė si ‘’komunist’’ nga kleri fanatik.

Deklarata e Qemal Stafės nė hetuesi:

Deklaratė.
Elbasan 21.VII.1938. I nėshkruemi Qemal Stafa, maturant i Gjimnazit shtetnuer tė Tiranės, pėrshkuej si vijon, rrjedhimin e emnit komunist me tė cilin mė cillėsojnė informatat zyrtare. I lindun nė Elbasan nė 1920 jam rritun nė Shkodėr ku kam vazhdue studimet nė kolegjėn e etėnve Jezuitė pėr 8 (tetė) vjet. Nė kohėn e shtetėzimit tė arsimit botor, u regjistrova nė gjimnazin shtetėnor tė Shkodrės. I shikuem me sy tė mirė nga profesorat, dhe tue pasun gjithėhere pėrfundime tė pėlqyeshme, vazhdova rregullisht mėsimet nė atė institut qė nga mbarimi i klasės sė III (tretė) gjer nė mbarimin e klasit tė gjashtė, d.m.th. gjer nė fund tė vitit shkollor 1935-36. Gjatė kėsaj periudhe tė fundit disa incidente tė jetės shkollore shkakėtojnė qė tė cillėsohem si komunist. Incidentet janė kėto: Nė vitin shkollor 1934-35, Ministrija e Arsimit na ēon si professor tė gjuhės shqipe, prof. Skėnder Luarasin, i cili kėshillon disa nxėnės qė tė hjekin festėn e zezė, mbasi kjo ishte njė shenjė e shpirtit oriental, dhe ta zėvėndėsojnė me kapelė, shenjė qė diftonte se afroheshim nė botėn oksidentale. I nėshkruemi qe njė nga ata qė e pėrkrahėn kėt mejtim dhe qė u munduem tė vehej nė zbatim pėr tė gjithė Gjimnazin e Shkodrės. Por kjo frymė pėrparim-dashėse, nuk u pėlqente rretheve prapanike tė qytetit tė Shkodrės. Prandaj njė kundėr-lėvizje reakcionare fillon tė shėnohet nė disa rrethe studenteske, tė frymėzueme nga kleri katolik. Njė valė ēpifjesh dhe kėrcėnimesh tė ēdo lloji, u drejtohen atyre djelvet qė pėrkrahin zėvėndėsimin e festes me kapelė. Nė fillim na quajtėn afetarė. Mė vonė atheista. Nė fund filluan tė na paraqesin pėrpara opinionit publik si komunista. Njėkohėsisht Drejtorisė sė Gjimnazit shtetėnor tė Shkodrės, i shkojnė nė vesh kėto zane, nga organet informonjėse tė varuna prej saj. Prandaj zoti Anton Deda, drejtor i Gjimnazit e thėrret tė nėnshkruemin (Qemal Stafėn, shėnim i im, D.K.) nė zyrėn e tij dhe e kėshillon tė largohet nga prof. Skėnder Luarasi, i cili akuzohej pėr mejtime komuniste. I nėshkruemi i pėrgjigjet se nuk kam asnjė mardhėnie jashtėshkollore me profesorin e lartė-pėrmėndur. Nė vitin shkollor 1935-36 u regjistrova nė klasėn e VI (gjashtė) tė gjimnazit tė Shkodrės. Dukej se viti shkollor do tė mbyllej pa asnjė incident. Por kjo ishte e vėrtetė vetėm nė dukje. Disa njerėz tė shtuem nga njė ambicje personale vazhdojshin akuzat e tyne pranė drejtorisė sė Gjimnazit dhe pranė institutesh tė tjera. Ēėshtja merr pėrpjestime tė mėdha gjer sa zgjon interesimin e Ministrisė kompetente e cila pyet nė mėnyrė rezervate Drejtorinė e Gjimnazit. Drejtori pėrgjigjet tuj akuzue tė nėnshkruemin si komunist. I nėnshkruemi porsa merr vesht kėtė veprim, paraqitet nė Drejtori pėr me e kundėrshtue kėtė gjest dhe merr sigurinė nga titullari se raporti i dėrguem nė Ministri ishte nė favor t'im. Atėhere isha 16 (gjashtėmbėdhjetė) vjetėsh. Nė korrikun e vitit 1936, bashkė me familjen time shkova me banim nė Tiranė. Nė fillim tė vitit shkollor 1936-37 u regjistrova nė Gjimnazin Shtetėnor tė Tiranės. Zoti Anton Deda tue mos harru mėninė personale kundrejt njė djaloēi gjashtėmbėdhjet vjeēar, dėrgon njė shkresė Drejtorisė sė Gjimnazit tė Tiranės tue mė cillėsuem si komunist, pa pasė asnjė dokument provues. Nė vitin 1936-37 i nėshkruemi zgjidhet drejtor i degės letrare nė shoqninė "Fryma e Re" tė studentave tė gjimnazit tė Tiranės. Drejtori i atėhershėm i gjimnazit z. Beniamin Dashi, pėr arsye qė nuk u kuptuen, anuloi zgjedhjet e kėshillės. Edhe kėtė herė i nėnshkruemi akuzohet si komunist, megjithėse nuk ekziston asnjė dokument provues. Kur nė Gjimnazin e Tiranės u dogjėn regjistrat, drejtoria e atij Instituti, paraqet tė nėshkruemin si tė dyshimtė. Mė vonė me zbulimin e fajtorit, u pa qartė se njė nxanės qė ka pėrfundime tė pėlqyeshme nė mėsimet dhe sjellja e tė cillit aprovohet nga tė gjithė profesorat, nuk ka aspak nevojė tė humbi gjurmat e pėrfundimevet tė mundimit tė tij, tė shėnuem nė regjistrat e shkollės. I vetmi vit shkollor nė tė cilin nuk mė ėshtė drejtuem akuza si komunist, asht viti 1937-38.
I pandehuni Qemal Stafa (firma)


----------------------------------------------------

Arshi Pipa
Letėr, 7 janar 1992
I dashur bashkatdhetar , Z.Petro Luarasi,(*)
Ju falem nderit shumė pėr dorėshkrimin e ēmueshėm tė hartimit tim (‘’Mosha mė e begatė ėshtė rinia’’) pėr babanė tuaj , qė atėherė , d.m.th. gjatė vjetit akademik 1935-1936 ishte profesor i shqipes nė gjymnazin e Shkodrė.Ju e keni botuar kėtė hartim te gazeta Republika e datės 16 qershor 1991, dhe mė keni dėrguar faqen e gazetės me hartimin tim. Ju falemderit pėr dhuratėn se kjo juaja ėshtė vėrtetė njė dhuratė pėr motin e ri. Ju dėshironi qė tė ju them diēka pėr atin tuaj…
Do ta karakterizoja atė si revolucionar i sė mėngjėrės. Nuk e dij nė ishte komunist kur erdhi nė Shkodėr, si profesor i shqipes. Por dij tė them se ai ka lozur njė rol tė dorės sė parė nė mbjelljen e ideve revolucionare nė Shkodėr gjatė qėndrimit tė tij tė shkurtėr. Ishte njė folės shumė i mirė, me prirje tė fortė aktori dhe me dashuri tė veēantė pėr dramaturgjinė gjė qė duket qartas nga pėrkthimet e tij…Gjatė vjetit akademik 1935-36 ai u pėrqėndrua tek komentimi i ''Vilhelm Telit'', pėrkthyer nga ai vetė. Ishte karizmatik prej natyre dhe tėrhiqte nxėnėsit me tė cilėt kishte bisedime tė shpeshta. Revolucionarizmin e tij militant antifashist Skėnderi e tregoi kur vate nė Spanjė tė luftojė bashkė me plot antifashistė tė kombėsive tė ndryshme tė radhitur nė Brigadat Ndėrkombėtare. Por ai bėnte pjesė qė kur ish student n'Austri nė pararojėn e rinisė kombėtare, ushqyer me idealet atdhetare tė babait tė tij Petro Nini Luarasit si edhe tė patriotėve tė tjerė shqiptarė. Mė vonė, pas luftės sė dytė botėrore, qe Skėnderi ai qė bashkė me Sejfulla Malėshovėn organizoi mbledhjen dhe themelimin e Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Shqipėrisė, me praninė nė tribunėn e nderit tė klerikėve katholikė si Imzot Vinēenc Prendushi dhe Dom Ndoc Nikaj. Ideologjia te Skėnderi nuk vinte nė radhėn e parė, nė kėtė radhė vinte ideali i tij atdhetar-kombėtar. Kuptohet pse ai u tėrhoq dalngadalė nga jeta politike,duke iu kushtuar profesoratit tė shqipes dhe punės shkencore.
Studimi im shkruar frėngjisht mbi Migjenin ''Mythi i prendimit nė poezinė e Migjenit'' (Sudost-Foschungen,1971) ėshtė bazuar nė vėllimin Migjeni, Vepra(1961) tė pėrgatitur nga Skėnder Luarasi.
Me Skėnderin jam takuar pas lirimit tim nga burgu mė 1956. Ka qenė i vetmi ndėr shokėt dhe tė njohurit qė mė dha tė njohur botėrisht, tė tjerėt mė mėnjanoheshin.Kemi shėtitur bashkė disa herė nė bulevardin e Tiranės, duke folur pėr letėrsi, art dhe mbi thema jo politike.
Tė jeni kryelartė pėr njė baba tė kėtillė, duke ndjekur shembullin e tij.

(*)Kjo letėr ėshtė botuar e plotė nė gazetėn ‘’Drita’’,16 janar 2002, f.12. Origjinali ruhet nė familjen Luarasi


--------------------------------------------------------

Vasil Llazari
Letėr, Shkodėr,21 Kallnuer 1960
Fort i dashtuni Profesor,
Nga shtypi i djeshėm mora vesht pėr kremtimin e 60-vjetorit Tuej, pėr mbledhjen e organizueme pėr nder tuej dhe dekoratėn qė Ju ishte dhanė nga Presidiumi i Kuvendit Popullor, ''Urdhni i Flamurit'', nji nga dekoratat mė tė rėndėsishme tė Shtetit tonė.
Me gjithė qė asht pak e ‘’mėrzitshme’’me t’urue kush pėr ‘’mote qė kan kalue’’, pėr ‘’moshėn qė shkon nga pleqnia’’, pėr ‘’pranvera qė nuk kėthehen ma’’, por kur kėto ‘’mote, vjete dhe pranvera’’ kanė kalue nė shėrbim tė njė Ideali tė Naltė, pėr tė mirėn e Popullit, Atdheut dhe njerzimit, ashtu siē i keni kalue Ju, i dashtuni Profesor, mėsuesi dhe edukuesi i shtrenjtė i njė breznije Heronjsh e Luftėtarėsh tė Pavdekshėm, si Qemal Stafa, Vojo Kushi, Emin Duraku, Nazmi Rushiti e qindra –qindra shokėsh tjerė…
Nuk po i pėrmend tė tjerat merita dhe shėrbime qė i keni sjellė Atdheut e Popullit, por mjafton kontributi Juaj si mėsues, edukator dhe militant i Idealeve tė mėdha patriotike gjatė kohės qė ishit mėsues nė Gjimnazin e Shkodrės, edukues i Qemalit, Vojos, Eminit, Rushitit dhe i sa e sa shokėve tjerė, qė nuk kursyen as jetėn pėr Atdheun, me ndershmėni, me koshjencė, me vetėmohim e guxim ashtu siē i mėsuat Ju, nė bankat e shkollės dhe jashtė saj, o mėsuesi ynė i nderuar dhe shum i dashtun.
Ju nė kohėn e errsinės e tė dhunės, tė shtypjes e tė fanatizmit mesjetar tė regjimit gjakatar zogolljan me shėmbullin tuaj, me fjalėn tuaj tė zjarrtė si flaka e sė vėrtetės qė djegė e pėrcėllon, na mėsuet me e dashtė Atdheun nė nji mėnyrė tė re, krejt tė ndryshme nga sa mėsojshin tė tjerėt. Ju na hapėt dyert e thesareve tė paēmueshme tė letėrsisė botėrore, Ju na njoftėt me Shilerin, Shekspirin, Gorkin, Gėten dhe kolosėt e mėdhenj tė pendės tue na
recitue me dufin tuaj tė pa imitueshėm pjesė nga shkrimet e tyne.. Ju e nxitėt, udhėzuet, ndihmuet dhe ma vonė i dhatė mundėsi ta lexonte nė klasė hartimin e njoftun: ’’E vjetra shėmbet…’’ tė paharrueshmin, nxėnėsin tuaj Qemalit dhe shokėve tė tij.
Ju kur i bėtė kėto nuk muart parasysh as persekutimet, pozitėn, vuajtjet dhe konseguencat e tjera qė mund tė vijshin nga kėto veprime shumė tė guximshme nga tė gjitha anėt: nga regjimi mbrapanik e nga errsina mesjetare e fanatizmi anadollak qė nė Shkodėr aso kohe kishte rranjė shumė tė thella.
Shum i nderuemi Profesor yni, si unė ashtu edhe tė gjithė shokėt e mijė, jemi krenarė dhe shumė fatlumė qė Ju kemi pasė edukator n’atė moshė , sepse kush e di, ndoshta ndryshe do t’ishte krye formacioni ynė shpirtnor, karakteri ynė, botėkuptimi ynė.
Prandaj Ju falenderojmė dhe jemi mirėnjohės deri nė vdekje pėr atė qė keni ba pėr tė gjithė.
Por Ju nuk u ndalėt pėrgjysmė nė rrugėt tuej edukuese, patriotike, thellėsisht njerėzore. Ju nuk u mjaftuet vetėm me predikime, me fjalė dhe nxitje, por ēėshtė kryesorja dhatė vetė shembullin e gjallė i pari, tue lidhė nė harmoni tė plotė fjalėt me veprat. Ju, propagandist i flaktė i ideve njerėzore, patriotike, antifashiste dhe antiimperialiste, ju adhurues i sė mirės, sė bukurės dhe sė resė pėrparimtare,u bėtė vetė i pari flamurtar dhe luftėtar aktiv i kėtyre idealeve tė mėdha tė njerėzimit, tue shkue me luftue nė Spanjėn heroike, aty ku mbroheshin vlerat e mėdha tė njerzimit, ku mbrohej nderi e pėrparimi, ku mbrohej edhe jeta e pamvarėsia e Atdheut tonė tė dashtun.
Shembulli Juej vlejti ma shumė se librat tanė.Shembulli Juej na forcoi bindjet nė drejtėsinė e ēėshtjes, na mbushi zemrat me njė dashuri e respekt tė madh ndaj Jush dhe na tregoi rugėn qė duhej ndjekė.
N’ato kohė ne nuk lejshim radio pa provue, pėr tė marrė Barcelonėn ose Madridin, pėt tė ndigjue zėrin e Profesorit tonė tė dashtun.
Dhe fati i Spanjės aso kohe u lidh ngushtė me fatin e Profesorit tonė tė shtrenjtė. Na kėrkojshim me dijtė sa ma shum pėr Spanjėn , por njėkohėsisht edhe pėr Profesorin tonė.''
Unė pėrmenda vetėm dy episode nga jeta juej 60-vjeēare, dy periudha shumė
tė shkurta tė jetės suej shum tė pasun kushtue krejtėsisht Atdheut e Popullit, edukimit tė brezit tė ri. Por si kėto keni edhe shum tė tjera nė ‘’kalvarin’’ e jetės suaj tė kalueme deri nė Ēlirimin e Vendit.
Mjafton tė thom se Ju, me zellin tuej dhe mjeshtrinė e shprehjes, qė Ju buron nga shpirti natyrshėm, si llavė vullkani, na bėtė tė gjithėve, nxanėsve tuej, jo vetėm tė dashurojmė letėrsinė por edhe tė merremi me tė, kush ma shum e kush ma pak. U bamė si tė thuesh, tė gjithė‘’letrarė‘’jo tė gjithė tė kalibrit tė ‘’letrarėve t’afirmuem’’, por sė paku dilektantė…
(*) Letra origjinale ruhet nė familjen Luarasi
Vasil Llazari qe shok klase me Qemal Stafėn, Arshi Pipėn etj.


--------------------------------------------------------

Skėnder Luarasi
Bollshevikėt.
Nė Internacional College, Springfield Mass, ShBA qenė gati tė gjithė konviktorė. Mbaj mend vetėm dy studentė, vėlla e motėr, qė banonin jashtė: djali binte nė sy me leshrat e kuqe si piperi dhe vajza flokėverdhė me bukurinė e saj tė rrallė. Kur profesorėt ankoheshin pėr studentin e jashtėm se mungonte shpesh nė klasė, e motra, shembull i shkollarit tė rregullt, i mirėsjelljes e mėnēurisė, e merrte nėn mbrojtje duke shpjeguar se i vėllai punonte pėr tė nxjerrė shpenzimet e shkollės, prandaj edhe mungonte.
Nė kolegj kishim klubin, ku mblidheshim tė premteve mbrėma pėr tė kuvenduar rreth ēėshtjeve tė ndryshme, bie fjala: ''A duhet tė shtetėzohen trenat apo jo'' ose ''A duhet tė ketė dėnim me vdekje apo jo?'' e tė tjera tema.
Njė tė premte mbrėma, nga fundi i vitit, sipas zakonit, u mblodhėm nė klub pėr tė caktuar temėn e ardhshme. Debatin e drejtonte profesor Xhiruini. Nisėm nga propozimet. U pranua tė diskutohej tema: ''Cili ėshtė burri mė i shquar i kohės''. Duhej tė zgjidheshin emrat e dy personaliteteve qė t'u pėrkisnin partive kundėrshtare se ashtu bėhej debati ca mė interesant. Prej vendeve tė ndryshme tė sallės secili ngrinte gishtin, ftohej tė fliste e jepte mendimin: ''Unė propozoj…'', ''Unė mbėshtes propozimin e parė'', e kėshtu me radhė.
Kur propozimet u mbyllėn dhe do tė vendosej cilėt dy personalitete do tė caktoheshin pėr debat, djaloshi me flokėt e kuq si piperi, qė nga fundi i sallės ku rrinte bashkė me tė motrėn, pa ngritur gishtin, pa u grishur prej kryetarit qė tė fliste dhe fare jashtė rregullit parlamentar, u ēua mė kėmbė e thirri: ''Lenini!''
Pėr ata qė e lexonin shtypin e ditės dhe kishin besuar nė thashethemet e gazetave pėr ngjarjet e Tetorit nė Rusi, emri Lenin ra si rrufe nga qiell i kaltėr. Nė sallė nisėn murmuritjet, pėshpėritjet, ēuēuritjet. ''Si tha?'' pyesnin njėri-tjetrin. ''Si tha…Lenini….ai bollsheviku? Shefi i bollshevikėve, mė i madhi burrė i kohės?!''
Ndėrsa profesor Xhiruini u tha tė mbanin qetėsi e tė dėgjonin edhe arsyetimin e tij, e motra e tėrhoqi nga pallto dhe e bėri me pahir tė ulet e tė heshtė.

Vakancat e Kėrshėndellave i kaloja nė Taunton, tek im vlla, ku mė pėlqente tė shoqėrohesha me xha Gulon, Guri Sevon, vatranin e vjetėr e tė urtė, shtyllė patriotizmi e kolonisė shqiptare tė atij qyteti pėr aq vjet.
Njė herė, tek shėtisnim bashkė, nė bisedim e sipėr, e pyeta pėr tė kushėririn: ''Si s'e kam takuar dot edhe xha Jorgjin?''
''E ē'pyet pėr atė!'' mė tha xha Guloja. ''Ai ėshtė bėrė bollshevik.'' Kjo fjalė e dėgjuar mė parė, mori kuptim tė keq nė mendjen time, edhe pėr njeriun tė cilit ia atribuonin.
Si, edhe Jorgji Sevo, delegat i pėrmendur nė kuvendet e ''Vatrės'', qe bėrė bolshevik?!
Xha Guloja mė shpuri nė njė pastiēeri ku pleqtė tregojnė zemrėn e tyre tė gjerė ndaj kalamajve, ndėr ditė festash. ''Tė tė gostis me njė pastė'', mė tha dhe ndenjėm bashkė. ''Mos haj shumė gjėra tė ėmbla, bir; dije se sheqeri tė prish dhėmbėt. ēdo gjė e tepruar tė dėmton…Babėzia, ka thėnė Naimi…ėhė, mbarove? Epo tė ngrihemi tani, se kam dyqanėin…''. Dhe tek ecnim udhės mė tregonte: ''Si na kėshillon Koto Hoxhi, ndjesė pastė! Lėvizni o kėmbė e duar, tė hani pite e lakruar... Mirė thosh, o bir, po s'punove, s'ke tė hash. Ėshtė luftė tani. Nė Shqipėri kush e di sa keq janė. Mbase s'ka as misėr…Sa pėr Jorgjin, lere atė. Me mendtė qė ka, do t'ja ēajnė kokėn ndonjėherė''…
Nė qershor u ktheva nė Taunton dhe rashė prapė nė shoqėrinė e Guri Sevos. Njė ditė tek po shkonim tok drejt Summer Street-it, pėrpara na doli njė burrė i bėshėm, simpatik. Sa mė afėr i vinim, aq mė qartė i dukej e qeshura e ėmbėl nė buzė.
''Jorgji!'' pėshpėriti xha Guloja, me zė tė shtypur, sikur desh tė thoshte: ''ē'na doli kėshtu pėrpara!''
''Ky do tė jetė Skėnderi'', tha Jorgji kur erdhi pranė. ''Si je, Skėnder? Si vajte nė shkollė. Tani mjaft e mbajte ti, kushėri. Ta gostit edhe unė njėherė''. Dhe kėshtu u ndamė nga xha Guloja. Jorgji mė shpuri nė njė nga pastiēeritė nė Ueir Street. Ndenjėm bashkė pranė tryezės, tė dy ballė pėr ballė duke vėshtruar njėri-tjetrin, ai i gėzuar dhe unė i ndrojtur. ''Dabėll banana split!'' e porositi Jorgji shėrbenjėsin e pastiēerisė. (Domethėnė do tė haja njė banane tė ndarė mė dysh me nga njė dondurma nė ēdo ēip tė saj, tė dyja tė ngarkuara me lėng qershije dhe vanile). Mora njė ēikė prej akullores me vanilje, shijova pakėz prej asaj me lėng qershije, e vėshtrova xha Jorgjin nė fytyrė, hėngra pakėz prej bananes dhe prapė ngrita sytė.
M'u kujtuan aty pėr aty ē'kisha dėgjuar pėr bollshevikėt, Leninin, fjalėt e Guri Sevos pėr Jorgjin dhe pyeta me ngadalė e me tė ndrojtur: ''Xha Jorgji, ē'janė bollshevikėt?''
''Po njerėz janė, mor bir, njerėz''
''Pėrse i tregojnė me nga njė thikė tė pėrgjakur nė dorė?''
''Po ashtu e kanė zakon gazetat, mor bir, ashtu e kanė zakon gazetarėt kur shkruajnė pėr ata qė s'u pėlqejnė… A s'e ke vėnė re? Demokratėt e hipin presidentin republikan nė njė elefant dhe republikanėt, si pėr inat, e hipin presidentin demokrat nė njė gomar. Bėjnė shaka, biri im, shaka…Por ha dondurmanė, mos tė shkrijė''.
''Po Lenini, xha Jorgji, kush ėshtė?''
''Lenini, bir? A s'e kėndove gazetėn ''Dielli''? S'e more vesh paktin e fshehtė qė kanė bėrė fuqitė e mėdha nė Londėr, pėr tė na copėtuar Shqipėrinė? Lenini e botoi, e shpalli sheshit dhe na ndihmoi ne shqiptarėt tė kuptojmė se nė ē'rrezik u ndodhėm. Lenini na bashkoi qė tė shpėtojmė Shqipėrinė nga fqinjėt lakmonjės. Lenini, bir…! Kur foli Lenini…! Kur shkroi Lenini…! Po si, Lenini…Po, Leninin…!
Nė ēdo fjalė qė thosh, xha Jorgjit i skuqej fytyra shumė e mė shumė dhe e ngrinte zėrin lart e mė lart duke u mbushur herė me zemėrim, herė me gėzim, ashtu siē mė kishin thėnė se bėhej nė kuvendet e ''Vatrės''.
Kur hoqa sytė nga fytyra e tij e entuziazmuar dhe vėshtrova pjatėn, banania po kredhej nė lėng tė akullores sė shkrirė posi katarti i lundrės sė mbytur nė njė det tė kuq.

Nė fillim tė shekullit nė Amerikė gjeje kudo socialdemokratė tė ikur nga Gjermania. Nė klubet e tyre, ku bisedonin pėr ngjarje shoqėrore e politike, vinin, mik pas miku, edhe njerėz nga kombėsi tė tjera. Ndėr shqiptarėt, Josif Pani nga Dardha, gjithmonė me punė nė Worcester Mass., i cili tėrhoqi pas Mihal Gramenon dhe Jorgji Sevo, qė s'e mbushte motin kurrė nė njė qytet, mund tė them se plotėsonte nė atė kohė trion shqiptare nė rrethin e socialdemokratėve tė emigruar nė Amerikė.
Josif Pani vdiq nė Dardhė mė 1924, Mihal Gramenoja vdiq nė Korēė mė 1931. Po kėtė mot vdiq Jorgji Sevo nė Taunton, larg atdheut, tė cilin e kish dashur me gjithė shpirt.
Pak pas vdekjes e shoqja me tė birin arriu nė Boston. Edhe kockat, edhe idealet, iu mbuluan nė truall tė Botės sė Re atje ku Jorgji i harxhoi tė gjitha forcat duke bredhur nėpėr komunitetet shqiptare t'u tregonte bashkėatdhetarėve se si duhej tė bėhej Shqipėria …
Kur po nisesha pėr nė Spanjė, nė dhjetor 1936, u poqa me xha Gulon nė Korēė. ''Lėre se ē'mė ka ngjarė, mor bir!'' mė tha. Dhe mė tregoi se ditėn e demostratės sė studentėve kish dalė edhe ai bashkė me prindėrit e tjerė pėr tė parė se ē'bėhej me djemtė e tyre. Donin tė ēanin rrjeshtin e xhandarėve, por ata u thanė: ''Edhe ju bollshevikė si tė tjerėt jeni!'' Dhe e kishin qėlluar nė kokė. Xha Guloja mė tregonte vendin ku e kishin goditur si ''bollshevik''.


------------------------------

Skėnder Luarasi
Ē’i lamė vendit?
Kur hedh vėshtrimin prapa dhe shqyrtoj punėn time brenda kėtyre ndodhirave, nuk mund tė them se ēdo gjė do ta bėja siē e kam bėrė. Herė-herė, edhe pėr forcė tė rrethanave edhe pėr t’i kursyer vetes andralla, do tė kisha ndjekur rutinėn dhe ndonjė gjė do ta bėja ndryshe. Porse gjithė kėto gjėra pėr mua kanė qenė shumė tė rėndėsishme prandaj i bėra sikundėr mė urdhėroi vetėdija. Prej tyre mė kanė ardhur nė jetė gjithė gėzimet dhe hidhėrimet.
Duke qenė, pra, ai qė jam, them se kam vepruar kėshtu pėr dy arsye: Sė pari, e kam ndjerė veten tė lidhur me atdhenė gjithė jetėn time. Shprehem kėshtu qė tė mos pėrdor fjalėn patriotizėm, me tė cilėn janė bėrė aq shumė spekullime. Sė dyti, kam dashur qė nė kėtė atdhe populli tė bėnte njė jetė tė njerėzishme, me drejtėsi dhe barazi shoqėrore, qė secili tė gėzonte frutet e punės sė vet, tė nderohej si qytetar i plotė e tė mos rronte njeri nė kurriz tė tjetrit. Shpehem kėshtu qė tė mos pėrdor fjalėn patriotizėm, me tė cilėn nuk janė bėrė mė pak spekullime....
Dhe pėrse u kthehemi kėtyre ngjarjeve?
Thuhet se i vetmi mėsim qė nxjerrim nga historia ėshtė se prej saj nuk mund tė nxjerrim asnjė mėsim. Por jo, mund dhe duhet tė nxirret.
Epo, pėrse nuk nxirret?
Mua mė duket se njerėzit i rrėmben me vete lumi i jetės dhe vėshtrojnė pėrpara. Ajo qė na pret pėrpara ėshtė e lidhur me atė qė kemi lėnė prapa shpine dhe qė koha sa mė shumė shkon aq mė shumė e mjegullon. Dihet se me moshėn dobėsohet kujtesa por historinė nuk e shtrembėron vetėm skleroza e trurit. Ka edhe interesa e pasione tė poshtra, tė egra, barbare, gjer nė atė gradė sa s’tė besohet se mund tė ketė tė tilla. Njerėz me kėto vese kanė guxim tė kėrkojnė prej historisė jo vetėm pėrligjen, por edhe lavdinė nė fron tė nderit!
Prandaj na dhimbset e vėrteta nė histori dhe do tė isha i lumtur tė ndriēoja pėrmes kėtyre kujtimeve, nė dritėn e sė vėrtetės, qoftė edhe ndonjė ngjarje ose personė tė kėsaj historie tė sė kaluarės, se ja qė do s’do vjen njė kohė kur duhet tė bėjmė bilancin e jetės e t’i japim pėrgjigjen shoqėrisė: Ē’i lamė vendit?
Epo unė?
Vetėm fjalė: ja, kėta kujtime. Mirpo fjala ėshtė forcė, ėshtė vlerė. Thuhet: Nė fillim qe Fjala. Por jo fjala sido-kudo. Pėr kombin tonė qe fjala shqipe. Kjo Fjalė, qė u shkrua nė Abetare dhe pėrhapi Dritėn, ngriti Shqipėrinė. Qofshin edhe kėto kujtime pjesė tė Fjalės Shqipe.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Skėnder P. Luarasi    Today at 20:36

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Skėnder P. Luarasi
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: