Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Sami Frasheri

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Sami Frasheri    17/9/2010, 15:41

Sami Frasheri ka lindur ne 1 Qershor 1850, ne Frasher te Permetit. Ai ka qene ideologu kryesor i levizjes kombetare shqiptare, dijetar, shkrimtar dhe publicist. Sami Frasheri ishte zoterues i disa gjuheve te huaja si turqisht, italisht, frengjisht, latinisht, greqishten e re dhe te vjeter, arabisht dhe persisht. Sami Frasheri drejtoi disa nga revistat e para ne gjuhen shqip “Drita” dhe pastaj “Dituria” (Stamboll 1884 – 1885) ku shkroi nje varg artikujsh. Hartoi librat “Abetare e gjuhes shqipe” (1886), “Shkronjtore e gjuhes shqipe” (gramatika) dhe “Dheshkronje” (Gjeografia 1888). Ai ka shkruar “Shqiperia c’ka qene, c’eshte e c’do te behet” botuar me 1889 ne Bukuresht. Sami Frasheri hartoi dhe nje fjalor te gjuhes shqipe qe mbeti i pabotuar, la gjithashtu ne doreshkrim nje permbledhje kengesh popullore shqiptare.
Eshte autor i fjalorit normative te gjuhes turke (Kamus-i turki, 1901) I cili ruan vleren e vet te madhe edhe ne ditet e sotme. Fjalori “Kamus-i turki” permban mbi 40 mije fjale e shprehje gjuhesore. Samiu eshte gjithashtu edhe autor i disa fjaloreve dy-gjuhesh frengjisht-turqisht, turqisht-frengjisht dhe arabisht – turqisht.
Sami Frasheri ka shkruar edhe drama e romane ne gjuhen turke. Vepra me e rendesishme eshte “Besa”, botuar ne 1875, dhe vene ne skene ne teatrin perandorak ne Stamboll.
Sami Frasheri ka dhene kontributin e tij edhe ne fushen e gazetarise. Ai ka bashkepunuar me shkrime dhe ka qene redaktor dhe kryeredaktor ne disa gazeta “Sabah” (Mengjesi 1876) dhe “Hafta” (Java).
Ne punen krijuese te tij, zene vend edhe perkthimet, e kryesisht ato nga frengjishtja. Bibloteka e tij personale kishte 20 mije vellime. Sami Frasheri vdiq ne Stamboll ne 1904, duke lene me doreshkrim 11 vepra, krysisht nga fusha e gjuhesise dhe letersise.

Me poshte jane disa fjale te urta nga Sami Frasheri

• Po te bjere ne det nje pike uje, nuk thahet

• Mejtimet me te larta gjenden ne fjalet me te shkurtra


• Ne vend qe te shesesh dituri dhe zotesi, perpiqu t’i fitosh ato

• Njerezit jane te njejte para natyres, edukata i ben te dallohen


• Nuk ka gje me te lige se perqeshja, sepse prek te miret me shume se te liqte

• Njollat qe na ngjiten ne trup, lahen me uje, njollat e shpirtit s’ka gje t’i pastroje


• Mos shkruaj gje kur je me nerva, sepse, ndersa plaga e gjuhes eshte me e keqe se e shpates, mendo ē’ka mund te jete ajo e pendes

• Kot perpiqet mendja, kur nuk mund te arrije graden e larte te ndjenjave te zemres


• Per ndryshimin e dickaje nuk ka asgje me te afte se koha
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Sami Frasheri    17/9/2010, 15:41

• Goja kalon kufirin, demin e paguan mendja.

• Ai qe pelqen veten e tij, nuk pelqehet nga askush.

• Hipokrizia eshte helmi me i rrezikshem.

• Mos u tremb nga shuplaka e mikut, duhet te kesh frike nga levdata e armikut.

• Peri i ngateruar, nuk zgjidhet duke u ngutur.

• Genjeshtra s’mund ta mund kurre, te verteten. Rruga e ngushte rrotullohet e rrotullohet e perseri ne rruge te madhe del.

• Zemra eshte nje astrolog qe nuk gabon asnjehere ne zbulimet qe ben.

• Fjala e keqdashesit eshte si qymyri: edhe kur nuk djeg sendin qe e prek, e nxin ate

• Vlera e zjarrit kuptohet ne ditet e dimrit, dhe ajo e bores ne ditet e veres.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Sami Frasheri    17/9/2010, 15:42

fjale te urta

--------------------------------------------------------------------------------

- Nese eshte lumturi te duhesh, eshte lumturi me e madhe te duash.

- Njeriun e bejne te perjetshem veprat e tij.

- Biseda linde nga mendimi, biseda pa mendim nuk eshte bisede, eshte grindje.

- S'ka gje me te keqe se te perqeshurit, sepse me shume prek te miret se te kqinjet.

- Bukuria e njeriut perbehet nga bukuria e fjales qe flet.

- Shpagimi me i embel eshte te besh mire kunder te keqes qe te eshte bere.

- Per te dashurin s'ka gje me te embel, se lotet e syve qe fshihen me doren e se dashures.

- Arma me e mire per te mposhtur armikun eshte zemra.
__________________

Sami Frasheri

--------------------------------------------------------------------------------

Sami Frasheri

Hyrje

Sami Frashėri ėshtė ideologu mė i shquar i lėvizjes sonė kombėtare. Si udhėheqės ideologjik, demokrat, mendje e ndritur prej dijetari, ai mbetet njė nga personalitetet mė tė rėndėsishėm tė Rilindjes.
Vėllai mė i vogėl i Abdylit e i Naimit, ai lindi nė Frashėr mė 1850, ku mori edhe mėsimet e para. Mė 1871 mbaroi gjimnazin "Zosimea" nė Janinė, mėsoi gjuhė tė vjetra e tė reja dhe u pajis me njė kulturė tė gjerė. Mė 1872 shkoi nė Stamboll pėr punė dhe atje u lidh menjėherė me patriotė shqiptarė, me Pashko Vasėn, Jani Vreton, Ismail Qemalin, Kristoforidhin, Hoxha Tasinin etj. Samiu u dallua shumė shpejt midis tyre dhe, me formimin e shoqėrisė sė Stambollit, u zgjodh kryetar i saj, ndonėse ishte nga mė tė rinjtė. Gjer nė fund tė jetės ai mbeti udhėheqėsi kryesor i kėsaj shoqėrie.
Samiu ishte njeri me horizont tė gjerė dhe dha ndihmesė tė shquar pėr kulturėn turke. Drejtoi disa gazeta turqisht, ku mbrojti edhe tė drejtat e kombit shqiptar. Botoi nė turqisht edhe njė varg veprash letrare e shkencore. Ndėr kėto janė disa vepra themelore, si: i pari fjalor i plotė etimologjik i turqishtes, si dhe e para enciklopedi turke e historisė dhe e gjeografisė nė gjashtė vėllime. Ai shkroi nė turqisht dramėn Besa me subjekt shqiptar, bėri pėrkthime nga letėrsia botėrore etj.
Veprat e Samiut nė turqisht pėrshkrohen nga ide iluministe dhe godasin obskurantizmin fetar tė Perandorisė Osmane. Me to ai i sillte ndihmesė tė vlefshme mendimit pėrparimtar. Duke goditur bazat e pushtetit feudal tė sulltanėve ai i ndihmonte njėkohėsisht edhe popullit tė vet nė luftėn pėr liri, edhe popullit turk nė luftėn pėr pėrparim.
Krijimtaria e Samiut nė gjuhėn shqipe ėshtė e lidhur tėrėsisht me idealet e lėvizjes kombėtare pėr ēlirim, me nevojat e shkollės e tė kulturės kombėtare. Pa dyshim ai ėshtė njė nga themeluesit e saj. Pėr shkollat e para shqipe Samiu botoi kėto vepra: "Abetare e gjuhės shqipe„(1886), "Shkronjėtore e gjuhės shqipe„(gramatikė e shqipes,1886) dhe "Shkronja„(gjeografia, 1888). Hartoi edhe njė fjalor tė gjuhės shqipe, qė nuk i dihet fati.
__________________

Shqipėria ē'ka qenė, ē'ėshtė e ēdo tė bėhet

Ėshtė njė nga veprat madhore tė Rilindjes, manifesti politik e ideologjik i saj. U botua nė Bukuresht mė 1899, nė prag tė ngjarjevetė mėdha do tė ēonin nė fitoren e pavarėsisė. Pėr kėtė, shqiptarėt duhet tė ishin tė pregatitur, tė kishin programin e luftės dhe tė ndėrtimit tė shtetit tė ri. Duke pėrgjithsuar pėrvojėn e gjerathershme tė lėvizjes kombėtare, kjo vepėr e plotėsonte mė sė miri kėtė mision.
Siē tregon titulli, vepra pėrbėhet nga tri pjesė.

Pjesa e parė i kushtohet historisė sė kaluar tė Shqipėrisė. Qėllimi i autorit ėshtė tė provojė se populli shqiptar ėshtė nga popujt mė tė vjetėr tė Evropės, me njė gjuhė nga mė tė vjetrat e mė tė bukurat, me kulturė e tradita tė pasura, qė ka tė drejtė tė jetojė i lirė nė mes tė popujve tė tjerė dhe kombeve tė qytetėruara. Si shumė rilindės tė tjerė, Samiu mbron origjinėn pelazgjike tė popullit shqiptar.
Njė vend me rėndėsi i jep nė kėtė pjesė figurės sė Skėnderbeut dhe epokės sė tij. Skėnderbeun e cilėson si njė burrė qė i ka shokėt e rrallė nė histori, kurse pėr epokėn e tj shkruan se "ėshtė m'ė bukur e m'ė bekuar e gjithė kohėrave pėr vendin tėnė„, se atėherė i gjithė kombi ishte i bashkuar dhe u nderua nė gjithė botėn. Kjo ėshtė njė nga synimet kryesore tė veprės; tė forcojė te shqiptarėt ndėrgjegjjen dhe krenarinė kombėtare.

Pjesa e dytė jep me nota tronditėse njė tablo realiste tė Shqipėrisė pas Tanzimatit. "Qysh janė sot shqiptarėt?„-pyet Samiu me shqetėsim dhe tregon se gjendja e vendit ėshtė e mjeruar nga ēdo pikpamje. Burimin e kėtij mjerimi ai e sheh nė rradhė tė parė te zgjedha e huaj, qė e ka lėnė vendin nė varfėri, padituri, dhe errėsirė. "Shqiptarėt, - shkruan Samiu, - janė robėr tė poshtuar(poshtėruar) e t'unjurė, tė shkelur e tė ēpėrnderė(turpėruar).
Pėrshkrimi ėshtė edhe mė i gjallė nė kontrast me tė kaluarėn, tė cilėn nė pėrgjithėsi autori e idealizon. Ndaj dhe stili bėhet mė zemėrak, vepra e patriotit vlon nga revolta kundėr shtypjes kombėtare. Ata shqiptarė tė veshur dikur me "roba tė arta„ e tė farkėtuar me armėt e argjėndta tė trimėrisė, shkruan Samiu, "Janė sot lakuriq, me njė kėmishė qė qė s'ka ku ta zėrė qeni. Vetė edhe zaptieja e taksidari, e ngre shkopnė e i rreh duke thirrur; Pagoni! E ku tė gjejė i ziu qė tė paguajė? Atėherė shesin kanė, dhinė, ē'tė kenė, edhe gjer nė qeramidhet e shtėpisė„.
Vend tė rėndėsishėm zė analiza qė Samiu u bėn rreziqeve qė i kanoseshin Shqipėrisė.
Si gjithė rilindėsit, ai mendonte se rreziku i parė Shqipėrisė i vinte nga Perandoria Osmane, tė cilėn Samiu e quante
njė tė vdekur qė duhej varrosur sa mė parė. Sa mė gjatė tė mbetej lidhur Shqipėria me kėtė perandori tė kalbur, aq mė keq do tė ishte. Shteti osman dotė shembej sė shpejti dhe Shqipėria mund tė groposej nė gėrmadhat e tij. Rreziku tjetėr, mendon Samiu, shqiptarėve u vinte prej lakmive tė shovinistėve fqinjė, lakmi qė i mbėshtetnin fuqitė imperialiste.
Rreziqe tė mėdha shqiptarėve edhe prej grindjeve e pėrēarjeve midis tyre, sidomos prej pėrēarjes fetare, gjithashtu prej padijes, prej mungesės sė shkollave shqipe. Kėto rrethana i hapnin shteg rrezikut tė asimilimit tė shqiptarėve prej tė huajve.

Pjesa e tretė, fillon me pyetjen: "A mund tė qėndrojė Shqipėria si ėshtė? Pėrgjigjja ėshtė, jo„. Nė pėrgjithėsi nė kėtė pjesė Samiu paraqet programin e lėvizjes pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.
Nga analiza qė u bėri rrethanave politike nė fund tė shekullit XIX, Samiu arriti nė pėrfundimin se rruga e vetme pėr tė shpėtuar nga zgjedha osmane dhe nga rreziku i copėtimit prej shteteve fqinje ishte qė Shqipėria tė shkėputej nga Turqia menjėherė, para se ajo tė shembej dhe shqiptarėt tė formonin shtetin e tyre tė pavarur. Autori mendonte se kjo s'arrihej me lutje, por me rrugėn e luftės sė armatosur. "Shqiptarėt duhet t'i marrin ato qė duan me pahir, t'i kėrkojnė me fjalė, po tė kenė edhe pushkėn plot„.
Si mendimtar demokrat dhe iluminist, Samiu parashtron njė projekt tė gjerė me ide tė pėrparuara pėr tė ardhmen e Shqipėrisė. Ai nuk e pranon idenė e monarkisė. Si formė regjimi sipas tij, Shqipėria duhet tė ishte republikė parlamentare qė do tė kishte nė krye njė pleqėsi. Kushtetuta e shtetit tė ardhshėm shqiptar qė propozonte Samiu, pėrshkrohet nga fryma demokratike. Ideali i tij pėr kėtė shtet ishte ideali i njė demokracie borgjeze. Si shprehės i pikėpamjevetė klasės sė re tė borgjezisė, ky ishte njė ideal i pėrparuar pėr kohėn, sepse ai i kundėrvihej shtetit despotik osman.
Shumė i guximshėm e i pėrparuar pėr kohėn ishte projekti i Samiut edhe pėr zhvillimin ekonomik e shoqėror tė vendit. Ai kėrkonte tė ngrihej njė industri kombėtare, tė mėkėmbej bujqėsia, tė zhvillohej komunikacioni automobilistik dhe hekurudhor, tė forcohej mbrojtja etj. Vėmendje tė veēantė Samiu i kushtonte zhvillimit tė arsimit e tė kulturės shqiptare. Si gjithė rilindėsit, ai kishte bindjen se ajo qė u duhej mė shumė shqiptarėve ishte dituria. Pėr pėrhapjen e saj ai kėrkonte njė sistem arsimi tė pėrgjithshėm e tė detyrueshėm pėr tė gjithė, djem e vajza. Arsimin e donte nė gjuhėn amtare shqipe dhe shkolla tė ishte laike, e shkėputur nga kisha e xhamia, njė shkollė qė tė shėrbente si vatėr diturie dhe atdhetarizimi.
Samiu ėndėrronte Shqipėrinė me shkolla tė tė gjitha kategorive, me universitet ("gjithėmėsime„ siē e quante ai), me akademi tė shkencave, muzeume e biblioteka.
Siē shihet, nė veprėn "Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet„ gjeti shprehje mendimi shqiptar mė i pėrparuar politiko-shoqėror i kohės. Me kėtė vepėr Samiu u bė ideologu mė i shquar i lėvizjes kombėtare shqiptare. Vepra e tij ėshtė njė traktat politiko-shoqėror, megjithatė ajo ka vlera tė mėdha stilistike, njė gjuhė e gjallė, e shprehėse. Stili i prozės sė Samiut ėshtė energjik, herė polemist, herė fshikullues e herė me patos thirrės e mobilizues. "O burrani o shqiptarė ! Zihuni me tė dy duart nė besė, nė lidhje e nė bashkim, se kjo do t'ju shpėtojė!„
Fraza e Samiut ėshtė e qartė, me mjete gjuhėsore plot ngarkesė emocionale. Mbasi ka parashtruar krejt programin e tij, ja si e mbyll veprėn; "Ja qėllimi ynė! Ja puna jonė e shenjtėruarė! Ja besa jonė! Nė mes tė shqiptarėve tė vėrtetė s'ka ndonjė ndarje, ndonjė ēarje, ndonjė ndryshim! Janė tė tėrė vėllezėr, tė gjithė njė trup, njė mendje, njė qėllim njė besė!„
Kjo vepėr solli njė ndihmesė tė madhe pėr pasurimin e gjuhės letrare shqipe dhe pėr formimin e stilit publiēistik.
Samiu vdiq nė Stamboll mė 1904, i pėrndjekur nga autoritetet dhe i respektuar nga populli dhe opinoni pėrparimtar.
__________________

-Njeriu duhet tė pėrpiqet tė mėsojė ēdo gjė, jo tė tregojė veten e tij.

-Mė i forti i njerėzve ėshtė ai qė ėshtė i Zoti tė pėrmbajė vetveten.

-Shpata e grave ėshtė gjuha e tyre, prandaj nuk e lėnė tė ndryshket.

-Zbavitja mė e bukur pėr njerinė ėshtė leximi, shoku mė i mirė libri.

-Personi qė do ti, s’ka asnjė tė metė, fillo tė mos e duash, pa shih sa tė meta ka.

-Thjeshtėsia e njė gruaje ėshtė mė e vlefshme se stolitė (diamantet) e tė gjitha grave tė botės.

-Kush lexon shumė, medeomos bėhet i menēur ; kush punon shumė, medeomos bėhet i pasur ; kush kujdeset pėr higjienėn, medeomos bėhet i lumtur. Ai qė i plotėson tė gjitha kėto kondita, le tė thotė se ka bėrė me tė vėrtet jetė nė botė.

-Njeriu i pajisur me edukatė dhe me moral tė mirė, nė ēdo gjendje qė tė ndodhet, prapseprapė njeri ėshtė.

-Mėsimi mė i madh nė kėtė botė ėshtė vėshtėrsia ; s’ka sukses ai qė nuk has nė vėshtėrsi

-Njeriu i pėrsosur ėshtė ai i cili ēka bėn nė sy tė botės mund tė bėjė nė vetmi dhe ēka bėn nė vetmi mund tė bėjė nė sy tė botės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Sami Frasheri    17/9/2010, 15:42

Fjale e urte!

--------------------------------------------------------------------------------

* Mos i poshteroni njerezit e medhenj per nje a dy fjale te tyre, sespe diamanti, sado i prere shtrember te jete, eshte me i vlefshem se nje gur i zakonshem, i prere ne formen me te persosur

Sami Frasheri
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Sami Frasheri    17/9/2010, 15:43

Shqiptarėtė gjithnjė pėr botėn, e kurrė pėr vetėhe

Sami FRASHERI

Shqiptarėtė gjithmonė janė vrar' e pėrpjekurė e kanė cpėrkaturė tė tėrė faqen' e dheut me gjakt tė tyre; po nga gjaku i Shqipėtarėvet tė tjerė kanė fituarė, Shqipėria s'ka parė nonjė tė mirė. Shumė shqiptarė janė ēquarė e kanė treguarė vetėhenė nė dituri e nė tė tjerė gjėrėra; po me kėta tė tjerė mburenė e jo Shqipėtarėt' e Shqipėria.
Me Pyrron' e me Aleksandrinė mburenė Grekėritė e i quajnė Grekėr, Maqedonasitė, qė me trimėrit e tyre muarrė gjithė botėnė nė pakė kohė nuk i suallė nonjė tė mirė Shqipėrisė, po Grekėritė, qė 'ishinė armikėt' e tyre, u ranė pas e i rrethuan, edhe kėta fituanė nga gjaku qė derdhė ata. Se Maqedonasitė pėrndanė nėpėr gjithė vendet, qė muarrė, gjuhėn e qytetėrin' e Grekėt e jo tė tyren; q'ish shqipja. E shum' e botėsė edhe sot Maqedonasitė i zėnė pėr Grekėr. Vėrtet, tė mos ishin Maqedonasitė gjuha e Greqet e qyetėri' e tyre do tė mos kish marrė dot kurrė kėtė bujė, qė ka sot, edhe mbase do tė kish humbur' e t'ish harruarė fare; se shkoll' e Aleksandrisė edhe tė diguritė qė arrinė n'Egjyptė nė kohėt tė Ptolemenjet, e bėnė gjuhėn e qytetėrin' e Greqet tė pėrndahetė e tė dėgjohetė me gjith' anėt tė dheut. Ptolemenjtė, q'ishin fjeshtė Shqipėtarėt nga Ēamėria e gjithė Maqedonasitė lanė gjuhėn' e tyre, shqipenė, me nj'anė tė haruarė e tė paditurė e vunė pėrpara greqishten, gjuhėn' e Dhimosthenit, qė ka folurė aqė kuntrė Maqedonaset.
Pas grekėvet erdhė Romanėtė; edhe kėta fituan shumė nga Shipėtarėtė: trimėri' e Shqipėtarėvet e mendj'e tyre shėrbente mburjen' e Romanėvet e jo tė tyren. Shumė njerės trima e tė diturė kan' arriturė edhe nė kohėt tė kėtyre nė mest tė Shqipėtarėvet, po bota i ka njohur si Romanė e jo si Shqipėtarė.
Pas Romanėvet u erth radha Tyrqet. Shqiptarėtė duke pėrzjerė me Tyrqitė, kanė marrė anė nė gjithė luftėrat, qė bėninė e qė fitonin kėta kuntrė gjithė botėsė; edhe mė tė madhe nė trimėri e mė tė miratė punėra i bėninė Shqipėtarėtė, po emėninė e kishinė Tyrqitė, edhe gjithė bota i dinte Tyrq e njeri s'njihte si Shqipėtarė. Mė tė mbėdhenjt' e mė tė mirėt' e Vezirėvet tė Tyrqisė ishin Shqipėtarė, si Sinan-Pasha qė ka marrė Jemenė e ka shpėnė fjamurin' e Tyrqisė gjer nė detet t'Indisė, si Qyprilinjtė q'e kanė shpėtuarė mbretėrin' e Tyrqisė nga njė rezik tė math e e forcuan aqė kėtė mbretėri, sa van' e rrethuan Vjenėnė. Edhe shumė tė tjerė njerės tė mbėdhenj e burra tirma kan' ardhurė, prej tė cilėve Tyrqia ka fituarė shumė, po Shqipėria aspakė.
Nė kohėrat e pastajme Shqipėtarėtė myslimanė kanė punuarė e janė vrarė pėr Tyrqitė e Shqipėtarėtė e krishtenė pėr Grektė, pėr kėta dy kombe tė cilėtė as njėri as tjatri s'ua dinė tė mirėnė e ja u ēpėrblejnė me tė keqe duke pėrpjekurė pėr humbjen' e kombit shqiptar. Boēari, Xhjavella, Miauli e tė tjerė mė tė shumėt' e trimave, qė janė pėrpjekurė pėr ngjalljen' e pėr dlirin' e Greqisė, kanė qenė fjeshtė Shqipėtarė e jo fare Grek; po nga trimėri' e tyre ka fituarė shumė Greqia e jo fare Shqipėria. Nė syt e botėsė lėftoninė Greqtė e Tyrqitė, po nė tė vėrtetėt luftonin Shqiptarėt' e krishtenė me Shqiptarėtė myslimanė.Kur muntnin' ata, fitonte Greqia; kur muntninė kėta, fitonte Tyrqia; po gjaku qė derdhesh nga tė dy anėtė, ish gjak Shqipėtari. Shqipėtarėtė vritenė vėlla me vėlla, tė tjerė fitojnė...Shqipėtari e ka derdhurė gjithnjė gjaknė pa kursim, po e ka derdhurė kot; kurrė Shqipėria s'ka fituarė nga gjaku i Shqipėtarėvet: gjithnjė tė huaj edhe armikė tė Shqipėrisė kanė fituarė nga ay gjak i vjejturė e i derhdurė pa mendim!
Jo vetėm me kordhė e me gjak,po edhe me pėndė e me mėnt Shqipėtarėtė kanė shėrbėtuarė gjithėnjė tė huajtė. Me tė mos shkruarė gjuhėn' e tyre janė shtrėnguarė tė shkruajnė greqisht, llatinisht, shqahisht, tyrqisht a arabisht; edhe me emėnit tė tyre mburenė tė zott e kėtyre gjuhėve e Shqipėtarėtė pandehenė t'egėr' e tė paditurė, gjith' i qeshinė duke thėnė se ja u ka ngrėnė buallica livrėn' e tyre. Po Aristoteli, m'i madh i filosofėve tė Greqisė sė vjetėrė, ishte maqedonas, do-me-thėnė Shqiptar e jo grek. Vėrtet nė Stagjyrė, tek kalindurė ishin edhe ca Greq t'ardhurė, po fytyr' e Aristotelit, qė shohim n'agalmėt tė ti edhe gjuha greqisht, q'e ka shkruarė tė pėrtuarė e jo aqė tė drejtė si dhe miqėsia, qė kish me Filipnė, anėmikn' e Greqet, e tė tjera shenja tregojnė se ky filozof i math nuk ish lindurė prej nonjėj nga Greqia, qė kishin ardhur nė Stagjyrė, po prej njė stagjyraku vėndės e ish maqedonas, do-me-thėnė Shqipėtar i thjeshtė.
Nė kohėt tė Tyrqet kan' ardhurė shumė Shqipėtarėt tė diturė, qė kanė shkruar livra e vjersha turqisht a arabisht. Vetėm vjershėtarėtė shqipėtarė, qė kanė shkruarė vjersha turqisht janė aqė tė shumtė sa emėnat e tyre mundt tė mbushinė njė livrė tė tėrė. Jahja-Beu, q'ėshtė njė nga mė tė mbėdhenjt' e nga mė tė dėgjuarėtė e vjershėtarėvet tyrq, ėshtė shqiptar.
Shqipėtarėt e kanė tregua gjithė jetėnė qė janė tė zottė edhe me kordhė edhe me pėndė, edhe me trimėri, edhe me mėnt e me dituri, e Shqipėria ka nxjerrė shumė njerės tė ēquar' e me nam tė math, po nonjė nga ta s'ka punuarė pėr Shqipėrit' e cila ka mbeturė gjithėnjė e varfėrė e e padėgjuarė, e me djemt' e saj mburenė tė tjerė vende e tė tjerė kombe.
Ėshtė ndodhurė njė shqiptar i zoti tė ngjallnjė Ejgyptėnė e tė bėnjė prej kėti vendi tė humbur' e tė prishurė, si ish atėherė, njė vėnt tė pasur e tė ndrituarė, si ėshtė sot. Njė Mehmet-Ali, shqsipėtar i pamėsuarė u ndoth i zoti tė shpėtonjė kėshtu njė vėnt tė huaj e tė largė, po kurrė njė shqipėtar s'ėshtė ndodhurė t'i bėnjė Shqipėrisė njė tė mirė tė kėtillė.
P'andaj duke mbaruarė kėtė fjalė, themi prapė me hidhėrim zėmre qė: Shqipėtarėtė kanė punuarė gjithėmonė pėr botėnė e jo kurrė pėr vetėhe. Vetėm njė Skėnderbe ka punuarė, nė kohėrat e shkuara pėr Shqipėrinė e vetėm ay ėshtė me tė vėrtetė mburje pėr Shqipėrinė.

Botuar mė 1899


----------------------------------------------------------------------------------

Qysh janė sot shqiptarėt?

Sami FRASHĖRI,

Thamė mė siprė qė shqiptarėtė, duke rėnė nė duart tė tyrqet, nukė hynė nė kurth si e pandehninė, e nuk'u bėnė ropt' e tyrqet, po shokėt' e tyre, me tė cilėt bashkė hidheshin mi kombet e tjerė, rripnin e rrėmbeninė edhe ktheheshinė nė vent tė tyre ngarkuarė me gjė. Edhe Shqipėria ish e dlire e pothua me vetėhe.
Kaqė qint vjet shqipėtarėtė rojtnė kėshtu. Po kėshtu rojn edhe sot? Jo, Kurrė! Sot shqiptarėtė janė robėr, tė poshtuar, e t'unjurė, tė shkelur' e tė ēpėrndarė shumė mė teprė se tė tjerė kombe tė Tyrqisė qė janė mė tė poshtrėrė nga greqtė, nga shqehtė, nga armenėtė edhe nga judhenjtė!
Tyrqia e ka ngriturė besėnė nga shqipėtarėtė, nuk i beson e i vėshtron si anėmikė e si trathtorė, jo si shokė e si vėllezrė, si i vėshtronte qėmoti. Sot shqiptarėtė e mer ushtar, e mundon e e reh qė tė mėsonjė gjuhėn e ti, kėrkon t'i mėsonjė diturin' e luftėsė, tė cilėnė ay vetė s'e di e tė cilėnė shqiptari e ka mėsuarė duke thėthiturė qumbėshtit e s'ėmėsė. Nuk' e mėson tė gjorinė, po e mahit e e ēpėrmėnt, e mer pėr tre vjet, e mban dhjetė vjet nėn' armė lark shtėpis e lark mėmėdheut tė ti, edhe qysh? Lakuriq, t'urėtė, tė sėmurė, tė varfėrė! Nė luftė e vė tė vritetė kot; urdhėronjės i ti, q'ėshtė tyrk, i paditur' e i frikēimė, e fut nė njė **** nga s'deletė. I gjori shqipėtar, me gjithė kėto, Lėfton lakuriq, e i urėtė e me armė tė meta, Lėfton si dragua, e tregon trimėrin'e ti e nderon tyrqit' e Tyrqinė. Po a i dihetė, a ēpėrblehetė pėr gjakt, qė derth! Jo, kurrė! Ushtari shqipėtar, nė mos vdektė nė luftė, vdes nga sėmundjeja, nga tė pangrėnėt e nga tė pamveshurit. Nga ata qė venė n'ushtėri fort tė pake kthehenė nė shtėpi tė tyre. E urdhėronjės kush bėhetė? Gjithnjė tyrqitė; gjysmės' e ushtrisė sė Tyrqisė janė shqipėtarė, po as njė i njėqinttė i urdhėronjėset nė Tyrqiu s'ėshtė shqipėtar.
Shqipėtarėtė, q'ishinė mėsuarė tė mos paguajnė gjė, tani janė futurė nėn' aqė tė rėnda pagesa, sa s'mundinė tė ngrenė krye. Tyrqitė, qė janė zotėrinjt, e tyre qė pesėqint vjet e tėhu, s'u kanė mėsuarė shqipėtarėvet, as punė, as mjeshtėri as dituri, po i kanė mėsuarė tė lėftonj; e tė rrėmbejnė, tani pėrnjehrė duanė t'u marrėnė armėtė e u thonė: paguani! E ku tė gjejnė tė gjorėtė qė tė paguajnė? S'kanė tė hanė vetė. Ata shqipėtarė, qė pakė kohė mė parė ishin tė mveshurė me rroba t'arta e tė farkuarė me armė t'ergjėnta e tė lara, ata a tė bijt e tyre janė sot lakuriq me njė kėmishė, qė s'ka ku ta zėrė qeni! Vete edhe zaptijeja e tahsildari, e ngre shkopn' e i rreh duke thirurė: pagoni! E ku tė gjenj' i ziu qė tė paguanjė? Atėherė i shesinė kanė, dhinė, ē'tė ketė edhe gjer nė qiramidhet tė shtėpisė! Shqipėtari tė hajė dru pėr tė paguarė! 0 ē'turp i math! 0 ē'e madhe e keqe! Mos e durofsh, 0 Perėndi!
Kėshtu ėshtė sot gjithė Toskėria edhe shumė vende tė Gegėrisė. Ca vende tė Gegėrisė, qė kanė mbajturė armėtė e kanė qėndruarė nė malet tė tyre tė rreptė, nukė janė shkelurė kaqė; nuk apėnė ushtarė e s'paguajnė pagesa; po edhe kėta rojnė si t'egėrė pa nonjė qeveri, duke vrarė pėrditė nė mest tė tyre. Edhe kėta po i ha varfėrija, se s'kanė nonjė fitim edhe vendet e tyre janė tė rjepur' e tė varfėrė. Me gjithė kėto, edhe qeveri' e tyrkut ditė mė ditė po i rrethon mė s'afėri; rahėnė t'u marinė armėtė, qė t'i bėjnė edhe ata robėr tė poshtėrė e tė dobėtė e t'u ncjerrėnė edhe lėkurėnė!
Shqipėria qė gjer dije qeverisėsh e urdhėrohesh prej shqipėtarėsh, si e thamė mė siprė, sot urdhėrohet' e qeverisetė prej tyrqish tė huaj e prej njerės tė poshtėr' e tė panderēim, tė cilėtė i blenė vėndetė nė Konstantinopojė me tė holla e vinė tė rjepinė Shqipėrin' e shqipėtarėt, pėr tė nxjerrė ato tė holla qė kanė dhėnė edhe aqė tė tjera qė do tė vjedhinė pėr vetėhe tė tyre!
Shqipėria, sado q'ėsht' e varfėr' e e paditurė, ka njerės tė zottė pėr tė qeverisurė vendin e tyre, si e kanė qeverisurė kaqė kohė me nder e me tė drejtė. Po kėtyre shqiptarėve le qė s'u epetė punė nė Shqipėri, po as i lenė tė shkelinė nė mėmėdhet tė tyre tė dashurė! U apėnė nga njė copė bukė pėr tė zėnėn gojėnė e i mbajnė si skllef nėpėr mė tė largėt ēipa t'Anadollit e t' Arabistanit! Veē nonjė trathėtor ku tė gjendetė, ay ėshtė pėr nder!

Botuar nė vitin 1899


--------------------------------------------------------------------------------

Punėrat' e Pėrgjithēime

Sami FRASHERI,

Pas diturisė kujdes' e shqipėtarėvet e m'e madhe nevoj' e tyre do tė jete pėr punėrat' tė pergjithēime, tė cilatė do tė sjellinė begati e pasje tė madhe nė Shqipėri. Udhėtė, udhėt' e hekurta, limanetė, tė hapurit' e lumenjet e kėnetave, metaletė, pyjetė etj, janė mė tė nevojshimet' e mė tė vyerat' e punėravet, qė do tė bėnjė Shqipėria, me tė pasurė duart' e kėmbėtė xgjidhurė. Udhėtė, pėr tė cilat tani shqipėtarėtė paguajn' aqė sa muntte me to tė farkohėshinė gjithė udhėt' e Shqipėrisė me ergjėnt, munt tė goditenė mė fort me pakė ergjent prej njė qeverije sė drejtė e me nder e tė punojnė njerėzit e kafshėtė pa rezik me tė gjith' anėtė.
Njė udh' e hekurtė tė nisetė prej Manastiri e, si tė shkonjė nga Korēa, tė ndahetė me dy dega, nga tė cilatė njėra tė sosetė nė Prevezė duke shkuarė nėper Janinė, e tjatera tė shkonjė nė Berat e nė Skenderbegas edhe s'andejmi tė ndahetė prapė mė dy pėr tė sosurė njera nė Vlorė, tjatra nė Durrės, duke xgjaturė edhe njė degė gjer n'Elbasan. Njė tjatrė udhė nga Manastiri tė shkonjė n'Ohri e s'andejmi, duke marrė anėn e Drinit, njė degė t'unjetė nė Shkodrė e nė Lesh; tjatra tė shkonjė nga Prizreni e tė bashkohetė nė Ferizovik me udhėt te madhe, qė vet nė Selanik e n'Avstri.
Kėto urdhėra tė hekurta edhe me ca degė tė dyta mundane tė mbarohenė pak kohė ndo prej shoqėrije tė huaj ndo prej Shqipėrisė vetė me tė marrė pakė hua e tė sjellinė nė vėndit njė pasje e njė qytetėri tė madhe.
Pas udhėvet m'e para punė pėr tė bėrė, ėshtė Myzeqeja. Kjo fush' e gjerė ėshtė njė magj' e madhe, qė munt t'ushqenjė gjithė Shqipėrinė e tė nxjerr' edhe shumė drithė e tė tjera gjerėra, po qė tė ndėrtohetė si duhetė. Pėr tė ndėrtuarė kjo fushė, duhetė tė hapenė lumenjtė, Semani, Lum' i Beratit, Devolli etj, si edhe Vjosa e Shkumbini, qė rrjedhinė nėpėr anėt tė saj. Kėta lumenj duhetė tė thellohenė e t'u bėhenė mure, tek duhetė, qė tė mos pėrndahetė ujėt e tyre nėpėr fushėt. Atėherė munt t'u bėhenė edhe ca dyerė e vija qė tė hapen' e tė mbyllenė e me tė cilatė tė ujitetė gjithė fusha. Atėherė do tė mundane tė pėrthahenė edhe kaqė kėneta e moēale, nė tė cilat qėndron ujėt' e teprė nė verė e prish edhe erėn' e gjithė vendit duke qelburė; edhe nė dimėrė do tė shpėtonjė gjith' ajo fushė nga tė qenetė njė kėnet' e paprerė e mbyturė n'ujė. Myzeqeja do tė bėhetė njė ar' e gjer' e e gjatė e cila, me qenė nėn'ujė e me tė pasurė njė dhe fort pallor, do tė bėhetė njė Egjypt' e dytė. Bregoret' e Mvzeqesė munt tė mbulohenė me vreshta e me ullinj; edhe luadhėr' e saj munt t'ushqejnė kuaj e bagėti, sa tė mbushinė jo vetėm Shqiperinė po edhe Evropėnė.
Tė hapurit' e limanit tė Durrėsit, liman i gjer' e i bukurė n'anėt tė veriut tė kėtij qyteti, tė cilėnė Sulltan Mehmeti e ka mbyllurė me padituri tė ti pėr tė mos hyrė aniet' e veneēanėvet, tė hapurit' e grykės sė kėtij limani edhe tė thelluarėt' e tė brėndėsmit do ta bėnjė kėtė qytet tė pėrsėritetė si ka qenė njė herė qėmoti e tė bėhetė njė Trijest' e dytė a njė tjatrė Selanik. Edhe shumė tė tjerė limane munt tė hapen' e tė qėrohenė nėpėr anėt t'Adriatikut, si Butrintoja etj, e shume skela me tregėti tė madhe tė ēpikene e tė venė mbarė.
Njė shoqėri vaporėsh munt tė ngrihetė e tė punonjė vapore nėpėr skelat tė Shqipėrisė edhe gjer nė Trijeste, nė skelat t'Italisė e tė Greqisė. Vapore e anie mund tė punojnė edhe nėpėr kėneta tė Shkodrėsė, t'Ohrisė, tė Prespėsė etj, si edhe nė ca nga lumenjtė, qė do tė hapenė.
Gjithė kėto punėra si edhe pyjet' e metaletė do tė vėshtohenė prej ministrės sė punėravet tė pėrgjithēime. Ēdo pyll do tė ndahetė me disa ngastra edhe, gjer sa tė vinjė radha tė pritetė gastr' e funditė, gastra q'u pre tė parenė herė, do tė jet' e arrirur pėr sėrish; e kėshtu gjithnjė do tė pritete lėndė nga pyjet edhe kurrė pyjetė do tė mos mbarohenė, po do tė pėrsėriten' e tė jenė kurdo tė lulėzuarė. Metaletė do tė kėrkohenė nėpėr tė gjith' anėt tė Shqipėrisė e tė nxirenė kudo tė gjendenė.
Edhe mjeshtėrite e tregėtija si edhe bujqėsija e bagėtija do tė kenė kujdesėn' e kėsaj minister, e cila do tė pėrkujdesetė tė vejė mbarė, nė ēdo vent ajo mjeshtėri, nė tė cilėt jane mėsuarė vendėsitė; leshi, liri, pambuku, mėndafshi, hekuri, druri t'arrihet' e tė punohetė sa tė mundetė me tepėrė, qė tė mos ketė Shqipėria aqė shumė nevojė tė sjellė nga kėto sė jashtėsmi.

Botuar mė 1899


-------------------------------------------------------------------------------

Qytetėri e grekėve

Sami FRASHERI.

Thamė nė Fletoret qė shkoj ē’ėshtė qytetaria, ku ėshtė ēpikurė mė parė edhe qysh ka qenė qytetėri e kombeve tė vjetėrė t’Asis’e t’Afrikėsė. Nė atė fjalė kishim taksurė’ tė bėjmė fjalė veēan edhe pėr tė tri qytetėrit’ e pastajme, do-me-thėnė pėr qyteėrit tė Grekret tė Arapėvet edhe tė Evropijanėvet. Tė zėmė nga qytetėri e Grekret qė ėshtė m’e vjetra, po thua aqė e vjetėrė sa qytetėrit’e moēime qė zumė ngoje nė Fletoret tjatėrė.
Qytetėri e Grekret nuk ngjan me qytetėrit’ e Babilonaset e tė Asyrjanėvet a tė Egjypjanėvet, tė cilat ishinė si njė foshnj’ e shtėnė nga barku i s’ėmės pa arriturė, po ish njė qytetėri e vėrtetė me gjithė degat tė diturisė. Kėtė qytetėri nuk’ e dimė nėpėr erė e nėpėr mjergullė si ato tė tjerat, po e kemi tė gjallė, nė mos nė punė, nėpėr kartėra tė shkruara prej njerės tė asaj kohe. Kjo qytetėri ėshtė far’ e qytetėris’sė Arapėvet, nė kohra tė mesme edhe e asaj s’Evropjanėvet tė-sotmė.
Nukė dotė heqimė mundim tė madh pėr tė treguarė ku ndodhet vend’ i kėtij kombi qė u ndritua qė kaq moti me kaq dituri edhe qe mėndj’e-tyre ēkėlqen edhe sot e kėtė ditė brenda nė qyteėri tė kombeve t’Evropėsė. Kėtė vent, Grekėrinė e kemi aq afėrė sa s’ka njeri tė mos e dijė. Pėr tė marė vesh qysh ėshtė ēpikur’e qysh ka vajturė mbrodh qytetaria nė Grekėri, duhet tė hedhim njė herė sytė n’istorit t-saj e ta zėmė qė nga krej.
Nė njė kohė shumė tė vjetėrė, tė cilėnė historia s’apin dot ta zėrė fill e-tėrė Grekėria ishte vend’i stėrgjyshėvet tanė, i Ilirėvet a tė Lirėvet, si thuheshin atėherė Shqipėtarėtė. Mė pastaj erdh njė komp tjatėrė prej Asije nė Grekėri edhe ca nga njerėzit’qė gjeti atje i pėrhapi duke pėrzjerė me tė tjerėtė e duke bėrė Grekretė. Po me tė qenė qė stėrgjysre tė tanė ishin mė tė qytetuarė, ky komb’i ri mori besėnė e atyre edhe gjuh’e tyre u bė e pėrzierė prej tė dy gjuhėvet. Vendi qė u mbet kėtyre ish shumė i-mirė pėr tė qytetuarė, se u ndoth i-rethuarė me det me shumė pellgje pėr anija e me tė qėnė pėrtej vendeve tė-qytetuarė’e tė pasurė, si Asi’e-Vogėl, si Syria e Finiqi, si Egjypta etj.
Vėrtet pas hkuanė shumė kohė, Grekretė zunė tė njiheshin me kombet e Azisė, edhe ngjan qė tė ken’ardhurė shumė botė prej Finiqi e prej Egjypte e tė jenė pėrzjerė me Grekretė, se nė gjuhėt greqisht gjendenė shumė fjalė tė gjuhėvet simite, tė cilat as nė gjuhėt tėnė qė ėshtė mėm’e saj as nė gjuhėrat tė-tjera tė fėmijėsė arjane nukė dukenė. Si do tė jetė puna, Grekretė fituan shumė nga tė pėrzjerėt’ e nga tė bėrė tregti me kombet e-pėrtej-detshime.
Gjer sa qė erth njė fenikas, qė e quanin Kadhmo, as Grekrėt as tė-tjerėtė kombe t’Evropėsė nuk dininė se ē’dotė thotė shkruarj’ e kėndim; Kadhmua, i-cili duket se nuk erth vetėmė po me shumė shokė si thamė mė sipėrrė, u mėsoj Grekėrvet shkronjat’e vendit tė ti me tė cilat edhe kėta zun’ e shkruanin gjuhėn’e tyre. Kjo ėshtė jurma e parė qė bėnė n’udhė tė qytetėrisė.
Nė ato kohėra edhe tė tjerė njerės prej Asije a qė kishin qėnė n’Asi, si Orfeu nga Thraqi e si Foroneu nga Egjypta suallė nga Grekėri ca dituri e ca mėsime, tė-cilatė kėta pas zakonit t’asaj kohe i pėrzjenė me besėtė. Njė tjatėrė asias qė thuhesh Mino u hodh nė Kretė, e s’andejmi u tregoj Grekrėt gjyqn’ e qeverinė e vėndit. Disa qinde vjet Grekret’u muarė me kėtė dituri, duke shpėnė ato sa mbar’e mė mbarė, duke ndėrtuarė gjuhėn’e tyre e duke nxjerrė vjershėtarė si Omir’e si Isodhnė (Esiodi-A.K). Po kurrė nukė thanė se mjaft dimė, edhe me tė diturė qė n’Asi e n’Egjyptė ish dituria e qytetaria m’e tepėrė, gjithė t’urtėt’e-tyre, pėrpara se tė bėjn’a tė shkruajnė gjė, vinin njė herė rotullė Asis’sė Vogėl, Syrisė e Egjyptėsė.
Solloni qė vuri n’Athinė njė nom fort tė mirė, me tė cilėnė i vu themel gjithurdhėrisė (dhimokratisė), e bėri Athinėnė tė quhet kėrthiz’ e Grekėrisė edhe ms’i gjithė botės sė qytetėruar t’asaj kohe, qe rotulluarė nėpėr Asi e pat par’edhe Egjyptėnė.
Tė-parėt’e tė urtėvet Grekre nukė kanė dalė brenda nė Grekėri, po nė mes tė Grekrėvet qė gjendeshin nėpėr anėt tė detit t’Asis’sė Vogėlė e nėpėr nisit qė janė pėrkunduell atyre anėvet. Se ata kishin mė tepėrė tė bėninė me kombet’e-qytetuarė t’Asisė. Kėshtu Thaliu m’i par’i tė urtėvet Grekre qė nga Asi e-Vogėlė edhe atje e ngriti shkollėn’ e ti, pastaj mėsonjėsit’e ti u-pėrhapnė nėpėr Grekėri e gjithė ku ndodheshin Grekre.
Gjer nė kohėt e Thaliut gjithė dituritė, qė kishin sjellė prej Asije a qė kishinė ēpikurė Grekretė, ishinė tė pėrzjera me besėt e tyre. Kėto dituri vetėmė mėndj’e tė holluar’e tė urtėvet mundte t’i ēpleksnjė e t’i qėronjė nėpėr mes tė pėrrallave tė besės s’asaj kohe. Po sot kupėtohetė fort kthillėtė qė ato pėrrallat’e asaj bese, qė bot’ e poshtėrme u besonte e u falesh pa kuptuar, kishin rėnjėnė nė njė urtėsi tė lartė t’ardhurė prej Persije, prej Hindi e prej Egjypte.
I-pari Thaliu e ēqeu cipėn e besėsė qė mbulonte urtėsinė edhe tregoj urtėsinė lakuriq e tė bukurė si ėshtė. Veē q’e ndau urtėsinė nga bes’e atėhershime po edhe e tregoj fare tė-ndryshme nga ajo besė. Kjo urtėsi kish pėr rėnjė besimnė me njė shpirt tė pėrgjithēime, me njė fuqi tė pa-anēime me njė fjalė, me njė Perėndi e nukė mė shumė, si besonin’ atėhere Grekrėtė. Qė edhe kjo rėfen qė ajo urtėsi qė e-ardhurė prej Asije, e e ēkulurė qė nga rez’e maleve Malajė, tek besohesh qė herėsh njė Perėndi. Nga mėsonjėsit’e Faliut Anaksagora ėshtė m’i ndjeshmi qė ka ndihurė shumė pėr tė shpėnė diturin’e mjeshtėrit e ti mė pėrpara e pėr tė ndarė atė nėpėr botė.
Mė pas doli Pitagora, i cili veē qė e ēqojti mė tepėrė diturinė e pa-lėnttė, po cepiku edhe shumė tė vėrteta pėr dhemasėnė edhe i vuri themel kėsaj diturije e-cila ėshtė dor’ e djath’ e qytetėrisė. Mėsonjėsit’ e Pitagorėsė qenė tė shumė edhe u pėrhapnė nėpėr gjith’anėt. Sado qė Grekrėt’ e atėhershimė pėr tė mbuluarė brsėn e-tyre nga dijat e-ra tė kėtyre tė cilat’i shihninė kundra besėsė, i ndoqnė e i pėrzunė duke vrar’ e duke therurė ata q’u binin nė dorė, po shumė prej syresh shpėtuanė, edhe diturit’e tyre jan’edhe sot tė gjalla.
Tė marėtė sado tė vrasin’ e tė therinė, i ndoqnė e i pėrzunė duke vrar’e duke therurė ata q’u binin nė dorė, po shumė prej syresh shpėtuanė, edhe diturit’e tyre jan’edhe sot tė gjalla.
Tė marėtė sado tė vrasin e tė therinė t’urtėtė, kurė tė dituritė s’mundėnė prej tė paditurėt, edhe kurė egėrsia e pėrallatė s’qendrojnė dot kundruall dituris’e urtėsisė. P’andaj, me gjithė kėto shtrėngime qė tregonte besa, urtėsia nuk po mbytesh po sa vinte po shtohesh e me tė gjith’anėtė po ēfaqeshinė njerės t’urtė qė ēpikninė gjėrra tė pa-ditura gjer m’atėherė.
Gjer mė njė kohė duket urtėsi e grekrėvet e marė prej Asij, pastaj t’urtėt’e kėti vendi ēpiqninė gjėrra qė Asia e Egjyta s’ngjan t’i ketė diturė kurė. Hipokrati nė nisit ku vuri themel shėrimit, tė tjerė t’urtė shkruanė si cili do pėr njė degė tė diturisė. Shkronjėsit e vjerėshėtorėtė nė kėto kohėra patnė ariturė shumė lartė. Liri e qeveris’ sė tyre u epte dorė tė flisnin ēpenguarė, me kėtė ndihmė kishin dalė shumė gjuhė-bukurė e shumė shkronjės tė vėrtetė tė cilėvet shkronjat u kėndohen edhe sot e kėsaj dite me ēudi si Herodoti, si Tuqididi, si Dhemosdheni, etj. Me nj’anė tjatėrė bes’e tyre qė s’para kihesh me sy t’urtėvet, ish shumė e pėrdorshme pėr vjershėtorėtė edhe mė tepėrė pėr ata qė shkruanin vjersha pėr theatre. Edhe theatr’e tyre qė kish vajturė shumė mbarė edhe istori e-tyre qė pėrzjente njerės e perėndirra, edhe trimėri e-tyre e zakonet i kanė bėrė vjershėtorėt’ e-tyre qė janė edhe sot pa shokė, si Omiri, si Euripidi, si Sofokliu, etj.
Sokrati ėshtė i dyti pas Pitagorės qė pėrhapi diturinė nė Grekėri. Sado qė ky vetė nuk shkroj me dorė tė ti, po fjalėt’e ti ndezė mėndjet e mėsonjėset tė ti, edhe urtėsi e-ti duketė nė shkronjat tė Platonit e tė Aristotelit. Kėta tė dy tė urtė tė mėdhenj e ngritnė fort lart diturinė, duke shkruarė veēan pėr cilėndo nga degėt e saj. Shkronjat e kėtyre mė tepėrė se njė mijė vjet kanė qėnė drit’e gjithė kombeve tė qytetuarė pas tė cilave kanė vajturė mijėra tė urtė, edhe sot e kėsaj dite s’janė tė-pėlqyera. Po dituri e kėtyre nuk para u vjejti grekrėvet, se goditi afėr fundit tė qytetėris’sė tyre, e cila nėnė urdhrit tė Aleksandrit tė Madh e tė trashėgonjėset ti, me gjithė qė aty qė pėrkujdesės e mburonjės e pėrhapės i diturisė, u veshk, edhe pataj nėn urdhrit tė Romanėvet erdhi nė vendit tė saj, edhe sot ron me Itoritė e nė tė tjera shkronja tė pavdekura tė tyre. Koha qė ndriti mė tepėrė qyteėri e Grekrėvet, aqė nė dituri sa edhe nė mejshtėri, qe koh’e Perikliut, do-me-thėnė koha nė tė cilėnė krye i gjithėurdhėrisė s’Athinės ishte Perikliu. Atėherė Athina ish Paris i asaj kohe me gjithė bukuritė qė mundte tė bėnte dor’e njeriut. Mejshtėri e kthisėrisė ish tėholluarė fort edhe tė gdhendurit e gurit e tė bėrėt e agalmavet kish ariturė nė njė shkallė qė sot Evropjanėntė, me gjithė atė qytetėri, s’mundinė ta arrijnė.
Qytetėri e Grekrėvet u ēfanit prej Grekėrije, po nukė humbi, e shkornjat’e tyre ndodhenė tė shumat si edhe shumė nga punėrat e mjeshtėris’sė tyre, edhe istori e-tyre ėsht’ aq’ e diturė, sa me tė mbyllurė sytė i shohėmė tė gjallė.
Qytetėri e Grekrevet tė-vjetėrė s’u shua, po flejti shumė kohė nėnė njė hije tė dėndurė t’egėrsis’ e tė paditjesė, gjer sa e gjetn’ e e ndezė pėrpara Arapėtė edhe mė pastaj Evropjanėtė, si do ta shohėmė.

Botuar mė 1884

-------------------------------------------------------------------------

Qytetėri e evropianėvet

SAMI FRASHERI,

Qytetėritė qė treguamė gjer tani, duke vėnė radhazi me qytetėrin’ e Evropjanėvet, janė si foshnja tė dėshtuara kundreq njerėzve t’ariturė; po, me tė qėnė nė ē’do gjė q’ėshtė m’e par’e m’e vjetėrė ėsht’ edhe m’e rėnd’ e m’e-vjejturė‘ si e ēpikurė prej mos qenje, edhe ato qytetėri janė tė vjejtura e u bėjėnė nder atyre q’i kanė pasurė. Ne vėshtrofshimė mirė e tė mendohemi thellė, kupėtojėmė qe qytetaria rėnjėn e ka nė kohėra fort tė vjetra e tė haruara nė fund t’erėsirės sė motit; ay qė gjeti tė parėnė herė qysh mbillet e koretė gruri, qysh tiret [nė] avlemendetė leshi, etj, ay vuri gurin e parė tė qytetėrisė; q’atėher’ e tėhu qytetėria ka vajturė gjithėnjė pėrpara herė me vrap e herė ngadalė. Qytetėria ėshtė njė e-pandarė, po ata q’e kanė ruajtur’ e q’e kanė ritur e xbukuruarė kanė qenė nė ē‘do kohė tė tjerė; herė ka rėnė nė dorė tė njė kombi, herė nė dorė tė njė tjatri, nga njė herė ka qen’ e-vrejtur’ e-veniturė, po kurė s’ka qėn’ e shuar fare; edhe me tė qėnė qė tė-parėtė kanė qėnė kurdo mjeshtrit’ e mėsonjėsit’ e tė-pastajmėt, ē’do qytetėri m’e pastajme ka pasurė qėnė m’egėr’ e m’e plotė nga m’e para, sikundre qė qytetėri e Grekėrvet, ish shumė m’e-mbarė nga qytetėrit’ e kombevet tė-vjetėrė t’Asis’e t’Egjyptėsė edhe qytetėri e Arabėvet m’e mbarė nga Grekret, kėshtu edhe qytetėri e Evropjanėvet ėshtė m’e mbarė nga tė-tėra tė shkuaratė.
Dy gjėra e ēquajnė mė tepėrė qytetėrin’ e Evropjanėvet nga qyetėrit’ e vjetėra: e para qė ėshtė m’e lentte se ato; e dyta q’ėshtė m’e-pėrgjithēime e m’e pėrhapurė. Vėrtet qytetėrit e-vjetėra ishinė mė tepėr me fjalė se me punė; kishinė vivlla tė-shuma e tė mbėdha tė shkruara me mendim tė-thellė, po s’para kishinė punėra tė-lentta qė dukeshinė nė shesh; nuk munt tė themi se s’kishinė mjeshtėri e punėra tė dorėsė, nga tė-cilatė ca gjenden edhe sot edhe njeri s’mund t’i bėnjė dot; po ato punėra bėheshinė me dorė, me shumė mundim, nė shumė kohė edhe ishinė tė rralla e tė-shtrenjta. Pėr tė punuar s’kishinė pėrveē duart e skllevėt tė cilėt i mbanin nėnė njė robėri tė keqe edhe mė shumė i vininė tė punojėnė me hekura nė kėmbė e nė qafė. Pėr tė punuarė tregėrinė, s’kishinė pėrveē krahėt’e dobėt tė kafshėvet edhe anijat qė prisininė erėnė pėr tė ecurė.
Dituritė nė kohėrat e vjetėra kishinė vajturė shumė pėrpara, po nuk’aqė sa apėnė pemė, pemėnė po e apėnė sot.
Fuqi e avullit e cila bėnė tė ecinė anijatė edhe tė marėnė nė pakė kohė udhė shumė tė-gjatė, e cila bėn tė ecuritė mi udhė tė hekurtė me njė ēpėjtim pėr tė ēuditurė, heq barė qė s’e heqinė dot njėmij kuaj, e e-shpije nė njė ditė nė vent qė me kuajt s’vihetė nė dy javė, e cila bėn qė njė kazan me ujė edhe ca copa hekurė tė bėjėnė nė njė ditė me tė-madhe lehtėsi pune qė s’e bėjėnė dot qinda njerės nė shumė kohė; fuqi e avullit, thashė, qė bėn gjithė kėto ēudi, edhe fuqi elektrtikut i cili bėn tė fluturuarėt’e fjalėsė nė njė ēast nga njė an’e dheut m’anė tjatėrė, e i-cili ditė mė ditė po tregon punėra mė tepėr’ e mė tepėrė pėr tė ēuditurė, edhe i-cili njė ditė do tė zėrė vendin e avullit; avulli e elektriku, them, edhe mė shumė tė tjera gjerra tė kėtilla, qė s’u kishinė ardhurė fare nė ment tė vjetėrėt kėto e bėjėnė qytetėrin’ e sotme tė jetė e-lentt’e vėrtetė e tė shquhetė nga qytetėrit’ e vjetėra.
Tė gjendurit’e shtypshkronjėsė ėshtė njė nga mė tė mėdhat’e

udhėvet qė kanė shpėnė pėrpara qytetėrin’e sotme. Qemoti vivllatė shkruheshinė me dorė nė shumė kohė, me shumė mundim, ishinė foto tė rrala e tė shtrenjta, qė s’muntninė t’il kishinė pėrveē tė psuritė, edhe mė tė shumatė ishinė tė lathitura. Sot shtypshkronja shkel sa-kaqė-herė mijėra e qindėra mijėrash vivlla, i pėrhap nėpėr gjithė anėt’te dheut e i bėn tė shiten aqė lirė sa tė muntnjė t’i marė kushdo edhe t’i kėndonjė me lehtėsi tė madhe. Shtypėshkronja e bėri diturinė tė dalė nga duart’e tė-pakėve e tė pėrhapetė nė pėr gjithė botėnė ...
Qysh edhe kur u qytetėruanė Evrjpjanėtė tė themi edhe mi kėtė dy fjalė. Nė kohėratė qė kompet’ e Asis’ e t’Egjyptėsėsė ishinė tė ndrituarė me njė qytetėri tė-mjaft si pėr ato kohė, edhe mė pastaj kur vetėtinte qytetėria n’Athinė e sė andejmi ndritte gjithanė anėt rotull detit, n’ato kohėra Evropa ishte e’egėr’; kombet’e Germanis’e tė Francėsė roninė nėpėr stepa gjymėsė-lakuriq si gjithė kombet’e egėrė. Nė kėtė istori tė shkurtėrė tė qytetėrisė nuk zumė ngoje fare gje mė tani emėrinė‘e Romanėvet. Ky komp i-madh qė vu ndėnė vetėhe tė-shumėn’e botėsė qė dihesh atėherė, bėri shumė punėra tė mbėdha, ca tė lėvduara e ca tė palėvduara, me tė-cilatė ėshtė mbushurė istoria; po ndonjė qytetėri s’diherė me emėrit tė-tyre. Kėta nukė qenė njerės tė pa-qytetėruarė, po me tė qė gjithė mendjen’e fuqin’e tyre e kishinė vėnė nė luftė e nė ushtėri, nuk’u menduanė a nukė muntnė tė bėnin njė qytetėri mevetėhe, edhe ranė pas qytetėris’sė Grekėrvet. Sado qė gjuhėn’e-tyre e shkruaninė edhe e shpunė shumė pėrpara, diturit’e-tyre i kishinė nė gjuhėtė Greqisht. P’andaj qytetėri e romanėve munt tė nėmėrohetė njė copė nga qytetėri e Grekėrvet, si edhe qytetėri e Maqedonaset e Aleksandrionjėt e nukė njė qytetėri e ē’quarė nė vetėhe.
Romanėtė eēuanė Evropėn’e veriut e tė perėndimit edhe e muarė nėnė pushtetė tė tyre i dhanė gjuhėn’e-tyre, edhe kaqė qint vjet e-tėr;Evropa s’kish tjetėrė gjuhė pėr tė shkruar’e pėr tė kėnduarė pėrveē Latinishtenė, gjuhėn’e Romanėvet.
Mė pastaj u ēkulė disa kombe tė-egėrė prej anėvet tė veriut t’Evropės’e t’Asisė e u-hodhė pėrmi tė gjth’anėt’e Evropėsė. Romanėtė qė kishinė humburė vendet e Asis’e tė Afrikėsės, humpnė edhe Evropėnė, edhe ata kombet’e-egėrė si Hunėtė, Vandalėtė, Gotėret’etj. e mbuluanė tė-tėr’Evropėnė. Atėhere u bė njė nat’e thellė e erėtė, mbretėronte padia edhe egėrsia, njerėzitė ishinė tė-ndarė me dy, ca me duar tė hekurta qė vrisnin’e prisnin’ e rėmbeninė si muntninė‘e ca nė hekura nėnė zgjedhė qė rėnkoninė e nėnė njė skllavėri tė keqe punoninė si kafshė e s’urdhėronin gjekafshė.
Me kėtė mėnyrė qe Evropa kur duall’Arabėtė, u hodhė nga Afria, e zunė Spanjėn’e Portugalinė edhe gjysmėnė‘e Francėsė, si e thamė nė fjalėt qė bėmė pėrpara kėsaj. Kombet’e e-gėrė q’urdhėroninė Evropėnė, me tė qėnė mė tė-poshtėrė nga ata qė kishinė nėnė urdhėrit tė-tyre, muarė gjuhėn’ edhe besėn’ e kėtyre edhe u pėrzienė me ta. Roma mbretėronte prapė mi gjith’Evropėnė, po nukė me fuqi as me dituri, vetėmė me besė. Fuqi e besėsė u bashkua me fuqin’e egėrsisė edhe bėnė njė kohė tė hekurit e tė erėsisė. Dituri e grekėrvet tė-vjetėrė edhe e atyre Romanėve ish fare e-paditurė n’Evropė, edhe emėri i kėtyre kombeve ziresh ngojė me merzi si emėr’i tė pabesė e i kombeve tė mallkuarė.
Qytetėri e Arabėvet, nė tė cilėtė ish pėrtėriturė dituri e Grekėrvet tė vjetėr vetėtinte me njė dritė tė ēquarė nė Spanjė, nė Siqeli edhe nėpėr gjithė anėt tė detit pėrkundreq Evropėsė, po besa e padia u kish verbuarė sytė Evropėsė, po besa e padia u kish verbuarė sytė Evropjanėvet, edhe kur ndodhesh nonjė qė tė vinte tė mėsonte diturit’e Arabėvet, priftėria e diqte tė gjallė duke i marė pėr magistricė.
Mė sė fundi Arapėtė u pushtuanė nė Spanjė, edhe priftėria dogji bashkė me njerėzitė gjithė vivllat’e tyre, e nga gjith’ajo qytetėri s’mbet as njė shkėndijė ... Evropjanėtė, duke vajtur’e duke ardhurė n’Egjypt’e nė Syri pėr tė luftuarė suallė n’Evropė shumė gjėra tė-vjejtura tė-bėra prej arapėvet me shumė mjeshtėri. Tregėtarėt’e Venetisė e tė Gjenovėsė me tė parė kėto plaēka, zunė tė bėnin njė tregėti tė-paprerė me Syrin’e me Egjyptėnė. Pas tregėtisė erth edhe dituria; shkronjat’e Avisenit, tė Albugazit e tė tjerė tė diturė arabė zunė tė ktheheshinė nė latinishte, edhe tė mėsohenė kaqė kohė nėpėr gjithė shkollat’ e Evropės. Nga shkronjat e Arabėvet Evropjanėtė mėsuanė edhe emėrat e shkronjavet tė Grekėvet tė-vjetėrė. Mėpastaj ku u muarė Kostantinopoja, shumė Grekėr’ ikėn’ e vanė nėpėr anėt e Italisė, e u mėsuanė Evropjanėvet shkronjat e Grekėrvet tė vjetėrė.
Kėshtu zunė Evropjanėtė tė ndritoheshinė me dituri, po shumė kohė s’bėnė dot njė gjurmė mė tej diturivet t’arabėvet. Galileja, Kepleri, Koperniku, Neftoni e tė-tjeėr tė diturė tė-mbėdhenj e hodhė kėtė shteg edhe e zgjeruanė shumė diturinė duke gjeturė shumė tė vėrteta pėrmi diturit tė qjejet e tė mathimatikavet.
Nė vendet tė gjuhės latinishte cilido komp zu tė shkruajė gjuhėn’ e tij; kjo edhe ēpikje e shtypshkronjėsė bėnė tė pėrhapetė pėrnjėrheshė dituria nėpėr gjithė njerėzit’e kombevet; ēpikjet’e gjendjetė zunė t’arrinjėnė njėra pas tjetėrės. Priftėria e kisha u ndejti shumė kohė kurndreq e i tėmeronte ata qė pėrpiqeshin pėr tė diturit. Mė nė fund arinė filozofė tė mėdhenj si Volteri, Rusoj, Dekarti edhe shumė tė-tjerė tė-cilėtė i hapnė udhė mendimit tė pa-penguarė edhe e muntnė pėr gjithė jetėnė priftėrinė edhe i hapnė udhė tė-gjerė dituris’e qytetėrisė, nė tė cilėnė qytetėria po vete sa mbar’e e mė mbarė edhe po pėrhapetė ditė me ditė nėpėr gjithė anėt’e dheut, e po shtohet’ e zgjerohetė.
Kjo qytetėri e-vertetė, e-pėrgjithshime, e-pėrjetshime, e-pavdekurė. Si lum ata kombe qė janė ndrituarė a qė pėrpiqenė tė ndritohenė me kėtė qytetėri.

Botuar mė 1885
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Sami Frasheri    17/9/2010, 15:45

"Dituria"

Sami FRASHERI,

Dituria ėshtė qė e bėn njerinė tė quhet njeri e tė ēquhetė nga tė gjithė kafshėt'e- tjera, tė cilatėė lėvizin dhe ecin'e han'e pinė edhe ato si edhe njeriu. Sa do mėnt tė tepėr tė ketė njeriu nukė munt kurrė tė dijė prej vetiu gjithė tė vėrtetat dhe gjithė ē'i duhetė tė dijė as me tė dėgjuar'e me tė parė munt tė bėhetė njeri i - diturė, as edhe me tė vuarė, se jet' e njeriut ėsht' e-pakė. Gjithė ē'kanė mundurė tė mėsojnė, tė kupėtojnė a tė ēpikinė, njerėzit qė kanė shkruar pėr - mi dhet pėrpara nesh qė nga mijėra vjet e tėhu, gjithė ē'ka ngjarė, gjithė ē'ėshtė bėrė e gjithė ē'janė munduarė njerės tė urtė e me mėnt tepėrė, gjithė ē'kanė par'e ē'kanė vuar' ata qė kanė vuajturė nė-pėr vende larg'e tė-pa-di-turė, me nj fjalė gjithė ēka ngjarė nė jetėt, gjithė ē'ka ēpikur'a mbledhur njeriu dhe gjithė ē;ka gjeturė nė natyrat, tė gjitha janė tė shkruara dhe kėto bėjnė tė diturin'e njeriut, e - cila s'fitohetė pėr-veēse nėmėsim. Pr'andaj, munt tė themi se dituria ėshtė mėsimi, edhe i pa-mėsuari s'munt kurrė tė jet'i-diturė. I mėsuari di ē'ėshtė bėrė qė nga krej i jetės'e tėhu; di ē'ka mbi dhet e nėnė dhet, di ē'ėshtė dheu, ēėshtė qielli, ē'ėshtė natyra, ē'ėshtė vetė, di ē'do qė munt tė dihet, edhe kupton ē'do qė munt tė kopėtohetė. I pamėsuari s'di pėrveē ē'sheh me sy e ē'dėgjon me veshė; pėr atė jeta niset edhe soset me gjalljet tė ti, nuk di as ē'ėshtė bėrė me parė tij,as ēmunt tė bėhetė ps tij; pėr atė dheu ėsht' aqė sa e sheh ay edhe qielli ashtu siē e sheh ay:
Pleqtė tanė thoshin " mos pyet tė mėsuarėnė, po tė vuarėnė". Ajo fjalė ishte e-drejtė pėr atė kohė, nė tė cilėnė mėsimi e dituria nuk ish tjatėrė gjė pėr-veē mėsimi i besėsė a shumė shumė.e i nonjė gjuhe tė huaj. Po tė jetashtu, vėrtet mėsimi nukė zė dot vendin e vuajtjes, po sot nė ditė tėnė mėsimi e dituria janė shumė mė tė gjera e mė tė forta se ē'pandeheshin atė-herė. Sot pėr sot nėpėr vendet e qytetuarė dituria ėshtė si djellė qė mbulon me dritat e me shkėndiat tė ti gjithė ē'ėshtė, e s'lė errėsirrė gjėkunt. Mėsimi nė ato vende nuk ėshtė vetėmė pėr besėt, as vetėmė pėr tė mėsuarė gjuhė, po pėr tė ndritunė mėndjenė me ē'do farė diturie. Gjithė ē'mėsohetė sot ėshtė shkruar nga njerės jo vetėm tė diturė por edhe tė vuarė. Sot nuk ka neri m'i vuarė se i-mėsuari, se ay di' jo vetėmė ē'ka vuarė vetė, po edhe ē'kanė vuarė mijėra njerės pėrpara tij. Pėr dy gjėra i duhet njeriut dituria. E para tė marrė vesh e tė kuptojė gjithė ē'i sheh syri, ē'i dėgjon veshi, ē'i zė dora, ē'i shkel kėmba edhe gjithė ē'i vjen ndėr mėnt; tė dije se ē'ėshtė, ē'ka qenė, ē'dotė bėhetė, ku ėshtė, nga ka ardhurė, ku do tė vejė. E dyta, tė muntnjė tė fitojė sa mė tepėrė e tė ronjė sa mė mirė, jo vetėmė duke u bėrė shkronjės a nėnurdhrės, po mė tepėrė e tė ronjė sa mė mirė, jo vetėm duke u bėrė shkronjės a nėnurdhrės, po mė tepėrė duke nxjerrė nga dheue nga natyra gjėra tė vjejtura, me tė cialtė edhe ay edhe gjithė njerėzia tė mundinė tė bėjnė shumė punėra, e duke gjeturė ē'do farė udhe e ēdo farė lehcije, pėr tė vajturė njerėzia sa mbar' e mė mbarė. Mundimė tė themi qė e par'e kėtyre dy shėrbimeve, qė pret njeriu nga dituria, ėsht' e pa-lėnttė, e dyta e lenttė. Vėrtet njeriu ėshtė mbrujturė me njė natyrė, e cila e ē'pon tė kėrkonjė, tė pyesė e tė dojė tė marrė vesh ē'do gjė, do tė dijė jo vetėmė ē'i duhet, po edhe ē'do gjė; do tė dijė vetėmė pėr tė diturė. Kėtu ėshtė ēquarj' e njeriut nga kafshėt e tjera; po i varfėri njeriu i paditurė ėshtė mėsuarė tė mos pyesė e tė mos kėrkonjė shumė gjerra qė duhesh t'i pyette e t'i kėrkonte mė parė se ēdo gjė. Kur shohim njė njeri qė shkon udhėsė, na ha zėmėra e pyesim e tė mos dimė se na vetė, ē'jemi, nga kemi ardhur e ku do tė vemi? Qysh tė mos dimė ē'kemi brenda nė trup tėnė, si jemi gjallė, ē'ėshtė ky gjak qė punon nėpėr rembat e trupit tėnė, si shohėmė, si dėgjojmė? Qysh tė mos pyesim pse bėhetė natė, pse hapetė dita, ē'ėshtė dielli, ē'janė kėta yj, ē'ėshtė ky shi qė bije pika-pika, nga vjen gjėmimi, nga del vetėtima, nga bije rufeja? Si cilido, kur ka qenė foshnje, me tė zėnė tė flasė, mė parė se ē'do gjė, kėto ka pyeturė, po duke parė se tė mėdhenjtė qeshinė me kėto pyetje tė ti, e duke marė vesh qė as s'i dininė, ėshtė mėsuarė edhe ay ti shoh e tė mos i pyesė, t'i dėgjonj e tė mos i dijė. Dituria vetėmė munt tė pėrgjigjetė me gjithė kėto pyetje, tė pėrgjigjetė duke rėfyerė ē'do gjė. Kjo ėshtė njėra faqe e diturisė. Tė vimė nė faqet tjatrė, nė anėt tė lentė,si thamėmė sipėr. Dituria sot i duhet ē'do neriu, jo vetėmė qė tė muntnjė tė shkruanjė a tė kėndonjė njė kartė a tė mbledhė pesė numura, si pandehesh mė parė, mė parė, jo vetėmė qė ti tregonjė gjithė tė vėrtetat, si thamė mė siprė, po edhe qė ndihnj'e e ti aėpė dorėnė nė punėt qė do tė punonjė pėr tė rojturė. Edhe bujku qė lėron arėnė, edhe bariu qė ruanė bagatinė, dhe ē'do punėtor qė bėn njė punė, ka nevojė pėr dituri, sepse i tregon njė mijė urdhėra pėr tė punuarė mė leht'e mė mirė e pėr tė fituarė mė tepėrė. Qytetėria i ka holluarė aq punėrat sa dor' e-ashpėrė dhe mėndj' e-pa gdhendur'e tė pa-diturit nuk mund tė punonjė gjė tė pėlqyerė. Nė qytetėri' tė-sotme nuk janė vetėmė mėsonjėtoretė pėr tė dhėnė dritė botėsė po janė ēpikurė edhe shumė udhėra tė-tjera, me tė cilat u epet dritė edhe atyre qė s'kanė vėrsėn (moshėn) e tė vajturit nė mėsonjėtore, tregohen' edhe shumė tė vėrteta tė cilat s'mėsohenė dot nė mėsonjėtore sa duhet. Njė nga kėto urdhra janė edhe fletoretė qė flasėnė pėr dituri , si edhe kjo kjo Drita, e-cila do tė flasė pėr ē'do farė diturie, nė mėnyrė qė tė ėmbėlsohet prej saj, i-madhi e i-vogėli edhe secili do tė gjenjė brenda, nė tė njė gjė qė t'i vlenjė qė diē t'i mėsonjė a t'a xbavitnjė.

Botuar nė vitin 1884

---------------------------------

Shqiperia c'ka qene,c'eshte, e cdo te behet ?

--------------------------------------------------------------------------------

Permbledhje nga vepra :Shqiperia c'ka qene,c'eshte, e cdo te behet ?
Autori : Sami Frasheri

... Nje komb i vjeter, me i vjetri i kombeve te Evropes,Pellazget e qemocem te mbajtur e te qendruar qe prej mijera vite ne roberi ishin, nje komb kaq i vjeter e me gjithese kesaj fort i ri, qe tani po ze te lulezoje per te paren here,nje komb trim e i zoti me nje koke e me nje balle, qe s'i ka askush tjeter, me nje gjuhe te gjere e te plote, te bukur e te lehte, qe e meson qe ne gjirin e nenes, nje komb te tille, kush mund ti dale kuner, e kush mund t'i shkoje perpara ?

O burrani, o Shqipetare! Nqs duam e nqs perpiqemi do te jemi nje nga me te miret e nga me te ndriturit e kombeve te Evropes qe te na kene zili gjithe bota. O burrani! Te mos na mbuloje gjumi i mefshtesise e ti paditurise, sepse nqs rrime keshtu ,jemi te humbur.Oh! Sa me dhimbje e madhe e sa turp i rende te humbase sot,ne kete kohe qe edhe me te dobetit e kombeve kane gjuhen e tyre dhe po lulezojne, nje komb si i shqiptareve qe eshte mbajtur per mijera vite ne roberi, ne kohera teper te egra. Nje komb kaq i mencur, me nje gjuhe te bukur te humbase nga padija e nga mos pasuri nje gjuhe te shkruar! Nje komb kaq trim e qe se kursen gjakun te humbase duke u copetuar prej kombeve te dobet e te frikshem! Mend kemi,trimeri kemi,gjuhe te bukur e te lehte kemi, ete mos dime a te mos duam t'i perdorim gjithe keto per te miren tone, po te rrime me duar lidhur ,kjo eshte me ekeqja,te punojme per humbjet tona, te nxjerrim themelet e kombit tone me paditurite e te verberve te vete ?!
A jemi shqipetare? Besa, feja, puna,kujdesi, deshira jone, mendimi yne te jete per Shqiperine e per shqipetarine. Te cojme gjuhen perpara, ta zgjerojme e ta zbukurojme me shkronja e me dituri; te hapim shkolla , te mesojme, te mos mbese ndonje shqipetar i paditur e qe te mos dije te lexoje e te shkruaje ; te largojme shkollat e huaja nga Shqiperia e ta mbushim memedheun tone me shkolla shqipe;djemte tane ne nje kohe te shkurter te mesojne te lexojne e te shkruajne gjuhen e tyre edhe diturite qe u duhen ; meqenese gjuhen e dine vetvetiu e mundin ta mesojne ne pak kohe, do te kene deshire te mesojne mjaft dituri ; edhe bariu dhe bujku edhe mjeshteri i mureve nuk do mbetet pa dituri.
Keto pune jane te drejtat tona ; kush te mos na lere te punojme ne kete udhe te se drejtes e te miresise, na ka rembyere te drejten nga dora jone; eshte drejta jone te perpiqemi me fjale , me pene, me arme , qe te shkeputim te drejten tone nga thonjte e atyre qe na e kane rrembyer. Nuk duam te rrembejme gjene e tjetrit, por s'duam te leme edhe gjene tone e te drejten e sheshit te na e rrembejne me pahir.Te perpiqemi per te drejten tone, per gjuhen tone, per kombin tone, per te miren e kombit tone; kush te na qendroje perpara e te na ndaloje ne kete udhe te shenjte, te therrasim, te na degjojne bote e qytetare, te na ndihmojne edhe ata ne te drejten e bekuar, qe duam te mbrojme. Te mos trembemi nga asgje, te perpiqemi qe mos te pushojme deri sa te fitojme ate qe kerkojme; jemi ne te drejten tone; Perendia eshte gjithnje ndihmesi i te drejteve, Perendia eshte e drejta vete !
O vellezer shqiptar ! Te mos na ndodhi si atyre te egerve te Australise e te Afrikes, qe vendet Evropiane i genjejne me ca rruaza e me ca dragole te qelqta e me pasqyra te pafillta e u marrin vendin e tyre nga dora.Te mos genjehemi edhe ne ashtu me ca copa pafillesh e qelqesh, qe s'vlejne asnje gje, e te leme te drejtat e kombit e te memedheut tone ne duar te te huajve e te armiqeve tone. Te thyejme zgjedhen e huaj , qe po na shtrengon kembet, te hidhemi me siper hijes se rende, qe po na shkel e po na shtyp e s'na le te marrim fryme ! Te mos rrime te mpire e te ngrire,te levizim duar e kembe,te tundemi e te lekundemi, te ecim te lire ne udhen e Perendise,ne udhe te se drejtes :


PERENDIA, E DREJTA, KOMBI,GJUHA !
sHQIPERIA,sHQIPETARIA !

Ja qellimi yne! Ja puna jone e shenjteruar ! Ja besa jone !Te gjithe ata qe kane kete qellim , jane vellezerit tane ! Ne mesin e Shqipetareve te vertete s'ka ndonje ndarje, ndonje percarje,ndonje dyshim ! Jane te gjithe vellezer. te gjithe nje trup , nje mendje, nje qellim, nje bese !

U pershtat nga une ne gjuhen Letrare Shqipe te diteve te sotme !
__________________

Sami Frasheri, Botuar me 1878

Krahina e Toskėrisė qė quhet Epir, qė nga kohėt e
vjetra ka qenė Shqipėri dhe se Pirroja, Aleksandri i
Madh dhe Aristoteli do t’i kenė takuar racės
shqiptare. Epir, nė gjuhėn greke do tė thotė stere,
vendasit nuk e quanin me kėtė emėr. Grekėt e vjetėr
kėtė krahinė nuk e kanė numėruar Greqi, por e patėn
parė me pamje si “varvaros”, barbarė, domethėnė si
tokė e huaj. Pėrderisa historianėt grekė, ēdo pėllėmbė
tė tokės sė Greqisė e kanė pėrshkruar me detaje dhe
gjerė e gjatė, Epiri pėr shumė kohė ishte i panjohur
pėr historinė.
Kjo dėshmon se kjo krahinė konsiderohej si njė tokė
jashtė Greqisė. Pėrzierjet e gjuhėve dhe kulturave nė
zonat kufitare, sidomos nė krahinėn greke tė Eolisė, u
bėnė mbi shtresėn e pare, mbi gjuhėn pellazgjike, tė
cilėt kanė qenė para grekėve. Me ardhjen mė vonė tė
helenėve pellazgėt u shtynė nė Thesali dhe prej andej
nė Epir. Kurse disa prej tyre kishin shkuar nė Itali.
Meqėnėse nė kohėn e dyndjes sė tyre nė Evropė, helenėt
ndodheshin nė gjendjen e barbarisė, kishin pranuar
besimin e pellazgėve dhe kishin marrė shumė gjėra nga
gjuha e tyre.
Nga pėrzierja e gjuhės sė tyre lindi nė Greqi njė
gjuhė, e cila me kalimin e kohės u nda nga
pellazgjishtja. Kėtu gjen mbėshtetjen shkaku pse gjuha
e poetit Omer tė “Iliadės dhe Odisesė” shihet si mė e
afėrt me pellazgjishten, si gjuha e filozofit Platon.
Emrat e perėndive greke, pothuaj tė gjithė janė
pellazgjisht, ndaj gjuha e vjetėr e Epirit nuk ka qenė
greqishtja, por ka qenė pellazgjishtja.
Historishkruesi i Greqisė sė vjetėr, Pintarku dhe
gjeografi Straboni e thonė qartė se Epiri pėrdorte njė
gjuhė tė veēantė, se edhe nė Maqedoni nuk flitej gjuhė
veē kėsaj. Straboni nė gjeografinė e vet, Epirin nuk e
pėrmend nė pjesėn qė i kushtohet Greqisė, kurse
Ilirinė dhe Maqedoninė i ka trajtuar sė bashku.
E si tė mos themi me bindje tė plotė se kėta janė
stėrnipat e pellagėve? Pra, mendoj se kemi mundur tė
dėshmojmė qė banorėt e Epirit (si ata tė Maqedonisė)
kanė qenė pellazgėt, se pellazgė do tė thotė shqiptar,
dhe se pėr kėtė arsye Epiri qė nga kohėt e lashta ka
qenė tokė shqiptare. Edhe gjeografi i shquar Malte
Bron vėrteton kėtė tezėn tonė dhe e provon me fakte tė
pakundėrshtueshme. Ndėrsa, pėrsa u pėrket Pirros,
Aleksandrit dhe Aristotelit, deri sa i pari ėshtė bir
i tokės sė Epirit dhe dy tė tjerėt janė bij tė tokės
sė Maqedonisė, pse tė mos pranojmė se ata kanė qenė
shqiptarė? Dihet se edhe vetė grekėt i quanin
“varvaros”, d.m.th tė huaj.
Ligjėratat qė ka mbajtur Demosteni kundėr Filipit,
atit tė Aleksandrit, ekzistojnė edhe sot e kėsaj dite.
Kur ndodhej nė Azi Aleksandri i pati folur njėrit prej
gjeneralėve tė tij me njė gjuhė qė flitej vetėm nė
vendin e vet. Qė tė ketė qenė bullgarisht, thotė ai,
dihet qė bullgarėt kanė ardhur vonė nė Evropė. Nga
Plutarku e Straboni kemi mėsuar se Maqedonia dhe Epiri
kishin njė gjuhė tė pėrbashkėt. Prandaj, gjuha e
veēantė qė ka folur Aleksandri, natyrisht do tė ketė
qenė pellazgjishtja, dmth, shqipja. Dhe vetė ai dhe
mėsuesi i tij, Zoti e di mirė, kanė qenė shqiptarė. Sa
pėr pėrkatėsinė shqiptare tė Skėndėrbeut ėshtė e kotė
t’i hyjmė punės pėr tė dėshmuar njė gjė tė tillė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Sami Frasheri    Today at 14:52

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Sami Frasheri
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: