Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Pierre-Pandeli Simsia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:09

(Tregim)

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Nė ēdo fillim tė vitit shkollor, nxėnėsit e asaj shkolle kishin njė "merak": Kush do ishte mėsuesi i matematikės?
Atyre qė u binin tė kishin mėsues Kiēon ishin me "fat", por edhe mė me fat ishin nxėnėsit e klasės qė mėsues Kiēoja do t'i kishte nėn kujdestari.
Lėnda e Matematikės, qė pėr vetė natyrėn e saj ėshtė e vėshtirė dhe imponuese, pėr shumicėn e nxėnėsve bėhet edhe mė e vėshtirė, pėr shkak tė karrakterit tė ashpėr dhe strikt tė mėsuesit tė matematikės. Por mėsues Kiēoja, duke patur njė praktikė tė tij kishte ditur ta "mposhtėte" karakterin e vėshtirė tė lėndės sė mėsimit qė jepte, duke "triumfuar" mbi atė. I tillė ishte mėsues Kiēoja.
Fotografia e tij kishte dalė disa herė nė stendė nė qendėr tė qytetit si ndėr mėsuesit mė tė mirė.
Mėsues Kiēoja ishte edhe familje dėshmori. Djali i xhaxhait tė tij ishte vrarė nė luftėn kundėr fashizmit. Nė ditėn e pėrkujtimit tė dėshmorėve tė vrarė Ai ishte ndėr tė zgjedhurit, kur njerėzit shkonin pėr tė bėrė homazhe pranė varreve tė dėshmorėve. Dera e shtėpisė sė tij atė ditė rrinte e hapur pėr njerėzit e partisė dhe tė qeverisė qė i shkonin pėr vizitė. Megjithatė, mėsues Kiēoja kurrė nuk e shfrytėzonte atė privilegj, pėrkundrazi!

Jeta, ka edhe ajo tė papriturat e saj.

E pabesueshme ishte ajo qė i ndodhi mėsues Kiēos.
Pas disa mbledhjesh tė gjata tė kėshillit pedagogjik tė shkollės, sekretari i partisė dhe i dėrguari nga komiteti morrėn vendimin: "Mėsues Kiēo pezullohet pėrkohėsisht nga dhėnia e mėsimit deri nė njė urdhėr tjetėr me motivacionin: "Duke mos qenė i sinqertė pėrpara Partisė, ka fshehur tė vėrtetat qė ajo kėrkon tė dijė..."
Ēfarė kishte ndodhur?
Gruaja e mėsues Kiēos, Marjeta, kishte njė dajė tė arratisur nga Shqipėria, i cili ishte vendosur pėrfundimisht nė Sh.B.A. Ajo kėtė e kishte dėgjuar nga nėna e saj, pasi kur kishte ndodhur ajo ngjarje, kishte qenė vetėm 5 vjeēe. Pothuajse ēdo gjė ishte harruar. Vite mė vonė, nipi i gruas sė tij, e shfrytėzoi kėtė rast. Sė bashku me 4 shokė tė tjerė kapen nga rojat e kufirit nė njė fshat kufitar shqiptar, ku arrestohen pėr tentativė arratisje jashtė atdheut.

Pasi u mor vendimi qė mėsues Kiēo tė pezullohej pėrkohėsisht nga dhėnia e mėsimit, disa javė mė vonė e thirrėn nė Komitetin e Partisė tė qytetit. Njeriun qė i fliste nė emėr tė partisė, Kiēoja e njihte disi, sepse u kishte rrėnė nė sy tė gjithėve ardhja dhe emėrimi i tij nė Komitetin e Partisė. Ishte njė burrė rreth tė dyzetave; kishte ardhur nga njė fshat para disa vjetėsh. Nuk kishte ndonjė diplomė fakulteti; e vetmja "diplomė" e tij ishte se kishte mbaruar njė kurs partie nė kryeqytet. Kjo ishte edhe "arma" e fortė qė mbante ai njeri "intelektual", qė i ishte hapur rruga pėr tė ardhur nė atė qytet e tė punonte nė Komitetin e Partisė.
Kiēoja ishte i detyruar tė dėgjonte atė njeri injorant qė e kishte thirrur nė zyrėn e tij dhe po i fliste nė emėr tė Partisė me ato shprehjet bajate qė u kishte dalė boja, qė sa e sa herė ishin pėrsėritur nga njerėz dogmatikė e pa kurfarė shkolle, por nuk kishte ē'tė bėnte. Ishte i detyruar tė rrinte para tij, ashtu siē rrinin nganjėherė nxėnėsit e tij, kur vinin nė shkollė pa bėrė detyrat.
Zyrtari i fliste herė me tone tė ashpra, herė me tone tė qeta, pastaj, duke i kujtuar edhe biografinė, i kujtoi Kiēos se ishte familje dėshmori dhe ndihmėn qė i jepte partia.
- Tė drejtėn e mėsimdhėnies nuk po ua heqim, kėshtu qė do punoni atje ku ka nevojė atdheu dhe partia... Do punoni mėsues nė X fshat.
Kiēoja kur dėgjoi emrin e fshatit u drodh i tėri. U mendua pak, pastaj tha: - Ai ėshtė fshat malor, ėshtė shumė larg. Mosha ime e ka tė vėshtirė tė shkojė deri atje.
Zyrtari qė i komunikoi detyrėn e re e pa fort nė sy, sikur donte t'i thoshte: "Nuk e sheh qė partia po j'u ndihmon...?" U mendua pak dhe i tha: - Do shkoni tė punoni atje ku j'u kemi caktuar. Si fillim do flini atje si tė gjithė arsimtarėt e tjerė, mė vonė do shohim."
I dha njė letėr emėrimi pėr drejtorin e shkollės dhe, duke i dhėnė vetėm majat e gishtave i uroi edhe punė tė mbarė.

Gjatė rrugės pėrnė shtėpi Kiēoja ndjehej tepėr i mėrzitur dhe po mendohej pėr kėtė ters qė i zinte rrugėn e jetės.
E kishte vendosur qė nuk do shkonte. Pasi e bisedoi me gruan dhe dy fėmijėt e tij, me djalin Yllin dhe me vajzėn Almėn, vendosi tė shkonte edhe pse ishte nė njė moshė afėr pensionit dhe nuk ia kishte as ngenė dhe as fuqinė rrugėve tė gjata dhe jetėn e konviktorit.

Transferimi i Kiēos mėsues nė fshat u pėrcoll me diskutime tė ndryshme nė qytetin e vogėl. Familja e Kiēos morri njollė tė keqe nė biografi.
Gruas sė Kiēos, Marjetės, i ra pesha mė e madhe e fajit, meqenėse ishte nipi i saj shkaktari. Nga sekretare nė njė shkollė tė mesme ku ajo punonte, e ēuan punėtore tek sera e luleve.
Kishte edhe nga ata njerėz qė donin ta "ndihmonin" Kiēon. I thoshin se edhe mund tė ndahej nga Marjeta, pėr t'i shpėtuar kėsaj tė keqeje qė i kishte ardhur andej nga s'e pati pritur. Kiēoja nuk pajtohej kurrė me ato mendimet e atyre njerėzve. Marjeta pėr Kiēon, ishte bashkėshortja, qė e bėnte atė tė ndjehej njeriu mė me fat nė jetė. Tė dy sė bashku gjatė atyre viteve jete kishin kaluar njė jetė tė bukur bashkėshortore pėr t'u pasur zili dhe kishin rritur dhe edukuar dy fėmijė shembullorė. Qė tė dy ishin intelektualė me shkollė tė lartė. Ja qė erdhi njė ēast dhe jeta nė familjen e tyre tė ndryshonte papritur.

Puna e mėsimdhėnies nė fshatin malor ishte e vėshtirė. Ai kėtė e kishte provuar njėherė vite mė parė. Nė atė kohė, sapo kishte lėnė bankat e universitetit dhe me diplomėn e mėsuesit nė xhep, e kishin emėruar nė njė fshat tjetėr malor. ishte ajo praktikė e sistemit komunist tė asaj kohe, qė tė emėroheshin mėsuesit dhe mjekėt e rinj tė sapo dalė nga shkolla.

Djali i Kiēos, Ylli, pasi mbaroi shkollėn e mesme, filloi punė nė njė ndėrmarje tė qytetit. Ylli kishte talent tė madh pėr pikturė. Gjithmonė e kishte ėndėruar tė vazhdonte shkollėn e lartė tė artit. Kjo dėshirė e tij i ishte prerė nė mes nga e "mallkuara" biografi e keqe.
Ndryshe nga i vėllai, Alma, vajza e Kiēos, kishte njė talent tė jashtėzakonshėm. Ajo shkėlqente nė lėndėn e matematikės dhe fizikės. Letėrsia ishte njė tjetėr lėndė, ku ajo shkėlqente me njė talent tė pashembullt rinor.
Nė dhomėn e saj, nė sirtaret e dollapeve, kishte fletore tė shumta, kua ajo kishte shkruar proza dhe poezi tė ndryshme. Megjithatė, dėshira e saj pėr tė vazhduar shkollėn e lartė mbetej matematika.

Pas mbarimit tė shkollės sė mesme, Alma aplikoi pėr tė vazhduar shkollėn e lartė. Komisioni e rrėzoi menjėherė kėrkesėn e saj, duke parė si pengesė kryesore, "biografinė e keqe". Kjo pėr Almėn ishte njė goditje shumė e rėndė. Fillimin e atij viti te ri shkollor, Alma e jetoi me dhimbje tė madhe. Tek shihte shokėt dhe shoqet e saja tė shkonin drejt universitetit, ajo sa nuk ēmendej nga dhimbja qė ndjente pėr veten e saj. Atė vit ajo ndejti nė shtėpi, pa punė dhe pa shkollė. Qnte. Nganjėherė ulej dhe shkruante diēka. Shkruante vjersha dhe pėr tė tjerėt. Mė vonė e rralloi edhe tė shkruarit. Oreksi pėr tė ngrėnė po i ikte. Dalėngadalė filloi tė dobėsohej. Prindėrve, tek e shikonin nė atė gjendje vajzėn e tyre, u pikonte shpirti, por nuk kishin ēfarė tė bėnin dhe nuk e jepnin veten para vajzės. Edhe Alma nga ana e saj, mundohej tė mos shfaqte shenja mėrzitje para prindėrve. Kishte edhe njė shpresė tjetėr pėr tė shkuar nė shkollėn e lartė. Tė priste deri vitin tjetėr e tė aplikonte pėrsėri.
I vėllai Ylli, pėrveēse motėr, e trajtonte dhe si shoqe. Ashtu ishin rritur qė nė fėmijėri. Shpesh herė, mbrėmjeve, nė shėtitoren e qytetit dilnin bashkė.
Ditėt kalonin, por Almės i dukeshin shumė tė gjata, derisa erdhi sezoni pėr tė aplikuar pėrsėri pėr nė universitet.
Tė njėjtat proēedura u pėrdorėn nga Alma, po tė njėjtat proēedura pėrdori edhe komisioni pėr ta rrėzuar njėherė e pėrgjithmonė kėrkesėn e saj.
Goditja qė ajo pėsoi kėtė herė ishte pėrfundimisht fatale. Ajo pak shpresė qė e mbante u "kėput", duke e rrėzuar pėrtokė njėherė e pėrgjithmonė, qė ajo tė mos ngrihej mė.
Pas kėsaj, gjendja shpirtėrore e Almės po keqėsohej ēdo ditė. Po i fillonin edhe shenjat e para tė keqėsimit tė gjendjes shėndetėsore tė saj.
Njė natė, kur tė gjithė po flinin, Alma nė mes tė gjumit tė thellė, pas mesit tė natės, papritur u gjend nė mes tė dhomės ku flinte. Ishte ēuar nė kėmbė, qante dhe bėrtiste. Tė bėrtiturat e saj shqetėsuan jo vetėm familiarėt, por alarmuan edhe komshijtė pėrreth. Pas pak, nė dhomėn e saj u grumbulluan shumė njerėz. Prindėrit, Kiēoja dhe Marjeta, tek e shihnin nė atė gjendje ndjeheshin tepėr tė shqetėsuar. I shqetėsuar ishte edhe i vėllai, Ylli. Tė gjithė mundoheshin ta qetėsonin. Marjeta mes tė qarave vinte duart nė kokė dhe nuk dinte ē'tė bėnte pėr ta qetėsuar vajzėn e saj. Kiēoja i pėrlotur, siē rrinte nė kėmbė, ia merrte kokėn nė kraharorin e tij dhe mundohej ta qetėsonte. Tė njėjtat veprime si i ati bėnte edhe Ylli.
Nė atė dhomė tė vogėl, nė atė orė tė natės shihje vetėm dhimbje dhe lot. Disa komshinj qė kishin ardhur, tė pėrlotur, shihnin njėri tjetrin nė sy, sikur donin edhe ata ta largonin dhimbjen qė ndjenin.
Alma, duke mos i kuptuar veprimet e saja qė bėnte pa vetėdije, vazhdonte tė bėrtiste e tė qante, duke i larguar njerėzit qė po mundoheshin ta qetėsonin.
Njė ambulancė erdhi tek porta e shtėpisė sė tyre. Njė mjek dhe njė infermiere hynė nė dhomė. Alma kur i pa, u bėrtiti:
- Po ju kush j'u tha tė vini kėtu? Ēfarė jeni ju, mjekė apo profesorė? Ha ha ha, - filloi tė qeshė me zė tė lartė.
Tė gjithė mbetėn tė shtangur. Jo vetėm mjeku, por tė gjithė njerėzit qė ishin nė dhomė e kuptuan ēfarė sėmundje po kalonte ajo.
- Do t'i bėj njė qetėsues, - i tha mjeku Kiēos, duke iu afruar Almės me njė shiringė nė dorė.
- Jo, jo, - bėrtiste ajo. Iu drejtua mjekut qė ndodhej pėrballė dhe filloi ta qellonte me shkelma.
Mė vonė Almėn e ēuan nė spital me makinėn ambulancė qė kishte ardhur. Nė spital mjekėt konstatuan sėmundjen e rėndė depresive.

Gjatė ditėve nė vazhdim, gjendja shėndetėsore e saj, herė normalizohej, herė acarohej. Edhe pse kurohej regullisht, shpresat pėr njė shėrim sė shpejti tė saj ishin tė pakta. Nė momentet, kur sėmundja e caronte shumė, veprimet e saja ishin tė rrezikshme.
Kur Alma nuk jepte shenja depresioni prindėrit e lejonin tė dilte pak jashtė, pranė shtėpisė. Njė ditė, kur ajo u duk se ishte e qetė, doli jashtė dhe po rrinte. Disa nxėnės dolėn nga shkolla dhe gjithėsecili morri rrugėn drejt shtėpisė. Ajo e pėrqendroi shikimin e saj tek njė vajzė; e shoqėroi me sy, i shkoi nga prapa, e kapi prej flokėsh dhe nuk e lėshonte. Nxėnėsja e shkollės e trembur dhe nga dhimbja qė ndjeu, bėrtiti fort. Disa njerėz tė rastėsishėm pėrreth, ndėrhynė dhe e shpėtuan vajzėn nga "kthetrat" e duarve tė Almės. Mė vonė, Almėn e morrėn dhe e izoluan disa muaj nė spital.
Me gjithė tatėpjetėn qė kishte marrė jeta nė familjen e Kiēos, ishte Marjeta ajo, qė kishte filluar ankesat pėr gjendjen e saj shėndetėsore. Ajo ankohej pėr dhimbje nė gjoksin e saj tė majtė.
Sėmundja e mMrjetės e shqetėsoi shumė Kiēon. I shqetėsuar ishte edhe Ylli. Ē'tė bėnte Kiēoja? Sėmundja e tė shoqes nuk i pėlqente. Mundohej tė bėnte gjithshka pėr shėrimin e saj.
Marjeta u shtrua nė spital, nė kryeqytet, larg qytetit ku ata banonin.
Ēdo gjė nė shtėpinė e tyre po shkonte drejt shkatėrrimit. Njė shtėpi me dy meshkuj, me njė vajzė tė sėmurė dhe me gruan e shtėpisė tė shtruar nė spital.
Kiēoja mendohej dhe shpesh herė qante si fėmijė, nganjėherė edhe me ngashėrim. Herė mendonte Marjetėn tė shėruar nė shtėpi, herė mendonte veten e tij pa grua... Mundohej tė mos e shihnin tė pėrlotur fėmijėt e tij.
Pas disa muajve qė Marjeta ishte shtruar nė spital, mjekėt thėrrasin Kiēon nė zyrėn e tyre, i tregojnė atė, qė Kiēo e kishte menduar disa herė, por qė nuk e dėshironte kurrė dhe nuk e priste kaq shpejtė: - Sėmundja ėshtė e pashėrueshme... Marjeta duhet tė dalė nga spitali, duhet ta keni pranė..., tė jeni tė pėrgatitur pėr ēdo gjė...
Kiēoja pas kėsaj, ndodhej nė udhėkryq. Vajza e tij e sėmurė, ndėrsa e shoqja kishte hyrė nė rrugėn e gjatė pakthim, nė rrugėn e vdekjes. Mendoi njėherė ta bisedonte me djalin, Yllin. Po si do t'i thoshte?! Ai ishte djali i tij, por ishte edhe djali i Marjetės dhe Kiēoja e dinte se ē'ėshtė dashuria e fėmijės pėr nėnėn. Kiēoja e bisedoi me Yllin ashtu siē dinte ai, me urtėsinė e tij dhe me mėnyrėn e tė komunikuarit.
Pasi doli nga spitali, gjendja shėndetėsore e Marjetės po keqėsohej shumė. Tek rrinte shtrirė nė shtratin e saj, shihte Kiēon dhe fėmijėt dhe pa dashur as vetė ajo, lotėt i rrėshkisnin mbi faqe. Nuk donte tė qante nė sy tė tyre edhe atėhere kur sėmundja i jepte dhimbje tė forta. Por Marjeta ishte nėnė dhe shumė mendime i vinin nė kokė. Edhe vetė e kishte kuptuar tė ardhmen e saj tė hidhur.
Si tė mos qante ajo Marjeta nėnė, tek shihte Kiēon, Yllin, Almėn e pafat, Almėn e pafajshme, qė i kishte ardhur jeta si njerkė e keqe.

Njė mėngjes tė ftohtė dimri ndodhi ajo qė nuk duhej tė ndodhte. Alma ende nuk ishte zgjuar nga gjumi. Kiēoja si gjithmonė i rrinte tė shoqes pranė shtratit tė saj. Ylli si zakonisht ēdo mėngjes, para se tė ikte nė punė pėrshėndetej me nėnėn e tij. Sapo ai hyri nė dhomė Marjeta i foli: - Po ikėn bir? Mė jep njė gotė ujė para se tė ikėsh. Ylli e mbushi gotėn me ujė, ia dha sė ėmės dhe po priste. Kiēoja ishte ēuar nė kėmbė, pėr t'u pėrshėndetur edhe ai me djalin. Siē po rrinin at e bir nė kėmbė para Marjetės, ajo i hodhi njė shikim Kiēos, pastaj Yllit. Duart qė i kishte nxjerrė jashtė kuvertės iu drodhėn dy herė. Koka iu var nga ana e majtė e saj. Buzėt iu hapėn pak, sa pėr tė dalė prej andej njė psherėtimė e thellė dhe njė frymė e lehtė. Ishte fryma e saj e fundit qė i doli nga thellėsia e shpirtit tė saj...
Ylli nuk po e kuptonte ē'po ndodhte me nėnėn e tij.
- Mama! - i foli- dhe iu afrua. - Mama! Je mirė?! - Iu afrua edhe mė pranė. Duart i vuri mbi fytyrėn e Marjetės, duke i fėrkuar ballin dhe me gishta mundohej t'i hapte sytė. - Mama! Jam Ylli. Si po ndjehesh? - Zemra po i rrihte fort. Fytyra i kishte marrė ngjyrė dylli. Mundohej tė pėrtypej, por mė kot. Pėshtyma nė gojė i ishte tharė. Ēdo gjė pėrreth e shihte si nė mjegull. Dhoma i dukej se po i rrotullohej. Vendosi kokėn nė kraharorin e s'ėmės. Nuk po i dėgjonte frymėmarjen.
- Babi - dhe iu drejtua Kiēos. - Mami nuk po merr frymė!
Kiēoja i pėrlotur u afrua, u pėrkul pranė Marjetės, e puthi nė ballė, i morri duart e saj dhe po ia shtrėngonte mes duarve tė tij: - Jo Marjeta, jo! Nuk duhet tė ikje kaq shpejtė. Marjeta ime, bashkėshortja ime!
Lotėt e nxehtė i rridhnin mbi fytyrėn e Marjetės. Ajo grua e shtėpisė tani rrinte e shtrirė mbi shtratin e saj me sy tė mbyllur, pa folur, pa lėvizur.
- Babi! - i foli pėrsėri Ylli Kiēos. - Ēfarė ka mamaja?
- Biri im! Mbahu i fortė. Je i rritur tani. Mbahu i fortė, ashtu siē po mundohem edhe unė tė mbahem tani. Mamin duhet ta lėmė tė qetė.
- Babi! Mos mė thuaj qė mami... - Zėri po i dridhej dhe nuk po i nxirrte dot fjalėt.
- Po bir! Mami juaj dhe gruaja ime... - Nuk mundi dot Kiēoja t'i fliste tė birit. Nga brenda vetes ndjeu njė forcė tė brendėshme dhimbje, qė nuk e lejonte tė fliste me tė birin. U pėrqafuan tė dy dhe qanin nė krahėt e njėri tjetrit.
Ylli nuk donte ta besonte qė nėna e tij nuk jetonte mė. Iu afrua pėrsėri tė ėmės dhe e puthi. Mbėshteti faqen e tij mbi faqen e saj.
Kiēoja i shihte veprimet e tė birit dhe thoshte me vete: "Le tė shmallet edhe pak pėr tė fundit herė. Nuk do ta shohė mė."
I pėrlotur, Kiēoja iu afrua tė birit: - Ylli! Biri im. Duhet tė mė kuptosh edhe mua. Duhet tė shpejtojmė, nuk kemi kohė.
Ylli e pa Kiēon nė sy dhe mes dhimbjesh qė ndjente, duke parė edhe dhimbjen nė sytė e tė atit, gjeti forca pėr tė thėnė: - Po babi! Tė kuptoj. Mami iku. Mami nuk jeton mė. Ku do shkojė mami tani...?
Dhe pėrsėri at e bir tė pėrqafuar nė krahėt e njėri tjetrit qanin dhe vetėm qanin.

Marjeta ndėroi jetė!
Dhimbja e humbjes sė Marjetės pėr familjen e Kiēos ishte shumė e madhe.
Familja e tij kishte kaluar shumė dhimbje gjatė viteve tė fundit, por vdekja e Marjetės ishte njė tragjedi me njė dhimbje mė tė madhe nga ato qė kishin kaluar.
Marjeta iku nga jeta pa thėnė asnjė fjalė. Ajo donte tė thoshte shumė nė ato ēaste tė fundit tė jetės sė saj, por nuk mundi. Ajo donte tė kishte pranė nė ēastet e fundit tė jetės edhe Almėn, vajzėn e saj tė shtrenjtė; ta shihte pėr herė tė fundit, siē pa tė shoqin dhe tė birin, por vdekja nuk e la. Donte t'i thoshte shumė gjėra edhe asaj. Donte tė fliste pėr pafajėsinė e saj, se gjithė kohėn, qė nga dita kur familja e tyre morri tatėpjetėn, ajo e ndjente veten "fajtore" pėr gjithė ato vuajtje qė kaloi nė jetė ajo dhe familja e saj...
Marjeta ndėrroi jetė! Ajo bashkėshorte e ndershme. Ajo grua, ajo nėnė, qė jeta e dėnoi pa tė drejtė...
Marjeta ndėroi jetė si njė fajtore pa faj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:10

Zonjusha!


(Tregim)

Nga Pierre-Pandeli Simsia

- E kam me ngut punėn shofer... - u dėgjua njė zė burri nga mesi i autobusit. Ai bėri sikur nuk e dėgjoi, vazhdonte shikimin e tij nė pasqyrėn anėsore. Vajza jashtė nė vrapimin e saj tė lehtė po i afrohej autobusit; flokėt e saja kaēurela ngyrė gruri i ledhatoheshin poshtė supeve tė saja, duke vallėzuar herė majtas e herė djathtas. Njė vajzė tjetėr nė tė njėjtin stacion po priste autobusin e linjės tjetėr. Po e shihte dhe, seē ndjeu njė gėzim kur ajo iu afrua derės sė autobusit.

I kishte ndodhur vetė disa herė qė nė ēastin e mbėrritjes pranė derės sė autobusit, shoferi e kishte mbyllyr derėn dhe ishte nisur, duke e lėnė atė jashtė, prandaj dhe nuk e dėshironte t'i ndodhte edhe asaj vajze. Ajo mbėrriti te dera e pasme, ndaloi pak, shumė pak, sa pėr tė qetėsuar frymėmarjen dhe me delikatesė ngriti pak cepin e fundit nė anėn e djathtė tė tij, sa pėr t'i dhėnė mundėsi tė ngjiste hapin e parė nė shkallėt e autobusit. Hipi dhe qendroi mes grumbullit tė njerėzve nė fund tė autobusit. Era e mirė e parfumit tė saj u pėrhap menjėherė. Ishte e pashme; sytė i kishte gjyrė blu. Me njė shikim tė ėmbėl vėshtroi pėrreth, pastaj u pėrqendrua. Kėrkoi me sy tė shihte shoferin nė pasqyrėn sipėr timonit si pėr ta falenderuar. Njerėzit e shumtė nė autobus nuk ia lejuan njė gjė tė tillė. Disa pasagjerė pranė saj po i dėgjonin frymėmarrjen e shpeshtė. Fytyra i kishte marrė ngjyrė tė trėndafiltė. Tualeti i lehtė nė fytyrėn e saj e bėnte dhe mė tėrheqėse atė vajzė rreth tė 20-ave. Njė burrė rreth tė 55-ave me flokė pak tė rrėna gjyrė hiri qė ishte pėrbri saj i hodhi njė shikim me bisht tė syrit. Edhe ajo e kuptoi atė shikim tė tij dhe me delikatesė, me gishtat e saja tė hollė, preku majat e flokėve, duke i dhėnė kokės majtas. Askush nuk e pa buzėqeshjen e lehtė tė saj, kur shikimin e hodhi tek ai burrė. Pak mė tutje, dy burra tė tjerė mė tė moshuar, nuk po ia ndanin shikimin. - Shikoje, - i bėri njėri me shenjė pasagjerit tjetėr tė panjohur, moshatar me tė, duke i dhėnė pak kokės sė tij para. Tjetri nuk foli; bėri sikur nuk kuptoi ēfarė i tha i panjohuri. Ajo e kuptoi shikim e tyre dhe u buzėqeshi ėmbėl. Tė njėjtėn ėmbėlsi ia ktheu edhe Ai qė i bėri shenjė.

- Ah! Moshė e pleqėrisė, tė dhjefsha t'ėmėn, - foli pėrsėri Ai nėn vete. Menjėherė e imagjinoi atė vajzė tė zhveshur nė shtratin e tij, duke luajtur me tė gjitha pjesėt e trupit tė saj. Ah! - tha pėrsėri, duke e joshur me shikimin e tij. Burri i moshuar, i futur thellė nė imagjinatėn e tij, i pavetėdijshėm, lėvizi buzėt dhe dhėmbėt, ndėrsa sytė nuk i hiqte nga gjoksi i saj i ngritur pėrpjetė. Bluza hollė pambuku ngjyrė qielli i rrinte ngjitur pas trupit, qė ia tregonte format e gjoksit nė mėnyrė eksituese. Vetėm njė grua pranė saj, qė po rrinte e shtrėnguar mes njerėzve, ndoshta e shqetėsoi zhurma e lehtė e frymėmarrjes sė saj tė shpejtė, ktheu kokėn nga ajo, i hodhi njė shikim tė rreptė dhe mėrmėriti me vete nėn zė: "Pėr kėtė surrat e mbajti kaq orė autobuzin shoferi pa e nisur?!" Vajza, si tė mos e kishte parė shikimin kritik tė asaj gruaje, vėshtronte me sy njerėzit brenda si tė kėrkonte njeri tė njohur. Nga mesi i autobusit ishte njė djalė rreth 25 vjeē. I pa profilin e tij dhe mendoi se duhet shpejtuar, pa i humbur ky rast, ndoshta djali mund tė zbresė nė stacionin ardhės.
- Mė falni, mund tė kaloj pak, ju lutem? - tha, pa iu drejtuar askujt dhe hyri mes dy burrave tė moshuar. Ata nuk folėn; e panė me kėrshėri, duke i dhėnė trupit pak prapa, pėr t'i krijuar asaj hapėsirė tė kalojė. Nė ēantėn personale, ajo mbante gjithmonė disa copėra tė vogla letre tė palosura nė mes.
- Faleminderit, - foli me ngadalė, duke ecur nė mes tyre. Ata tė dy, nė tė njėjtėn kohė ndjenė diēka tė prekėshme nė pjesėn e zinxhirit tė pantallonave. Duart e saja ledhatuan tre herė pjesėn e pėrparme tė pantallonave tė tyre, si tė kėrkonte diēka. Vazhdoi tė ecė mes njerėzve tė tjerė, gjithmonė duke pėrsėritur fjalėt "Mė falni, mund tė kalojė pak ju lutem?" Burri nga ana e majtė e saj ndjeu neveri nga ai veprim i papritur dhe tepėr i guximshėm nga njė vajzė e panjohur dhe e re nė moshė. E shoqėroi me sy nga pas, duke u mėdyshur nė pamjen e saj tė jashtėme qė tė impononte respekt. Menjėherė po e brehte zhgėnjimi pėr atė vajzė. Po e shikonte i ēmeritur me atė ē'i ndodhi. Shkulme mendimesh tė ēuditėshme i vėrshuan menjėherė: "Pse kanė ndryshuar kaq shumė njerėzit?! Pse veprojnė kėshtu disa vajza tė reja sot, kėrkojnė tė shesin trupin e tyre me cilindo mashkull pėr tė siguruar mjetin e jetesės?! Nuk ke kujt t'i besosh... ! - mėrmėriti nėn vete mes dhimbjes, habisė dhe urrejtjes pėr atė vajzė. Tė kundėrtėn e moshatarit tė tij, mendoi burri nga ana e djathtė e saj: - Hė, ē'mė ndezi... zogėza, - mėrmėriti. - Nuk e lė kėtė ngjalė kaq tė bukur tė mė shkasė nga dora sot - dhe mendoi t'a shoqėrojė nga pas. Djali nė mes tė autobusit rrinte me shikim nga dritarja. Nė dy veshėt mbante tė puthitura dy kufjet e njė kasetofoni tė vogėl. Ai dukej se po kundronte natyrėn, ndėrsa ishte pėrhumbur i tėri nė muzikėn qė po dėgjonte. Ajo iu afrua nga pas. E hetoi me njė shikim tė shpejtė dhe e preku lehtė nė supin e tij. - Mė fal - i tha, me buzėqeshjen e saj tė ėmbėl. Ajo po fliste me gjeste lozonjare, duke i shoqėruar fjalėt edhe me gjeste padurimi. Djali ktheu kokėn. - Ka shumė njerėz nė autobus. - Ai nuk i dėgjoi fjalėt, vetėm pa lėvizjen e buzėve tė saja. - Ēfarė thatė, ju lutem? - dhe hoqi kufjet nga veshėt. Shikimi i tij shkoi te buzėqeshja e saj e ėmbėl. I pėlqeu ajo buzėqeshje, ato sy tė kthjellėt si dy burime kristali, ato buzė femre pak tė fryra, forma e gjoksit dhe ai shikim plot delikatesė i saj.
- Mė duhet tė zbres nė ... Edhe sa stacione janė? - Ajo e njihte shumė mirė zonėn pėrreth, por tė tilla pyetje pėrdorte shpesh pėr tė hyrė nė bisedė me djem tė panjohur.
- Edhe tre, - tha djali. - Mua mė duhet tė zbres nė stacionin e dytė, ndėrsa ti, duhet tė zbresėsh nė tė tretin.
- Oh! - tha ajo dhe mblodhi pak buzėt. Pas pak autobuzi bėri njė tronditje tė vogėl dhe ajo e shfrytėzoi atė rast. U mbajt te djali duke vėnė dorėn e saj tė majtė nė brezin e pantallonave tė tij. Djali e zhbiroi atė me sy, uli sytė dhe me njė buzėqeshje tė lehtė lėvizi pak kokėn majtas-djathtas. Autobusi ndaloi nė stacionin e radhės. Njerėzit lėviznin pėr tė zbritur dhe ajo e shfrytėzoi pėrsėri atė rast. Pa e hequr dorėn nga brezi i pantallonave tė tij, trupin e saj e afroi edhe mė pranė trupit tė djalit, kur njė grua prapa saj me vėshtirėsi po kalonte tė dilte jashtė.
- Nė cilėn lagje banoni? - e pyeti ajo me zė tė ulėt, - dhe i preku zinxhirin e pantallonave tė tij. Nė ēdo fjalė qė nxirrte nga goja, dukej se ishte e zalisur nga padurimi. Djali nė fillim nguroi tė fliste, sikur kėrkonte fjalėt e pėrshtatshme pėr t'i pėrgjigjur asaj pyetjeje.
- Unė banoj tek ... lagjja e sallamit, - tha pastaj me njė humor rrėzėllitės dhe i dha pjesės sė belit para. - Ju ku banoni? Ajo ndjeu njė pjesė tė trupit tė djalit t'i preknin kofshėt e saja. Nuk foli. Njė buzėqeshje e lehtė ia vijosi fytyrėn. Lėvizi lehtė dorėn nė pjesėn e zinxhirit tė pantallonave tė tij duke ndjerė diēka. - Ju lutem, nėse dėshironi..., mund tė mė telefononi nė ēdo kohė.
- E ardhur jeni nė kryeqytet, apo vendase...? - e pyeti pėrsėri Ai, pa marrė pėrgjigjen e pyetjes sė parė. Ajo e kuptoi se ai ia zbuloi menjėherė mendimet dhe qellimin.
- Mund t'ua jap numrin tim tė telelfonit? - tha pa u menduar. Hapi me delikatesė ēantėn, duke e hequr dorėn nga aty ku po e mbante dhe nxorri letrėn e vogėl tė palosur mė dysh. - Kėtu ėshtė shkruar numri i telefonit tim - dhe ia dha atij. Mbi fytyrėn e saj rrėshkiti pėrsėri buzėqeshja e saj e lehtė. Djali e hapi letrėn e vogėl dhe po lexonte numrat e shkruar nė tė. - Telefoni ėshtė pėr herė tjetėr, tani, nuk mundesh tė zbresim tė dy, ta vazhdojmė rrugėn bashkė? - Menjėherė ndjenjat e tij tė zjarrta po zienin si vullkan dhe ishin gati tė shpėrrthenin. Tė gjithė trupin po ia mbysnin hove zjarrmie. Fytyra i kishte marrė pamje tė ngazėllyer. - Mund ta bėjmė rrugėn bashkė tani, mund tė shkojmė...?
- Tani jo! - i tha prerė ajo. Mė duhet tė shkoj... E kam me shumė ngut punėn. Mė telefono, tė lutem. Djali nėnqeshi. E kuptoi qė ajo po tregonte njė fodullėk tė pėshtirė. - Mos ndoshta dėshironi qė unė t'ju pėrgjėrohem dhe tė mė mbushen sytė me lot, pėrse nuk mund ta bėjmė rrugėn bashkė tani? - i foli Ai me zė tė ulėt dhe me njė humor rrėzėllitės. Ajo ishte lajkatare e sprovuar. E pa nė sy; nuk foli, vetėm i preku lehtė gishta e duarve tė tij. Burri i moshuar disa hapa larg saj, ndėrsa po i shikonte, ndjeu xhelozi dhe njė revoltė e brendėshme ndjenjash nuk po e linin tė qetė. Ishte gati edhe ai nė ato ēaste tė shpėrrthente... "Mė duket se ma rrėmbeu rrufjani ngjalėn" - mendoi. I bėhej t'i afrohej vajzės dhe tė hakėrrehej ndaj djalit. "Sado qė je djalė i ri nė moshė dhe karemin, sigurisht, e ke mė tė fortė se unė pėr tė kuar grepin, por dije se pėrvojėn time nuk e ke kurrė, o bukurosh, qė kėrkon tė peshkosh ..." - mendoi.
- Oh! - tha djali dhe afroi pėrsėri pjesėn e belit pranė trupit tė saj. - Nė kėtė stacion mė duhet tė zbres tani; mund tė zbrisni edhe Ju? Ajo nuk foli, donte tė "peshkonte" edhe me burrin e moshuar, sikur edhe numrin e telefonit t'ia jepte atij.
- Ti zbrit kėtu - i tha, me zė tė mekur dhe me njė buzėqeshje joshėse, duke lėvizur edhe ajo trupin pranė trupit tė tij. - Ndėrsa unė po zbres nė stacionin ardhės, takohemi... - dhe i dha shenjėn e puthjes me buzė. Djali e dėgjoi; zėri i saj iu duk se nuk shprehte bindje, megjithatė, mendoi ta vazhdonte lojėn e saponisur.
- Mirė - i tha me zė tė vendosur - dhe eci mes njerėzve nė drejtim tė derės, duke mbajtur duart nė pjesėn e pėrparme tė pantallonave tė tij. Burri i moshuar, duke e shoqėruar me sy djalin, lėvizi edhe ai mes njerėzve, si tė donte tė zbriste nė atė stacion. Mendoi se edhe ajo do zbriste me djalin. Kur pa qė ajo nuk lėvizi, sikur u ēlirua nga ai makth qė e kishte kapur. Iu afrua vajzės fytyrėqeshur.
- Nė kėtė lagje banon edhe ti? - e pyeti ajo e buzėqeshur dhe me zė tė ulėt, duke lėvizur lehtė dhe hijshėm trupin e saj.
- Nė kėtė lagje banoj moj t'u bėfsha unė ty. Nuk e kam shumė larg shtėpinė, por, ēfarė tė bėj unė i ziu tani qė kam plakėn nė shtėpi.
- Tė kuptoj xhaxhi, mos u shqetėso, - i tha ajo dhe hapi ēantėn e saj tė vogėl. Nxorri njė letėr tjetėr tė palosur mė dysh. Duke ia dhėnė i tha: - Kėtu ėshtė shkruar numri im i telefonit. Mund tė mė merrni nė ēdo kohė, qė tė flasim; do t'ju pėrgjigjem xhaxhi. Ka plot shtėpi tė tjera pa plaka... Burri i moshuar skėrmiti dhėmbėt, si tė donte t'ia kafshonte atė gjoksin, qė ajo bluze e hollė ia tregonte aq bukur format e tij. - Ah tė keqen unė ty moj shpirt, - mėrmėriti burri. " Ah tė ishte kjo kohė atėhere nė kohėn tonė tė rinisė..." - mendoi. - Sot mbasdite, je e lirė, tė tė telefonojė xhaxhi, tu bėfsha?
- Jam xhaxhi, jam e lirė. Mė telefono. Burri i moshuar nuk po i besonte asaj rastėsie qė i kishte ardhur krejt papritur. Vetja nė ato ēaste po i dukej se po avullonte nė ngrohtėsinė e asaj dashurie, mes ndjenjave qė po zjenin si vullkan. Autobusi qendroi nė stacionin tjetėr. - Mė duhet tė zbres nė kėtė stacion, xhaxhi, - i tha ajo burrit dhe i preku brezin e pantallonave. - Nėse ke mundėsi, mė telefono pasdite, pas orės 6. Lėvizte shtrėnguar mes njerėzve tė shumtė nė autobus dhe nė mėnyrė tė kulturuar pėrdorte fjalėt: - Mė falni, mund tė kaloj, ju lutem?
- Zbriti nė stacionin tjetėr. Eci nė drejtim tė kundėrt tė lėvizjes sė autobusit. Katėr djem tė rinj nė moshė rreth tė 20-tave po vinin nė drejtim tė saj. Kur u pėrballėn, ajo me njė shikim ledhatues i buzėqeshi ėmbėl. Vetėm dy nga ata e panė buzėqeshjen e saj. Njėri nga ata ktheu kokėn kur u shkėmbyen dhe seē mėrmėriti me vete. Edhe djali saponjohur qė zbriti nga autobusi po vinte nė drejtimin e saj, nuk ishte shumė larg. Po ecnin pėrballė njėri tjetrit. Ai seē ndjeu njė gėzim naiv nė vetvete kur e pa qė ajo po vinte nė drejtim tė tij; kishte menduar se do ishte njė lojė e gėnjeshtėrt, ashtu siē ndodh rrėndom nga vajzat pėr t'i shpėtuar ngacmimeve tė rastit.
- Je shumė e bukur- i tha, kur u takuan. - Besoj se nuk je e shtrenjtė nė pagesė sa ē'ke dhe bukurinė ... Nė cilin motel do shkojmė? Ajo e vėshtroi me sytė qė i shkrepėtinė, sikur donte t'i thoshte: "Pse, ėshtė problem pėr motele apo hotele private?" - Pastaj me njė lėvizje tė gjoksit dhe me njė buzėqeshje joshėse, qė i shkėlqeu fytyrėn tha: - Nė njė nga ata tė periferisė nė rrugėn kryesore qė lidh dy qytetet... Na duhet tė marrim njė taksi. Ata po rrinin tė dy nė kėmbė nė pritje tė ndonjė taksie.

Ditėn tjetėr ajo doli nga shtėpia dhe eci nė drejtim tė stacionit tė autobusit. Njė burrė dhe njė grua, qė kuptohej se diēka po kėrkonin e ndaluan dhe e pyetėn: - Ju lutem, ku ndodhet spitali i ri...?- e pyeti gruaja. Ajo, siē e kishte zakon kur takohej me njerėz tė panjohur, me njė mirėsjellje pėr ta pasur zili, iu drejtua burrit: - Jeni pak larg pėr tė shkuar deri atje, po j'u ndihmojė unė; shkojmė bashkė. Jeni pėr vizitė nė spital, apo...? - pyeti pa iu drejtuar asnjerit pasi ecėn disa hapa.
- Jo ne, njė mbesa ime ėshtė operuar dhe duam t'i bėjmė njė vizitė nė spital.- u pėrgjigj gruaja.
- Nuk jeni nga kryeqyteti?
- Jo - tha burri.
" Eh, sa mirė do ishte, sikur tė ishe vetėm ti..." - mendoi ajo, sapo burri u pėrgjigj. Kur mbėrritėn tek porta hyrrėse e spitalit, para se tė largohej, ajo nxorri nga ēanta letrėn e vogėl tė palosur dhe ia dha burrit. - Kėtu ėshtė shkruar numri i telefonit tim. Mund tė mė telefononi nė ēdo kohė, ose mė lini mesazh, nėse nuk j'u pėrgjigjem, pėr ēdo rast qė mund t'ju nevojitem.
- Rrofsh moj bijė - tha gruaja. - Shumė faleminderit dhe me njė fat tė mirė.
- Sa vajzė e mirė dhe e bukur ishte, - i tha gruaja burrit, kur ajo u largua.
- E mirė, e edukuar dhe shumė e sjellshme ishte, - u pėrgjigj menjėherė ai.
- E di si po mendoja? - tha gruaja. - Njė nuse si kjo tė fusėsh nė shtėpi. Sa mirė do shkonte me djalin tonė, sikur tė jetė fat tė martohen tė dy.
- Nuk do ta lė me kaq, - tha burri. - Do t'i telefonoj dhe do ta falenderoj mė vonė... Pas dy ditėsh, vajza pa nė telefonin celular tė saj t'i kishin ardhur dy mesazhe. Njėri mesazh ishte tekst i shkruar dhe tjetri ishte me zė. Mesazhet vinin nga i njėjti numėr telefoni dhe kishin tė njėjtėn pėrmbajtje. Ata tė dy, burrė e grua, nė mesazhet e dėrguar vajzės i shprehnin mirėnjohje dhe falenderime dhe vazhdimin e lidhjes sė njohjes sė tyre nė tė ardhmen. Mesazhet fillonin me fjalėt: "Shumė e nderuara zonja ..." dhe pėrfundonin: "Me shumė respekt pėr ty..." Vajza e lexoi, e dėgjoi mesazhin disa herė dhe me njė nėnqeshje ironike, duke shtrirė pak buzėt, foli nėn vete: "Zonjė e nderuar", "E nderuara zonjushė"..., "Me shumė respekt pėr ty zonjė e nderuar"... "Kėto janė shprehjet e pėrditėshme qė na vrasin veshin ngado, nė rrugė, nė institucione tė ndryshme, nė biseda me shokė dhe miq, tė njohur e tė panjohur, nė dėrgimin e njė letre, mesazhi tė njė e -mail... "Unė jam njė vajzė e re. Pėr arėsyet e mija personale subjektive unė kam zgjedhur njė rrugė tė jetės pėr tė ecur, njė profesion tė lirė pėr tė ushtruar, njė mėnyrė pėr tė jetuar... Nuk e di, nėse kėta njerėz tė mirė dhe tė panjohur, do t'ua lejonte ndėrgjegjja e tyre tė mė drejtohen me kėto shprehje nė emėr tė qytetarisė sė kulturuar, nėse do dinin tė vėrtetėn e profesionit tim qė unė ushtroj? Kėtė tė jep shoqėria demokratike; edhe pa e njohur tjetrin ēfarė soji ėshtė t'i drejtohesh me fjalėt "Zonjė e nderuar..., Shumė e nderuara zonjushė..., Me shumė respekt pėr ty ..." Nuk mė interesojnė dhe nuk dua t'i dėgjoj kėto shprehje, sidomos nga njerėz tė panjohur, qė nė jetėn tonė tė pėrditėshme janė bėrė shumė tė pėrdorshme, t'i drejtohesh dikujt nė emėr tė sjelljes sė kulturuar dhe qė pėrdoren pothuajse nga shumica e njerėzve... I shuajti mesazhet nga telefoni dhe mendoi tė mos i pėrgjigjej mė atyre njerėzve, qė nuk e njihnin tė vėrtetėn e saj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:11

Nė kėrkim tė varrit

--------------------------------------------------------------------------------

Nga Pierre-Pandeli Simsia

"Hallė Nafija!" Kėshtu i thėrrisnin asaj gruaje qė sapo i kishte kaluar tė 60-tat e moshės sė saj tė dėnuar nga jeta e rėndė pėr t'u plakur para kohe.
Nė fytyrėn me rrudha tė hallė Nafijes, tek ata sytė e saj ngjyrė kafe tė futur thellė brenda, sy qė i dukeshin si dy zgavra, shihje vetėm vuajtje dhe hidhėrim.
Qė nga dita kur i kishte vdekur i shoqi aksidentalisht i duhej tė pėrballonte njė jetė plot vėshtirėsi. Vdekja e papritur e djalit tė saj tė tretė, Ridvanit, e kishte vrarė shumė thellė nė shpirt. Pas kėsaj, jeta i dukej e pakuptimtė.
Megjithėse kishte edhe tre djem tė tjerė tė martuar dhe me fėmijė, Nafijes i qante zemra, kur kujtonte birin e saj tė shtrenjtė, Ridvanin e vdekur. Asgjė nuk e mbushte vendin bosh tė tij...
Njė nėnė e plagosur nga vdekja e tė birit. Njė nėnė qė nuk e pa kurrė tė vdekur djalin e saj. Njė nėnė qė nuk e qau te koka birin e saj tė dashur. Njė nėnė qė nuk dinte akoma se ku ndodhej varri i tė birit. Njė nėnė, qė vdekja e djalit tė saj e la me "turp". Njė nėnė...!
- !Ah ai nėntor i mallkuar, nėntori i zi" - mėrmėriste shpesh hallė Nafija, pėr nėntorin e atij viti qė i kishte marrė Ridvanin dhe i kishte nxirrė jetėn.
Nusja e Qemalit, djalit tė dytė tė Nafijes, katėr vjetė pas vdekjes sė Ridvanit kishte lindur djalė dhe i kishin vėnė emrin e tij; po hajt e tė flisje me hallė Nafijen. A mund ta zėvendėsonte ai engjėll i vogėl i sapoardhur nė jetė azganin e nėnės?!
- Aaah ha! - kjo psherėtimė e thellė i dilte nga thellėsia e shpirtit tė saj. Megjithėse kishin kaluar vitet, hallė Nafija vazhdonte tė mbante thellė shpirtit tė saj atė brengė, qė vazhdonte t'i rrinte si mish i huaj dhe e ngacmonte ēdo ditė.
Kėrkonte vetėm tė dinte se ku ndodhej varri i djalit tė saj. Tė shkonte, sikur vetėm njėherė, tė qante mbi varrin e tij e tė zbraste gjithė atė helm dhimbje qė i ishte mbledhur nė shpirt, pastaj le tė vdiste.
Me kėtė shpresė i kalonte ditėt hallė Nafija, me shpresėn se njė ditė do tė shkonte e tė vajtonte mbi varrin e Ridvanit.

Familja e hallė Nafijes nuk do t'a harronte kurrė atė ditė tė ftohtė nėntori, kur nė portėn e shtėpisė sė tyre trokiti korrieri i policisė me njė letėr ku ishte shkruar se duhet tė paraqiteshin nė Degėn e Punėve tė Brendėshme.
Ē'tė kishte ndodhur vallė?!
Sapo Skėnderi, djali i madh i Nafijes u kthye nė shtėpi nga Dega e Punėve tė brendėshme, atė ditė tė zezė fundvjeshte, nė shtėpinė e tyre do "shpėrthente" bomba. Dhimbja do prekte tė gjithė familjarėt, por ajo qė do ta ndiente mė tepėr dhimbjen ishte zemra e nėnės Nafije. Ishte ajo ditė e zezė nėntori, kur jeta nė atė familje do ndryshonte papritur. Ishte dhimbja e madhe qė kishte pushtuar atė familje dhe frika se si do rridhte jeta e tyre nė ditėt e ardhėshme.
Ajo ditė e zezė nėntori me atė lajm tė kobshėm mė tė zi se tė korbit nuk duhet tė kishte ardhur kurrė.
Ridvani, djali i tretė i Nafijes, qė kryente shėrbimin ushtarak prej 22 muajsh nė njė fshat kufitar, nė tentativė pėr t'u arratisur nga Shqipėria, sė bashku me dy shokė tė tjerė, ishin vrarė nė tokėn shqiptarė nga rojat e kufirit.
Lajm mė tė zi nuk kishte!
Nafija, me shpirtin e pėrvėluar prej nėne, me dhimbjen e madhe qė i kishte hyrė deri nė palcė, i duhej tė pėrballonte edhe njė dhimbje tjetėr; nuk duhet tė qante e tė mbante zi pėr njė tradhėtar, duke e braktisur edhe shėrbimin ushtarak, paēka se ai tradhėtar ishte djali i saj.
Nuk dihej edhe fati i asaj familjeje. Zėra tė ndryshėm flisnin edhe pėr njė internim tė tyre nė fshatrat e thellė.
Ku tė gjente njė vend e tė zbraste gjithė atė lėmsh tė madh dhimbje qė i ishte mbledhur nėnės Nafije!
Mbyllej nė dhomėn e saj tė fjetjes. Merrte fotografitė e Ridvanit. I shihte, i puthte, i shtrėngonte fort pas gjoksit tė saj. I lagte me lotėt e saj tė nxehtė dhe i dukej se kishte aty pranė djalin e saj tė shtrenjtė, Ridvanin.
- Vetėm kėtė tė mos ma kishe bėrė more bir... - Fliste mes vajit tė tė qarave, duke shtrėnguar fort fotografinė, me frikėn se dikush nga jashtė shtėpisė mund ta dėgjonte.
- Ushtari i nėnės, - i thoshte ajo njė fotografie ku Ridvani kishte dalė ushtar. - Tė thonė armik more bir, tė thonė tradhėtar. Po ēfarė armiku tė ka nėna ty more bir qė kam kaq kohė pa tė parė? Po kur do tė shohė nėna pėrsėri ty more bir. Ah ta dish sa shumė mė ka marrė malli! Nėna as vetė nuk e di se ku tė kanė hedhur more djali im. Oohh, si duron kjo zemra ime tani more bir, vetėm Zoti e di...!
Zėri i saj ngrihej pa e kuptuar as ajo vetė, sa qė shpesh herė, duhej ndėrhyrja e djemve pėr ta qetėsuar.

Dy muaj kishin kaluar qė kur nafija kishte marrė mandatin e tė birit.
Njė dhimbje tė fortė ndjeu nė kokė, sikur ta kishin qelluar me plumb. Me plumb! Sa do dėshironte Nafija dikush ta qellonte me plumb e ajo tė mbyllte sytė njėherė e pėrgjithmonė. Vdekja e Ridvanit e kishte vrarė mė shumė se njė plumb.
- Pse ndejta sot kėtu?! Tė kisha ikur larg, larg; larg tė ikja, nė male, sikur edhe prapa diellit tė kisha ikur, vetėm kėtu tė mos rrija sot. O Zot! Pse po ma lėndon pėrsėri kėtė plagė tė madhe qė mė ėshtė hapur?! Pėrse o bir...?! - Ulėrinte Nafija nėn vete, tek dėgjonte nga dritarja e dhomės sė saj zėrin e njė grup ushtarėsh, qė po ktheheshin pėrfundimisht nga kryerja e shėrbimit ushtarak, pranė familjeve tė tyre.
Makina tė tjera kalonin nė rrugė me ushtarė. Zėra ushtarėsh dėgjoheshin, duke brohoritur tė gėzuar. Zemra tė gėzuara nėnash po rrihnin me furri nė ato ēaste, kur ato kishin dalė tė pėrmalluara tė prisnin djemtė e tyre qė ktheheshin nga ushtria.
Ah, si do ta priste Nafija atė ditė po tė lirohej Ridvani i saj, ushtari i nėnės. Ai nuk do tė kthehej mė kurrė dhe kjo i rrinte nėnės si njė kob dhimbjeje nė gji, si njė makth prej tė cilit nuk do tė lirohej dot kurrė! - Ah, sa mė ka marrė malli! - psherėtiu thekshėm dhe ra gati pa ndjenja mbi divan.
Vetėm zėri i njė ushtari, biri i njė nėne me zemėr tė vrarė, mungonte nė ato ēaste nė korrin e zėrave tė ushtarėve tė tjerė. Vetėm njė zemėr nėne vajtonte nė ato ēaste. Njė zemėr nėne e pėrmalluar pėr djalin e saj, rrihte kraharorin, sikur donte tė ikte prej andej e tė nisej pėr rrugė, pas tė birit tė dashur! Kjo ishte zemra e vrarė e nėnės Nafije.

E dhimbėshme ishte ajo ditė e diel, kur njė makinė e madhe e shoqėruar me dy policė dhe disa burra civilė erdhi nė shtėpinė e hallė Nafijes.
Eh ata policė sa hije tė frikshme qė kishin. Njėri nga djemtė e Nafijes, dy nga ata tre burrat civilė i njihte. Ishin ata, qė sorrollateshin rrugėve tė qytetit, qė futeshin mes grumbullit tė njerėzve, nėpėr stacionet e autobusave, nė radhat e gjata tė dyqaneve, nė vende ku kishte grumbuj njerėzish, pėr tė mbledhur informacione nga bisedat e lira tė njerėzve, qė pastaj t'i spiunonin atje ku kishin marrė udhėzimet dhe nga ku pagoheshin.
Eh sa njerėz tė pafajshėm ishin marrė mė qafė nga ata njerė tė poshtėr!
Pas vendimit tė organeve partiake, atė tė diel, familja e hallė Nafijes do internohej nė njė fshat tė thellė malor.

Jeta e re nė internim pėr Nafijen dhe familjen e saj ishte shumė e vėshtirė. "Ah ky i mallkuar internim kush e shpiku, qė mos i pastė shpirti rehat" - mėrmėriste shpesh hallė Nafija.
T'i lindėsh e t'i rritėsh fėmijėt nė qytet, nė atė lagje, tek ajo shtėpi ku kanė lindur fėmijėt dhe janė nisur brezat nė rrugėn e tyre tė pakthyeshme dhe papritur, tė vijė njė ditė qė tė detyrojnė tė ikėsh me dhunė prej aty, tė shkosh diku ku duhet tė kėrkosh leje nė kėshillin e fshatit pėr tė shkuar nė qytetin tėnd, kjo pėr Nafijen ishte mė shumė se ēmenduri.
Nuk mjaftonte vetėm kjo. Pėr tė vizituar qytetin tėnd me orar tė kufizuar njėherė nė 2-3 javė, 4-5 orė nė ditė, kur 2 orė tė duhen pėr tė mbėrritur atje, duhet tė paraqitesh pranė policisė sė qytetit tėnd, nė orėn e hyrjes dhe nė orėn e daljes nga qyteti.
Puna nė fshat, sidomos periudha e korrjes sė grurut pėr Nafijen, djemtė e saj dhe nuset e tyre ishte shumė e vėshtirė.
- Ndryshe ėshtė korrja e grurit nė fusha, se atje shkon edhe autokombajna, po kėtu nė mal..., na griu duart drapėri... - ankohej shpesh Nafija.
Nafijes i vinte shumė keq kur shihte banorėt e atij fshati tė hanin bukė misri nė kohėn e pushimit tė drekės. - Tė zinjtė kėta si bėjnė njė jetė tė tėrė. Ėshtė mėkat i madh, gjynah nga Zoti pėr kėta njerėz fatkeqė e tė vuajtur. E mbjellin grurin dhe e korrin me shumė mundime dhe lodhje dhe, mė nė fund, u mohohet e drejta pėr tė ngrėnė gjatė gjithė vitit bukė gruri. Ja, "shpėrblimi" qė u jep kooperativistėve sistemi komunist shqiptar dhe partia-pushtet qė i shėrben kėtij sistemi.
Nafijen nuk e linin rehat edhe "mizat", siē i quante ajo disa fshatarė injorantė qė shkėmbenin fjalė me njėri tjetrin, ndėrsa punonin me kazmė dhe shikonin nga Nafija dhe djemte e saj: - Heej, punoje ore tokėn mirė. Kujt i shėrben ti, armikut? Ėshtė Parti e Punės kjo partia jonė. - Ore, - ia kthente tjetri. Mos mė fol mua ashtu ti; nuk jam unė as armik e as kulak. E kam tė pastėr, qelibar biografinė unė. Nuk jam familjhe unė qė tė kem njerėz tė arratisur dhe nėpėr burgje...
- Hahahaha! - Ia kthenin tė tjerėt me tė qeshurat e tyre.
Kishin tė "drejtė" tė qeshnin. Kishin gjetur vendin e pėrshtatshėm t'i jepnin argėtim vetes nė atė pllajė mali, duke e shpyllėzuar.

Pas rrėnies sė komunizmit, kur ēdo gjė po shkonte drejt shkatėrimit dhe ekonomia shqiptare kishte rėnė tėrėsisht, dy djemtė e mėdhenj tė Nafijes, emigruan edhe ata jashtė Shqipėrisė.
Nafija rrinte nė shtėpi me djalin e saj tė vogėl.

Dy djemtė e saj tė mėdhenj nė emigracion, tek shihnin atė qytet tė bukur qė vezullonte nga dritat e panumėrta, menjėherė, mendja u shkonte tek nėna e tyre e vuajtur. Dėshironin ta kishin pranė. Tė shihte edhe ajo botėn e jashtėme me sy. Tė hynte edhe ajo nė supermarketet e mėdhenj, qė Shqipėrisė i kishin munguar. Tė zgjidhte vetė me duart e saja tė gjitha ato mallrat e shumta qė i nevojiteshin njė shtėpie.
Djemtė e saj i kishin bėrė tė gjitha pėrpjekjet, kishin gjetur edhe mėnyrėn me pagesė pėr ta sjellė nėnėn e tyre nė atė shtet. Nafija njė gjė tė tillė nuk e dėshironte, aq mė tepėr, ku djali i saj, i ndjeri Ridvan, kishte lėnė kockat pėr tė shkuar deri atje.
Ja qė Nafija ishte ishte nėnė dhe gjyshe. ashtu siē kishte pranė fėmijėt e djalit tė vogėl dhe i shihte, donte tė ishte pranė edhe me fėmijėt e dy djemve tė tjerė nė emigracion. E kishte marrė shumė malli dhe ishte ai mall i zjarrtė, qė e "detyroi" Nafijen tė vendoste tė shkonte pranė djemve tė saj nė shtetin e huaj pėr pak kohė.

Tek njė shesh i bukur nė lagjen ku banonin djemtė e saj, Nafija dilte mbrėmjeve. Ishte njohur me disa moshatare tė saja nga Shqipėria. Ajo sapo kishte ardhur aty nga Shqipėria ku kishte filluar tranzicioni i njė sistemi tjetėr politik dhe ēdo gjė i dukej edhe e bukur, por edhe e ēuditėshme. Ajo nuk kishte parė nė Shqipėri vajza tė reja nė moshė tė pinin cigare. I dukej e turpshme dhe e neveritshme, kur shihte djem dhe vajza tė putheshin nė rrugė nė sy tė tė tjerėve. Tek shihte njė vajzė nė grumbullin e tė rinjve pak metra larg ku rrinin gratė qė kishte veshur njė fustan tė hapur prapa, deri nė mesin e trupit, thoshte me vete: "Kujt ia nxjerr gjithė atė kuriz jashtė kjo zuskė? Tė keqen e Shqipėrisė, nuk kemi ne nga kėto gjėra qė po shoh unė kėtu."
Shihte djem e vajza tė reja qė argėtoheshin me njėri tjetrin dhe mendja i shkonte tek mbesat e saja...
Duke biseduar me njė shoqe, moshataren e saj, pa tė afrohej njė vajzė e re, qė i foli gruas nė gjuhėn shqipe.
Ndėrsa vajza u largua pėrsėri pranė shoqeve tė saja, Nafija dalloi se ishte e njėjta vajzė qė kishte parė me kurrizin e "nxjerrė" jashtė. E habitur pyeti shoqen: -Shqiptare ėshtė kjo? - Po iu pėrgjigj ajo, ėshtė mbesa ime. - "E zeza unė, tha afija me veten e saj. Shyqyr qė nuk thash ndonjė fjalė pak mė parė". Nuk dallohet fare... - Eh, ia preu bisedėn shoqja, pak sa e turpėruar. Ėshtė vajzė e vetme. Edhe prindėrit e saja kanė vuajtur shumė. I kanė vdekur tre fėmijė para kėsaj. Jetonin deri pa mbushur dy vjetė dhe vdisnin. Shyqyr Zotit qė e kanė edhe kėtė.
- Sa vjeēe ėshtė kjo? - e pyeti Nafija
- 17 - iu pėrgjigj ajo menjėherė.
- T'ia falė Zoti, t'i rojė - tha dhe duke ulur sytė pėrdhe foli me vete: "Janė bėrė edhe shqiptarėt jashtė shtetit, nuk dallohen fare nga tė huajt."

Jeta nė atė qytet tė huaj Nafijes nuk i jepte kėnaqėsi tė madhe. Ajo ndjente dhimbje nė shpirt kur shihte djemtė dhe nuset e tyre tė vinin tė lodhur nga puna. "Lekė gjaku janė. Jo jo, ta dija se si u nxjerrkėrka paraja jashtė shtetit nuk do t'i pranoja kurrė ato lekė qė mė dėrgojnė djemtė. Mė mjafton lekėt e pensionit qė marr nė Shqipėri.
Nuk i vinte mirė Nafijes kur dėgjonte nga shoqet e saja se si punonin njerėz tė ndryshėm, qė kishin pasur profesione tė ndryshme nė Shqipėri. Nuk i vinte mirė, kur dėgjonte se si njė pjesė e mirė e intelektualeve shqiptarė punonin duke i shėrbyer pleqve tė moshuar, ose edhe pastronin shtėpitė e dyerve tė huaja. "Ah! psherėtinte thellė nėn vete hallė Nafija.
Ajo ndjente kėnaqėsi edhe kur dėgjonte nipėrit dhe mbesat e saja tė flisnin gjuhėn e atij shteti tė huaj. "E bukur kjo gjuha e huaj, po se si merren vesh me njėri-tjetrin, unė asgjė nuk kuptoj..."
Pėrveē se gėzimit, ajo kishte njė maraz nė shpirtin e saj. Nuk i pėlqente kur dėgjonte t'i thėrrisnin fėmijėve me emra tė krishterėsh. Ajo nuk e dinte as pėr veten e saj qė djemtė e kishin prezantuar tek e zonja e shtėpisė qė jetonin me qera, me njė emėr tjetėr tė krishterė.
- Kanė vajtur dhe kanė ndėruar emrat, - thoshte shpesh. - kanė vėnė emrat e kaurėve. Ē'kishin me emrat? Pse duhet t'i ndėronin? Pse ia kanė ndėrruar emrin Marjolės dhe ia kanė kthyer nė Marie?! Entela ka goxha emėr tė bukur, shkojnė e i thėrrasin Eleni. Ēfarė nuk u bėkėrka jashtė shtetit! Ja edhe djalit, Skėnderit, i thėrrasin Spiro. Po me Ridvanin ē'kishin?! Ai ka emėr tė bukur, emrin e tė ziut qė po ha dheu, kėta i thėrrasin Vangjel. Nga i gjejnė kėto emra?! Nunaja, thonė. Shkuan e i pagėzuan. Nuk shkuan tė bėjnė synet ēunat, po i pagėzojnė. I gėzohen kryqit tė florinjtė qė e mbajnė varur nė qafė!
Kėto mendime e lodhnin shumė hallė Nafijen.
Ditėt kalonin. Ajo nuk ndjente gėzim nė shpirtin e saj. Ishte nė tokė tė huaj, nė shtėpi tė huaj.
Tek shihte nipėrit dhe mbesat tė hanin, sikur edhe njė kokėr portokalli, mendja menjėherė i shkonte tek djemtė e djalit tjetėr qė jetonte nė Shqipėri. E kishte marrė shumė malli edhe pėr ata.
Nuk po i rrihej. Brenda shpirtit ndjente njė peshė tė madhe dhimbjeje qė kishte vite qė po i rėndonte: Donte tė dinte ku ndodhej varri i Ridvanit.
Kishte shkuar disa herė nė dyert e Degės sė Punėve tė Brendėshme tė qytetit ku banonte, tek ajo derė, ku vite mė parė i kishin dhėnė mandatin e tė birit dhe ishte larguar me fjalėt refren shpresėdhėnėse: "Po interesohemi"
Duke menduar kėto e shumė gjėra tė tjera e vendosi. Do ikte. Do kthehej nė atdheun e saj, nė shtėpinė e saj, pranė djalit tė saj, duke lėnė pas dy djemtė e tjerė nė tokė tė huaj. Do ikte, po si do ikte? Pėr Nafijen ishte mirė tė ktheheshin edhe dy djemtė e tjerė me familjet e tyre nė tokėn e tyre...
Nga thellėsia e shpirtit tė saj dėgjoi njė zė t'i fliste pėrsėri: "Ridvani! varri i tij! Ē'pret akoma? Duhet tė ikėsh menjėherė. Tė interesohesh pėr tė gjetur varrin e tij, ku prehet trupi i tij. Tė shkosh e t'i marrėsh eshtrat e t'i vendosėsh atje, ku prehet edhe trupi i bashkėshortit tėnd, nė varrezat publike...!
- Po, - tha Nafija, - do iki qė nesėr. Do kthehem nė atdheun tim, nė shtėpinė time, nė tokėn time, nė Shqipėri.
Do kthehem, tė shkoj e tė gjej varrin e djalit, Ridvanit. Vetėm atėhere do tė mė lehtėsohet dhimbja e madhe e plagės, qė kurrė nuk do tė mė mbyllet. vetėm atėhere do iki e qetė nga kjo jetė.



--------------------------------------

Pas festimit tė Shėn Valentinit!

--------------------------------------------------------------------------------

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Ai hapi derėn e apartamentit me ngadalė, ashtu siē e hapte ēdo ditė. Nė dorė mbante njė gonxhe trėndafili ngjyrė vishnje.
- Erdhe? - i tha e ėma dhe u ēua nė kėmbė nga ndenjėsja ku po rrinte ulur. Sytė i shkuan menjėherė tek ajo gonxhe trėndafili. "Ėshtė Shėn Valentini sot..." - mendoi dhe ndjeu njė gėzim nė shpirt.
Ai e pėrqafoi si gjithmonė kur vinte nga puna, e puthi dhe hyri nė guzhinė. E ėma i shkoi nga pas. - Ma jep mua - i tha, - ta vendos nė gotėn me ujė, ti shko lahu e tė hamė bukė.
Atij nuk i pėlqeu veprimi i s'ėmės, tė ndjente edhe ajo gėzimin e asaj luleje dhuratė, qė ai nuk e dėshironte. Nuk e kishte adhuruar kurrė atė vajzė, shoqen e klasės, madje as shenjėn mė tė vogėl tė simpatisė sė tij ndaj saj nuk kishte treguar. Ishte ndjerė krejt i befasuar, kur ajo me gonxhe trėndafilin nė duar ishte drejtuar tek ai, duke i uruar festėn e Shėn Valentinit. Ai me mirėsjellje e kishte falenderuar dhe pėr tė mos e fyer e kishte pranuar lulen. Kėrkesės sė saj pėr njė festim sė bashku nė mbrėmje, ai e kishte rrefuzuar.
Nuk ia kishte prishur kurrė dėshirėn nėnės sė tij; bėri siē i tha ajo. Ia dha gonxhe trėndafilin dhe hyri nė banjė tė lahej.
- Sonte ėshtė dita juaj - i tha e ėma, ulur nė tryezėn e ngrėnies. Do tė lutem shumė... tė jesh i kujdeshėm dhe... mos u vono shumė nė mbrėmje.
- Ai duke u pėrtypur, buzėqeshi si pėr tė aprovuar ato ē'farė tha e ėma.
Ndryshe nga vitet e tjera, atė vit, Shėn Valentinin kishte menduar ta festonte me njė shoqėri tė re.
Njė shok latino-amerikan i kishte propozuar tė shkonin sė bashku nė klub me njė grup vajzash edhe ato latino-amerikane. I kishte pėlqyer propozimi i shokut, aq mė tepėr qė pėr tė ishte hera e parė qė do festonte me vajza tė huaja...
Mendoi tė pushojė nė shtrat, derisa tė vinte ora e lėnies sė takimit me grup shokėt.

- Mos merr shumė para me vete - i tha e ėma, tek e shihte pėrpara pasqyrės, ndėrsa ai krihte flokėt.
- E pooo... njė herė nė vit ėshtė kjo ditė moj mama, pastaj...
- Kujdes edhe me pijen, se je edhe nė timonin e makinės, mos pi shumė.
Ai nuk foli, nėnqeshi duke parė nė anėn tjetėr tė pasqyrės fytyrėn e saj.
- Mė pėlqen shumė kjo era e kolonjės - i tha ajo, duke ndjerrė dėnesė pėr fjalėt qė tha dhe pėr tė ndėrruar bisedėn qė vetė e nisi.
- Po ti, ku do shkosh pėr ta festuar? - i tha ai dhe qeshi me tė madhe siē e kishte zakon kur bėnte shaka me tė ėmėn.
- Eh! Shėn Valentin zeza pėr mua... unė do ta festoj duke tė pritur ty.
- E po mirė atėhere, kalofsh edhe ti gėzuar mama - dhe e pėrqafoi.
- Dėgjo, - i tha ajo, kur ai bėri dy hapa tė ecė. - Mos e mbaj fikur telefonin kur tė tė marr unė. Mė merr edhe ti nganjėherė nė telefon.
- Mos u bėj merak mama - tha dhe e pėrshėndeti me dorė.
E ėma mėrmėriti disa fjalė, duke e ndjekur me sy nga prapa. "Zoti tė ndihmoftė bir"
Shkoi nė guzhinė, qendroi pėrpara gotės me gonxhe trėndafili dhe buzėqeshi. "Tė keqen nėna" - tha dhe afroi kokėn duke i marrė erė. Iu duk se ndjeu erėn e tė birit.
Ai ecte rrugės drejt vendit ku ishte makina. "Boll janė njėmijė dollarė" - mendoi. "Besoj se nuk do t'i shpenzoj tė gjitha sonte"
Rrugės me makinė iu kujtuan ato, vajzat latino-amerikane qė s'i njihte dhe s'i kishte parė kurrė. "Kanė trup tė bukur dhe... kulturė seksuale tė shfrenuar..." mendoi. Ndaloi CD-nė me kėngėt qė po dėgjonte dhe vuri njė tjetėr me muzikė latino-amerikane. "Muzika "Salsa" mė pėlqen shumė. Mė japin shumė kėnaqėsi kėto trompat dhe kitarat kur i dėgjoj" - dhe iu parafytyruan vajzat latino-amerikane me bluzet e hapura pėrpara kraharorit, qė ua tregonin gjokset ngjyrė gruri... Diēka mendoi dhe njė "aahh" i doli pa e kuptuar as ai vetė.
Tingullin melodik tė ziles sė telefonit celular nuk e dėgjoi nga tingujt e lartė qė po dėgjonte kėngėt e CD
Shoku qė i kishte dėrguar zile ishte shqetėsuar nga mospėrgjigjja e tij. Kishin kaluar pothuajse 15 minuta qė i kishte lėnė mesazh dhe ai nuk po i pėrgjigjej. Shoku mė tepėr do ndiente druajtje nga shoqet latino-amerikane, nėse pėr ndonjė arėsye ai nuk do vinte.
Pas pak, atij iu kujtua t'i dėrgojė njė telefonatė shokut. Uli zėrin e muzikės qė po dėgjonte dhe nxorri telefonin. Atėhere e pa se shoku i tij i kishte dėrguar thirrje dhe i kishte lėnė mesazh.
Nuk vonoi shumė dhe ata u takuan nė vendtakim.
- Ku janė ato, nuk do vijnė sonte? e pyeti shokun sapo zbriti nga makina.
- Do vijnė, por, vajzat... ti e di vetė...
Djegia e cigares qė sapo ndezėn nuk kishte shkuar deri nė gjysėm, kur pėrballė tyre u shfaqėn gjashtė vajza. Tė gjashtave fytyrat e tyre ngjyrė gruri u shkėlqenin nga kremrat qė kishin venė. Ishin tė bukura dhe elegante nė trup, vetėm dy nga ato kishin njė shėndet mė tė theksuar qė binte nė sy.
Ato u afruan buzagaz, u pėrshėndetėn, duke prezantuar secila emrin e saj.
- Ju latino-amerikanet keni emra tė bukur, ashtu siē jeni edhe vetė - tha ai, si pėr tė hyrė i pari nė bisedė.
- Edhe emri jot ėshtė i bukur - tha njėra nga ato dhe qeshi, duke u pasuar e qeshura edhe nga tė tjerat.
- Vetėm emri i tij? - pyeti shoku latino-amerikan.
- Ty tė njohim ne, por po themi pėr kėtė shokun e ri. Shumė simpatik qenka. - foli njė vajzė tjetėr.
- Qė tė mos vonohemi, - tha shoku latino-amerikan, - tė shkojmė atje pėr ku jemi nisur, nė klub. Hajde shpejt, tre vajza tė vijnė nė makinėn time dhe tre tė tjerat tė shkojnė nė makinėn e tij.
Vajzat panė njėra tjetrėn nė sy. Nuk dinin nė cilėn makinė tė shkonin.
- Hajde, - foli pėrsėri shoku dhe zgjati dorėn, duke prekur tre vajzat qė kishte mė pranė. - Ju tė treja hajdeni me mua; kurse ju, shkoni me tė.
....................
Nė klub ishte vėrtet njė mbrėmje e kėndėshme dha gazmore, siē ėshtė vetė dita e Shėn Valentinit. Drita e zbehtė qė lėshonin flakėt e qirinjve e bėnte eksituese ambientin gjithandej. Djem dhe vajza tė reja kėrcenin dhe kėndonin nėn ritmet e muzikės frenetike qė ndryshonte herėpashere ritmin e saj. Dikush gjatė vallėzimit mbante njė shishe birrė nė dorė, dikush njė gotė me konjak, uiski, pije tė ndryshme.
- Tė lutem zemra ime, mė thuaj ēfarė tė pėlqen tjetėr tė pish? - po i thoshte njė djalė, qė dukej se e kishte zėnė pija, shoqes sė tij, ulur nė njė tavolinė mė tej dhe nxorri paret nga portofoli. Vajza iu avit mė pranė, mbėshteti shpinėn nė gjoksin e tij dhe ngriti kokėn. - Dua njė puthje tani mjalti im - dhe zgjati buzėt nė shenjėn e puthjes...
- Ju ē'dėshironi tė pini tjetėr tani? - pyeti shoku latino-amerikan vajzat.
- Jo, jo! Mos e tepro tani. Ėshtė radha ime pėr tė paguar - tha ai dhe menjėherė nxorri paret nga portofoli.
Njėra nga ato e pa me bisht tė syrit kur ai nxorri lekėt dhe shikimin e hodhi nga shoqja e saj. I bėri njė shenjė me kokė qė askush nuk e pa. Edhe shoqja iu pėrgjigj me njė buzėqeshje tė lehtė.
Vajzat dėshiruan tė pinin birrė.
Dy nga vajzat u ēuan dhe filluan tė spėrdridhnin belin dhe vithet nė mėnyrė tė pahijshme sipas ritmit tė muzikės qė ishte e mprehtė dhe shurdhuese. Mė pas i shkuan edhe katėr tė tjerat qė imitonin shoqet e tyre. Njėra nga ato zbėrtheu kopsta e kėmishės sa iu dukėn mbajtėset e gjoksit ngjyrė qielli, tė qarkuara me tyl.
Djemtė po i kundronin ėmbėl. Mbi fytyrat e tyre reshkiste buzėqeshja e lehtė qė ia vijosi fytyrėn.
- Ēohemi tė vallėzojmė edhe ne - i tha ai shokut latino-amerikan. U ēuan dhe nėn tingujt e muzikės kėrcenin edhe ata mes atyre njerėzve tė shumtė. Atė e ēuan kėmbėt tek vajza qė kishte zbėrthyer kėmishėn. Ai i qe avitur fare pranė, ndėrsa ajo i kishte hedhur krahėt nė qafė. Aroma e fortė e parfumit tė saj ia goditi fytyrėn. Shihte gjoksin e saj gjysėm tė zbuluar qė e kishte fare pranė, ndėrsa ndjente prekjen e kofshės sė tij nga kofsha e saj.
- Rroftė Shėn Valentini - tha shoku latino-amerikan, qė ishte pranė tyre. Nga tingujt e fortė tė muzikės nuk u dėgjua ē'tha ai, vetėm u kuptua nga lėvizja e buzėve.
............................
Ajo mbrėmje kaloi kėndshėm, ashtu siē kalohet pėrherė festa e bukur e tė dashuruarve.
Kėrkesės sė djemve pėr tė kaluar disa ēaste tė kėndėshme dhe intime nė njė nga motelet aty pranė, vajzat e refuzuan, duke premtuar se miqėsia e tyre do tė vazhdojė edhe nė ditėt qė do tė vijnė.

E ėma e tij edhe pse kishte kaluar ora 3:15 e mėngjesit, rrinte nė dhomė e priste tė birin tė vinte.
- Si do t'i ēojmė vajzat tani? - pyeti ai shokun.
- Ashtu si edhe erdhėm, tre nė makinėn tėnde dhe tre nė makinėn time.
Vajza qė kishte kėrcyer me kėmishėn e zbėrthyer e pa ėmbėlsisht atė, si pėr t'i thėnė qė dėshironte tė ishte nė makinėn e tij. Edhe ai vetė e donte njė dėshirė tė tillė.
Kur vajzat hipėn nė makinė, pėr ēudinė e tij, nė ndenjėsen e parė nė krah tė tij u ul njė vajzė tjetėr. Nuk i tha gjė asaj edhe pse donte qė nė atė vend tė ishte ajo...
- Tė dėgjojmė pak muzikė latino-amerikane? - tha ai, se keni muzikė tė bukur ju, ashtu siē jeni edhe vetė - dhe pa marrė pėrgjigje nga ato shtypi butonin. Tingujt e ėmbėl tė muzikės u pėrhapėn brenda kabinės sė nė makinės, ndėrsa vajzat filluan ta shoqėronin muzikėn me pėrplasjen e pėllėmbėve.
- Vetėm mė tregoni rrugėn nga duhet tė shkojmė - tha, pa e lėvizur kokėn.
Befas ndjeu njė prekje nė pjesėn e qafės. Gishta tė lėmuar po e ledhatonin. Pastaj dėgjoi njė frymėmarje pėrzierė me erė alkooholi qė i ishte afruar pranė, njė puthje tė lehtė nė qafė dhe mė pas fjalėt: "Unė kisha shumė dėshirė sonte..." Ishte vajza me kėmishėn e zbėrthyer e ulur prapa tij.
Ai nuk foli, vetėm buzėqeshi. Ndjeu pėrsėri njė puthje tjetėr nė qafė dhe dy duar pėrpara gjoksit tė tij. - Paske shumė trup tė bukur - dėgjoi pėrsėri zėrin e saj. Vajza tjetėr e ulur nė krah tij, shikonte me bisht tė syrit veprimet e shoqes dhe buzėqeshte.
Dy duart e saja po lėviznin nė pjesėt e trupit tė tij "Sa trup i bukur..." - dhe e puthi pėrsėri nė qafė. Ai nuk foli, shikonte pėrpara nė timon dhe ndjente kėnaqėsi nga ai veprim i vajzės.
Pastaj iu duk se ishin katėr duar qė po ledhatonin trupin e tij. - "Ē'mė ndezėn...! S'kanė faj, vajza tė reja nė moshė, i ėshtė ndezur gjaku, por tani ndikon edhe pija.
Dy duar tė zgjatura nga prapa shpinės sė tij iu afruan shumė pranė pjesės sė barkut tė tij, ndėrsa dy duart e tjera, lėviznin lirshėm nė pjesė tė ndryshme tė trupit, tė shoqėruara me puthje nė qafė dhe nė shpinė. Nuk mund t'i ndalonte veprimet e tyre, sepse edhe ai vetė kishte hyrė nė tė njėjtėn botė tė eksitimit. Vetėm kishte njė merak, tė ishte i vėmendshėm nė timon. Rruga ishte e shkretė dhe e qetė. Kulmi arriti, qė edhe ai vetė nuk do ta besonte, kur duart e shtrira nga prapa me trupin pak tė pėrthyer pranė tij, filluan e t'i zbėrthejnė pantallonat. Vajza e arriti atė qė dėshironte dhe bashkė me ato tė dyja nga prapa nė atė lojė, hyri edhe vajza nė krah tij. Tre vajza tė shthurrura bėnin veprime tė marra ndaj njė mashkulli qė nuk kishte forcė t'i ndalonte, sepse vetė ndjenja e kishte mposhtur forcėn dhe logjikėn nė ato ēaste.
Nė atė kabinė makine qė ecte me shpejtėsi mesatare, nė orėt e para tė atij mėngjesi dėgjoje vetėm muzikė, tė qeshura,...
Sa shpejt dhe pa u kuptuar mbėrritėn nė vendin ku duhet tė zbrisnin vajzat. Dy makinat qendruan njėra pas tjetrės. Vajzat dolėn nga makinat, i falenderuan djemtė, u pėrqafuan, madje edhe i puthėn.
Ai donte t'i tregonte shokut tė vetė latino-amerikan pėr "ēmendurinė" e tyre, por tingulli i ziles sė telefonit celular qė u dėgjua nė atė ēast, nuk e la qė ai tė fillonte bisedėn. Kur vuri dorėn pėr tė marrė telefonin, ndjeu se i mungonte portofoli i parave qė e mbante zakonisht nė xhepin e djathtė tė pantallonave. I shqetėsuar po kėrkonte me duar nėpėr xhepa; e ndjeu portofolin nė xhepin tjetėr, nė tė majtė. Edhe pse pak i dehur, e mbante shumė mirė mend qė portofolin e kishte vėnė nė xhepin e djathtė tė pantallonave, ashtu siē e mbante pėrherė. Kjo e bėri tė dyshojė. E nxorri portofolin dhe e hapi.Nuk po u besonte syve kur e pa portofolin bosh nė vendin e mbajtėses sė parave. Mendja i shkoi menjėherė tek dokumentet e tjera dhe tek kartat e kreditit. Ato ishin tė paprekura, vetėm paratė mungonin. I shqetėsuar vrapoi nė drejtim tė tyre, duke u thirrur edhe me zė. Shoku i tij i tronditur nga ajo ē'i kishte ndodhur shokut tė vetė, filloi edhe ai tė vrapojė pas tij. Nė vrapim e sipėr shokut latino-amerikan diēka iu kujtua; ndaloi dhe nxorri edhe ai portofin nga xhepi ku e mbante. Tė njėjtin fat kishte pasur edhe ai si shoku i vetė; edhe atij i mungonin tė gjitha paret e mbetura nga mbrėmja. Vazhdoi tė vrapojė pėrsėri pas shokut tė tij. Tė tronditur nė kulm iu afruan vajzave. Ato si tė mos dinin gjė, ndaluan dhe hapėn krahėt pėr t'i pėrqafuar, por u zhgėnjyen kur ndeshėn me zemėrimin dhe sharjet e tyre. Ato me ėmbėlsinė femėrore e mohuan ēdo gjė. Njėra nga ato pati guzimin qė edhe t'i fliste me ton tė ashpėr, si akuzonjės ndaj atyre vajzave tė pafajshme. Guximin e saj e morrėn pastaj tė gjitha ato, duke mbrojtur pafajėsinė e tyre.
Djemtė u dorėzuan, s'kishin ē'tė bėnin. Nuk e kishin tė drejtėn t'i preknin me dorė kundėr dėshirės sė tyre, pėr njė kontroll.
U kthyen tė dėshpėruar pa i pėrshėndetur.

Kur Ai hyri nė shtėpi nė orėt e para tė mėngjesit, e ėma po rrinte nė dhomėn e pritjes, duke ndjekur programet televizive. Ajo nuk kishte fjetur gjithė natėn, derisa i biri tė kthehej nė shtėpi.


-------------------------------------


Romani Njė dashuri e vrarė, njė rrėfim provokues i shkrimtarit Pierre- Pandeli Simsia

--------------------------------------------------------------------------------


Nga Dukagjin Hata

Nė vazhdėn e asaj tradite, ku kanė hedhur themelet e ngrehinės sė tyre estetike ikonat e letrave dhe kulturės shqiptare nė diasporė, Noli, Konica etj. po ecin dhe krijuesit e rinj, tė cilėt nė njė raport tė ri psiko-gjeografik me “lėndėn e parė” tė frymėzimit, pėrcjellin nė krijimtarinė e tyre metaforėn e kėrkimit tė lirisė, kryetema e thuajse tė gjitha veprave tė vėrteta dhe autorėve dinjitozė. Radha e kėtyre shkrimtarėve, kryesisht tė rinj, kėrkojnė nė shtratin psiko-estetik tė njė realiteti global, nė bashkėsinė e pikave konverguese dhe diverguese, tė veēantat e botės shqiptare nė pėrgjithėsi dhe dhe tė atij qė quhet “trungu amė” ne veēanti.

Njė i tillė syresh, Pierre Pandeli Simsia, njė djalė energjik nga Berati, emigrant nė SHBA, me dy librat e tij nė prozė, botime tė Shtėpisė Botuese “Arbėria” Tiranė, shpalos realitetet post-diktatoriale nė vendin e tij, nė sferėn e marrėdhėnieve sociale, sidomos nė fushėn e marrėdhėnieve dashurore. Pas librit me tregime “Le tė jem unė Zamira”, qė u mirėprit nga lexuesi dhe kritika, Pierre Pandeli Simsia, vjen me romanin e tij tė parė me titull “Njė dashuri e vrarė”, njė narracion i ngjeshur, ku fati i kryepersonazhes paradestinohet nga rrethanat psiko-sociale tė njė komuniteti, ku dukuritė e reja tė modernitetit bėjnė njė reaksion tė egėr, duke provokuar frikė dhe paragjykim kolektiv. Fati tragjik i Dorinės, jeta e sė cilės, nga ajo e njė vajze tė pastėr e plot ėndrra tė bukura pėr jetėn, nė atė tė njė prostitute qė masakrohet nė mėnyrė barbare nga tutori i saj, ėshtė fati i qindra vajzave tė tokės sė shqiponjave, qė nė kėrkim tė dashurisė dhe lirisė, gjejnė ankth, zhgėnjim, lot e pėrdhunime. Ato nisėn nė kėrkim tė “Tokės sė Premtuar” tė ėndrrės dhe dashurisė, por pėrfundojnė si “skllave tė seksit” nė bodrumet e instinkteve kriminale tė bashkėkombasve tė tyre, trotuareve tė vendit tė tyre apo metropoleve tė huaja. Akti tragjik i kėsaj drame, bėhet akoma mė i trishtė nė njė realitet global, ku lufta ndaj krimit dhe trafikut ka shėnuar arritje tė epėrme, ndėrkohė qė vendi i vogėl ballkanik vazhdon tė furnizojė me “lėndė tė parė” industrinė kriminale tė qejfit bodrumeve dhe skutave tė Evropės e mė gjėrė. “Njė dashuri e vrarė" nuk ėshtė njė histori sentimentale dashurie, por njė narracion provokues i fatit njerėzor, nė njė vend ku psikozat totalitare janė zėvėndėsuar me sindromat e skllavėrimit tė qėnieve tė dobėta. Manikėt, perversėt, tutorėt dhe gjithė kontigjentėt e botės sė krimit, nė lulėzim e sipėr, janė njerėz tė veshur me pushtetin e egove kriminale, qė nuk ndalen para asnjė ndjenje humane, nė rrugėn e aferave tė tyre mafioze. Rrėfimi ėshtė njė akuzė e gjallė pėr klasėn politike shqiptare, pėr atė muranė tė trishtė tė indiferencės, ku pėrplaset njeriu i thjeshtė, deri tek viktimizimi sipėror i tij. Mijėra vajzat shqiptare qė mbushin semaforet e Evropės, janė pengu i kėsaj klase, qė vazhdon ta mbajė shoqėrinė shqiptare nė kthetrat e njė tranzicioni pėrtej tė gjitha parashikimeve. Historinė lexuesi le ta ndjekė nė faqet e romanit, por ajo qė ia vlen tė evidentohet ėshtė humanizmi i autorit, shkrirja e tij ideoemocionale me fatin e personazhes, me dramėn e saj deri nė tragjizėm. Simsia nuk rrėfen nė mėnyrė tė ftohtė, por bėhet njė me personazhen e tij, pjesė e dhimbjes dhe shpresės se njė ditė ky realitet ngjyrė gri do tė ndryshojė… Ndonėse i njė formati dhe mjedisi krejt tė ndryshėm, pėr nga kurba emocionale qė pėrcjell, pėr nga tharmi tragjik qė mbart, “Njė dashuri e vrarė” e shkrimtarit shqiptaro-amerikan Pierre-Pandeli Simsia, tė kujton romanin e famshėm “Njė tragjedi amerikane” tė Drajzer-it. Larg vendit tė tij, me banim nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ku historikisht ėshtė krijuar njė letėrsi e vėrtetė nga shkrimtarėt tanė tė diasporas, qysh nga apostujt Noli e Konica e deri te mė pak tė njohurit, Simsia ndėrton njė univers narrativ me “miellin e tij”, ku detaji artistik dhe mesazhi shkrihen nė njė amplitudė poetike, ku gjallon dashuria pėr jetėn dhe lirinė, si vlera mė autentike e njeriut. Arkitipi i lirisė sė zgjedhjes sė dashurisė, qė kėputet nė mes nga psikozat delirante tė tutorėve, ėshtė njė metaforė e kėrkimit tė shkrimtarit nė natyrėn psikike tė njeriut, nė etjen e tij pėr jetė tė vėrtetė. Romani ėshtė ndėrtuar me njė kompozicion tė thjeshtė, por funksional. Shkrirja e monologjeve dhe dialogjeve, tekstit dhe nėntekstit, paralelizmi figurativ midis dukurive tė natyrės dhe gjendjes shpirtėrore tė personazheve, ambientet e gjallė dhe ekspresivė, dialogjet e ngjeshur, pasazhet e kursyera, por funksionale, e bėjnė rrėfimin tė njė natyre disi filmike, ku paragrafet ngjajnė me blicet e njė filmi artistik. Romani ėshtė shkruar me njė gjuhė tė zhdėrvjellėt dhe lexohet me njė frymė. Romani “Njė dashuri e vrarė” i shkrimtarit Pierre-Pandeli Simisia ėshtė njė prozė kualitative, e shkruar me tharm dhe ndjenjė, ku humanizmi ėshtė kryefjala e ēdo pasazhi dhe njė thirrje pėr ridimensionimin e vetvetes sonė, nė raport me tė keqen brenda nesh dhe tė keqen brenda shoqėrisė shqiptare.




Pjese e shkeputur nga Romani "Nje dashuri e vrare"

... Zėri i embel i Dorines trokiti papritur ne veshet e tij, aq i qarte sa per nje ēast iu duk sikur e kishte aty prane. "Te dua shume Saimir. Dua te vij me ty, edhe shkollen e le per ty, Saimir!" "Ē'fare shkolle do vazhdosh jashte shtetit, Dorina, shkollen e bordellit, shkollen e ****ave, te *****ave? Ooohh! Dorina, shpirti im i pafajshem, sa keq jam ngaterruar. Dikur, une kam qene Saimiri qe jam njohur me ty ne nje mbremje, ne festen e nje ditelindjeje... Une dikur kam qene nje djale i mire, i druajtur, ashtu si me ke njohur dhe vazhdon te me ruash nė kujtesen tende... Oh, Dorina! Ti nuk e di, e dashur, qe nga ai djali i dikurshem mua me ka mbetur vetem emri, emri Saimir. Fatkeqesisht, vazhdoj akoma ta mbaj kete emer qe nuk me takon, sepse une duhet te quhem Saikeq, Samaskara, Sakriminel... Po, Dorina! Une jam kriminel. Une jam nje kriminel qe nuk kam vrare njerez, por kam vrare dashuri, kam vrare ndjenja, kam vrare bese. Po, po, besen kam vrare. Jo nje e dy, por me dhjetera, une bashke me shoket e mi, me grupin tim, me ata njerez me te cilet krijuam kete ndermarje te turpshme dhe te poshter, trafikimin e vajzave per te ushtruar profesionin e ndyre te prostitucionit, jashte atdheut tone. Jo, Dorina! Ti nuk e meriton kete; prandaj dhe doja te largohesha sa me pare nga ty, prandaj dhe me vjen shume keq per ty. Ti nuk i di te gjitha keto, Dorine, prandaj dhe nuk me kupton.

Dorina, do mundesh ndonjehere valle, e dashur, te me kuptosh? Ēfare kerkoj une tė kuptosh, pendimin tim ndaj teje apo deshiren tende per te hyre edhe ti ne grupin tone? Perendi! Me ndihmo te lutem, ēfare llogjike po me detyron te flas tani ne keto ēaste? Ēfare dashurie kerkoj une tani? Nga kush dhe kujt po ia kerkoj?

Perendi! Me zgjo te lutem, nese jam ne nje gjume te thelle dhe po shoh kete enderr mizore. Eshte kjo nje enderr e poshter, eshte enderr kjo qe po vazhdoj akoma tė shoh? Me ndihmo, o Zot, si mund te dal nga ky ferr ku jam futur? Si mund te shkeputem qe te shpetoj nga kjo e mallkuar rrjete helmuese, nga kjo rrjete merimange qe ne vete e kemi thurur, une bashke me shoket e mi! Jo, Dorina! Ti nuk e meriton t'i hysh nje rruge te tille. Me ty vetem nje rruge ka: une bashkeshorti yt dhe ti bashkeshortja ime. Bashkeshortja ime! Do mundesh vallė ndonjėherė tė jesh bashkeshortja ime? A do te me lejojne valle shoket e mi, grupi yne? Ooohhh!"...

---------------------------------------

Askush s'ka tė drejtė tė vėrė dorė mbi femrėn!

--------------------------------------------------------------------------------

Mbresa duke lexuar romanin "Nje dashuri e vrare" e autorit Pierre-Pandeli Simsia

Shkruajti dhe intervistoi Natasha Tola

Me emrin e zotit Simsia fillimisht jam njohur para disa viteve ne gazeten e vetme shqiptaro-amerikane "ILLYRIA" qe botohet ne Nju Jork, nepermjet shkrimeve te herepashereshme te shkruara nga ai. Pastaj emrin e tij e lexoja si autor te disa shkrimeve ne shtypin e pavarur ne Shqiperi si Koha Jone, Shekulli, Panorama, Dita, Tema, Gazeta Ndryshe, Gazeta Shqip, Balli i Kombit..., gjithashtu shpesh here lexoj edhe shkrime dhe krijime te tij ne listat e ndryshme te internetit. Tematika e shkrimeve qe ai zgjedh jane shqetesimet per popullin dhe vendin e tij, sukseset e shqiptareve anembane kudo jane, sidomos shqiptaret ne Amerike. Jane te shumte emrat e shqiptareve, studente, pedagoge, mjek, shkencetare... , sukseset e medha qe ata kane arritur ne Sh.B.A.dhe qe jane bere te njohur per lexues te shumte nepermjet Simsise.
Duke jetuar prej shume vitesh ne Sh.B.A. zoti Simsia ka gjetur vendin e tij,mundesi te reja shprehjeje e afirmimi, ka rrokur tema e motive te begata artistike, te cilat i ka perpunuar e ngritur ne sistem vlerash estetike te mirefillta. Duke lexuar keto dhe shume shkrime te tjera nga ai, kam krijuar bindjen se zoti Pierre-Pandeli Simsia eshte teper energjik. Pierre-Pandeli Simsia ka edhe nje memorie teper te rralle, qe do t'ia kishte zili cdonjeri. Te gjithe jemi deshmitare per kenget e shumta shqiptare, sidomos ato te muzikes se lehte dhe festivaleve te kenges ne radiotelevizion neper vite, qe ai na i jep herepashere ne faqet e ndryshme te internetit, pavaresisht se ato kenge jane kenduar 20-30 vjete me pare. Nje gazete shqiptare para pak kohesh ne suplimentin e saj jepte per lexuesit e shumte tekstet e 100 kengeve nga festivalet e kenges shqipatre, ku zoti Simsia ishte bashkepunetor ne ate gazete dhe "autori" i tyre i te diturit permendesh. Besoj se do jete i vetmi njeri ne Shqiperi, i cili i mban mend dhe i di permendesh pothuajse te gjitha kenget e festivaleve brenda nje periudhe 20 vjecare, qe me te drejte ne gazete dhe mbare opinioni shqiptar e kane quajtur "Gjeniu i Kenges". Duke u njohur me krijimtarine e tij letrare disa here isha e interesuar ta njihja nga afer kete njeri intelektual per te biseduar dhe per t'i shprehur mirenjohjen time per cdo gje ai shkruan. E kisha te pamundur nje njohje me te, por "fati" e deshte qe une shfrytezova nje rast te volitshem i ardhur si me porosi. Ne pranveren e vitit 2006 mesova se Pierre-Pandeli Simsia do te promovonte vellimin e tij te pare me tregime "Le te jem une Zamira..." ne nje nga sallat e medha ne "Bronx House" ne Bronx te Nju Jorkut, ku edhe numri i Komunitetit Shqiptar ne ate lagje te Nju Jorkut eshte me i madh. Shkova edhe une ne mes atyre intelektualeve dhe bashkeatdhetareve te tjere per te marre pjese ne ate ate ceremoni, ne ate promovim libri. Nuk dua te shkruaj mbresat e medha qe na la ai promovim libri, sepse eshte shkruar per te. Ne fund te takimit shfrytezova rastin e ardhur per mua dhe me nje fare "druajtje" i prezantohem (nuk mund t'i prezantohesha ne kohen kur po me nenshkruante librin e tij, i cili na i dhuroi te gjitheve librin), gjithashtu i shpreha mendimin tim per te shkruar dicka per te dhe ate shkrim ta shoqeroja me nje interviste. Me druajtje dhe me nje menyre te kulturuar, Zoti Simsia e refuzoi kerkesen time, duke me bindur, packa se une nuk e prisja nje reagim te tille nga ai. Disa muaj me vone rastesisht e pash fotografine e tij ne nje reviste te Nju Jorkut, ku nje gazetare amerikane kishte shkruar per te. U ndjeva e gezuar, ashtu sic do ndjeheshin edhe te tjere shqiptare si une, ashtu sic do ndjehesha per cilindo shqiptar tjeter te shkruhej per te ne nje reviste Njujorkeze te shoqeruar edhe me fotografi. Atehere nuk e pyeta Pierre-Pandeli Simsine nese mund te shkruaja dicka per te apo jo. Shkruajta me vullnetin dhe deshiren time lajmin per cfare ishin shkruar per te ne ate reviste amerikane dhe fatmiresisht ate shkrimin tim e pash te botuar ne disa gazeta ne Shqiperi. Pa kaluar nje vit nga botimi i vellimit te tij te pare me tregime, Pierre-Pandeli Simsia erdhi para lexuesit me nje tjeter liber te ri, me romanin "Nje dashuri e vrare", botuar ne te njejten Shtepi Botuese "Arberia" ne Tirane, ku i eshte botuar edhe libri i pare. Duke lexuar te dy librat e shkruara nga ai kam krijuar bindjen time se Pierre-Pandeli Simsia, me origjine nga Berati, eshte nje tregimtar dhe romancier befasues duke na sjelle nje pervoje te re. Menjehere u interesova dhe e lexova librin. Mbeta e mahnitur per cfare lexova, per temen dhe subjektin e gjetur nga zoti Simsia te trajtuar ne ate roman, per rrjedhshmerine e frazave dhe vargjeve, per gjuhen e paster dhe te kuptueshme, qe ai e perdor ne liber. Ngjarja teper e dhimbeshme e shkruar me mjeshteri nga Simsia eshte nje drame e gjalle, nje tragjedi e dhimbshme... Nje plage e madhe e shoqerise dhe jetes shqiptare ende e hapur, plot dhimbje edhe gjak, nje plage 16 vjecare, qe ne vend te shkoje drejt mbylljes, po merr infeksionin e saj gjithnje ne rritje, rrembimin dhe trafikimin e vajzave shqiptare sot per t'i cuar ato ne shtete te ndryshme te botes. Kjo eshte edhe dhimbja e Simsise, dhimbja e te gjithe neve,dhimbja e cdo familje shqiptare sot ne romanin e ri te tij "Nje dashuri e vrare". Askush nuk duhet te heshte rreth kesaj dhimbjeje shqiptare sot. Te gjithe duhet te luftojme rreth kesaj plage te infektuar qe ka prekur familjet dhe femren shqiptare sot. Edhe pse zoti Simsia ka shume vite i larguar nga atdheu i tij i dashur, Shqiperia, kjo plage atij i shkakton dhimbje. Sepse ndjen dhimbje te madhe nga kjo plage infektuese Pierre-Pandeli Simsia edhe pse jeton ne Nju Jork, nuk hesht. Perkundrazi, e ngre zerin e tij me force te madhe duke shkruar kete liber dhe duke iu drejtuar shtetit te tij ame, shtetit shqiptar. Eshte shteti shqiptar ai, qe duhet te shqetesohet per ta luftuar dhe per ta mbyllur njehere e pergjithmone kete plage tejet te dhimbeshme. Nuk dua t'i bej komente te teperta atij libri, vetem rekomandoj cdo shqiptar ta lexoje ate dhe do ndjeje sadopak nje dhimbje nga ajo dhimbje e madhe e realitetit te sotem shqiptar, te cilen na e trajton me se miri shkrimtari Pierre-Pandeli Simsia ne liber dhe, pervec dhimbjes, shteti shqiptar duhet te ndjeje pergjegjesite e tij. Dua te falenderoj Shtepine Botuese Arberia, zonjen Nazire Veizi si redaktore e atij libri, zotin Abaz Veizi qe ka shkruar me mjeshteri parathenien e librit, i cili eshte edhe Botues i asaj Shtepie Botuese, zotin Dukagjin Hata si recenzent i librit. Falenderoj gjithashtu edhe shkrimtarin Pierre-Pandeli Simsia, qe ka shkruar kete roman me nje teme dhe subjekt teper te rendesishem dhe shqetesues qe po kalon sot Shqiperia, duke na dhene ne duar dhe ne biblioteken tone kete liber shume domethenes. Me ne fund mendoj se e "binda" zotin Simsia per te me dhene nje interviste te shkurter per lexuesit.

Interviste me zotin Pierre-Pandeli Simsia

Zoti Simsia, pa kaluar ende nje vit nga botimi i librit tuaj te pare ju eshte botuar libri juaj i dyte, romani "Nje dashuri e vrare. Mund te thoni dicka?

Mendoj se lexuesi duke e lexuar vete librin aty do t'i gjeje te gjitha brenda, ato cfare une kam trajtuar ne ate liber, shqetesimin dhe dhimbjen e madhe qe po kalon shoqeria dhe familja shqiptare sot.

Si autor i librit, duke u nisur edhe nga vete titulli qe mban ky liber "Nje dashuri e vrare", do ishte nje kenaqesi per lexuesin besoj, te flisnit.
Lexuesi, duke lexuar ne fillim titullin e librit, mendoj, pak a shume e merr me mend se shkruhet per nje dashuri qe nuk jeton me, qe vritet, per ato dashuri qe lexojme shpesh ne shtypin shqiptar cdo dite . Ne te vertete nuk vritet vetem dashuria e nje femre te pafajshme dhe enderimtare per jeten e saj te ardhme, sic eshte Dorina. Ne ngjarjen qe trajtohet ne liber vritet besa e shqiptarit, vritet nderi, vriten ndjenjat e moshes me te bukur qe ka njeriu, mosha e rinise, vriten te gjitha endrat e femres shqiptare sot qe ka per te ardhmen e saj te lumtur dhe te gjitha keto vriten, sepse shteti shqiptar sot nuk eshte i afte ose nuk do t'i mbroje te gjithe keta njerez te pafajshem dhe enderimtare. Pse duhet kerkuar lumturia e njeriut te sotem shqiptar ne shtete te huaja, kur ne shume mire mund ta ndertojme ate lumturi ne vendin tone. Mundesite i kemi, madje edhe vete natyra me duket se e ka "tepruar" me privilegjin e saj qe na ka bere, duke na dhene thesare te medha; si nga pozita gjeografike ku jemi vendosur, ashtu edhe nga pasurite natyrore dhe nentokesore qe kemi.

Mos doni te thoni se me kete liber ju i drejtoheni me nje akuze klases se papergjegjshme politike shqiptare, e cila dashje pa dashje, eshte motivuesja e kėsaj strukture kriminale qe cdo gje e bukur, vritet sapo krijohet qe ne embrion?

Cdo ngjarje ne liber eshte nje pjese e vertete e jetes shqiptare sot dhe qe tragjedi te tilla luhen nen hunden e shtetit. Duke pare realitetin e familjes dhe shoqerise shqiptare sot, ajo plage e madhe qe eshte hapur para 16 vjetesh, menjehere sapo ne Shqiperi erdhi demokracia, pra plaga e rrembimit dhe trafikimit te femres shqiptare sot dhe per te bere tregeti me trupin e tyre qe te huajt te shuajne ndjenjat dhe epshet e tyre mbi trupat e brishte te femres shqiptare, etj. etj. kjo eshte e papranueshme nga nje shoqeri, qe pretendon te quhet shoqeri e qyteteruar, nje shoqeri,qe deri dje ka qene totalisht e mbyllur nga bota e jashteme, sic eshte shoqeria jone shqiptare, qe kerkon dhe deshirojme te jete pjesetare e familjes se qyteteruar evropiane, sic eshte shoqeria jone shqiptare. Por sic e kam permendur edhe me siper, e gjithe kjo drame luhet nen hunden e shtetit shqiptar.

Duke u nisur nga ngjarjet qe Ju i trajtoni ne liber, del se, jo cdo vajze rrembehet, genjehet dhe trafikohet per ato qellime. Pra, sipas jush, ne liber jane edhe disa vajza qe e ushtrojne ate profesion te ulet me deshiren e tyre. Cfare mund te thoni?

Kjo eshte edhe njera ane e asaj qe mua me shtyti te shkruaja kete liber me kete teme dhe me kete subjekt. Une realitetin ne Shqiperi nuk e njoh nga afer, sepse kam shume vite ne emigracion, pothuajse 16 vjete. Ate e njoh vetem nepermjet shtypit, medias qe e lexoj cdo dite ne Internet. Ndjehem teper i shqetesuar dhe teper i revoltuar, kur lexoj se si policia e nje shteti te huaj kap ne flagrance vajza shqiptare duke ushtruar ate "profesion" prej shume vitesh dhe i riatdheson. Dhe c'ndodh me vone, kur ato vajza cohen ne qendren e rehabilitimit? Ato, me paturpesine e tyre me te madhe, akuzojne ata djem, te cilet i quajne tutore, per perdorim dhune ndaj tyre, per fikje cigaresh ne trupat e tyre dhe lloj lloj menyrash te tjera "torturuese", qe kane mbetur shume te "varfra" nga ana financiare, sepse te gjitha te ardhurat ua rrembejne ata tutore, etj. etj. Vete llogjika te thote: Kush jeni ju qe flisni tani me kete gjuhe? Ku ishit ju deri dje? Sepse jeni riatdhesuar, prandaj edhe flisni me kete gjuhe tani? Nese policia e atij shteti te huaj nuk do t'ju kishte kapur, ju per mrekulli dhe per kenaqesine tuaj do vazhdonit ta ushtronit ate pune, perderisa keni vite te tera qe i jeni ushtruar atij profesioni. Per keto qe po ju them tani dhe qe i kam trajtuar ne liber, une kam shkruar edhe ne shtypin e pavarur ne Shqiperi, sepse eshte edhe nje fakt tjeter shqetesues per mua; organet e drejtesise shqiptare, sipas denoncimit te te riatdhesuarave, i marrin nen mbrojtje ato, duke fajesuar djemte, tutoret e tyre. Fajesimi ne kete rast duhet te jete per te dy palet.

Qe do te thote se pergjegjesia perseri bie mbi shtetin shqiptar!!

Sigurisht. Jo vetem ne kete rast pergjegjesia bie mbi shtetin shqiptar, por edhe ne raste te tjere, kur prostitucioni kryhet hapur ne rruget e kryeqytetit shqiptar. Po e riperseris, te gjitha keto luhen nen hunden e shtetit shqiptar. Sa lajme tronditese lexojme cdo dite? Ne lulishte te ndryshme ne qender te Tiranes, ne lulishten tek Monumenti i Skenderbeut, prapa Pallatit te Kultures ne Tirane tek ajo grope qe i ngjan nje goje te stermadhe e quajtur gropa e Sejdin Hajdise, etj. te gjitha keto vende jane kthyer ne cerdhe prostitucioni, ku vajza te ndryshme me deshiren e tyre e ushtrojne ate profesion te ulet..., pavaresisht se shkruhet se eshte gjendja e mjerueshme ekonomike ajo, qe i detyron ato femra te moshave te ndryshme t'i nenshtrohen atij profesioni.

Ne librin tuaj Ju keto shembuj vajzash pak i keni permendur. Autorja kryesore e romanit, madje dua te them, heroina e romanit tuaj eshte Dorina.

Dorina ne liber nuk eshte ajo vajze qe riatdhesohet. Dorina eshte personifikimi i vajzes se vertete shqiptare. Dorina eshte nje vajze e pafajshme qe enderon jeten e saj te lumtur, te ardhmen e saj, ate te ardhme, sic e kam thene edhe me siper, qe nuk ia mundeson shteti i saj. Dorina eshte nje nxenese e shkelqyer ne mesime dhe kerkon te vazhdoje shkollen e larte ne nje shtet te huaj, duke pare se shteti i saj eshte i paafte per perspektive per te gjithe ata qe mbarojne shkollen e larte. Si cdo vajze ne moshen e saj edhe ajo e ka te drejten t'i bindet ligjit te dashurise, aq me teper me nje njeri qe e ka njohur me pare dhe qe eshte nje i afert i ish shoqes se saj te klases. Dhe ajo mendoi se arriti majen e saj te suksesit, perderisa endra e saj po fillonte te behej realitet, u "fejua" me njeriun qe e "donte" per te krijuar jeten e saj te arte te ardhme. Pavaresisht se ajo bie viktime e atij njeriu, te dashurit te saj, gje te cilen nuk e kishte menduar dhe s'i shkonte mendja kurre, kur meson qellimet e ndyra te tij dhe te gjithe grupit te djemve shqiptare qe trafikonin vajzat shqiptare, motrat e tyre, ajo kerkon t'i shpetoje asaj rrjete te mallkuar merimange. Nuk e donte vdekjen, kerkonte te shkeputej ne rastin me te pare qe do t'i jepej dhe ashtu beri. Pavaresisht se fundi i saj eshte tragjik, ajo sic e thote edhe ne letren e saj qe e kishte shkruar vete me pare, me mire e vdekur, se sa te mbaj kete turp, une, familja ime, shteti im...

Duke trajtuar kete teme, kete shqetesim te shoqerise shqiptare, mendoni se po filloni te shkruani romane politiko-artistik?

Une gjithmone kam deshire te shkruaj per jeten reale, per shqetesimet dhe hallet e medha qe kalon vendi dhe populli im. Po t'i hidhni nje sy te gjithe shkrimeve te mija ne gazetat e ndryshme, ato flasin vete per qellimin tim te te shkruarit. Nese nje pjese e popullit tim sot eshte i varfer, i pafuqishem ndaj cdo politikani dhe klases politike..., deshiroj qe ajo varferi te mos ekzistoje atje. Boll kemi qene te vuajtur dhe te varfer nga nje regjim gjakatar dhe diktatorial komunist shqiptar.Gjithe klasa politike shqiptare sot, kete duhet te mendoje per popullin e saj te vuajtur dhe te varfer,duhet te jete ne gjendje te binde popullin e saj qe te kete besim tek politika dhe politikanet. Prandaj edhe i votojne ata. Klasa politike shqiptare sot ka pergjegjesine e madhe perpara popullit te vete, qe ajo ender e vjeter, shembja e diktatures, e nje bote te zymte, te justifikohet. Nuk u shemb diktatura qe populli te mbetet fukara dhe i papune, qe populli te vazhdoje akoma, ashtu si atehere para 16 vjetesh te marre "arratine" ku te munde, ne cilin shtet te botes...

Ne shkrimet e tua ne gazeta te ndryshme, si edhe ne internet ju prekni tema te ndryshme, qe, sigurisht edhe jane te pelqyeshme. Ne dy librat e tu te botuara njeri past jetrit brenda nje viti, e perbashketa e tyre, eshte femra shqiptare. Shqetesimi juaj per femren shqiptare. Cfare mund te thoni?

Natasha, jeni vete femer dhe duhet ta kuptoni ate qe ka ndodhur dhe ndodh me femren shqiptare, sidomos sot. Ne tregimin Le te jem une Zamira, trajtohet problemi i emancipimit social dhe psiqik i Shoqerise Shqiptare ne kohen e diktatures. Zamira e kishte te "ndaluar" te dashuronte, per vete opinionin e semure te meshkujve dhe gjithe shoqerise shqiptare, sepse e denonte opinioni shoqeror qe e rrethonte. Per hir te nje dashurie endra e saj per te jetuar ne kryeqytet u kthye ne zhgjender. U nda nga i fejuari i saj, kur ky i fundit e mesoi ate lidhje dashurore te meparshme. pra Zamira pagoi haracin e njohjeve te moshes. Ndryshe ndodh me Dorinen ne romanin "Nje dashuri e vrare". Po sot? Nuk jemi te gjithe deshmitare si po trajtohet femra shqiptare nga i fejuari, bashkeshorti, nga prinderit e saj, nga vellezerit?, vetem se kane pargjykime, dhe, sipas zakonit te vjeter e quajne veten te plotefuqishem perpara femres dhe mund te bejne me te c'te duan... Sa femra shqiptare sot po vazhdojne te vriten dhe te keqtrajtohen nga keta te siperpermendur qe u thash? Askush nuk ka te drejte te vere dore mbi femren. Ai vella, bashkeshort apo kushdoqofte, mendoj, nese kerkon me fanatizem pastertine dhe besnikerine e karakterit tek gruaja, motra e tij,..., ne radhe te pare duhet ta kerkoje te vetja e tij . Koncepti i sundimit te meshkujve ndaj femrave vazhdon te ekzistoje akoma ne Shqiperi. Cdo shtet, cdo qeveri ne bote ka ligjet e veta, ka drejtesine e vete. Edhe Shqiperia duhet t'i kete keto. Jo vetem t'i kete, por te gjithe njerezit duhet te ndergjegjesohen se eshte ligji ai qe vepron dhe perpara tij, askush nuk e ka te drejten te veproje sii te doje. Po e perseris edhe njehere; askush nuk ka te drejte te vere dore mbi femren sot. Cdonjeri duhet t'i drejtohet ligjeve... Por fatkeqesisht Shqiperia dhe opinioni i saj sot eshte pak larg ligjeve dhe opinionit te qyteteruar demokratik boteror. Femra shqiptare duhet te kete me teper hapesire ne jeten shoqerore dhe politike. Nuk duhet ta quajme si harritje nese kemi nje kryetare parlamenti femer, nje ministre femer, nje drejtoreshe femer...

Ju kane cilesuar "Gjeniu i Kenges", sepse sic e keni deklaruar vete ne gazete dhe qe ne i kemi lexuar shume tekste kengesh, ju dini permendesh shume kenge, mbi njemije kenge. Do ishte ne kenaqesine e lexuesit te dinim me shume rreth tyre.

Natasha, per kete pyetje, para pak kohesh kam dhene nje interviste te plote ne nje gazete ne Shqiperi dhe nė TV PLUS dhe cdo gje e kam spjeguar atje. Mendoj se nuk shkon te perseris te njejten teme, pyetje pergjigje. Por, meqenese ju po me pyesni, une po ua them edhe juve. Eshte plotesisht e vertete, se une di shume, shume kenge shqiptare dhe vecanerisht ato te muzikes se lehte dhe te festivaleve te kenges. Po! Mund te them se di pothuajse njemije kenge, tekstin, muziken, autoret e tyre edhe t'i kendoje i di te gjitha. Per autoret e teksteve nuk jam dhe aq i sakte, nuk me kujtohen te gjithe, sa c'me kujtohen kenget.

Edhe nje pyetje e fundit. Jetoni ne Nju Jork, jeni nje aktivist i komunitetit shqiptar ku aktivizoheni shpesh ne aktivitetet e Komunitetit. Keni ndonje mesazh per te dhene?

Une vertet jam aktivizuar ne aktivitete te ndryshme te komunitetit shqiptar, por jo gjithmone, sepse te tilla i kam edhe kushtet. Une punoj mbasditeve, gjithashtu edhe ditet e fundjaves une punoj. Pushimin javor e kam ne mes te javes. Kjo eshte edhe aresyeja kryesore qe une nuk jam gjithmone i pranishem ne te gjitha aktivitetet, sepse, sic edhe dihet, zakonisht aktivitetet zhvillohen mbasdite dhe ne fundjave. Mundohem te mos i mungoje komunitetit shqiptar, pjesetar i te cilit jam edhe une.

Ju faleminderit Zoti Simsia qe pranuat te me jepnit kete interviste.

Edhe une ju falenderoj Natasha per bashkebisedimin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:12

Ēanta e panjohur!

--------------------------------------------------------------------------------

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Ai hyri nė metro' mes njerėzve tė shumtė qė lėviznin nė drejtime tė ndryshme. Shpejtoi hapat, duke zbritur shkallėt qė tė ēonin nė katin e tretė tė nėndheshėm.
Ajri i ngrohtė dhe i lagėsht i asaj mbrėmje korriku pėrzierė me erėn e nėndheshme dhe ajrin e tymosur, qė nė thellėsi tė metrosė dukej si njė perde e hollė mjegulle e hirtė, krijonin njė zagushi tė madhe qė nderej e rrėndė nė tė gjithė hapėsirėn e metrosė.
Njerėzit qė prisnin nė stacion me fytyra tė djersitura, po u dukej se treni po vonohej mė shumė se netėt e tjera. Edhe pse ora akoma nuk tregonte 12:15, kohė kjo, kur mbėrinte treni zakonisht nė atė stacion, atmosfera e lagėsht e kishte bėrė tė padurueshme qendrimin nė atė stacion tė nėndheshėm tė metrosė nė atė orė pas mesit tė natės.
Shpesh herė, njerėzit, si pėr tė thyer durimin e pritjes, afroheshin dhe zgjasnin kokat nė thellėsinė e tunelit metro pėr tė parė ardhjen e trenit. Poshtė, nė shina, dy minj tė mėdhenj ecnin herė tė qetė e herė duke vrapuar, pėr tė kėrkuar ushqimin e tyre, ndonjė hedhurinė nga pasagjerėt pritės.
"Po vonohet shumė treni sonte" - foli ai me vete dhe fshiu djersėn nė fytyrė me njė letėr pecetė. Zhurma e madhe e disa trenave ia prishi mendimet. Dy trena nė anėn tjetėr tė platesė po ecnin me shpejtėsi nė anėn e kundėrt nga do vinte treni qė ai priste.
U afrua edhe Ai; zgjati kokėn nė drejtimin nga duhet tė vinte treni.
E hodhi pėrsėri shikimin poshtė ku shtriheshin shinat e trenit. Mes shinave rridhte uji i qetė, duke u penguar nė njė grumbull plehrash tė grumbulluar nga punėtorėt e pastrimit tė metrosė, pėr tė vazhduar pėrsėri rrjedhėn e tij drejt njė grope mes shinave.
- "Ēudi"! - mendoi. - "Ky stacion treni ndodhet tre kate nėn tokė. Ku shkarkohen kėto ujra?!"
Nga larg u dėgjua zhurma e trenit dhe pas pak vagoni i parė mbėrriti pėrpara tij. Ēdo mbrėmje ai priste trenin nė stacion nė tė njėjtin vend.
Dyert e vagonave u hapėn dhe njerėzit, si pėr t'i shpėtuar ajrit tė ngrohtė me lagėshtirė, hynė shpejt nė vagonėt me ajėr tė kondicionuar, pa pritur ata pasagjerė brenda vagonit qė donin tė dilnin jashtė tij.
Ajri i freskėt dhe i qendrueshėm brenda nė vagon ishte qetėsues; tė dukej se merrje frymė lirisht dhe lodhja tė largohej.
Shpesh herė, ashtu si edhe nė atė mbrėmje, ishin njerėz tė moshave tė ndryshme tė sapokthyer nga puna. Tė ulur nė ndenjėse, pjesa mė e madhe e tyre kishin mbėshtetur kokėn mbi kraharor me sytė mbyllur. Ndonjėri edhe dremiste. Disa pasagjerė tė tjerė mbanin pėrpara duarve njė libėr tė hapur. Shumica e pasgjerėve kishin vėnė kufjet nė vesh dhe dėgjonin muzikėn e tyre tė pėlqyer. Njė djalė i ri nė moshė i zhytyr thellė nė botėn e tij muzikore, e shoqėronte vijėn melodike tė kėngės me lėvizje tė duarve dhe tė kokės.
Njė gruaje, rreth tė dyzetave qė dukej se po lexonte librin e hapur tė mbėshtetur sipėr gjunjėve me sytė ulur, i ra libri pėrtokė. Ajo nuk e ndjeu, vazhdonte tė "lexonte", vetėm kur njė burrė i ulur nė ndenjėsen pėrballė saj, zgjati trupin duke u pėrkulur, e mori dhe me librin e goditi lehtė nė dorėn e saj tė djathtė. Ajo u pėrmend dhe atėhere e kuptoi se e kishte zėnė gjumi.
Si ēdo natė kur kthehej nga puna, Ai ndjehej i lodhur me njė kapitje tė bezdisshme. Donte tė zinte njė ndenjėse dhe tė ulej. Nė vagonin me ajėr tė freskėt, do t'i mjaftonin 45 minuta udhėtimi me tren derisa tė mbėrrinte nė stacionin e tij, tė rrinte ulur me sytė mbyllur.
Po kėrkonte me sy, kur nė fund tė vagonit, i zuri syri njė ndenjėse dyvendėshe. Shpejtoi mes njerėzve qė rrinin mė kėmbė. Kur u afrua, pa se nė njėrėn ndenjėse ishte njė ēantė letre ngjyrė bezhė me luledisangjyrėshe. Madhėsia e ēantės nuk ishte shumė e madhe. U ul nė ndenjėsen bosh, duke vėshtruar me bisht tė syrit ēantėn. Kėrshėria po e shtynte tė dinte se ē'kishte brenda ajo ēantė, megjithėse tregohej mosinteresues pėr tė. "Patjetėr qė dikush do ta ketė harruar" - mendoi.
Treni ndaloi nė stacionin tjetėr. I njėjti ritual; disa pasagjerė dolėn nga vagoni dhe disa tė tjerė hynė brenda, duke shprehur kėnaqėsinė qė ndjenė me kontaktin e ajrit tė freskėt nė vagon, tė shoqėruar me njė pasthirmė, "ooohhh"
Nuk e dėshironte nė ato ēaste qė ndonjė pasagjer tė vinte e tė ulej nė ndenjėsen tjetėr ku ishte ēanta.
Nė hapėsirėn midis dy dorezave tė ēantės, nė fundin e saj, ai pa njė kuti tė vogėl tė mbėshtjellė me letėr tė kuqe tė ndritėshme. "Paska blerė dhuratė..." - mendoi. "Mos ndoshta..." - dhe mendja i shkoi menjėherė... Vazhdonte t'i mbetej nė mendje ai peng qė shpesh herė i trokiste nė ndėrgjegjen e tij, qė mė tepėr i dukej si njė brengė, qė ia trazonte shpirtin, mosplotėsimin e njė dėshire-kėrkesė gruas sė tij. Megjithėse kishte qenė vetė bashkėshortja e tij ajo, qė e kishte qetėsuar, madje edhe bindur, duke menduar edhe vėshtirėsitė e tyre ekonomike familiare.
Edhe pse ai vetė ishte shprehur i njė mendje me gruan e tij, pėrsėri dėshira e gruas sė tij pėr tė mbajtur edhe ajo nė gishtin e saj njė unazė me gurė diamanti, ato unaza, qė djemtė e dashuruar ua dhurojnė vajzave, tė dashurave tė tyre pėr t'i shprehur dashurinė e tyre tė sinqertė dhe vendosmėrinė e lidhjes sė pėrjetshme midis tyre, e godiste herė si njė ēekiē i rėndė dhe herė si njė limė e bezdisshme ndėrgjegjen e tij.
Shteti nga ata kishin ardhur, nuk e kishte kėtė traditė, por si emigrantė tė ardhur nė shtetin e madh, duke gėzuar edhe statusin e qytetarit tė atij shteti, si disa bashkatdhetarė tė tjerė tė tyre dėshironin edhe ata t'i pėrshtateshin asaj jete tė re me traditat e atij shteti.
Nė dyqanet e ndryshme kur kishin shkuar kishin mėsuar pėr ēmimin mė tė ulėt tė unazės me gur diamanti, qė ishte pothuajse me pagėn mujore tė tij, kryefamiliar nė njė familje me pesė veta. Nė familjen e tij ishin tė kėnaqur me rrogėn e kryefamiliarit, si njė rrogė mesatare, mirėpo, kur kishin mėsuar ēmimin mė tė ulėt tė unazės kishte qenė bashkėshortja e tij vetė ajo, qė ishte tėrhequr njėherė e pėrgjithmonė nga dėshira e saj pėr tė mbajtur edhe ajo njė unazė tė tillė nė gisht.
Ndėrsa atij vetė, nuk ishte e kollajtė t'i hiqej nga mendja dora e gruas, qė i ishte dukur shumė mė e bukur me atė unazė.
Treni bėri edhe disa ndalesa tė tjera nė stacione dhe askush nuk po kujtohej tė vinte e tė merrte atė ēantė. I erdhi njė mendim; nė stacionin ardhės ta merrte ēantėn e tė dilte jashtė vagonit tė trenit, pėr tė vazhduar pastaj udhėtimin me trenin tjetėr, qė sipas orarit tė pėrnatshėm, trenat pasmesante lėviznin ēdo 20 minuta, kohė lėvizje e ngadaltė kjo nė krahasim me kohėn e lėvizjes sė trenave gjatė orėve tė ditės.
Vėshtroi me ngadalė pėrreth. Pėrballė, midis tabelave t; ndrzshme, lexoi edhe tabelėn e shkruar, qė disa herė e kishte lexuar nė udhėtimin e tij tė pėrnatshėm: "Pasagjerė, nėse shikoni nė tren pako ose diēka tjetėr tė dyshimtė, menjėherė lajmėroni autoritetet e hekurudhave dhe policinė". Njė tabelė tjetėr shkruante shifrat e vitit tė kaluar tė numrit tė madh tė qytetarėve tė atij qyteti tė madh qė kishin parė diēka dhe kishin njoftuar.
"E ēfarė mund tė ketė tė rrezikshme nė kėtė kuti tė vogėl brenda kėsaj ēante...? Keq mė vjen pėr atė qė e ka blerė kėtė dhuratė dhe... fatkeqėsisht e paska harruar kėtu, por... fati kėshtu tė vjen nganjėherė" - mendoi.
Nė kėto mendime, treni ndaloi nė stacionin e radhės. Nuk u mendua gjatė, morri ēantėn dhe doli jashtė derės sė vagonit. Njėherė mendoi tė ngjiste shkallėt e metrosė e tė dilte jashtė, por shpejt ndėroi mendje. "do presė trenin tjetėr"
Pas pak platia e ngushtė e metrosė u boshatis nga pasagjerėt, ndėrsa ai vazhdonte lėvizjen e tij tė ngadaltė. Donte ta hapte e tė shihte se ē'kishte brenda ajo kuti e vogėl. Pastaj mendoi "do jetė mė bukur ta hap nė shtėpi, si njė e papritur e kėndėshme pėr gruan dhe fėmijėt".
Dy burra rreth tė 50-tave po rrinin nė krye tė platisė, pikėrisht nė atė vend nga doli edhe ai nga vagoni i trenit. Nuk e kuptoi nėse ata dy burra kishin qenė aty mė parė, apo ishin edhe ata pasagjerė tė porsaardhur, sepse edhe disa njerėz tė tjerė po hynin nė plate'.
U dėgjua zhurma e shurdhėt dhe e largėt e njė treni. Tabela elektronike tregoi numrin e trenit qė po vinte. Ishte treni qė ai priste. Zgjati kokėn nė tunelin e metrosė dhe nga larg, nė thellėsi tė tij pa dritat e trenit.
Ndėrmjet atyre njerėve nė plate', ai pa dy burrat tė ishin pranė tij. Zhurma e trenit qė po afrohej sa vinte e bėhej mė e fortė. Dy burrat qendruan pėrballė tij. Ai bėri tė largohej. - Mė falni - i tha njėri nga ata. Ai bėri sikur nuk kuptoi, ktheu trupin dhe u largua pak nga ana e majtė.
- Shoku qytetar! - i foli tjetri dhe iu afrua shumė pranė.
- Ē'kėrkoni nga unė? Nuk j'u njoh! - dhe ndjeu rrahje tė forta nė zemėr. Nga shokėt dhe miqtė e tij kishte dėgjuar t'i thoshin raste tė ndryshme tė rrezikshme tė ndodhura nėpėr stacionet e metrove, sidomos pas mesanate, prandaj edhe e kishin kėshilluar tė ishte i vėmendshėm dhe i kujdesshėm gjatė kthimit me tren. Kėtė kėshillė ai e kishte marrė si njė ndihmė pėr jetėn e tij tė pėrditėshme nga ata shokė dhe miq tė mirė tė cilėt i vlerėsonte, megjithėse asnjėherė s'e kishte menduar se mund t'i ndodhte diēka e keqe. Edhe pse mesanatė, stacionet e metrosė ishin me njerėz, si tė ishte mesi i ditės. Ata ishin pothuajse njerėz tė pėrnatshėm, fytyra tė njohura.
"Ē'po ndodh?! Mos ndoshta... edhe unė po bije viktimė e kėtyre grabitėsve tani?" - mendoi.
- Mund ta shohim pak ēantėn? - i tha tjetri.
- Pse duhet ta shihni? Ēanta ėshtė personale...
Zhurma e trenit u ndje shumė pranė; treni ndaloi nė stacion. Ai bėri tė ecė nė drejtim tė derės sė trenit. Mes njerėzve qė po dilnin nga vagoni i trenit, tjetri i doli pėrpara, zbėrtheu kopsėn e xhaketės, duke e mėnjanuar pak atė. Ai dalloi didektivin, shenjėn policore, varrur nė gjoksin e tij. "Qenkan policė civilė" - mendoi. Gjunjėt filluan t'i dridhen si purtekė e bashkė me to i gjithė trupi. Vetėm mendimi qė ata ishin policė, bėri qė atij menjėherė t'i ndryshonte pamja dhe ngjyra e fytyrės. Nga dridhja e duarve po lėvizte lehtė edhe ēanta qė mbante nė dorė.
- Mund ta shohim kartėn tuaj tė indentifikimit, ju lutem? - i foli njėri nga ata.
Ai futi dorėn qė po i dridhej nė xhepin e pantallonave, nxorri njė portofol tė vogėl tė zi, e hapi dhe ua tregoi. Ata e panė, i hodhėn edhe njė shikim atij dhe fotografisė; u bindėn qė ishte qytetar i atij shteti tė madh.
- Mund ta shohim pak ēantėn ju lutem?
Ai nuk foli, i pa nė sy, si pėr t'i thėnė: "Ēanta ėshtė personale".
Tjetri e zhbiroi me sy. Pėr ta bindur, pa folur preku dedektivin me dorėn e majtė si pėr t'i thėnė: "Policia ka tė drejtė tė kontrollojė cilindo dhe ēdo gjė tė dyshimtė".
Pėrsėri nuk foli; nė vetvete u dorėzua. Njė shkėndijė frike i shkrepi nė mendje; u zgjati ēantėn. Pastaj, pa e kuptuar as ai vetė tha: - Nuk jam vjedhės! Pse dyshoni tek unė?
Ata nuk folėn. Njėri nga ata futi dorėn nė xhep dhe nxorri njė palė doreza tė tejdukshme plastike. Futi duart brenda nė to dhe kapi ēantėn. Nga xhepi i pasėm i pantallonave nxorri njė palė gėrshėrė tė vogla. E nxorri kutinė e vogėl nga ēanta dhe me majėn e gėrshėrės preu me kujdes njėrin cep tė saj.
Ai ndiqte veprimet e policit civil; ishte edhe kurioz tė dinte ēfarė mbante brenda ajo kuti. Polici nxorri me kujdes kutinė pa ia prishur formėn letrės mbėshtjellėse. Shikimet e atyre tė treve ishin pėrqendruar tek misteri i asaj kutie tė vogėl. Me kujdes e hapi kapakun e saj. Ata panė gjashtė copė letra tė bardha, qė dukeshin si tė palosura disa herė nė formė drejtkėndėshi.
"Ē'farė janė ato"? - tha me vete, i zhgėnjyer se ēfarė mendonte tė kishte ajo kuti. Nuk po kuptonte ē'ishin ato copa tė vogla letre tė palosura.
- Ku i ke blerė kėto? - pyeti ai qė mbante kutinė nė dorė.
- Ē'farė janė? - pyeti ai me zė tė mekur.
Polici civil e vėshtroi me ca sy qė i vetėtinė dhe me njė buzėqeshje misterioze, qė atij iu duk e ēuditshme. - Tė pyeta, ku i ke blerė, ose ku kėrkon t'i shesėsh? - foli polici me ton thumbues.
Ai nuk foli. Fytyra i ndėroi shprehje, i morri ngjyrėn e njė tė vdekuri me njė shprehje tė shuar. Sytė i morrėn njė shprehje tė zbrazėt, si tė tejdukshėm. Njė hije e rėndė frike pėrzier me njė ankth e pėrshkoi gjithė trupin e tij. Fjalėt nuk po i dilnin t'i pėrgjigjej; i kishin mbetur si kockė nė grykė, qė atij iu duk se po i bllokohej frymėmarrja.
Polici morri njėrėn nga ato letrat e palosura dhe e hapi me kujdes. Nuk u zhgėnjye kur i pa. Sinjalizimi i ardhur nėpėrmjet njė telefonate anonim, brenda njė ēante, duke pėrshkruar formėn, ngjyrėn dhe madhėsinė e saj, nė vagonin e parė tė trenit, ndodhet lėndė narkotike, ishte e vėrtetė.
- Duhet tė vini me ne tani - foli polici tjetėr, fytyra e tė cilit kishte njė pamje tė akullt dhe djallėzore.
Edhe pse i hutuar dhe i frikėsuar, duke ndjerė shikimin hetues tė policit, Ai gjeti forca tė menjėhershme tė flasė me zė tė vendosur, pėr t'i bindur ata nė pafajėsinė e tij. E mohoi atė ēantė si tė tijėn, madje u tregoi edhe tė vėrtetėn e gjetjes sė asaj ēante.
Dy policėt, si tė mos kishin dėgjuar se ē'farė fliste ai, njėri futi kutinė e vogėl nė ēantė, ndėrsa tjetri nxorri nga xhepi dy "unaza" metalike, tė lidhura me njėra tjetrėn me njė zinxhir metalik. Ato dy "unaza" shėrbyen pėr t'i mbajtur tė lidhura dhe tė shtrėnguara duart e tij prapa.
Ata tė tre po u ngjiteshin shkallėve tė metrosė. I vėnė nė mes nga dy policėt qė po e mbanin pėr krahu, zėri i tij dilte i mekur, si nga fundi i njė shpelle, duke u folur policėve pėr t'i bindur nė pafajėsinė e tij. Fjalėt e vakėta dhe tė mekura i rėkėlleheshin njėra pas tjetrės.
Ata nuk flisnin, vetėm vazhdonin ngjitjen e shkallėve.
E kuptoi veten e tij tė pashpresė, njė viktimė e pafajshme nga ajo rastėsi fatkeqe, qė mund tė dėnohej si pėrdorues dhe shpėrndarės i lėndėve narkotike i kapur nė flagrancė.
Si nėpėr mjegull, pėrpara syve i doli tabela e shkruar nė vagonin e trenit "Pasagjerė, nėse shikoni nė tren pako ose diēka tjetėr tė dyshimtė, menjėherė lajmėroni autoritetet e hekurudhave dhe policinė". Tė mjegullta i vraponin mendimet dhe pyetjet e shumta enigmatike, qė ai nuk mundej dot t'i pėrgjigjej; "Pėrse duhej tė ishte ajo ēantė nė ndenjėsen e trenit?! Kush e la dhe pse e la?! Mos vallė personi i vėrtetė i ēantės e nuhati ardhjen e policėve nė tren, mė se e zakonshme kjo, prania e policėve kudo dhe, i frikėsuar e braktisi?! Mos vallė i njėjti person anonim qė kishte ēantėn njoftoi policinė?! Po edhe nėse e ka bėrė, pse e bėri?! Apo ndonjė pasagjer i zakonshėm ndoqi tė gjitha veprime e mija, dyshoi tek unė dhe lajmėroi policinė?!" Kėto mendime dhe pyetje i stiseshin nė mendje, ndėrsa ngjiste shkallėt e metrosė nėn shoqėrinė e dy policėve civilė.
Ishte i bindur qė atė natė do ta gdhinte nė zyrat e policisė. Por sa netė tė tjera do qendronte atje?
Ē'farė prove tjetėr duhet tė kishte pėr tė vėrtetuar nė pafajėsinė e tij?
Vetėm njė fije tė hollė shprese kishte, pėr t'ua bėrė tė besueshme organeve policore pafajėsinė e tij qė nuk ishte pėrdorues dhe shpėrndarės i lėndėve narkotike vdekjeprurėse. Ai shpresonte nė mungesėn e shenjave tė gishtave nė kutinė, qė pėr fatin e tij, nuk e kishte prekur dhe, se nė pėrbėrjen e grupit tė gjakut tė tij nuk kishte asnjė pėrqindje tė lėndėve narkotike.

--------------------------------------------

Vajza krijuese

--------------------------------------------------------------------------------

Nga Pierre-Pandeli Simsia


Ajo erdhi nė qytetin e madh e tė zhurmshėm metropolitan, nė qytetin vezullonjės nga miliona drita, nė qytetin qė nuk fle kurrė, ku nata e magjishme nė atė qytet gjigand ngjan me njė qiell tė pafund yjesh xixėllonjės. Ishte trupimėt, me sy tė zinj tė vegjėl tė futur brenda qė ngjanin si dy shpella tė vogla, me nofulla tė dala, flokėt e zinj tė mbledhura prapa, i krijonin njė bisht tė vogėl. Fytyra e saj ngyrė limoni shėndetligė, e tregonin atė vajzė tė kishte kaluar ndonjė sėmundje tė rėndė nė jetė. Kėtė e pranonte edhe vetė vajza, kur numėronte lloje tė ndryshme sėmundjesh qė kishte kaluar nė vitet e fundit.
Tė saponjohurit, duke parė shėndetin e lig tė vajzės dhe duke dėgjuar vuajtjet e saja nė jetė e afruan nė shoqėrinė e tyre qė jeta e kishte goditur pa mėshirė dhe padrejtėsisht. E porsaardhura pak njihej nga bashkatdhetarėt e saj tė shumtė nė qytetin gjigand, banore e pėrhershme e tė cilit dėshironte tė ishte edhe ajo, megjithėse dėshira e saj e zjarrtė ishte tė njihej dhe tė njihte shumė bashkatdhetarė... Askush nuk e dinte si kishte ardhur ajo nė atė qytet tė madh metropolitan; legale apo klandestine. Disa zėra njerėzish thoshin se ajo kishte ardhur nė atė qytet me tė dashurin e saj tė zemrės, tė cilin, pasi kishin ndenjur tė dy njė javė nė hotel duke thurrur ėndrat e tyre pėr njė jetė tė re nė njė botė tė panjohur mė parė, vajza e mrekulluar nga magjia e atij qyteti vezullonjės, e kishte braktisur tė dashurin e saj. Arėsyet nuk diheshin. Tri valixhet dhe njė ēantė dore ishin pasuria e saj personale tė sjella nga vendlindja. Mbante edhe njė ēantė tė vogėl, e cila mbeti mister pėr njė kohė tė gjatė. E parrahur me jetėn e re tė njė vendi tė madh, vajza mendonte se jeta nė botėn e lirė do t'i hapte shumė rrugė nė jetė. Nuk kishte gabuar dhe menjėherė hyri nė kėrkim tė rrugėve tė reja pėr tė gjetur gjithshka. Asaj nuk i interesonin ato gjithshkatė, ajo kėrkonte vetėm dėshirėn dhe ėndrėn e saj tė vjetėr qė vetėm ajo e dinte dhe, pėr t'a realizuar atė ėndėr tė vjetėr qė i trokiste nė ndėrgjegjen e saj, vajza shpesh herė pėrdorte ato qė mbante brenda nė ēantėn e vogėl dhe tė mistershme. Mendonte se ato ishin ēelėsi i ēdo suksesi. Ata pak bashkatdhetarė qė e njohėn nė fillim, me veprimet qė bėnte iu dukej pak misterioze ajo vajzė. Mėnyra e tė folurit dhe e tė shprehurit tė mendimeve tė saja tė linin tė dyshoje, megjithatė bashkatdhetarėt fajin ua vishnin sėmundjes qė kishte kaluar ajo vajzė e vuajtur nė jetė.
- Unė jam e gjithanshme, pranoj tė bėj ēdo gjė nė jetė...- fliste shpesh vajza e porsardhur, - por, talenti dhe profesioni im i preferuar mbetet krijimtaria letrare.
Me dėshirėn e saj pėr tė qenė pėrherė e dashuruar dhe e pandarė me krijimtarinė letrare, e sapoardhura kėrkonte nė atė qytet gjigand tė botės sė lirė tė kapte nė mėnyrė tė rrufeshme majėn e saj tė suksesit dhe pėr t'ia arritur kėsaj, ajo kėrkonte ēelėsin kryesor, qė pėr tė ishin njerėzit e mediave, gazetat e komunitetit qė botoheshin nė atė qytet gjigand. "Nuk duhet humbur kohė, suksesi duhet tė jetė i menjėhershėm" - mendoi vajza dhe u nis nė rrugėn e kėrkimit tė qellimit dhe dėshirės sė saj. Nė ēantėn e saj tė dorės tė mbushur me libra tė vegjėl, pėrmbledhje me disa nga krijimet e saja, e porsaardhura mendonte qė, pėrveē librave qė do t'u dhuronte gazetarėve pėr t'i vendosur si reklamė nė faqet e gazetave tė komunitetit nga do tė pėrhapej dhe jehona e saj, pse jo, tė shfrytėzonte edhe moshėn e saj. "E kush nuk do ta dėshironte ta joshte dhe shijonte trupin e njė vajze 30 vjeēare beqare dhe, mrekullia do jetė pėrherė nė favorin tim, sikur njerėzit e mediave tė jenė nė moshė madhore" Fillimi pėr vajzėn ishte i mbarė dhe fati i mirė kaloi nė anėn e saj. Njė ditė takon nė rrugė njė bashkatdhetarin e saj, tė panjohur mė parė. Ishte vėrtet rastėsi takimi i tyre i papritur, apo dikush e kishte rekomanduar vajzėn pėr t'u takuar me bashkatdhetarin? Kėtė e dinte vetėm ajo.
- Mė falni... zoti bashkatdhetar... gazetar... Mė lejoni t'ju prezantohem. Mė quajnė... Jam krijuese...
Burri, bashkatdhetari i panjohur me mirėsjellje ndaloi hapin dhe iu pėrgjigj zgjatjes sė dorės sė saj.
- Kam kėnaqėsinė... tė njihem me njė gazetar...
- Mė lini t'ju spjegohem. Unė nuk jam gazetar; profesioni im nuk ka lidhje fare me gazetarinė, por mė pėlqen dhe kam talent tė shkruaj.
Vajza e dehur nga suksesi qė e kishte takuar atė qė po kėrkonte dhe qė kishte kohė qė po e mundonte nuk e kishte mendjen ēfarė po fliste ai, prandaj dhe nuk i dėgjoi fjalėt e tija.
- Kam nderin... oh, mė falni, ndjehem tepėr e emocionuar, e gėzuar, megjithėse ne, krijuesit, nuk duhet t'i pranojmė emocionet, ato janė pjesė e jetės sonė tani... Kam kėnaqėsinė e madhe tė njihem me njė ndėr gazetarėt mė tė mirė tė komunitetit...
Vazhdoi tė fliste pa e lėnė tė saponjohurin t'i pėrgjigjej, hapi ēantėn e saj dhe nxorri njė libėr tė vogėl. - Ky ėshtė botimi im i fundit. Kam kėnaqėsinė t'ua dhuroj juve i nderuar gazetar. Burri, nga ajo e papritur e ēuditėshme e morri librin, i hodhi njė shikim kapakut tė librit, lexoi titullin dhe emrin e autores. Shfletoi shkujdesshėm fletėt e librit pa i kushtuar rėndėsi se ēfarė mund tė ishte shkruar brenda dhe pa e parė atė nė sy e pyet: - I lexoni shkrimet e mija qė botohen nganjėherė nė gazetėn e komunitetit? Besoj se do t'ju ketė pėlqyer shkrimi im i ditėve tė fundit, kam marrė urime pėr atė shkrim. Ajo, me njė buzėqeshje tė shtirur, lėvizi pak gjoksin para, duke i dhėnė njė lėvizje tė lehtė trupit, me njė shikim lozonjar vajzėror i tha: - Gazetari ynė i nderuar, duhet tė dini vetėm njė gjė; jeni i shumė i njohur nė komunitetin tonė, shkrimet tuaja janė ndėr mė tė pėlqyerat...
- Mė fal, - e ndėrpreu burri. Ndjeu neveri nga ato fjalė tė tepėrta qė po dėgjonte nga njė vajzė e saponjohur. - Nxitoj, mė duhet tė iki - dhe i zgjati dorėn pėr ta takuar.
Vajza u befasua dhe u ndje e ligėsht. Edhe pse nuk e mendonte njė pėrgjigje tė tillė nga burri, vazhdoi me tė njėjtėn buzėqeshje tė shtirur dhe lėvizje tė lehtė tė trupit - Oh, ju tė mė falni mua i nderuar gazetar; nuk dua t'ju pengoj nė punėn tuaj fisnike qė bėni nė shėrbim tė komunitetit. Ndjehem shumė e lumtur qė j'u takova dhe j'u njoha... - I zgjati edhe ajo dorėn pėr ta takuar, duke e parė ėmbėlsisht nė sy. Burri ktheu trupin dhe eci disa hapa. Nga pas dėgjoi njė zė: - Zoti gazetar, zoti gazetar! - Ktheu kokėn. Vajza e saponjohur ishte shumė pranė tij. - Zoti gazetar, mė falni... harrova t'ua nėnshkruaj librin. Burri, qė e mbante nė dorė librin ia dha. Ai po shihte se si ajo, me kėnaqėsi dhe me duart qė po i dridheshin shfletoi kapakun e librit dhe filloi tė shkruajė nė fletėn e bardhė tė tij: "...gazetarit tonė tė nderuar, tė mirėnjohur dhe shumė tė suksesshėm tė komunitetit tonė..."
Ia dha pėrsėri librin dhe pa pritur qė tjetri ta falenderonte me tė njėjtėn kėnaqėsi i tha:
- Ju lutem, mund ta kem edhe unė numrin tuaj tė telefonit?
Burri nuk foli, futi dorėn nė xhepin e brendshėm tė xhaketės. - Nė kėtė kartėn e biznesit tim janė tė shėnuar numrat e telefonit, i shtėpisė dhe mobile. Vajza sa nuk fluturonte nga gėzimi. I dha njė pėrshėndetje falenderimi me mirėsjellje qė i la burrit tė kuptojė se miqėsia midis tyre do tė vazhdonte edhe nė ditėt nė vazhdim. " Pak tė ēuditėshme janė nganjėherė veprimet e disa njerėzve qė merren me krijimtari letrare..." - mendoi ai. "Nganjėherė, ndjenja e tė vetėkėnaqurit tė bėn tė humbėsh kontrollin ndaj logjikės sė tė komunikuarit..." - Atij iu duk se nė kėto mendime pėrfshiu edhe veten e tij, meqenėse merrej me shkrime...
Pas njohjes me "gazetarin" gjendja e gėzuar shpirtėrore e vajzės ndikoi edhe nė pamjen e saj tė jashtėme tė ndryshonte. Kėnaqej shumė kur qendronte para pasqyrės dhe shihte veten e saj nė anėn tjetėr tė pasqyrės; I dukej vetja mė e shėndetshme. Edhe pa pėrdorur pudrėn dhe kremin, fytyra i dukej se po i ndryshonte gjyrė. Ngjyra e limontė e fytyrės i kishte ikur... Kishin kaluar disa ditė qė ishte njohur me "gazetarin"; ndjehej e trishtuar. I dukej se ai e kishte harruar atė. Ai nuk i kishte dėrguar asnjė zile telefoni edhe pse ajo ia kishte shkruar numrin e telefonit tė saj nė fund tė nėnshkrimit nė libėr. Heshtjes sė tij ajo nuk mund t'i pėrgjigjej me tė njėjtėn heshtje. Filloi t'i dėrgonte zile telefoni tė shpeshta, duke e joshur me fjalėt e saja tė ėmbla femėrore. Nuk kaloi shumė kohė dhe midis tyre u krijua njė shoqėri, "njė miqėsi e pėrhershme", do ta quante ajo, e cila ra shumė nė sy edhe tek tė njohurit e tjerė. Bashkėshortja e burrit nuk e pėlqeu atė shoqėri me atė vajzė krijuese. Tė drejtėn pėr tė dyshuar pėr bashkėshortin e saj e kishte edhe ajo, kur shihte nganjėherė veprimet lozonjare tė vajzės, (i kishte shkuar disa herė nė shtėpi si kolegė) pavarėsisht se ata tė dy burrė e grua kishin shumė vite martesė dhe kishin rritur dhe edukuar tre fėmijė tė lumtur, megjithėse vajza me zgjuarėsinė e saj dinte tė sillej kujdeshėm edhe me bashkėshorten e tij. Megjithatė dyshimet vinin dhe vallėzonin nė mendjen e saj edhe pse nuk i shkonte mendja se bashkėshorti i saj mund ta tradhėtonte, por mosha 30-tė vjeēare e vajzės sikur ia fshikte atė mendim. Nė kafenenė, pronar i sė cilės ishte njė bashkatdhetar, disa klientė me gazetėn e komunitetit nė duar, bėnė qė vajza dhe "gazetari" tė ishin qendra e bisedės. Nė faqen kryesore tė gazetės ishte botuar njė shkrim pėr vajzėn krijuese, shoqėruar edhe me foton e saj, shkruar nga "gazetari". Gojėkeqėt filluan e tė flisnin... Vajza nuk ua vinte veshin atyre ēfarė mund tė flisnin; asaj i interesonte qellimi i saj. Si fillim, si me katapultė, ajo kishte kapur majėn e suksesit qė e mendonte, por ai sukses nuk duhet tė ndėrpritej, majat e sukseseve duhet tė jenė tė njėpasnjėshme. E dehur nga ai gėzim i papritur dhe shumė i vlerėsuar pėr vajzėn, dalja e fotos sė saj nė gazetė dhe njė shkrim dedikuar asaj, e bėnė atė tė pakontrollueshme nė veprimet e saja me njerėzit, veēanėrisht me njerėzit e letrave. Pėr ēudinė dhe habinė e tė gjithė atyre qė i njihnin, miqėsia e tyre nuk vazhdoi gjatė, pėsoi njė ēarrje tė fortė, deri nė ndarje tė pėrhershme. "Gazetari" e kishte kuptuar me kohė, kur ajo, shpesh herė nė komunikimin me tė pėrdorte ato ēfarė ishin brenda asaj ēante tė vogėl tė mistershme. Ato veprime tė saja atij nuk i pėlqenin, madje pėr karakterin e tij tė pastėr mund tė ishin edhe shkaku i njė prishje tė miqėsisė, por ndarja e vėrtetė e tyre kishte ardhur nga vetė vajza krijuese. Ajo ishte ndjerė e zhgėnjyer me veten pėr qellimin e saj. I kishte pėrdorur kot ato "materialet e mistershme" tė nxjerra nga ēanta e saj e profesionit ndaj atij njeriu qė nuk paska lidhje me gazetarinė...
"Nuk punoj nė gazetė" - i kishte thėnė ai. - Unė shkruaj pėr komunitetin nė ndihmė tė komunitetit vullnetarisht. Kėtė ta kam thėnė qė nė ditėn e parė tė njohjes..."
Vajza kishte shprehur habi dhe zhgėnjim, donte tė largohej sa mė parė nga ai njeri, qė nuk punonte gazetar nė gazetė. Miqėsia e tyre u thye njėherė e pėrgjithmonė. Si gjithmonė me ēantėn e saj tė vogėl e tė mistershme, vajza u nis pėrsėri nė udhėn e saj kėrkimore pėr tė gjetur miq tė pėrhershėm pėr ta ndihmuar nė ngritjen e emrit tė saj si krijuese. Njė ditė u gjend nė redaksinė e gazetės sė komunitetit. Donte tė takonte nė fillim kryeredaktorin e gazetės; po edhe njė gazetar i thjeshtė, mjafton tė ishte gazetar, punonjės nė atė gazetė. Ajo nuk e njihte kryeredaktorin. Ai ishte njė burrė i gjatė, thatim me flokė tė verdha dhe pak tė rėna. Sytė i kishte pak tė dala nga foleja e tyre. Pozicioni i tij nė punė i kishte dhėnė tė "drejtėn" tė ishte serioz dhe autoritar nė detytrėn e tij ndaj kolegėve tė tjerė gazetarė. Tregonte njė kulturė profesionale tė vjetėruar e tė trashėguar nga atdheu i tij. Pėr t'i dhėnė edhe mė tepėr autoritet personit tė vet, shpesh herė mundohej tė ishte "korrekt" nė detyrėn e tij. Nxehej shpesh dhe pa shkak me kolegėt e tij. Mundohej tė gjente ndonjė shkak tė vogėl nė punė pėr t'u folur ashpėr dhe me ton tė lartė. Ngjyra e fytyrės i skuqej edhe mė tepėr, duke i marrė ngjyrė tė trėndafiltė dhe sytė e tij ngjyrė hiri i merrnin njė zbardhje tė theksuar. Prandaj dhe kolegėt e tij tė punės mes tyre me njėri tjetrin e thėrrisnin "sy macja" Paraqitja e tij e jashtėme dhe tryeza e tij e punės ku ishte vendosur nė anėn e djathtė, pas derės hyrėse tė sallės sė madhe tė redaksisė, vajzės nuk i dha mundėsinė tė mendojė se ai do ishte kryeredaktori. Nė sallė ndodheshin edhe gjashtė punonjės tė tjerė tė ulur nė tryezat e tyre tė punės. Nė tryezėn pėrballė, rrinte ulur njė burrė i pashėm rreth tė 45-ave me flokė e sy tė zinj. Me buzėqeshjen e saj tė shtirur dhe me njė mirėsjellje pėr ta pasur zili, vajza eci drejt tij. "Sigurisht, ky duhet tė jetė kryeredaktori" - mendoi. Kur kishte hyrė brenda e kishte parė burrin bjond nė anėn e djathtė qė rrinte i pėrqendruar pranė kompjuterit dhe ajo i kishte hedhur njė shikim shpėrfillės, kur ai e kishte pyetur: U pėrshėndet me burrin e pashėm dhe menjėherė filloi tė flasė, duke pėrdorur materialet e marra nga ajo ēanta misterioze. Mbeti e zhgėnjyer, madje u hidhėrua shumė, kur mėsoi se bashkbiseduesi nuk ishte kryeredaktori ai qė dėshironte ajo tė takonte. Ishte mjeshtre nė ndėrimin e shprehjes sė fytyrės, nė ndėrimin e buzėqeshjeve dhe shprehjeve tė fytyrės sė saj. Kishte filluar t'i pėrdorte edhe mė shpesh, kur dikush i kishte thėnė: "Tė shkojnė shumė shakatė..." Kryeredaktori vazhdonte tė lėvizte gishtat e tij nė tastierėn e kompjuterit dhe tė shikonte nė ekran atė ēfarė po shkruante, ndėrsa ajo qendronte nė kėmbė, pėrballė tij.
- Zoti Kryeredaktor; tė mė falni pėr ndėrhyrjen dhe shqetėsimin nė punėn tuaj; edhe vetė nuk e dėshiroj njė gjė tė tillė tė pengoj njerėzit nė punėn e tyre, veē kam nderin dhe mirėsinė, t'ju dhuroj tre nga librat e mi tė botuar, madje ky, ėshtė botimi im i fundit.
Kryeredaktori i hodhi njė shikim tė shpejtė vjedhurazi dhe, pa folur vazhdoi tė shkruajė. "E ēfarė mund tė lexoj unė nė ata libra... tė vegjėl" - mendoi.
Ato fjalė qė i mendoi, pa dashur i shkruajti edhe nė materialin e gazetės nė kompjuter. Kryeredaktoi u nervozua shumė, madje donte t'i fliste me ton tė ashpėr dhe tė lartė, siē e kishte zakon, por u pėrmbajt. Nuk e zgjati shumė; pėr ta hequr qafe i tha: - leri aty dhe, mė falni, por kam shumė punė tani...
- Ju kuptoj i nderuar zoti kryeredaktor dhe pėr kėtė j'u kėrkojė ndjesė, veē tė lutem... kur tė kesh kohė tė lirė mund t'i lexosh dhe besoj se do t'ju pėlqejnė ēfarė ėshtė shkruar brenda. Kryeredaktori pėrsėri i hodhi njė shikim tė shpejtė njėrit prej kapakut tė librave dhe diēka iu kujtua: - Nuk ka shumė kohė qė gazeta jonė ka shkruar pėr ju dhe...
- E di zoti kryeredaktor dhe pėr atė ēfarė keni bėrė j'u jam tepėr mirėnjohėse dhe j'u falenderoj shumė gazetėn tonė tė komunitetit dhe ju personalisht si kryeredaktor i saj.
- Faleminderit - iu pėrgjigj ai me zė tė ulėt pa e parė nė sy, duke vazhduar tė shkruajė. Ajo e kuptoi mosdėshirėn e tij pėr bisedė nė ato ēaste.
U largua nga ai dhe shkoi edhe nė tryezat e tjera pėr t'i dhuruar gazetarėve tė tjerė libra tė saj. Nė ditėt nė vazhdim, pėr habinė e tė gjithėve, u mėsua se, midis kryeredaktorit dhe vajzės 30-tė vjeēare ishte krijuar njė miqėsi e ngushtė. Edhe vetė punonjėsit e asaj gazete nuk e mėsuan dot "Pse- nė" e asaj miqėsie aq tė rrufeshme. Ata dinin vetėm kėtė se, nė ēdo tre-katėr numra tė gazetės, kryeredaktori urdhėronte tė botoheshin pjesė tė shkėputura nga krijimet e vajzės. Edhe njė pjesė njerėzish, lexues tė gazetės, nuk po i pėlqente kjo qė po ndodhte me gazetėn e komunitetit. Interesimi pėr tė lexuar gazetėn po zbehej, gjė qė ndikoi nė rrėnien e numrit tė shitjeve tė saja. Punonjėsit e gazetės tė shqetėsuar shumė pėr kėtė qė po ndodhte me gazetėn, duke parandjerė se falimentimi i saj mund t'ė rrezikonte edhe tė ardhmen e tyre nė punė, kėrkuan qė kjo praktikė tė ndėrpritej menjėherė. - Po vazhdoi kėshtu gazeta tė mos shitet, do mbetemi pa punė... Po na merr mė qafė symacja... - pėshpėrisnin me njėri tjetrin punonjėsit. Kjo praktikė e kryeredaktorit vazhdoi mė shumė se gjysėm viti. Nga rrėnia e shitjes sė gazetės, dy punonjės u shkurtuan nga puna. Botuesi i gazetės u alarmua pėr atė katastrofė qė e priste gazetėn e tij dhe qė po shkonte drejt humnerės. Pėr gjendjen e rėndė tė krijuar nė gazetėn e tij botuesi fajėsoi kryeredaktorin dhe pa u thelluar shumė, e pushoi nga puna. Lajmi i largimit tė kryeredaktorit nga gazeta u pėrhap rrufeshėm nė mbarė komunitetin. Disa pėshpėrisnin se, shpesh herė kryeredaktori, pėrveē punėve tė tjera..., merrte edhe para nėn dorė nga krijuesit amatorė, vetėm pėr t'u botuar shkrimet e tyre nė faqet e gazetės. Largimi i kryeredaktorit nga gazeta shqetėsoi shumė edhe vajzėn krijuese. Duhej gjetur njė situatė e re. Si vajzė e zgjuar qė ishte mendoi tė veprojė si gjithmonė nė favorin e saj. Pėrherė i vinin nė ndihmė ato ēfarė ishin brenda asaj ēante misterioze. Largimi i kryeredaktorit nga gazeta ndėrpreu njėherė e pėrgjithmonė edhe miqėsinė e tij me vajzėn. Ish kryeredaktori kėtė nuk e priste kurrė, pėr vetė miqėsinė qė kishte krijuar me atė vajzė. Ai i kishte dėrguar disa herė zile telefoni, ndėrsa ajo asnjėherė nuk i ishte pėrgjigjur. Kishte rastisur disa herė qė ata tė dy tė shiheshin dhe tė ndodheshin pėrballė njėri tjetrit nė rrugė, por ish kryeredaktori tani pėr vajzėn ishte njė njeri krejt i panjohur, madje i neveritshėm...
Valixhet e vajzės tė sjella me teshat personale nga atdheu i saj nė atė qytet gjigand metropolitan u zbrazėn, sapo ajo u sistemua nė apartamentin pėr tė banuar, ndėrsa ajo, ēanta e vogėl e mistershme mbeti pėrherė e pazbrazur edhe pse vajza e pėrdorte shpesh nė biseda dhe njohje tė ndryshme nė miq dhe shokė. Ajo ēantė misterioze ishte pjesė e pandarė e jetės sė saj. Nuk mund tė jetonte dot pa tė. Aty brenda ndodhej shpirtushqyesi i saj pėr tė komunikuar me njerėzit. Pėrsėri vajza u nis nė redaksinė e gazetės sė komunitetit, sigurisht, me ēantėn e saj misterioze, tė takonte gazetarėt dhe tė njihte kryeredaktorin e ri. Vallė, a do kishte atė sukses tė madh me kryeredaktorin e ri tė gazetės si me kryeredaktorin e parė? Kėtė ajo nuk e dinte, vetėm shpresonte, shpresonte gjithmonė nė arritjen e suksesit tė saj, pėrderisa pėrdorte ato ēfarė ndodheshin brenda ēantės sė saj tė mistershme: gėnjeshtrat, mashtrimet, hipokrizitė, ngritjen e lavdisė sė emrit tė saj si krijuese letrare

----------------------------------------

Rrugėtimi imagjinar nė realitetin e fjalės dhe nocionit.

--------------------------------------------------------------------------------

Nga Fatmir Terziu

Mendime pėr fjalėn dhe nocionin nė krijimtarinė e Pierre-Pandeli Simsisė

Aty gjendet fjala 'mik', fjala 'shkrimtar', vlerėsimi real, por aty ėshtė realiteti i pakundėrshtueshėm, aty gjendet natyrshėm ajo qė i duhet realisht veprės dhe kritikės letrare, prandaj fjala mik dhe shkrimtar, pėrpos vlerėsimit nuk ėshtė teprim. Ėshtė vlerėsim kritik dhe pikė. Pragu ėshtė kapėrcyer, por rrugėtimi ėshtė i gjatė. Nė kėtė rrugėtim mes fjalės dhe nocionit, pika kyēe mbetet lexuesi dhe shqetėsimi autorial.
Udhėtimi i fjalės shqipe shpeshherė i kalon kufijtė realė dhe imagjinarė tė nocionit qė vet fjala shqipe mbart. Pėr pasojė, 'nocioni' i fjalės shqipe qė buron tek vetė 'fjala' shqipe ka krijuar kėtė shans tė ri tė flakjes sė pragjeve ndarės, tė mundėsimit tejēues tė kuptimit qė mbart vetė fjala dhe nocioni nė kuptimin real tė idesė sė prodhuar nga rutina e lexuesit, apo nga talenti letrar i krijuesit. Dr. Selahedin Velaj e zbulon kėtė tek krijimtaria e shkrimtarit Pandeli Pierre-Simsia. Duke analizuar romanin e autorit "Njė dashuri e vrarė", teksa shprehet se "i tillė ėshtė edhe personazhi nė libėr, Saimiri, ky bajloz i zi dhe i pashpirt, qė ia arriti qėllimit tė tij ēnjerėzor", Velaj zbulon thelbin e asaj qė ndodh tek mbartja e kuptimit thelbėsor tė asaj qė ndodh nė shoqėrinė tonė, qė ndodh tek ne dhe qė mjeshtėrisht Pierre-Simsia e trajton nė veprėn e tij.


Sipas Mehmet Krajės "ėshtė e pamundur qė libri tė ndahet nga zhvillimet negative qė ndodhin te ne aktualisht dhe nė kėtė pikė ne dalim tė pafuqishėm tė inicojmė ndryshime radikale, sepse ato pėrfshijnė segmente tė shoqėrisė, ku ndikimi ynė ėshtė minimal ose krejtėsisht i pamundur. Ajo qė duhet tė brengosė neve rreth librit, mendoj unė, ėshtė pikėrisht pafuqia ose paaftėsia jonė qė nė politikat kulturore tė bėhen ndryshime tė tilla dhe shfaqen nisma, tė cilat do tė duhej tė jepnin sinjale pėr njė fund tė pritshėm tė kėtij tranzicioni rrėnues" (Kraja, Shkurt 2005).

Ndoshta mė tej argumenti i Abaz Veizit qė i largohet 'krizave, me librin gjen realen e fjalės dhe nocionit tė Pierre-Simsisė dhe saktėson se "tek heroina ne libėr, Dorina, pėrplaset ėndrra me realitetin, meskiniteti i rrethanave provinciale dhe mentaliteti idiot me botėkuptimin e njė idealisteje moderne, nė kėrkim tė vizionit tė kulluar pėr jetėn e saj sociale dhe dashurore. Historia e saj nuk ėshtė njė histori e shkėputur, por pjesė e njė realiteti dramatiko-tragjik qė prodhon njė shoqėri ende nė krizė, e cila nuk vlerėson vlerat njerėzore dhe morali kallp i sė cilės ushqen rrėnjėt e tragjedive dashurore dhe tė gjithėfarshme" (Veizi, 2006). Pra, nocioni, ose idea letrare e krijuar nga Pierre-Simsia qartėson tė tėrėn, domethėnėsen, kryesoren, tek e cila buron natyrshėm analiza dhe logjika e argumentit qė sjell fjala shqip, e zbuluar, gatuar nė lėminė e pasur proverbiale shqiptare dhe e gjetur e pėrdorur, 'gatuar' mjeshtėrisht nga "shkrimtari profilitik" (Velaj, Dhjetor 2006). Nėse nuk do tė kapej ky moment kritik dhe tepėr domethėnės qė nocioni dhe fjala krijojnė natyrshėm edhe analiza dhe kritika pėr veprėn do tė mbetej e thatė. Mė tej Velaj argumenton pėr tė plotėsuar thelbin e veprės nė rritje tė pasuar nga e mėparshmja "Le tė jem unė Zamira", atė qė mė shumė se ē'do gjė e kėrkon sot pena dhe krijimtaria shqipe nė Shqipėri dhe jashtė saj: "Dėshiroj qė, me dashje ose pa dashje ky libėr duhet t'i bjerė nė dorė ēdo politikani nė Shqipėri, duke mbajtur pėrgjegjėsitė e kėsaj tragjedie qė nė mėnyrė shumė prekėse dhe me njė penė tė shkėlqyer na e trajton nė romanin e tij miku im i shquar zoti Simsia". Ky ėshtė adresari qė nuk ka qėllim 'tė humbasė rrugėtimin' e fjalės shqipe, dhe qė ndriēon kuptimin e nocionit nė misionin dual tė tij. Por le tė sqarojmė pse ka rrėndėsi fjala dhe nocioni qė mbart ajo, pse fraza e ndėrtuar nga fjala duhet ushqyer me nocion dhe pse nocioni pa fjalėn dhe anasjelltas fjala pa nocionin nuk ka vlerė. Sė pari fjala ėshtė dhe mbetėt arma e krijuesit, dhe si e tillė ajo i duhet dhe i nevojitet atij tė 'peshojė' veprėn, jo nga numėrimi i fjalėve, por nga rrėndėsia qė ato mbartin deri tek lexuesi. Sė dyti fjala e autorit nėse do tė quhet vetėm fjala e tij, ajo nuk do tė jetė fjala e lexuesit dhe lexuesi do tė duhet tė 'thėrrasė' autorin nė ndihmė ose do tė detyrohet qė t'a abandanojė atė.

Kėtu ndoshta nė ndihmė vjen ajo qė Halil Hoxhosaj shkruan pėr veprėn e Ali D. Jasiqit "autori Ali D. Jasiqi nė veprėn e vet "Pesėdhjetė shkrime pėr poezinė" trajton veprat poetike tė dyzet poetėve tė meseve, trevave, moshave, stileve, individualiteteve dhe vėllimeve tė ndryshme. Por, megjithatė ai ia arrin qė nė kėtė vepėr t'i shpalosė imtėsisht vlerat, figurat, stilet, vargjet, metaforat dhe vlerat e tjera artistike tė veprave poetike tė kėtyre poetėve. Bile, ai bėn njė punė tė madhe kur flet prej njė deri nė pesė vepra tė njė autori, siē ėshtė rasti me poetin Din Mehmeti, sepse kėshtu ia arrin qė tė paraqes nuancat mė tė spikatura dhe mė tė avancuara tė njė krijuesi. Po ashtu nė vepėr nuk mungojnė edhe paraqitjet e veprave tė autorėve tė trevave tė ndryshme tė poezisė shqiptare duke filluar nga Kosova, Shqipėria, Maqedonia, Presheva, Italia e deri te vepra e Abdyl Latif Arnautit, poetit me prejardhje shqiptare nga Siria" (Hoxhosaj, Shtator 2007).

Ėshtė nė ndihmė ky kuotim sepse mbart pikėrisht atė thjeshtėsi qė fjala shqip mundėson tė ndėrthurė binjakėzimin me nocionin figurative e letrar, ku vlerat, figurat, stilet, vargjet, metaforat dhe vlerat e tjera artistike tė veprave gjejnė ushqim dhe bėhen tė vlersueshme. Natyrshėm, tė dy veprat e Pandeli Pierre-Simsias, qė pėrshkruhen nga Velaj e gjejnė kėtė strehė tė mrekullueshme dhe flasin me gjuhėn dhe nocionin e spikatur letraro-artistik, gėrshetuar me kuptueshmėrinė dhe logjikėn e spikatur.

Ajo qė Xhafer Syla gjen nė pragjet letrare kur thekson se "nė letėrsi ēdo vepėr ėshtė njė raport i rivendosur i shkrimtarit, i tekstit dhe i lexuesit dhe tė gjitha kėto tri "dimensione" tė sendėrtimit letrar gjenden nė vepėr, tė pėrfaqėsuara prore pak a shumė dhe tė lidhura ndėrsjelltas" (Syla, Shtator 2007).

Nė tėrė paraqitjen letrare tė 'fjalės' dhe 'nocionit' qė synon ky linjėsim i domosdoshėm dhe jetik, padyshim ėshtė edhe teoria dhe praktika letrare qė gjen shtysėn e argumentit dhe kritikės. Kjo sipas Sylės ėshtė "rruga mesatare ndėrmjet shtrėngesės dhe anarkisė, rėndon tentohet tė gjendet me pranimin (afirmimin) e lexuesit ideal, kompetent, e ky do tė ishte ai lexues, qė ka mjaft pėrvojė jetėsore dhe letrare dhe nga i cili pritet ta demonstrojė ndjeshmėrinė e zhvilluar sa duhet ose shijen. Ėshtė njė pajtueshmėri e pėrgjithshme nė qėndrimin mbi nevojėn e marrjes nė konsiderate tė lexuesit, si njė faktor tė barabartė, dhe vendimtar nė jetėn e veprės letrare". E ndėrsa Syla e shikon nė kėtė rrugė lexuesin si marrės nė konsideratė, natyrshėm ajo qė e gjen lexuesit me ftesė apo edhe pa ftesė nė rrugėtimin e fjalės shqip, ėshtė paraqitja reale e fjalės dhe nocionit ashtu tė qartė dhe tė kuptueshėm. Le tė kthehemi prapė tek komenti i Velajt pėr veprėn e Pierre-Simsisė. Aty gjendet fjala 'mik', fjala 'shkrimtar', vlerėsimi real, por aty ėshtė realiteti i pakundėrshtueshėm, aty gjendet natyrshėm ajo qė i duhet realisht veprės dhe kritikės letrare, prandaj fjala mik dhe shkrimtar, pėrpos vlerėsimit nuk ėshtė teprim. Ėshtė vlerėsim kritik dhe pikė.

Jo mė kot gazetari, kritiku dhe poeti Dukagjin Hata teksa shkruan pėr romanin e Pierre-Simsisė do tė shprehet "Nė vazhdėn e asaj tradite, ku kanė hedhur themelet e ngrehinės sė tyre estetike ikonat e letrave dhe kulturės shqiptare nė diasporė, Noli, Konica etj. po ecin dhe krijuesit e rinj, tė cilėt nė njė raport tė ri psiko-gjeografik me "lėndėn e parė" tė frymėzimit, pėrcjellin nė krijimtarinė e tyre metaforėn e kėrkimit tė lirisė, kryetema e thuajse tė gjitha veprave tė vėrteta dhe autorėve dinjitozė. Radha e kėtyre shkrimtarėve, kryesisht tė rinj, kėrkojnė nė shtratin psiko-estetik tė njė realiteti global, nė bashkėsinė e pikave konverguese dhe diverguese, tė veēantat e botės shqiptare nė pėrgjithėsi dhe dhe tė atij qė quhet "trungu amė" ne veēanti" (Hata 2006).

Pragu ėshtė kapėrcyer, por rrugėtimi ėshtė i gjatė. Nė kėtė rrugėtim mes fjalės dhe nocionit, pika kyēe mbetet lexuesi dhe shqetėsimi autorial. Por ajo qė kritiku Sali Bashota shpreh se "temė-dilema e parė ekzistuese ėshtė mė se e qartė se shkrimtarėt, vėrtet, gjenden nė njė pozicion jo tė kėnaqshėm, dhe ky pozicion ėshtė vėshtirėsuar," padyshim kėrkon vėmendje nga tė gjithė.

--
Media Information Production & Terziu Films
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:13

Ridi

--------------------------------------------------------------------------------

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Pas shumė ankthe pritjeje dhe vizitave tė njėpasnjėshme nėpėr mjekė tė ndryshėm, vetė jeta u solli mrekullinė dhe lumturinė e saj bashkėshortėve Diana dhe Rinush tė martuar para pesė vjetėve. Diana kishte mbetur shtatzėne! U duk se lumturia qė sapo kishte hyrė tek ata bashkėshortė, sikur i kishte tejkaluar pėrmasat e asaj pritjeje pesė vjeēare pėr tė pasur edhe ata femijėn e tyre. Foshnja ishte djalė!

Djali i sapoardhur nė jetė u pagėzua me njė emėr tė bukur dhe tė veēantė, tė padėgjuar ndonjėherė, Ridi. Pėr tė gjithė tė afėrmit dhe njerėzit e tjerė tė njohur tė tyre, nuk ishte i vėshtirė kuptimi i emrit tė foshnjes. Emri Ridi ishte bashkimi i dy gėrmave tė para tė emrave tė dy prindėrve tė tij, Rinush dhe Diana. Sapo kishte ardhur nė jetė, foshnja me flokė tė zinj i kishte mrekulluar edhe vetė mjekėt me pėrvojė shumėvjeēare nė profesionin e tyre. U duk se ishte njė foshnje i mbarė. Foshnja i bukur dhe i shėndetshėm kishte kaluar nė duart e mjekėve dhe ndihmėsve tė tyre, duke i gėzuar edhe ata, si ta kishin fėmijėn e tyre.

***

Sa tė lumtur ndjeheshin Diana dhe Rinushi, ndėrsa e mbanin nė krahė fėmijėn e tyre tė bukur me flokė dhe sy tė zinj. Ridi foshnje kishte hyrė nė zemrat e njerėzve tė njohur pėrreth tij. Lumturinė ua shtonin edhe mė tepėr njerėzit e njohur kur i ndalonin dhe e pėrkėdhelnin vogėlushin. Edhe Ai, me instiktet e tij foshnjore, sikur ta ndjente ēfarė mendonin njerėzit pėr atė, u buzėqeshte mė ėmbėlsinė e tij fėmijėrore.
Edhe pse muajt kalonin dhe Ridi rritej ēdo ditė, ai vazhdonte tė ishte shumė i afruar me tė gjithė njerėzit. - Hajde tek teta, Ridi, nėse do t'i thoshte ndonjė grua, ndėrsa rrinte nė krahėt e nėnė sė tij, ai buzėqeshte, shkėpuste krahėt nga supet e s'ėmės, dhe i jepte trupit para...
Ridi u bė fėmija i dashur edhe pėr komshijtė pėrreth tij. Edhe pse kishin kaluar disa vite nga ardhja e tij nė jetė, Ridi vazhdonte t'i rruante ato veti qė kishte pasur nė foshnjėrinė e tij. Sytė e tij tė zinj sė bashku me flokėt bashkoheshin me buzėqeshjen e tij tė ėmbėl. - Sa i mirė ėshtė Ridi! - thoshin njerėzit. Edhe Diana dhe Rinushi ndjeheshin mė tepėr se tė lumtur me fėmijėn, gėzimin e tyre tė parė, qė kishte rrėmbyer zemrat e shumė njerėzve. Nė mes prindėrve tė tij i kapur pėr dore, kur shėtisnin tė tre sė bashku, i shikonte njerėzit, tė njohurit e tij, i buzėqeshte dhe, me dorėn e tij tė vogėl i pėrshėndeste.
E papritur pėr tė gjithė njerėzit, ishte ajo ditė e Hėnė, kur panė Dianėn tė shqetėsuar. Mė tepėr se e shqetėsuar, ajo ishte edhe e pėrlotur. Ē'tė kishte ndodhur vallė?! Tė Dielėn nė mbrėmje Ridi i vogėl 6 vjeēar nuk ndjehej mirė. Temperatura e lartė e trupit tė tij dhe disa shqetėsime tė tjera nė shėndetin e tij, pas mesit tė natės, i kishte detyruar prindėrit tė shqetėsuar tė shkonin menjėherė nė spitalin e qytetit tė tyre. Ē'kishte ndodhur me Ridin e vogėl? Ku kishte shkuar buzėqeshja e Ridit?! Po ėmbėlsinė e tij fėmijėrore, kush po e rrėmbente?! Mjekėt dukeshin tė shqetėsuar. Nuk po mundnin tė pėrcaktonin diagnozėn e sėmundjes sė tij. Ridi i vogėl duhet tė rrinte disa ditė nė spital. Lumturia dhe buzėqeshja e prindėrve tė tij ishin larguar pėr t'u zėvendėsuar me makthin e hidhur. Si do vinte fati i djalit tė tyre?!
Pas disa ditė pritje dhe ankthi, zbritja e temperaturės te Ridi, sikur ua lehtėsoi pak dhimbjen prindėrve tė tij, pėr t'i dhėnė shpresa pėr njė shėrim tė shpejtė djalit tė tyre tė dashur. Nė konsultėn e tyre, vetė mjekėt, nuk po u besonin syve, ajo ēfarė tregonte pėrgjigjja e analizės mjekėsore nė pėrcaktimin e diagnozės sė sėmundjes sė Ridit. Sėmundja ishte e rrėndė! Mjekėsia Shqiptare me kushtet e saja tė pamjaftueshme dhe tė pakta, mungesa e aparaturave tė ndryshme moderne, e kishte tė pamundur trajnimin e sėmundjes sė vogėlushit nė spitalet shqiptare. E vetmja mundėsi pėr shpėtimin e jetės sė Ridit tė vogėl ishte ēuarja e tij nė njė nga spitalet e huaja jashtė Shqipėrisė, tė cilėn shteti shqiptar nuk e mundėsonte njė gjė tė tillė. Ē'tė bėnin prindėrit e tij tė dashur dhe tė pafajshėm, Rinushi dhe Diana? Sėmundja qė kishte hyrė padrejtėsisht tek ai fėmijė engjėll ishte e pamėshirshme s ivetė vdekja. Djali i tyre gjashtė vjeēar, shpresa e tyre e vetme, i kishte hyrė padrejtėsisht vdekjes nė gjijtė e saj dhe dukej sikur ajo do ta rrėmbente njėherė e pėrgjithmonė. Ata ishin tė pafuqishėm, por mė i pafuqishėm ishte vetė shteti i tyre, nė tė cilin ata punonin dhe jetonin me shumė mundime dhe sakrifica tė mėdha pėr ta shkėputur djalin e tyre nga thonjtė e tė mallkuarės vdekje. E vetmja shpresė ishte shteti, mjekėsia e huaj. Me ndėrhyrjen e njė tė afėrmi tė Dianės, i cili punonte prej disa vitesh emigrant nė njė shtet tė huaj ishte krijuar mundėsia pėr dėrgimin e Ridit nė atė shtet, por pagesa shumė e lartė qė kėrkonte mjekėsia e huaj, ishte njė pengesė, qė dukej e pakapėrcyeshme pėr Dianėn dhe Rinushin dhe tė afėrmit e tjerė tė familjes. Edhe pse e menduan qė mund tė shisnin ēdo gjė tė shtrenjtė, edhe shtėpinė, vetėm qė Ridi i tyre tė shpėtonte, kjo nuk mund ta plotėsonte atė pagesė marramendėse parash qė kėrkohej pėr kurimin e djalit tė tyre.
Nė ditėt e pritjes plot ankth dhe dhimbje nė marrjen e vizės pėr tė shkuar nė shtetin e huaj dhe grumbullimin e parave, vogėlush Ridi, pjesėn mė tė mirė tė kohės e kalonte i mbyllur nė shtėpi. Pėr moshėn e tij nuk kishte shumė lodra pėr tė luajtur. E vetmja lodėr pėr tė ishte ekrani i vogėl i televizorit, ku Ridi shihte dhe dėgjonte me vėmendje tė madhe emisione tė ndryshme. Vogėlushi nuk arrinte tė kuptonte rėndėsinė e sėmundjes sė keqe qė i kishte hedhur kthetrat e saja tek ai. Ajo qė kuptonte pėr vetė moshėn e tij dhe qė kishte dėgjuar ishte se, duhet tė shkonte nė njė nga spitalet e huaja pėr t'u kuruar. - Mami, pse nuk mė ēojnė edhe mua jashtė shtetit qė tė shėrohem? - i thoshte shpesh tė ėmės, pa e kuptuar se me kėto fjalė ia lėndonte edhe mė tepėr dhimbjen e shpirtit tė saj. - Babi, edhe ne kėtu nė vendin tonė kemi spitale, pse duhet tė iki unė jashtė shtetit qė tė shėrohem atje...?! Nė vend tė pėrgjigjes pėr ēfarė ai i pyeste, merrte pėrqafimet dhe puthjet e tyre. Pastaj, ata, prindėrit e tij, me hapa tė ngadaltė dhe tė rrėnduara nga pesha e dhimbjes sė tyre ecnin dhe hynin nė dhomėn tjetėr pėr t'u shkrehur nė vaj nga tė qarat. - Mami, iu drejtua ai njė ditė s'ėmės, ndėrsa rrinin tė tre nė dhomė, nė shtėpi. - E dini se ēfarė do bėhem unė kur tė rritem? - Po shpirti i mamit, fol, ēfarė do bėhesh kur tė rritesh? - i tha e ėma, duke psherėtirė me ngadalė. - Unė, mami dhe babi, kur tė rritem, do bėhem deputet, do bėhem ministėr. Edhe kryeministėr do bėhem. Edhe president do bėhem. - Mirė shpirti i mamit, bėhu ēfarė tė dėshirosh ti zemra ime... - i tha e ėma me njė zė tė lehtė vajtues. Ajo ishte e zbehur e tėra, e kishte pushtuar njė drobitje e hidhur. - Do bėhem mami, qė kur tė jem sėmurė, tė shkoj nė spitalet e huaja jashtė shtetit qė tė shėrohem... - Ah! Psherėtinė thellė prindėrit e tij tė pėrlotur. - E kam dėgjuar disa herė nė televizor qė, edhe presidenti edhe ministrat edhe deputetėt, kur janė sėmurė, tė gjithė shkojnė jashtė shtetit qė tė shėrohen. Edhe unė dua tė tė shkojė jashtė shtetit, tė shėrohem. - Ti mos u mėrzit shpirti jonė, ti nuk je shumė i sėmurė... - Po pse thonė mjekėt se duhet tė shkoj jashtė shtetit...?! - ... Ah...! - Psherėtinė pėrsėri tė dy prindėrit e tij, duke bėrė ritualin e tyre tė pėrditshėm. U ēuan dhe me hapa tė ngadaltė e tė rrėnduar shkuan nė dhomėn tjetėr pėr t'u shkrehur pėrsėri nė vaj.
Njė ditė, kur tė gjithė ata qė e donin Ridin e vogėl dhe e ndihmonin nga rroga e tyre e pakėt pėr grumbullimin e shumės sė parave pėr ta dėrguar atė jashtė shtetit, ndodhi e papritura, ajo qė nuk duhet tė ndodhte kurrė. Ridi i vogėl 6 vjeēar, nė shtratin e tij ku lėngonte prej tre muajsh, mbylli sytė e tij tė bukur pėr tė mos i hapur mė kurrė. Shpirti i tij i vogėl u shkėput njėherė e pėrgjithmonė nga trupi i tij i bukur. Buzėt e tij tė njoma u mbyllėn njėherė e pėrgjithmonė pėr tė mos folur mė asnjė fjalė. Duart e tij tė ngrohta ngrinė njėherė e pėrgjithmonė, ashtu, pak tė hapura pėr t'u ftohur, pėr tė mos pėrshėndetur mė njerėzit qė e donin...
Shpirti i tij i vogėl u ul nė krahė tė engjėjve pėr tė fluturuar... Vogėlush Ridi nuk mundi tė realizonte ato ėndrat e tij tė bukura per jetėn e tij tė ardhme, tė bėhej president, ministėr, deputetė... sepse fluturoi..., ndoshta i duhej edhe vetė Zotit...
Vogėlush Ridi u nda papritur, shumė shpejt nga jeta e bukur qė sapo kishte nisur ta shikonte dhe ta gėzonte. Ridi u nda nga njerėzit qė e donin shumė, pa arritur tė realizonte ėndrat e tij fėmijėrore, nuk u bė president, ministėr, deputet... Ai iku, u nda shumė shpejt, nga prindėrit e tij, duke i lėnė tė hidhėruar, pėr t'i hapur njė plagė nė shpirtin e tyre, qė s'do t'i mbyllet kurrė.
Ridi iku..., sepse, pėr fatin e tij tė keq edhe prindėrit e tij nuk ishin presidentė, ministra, deputetė...

-------------------------------------------

Kur do kthehemi nė Shqipėri?!


Nga Pierre-Pandeli Simsia

Ne ikėm atėhere nga Shqipėria nė fillimin e viteve 90-tė, duke shqyer dyert e ambasadave tė huaja dhe duke u kacavjerė e gjakosur nė kangjellat e hekurta tė mureve rrethues tė tyre.
Ne ikėm atėhere si tė babėzitur drejt shteteve tė huaja, tė uritur pėr tė parė botėn e jashtėme, pa e ditur se kush na priste.
Ne ikėm atėhere, duke kapėrcyer malet, duke ecur ditė e netė tė tėra, e duke fjetur nė pyje mes egėrsirave.
Ne ikėm atėhere duke ēarė detin e qetė e tė trazuar me vaporė e me anije, duke parė se si shokėt qė kishim nė krahė binin nė det pėr t'u bėrė ushqim pėr peshqit dhe pėr tė mos u gjendur mė kurrė...
Ne po ikim tani pėrsėri nga malet, nga deti me gomone... duke parė se si shoku qė kemi pranė e pėrpin dallga e detit, se si foshnja qė qan nė krahėt e nėnės pa ngrėnė e pa pirė e rėmben e njėjta dallgė e mallkuar dhe nėna e pafuqishme mes natės sė errėt dhe tė ftohtė nuk ka forrcė t'a rikthejė e t'a marė pėrsėri fėmijėn pranė gjirit tė saj.
Ne po ikim pėrsėri me njė vizė turistike pėr tė mos u kthyer mė.
Ne ikėm e po ikim nga atdheu ynė, nga toka jonė, ēdo vit, ēdo javė, ēdo orė...
Ne erdhėm nė tokė tė huaj duke u quajtur edhe vetė tė huaj, se dhe ajo ka nevojė pėr ne. Janė metrotė pėr t'u ndėrtuar, janė dhėntė dhe dhitė pėr t'u kullotur, janė ullinjtė pėr t'u shkundur e pėr t'u mbledhur, janė pleqtė, njerėzit e sėmurė qė kanė nevojė pėr shėrbimin shqiptar, janė pjatat dhe tenxheret e restoranteve pėr t'u larė e fėrkuar nga duar shqiptarėsh, janė....
Ne erdhėm nė tokė tė huaj duke gjetur vendin qė na takon tė jemi nė jetė. Po studjojmė, po shkollohemi, po mbarojmė shkollėn nė universitetet mė me emėr nė botė me rezultate tė shkėlqyera. Ne erdhėm nė tokė tė huaj pėr tė mbajtur nė xhep diplomat e Masters Degree dhe atė tė Profesor e Doktorit. Ne erdhėm nė tokė tė huaj pėr tė ēuditur profesorėt, mėsimdhėnėsit tanė, duke u treguar atyre racėn e bukur e tė zgjuar shqiptare, Shqipėrinė e panjohur...
Ne erdhėm nė tokė tė huaj pėr t'i dhėnė lirisė njerėzimit bijtė tanė mė tė mirė, ushtarėt, marinsat, heronjtė tanė nė luftėn kundėr terrorizmit.
Ne erdhėm nė tokė tė huaj, por edhe duam tė kthehemi njė ditė pranė tokės sonė. Duam tė kthehemi, po ku do shkojmė, kush po na pret? (Sa keq! Tė mendosh kush po na pret nė shtėpinė tonė!)
Po hyjmė nė vitin e 15-tė qė jemi larguar nga Shqipėria, ndoshta dhe jemi rritur e plakur pak nga vuajtjet dhe streset e mėrgimit e atdheu ynė ndoshta dhe nuk do na njohė, por ne duam tė kthehemi tė punojmė pėr nėnėn tonė, se kalorėsit e saj tė kėqinj qė e drejtojnė, i kanė hipur mushkės xanxare, duke e bėrė njė Nėnė tė vuajtur, tė mbėrdhirė, pa drita, pa ujė, tė pėrmbytyr mes shiut, llumit dhe baltės.
Ne duam tė kthehemi pėrsėri, po ku do vemi? Nuk mund tė blejmė dot njė apartament banimi nė periferi tė qytetit a kryeqytetit, me lekėt qė kemi kursyer gjatė kėtyre viteve nė tokė tė huaj. Ato lekė nuk mjaftojnė, se kalorėsit xanxarė tė shtetit tonė i kanė ''blerė'' apartamentet e tyre nė qendėr tė kryeqytetit sa trefishi i sipėrfaqes i atij qė duam tė blejmė ne me njė trefish mė pak lekėsh se ato qė kėrkojmė ne.
Ne duam tė kthehemi po ku do kthehemi ?
Kalorėsit kanė filluar tė ''shtrojnė'' rrugėt pėr t'a bėrė udhėtimin e tyre me makinat e shtrenjta sa mė tė rehatshėm pėr tė shkuar drejt vilave tė tyre tė ''blera'' nė Shkėmbin e Kavajės, nė Shkėmbin e Pėllumbave, nė Malin e Robit a nė Kalanė e Lėkurėsit...
Ne duam tė kthehemi, po ku do kthehemi ?
Nėse Shqipėria ėshtė i vetmi vend pa metro, vijmė ne e i ndėrtojmė metrotė nė shtetin tonė. Nėse ka ullinj pėr tė shkundur e pėr t'i mbledhur Shqipėria, vijmė ne e t'a bėjmė atė punė nė tokėn tonė. Nėse ka pjata dhe tenxhere nė restorantet shqiptare vijmė ne e i lajmė.
Nėse Shqipėria ka zyra biznesi, Bursa Stock Market, spitale tė pajisur me aparatura tė kohės... vijmė ne e punojmė nė tokėn tonė.
Nėse Shqipėria ėshtė vėrtet shtet ligjor demokratik, vijmė ne e t'a drejtojmė atė, por a do na pranojnė vallė kalorėsit xanxarė qė e kanė privatizuar edhe drejtimin e Shqipėrisė e nuk zbresin kollaj nga mushka ku kanė hipur ?
Ne duam tė kthehemi njė ditė nė Shqipėri dhe do kthehemi, po kur? As vetė nuk e dimė.

------------------------------

1 Prill (Tregim)

--------------------------------------------------------------------------------

Njė Prill!

(Tregim)

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Jashtė shiu vazhdonte tė binte imėt dhe shtruar.
Dhoma e shtėpisė ishte e madhe dhe mezi ngrohej.
Violeta shkoi te stufa, hapi derėn e saj dhe futi dy dru tė tjera. Vazhdonte tė ndjente gėzimin pėr fejesėn e Valbonės.
Nga jashtė, disa pika shiu trokitėn nė xhamin e dritares, si pėr ta ftuar tė ulej edhe ajo nė minderin pranė dritares dhe tė zodiste atė peisazh pranvere, qė nė atė ditė tė parė tė prillit dita dukej e zymtė.
U ul mbi minder. Vėshtroi drurėt e pemėve tė lagura me gjethet e tyre tė njoma tė porsadala.
- Rrėnka shi me erė - the me vete dhe mendja i shkoi pėrsėri tek i shoqi, Dhori. - Pse u vonua shumė sot edhe ky i uruar? Shkoi ora 3!
U ēua nga minderi dhe shkoi pėrsėri te stufa. Nė anė tė saj kishte lėnė tenxheren e gjellės. Hapi kapakun e tenxheres. Fasulet e ziera kishin zėnė njė cipė tė hollė. Nuk po i kujtohej, nėse i kishte hedhur kripė gjellės apo jo. Morri lugėn qė e kishte lėnė mbi njė pjatė aty pranė dhe filloi tė trazojė gjellėn. Njė fjollė tymi doli nga dera e stufės dhe i kaloi para fytyrės. Ajo ndjeu erėn e druve tė djegura. Shkoi pėrsėri te dritarja dhe u ul mbi minder. Nga dritarja e dhomės ku rrinte dukej avllia dhe porta e shtėpisė, kėshtu qė edhe Dhorin do ta shihte kur tė vinte.
I dukej se ai po vonohej mė shumė nga ditėt e tjera. Mezi po e priste, donte t'ia thoshte edhe atij sa mė parė lajmin pėr fejesėn e Valbonės.
" Lavdi o Zot, qė ia hape fatin edhe asaj ēupe. Ēupė e mirė ėshtė, sa s'ka ku tė vejė, por, ē'ti bėsh fatit. Vetėm me fatin nuk hahesh dot. Lavdi o Zot! Si pėr vajzėn time po gėzohem. Epo, vajza jonė ėshtė, komshi tė vjetėr jemi. Kot s'e kanė thėnė tė parėt tanė atė shprehjen: "Njeriu do vejė nė ditėn dhe fatin e tij" Ja, i erdhi fati edhe asaj ēupe. Mendove o Zot edhe pėr atė, se nuk ėshtė e pakėt, ėshtė 30-tė vjeēe. Si harrova ta pyes Ritėn, nga ėshtė dhėndri? Ndoshta edhe ajo nuk e di, sapo ia tha Manjola dhe erdhi e ma dha mua lajmin e mirė. Manjola...! Po Manjolės, kush i tha? Nga e morri vesh? Apo, shoqe me shoqe. Jo, ē'ne shoqe, ato s'janė moshatare! Manjola vjet sikur i mbushi tė njėzetat. Hajt tani edhe Manjolės njė fat i mirė, heqtė kėmbėn zvarė Valbona edhe pėr tė.
Tringėllima e ziles sė portės ia prishi mendimet. Qė kur kishte qenė gjallė i vjehri, te trari sipėr portės kishte vėnė njė zile hekuri dhe, sa herė hapej e mbyllej porta, zilja tingėllonte fort, sa edhe nė dhomėn mė tė thellė tė shtėpisė tė ishe e dėgjoje tringėllimėn e saj.
Nė portė hyri Dhori. Violeta sa e pa u ngrit nga minderi dhe shkoi tė hapė derėn e dhomės.
Dhori i lagur dhe me fytyrėn e skuqur, ku i dallohej qartė nervozizmi, po ngjiste shkallėt e drunjta.
Ku je, ē'u bėre? - i tha ajo, duke mbajtur me njėrėn dorė derėn e hapur tė dhomės.
Dhori ngjiti edhe shkallėn e fundit, iu afrua tė shoqes, e pa nė sy dhe shtrėngoi dhėmbėt. - Rrufjanka! Edepzėska! Kurrė burrė mos u gjendtė pėr atė! - mėrmėriti me zė tė ulėt dhe hyri nė dhomė; iu afrua stufės. Violeta po e shihte e hutuar dhe s'po kuptonte ē'po ndodhte. Hyri edhe ajo nė dhomė, duke i shkuar nga pas.
- Ē'ka ndodhur? e pyeti e trembur.
- Opo, ėshtė rrufjankė ajo, - tha Dhori, duke hequr xhaketėn e lagur. Violeta ia morri nga duart duke e parė nė sy, si pėr t'i thėnė, hė, vazhdo, ē'farė tė ka ndodhur?
- Unė e kam pjellė dy herė atė. Ē'mė pandeh mua ajo, shokun e saj?
Violeta ishte hutuar e tėra dhe s'po kuptonte pėrse bėhej fjalė.
- Mė bjer pak benevreket; nuk e shikon si jam bėrė? Jam lagur i tėri, qė u lagtė dhe mos u thaftė kurrė.
E shoqja shkoi te dollapi i rrobave, nxorri njė palė benevreke dhe njė fanellė. - Shumė qenke lagur sot - i tha, duke ia dhėnė rrobat.
- Edepsėzka! - mėrmėriti pėrsėri Dhori.
- Ulu - i tha Violeta, ndėrsa ai po fshinte kokėn me peshqir.
- Do ulem, do ulem, - tha dhe u ul nė minderin pranė sobės.
- Pėr kė edepsėzkė po flet?
Dhori nuk foli, zgjati duart pranė sobės pėr t'u ngrohur.
- Kohė e keqe po bėn sot, si dimėr. Do ulemi tė hamė drekė, apo do thahesh njėherė - e pyeti Violeta.
Edhe bukė do hamė, por tė marr njė afsh tė ngrohtė njėherė.
E shoqja shtroi mbulesėn e tavolinės dhe filloi tė presė bukėn. I hodhi njė shikim shkarazi tė shoqit me bisht tė syrit.
- E di ē'mė bėri sot ajo rrufjanka e Taqit? - filloi Dhori tė flasė. Violeta lėshoi thikėn e bukės mbi tavolinė dhe iu afrua tė shoqit; u ul pranė tij.
- Pėr kė rrufjankė e ke fjalėn?
- Pėr thuthuqkėn e Taqit, qė kurrė burrė mos u gjendtė pėr tė.
- Kush Taq, Taqi ynė?
- Taqi yt, se unė s'kam tė bėj me tė. Po edhe ti... hajt ma, ē'farė kushurinj jeni, po nejse...
- Njeriu kur bėhet me tjetrin nuk pyet nėse je gjak apo jo. Po hė, vazhdo, ē'farė tė ka ndodhur?
- Vdiq i ndjeri Taq, po ē'farė la prapa, njė thuthuqkė, qė kurrė burrė mos u gjendtė pėr tė.
- Shshsht, se ėshtė gjynah nga Zoti, ėshtė edhe ēupė. Mos e mallko deri te fati. Ėshtė gjynah edhe pėr tė ėmėn, Dafinėn; ajo e di si po i rrit, grua e ve, pa burrė.
- Si nuk i ka ngjarė fare Dafinės; as nga Taqi nuik ka ngjarė. Ajo tjetra e motra, ėshtė mė e vogėl dhe nuk e njoh mirė, po kjo e madhja, Manjola, mjerrė kujt do t'ia zėrė derėn.
- Lėri tani mallkimet me fatet e tė tjerėve, se ėshtė gjynah, janė punėt e Zotit ato. Mė thuaj, ē'farė tė ka ndodhur?
- Poo... ishim tė dy me Milton. Edhe ai i papunė si unė. Ku tė shkojmė, ku mos tė shkojmė; i rramė tre katėr herė rrugėve tė qytetit. Hall tė madh e ka zėnė edhe atė tė shkretin. E bija, Valbona, i ka shkuar 30-tė vjeēe. Djali, po edhe ai nuk ėshtė i pakėt, dy vjetė mė i vogėl se e motra. Edhe ai tjetri po i shkon 24 vjeē. Atė po mė thoshte: Jam nė hall tė madh Dhori, ngushtė nga shtėpia, ngushtė nga ekonomia. Po ekonomisė, ē'i dhjet t'ėmėn; se nuk hėngra tre herė bukė nė ditė, do ha njėherė, por fatit tė ēupės ē'farė ti bėj, qė nuk po i del, tė iki edhe ajo si gjithė shoqet nė rehatin e saj. Ēunat tė bėjnė ē'tė duan, ēuna janė ata.
- Pėr kė Milto e ke fjalėn, pėr Milton e Sofijes? - e pyeti e shoqja e habitur.
- Jo po, tė Maries. Njė Milto kemi ne kėtu. Kush Milto tjetėr ka kėtu nė lagje ēupė, qė po i ikėn mosha?
- Uaa! Po ajo... - e ndėrpreu tė folurėn Violeta, duke pritur tė vazhdonte bisedėn e porsanisur i shoqi.
- Eee, ajo, ajo. Nuk tė pyet njeri sot po tė kaloi pak mosha, si ka ardhur koha tani. Ma tha vetė me gojėn e tij Miltoja: "Mosha e saj tani, besoj se nuk gjen mė djem beqarė" Sikur po kėrkonte ndihmė edhe nga unė.
Violeta s'po kuptonte ē'po ndodhte, gati sa nuk i tha pėr fejesėn e Valbonės, por e mblodhi veten menjėherė. Po mendonte edhe pėr Manjolėn; pse Dhori po shfrynte gjithė atė duf kundėr saj.
- Po Manjolėn, ku e takove? - e pyeti, si pėr t'i kujtuar tė vazhdonte bisedėn e porsanisur.
- Pamė qiellin qė po mbyllej me re tė murme e thamė tė kthehemi nė shtėpi pa na zėnė ndonjė shi i madh. Ai na zuri qė na zuri. Sikur e hapi njeri me dorė rrubinetėn e ēesmės, ashtu u hap edhe gryka e qiellit. Sapo u ndava me Milton, nga prapa, dėgjoj njė zė femre tė mė thėrriste. Ishte vulhumbura, Manjola e Dafinės, se nuk dua t'ia zė as emrin nė gojė. Mezi po merrte frymė, si duket kishte vrapuar.
- Dhoti, Dhori!
- Po ti ku shkon nė kėtė mot tė keq?
- Sa mirė qė tė gjeta; kam dy orė qė po tė kėrkoj. Isha nė bashkinė e qytetit, qė andej po vij. Tė kėrkon kryetari i bashkisė... mė duket se njė vend i mirė pune po tė troket nė derė. Duhet tė shkosh sa mė parė, qė tani.
- Punė?"
- Po, pėr ty. E pash vetė emrin tėnd nė listė. Ishit tetė veta, ti ishe i pesti. Ti bėj si tė duash, unė po iki tani, se kam ca punė.

Dhori u kthye nga rruga dhe u nis drejt bashkisė.
Kur hyri nė derėn kryesore, qendroi para sportelit. Filloi tė bisedojė me punonjėsen e shėrbimit.
- Kryetari ka dy ditė qė nuk ėshtė kėtu, ka shkuar me shėrbim jashtė qytetit. Pėr listat qė thoni ju, s'kam fare dijeni, megjithatė, prisni njė minutė. Ngriti receptorin e telefonit dhe se me kė foli.
Pas pesė minutash nga shkallėt Dhori pa tė zbriste njė grua e re, e bukur.
- Zotėri, mė vjen keq qė jeni munduar, sidomos nė kėtė ditė me shi - i tha e porsaardhura. -Tani nuk kemi ndonjė mundėsi pėr t'ju punėsuar. Ne e dimė, ju jeni nė listėn e urgjencės.Kur tė na krijohet mundėsia, do t'ju njoftojmė vetė.
- Je e sigurtė pėr kėto qė po mė thua? e pyeti ai.
- Kjo ėshtė detyra ime zotėri, megjithatė, kur tė vijė kryetari, ju mund tė vini pėrsėri e tė flisni me tė.
-Tė faleminderit shumė zonjė pėr sqarimin - i tha ai dhe u nis pėr nė shtėpi.
Duke ecur rrugės, Dhori po mendohej tė shkonte e tė pyeste Manjolėn mos ishte ndonjė keqkuptim. U nis drejt shtėpisė sė Dafinės.
Kur po ngjiste shkallėt, pa Manjolėn tė dilte nga guzhina ku rrinin zakonisht, tė hyjė nė dhomėn tjetėr. Ajo i hodhi njė shikim tė shpejtė, qė u duk sikur po mbante tė qeshurėn.
Dafina kur e pa Dhorin, iu lut tė hynte brenda, pėr tė pirė njė kafe.
Dhori i ruhej edhe fjalėve tė njerėzve, ngaqė Dafina ishte grua e ve, pa burrė, megjithėse ajo i kishte tė rralla shoqet pėr nga karakteri.
Qė kur kishte vdekur Taqi, ishte hera e parė qė Dhori hynte vetėm nė atė shtėpi pa tė shoqen. I tha Dafinės arėsyen e vajtjes atje. Fytyra e Dafinės menjėherė ndryshoi ngjyrė, herė tė trėndafiltė e herė nė limonti. Shtrėngoi nofullat dhe thirri tė bijėn.
Manjola, sapo hyri nė dhomė, kur pa Dhorin e trembur dhe tė mėrzitur dhe rrobat e trupit tė lagura, ia dha tė qeshurės me tė madhe.
- Hė- i tha, - kemi ndonjė tė re?
Dhori e kuptoi qė ishte tallur me tė. Iu drejtua Dafinės: - E shikon ē'mė bėri jot bijė?
Dafina u bė mė tepėr nervoze. Nxehtėsinė e brendėshme filloi ta ndjejė nė tė gjitha pjesėt e trupit. Nuk iu durua. Me pėllėmbė i qelloi tė bijės nė fytyrė.
Manjola atė veprim tė s'ėmės nė sy tė Dhorit, nuk e priste.
- Mama! Pse vepron kėshtu? Ē'farė tė keqe kam bėrė unė sot mė tepėr se tė tjerėt. Sot ėshtė 1 Prill, tė gjithė njerėzit argėtohen sot nė kėtė ditė.
- Tė bėfsha gropėn. Burrė pėr tė bėrė shaka me ty ėshtė ky? Shakaja nuk bėhet me hallet e njerėzve.

- Sa turp! - tha Violeta.
- Posi s'ėshtė turp - iu pėrgjigj ai.
- Jo jo! Mė vjen turp nga Dafina - tha pėrsėri ajo.
- Neve, s'ka pse tė na vijė turp; turp duhet t'i vijė asaj, pėr atė soj malli qė ka nė derė.
- Turp i ka ardhur asaj nga ty, pėrderisa i qelloi tė bijės me pėllėmbė nė sy tėnd.
- E mirė, le tė mbajmė turpin e ēupės sė Dafinės ne.
Violeta po rrinte e menduar me sytė ulur pėrdhe mbi qilim. Ia hodhi pėrsėri sytė tė shoqit dhe e pyeti: - Domethėnė, nuk ėshtė fejuar Valbona?
- Moj ti, dėgjon ē'po llomotis unė deri tani? Pse, pėr tė martuar Valbonėn shkova unė nė bashki? Valbonėn, si vajzė e mirė qė ėshtė e ndihmoftė Zoti pėr ndonjė fat tė mirė. Ne po tė na jepet mundėsia do ta ndihmojmė.
- Nuk ėshtė puna tek mundėsia, por...
- Ē'farė por, se mos i kam unė mbyllur ēunat nė dhomė dhe, hajt, tė marr njė e t'ia jap Valbonės?
Violeta nuk foli, uli pėrsėri sytė pėrdhe.

Dhorit i pėlqenin shumė fasulet, sidomos nė atė ditė me shi. Pėr t'i shijuar edhe mė mirė, po i shoqėronte me ullinj e qepė.
- Po ti, pse s'po ha? - e pyeti tė shoqen, kur pa pjatėn e saj qė pothuajse s'e kishte filluar fare. - Apo ke ngrėnė?
- Jo jo! Nuk kam ngrėnė, ty po tė prisja, por...
- Mos e mba mendjen aty tani. Ja edhe mua mė zbritėn nervat sapo e bisedova me ty, e megjithatė, e kam njė lėmsh tė mbledhur nga brenda.
- Nuk e di ē'paskam sot - tha ajo. Morri njė copė bukė, e futi nė gojė dhe filloi ta pėrtypė. Edhe asaj i ishte mbledhur njė lėmsh nga brenda; nuk po e mbante vendi tė rrinte nė shtėpi. E shihte tė shoqin tek hante dhe i dukej se po vonohej mė shumė nga ditėt e tjera nė tė ngrėnė.
Dhori morri kafshatėn e fundit tė bukės bashkė me dy kokrat e ullinjve dhe i futi nė gojė.
- Tė hedh edhe pak gjellė? - e pyeti ajo.
- Jo, jo. U kėnaqa shumė. Hahen kėto tė uruara fasule. - U ēua nga tavolina dhe eci drejt sobės.
Edhe Violeta u ngrit dhe filloi tė mbledhė pjatat. Tek e shihte tė shoqen, Dhori ndjeu dėnesė qė i kishte folur aq ashpėr me ato fjalė pėr Manjolėn.
- Do qė ta bėj tani kafen ta pijmė, apo do presėsh pak? - e pyeti Violeta.
- Pse, ē'farė do bėsh ti?
- Mė duhet tė shkoj deri tek Rita. Nuk vonohem, as pesė minuta.
- Pse, ē'i ka bndodhur Ritės?
- Jo, po...
- Mirė, shko dhe kur tė kthehesh e pijmė kafen. Dėgjo - i tha ai, sapo e shoqja preku dorezėn e derės pėr ta hapur. - Mos i thuaj gjė Ritės pėr ē'farė tė thash, se ju gratė i keni qejf kėto gjėra.
- Pse, muhabete pėr tė bėrė janė kėto - tha Violeta dhe doli jashtė dhomės.

Violeta po ecte me hapa tė shpejtuar nė rrugicė, sa qė, kush e ka parė, do ketė menduar se diēka do ti ketė ndodhur. U gjend pėrpara portės sė shtėpisė sė Ritės.

- Ē'farė po mė thua moj! - i tha Rita e shqetėsuar, duke e parė Violetėn nė sy. - Nuk ėshtė e vėrtetė qė ėshtė fejuar Valbona? E zeza unė, shkova dhe i thash edhe Nadires, vazhdoi Rita tė flasė, duke prekur faqet me duar.
- Pse edhe asaj i the ti? Po ē'tė duhet ty qė flet lart e poshtė?
- Ē'tė duhet, thotė! Edhe Nadirja ashtu si ne u gėzua; qau edhe ajo e shkreta nga gėzimi.
Violeta po e dėgjonte dhe nuk po fliste, vetėm mblodhi pak buzėt.
- Je e sigurtė qė nuk ėshtė fejuar Valbona? e -pyeti pėrsėri Rita si pėr t'u bindur.
- Edhe mė pyet? Unė pėr kėtė erdha tani. Kishin qenė bashkė sot, Miltoja dhe im shoq. I kishte qarė edhe hallin e tij i shkreti pėr moshėn e tė bijės qė po i kalon.
- Kur kishin biseduar, sot?
- Sot sot!
- Po shejtanit, Manjolės, kush i tha?
- Ty kush tė tha, Manjola?
- Manjola, kush tjetėr!
- Nuk di ē'tė them, kėto gjėra janė me zarar. E mira ėshtė tė shkosh te Dafina, bisedoje edhe njėherė me Manjolėn. Ėshtė mėkat edhe pėr Valbonėn. Ėshtė ēupė nė moshė dhe i del nami kot sė koti dhe mos harro, Manjola ėshtė pak ēapkėne.
- Moj po... le tė jetė sa tė dojė ēapkėne ajo; kėto ēapkėnllėqe nuk i shkojnė tek mua.
- Unė pėr kėtė erdha tani tek ty. Ika, se kam edhe Dhorin vetėm nė shtėpi.

Kur Violeta u largua, Rita po rrinte e menduar te pragu i portės. Gjaku i kishte hipur nė kokė.
- Jo, jo! Do iki qė tani - tha dhe eci drejt shtėpisė sė Dafinės.
Pas pak minutash Rita u gjend nė derėn e shtėpisė sė Dafinės. Trokiti nė derė. Doli Manjola. - Hajde Rita, po, mamaja nuk ėshtė kėtu.
- Ti me kė je aty? -e pyeti Rita, qė mezi po merrte frymė.
- Vetėm jam.
- Pse, ku ka shkuar jot ėmė?
Manjola psherėtiu, e pa nė sy, u mendua pak pastaj tha: - Ka shkuar..., po, do vonohet ca.
- E po mirė - tha Rita, - unė pėr ty kam ardhur, por edhe pėr Dafinėn.
Manjola shtrembėroi buzėt si pėr t'i thėnė se s'po e kuptonte. - Mua, ja, kėtu mė ke.
- E po thashė, t'i them edhe Dafinės, tė marrim edhe Violetėn dhe Nadiren e tė shkojmė te Vangja, ta urojmė pėr fejesėn e ēupės, Valbonės.
Manjola kur dėgjoi kėto fjalė, sa nuk ia plasi tė qeshurės me tė madhe, megjithėse pėr kėtė kishte bėrė fjalė me tė ėmėn. Kafshoi buzėn e poshtėme dhe i tha: - Rita, nuk e kuptoj si e morre seriozisht atė qė tė thashė. Unė mendova se sot ėshtė 1 Prill, megjithatė, faji ėshtė imi, qė merrem me plakat pėr tė bėrė shaka. Njėherė nė vit ėshtė kjo ditė. Edhe ti, gjinkallė je, shkove dhe e hape nė gjithė lagjen.
Ritės nuk iu durua. - Shaka pėr tė bėrė ėshtė ajo qė bėre ti? Ti je vetė ēupė beqare; e kupton qė i del nami tjetrės? Mė thua edhe gjinkallė.
Fytyra e Ritės kishte marrė njė shtrembėrim tė theksuar. Manjola, duke e parė Ritėn me atė pamje tė fytyrės, sa edhe buza e poshtėme po i dridhej, iu kujtua, ēfarė Rita kishte treguar njėherė pėr veten e saj. Kur kishte qenė e vogėl ishte goditur nė buzėn e poshtėme dhe plaga i kishte lėnė njė shenjė tė pėrjetshme. Buza e Ritės anonte pak nga ana e djathtė, sa edhe gratė e lagjes i kishin vėnė nofkėn, buzėshtrembėra. Ndėrsa kur po fliste me Manjolėn, buza po i dridhej mė tepėr. Manjola mundohej ta mbante tė qeshurėn, duke vėnė dorėn pėrpara gojės dhe kafshonte buzėn me dhėmbė.
Rita e kuptoi qė ajo nuk po shqetėsohej fare pėr atė qė kishte bėrė.
- Dėgjo Manjola - i tha: Ti ndoshta kėrkon tė tallesh, se po e shoh, qe s'je fare e shqetėsuar, por dua tė them, se kjo punė ka vajtur shumė e madhe. Do tė rėndojė shumė ty. Valbonės, mos i dil pėrpara syve, ndėrsa tė vėllezėrit e saj, sidomos ai i vogli, ishte bėrė xhind. Unė qė andej po vij tani; nuk luajnė nga e tyrja ata. Donin tė vinin kėtu tek ty, por Miltoja nuk i la.
Manjola u zverdh menjėherė dhe zemra filloi t'i rrahė me shpejtėsi. Gjunjėt po i dridheshin, i dukej se do rrėzohej pėrdhe. Qeshja e mėparshme qė i rrinte varur nė cepin e buzėve i iku menjėherė. Balli i shkėlqeu nga djersėt. U pėrtyp, megjithėse pėshtyma nė gojė i ishte tharė: Pastaj tha: - Vėrtet?
- Pse, po tallem unė?
- Kush u tha atyre?
- Unė shkova, nuk po mė mbante vendi nga gėzimi. Doja t'i uroja sa mė parė.
- Kot nuk them unė, qė ti je gjinkallė.
- Moj po... lėre gjinkallėn ti! Ka vajtur shumė e madhe kjo punė.
Tani Manjola po e shihte Ritėn, sikur ajo tė ishte shpėtimtarja e saj. Po mendohej, si mund tė dilte nga ai qorrsokak ku vetė kishte hyrė.
- Po vetė Valbona, ēa thoshte?
- Valbona? Ajo po i thoshte...
- Dėgjo Rita!- e ndėrpreu Manjola. - Meqenėse ti qė andej po vjen, tė lutem shumė, mund tė shkosh pėrsėri atje.
- Pėrse duhet tė shkoj?
Manjola nuk foli. Vetėm mendonte. U pendua shumė pėr atė shaka tė tepruar qė kishte bėrė. Fytyra e Ritės, qė para pak ēasteve e kishte bėrė tė qeshte, tani po i dukej e frikėshme. Mendonte se vetėm nga Rita varej zgjidhja e asaj ngatėrrese.
- Rita! Tė lutem shumė! Ti duhet tė shkosh menjėherė atje.
Rita lėvizi kokėn nė shenjė mohuese.
- Tė lutem shumė Rita. Duhet ta bėsh pėr mua. Mos u shpejto, vetėm mė dėgjo. - Nuk mundi dot tė fliste. Sytė menjėherė iu mbushėn me lot dhe filluan t'i rridhnin nė faqe. Ishte buza e Manjolės ajo, qė po dridhej nė ato ēaste.
Rita qė po e shihte nė atė gjendje, iu dhimbs shumė dhe mendoi ta ndryshojė drejtimin e lojės.
- Ēfarė ke? Pse qan?
Manjola nuk iu pėrgjigj. Ngriti dorėn e majtė dhe fshiu lotėt.
- E ja, se po shkoj te shtėpia e Valbonės. E ē'farė duhet t'i them, se ishte njė shaka e jotja pėr 1 Prill?
Manjola pėrsėri nuk foli. Nė ato ēaste trishtimi qė po kalonte, menjėherė iu kujtua edhe Dhori.
- Manjola! kur do t'i heqėsh kėto prapsira ti nga mendtė e kokės? Vėrtet ke qenė vajzė e praptė e vogėl, por tani nė kėtė moshė nuk tė shkojnė mė prapsitė. Ti po mė thua se ishte njė shaka, por moshės tėnde tani nuk i shkojnė kėto shaka, ashtu siē nuk mė shkojnė edhe mua qė po tė gėnjej ty nė kėtė ditė.
Manjola, nga ato fjalė tė papritura qė dėgjoi, nuk po u besonte veshėve.
- Si the? Nuk janė tė vėrteta tė gjitha kėto qė po mė thua?
Rita buzėqeshi, duke tundur kokėn.
- Rita, tė lutem, mė thuaj; nuk janė tė vėrteta kėto qė mė the? Nuk po vjen nga shtėpia e Valbonės ti tani?
- Si s'janė tė vėrteta? Janė aq shumė tė vėrteta, sa ėshtė e vėrtetė qė Valbona ėshtė fejuar, ose tė them mė mirė qė Valbonėn e fejove ti sot mė 1 prill.
Manjola u ēlirua nga ai makth, buzėqeshi, fshiu lotėt dhe tha: - Tė marrtė dreqi buzėn e shtrembėr ty, se mė ngrive gjakun.
- E po, kjo buza ime e shtrembėr, e shpėtoi gjuhėn tėnde tė shkurtėr qė po pėrpėlitej brenda gojės tėnde tė tharė.
Manjola iu afrua, e pėrqafoi dhe i tha: - Hajde, ulu tani, tė tė bėj njė kafe.
- Do ta pi - tha Rita, - por jo tani. Do vij mė vonė me Violetėn dhe Nadiren, kur tė jetė edhe Dafina nė shtėpi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:14

Daktilografistja!

--------------------------------------------------------------------------------

Tregim

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Me rastin e emėrimit tė tij, drejtori i asaj ndėrmarjeje tė vogėl tė qytetit, kishte menduar, siē janė rregullat zakonisht, tė mblidhte punėtorėt nė njė mbledhje tė shkurtėr pėr t'u prezantuar.
Nė tavolinėn e improvizuar si"podium" tė sallės sė madhe tė mbledhjeve, siē ndodh zakonisht, kishin zenė vend drejtori, zėvendės drejtori, shefi i kuadrit dhe shefja e financės.
Fjalėn e hapjes e mbajti shefi i kuadrit, i cili prezantoi drejtorin e ri, duke ia dhėnė fjalėn atij.
Nė fjalėn e tij, drejtori nuk u zgjat shumė, foli disa gjėra tė pėrgjithshme pėr ndėrmarjen, duke premtuar edhe realizimin e detyrave nė tė ardhmen, ndėrmarja qė ai do tė drejtonte tė kishte suksese...
Pas fjalės sė drejtorit, kur tė gjithė menduan se mbledhja mbaroi dhe duhet tė shpėrndaheshin, pranė "podiumit" u afrua njė vajzė rreth tė 30-tave.
Vajza njihej nga tė gjithė nė atė ndėrmarje, pėr kontributin e saj nė shėrbim tė ndėrmarjes, siē dėgjohej tė flitej shpesh nga drejtuesit e saj. Disa punonjės nė sallė, duke e parė me neveri vajzėn, filluan tė pėshpėrisin me zė tė ulėt me njėri tjetrin: - Filloi edhe me drejtorin e ri, kjo tani...?
Vajza atė ditė, i kishte prerė flokėt shkurt dhe i kishte dhėnė njė ngjyrė tė kadifenjtė, qė ra nė sy tek tė gjithė .
- Mė falni pak minuta, ju lutem; nuk dua t'ju mbaj shumė - dhe u drejtua nga salla. - Nė emėr tė administratės sė ndėrmarjes sonė dhe nė emėr tė gjithė kolektivit punonjės, i uroj drejtorit tonė tė ri mirėseardhjen, duke i uruar, suksese nė detyrėn e tij tė re.... - Ktheu kokėn nga drejtori me njė buzėqeshje qė iu varr nė cepat e buzėve dhe vazhdoi: - Zotohemi, se do jemi gjithmonė tė palodhur nė kryerjen e detyrave tona, nė shėrbim tė ndėrmarjes...
Nė sallė pėshpėrimat e njėrėzve u dėgjuan edhe mė tepėr.
- "Hė moj budallaqe! Nuk e le tė kalonte pak kohė, e prezantove veten qė tani? - mendoi shefi i kuadrit dhe skėrmiti dhėmbėt.
Drejtori e pa vėngėr dhe, nga ajo e papritur qė dėgjoi ndjeu njė sėkėlldi. Nuk e la tė vazhdojė: - Ju lutem, shpėrndahuni; mbledhja ka mbaruar - tha.

Pas pak drejtori thirri nė zyrėn e tij tė njėjtėt njerėz qė ishin nė podium, bashkė me ta ishte edhe sekretarja e tij, njė grua rreth tė 45-ave.
- Kush ishte ajo? - pyeti drejtori pa iu drejtuar askujt dhe uli kokėn mbi tavolinė.
- Pėr cilėn e keni fjalėn, shoku drejtor, pėr...
- Po! Pėr atė bilbileshėn. Kush ėshtė dhe ē'do ajo qė flet dhe mė uron nė emėr tė administratės?
- Nuk ėshtė vajzė e keqe drejtor, do ta njihni vetė; na ndihmon shumė, punon, punon nė tė mirė tė ndėrmarjes.
Drejtori u mėdysh nė vetvete; mendoi, se mos ishte sekretarja e tij, gruaja qė rrinte ulur nė tavolinė, gruaja, tė cilėn ia kishin prezantuar si sekretare... Me kėto mendime, instiktivisht, ktheu kokėn nga sekretarja. Ajo, sikur ia lexoi mendimet dhe pėr t'ia bėrė mė tė qartė drejtorit tha: - Shoku drejtor, ajo vajzė mė zėvendėsoi mua pak kohė, atėhere..., kur isha sėmurė, gjatė kohės sė operacionit, dhe...
- Tani ē'farė pune bėn ajo kėtu? - pyeti ai, duke pėrthyer krahun mbi tavolinė dhe mbėshteti mjekrėn nė dorėn gjysėm tė mbledhur.
- Po ja... e mbajmė si ekonomiste dhe, na daktilografon tė gjitha materialet qė na duhen; punon shumė, i shėrben shumė ndėrmarjes - tha shefi i kuadrit dhe hodhi shikimin nga nėndrejtori dhe shefja e financės, si pėr tė kėrkuar mbėshtetjen e mendimit tė tij. Shefja e financės nuk foli, uli sytė pėrdhe.
- Sigurisht! Tė gjithėve na takon tė punojmė shumė, por... Ekonomiste! ... domethėnė, ekonomiste me shkollė tė lartė tė bėjė edhe punėn e daktilografistes?!
- Jo! Nuk ėshtė ekonomiste me shkollė tė lartė ajo, por, pėrderisa na bėn punėn, jemi tė kėnaqur. Pastaj, ajo na bėn edhe punėn propagandistike ne, shoku drejtor, madje shkruan edhe nė gazetėn lokale tė qytetit tonė pėr arritjet dhe sukseset e ndėrmarjes sonė. Besoj se do t'ia keni lexuar emrin ndonjėherė nė gazetė. Ne, pėr tė gjitha kėto, e kemi vlerėsuar, madje, fotografinė dhe emrin e saj e kemi nxjerė disa herė nė tabelėn e emulacionit si punonjėse e dalluar - foli pėrsėri shefi i kuadrit.
Drejtori lėvizi kokėn majtas djathtas, shtriu pak buzėt e bashkuara dhe tha: - Mirė mirė, do ta shikojmė edhe atė punė... - dhe pėrsėri mendoi me vete: "Prandaj ka marrė tatėpjtėn ndėrmarja juaj, nga ty, nė fillim shoku shef i kuadrit, qė po mė flet me kėtė gjuhė tani, qė pėrkrah njerėz tė tillė, siē po e thua edhe vetė... Mė kujtoke edhe punėn propagandistike qė bėkėrka ajo vajzė me disa shkrime tė botuara nė gazetėn lokale; pse nuk mė thua ajo vajzė bėn punėn mashtruese me ato shkrimet e saja, duke gėnjyer lexuesit e gazetės, ndryshe nga ē'ėshtė e vėrteta kėtu nė ndėrmarje. Drejtorin, pėrse ua hoqėn nga drejtimi i ndėrmarjes? Ndoshta, pas shkarkimit nga detyra tė drejtorit tuaj tė mėparshėm, paska radhė pėr tė tjerė njerėz kėtu, qė duhet t'i shkojnė nga pas atij... Mė pritka njė fillim i vėshtirė me ju..." - Mirė, mund tė vazhdoni punėn tani dhe u ēua nė kėmbė. U ēuan edhe tė tjerėt, u pėrshėndetėn me tė dhe morrėn drejtimin nga dera.

Ajo ngjiti edhe shkallėn e fundit tė katit tė tretė tė atij pallati pesėkatėsh ku banonte dhe u kthye nė anėn e majtė; eci drejt derės sė apartamentit tė saj. Uli dorezėn e derės, duke e mėshuar fort dorėn dhe i dha njė goditje me shkelm. Dera u perplas pas murit tė sallonit tė ngushtė duke dhėnė njė zhurmė tė pakuptueshme.
Ē'tė jetė? - tha me veten e tij i vėllai i saj. U ēua nė mėnyrė tė rrufeshme nga tryeza; ishte pothuajse nė pėrfundim tė ngrėnies. Eci nė drejtim tė derės sė dhomės. Pėrpara i doli portreti i sė motrės. Ajo nuk i foli, hodhi shkujdesur ēantėn e dorės mbi kolltuk dhe u ul nė kolltukun tjetėr dy vendėsh.
- Ti qenke? - tha ai, duke e parė nė sy. Nuk u ul. Ajo morri frymė thellė, duke nxjerrė pastaj njė psherėtimė. Tundi kokėn dhe u ēua nė kėmbė. Shkoi te kolltuku ku kishte hedhur ēantėn, e hapi dhe mori paketėn e cigareve. Nxorri njė cigar dhe po e mbante mes dy gishtave.
I vėllai, qė nuk ia kishte ndarė shikimin pėr asnjė ēast, u ul dhe vazhdoi ngrėnien. Ia dinte kapriciot motrės. Mė tepėr se respekt, dukej, sikur ai i frikėsohej asaj; jo vetėm se ajo ishte 3 vjetė mė e madhe se ai, por, ai e justifiionte me njė mendim tjetėr. "Ėshtė 33 vjeēe dhe, sigurisht, mungesa e burrit, mungesa e krijimit tė familjes, ndikojnė nė psikozėn e saj, qė nė shumė raste tė dali jashtė kontrollit".
Qė kur i kishte vdekur i ati tre vjetė mė parė, ata ishin lidhur mė shumė me njėri tjetrin; ai e ndjente mė shumė si detyrim i vėllait ndaj motrės edhe si njė amanet tė pathėnė tė tė atit: "Unė nuk jam mė, por je ti ai tani qė duhet tė kujdesesh pėr motrėn tėnde... Ti je shtylla e shtėpisė tani..." Vėrtet, shumė vite tė shkuara, qė kur kishte vdekur e ėma e tyre, pesha e familjes kishte rrėnė mbi kryefamiljarine shtėpisė, babait, por ja, qė jeta ishte treguar e pamėshirshme pėr ta ndarė edhe tė atin nga kjo jetė e ai tė ikte me zėmėr plasur, tė paktėn pėr vajzėn; ta shikonte nė shtėpinė e saj tė re, tė rehatohej edhe ajo si gjithė shoqet e saja, e pastaj tė ikte i qetė nga kjo jetė. S'kishte qenė e thėnė qė edhe ai tė gėzonte...
Ishin kėto arėsyet, qė i vėllai ishte shumė i lidhur me tė motrėn edhe pse ia njihte mendjen. Ai i kuptonte veprimet e saja, qė atij i dukeshin tė tepruara, madje nganjėherė edhe tė lajthitura. Ai kishte kuptuar, qė e motra vuante edhe nga njė "sėmundje", diagnozė e papėrcaktuar nga mjekėt dhe, sigurisht, e pamjekueshme.
E motra, hodhi kėmbėt pėrmbi kėmbė dhe ndezi cigaren. Ai e dėgjoi tingullin e letė tė shkrepses, e ndjeu edhe eren e cigares sė djegur qė u pėrhap nė dhomė dhe nuk foli. Duke pėrtypur kafshatėn e fundit, u ēua, mori pjatėn nė dorė dhe eci drejt lavamanit.
- Nuk u bėre pak merak pėr mua? Pse nuk mė pyet, ē'farė kam? - i tha ajo, pa ia hedhur shikimin.
Ai nuk foli, u ul pėrball saj, zgjati dorėn nga paketa dhe nxorri njė cigare.
- Diēka duhet tė ketė ndodhur me ty! Kėtė e tregon fytyra jote e zymtė, e tregoi edhe mėnyra se si hyre nė apartament.
- Do mė lėvizin nga ai vend pune... drejtori i ri qė ka ardhur, ka menduar tė shkurtojė administratėn dhe, sigurisht, unė jam e para qė do mė lėvizi. M'a thanė njerėz tė sigurtė kėtė... E pakėt tė duket kjo pėr mua?
- Kėto gjėra, zakonisht, njihen; ndėrrohen drejtuesit, ndėrrohen partitė, ndėrohet edhe personeli, administrata.
- Domethėnė... nė vend tė shqetėsohesh pėr motrėn tėnde, nė vend qė tė mė japėsh kurajo, nė vend qė tė mė japėsh njė mendim se si duhet tė veprojmė, ma shton edhe mė tepėr makthin...! Ooohhhh! - Psherėtiu pėrsėri ajo dhe thithi fort cigaren. U duk nė atė ēast, sikur donte ta hante me dhėmbė cigaren e jo tė thithte tymin e tij.
- Je e sigurtė, pėr ē'farė po thua?
- Shumė! Ma thanė njerėz tė sigurtė.
- Po ē'farė duhet tė bėjmė atėhere... Ndoshta drejtori ka menduar tė lėvizė ty... ndoshta, se je pa arėsimin pėrkatės, pa shkollėn e lartė, dua tė them...
- Pa shkollėn e lartė kam qenė gjithmonė; kėtė e dinte edhe drejtori i mėparshėm, por punėn ama, e bėj mė mirė se tė tjerėt, pėrndryshe nuk do mė kishin falenderuar disa herė pėr punėn qė kam bėrė, nė shėrbim tė ndėrmarjes sonė. Kėtė e thonė dhe e pranojnė tė gjithė. Kėtė e tregon edhe tabela e emulacionit nė ndėrmarje ku ėshtė fotografia dhe emri im. Vėrtet, nuk kam mbaruar ndonjė fakultet oratorie, por jam oratore e aftė nė punėn qė bėj. Edhe pse nuk jam shume e vjetėr nė punė, i kam shėrbyer ndėrmarjes mė shumė sa ē'e meriton dhe pėr kėtė jam krenare. I shėrbej ndėrmarjes sonė mė shumė se ata qė janė mė tė vjetra se unė; edhe ti vetė je i ndėrgjegjshėm, sa orė tė gjata shpenzoj edhe nė shtėpi me tė gjitha ato dokumetat qė mė ēmendin. E kush mė mirė se mua do ta bėnte njė punė tė tillė? Vėrtet ndėrmarja jonė ka njė sekretare, por jam unė ajo, qė i bėj tė gjitha punėt edhe tė sekretares.
" Eh moj motėr, moj motėr, sa tė ka hyrė vetja nė qejf! Kėsaj "sėmundjes" tėnde qė tė ka zėnė ty, s'kam ē'ti bėj, jo unė, por as edhe mjekėt. Tė kanė gjetur kokėn ata tė ndėrmarjes, pa tė kanė vėnė edhe festen..." - mendoi i vėllai...
- Vėrtet lodhesh pėr punėn qė bėn, tė daktilografosh gjithė ato faqe letrash nuk ėshtė e pakėt, por edhe ajo punė, ty tė jep nder dhe krenari, siē e thua edhe ti shpesh. Nuk ėshtė e pakėt edhe pėr ty nė opinion e gjėrė shoqėror, tek tė gjithė ata qė tė njohin, tė radhitesh edhe ti pėrkrah punonjėsve tė aftė tė administratės sė ndėrmarjes suaj.
- Nderi dhe krenaria ėshtė e tė dy neve; ėshtė nder dhe krenari edhe pėr emrin e nderuar tė familjes sonė.
I vėllai nuk iu pėrgjigj, vetėm mendoi atė ē'kishte menduar mė parė: "Je e sėmurė motėr... s'kam ē'tė bėj! E mbivlerėson shumė veten"
- Hė, si thua? - e pyeti ajo, kur pa qė i vėllai nuk iu pėrgjigj.
- Ē'farė do bėjmė? Nuk e njoh drejtorin e ri. Edhe ti vetė nuk e njeh mirė akoma. Ai ėshtė i sapoemėruar nė ndėrmarjen tuaj.
- E mė pyet ē'farė do bėjmė? Tė bėjmė atė, tė njėjtėn gjė, qė bėmė edhe me drejtorin e parė edhe me shefin e kuadrit edhe me ...
I vėllai mblodhi pak buzėt dhe lėvizi kokėn pak nga e djathta, si pėr t'i thėnė se nuk i kujtohej ēfarė kishte bėrė me ata, kokėn e ndėrmarjes, siē e pėrdornin shpesh ata motėr e vėlla nė shtėpinė e tyre.
- Duhet t'i shkojmė pėr vizitė drejtorit nė shtėpi; duhet ta urojmė pėr detyrėn e re. Me drejtorin e parė, nuk bėmė tė njėjtėn gjė? Nuk dua tė pėrsėris ato ē'farė tė kam thėnė mė parė. Jam vajzė, vajzė beqare dhe nuk mund tė shkoj vetėm nė shtėpinė e tij pėr urime tė tilla. Ai vėrtet ėshtė burrė serioz, i tillė njihet nė qytet; bashkėshort i ndershėm dhe baba shembullor, por, nė raste tė tilla, nderin e kam me ty tė shkoj.
I vėllai pėrsėri nuk foli; afroi cigaren pranė gojės, e thithi fort dhe e lėshoi tymin nė drejtim tė saj. Fytyra e saj nėn mjegullėn e tymit tė cigares, atij iu duk e shpėrfytyruar, sikur lėvizte, sipas lėvizjes sė tymit dhe merrte trajtė pa formė.
Ishte e kotė t'a kundėrshtonte tė motrėn nė mendimet e saja. Kur ajo i shprehte atij njė mendim a veprim pėr tė bėrė, ishte e vendosur; nuk ishte e nevojshme pėr diskutime, qė edhe ai tė jepte mendimet e tija.
- Tė shkojmė tani, mendon ti?
- Po pse, kur thua ti? Hekuri rrihet sa ėshtė i nxehtė, madje edhe shumė e vonuar jam, mė duket.
I vėllai pėrsėri nuk foli, vazhdonte tė tymoste cigaren. Ajo e shuajti nė hirnore gjysėm cigaren e djegur dhe u ēua nė kėmbė, si pėr t'i thėnė atij, qė edhe ai duhej tė ēohej.
- Ha bukė njėherė...
- Qė tė mė ftohet hekuri, thua ti, e pastaj ta kem tė vėshtirė pėr ta rrahur? - tha dhe morri ēantėn nė dorė.

Tek ecnin tė dy nė rrugė, ajo nuk donte t'i dilte njeri pėrpara nė ato ēaste mėrzie dhe trishtimi qė po kalonte. Edhe ndonjė tė njohurėn e saj nuk e donte qė ta shikonte.
Hynė nė dyqanin e ėmbėltores dhe qendruan pėrpara vitrinės sė xhamtė. Nuk po i mbushej mendja se cilėn tortė tė zgjidhte pėr tė blerė; po i dukeshin tė gjitha tė vogla.
- Shkojmė - i tha tė vėllait - dhe eci nė drejtim tė derės.
- Nuk do blejmė? - e pyeti ai dhe i shkoi nga pas.
- Tė shkojmė nė njė ėmbėltore tjetėr. Nuk po ma mbushin syrin kėto... - Dolėn nga ėmbėltorja.

Jo shumė larg, u gjendėn pėrpara dyqanit tė luleve. Pa u menduar, i bėri porosinė shitėses: - Ju lutem, njė buqetė tė madhe dhe tė bukur...
- Nga cilat lule e dėshironi? - e pyeti shitėsja.
- Nga tė gjitha llojet, por, mundėsisht, zambakėt dhe trėndafilat tė jenė mė dominues.
Pas pak, buqeta me lule ishte gati e rrethuar nga letėr e tejdukshme. Vėrtet ishte njė buqetė e bukur e madhe, ku midis tyre, bleronin disa degėza me gjethet e tyre tė holla, si maja gjilpėrash. Shitėsja i ngjiti edhe letrėn e vogėl tė urimit, ku e shkruajti vajza vetė: "Urime pėr detyrėn e re i nderuar drejtor. Me shumė respekt, punonjėsja juaj e administratės..."
Tė dy motėr e vėlla dolėn nga dyqani i luleve dhe vazhduan tė ecin bulevardit kryesor tė qytetit. - Ja kėtu - tha ajo dhe bėri me kokė nga njė dyqan tjetėr. Sipėr dyqanit, lexohej tabela ĖMBĖLTORE
Hynė nė ėmbėltore dhe qendruan pėrpara vitrinės sė xhamtė. "Edhe kėtu nuk paska tortė tė madhe? I paska rrėnė dambllaja sot tė gjitha ėmbėltoreve?" - mendoi.
- Hė - i tha i vėllai, - vendos, kė tortė do marrim; gjithandej njėsoj janė - pa e hequr shikimin nga vitrina.
"Nuk e di, do i pėlqejnė drejtorit tortat me ēokollata, apo..." - mendoi.
- Blejmė kėtė - tha i vėllai duke e drejtuar gishtin tregues tek njėra nga tortat. Edhe asaj i pėlqeu ajo qė i tregoi ai. Torta ishte e rrethuar me trėndafila tė vegjėl kremi dhe nė mės tė saj ishte njė trėndafil i bardhė. Nė mes tė trėndafilit ishte njė kokėr qershi, qė dukej si zemėr trėndafili.

Ajo mbante nė dorė buqetėn me lule, ndėrsa i vėllai mbante nė dorė kutinė me tortėn brenda.
Njė i njohuri i tyre po ecte nė drejtim tė tyre dhe kush e di ē'do ketė menduar kur i pa tė dy motėr e vėlla me dhuratat nėpėr duar. Kur u afruan, i njohuri u mat t'i pėrshėndeste dhe t'i pyeste pėr ku ishin nisur. Ajo seē i tha tė vėllait pėr t'i tėrhequr vėmendjen. U shkėmbyen me tė njohurin, pothuajse pa u pėrshėndetur.

Apartamenti i drejtorit ndodhej nė katin e katėrt tė njė pallati tė ri tė sapondėrtuar, siē i thoshin, pallat i firmave.
Pėrpara derės sė apartamentit ajo rrinte e para dhe pas saj i vėllai. Ai lexoi nė njė fletė tė vogėl metalike nė derė fjalėn, Familja dhe pas saj emrin dhe mbiemrin e drejtorit. Ndjeu njė ngacmim nė vetvete dhe druajtje, ndėrsa ajo... Ajo ishte mėsuar me metoda tė tilla.
Vajza shtypi butoni dhe nė brendėsi tė apartamentit u dėgjua tingulli i ziles. Nė pritje tė hapjes sė derės, ajo dėgjoi nga brenda hapa njerėzish. Pastaj ato hapa ishin shumė afėr derės. - Kush ėshtė? - u dėgjua njė zė gruaje nga brenda.
- Punonjės tė administratės sė ndėrmarjes sė drejtorit, jemi.
Dera u hap dhe ata panė njė grua me veshje tė regullt. Gruaja duhet tė ishte rreth tė 50-tave.
- Urdhėroni, hyni! - tha gruaja, duke bėrė njė hap prapa, si pėr t'i lėnė atyre hapėsirė tė hynin brenda.
Vajza hyri dhe bėri pėrshėndetjen e saj tė zakonshme; duke buzėqeshur, i drejtoi dorėn gruas pėr ta takuar. Pas saj hyri edhe vėllai.
- Urdhėroni, uluni - tha gruaja, kur ata u gjendėn nė njė dhomė tė mobiluar kėndshėm dhe me shije. Ata tė dy, vendosėn nė njė tavolinė tė vogėl tė qelqtė nė formė ovale me kėmbėza metalike buqetėn me lule dhe kutinė me tortėn brenda dhe u ulėn pranė njėri tjetrit.
Gruaja doli jashtė dhomės, ndėrsa vajza e hodhi shikimin gjithandej nėpė dhomė.
- Kush ishte? - e pyeti drejtori tė shoqen, kur ajo hyri nė dhomė.
- Tė kanė ardhur punonjėsit e administratės - i tha ajo, ndėrsa ai po rrinte gjysėm shtrirė nė krevat, duke shfletuar njė libėr.
- Punonjėsit e administratės?! - tha ai habitshėm dhe e pa tė shoqen nė sy.
- Po! Edhe me harxhime, madje.
Ai i dha njė lėvizje tė pakuptimtė kokės nė shenjė habie dhe u ēua. - Shko ti, po vij edhe unė, mos i lėr vetėm....
Kur drejtori hyri nė dhomė, ajo u ēua nga ndenjėsja ku rrinte ulur dhe, me njė buzėqeshje tė ėmbėl, zgjati dorėn nga drejtori: - Urime pėr detyrėn e re, i nderuar drejtor. Ky ėshtė vėllai im; na falni pėr kėtė vizitė tė papritur, por, erdhėm vetėm sa t'ju urojmė... - i foli me naivitetin e saj femėror.
- Faleminderit! - tha drejtori, me njė pėrbuzje tė ftohtė... Nuk po u besonte syve tė kishte nė shtėpinė e tij, atė... Fytyra e tij u duk, sikur u mbulua nga njė hije pakėnaqėsie dhe i morri njė shprehje nervozizmi edhe pse u mundua tė mos e japė veten.

Qendrimi i tyre nė shtėpinė e drejtorit ishte i shkurtėr. Pėr vajzėn, nuk ishte e rėndėsishme koha e ndenjes aty; ajo ia kishte arritur qellimit tė saj. Drejtori ishte njeri i zgjuar dhe me kulturė dhe gjatė kohės qė ata ndejtėn aty edhe pse u mundua tė mos e japė veten pėr pakėnaqėsinė e ardhjes sė tyre nė shtėpi, nganjėherė i dilte si padashur ajo pakėnaqėsi. Vajza e kuptonte shumė mirė dhe pėrsėri vazhdonte tė fliste me fjalėt tė shoqėruara me buzėqeshjen e saj.
Kur ata u ēuan pėr tė dalė, drejtori iu drejtua asaj: - Ju faleminderit! Shumė jeni harxhuar; ju lutem merrini kėto qė sollėt.
- I nderuar drejtor, kėto s'janė asgjė, pėrveē se njė urim, qė mund t'i bėhet ē'dokujt, veēanėrisht pėr njė detyrė tė re dhe tė rėndėsishme, siē ėshtė detyra e juaj, nė drejtimin e ndėrmarjes sonė... - foli ajo me gjeste lozonjare.

- Kėta njerėz, jo vetėm qė duhet tė lėvizin nga administrata, por tipa tė tillė si kjo vajzė, duhet tė largohen fare nga ndėrmarja... - po i thoshte drejtori tė shoqes.
- U duk grua e mirė e edukuar - i tha e shoqja. - Ishte e komunikueshme dhe nė veshje ishte e regullt, me shije. Mendoj se s'ka bėrė asgjė tė keqe, madje tė ka vlerėsuar me urimin e saj.
- Nuk ėshtė grua, ėshtė vajzė.
- Vajzė, mendoj, se s'ka asgjė tė keqe...
- Mirė, mirė... - tha drejtori dhe doli nga dhoma; lėvizi pak kokėn nga neveria.

Tė nesėrmen drejtori kaloi nė koridorin e ngushtė pėr tė shkuar nė zyrėn e tij. Dera e dhomės sė daktilografimit ishte hapur. Vajza kishte ardhur pak mė herrėt nė punė se ditėt e tjera. Drejtori dėgjoi tingujt e makinės daktilografike dhe eci pa e kthyer kokėn. Hyri nė zyrėn e tij, u pėrshėndet me sekretaren nė paradhomė dhe u ul nė tavolinėn e tij tė punės. - Tė lutem, - i tha sekretares pas pak, - kėrkoj tė mė vijnė nė zyrė, nėndrejtori, shefi i kuadrit dhe shefja i financės. Tė jesh edhe ti kėtu bashkė me ta.
Kur ata hynė nė zyrėn e tij, drejtori ishte ēuar nė kėmbė dhe po rrinte pranė dritares me shikimin hedhur jashtė.
- Uluni - u tha ai atyre dhe vetė zuri vend nė ndenjėsen e tij.
Kur vajza mėsoi pėr shkuarjen e tyre nė zyrėn e drejtorit, nuk po e mbante vendi; iu prenė krahėt pėr punė. Donte tė ishte edhe ajo atje.
Sapo drejtori filloi tė flasė, u dėgjuan trokitje nė derė. Drejtori i dha shenjė sekretares tė hapė derėn. Sekretarja u ēua nga ndenjėsja ku rinte ulur dhe shkoi drejt derės. Hapi derėn dhe... Nė kuadratin e derės, u shfaq ajo, vajza... - Mė falni pėr shqetėsimin, por...
- Tė lutem, largohu - i foli prerė drejtori dhe morri njė qendrim serioz. Ajo e pa nė sy hutueshėm nga ajo e papritur, pastaj shikimin e hodhi nga shefi i kuadrit, nga nėndrejtori dhe u largua.
- Budallaqe femėr! - tha drejtori me zė tė ulėt, pa iu drejtuar askujt. - Edhe pėr kėtė budallaqe femėr j'u kam thirrur tani. Nuk dua ta shikoj mė kėtu nėpėr kėmbėt tona, gjejini ndonjė vend tjetėr pėr tė punuar, mundėsisht, larg zyrave tė administratės sonė.
Nėndrejtori donte tė fliste, por zgjodhi heshtjen. Heshtjen e tij e theu drejtori kur iu drejtua atij: - Ju ē'mendim keni pėr kėtė femėr "ekonomiste"? - Fjalėn ekonomiste e theksoi mė tepėr, duke i dhėnė njė ton irronik.
- Shoku drejtor! - filloi tė flasė nėndrejtori. - Jam plotėsisht dakort me mendimin tuaj; ju nuk e njihni akoma atė vajzė. Megjithėse mundohet tė punojė shumė, siē e tha edhe vetė shefi i kuadrit, madje na ndihmon edhe nė punėn propagandistike nėpėrmjet nja dy shkrimeve tė saja qė janė botuar nė gazetėn lokale tė qytetit edhe pse shumica e punonjėsve nuk e pėlqejnė, madje na kanė ardhur edhe letra nga persona anonimė pėr tė, pėr vlerėsimin qė i kemi bėrė, duke e nxjerrė emrin dhe fotografinė e saj nė tabelėn e emulacionit tė ndėrmarjes, por ajo qė dua tė them dhe qė njihet nga tė gjithė, ajo vajzė ėshtė ... fatkeqe nė jetė...
Shefja e financės uli sytė pėrdhe dhe i dha njė lėvizje kokės, si shenjė mospėlqimi pėr ē'farė po fliste nėndrejtori. Ishte ajo vetė qė kishte shprehur pakėnaqėsi pėr atė vajzė, qė fliste shpesh nė emėr tė administratės; madje, njėherė nė mbledhjen e administratės, ia kishte thėnė drejtorit tė mėparshėm tė ikur. - Nuk e kuptoj qendrimin e saj dhe tuajin bashkė, se si i jepni kaq pushtet tė flasi nė emėr tė administratės dhe nė emėr tė ndėrmarjes sonė edhe atėhere kur nuk duhet. Kėsaj i thonė, sipas asaj shprehjes popullore: "tė dali bishti mė i madh se sqepari" pra, ajo po del mbi ne tė gjithė dhe Ju me heshtjen dhe qendrimin tuaj, me mbivlerėsimin qė i bėni, e ushqeni mė tepėr se ē'duhet nė qendrimin e saj...Ajo vajzė, ėshtė njė ekonomiste me shkollė tė mesme; nė ndėrmarjen tonė ne kemi edhe pesė vajza tė tjera me tė njėjtėn shkollė dhe qė punojnė nė prodhim, ndėrsa ajo...
Drejtori e pa reagimin nė heshtje tė shefes sė financės, ndoshta ia lexoi edhe atė ē'po mendonte ajo dhe pėrsėri pyeti nėndrejtorin: - Nuk jemi ne si ndėrmarje tė zgjidhim fatkeqėsitė e jetės tė njėrit apo tjetrit, - pastaj menjėherė mendoi, tė dinte edhe pėr atė fatkeqėsi. Heshti pak dhe vazhdoi: - Ē'farė fatkqesie ka nė jetė ajo vajzė?
- I kanė vdekur tė dy prindėrit - iu pėrgjigj shefi i kuadrit. - Jeton bashkė me tė vėllanė. Janė tė pamartuar tė dy. Ndoshta edhe i vėllai i saj do tė martohet, por pret t'i dalė fati tė motrės njėherė.
Drejtorit nė ato ēaste iu kujtua njė kolege e tij nė punėn e mėparshme nga ndėrmarja tjetėr nga vinte. Edhe ata nė administratėn e tyre tė ndėrmarjes kishin njė vajzė me shkollė tė lartė, tė pamartuar qė i kishte kaluar mosha dhe shpesh herė bėhej nervoze, kalonte jashtė kontrollit pėr ē'farė fliste. "Skandali", siē u quajt mė vonė nga tė gjithė ishte, kur ajo vajzė kishte bėrė debate tė ashpra me tė dėrguarin e ministrisė, kur ky i fundit kishte ardhur pėr inspektim nė ndėrmarje.. I deleguari nuk i kishte kushtuar shumė rėndėsi fjalėve tė saja, e kishte kuptuar, vetėm kur ishte interesuar pėr tė dhe kur kishte mėsuar pėr moshėn e saj dhe qė kishte mbetur akoma beqare ishte shprehur duke qeshur: "Epo, ka tė drejtė tė jetė nervoze dhe tė flasė me atė gjuhė, pėrderisa s'ėshtė e martuar..."
- Por ajo qė dua tė them, shoku drejtor, ėshtė, se ajo vajzė punon shumė nė tė mirė tė ndėrmarjes sonė - ndėrhyri pėrsėri shefi i kuadrit.
- Domethėnė, ju tė gjithė nuk punoni, vetėm ajo punon - i ndėrhyri drejtori, duke qeshur ironikisht
"Mė shumė se punon, ajo vajzė do tė duket mbi tė tjerėt, kėrkon ngritjen e lavdisė sė saj..." - mendoi prap shefja e planit. "Pėr kėtė, po, mund tė thoni se ėshtė fatkeqe nė jetė, por jo se i kanė vdekur prindėrit, ashtu si e mendoni ju dhe qė i jepni kaq liri veprimi dhe mbivlerėsim nė ndėrmarjen tonė" - vazhdonte tė mendonte shefja e planit.
- Shoku drejtor! Ndoshta ėshtė herėt pėr tė diskutuar pėr atė vajzė, kur kemi shumė gjėra tė tjera tė diskutojmė, por, le tė pranojmė edhe kėtė. Ndėrmarjes sonė nuk do t'i vijė e keqja nga ndonjė punonjės i saj, jo vetėm pėr punėn qė kryen, por edhe pėr punėn propagandistike nė tė mirė tė ndėrmarjes sonė, siē bėn ajo vajzė... Megjithatė, le t'ia lėmė kohės...
Shefja e finacės, nuk mundi tė durojė dot mė: - Mė fal shoku drejtor, mund tė them edhe unė mendimin tim?
- Mund ta thuash shoqja shefe, mendimin tėnd - fjalėt "shoqja shefe", drejtori i theksoi mė tepėr, duke menduar pėr njė "sulm" tjetėr nga shefja e financės, nė pėrkrahje tė shefit tė kuadrit: - Ju vėrtet jeni i sapoemėruar nė ndėrmarjen tonė, por pėr ē'farė po flasim, kjo ėshtė njė ēėshtje mė vete, madje, disa herė edhe unė e kam ngritur kėtė shqetėsim, pavarėsisht, se shefit tė kuadrit nuk i ka ardhur mirė, pavarėsisht, se unė jam specializuar nė profesionin qė kam dhe mbaj nė xhep diplomėn e shkollės sė lartė, por nuk e pranoj kurrsesi, qė njė ekonomiste me shkollė tė mesme, siē ėshtė ajo vajzė, jo qė barazohet me ne, por edhe del mbi ne nė shumė raste. Nė ndėrmarjen tonė, janė edhe pesė njerėz tė tjerė ekonomistė me shkollė tė mesme dhe, nuk e kuptoj, pėrse ajo vajzė nuk i bashkohet shokėve tė saj, tė punojė nė prodhim. Kėtė mė mirė se ne e di shefi i kuadrit i ndėrmarjes sonė qė e pėrkrah atė vajzė pėr punėn e saj tė "lodhėshme" qė bėn, apo edhe pėr punėn propagandistike nė tė mirė tė ndėrmarjes sonė me shkrimet e saja...
Shefit tė kuadrit i ndėrroi ngjyrė fytyra. I hodhi njė shikim tė vėngėrt shefes sė financės, skėrrmiti dhėmbėt (kjo u kuptua nga lėvizja e nofullave) donte tė fliste, por drejtori i ndėrhyri: - Ju kam thirrur t'ju dėgjojė tė gjithėve, tė mė jepni mendimin tuaj...

Drejtori nuk mund ta pranonte atė fyerje qė i kishte bėrė ajo vajzė me vizitėn e saj nė shtėpinė e tij. "Mendojnė, se do tė mė kompromentojnė shumė lehtė?! Hė!" Pėr mė tepėr, ndėrmarja ku e kishin emėruar drejtor, kohėt e fundit kishte pasur dėshtime nė prodhim, duke zhgėnjyer shumė njerėz pėr opinionin e mirė qė kishin pasur nė fillim tė krijimit tė saj.
Nuk vonoi shumė kohė dhe vajzėn e larguan nga administrata e ndėrmarjes.
Pas afro njė viti, tė njėjtin fat, pati edhe vetė shefi i kuadrit. E hoqėn nga detyra, qė ai e mbante prej disa vitesh, si njeri i paaftė, rryshfetmarrės... Madje, nuk nguruan ta quajnė mashtrues dhe gėnjeshtar, duke i kujtuar edhe ato, shkrimet e "bukura" qė dėrgoheshin nė gazetė tė shkruara nga vajza, ndryshe nga ē'ishte realiteti nė ndėrmarjen e tij...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:14

Qytetit tim!

--------------------------------------------------------------------------------

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Qyteti im!
Ē'tė ka rrėnė sot ky nur?
Ėshtė malli, tė shoh pas kaq vitesh
Po mė dukesh mė i bukur se kurrė!

Shtėpitė e ndėrtuara njėra mbi tjetrėn,
Qė asnjė piktor s'do t'i vendoste dot aq bukur.
Unė piktor dua tė bėhem pėr ty sot,
Nė telajo tė hedh mallin e pashuar...

Dua tė pi pak ujė Bogove,
Ajrin e pastėr tė pishave tė thith.
Tė shoh diellin n'agim kur del mbi Tomorr,
Tė udhėtoj me linjėn urban Kombinat - Uznovė.

Erdha tek ti qyteti im!
Kėto rrugica tė shtruara me kalldrėm
Mė ēojnė nė tė largėtėn fėmijėri.
Nuk u shmallkam dot me ty
Dhe pse i puth tė gjithė e qaj si fėmijė..

Erdha tek ti qyteti im,
Tek ju o njerėz tė mirė e tė dashur.
Tek ti vendlindja ime jam tani,
Ju, pėrherė mall e dashuri mė keni falur...

Vetė natyrės i ke marrė
Gjithė kėtė bukuri tė rrallė.
Po mua vallė ē'do mė japėsh
Tė mė shuaj sado pak mall?!

Do marrė pak ujė tė ftohtė Bogove.
Si ujin e bekuar nė shtėpi t'a mbaj.
Me pikatore t'a pi, etjen tė mė shuaj,
Mallin pėr Beratin do mundet dot vallė?

Do marrė njė gur nga kalldrėmi,
Nga ajo rrugicė ku hodha hapin e parė.
Njė degė pishe nga Mali i Gorricės,
Ngado qė tė shkoj, me vete t'a mbaj.

Kam shumė vjetė i mėrguar.
S'mė dėbove, u largova.
U enda shteteve nė tokė tė huaj,
I pėrbuzur, i pangrėnė, i skllavėruar.

Berat! Je djali i Europės,
Shpirti qė mė jep frymė je ti, mė mban gjallė.
Amerika dhe Europa,
Je vetė ti o i bukuri Berat.

Malli i zjarrtė qė digjet nė vite.
Mallin nuk e qetėson as gjumi.
Sikur Tomorri tė shkrihej e bashkė me Osumin,
Mallin s'do mundeshin dot t'a shuanin!

S'qenka e lehte te ndahesh nga qyteti,
Qe tridhjete vjete me mbajti ne gji.
Vij nga udhe e gjatė kurbeti,
Mė beso, do kthehem pėrsėri.

Dhe kur njė ditė vdekja tė trokasė
Nuk dua qė shpirti tė mė dalė nė tokė tė huaj.
Pranė varreve tė prindėrve tė mij dua tė prehem,
Dheu i tokės mėmė tė mė tresė, dua...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:15

Fragmente nga Tregimi: "Le tė jem unė Zamira..."

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Fjala "Lamtumirė" dhe zėri i Lorencit ditėn e fundit kur ata u ndanė, Zamirės i rrinte si vėth, i varur nė veshin e kujtesės. Megjithėse kishte kaluar njėfarė kohė, nuk e kishte tė lehtė t'i shkėputej nga mendja. E donte, ndjente pėr tė. Nganjėherė edhe i ndizeshin shpresat, sikur Lorenci njė ditė do tė vinte pėrsėri, do tė harronte gjithė atė tė kaluar disi tė trishtė dhe ata tė dy do tė fillonin pėrsėri rindėrtimin e jetės sė tyre. E kishte marrė shumė malli. Ah, sikur vetėm njėherė ta shihte, qoftė dhe nga larg, vetėm ta shihte njėherė dhe nuk do tė donte gjė tjetėr nga kjo jetė! Por e gjitha kjo i dukej si njė shpresė e pakthyeshme, njė pamundėsi.
- "Lorenci nuk ka faj. Faj ka ai, Aureli. Aureli qė mė donte dhe e doja! Apo kam unė faj? Edhe unė kam faj! Pse kam faj?! Sepse dashurova njė djalė? Pse dashurova dhe njė tjetėr, vetėm e vetėm pėr tė jetuar nė kryeqytet? A mund tė bėja tjetėr gjė, nė kushtet kur e drejta e njeriut pėr tė qenė banore e kryeqytetit pengohet nga qindra ligje dhe psikoza shtetėrore?! Ah, tė drejtėn pėr tė jetuar nė Tiranė nuk ma japin ligjet e shtetit ku jetojmė... Atėhere ēfarė faji kam unė?! Pastaj unė e doja Lorencin, akoma e dua, madje dhe mė shumė... Por...
Aureli u bė shkaktari i prishjes sė fejesės sime...! Ky djalė i ri i vendit tim me ndjenjat e moshės dhe tė rinisė sė kėtij vendi, me egoizmin dhe kryeneēėsinė, si vetė moshatarėt e tij, qė rriten e jetojnė nė kėtė vend, qė dashurojnė nė kėtė vend, qė vrasin njė dashuri dhe e groposin pa pikė delikatase nė kėtė vend, ku varrosen tė gjitha gjėrat e bukura.
E unė Zamira, njė vajzė e kėtij vendi, ish shoqja e tij, ish e dashura e tij, nuk paskam tė drejtėn tė jetoj, tė dashuroj, tė ndėrtoj jetėn time, tė ardhmen time, vetėm se paskam qenė e dashuruar mė parė!? O Zot, farė absurditeti! Ligji i Shoqėrisė sė kėtij vendi ku unė u linda e u rrita, si pjesėtare e kėsaj shoqėrie tė sėmurė, po mė bėn tė ndihem dhe fajtore, thjeshtė pėr faktin se dashurova, qoftė dhe pėr hir tė Tiranės! Po, po! Shoqėri e sėmurė! Njė shoqėri, ku djemtė sundojnė mbi ne, vajzat e ēarmatosura. Ne vajzat sot nuk kemi fuqinė, as forcėn, as mjetin, tė mbrohemi nga sulmet e djemve, sepse arma jonė e tė qenit femėr nė kėtė vend, nuk mundet dot tė shkrepet mbi ata djemė, ish tė dashurit,-ish tė fejuarit tanė, sepse akoma nuk ėshtė arritur koncepti nė vendin tim qė njė mashkull tė ndjehet po aq i fyer para njė vajze dhe, mė tepėr, kur ėshtė fjala pėr tė dashurėn apo tė fejuarėn e tij, sa ē'mund tė ndjehet e fyer njė vajzė para njė mashkulli, kur kanė dashuruar mė parė.
Cili djalė sot ndjehet i fyer para tė dashurės, tė fejuarės apo edhe bashkėshortes sė tij pėr dashuritė e tija para martese?! Pėrkundrazi, ndjehet superior dhe mburravec.
Unė sot nė shoqėrinė qė mė rrethon ndjehem njė vajzė e ulėt, imorale, njė grua e ndarė nga i fejuari i saj, pavarėsisht se cilėt janė kushtet dhe arsyet e kėsaj ndarje, njė vajzė qė mė ka mbuluar turpi, njė vajzė qė mė pėrgojojnė kur kaloj nė rrugė, ... njė vajzė ... qė jeton nė njė qytet tė vogėl, ku egoizmi dhe thashethemet janė biseda e parė e ditės. Unė jam njė vajzė qė ndihem keq dhe me veten time, pėr hir tė njė flirti rinie, njė dashurie tė mbetur nė rrugė, njė fejese tė pakonsumuar, njė ėndrre qė u kthye nė zhgjėndėrr! Pse, kaq pak vleka dashuria dhe jeta, sa tė mbetet vajza peng i njė historie ose i disa historive qė i kanė ndodhur nė kėrkim tė lumturisė?
Le tė jem unė Zamira, viktima e radhės e kėsaj shoqėrie tė sėmurė e kėtij sistemi, ku mė mohohet e drejta e tė dashuruarit, e tė jetuarit, e tė banuarit nė kryeqytetin e atdheut tim...
Le tė jem unė Zamira, viktimė e kėsaj shoqėrie, mbeturinė e ndėrgjegjes sė njerėzve tė sėmurė... Po a meritoj kėtė fat!? Sidoqoftė... Le tė jem unė Zamira...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:15

Fragment nga Tregimi "Arturi"

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Atė ditė Gabriela ishte mė ndryshe nga ditėt e tjera. Atė ndryshim Arturi nuk
ia vuri re shumė, sepse, si ēdo ditė ishte Xhimi i vogėl e priste tė
"lodronte" me tė.
Kur Xhimin e zuri gjumi, ata tė dy u ulėn nė dhomėn e pritjes. Ndėrsa po
shihnin televizor, Arturi i vuri dorėn nė qafė dhe e puthi tek rrėza e saj.
Gabriela mbėshteti kokėn nė kraharorin e tij. Arturi e puthi nė kokė, duke i
ledhatuar flokėt me dorėn e majtė.
- Artur, - tha ajo, duke mbajtur kokėn mbėshtetur nė kraharorin e
tij.
- Po, mjalti im, fol, - tha, duke mos ia hequr duart nga flokėt.
Gabriela ngriti kokėn; u largua pak dhe e pa nė sy: - Tė lutem i ėmbli im,
mė thuaj qė mė do!
Arturi buzėqeshi: - Pse e dashur, kur tė ka munguar ty ndonjėherė kjo fjalė?
- Asnjėherė, por...
- E do ta them pėrsėri? I love you, I love you, I love you. Sa herė do ta
pėrsėris I love youuuuuu! - U afrua dhe e puthi nė buzė.
- Kė do mė shumė, mua apo Xhimin? - dhe drejtoi trupin.
Arturi buzėqeshi pėrsėri: - Sa kohė shpenzove pėr tė gjetur kėtė pyetje?
- Nuk do tė mė pėrgjigjesh?
- Ty tė dua shumė se tė kam grua, Xhimin e dua shumė se e kam djalin tim.
- Se e ka djalin tėnd! - tha ajo. - Ndenji pak ēaste e menduar, pastaj
vazhdoi: - Edhe unė e dua shumė Xhimin, se e kam edhe unė djalė. E di ti ēdo tė
thotė dashuri e nėnės pėr fėmijėn?
- E di, tha Arturi.
- Nga e di, ti s'ke qenė ndonjėherė nėnė?
- Nuk kam qenė dhe nuk kam pėr tė qenė kurrė nėnė, por edhe unė kam njė nėnė
dhe ti e di shumė mirė se si bėn ajo sa herė qė flasim nė telefon.
- Oh mjalti im, sa i mirė je! ... Por unė jam nėnė, nėnė. Unė jam nėnė dhe
duhet t'i rri pranė fėmijės tim, t'i jap ngrohtėsi. Nuk mė kujtohet se ku e
kam dėgjuar tė thuhet, se fėmijėn e rrit dashuria e nėnės, pėrkėdhelitė e saj...
- Unė ta kam thėnė e dashur. Tė kam thėnė atė qė ka shkruar njė poet i madh shqiptar dhe, pikėrisht ka thėnė: "Kush i rrit ēiliminjtė? Dashuria e nėnės dhe pėrkėdhelitė..." Sa mirė mė vjen e dashur, qė i mban
mėnd mirė ato ē'tė them unė, vargjet e poetėve shqiptarė. Xhimi ynė e dashur po
rritet jo vetėm me pėrkėdhelitė e nėnės, por edhe tė babait, - tha, duke i
rrėnė lehtė gjoksit tė tij me dorė. Iu afrua dhe e puthi pėrsėri nė buzė.
Gabriela po kalonte ēaste vėrtet tė vėshtira. Kishte vendosur qė atė ditė
t'ia tregonte atė brengė tė madhe, qė po e gėrryente ēdo ditė shpirtin e saj, qė
nga dita qė kishte filluar tė bashkėjetonte me Arturin. - Arturi im i
dashur! A do tė mė duash kėshtu gjithmonė? - i tha pas njė pauze, duke e parė nė sy,
Sytė i dukeshin si tė perėnduar.
Arturi nuk iu pėrgjigj. Po mendonte: "Nuk m'a ka bėrė ndonjėherė njė pyetje
tė tillė, pėrsė e bėn pikėrisht sot?! Ne tani nuk jemi tė sapodashuruar. Edhe
pse amerikanėt e kanė tė pėrditėshme shprehjen "I love you", kjo nuk i ka
munguar asnjėherė nga unė"!
- Po ti mė do? - i tha, duke marrė njė seriozitet nė fytyrė dhe ngrysi
vetullat.
- Mjalti im, ē'po mė thua! Po tė mos doja shumė, a mund tė isha tani pranė
teje? Por... , - nuk mundi tė flasė. Mbėshteti kokėn nė kraharorin e tij dhe
nga sytė i rrodhėn menjėherė lotė.
Arturit iu dhimbs, kur e pa me sy tė pėrlotur. - Fol e dashur, nuk po tė
kuptoj sot ē'farė ke? - tha, duke ia lėmuar flokėt me gishta.
Gabriela ndejti pak e heshtur, pastaj tha: - Kam njė sekret pėr tė thėnė. -
Heshti pėrsėri dhe ngriti kokėn.
Arturi nuk po e kuptonte ē'donte tė thoshte ajo. E pa nė sy dhe tha: - Ēfarė
the?
- Kam njė sekret pėr tė thėnė, - pėrsėriti ajo. - Nuk ta kam thėnė deri
tani, por ja, duhet tė ta them... Nuk mundem dot tė duroj mė....
Arturi shtrėngoi fort dhėmbėt, duke e parė nė sy, nė pritje tė rrėfimit tė
sekretit.
- Artur, Xhimi ėshtė djali ynė...
- Po e di...
- Por... unė... mė parė se tė njihesha me ty.... O Zot i madh... Xhimi ka
edhe njė vėlla tjetėr mė tė madh...
- Si, si, ēfarė the?!
- Po i dashuri im. Xhimi jonė ka edhe njė vėlla tjetėr mė tė madh. - Fjalėt
qė thoshte mezi i kuptoheshin. Ajo po qante me ngashėrim. - Ai ėshtė djali
im, ata janė tė dy fėmijtė e mi.
Kur kam qenė nxėnėse nė vitin e fundit tė shkollės sė mesme, dashurova njė
djalė. Mbeta shtatzėne. Nuk doja ta hiqja fėmijėn, ta abortoja, mė dhimbsej
ishte fėmija im. Nuk ėshtė faji im, as i fėmijės tim, qė pati atė fat babai i
tij, i cili zgjodhi njė rrugė tė keqe nė jetė...
Arturit iu errėsua gjithshka pėrreth. Gabriela, qė para pak ēastesh ishte
njeriu mė i dashur pėr tė, tani Ajo shihej prej tij si njė pleh. Ajo s'ishte
gjė tjetėr, vetėm njė copė bajgė para syve tė tij.
- Po po, ti je njė copė bajgė, - foli ai nė gjuhėn shqipė, duke e ngritur
zėrin. - Ē'po mė thua tani, pėrse nuk ma ke thėnė mė parė, - vazhdoi tė
fliste, kėtė herė nė gjuhėn angleze.
- Unė doja...
- Ēfarė doje! - tha, duke lėvizur nė dhomė pa kuptim. - Ku ėshtė djali yt
tani?
- Ma mban gjyshja...
- Hė, kurvė e ndyrė! - foli pėrsėri me zė tė lartė nė gjuhėn shqipe.
- Nuk po tė kuptoj ē'po thua, pse nuk flet anglisht?
- Do flas si mė pėlqen, - tha, duke lėvizur vazhdimisht nėpėr dhomė. - Gjuha
shqipe ėshtė gjuha ime... Mos do tė mė thuash se edhe Xhimi nuk ėshtė djali
im, e pastaj tė zėsh e tė kėrkosh dashnorė tė tjerė e t'u thuash: Mjalti im,
i dashuri im, unė tė dua shumė, por kam njė sekret pėr tė thėnė...
- Artur, tė lutem shumė qetėsohu! Duhet tė kuptosh se ē'po flet. Si e kupton
ti, nėse unė kam patur njė fatkeqėsi nė jetė dhe kjo jo pėr fajin tim, jam e
keqe, rrugaēe? Kėshtu e gjykon ti?
- Unė do ta kisha gjykuar shumė mirė, nėse ti do mė ishe treguar e sinqertė
qė nė fillim, ashtu siē jam treguar edhe unė i sinqertė me ty qė nė fillim.
Pėrse nuk ma ke thėnė mė parė? Pėrse e ke mbajtur tė fshehtė deri tani? Kush
tė shtyu tė ma thuash sot, apo dashuria e nėnės qė rrit fėmijėt? ... Sa vjeē
ėshtė djali yt tani?
- Do edhe pesė muaj tė mbushė katėr vjeē.
- Ēfarė po mė thua! - Bėri lėvizja tė pakuptimta nėpėr dhomė. Nė fytyrė i dallohej lėvizja e nofullave. - I ati i fėmijės ku ėshtė?
- Ka vdekur. U bė pėrdorues i drogės. Vdiq nga superdoza e lėndės narkotike.
Kur jemi njohur ka qenė njeri shumė i mirė, por mė vonė... ndryshoi, nuk e
di pse... u bė pėrdorues i regullt i drogės.
- O Zot! - tha Arturi dhe vuri duart nė kokė...
.................................................. .
Gabriela u ēua nė kėmbė, shkoi tek varėsja ku kishte varur ēantėn e saj dhe
duke nxjerrė njė fotograi i tha: - Ja, ky ėshtė djali im.
- Ēfarė race ka babai i djalit tėnd? - e pyeti Arturi, duke i hedhur njė
shikim shkarazi fotografisė.
- Je racist? Ē'do tė thuash me kėtė pyetje? Ti hiqesh sikur nuk je racist -
i tha ajo, qė po rrinte nė kėmbė para Arturit.
- Ti po e thua kėtė, unė vetėm tė pyeta.
- Ėshtė latino-amerikan, por ka lindur kėtu nė Sh.B.A.
Arturi duke i hedhur edhe njė shikim fotografisė zgjati dorėn pėr t'ia
dhėnė, pa e parė nė sy. Edhe ajo zgjati dorėn pėr tė marrė fotografinė, duke e
parė nė sy. Priste si do reagonte Arturi, ēfarė mund t'i thoshte ai tani asaj.
Arturi pa ia hedhur shikimin, u ēua nė kėmbė, bėri disa lėvizje nėpėr dhomė,
hapi derėn dhe doli jashtė...
.................................................. ..

Shiu jashtė vazhdonte tė binte imėt. Arturi i hodhi njė shikim cigares qė po
e mbante nė mes dy gishtave. Nga paketa aty pranė nxorri njė cigare tjetėr
dhe e ndezi me bishtin e cigares qė mbante nė dorė. Tymi ishte
pėrhapur nė gjithė hapėsirėn e dhomės dhe dukej sikur mjegulla qė kishte mbuluar
Nju Xhersin pėrballė kishte hyrė edhe nė dhomėn e tij.
"Paskam pirė shumė duhan" - tha, kur pa hirnoren tė mbushur me bishta
cigaresh. U ēua nė kėmbė dhe shkoi te dritarja. Iu duk vetja se edhe ai ndodhej
tani atje nė mes tė asaj mjegulle qė kishte mbuluar Nju Xhersin. Menjėherė
mendja i shkoi te Xhimi. "Oh, sa mė ka marrė malli shpirti im i vogėl, sa po mė
mungon zemra ime e vogėl! Ma ke lėnė shtėpinė bosh. Kanė kaluar dy javė qė nuk
tė kam parė, por babit tėnd i duket sikur kanė kaluar dy vjetė, dyzet
vjetė... Kam dy javė pa tė parė, sa do tė kesh ndryshuar, sa do tė jesh rritur. Dy
javė qė nuk po i dėgjoj belbėzimet e tua, zėrin tėnd tė bukur kur qan. Ti,
patjetėr po fle tani, nė kėtė mot tė zymtė me shi. Ti nuk e di qė babin tėnd e
ka marrė shumė malli pėr ty" - po i thoshte njė fotografie qė po e mbante nė
dorė dhe po e shihte. Nė atė fotografi Xhimi kishte dalė nė krahė tė Gabrielės.
"Po Gabriela, edhe ty tė dua shumė, mė mungon. E di, edhe unė tė mungoj
shumė ty" - dhe sytė iu mbushėn me lot. Puthi fotografinė dhe po kujtonte copėza nga jeta e tyre. Sa shumė e kishte ndjerė ndryshimin e jetės kur kishte filluar tė bashkėjetonte me Gabrielėn. Kur jetonte vetėm ishte dorėshpuar dhe lekėt i iknin nė drejtime tė paditur.
Hapi dritaren. Nga jashtė, nė dhomė hyri ajri i lagėsht dhe i freskėt. Ndjeu
njė rrėnqethje trupi. Ajri i lagėsht i freskoi fytyrėn. Shihte tymin e
cigares qė dilte jashtė dhomės.
Dalėngadalė dhoma po pastrohej nga ajo mjegull tymi, ndėrsa Nju Xhersi
pėrballė vazhdonte tė ishte i mjegulluar. Mjegulla atje dukej mė e dendur, sikur
po ia merrte frymėn atij vendi, atyre njerėzve qė ndodheshin atje dhe, nė mes
tė asaj mjegulle ndodhej edhe xhimi, edhe Gabriela, edhe...
Dhoma u pastrua plotėsisht nga tymi dhe era e cigareve. Nė atė ambient tė
pastėr iu duk sikur Gabriela po i trokiste nė derė dhe kėrkonte edhe ajo tė
hynte nė atė ambient tė pastėr bashkė me Xhimin dhe...
- Gabriela! - tha, duke vėshtruar mjegullėn qė kishte mbuluar Nju Xhersin.
Shkoi te telefoni, e ngriti dhe formoi numrin e telefonit tė gjyshes sė saj.
- Hello, - u dėgjua njė zė gruaje nga ana tjetėr e telefonit.
E kuptoi, ishte zėri i gjyshes sė saj.
- Hello, missis ...
- Po, - iu pėrgjigj gruaja
- Arturi jam... Po, shumė mirė. .. Gabriela ndodhet aty, ju lutem?.... Mund
t'i flas?
.................................................. .....

Uli receptorin e telefonit. I hodhi njė shikim rreth e qark dhomės. Mori
hirnoren e mbushur plot me bishta cigaresh dhe shkoi pėr ta zbrazur nė qesen e
mbeturinave. Veshi xhaketėn, mbathi kėpucėt dhe doli jashtė. Duke zbritur
shkallėt e pallatit nė mendje i rrinin Xhimi, Gabriela,... dhe iu duk se i
kishte pranė edhe ata. Pėrsėri ndjeu njė mall tė madh pėr Xhimin. Mezi priste ta
shihte sa mė parė. Edhe Gabriela iu dhimbs shumė. Pamja e saj e vrarė, kur
arturi i kishte folur shumė ashpėr herėn e fundit, kur e kishte fyer me ato
fjalė, pėr tė cilat edhe ishte penduar... e ngacmonin edhe mė tepėr tani. Iu
dhimbs shumė, shumė, prandaj po shkonte tani atje, t'i merrte e t'i kishte
pėrsėri pranė nė shtėpinė e tij... familjen e tij, gruan, djalin e tij Xhimin. Do
merrte edhe ... atė, vėllanė e djalit tė tij, atė fėmijė tė pafajshėm e tė
pafat.
Po, po, ai fėmijė do t'i bashkohej familjes sė tij dhe do rritej me nėnė dhe
me vėlla. Do rritej edhe ai fėmijė nė familjen e tij, pėr tė mos i munguar
dashuria e prindit, dashuria e babait. Arturi sė bashku me gruan e tij
Gabrielėn do ta kenė nėn kujdesin e tyre, nėn kontrollin e tyre, qė edhe atij fėmije
tė mos i mungojė mrekullia e dashurisė prindėrore.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:15

Kafeja

(Tregim)

Nga Pierre-Pandeli Simsia

Ato ditė qyteti dukej i zbrazėt; rrugėt ishin pothuajse tė shkreta. Shėtitjet e pėrnatshme tė njerėzve nė bulevardin kryesor tė qytetit ishin mė tė shkurtra. Pėrpara televizorit, njerėzit prisnin tė dėgjonin lajmet e reja. Ato lajme nuk ishin dėgjuar kurrė.
Kishte ditė qė folėsja e televizionit njoftonte pėr qarkullim zėrash tė rremė nė hapjen e kufirit shtetėror me shtetin fqinj dhe se kalimi i kufirit nga qytetarėt mund tė sillte pasoja tė rėnda pėr jetėn...
Ishte hera e parė nė jetėn e njerėzve qė dėgjoheshin ato lajme tronditėse.
Ndryshe ishte realiteti i tė ikurve; sapo mbėrrinin nė tokėn e huaj, tė larguarit lajmėronin familjarėt pėr mbėrritjen e tyre shėndoshė e mirė.
Ajo situatė e krijuar, izolimi i plotė i Shqipėrisė me botėn e jashtėme, varfėria e madhe qė po kalonte populli, urrejtja ndaj sistemit pesėdhjetė vjeēar diktatorial, rrėnia pėrtokė e ekonomisė, mungesa e theksuar e artikujve ushqimorė, shpresa e humbur pėr njė tė ardhme tė mirė nė vend, bėri, qė njerėzit tė largoheshin nga atdheu.
"Po unė, ē'pres, pse rri akoma kėtu"? - mendoi Dimi, ndėrsa rrinte i vetmuar nė qendrėn e qytetit tė tij, atje ku mblidheshin zakonisht grupshokė mbrėmjeve.
Njerėzve qė largoheshin ēdo ditė nė shtetin fqinj i ishin bashkuar pothuajse tė gjithė shokėt e tij. "Pse duhet tė rri edhe unė akoma kėtu"?
Mendime tė shumta i kaluan menjėherė nė mendje si pėr tė aprovuar vendimin qė donte tė merrte. "Djalė beqar jam, pa preokupime familiare... Do iki..."
Mendoi edhe njėherė pėr tė atin, i cili kishte disa vite qė ishte burrė i ve, pastaj, mendimi tjetėr e bindi: I ati do vazhdonte tė jetonte me djalin tjetėr, vėllanė e tij mė tė madh.
Por njė mendim tjetėr qė e fshiku atė ēast mendjen e tij, sikur ia sprapsi vendimin e porsa marrė; ishte njė pengesė, sikur e mbante tė shtrėnguar pėr tė mos vendosur tė largohej nga atdheu, nga qyteti, nga shtėpia e tij qindravjeēare ku ishin lindur parardhėsit e tij, trashėgimtar i tė cilėve ishte edhe Ai vetė.
Pėrpara syve i doli e ėma, siē kishte qenė gjithė jetėn e saj dhe para se tė vdiste; e gjatė dhe e shėndetshme, ashtu, siē e kishte parė pėr tė fundit herė, tek flinte nė gjumin e saj tė pėrjetshėm nė arkėn mortore.
Herė i ēfaqej fytyrėqeshur dhe qė kujtohej me respekt nga ata qė e kishin njohur edhe pse kishin kaluar dhjetė vjetė qė kur ishte ndarė nga kjo jetė, duke i dhėnė bekimin: "Tė qoftė udha e mbarė bir, dritė t'u bėftė udha dhe mbarėsi tė kesh pėrherė ngado qė tė shkosh"
Ishin ato tė njėjtat fjalė urimi, qė e ėma i kishte thėnė shpesh gjatė kohės sė sėmundjes, veēanėrisht, gjatė javėve tė fundit tė jetės sė saj.
Pastaj ajo nėnė e dashur iu ēfaq pak e mėrzitur. Pse iu dukėn atij sytė e nėnės tė pėrlotur? "Ik bir edhe ti, si shumica e njėrėzve qė po ikin kėto ditė, por... do tė mė marrė malli pėr ty, nuk do tė shohė mė nėna"
"Shiheshin" shpesh me njėri tjetrin. Ai shkonte tek varri i saj pėr t'i vendosur buqetėn me lule; e puthte pllakėn e ftohtė tė mermertė ku ishte fotografia me emrin e saj, viti i lindjes dhe viti i vdekjes, e prekte me duar dhe i dukej sikur prekte trupin, flokėt e saja. Edhe ajo e "shihte", duke u ndjerė e lumtur pėr rritjen e djalit tė saj, qė ishte mė i vogli ndėr katėr fėmijėt.
Tė njėjtin veprim bėri edhe atė ditė qė e vendosi pėr t'u larguar; shkoi nė varreza, pranė varrit tė nėnės sė tij me njė buqetė lule nė duar; ndezi njė qiri, u pėrshėndet dhe... i pėrlotur u largua. Iu duk se morri bekimin e nėnės.

* * *
Njė shi i imėt po rigonte atė ditė fillim pranverė, si pėr t'i prishur buzėqeshjen lulėzimit tė natyrės. Dimi qendroi te pragu i portės, ktheu edhe njėherė kokėn pas, si pėr t'i dhėnė lamtumirėn asaj shtėpie qė u lind dhe kaloi 30-tė vitet e jetės sė tij. Nė dorė mbante njė ēantė sporti tė zezė. As tridhjetė hapa nuk kishte ecur, kur befas pėrpara i del i ati. U pėrshėndetėn tė dy. - Baba, tė tė pėrqafoj pak? - I ati nuk foli; e kuptoi ē'donte tė thoshte i biri me ato fjalė, madje edhe vendimin e tij qė kishte marrė. Vetė i ati, e dėshironte edhe ai, qė i biri t'i bashkohej atyre grupe njerėzve qė po shkėputeshin nga atdheu i tyre duke kaluar kufirin, si e vetmja shpresė mbijetese, kur ēdo gjė nė atdheun e tyre po shkonte drejt shkatėrrimit.
I hodhi njė shikim tė birit. Ishte vetė i ati ai, i pari, qė hapi krahėt pėr ta pėrqafuar. At e bir tė pėrqafuar ndjenė nxehtėsinė dhe lagėshtinė e lotėve tė njėri tjetrit. Nuk folėn, ndejtėn pak ēaste tė pėrqafuar. Atė ēast, heshtja e tė dyve dhe sytė e tyre tė pėrlotur folėn mė shumė se ē'duhet tė flisnin ata tė dy.
Ai u largua, ndėrsa i ati qendroi, duke e shoqėruar me sy nga prapa. "Nėse je pėr udhė, tė qoftė udha e mbarė bir. Paē bekimin tim gjithė jetėn, por... a do tė shoh vallė babai pėrsėri?!" - uroi ai me gjithė shpirt nėn vete, me sy tė pėrlotur.

* * *
Nė qytetin e fundit bregdetar shiu kishte pushuar. Autobuzi kaloi mespėrmes qytetit pėr tė shkuar nė afėrsi tė fshatit kufitar.

Mbasditja sapo kishte kaluar. Vendi pėrreth dukej si njė shesh i madh fushimi; burra, gra, djem, vajza, fėmijė tė moshave tė ndryshme.
Vargut tė gjatė tė njerėzve duke ecur drejt vijės ndarrėse tė kufirit qė ishte e rrafshuar e gjitha iu bashkua edhe Dimi.
Nuk ishte e lehtė tė ecje nėpėr male, ishte tepėr e vėshtirė. Pasi zbritėn njė tatėpjetė, sapo mbėrritėn poshtė nė bregun e njė pėrroi qė rridhte pak ujė, duhet tė ngjiteshin pėrsėri lart nė mal nėpėr njė rrugė dhish. Nė biseda tė ndryshme dėgjoheshin edhe fjalėt: "Duhet tė shpejtojmė, tė ecim sa pa na zėnė nata nė kėto udhė tė shkreta e tė vėshtira mes maleve..."
Askush nuk e dinte se sa rrugė tė gjatė dhe tė lodhshme kishin ecur dhe, vargu i njerėzve u shpėrbė. Mė tė rinjtė ecnin me tė shpejtė, ndėrsa mė tė moshuarit e ndjenin shumė lodhjen.
Dalėngadalė muzgu po fillonte tė nderrej mbi atė grykė mali.
- Hė hė, nuk po mundem dot tė ecė; nuk mė mbajnė mė gjunjėt" - tha njė burrė dhe u ul.
- Po vazhdove kėshtu ti, s'kemi pėr tė mbėrritur kurrė ne me ty nė gjithė atė rrugė qė kemi pėr tė bėrė - i tha njė tjetėr, pothuajse moshatar me tė.
- Nuk e mendoja kaq tė vėshtirė e tė lodhshme kėtė rrugė, - tha pėrsėri burri.
- Edhe unė nuk po mundem dot tė eci - tha njė grua, pak mė e re nė moshė se ata.
- Juve gratė, pėr havale' j'u kemi ne burrat - tha njė tjetėr.
- Pėr havale', thua ti, po... s'bėni dot pa ne gratė ju, - u hodh e foli njė grua tjetėr.
- Nuk ėshtė ēasti pėr tė bėrė shaka, po hė, tė shpejtojmė hapat pa na zėnė nata nė kėto shkrepa. I faleminderit Zotit qė pushoi shiu sė rrėni. Ėshtė mė mirė tė na zėrė nata atje, lart nė mal, sesa nė kėtė grykė kėtu, - tha njė burrė tjetėr.

Nga prapa u dėgjua njė zė, qarje fėmije. Pastaj ai zė u shtua; u dėgjuan disa zėra tė tjerė fėmijėsh. Tre burra ulėn fėmijtė e tyre qė po i mbanin nė krahė. Lodhja e madhe u lexohej pastėr nė fytyrat e skuqura dhe frymėmarja e shpejtė e tyre dėgjohej si erė ējerrėse nė atė shteg tė ngushtė dhish ku po i ngjiteshin asaj pjese mali.
Dimi ktheu kokėn dhe eci disa hapa prapa; ndjeu lėndim tė thekshėm. Iu drejtuar njė burri rreth tė 44-ave. - Mund t'ju ndihmojė unė?
Burri bashkė me gruan dhe dy fėmijtė e tij u ulėn. Fėmijėt duhet tė ishin 5-sė dhe 7-tė vjeēė.
- Me ēfarė mund tė mė ndihmosh? - tha burri dhe tundi kokėn majtas-djathtas, si shenjė pendese.
- Tė vazhdojmė rrugėn, tė ecim. T'ua mbaj unė nė krah njė fėmijė - dhe pa nga mė i vogli.
- Ah, Zot i madh! Ē'mallkim qenka ky fat pėr ne, pėr gjithė kėtė popull! Pėrse duhet tė vuajmė? - tha gruaja dhe vuri duart pėrpara fytyrės.
- Tė faleminderit shumė more vėlla, por nuk ėshtė e lehtė edhe pėr ty kjo qė po thua. Nuk po mundemi dot. Nuk e mendonim se do ishte kaq larg dhe shumė e vėshtirė mbėrritja nė atė shtet tė huaj. Vėrtet jemi shtete fqinjė, njė vijė e hollė teli i ndan kufijtė tanė, megjithėse ne edhe atė vijė teli s'e pamė fare, por qenka shumė larg, shumė, shumė, shumė e vėshtirė dhe e mundimshme. Do kthehemi pėrsėri nga erdhėm, do kthehemi nė Shqipėri. Po ku do shkojmė tani? Po fillon tė bjerė nata.
- Ooohhh! - doli e dhimbshme njė psherėtimė e thellė nga gjoksi i gruas.
- Kurajo! Duhet tė bėjmė kurajo, pėrderisa e morrėm kėtė vendim - tha Dimi dhe kapi djalin e vogėl, duke ia vėnė duart poshtė sqetullave. E ngriti nė krahė. - Ēohu vėlla, ēohu tė ikim.
Burri e vėshtroi Dimin gjithė mirėsi.
Zėra tė tjerė qarje fėmijėsh u dėgjuan edhe mė afėr.
"Pse shpejtuan ata djemtė e rinj ..., ikėn - tha ai nėn vete dhe njė gulē iu mblodh nė stomak qė po i rėndonte si njė gur i rrėndė. - "Edhe kėta fatkeqė s'e kanė ditur sa e mundimshme qenka pėr tė mbėrritur nė shtetin fqinj, pėrndryshe, s'do ta kishin marrė udhėn me familjet e tyre" - mendoi.

- Ah, o Zot i madh! Kėtė natėn e sotme qė po heqim ne me fėmijtė tanė, s'kam pėr ta harruar kurrė; natės sė parė tė varrit kam pėr t'ia rrėfyer - u dėgjua njė zė tjetėr burri, qė po i ngjitej tė pėrpjetės nė mal me fėmijėn e tij nė krahė, nė mes errėsirės sė zezė tė natės.
- Ē'mu desh mua tė shkretėn qė erdha, nuk e mendonim se do ishte kaq larg - ia ktheu e shoqja, qė ecte disa hapa prapa tij dhe qė kishte hedhur krahut njė ēantė.- M'u torturuan fėmijėt sonte; na shpėtoftė Zoti nga ndonjė egėrsirė nė kėtė mal.
- Ore, po ku ndodhemi ne tani, nė tokėn tonė apo nė shtetin fqinj? - u dėgjua njė zė tjetėr burri.
- Pse, nuk e dėgjove ti atė djalin kur tha, ja, kėto janė piramidat. Tani po hyjmė nė tokėn e huaj.
- Jo, s'e dėgjova unė! Kur e tha ai?
- Mė duket se, para... dy orėsh.
- Uaaa! Domethėnė paskemi dy orė ne qė po ecim nė malet e shtetit fqinj?!
Dimi, kur dėgjoi kėtė bisedė, menjėherė solli pėrpara syve hartėn e Shqipėrisė. Qytetin e tij nga ishte nisur dhe shtetin e huaj nė tė cilin ndodheshin aty. Po i dukej e ēuditėshme; "Domethėnė, unė tani ndodhem nė shtetin fqinj? Nė tokė tė huaj?! "Babi tani, sigurisht, fle!" - Njė psherrėtimė i doli nga thellėsia e shpirtit.
- Edhe pak tė ecim, se e hodhėm kėtė tė pėrpjetėn e madhe. Kjo ishte dhe mė e lodhshmja - tha njė burrė qė e njihte rrugėn, e kishte kaluar disa herė kufirin nga ai vend.
- "O Zot! Na ndihmo tė mos kemi mė pėr tė ecur rrugė tė tilla kaq tė pėrpjeta, tė vėshtira dhe tė lodhshme" - mėrmėriti njė grua nėn vete, duke i rrėnė gjoksit me dorė, si pėr t'u ēliruar nga ajo lodhje "e tmerrshme", siē do ta quante ajo.

Kur mbėrritėn nė majė tė malit, disa thoshin se ishte kodėr, jo mal, atyre u dukej se kishin fituar njė betejė ndaj armikut. Pas njė pjese tė rrafshtė, qė atyre, nė errėsirėn e natės iu duk si njė fushė, shtrihej njė pyll i madh, qė nxinte mė tepėr sa ē'nxinte ajo natė me njė dritė hėne tė zbehtė.
- Tė ulemi e tė ēlodhemi, se vdiqėm, s'po ngopemi dot me frymė - u dėgjua njė zė gruaje.
Disa fėmijė tė tjerė nuk folėn, u ulėn vetė.
- O bobobobo, sa po mė ēajnė kėmbėt - tha njė burrė rreth tė 50-tave dhe vuri duart nė kėpucė pėr t'i zmbathur. - Ah, o qen i ngordhur, o katil, o vrasės njerėzish tė pafajshėm, ē'na bėre ti neve me atė politikė tė vetizolimit qė ndoqe...
- S'kemi ku shkojmė tani. Tė rrimė pak kėtu e tė shlodhemi.
- Ndenjja ėshtė nė dėmin tonė. Sa mė shumė tė rrimė, aq mė shumė do vonohemi. E mira ėshtė qė lumin ta kalojmė me ditė.
Pak nė brendėsi nė errėsirėn e pyllit u duk njė dritėz e vogėl. Pastaj u dukėn dy. Dritat herė shfaqeshin, herė humbisnin shkėlqimin e tyre
- Shahin, e shikon atė dritėn e vogėl atje? Ēfarė ėshtė ajo? - i tha njė grua me zė tė ulėt bashkėshortit tė saj tepėr e frikėsuar, qė nuk po i dallonte ē'farė dritash ishin ato dhe drejtoi gishtin nė drejtim ku shtrihej pylli.
- Nuk ėshtė gjė moj grua, njerėz fatkeqė do jenė dhe ata si ne qė kanė marrė kėtė rrugė, qė s'i dihet se ku do pėrfundojė - i tha Shahini sė shoqes pėr ta qetėsuar. Edhe ai vetė i kishte parė ato drita. Vėrtetė tė vogla ishin ato, por nuk i ishin dukur si dritė cigareje e ndezur. Dritėzat lėviznin ngadalshėm, herė afroheshin, herė largoheshin.
I shkoi mendja tek njė komshi i tij qė i kishte thėnė ē'i kishte ndodhur rrugės pėr tė shkuar nė atė shtet ku po shkonin edhe ata. - "Na kapėn ushtarėt e vendit fqinj nė mal, ishin pesė ushtarė" - i kishte thėnė fqinja. - "Ne ishim tre shokė, tė tre trupa tė fuqishėm, por nė tokė tė huaj, trupi, sado i fuqishėm tė jetė, bėhet spurdhjak. Mua, si mė tė bėshmin, mė thanė tė merrja dy shkopinj. Unė as gjuhėn s'e kuptoja, por mė bėnė shenja. Kėputa dy degė tė holla nga njė shkurre, ia zhvesha gjethet dhe ia dhashė atij qė m'i kėrkoi. Prisja ē'farė do bėnin. Ai seē foli disa fjalė nė gjuhėn e tyre dhe ata duke u zgėrdhirė filluan tė qeshnin. Mė bėnė shenjė qė tė merja edhe katėr shkopinj tė tjerė. Veprova ashtu siē veprova edhe mė parė. Kėputa katėr degė nga shkurret, ia zhvesha gjethet dhe ia dhashė. Ata pėrsėri flisnin dhe qeshnin. Nuk kuptonim, vetėm me shenja na thanė tė uleshin nė gjunjė dhe ta mbanim kokėn tė pėrkulur poshtė. Bėmė ashtu siē e kuptuam. U ulėm tė tre pėrbri njėri tjetrit dhe prisnim me zemėr tė ngrirė ē'do bėnin. Njėri nga ata filloi njė kėngė tė pakuptueshme nė gjuhėn e tyre, qė u pasua edhe nga tė tjerėt. Mbi kokėn time unė ndjeva njė goditje, pastaj edhe njė tjetėr, edhe njė tjetėr. Goditjet mbi kokėn time vinin sipas ritmit tė kėngės qė ata kėndonin. Koka ime nė atė ēast po shėrbente si xhez e goditur nga shkopinjtė qė unė vetė i bėra, pėr tė mbajtur ritmin e kėngėve tė tyre. Mė shumė se dhimbja qė po ndjeja, njė urrejtje e madhe mė ngacmoi nė ato ēaste pėr poshtėrimin qė po mė bėnin. Doja tė veproja, pa marrė parasysh asgjė edhe pse isha i huaj nė njė tokė tė huaj e tė panjohur. Mes dhimbjeve dhe poshtėrsisė qė po jetoja nė ato ēaste, doja tė shikoja se ē'po bėhej me shokėt e mi, megjithėse e mendova se edhe ata tė njėjtėn situatė si unė po kalonin pėrderisa ishim ulur pėrpara tyre. Lėviza pak kokėn pėr tė parė shokun qė kisha nė krahun e majtė, kur njė goditje e fortė shkopi mė fshiku syrin dhe faqen. Pas pak sekodash kėnga u ndal dhe ata pėrsėri folėn nė gjuhėn e tyre, qė ne s'i kuptuam, vetėm nga shenjat e veprimeve tė tyre, kuptuam se duhet tė ēoheshim nė kėmbė. U ēuam, kur njėri nga ata mė drejtoi njė bajonetė, nga arma qė mbanin nė duar, duke mė prekur pak gushėn..."
- Ashtu qoftė Shahin, njerėz si ne tė jenė qė kanė marrė kėtė udhė, por, kam frikė pėr vajzėn; ėshtė 13 vjeēe dhe e ka trupin pak tė zhvilluar, - ia prishi pėrsėri mendimet e shoqja.
Shahini nuk foli, vetėm po mendonte: "Do Zoti tė mė ndihmojė, tė mos m'i ndodhė gjė e keqe vajzės, se, pėrndryshe, jetėn time kam pėr ta dhėnė pėr kėtė vajzė..."

Dalėngadalė, nata e zezė dhe e frikėshme ia la vendin agimit tė ri tė ditės tjetėr. Ai grup njerėzish me fėmijėt e tyre e kishin kaluar atė natė nė mal, nė qiell tė hapur. U ēuan dhe ecėn andej nga ecte ai qė i drejtonte, qė e njihte atė udhė. Nė horizont u ēfaqėn rrezet e para tė diellit.
- Na duhet tė shpejtojmė pak tani; nuk ėshtė shumė larg lumi, na duhet ta kalojmė sa mė shpejtė...
- Ujė, dua ujė! Ah o Zot! Vdiqa pėr njė pikė ujė! M'u tha buza pėr pak ujė - u dėgjua zėri i njė gruaje.
Vėrtetė buza i dukej si e plasaritur dhe i kishte marrė njė zbardhje. - Ku ka njė pėrrua kėtu afėr apo ndonjė burim uji? Ku ėshtė lumi, qė na thanė, se keni pėr tė kaluar lumin?
- Babi, dua ujė, dua ujė - i tha njė fėmijė tė atit qė po e mbante nė krahė.
- Nuk ka babi ujė tani xhani i babit, por edhe pak dhe do pish ujė sa tė ngopesh.
- Po unė dua tani - tha fėmija dhe ia shkrepi tė qarit.
- Ah! Vdiqa pėr njė pikė ujė - vazhdonte tė fliste pėrsėri gruaja.
- Tė lutem, moj motėr - iu drejtua asaj burri qė mbante fėmijėn nė krahė dhe qė kėrkonte ujė. - E dimė qe je e etur, ashtu si tė gjithė ne, por, mos fol me zė, se po tė dėgjojnė fėmijėt dhe po na kėrkojnė ujė.
Gruaja si e zėnė nė faj, nė pendesė pėr atė qė kishte bėrė, iu afrua fėmijės nė krah tė tė atit: - Jo shpirti i tetės, mos qaj. Edhe pak dhe tė gjithė do pijmė ujė. Mos qaj zemėr e vogėl, tė kam xhan - i foli gruaja me zė pėrkėdhelės dhe me dy gishtat e duarve ia fshiu lotėt fėmijės qė po rridhnin faqeve.
- Mami, ka ujė nė ēantėn qė po e mban babi? - u dėgjua njė zė tjetėr vajze tė vogėl qė po i thoshtė nėnės sė saj tė kapur pėr dore.
Ajo bėri sikur nuk dėgjoi. E dinte qė nuk kishte. Ngjitja e vėshtirė dhe e lodhshme e rrugės nė mal i kishte detyruar tė gjithė ata qė po ecnin nė atė tė pėrpjetė ta kishin mbaruar mė shpejt sa duhej ujin e marrė me vete pėr rrugės.
- Babi - iu drejtua pėrsėri vajza e vogėl tė atit. - Ke ujė nė ēantė?
- Hej ē'na bėri ajo e flamosur, me ujin qė e kujtoi - mėrmėriti nėn vete e ėma e vajzės .
- Edhe pak dhe tė gjithė do pimė ujė - tha gruaja si me dėnesė. - Shikoni sa bukur kanė ēelur lulet! - vazhdoi tė flasė gruaja, si pėr t'i ndėruar drejtimin bisedės qė kishte marrė udhė pa krye dhe kėputi njė lule mes gjelbėrimit tė porsaēelur pranveror nė mal.
Duke ecur nėpėr mal, nga larg u duk njė lumė i gjėrė, qė vende vende bėnte disa dredhje, duke ndryshuar drejtimin e tij. U duk edhe njė urė e madhe qė lidhte dy brigjet e lumit.
- Mos tė bėjmė gabim tė zbresim poshtė urės, - tha njė burrė, qė ecte nė krye tė njerėzve. - Janė ushtarėt atje; do t'i shkojmė ujkut nė gojė vetė, me kėmbėt tona.
- Po si do ta kalojmė lumin? Ėshtė i madh!
- Ėshtė ca i gjėrė, por do mundohemi ta kalojmė.
- Pse, duhet tė kalohet patjetėr lumi?
- Unė s'e kalojė lumin me fėmijėt - tha njė grua. Nuk erdhėm ne tė lėmė jetėn bashkė me fėmijėt nė kėtė lum.
- Po si do t'ia bėjmė?
Asnjeri nuk foli.

Nga lart, duke zbritur poshtė kodrės, panė njė grup njerėzish qė po rrinin nė breg tė lumit.
- Do jenė ata, qė shpejtuan pėr tė mbėrritur sa mė parė - tha njė burrė. Tė tjerėt nuk folėn.
- "Qenka shumė i gjėrė lumi" foli njė burrė me veten e tij. Si do t'ia bėjnė gratė dhe fėmijėt?
Njė burrė tjetėr sikur ia lexoi mendimet, tha: - Shumė i madh duket lumi nga lart...
Njerėzit ecnin, duke vėshtruar lumin.

Ata zbritėn poshtė bregut tė lumit dhe iu bashkuan grupit tjetėr tė njerėzve. Njė si pyll i vogėl shtrihej pėrgjatė bregut tė lumit.
Njė grua lėshoi ēantėn nė tokė dhe diēka po kėrkonte brenda saj. U dėgjua njė fėshfėritje e lehtė. Gruaja nxorri ushqimet e mbetura qė kishte marrė me vete nga qesja plastike dhe me atė nė dorė u drejtua pėr nga bregu i lumit. Ishte e njėjta grua, qė ishte shprehur pėr etjen e saj.
- Do bjesh nė lumė, moj e uruar, ku shkon ashtu? - i tha njė burrė, qė duhet tė ishte i afėrmi i saj.
"Mua shyqyr qė mė panė sytė ujė" - mendoi gruaja. - Kemi ujė plot tani, tė pijmė e tė ngopemi tė gjithė, - tha dhe doli me qesen e mbushur me ujė.
Katėr burra tė tjerė iu drejtuan bregut me qese nė duar.
- Hė! Ēfarė mendoni, si do bėjmė? - tha njė burrė nga grupi i tė porsaardhurve.
- E kemi gjetur zgjidhjen - iu pėrgjigj njė burrė rreth tė pesėdhjetave. - E shikon atė atje? - dhe bėri me dorė nga njė barakė e vjetėr e ndėrtuar me dėrrasa.
- Mė duket se vetė zoti i madh po na ndihmon. Nė barrakė ndodhen ato qė na nevojiten tani, sqepar, gozhdė, ēekiēė...
- Edhe?
- Ja, do ta kalojmė lumin, - tha njė burrė tjetėr.
- Do ta kalojmė, po si? Me sqeparė, me gozhdė, me ēekiēė...?
Gratė nga grupi i sapoardhur po dėgjonin me vėmendje dhe s'po kuptonin ē'po thuhej. Njė grua, qė po shihte degėt e pemėve tė thara tė rrėzuara po mendonte: "Ah, t'i kisha unė nė shtėpi tani gjithė kėto dru pėr dimėr...
- T'i futemi punės e tė mos vonohemi - tha pėrsėri burri dhe eci nė drejtim tė barrakės. Pas tij ecėn edhe dy djem tė rinj nė moshė.
- Do marrim disa dėrrasa nga kjo barraka kėtu, do ndėrtojmė njė trapo, ta lidhim me tel...
- Ku j'u paska shkuar mendja more vėllezėr, foli njė burrė tjetėr. Eh, mėndjendriturit...
- Se mos na kapin? - u dėgjua njė tjetėr zė burri.
- Mos na ndillni tersllėk tani.
- Ē'tė bėjmė? Rrugė tjetėr nuk ka. Ftohtė ėshtė. Lumi ėshtė i gjėrė, janė gra dhe fėmijė - dhe e hodhi shikimin nga disa gra.
Si tė ishin nė tokėn e tyre, si ta kishin mallin e tyre, shkėputėn disa dėrrasa nga barraka, duke e lėnė atė si njė kufomė tė kafshuar nga ndonjė egėrrsirė. Morrėn dy trungje tė trashė dhe filluan t'i shtrijnė dėrrasat mbi to. Njė djalė doli nga barraka me njė rreth teli hedhur krahut. Dėgjoheshin trokitjet e ēekiēit mbi gozhda.
Pas pak trapoja ishte gati, pothuajse dy metėr e gjėrė dhe e gjatė. Nė tė dyja anėt e trapos lidhėn tel.
- Duhet tė hidhet njėri nė lumė tani, - foli njė nga burrat qė kishte ndihmuar nė ndėrtimin e trapos.
Askush nuk foli.
- Hė, - foli pėrsėri i njėjti burrė. Del ndonjėri tė hyjė nė lumė, tė tėrheqi trapon pėr ta kaluar nė anėn tjetėr tė lumit? Rrugė tjetėr nuk kemi.
Pėrsėri asnjėri nuk foli. Vėshtronin trapon; disa e hodhėn shikimin nė gjėrėsinė e lumit. Seē mėrmėritėn me vete dhe lėvizėn pak kokėn majtas djathtas.
Heshtjen e theu ai, Dimi. - Po hyj unė, - tha dhe filloi tė zhvishej. Tė gjithė njerėzit kthyen kokat nga ai.

Ai xhvishte rrobat e trupit, tė tjerėt e shikonin. Njė grua lėvizi supet, si tė ndjente tė ftohtėt nė trupin e saj. Dimi vendosi rrobat e trupit mbi trapo dhe hyri nė ujė.
Ai notonte me njėrėn dorė, ndėrsa me dorėn tjetėr tėrhiqte trapon. Dy burra tė tjerė nga bregu e ndihmonin duke e lėshuar telin lidhės. Tė gjithė njerėzit nė breg tė lumit ndjenė morrnica nė trup kur shikonin Dimin tė notonte me njėrėn dorė, me trupin e kthyer brinjas.
Ai notonte me vėshtirėsi tė madhe; uji i lumit e largonte mė poshtė nė drejtim tė rrjedhės sė tij. Dy burra nė bregun e lumit lironin telin nga rrota e mbledhur, ku ishte lidhur me pjesėn tjetėr tė trapos
Pas disa minutave, Dimi mbėrriti nė bregun tjetėr tė lumit, disa metra mė poshtė drejtimit nga vendi ku ishte nisur. Trupi filloi t'i dridhej nga tė ftohtėt. Pjesėn e mjekrės dhe mollėzat e faqeve nuk i ndjente t'i kishte tė tijat. Mori nė dorė trapon dhe eci gjatė bregut, qė binte vijė e drejtė me njerėzit matanė bregut tjetėr.
- Aman, o Perėndi! - tha njė grua dhe bėri kryq me dorė. Ai veprim i tė bėrit kryq, u shoqėrua edhe nga disa gra tė tjera.
- Ta tėrheqim telin tani? - U dėgjua zėri i njė burri.
- Prisni pak - tha Dimi me zėrin qė i dridhej, qė mezi u dėgjua dhe morri rrobat e trupit; hyri mes shkurreve. Nuk vonoi shumė, kur u duk pėrsėri; ishte i veshur.
- Tani po, tėrhiqeni, - tha dhe mbante tė shtrėnguar me dorė telin. Ca nga zhurma e rrjedhės sė ujit, ca nga tė dridhurat e tij, zėri iu dėgjua si i mekur. Disa burra tė tjerė iu bashkuan dy burrave dhe filluan tėrheqjen e telit pėr tė sjellė trapon nė breg tė lumit.
Kush do ishte i pari qė do ta merrte guximin t'i hipte asaj "varke"? Gratė filluan pėshpėritjen me njėra tjetrėn. Ndjeheshin shumė tė frikėsuara, pėr mė tepėr mendonin pėr fėmijėt e vegjėl.


- "O Zot i madh! Kalohet gjithė ky lumė kėshtu me kėto copra dėrrasa tė lidhura me dy fije teli?" - mendoi njė grua.
Edhe njė burrė tjetėr po mendonte, si mund tė kalohet lumi me kėtė copė "varkė"? Pastaj i njėjti burrė iu drejtua dy djemve: - Hajdeni ju tė rrinjtė, se dini edhe tė notoni. Hipni, qė tė mos vonohemi shumė.
- Dy tė rrinjtė qeshėn: - Do hipim xhaxhi, do hipim, po mė mirė ėshtė qė tė hipėsh edhe ti me ne.
- Opo hė, vazhdoni ju tė rrinjtė nė fillim, po dhe ne do e kalojmė...
Dy tė rrinjtė hipėn nė "varkė" dhe po qendronin nė kėmbė; po mundoheshin tė mbanin ekuilibrin. Dimi nga ana tjetėr e bregut filloi tėrheqjen e telit. "Varka" e vogėl rrėshqiste nė sipėrfaqen e ujit. Njerėzit nė breg tė lumit shikonin me ankth, nė pritje tė ndonjė tė keqe, pėrmbysjen e trapos, siē do ta quanin ata.
Dy gra u panė tė bėjnė kryq me dorė, duke mėrmėritur diēka; ishte lutja e tyre qė po i drejtoheshin Zotit .- Zoti j'u ndihmoftė, - u dėgjua njė zė gruaje.
- Zoti na ndihmoftė tė gjithė neve kėtu si jemi; tė gjithė kemi pėr ta bėrė kėtė lundrim sa tė vėshtirė aq edhe tė rrezikshėm.
- Na shpėto fėmijėt o Zot - u dėgjua njė zė tjetėr gruaje.
- Zoti ka pėr tė na ndihmuar tė gjithė neve.
"Varka" e vogėl kishte arritur pothuajse nė gjysmėn e gjėrėsisė sė lumit. Dy djemtė e hipur nė atė "varkė" kishin pėrkulur kurrizin dhe kishin mbėshtetur duart mbi dyshemenė e saj.

- Kur tė na vijė rradha pėr ta kaluar lumin, nuk do rrimė nė kėmbė ne - i tha njė grua bashkėshortit tė saj, qė pranė kishte njė djalė tė vogėl.
- Ē'a kėmbė, thua ti, moj? Do rrimė ulur dhe do mbahemi fort, madje.
Tek i shikoje ata njerėz fatkeq, siē ishte i keq fati pėr njė vend dhe popull tė tėrė, tek lundronin mbi disa dėrrasa tė gozhduara mbi dy hunj, ndjeje dhimbje, dhimbje dhe brengė.
I fundit qė e kaloi lumin me atė trapo, ishte njė djalė rreth tė 28-tave.

- O Perėndiiii, o Perėndi e madhe! Nuk di ēa tė them more djalė. Nuk gjej mė fjalė qė tė uroj more bir, pėr kėtė sakrificė dhe nder tė madh qė na bėre - u dėgjua zėri i njė gruajė. Tė gjithė kthyen kokat nga ajo. Gruaja iu afrua Dimit, sikur donte ta pėrqafonte. - "Rrofsh bir, rrofsh!
- Tė rrojė se ē'ke me tė, - tha njė burrė dhe u pėrkul tė marrė ēantėn. Njė burrė tjetėr nxorri nga ēanta njė shishe: - Merre! Hallall ta kesh. Ėshtė raki, e kam zjerrė vetė. Merre, ta kesh pėr rrugės, tė pish, se tė bėn mirė, tė nxeh.
- Faleminderit more djalė! Rrofsh! - U dėgjuan zėra tė tjerė.
Dimi e pa nė sy. - Merre i tha tjetri, - hallall e ke. Dimi e morri shishen: Edhe pse vetė nuk ishte i vėnė shumė pas rakisė, iu kujtua i ati; e pinte rakinė, madje shumė. Pa tė, nuk mund tė rrinte as edhe njė ditė pa e pirė, por siē e thoshte edhe vetė i ati, unė pi rrakinė e jo rakia tė mė pijė mua. Kur e shoh qė po e teproj nė pije, e ndėrpres... - Kjo ishte edhe arėsyeja, qė i ati, kurrė nuk vinte nė shtėpi i dehur. -"Eh babi, babi!" - foli Dimi nėn vete; ndjeu mall dhe dashuri tė madhe. Iu duk se kishte shumė ditė pa e parė tė atin - Ku do jesh tani nė kėtė orė tė mėngjesit? Sigurisht, nė klubin e lagjes pėr tė kthyer ndonjė gotė dhe pėr tė pirė kafenė e mėngjesit. Kafeja! Eh, ajo kafe elbi! Eh ajo kafe qiqre qė shteti shqiptar na i ka detyruar ne, njerėzve pėr ta pirė nė mungesė tė kafes origjinale, qė se ka kurrė shijen e kafes... dhe ju tė moshuarit, gėnjeheni pas saj" - Sytė i mbante tek shishja e rakisė, qė, instiktivisht e rrotulloi me dorė. Vetė i ati i kishte thėnė ato ditėt e ikjes sė madhe tė shqiptarėve pėrtej kufirit. "Nuk do gjė babi prej teje tė mė dėrgosh, nėse ikėn andej bir, vetėm kafe; kafe tė mė dėrgosh biri im, mi ke sjellė tė gjitha. Na ėshtė tharrė buza pėr tė pirė njė kafe origjinale. Mosha jonė vetėm kafe do tani..." - Njė ofshamė e thellė i doli nga shpirti dhe u duk se qerpikėt shkundėn lotė edhe pse fytyrėn e kishte ende tė lagėt nga lumi.
- Kemi dhe shumė rrugė pėr tė bėrė? - tha njė burrė, duke vėshtruar kodrėn pėrballė.
Askush nuk foli. Njerėzit filluan tė lėviznin. Mė tė rrinjtė, pėrsėri u shkėputėn dhe ecėn nė drejtim tė kodrės.
- Pse, prap paskemi tė pėrpjeta pėr t'u ngjitur ne? - foli njė grua nėn vete.
- Shikoni mirė, se mos kemi harruar ndonjė gjė, - tha njė burrė dhe ktheu kokėn pas.
Njė burrė tjetėr vuri dorėn jashtė xhepit tė pantallonave, pėr t'u bindur pėr portofolin.

Edhe ajo rrugė e pėrpjetė nė atė faqe kodre ishte e vėshtirė, por mendimi se kishin kaluar pengesėn e madhe, kalimin e lumit, sikur i jepte kurajo pėr t'ia larguar lodhjen.
Tek i ngjiteshin kodrės pėrpjetė u dėgjua njė zhurmė e lehtė, rrjedhje uji. Nga disa gurė panė tė rridhte ujė i ftohtė dhe i pastėr.
- Po unė, ē'e mbaj ujin e lumit me vete? - foli gruaja nėn vete me qesen nė dorė. E derdhi dhe pėrkuli trupin mbi rrjedhėn e ujit.
- Po na ikin tė gjithė dhe s'dimė nga tė shkojmė pastaj, po hė, jepini pak kėmbėve, lėreni ujin tani, - foli njė burrė, qė dukej se ishte mė i moshuari nė atė grup njerėzish.
Dimi ecte pa u shkėputur nga grupi i mbetur prapa qė i kishte shoqėruar gjatė gjithė atij rrugėtimi; ishin prindėr me fėmijė tė vegjėl.
Bisedat qė bėheshin, dukej sikur nuk po e ndjenin mė lodhjen.
- Ti ke njerėz andej, ndonjė shok, a ku ta di unė?
- Po, kam njė nip. Kam edhe dy numra telefoni qė m'i kanė dhėnė disa shokė.
- Unė skam as shokė, as ndonjė numėr telefoni.
- Po si do bėsh? Apo...
- Si do bėj! Si gjithė tė tjerėt edhe unė.
- Na kanė thėnė; edhe familjet vendase kėtu, i kanė hapur dyert e shtėpive tė tyre pėr tė ardhurit. U vjen keq dhe duan t'i ndihmojnė. Sigurisht, kanė edhe interesin e tyre pėr krahė pune.
- Njė nga lagjja ime, ka dy muaj qė ka ikur. Punon ēoban. Diku kėtu afėr duhet tė jetė, se kėshtu ka thėnė; jam nė njė fshat afėr me kufirin.
- Punė ka plot. Stinė pranvere ėshtė tani; bujqėrit e kėtij vendi kanė nevojė pėr krahė pune, sidomos nė kėtė stinė.
- Edhe njė ndihmėsmjeke nga lagja ime, diku kėtu afėr duhet tė jetė. Kėshtu ka njoftuar; i shėrben njė gruaje tė moshuar.
- Pse, keni ndėrmend tė qendroni nė fshatra ju? Kryeqyteti ore, kryeqyteti! Atje ėshtė edhe mundėsia mė e madhe edhe pėr tė gjetur punė edhe pėr t'i shpėtuar policisė.
- Besoj, se ia dolėm mirė; i shpėtuam policėve.
- Prit, mos u shpejtoni, kur tė mbėrrijmė mirė, atėhere themi se i shpėtuam policėve...
- Ehhh!

Pas njė tė pėrpjete tė vėshtirė, nga maja e kodrės u shfaq qyteti. Kodra gjelbėronte nga pishat dhe bredhat. Nė njė vend, ata panė tė grumbulluara disa shishe bosh plastike uji, coca cola e pije tė tjera freskuese, tė panjohura deri nė atė kohė nė Shqipėri, tė lėna aty nga ndonjė grup tė rinjsh vendas, sigurisht, tė ardhur pėr ndonjė piknik .
- O Zot! Ē'farė nuk ka bėrė dora e njeriut. Shikoni sa bukuri e madhe qė ėshtė! - tha njė burrė, me shikimin poshtė.
Grupi i njerėzve hodhi shikimin poshtė kodrės nga dukej qyteti. Ai shtrihej pėrgjatė njė vije bregdetare. Disa vaporė tė mėdhenj ishin akorduar nė port.
Nė oborin e njė shtėpie, njė prift i veshur me veladonin e zi, i kėnaqej njė tufe bagėtish, dele dhe qingja.
- Sė shpejti janė pashkėt dhe vendasit i festojnė me madhėshti atė festė tė bukur e tė shenjtė. Ja, ato qingja do therrin pėr pashkė.
- Eh! - Psherėtinė tė tjerėt, qė kishin kohė qė e kishin harruar shijen e mishit...
- Na duket, sikur jemi tė njė fisi, o vėllezėr, si njė familje. Edhe pse rastėsia, i njėjti hall qė na zuri, na njohu nė kėtė udhė tė vėshtirė e tė panjohur, sikur po na vjen keq tė ndahemi nga njėri tjetri.
- Epo, bashkė gjithmonė nuk do rrimė ne, po mirė edhe kaq, e bėmė rrugėn dhe i faleminderit tė madhit Zot, qė na ndihmoi nga ndonjė e keqe e papritur.

* * *
Autobuzi mbėrriti nė orėt e para, pa zbardhur ende agimi. Kishin udhėtuar orė tė tėra pėr tėrė natėn. Pjesa tjetėr, mė tė moshuarit, gratė dhe fėmijėt gjatė udhėtimit rranė nė njė gjumė tė thellė, gjumė vdekje, siē do ta quanin ata. U dėgjuan edhe disa ngėrhitje.
Autobusė tė shumtė tė ardhur nga qytetet e ndryshme tė atij shteti, njerėz tė moshave tė ndryshme qė lėviznin nė tė gjitha drejtimet, taksi, dyqane tė shumtė qė shndrisnin nga dritat neone... Kjo ishte pamja nė atė agjenci autobuzėsh.
- Tė hyjmė nė ndonjė dyqan e tė shlodhemi pak - tha burri qė rrinte me gruan dhe dy fėmijėt e vegjėl, qė Dimi pėr asnjė ēast nuk i ishte ndarė.
Ajri i ngrohtė dhe aroma e kėndėshme e kafes qė ishte pėrhapur brenda dyqanit, sikur ia lehtėsoi lodhjen. Pėrsėri Dimit, mendja i shkoi tek i ati.
"Kafe, kafe me bollėk... Oohhhh!" Sa i pasur po i dukej ai dyqan ku nuk mungonte asnjė mall. Kafe, fruta dhe fara tė thata, pije tė ndryshme alkoolike dhe freskuese tė panjohura. Mendja i rrinte tani vetėm tek i ati. Po i dhimbsej mė shumė se kurrė. Donte tė blinte kafe e t'ia dėrgonte qė atė ēast. Po ku do ta mbante? Si do t'ia dėrgonte? As vetė nuk e dinte se ku do shkonte atė ditė tė parė tė mbėrritjes sė tij nė atė shtet tė huaj.
Nga jashtė xhamave ku po rrinin ulur, Dimit iu duk se dalloi tre bashkqytetarė, moshatarė tė tij. U ēua menjėherė dhe doli jashtė. Nuk kishte qenė i gabuar; me njėrin nga ata kishte qenė bashkėnxėnės nė njė klasė.
- Edhe ju kėtu? -
- Po - thanė ata. - Edhe ne kėtu, por e kemi vendosur tė ikim.
- Tė ikni?! Pse?
- Ah! - tha njėri nga ata. - Kam njė javė pa u larė. Nuk njoh njeri kėtu...
- S'po gjejmė dot punė...
- Vdiqėm pėr gjumė...
- Kam lėnė gruan dhe fėmijėt nė Shqipėri, nuk mundem dot mė...
Dimit, sikur iu mpakėn shpresat kur dėgjoi ato biseda.
Ata sikur ia lexuan mendimet nė fytyrėn e tij, qė u duk e mendueshme.
- Urojmė ore vėlla tė tė ectė mbarė ty. Mos u demoralizo nga ē'po tė themi. Provoje edhe ti njėherė fatin tėnd.
- Kur do ktheheni nė Shqipėri? - pyeti Dimi dhe pa nga shoku i tij, ish bashkėnxėnės.
- Tani, me autobusin e rradhės.
- Tė lutem shumė! Mund tė shqetėsoj me njė porosi tė vogėl? Tė lutem...! - Fjalėt e Dimit, mė tepėr u dukėn si lutje ndaj shokut. - Mund tė tė jap pak kafe pėr babin?
Dy tė tjerėt buzagazėn.
- Pak! Sa pak kafe?
- Jo mė shumė se njė kile.
- Mirė - tha shoku me zė tė ulėt, qė mė tepėr u duk se nuk u dėgjua.
- Rrofsh! - tha Dimi dhe u kthye nga dera e dyqanit.

***

Ato ditėt e para, bisedat telefonike me tė afėrmit e tij nė atdhe ishin pothuajse tė pamundura. Nė tė gjitha ambientet postare tė qyteteve tė Shqipėrisė, njerėzit rrinin nė radhė me orė tė tėra pėr tė folur dhe pėr tė mėsuar rreth fatit tė tė afėrmėve tė tyre larguar. Dimi, me ndihmėn e disa bashkatdhetarėve tė tij, pas disa ditėsh, nė ambientėt e postės telegrafike, mundėsoi dėrgimin e njė telegrami pėr mbėrritjen e tij shėndoshė e mirė nė shtetin fqinj. Mė vonė u mundėsua edhe bisedat telefonike me tė afėrmit e tij. Zakonisht, fliste nė telefon me dy motrat dhe vėllanė.
Gjendja shėndetėsore e tė atit, papritur ishte rrėnduar, por Dimit nuk i kishin treguar. Ishte kjo arėsyeja, qė i ati foli vetėm njėherė me tė nė telefon.

* * *
Mendimi pėr t'i dėrguar tė atit sa mė shpesh kafe, i rrinte si njė limė e s'po e linte tė qetė. E kishte marrė shumė malli.
Kishte kaluar, pothuajse mė shumė se njė muaj, kur rastėsisht dhe mrekullisht, siē do ta quante vetė Dimi, takon njė bashkqytetarin e vet, i njohur me tė atin e tij, i cili pas njė vizite disa javore tek djemtė e tij do kthehej nė atdhe.
Mė parė se Dimi t'i thoshte edhe pėr porosinė e tė atit, ishte vetė bashkqytetari, sikur ia lexoi mendimin. - Nesėr kthehem nė shtėpi, nė Shqipėri; nėse ke ndonjė porosi tė vogėl, mos nguro tė ma japėsh.
- Kafe - tha menjėherė Dimi, pa mbaruar mirė fjalėn bashkqytetari. Kafe! Tė lutem shumė, kafe pėr babin dua tė dėrgoj.
- Mos m'u lut i tha bashkqytetari, unė vetė tė thashė. Vetėm kafe, apo edhe ndonjė nga ato tė tjerat, rroba veshje, coca cola...?
- Nėse mundesh edhe ato tė tjerat... por kafenė e kam tė parėn qė dua tė tė jap.
Pa humbur kohė, shkuan nė dyqanin mė tė afėrm dhe bleu kafe; kafe tė pjekur dhe tė bluar tė paketuar, siē shitej. Bleu edhe kafe tė papjekur.
U lehtėsua shpirtėrisht.

Priste pas disa ditėsh, nga tė afėrmit e tij nė Shqipėri, ta njoftonin pėr mbėrritjen e pakos. Asnjė lajm nuk kishte marrė. Iu duk e ēuditėshme dhe e paspjegueshme, pėrse kjo heshtje nga ata. Shumė mendime i vinin nė mendjen, por asgjė tė keqe nuk mendonte. Ajo heshtje, zgjati pothuajse dy javė. Motrat dhe vėllai i telefononin pothuajse ēdo tre ditė. - "Kanė kaluar dy javė..."!
Sapo ishte thyer mesdita. Nga jashtė dhomės ku rrinte, dėgjoi zėrin e ėmbėl tė zonjės sė shtėpisė ku rrinte me qera; po i thėrriste. U ēua menjėherė dhe doli jashtė. I shkoi mendja, ajo e thėrriste vetėm kur e kėrkonin Dimin pėr tė folur nė telefon. Me shpejtėsi, i ngjiti dy e nga dy shkallėt qė tė ēonin nė katin e sipėrm tė shtėpisė. Frymėmarrja i ishte shpejtuar nga tė nxituarit dhe emocionet.
- Po tė kėrkojnė tė flasin nė telefon me ty - tha gruaja me fytyrė gazmore dhe zėrin e ėmbėl. - Unė s'po kuptoj se ē'mė thonė, por, sigurisht, njerėzit e familjes tėnde nė Shqipėri do jenė. - Fytyra i buzagazte.
Dimi kapi menjėherė receptorin e telefonit dhe shqiptoi fjalėn, tashmė tė njohur: "Alo". Nga ana tjetėr e telefonit dėgjoi njė zė femre. E dalloi, ishte zėri i njėrės nga dy motrat. Por ai zė po i vinte i shurdhėt, si me ndėrprejre, jo i qartė. Iu duk se ai zė po i vinte vajtueshėm.
- Jam Xh. - i tha ajo, qė u kuptua se diēka po e mundonte tė vazhdonte bisedėn. Tė dyja motrave tė tij, emrat i fillonin me tė njėjtėn shkronjė.
- Mė keni bėrė shumė merak; pse s'mė keni telefonuar...?
- Po... ja... - Pėrsėri zėri i motrės u ndėrpre.
- Si jeni? Babi, si ėshtė?
- Mirė... jemi... mirė... ne. Mirė jemi ..., ndėrsa babi... - zėri pėrsėri u ndėrpre.
- Alo, mė dėgjon? Aty je? - Buzėqeshja e mėparshme iu tret.
- Ooohhh! - Dėgjoi ofshamėn e thekshme tė motrės, qė iu duk e dhimbshme. Ajo psherėtimė u dėgjua shurdhshėm dhe vajtueshėm.
- Fol e dashur motėr. Tė lutem, ē'farė ke sot? Si jeni? Babi, si ėshtė? - Diēka tė keqe ndjeu nė shpirt dhe trupi filloi t'i dridhej, ndėrsa zemra po i rrihte me shpejtėsi, sikur donte t'i dilte jashtė kraharorit.
- Ne mirė jemi, po... babi, ėshtė pak pa qejf! - E folura e tė motrės iu duk e turbullt.
- Babi pa qejf? Pse, ē'farė ka?
Pėrsėri heshtje nga ana tjetėr e telefonit. - Xh. Tė lutem mė thuaj, ē'farė ka babi?
- ... Ėshtė... pak... sėmurė...
- Sėmurė?! - Dhe iu duk se ndjeu njė goditje nė kokė. - Sėmurė shumė? Ku ndodhet, i shtruar nė spital apo nė shtėpi?
- Dimi, ... shpirt i motrės. Babi...
- J'u kam dėrguar njė pako tė vogėl. Kafenė qė dėrgova pėr babin, e morrėt?
E motra nuk mundi dot tė durronte. Nga dhimbja qė ndjeu nė ato ēaste iu duk se iu shkėput shpirti. Nuk po mundte ta mbante mė veten. Me zėrin e mekur qė po i dilte nga buzėt qė po i dridheshin, mes ngashėrimit dhe lotėve qė po i rridhnin, gjeti forcė tė flasė: - Dimi... babi... ka... - nuk mundi dot tė vazhdojė.
Ai dėgjoi vajtimet e mbytyra tė sė motrės.
- Ē'farė ka babi? - dhe zemra filloi t'i rrahė me shpejtėsi. E zonja e shtėpisė qė po i rrinte pėrkundruall dhe qė s'kuptonte asgjė se ē'thuhej, vazhdonte ta shihte Dimin duke buzėqeshur. Pastaj ajo buzėqeshje edhe asaj sikur i ngriu. Edhe ajo, dikur e kishte pasur djalin e saj tė ikur emigrant nė njė shtet tjetėr tė huaj dhe e kuptonte shumė mirė se ē'ėshtė malli dhe dashuria qė tė jep largėsia nga njerėzit e dashur.
- Motėr, ē'farė ka babi? - e pyeti pėrsėri ai.
- Dimi... babi... ka... 12 ditė... Oh Dimi! Babi ka 12 ditė ... qė nuk jeton mė!
- Ē'po mė thua motėr? Jo! Jo! - Lotėt i rrodhėn me shpejtėsi nga sytė duke zbritur poshtė. Zemra po i rrihte edhe mė fort. Trupi po i dridhej. Nuk po mundte dot tė fliste. Nė gjoks iu mblodh njė gulē. Nuk donte ta besonte. - Jo! Jo motėr! Joooo!
- Po, i dashur vėlla! Mbahu i fortė. Babi iku. Babi nuk jeton mė. Tė duam shumė vėlla! Tė duam shumė, tė gjithė tė duam ty, Dimi. Na fal vėlla i dashur. E di qė ndjen dhimbjen e thellė pėr humbjen e babit, ashtu siē po e ndjejmė tė gjithė ne kėtu, por, nuk tė njoftuam dhe besoj se na kupton. E morrėm pakon, Dimi. Edhe kafenė e morrėm, por, babi nuk e pa, as pakon, as kafenė, qė ti na dėrgove. Ajo erdhi tre ditė pasi babi kishte vdekur. Oohh! Babi vėrtet nuk e pa dhe nuk e shijoi kafenė qė i dėrgove ti, por ajo kafe u pi nga tė gjithė njerėzit pas disa ditėsh pėr shpirtin e tij. Babi mori me vete orėn e xhepit qė ia kishe dėrguar ti disa javė mė parė, atė orė, qė e donte aq shumė dhe e mbante gjithmonė me vete. "Vėrtet, mė ka marrė shumė malli pėr Dimin, por ja, mbaj kėtė orė pranė dhe mė ēmall... - i foli e motra me ton tė pėrvajshėm.

Me hapa tė rėnduara, me kėmbėt qė s'po i ndjente tė tijat, Dimi zbriti shkallėt dhe hyri nė dhomėn e tij pėr t'u shkrehur nė vaj. - Babi...! Babi, nuk jeton mė! 12-tė ditė, qė babi ka ikur nga kjo jetė dhe unė nuk di gjė! Oohh! Kafeja. Shkoi nė guzhinė pėr tė pėrgatitur njė kafe. "Ta pi njė kafe edhe unė pėr shpirtin tėnd babi. U prefsh nė paqe i shtrenjt baba..."
Me dhimbjen nė shpirt, eci nė rrugėn qė tė ēonte nė kishėn mė tė afėrt. Mori njė qiri; e ndezi dhe u fal pėr shpirtin e vdekur tė tė atit.
Nė vesh i trokisnin fjalėt: "Kafeja qė dėrgove ti Dimi, na erdhi tre ditė pas vdekjes sė babit. Ai vėrtet nuk e pa dhe nuk e shijoi kafenė qė i dėrgove ti, por ajo kafe u pi nga tė gjithė njerėzit pas disa ditėsh pėr shpirtin e tij".
- "Babi im i donte shumė njerėzit. Kishte shumė miq, me tė cilėt, ai, me siguri, do ta pinte kafen time, kafen qė i dėrgova unė..."
Sikur iu lehtėsua pak dhimbja.
- Babi tani prehet pėrjetėsisht nė tė njėjtin varr, me nėnėn tonė, bashkėshorten e tij.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:18

Fragmente nga Tregimi: "Le tė jem unė Zamira..."

Nga Pierre-Pandeli Simsia

.......................
Ishin ditėt e para tė shkollės. Nxėnėsit kishin hyrė nė klasė. Donte edhe pak minuta tė fillonte mėsimi.
Zamira rrinte ulur nė bankėn e tretė, nė rreshtin nga muri. Kishte hapur njė libėr dhe po e shfletonte. Papritur vjen dhe i ulet pranė njė djalė simpatik, bjond e me trup tė rregullt.
- Ē'bėn? - i thotė.
Zamira ngriti sytė; nuk foli dhe me njė lėvizje tė buzėve i la tė kuptojė se nuk bėnte gjė.
Djali bjond ishte ai, qė e shihte shpesh dhe qė ishte munduar disa herė t'i bėnte shenja. Por, mosreagimi i saj, nuk i kishte dhėnė mundėsi djaloshit t'i fliste me shenjat mashkullore. Shikimet e tij, Zamirės i kishin rėnė nė sy qė ditėn e parė, kur kishin hyrė nė klasė.
- Nga jeni? - e pyeti djaloshi. - O, mė fal! Nuk u prezantova; mė quajnė Aurel, por shkurt mė thėrrasin Reli- dhe zgjati dorėn pėr ta takuar.
- Nga qyteti "X" - iu pėrgjigj, duke i zgjatur edhe ajo dorėn.
- Jeni e ardhur nė atė qytet? - tha Aureli, dhe e pa nė sy i habitur.
- Si e ardhur?
- Domethėnė... jeni vendase nė atė qytet, apo...
- Unė di, se edhe gjyshi im nė atė shtėpi ku banoj unė sot ka banuar.
- Jo, thash se... ndoshta babi yt... ėshtė ushtarak dhe e kanė transferuar atje.
- Jo jo! Vendase jam nė atė qytet... - tha dhe qeshi pak.
- Ėshtė gjynah i madh te Zoti!
- Pse?
- Si pse? Gjithė kjo bukuri hyjnore, gjithė kjo vajzė... nuk di ē'tė them; tė jetojė nė atė qytet?
Zamirės i pėlqeu ky kopliment. Buzėqeshi pak dhe, pa e lėnė tė mbarojė mendimin, e pyeti:
- Po ti nga cili qytet je?
Aureli buzėqeshi, u mendua pak dhe tha: - Unė vij nga... qyteti bjond - dhe tha emrin e qytetit, - ku edhe qytetarėt e tij, mendoj, se shumica janė bjondė. Njė nga ata jam edhe unė, qė kėrkojnė shoqėri, miqėsi me vajza si ju, simpatike, me flokė dhe sy tė zinj.
Zamira nga ajo e papritur edhe pse u mundua, nuk e mbajti dot tė qeshurėn. Qeshėn tė dy.
- Nuk janė shumė larg qytetet tanė - tha Aureli. - Dy orė me makinė. Mund tė ulem unė kėtu?
- Kėtu ulet njė vajzė.
- Mund ta ndėroj unė vendin me atė vajzėn? Lejohet?
Zamira nuk foli; edhe asaj po i pėlqente qė Aureli tė ulej aty. Iu pėrgjigj pėrsėri me mbledhjen e buzėve.
- Ky do jetė vendi im tani; do ta bisedoj vetė me atė shoqen - tha ai. - Besoj se do mė kuptojė...
Zamira ndjeu njė afsh tė ngrohtė t'i pėrshkonte trupin. Nuk i kishte ndodhur ndonjėherė tė kishte kaq pranė njė shok klase nga njė qytet tjetėr.
- Ju, Zamira j'u quajnė? - e pyeti Aureli pa ia ndarė pėr asnjė ēast shikimin.
- Po! - tha ajo dhe buzėqeshi.
- Zamira ėshtė emėr i bukur, mė pėlqen shumė. Rrallė ndodh tek njerėzit, qė njė emėr i bukur t'i pėrshtatet edhe personit qė e mban dhe qė ėshtė po aq i bukur sa vetė emri i tij. Ti Zamira, i plotėson kėto tė dyja. Nuk e di... po ty emri im... si tė duket?
- Emri Aurel? Shumė i bukur ėshtė. Mua mė duket se ėshtė emėr i veēantė; edhe sikur njeriu qė e mban atė emėr tė jetė nė moshė tė madhe, ky emėr e tregon gjithnjė tė ri!
- Hmmm! Sa mirė unė, nuk do plakem kurrė. Do jem gjithmonė i ri!
Qeshėn tė dy.
.............................
Sapo u kthye nga Tirana, pasi kreu kursin pėr kuzhinere, Zamira u punėsua menjėherė nė restorantin e hotel turizmit tė atij qyteti tė vogėl, ku ditėt dukej sikur kishin tė njėjtėn ngjyrė dhe pėrsėrisnin deri nė hollėsitė mė tė vogla njėra tjetrėn. ... Jeta nė qytetin e saj nuk po i pėlqente. Tirana e bukur dhe e zhurmshme i rrinte pėrpara syve, pothuajse ēdo ditė dhe ēdo kohė. "Kėtu bėhet jetė mizerrje" - thoshte shpesh me vete. "Edhe drurėt duken sikur janė tė lodhur nga mėrzitja dhe monotonia..." vazhdonte monologun e saj Zamira.
Pas lodhjes dhe mėrzitjes sė ditės, e vetmja gjė qė e qetėsonte, ishte ēasti kur shkonte nė shtrat pėr tė fjetur. Mbyllte sytė dhe, menjėherė, shkonte me mendje, shpirt e zemėr nė Tiranėn e bukur, duke jetuar nė ēdo rrugė dhe pjesė tė saj.
Kėshtu e zinte gjumi, pėr t'u zgjuar sėrish tė nesėrmen, atje ku rituali i pėrditshėm e monoton i jetės sė saj do tė vazhdonte me njė ngulmim trallisės, ndėrkohė, qė ajo jetonte pjesėn tjetėr, fantazinė dhe pėrfytyrimin e lidhjes sė mundshme me njė djalė nga Tirana. Kjo ishte kryeėndra e saj. Kjo do tė bėnte qė ajo ta sikteroste kėtė palo vend, ku nuk ndodhte, thuajse asgjė dhe monotonia tė gėrryente nga brenda si mola. Kėshtu ajo ishte e ndarė nė dy pjesė: pjesa qė ajo vazhdonte tė mbijetonte nėpėrmjet ritualit tė rėndomtė tė vajtjeardhjeve punė-shtėpi, thjesht njė ekzistencė natyrore dhe pjesa tjetėr, trandeshentja, qė lidhej me ėndrėn e saj pėr Tiranėn, e cila e pati magjepsur me shkėlqimin e saj llamburitės.
Ajo ishte nė njė moshė, kur vajzat janė nė qendėr tė psiqikės dhe tė shpirtit kėrkues e aventuror tė burrave
..................................
Nga Tirana kalonin tre herė nė javė makina tė mbuluara qė shkonin nė njė fshat pranė, nė bazat sekrete ushtarake.
Shoferėt ndalonin dhe bėnin njė pushim tė shkurtėr nė qytet... Shoferėt frekuentonin tė vetmin lokal serioz tė qytetit, Hotel Turizmin... Ai qė u dashurua shumė pas Zamirės, sapo e pa, kur ajo kaloi pėrmes restorantit, ishte shofer Lorenci. Edhe ai ishte djalė i pashėm. Flokėt dhe sytė i kishte tė zinj.
Nė fillim Lorenci e pati tė vėshtirė bisedėn me tė, sepse ajo u tregua serioze dhe e matur. Por, dalėngadalė u mėsua me mėnyrėn e saj tė rezervuar. Zamira u tregua e matur nė ēdo veprim dhe bisedė qė bėnte, jo si disa vajza, qė, sapo shoferėt tiranas u hodhėn fjalėt e para, menjėherė ranė nė dashuri...
Njohja e Lorencit me Zamirėn shkoi drejt fejesės.
................................
Nė stinėn e bukur tė verės, njė fundjavė, Lorenci e mori Zamirėn tė rinte tre ditė nė Tiranė ... Njė natė para se ajo tė nisej pėr nė qytetin e saj, Lorenci mendoi tė darkonin jashtė nė njė restorant .
........ Nuk i bėhej tė largohej nga Tirana, kur mendoi se tė nesėrmen do shkonte nė qytetin e saj tė vogėl, ku bota rrotullohej rreth njė bulevardi tė amortizuar, dy kafeneve dhe thashethemet e radhės, e kapte mėrzia. Dita e dasmės, kur do tė ishte pėrgjithmonė nė Tiranė, i dukej e largėt, megjithėse donin edhe pak muaj tė vinte ajo ditė, qė mendonte, se do t'i jepte drejtimin e duhur jetės sė saj.
... ..... Ata hynė nė restorant. Tavolinat ishin plot dhe nuk gjeje vend pėr t'u ulur. Pritėn sa u lirua njė dhe, menjėherė u ulėn nė njė tavolinė katėr vendėshe, ku dritat e mėdha tė lokalit ndriēonin vendin pėrreth tyre dhe sportelin nga ku kamarierėt dilnin me pjata e kishin pėrballė.
Sapo zunė vend, Zamira nuk donte t'u besonte syve, kur njė kamarier iu duk si::: "O Zot! Mos mė thuaj se ai kamarieri atje ėshtė... Aureli! Tė jetė ndonjė tjetėr dhe t'i ngjajė kaq shumė? Ē'do kėtu ky? Ėshtė punėsuar?! O Zot i madh! Pse erdhėm sonte kėtu? M'u thafshin kėmbėt mua sot! M'u thaftė goja, qė s'i thashė Lorencit, tė kishim shkuar diku, nė njė vend tjetėr..
- Ē'farė ke? - e pyeti Lorenci, kur pa qė ajo ndryshoi menjėherė qendrimin dhe pamjen e saj. Ishte krejt e hutuar.. - Ndjehesh mirė? - dhe i kapi dorėn.
- Nuk kam gjė... por edhe sikur nuk po ndjehem mirė...
.................................
Aureli vazhdonte t'i shėrbente klientėve tė tjerė tė ulur nė tavolina tė ndryshme.
- Kamarier, - thirri Lorenci, kur ai kaloi pranė tyre.
Zamira me trupin tė kthyer nga Lorenci, kishte mbėshtetur kokėn mbi pėllėmbėn e dorės dhe bėrrylin mbi tavolinė.
- Kamarier, - tha Lorenci, kur ai erdhi tė marrė porosinė. - Si fillim na sill njė limontaė pėr kėtė vajzėn, ndėrsa mua mė sill...
"Qenka martuar nė Tiranė kjo?" - tha Aureli me veten e tij, sapo u largua. Ndjeu mall, kur e pa. Shkoi tek sporteli dhe kur ktheu trupin i hodhi njė shikim vjedhurazi. "Po ai djali kush do jetė, burri i saj, apo..."
Me pjatat nė duar, shkoi tek tavolina e tyre. - Zamira, biftek viēi, qė ju porositėt, u mbarua; mund t'ua zėvendėsoj me bėrxolla dėrri? - i tha ai Zamirės, pa e kuptuar edhe vetė, pse i foli nė emėr.
Zamira nuk foli. Lorenci pa kamarierin nė sy, pastaj pa Zamirėn...
Kamarieri iku dhe u kthye pas pak, me porosinė e Lorencit. Lorenci i shoqėronte me sy veprimet e tij. Herė shihte kamarierin e herė shihte Zamirėn; ajo nuk fliste, vetėm rrinte me sytė ulur.
- Njiheni ju tė dy? - pyeti Lorenci Zamirėn, kur kamarieri u largua.
- Kush?
- Kamarierin qė na shėrbeu, e njeh?
- Jo! - tha ajo menjėherė.
- Nuk e njeh fare?
- Ajo mblodhi pak buzėt.
- Po ai tė njeh ty?
- Nuk e di!
- Ai tė foli me emėr. Nga e di ai emrin tėnd?
- Edhe mua mė bėri pėrshtypje, mė duket se...
- Se ē'farė?
- Ndoshta ka qenė nė shkollė me mua!
- Nė cilėn shkollė?
- Nė kurs, kėtu nė Tiranė.
- Ndoshta, apo keni qenė tė dy nė shkollė?
- Nuk jam e sigurtė, por, m'u duk, si njė djalė, qė ka qenė me mua nė kurs pėr guzhinier.
- Nuk ka asgjė tė keqe edhe nėse i flisje; aq mė tepėr, kur ai tė dha tė njohur. Ai tė foli nė emėr ty.
Zamira nuk foli...
Unė pėrshembull kam shumė shoqe tė ndryshme dhe nuk nguroj t'i pėrshėndes, pavarėsisht, nėse ato shoqėrohen nga bashkėshortėt, vėllezėrit apo tė fejuarit e tyre, sikurse edhe ato nuk ngurojnė tė mė pėrshėndesin mua... Ėshtė tjetėr gjė, nėse dikush nga xhelozia e penalizon partneren e tij, duke mos e lejuar tė takojė askėnd. Unė njė gjė tė tillė nuk e kam ndaluar tek ty, apo jo?
................
Kur treni u nis, nga dritarja e vagonit, Zamira e pėrshėndeti me dorė Lorencin. Edhe ai e pėrshėndeti, duke i bėrė edhe shenjėn e puthjes me dorė....
Hyri nė njė klub tė vogėl dhe porositi njė dopjo konjak. Tymi i cigares qė thithte, rrotullohej i mjegullt nė hapėsirėn para fytyrės sė tij. E thithi pėrsėri cigaren, duke vėshtruar tymin: "Rrotullohu tym, rrotullohu, se edhe mendja ime po rrotullohet, vėrdallė po vjen tani. Ti s'ke faj, se tym je, po dhe unė, mos jam bėrė mė tym se ty tani, ė?"
Psherėtiu thellė. E ktheu pėr tė fundit herė gotėn e konjakut, qė as vetė s'e mbante mend, se sa gota kishte pirė dhe u nis drejt restorantit, ku kishte darkuar njė ditė mė parė bashkė me Zamirėn.
.................
- Po ku je mor bir, ē'u bėre? - i tha e ėma, sapo Lorenci hapi derėn e dhomės e hyri brenda. - Humbe gjithė ditėn, na bėre merak. As pėr tė ngrėnė drekė nuk erdhe sot. Ku ishe, apo shkove andej...
- Ku andej?
- Po, menduam, se mos ike edhe ti me nusen...
- Hė! Jo, mama! Humba vėrtet sot, por bėra mirė qė humba, se edhe duhet tė humbja.
- Duhet tė humbje? S'po kuptoj ē'po flet.
- Eh, mama... Sa gjėra nuk arini tė kuptoni ju. - Lorenci tundi kokėn. U ēua. Lėvizi pak nėpėr dhomė dhe u ul pėrsėri nė kolltuk. E ėma po i shoqėronte me sy lėvizjet e tij.
..........
- Uuhh! Mė erdhi era e frymės tėnde tani. Paske pirė shumė alkool sot!
- Pse, po tė dukem i pirė unė ty mama?
- Nuk thash se je i pirė, por fryma tė mban erė alkool.... Ē'farė pive, me kė ishe?
- Hė! Me kė isha! Tė gjitha i kam pirė mama, birrė, konjak, raki dhe, ta dish sa i fortė jam nė pije, tė gjitha i kam pirė pa meze.
- Prandaj tė mban goja erė alkool ty. Po me kė ishe, me kė pive?
- Hė! Vetėm isha. Jo vetėm mama, joooo.Isha me atė - dhe tundi kokėn. - Isha me ... ish burrin e tė fejuarės sime; me ish dashnorin e Zamirės, mamaaaa!
E ėma e pa nė sy habitshėm, por edhe qortueshėm. U ēua nga ndenjėsja ku ishte ulur dhe iu afrua. - Lorenc! Qetėsohu njėherė, se s'di ē'po flet!
- Unė di se ē'po flas mamaaaa, po ti nuk di se ē'ndodh. Eh mama, mama! Sa e drejtė je! Sikur tė ishin tė gjithė njerėzit, sidomos nuset e djemve si ti... eh, ku do ishim ne tani. Si ėshtė mė mirė pėr ty mama, tė kesh pėr nuse njė vajzė tė bukur nga rrethet, apo njė vajzė tė thjeshtė nga kryeqyteti? Pėr ty ėshtė mė mirė njė vajzė tė mirė nga rrethet, se, nga kryeqyteti nuk e doje nusen ti... prandaj dhe unė ta solla.
"Thonė, se njerėzit kur pijnė e nuk dinė se ē'flasin u del pija kur lahen, kur bėjnė dush" - mendoi e ėma. - Lorenc, futu njėherė nė vaskė tė lahesh, sa ėshtė akoma uji i nxehtė.
Lorenci qeshi pak dhe pėrsėri tundi kokėn. - Mama, mė tepėr mė vjen keq pėr ty, se sa pėr veten time dhe pėr Zamirėn. Rri tani ulur kėtu me mua e tė bisedojmė. Dėgjoi me vėmendje kėto qė do tė themė.
......................................
- Domethėnė, e vendose pėrfundimisht, qė fejesa do prishet?
- Jo e vendosa mama, por ē'do gjė mbaroi tani. Ia thashė tė gjitha ato qė kisha pėr t'i thėnė.
.....................................
- Dėgjo Lorenc! Mendohu edhe njėherė mirė, para se ta prishim pėrfundimisht kėtė fejesė. Unė, qė kur e pashė ditėn e parė, mė hyri menjėherė nė zemėr Zamira. Ajo ka edhe gojėn e ėmbėl; e dashur ėshtė. Ndoshta, flasin edhe nga inati njerėzit, ka plot njerėz tė liq sot.
- Mama! Njerėz tė liq ka plot dhe mund tė flasin me paragjykime, me shpifje, me trillime dhe, ndoshta edhe nuk u duhet besuar; por njerėzit qė flasin me fakte, me fakte mama, edhe atyre nuk u duhet besuar? Nishani, qė Zamira ka nė rrėzė tė kofshėve, nė mes tė shalėve... - foli i nervozuar Lorenci, - nishani mamaaaaaa, ē'farė ėshtė? Ėshtė njė paragjykim, njė trillim, shpifje nga njė njeri i lig. Ē'farė fakti do mė tepėr ti mama, apo do tė dish edhe se si Zamira...
- Ih! - nxorri njė klithmė e ėma dhe kafshoi buzėn e poshtėme. Uli sytė pėrdhe dhe ndjeu rrahje tė forta nė zemėr. Menjėherė pėrpara syve i doli Zamira e qeshur... "Nuk i kihet besė shumė edhe kėtyre djallkave, vajzave sot" - tha me vete. U ēua nga kolltuku dhe doli jashtė dhomės.
I ati po rrinte ulur nė kolltukun pranė dritares. Deri atėhere nuk po fliste, vetėm dėgjonte. E shoqėroi tė shoqen me sy kur doli jashtė. Nuk iu durua; u ēua nė kėmbė dhe foli i nervozuar t; birit: - Mjaft mė me kėto fėlliqėsira; nuk di ē'flet! Shumė e ke ē'thurrur gojėn kėto ditėt e fundit. Nuk tė lejoj!... Na vjen i dehur nė shtėpi, na flet edhe pėr nishanrat... Tė tė vijė turp! Lėri budallallėqet dhe mendohu mirė. Kėto qė thua tani t'i kishe shoshitur mė parė.
- Kur mė parė?
- Atėhere, kur e dashuroje Zamirėn. Mos ta kishe shpallur fejesėn.
- Nuk erdhi dikush tjetėr atėhere tė mė thoshte edhe pėr nishanet dhe historitė e saj dashurore...
- Mbahu te dikushi ti!
- Po ku tė mbahem, baba, te lotėt e Zamirės?
- Je i pjekur tani dhe duhet t'i kuptosh mė mirė gjėrat. Edhe nėse Zamira ka dashuruar njė djalė dikur, ashtu siē po na thua ti tani, kur paska qenė nxėnėse shkolle, nuk duhet tė quhet gabim, as faj nuk duhet quajtur. Ajo ėshtė njė fatkeqėsi, qė ju djemtė i mashtroni. E pafalshme pėr Zamirėn do jetė, nėse ajo gabon tani dhe atėhere, kur tė jetė nuse nė kėtė shtėpi.
- Ajo s'ka pėr tė ndodhur kurrė!
- Kush s'ka pėr tė ndodhur kurrė?
- Qė Zamira tė jetė pėrsėri nuse nė kėtė shtėpi.
- Ajo qė mund t'i ketė ndodhur Zamirės, mund t'i ndodhė kujtdo vajze nė moshėn e saj tė adoleshencės...
- Po mė vjen shumė keq baba, tė paktėn ti, s'duhet tė gjykosh kėshtu nė kėtė mėnyrė; tė mbajnė edhe pėr inteligjent.
............................
- Ėshtė faji im baba, se u mpleksa me njė kurvė...
- Tė tė vij turp! Turp i madh madje duhet tė tė vijė, po ta pėrsėris edhe njėherė, qė mė flet me kėtė gjuhė tani...
- Baba...
- Ē'baba mė thua? E harrove tėt motėr ti atėhere, seē hoqėm? Edhe ajo, nė moshėn e saj tė shkollės ishte, nė moshėn e Zamirės. Ti ishe vetė ai, qė shkove dhe u zure me atė... qė jot motėr e dashuroi kaq kohė dhe... sipas teje, po tė kishte kėto mendtė e tua tani dhėndri qė kemi sot, do ta kishim nė shtėpi akoma ne vajzėn..
.............................
Zamira nuk e kishte menduar kurrė, qė prishja e fejesės do t'i sillte shumė thashetheme dhe andralla nė qytetin e saj ku banonte.
- Antigoni...
- Hajde...
- Hė moj gra, kėtu qenkeni mbledhur ju tė gjitha tani?
- Po ku je ti, ē'u bėre. Ne po tė prisnim ty...
- Lėre, lėre se ē'po vete! Morėt gjė vesh ju?
- Jo! Pse! Ē'ka ngjarė moj korbė?
- Mė duket, se e ka lėnė ai atė...
- Kush ka lėnė moj, ē'farė ka lėnė?
- Ēupėn e Burbuqes, Zamirėn, mė duket se e ka lėnė i fejuari.
- Moj po... kėshtu kemi dėgjuar edhe ne, ėshtė e vėrtetė?
- Kėshtu thonė...
- Patjetėr, duhet tė jetė e vėrtetė...
- Ėhė! Edhe unė s'ia kam parė nė gisht unazėn e fejesės Zamirės.
- Nė fakt, kanė kaluar dy tė diela dhe s'e kemi parė dhėndrin tiranas tė vijė...
- E po... po e drodhe bishtin, kjo tė gjen..
- Jo moj, jo! Ėshtė ēupė e mirė Zamira.
- Eee, e mirė, e mirė, thua ti. Unė e kuptova qė atėhere atė, sapo u kthye nga shkolla, nga Tirana, sa shumė kishte ndryshuar..
- E shkreta Burbuqe, ē'e gjeti. I mbeti nė derė ēupa tani
- E po, donte tė martohej nė Tiranė ajo...
- Mua nė fakt, nė fillim, qė kur e pashė, nuk mė pėlqeu ai, Florenci...
- Lorenci...
- E ku di unė si e ka emrin ai, por tė gjithė shoferėt s'mė pėlqejnė...
- Shoferėt janė dobiēa, kurvarė...
- Ē'deshi e zeza! I gėzoi bukurisė, Tiranės.
- Le ta mbajė Tiranėn mirė tani ajo...
- Unė nė fakt, e kisha kuptuar nja dy herė atė, dhėndrin. Ai kėtej dilte pėr krahu me Zamirėn, nga ana tjetėr shikonte ēupat e tjera, kur dilnin shėtitje...
- Dėgjoni moj gra! Kot nuk tė lė burri sot. Ai diēka duhet t'i ketė kuptuar asaj, ose...
- Eh! E shkreta Burbuqe ē'e gjeti.
.................................................. .........
Jo vetėm diskutime, por, nganjėherė, ajo e ndjente veten, sikur po e poshtėronin. "Po, po! Ky ėshtė njė poshtėrim qė po mė bėhet mua."
- Zamira, ka ardhur Sadiku. Nuk do dalėsh ta takosh e ta qerasėsh? - i tha e ėma, teksa Zamira po rrinte nė dhomėn e saj e po lexonte njė libėr.
- E ē'tė dal? Sikur ėshtė moshatar me mua ai.
- Qė tė mos zgjatem Dhimitėr, - filloi ndėrkaq Sadiku - po ua them se ku ėshtė edhe qellimi i ardhjes sime sot tek ju.
- Ti hajde sa herė tė duash e kur tė duash, i tha Burbuqja.
- Prit njėherė moj grua, tė dėgjojmė njėherė, pastaj foli, - ndėrhyri Dhimitri.
Sadiku psherėtiu: - E bisedova edhe me gruan time dhe kemi menduar... Njeriu do ndihmuar. Kush miku, kush shoku, dikush duhet tė bėhet i gjallė, tė hedhė njė gurė nė lumė... Unė po e bisedoj njėherė me ju, po, bėhet, s'bėhet gjė, janė punėt e Zotit ato.
Dhimitri dhe Burbuqja po e shihnin nė sy vėmendshėm, prisnin se ē'farė do thoshte Sadiku.
- Ju e dini, - vazhdoi Sadiku tė flasė, - djalit tė Arifit, Petritit, i vdiq gruaja para dy vjetėve. Djalė i mirė ėshtė, sa s'ka ku tė vejė mė, por fati i tij i zi; i iku gruaja nga njė pakujdesi e mjekėve dhe i la pas dy fėmijė tė vegjėl jetimė.
Zamira nga dhoma e saj, u afrua pranė derės,e hapi pak, sa pėr tė dėgjuar se ē'flitej matanė.
- Me punė, me shtėpi ėshtė, vetėm njė grua tė mirė kėrkon tani i gjori..
- Sa vjeē ėshtė djali? - ndėrhyri Burbuqja.
- Jo, ka dy djem ai. I madhi, ėshtė, mė duket... 8 vjeēė dhe ai tjetri, do jetė... pesė a pesė e gjysėm...
- Jo jo, tė pyeta pėr djalin, pėr Petritin - tha pėrsėri Burbuqja.
- Tė gėnjej? Nuk e di mirė me saktėsi, po... o 36 ose 38 vjeēė duhet tė jetė; mė shumė nuk ėshtė.
"Zamira ėshtė 22 vjeēe" - mendoi Burbuqja.
Dhimitri nuk foli, vetėm po mendonte...
- Neve nė fakt, na dhimbset Zamira, nuk ėshtė ēupė e keqe, paēka, se i ndodhi ajo...
Dhimitri pėrsėri po mendohej. Burbuqja mblodhi pak buzėt, ndėrsa po mendonte: "Ėshtė pak i madh nė moshė me Zamirėn..."
- Nuk di ē'tė them - tha Dhimitri - Pėr kėto punė, duhen pyetur edhe tė rinjtė sot...
- Dėgjoni! Unė para se tė vija kėtu tek ju, fola edhe me djalin vetė, Petritin. E bisedova edhe me tė atin, Arifin.
- E ē'tė tha Petriti?
- Shumė mirė tė ka shkuar mendja - tha. - Familje e mirė janė, njerėz tė mirė...
- Po pėr Zamirėn, tha gjė?
Jo, jo! Nuk tha gjė. Vajzė e mirė ėshtė - tha. - Nuk ka asnjė problem.
Zamira qė e kishte dėgjuar tė gjithė bisedėn, mendoi njėherė tė dilte nga dhoma e tė hynte nė dhomėn tjetėr, t'i zbraste tė gjithė nervat e saja atij shkesi.
.....................................
Fjala "Lamtumirė" dhe zėri i Lorencit ditėn e fundit kur ata u ndanė, Zamirės i rrinte si vėth, i varur nė veshin e kujtesės. Megjithėse kishte kaluar njėfarė kohė, nuk e kishte tė lehtė t'i shkėputej nga mendja. E donte, ndjente pėr tė. Nganjėherė edhe i ndizeshin shpresat, sikur Lorenci njė ditė do tė vinte pėrsėri, do tė harronte gjithė atė tė kaluar disi tė trishtė dhe ata tė dy do tė fillonin pėrsėri rindėrtimin e jetės sė tyre. E kishte marrė shumė malli. Ah, sikur vetėm njėherė ta shihte, qoftė dhe nga larg, vetėm ta shihte njėherė dhe nuk do tė donte gjė tjetėr nga kjo jetė! Por e gjitha kjo i dukej si njė shpresė e pakthyeshme, njė pamundėsi.
- "Lorenci nuk ka faj. Faj ka ai, Aureli. Aureli qė mė donte dhe e doja! Apo kam unė faj? Edhe unė kam faj! Pse kam faj?! Sepse dashurova njė djalė? Pse dashurova dhe njė tjetėr, vetėm e vetėm pėr tė jetuar nė kryeqytet? A mund tė bėja tjetėr gjė, nė kushtet kur e drejta e njeriut pėr tė qenė banore e kryeqytetit pengohet nga qindra ligje dhe psikoza shtetėrore?! Ah, tė drejtėn pėr tė jetuar nė Tiranė nuk ma japin ligjet e shtetit ku jetojmė... Atėhere ēfarė faji kam unė?! Pastaj unė e doja Lorencin, akoma e dua, madje dhe mė shumė... Por...
Aureli u bė shkaktari i prishjes sė fejesės sime...! Ky djalė i ri i vendit tim me ndjenjat e moshės dhe tė rinisė sė kėtij vendi, me egoizmin dhe kryeneēėsinė, si vetė moshatarėt e tij, qė rriten e jetojnė nė kėtė vend, qė dashurojnė nė kėtė vend, qė vrasin njė dashuri dhe e groposin pa pikė delikatase nė kėtė vend, ku varrosen tė gjitha gjėrat e bukura.
E unė Zamira, njė vajzė e kėtij vendi, ish shoqja e tij, ish e dashura e tij, nuk paskam tė drejtėn tė jetoj, tė dashuroj, tė ndėrtoj jetėn time, tė ardhmen time, vetėm se paskam qenė e dashuruar mė parė!? O Zot, farė absurditeti! Ligji i Shoqėrisė sė kėtij vendi ku unė u linda e u rrita, si pjesėtare e kėsaj shoqėrie tė sėmurė, po mė bėn tė ndihem dhe fajtore, thjeshtė pėr faktin se dashurova, qoftė dhe pėr hir tė Tiranės! Po, po! Shoqėri e sėmurė! Njė shoqėri, ku djemtė sundojnė mbi ne, vajzat e ēarmatosura. Ne vajzat sot nuk kemi fuqinė, as forcėn, as mjetin, tė mbrohemi nga sulmet e djemve, sepse arma jonė e tė qenit femėr nė kėtė vend, nuk mundet dot tė shkrepet mbi ata djemė, ish tė dashurit,-ish tė fejuarit tanė, sepse akoma nuk ėshtė arritur koncepti nė vendin tim qė njė mashkull tė ndjehet po aq i fyer para njė vajze dhe, mė tepėr, kur ėshtė fjala pėr tė dashurėn apo tė fejuarėn e tij, sa ē'mund tė ndjehet e fyer njė vajzė para njė mashkulli, kur kanė dashuruar mė parė.
Cili djalė sot ndjehet i fyer para tė dashurės, tė fejuarės apo edhe bashkėshortes sė tij pėr dashuritė e tija para martese?! Pėrkundrazi, ndjehet superior dhe mburravec.
Unė sot nė shoqėrinė qė mė rrethon ndjehem njė vajzė e ulėt, imorale, njė grua e ndarė nga i fejuari i saj, pavarėsisht se cilėt janė kushtet dhe arsyet e kėsaj ndarje, njė vajzė qė mė ka mbuluar turpi, njė vajzė qė mė pėrgojojnė kur kaloj nė rrugė, ... njė vajzė ... qė jeton nė njė qytet tė vogėl, ku egoizmi dhe thashethemet janė biseda e parė e ditės. Unė jam njė vajzė qė ndihem keq dhe me veten time, pėr hir tė njė flirti rinie, njė dashurie tė mbetur nė rrugė, njė fejese tė pakonsumuar, njė ėndrre qė u kthye nė zhgjėndėrr! Pse, kaq pak vleka dashuria dhe jeta, sa tė mbetet vajza peng i njė historie ose i disa historive qė i kanė ndodhur nė kėrkim tė lumturisė?
Le tė jem unė Zamira, viktima e radhės e kėsaj shoqėrie tė sėmurė e kėtij sistemi, ku mė mohohet e drejta e tė dashuruarit, e tė jetuarit, e tė banuarit nė kryeqytetin e atdheut tim...
Le tė jem unė Zamira, viktimė e kėsaj shoqėrie, mbeturinė e ndėrgjegjes sė njerėzve tė sėmurė... Po a meritoj kėtė fat!? Sidoqoftė... Le tė jem unė Zamira...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    17/9/2010, 03:18

Diploma universitare


Nga Pierre-Pandeli Simsia

- Mbete gjithė ditėn nė kompjuter, moj bijė - i tha e ėma kur hyri nė dhomė dhe eci drejt saj.
Ajo, si tė mos kishte dėgjuar se ē’foli e ėma, klikoi mbi kompjuter dhe figura, u zhduk menjėherė. Nė ekran, u dukėn disa shkronja, qė tė ėmės iu dukėn shumė tė vogla pėr t’i lexuar, ndoshta edhe pse ishte pa syze.
- S’po kuptoj se ē’po ndodh me ty; e ke lidhur jetėn vetėm me kėtė tė uruar kompjuter. Epo edhe kėshtu nuk bėhet, ngrysu, gdhiu, ti vetėm kompjuter e ke mendjen!
Vajza i dha njė shtytje kokės prapa duke e rotulluar, si pėr tė treguar lodhjen e saj, fėrkoi tėmthin e majtė me gishtin e mesit tė dorės, pastaj, si e pėrgjumur, hapi gojėn dhe vuri dorėn para saj.
- Mama! Do shkoj nė shkollė, nė universitet. - Ktheu kokėn nga e ėma qė po rrinte nė kėmbė nė anėn e djathtė tė saj. Nė fytyrė iu dallua njė shprehje gėzimi.
E ėma, si tė mos e kishte dėgjuar mirė se ē’i tha e bija, e pyeti: - Ē’farė the? Shkollė, universitet?! - Fytyra e saj, menjėherė mori shprehje habie
- Po! - iu pėrgjigj ajo. Lėvizi karriken rrotulluese pak majtas dhe pėrsėri u kthye nga e ėma.
- Unė, me kė do rri nė shtėpi, nėse ikėn ti nė universitet? - tha e ėma dhe mblodhi buzėt e habitur. Pastaj, duke i dhėnė kokės njė lėvizje majtas djathtas nė shenjė mohimi, foli e habitur: - Universitet!? Nuk ke moshė ti moj bijė tani pėr nė universitet! Shkolla ka kohėn dhe vaktin e saj. Ti edhe shkollėn e mesme atje, nė Shqipėri… - nuk e vazhdoi mendimin ta thoshte deri nė fund, ndėrsa me vete po thoshte: “Ti edhe shkollėn e mesme, me tė shtytur, si i thonė fjalės, e morre.
- Mama, disa herė t’a kam thėnė dhe ti je vetė e ndėrgjegjshme, jemi nė Amerikė kėtu dhe… - i dha flokėve tė saja ngjyrė gėshtenjė, njė lėvizje me dorė, duke i hedhur prapa kurrizit.

Ajo ishte njė vajzė qė i kishte kaluar tė 30-tat. Jetonte vetėm me tė ėmėn. Nė Sh.B.A. kishin ardhur si fituese tė llotarisė amerikane pėr tė qenė banore e pėrhershme e Amerikės. Nė rininė e saj, kishte pasur histori tė ndryshme dashurie dhe gjithmonė kishte dalė e zhgėnjyer, jo pėr fajin e saj, siē e thoshte edhe ajo vetė, por nga mentaliteti konservator i meshkujve…
Pėr tė kaluarėn e saj, qė e kishte hedhur pas krahėve, nuk donte t’ia dinte.
Sapo erdhėn nė Amerikė, tė dyja, nėnė e bijė, pėr tė pėrballuar vėshtirėsitė e fillimit tė njė jete tė re e tė panjohur nė emigracion, ishin regjistruar nė njė shkollė me program mėsimor dy javor, pėr pėrkujdesjen e tė moshuarve. Nga ajo shkollė dy javore ishin pajisur edhe me dėshmi kualifikimi, e cila i ndihmoi edhe nė gjetjen e menjėhershme tė punės.
E ėma ishte e kėnaqur me punėn qė bėnte, jo vetėm se paguhej mirė, por i ishte mundėsuar edhe fjetja nė shtėpinė e tė moshuarės sė sėmurė.
Nė tė njėjtin pozicion pune si e ėma ishte edhe e bija, por se ajo, nė mbrėmje vinte tė flinte nė apartamentin e tyre tė marrė me qera.
Puna e tė ėmės nuk zgjati mė shumė se tre vjetė; e moshuara ndėrroi jetė.

Vajzės i ishte mėrzitur puna dhe, si pėr t’a larguar atė mėrzitje, pjesėn e mbetur tė kohės sė lirė e kalonte nė kompjuter.
Atė ditė, kur u ul para kompjuterit, midis mesazheve tė shumtė, i kishte ardhur edhe njė mesazh nga njė adresė e panjohur.
E klikoi pėr tė lexuar se ē’shkruhej nė atė mesazh; nga njė universitet jashtė shtetit ku ato banonin, e njoftonin tė regjistrohej nė atė shkollė e tė vazhdonte studimet on-line dhe ajo mund tė zgjidhte njė nga ato diploma gradimi: bachelor, masters degree, professor doktor.
Iu duk e ēuditshme, por edhe njė ndjengė gėzimi jetoi nė ato ēaste. “Si m’a kanė gjetur adresėn e e-mail-it!” - mendoi.
E lexoi disa herė atė ē’farė ishte shkruar, plotėsimin e formularit dhe tė dhėnat e tjera. U dyzua pak, kur lexoi shumėn e majme qė duhej pėr tė paguar shkollėn, por, mendimi se do pajisej me njė diplomė universitare amerikane, si e vetmja mundėsi pėr tė ecur nė jetė, e qetėsoi.
Pėr tė qenė mė e qartė me atė ē’farė i kishte ardhur, mendoi tė bisedonte direkt me shkollėn, sipas numrit tė shėnuar.
Zėri tjetėr matanė telefonit, e mirėpriti kėrkesėn e saj pėr t’u regjistruar si studente on-line nė atė universitet, madje, ai zė, iu duk i ėmbėl dhe e folura e gruas iu duk me kulturė…
Vajza e pranoi edhe pagesėn e shkollės.
- Mėsimi do jetė on-line, vetėm se, pėr tė qenė korrekte me rregullat e shkollės, duhet tė paraqitesh nė shkollė nė ē’do fundsezoni - i tha zėri matanė telefonit.
- J’u lutem, j’u lutem shumė! Diploma mė intereson edhe nėse nuk e kam mundėsinė tė paraqitem nė shkollė…
Ē’do gjė u qartėsua...

Pas dy vjetė mėsimi on-line erdhi dita e shumėpritur. Nė ceremoninė e dorėzimit tė diplomave, midis studentėve tė tjerė, ishte edhe ajo.
Pas ceremonisė pėrshėndetėse, falenderimit dhe urimit nė punėn e re tė gjithė studentėt tė veshur me uniformėn e diplomimit, u shpėrndanė tė gėzuar, duke mbajtur nė duar diplomėn universitare dhe ėndrėn e gjetjes sė punės.

Nė shtėpinė e tyre ai sukses i vajzės, mbrojtja e diplomės, nuk mund tė kalonte pa njė ceremoni gėzimi familjar.
Tė dyja, nėnė e bijė, menduan tė shtrojnė njė darkė familjare, ku tė ftuar do ishin miqtė dhe shokėt e tyre mė tė afėrm.
Nė njė cep tė dhomės, qė ishte regulluar bukur, varrej fotografia e saj nė ditėn e diplomimit.
Pak e nga pak, dhoma e pritjes u mbush me tė ardhurit, fytyrat e tyre ishin tė qeshura.
Mė tė qeshura, dukeshin fytyrat e nėnės dhe tė bijės.
Disa nga miqtė e ardhur, nuk nguruan tė shprehnin habi me veten e tyre.

Kishte kaluar, pothuajse njė vit e gjysėm dhe vajza ishte akoma nė pritjen e gjetjes sė ndonjė pune.
Kishte trokitur nė shumė dyer zyrash dhe kompani tė ndryshme. E kishin mirėpritur nė takimin e parė dhe, kur kishin parė diplomėn e shkollės on-line, nuk e kishin vazhduar mė bisedėn.
Asaj vetėm i premtuan, duke e pėrcjellė me fjalėt refren: "Po j’u shėnojmė numrin tuaj tė telefonit dhe, mundėsia e parė qė do na krijohet pėr punė do t’ju thėrrasim vetė".
Pėr t’a bėrė bindės atė fakt, diplomėn e fotokopjonin nė sy tė vajzės, e fusnin nė sirtarė dhe pėr t’a hedhur mė vonė nė koshin e plehrave
Ajo pritje e gjatė, asaj nuk po i pėlqente edhe pse mundohej tė mos e shprehte shqetėsimin nė sy tė sė ėmės, ndėrsa, vetė e ėma kishte kohė qė po e brehte meraku dhe shqetėsimi i mosgjetjes sė punės. Njė ditė, nuk nguroi t‘ thoshte: - Paguam gjithė ato para’ moj bijė, bėre gjithė atė shkollė dhe, punė nuk ke gjetur akoma. Po bėhen gati dy vjetė. Ajo shkolla e parė qė bėmė bashkė, vėrtet dy javore ishte, por, jo vetėm qė nuk paguam, por edhe punėn na e gjeti menjėherė.
Edhe vajza vetė e dinte mirė, qė ajo diplomė universitare online nuk kishte shumė vlerė dhe mundėsi gjetje pune.
Mendoi tė kthehej nė Shqipėri, si e vetmja mundėsi pėr t’u punėsuar. “E kam armėn e fortė tani, diploma nga njė universitet amerikan” - dhe buzėqeshi me kėnaqėsi.
Iu kujtua njė e njohura e saj para pak kohėsh, qė kishte mbaruar shkollėn dhe ishte diplomuar on-line si edhe ajo. Ishte kthyer nė Shqipėri dhe menjėherė ishte punėsuar, madje edhe nė administratėn shtetėrore.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Pierre-Pandeli Simsia    Today at 00:13

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Pierre-Pandeli Simsia
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: