Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Ornela Vorpsi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Ornela Vorpsi    17/9/2010, 02:17

Ornela me sytė nga komunizmi


“Figaro magazine”

Artistja e njohur pėr nudot fotografuar nė tė kuqe, e cila prej vitesh jeton nė Paris, boton romanin e saj tė parė “Vendi ku nuk vdes kurrė”. Pak nga historia dhe adoleshenca e saj nė diktaturė, me njė baba tė dėnuar politik dhe e kaluara e shqetėsuar, Ornela Vorpsi e derdh nė tė kuqe


Kėsulėkuqja e vogėl nuk ishte e kuqe. Ndėrsa ujku, ai po, ishte i kuq. Quhej Enver Hoxha, si diktatori komunist shqiptar. Ai nuk do t’i pėrpinte vajzat e vogla. Jo, nuk ua kishte nevojėn, pėr aq sa ato nuk kishin as pite, as poēe me gjalpė pėr t’ia ēuar gjyshes sė tyre.
Kjo ishte, mbretėria e Hoxhės: mungesė pėr gjithēka. Dhe burg pėr ata qė guxuan tė ankohen. Kėshtu, shumė vogėlushe shqiptare u gjendėn papritur pa baba, ashtu si tregimtarja e “Vendit ku nuk vdes kurrė”.
Kjo adoleshente e quajtur njėra pas tjetre Elona, Ornela apo Eva, fiton ēdo ditė eksperiencė nga ajo fjala e urtė shqiptare qė nė rrėfimin e saj kthehet nė njė lajtmotiv: “Jeto qė tė tė urrej dhe vdis qė tė tė qaj.”
Hirushja e vogėl duke pritur zanėn e saj tė mirė, ndan mjerimin e pėrditshėm me njė nėnė nė shoqėrinė e njėfarė melankolie, e pangushėlluar qė nuk mundi tė kishte pėr burrė njė Alen Delon.
Elona-Ornela-Eva ka trashėguar bukurinė e saj, ēka do tė thotė njė pasuri e madhe, e rėndė, nė njė shoqėri ku akuza pėr «imoralitet» ndynte fytyrat e bukura dhe shtynte siluetet shtatderdhura.
Ajo shqiptonte fjalėt e saj tė para si fjala e fundit qė do vuloste destinin e saj: «Nuk do tė jetė vonė pėr t’u bėrė njė kurvė e bukur, he he...»
«Mata Hari» pėr disa, «Kuqalashja» pėr tė tjerė, megjithatė ajo ėshtė e dyshimtė. Vajzė e njė tė burgosuri politik, ajo duhet tė ndjekė mėsime suplementare mbi materializmin dialektik dhe teorinė e evolucionit tė llojeve.
Nė moshėn 12-vjeēare, i imponojnė uniformėn ushtarake tė tė rejave shqiptare, stėrvitje qitjeje, pėr «tė mėsuar se si mbrohet atdheu, atdheu ynė, ai pėr tė cilin bota mbarė na kishte zili pėr marshimin e tij tė lavdishėm drejt komunizmit, siē thotė komandanti ynė "timonieri", Enver Hoxha».
Tė bukur qeverisje i bėri Partia jetės sė saj, ajo nuk mund tė kontrollonte dot imagjinatėn e vajzės. Megjithė ēfarė i shtiu nė mendje, vajza e re vazhdoi tė besonte se ėngjėjt ekzistonin, besonte nė numrin 7, nė mrekullitė e dervishėve dhe nė historitė e Ēehovit. «Nata do tė jetė gjithmonė natė, pėr aq sa komunizmi apo kapitalizmi, nuk do tė gjejnė mėnyrėn pėr ta hequr qafe», thotė ajo ndėrsa shtrihet pėr tė fjetur.
Nga kėto fjalė poetike tė ėmbla e tė hirshme, “Vendi ku nuk vdes kurrė” u stėrpik nga yjtė. E lexon kėtė roman dhe njė lėmsh tė mblidhet nė fyt, sytė tė njomen, i mahnitur nga talenti i autorit tė librit. Ornela Vorpsi, tė jetė vallė produkt i imagjinatės sonė? Jo, ajo ekziston vėrtet. E takuam njė mbrėmje dhjetori. Eshtė njė grua e bukur me tė qeshurėn fėminore dhe sy tė shqetėsuar, e cila jeton nė Paris nė njė apartament veshur nė tė kuq. Si ajo e kuqja e tablove qė pikturon - «pėr tė shprehur shqetėsimin». Eshtė fotografe. Ka lindur nė Tiranė nė vitin 1968, e mė pas prej vitit 1991 jetoi nė Itali. “Vendi ku nuk vdes kurrė” ėshtė pak nga ajo historia e saj. Lexojeni, ėshtė njė mrekulli.


Asgjė e dukshme
E lindur nė Tiranė, nė vitin 1968, Ornela Vorpsi studioi Akademinė e Arteve nė Brera tė Italisė, para se tė vendosej pėrfundimisht nė Paris. Monografia e saj e parė fotografike “Nothing Obvious”, botuar nga “Scalo”, ėshtė njė nga ata libra qė pėrcaktoi vendin e saj nė fotografinė bashkėkohore nė shoqėrinė e Richard Billingham-it, Ray-it Laugh dhe Martin Parr-it.
“Nothing Obvious” ėshtė njė libėr me portrete femėrore dhe autoportrete. Nė shumicėn e imazheve gruaja ėshtė parė e vetmuar, nė hapėsira tė zbrazėta. Megjithatė imazhet nuk janė pa njė farė sensualiteti, ato provokojnė mė sė shumti mendimet e pėrvojave tė sė kaluarės. Nėse “Asgjė e dukshme” ėshtė pjesa mė e rėndėsishme deri tani nė karrierėn e Vorpsit si fotografe, njė tjetėr sfidė ka prekur sė fundi Vorpsi, letėrsinė. Romani i saj “Vendi ku nuk vdes kurrė”, i shkruar nė italisht ėshtė botuar nė Francė nga shtėpia e njohur botuese “Actes Sud”.



24/01/2004
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ornela Vorpsi    17/9/2010, 02:18

Intervista e Ornela Vorspit.

„Nė vendin ku nuk vdesim kurrė“ Ornela Vorspi risjell me pėrzierje miniskenike fragmentare kėtė tokė e gjitha nė kontrest qė ėshtė Shqipėria, duke denoncuar ashtu si ajo barbarinė ledhatuese diktatoriale e cila ēelet nėn hijen e lulėzimit tė triskave.
Takim.

Ėshtė romani juaj i parė. E keni mbartur gjatėkohė ?

Unė shkruaj qė kohė mė parė , por ideja e publikimit ka ardhur rastėsisht. Njė ditė i lexova ne pėrkthim tė menjėhershėm italiano-francez njė miku shkrimtar Eric Laurent , i cili mė kurajoi gjallėrisht ti publikoja. Nė fillim besova se mė thoshte kėtė pėr tė mė dhuruar kėnaqėsi, por kur mė propozuan seriozisht t’i kushtoja kohė pėr ti pėrkthyer , thashė mbase ia vlente.
Disa kalime nė kėtė mozaik janė tė 6 viteve tė shkuara . Tė tjerat janė shkruar para 3 vjetėsh kur vėrtet u vura tė shkruaj romanin.

Ju e keni shkruar kėtė roman nė italisht, vendi ku ju keni jetuar: pėr cilėn arsye?

Kam efektivisht kryer studimet e mia tė artit nė Itali. Zgjedhja tė shkruaja nė italisht ishte sepse kisha nevojė tė isha vėrtet e shkėputur nga ajo qė rrėfeja. Italishtja mė tėrhiqte me njė gjithėsi (univers) mjaft tė larguar nga Shqipėria qė tė mundja tė hidhja nė shkrim gjithė ē’kisha pėr tė thėnė. Njė tjetėr arsye ekziston por ajo ėshtė akoma mė shumė pragmatike : nėse do ekisha shkruar kėtė libėr nė Shqipėri dhe t’ia kisha prezantuar njė botuesi tė atjeshėm, do tė mė kishte thėnė probbanilisht jo, e kjo vetėm nga shkaku i pėrmbajtjes.

Lexojmė qė ju jeni fotografe, piktore dhe videoaste. Kjo mėsymje nče roman ėshtė vetėm njė kalim?

Pėr tė qenė e sinqertė arti bashkohės i sotėm mė pėlqen pak: ai ėshtė shumė i mjergullt, ka shumė abuzim. Nuk mė mjafton. Literatura nė tė kundėrtėn ėshtė njė terren ku ndjehem natyrshėm , me tė cilėn mbeten ende shenja: mund tė thuhet nėse njė tekst ėshtė i mirė apo jo.
Nuk mundemi vėrtet tė hilezojmė siē ndodh me foton: shikohet shumė kjo prirje e kohės sė sotme pėr tė fotografuar banalitetin e pėrditshėm, shėmtimin, boshllėkun ekzistues.
Arti bashkėkohės ka pėrparuar shumė, nuk ka mė limite apo shenja rikthimi (repčres) , gjithēka mund tė ekzistojė dhe kjo ėshtė shumė turbulluese pėr dikė si unė, qė i kushton njė rėndėsi tė madhe ēėshtjes sė kompozimit tė vėrtetė, punės sė mirėfilltė, estetikės. Pozicioni i artistit sot varet shumė nga relacionalja/nga blloku i tij i adresave: nuk shoh raportin me punėn!
Shkurt, pėr momentin jam vėrtet nė literaturė pėrderisa vazhdoj tė shkruaj. Megjithatė, vazhdoj njėkohėsisht tė tjerat, fotografimin, ekspozimin e pikturave, videon pör nė njė mėnyrė mė tė qetė.

Keni ju subjekte tė preferuara nė foto?

Interesohem shumė pėr trupat e femrave [ Vorpsi tregon njė foto nė mur , nė tė cilėn prezantohen shumė buste femėrore pranė e pranėnga tė cilat vihet re dukshėm kafazi i kraharorit]. Konsiderojmė shumė shpesh trupat, format e tyre , si njė objekt bukurie , mishėrim i erotizmit. Nė tė kundėrtėn pėr mua kėta trupa fshehin plot mendime , gjėra qė shfaqen e zhduken: pėsojnė transformime. Askush nuk e ka zgjedhur trupin e tij, ne duhet ta pranojmė nė tė gjitha gjėndjet e tija tė njėpasnjėshme. Sigurisht sensualiteti ekziston por kjo nuk mė shtyn mua nė shikim keqndjellės.
I fotografoj kėta trupa me njė lloj estetike duke mos nguruar pa pėrjashtim asgjė nga ajo qė gjejmė nė tekst.

Pikėrisht kėtu , dy aktivitet e juaja foto dhe shkrim, bashkohen, sepse ne romanin tuaj, vashėza ėshtė nė qendėr , ajo rritet , ka shumė identitete por ajo ėshtė heroina. Vijmė atėherė tek njėra nga temat principale tė tekstit tuaj, imazhi i femrės, gjithnjė dyshues pėr “putinerie“. Mendoni ju qė ky zhvlerėsim femėror ėshtė njė pasojė e mentaliteteve nėn diktaturėn e Shqipėrisė apo ėshtė njė konsiderim i mirėfilltė nė kėtė vend?

Ėshtė njė pyetje e ndėrlikuar sepse sigurisht diktatura ka ēuar nė njė amulli tė mentalitetit tė vendit. Qėnia njerėzore ishte e burgosur atje: gabimet lindnin lehtėsisht nga kjo gjėndje e tė mbullurit. Megjithatė, mendoj se ėshtė njė imazh njė imazh mjaft prezent nė vendet mediterrane , nčese shikojmė p.sh Italinė e viteve 40, shohim qė bukuria nuk e lė shpirtin tė qetė. E dėnojmė; njėjtė Greqia, Jogosllavia, qė ishin vende pak tė indistrualizuara. Qėnia njerėzore ka nevojė, mbi tė gjitha nė shoqėrinė oksidentale, tė krijojė idhuj, Ndaj , nė Shqipėri, ishte e pamundur. Femrat shndėrroheshin nė njė misterė tė magjishėm mbi tė cilat fantazojmė.

Duhet ta konsiderojmė kėtė roman si totalisht autobiografikė? Ka ai vlera dėshmimi apo ėshtė thjesht lehtėsim ?

Nuk ėshtė tėrėsisht autobiografik [(ēdo shkrimtar, edhe po tė jetė nė fiksion tė plotė, flet gjithnjė pak nga vetja)]. Pėr mua , ky libėr ėshtė nė radhė tė parė autobiografia e Shqipėrisė. Ajo qė pėrshkruaj ėshtė pėrjetuar nga mijra njerėz nė kėte vend.
Nuk shkruaj as pėr dėshmi, as pėr lehtėsim. Kur shkruaj, nuk mė lehtėson. Kam njė ide shumė mė tė lartė pėr literaturėn. Kur e pėrdorim thjesht pėr tė nxjerrė gjėra, nuk i besoj dhe nuk e dua, gabaim mbase. Nė sytė e mi, proēesi i krijimit shkon shumė mė lart se thjesht ideja tė njerrėsh gjėra nga vetja, kėtė mund ta bėj nė tė folur me njė mike. Pėr aspektine dėshmimit, ėshtė e sigurtė qė duke treguar atė qė ishte nė tė vėrtetė Shqipėria (sepse gjithēka ėshtė e vėrtetė , edhe pse mund tė mos mė ketė arritur), prekim gjithsesi nė tė vėrtetėn histori. Megjithatė, nuk ėshtė vėrtet ajo qė kėrkoja : kisha njė nevojė tė vėrtetė krijimi.

Kur lė Shqipėrinė pėr tė arritur nė njė tjetėr vend demokratik dhe liberal, dhe mbi tė gjitha tė qenit njė femėr e bukur, vallė nocioni i « putinerisė » vazhdon t’ju ndjekė ?


Nė relaitet nuk ndihem mė eprekur nga ky problem. Megjithatė, edhe kėtu mė thonė nganjėherė « Oh ! Ornela, tė pashė nė tele tė ftuam sepse je e bukur , apo s’ėshtė e vertetė »
Kjo gjė ndodhi pikėrisht pėr emsisionin Vol de Nuit. E vėrteta ėshtė qė Patrick Poivre D’Arvor shkurt kishte pėlqyer librin tim dhe mė kishte ftuar pa mė njohur mė parė se tė mė ftonte !

Nga nje kėndvėshtrim mė i pėrgjithshėm, si jetohet kalimi nga njė diktaturė nė njė demokraci ?

Pėr mua, ky tranzicion ka qenė turbullues, e kundėrta nga disa bashkėpatriotėt e mi qė janė adaptuar lehtėsisht. Po bėhen 12 vjet qė endem nėpėr botė dhe ende nuk kam gjetur vėndin tim. Shqipėria ishte nė fakt , njė vend shumė i strukturuar ( familja, shoqėria), kur donim tė lėviznim shumė larg, gjendnim njė mur : qėnia njerėzore dinte pra shumė mirė ku dhe nė ēfarė limitesh tė lėvizte. Papritmas, ardhur nga njė vend nga njė vend aq i mbyllur, aq « i linjėzuar », e arritur nė njė vend ku nuk ka asnjė shenjė(ose asnjė model) ėshtė vėrtet destabilizuese. Oksidentalėt janė gjitnjė nė lėvizje : studimet, puna, nganjėheØre edhe familjet janė tranzizuese. Mua m’u kanė dashur vite qė tė mėsohesha, njė kohė tė gjatė kam ndenjur nė njė lloj letargjie , duke mos arritur ne integrimin e kėsaj shoqėrie me aq pak forma fikse.
Pėr mė shumė duhej tė gjeja njė vend qė mė pėrshtatet dhe kur je emigrant , e para gjė ėshtė mbijetesa : nė kėtė rast figurues, arti kthehet nė diēka abstrakte , i largėt. Siē thoshte Marksi , pėr qenien njėrėzore , ka bazėn dhe superstrukturėn. Si i bėhet kur ka ashtu si unė, bazčehumbur. Kohėgjatė , edhe pse arti mė mė dilte gjithnjė pėrpara, ishte e pamundur tė krijoja sepse duhej mė parė tė mbijetoja.

Ju e keni lėnė Shqipėrinė nė moshėn 22 vjeēare. Jeni kthyer atje ?

Ka gjashtė apo shtatė muaj, qė u ktheva njė dhjetėditėsh.

D.m.th pasi kishit shkruar librin?

Po, por Shqiptarėt nuk e kanė lexuar ende. Nuk e di nėse kjo do tė shndėrronte diēka pėr ta por nė fakt nuk mund tė mė mllefojnė sepse pėrshkruaj vetėm tė vėrtetėn. Gjithashtu nuk ėshtė ajo qė autorėt e tjerė kanė bėrė, tė cilėt kėrkonin t’i jepnin tė huajve imazhin e kėtij vėndi mė ekzotik, mė tė bukur se ai ishte kur realiteti i hidhėronte. Unė nuk nuk kam luajtur kėtė lojė.

Ka disa muaj, pra ishte hera e parė qė ju ktheheshit?

Jo, e dyta por nuk rri kurrė gjatėkohė. Kam kuptuar se vetėm e shkuara ime gjėndej atje dhe se ishte goxha pas meje. Gjithsesi, si tė jem atje , nė Itali apo Francė, nuk ndihem asgjėkundi tek unė (chez moi). Vėndndoshja ime ėshtė bėrė shumė “oportuniste „ nė kuptimin se ajo instalohet nė vendodhjen ku mund tė krijoj, shkruaj, shkurt tė jem nė paqe.

Nė lexim, turbullohemi vėrtet nga pėrshtypja sa shumė doni ju ta pėrēmoni kėtė vend: si qėndron realiteti’ Ėshtė e mundur qė pėrfundojmė vėrtet duke dashur xhelatin tonė?

Sinqerisht, po sigurisht qė mund ta duam por mundemi gjithashtu tė zgjedhim ti japim fund njė ditė durimit tė vuajtjeve. Ėshtė njė dashuri si ajo qė ndiejmė pėr njė prind qė ju keqtrajton: kemi dėshirė t’u ikim lidhjeve me kėtė prind, mbajmė distancat pėr vetė mbijetesėn, pėr tė mundur tė ekzistojmė pa mundur tė pengojmė arsyet e thella tė kėtij instikti dashurie. Shqipėria ėshtė vendi ku jam rritur, ku kam kujtimet e mia tė rinisė, dhe duke qenė une vetė dikush shumė nostalgjik, ėshtė normale qė kėto kujtime tė mė vijnė tė zbukuruar.
Ateherė po, isha dhe jam akoma e lidhur me kėtė vend, por pata qartėsinė tė shkėputem , nė momentin e ardhur. Sot , e dua qetėsisht, nga larg.

Le pays oł l’on ne meurt jamais,
Ornela VORPSI
Actes Sud
15 euros, 155 pages.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ornela Vorpsi    17/9/2010, 02:25

kush di frengjisht, ja nje tekst i shkruar nga ornela:

La haine de la beauté



Dans mon travail photographique, j'ai toujours essayé d'inventer avec le « nu », le corps féminin, un rapport situé au-delą de la beauté et de la sensualité de la chair et qui questionne la fugacité du corps, l'effet que le temps a sur lui. Ce processus d'altération du corps, la lutte qu'il engage de la part de l'humain trouve une expression extraordinaire chez Mishima, et c'est pourquoi je me sens si proche de lui. Mishima a voulu, grāce ą une discipline de fer, maītriser le devenir de son corps, lui infliger un traitement qui le rende digne de son āme et de sa pensée. Mishima avait en effet été bouleversé par la beauté du Saint Sébastien de Guido Reni, ce qui « se comprend d'autant mieux que l'art japonais, mźme dans ses estampes érotiques, n'a pas connu comme le nōtre la glorification du nu » (Marguerite Yourcenar ; « Mishima ou la vision du vide »).



Je connais bien sūr le travail photographique d'Araki, dont l'érotisme, quasi cruel et sadique - la cruauté et le sadisme aiguisant le désir - présente de la femme une figure de soumission et exprime un point de vue essentiellement masculin. Je souhaite pour ma part porter sur ce sujet un regard « plus féminin », sans chercher ą mettre en scčne la femme japonaise mais en la laissant se mettre elle-mźme en scčne. Je tenterai d'źtre une observatrice obéissante de cette « nouvelle femme » japonaise, dont l'occidentalisation inexorable causait tant de chagrin ą mon Mishima bien aimé.



Cette érotique de la soumission, liée au fantasme d'une femme vouée au sacrifice, est également un des leitmotivs du cinéma de Mizogushi. J'aimerais, au plan de la composition, suggérer de discrets renvois aux œuvres du cinéaste et ą sa vision traditionnelle de la société japonaise, de mźme qu'aux films d'Ozu, fortement influencé par la culture occidentale, dont le cadre rappelle l'esthétique du Novecento, les peintures de Sironi, de Carra, et invente une métaphysique de l'image qui n'est pas sans rappeler celle de Chirico. Je désire, ą ma maničre, ą travers ces références plus ou moins explicites, inscrire mont travail dans les rapports ambigus et contradictoires entretenus par les cinéastes japonais avec l'occident et leurs propres traditions. Idéalement, j'aimerais trouver un point d'équilibre entre une image « contemporaine » de la femme japonaise et les points de vue anciens tels qu'ils se donnent ą voir dans le cinéma de Mizogushi ou d'Ozu, et dont elle demeure tributaire.



Et pour compléter cette image du Japon d'aujourd'hui, je recourrai ą l'écriture. Mon travail sur le nu aura sa contrepartie écrite, dans une série d'histoires ou de « contes japonais » inspirés de mes rencontres, d'histoires entendues ou rźvées, ainsi que par les auteurs japonais que je fréquente depuis des années et auxquelles je dois mon amour des formes courtes, de la fable et de la nouvelle. Ą chaque photographie ou série d'images correspondra ainsi un récit, et l'ensemble pourra donner naissance ą une exposition et ą un livre. Chaque récit décrira un moment de vie, l'histoire d'une femme, et me permettra de poser la question du narrateur et du personnage, de leur statut dans le Japon contemporain. Comment écrire, aujourd'hui, une histoire ? De quel point de vue ? « Qui » vit une histoire ?



Les héros du Japon ancien aiment et meurent dans leur carapace de soie et d'acier.
Ą travers mon travail d'écriture et grāce ą mon séjour sur place, j'aimerais découvrir ce qui demeure aujourd'hui de cet ancien adage. Qui sont les nouveaux « héros » d'aujourd'hui et comment meurent-ils ?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ornela Vorpsi    17/9/2010, 02:26

Nentor 24, 2004


Romani i parė i artistes shqiptare vlerėsohet lart nė Francė

Vorpsi: Ky ėshtė "Vendi ku njeriu s'vdes kurrė"


--------------------------------------------------------------------------------

Zana Lipe


Vendi ku njeriu s'vdes kurrė" ėshtė njė roman i pritur bujshėm nė Francė, ku 155 faqet e shkruara nga Ornela Vorpsi pėrpihen nė njė kohė tė shkurtėr, me gjithė dhimbjen therėse qė ndien herė pas here nė kraharor, me gjithė mallin e pėrzier me shqetėsim. Personazhi kryesor ėshtė njė vajzė e vogėl, e cila ndėrron emėr sipas moshės e sipas ngjarjeve. Fillon tregimin Elona, mė pas Ornela, Ina dhe e mbyll Eva. Eshtė pėr t'u admiruar kontrasti qė krijon njė personazh i tillė, njė krijesė ende e paformuar, e brishtė, tėrėsisht e pafajshme, njė jashtėtokėsor i vesit nė njė shoqėri qė funksionon sipas njė rregulloreje paranojake. Pėrkujdesi pėr ruajtjen e virgjėrisė te femrat ėshtė aq i tepruar sa vajzat, ende tė vogla por tė hijshme, mund tė shihen si njė femėr e pėrdalė nė embrion. Humori, ironia dhe dėshmia e pėrpiktė, mbėshtjellė me plot imazhe e ngjyra nostalgjike tė fėmijėrisė, nxjerrin mė mirė nė dukje tragjedinė femėrore. Pasojat e pasionit tė "ruajtjes sė nderit" janė larg komedisė. Elona ndien gjithė peshėn e rėndė tė tė qenit femėr nė njė shoqėri tė tillė, me vdekjen e nėnės sė shoqes sė saj, Kristinės. Babai i Kristinės gjendet nė burg dhe nėna mbetet shtatzėnė me dikė tjetėr. Pėr tė riparuar gabimin, nėna e saj vdes pas njė aborti ilegal, mbytur nė gjak. Kristina kthehet te gjyshja, nuk e zė mė kurrė nė gojė nėnėn e saj, ndėrsa vėllai deklaron: "Ē'kėrkoi, gjeti, kurva!"
Njė tragjedi femėrore, e pėrshkruar me virtuozitet, ėshtė ajo e Ganimetes dhe nėnės sė saj, Bukuries. Jetojnė pa burrė nė shtėpi, por kanė herė pas here vizitorė mashkullorė, nuk ngacmojnė kėrkėnd, madje i janė pėrkushtuar memecėrisė pėr tė mos shkaktuar probleme. Ganimetja lexon Mopasanin, Tolstoin. Tė gjitha kėto Elona i vėzhgon nėpėrmjet telit tė rrobave, varur nė ballkon, qė s'ėshtė gjė tjetėr veēse tel elektriku, i cili kishte pėrdorime tė paimagjinueshme nė Republikėn Popullore Shqiptare. Elona kujtohet se sa kėnaqėsi u jep vajzave tė vogla ky tel tek luajnė me tė me litar. Kapitulli "Bel-ami" mbyllet me pėrdorimin e telit si litar pėr tė varur veten. Ganimetja dhe Bukuria tė internuara pėr imoralitet, pėrfundojnė tė varen bashkėrisht, nėnė e bijė, me tel elektriku. O. Vorpsi, me elegancėn e saj, nuk ia lejon vetes tė na bėjė pyetjen - por ne tė gjithė ndoshta ia bėjmė pas leximit tė ketyre ndodhive - se cili ėshtė perversi: gruaja e dėnuar pėr imoralitet apo kjo shoqėri maēiste e totalitare? Vajzat qė zgjedhin mbytjen nė Liqenin e Tiranės, sepse mbartin njė fėmijė jashtė martese, apo ruajtja vatikanore e nderit nga ky vend ateist qė nuk lejon abortin?
Tjetėr dashuri, qė u dėmtua nė embrion, ėshtė ajo vajzė-baba. Babai nė burgun e Spaēit, sepse kishte vėnė re qė mungonin patatet nė treg pėrpara festave dhe se kishte shprehur mendimin qė i ati i qe dėnuar pa tė drejtė, prish njė herė e pėrgjithmonė ēdo shans qė kishte njė marrėdhėnie normale vajzė-atė. Ornela mundohet tė endė fijet e njė rrjete tė plotė familjare pa sukses, tashmė ėshtė tepėr vonė. Vizitat te babai pėrfundojnė me njė mall tė madh pėr pėrqafimin e nėnės, me njė ndjenjė faji se pse nuk ndien dashuri si fėmija pėr prindin. Njė nga ngjarjet e treguara mė me zgjuarėsi e zhdėrvjelltėsi teatrale ėshtė ndodhia e duelit tė fėmijėve nė kopshtin e gjyshes. Fėmijėt janė tė frymėzuar nga historia e Romeos dhe Zhuljetės, pikėrisht nga skena e duelit. Si shpata shėrbejnė dy shufra tė gjata tė bardha, gjetur brenda njė amfore, rrethuar nga hithrat. Gjyshja humbet buzėqeshjen. Ato dy objekte tė bardha janė kockat e kofshės sė djalit tė saj shpallur armik i popullit. Ky djalė nė moshėn shtatėmbėdhjetėvjeēare kishte dashur tė arratisej pėr t'u bashkuar me tė dashurėn sllave. U kap, u var dhe u la i varur pėr tė trembur tė tjerėt. Njė kushėri vodhi kufomėn pėr t'ia sjellė s'ėmės, por nuk mund ta varrosnin normalisht. Nėna e fut nė amforė dhe e qan gjithė jetėn e saj nė fshehtėsi…. Tė tilla vijnė imazhet nė librin e Vorpsit, i cili zbėrthehet mirė veēse duke e lexuar e rilexuar.


Si lindi romani dhe pse Ornela Vorpsi flet "ashpėr" pėr Shqipėrinė

Pse ika nga Shqipėria

"Gjeta forcėn tė largohem nė momentin e duhur"
Ka kohė qė shkruaj, por ideja e botimit ka lindur rastėsisht. Njė ditė i lexova nė pėrkthim simultan disa fragmente njė mikut tim shkrimtar, Eric Laurent, qė mė nxiti me zjarr t'i botoja". Kėshtė thotė Ornela Vorpsi, fotografja e njohur, qė sė fundmi ėshtė shfaqur befasuese nė Francė me romanin "Vendi ku njeriu s'vdes kurrė".
Pse keni shkruar nė italisht?
Kam kryer studimet pėr arte nė Itali. Dhe zgjodha tė shkruaja italisht edhe pėr t'u shkėputur nga ajo ēfarė tregoja. Italishtja mė tėrhiqte nė njė univers larg Shqipėrisė, ku mund tė shkruaja gjithēka kisha pėr tė thėnė. Ka edhe njė arsye mė pragmatike: nė qoftė se do shkruaja nė shqip e t'ia dėrgoja ndonjė botuesi atje, ndoshta do tė mė kishte refuzuar, duke u nisur nga pėrmbajtja!
Romani ėshtė autobiografik?
Nė radhė tė parė, ėshtė autobiografia e Shqipėrisė.
Jeni kthyer nė Shqipėri?
Vetėm dy herė: ndenja nja dhjetė ditė para 6-7 muajsh. Shqiptarėt ende nuk e kanė lexuar kėtė libėr. Mbase nuk do tė mė duan se unė aty pėrshkruaj vetėm tė vėrtetėn. Unė nuk kam hyrė nė lojėn e disa autorėve shqiptarė qė e paraqesin jetėn atje si mė ekzotike, mė tė bukur se ē'ėshtė nė tė vėrtetė.
A e doni vendin tuaj?
Kur ke njė tė afėrm qė tė rreh, ti e do, por edhe dėshiron tė ikėsh prej tij, largohesh pėr tė siguruar ekzistencėn, por kjo nuk tė pengon tė ruash instiktet e thella dashurore. Shqipėria ėshtė vendi ku u rrita, ku kam kujtimet e rinisė; duke qenė se jam shumė nostalgjike, ėshtė normale qė kėto kujtime tė mė vijnė shpeshherė tė zbukuruara. Kam qenė dhe jam e lidhur me kėtė vend, por kam gjetur forcėn tė largohem prej tij nė momentin e duhur. Sot e dashuroj nė qetėsi, nga larg.
Maia Gabily


Jeta e fotografes mes Shqipėrisė, Italisė dhe Francės


Kur punonte modele nė diskoteka
Ornela Vorpsi mendon nė shqip, shkruan nė italisht, krijon nė art me gjuhėn universale tė artistėve dhe i pėlqen tė rrijė mbyllur nė apartamentin e saj nė Paris. Kur del, mban mbi qafėn e saj, qė do t'i kishte pėlqyer El Grekos, njė bukuri qė tė turbullon paksa, e pėr tė cilėn ėshtė e ndėrgjegjshme. Nė Shqipėri, kur ishte vajzė e vogėl, i thoshin tė gjithė se vajzat tepėr tė bukura bėhen kurva… Ornela ėshtė njė femėr misterioze, me sjellje feline. Nė fakt, nė apartamentin e saj ėshtė zot njė mace e madhe, sė cilės i lejohet gjithēka: tė ecė midis pjatave, tė flejė nė krevat midis saj dhe burrit italian, tė ndėrpresė intervistat. Mbi derė, portreti i Majakovskit. "E dua mė shumė nga tė gjithė, sepse rrezikoi gjithnjė". Kjo 35-vjeēare ka lindur nė Tiranė, ku ka pėrpirė tė gjitha librat qė i binin nė dorė e ka studiuar pėr arte. Mė 1991 iku, bashkė me tė ėmėn, nė Itali, Perėndimi mė i afėrt. Natėn ka punuar si modele, kubiste nė diskoteka, ditėn studionte. Kėtu gjeti dashurinė, por edhe racizmin, stereotipet mbi shqiptarėt e ardhur me anije mbushur plot me ėndrra tė shtrembra. Nė Paris erdhi mė 1997. Shkruan nė njė italishte tė egėr nė masė tė pėlqyeshme. "Nuk sajoj gjė. Ajo ēka shkruaj ėshtė ajo ē'mė ka ndodhur, ose ē'kam parė", thotė ajo. Dhe Ornela ėshtė pak e habitur nga suksesi qė ka pasur libri nė Francė. Ajo ende nuk e ka tė qartė se ē'do tė bėjė pas kėsaj. Nuk ka pretendime. Me kėto fjalė, "Pa pretendime", ulet gjithnjė tė shkruajė diēka. Pėr tė luftuar nė vetvete difektin e shqiptarėve, pasi, siē e thotė vetė, "jemi njė popull megalomanėsh". Cristina de Stefano.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ornela Vorpsi    17/9/2010, 02:26

Njė fotograf, njė vizatues dhe njė shkrimtare nė botimin zviceran “Take 5” qė kushton 3000 euro. Ornela Vorpsi nė pozicionin e shkrimtares ka shkruar tashmė tekstin “Gurė rozė”. Ekspozohet pėr herė tė parė nė 16 mars. Teksti i kėtij botimi mendohej tė shkruhej nga shkrimtari ēek Milan Kundera

Ornela Vorpsi, mbi gurė rozė


Elsa Demo

Njė vepėr arti e sapobėrė, por qė ka vlerėn e njė antikuari, 3000 euro, i riprodhuar jo mė shumė se 50 kopje. Emri i tij ėshtė “Gurėt rozė”, pagėzuar nga artistja shqiptare Ornela Vorpsi. Pėr botimin zviceran “Take 5 éditions” janė dashur njė fotograf, njė vizatues dhe njė shkrimtare. Ornela Vorpsi nė pozicionin e shkrimtares ka shkruar tashmė tekstin “Gurė rozė”. Teksti i kėtij botimi mendohej tė shkruhej nga ēeku Milan Kundera.
Libri del mė 16 mars dhe festa pėr tė organizohet nė galerinė “Analix Forever” tė Gjenevės. “Bėhet fjalė pėr njė libėr-objekt qė do ekzistojė nė njė tirazh tė limituar, vetėm 50 copė nė botė. Ēmimi i librit ėshtė 3000 euro dhe normalisht janė libra tė blerė nga muzetė mė tė mėdhenj tė botės ose nga koleksionistė arti. Shumė shpesh janė nė panairin e Christie’s ose tė Sothebye’s”. Ornela Vorpsi tregon pas ndaljes nga vrapi pėr veprėn e saj mė tė fundit, se ky libėr ėshtė prodhim i punės sė tre individėve Mat Collishaw njė yll i fotografisė, anglez 38-vjeēar shumė i njohur nė fushėn e arteve pamore. Fotot janė tė numėruara dhe origjinale nė librin qė ka formėn e njė kutije tė bėrė nga njė dizajner me zė nė botė qė quhet Philippe Cramer. Nė kėtė mes Ornela Vorpsi shfaqet ashtu si po pėrfaqėsohet kohėt e fundit: shkrimtare. Pra ky libėr ėshtė ngjizur si fryt i shkrimtar - artist - dizajnerit. Mban tė njėjtin titull qė Ornela Vorpsi i ka vėnė tekstit tė saj letrar, pra “Vetri rosa” (Gurė rozė), i shtypur nė tre gjuhė italisht, anglisht, frėngjisht. Kutia ėshtė prej druri dhe e stolisur me kristale swarovski nga dizajneri. Grafika barok ėshtė bėrė nga Philippe Millot, letra e librit ėshtė e rrallė.
Botimet e quajtura “Coromandel” tė shtėpisė zvicerane u themeluan nė vitin 1997 me qėllim bashkimin e shkrimtarėve dhe fotografėve bashkėkohorė nė edicione me tirazh tė kufizuar, thuajse sekrete. Trembėdhjetė libra tė kėtij lloji janė botuar deri tani, dhe shumica e tyre ndodhen nė koleksionet e muzeve tė mėdhenj nė botė. Nė vitin 2003, partnerėt e Coromandel-it vendosėn tė pezullonin aktivitetin editorial tė shtėpisė botuese. Mbi kėtė bazė u krijua “Take 5” nga Céline Fribourg, themeluese e Coromandel-it, dhe Alexandra de Garidel-Thoron. Kėto libra botohen nė 50 ekzemplarė, duke bėrė bashkė nė tirazhe origjinale fotografė tė mėdhenj bashkėkohorė dhe tekste tė pabotuara tė shkruara nga shkrimtarė bashkėkohorė, po aq tė njohur. Nė politikėn e botimit tė “Take 5” hyn zgjedhja e artistėve e shkrimtarė qė vijnė nga horizonte kulturore dhe sociologjike krejt tė ndryshme, por duke pasur ndjeshmėri tė pėrbashkėta, si ndodh nė rastin e “Gurė rozė”.
Shtėpia zvicerane e botimit “Take 5 éditions” ka realizuar eksperimente tė tilla me autorėt mė tė shquar tė artit pamor dhe shkrimtarė nė zė. “Unė jam mė e panjohura nga tė gjithė kėta”, thotė Vorpsi. Por ja qė i rrembeu vendin Milan Kunderės, pasi pjesa e shkrimtarit nė kėtė vepėr mendohej t’i besohej shkrimtarit ēek, por si pėrfundim ėshtė zgjedhur shkrimtarja shqiptare qė prej 8 vitesh jeton nė Paris. Nė tre vitet e fundit Vorpsi po njihet pėrveēse me fotografinė dhe videoartin, edhe me dy librat me tregime “Vendi ku nuk vdiset kurrė” autobiografi e fėmijėrisė, adoleshencės nė regjimin e komunist nė Shqipėri, me tė cilin para ndonjė muaji fitoi nė Itali ēmimin “Grinzane Cavour” si vepra mė e mirė debutuese nė gjuhėn italiane, e shkruar nga njė i huaj, dhe vitin e kaluar me tregimet “Pini kakaon Van Uten”, botuar frėngjisht.
Vorpsi thotė se “Gurė rozė” del pėr publikun e gjerė nė janar tė 2007-s sė bashku me librin e saj tė tretė nė shtėpinė botuese “Actes Sud” nė Francė. Dhe nė Itali del tek Ginevra Bompiani pėr shtėpinė botuese “Nottetempo” nė shtator 2006.

Kush janė
Mat Collishaw
Ėshtė nga artistėt mė tė njohur tė brezit tė ri nė Angli. Pėr njė kohė, krijimtaria e tij, foto dhe video ėshtė prezantuar nga “Lisson Gallery”. Njė nga veprat e tij mė tė njohura quhet “Birė plumbi” e cila paraqet njė vrimė e hapur nė kokė nga njė plumb. Nė vitin 1997 kur u ekspozua nė Royal Academy nė Londėr, ky krjim ishte njė sensacion dhe udhėtoi nė ekspozita drejt Berlinit e Nju Jorkut. Qysh atėherė, puna e tij Collishaė-t ka ndryshuar ndjeshėm, pasi artisti ėshtė fokusuar tashmė nė elementėt e fantazisė dhe iluzionit – tė cilėt i kėrkon veēanėrisht nė botėn e pėrrallės.


Philippe Cramer
Artisti zviceriano-amerikan, 36-vjeēari, Philippe Cramer ėshtė diplomuar nė Londėr nė Historinė e Artit Dekorativ tė shek.19-20. Nė Nju Jork studio pėr dizajn mobiljesh dhe fotografi. Karriera e tij si vizatues nė tredimensional nisi Muzen e Artit Modern nė Nju Jork pėr t’u kthyer nė Zvicėr ku krijoi nė vitin 2001 “Cramer + Cramer”, kompani e specializuar nė vizatimin dhe prodhimin e mallrave luksozė. Si drejtor krijues ai dizenjon koleksione tė ndryshme mobiljesh deri tek punime qė i ndriēon me qelq dhe bizhu.





06/03/2006
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ornela Vorpsi    17/9/2010, 02:30

Ornela Vorpsi: Vendi ku nuk vdes kurrė



Librin e Ornela Vorpsit, "Vendi ku nuk vdes kurre", e hapa me njė kureshtje tė madhe, kureshtje e krijuar nga diskutimet e shumta, teper tė polarizuara, qe kam lexuar kryesisht nė internet. Per kritiken, kryesisht ate italiane, Ornela Vorpsi perfaqeson njė brez tė rinj shkrimtaresh shqipare qe shkruajne nė gjuhe tė huaj, e qe shohin vendin e tyre, Shqiperine, me sy kritik. Vepra e saj nuk ka kaluar pa u vene re si nga kritika letrare, ashtu edhe nga agjensite e ndryshme qe shperndajne ēmime letrare.

Kritika shqiptare eshte nxjerre jashte lojes: Vorpsi refuzon ta botoje vepren e saj nė shqip; nė menyre eksplicite Vorpse refuzon, sidomos, tė perktheje nė shqip "Vendi ku nuk vdes kurre". Sipas njė interviste tė dhene per shtypin gjerman, Vorpsi pranon se kjo eshte deshira e familjes se saj: libri eshte teper personal dhe familja i ka kerkuar qe ky liber tė mos perkthehet kurre nė shqip. "Une jam njeri familjar," vazhdon Vorpsi, "njeri qe e dua shume familjen dhe, e pranoj, nė kete kerkese i jam dorezuar vullnetit te saj: do e respektoj".

Lexuesit shqiptare, tė cilet librin e Vorpsit "Vendi ku nuk vdes kurre" e kane lexuar ne italisht (gjuha me tė cilen eshte shkruar libri fillimisht) apo frengjisht, ndahen nė dy grupe: grupi qe mendon se Vorpsi eshte njė mashtruese e madhe dhe grupi qe mendon se Vorpsi eshte shkrimtare e mire.

Se fundi, "Vendi ku nuk vdes kurre" eshte perkthyer edhe nė gjermanisht nėn titullin “Das ewige Leben der Albaner”. Eshte, nė kete gjuhe, qe une e lexova librin. Me poshte eshte nje perpjekje e imja per te dhene opinionin tim mbi te. Libri i Vorpsit hapet me njė dedikim, arroganca e te cilit nuk mund tė tė lere indiferent: “Ich widme dieses Buch dem Wort Bescheidenheit, das im albanischen Wörterbuch nicht vorkommt. So ein Mangel kann sonderbare Auswirkungen haben auf die Entwicklung eines Volkes”. (Ia dedikoj kete liber fjales modesti/perulesi, e cila nuk gjendet nė fjalorin e shqipes, njė mungese e tille mund tė kete influenca/konsekuenca tė veēanta ne zhvillimin e njė populli.)

Nė qender tė librit eshte vete rrefyesja, Ornela, e cila nė kapituj tė ndryshem tė librit merr emra tė ndryshem femrash. Autorja pershkruan ketu njė faze tė veēante e tė rendesishme per formimin e karakterit tė njeriut e, si rrjedhim, edhe tė sajin, ate tė pubertetit, ate kur ajo nga njė femije shnderrohet nė grua. Bota e kesaj femije/vajze/gruaje eshte teper klaustrofobike dhe, per menyren se si e shoh une boten dhe jeten, gati patologjike. Kemi njė vajze qe rritet kryesisht mes femrash; nene, gjyshe, teze, qe i perserisin nė menyre te vazhdueshme kesaj femije, vajze apo grua se eshte njė kurve; se tė qenurit e bukur nuk eshte vetem se dera tek kurveria; se njė dite, kur ky femije tė behet grua, se njė dite kur tė vije koha, ajo do u kthehet nė shtepi me barkun e mbushur. Qe ky eshte fati i shkruar i ketij femije e di edhe gjyshi, njė avokat mbrojtes i edukuar jashte; ky e therret te mbesen Mata Hari dhe mbesa e ka tė qarte, qe ky epitet i vihet sepse ka potencialin e njė Mata Hari per tė terhequr meshkujt. Te gjithe, gra dhe gjysh, nuk ngurojne t'i thone ne korr te mbeses se ajo me te atin do hapin nje dyqan ku ne nje tabele do shkruhet (me falni qe nuk e perkthej dot ne shqip, eshte teper vulgare):

VATER & TOCHTER

ARSCH ZU VERKAUFEN - LIEBESDIENSTE ALLER ART


Babai i vajzes, eshte njė burre qe rreh tė shoqen - gjurmet e kesaj dhune jane stamposur perjetesisht nė tapetin e bardhe tė shtepise, njė njolle gjaku e dale nga koka e se emes, qe as uji, as sapuni dhe as koha nuk e zhbejne; vetem largimi nga shtepia. Perveē kesaj, ai perkedhel dhe puth te bijen deri ne bezdisje. A e abuzon seksualisht i ati te bijen? Asgje nuk thuhet ne menyre eksplicite.

Babai i autores perfundon per disa vite ne burg, i tradhetuar nga shoku i ngushte, per arsye te paqarta: ishte reklamimi i tij ndaj patateve qe mungojne ne treg para vitit te ri? apo sepse pushtetari P. Shehu donte ta kishte rrugen e lire per ne krevatin e mamase? Vorpsi, adoleshentja, insiston te mesoje te verteten e mamase dhe te ēliroje ndergjegjen e saj; autorja edhe te lexuesit: P. Shehu nuk kishte kerkuar kurre asgje prej saj. Pra, ngelen patatet. Apo, eshte thjesht deshira e Vorpsit qe te jete keshtu? Sidoqe te jete, femija, vajza, gruaja nuk ndjen asgje per babain. Ku t'i kete rrenjet kjo humbje dashurie? Tek drama e femijes qe duhet te zgjedhe midis dashurise se mamase dhe babait? Apo, tek abuzimi i sugjeruar?

Kur femija, vajza, gruaja del nė rruge ajo vihet ose nen shenjestren e burrave qe e dhunojne verbalisht (kembet, seksi, burrat, akti, kurveria), ose nen shenjestren e gruas ziliqare e xheloze. Kjo, gruaja tjeter, eshte ajo e ndershmja; e ndershme sepse eshte e shemtuar, me qime, si burre, e tė cilen nuk do ta penetroje askush: e ndershme nga halli. Kjo grua tjeter shfaqet here si zyshe Dhoksia qe e rreh autoren-vajze me vizore; here si komshija qe qan tė perdalen Bukurie dhe vajzen e saj (moshatare e autores), Ganimeten, gjithashtu kurve; here si komshija qe hyn nė shtepine e dy tė perdalave pasi keto i kane internuar per moral tė keq; here nė fytyren e gruas se dyte tė babait.

Babi u martua. Gruaja e tij eshte 38 vjeē. Ai me tregoi, se ajo ishte akoma e virgjer. ... “Ajo eshte e shemtuar”, pranon babi, “por njė grua e mire ... Une kam fjetur vetem njehere me tė, qe ta lija me barre. Por ajo eshte kaq e shemtuar, saqe une nuk mund tė fle me me tė, bile fleme qe tani me krevate tė ndara”. Nuk e kam idene se perse ai m’i tregon mua tė gjitha keto, por me nė fund e kuptoj. Ai shpreson qe une t’ia tregoj keto mamase. Gruaja e tij ngeli me barre, me njė here tė vetme.

Femra e bukur ka njė gur tė madh nė qafe: fatin e saj si kurve. Dhe vdekjen e pashmangshme. Ne vendin ku nuk vdes kurre, tė vetmet qe vdesin jane femrat e bukura. Blerta dhe Dorina, tė bukura, inteligjente; tė dyja ngelen me barre nga dashuria qe i braktisi, tė dyja e gjeten prehjen tek “Gjiri i kurvave”, aty ku uji i liqenit krijon njė vorbull marramendase qe tė merr brenda e nuk tė nxjerr me perjashta. Bukuria dhe Ganimeti, permendur me siper, vdesin gjithashtu; keto preferojne njė tel kabllo nė vend tė ujit. Nena e Kristines, vetem 26 vjeē, me barkun tė mbushur plot nga njė i panjohur, vdes gjate abortit, ulur. Nė vendin ku nuk vdiset kurre, insiston autorja, njerezit tė respektojne vetem kur vdes. Nga ky rregull bile nuk perjashtohen as grate kurva. Me perjashtim tė nenes se Kristines. “Pak me vone erdhi vellai i Kristine dhe na shpjegoi: Mire ju be, kurves”.

Nė kete bote klaustrofobe, shumgje rrotullohet rreth seksit; rreth dhunes seksuale tė ushtruar nga meshkujt ndaj femres se cdo moshe, nė cdo forme. Vorpsi ishte njė femije kur e ndjeu kete dhune nė formen e saj verbale, Ganimetja ishte femije kur meshkujt e rruges e merrnin nė preher dhe ferkonin gjenitalet e tyre pas trupit tė saj feminor, kurse Elona ... Elona e provoi shijen e abuzimit seksual nga Babako, gjyshi i shoqes se saj tė ngushte Rudina; nga Babako qe eshte mbi 85 vjeē, i gdhendur nga rrudhat qe e bejne tė duket sikur nuk ka pasur asnjehere rini; nga Babako me kapele Panamaje qe e ka blere kur ishte nė Amerike e qe regjimi ja toleron sepse eshte shume i moshuar, pa dhembe ideologjike; nga Babako me kapelen e pavdekshme, simbol tė latifondisteve, qe nje here nė jave pret viziten e kurves se re, (tė cilen e kane zili komshijet e ndershme), qe ndoshta mendon se eshte vetem njė ēik kurve, sepse edhe Babako eshte vetem njė ēik mashkull (aq e ka takatin njė 85-vjeēar); nga Babako qe ka gjithmone njė kuti me llokume per tė joshur vajzat e reja qe ja sjell nė shtepi mbesa: Nje llokume per ta prekur vajzen e vogel, Elonen, apo dyqind leke, me mire?

Shqiperia nuk eshte vetem vendi ku nuk vdes kurre e ku shumgje rrotullohet rreth seksit. Shqiperia eshte vendi ku, duke perjashtuar Tiranen, per tė cilen punon e gjithe Shqiperia, njerezit hane vetem njė lloj buke, tė gatuar me uje, miell misri dhe qepe.

Nė kete vend perrallat jane tė gjitha me partizane, si p.sh., perralla e partizanit qe gelltit traktin e partise, qe e torturojne e qe, para se ta ekzekutojne, ngre grushtin lart duke bertitur: tė rroje Partia, poshte nazistet. Nese perrallat jane me kafshe, atehere “luani eshte partizani, ujku dhe ēakalli jane fashistet italiane ose nazistet, dhe nė fund tė perralles luani i ha gjithmone ujkun dhe ēakallin”.

“Nė kete menyre mesova – dhe tani e dini edhe ju – qe deti Jon (ky det me blu tė qarte si kristali, qe ndahet midis Shqiperise, Greqise dhe Italise se Jugut), qe ky det i dashur dhe uje kristali quhet keshtu, siē quhet, sepse njė here e njė kohe na paskerka pasur njė partizan me emrin Jon. Kur ky dha jeten per atdheun, gjaku i tij ngjyrosi detin me njė ngjyre tė kuqe tė erret. Pyes veten, se si quhej ky det perpara se sa tė ngjyrosej me gjakun e Jonit. Me sa duket nuk kishte emer deri diten kur e pagezuan partizanet”.

Nė kete vend burrat ulen qe nė pike tė mengjesit se bashku, e thajne etjen me raki, e dezinfektojne trupin me speca dhe ullinj, e keshtu, trupat e tyre behen kaq tė fuqishem sa ata nuk vdesin kurre.

Shqiperia eshte vendi ku grate hyjne nė jeten e tyre bashkeshortore me ulerima (heulend), ashtu siē hyjne edhe bebet nė jete.

Shqiperia eshte vendi ku, kur burrat ikin me sherbim apo ne burg, u kerkojne grave te qepin vaginen qe te ndihen te sigurt se ato nuk i ka prekur askush me dore.

Shqiperia eshte vendi ku te japin marmalade vetem kur je me nje kembe ne varr, perndryshe harroje. Shqiperia eshte vendi ku njė vaksine nuk eshte thjesht vaksine; se bashku me viruset e dobesuar qe te mbrojne nga semundjet vdekjeprurese, ti merr edhe hepatitin. Shqiperia eshte vendi ku, hepatitin doktori e diagnostikon si Lepra!

Shqiperia eshte vendi, qe edhe pse e ka ndaluar ligjerisht religionin lejon, megjithate, qe tre dervishe tė varrosen nė varreza kolektive, publike, e tė paraqiten me turban ne fotografine perkujtimore. Varret e tyre gjenden nė njė varreze ku tė vdekurit jane harruar nga tė gjallet, ku tė vdekurve u ka dale bari tre pash mbi dhe (ashtu siē do t’i dali edhe mamase se autores, sepse, sipas tradites ne kete familje, nenat besojne se vajzat e tyre jane njė gjarper). Tek varret e ketyre dervisheve, tė vetmit tė pastruar e mirembajtur e plot me lule, vijne njerezit per tė kerkuar mrekulline; jane keta fatkeqe nė kerkim tė mrekullise fetare qe i mirembajne keto varre. Sigurisht, varreza ka punonjes shteterore qe i mirembajne. Bile, njė punonjese e tille i thote autores kurioze, “po ti e di qe kjo eshte e ndaluar, qe eshte e rrezikshme”. Sigurisht, sigurisht.

Shqiperia eshte vendi ku per tė treguar se burri qe shtrihet per toke ka vdekur perfundimisht, doktori i ēan mishin me thike, e pasi kthehet nga gruaja e shokuar e tė vdekurit i thote, njė i gjalle do ishte hedhur tani perpjete. E, pasi ben kete shpjegim kaq logjike, iken duke e lene tė vdekurin shtrire per toke. I vdekuri nuk meriton humanizem.

Shqiperia eshte vendi ku mesuese Nurija, per tė shkuar nė fshatin ku ndodhet shkolla qe jep mesim, i duhet t’i hipi njė treni pa dyer e pa dritare. (flasim per vitet ‘80)

Libri eshte i ndare nė kapituj, ku autorja avash-avash zbulon tė keqen e ketij vendi. Dhe, e keqja e ketij vendi eshte e tille, qe nė ēdo kapitull vjen e behet me e keqe. Behet aq e keqe, sa vdekja praktikisht behet e vetmja alternative ne jete. Ose librat.

Autorja nuk eshte vetem e bukur, ajo eshte edhe e kultivuar. Nė shtepine e saj ka shume libra, njė biblioteke ku ajo sherbehet me Ana Kareninen, Madame Bovary; me Kuprin, Turgenjev, Lermontov, Jessenin dhe Tschehov. Autorja rrefen se ishte teresisht nė varesine e librave-droge. Sa vjeē ishte autorja kur i lexonte keto libra? Koha eshte gjeja qe me pak mund tė fiksosh nė romanin e Vorpsit, diku ajo eshte 6 vjec, diku 12, diku 13, diku 14 (jo rrallehere lexuesi ka perballe vete autoren/gruan). Le tė themi qe, keto autore kaq tė nderuar, autorja i ka lexuar midis moshes 12 dhe 14 vjeē. Por, autorja na rrefen se ajo nuk eshte e vetmja. Dhoma e pritjes se Rudines eshte plot e perplot me libra. “Libra, gjithandej libra. Rudina lexon histori per tė rritur dhe ka gjithmone diēka per tė treguar”. (Hm, a nuk ishin per te rritur edhe historite qe lexonte autorja?)

Por, mbi tė gjitha, autorja dashuron perrallat. E, meqe ato, siē e lexuat me siper, ishin tė gjitha me partizane, autorja i kerkon ato atje ku, ty dhe mua lexues, na shkon mendja me pak. Perrallat e Grimit i vijne autores nga duart e Nurijes. Kjo eshte njė mesuese fshati, nė njė fshat jashte Tiranes (ku ajo shkon me trenin pa dyer dhe dritare). Autorja jone i jep byzylyke e xhevahire tė kushtueshme, tė trasheguara nė familje nga brezi nė brez, xhevahire tė se emes Nurijes e kjo, si shkembim, i jep perrallat e vellezerve Grim, qe i merr askund tjeter por nė shkollen e fshatit: pikerisht, ne kete fshat qe autorja nuk ja thote as emrin, ndodhet thesari i perrallave tė ndaluara.

Por, asgje, asgje, nuk ja kalon drames se paraqitur ne kapitullin “Der Garten der Kindheit” (Kopshti i femijerise). Pasi kane mbaruar se lexuari tragjedine “Romeo e Xhuljeta” dy vajza rreth 13-15 vjece, kusherira, dalin nė kopesht tė imitojne ndeshjen midis Romeos dhe Tibaldos. Kerkojne te gjejne diēka te ngjashme me shpata, e i gjejne ne nje amphore, ne nje qoshe te harruar ne kopshtin e mbushur me peme hurme. Nen presionin e se gjyshes se shokuar nga "shpatat" e vajzave, ato i rifusin ato ne amphore, e mbulojne ate me myshk, dhe largohen. Tė nesermen, kembet i ēojne vajzat prape ke amphora, por ajo eshte bosh. Autorja na rrefen se "shpatat" ishin ... eshtra, eshtra tė verteta, tė njerezve tė vertete. Ishin eshtrat e njė tė riu 17-vjeēar, dajes sė autores, i cili, kur shkoi per pushime tek tė afermit, dashurohet me njė sllave tė bukur te cilen e pa pertej gardhit me tela tė kufirit. E dashuroi kaq shume djali sllaven, ashtu si edhe Romeo Xhuljeten, aq sa beri ate qe nuk mund tė imagjinohej: e ndoqi nga pas, kaperceu telat. Por e vrane. E vrane dhe e lane per 10 dite nė rruge qe ta shikonin tė gjithe. Nuk ishte vetem. Pas 10 ditesh, njė i aferm e rremben trupin e 17-vjeēarit, te dekompozuar shume dhe e ema e tė vrarit e fshehu ate nė amphoren ku e gjeten vajzat.

Perpiqem tė imagjinoj njė amphore, gryka maksimumi me diametrin e njė koke, perpiqem tė imagjinoj se si e fusin njė tė ri, tė pakten 1.50 m tė gjate, e shpatulla mbi 50 cm tė gjera nė njė gryke amphore. E pamundur. Ka vetem njė mundesi: ta kene copetuar trupin e djalit e ta kene futur copa-copa nė amphore, ku i vdekuri gjate viteve eshte dekompozuar teresisht e i kane ngelur vetem kockat. Sa e madhe te kete qene kjo amphore per ta mbajtur gjithe ate volum mishi ne kompozim e kockash? Nuk arrij, gjithashtu, tė kuptoj se si mund tė mbash femijen tė vdekur e tė pakallur nė dhé kur ke njė kopesht tė tere e mund ta varrosesh ku te duash, e t’i besh gjithe adetet, e ta lesh tet bir tė prehet ne paqe. E, sidomos, kjo, ne nje vend, qe siē e permend edhe autorja, gjithe respektin e le per te vdekurin.

Nuk arrij, mbi te gjitha, tė kuptoj se si dy 13-vjeēare qe lexojne Turgenjevin dhe Shekspirin; qe arrijne te kuptojne e vuajne dramen e Romeos dhe Xhuljetes, nuk njohin kockat, se si nuk kane pare kurre nė jete tė tyre kocka. Kjo me behet akoma me e pakuptueshme kur kujtoj, se qe nė fillim tė librit autorja me ka thene:

“Filloi me njė grip tė pafajshem, ashtu siē i kap tė gjithe femijet. Une duhej tė rrija nė krevat dhe shfletoja libra. Kusherira ime, dy vite me e madhe, me solli njė liber tė anatomise se njeriut. Libri me thithi tė teren; paraqitjet plot ngjyra tė muskujve, tė kockave, tė damareve tė gjate e blu ... Pra, keshtu qenkerkemi ndertuar. Mish dhe kocka, e kuptuat? ... Une kam frike, ma, kam frike tė jem vetem prej mishi dhe kocke”. (autorja ishte 6 ose 7 vjeē)

Libri "Vendi ku nuk vdes kurre" eshte libri i njė autoreje tė traumatizuar, te ēoroditur dhe vanitoze. Kemi njė heroine/viktime tė bukur, qe e dhunojne gjithe kohes, qe eshte shume e kultivuar e qe tė konfronton ty si lexues me nje mori titujsh librash e autoresh, me emra artistesh - i keni pare pikturat e Bosch, pyet direkt lexuesin Vorpsi diku nė kapitullin e pare tė librit dhe i sugjeron qe ngjarjet e librit t'i imagjinoje si piktura te ketij piktori – qe i tradhetojne Vorpsit njė gjendje pubertere; qe i tradhetojne Vorpsit vete mungesen e “Bescheidenheit”, ate "Bescheidenheit", mungeses te sė ciles nė fjalorin e shqiptareve Vorpsi i dedikon vete librin; qe i tradhtojne Vorpsit deshiren per te celebruar veteveten duke perdorur Shqiperine dhe komunizmin si platforme.

Ky eshte njė liber me tė cilin autorja ben ate qe ka pesuar vete: ashtu siē mjedisi ku eshte rritur e identifikonte Vorpsin me tė keqen, e dhunonte, pra, verbalisht, po ashtu edhe Vorpsi po dhunon kete mjedis, kete vend, Shqiperine, vendin ku nuk na u vdiska kurre, dhe e identifikon me te keqen, me ligesine.

Mbi tė gjitha, ky eshte njė liber efektesh, ku si efekt perdoret e keqja, e cila nė ēdo kapitull qe vjen, behet me e keqe (e perseri libri nuk i shpeton se qenuri tejet i merzitshem e monoton). Eshte njė Shqiperi ku jetojne njerez tė drejtuar nga instinktet e tyre seksuale dhe e keqja; eshte nje vend ku e keqja ka kapur themelin e vete jetes shoqerore, familjen; nje Shqiperi ku te gjithe, burra e gra, shnderrohen dikur dhunuesa; eshte njė Shqiperi tė cilen ekzotike e ben e keqja.

Ngjarjet e libri te Vorpsit jane shume plakative, nuk kane thellesi; perveēse mire apo keq, nuk te japin asnje mundesi te depertosh ne boten e personazheve; perse keta njerez jane keshtu si jane, perse e trajtojne femijen/vajzen/gruan ashtu si e trajtojne, si reagojne palet e ndryshme te kesaj historie, te kesaj shoqerie ne gjithe elementet e hierarkine e saj. Ne jemi lene me ekspozime ngjarjesh dhe me opinionin e Vorpsit. Ne fakt, leximi i ketij libri dikur te behet nje lloj lufte me shkrimtarin; ku une si lexues mpreh vigjilencen sepse me eshte krijuar ndjesia qe ky shkrimtar po me manipulon, po me genjen.

Vorpsi thote ne nje interviste per “Deutsche Welle” se ne librin e saj e nxerr Shqiperine lakuriqe. Pertej sinqeritetit qe mbart nje qellim i tille, pyetja eshte: per ēfare lakuriqesie po flasim? Vorpsi, ne opinionin tim, e nxjerr Shqiperine lakuriqe, por po aq lakuriqe sa edhe nje kurve qe rri ne dritaret e rruges se kuqe te Amsterdamit; pra, lakuriqesi si objekt voyerizmi. Vorpsi edhe kesaj lakuriqesie i ve doren dhe e manipulon (perveē Tiranes, pjesa tjeter e Shqiperise ha vetem nje lloj buke, te gatuar me uje, miell misri dhe qepe) qe te krijoje ate imazh qe i permbush me shume pritjet e klientit qe rri perjashta. Nje veshtrim ne recensat e huaja qe i jane bere letersise shqiptare te botuar jashte ketyre 18 viteve te bind, se letersia shqiptare shitet vetem si letersi e nje vendi ekzotik; me i varfer i Evropes, komunist, mbuluar me bunkere, i izoluar dhe i panjohur per pjesen tjeter te botes, me nje sistem te eger, nje vend arkaik, - te gjitha keto klishe, qe kane pjesen e tyre te verteta, e qe permbushen nga Vorpsi ne menyre shembullore. Ketij kokteili Vorpsi i shton edhe seksin, te gjitha format e abuzimit seksual. Per fat te keq te letersise se vendeve si Shqiperia, histori te tilla te bazuara ne efekte e ekzotike jane ato qe Perendimi na blen e i komercializon, jane formula e suksesit qe mban shkrimtarin e tipit Vorpsi ne loje, qe e kultivon.

"Vendi ku nuk vdes kurre" i Ornela Vorpsit, eshte nje liber i shkruar keq; nje liber qe perdor manipulimin, sugjestionimin dhe, bile, edhe genjeshtren; eshte nje liber bardh e zi, e per mendimin tim modest, aspak letersi.


25/07/2009

standart.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Ornela Vorpsi    Today at 19:20

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Ornela Vorpsi
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: