Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Martin Camaj

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Martin Camaj    16/9/2010, 15:32

Martin Camaj

* * *
Perpara udhtimit ndigjova
Muziken e thermuar nga pikat
e njemije thumbave kepucesh

Dashurija e tingujve te violines
per eren e Jugut digjet mbi ullinj
e zhdeshun. Toka e ndezun leviz
kambet e femijeve rrugaca qe ecin zdathe:
....c'mall per dheun e humbun

E ajo tha "pushoji syte ne mue"
Ne gjijt mes kraheve ngjyregruni
--binjoke te lindur se voni
Prehej edhe njesia amnore

Une do te nisem pa lane shenje
prej anej ku bujta nji nate

* * *
Mbi zgripin e fletes se gjethit
pra se me u rrzue
Nje pike gezon nje cast
Si buza ne buze
* * *
barijt tradhtisht lane shkret bjeshken
per ngohtesine e vrrijeve
Dirgjen shtigjet tuj fole me za te nalte
pune grash e qeshin
me ujin e prronit zhgrehshem tuj u derdhe prej pusi ne pus

Dreni plak coi kryet prej dheut te djegun
e vrejti gjethin e zverdhun
manej shkoi e u kap me te bijte pune drenushash

I thyem e la dhe ai bjeshken e ndoqi
gazin e prronit teposhte, shigjete zjarmi mergues per vendet e buta, e bar dimni qe kurr ska me e prek
Kur e vrane , barijte i hapen qepallat
e i pane nder bebza
shume drej tuj pi currila uji
* * *
Para dy shpive balle per balle
ne fundine katunit mbi det
lodrojne djelm e e vasheza
me rrotulla dielli n'prendim

Te dera plaka tregon
per arin e kallzeve
vjetmire
e brumin e ngjeshun
buke vale ne rritje
me gjijte vajzave ne levizje

Mise trupore te brishta
lojtaresh
nguliten ne qiell e shkrihen
ne vizatime paleolite
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:33

NJE ZOG LENGON

libri i besimit te shpendeve thote:
cdo zog shtrin krahet e vdes mbi bar,
ndeshkim pse preku kufijte e ndaluem
mes qiellit e dheut.
Nji zog lengon per vdekje mbi bar:
gjethet nder lisa jane zogj e shoke
te pamberrishem
e losin me drite e diell
larg dy gur mullinjsh qe bien
si mbas ligjit njeni mbi tjetrin
pa za.




NATA E KONCERTIT

As bora nuk asht e bardhe ne kete muzg.
Gjindja me kambe te randa vrapon
kah dritat e tingullit.
Ne sallen e koncertit edhe diktatoret
marrin vesh masen e instrumentave.
Ndegjuesit veshe-imet mbyllen syte
e kapen currila pullazesh te lashta,
djegje qytetesh e drush te thata.
Ne tempone dyte gzhatshem era
perkuli grurin deri ne toke.
Ne sallen e koncertit edhe dirigjenti
symbyll s'pau tjeter pos tingujsh
te ndezun brenda nji rrotulle terri.




CKA I DUHEJ ULIKSIT ITAKA PA GRUE

Malli, deshire e perjetes
e jo mallengjimi, gurgull frymeshkurte
e joshi Uliksin me kthye i kulluem
atje kah ishte nise.Ne ravgime te paskaje
shtjeri edhe te mbramin petk qe kishte
amzen e pashlyeshme te vegeve ullini
dhe te duerve te grues.
Shtjeri edhe petka tjera leshi e lini
e fjeti nder tesha te hueja, Uliksi,
kur harroi amzen.
Homerit s'i erdhi n'goje me thane
perse Penelopa endte per te me duer te veta
petkun magjik te kthimit.
Homeri i perngeshem u kull kujtueshem e tha:
Uliksi e Itaka pa grue-dy krena binjake dhie
me nje bri te thyem: pune e pakryeme.




GJARPNI E GRUEJA

Ajo mbrame harroi trupin e vet
zbuluet
e ne megjes e gjeti pikture te varun
ne murin e gjane dhete pashe:
e kqyri e e kqyri dhe u zhduk.
Petkat e saj teren buze detit
me kemishen e gjarpnit mbi gure.
Shterpia tha se vjen prap, ajo,
deri mbasdite.
Mbasdite vone, gjarpni i rrejtun
doli prej nengurit
e iu zgerdhesh vetmise ndersy,
veshi kemishen e vjeter e shkoi
me fjete.




NDER MIJA TRAJTA IDEJA

Prej dite ne dite nji tingull
treqind e gjashtedhete here
prej zgjimi ne zgjim
fryme mali n'pullaz
ose trumcaku lypes meli
ne dritare...

------------------------------

Mbramja nė nord

Eci e eci gjeti blerimin.
Tingujt e kumbonareve lane pishat
e bredhat e shkuen me bujte ne qiell.
Qetsija e syve t“kalter rrokulliset
neper pullaze t“thepisun e bahet
pasqyre e dritave te kandilave
te shekullit t`kaluem.

Eci e eci muzgu me placka ne krah
e para se me hy mbrende,
e uli barren skaj deres tue lane shej
per ta gjete ne terr me nje t“prekun,
para agimit




Valle Rugove

Shkyenje qiellin, zurla,
e kaltersia e sferave te nalta
le te bije mbi ne si shi.

Kamba e tupani cajne token e me duer
vrikllojme na shpatat e me duer sutat
ne mal i kapim ne pike te vrapit.

Mos e ulni zanin, kangtare, pse me bie
nder gjuj lodhja e moteve dhe ritmi i ndalun
dyshe m“a ndan krahnorin.





Nji ditė e ka edhe korbi

Erdhi nje korb te dheu i bute nen shkrepa.
Ai s“dinte me ndjekun vallet e pllumbave
pale e pale nen hijen e ullive.
E u ruente mos me lshuemun za
mes gazullimit te pergjithshem
per mos me prishe
ritmin e flatrave nder valle.
Kur te e vona pllumbat kthyen ne banesa,
e ndiu vehten korbi pellumb ne shpirt.




Larg atyne qė flasin si unė

Fishkllin ere nder shelqe te ngime
me ujna prrojesh
veshtoj, te zanafillja, truemje
se si falen dreqit shpirt e korp,
be te forta
mbi gur qiell e dhe.

Jam larg atyne qe flasin si une
sa hana qe bie prej rrezje ne rreze
e pi qumesht n“vedra lanun jashte
per me vu maze.

Hutini i shkambit n“agim
dhe guri n“uje perpijne tingullin
e kuvendit te keq: n“agim
njeriu bekon diellin si une!

----------------------------

Krymbi i mėndafshit


Fijet e bardha te mendafshit ndahen prej zemres se krymbit qe vdiq vetem ne pallatin mbas malit. Ashte koha e korrjeve: edhe ara xhveshet perpara dimnit plak e jo ma nusja perpara djalit te ri! Ashte koha e pleqnimit me vete.

Nuk jane caqet qe percaktojne kohen, por mosha e njeriut te urte! Rremimi fillon me nje gjalm dy ngjyrash: bardh e zi. Dhe ankohet i urti: askush s“me ndihu te shoh me kohe fillimin e sosjen e fijeve ne gjalm e mbata nen hijen e sendeve. Ne vjeshte kundrova beselidhjen mes jetes e vdekjes prej punevet te pareve mij qe ruenin petkat e mira per mort dhe hynin ne nje vorr brez mas brezi:





Diella
(fragment)

Kudo shkoj marr me vete nje arke me rraqe ne vete te pavlere, e kjo asht i vetmi trashegim qe me lane prindet.
Nje dite tue kerkue dicka ne te, gjeta kutine e duhanit te tim et, ende i vinte era duhan, nje ame aromatike si me i pase ruejte ne doze konserve. Kutine, ime ame e pat perdore shum gjate mbas vdekjes se shojt, kur pat fillue me e pshtjelle nga nji cigare "prej merzie", thonte ajo. Kutine e mbante gjithnje ne gji.
Vizat e shkrolat mbi mademin e bardhe te kutise me lidhin ehe sot me plot kujtime. Lajlat e vizimet ne siprine m'u mbresen ne tru si miset e fytyres se tyne, thom me qellim "fytyres", ne njejes sepse prindet e mij ne kujtesen teme kane nje fytyre te vetme. Ato gresa ne metal paraqesin ne kujtese edhe fajet e te dy paleve, ne nje ane, e te mia, ne tjetren.
Nese nuk i kam dashte sa duhet prindet (mire qe ka nje emen te perbashket per te dy!) asht faji i sime ame. Une per ate isha vetem i biri i tim et i cili duhej rrite e ba i zoti i vetes, posepo, por kryekreje per te mbajte Plakun. PLAKU ose KY, dmth im ate ishte per te shtylla e familjes, dikur lulja e djelmise e sot burrnija e bujaria e mishnueme dhe ma i urti njeri ne bote, andaj fjala e tij duhej cue ne vend me cdo kusht!
Ne mbramje, posa im ate hynte ne deren e kurtit, ime ame hopte ne kambe as me qene ajo pesembedhete vjece: - Qe, erdh - peshperiste tue me shty ne krah. - Coja fitulin kandilit qe te shohe shpine e ndritun pse nuk a tue hi ne shpelle, por ne plang te vet. Largoje shkamin prej rruge, ndersa une po qes ujin e nxehte te lahet kambesh...
Kambet mandej ia lante ajo!
Shpesh me binte ne sy si ajo e ruente kafshaten ma te mire per mundimcarin e shpise.
Njiqind here me ka shkue mendja me i vjedhe drate e telyenit ne magje, nda mb'ane per tim et. Kurr nuk e harroj, tue ndeje rreth votre, i pata kundershtue per te paren here tim et.
Mire - me tha ai - flasim ma vone.
M'u avit, me mori librin qe isha tue e lexue dhe nisi me i sjelle faqet ne menyre nenvleftesuese, si t'ishte libri im nje sendegja si loder. Ishte i acaruem, po e mbante veten:
- Dishroj me kuvende me ty si me nje shoq, por ndoshta nuk kemi me mujte asnjani. Une kam vjetet, ti ke shkollen, ti per mue je im bire, une per ty malok. Nen plot raste qesh nen mustak per padijen time, per shembull, kur para disa vjetesh pata shikue librin tand, a te bie ndermend?
"Po, ti me pate ra shpute dhe, sigurisht, te kujtohet se nuk t'i pata idhnue. Bile, te lypa te falun, nese kujtohesh".
"Ma bane edhe ma zi kur me lype te falun... Ne familje nuk lypet te falun: skjarojme fetyren me nji buzqeshje e harrohet gjithcka... Por a mundesh me me thane pse pate qeshe?"
"Shikoshe librin e sjellun per se mbrapshtit..."
"E disha se ishte per se mbrapshtit. Deshta me te provue se cka ban ti. A nuk e ke pa kur une e qes firmen me emen e mbiemen ne leter kur e do puna? I njoh te gjitha germat por s'mundem me i lidhe si gurt apo tullat ne mur".
Bante nji gaz te keq tue picrrue syte. Ne ate levizje buzesh, zbulova se atij i vinte keq qe me kish dhane rrugen e shkolles. "Une e kam fajin qe me doli djali dore", do te kete thane me vete.
Ne ate moment edhe une jam kujtue se kisha humbe pergjithmone miqesine e shokun ma te afert qe mund ta kisha pase ne jete.
"Shiko ketu, kjo nuk asht zeja ime. Sa per kaq, bane se nuk dij send ne kete pune, sall fjalet e mia mos i ban n'asgja. I riu si veriu, beson gjithmone ne vedi. Merret vesht: ke kendue plot libra e storina, por une kam pa e ndie ma teper se ti, a di sa? sa ketu e deri ne Stambolle ma teper se ti".
Ai fliste e une veresha kokerr nder sy qe te kishte pershtypjen se jam tue ndegjue me bindje.
Ishte e para here qe e perqendrosha krejt vemendjen ne fetyren e tim et. M'u duk se hyna ne shpirtin e tij e gjeta pjesen e palatueme, t'ashper e te shemtueme te vetes, dhe ketij njeriu i thashe:
- Ma jep doren, lamtumire! Ne keto kater mure ku neper dritare te vogla hyn kaq pak drite, asht mbretnia jote dhe e sime ame. Cdo send qe leviz ketu mbrende duhet te marre fryme si ju, ne te njejtin ritem, por i vetmi pinjuell qe ju lindi e ju rrnoi, dale ngadale tue u rrite, prej djalit u shnderrue ne dashamire, prej dashamirit ne nje te njoftun te larget dhe, per mos me u ba anmik, tash del e tret dikah. Due ajer dhe bote te hapet, pa skaje.
Shum vjet ma vone, para nje pamje dimnore, tue perkujtue vetmine dhe atmosferen e ngushtueme t'atyne koheve, me qene shkepute prej shpirtit keto vargje me nje udobesi te habitshme, ashtu si bie prej peme nje fryt i sterpjekun:

Plepi ka mbete i thate si shtize:
Si fryn tash era ne gardh!
Si loton ardhia e preme me kize!
Si lari te lumi u mardh!

Sa druja u dogj nder votra simjet.

Me fletzen e dushkut na co n'ajer, moj ere,
Na sjell, na pshtjell e qitna njihere
Ne ndoj verri pa dimen.

"Hajt, ve vesh pa i cue turijt. - Me shkundi im ate. - Shoh edhe se ke fillue me i ba n'asgja disa urti e doke, ruejte brez mbas brezi ne trojet tona si malesore si jemi. Para nji jave kje ketu Culi, per Zotin burre per t'u nderue e i mire mjaft! Kur u cue me shkue, nuk e percolle deri te dera. Ti edhe pak e ke me ua dhane doren gjindjes ndejun, si ne Evrope. Kajhere e ve doren ne tamth e pyes: kur djali sot ndrroi keshtu, po nipi? Sigure, ka me i ardhe marre me thane se i nipi i kuj asht. Shkurt, djalo, me duket se si me qene tue shkue me qiri fiket"!
Keshtu ishte puna per se gjalli te prindeve te mij, por kur ata u zhduken, vetmia u dyfishue. Atebote me kaploi malli i ndrydhun me mote ta kthej kohen prape per te jetue nje jete familjare te re, me prind. Fytyra e tyne u zdrit para syve te mij si t'ishin gjalle: ne kujtese lemosha me dashuni te paperjetueme rrudhat e ballit te sime ame, por buza e saj nuk qeshte. Pergdheljet e mia ishin te vona, te palande, mendim qe s'gjen kurrkun fjale, i thate.
Butesia birnore e mirenjohja me shtyne ma vone, mbasi qe rane ne fashe mallengjimet e perflakta, te shkruej:

Dy gjana print me thane kur ishin gjalle:
Poqese shkel ti buken gand,
Coje prej toke, puthe e vene ne balle!
Ndigjo ti djale, pse na jemi pleq.
Kur te rrijsh te votra mbeshtete tue pi duhan,
Mos pshtyj ne zjarm
Mos pshtyj ne drite, se a keq!

Harrova plot sende qe thane print
Plot tjera mesova e dola ndoshta i larm,
Por bijve t'mij une kam me u thane tu'u rrite:
Mos pshtyni ne zjarm,
Mos pshtyni ne drite.

-----------------------------

DITA E MALIT TEM

Dheu im āsht i pėrmendun
pėr humneret e thella
ndėr banorėt e malit e tė fushės
deri nė dét. Mbramjeve atjč
ndėgjohet klithma e grizhlės
ndėr kthetrat e shqipes e shpirti i sįj
u flijohet hijevet.
Atje lot drita nė sytė e njerzve tash e parė
e epshet s'i njeh kurrkush me emėn.
Shpagimi me gjak āsht, pėr shembull,
gjarpėn nėn gśr e gjarpni vetė
na qenka mende femne
nėn rubėn e bardhė ose tė kuqe.

Nė muzg atje secili prek ballin e vet
e ndien ndėr gishta fillin e jetės
e gėzohet.




GJAKMARRJA

Vetmia ka thithė erėn e bjeshkės
dhe fije bari as fletė nuk lņt.

Tė mnershėm janė korbat e zčz
nė pushim mbi qarrat e vjetėr
maje mali nė vapė.

Mendja e njeriut nėn hije shestņn
udhė gjaku
e sosjen e pagjės nė mak e vrrī.




HIJA E LISIT

Dielli i rį pėr skīthi lisit tė madh
e i zbuloi nėn hije eshtnat e njérit
si cokla, si drū.
Hija e tij ā e qetė si tis
mėndafshi tė zķ nė faltore.
Gjingallat mbi dega gjimojnė
njiheri nė vapė sikur vajtore
me ftyra t'gėrvishuna n'gjamė.

Kur dielli don me shkue
hija e lisit rritet e kapet pėr mal
- gjarpėn nėpėr rremb:
hija e lisit ā e zezė,
hija e lisit na tremb.




MĖ FALNI DIĒKA

Mė falni diēką qė mė kėnaq
si puthja e nanės nė ballė;
mė gėzoni nji herė
si gėzohet gjethi i njomė nė puhķ,
mė shikoni si hana nėpėr rremba
e kam me u falė gjithēka:
mordjen do tė puthi ndėr buzėt e ngrime
dhe nė zgavrrat e synit tė sįj
do tė derdhi lņt.
Avitu, njerķ!
Nga palci i urrejtjes dėshiroj me dalė
si bima prej fare nė pranverė.




FILL I GJETUN

Natėn qė shkoi u fikėn dritat e mbeti
qyteti nė terr deri n'agim.

Amvisat kėrkuen llampat vojguri
e s'i gjetėn nė terr.

Nė nadje ra dielli e zbeu
faqet e rrokaqiellėve.

Nė nadje vrejta rrethin e andrrave
nė truell
e gjeta fillin e tretun
nė pikėn e ndaljes sė dritės.




MOSPĖRFILLJE

Mbas mesnate hana derdhi rrezet
prej majes sė shkambit deri nė lumė.
Mbasi qė u ngi me gjumė
kėndon qokthi ndėr rreze:
sytė, dy pika uji, ndrisin dhe kanga
pikon nė luginė, nė terr.

Dikush buzė lumit n'agim gjeti
sqepin e thyem tė qokthit e tha:
dam! Kqyre kėtė tingull qė ra
e plasi nė gurė.





DIMĖN

Flokėt e borės ndėr grykcat e lisave
e krahnjerri i pėrjargun ndėr degė.
Syni kėrkon flakėn e fshehtė,
vjedulla strofullin
nė gjijtė e rrajėve dhe kujton
ngrohėsinė e frymės
nėn lėkurėn e delės sė bardhė.

Iriqi me therra tė nguluna n'mish
digjet pa flakė
mbrenda katėr ballnave tė dheut.




ATY SI TASH PARA SE ME ARDHĖ FISET

Aty si tash pra se me ardhė fiset
ishe
me tambėl nė plasaritjen e currave
e me themele nė ujin e njelmė.
Tė dhanė vetėm nji emėn: Shkodra.
E tė thirrėn qytet me kunora
e tė hodhėn pėrkrye gur
e hekurat e para.

U zgjove e pėrgjakun sa herė
e u kqyre nė pasqyrėn tande.
Me emėn grueje u lave ndėr ujna
t'lumejve dhe ndeje me petka tė reja
nė shkamb
e ndritun ballė diellit mbi fusha.




FRAGMENT

Niset pėr gurbet punėtori
me nji copė qielli nė krah
e krypė deti nė kutia pishe.
Nė dorė mban nji bahe
e gur lumejsh nė gojė
nė vend tė bukės.

Rruga i zdrit prėpara
me gaca zjarmi nė sy.

---------------------------------

Martin Camaj

ELEGJI E PARĖ


Kur kam qenė i kėputun
Nga mundi i vjetve tė rrėpita sa“i shkamb,
mos tė vijė keq ty, Taze, pėr mue
tė shtrimė mbi drrasat e vdekjes,
kingj i ngatuem pėr fije.
Leni plakat tė qajnė mbi mue atė ditė
Pėr njerzit e vet, vdekė qysh kur.

Edhe nji amanet, moj grue:
Kur vdiq im atė, premė dy qe
me ngimun tė unshmit e thneglat e lamit
me grimca buke.
Por unė do tė vdes mes njerzve gjithmonė
tė ngishėm,
prandaj ndėr drekėt e mija qitni
vetėm kafe te idhta.



ELEGJI E DYTĖ


Mbi sukė mes currave tė bardhė
ogiēi pėrtypet fillikat, vetėm.
Dy sy- pasqyrat e mija te votra –
janė thye prej ngritjes dimnore
e fėtyrėn teme s“do ta shoh kurr mā.

Hana mes rźve ēan udhėn vetėm.
Mbas rźve hija, edhe mbas diellave tė
fikun
udhėton vetėm dhimba eme krahas me tė.


-------------------------------

edhe ca tjera...

--------------------------------------------------------------------------------

LARGIMI I POEZISĖ

Sytė ndalen nė pikėn ku jeta kėputet
e mendueshėm mėrgoj
nė shkretinė e zotave madhėshtorė.

“Trajtė e mrekulleshme, fėtyra jote
ngjyrė mjalte endet nė paqyrėn e brrakave“.

Unė pres diellin e nesėrm
e duer drandofillje, tjera,
tė mė pėrshėndesin.

Vallet arbreshe
Delet fijet e barit pėrpara se i kėpusin
me dhambė, i ngrohin me frymė.
Edhe kamba e vashėzės lėmon tokėn
mandej i lėshon rritmin

Burrat nuk kėrcejnė tashti:
dikur i hoqėn vigut tė luftėtarit tė vramė
mbulesėn e kuqe,
hynė ndėr valle dhe e suellnė n“ajr.



LETĖR NGA JUGU

Larg nė nji tjetėr botė jam
e shikoj kah mali :
rźt ruejn majėn kujdesėshėm
pse ajo āsht e vetmja mbėshtetje
e qindresės sė tyne nė ajr.
Harrova gjithshka, Lule,
nė botėn e malit e tė qiellės
unė pasqyrė e pandame e rźve.
Po tė shkruej se kėndej
sa shkambi ka ngjyrėn
e faqeve tė rrezituna.
Muret e shpijave janė kėshtjellė
tė rrxueme me frangjija tė panjehuna
e njimij sy mė shikjonė
npėr to kur parakaloj
nė pikė tė mjesditės pa hijen teme pėr bri.

Lule, sonte ndoshta do tė bijė
shi i nxhetė nė Jug
e nesėr do tė shoh mes avullit
ylberin e shtrėngatės sė kalueme
e atėhere kam me kthye te ti.



PRANVERA 1961

Pranverė, sa i bukur pushimi
para syve tu tė zgjuem.

S“kam prekun blerim
qyshė se kam lanun Jugun.
(Mbrenda parzmit tem
fluturojnė mija dallndyshash nė kthim.)

Toka s“mė njeh tue dalė prej borės
dhe kambėt e mija npėr tė
janė tė hueja.

Shoh orizontin : pesha e hapsive
qė e mbajta gjithdimnin nė krah
shkrihet mbi barė.

Shpresoj se kur tė bijė bleta
nė lule
kam me i buzėqeshė gjithshkades.



IDILĖ VERE

[/i]Shegerti I pemtarit vodhi nji mollė
Dhe bija e furrėtarit tinėz “i frangjollė.

Nė breg tė detit djali kafshon nė curr
Mollėn e vajza frangjollėn me turr.

Me kambė nė ranė “i mzat pėrtypet plot shkumė
E deti me vala lėpin bregun nė gjumė.
[/i]


KTHIMI I VJESHTĖS

Ngriten prej kodrave balonat e larme,
zotat ulen nė lumej.
Kėtė verė shfletsova rźt e bilurta
e fletėt e tyne m“u shprishen ndėr duer.

Ti je endé e vetmja flakė
e vojgurtė nė rrasė qė jeton nė mue.

Korrilat e qiellės janė nisė pėr Jug :
kambėt e mija s“i ndiej npėr dhé
nė vrap mbas fijeve tė mėndashta
qė paralajmojnė stinat.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:34

Pershendetje Puhiza,

Nuk di sa te vij ne ndihme une me kete postim, por po te sjell rezultatet e kerkimit ne google, qe ndoshta i vijne ne pune shokut tend. Por keshilla me e mire eshte te shpenzoje pak kohe ne internet se ndoshta gjen edhe me shume.



Me poshte dicka tjeter nga Robert Elsie.



CAMAJ, Martin

CAMAJ, Martin
Albanian novelist, poet and scholar. b. 21 July 1925, Temali, Albania; d. 12 March 1992, Lenggries, Germany.

Born and raised in the Dukagjin region of the northern Albanian Alps, one of the wildest and most isolated reaches of Europe, C. was fortunate to receive a clical education at the Jesuit Saverian college in the town of Shkodėr. In 1948, soon after the installation of the Hoxha dictatorship, he managed to escape from Stalinist Albania to neighbouring Yugoslavia and studied at the University of Belgrade. From there he went on to do postgraduate research in Italy, where he taught Albanian and finished his studies in linguistics at the University of Rome in 1960. From 1970 to 1990 he was professor of Albanian studies at the University of Munich and lived in the mountain village of Lenggries in Upper Bavaria until his death.
C.'s literary activities over a period of forty-five years cover several phases of development. He began with poetry, a genre to which he remained faithful throughout his life, but in later years also devoted himself increasingly to prose. His first volumes of clical verse, Nji fyell ndėr male (1953; a flute in the mountains), and Kānga e vėrrinit (1954; song of the lowland pastures), were inspired by his native northern Albanian mountains to which he never lost his attachment, despite long years of exile and the impossibility of return. These were followed by Djella (1958; Djella), a novel interspersed with verse about the love of a teacher for a young girl of the lowlands. His verse collections Legjenda (1964; legends) and Lirika mes dy moteve (1967; lyrics between two ages), which contained revised versions of a number of poems from Kānga e vėrrinit, were reprinted in Poezi 1953-1967 (1981; poetry 1953-1967). C.'s mature verse shows the influence of the hermetic movement of Italian poet Giuseppe Ungaretti (1888-1970). The metaphoric and symbolic character of his language increased with time as did the range of his poetic themes. A selection of his poetry has also been translated into Italian by Francesco Solano in the bilingual edition Martin Camaj - Poesie (1985; poetry), into English by Leonard Fox, Selected Poetry (1990), and into German by Hans-Joachim Lanksch, Gedichte (1991; poems).
The novel Rrathė (1978; circles) has been described as the first psychological novel ever to be written in Albanian. It is the author's most extensive prose work, one which he took fifteen years to write. Agron, a writer and agronomist in post-revolutionary 'Arbenia', is sent to the village of Middle Ripa to report on the arrival of some new tractors. There he becomes enthralled with the haunted history of the mountains after saving the life of the wild and beautiful shepherdess Sose, a personification of the mountain nymphs. The 'circles' of water, fire and blood into which the novel is divided symbolize not only metaphysical and social constraints but also the writer's progress through the mythical heritage of Albania's past towards a new and personal future.
Among C.'s other literary publications are a volume of verse entitled Njeriu mė vete e me tjerė (1978; man by himself and with others), Dranja (1981; Dranja), a collection of self-styled madrigals, Shkundullima (1981; quaking), a collection of five short stories and one play, and the novel Karpa (1987; Karpa), set on the banks of the River Drin in the year 2338, a long prose work which C. preferred to call a parable. General themes which occur in C.'s work are the loss of tradition, loneliness in a changing world, and the search for one's roots. His language is discreet, reserved and trying at times, although the author regarded the term hermetic as coincidental. He relies on the traditional and colourful linguistic fountainhead of his native Geg dialect in order to convey a poetic vision of his pastoral mountain birthplace near the Drin with its sparkling streams and rocky headlands.
In his Munich years, where C. edited and printed most of his literary works, intellectual circles and his university colleagues in particular were often puzzled and bemused by the linguist who spent much of his time publishing obscure works of fiction in a language nobody in central Europe could understand (and in Geg dialect at that) and for a public consisting of no more than a handful of other Albanian emigrants. C. was an author in exile in every sense of the word and was to remain so until the end of his days. His name remained a taboo in Albania throughout the long years of the communist dictatorship and was never mentioned in public. Indeed until 1991, virtually no one of the younger generation in Tirana had ever heard of him. Nonetheless, he made quite a name for himself abroad as a linguist and as professor of Albanian studies at the University of Munich, publishing numerous works on the history and dialects of the Albanian language and on Albanian folklore.
Over the last decade, C. has finally begun to receive some of the praise and acclamation he was denied as a writer during his lifetime. Arshi Pipa's monograph on Contemporary Albanian literature (1991), for instance, is devoted almost exclusively to two authors: Ismail Kadare and Martin Camaj. While many critics have been unbounded in their adulation and praise of C. as an author of national significance, initial reception of his works in fact proved very mixed. Many readers were confused and perplexed by the author's hermetic prose, his borderline genres and a literary style quite new to them. Only time will tell if C.'s works can be appreciated by the Albanian public at large, above and beyond initial curiosity.

FURTHER WORKS: Nė hijen e gjarpnit (1991); Pishtarėt e natė (1991); Kandili argjandit (1993); Vepra letrare (1996).

BIBLIOGRAPHY: Pipa, A., Albanica. Special issue dedicated to Martin Camaj = Albanica 2 (1991); Pipa, A., Contemporary Albanian literature (1991) 125-164; Elsie, R., History of Albanian Literature (1995): 680-682; Berisha, A., Vepra letrare e Martin Camajt (1995); Berisha, A. “Das literarische Werk Martin Camajs,” Dardania, 4 (1995), 165-178.

ROBERT ELSIE
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:36

TRAJTA

Petk i endun prej nji dore
fund e krye, trajta
e kandshme per sy e veshe.

Trajte e thjeshte e lindun
nder mundime prej guri,
e pershkueme shtigjesh te parrahuna
me kambe ose patkoj.

Pendel e lehte ne dukje
po e rande hekur ne peshe,
tingull ose ngjyre
e kthjellet deri ne drite.


ALTER EGO

Nji zezak i verbet
me nji qen ne mantel lekure
mjedis kalldremit ne qytetin e madh
te USA-s

qendrojne palevize ne kambe.
Njerezia u vjen rrotull
uje rreth nji curri binjok
ne zemer te lumit.

Uje i larme perreth plages
ne trupin e nji gjiganti.


GJARPIJT E ZEZ
Motiv arbresh

Ne driza jane gjarpijt e zez
e ti je e zhveshun nen diell.
Ne driza jane gjarpijt e zez
e rrijne buze ne buze,
e jeta e tyne asht e bardhe,
e bardhe e bardhe nen diell,
e jeta e bardhe e bardhe,
nen diell e bardhe, e bardhe.

Mjaltezat lagin me mjalte
gurzit e projeve te thata.


KALLNORI APO VETMIA

Dhe, brej e bjeshke randue me bore
e hej akulli.
Bisha n'krahnor e zanun
rri ngusht e fle pa gjurme permbas
me kthetra kthye ne lekure
nen mish.

Gardhi i rrezuem mbi shteg
e qafa malesh perreth
te mbylluna me dhambe ujqish
ne jerm.
__________________

Malli pėr jetė

Lyp dashuninė e syve tė mbyllun,
dy molla tė tejpashme
me bėrthamė zjarrmi nė mes.

Zemra e qindrueshme
Rrok mallin e pamort
E pika shiu bien
Mbi rreshpe tė pangishme.

-----------------------

Rilindje


Dielli herėt depėrtoi ndėr dej!
Si mbas nji cipe tė hollė mendimi
E ndriti rrugėn tonė nga lindja
E kėndej.

Erdhi koha e zgjimit!
Nji rreze e vetme pėrpara
Mbi mur
Ndriti dhena t’panjehuna pėrmbas,
mungullim bimėsie e filiza shum
me krena gacash pėrmaje: rreziqe!




Vrasja e poetit


Liria e fshehun mbas vargjeve
Tė poezisė
Nuk ishte vetėm:
Para tyne rrishin galue roje
Shpend mishngranės
Me fytyrė njerėzore.

E ti ishe pėr ta nji bletė
Tue u rropatė ka drita nė qelq,
andej kufijve tė botės
njerėzore.





PLEQNIMI ME VETE


Tha i urti:
ēdonjeni asht nji ngjyrė
e na hije nė tė
prej bardh deri n’zi.



Krymbi i mėndafshit


Fijet e bardha tė mėndafshit ndahen prej zemrės sė krymbit qė vdiq vetėm nė pallatin mbas malit. Asht koha e korrjeve; edhe ara xhveshet pėrpara dimnit plak e jo ma nusja pėrpara djalit tė ri! Asht koha e pleqnimit me vete.
Nuk janė caqet qė pėrcaktojnė kohėn, por mosha e njeriut tė urtė! Rrėmimi fillon me nji gjalm dy ngjyrash: bardh e zi. Dhe ankohet i urti: askush s’mė ndihu tė shoh me kohė fillimin e sosjen e fijeve nė gjalm e mbeta nėn hijen e sendeve. Nė vjeshtė kundrova besėlidhjen mes jetės e vdekjes prej punėvet tė parėve mij qė ruenin petkat e mira pėr mort dhe hynin nė nji vorr brez mbas brezi.:
Eshtna ndėr eshtna ndėr shtresa petkash tė leshta!

------------------------------------------

Gjarpijtė


Gjarpijtė u banė gurė nėn tokė pėr t’i qindrue dimnit. Shqarthi fle nė bigėn e shkambit e gjallnon me dhjamė tė vet si shumica e njerėzisė qė nuk i ngre sytė pėr tė kėqyrė si retė e vėrshojnė dritėn e hanės pėr tė pru terrin mbi ne. Asht koha e pleqnimit mė vete.
Edhe i urti rrėmbehet ndjesish apo nga frika? Ai ul kryet e thotė: e di se nuk jam vetėm, parandjenje, shpirt i lezėm nga frika! Edhe kur lumi tė ngrihet akull nėn kambė, na do qindrojmė aty te zanafilla. Zemra m'a ndien se nuk do tė jem njė zog qė rrah flatrat vetėm njė verė!






Zogjtė e mirė e zogjtė e kėqij


Natėn vėshtruen zogjtė nė terr si bymohet shtalpi i gjumit nėn dhé. Me thoj e sqepa gėrmuen nė botė deri nė dritė e nė agim u ngjall pėshtjellimi i ideve ndėr shpirtėn kur panė ēapojtė e pėrgjakun nė mishin e huej!
Zogjtė e mirė qė kishin fjetė u zgjuen dhe e zbuluen kėrdinė me tmerrėn e frikės nė sy: u bindėn si nata e kish bartė pezull kah drita pa gjak ndėr duer! U gėzuen dhe fjalės ankth mandej drita e madhe ia ndėrroi tingullin nė goj: tė pafaj shikuen fytyrat e veta nė ujin e kthjellėt.







Surretėnt


Surretėnt e qepun me sukuj zhgunash vėrejnė kah lindja bardhėsinė e agimit dhe i kap tmerra! Fshehin duert ndėr arna e ulin mbulesėn e kresė deri nė sy, fare tė turpnuem edhe prej vetes: sa tė kėqij!
Agimi lind fijesh tė gojfilleve mbi karma dhe i zbulon poetit gjasende pa farė rėndėsie as me qenė ato visare tė ruejtuna nėn hinin e moteve! I urti argėtohet e kėndon.
Nė vendet ma tė nalta surretėnt zbardhen para dritės, digjen nė vetvete e bahen shkrumb.
Dielli kullon fjalėn prej ēdo vėshtrimi tė dyshimtė.

-------------------------------

Tregim i thjeshtė


Due me fluturue mbi bjeshkė me pėllumba,
i thashė tim-vėllau gjak-nxehtė.
„S’asht ajo punė pėr ne!“
S’kuptov, i thashė, due me shkue ndėr kėndime.
„Latinishtja – tha – s’asht punė pėr ne:
mėso gjuhėn e gjarpnit ma parė!“

Im vėlla gjak-nxehtė,
gjashtė vjeē dinte me e ngulė fluturimthi
bizin nė dhé,
dhetėsh – tri pėllėmbė mbi krye thikėn
nė drunin e njomė. Si ma njofti menden
befas nisi tė pleqnojė e tha:
„Dy duer na jemi e nji krye, po i ndajmė na punėt:
unė shpatėn – ti pendėn!“





Hija


Dita u sos nė njė hije. E hija ngrohet mbas flakės sė krandeve ndejė njė karrigė tė gdhendun nė emblemė tė pėrfrikshme. Hija e ndame prej tė gjitha agimeve pushon, thėngjill i zi pa zjarm. Hija s’ka shqise pos pamjen pėr dritat e ndezuna ndėr shpella mbas ballit, zjarme mbas zjarmesh sa yj njeni mbas tjetrit: pėr dhunė e mendime tė kėqija!
Hija s’ka shqise, vetėm sy pėr vete!






Koha e humbun


Udhėtari, njeri i thjeshtė, as tepėr i urtė, as poet, ndezi zjarmin e fikun nė hinin djegė e pėrdjegė nė votėr. Zgjoi tingujt e ujit prej gjumit e preku rrezen e diellit nė syzit e bimės nė dritare. Diēka ish ndalė nė ajėr e priste nė heshtje si shpatėpėr tė ra.
Vetėm atėherė u kujtue se koha nuk kishte kthye bashkė me tė nė plang.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:36

Hoqa Fletėn e Librit tė Parė

Hoqa fletėn e librit tė parė
Prej faqes sime dhe mbetėn fjalė tė paemėn.

Dola jashtė e ndeja nė shqimthin e derės
Dhe vrejta fiqtė e hindit me ferra
Nė vjeshtėn time.

Shpirtėnt e rinisė larg korpit endeshin
Me fleta gjethi pa pushini shullajave.


Motiv i Vjetėr nė Kthim

Shtatė vasha u ēuen peshė
Kur ngjyra e korbit fluturoi
Pėrmbi shtyllėn e jetės:
Sqepi i dukej i verdhė, gati i bardhė
Mes pendlave tė zeza.

Shtatė vasha u quen peshė
E u turrėn vrap me funda
Nė duer sa qethi mbas korbave
E vetėm me za i tretėn si plafa tė murmė
Nėn karmat e vendit tim.

Po s'erdhėt ju, vasha,
Kur tė zbardhen pusat e ujit
Nė lumė pėrpara agimit,
Ngurzohen edhe duert e foshnjeve
Nė palare.


Retė e Oqeanit

Eci krahas me to
Nėpėr ditėn e gjatė.
Aty ku vete
Asht skaji i kohės sė matun
Me rrahje zemre milionėsh
Nė kėrkim tė nji emni.

Retė me rrajė thella nė det
Rriten e bahen lisa:
Ndėr gryckat e tyne fantazma
Konkisdadorėsh
Vjelin pemė.


Fuqia e Konės

Ngjyra e verdhė e fletėve
Shkurtoi dritėn nė faqe tė veta
E tė katundit jugor mbi kodrinėn
Bote sė kuqe.

Para derės rrin Kona
Me barrėn e randė nė gji,
Dashunon rrezet e pemėve tė vokta

Nė kanistėr
Para burrit kalamendė gjumi.

Tjerr Kona nė furkė:
Ngrohtėsia e pejve tė leshtė shpėrtheu
Prej gishtavet
E lėvizja e fėmijės nė parzėm
E dridhi nė kėnaqje tė paskaj


Aty si tash para se me ardhė Fiset

Aty si tash para se me ardhė fiset
Ishe
Me tambėl nė plasaritjen e currave
e me themele nė ujin e njelmė.
Tė dhanė vetėm njė emėn: Shkodra.
E tė thirrėn qytet me kunora
E tė hodhėn pėrkrye gur e hekurat e para.

U zgjove e pėrgjakun sa herė
E u kqyre nė pasqyrėn tande.
Me emėn grueje u lave ndėr ujna
T'lumenjve dhe ndeje me petka tė reja
Nė shkamb
E ndritun ballė diellit mbi fusha.


Motiv Arbėresh

Nė driza janė gjarpij't e zez
E ti je e xhveshun nėn diell.
Nė driza janė gjarpijtė e zez
E rrijnė buzė nė buzė,
E rrijnė buzė mė buzė,
E jeta e tyne ashtė e bardhė,
E bardhė e bardhė nėn diell,
E jeta e bardhė e bardhė,
Nėn diell e bardhė, e bardhė.

Mjaltėzat lagin me mjaltė
Gurzit e prrojeve tė thata.


Drekė Malsore

Sot ashtė marrė njė gjak.
Dy plumba lėshuen pėrdhe njė burrė.
Sot ashtė marrė njė gjak.

Nėn tunin e spatės
Pėlset rrashta e kaut te prroni.
(Drekė tė mėdha po bahen sot!)

Sot ashtė marrė njė gjak.

Gjama e burrave tėrbueshėm
Pėrzihet me erėn e mishit ndėr zjarme.
E gjethi i Vjeshtės bie i djegun mbi kapuēat e bardhė
Ndė tryeza, jashtė

Natė. Nė vorrezat mbi kodėr
Tokė e re, hanė e re.
Ujqit janė ulė prej malesh
E pijnė gjak nė pėrrue.


Mosha e Qenit apo Ditėlindja

Kremtuem gjith natėn i ri e i vjetėr kohėn
qė vdiq e vrame nė mue.
E thanė: askush s'do tė lypi gjak
pėr tė.

Ajo nuk ishte festė, por drekė!

Nė mėngjes mbas dere qentė
me sy keqardhės e tė butė
nuk pritshin eshtna, por mue
me u nisė me ta shtigjeve bri lumit
teposhtė.


Mbramja ashtė Larg

Mbramja ashtė larg
e ti je atje mbi kodėr tė blerueme
ku gurzit qė bashin zhurmė
i pėrpiu dheu.

Ti je atje me tė bijėn e heshtjes
e me shoqe tjera e mendon pėr mue.
Unė jam nė detin e tingujve

e ndėr gjujt e mij ndieva
peshen e tramit tue u ndalue me turr.
Mandej i lėshova vendin njė tė vjetri
e mes tallazit tė krahve thashė:
mbramja ashtė larg e ti andej lumit.

Heshtja prek qiellin me dorė
E ti atje mbi kodėr tė blerueme
njeh gjurmėt e diellit npėr qiell.


Lule

Sonte mė lajmėruen se ka vdekė njė njeri
Prandej jam i trishtueshėm, Lule.

Dashunia ashtė e vetmja shtyllė guri
Kur andej gardhit fluturojnė
Shėgjetat e akullit.

Dy zemra bashkė janė ma rrufeprojse
Se dy shpata tu pėr tu
Me teha pėrjashta
Ideja e sosjes, Lule,
kur je ti pranė ik si shpend i egėr
andej kah vjen terri.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:37

MARTIN CAMAJ


(Marre nga botimi dygjyhesh "Me pendlat e korbit te bardhe", te perkthyera ne gjermanisht nga Hans Joachim Lanksch. Cikli ehste botuar ne suplementin letrar FjalA te TemA)


Nji zog lėngon

Libri i besimit tė shpendve thotė”
ēdo zog shtrin krahėt e vdes mbi bar,
ndėshkim pse preku kufijtė e ndaluem
mes qiellit e dheut.

Nji zog lėngon pėr vdekje mbi bar:
gjethet ndėr lisa janė zogj e shokė
tė pambėrrishėm
e losin me dritė e diell

larg dy gur mullijsh qė bien
si mbas ligjit njeni mbi tjetrin
pa za.


Nata e koncertit

As bora nuk asht e bardhė nė kėtė muzg.
Gjindja me kambė tė randa vrapon
kah dritaret e tingullit.

Nė sallėn e koncertit edhe diktatorėt
marrin vesh masėn e instrumentave.

Ndėgjuesit veshė-imėt mbyllėn sytė
e kapėn currila pullazesh tė lashta,
djegie qytetesh e drush tė thata.
Nė tempon e dytė gzhatshėm era
pėrkuli grunin deri nė tokė.

Nė sallėn e koncertit edhe dirigjenti
symbyllė s’pau tjetėr pos tingujsh
tė ndezun mbrenda nji rrotulle terri.


Nji stinė e humbun

Verės sa nji mėngjes me vesė
nuk ia pau kush ballin simjet
me sy tė pėrlotun tė sjellun
kah mali.

Vjetit nuk i mungon asnji ditė
nė kalendar e i dhimbet
e mbramja pikė e dyllit nė djegie:
e sotmja ka ndijen e dridhjes
sė fletėve tė shqemes
para dhambėve tė sutės.


Mospėrfillje

Mbas mjesnate hana derdhi rrezet
prej majes sė shkambit deri nė lumė.
Mbasi qė u ngi me gjumė
kėndon qokthi ndėr rreze:
sytė, dy pika uji, ndrisnin dhe kanga
pikon nė luginė, nė terr.

Dikush buzė lumit n’agim gjeti
sqepin e thyem tė qokthit e tha:
dam! Kqyre kėtė tingull qė ra
e plasi nė gurė.



Vdekje – krizėm

Vdekje – krizėm
e nji flete gjethi tė thatė,
ku tė thom te skaji i dheut
pa krizantema nė dorė mė prit.

Prit, dallėndyshė e shtangun
me fletė mbi valė, frymėn time

pėr t’u ēue nė ajėr
me pendlat e korbit tė bardhė.


Malli pėr jetė

Lyp dashuninė e syve tė mbyllun,
dy molla tė tejpashme
me bėrthamė zjarmi nė mes.

Zemra e qindrueshme
rrok mallin e pamort
e pika shiu bien
mbi rreshpe tė pangishme.


Ēka i duhej Uliksit Itaka pa grue?

Malli, dėshirė e pėrjetės
e jo mallėngjimi, gurgull frymėshkurtė
e joshi Uliksin me kthye i kulluem
atje kah ishte nisė. Nė ravgime tė paskaje
shtjerri edhe tė mbramin petk qė kishte
amzėn e pashlyeshme tė vegėve ullini
dhe tė duerve tė grues.
Shtjerri edhe petka tjera leshi e lini
e fjeti ndėr tesha tė hueja, Uliksi,
kur harroi amzėn.

Homerit s’i erdhi ngoje me thanė
pėrse Penelopa endte pėr tė me duer tė veta
petkun magjik tė kthimit.
Homeri i pėrngeshėm u kull kujtueshėm e tha:
Uliksi e Itaka pa grue – dy krena binjokė dhie
Me nji bri tė thyem: punė e pakryeme.


Ditė shiu nė Merturin e Gurit


Bariu krah-thatė te ura e zjarmit lodhet
ndėrmend
pėr dhitė damtare pėrjashta:
nė gotėn e ēveshun drite grihen syzit
e hardhiave nėn gurė e unurė.

Dhe tret ndėr andrra tė pėrhime:
mbi rrasat e gurit nė Mertur
plasin sytė e sqepve grimė-grimė
nėn dhambėt e ujqve,
kokrra groshe e drithi nė palaré.

Gjeli kėndoi nė tra
e u zgjuen prej gacash ndėr unė
pendlat – bletė e gretha bashkė:
mija zane plasėn nė trutė e bariut.
Dhe u ēue krejt dheu nė kambė
me lata e topra edhe armė tė vjetra
e u lėshuen ndėr ujq.

Mejti shiu nė Merturin e Gurit
dhe dielli u ndejt nė perėndim
me rreze tė lodhuna
nė mishin e ujqve mbi dhambėt e majeve
kortarė-kortarė.


Dimėn

Flokėt e borės ndėr grykcat e lisave
e krahnjerri e i pėrjargun ndėr degė.
Syni kėrkon flakėn e fshehtė,
vjedulla strofullin
nė gjijtė e rrajėve dhe kujton
ngrohtėsinė e frymės
nėn lėkurėn e deles sė bardhė.

Iriqi me therra tė nguluna n’mish
digjet pa flakė
mbrenda katėr ballnave tė dheut.



Gjarpni e grueja

Ajo mbramė harroi trupin e vet
zbuluet
e nė mėngjes e gjeti pikturė tė varun
nė murin e gjanė dhetė pashė:
e kqyri dhe e kqyri e u zhduk.

Petkat e saj teren buzė detit
me kėmishėn e gjarpnit mbi gurė.
Shtėrpia tha se vjen prap, ajo,
Deri mbasdite.

Mbasdite vonė, gjarpni i rrejtun
doli prej nėngurit
e iu zgėrdhesh vetmisė ndėrsy,
veshi kėmishėn e vjetėr e shkoi
me fjetė.


Bleta nė veri

Kundėr thanjes sė Herodotit
si mbas tė cilit andej Istrit
nuk gjallnuekėshin bletė. –
Libri V, I

Doli agimi e avulli
zbuloi trajta tė ajthta
para derės sė Veriut.

Sytė e errėt mbas njė nate
pa gjumė
u prirėn andej Istrit e panė
si me qenė nė Jug
bletė pėrpara zgjonit me krahė ari
gati me u lėshue fluturim

kah rrezet pėr net tė mungėta.


Dėshtimi

Nuke ēova zanin nė kor
aty ku duhej: prej frike, turpi?
“Atėherė, del jashtė! – Mė tha mjeshtri.
– Del jashtė!”

Prej tė mbramit rresht nė fund
u shkėputa, spec prej vargut nė tra,
e njeha shkallėt nji nga nji
deri nė fund,
nėn dhé
me peshėn e njiqind syve nė krahė.


Kona

Askush tė mos pyesė pėr pritėn e fshehtė
mes dy shkambijve!
Sendet nė kohė i mbulon cipa e hollė
e avullit qė ishte ujė mes dy shkambijve:
edhe kanga e humbi melodinė e vet,
Kona e vogėl.

Mos e sjell kryet andej
e le tė bahet fshehėsia
rreth i pėrkryem hekuri.


Ndėr mija trajta ideja

Prej dite nė ditė nji tingull
treqind e gjashtėdhjetė herė,
prej zgjimi nė zgjim

frymė mali n’pullaz
ose trumcaku lypės meli
nė dritare.


Nėn hijen e sendeve

Nėn hije ku sot mbasdite pushova
e kėputa fije bari n’mendim,
cicrrojnė bujqit e natės.

Pranė votre ndigjoj plasje
bishtajzash
gjineshtre nė parzėm.



Retė e oqeanit

Eci krahas me to
nėpėr ditėn e gjatė.
Aty ku vete
asht skaji i kohės sė matun
me rrahje zemre milionėsh
nė kėrkim tė nji emni.

Retė me rrajė tė thella nė det
rriten e bahen lisa:
ndėr grykcat e tyne fantazma
konkisdadorėsh
vjelin pemė.


Ai mal akulli ndan kohėn


(Ai mal akulli kish nji emėn,
nji emėn tabś!)

Para se tė mbylleshin sytė nė gjumė,
pashė malin e akullt tė bardhė
te kambėt e mia.
Erdhi era me diell dhe e shkrini
e aty nėn hijen time doli nji bimė.


Formulė mėngjie

Lejthia lejthia lejthia
njimijė mgjyra nė kėtė dhé
faqja e kuqe e grues sė bardhė
me lythin e zi nė mollėz
nuk mė do nuk mė do
e kaptė dhimba e kresė
le tė vijė e tė thotė:
ma largo ma largo!

Lejthia lejthia lejthia
andrrat e mia andrrat e mia
i lumi unė pėr ty
mė le shteg me folė:

Peni i kuq nė rremb
e liga larg trupit tand
shkėndija shkėndija nė gurė
zemra i plastė sy-grizhės
shkėndija shkėndija n’unur.

Natė e vetima plastė
mbi malin e thatė
mbi andrrėn e keqe!
Lejthia lejthia lejthia
e liga ndėr leqe!



Dreni plak

Barijtė tradhtisht e lanė shkret bjeshkėn
pėr ngrohėsinė e vėrrijeve.
Dirgjen shtigjeve tue folė me za tė naltė
punė grash e qeshin
me ujin e prronit zhgrehshėm tue u derdhė,
prej pusi nė pus.

Dreni plak ēoi kryet prej dheut tė djegun,
e vrejti gjethin e zverdhun. Mandej
shkoi e u kap me tė bijtė pėr punė
drenushash.

I thyem e la edhe ai bjeshkėn e ndoqi
gazin e prronit teposhtė, shigjetė zjarmi
mėrgues pėr vendet e vuta e bar dimni
qė kurr nuk ka me e prekė!

Kur e vranė, barijtė i hapėn qepallat
e i panė ndėr bebza
shum drej tu pi currila uji.


TĖ PABOTUEME


Shkushullim

Kush iu kujtue territ
qė bie nė luginė mbas fikjes sė yjve
para agimit?
Shkatrruesi i vetes, nji krip-bardhė
e gjeti se koha e mungėt
mes dritave
i hyn pėr palcė gurit
dhe ashtit njerėzor.

Terrin mes dy dritave
s’e duron ylli qė shkoqet,
as njeriu.



Skulpturė me sy krype

Mjekėr-pakrehun plak
dhe i shkujdesun me qafė tė vjedhun
atleti

shikon pėrmes dy kokrra krype
nė largėsi
dhe hana as dielli s’u ndalėn
nji timtė, dy tri mijė vjet,
nė shtegun e prendimit
me i ndritė.


Fije mėndafshi


Fije mėndafshi n’ajėr nxe
nga dielli i mbasditės
ndalen e rrijnė pezull
pėrmbi vetminė e dheut

mandej ulen e lodrojnė
ndėr veti mashkull e femėn
nėpėr sende qė ndryshe
nuk bien askurr nė sy.

Nė muzg kur ulet era
pushojnė fjollza fjollza
bardh, mbi thepa drizash
krahas me lule.



Djega e vjeshtės sė dytė

Nė lulimin e mbramė
drandofillja ndrroi bulzėn
prej saj zbėrthyen fletė vezake.

Njomza nė vjeshtė, e shkurtė,
rrezja e fikun nė sy tė ligshtė
nuk ishin sendegja tė trishta!

Djega e lashtė, egoiste,
vesė mėngjesi ndėr gjethe t’zverdhuna
shkrihej me dyllin e tretun
dhe ulej ndėr rranjė.



Vrasja e poetit


Liria e fshehun mbas vargjeve
tė poezisė
nuk ishte vetėm:
para tyne rrishin galuc roje
shpend mishngranės
me fytyrė njerėzore.

E ti ishe pėr ta nji bletė
tue u rropatė kah drita nė qelq,
andej kufijve tė botės
njerėzore.



Ishulli


Ēdo hymje n’ishull u mbyll
spitali dyer hekuri u mbyll
e ēmendorja pėr qen, pranė.

Pėrmbas horizontit – heshtimi,
mes flokėsh kaēurrela resh
zbardhen sy qeni
nė suazėn e veshėve lopata.

Banorėt e ishullit enden
shkushullueshėm
nėpėr ishull sa nji qeth buke
nė hartė
para qenit tė sėmunė,
enden me vargoj qeni nė dorė
dhe era u vjen djersė qeni.


Nga Pleqnime mė vete

Tha i urti:
ēdonjeri asht nji ngjyrė
e na hije nė tė
prej bardh deri n’zi

Krymbi i mėndafshit


Fijet e bardha tė mėndafshit ndahen prej zemrės sė krymbit qė vdiq vetėm nė pallatin mbas malit. Asht koha e korrjeve: edhe ara xhveshet pėrpara dimnit plak e jo ma nusja para djalit tė ri! Asht koha e pleqnimit mė vete.
Nuk janė caqet qė pėrcaktojnė kohėn, por mosha e njeriut tė urtė! Rėmimi fillon me nji gjalm dy ngjyrash: bardh e zi. Dhe ankohet i urti: askush s’mė ndihu tė shoh me kohė fillimin e sosjen e fijeve nė gjalm e mbeta nėn hijen e sendeve. Nė vjeshtė kundrova besėlidhjen mes jetės e vdekjes prej punėvet tė parėve mij qė ruenin petkat e mira pėr mort dhe hynin nė nji vorr brez mbas brezi:
Eshtna ndėr eshtna ndėr shtresa petkash tė leshta!


Gjarpinjtė


Gjarpinjtė u banė gur nėn tokė pėr t’i qindrue dimnit. Shqarthi fle nė bigėn e shkambit e gjallnon me dhjamė tė vet si shumica e njerėzisė qė nuk i ngre sytė pėr tė kėqyrė si retė e vėrshojnė dritėn e hanės pėr tė pru terrin mbi ne. Asht koha e pleqnimit mė vete.
Edhe i urti rrėmbehet ndjesish apo nga frika? Ai ul kryet e thotė: e di se nuk jam vetėm, parandjenje, shpirt i lezėm si frika! Edhe kur lumi tė ngrihet akull nėn kambė, na do tė qindrojmė aty te zanafilla. Zemra m’a ndien se nuk do tė jem njė zog qė rrah flatrat vetėm njė verė!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:37

Mal i rrexuem

Ne oren gjashte t’agimit
i qindronte aty shtrengates
Ne mjesdite u shkoq pylli
mollza e faqes, e ra ne lume

Ra dielli e ndriti dhene e ri
rraje te shkyeme, lisa te percame
e sosjen ne vetedijen time

Banoret e malit perballe pyeten:
vend i brishte, ku t’i fshehim syte
ne ballin tand pa lisa?


Nje poeti te sotem

Rruga jote a e mire;
Parkat jane fytyrat ma te shemtueme
te miteve klasike. Ti nuk shkrove per to
por per rasa guri e balle njerezore
me rrudha shum e per dashunine

Vargjet tua jane per t’i lexue ne heshtje
e jo para mikrofonit
si te cetes se poeteve tjere

zemra
ndonese nen shtate lekura
akull,

akull
ndonese nen shtate lekura.
__________________

Martin Camaj - Rrungaja ne mars

--------------------------------------------------------------------------------

E kushdi, kush vjen ma

............................................ pare!

Ngrija apo fryma e detit?

Mes nesh bie mjegulla dhe erret
nder sy qafza e kemishes
mbi parzmin veruer.
Mange te gjana u fryne me ajer
tue nga neper lume e zdathun n'uje
ne grohtesine e gushtit.

Kore e vonueme --- beli yt i holle,
mos u perplas per rrezet e diellit,
mos e ndal fjalen ne gjuhe, flori.

i vjedhun. Kokrrat e sheges s'e plasen
levoren, te hollueme si leter cigarje,
e prit nande muej me u skuqe ato
prej turpit. Mbas levores

mali mjedis.
E kushdi, kush vjen ma

............................................ pare!

E ne mos ardhsha, eja e me prit
sa te prita nje bore
te rrungaja ne mars.

Sille mandej faqen e librit,
e qenies sate grueje me zemer.
Ne mars ka me u ndale edhe koha
ne syzit e pacelun t'hardhise dhe kokrrat
e shiut, t'imtat e motit, ke me i nda
tue keqyre ne lume nese ban pune dore,
arno, sharno, nje ti- nje uji,
nje ti- nje uji, nje ti.

--------------------------

MARTIN CAMAJ (Biografi)

Figura e Martin Camajt si studiues dhe shkrimtar zė njė vend tė shquar nė kulturėn kombėtare shqiptare. Ndonėse ai jetoi larg lexuesit tė tij natyral dhe i munguan efektet e recepsionit, prapėseprapė letėrsia e Camajt e pėrmban mjaft tė gjallė bashkėbisedimin me lexuesin e tij shqiptar. Siē ėshtė shprehur edhe vetė, ai ka qenė i dashuruar me gjuhėn shqipe dhe i shfrytėzoi nė maksimum mundėsitė e saj shprehėse.
Martin Camaj lindi nė Temal tė Dukagjinit mė 21 korrik 1925. Ai mori edukatė klasike nė Kolegjin Ksaverian tė Shkodrės, tė drejtuar nga etėrit jezuitė. Mbas pak kohėsh, pėr shkak tė vendosjes sė regjimit komunist nė Shqipėri, Camaj do tė arratiset nga vendi pėr nė Jugosllavi, ku ia del tė regjistrohet si student nė Universitetin e Beogradit. Atje mėsoi italianistikė, romanistikė, teori letėrsie, gjuhė klasike dhe sllavistikė, njė botė e re kjo pėr njė intelektual si ai, tė edukuar nė Shkodėr.
Largohet nga Jugosllavia nė verėn e vitit 1956. Shkon nė Romė, ku studion sėrish dhe doktorohet. Nė Romė ndjek rrethet letrare tė kėtij qyteti, ku njihet edhe me autorėt emigrantė nga vende tė ndryshme lindore, rusė, rumunė dhe sidomos me poetė balltikė. Ishin tė gjithė anėtarė tė njė PEN-klubi me qendėr nė Londėr. Atje nėn kujdesin e Koliqit bėhet kryeredaktor i revistės "Shejzat" (1957-1975) dhe studion sė afėrmi botėn arbėreshe.
Mė 1961 transferohet nė Mynih (Gjermani), ku specializohet pėrfundimisht nė gjuhėsinė shqipe, duke mos u shkėputur nga letėrsia. Camaj u bė profesor i gjuhės dhe i letėrsisė shqiptare nė Universitetin e Mynihut dhe mbeti atje gjithė jetėn, deri sa vdiq, mė 1992.
Kontakti me kulturat e ndryshme perėndimore, njohja e poezisė moderne tė poetėve mė tė njohur botėrorė (Camaj ishte njohės i shumė gjuhėve tė huaja), ndikuan nė formimin e tij kulturor, ndėrsa vepra e tij, qoftė nė prozė apo nė poezi mbėshtetet tėrėsisht nė gjuhėn shqipe dhe si pėrmbajtje i ka rrėnjėt nė kulturėn shqiptare, sidomos nė mitin e trashėguar. "Prandaj nuk ėshtė e rastit qė Camaj zgjodhi pėr tė banuar njė vend tė shkėlqyer, me atmosferė disi tė paqme e tė virgjėr shtėpijake, si alpet e Bavarisė, qė ēdo ēast i kujtonin malet e thepisura tė vendlindjes, ku nuk mund tė kthehej kurrė", shkruan studjuesi i njohur Robert Elsie.
STUDIMET
Nė tė njėjtėn kohė Camaj ėshtė edhe njė ndėr albanologėt mė tė shquar, kryesisht me punimet e tij mbi gjuhėn shqipe, historinė dhe tė sotmen e saj. Ndėr studimet kryesore mund tė pėrmenden: Meshari i Gjon Buzukut, Romė 1960; Tekst mėsimor i gjuhės shqipe, Wiesbaden 1969; E folmja shqipe nė provincėn e Avelinos, Firence 1971; Gramatika shqipe, Wiesbaden 1984; si dhe antologjinė Kėngė shqiptare, Düsseldorf 1974.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:38

LENI LUMEJT

Leni lumejt te derdhen te gjithe ne Adrie
dhe ne detin Jon
e rrezja te lodroje me vale
per kenaqje te zemres e te mendes sone.
Vashat t'i lagun kambet n'uje
para syve tone te qarte.

Ngjyra e grunit dhe e ullinit
t'u shihet ne faqe e ne bebezat e synit
dhe kulmi i shpise te jete bungu
e pragu guri.

Kur te ulen valet
fryma jone do te matet
me gjansine e detit: atehere
do te pushojme
te kambet e bjeshkve te bardha.

Marre nga LIRIKA MES DY MOTEVE (f.42) e poetit Martin Camaj
BOTIM "HYLLI I DRITES"
1995
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:39

MIMOZAT

Simjet per te paren here
mimozat ne doren e nji vashe i pashe
qetsisht tue marrun fryme si ne dege.

Mimozat erdhen tue pru me vehte
ngjyren e ditve te blera,
afshin e zemrave qe rriten nga nji fije
per dite, pershperitjet e egra e te lehta
te atyne qe shkelen ne prakun e jetes
me kambe te dyshimta, me frige.
Me duer tona te vrashta,
te zanuna me sende tjera,
s'kemi si me u perkite
dhe aroma juej humb ne eren e luleve
te mbytuna ne parzmet e grave vjeshtore.
Lule mimozash, bartse kujtimesh,
mes stinve e te pa stine
na s'kthejme kurr ma te ju.

Simjet per te paren here
mimozat ne doren e nji vashe i pashe
qetsisht tue marrun fryme si ne dege.

Marre nga LIRIKA MIDIS DY MOTEVE (f.54-55) e poetit Martin Camaj
Botim "HYLLI I DRITES"
1995

-------------------------------------------

Njė shtėpi pėr Martinin e Camajve


Elsa Demo

Erika Camaj bėhet dėshmitare e kėrkesės sė parė zyrtare qė bashkėkombasit e Martin Camajt u drejtojnė autoriteteve tė larta pėr kthimin nė muze tė shtėpisė sė lindjes sė shkrimtarit nė Telum

Shkodėr
Erika Camaj, bashkėshorte dhe bashkėpunėtore e Martin Camaj. Ishte ose diēitura e madhe e fotos ku rrinin sup mė sup njė ēift tė sapomartuarish nė vitet ’70, ose tregonte se gruaja e ulur poshtė tyre ishte pikėrisht Erika, e veja e Martinit tė Camajve, siē dėgjohej dje ndonjė zė bashkėfshatarėsh ta thėrriste shkrimtarin prej Temali. Nė bibliotekėn e Rektoratit tė Universitetit “Luigj Gurakuqi” tė Shkodrės ata dhe tė tjerė nderuan praninė e zonjės Camaj e cila sadoqė 14 vjet kanė kaluar nga vdekja e tė shoqit, e ka tė pėrvitshme njė vizitė nė Shqipėrinė, Shkodrėn e Dukagjinin e tij. U desh ky rast qė pėr herė tė parė qė shoqatė e re, me tre-katėr vjet jetė, e quajtur “Dukagjini” tė hedhė publikisht kėrkesėn pėr shndėrrimi nė muze tė shtėpisė sė lindjes sė Martin Camajt.
Studiuesi shkodran Villy Kamsi pėrmblodhi me pak fjalė shumė tė tjera qė u thanė pėr figurėn e Martin Camajt dje: Pati fatin qė doli jashtė kampit e terrorit tė kuq dhe fakti qė doli nė Perėndim, do ta bėnte njė nga poetėt mė tė mėdhenj. Kjo figurė nuk njihet sa duhet e si duhet nė vendin tonė, sepse nuk ekziston vullneti qė tė njihen disa figura madhore tė sė kaluarės.
Nė kėto tone diskutimi, Shoqata “Dukagjini” shpalli dje Anėtare Nderi tė shoqatės Erika Camaj, me motivacionin “bashkėshorte dhe bashkėpunėtore e njė prej figurave mė tė njohura evropiane” duke i dorėzuar zonjės ēertifikatėn e nderit dhe njė koleksion tė gazetės “Dukagjini”. Kryesia bėri tė ditur se nga dje autoriteteve tė larta pėr ēėshtje tė kulturės e tė trashėgimisė, Ministrisė sė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve dhe Institutit tė Monumenteve tė Kulturės, u shtrohet propozimi pėr kthimin Monument Kulture dhe shndėrrimin nė muze tė shtėpisė sė lindjes sė Martin Camajt nė fshatin Telum tė komunės sė Temalit. Kėtu mė 21 korrik 1925 zė fill jeta e Martinit tė Camajve, fėmijėria e mbushur me mite e legjenda me njerėz e qė tė gjitha bashkė jo tė zakonta zbėrthehen me gjuhėn e simboleve, metaforave nė letėrsinė e hershme dhe tė vonė tė poetit e shkrimtarit. U largua nga Telumi 13-14-vjeēar pėr tė studiuar nė Kolegjin Jezuit tė Shkodrės. E kush dilte prej andej e kishte tė vulosur fatin e jetės ndėr libra. Pėrvoja si mėsues zgjat deri nė momentin kur u duk qartė se ē’rruge po shkonte Shqipėria e re komuniste. Arratiset nė ish-Jugosllavi, kryen studimet nė Universitetin e Beogradit, largohet edhe andej nė ’56-ėn, shkon nė Romė ku ndodh takimi fatlum i dy intelektualėve, Camaj-Koliqi. Pak vjet kėtu, pėr tė ikur njėherė e pėrgjithmonė drejt Gjermanisė, ku vendoset nė Mynih. Kėtu mbyll jetėn nė 12 mars 1992. Nė kėtė hark kohor jashtė Shqipėrisė shkruan gjithė veprat “Nji fyell ndėr male”, “Kanga e vėrrinit”, “Djella”, “Lirika mes dy moteve”, “Njeriu mė vete e me tjerė”, “Dranja”, “Rrathė”, “Karpa”, etj., tė cilat pėr herė tė parė u botuan nė pesė vėllime nė territorin shtetėror tė vendit tė tij vetėm pas vdekjes. Nuk ishte mė i ndaluar. Shtėpia botuese “Camaj-Pipa” me qendėr nė Shkodėr vazhdon ta ribotojė. Kjo vepėr u vlerėsua zyrtarisht vetėm nė vitin 2002, me Ēmimin e Ministrisė sė Kulturės “Penda e Artė”.
Shtėpia e lindjes ėshtė aty, mbahet deri-diku mirė, pėr aq sa jetoi dhe vėllai i shkrimtarit. Erika Camaj premtoi dje se nėse do tė ketė vėrtet njė shtėpi muze ajo do tė sjellė nga larg objektet e Martinit, njeriut me tė cilin jetoi mbi 30 vjet. Gruaja sot ngjan shumė me nusen qė e vėshtron gjithė admirim burrin shtatlartė. Ėshtė fotoja e martesės qė Erika e ka shkėputur nga albumi familjar. Nė gegėrishten e tė shoqit dje ajo tha: “Nė vitin 1963 kam dėgjuar prej Martinit fjalėn Dukagjin. Nė vitin 1993 kur erdha pėr herė tė parė nė Shqipėri, nuk jam ndjerė e huaj. Farefisi Camaj ma ka lehtėsuar ardhjen. Mė keni dhėnė bukė, krypė e zemėr. Po flasim pėr zemrėn, flasim pėr dashurinė dhe dashuria pa tolerancė ėshtė e pakompletueme”.
Pėrtej dėshirės dhe vullnetit tė kėtyre njerėzve e vėrteta ėshtė se ēdo nismė civile a shoqate pėr tė pasur muze shtėpi shkrimtarėsh, tek ne ka dėshtuar. Vullneti nga lart, ai politik nuk i llogarit dėshtimet, ndaj ėshtė i pushtetshėm.


Zonja Camaj ju me modesti nderoheni nga dukagjinasit edhe si bashkėpunėtore e Martin Camajt. Si ka qenė ky bashkėpunim intelektual mes jush?

Unė e kam tė vėshtirė tė flas pėr dimensionin e Martin Camajt, atė mund ta japin vetė shqiptarėt dhe vetėm shqiptarėt. Unė e kam shoqėruar atė gjatė gjithė kohės, kjo ėshtė mėse e natyrshme. Kemi qenė gjithmonė nė bashkėpunim, sidomos pėr botimin e veprave tė tij letrare, por ka qenė dhe njė grup pune mund tė them i pranishėm nė pėrpunimin dhe pėrgatitjen pėr shtyp tė kėtyre veprave. Unė duhet tė pėrmend zotin Joachim Lanksch i cili ėshtė marrė konkretisht edhe me pėrkthimin e veprave tė Martin Camajt tė cilit i jam edhe mirėnjohėse.
Kjo punė ka qėnė mėse e vazhdueshme. Kam qenė e pranishme nė veprimtarinė e tij, kam shkruar bile dhe nė periudhėn kur ai nuk ishte nė gjendje tė shkruante. Kam shkruar nė makinė punimet dhe korrespondencėn e tij. Pra ėshtė njė shoqėrim bashkėshortor nė disa drejtime. Duke lexuar kėto vepra, kjo ka bėrė qė t’i njoh shqiptarėt shumė mirė, ėshtė dhe fakt qė e ndjej veten shumė mirė si shqiptare.

Nga gjithė kjo punė ka ende tė panjohura nga vepra e Camajt qė presin botimin?
Nuk kam vepra nė dorėshkrim, e fundit e botuar ka qenė “Jasmina dhe Epigami”, e cila u botua nga Camaj-Pipaj, pėrpara tre vitesh.

Ėshtė e vėrtetė qė Camaj e pati mė lehtė tė rritej intelektualisht nė njė vend tė huaj duke jetuar virtualisht me Shqipėrinė e tij?

Po ėshtė e vėrtetė qė ai ka jetuar virtualisht me Shqipėrinė. Shqipėria dhe shqiptarėt kanė ngadhėnjyer pjesėn mė tė madhe tė ėndrrave tė tij.

Nėse kjo shtėpi muze do tė bėhet, ēfarė do tė sjellė zonja Camaj aty?
Sigurisht qė do tė sjell objekte tė ndryshme qė i pėrkasin Martinit. Pėr shembull tavolinėn e punės...

Libra? Ē’do tė bėhet me bibliotekėn e tij tė famshme?

Pėr bibliotekėn s’di ē’tė them. Nuk di ende ē’tė bėj, ėshtė njė bibliotekė madhėshtore.

----------------------------------

Trashėgimi

Katundi arbresh kaluer
mbi qafėn e bjeshkės
shklet majėn e humnerės
Shum ujė nė lum
veshi i shkambit ushton.

Dheu mė vren me synin e plakės
njiqindvjeēare
"Nanėmadhe, po shkon:
ēka don me vehte tė merrsh
nė kodrinė, nėn qeparisa?"
"Hijen e tire, bir!"

Dimėn. Nė ferrėn e murrizit
la delja tri fjolla leshi.
Tri fjalė mė la tezja arbreshe
te dheu i eshtnave tonė.

Fjalėt e gjuhės seme - nji
udhtimė e gjatė e gjatė nė kohė,
nji ushtimė e gjatė e gjatė
ndėr veshė.

"Lirika midis dy moteve" - 1995
__________________

TINGUJT E PARE

Pava n'per qiellin e vrrinit dikur
tue kalue shume re
dhe lumejt e turbullt tue bajtun
gur e lande.
Tue hy ne t'shtaten vjet
ujkun e pava n'ikje me bisht nder kambe
e me veshe te cuem currk perpjete.
Shkova me njerzit e mij
shtigjeve te ngushta t'malit
e pata e u et.
Ndigjova ortiqet e bubullimen e motot
e fjalen "mos u tremb" ...tim ti.
Verat e lugjeve i ruej ne parzen
e n'flatzat e gjethit t'blere dhe sot
vendet e mija t'para i shoh.
Tingujt e currilave ne lagetina
e zani monoton i pipezes feminore
me mote n'mue jane rrite,
lule gjakut ne shullaje
per te dalun kange nje dite.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:39

Qyteti i lodrave

Rruga e ndan qytetin dysh:
kendej drite
djersiten permbas vetrine
gjarpni lekure,
krokodili hap e mbyll syte,
kanguri then arra me kthize
kundruell pinguinit me rruza
ne qafe.

Hijet e njerezve
Andej ne terrin e eger
Mbesin vrare ne dege,
mandej bien, nje derr,
nje ujk,nje tjeter tiger
e pijne voj e uthull ne lume
dhe dalin kukulla hekuri ne breg.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:40

Vargu im nuk ishte

Vargu im nuk ishte tragjedi
Ne fillim as fund.

Ai ishte fill i leshte
Tjerre prej bulza gishtash
Femnore

E u keput aty te habia
E zemres,
Lendim i holle.

Triskull bime me lule n'krye
Pa fryt
Do te kishte qene
Gjarpen.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    16/9/2010, 15:41

Lanksch: Ditėt kur mėsoja shqipen me Martin Camajn

Sot, nė 84-vjetorin e lindjes sė pedagogut, mikut dhe shkrimtarit nga i cili njohu mė sė pari poezinė shqipe, pėrkthyesi gjerman, Hans-Joachim Lanksch, kujton kohėt kur ai, njė djalosh i ri, rrekej tė mėsonte gjuhėn shqipe

Oliverta Lila

Sot, mėsuesi i tij i shqipes do tė mbushte 84 vjeē. Atėherė, njė i ri i etur tė pėrvetėsonte gjuhė tė huaja, Hans-Joachim Lanksch takohet me Martin Camajn. Ai do ta udhėhiqte jo vetėm nė terrene gjuhėsore, por edhe letrare. Atėherė kur mund tė lexonte mirė shqip, Camaj, tashmė pedagog dhe mik i tij, e tėrhoqi edhe si shkrimtar. Lanksch njihet pėr publikun shqiptar si pėrkthyes i poezive tė tij nė gjermanisht. Azem Shkreli, Ali Podrimja, Kasėm Trebeshina janė tė tjerė shkrimtarė shqiptarė, tė cilėt ai i ka pėrcjellė te publiku gjerman. Misioni i tij vazhdon edhe sot, ndonėse thekson vėshtirėsitė e botimit tė letėrsisė shqiptare nė vendet gjermanishtfolėse. Nė intervistėn e mėposhtme, Lanksch tregon qasjen dhe interesat e tij pėr krijimet poetike tė ditėve tė sotme.

Zoti Lanksch, si ka qenė kontakti i parė me gjuhėn shqipe?

Kontakti i parė me shqipen ka kenė metoda e gjuhės shqipe (varianti geg) e Martin Camajt, "Lehrbuch der albanischen Sprache". Mbas afro shtatė leksionesh vendosa qė kjo gjuhė nuk mund tė mėsohet dhe e ndėrprita mėsimin e saj. Mirėpo, nuk mė la rehat problemi i gjuhės sė "pamėsueshme", sidomos mbasi nė gjimnaz i kisha bĆ¢ ballė mėsimit tė nji gjuhe jo indeuropiane (hebraishtja biblike). Mbas nji kohe zuna me mėsue me metodėn e shkėlqyeshme pėr mėsimin autodidaktik tė gjuhės sė njisueme, "Gjuha shqipe 1-3" tė L. Radovickės, Z. Karapicit dhe A. Tomės, dhe studioja tekste nė shqipen standarde me Martin Camajn. Kur kisha kontakte tė para me shqiptarėt e Kosovės, nuk i merrja vesh fare dhe ata s‘mė kuptonin mue, kėshtu qė prof. Camaj nisi me lexue me mue proza popullore tė mbledhuna prej Anton Ēetės. Mėsimin e shqipes e rrumbullaksoja me manualin e shqipes pėr tre variantet e saj (gegnishtja, gjuha standarde dhe arbnishtja), "Albanian Grammar" prej Martin Camajt.

Mė tregoni pak pėr fjalėt e para qė nisėt tė mėsonit...

Metoda e Martin Camajt nuk filloi me fjali tė tipit "Agroni ėshtė mėsues. Teuta ėshtė mėsuese...", por me nji prozė popullore, "Ujku dhe poēari", ku mė bani pėrshtypje fjala e parė, "ujku", me kenė se ajo duket fort ekzotike ndėrsa lidhet etimologjikisht me fjalėt e gjuhėve sllave pėr "ujk": volk, vlk, vuk etj.

Ju keni qenė nxėnės i Martin Camajt. Si do ta vlerėsonit si njeri dhe si shkrimtar?

Nga nji anė ka kenė njeri fort punėtor me disiplinė tė madhe. Pėrveē ligjėratave dhe leksioneve n‘universitet merrej me punė hulumtuese linguistike. Krahas me punėn shkencore merrej me veprimtari tė gjanė krijuese nė disa gjini letrare. Njikohėsisht, Martin Camaj ka kenė njeri jashtėzakonisht i butė dhe i mirė. E ndihmonte ēdokĆŖ dhe pa marrė para sysh nėse ishte profesor a punėtor krahu. Ishte ndihmėtar deri nė vetėmohim. Pėr sejcilin student kishte nji program tė posaēėm, simbas nevojave tė sejcilit, kėshtu qė jepte mĆ¢ shumė orė se sa paguhej prej universitetit. Si shkrimtar, Martin Camaj asht klasiku i poezisė moderne nė shqipet. Po tė mos shtihej nė harresė, por po tė botohej e pėrkthehej sa e meriton, ai kish me kenė ambasadori mĆ¢ i mirė i poezisė shqipe nė botėn e jashtme.

Nėn ndikimin e tij ju flisni sot njė shqipe gegėrishte. Ndjeheni i privilegjuar pėr kėtė?

Nuk mė pėlqen shprehja "i privilegjuem". Nė kjoftė se pranojmė kėtė term, mund tė them qė ndjehem i privilegjuem sepse e kisha mėsues dhe mik Martin Camajn. Pėrveē kėsaj, "privilegjin" e tė folunit gegnisht e ndaj me dy tė tretat e njerėzve tė thjeshtė tė viseve shqipfolėse qė s‘e flasin fare gjuhėn "tė-tė-tė" siē e quajti Martin Camaj "gjuhėn e njėsuar".

Keni udhėtuar nė Kosovė e Shqipėri. Ende student ju kishit krijuar njė imazh tuajin pėr botėn shqiptare. U pėrmbys ai kur i prekėt nga afėr kėto vende?

Kontaktin e parė me botėn shqiptare e kisha si student i sllavistikės, para se me u njohė me gjuhėn shqipe. Mora pjesė nė nji seminar veror nė Novi Sad tė Serbisė. Gjatė nji ekskursioni nė Kosovė, nji mbramje u shėtita dhe hyra nė nji bahēe tė madhe me muzikė tė mrekullueshme cigane, shumė mysafirė, kamerierė. Mbas nji kohe doli se nuk isha nė nji restorant, por nė nji festė tė madhe private pėr kremtimin e synetit. Mė ftuen si mysafir nderi nė odėn e mjeshtėrve, ku mė pritėn me njerėzillėk tė madh e mikpritje fantastike mjeshtėrit mĆ¢ me nam tė qytetit. Rrinim bashkė gjithė natėn deri n‘orėn shtatė tė mėngjesit. Tanė kohėn, pėr shkakun tim qė s‘dija as edhe nji fjalė shqipe, ata flisnin vetėm serbisht. Kėshtu krijova nji imazh pėr botėn shqiptare para se me ndie legjendat serbe pėr "shiptari" ("shiptarėt janė tė egėr, dinė vetėm me pi e me therė me thikė").

Ndryshe ka kenė kontakti i parė me Shqipninė. Nė kohėn e diktaturės nuk kam kenė nė Shqipni. Mė 2001 isha i ftuem nė nji takim tė pendave shqiptare me pėrkthyesa tė huej nė Fshatin e Paqes ngat Shkodret. Udhėtimi nė rrugėn Tiranė - Shkodėr domethėnė pamjet e shumta tė vorfnisė qenė nji shok i vėrtetė. Njohja me Shkodrėn qe nji shok po aq i thellė. Kisha pritė Shkodrėn e Koliqit e Camajt, kisha imazhin e nji qendre idilike kulture dhe hasa nji qytet tė degraduem gjysmė-gėrmadhė (me nji xhami tė bardhė monumentale nė mes qė i vjen era e parave arabe). Edhe atėherė edhe nji vit mĆ¢ vonė, kur kaloja disa ditė nė Tiranė, mė zhgėnjyen pasojat dhe gjurmėt e regjimeve tė kėqija politike, ama jo njerėzit. Di me dallue Shqipninė zyrtare e politike nga pejsazhet e bukura dhe shqiptarėt aq mikpritės e tė hapun. Ka shumė popuj qė krenohen pėr mikpritje - shqiptarėt kanė pse janė krenarė pėr mikpritjen e tyne.

Prej vitesh pėrktheni nga shqipja nė gjermanisht. Keni zgjedhur kryesisht poezinė. Ishte njė zgjedhje qė erdhi pas njohjes sė kėtyre poetėve apo njė brumosje e mėhershme me poezinė?

Substrati i pėrkthimit tė poezisė, nė tė vėrtetė, pėr mue asht nji brymosje e hershme me poezinė. Nė vitet e gjimnazit, gjatė orėve tė mėrzitshme (kimi, fizikė...), merresha me shkrimin e soneteve n‘italishten e vjetėr qė e kisha mėsue pėr tė lexue n‘origjinal veprat e Alighieri Dantes e tė poetėve tė tjerė tė "Dolce stil nuovo". Nė pėrgjithėsi kam kenė i dhanun mbas poezisė italiane prej Franēeskut t‘Asizit deri te Ungaretti, mbas poezisė spanjolle tė "GeneraciĆ³n del 27" (sidomos Jorge GuillĆ©n, Rafael Alberti, Vicente Aleixandre), tė T.S. Eliot-it, tė poetėve t‘ekspresionizmit gjerman, tė modernistėve francezė e shumė tė tjerėve. Pėr mue, mund tė them, leximi dhe shijimi i poezisė italiane ka kenė shkolla e poezisė qė mė tregoi se ē‘asht poezi, deri te abstragimi i skĆ¢jshėm i poezisė nė vjershėn e Ungarettit me titull "Mattinata": "M‘illumino / d‘immenso". Nji poezi fantastike e unike pėr tė cilėn shumėkush, mjerisht, thotė se ajo as nuk asht poezi... Sapo u njoha me poezinė e Martin Camajt dhe, mĆ¢ pastaj, me poezinė e poetėve shqiptarė tė Kosovės, entuziazmi pėr kėto poezi flakėroi mbi substratin e dashnisė sė vjetėr pėr poezinė si tė tillė.

Autorėt shqiptarė qė keni njohur e me tė cilėt keni punuar, pėr njė kohė tė gjatė janė shmangur nė Shqipėri. Sot diskutohet shumė pėr disidentėt dhe ata qė e meritojnė tė quhen tė tillė. Kė do tė rreshtonit ju si tė tillė pėr letėrsinė shqiptare?

Mė duket se disidentė mund tė quhen ata qė dilnin dhe shpreheshin qėllimisht dhe me vetėdije kundėr doktrinės politike tė "Nanės Parti". Nė kėt kuptim, disidentė ishin Kasėm Trebeshina dhe, me sa di unė, Fatos Lubonja por edhe burgaxhinj tė tjerė jo aq prominentė. Prej tyne duhet me dallue shkrimtarė qė nuk i pėrkuleshin diktatit tė realsocit, domethėnė doktrinės letrare tė "Nanės Parti", si Martin Camaj, qė i kisha quejtė shkrimtarė stilistikisht e tematikisht nonkonformistė. Disa syresh pėr fjalėt e tyne tė shkrueme a tė foluna, pėr fat tė keq, ranė viktimė e regjimit paranoid si, fjala vjen, Frederik Rreshpja, apo, me fat edhe mĆ¢ tragjik, Vilson Blloshmi.

Ju jeni vlerėsuar edhe me ēmime pėr punėn tuaj si pėrkthyes. A ka ndonjė autor qė ju ka "sfiduar", tė cilin e keni shumė tė vėshtirė pėr ta pėrkthyer nė gjermanisht?

Nė pėrgjithėsi, pėrkthimi i letėrsisė, sidomos ai i poezisė, asht i vėshtirė. Nji autor qė pėrkthehet kollaj, zakonisht nuk meriton tė pėrkthehet. Sfida e parė pėr mue ka kenė poezia eliptike e Martin Camajt. Sfida e dytė ishte poezia e Azem Shkrelit deri te e cila shumė vjet nuk gjeja kurrfarė shtegafrimi. Sfida e tretė ka kenė novela e Kasėm Trebeshinės, "Odin Mondvalsen", plot aludime dhe lojna tė ndryshme tė papėrkthyeshme fjalėsh.

Nėse flasim pėr letėrsinė shqipe tė ditėve tė sotme, si i shihni zhvillimet e saj nė poezi e prozė?

Pyetja s‘asht e lehtė, sidomos nėse jeton jashtė Shqipniet. Nuk ka nji kritikė letrare qė informueka periodikisht dhe sistematikisht pėr zhvillimet dhe risitė letrare. Mungojnė dhe revista tė tilla letrare resp. me sa ekzistojnė, nuk qarkullojnė nė botėn e jashtme. Nėse nji autore a autor shqiptar diku ka nji reēension, ose ka miqėsi pėrkatėse ose ka sukses "jashtė".

Me sa mund tė shoh, mbas ‘90-shit pendat e reja poetike shpejt e pėrfunduen procesin e emancipimit prej letėrsisė sė kolektivizueme tė socrealit, kėshtu qė nė letėrsi (poezi) te pendat e reja, ndryshe nga sfera politike, erdhi deri te nji kthesė e vėrtetė, nji pėrmbysje e rreptė e modeleve tė kohės sė diktaturės. Poezinė e Shqipnisė e shoh ende nė rrugėn e pėrpjekjeve pėr identitete tė reja, nė rrugėn e konsolidimit tė individualiteteve tė reja. Pėrveē emnave deri diku "t‘afirmuem" si Agron Tufa, Gazmend Krasniqi, Arian Leka, Mimoza Ahmeti, Romeo Ēollaku e tė tjerė, nė ndėrkohė ka rritė nji brez edhe mĆ¢ i ri, pėrafėrsisht rreth moshės 30-vjeēe, pėr tė cilin asht mjaft vėshtirė t‘informohesh nėse nuk rrin nė ShqipnĆ*. Nė prozė ka prurje me kėrkesa tė nalta prej pendave si Ridvan Dibra, Gazmend Krasniqi, Ardian Kyēyku e tė tjera, tė cilat ndėrkaq pėr fat tė keq duket nuk kanė sukses aq tė madh sa vepra qė merren me tema apostafat shqiptare. Duket se tematika kombėtare nė tė gjitha variantet e saj premton sukses tė shpejtė e tė lirė. Unė personalisht shpresoj qė letėrsia shqiptare tė ēlirohet sa mĆ¢ shpejt prej barrės tematike tė kombėtarizmit. Kur tė lirohet prej barrės sė shqiptarizmit, ajo do jetė mĆ¢ interesante pėr hapėsinėn jashtėshqiptare. Nji fjalė pėr konjunkturėn e romaneve pėr kohnat e diktaturės. Proza autentike pėr traumat e diktaturės kena mjaft: nga Kasėm Trebeshina, At Zef Pllumi, Fatos Lubonja, tash dhe Lekė Tasi e Vera Bekteshi. Kėto penda kanė hjekė tė zitė e ullinit nėn diktaturė, nuk na duhen vepra konjunkturale autorėsh qė tregojnė poshtė e pėrpjetė traumat qė s‘i kanė pėrjetue ata. Shpresoj qė proza shqiptare tė fillojė mĆ¢ shumė me trajtue tema aq individuale sa universale. Letėrsia nė Kosovė asht tjetėrgjĆ¢, nji kapitull tjetėr.

Keni pikasur ndonjė vepėr me tė cilėn do tė donit tė punonit?

Me poezinė e Moikom Zeqos. Me gjithė se emni i tij asht mjaft i njohun, poezia e tij duket me kenė jo aq e njohun sa e meriton. Problemi asht se vepra e tij poetike asht gjiganteske. Kompleti i poezisė sė tij ("Miscellanea 1 - 5") pėrfshin pėrafėrsisht 2600 faqe libri!

Cilat janė raportet tuaja me veprėn e Ismail Kadaresė?

Kam preferenca tė tjera. Vepra e z. Kadare nuk m‘intereson.

A ka sot ndonjė emėr qė mund tė bėhet pasues i juaji nė fushėn e pėrkthimeve?

Po, asht nji student i albanologjisė qė ka potencial me u bĆ¢ pėrkthyes i spikatun, Florian Kienzle. E njeh fort mirė gjuhėn shqipe dhe ka dellin e duhun letrar. Nji pėrkim i rrallė me kenė se ka edhe persona tė tjerė qė merren me pėrkthime letrare pa njohė si duhet gjuhėn shqipe (n‘Austri) ose qė janė shqiptarė e qė nuk e zotnojnė sa duhet gjermanishten letrare (nė Zvicėr).

Si janė mundėsitė e botimit tė letėrsisė shqipe nė vendin tuaj?

Shumė tė dobėta. Me gjithė trumbetimin e disave, nė vendet gjermanishtfolėse letėrsia shqipe njihet shumė pak. Kėndej njihet Kadareja. Kaq. Kuptohet se ai asht pjesė e letėrsisė shqiptare, prapėseprapė me njohjen e tij nuk njihet edhe letėrsia shqipe. Pėr kėtė asht absolutisht minimal interesimi i botuesve pėr vepra tė kėsaj letėrsie pak a shumė tė panjoftun nė kėto anė. Nuk gjen botues nėse nuk mundesh me ia sigurue dhe ofrue financimin e botimit. Nė kėtė mes shoh lėshime tė mėdha tė palės shqiptare e cila pandėrprĆ© vajton pėr imazhin e keq qė e ka nė botėn e jashtme. Nėse ka dėshirė qė jashtė tė mos flasin vetėm pėr gėrdecat shqiptarė, korrupsionin etj., kish me kenė e udhės qė pala shqiptare t‘angazhohet konkretisht e t‘investojė tue sponzorizue e financue botimin e letėrsisė sė saj jashtė siē e bajnė shtete tė tjera t‘Europės Lindore - Bullgaria, Rumania, Hungaria, Greqia - qė kanė secili nga nji institut kulture nė Gjermani nė vend se t‘organizojnė zgjedhje missash dhe spektakle tė ngjashme tė kota.

Cilat janė angazhimet tuaja tė momentit?

Kėto ditė e pa dritėn e botimit revista letrare gjermane "Matrix" (Matriks) ku mė janė botue poezi tė Jamarbėr Markos dhe nji prozė e Elvira Donesit. Pėr nji botues zviceran kam me pėrkthye nji vėllim tė poetit shqiptar nga Kosova me banim nė Zvicėr, Shaip Beqiri. Pėrveē kėsaj, mundohem me gjetė nji botues pėr antologjinė e poezisė shqiptare tė pasluftės me 24 autore dhe autorė prej Zef Zorbės deri tek Ervin Hatibi. Deri mė tash, antologjia m‘asht publikue vetėm n‘internet . Kam edhe projekte tė tjera, ku mungojnė vetėm botuesit pėr t‘i sendėrtue ato resp. sponsorėt pėr tė financue botimin.

shqip
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Martin Camaj    Today at 13:09

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Martin Camaj
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: