Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Kasėm Trebeshina

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:00

Shkurtima nga Kasem Trebeshina


AJO QĖ NUK MUND TĖ KUPTOHET

Ishte njė ditė e bukur vere kur dėgjova nė shtėpinė e zotnisė ku shėrbeja, se atje nė anėn tonė kishte plasur njė kryengritje kundėr mbretit. Pastaj u fol se kryengritja u shtyp, kryengritėsit u kapėn, u burgosėn dhe u vranė dhe njėrin e varėn. Se ata, kryengritėsit, kishin vrarė edhe njė gjeneral!
Mua mė dukej ēudi. Mbreti nuk ishte mė i fortė se prifti i fshatit! Njėrin e qėllonin me armė, kurse tjetrit nuk ia kthenin kurrė fjalėn...
Dhe iku vera me kėto ngjarje... Dhe me tė tjera si kėto.
Po pastaj?... Ku kishte shkruar vera e vitit tė mėparshėm?!...
Nuk e kuptoja ku kishin shkuar ato ditė dhe ē'kishte qenė pėr mua ajo periudhė e jetės sime.
Kaloi vjeshta, dimri... Vera tjetėr... Dhe vitet njėri pas tjetrit...
Erdhėn ushtri tė huaja... Dhe mua m'u duk se u rrita dhe u bėra mė i menēur. Vura edhe njė pozitė nė shoqėri, por nuk guxova mė tė kthehesha nė fshatin tim, nė fshatin e vegjėlisė sime.
Pse?!...
Gjatė luftės kisha kujtuar se bota po rikrijohej, se unė i rilindur po shkoja drejt diēkaje tė ndritur dhe shumė mė tė mirė. Por fundi i tė gjitha tregoi se ēupat mė tė bukura u martuan me komisarėt mė tė fortė... Sigurisht mė tė fortė nė llafe!...
Njė ditė disa shokė tė ministrisė ku punoja, fill pas luftės mė morėn gati me zor pėr tė shkuar nė festėn e pėrvjetorit tė luftimit tė parė kundėr gjermanėve. Vajtėm dhe na lanė tė fyer sikur tė kishim shkuar pėr tė lypur.
Tashti kishin dalė disa njerėz tė aftė qė dinin ta meremetonin bukur historinė!...Kėshtu nė historinė dhe gjeografinė e ribėrė nga ata qė kishin qenė mė tė aftė pėr kėto punė nuk tė bėnte zemra tė ndėrmerrje njė shėtitje... Dhe unė nuk u ktheva kurrė nė fshatin e vegjėlisė sime.
Nė largėsi dhe i pushtuar nga njė mall dhe njė brengė e fshehtė, u mundova tė kthehesha pėrsėri atje ku kisha qenė njė stinė tė vetme... Atje ku i kisha tradhėtuar dhe ku mė kishin tradhėtuar... U mundova nė ėndėrrimet e mia tė kthehesha tek vendi i humbur i stinės sė vetme tė jetės sime, tek ai vend qė nuk ishte mė dhe nuk mblodha veē njė grumbull kujtimesh pėr t'i hedhur nė letėr.
Duket njeriu jeton me tė vėrtetė vetėm njėzet vjetėt e parė, dhe nė ata njėzet vjet ka njė stinė vere plotėsisht tė tijėn... Dhe unė e pata verėn time atėherė me manastirin, me varrezat dhe vajzat qė u sollėn rrotull meje dhe fluturuan.
Ajo qė ikėn nuk kthehet mė dhe ne nuk mund tė kemi njė stinė tjetėr vere.



KUSH JAM UNĖ DHE KUSH NUK JAM UNĖ

Jo!... Unė isha tek ai vend atje poshtė dhe kisha njė emėr. Tashti jam kėtu dhe kam njė emėr tjetėr... Ndofta atje nuk kisha asnjė emėr, pasi mė kishin thirur me njė emėr. Dhe tashti jam...
Po, mua mė quajnė...
Ata qeshin se mua mė quajnė...
Ē'ka kėtu pėr tė qeshur?
Mė parė kisha njė emėr, kurse tashti mė quajnė... Mė quajnė Odin Mondvalsen. Ē'punė u prish atyre se mua mė quajnė kėshtu?... Nuk e keni dėgjuar ndonjėherė kėtė emėr? Shumė mirė: dėgjojeni tashti! Si?... Nuk doni ta dėgjoni? Pse?... Se nuk e keni dėgjuar? Dhe pastaj?... Nuk e keni dėgjuar mė parė, dėgjojeni tashti.
Njerėz me bluza tė bardha vijnė vėrdallė, mė bėjnė inxheksione dhe ikin. Vijnė ata pa bluza dhe nuk duan tė dinė fare pėr emrin tim. Ata nuk duan tė besojnė se unė isha nė Hėnė dhe pastaj, pasi varrosa katėr shokė e mi, erdha kėtu nė Mars dhe u bėra Odin Mondvalsen!...
Jo!... Odin Mondvalsen unė isha edhe mė parė se tė zbrisnim nė Hėnė. Odin Mondvalsen unė isha atėherė kur nuk isha unė. Pastak zbritėm nė Hėnė ku mblodhėm kunguj, domate dhe qiqra.
Bre! Sa u bėnė qiqrat atė vit!... Ne hėngrėm sa u dendėm dhe pastaj unė dola pėrjasht tek nata dyjavėshe e Hėnės, ngaqė doja tė vėshtroja Tokėn nė dritėn e hėnės. Ose dreqi e di nė dritėn e kujt...
Ishte njė gjė e trishtuar tė shikoje Tokėn nga Hėna, kur e dije se atje ishte dikush qė tė kėrkonte me sy, ngaqė kishte mall tė tė shihte dhe nuk tė shihte dot.
Zot i Madh, si u ngatėrruan punėt!... Duket Harizit tė Dajlanit i kishte humbur gomari dhe ne u nisėm pėr nė Mars qė ta gjenim. Pesė vetė pėr njė gomar!... Dhe ne ishim qė tė pestė komisarė!... Po ata tė katėr vdiqėn nė Hėnė dhe unė i varrosa atje. Pastaj vetėm u nisa pėr nė Mars pėr tė gjetur gomarin e Harizit. Duket dikush mė thėrriste nga pas:
- More, kthehu!... Se gomari erdhi nė shtėpi!...
Mirė e kishte ai, po ku dėgjoja unė?! Isha nisur pėr njė gomar dhe duhej patjetėr ta gjeja!... Duhej patjetėr tė gjeja njė gomar me shalė ose samar.
Djalli e mori atė punė...
Sa zbrita nė Mars mė diktuan, mė arrestuan, mė pyetėn, mė shanė, mė rrahėn dhe pastaj erdhėn kėta njerėzit me bluza tė bardha. Kėta e kanė punėn me inxheksione dhe, kur heqin dorė nga ato, vinė ata tė tjerėt pa bluza dhe tė gjitha fillojnė nga e para...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:01

Kasėm Trebeshina lindi nė Berat mė 5 gusht 1926. Filloi studimet nė Shkollėn Normale tė Elbasanit, por i ndėrpreu mė 1942, kur u aktivizua gjallėrisht nė Luftėn Nacionalēlirimtare, prej sė cilės i kanė mbetur disa plagė. Trebeshina ndėrpreu edhe studimet e larta nė Institutin e Teatrit "Ostrovski", tė Leningradit dhe iu kushtua tėrėsisht krijimtarisė letrare. Nė vitin 1961 arrin tė botojė poemėn "Artani dhe Min'ja ose hijet e fundit tė maleve" dhe njė pėrkthim pa emėr tė Garsia Lorkės. Veprat e Trebeshinės kanė nisur tė botohen nė fillim tė viteve '90 fillimisht nė Prishtinė: Stina e stinėve, 1991; mekami, melodi turke, 1994; Histori e atyre qė nuk janė, 1995 dhe nė Tiranė: Legjenda e asaj qė iku, 1992; Koha tani, vendi kėtu, 1992; Qezari niset pėr nė luftė, 1993; Rruga e Golgotės, 1993; Lirika dhe satirė 1994: Hijet e shekujve, 1996; Ėndrra dhe hije drama; 1996 etj. Megjithatė pjesa mė e madhe e veprės sė Kasėm Trebeshinės ėshtė ende nė dorėshkrim: 18 vėllime me poezi, 42 pjesė teatrore, 21 romane e vėllime me tregime etj. Kasėm Trebeshina u njoh si shkrimtar nė dhjetėvjeēarin e fundit tė shekullit 20. Ky fakt lidhet fillimisht me rebelimin e tij tė hapur politik, e mė pas me disidencėn letrare. Pjesėmarrės aktiv nė Luftėn Nacionalēlirimtare qė nė moshė fare tė re, ai nuk u pajtua me politikėn moniste tė numrit njė tė partisė ku bėnte pjesė; e kundėrshtoi atė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, veēanėrisht, pėr orientimin qė po i jepte letėrsisė dhe arteve. Per kėtė qėndrim u burgos dhe veprat i mbetėn nė dorėshkrim. Letra e tij "Promemorje" pėr Enver Hoxhėn, shkruar mė 5 tetor 1953, denoncon vendosjen e pushtetit "njėdorėsh" nė Shqipėrinė e Pasluftės sė Dytė Botėrore dhe instalimin e Metodės sė realismit socialist tė cilėn vetė Kasėm Trebeshina e identifikon me njė ēensurė nga mė tė ēuditshmet.
"Stina e stinėve", ėshtė vepra mė pėrfaqėsuese (e atyre qė janė botuar deri mė sot) e Kasėm Trebeshinės, e cila ka tėrhequr vėmendjen e kritikėve dhe tė studjuesve tė letėrsisė. Nė kėtė vėllim janė pėrfshirė tri novela: "Stina e stinėve", e cila ka dhe njė titull tė dytė "Kėngė fėmijėrie", "Odin Mondvalsen" me titull tė dytė "Njė histori dashurie" dhe "Fshati mbi shtatė kodrina" apo "Kapriēio shqiptare".
Ndėrsa novela e parė dhe e tretė bėjnė objekt fėmijėrinė nė njė rrėfim jashtė tabuve qė zakonisht identifikohen me kėtė moshė (Stina e stinėve) dhe me ngarkesa historiko-filozofike qė e tejkalojnė fėmijėrinė (Fshati mbi shtatė kodra), novela tjetėr, "Odin Mondvalsen" pėrbėn njė cilėsi tė veēantė si pėrsa i pėrket objektit tė pasqyrimit, ashtu edhe pėr nga teknikat e rrėfimit.
Prozator, dramaturg dhe poet, Kasėm Trebeshina e kundėrshtoi qė nė nismė metodėn e realismit socialist dėmet e sė cilės ishin brenda parashikimeve tė tij.
Qė nė vitet '50 ai filloi tė shkruajė ndryshe nga veprat qė botoheshin aso kohe. Thellėsia filozofike e veprave tė tij dhe prekja e temave tabu lidhen me talentin e shkrimtarit qė shkruan si i thotė shpirti pa pyetur pėr pasojat. Dhe ndonėse persekutimet e herėpashershme e bėnė atė tė vuajė fizikisht, vepra e Trebeshinės , ndonėse nuk u botua, si ajo vera e vjetėr, e shfaqi vlerėn e saj pas disa dekadash (nė vitet '90).
Sipas kritikės serioze vepra e Trebeshinės qėndron ndėrmjet traditės kuteliane dhe surealizmit. Nisur nga fakti se pjesa mė e madhe e veprės sė Kasėm Trebeshinės ėshtė ende nė dorėshkrim, vendi i saj nė rrjedhat e letėrsisė sė sotme shqiptare mbetet i papėrcaktuar pėrfundimisht.
__________________

Mendimi

Bie mendimi nė mendjet e njerėzve dhe duket nuk ndalet,
s'e merr dot era s'e lag shiu qė bie rrėmbimthi.
N'er' dhe nė shi, as nė mendjet e njerėzve nuk mbetet mendimi…
Ne nuk do vemi mė pas , kur vdekja vdekje tė bėhet?!…

-----------------------------------------------------------------------------------------------------

Melankoni
Nė dritare tė dy rrimė
dhe nga hėna po shikojmė
s'jemi parė dhe tė mėrguar
njėri-tjetrin po kėrkojmė.

Jemi fare pran'nė jetė
dor' pėr dore gati zėnė:
Diku rrugėt na takojnė,
po kalojnė nėpėr Hėnė!


Burg 1954
------------------------------------------------------ Koment
Poezi e hershme e Trebeshinės, qė dėshmon pėr melankoninė dhe mendimin filozofik, karakteristika thuaj tė krejt krijimtarisė sė autorit tė cilit i pėlqen kurdoherė t'i shikojė e t'i pikturojė dukuritė e jetės e tė shoqėrisė nė tėrė ashpėrsinė dhe konkretėsinė e tyre. Tek kjo poezi, shkruar nė burg, hasim absurditetin e jetės (jemi fare pranė e prapė larg njėri-tjetrit etj.)
__________________

Dy botėt

Dy botė
njė mrekulli…
Njė jet' mė vete tirret ditėn
dhe nata ngre njė tjetėr mbretėri.

Te jet' e ditės
nxitojmė tė harruar,
tė ndjekur nga njė frikė e paformė
te jet' e natės kthejmė
pėr t'ėndėrruar.
1963
----------------------------------------------------------------------------------------------------

Pa Titull

Mes territ ngjitem kodrės fill i vetėm,
mundimin shtyj mė kot dhe me pėrtim.
Po lehin rrotull qentė… U lehin yjeve.
Unė territ ēaj e ngjitem me nxitim.
Pse tė nxitohem kur do kthehem prapė?
Njė yll u dogj diku nė gjithėsi…
E ftoht' kjo mbrėmje vjeshte… Nė tė ngjitur
Unė po mendoj atė qė s'di njeri.

Po kthehem… prush janė yjt' te qiell i lartė,
si vatėr e madhe Durrsi tej po ndrin.
Kam ftohtė… te qielli nuk i ngroh dot duartė.
Tė ngrohtėt e qytetit s'mė arrin.
1964


----------------------------------------------------------------------------------------------------

Qentė

Te bosht' i natės kthehen yjet,
te gjum' i natės zgjohet gjumi,
te heshtj' e natės shkon mendimi
te hap' i rėndė!
Nga larg dėgjohet njė rrėmujė;
po lehin qentė!
Te pyll' i natės sė qytetit
po lehin qentė!

Dhe hap' i rėnd' pėrplaset nėpėr shkallė,
dhe hap' i rėnd' pėrplaset nėpėr rrugė,
pėrmes pallatesh njė buēimė.
Po lehin qent' te frik' e natės
dhe griset befas errėsira
nga nj' ulėrimė.

Po kthehen yjt' ngadal te bosht' i natės,
te gjumi po kėrkon tė fshihet gjumi,
Sa ndihen qent' nė largėsi. Ushtojnė hapat.
Pėrmes pallatesh frik' e heshtjes shkon si lumi.
1972

------------------------------------------------------ Koment
Poezia rikrijon atmosferėn e frikės dhe pasigurisė tė atyre viteve. Me anė detajesh dhe elementesh tė zgjedhura qė marrin kuptime simbolike, poeti arrin tė na japė me vėrtetėsi psikologjinė e qytetarit tė ndrydhur nga "hap i rėndė", nga pėrndjekja, nga "lumi i frikės dhe i heshtjes".

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:02

Promemorie pėr Enver Hoxhėn

Duhet hequr dorė nga rruga e Luigjit tė Katėrmbėdhjetė
-Promemorie pėr Enver Hoxhėn, Komitetit Qendror tė P.P.Sh., Tiranė-

Ngjarjet e fundit mė kanė bėrė tė mendohem seriozisht, sa pėr faktin qė ndodhėn, aq edhe pėr shkaqet qė bėnė tė ndodhnin. Mendoj se edhe ju duhet tė mendoheni pėr kėto gjėra dhe, mė shumė akoma, se ato nuk duhet tė ndodhin nė njė shoqėri socialiste.
Kėtu nuk ėshtė fjala se u bėnė veprime tė shėmtuara kundėr meje, kundėr njė shkrimtari, nga njė Lidhje Shkrimtarėsh dhe nė mėnyrė tė organizuar. E keqja ėshtė se kėto sulme tė kėtyre shkrimtarėve u bėnė tė drejtuar nga ju dhe nė emėr tė njė shoqėrie tė ndėrtuar idologjokisht dhe politikisht nga ju, nė mėnyrė qė nuk mund tė pranohet qė ėshtė socialiste.
Kėshtu sa mė sipėr, del se problemi konkret na paraqitet nė dy pamje tė pėrcaktuara mirė. Njėra nga pamjet na paraqitet pėrmes atyre rrjedhimeve qė vijnė drejtpėrsėdrejti nga qėndrimi juaj teorik nė lidhje me letėrsinė, qėndrim qė ju e keni paraqitur nė formėn e njė ligji, qė nuk mund tė diskutohet; kurse pamja tjetėr paraqet, gjithashtu, nė formėn e diēkaje absolute pikėpamjen tuaj politike pėr ndėrtimin e shtetit dhe tė shoqėrisė. Duhet tė pranojmė sinqerisht se nė tė dyja rastet ndeshim nė mėnyrė tė pagabueshme me absolutizmin e Luigjit tė Katėrmbėdhjetė.

Nė kėtė fillim tetori dhe duke u nisur nga dėshira e mirė qė ju tė mos shkelni nė rrugė tė gabuara, qė do tė kishin pasoja tragjike si pėr vendin tonė, ashtu edhe pėr ju personalisht, vendosa qė ta shkruaj kėtė "promemorje" dhe t'a nis pa humbur kohė.
Tashti le tė shikojmė veēas secilėn nga pikėpamjet tuaja kryesore, atė lidhur me artin dhe atė qė ka tė bėjė me kėtė realitet tė ndėrtuar prej jush. Kam bindjen se ju nuk e keni vetėdijen e rreziqeve qė vijnė prej kėtij realiteti tė ndėrtuar nė mėnyrė tė tillė.

I:
Problemi nė shfaqjen e tij ideologjike. Tė gjithė kėtu nė Lidhje, nė harmoni edhe me ata pėrfaqėsues tuaj, qė sollėn kėtu porosinė tuaj, kėndojnė nė mėnyrė tė pėrsėritur njė himn pėr njė realizėm tė quajtur "socialist". Pa qenė nevoja tė jesh shumė i zgjuar, kėtu arrin nė pėrfundimin e pashmangshėm se, ose ekziston njė "realizėm" ose, qė prej momentit qė ai ka nevojė t' vihet njė bisht, ai pushon sė ekzistuari. Realizmi ose ėshtė realizėm, ose nuk ėshtė fare i tillė! Qė kėtej del se kjo rrymė letrare, qė nė fillim tė saj, niset shtrembėr dhe kuptohet se ēfarė gjėje e pėrbindshme do tė dalė mė tej.

Vetė emri realizėm socialist bėhet garanci pėr shtrembėrime tė pėrbindshme qė edhe tashti kanė nisur tė duken me tėrė qartėsinė e formės dhe tė pėrmbajtjes sė tyre.
Le tė shikojmė konkretisht ē'pėrmbajnė veprat letrare tė realizmit socialist, qoftė edhe ato mė tė mirat. Nje inxhinier i mirė, njė inxhinier i keq dhe njė i gabuar qė ndreqet!… Njė fshatar i mirė, njė i keq dhe njė qė ndreqet!… e kėshtu me rradhė. Njė i mirė, njė i keq dhe njė qė ndreqet!…
Komunistėt janė gjithmonė heronj tė situatave, ata vijnė nė faqet vetėm pėr tė na recituar monologė me pėrmbajtje heroike!…
Le tė kthehemi prapa nė histori dhe le tė shohim se si qėndronin punėt nė kohėn e Luigjit tė Katėrmbėdhjetė. Aty ishin ndarė punėt nė mėnyrėn mė tė qartė . Mbretėrit dhe Princat e kishin siguruar pjesėmarrjne e tyre nė veprat mė serioze. Ata lėviznin vetėm nėpėr tragjeditė, kurse populli, tė gjithė ata qė ishin mė poshtė se mbretėrit dhe princat, e kishin vendin e tyre nė veprat qesharake. Ata ishin objekt gazi, pėrqeshjeje dhe fyerjesh tė tė gjitha llojeve.
Tani a mund tė pranohet si e drejtė qė njė gjė e tillė tė zbatohet nė shekullin e njėzetė dhe nė njė shoqėri qė pretendon se ėshtė socialiste?
Mesa mė sipėr, del qartė se realizmi socialist ka lidhje tė drejtpėrdrejtė me idetė e absolutizmit francez, qoftė si teori, qoftė si praktikė. Megjithatė gjėja mė e keqe nuk na shfaqet nė praktikėn e shgarravitjeve letrare, se ato si vepra tė dobėta do tė zverdheshin nė vitrinat e librarive dhe shumė shpejt do tė harroheshin edhe nga vetė autorėt e tyre. Gjėja mė e keqe, sipas mendimit tim, vjen nga fakti se e gjithė puna letrare po organizohet sipas modeleve mesjetare tė urdhrave fetare tė murgjėve.
Kėshtu Lidhja e Shkrimtarėve ėshtė e organizuar si njė urdhėr murgjish mesjetarė. Nė krye tė Lidhjes ėshtė njė Mjeshtėr i Madh dhe tė gjithė janė tė detyruar ta dėgjojnė, pėrderisa vazhdon funksionin e Mjeshtrit tė Madh.
A nuk e kuptoni se ėshtė njė koncept dhe veprim mesjetar tė ndash nė kėtė mėnyrė "funksione" dhe "privilegje"
Le ta shikojmė si keni vepruar ju gjatė kėtyre viteve.
Ju vendosni nė Komitetin Qendror qė Kolė Jakova tė jetė njė shkrimtar i madh dhe tė gjithė pėrposh aprovojnė mendimin tuaj. Kritika thėrret e ēirret qė "Halili dhe Hajrija" e Kolė Jakovės ėshtė njė vepėr e madhe!… Pastaj vėmendjen tuaj, sė bashku me favoret i fiton Dhimitėr Shuteriqi, si kryetar i Lidhjes dhe si…
Mė mirė le ta lėmė kėtė pikė!…
Shkrimtarėt janė qytetarė me tė drejta tė barabarta me gjithė tė tjerėt dhe nuk ėshtė e drejtė qė nė mėnyrėn mė tė paligjshme t'i pėrgjigjen njė ēensure nga mė tė ēuditshmet. Nė qoftė se pėr njė arsye ose pėr njė tjetėr ju ngulni kėmbė qė tė ketė ēensurė, atėherė ajo tė krijohet si njė institucion dhe t'i ushtrojė hapur funksionet e saj. Kėtu nuk ėshtė fjala pėr njė ose dy shkrimntarė, pėr mua ose pėr ndonjė tjetėr, kėtu del nė shesh fakti se, pa u kuptuar , po ndėrtoni njė letėrsi mesjetare, me konceptė mesjetare tė trashėguara nėpėrmjet absolutizmit francez. Ka ardhur koha qė tė kuptohet se njė letėrsi si ajo qė po kėrkoni ju, na kthen mbrapa nė kohėn e Luigjit tė Katėrmbėdhjetė. Prandaj ka ardhur koha tė hiqet dorė nga praktikat si kėto qė po vihen nė jetė nė shoqėrinė tonė dhe tė kuptohet njė herė e mirė se arti, duke qenė i njė natyre specifike nuk mund tė pėrfshihet nė format organizative tė partisė. Ai, arti, megjithėse ėshtė superstrukturė dhe lind nė njė dhe nga njė strukturė e caktuar, nga vetė forma e paraqitjes merr vlera dhe forca tė tilla qė e bėjnė tė jetojė nė mėnyrė tė habitshme edhe pasi tė ketė vdekur struktura qė e lindi!… Shoqėria e vjetėr greke ka vdekur me kohė, por pėrjetėsisht tė gjalla janė veprat e Homerit, Eskilit, Sofokliut e tė tjerėve. Tė njėjtėn gjė mund tė themi edhe pėr Danten qė nuk pėsoi ndonjė gjė me vdekjen e Mesjetės.
Qė kėtej del se nuk janė tė pranueshme ndėrhyrjet brutale nė punėt e artit, sidomos nga njerėz qė nuk kanė asnjė kuptim mė tė vogėl rreth natyrės sė tij tė veēantė. Formave monarkike tė ndėrhy-rjeve tė ndryshme duhet t'u jepet fund dhe tė lihen tė qetė shkrim-tarėt qė kėrkojnė nėpėr shtigje tė vėshtira rrugėt e vėrteta tė artit. Nuk ėshtė mirė qė tė ndėrhyni, duke u shtuar vėshtirėsive reale nė art vėshtirsi tė tjera artificiale me anė tė funksionarėve tė huaj, qė njohin vetėm, praktikėn e pėrditshme burokratike, se arti nuk mund tė jetė njė ushtrim zyrtar i disa veprimeve tė planifikuara nga njė qendėr e plotfuqishme. Prandaj ju nuk duhet ta trajtoni Li-dhjen e Shkrimtarėve tė Shqipėrisė si njė zgjatje organizative tė hallkave tė ndryshme qė ka organizuar PPSH.

Lidhja e Shkrimtarėve ėshtė njė organizatė njerėzish tė lirė, por jo njė hallkė nė njė shoqėri feudale, ku ushtrohen nė mėnyrėn mė tė ēuditshme tė drejta dhe detyra feudale. Lidhur me kėto tė drejta dhe detyra do t'ju jap mė poshtė njė, shembull qė nuk duhej tė kishte vend nė shoqėrinė tonė.

Dihet se romani im "Rinia e kohės sonė" ėshtė shkruar qė mė 1948, kurse romani tjetėr "Mbarimi i njė mbretėrie" ėshtė shkruar mė 1951. Por nuk duhet harruar se romani "Harbutėt" i Sterjo Spasses ėshtė shkruar qė mė 1946!... Atėherė pse Partia vė kėmbėn dhe i ndal kėto shkrime mė tė hershme dhe i jep kohė Dhimitėr Shuteriqit qė tė shkruajė nė 1952 romanin e tij pa asnjė vlerė "Ēlirimtarėt"?…

Pse Partia ia boton me njė zhurrnė shurdhuese kėtė roman? Pse mobilizon gjithė kalorėsit feudalė tė kritikės pėr t'a trumpetuar si ro-manin e parė nė gjuhėn shqipe?... Dhe jo vetėm si romanin e parė, por si njė roman tė letėrsisė shqipe.... Dhe dihet se nė Shqi-pėri janė shkruar edhe mė parė, edhe shumė mė parė romane... Edhe nė gjuhėn shqipe!… A ėshtė e denjė qė tė merrej njė, parti e tėrė nė-pėrmjet funksionarėve tė saj kryesorė me gjėra tė tilla?

Historia ka ligjet e saj tė pashkruara dhe nuk i ka dhėnė ndonjė njeriu tė drejtėn qė tė sillet si tė dojė me artin. Edhe Luigji i Katėrmbėdhjetė nuk e gėzoi ndonjė tė drejtė tė tillė. Prandaj veprimet e bazuara nė njė strukturė feudale nuk mund tė kenė vend nė shoqėrinė tonė dhe ju duhet t'i braktisni. Duhet t'i varrosni kohėt e errėta dhe tė ktheheni nė shekullin e njėzetė, pėr idealet e tė cilit u bė njė luftė e madhe dhe u sakrifikuan gjėrat mė tė. shtrenjta.


II:
Problemi nė shfaqjen e tij politike. Ėshtė pranuar nga tė gjithė se, sado i menēėrn dhe i zoti qė tė jetė njė njeri, ai kurrė nuk mund t'i dijė tė gjitha. Shoqėria ėshtė njė grumbullim individėsh me mendime tė ndryshme, qė plotėsojnė njė tė tėrė nė lėvizje. Po qe se njė njeri i vetėm kėrkon t'i zhvendosė tė gjithė tė tjerėt, atėherė rruga tė ēon nė mėnyra tė pashmangshme tek pushteti njė-dorėsh. Besoj se ju nuk keni pėr qėllim qė tė arrini njė gjė tė tillė, prandaj duhet tė merrni tė gjitha masat, duke ndėrprerė tė gjitha ato veprirne organizative qė ēojnė nė drejtimin qė thamė mė sipėr.
Sė pari, njė parti qė merr urdhra tė prera dhe tė padiskutueshme nga lart nuk ėshtė mė njė parti, por njė repart kazerme. Nė parti ėshtė njė gjė e pamohueshme e drejta pėr tė diskutuar gjerėsisht pėr tė gjitha problemet qė ka shoqėria. Vetėm kur t'a kemi diskutuar ēėshtjen gjer nė fund, ajo mund tė vihet nė votė dhe pas votimit do tė vihet nė jetė vendimi i shumicės.
Po si veprohet praktikisht tek ne?
Le tė kapim rastin e fundit lidhur me luftėn kundėr meje ve-tėm gjatė kėtij viti. Tė gjithė tė deleguarit qė nga prokurori Njazi Shehu, qė erdhi nė fillim, dhe gjer te sekretari i KQ. Manush Myftiu, ishin njerėz qė nuk merrnin vesh fare nga arti dhe letėrsia, Atė-herė si erdhėn kėta njerėz tė diskutonin ēėshtje, pėr tė cilat nuk ishin fare tė pėrgatitur?
Nė njė numėr shumė tė madh antarėsh partie ekziston mendimi pa bazė se nuk ka kala qė nuk e marrin komunistėt, por kėta njerėz harrojnė faktin e thjeshtė se ata nuk mund tė bėjnė , bie fjala, njė filxhan tė thjeshtė kafeje!… Megjithatė duke u nisur nga bindja se mund tė marrin ēdo kala, vijnė nė Lidhje tė Shkrimtarėve si "nėnoficerė" dhe "oficerė" dhe na kujtojnė se jemi "ushtarė tė partisė".
Nė kėtė qėndron njė gabim shumė i rėndė. Nė qoftė se ne do tė pranonim se jemi ushtarė tė partisė, siē bėjnė me mburrje shumė njerėz, pa u thelluar nė njė gjė qė shkon shumė larg, atėherė do tė na duhej tė pranonim se ka oficerė… Pastaj do tė shkonim mė larg, ne do tė pranonim se ka edhe gjeneralė dhe, mbi tė gjitha, njė kryegjeneral!…Dhe ē'do tė bėnin tė gjithė kėta njerėz tė mbyllur nė kėtė piramidė tė ēuditshme?
Kuptohet!… Do tė asgjėsonin njėri-tjetrin!… Dhe pėr kėtė duhet tė mendoheni ju, qė jeni nė krye tė piramidės!
Duke qenė se e njėjta gjė ndodh edhe me ndėrtimin e pushtetit, qė nga qendra e gjer nė bazė, do tė kėrkohet gjithnjė e mė shumė shtypja e ēdo mendimi, gjer sa tė arrihet qė tė mos ketė mė asnjė mendim, pėrveē mendimit tuaj. Kjo do tė ishte njė gjė shumė e rrezikshme pėr ju personalisht dhe pėr tė gjithė popullin.
Thuhet se financat e Francės i ngriti sistematikisht kardinali Risheljė dhe i shkatėrroi me luftat e jashtme Luigji i Katėrmbėdhjetė. Shqipėria nuk ėshtė nė gjendje qė tė luftojė me ndonjė shtet, rrjedhimisht do tė luftojė nė mėnyrė tė ēuditshme me veten e saj dhe nė kėtė mėnyrė financat e saj do tė shkatėrrohen plotėsisht.
Megjithatė, unė mendoj se shkatėrrimi mė i madh do tė ndodhė nė botėn shpirtėrore shqiptare. Njerėzit do tė humbasin besimin te shteti dhe te udhėheqja, do tė mbyllen nė veten e tyre dhe, qė tė bėhet i mundshėm sundimi mbi ta, do tė lindė nevoja pėr tė krijuar njė shtet tė ashpėr policor.
Dhe ky nuk do tė jetė veēse fillimi. Prandaj duhet hequr dorė, dhe sa mė parė, nga rruga e Luigjit tė Katėrmbėdhjetė, nga Versaja dhe shtypja e mendimit, edhe brenda rradhėve tė partisė.
Nuk ėshtė ēėshtja pėr fėmijėt e varfėr qė ne i shohim nėpėr rrugė, por pėr atė shtypje tė mendimit qė po bėhet sistem dhe qė do tė sjellė si pėrfundim lindjen e njė monarkie tė re. Kur tė arrijė puna aty, varfėria do tė bėhet e tmerrshme dhe vetėm regjimi i njė terrori tė pashembullt mund tė bėjė qė tė qėndroni nė pushtet. Por ai regjim do tė jetė shumė mė i rezikshėm pėr atė vetė. Ftohja dhe largimi i popullit do tė sjellė njė lėkundje edhe brenda rradhėve tė udhėheqjes, qė do tė transformohet dalngadalė nė njė kastė tė mbyllur nė kornizėn e njė monarkie pa kuptim nė realitetin historik tė shekullit tė njėzetė.
Nė pėrfundim tė kėtij proēesi historik ju do tė detyroheni tė vrisni njėri-tjetrin dhe populli do tė mbytet nė gjak.
Mendoj se jemi plotėsisht nė kohė qė ta shmangim njė tė keqe kaq tė madhe dhe kjo ėshtė arsyeja qė po ua dėrgoj kėtė "Promemorie" tė shkruar nė mėnyrė tė ngutshme.
Duke shpresuar se ju do tė mė kuptoni drejt dhe nuk do t'i keqinterpretoni mendimet e mia.

Mbetem me respekt
Kasėm Trebeshina

Tiranė, 5 tetor 1953
__________________

Krushqit nė shtėpinė publike
Kasėm Trebeshina


Krushqit nė shtėpinė publike
Historia e nuseve plaka

-Et Tartuffe?
-Tartuffe? Il se porte a merveille, Gros et gras, le tenint frais et la bouche vermeille.
-Le pauvre homme!
Moliere


Kapitulli i Parė
Njė zhurmė e madhe pėr tė mbuluar njė turp

Kufoma e Ismail Kadaresė po kalon nė disa shtete tė Europės e pėrcjellė me tamtamet e disa pushtetarėve shqiptarė zelltarė tė realizimit socialist dhe e mbėshtetur me tė hollat e nxjerra nga lėkurat e shqiptarėve mė tė varfėr. Megjithatė edhe njė zhurmė kaq e madhe edhe mali i ngritur me tė holla duket nuk po mjaftojnė pėr tė mbuluar turpet dhe krimet e Kadaresė!… Dhe ka shumė tė ngjarė qė pėr njė gjė tė tillė tė ishin tė vetėdijshėm qė nė fillim zyrtarėt e lartė komunistė, vetė Kadareja dhe disa francezė qė besojnė akoma se, po ta mbajnė gojėn hapur, mund t’iu bjenė dardhat e pjekura drejt dhe nė gurmaz!…
Por si nisi gurguleja?!…
Duket Kadarenė e thirrėn andej lart nga Komiteti Qėndror dhe ai nisi tė shkruante disa artikuj qė mė vonė do ta klasifikonin si disident!… Puna herė-herė dukej sikur shkonte mirė, por kishte edhe raste qė dyshimet pėr punėn e tij mahiseshin aq shumė, sa mund tė vidhisej e gjithė ngrehina kadareane si tė mos kishte qėnė kurrė!
Atėherė ai vendosi tė vepronte ndryshe!…
E gjeti atė kuturisje vetė, apo ia shtinė nė vesh tė tjerė, kjo nuk ka ndonjė rėndėsi tė madhe! Puna ėshtė se qė nga gjysma e dytė e vitit 1990 Kadareja filloi tė shkruante hapur, nė Shqipėri dhe nė Kosovė, kundėr tė burgosurve politikė tė periudhės hoxhiane. Qė njė gjė e atillė ndodhi nė Shqipėri nuk ēudit as edhe hunjėt e gardhit, por qė ajo tė ndodhte nė Kosovė nuk kishte ndonjė arsye pėr tė qėnė dhe nuk mund tė kuptohet as edhe tashi… Ose mė mirė, tashi mund tė shpjegohet me logjikėn e klaneve qė prodhon klima dhe mikroklima shqiptare.
Kosovarit qė kėrkon tė verifikojė njė gjė tė tillė do t’i rekomandoja tė lexonte gazetėn “Rilindja” 6 dhjetor 1993, pėr takimin me Ismail Kadarenė nė Bernė. Kurse shqiptarin nga Shqipėria e Konferencės sė Londrės do ta ftoja tė lexonte “Ftesė nė studio” tė Ismail Kadaresė tė botuar dhe tė pėrcjellė me zhurmė.
Pėr francezin e urtė rruga do tė ishte akoma mė e shkurtėr: atij do t’i mjaftonte tė lexonte “Nėndorin” e janarit 1990.
Kuptohet, nė Muzeun e Falsiteteve Shqiptare duhej tė hynte edhe disidenca tipike shqiptare qė profesorė tė ndryshėm do ta shpjegonin me ‘ambivalencė’, me ‘hiatus’, me ‘eterodosi’, me kamaleonizėm heroik… Dhe tė gjitha kėto, pėr studonjėsit e mėsipėrm, kishin sjellė atė demokraci qė kishte lindur nė zyrat e Ministrisė sė Punėve tė Brėndėshme tė periudhės hoxhiane.
E ēuditėshme, zotrinj!… Hedhin njė cinxami nė peshoren e madhe dhe pastaj bėrrtasin, ulėrijnė gjer nė kupė tė qiellit pėr t’iu mbushur mėndjen tė tjerėve se peshorja lėvizi!… Dhe kur binden se njerėzit largohen me mosbesim dhe qesėndi, e shtyjnė kufomėn e qelbur tutje tėhu nėpėr disa vende tė Europės duke i hedhur parfume nga mė tė ndryshmet!…
Kur adhuronjėsit e Kadaresė gjejnė me se tė merren dhe mundohen tė nxjerrin ndonjė pėrfitim pėr veten e ture, politikanėt e parėndėsishėm kėtu edhe atje mundohen ta vendosin herė pas here nė vitrinat e partive tė tyre atė qė ka mbetur nga kufoma e kėngėtarit hoxhian duke u kujdesur qė ta mbyllin shumė mirė… Dhe njeriu i thjeshtė nuk arrin tė kuptojė pse bėhen tė gjitha kėto pėrpjekje tė mėdha kur loja e ndyrė nuk vlen as parfumet qė paguan populli shqiptar qė era e qelbur tė mos ndihet nė Europė. Aty kėtu dėgjon ndonjė shkrimtar qė, pėr tė shetitur me tren gratis pėrmes kontinentit tonė, thotė pa asnjė mėdyshje se erėn e qelbur tė Kadaresė e pėlqejnė shumė nė Europė!…
Gjer nė ēfarė pike mund tė jetė e vėrtetė kjo?

Kapitulli i Dytė
Pėrrallat me Luftėn e Trojės

Njė njeri qė aty mė parė sillej rreth oborrit tė Enver Hoxhės dhe nganjėherė hynte nė tė pėr tė kėnduar ndonjė kėngė tė lehtė regjistruar nė vėllimet hoxhiane, e ka krahasuar luftėn e Kosovės me luftėn e Trojės!…
Domosdo!… Atij i duhet krahasimi pėr tė ndihmuar ēėshtjen e mikut tė tij qė po qelbet mbi tokė!…
Sikur ky menestrel komunist ta bėnte njė gjė tė tillė me ndėrgjegje tė plotė, nuk do tė duhej tė merreshin me tė!… Mirėpo, duke pasur bindjen se akoma vuan e digjet nga kujtimet e dashurisė sė parė, ka tė ngjarė se duhet t’i thuhet tė mos e kėrkojė krahasimin me Luftėn e Trojės!… Do tė ishte mė mirė pėr tė sikur tė kujtohej se Europa e tanishme ėshtė aq e paaftė dhe e lodhur sa ishte edhe Greqija e Lashtė pas Luftėrave tė Peleponezit!… Se sot nė botė ka vetėm njė Superfuqi gjithnjė nė rritje dhe kjo Superfuqi mund tė krahasohet vetėm me Romėn e Lashtė pas Luftės sė Dytė Punike!…
Menestreli komunist dhe tė gjithė shokėt e tij duhet tė heqin dorė nga prrofkat politike dhe nga pėrsheshi politiko- letrar me Luftėra Trojash e tjerė e tjera!… Mė mirė le tė kujtojnė pėrrallėn e La Fontenit pėr bretkosėn qė donte tė bėhej sa kau duke pirė ujė!… Nė vėnd qė tė merren me prrofkat pėr Luftėra Trojash, mė mirė le tė mundohen tė kuptojnė pse disa fuqi europiane donin tė krijonin nė Shqipėri njė Havel tė vogėl tė mbėshtetur nga disa intelektualė si ministra, mė lart ose mė poshtė!…
Nė vėndet e prapambetura njė njeri qė ka pasur mundėsinė tė arsimohet shikohet si intelektual, pėr tė mos thėnė si gjysėmperėndi!… Dhe atyre fuqive europiane aq iu duhej!… Se me anė tė atij njeriu, tė mbėshtetur nga njė grup shqytarėsh dhe sherbetorėsh, ato fuqi do tė kishin njė ndikim tė drejtėpėrdrejtė, ose tė tėrthortė, nė jetėn e vėndit!… Me anė tė atij njeriu ato fuqi jo vetėm qė do tė ndikonin nė zgjedhjen e ndonjė deputeti tė rėndėsishėm, por mund tė arrinin edhe gjer te ēfarė duhej tė bėnte Presidenti i Republikės!…
Llogari tė bėra jo keq. Por… Kėtu puna ngeci dhe tė hollat e papaguara dolėn mangut!… Se populli shqiptar i fundit tė shekullit ishte i arsimuar!… Nuk ishte si nė fillim tė shekullit!… Dhe njė popull i arsimuar nuk mund t’i respektonte sa i kėrkohej as Ismail Kadarenė dhe as shqytarėt dhe sherbetorėt e tij!…
Kur pėr ata andej jashtė u bė e qartė njė gjė e tillė, vendosėn tė luanin me kartėn e letėrsisė tė ngarkuar me disidencė dhe mė pas lojėn e vazhduan duke e kthyer nė disidencė tė ngarkuar me letėrsi!… Dhe punėt u shtytėn mė tej me… Jo me ēmime Gonkur por me ēmime Nobel!… Se, domosdo, ėshtė gjithmonė mė mirė kur tė hollat i paguajnė tė tjerėt!
Njė punė e nisur nė kėtė mėnyrė kėshtu edhe do tė pėrfundonte!… Me kėta njerėz, ose edhe me tė tjerėt si kėta!… Ajo qė e ngatėrron studonjėsin joshqiptar qėndron nė faktin se pse Kadareja dhe jo njė tjetėr u zgjodh nga francezėt pėr ta tundur kėmborėn!…
Duket njė gjė e ngatėrruar, por nuk ėshtė aq sa duket po ta marrim problemim lidhur me studentin me moral tė dyshimtė, me Enver Hoxhėn, qė shkoi nė Francė dhe nuk pa asnjė nga universitetet e saj!…

Kapitulli i Tretė
Kėrcimi lart me shkop dhe pa shkop

… Dhe studenti me moral tė dyshimtė, Enver Hoxha, u bė diktatori i Shqipėrisė… Dhe Franca nxitoi tė ishte shteti i parė perėndimor qė e njohur pushtetin e tij!… Njė gjė e tillė ishte tėrthorazi njė mbėshtetje tejet e fuqishme pėr shtytjen mė tej tė punėve tė Enver Hoxhės!… Sigurisht kaq nuk ishte e mjaftueshme pėr tė, por duke pėrfituar nga ngjarjet historike qė u krijuan pas Luftės sė Dytė Botėrore, duke pėrfituar nga pėrmbytja klanore e politikės shqiptare dhe sidomos nga servilizmi shqiptar i ngulitur nė shekuj, ai arriti hap pas hapi tė bėnte ato qė bėri dhe ta shkatėrronte ‘Shqipėrinė e tij’ ashtu si e shkatėrroi!… Pėrfundimet janė fare nė shesh!… Franca, duke qėnė vazhdimisht e pranishme, i ka parė gjėrat mė mirė se shtetet e tjera europiane!… Pėr rrjedhojė dinte t’i zgjidhte mė mirė kadarenjtė qė prisnin tė punėsoheshin nė pazarin e saj!
Kur ishte Enver Hoxha gjallė nė Shqipėri, zelltarėt e tij trumbetonin me mburrje se nė pikėpamje teknologjike Shqipėria kishte se ēfarė tė mėsonte nga vėndet e zhvilluara perėndimore, kurse nė ideologji Vėndi i Shqiponjave ishte i pari dhe i vetmi nė botė dhe tė gjithė duhej tė vinin pėr tė mėsuar shkencėn e revolucionit nė Shkollėn e Partisė nė Tiranė!… Domosdo, shoku Enver nuk do tė shkonte vetė qė tė mbante leksione nė atė shkollė!… Atje do tė shkonin disa instruktorė qė, edhe pse do t’i mbanin nė mėnyrė tė shkėlqyer leksionet, pėrsėri do tė mbeteshin qė do tė mbeteshin instruktorė… Edhe pse fjala e tyre, pėr rrjedhojė, do tė ishte mė e pėrparuara nė botė!…
Mirėpo, duke u shtytur pėrpara nė kohė, puna po bėhej gjithnjė edhe mė e vėshtirė dhe, pėr ta nxjerrė nė bregun qė nuk dukej, duhej tė gjendeshin disa instruktorė mė tė mirė. Kėshtu, nė vitet gjashtėdhjetė nevoja nxori te disa shkrimtarė qė sollėn nė Shqipėri njė futurizėm italian tė rusifikuar.
Ishin me tė vėrtetė tė zotėt ata lloj shkrimtarėsh!… Se ata i kėndonin betonit dhe asfaltit, i kėndonin shkatėrrimit tė blerimit dhe hymnizonin shtyllat e ēelikta tė tensionit tė lartė!… Pale pėr shqiponjat qė fluturonin… Sigurisht nė lartėsi!…
Punė me tė vėrtetė tė lavdishme dhe Enver Hoxha nuk kishte pse tė mos mbetej i kėnaqur!…Me tė vėrtetė qė ata shkrimtarėt e viteve gjashtėdhjetė vidhnin disa nga format e mallkuara tė shkrimtarėve perėndimorė, por me ēfarė shkathtėsie!… Dhe me ēfarė loj zelli mosmirėnjohės i mallkonin pasi iu vidhnin format!… Dhe me ēfarė mjeshtėrie socialkomuniste e mbėshtesnin punėn ideologjike tė Partisė sė Punės tė Shqipėrisė, gjė qė nuk e bėnte dot as Zėri i Popullit!…
Por si arriti Enver Hoxha gjer te letėrsia e viteve gjashtėdhjetė?
Mė kujtohet, gjatė procesit tė parė 1953-1954, nė burg erdhėn emisarėt nga Ministria e Punėve tė Brėndėshme dhe mė propozuan qė tė heshtja dhe partia, si shpėrblim, do tė mė pėrkthente dhe do tė mė botonte nė tė gjithė botėn.
Kuptohet, nuk pranova!… Por ky fakt tregon se Enver Hoxha e kishte pėrvetėsuar shumė mirė mėsimin e sovjektikėve rreth pėrkthimeve nė gjuhė tė huaja tė tė pėrkėdhelurve, ose tė atyre qė i duheshin dhe nė vitet pesėdhjetė mė konsideronte edhe mua si njė kandidat tė pėrshtatshėm pasi isha dalluar nė mėnyrė tė ēuditėshme nė mes tė shkrimtarėve tė tjerė. Ka shumė tė ngjarė qė ai lloj suksesi i arritur nga unė t’i ketė prishur punė njė tjetri!… Por fjala nuk ėshtė pėr kėtė!… Fakti i mėsipėrm tregon se Enver Hoxhės i duhej njė shkrimtar i njohur jashtė… Dhe ai shkrimtar duhej tė ishte nga tė rinjtė, tė njihej me pėlqimin e tij dhe tė ishte mirėnjohės ndaj diktatorit!… Se tė vjetėrit e njihnin praktikėn europiano-perėndimore dhe nuk i besonin gjer nė fund pėrrallat sovjetike!
Nė fillim tė viteve gjashtėdhjetė Enver Hoxha e vendosi qė tė bėnte zgjedhjen pėrfundimtare: njeriu i zgjedhur duhej tė kėrcente mė lart se tė tjerėt me shkop dhe pa shkop!… Sigurisht do tė kishte nga nėnbishtja shtytjen e saktė dhe tė fshehtė tė Enver Hoxhės!… Njė gisht pėrposh qė tė ngrihej sipėr… Dhe tė hollat do t’i paguante populli shqiptar!

Kapitulli i Katėrt
Njė kopje nė shkallė mė tė vogėl

Diktatori nga Gjirokastra e njihte shumė mirė servilizmin shqiptar dhe ishte plotėsisht i vetėdijshėm se pa Miladin Popoviēin nuk do tė kishte arritur kurrė aty ku arriti. Nė kuptimin hoxhian zvarritja duke ndjekur hijen e njė tjetri ishte njė meritė shumė e madhe. Prandaj Enver Hoxha i zgjidhte me kujdes zvarranikėt qė do tė krijonin pafundėsisht figurėn e tij. Pėrpara se tė vendoste pėr zgjedhjen, ai siguronte materiale nga mė komprometonjėset pėr jetėn e tė zgjedhurit dhe, pas vendimit, grumbullonte edhe njė numur tė domosdoshėm gomarėsh qė i duhesh pėr dru dhe pėr ujė!
Duke u nisur nga kritere tė tilla, diktatori nuk e patė tė vėshtirė qė tė gjente njeriun qė i duhej nė vitet gjashtėdhjetė.
Dikujt qė niset nga vlerėsime tė pastra letrare mund t’i duket zgjedhja e Enver Hoxhės si njė rastėsi!… Se nė fillim tė viteve gjashtėdhjetė u shquan, secili sipas mėnyrės sė tij, tre shkrimtarė… Dhe ata dihen kush ishin! Mirėpo zgjedhja nuk mund tė binte mbi Fatos Arapin, se ishte tepėr personal nė krijimtarinė e tij… Nuk mund tė binte as mbi Dritėro Agollin, se ai i merte tepėr seriozisht tė gjitha gjėrat!… Pėr mė tepėr qė tė dy nuk ishin nga Gjirokastra!… Eshtė e qartė se i vetmi qė mund tė krijonte pafundėsisht figurėn e Enver Hoxhės, i vetmi qė mund tė ndiqte me pėruljen e njė skllavi plenumet e partisė hoxhiane, ishte Ismail Kadareja!
Ta quash Ismail Kadarenė zvarranik ėshtė pak! Ta quash eklektik ėshtė shumė!… Se Ismail Kadaresė, megjithėse mundohej ta mbante tė fshehtė, i bėnin hije edhe tė vdekurit!… Enver Hoxha, me shkathtėsinė e tij tė ēuditėshme, kėtė gjė e kuptoi qė me tė parėn!… Dhe njė njeriu qė i bėnin hije tė vdekurit, tė gjallėt i kishin ardhur nė majė tė hundės!… Pastaj Ismail Kadaresė-nxėnės i ishte thyer nota nė sjellje pėr njė “budallallėk”!… Po, po!… Nuk mund tė gjendej njė njeri mė i bindur se Ismail Kadareja!…
Kėshtu u krijua njė dyshe e re dhe kėsaj here tė dy njerėzit ishin nga Gjirokastra!… Enveri do tė luante rolin e Miladin Popoviēit, duke i vėnė tjetrit dorėn poshtė pėr ta ngritur lart, kurse Ismaili, si nė Pėrrallat Arabe, nė ndjekje tė hijes sė udhėheqėsit, do tė transformohej herė nė kulpėr rreth trupit hoxhian, duke u munduar tė ngjitej sa mė lart nė sy tė bashkėshokėve, kurse herė tė tjera do tė kthehej nė kameleont pėr t’i gabuar dhe pėr t’i gėlltitur tė gjitha ata qė mund t’i bėnin hije nė mendimet e tija tė sėmura!
E tillė ishte gjėndja dhe mė kot tashti hidhen e pėrdridhen pushtetarėt paskomunistė pėr tė vėrtetuar disidencėn e fshehtė tė Kadaresė!… Gėnjejnė veten edhe profesorėt pushakė duke u munduar tė gjejnė nė fall “alternativat” kadareane!… Gėnjen veten me qėndrime “paqėsore” edhe ndonjė miku im si Mehmet Myftiu qė tė kujton “mirėsinė” e sekretarėve hoxhianė tė rretheve!… Tė zhgėnjyer gjer ku nuk thuhet do tė mbeten edhe adhuronjėsit e tij pas njė mundimi tė gjatė pėr ta paraqitur kameleonizmin heroizėm!… Kėtyre njerėzve unė dua t’iu kujtoj vetėm 7 korrikun 1978 kur, fill pas prishjes pėrfundimtare me kinezėt, emisarėt e Tiranės u shpėrndanė nė kryeqytet e disa vėnde tė botės!… Tė gjithė e dinė emrin e “disidentit” qė u dėrgua nė Paris me materialet propagandistike tė P P Sh.
Historia ėshtė e bukur se pėrpara shtyhen ngjarjet me ata qė luajnė nė to dhe mė pas vijnė tė tjerėt qė i shkruajnė. Diktatori nuk i ndryshon dot ato qė kanė ndodhur. Por duke qėnė se kėtu nuk e kemi fjalėn pėr Historinė e Shqipėrisė nė vitet gjashtėdhjetė, nuk mbetet veē tė themi se tė dy njerėzit nga Gjirokastra ishin bėrė pėr njėri tjetrin dhe do tė shkelnin nė faqet e historisė sė tyre tė baltosur dhe gjakosur tė dy bashkė!
Kėshtu u krijua kopja e saktė e Enver Hoxhės, sigurisht nė shkallė shumė mė tė zvogėluar!… Dhe Enveri i vogėl do tė vazhdonte t’i shkruante prrallat historike nė disa variante… Sipas urdhėrave dhe interesave tė partive tė ndryshme, sipas diktatit tė njerėzve nė pushtet brėnda dhe jashtė!… Edhe tashti Kadareja po vazhdon t’i shkruajė veprat e tija nė disa variante: me demokratėt si disident, kurse me socialistėt i hedh alkoolit pas ujė qė tė dalė pas mė i lehtė nė tė pirė!… Kujtoni Fluturimin e shtėrgut!…
Edhe bujqit, edhe shėrbėtorėt e Kadaresė po mundohen ta shtyjnė pafundėsisht komedinė qė ka mbaruar prej kohėsh!…

Kapitulli i Pestė
Mumifikimi i disidencės nė Shqipėri

Kadareja lėpihej dhe lėpihet, shtihej dhe shtihet sikur nuk e do ēmimin Nobel me arsyetimin se gjoja ashtu dhe kėshtu… Kurse bujqit dhe shėrbėtorėt e tij, pėrmes Shtėpive Publike tė mediave kadareane, shpallin me tė madhe se e quajnė tė lauruar me Nobelin tė adhuruarin e tyre!… Dhe, si thėrrisnin, tashti shtyjnė me ulurima pėr tė shkallėt sipėrore tė mbiemrave nė shqip!…
Megjithatė, e kuptojnė se shtėpia nuk mbahet me zhurmėt nga nėnbishtja dhepo kėrkojnė tė gjejnė rrugė tė tjera pėr tė dalė nga rruga e verbėr ku janė futur pas berihajit!…
E vėrteta ėshtė se tashti e kanė kaluar hutimin e parė pas pėrmbysjes sė socializmit real kur pėrsėrisnin me vete pafund dhe me njė shpresė tė vakėt mėsimin gorbaēovjan pėr mbajtjen me ēdo kusht tė pushtetit!… Ndaj mė tej profesorushėt pushakė tė social-komunizmit nė Shqipėrinė e trembėdhjetės dhe nė Kosovė, pas kalimit tė atij hutimi, kėrkojnė tė gjejnė mjetet mė tė pėrshtatėshme pėr tė mbrojtur me siguri realizmin socialist nė tėrėsi dhe atė kadarean nė mėnyrė tė veēantė.
Profesorushėt pushakė, tė ēliruar nga tronditja e parė, e kuptuan menjėherė se detyra kryesore e tyre ishte tė mėnjanonin ne njė farė mėnyre disidencėn e vėrtetė shqiptare, duke e hedhur tutje nė ndonjė planet tė largėt, bie fjala tutje Saturnit!… Ose, tė pakėn, t’i mbanin disidentėt e vėrtetė diku nė formė tė mumifikuar!…
Pėr tė realizuar njė gjė tė tillė duhej mė parė tė shpallej Kadareja disidenti i parė dhe kjo duhej tė mbėshtetej nga Partia Demokratike dhe nga disa tė burgosur si Arbnori, Zhiti, Velua… Dhe tė shtėrngoheshin edhe disa tė tjerė tė burgosur qė ta pranonin atė gjė si tė vėrtetė!…
Njė tė thėnė dhe u bė!… Por, pėr dreq, doli se kjo nuk ishte e mjaftueshme!… U pa qartė se duhej tė futeshin nė disidencė edhe disa njerėz qė kishin ngritur diku dolli me Hrushovin!…
Domosdo!… Dashuri e vjetėr dhe nuk mund tė harrohej lehtė!… Sa pėr Presidentin dhe shokėt e tij demokratė, ata e prenė vetė biletėn dhe u futėn nė disidencėn shqiptare!… Fundja, kjo ishte e drejta e pushtetit tė tyre!…
Mirėpo pikėrisht nė kėtė kohė, kur realizmi socialist filloi tė ndjehet mė i sigurtė, mumjet filluan tė flisnin!… Dhe njė gjė e tillė nuk kishte ndodhur as nė Egjyptin e Lahtė!… Si do t’i bėhej hallit!…
Aty u gjen Agim Vinca, pushak dhe bukur i kėnduar nė labirintet…
Jo tė modernizmit, por tė diktaturės!… Dhe ky lloj pushaku shpalli nė ‘alternativat’ se mumjet duhej tė liheshin tė lirė qė tė bėlbėzonin pak, kurse realistėt e socializmit, si socialista realė qė ishin, duhej tė thėrrisnin dhe tė bėrrtisnin gjer nė kupė tė qiellit! Po, more, po!… Dhe Vinca dha vetė shembullin i pari duke futur Everestin e tij diku nė vėndin e lirė nė shtėpinė ku banonte… Ose, ndofta… Ka tė ngjarė, qė nė shtrėngim, e fut nė ēantėn e tij dhe bredh me tė nėpėr botė!…
I bėri si i bėri Agim Vinca alternativat, le t’i mbeten pėr veten e tij, se pėr mė shumė ato nuk vlejnė!… Por mė tej!…
Puna mė tej shkoi ashtu si shkoi dhe ai, mė nė fund, shpalli me krenari se nė Kosovė thoshin:
“Nė dashtė!…”
Besa bukur!… Por Vinca harroi se andej poshtė nė Shqipėrinė e Jugut, pėr njerėz qė shkruajnė dhe dėrdėllisin si ai, thonė:
“Nė tė koloit!…”
Si e shikon edhe vetė Agim Vinca, shqipja ėshtė shumė mė e pasur nga sa kujton ai!… Dhe njeriu qė i ka rėnė kryq e tėrthuar Vėndit tė Shqiponjave nuk e ka pasur tė vėshtirė qė tė shikojė dhe dėgjojė shumė gjėra!… Puna ėshtė qė nacionalisti i sheqerosur Agim Vinca t’i pėrvishet punės dhe tė mėsojė pakėz mė mirė si zgjedhohen foljet nė shqip!… Kaq besoj se mjafton pėr Vincėn dhe le ta lėmė qė tė merret edhe mė tej me ambivalencat e tija dhe me heroizmat kameleonike!… Se, domosdo, pasi shkruhet fjala ‘came’ vjen fjala ‘leon’!… Profesorushi le ta shkruajė si tė dojė!… Fjalorėt i ka… I rėndėsishėm nė raste tė tilla ėshtė ‘luani’ dhe… Nuk tė bėn goja ta thuash, por nė ndėrtime tė kėsaj natyre ‘luani’ qėndron nė fund!… Si mund tė bėhet ndryshe?!…

Kapitulli i Gjashtė
Kritika zvarriset pas shqytarit nga Gjirokastra

Realizmi socialist, qė nė lindje asmatik, e ka pasur gjithnjė dhe kudo jetėn tė vėshtirė, por mė tė padurueshme e ka pasur nė Shqipėri… Dhe dihet pse!
Autorėt e kėsaj shkolle, tė lindur nė skllavėri, kanė kaluar gati nė tė gjithė rrathėt e poshtėrimit njerėzor, prej kontrollit tė dhjetra cenzorėve tė padeklaruar dhe gjer tė metoda e punimit kolektiv.
Megjithatė, mė tė pėrkėdhelurit nė mes tė atyre autorėve, pa pyetur pėr ligjet ndėrkombėtare tė autorėsisė, pėrktheheshin gratis nė gjuhė tė ndryshme nga vetė shtetet komuniste dhe autorėt e pėrkthyer gėzonin privilegjet feudale qė iu siguronte socializmi real. Nė kėto privilegje poshtėruese nė kuptim tė dyfishtė hynte edhe e drejta e denoncimit pėr burgosjen dhe zhdukjen e rivalėve tė shkrimtarėves mė tė zellshėm tė realizmit asmatik socialist.
Kėtė gjė jo se nuk e kishin kuptuar me kohė ata nga Kosova, por, tė sėmurė nga dashuria idilike pėr Enver Hoxhėn, bėnin sikur nuk e vinin re dhe shtynin mė tej provincializmin e tyre drejt njė pėrsheshi modernist dhe shtiheshin sikur nuk dinin gjė pėr fyerjet qė shqytari Kadare nga Gjirokastra hidhte pa kursyer kundėr shumė shkrimtarėve tė njohur shqiptarė dhe, nė masė akoma mė tė madhe, kundėr shkrimtarėve mė nė zė botėrorė tė Shekullit tė Njėzetė!…
Mirėpo, me pėrmbysjen e socializmit real si sistem botėror, si pėr Shqipėrinė e trembėdhjetės, ashtu edhe pėr Kosovėn, erdhi ora e provės sė madhe!… Dhe, kur mbytet anija, mijtė lėvizin tė parėt pėr tė shpėtuar!…
Dihet kush ia mbathi nė atė kohė!… Megjithatė duhej gjetur ēasti edhe pėr tė sharė, edhe pėr tė mburrur!… Dhe feudalėt e vegjėl tė kohės sė kaluar social-komuniste sikur u ndanė pakėz nė mendimet e tyre! Bujqit e Shqipėrisė sė trembėdhjetės e kishin si tepėr tė shtrenjtė tė kaluarėn dhe nuk iu bėnte zėmra qė t’i flaknin qershitė e ndytura!… Kurse provincialo-modernistėt nga Kosova e ndanė mėndjen qė t’i flaknin qershitė e pabėra, ndėrsa tė tjerat i quajtėn tė paflliqura!… Dhe shpallė pa mėdyshje se dokumentat tė mirėfillta ishin vetėm artikujt qė ishin botuar nė shtypin e censuarar tė Enver Hoxhės!… Pėr studjonjėsit kosovarė veprat e pabotuara nuk ekzistonin dhe nuk mund tė studjoheshin!
Nė kėtė mėnyrė lindi, brenda dhe jashtė Shqipėrisė sė trembėdhjetės dhe Kosovės, ‘studimi biblografik’ i mbushur me Kadare dhe me ca pakė shkrimtarė hedhur nė librat e Historisė sė Letėrsisė Shqipe nė formė turshish.
Kėshtu lindėn nė Shqipėrinė e trembėdhjetės dhe nė Kosovė trimat e letėrsisė dhe nderet e turpet!… Dhe patrullat e reparteve tė propagandės komuniste nxitonin tė zbulonin kundėrshtarėt e pėrhershėm tė realizmit socialist dhe merrnin nga ata intervista qė nuk do tė botoheshin kurrė!… Kurse mendimet e atyre kundėrshtarėve i jepnin, sipas nevojės, tė kthyer dhe tė pėrkthyer nė mėnyrėn mė poshtėronjėse!…
Dhe pasi i kryen kėto punė nė pėrputhje tė plotė me stilin feudal lapurak shqiptar, trimat e letėrsisė sė realizmit socialist u ndjenė mė tė sigurtė dhe kujtuan se mund tė preheshin bukur mire nė hijen e shqytit tė Kadaresė!…
Mendim i bukur dhe kalorės tė atillė e meritonin atė prehje!… Por ē’e do!… Shqytari nga Gjirokastra dridhej e pėrdridhej sipas urdhėresave qė merrte dhe shkonte tė mblidhte qindarkat nėpėr vėnde tė ndryshme tė Europės… Dhe ndonjėherė delte nė televizionin shqiptar pėr tė ēbėrė ato qė kishte bėrė, pėr tė deklaruar se s’kishte marrė honorare dhe pėr tė shpallur se nuk e donte ēmimin Nobel!
Tė gjitha kėto ishin shumė tė bukura, por nė tė njėjtėn kohė tė gjitha kėto po i ngatėrronin keq kritikėn e pėrdhunuar social-komuniste!… Kurse letėrsia e pėrbuzur po lundronte e sigurtė nėpėr Oqeanin e Artit drejt tė ardhmes sido qė tė vinte!

Kapitulli i Shtatė
Qershitė e flliqura dhe qershitė e pabėra

Nuk ka asnjė rėndėsi kush qe i pari qė hodhi mendimin pėr ndarjen e qershive tė flliqura nga ato tė pabėra!… Edhe sikur tė ketė qėnė kėtejas, edhe sikur tė ketė qėnė pėrtejas i lindur dhe i rritur atje dhe pa shkelur kurrė nė Shqipėrinė e trembėdhjetės, puna nuk ndryshon.
Megjithatė duhet pranuar se shqiptarit kėtejas nuk do t’i bėnte zėmra qė t’i ndante mė dysh shkrimtarėt e Enver Hoxhės!… Tė linte nė njėrėn anė shoferat me kurse tė shkurtuara dhe nė anėn tjetėr tė mėdhenjtė, sidomos nderi i turpit tė kombit!…
Mirėpo ata pėrtejasit e bėnė zemrėn gur dhe e ndanė realizmin socialist nė dy pjesė… Bajraktarėt e letėrsisė nuk ishin tė realizmit socialist, se kishin ambivalencė, disidencė…
Disidencė?!… Po, more, po!… Nė fund tė fundit, qė disidenca tė mos mbetej e fyer, do t’i jepej edhe asaj njė vėnd andej nga fundi i sallės!… Do t’i jepej edhe Fishtės njė dekoratė pune, nga qė dikur, nė rinis, kishte ēarė disa dru plepi!…
Dhe puna u duk se u mbyll nė mėnyrė tė pėrsosur duke i lėnė bagėtitė aq sa ishin dhe ujqit tė ngopur!…
Sigurisht shpikėsit e kėsaj teorie shkonin me shpresė se, pasi tė hidhnin hendekun, do tė ktheheshin sėrish pėr tė njėsuar nė mėnyrėn mė revolucionare realizmin socialist hoxhian!
Mendime tejet tė mrekullishme, por qė nuk dhanė asnjė pėrfundim tė saktė!… Se nuk mund tė ndahen shoferėt romancierė nga spiunėt romancierė!… Se qė tė dy palėt kėrcėnonin njėri-tjetrin dhe Enver Hoxha flinte i qetė pa e ndėrruar krahun!…
Si i bėhej punės?!… Pėrsėri njerėzit e zgjuar kėtejas dhe pėrtejas e gjetėn zgjidhjen!… Realizmi social-komuniste le tė mbetej ashtu siē ishte dhe tė gjitha gjėrat le tė binin mbi kritikėn letrare! Ai, Dhimtri i Simon Shuteriqit, me Koēo Bihikun dhe me disa tė tjerė e kishin tė gjithė fajin… Se kishin kritikuar, diku mė lart dhe diku mė poshtė, Ismail Kadarenė!… Mė vonė u kujtuan se kritika kishte fyer edhe Konicėn bashkė me disa shkrimtarė tė vdekur tė tjerė, qė tė gjithė tė rėndėsishėm!…
Bre, bre, bre!… Ēfarė paskeshin bėrė ata kritikė!… Dhe e gjithė ajo punė e keqe dokumentohej nė librat shkollore tė nxitura dhe tė kontrolluara me jo mė pas se shtatėqind e shtatėdhjetė e shtatė mėnyra nga udhėheqja e lartė!…
Kuptohet, ata e kanė bėrė njė punė shumė tė keqe qė nuk mund tė lejohet as nga ndėrgjegja njerėzore dhe as nga dinjiteti shkencor!… Por mė thoni, zotrinj, alternativat qė shkruani ju tashi a janė tė ndėrgjegjėshme dhe a kanė ndonjė fije dinjiteti shkencor?!… A kishte ndėrgjegje njerėzore dhe dinjitet artistik shkrimtari kur e mernin me benc pėr tė shkruar ‘dimrat e mėdhenj’ dhe kur i vinin pėrpara vėllimin e 19-tė tė veprave tė Enver Hoxhės?!… Apo dinjitetin dhe ndėrgjegjen e tij kishin ku i fusnin kur ai lloj shkrimtari fyente ndyras Prustin, Xhojsin, Kafkėn dhe shumė tė tjerė qė nuk i kishin faj?!…
Mos tregoni prralla, zotrinj!… Dhe mos u pėrdridhni si gjarpėri i varė nė tė perėnduar tė diellit!…
Ju nuk kishit asnjė nevojė qė tė dėgjonit deklaratėn qė bėri ish shefi i Sigurimit tė Shtetit nė gjyq! Ju i kishit vetė shkrimet e Kadaresė qė dėshmonin katėrcipėrisht ato qė tha ish-zyrtari i larė!… Por kėty hyn ajo ēėshtja e epokės qė duhet patjetėr ta pėrfaqsoni ju, dikur pa mjekrra dhe tashti me mjekrra!… Duket e keni fituar kėtė tė drejtė nga mjekrrat qė keni lėnė!… Sikur mjekrrat, duke qėnė se Enver Hoxha nuk ju lejonte qė t’i mbanit, tashti janė kthyer nė njė dėshmi demokratizimi!…
Del pyetja, a janė me tė vėrtetė pėrfaqėsonjės tė epokės sundimtarėt qė kanė mbushur jetėn e vėndit tė tyre me krime tė pashėmbullta? A mund tė flitet pėr njė njeri si pėrfaqėsonjės epoke kur ai hyn nė qymezin e pulave dhe i lė gratė dhe kalamajtė pa asnjė vezė?!… Dhe shqiptarėt e dinė se nė qymezin e pulave nuk ka guxuar tė hyjė as edhe njė okupator

Kapitulli i Tetė
Dokumenta dhe ‘dokumenta’

Shkrimtarėt dhe studjuesit e kėtejėm e pranuan censurėn enveriste me njė ndjenjė tė dyfishtė. Nga njėra anė nuk iu vinte mirė qė i censuronin, kurse nga ana tjetėr lumturoheshin se Enver Hoxha, me anė tė censurės, zhdukte rivalėt e tyre. Kėshtu shkrimtarėt dhe studjuesite kėtejėm jo vetėm u mėsuan me censurėn, por u shtynė mė tek duke e pranuar vetėcensurimin me njė kėnaqėsi tejet tė madhe.
Ndryshe ishin punėt me pėrtejasit. Ata gėzonin njė lloj lirije dhe mirėqėnijeje mė tė madhe nė anėn tjetėr dhe kėrkonin akoma mė shumė duke u mbėshtetur nė njė nacionalizėm karafilash nė Atdheun Mėmė dhe harronin se ashtu po dėmtoheshin tė dyja palėt.
Nuk ishte puna pėr tė mbajtur, apo pėr tė mos mbajtur mjekrra!… E keqja vinte nga ndryshimi nė mirėqėnie dhe nga ai i llojit tė lirisė pėr t’u shprehur. Modernizmi provincial nuk do tė sillte asnjė tė keqe, se, nė fund tė fundit, do tė kalohej pa dhėmbje historike dhe do tė sillte diēka mė tė qėndruarshme. E keqja mė e madhe pėr njė popull qėndron te mungesa e lirisė dhe e pavarėsisė… Dhe e keqja njė letėrsie i vjen nga censura dhe nga vetėcensurimi!…
Duke qėnė punėt kėshtu, historia pėr Kosovėn po rridhte nė mėnyrė tė pandalėshme brėnda brigjeve tė saj tė natyrėshme. Por nuk mund tė thuhej njė gjė e tillė edhe pėr Shqipėrinė e trembėdhjetės, ku varfėria u zvarrit nėpėr qytete dhe fshatra, gjersa arriti tė pushtonte edhe qymezet e pulave!… Prandaj pikėrisht nė kėtė kohė unė pėrsėrita me tė madhe rrezikun qė vinte nga pabarazia nė mirėqėnie dhe nė fusha tė tjera dhe qė po copėtonte nė mėnyrė tė pandalėshme gjithė botėn shqiptare!… tė gjitha kėto do t’i lexoni nė procesin tim gjyqėsor tė 1980-tės.
Zotrinjve pėrtejas qė kėrkojnė vėrtetime pėr gjėra tė tilla do t’iu thosha tė shikonin shkrimet e shkrimtarėve kundėr meje si dhe proceset gjyqėsore!… Apo mos vallė zotrinjtė pushakė nuk pėrfillin dokumentat gjyqėsore?!…
Mbaj mėnd nė burgun e Ballshit m’u zėmruan keq miqt e mi nga qė iu thash se nė botė kishte vetėm njė supėrfuqi. Kjo ka ndodhur mė 1982. Atėherė iu thash se nuk do tė kishte forca paralele nė botė dhe as revolucion botėror komunist!… Se Shqipėria duhej t’i mbante sytė nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės!…
Zotrinj pėrtejas!… A mos doni edhe pėr kėtė njė dokument?!… A mos doni ndonjė dokument pėr atė shkrimin te “Kėmbėkryq tė rrapi i fshatit” ku, mė 1990, ju thosha se liria do t’ju vinte nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės?!…
Kuptohet!… Dokumenta tė tillė ju nuk do t’i pranoni!… Si skllevėr qė jeni, mund tė pranoni pėr tė vėrteta vetėm ato qė shkruheshin nė shtypin hoxhian!… Ju nuk mund tė pranoni se nga fundi i viteve pesėdhjetė njė grup historianėsh tė rinj iu pėrveshėn punės qė ta rishikonin periudhėn e pavarėsisė dhe figurėn e Haxhi Qamilit, por ndėrhynė nga lart dhe i bėnė qė tė heshtin!… Ju nuk doni tė dini qė nė Universitetin e Tiranės dhe nė Lidhjen e Shkrimtarėve kishte njerėz qė mendonin tė shkruanin njė monografi pėr Gjergj Fishtėn, monografi qė u ndalua po ashtu nga udhėheqja e lartėsishme komuniste!… Ju nuk doni tė dini qė Dhimitėr Simon Shuteriqi hidhej nė drejtim tė reabilitimit tė Fishtės dhe pastaj tėrhiqej!… Ju nuk doni tė dini se, mė 1953, pasi mbaroi njė nga mbledhjet e lidhjes me zhurmė dhe sharje nga mė tė rėndat, Dhimitėr Simon Shuteriqi psherėtin thellė dhe tha me zė tė mbytur:
-Tė gjitha kėto ndodhin nga qė nuk kemi kėtu Nolin dhe tė tjerėt!
Del pyetja:
-A e donin Nolin Ismail Kadareja dhe tė tjerėt?!…
Enver Hoxha i dinte mirė punėt e tija. Fuste tė ziheshin tė vjetėrit me tė rinjtė, ‘modernėt’ me ‘klasikėt’, qė nė fund ai vetė tė ndėrhynte dhe tė deklaronte se tė vjetėrit dhe tė rinjtė partia i donte njėlloj dhe qė tė gjithė bashkė bėnin punėn e partisė.
Ja ēfarė dokumentash vlerėsohen nga pushakėt si tė vėrteta!…
Dhe e gjithė kjo ėshtė lavdia e viteve gjashtėdhjetė e dokumentuar nga shtypi hoxhian dhe e mbushur me luftė klasash, me shqiponja qė fluturonin lart, me zhdukjen e blerimit, me uzina tė zhurmėshme qė shkonin gjer nė ato pėr remontin e sonetave!… Me nacionalizėm primitiv, me denoncime pėr Dhora Lekėn, Bilal Xhaferrin dhe shumė tė tjerė… Se nė vitet gjashtėdhjetė lavdi tė tilla nuk kanė tė mbaruar!… Dhe nuk kishin tė mbaruar as fyerjet pėr popujt e tjerė!…
Mbajini, zotrinj pushakė, dokumentat tuaja dhe shtyhuni me to nėpėr Europė ku, sė bashku me disa ambasadorė, mundohuni tė gėnjeni ndonjė profesor universiteti, se politikanėt europianė e gėnjejnė vetė veten!
Kėshtu, me siguri, do tė siguroni edhe diēka pėr kuletėn!…

Kapitulli i Nėntė
Edhe njė herė pėr kritikėn letrare

Popuj tė ndryshėm, sipas nisjes historike, kanė treguar prirje tė dalluarshme nė mes tyre.
Izraelitėt janė vėrtitur mė shumė nė mes tokės dhe tė qiellit, kurse grekėt e lashtė u pėrpoqėn tė zbulonin ēdo gjė!… Romakėt u munduarn tė pėrsosnin ligjshmėrinė… Vėndet e Ulta anuan mė shumė nga artet figurative… Dhe kėshtu me radhė!… Secili popull e ka pasur mė tė lehtė tė pinte ujė qė delta nga toka ku ishte vendosur pėrgjithmonė!…
Populli shqiptar, nga sa del prej dokumentave historikė, ėshtė marrė fillimisht mė shumė me prralla dhe mė vonė edhe me letėrsi. Ndofta nga qė u argėtua pakėz si shumė duke treguar prralla nė pasdarkat e ‘netėve tė mėdha dhe tė vogla’, nė festat e besimeve tė ndryshme sipas feve qė ndėrronte… Dhe nuk e gjeti dot kohėn qė tė merrej me kritikėn letrare dhe me mendimin pėr botėn dhe qiellin. Prandaj edhe sot e kėtė ditė nė Shqipėrinė e kėtejme dhe tė pėrtejme dalin profesorė pushakė qė shesin pėrēartjen e tyre pėr kritikė letrare.
Por a do ta vlente qė tė pėrmendeshin kėto gjėra?!… Them se po!… Se populli shqiptar nuk e ka vendosur tė dėgjojė pėrfundimisht dėrdėllitjet e rrakatakeve dhe tė kritikėve tė tyre!…Prandaj nuk do tė ishte keq sikur tė fillonin tė fliteshin fjalėt e para mbi kėtė temė.
Dihet qė nga kohėt e lashta se mė parė punohet, mbillet, korret, shihet nė lėmė dhe mė pas vjen mulliri pėr tė bluar drithin. Kėshtu ndodh edhe nė letėrsi! Krijimtaria paraprin, mė pas vijnė studjuesit dhe mendimtarėt qė zbėrthejnė veprat dhe nxjerrin ligjmėritė e krijimit duke u shtytur mė tej nė paraqitjen e gjinive dhe tė vlerave.
Tė gjithė profesorushėt pushakė njė gjė tė tillė e dinė shumė mirė, por, pėr arsye kadareane, bėjnė sikur nuk e dinė dhe nxjerrin si pėrfundim se shkrimtarėt e shquar, shkrimtarėt e mėdhenj dhe kėshtu me radhė nuk ishin tė realizmit socialist!…
Njė shaka shumė e trashė!… Zotrinj, atėhere kush ishte i realizmit socialist?!… Shoferat?!… Mos ishin artikujt bajatė me polemikė gazetash social-komuniste?!… Apo ishin ata njerėz qė kėrkonin tė reabilitonin Fishtėn duke tentuar tė shkruanin edhe njė monografi pėr tė?!…
Pėr kėta lloj profesorushėt pushakė, sipas urdhėzimeve tė partisė mėmė, kritika letrare i parapriu krijimtarisė letrare duke e ndriēuar dhe pasuruar ideologjikisht atė lloj krimjimtarie. Pėr kėtė lloj profesorushėsh pushakė Ismail Kadareja ėshtė shkėputur nga realizmi socialist nga qė ka sharė tom mė top gjithė letėrsinė shqipe dhe botėrore! Ka sharė nė mėnyrėn mė tė ndyrė Fishtėn, Konicėn, Nolin, Koliqin… Ka sharė edhe shumė tė tjerė!… Dhe tė gjithė kėta tė sharė duhen dėnuar…
Pse?!
Se i ka sharė Kadareja!… Dhe Kadareja, sipas Mehmet Myftiut, ėshtė njė artist i brishtė!… Dhe kujt iu bė vonė pėr njė gjė tė tillė?!… Mos vallė brishtėsia ėshtė arsye e mjaftuarshme pėr tė sharė tė gjithė botėn?!… Pėr tė marrė nėpėr kėmbė njerėz tė pambrojtur si Janulla dhe shumė tė tjerė?!… Mos vallė brishtėsia ėshtė arsye e mjaftuarshme pėr tė bėrė spiunllėket qė ka bėrė Kadareja?!…
Pėr njerėz si Agim Vinca me shokė Ismail Kadareja ėshtė disident dhe kaluar disidenti, se ka denoncuar tė gjithė shokėt e tij tė Sigurimit tė Shtetit dhe, pasi ka kryer njė punė tė tillė shumė tė lavdėrueshme, ka ngulur mirė tė dy kėmbėt nė oborrin e Enver Hoxhės dhe ka lėshuar mallimit kundėr Prustit, Xhojsit, Kafkės… Dhe tė gjitha kėto mrekullira i ka paguar populli shqiptar… Megjithėse oborrin e Hoxhės e kishte tė tijin!…
De, more, de!… Nga Gjirokastra dhe sa bukur dinte dhe di tė shajė!… Tashi sikur dridhet pakėz, po atėherė… Bre, bre, bre!… Si i lėshonte bubullimat kundėr Biblės, gjithnjė nė vazhdėn e Enver Hoxhės!… Sikur ngjallej Marksi vetė kur trumbetonte nė mėnyrė tė madhėrishme revolucionin komunist dhe luftėn e klasave!…
Tashti mė thoni, zotrinj, pėr kėtė lloj disidence tė Kadaresė keni grumbulluar gjithė harbutėrinė tuaj duke valėvitur me zhurmė dokumentat e botuara nė shtypin hoxhian?!… Pėr kėtė lloj disidence i bini mė qafė Dhimitėr Simon Shuteriqit dhe gjithė tė tjerėve?!…
Ndofta ppr tė gjitha kėto do tė mund tė pėrgjigjej Mehmet Myftiu! Le tė provojė!…
Zotrinj!… Po tė mendoheshit, qoftė edhe pėr njė ēast tė vetėm, tė gjitha do tė mund tė ndryshoheshin… Dhe pėr mirė!…

Kapitulli i Dhjetė
Mesia dhe vunderkindėt

Por ju nuk u menduat!… Se, duke i shėrbyer pėr njė kohė tė gjatė diktatorit nga Gjirokastra, harruat qė njė njėsi matjeje, me ēfarė metode qė tė caktohej, do tė ishte njė gjė e mirė!… Se ashtu njerėzimi do tė dėmtohej mė pas dhe do tė prėfitonte mė shumė nė marrėdhėniet jetėsore!… Ashtu si ishit mėsuar ji me njėsitė matėse qė diktatori i ndėrronte sipas rastit, nuk mund tė mendoheshit!…
Diktatori nga Gjirokastra, pėr rreth gjysėm shekulli, e shkatėrroi gjithė botėn shqiptare tė shkallmuar dhe la vetėm vete dhe rrotull pak njerėz qė nuk i bėnin hije. Nga ji tė gjithė u pranua pas asnjė kusht qė Hoxha dhe partia solėn dritėn, historinė, gjeografinė, letėrsinė… Edhe ujin e pakėt e solli ai dhe partia e tij! Tė gjitha lindėn me tė dhe vetėm nė njė datė!…
Dhe ku kujtonit se prrallat komuniste do tė ishin tė pėrjetėshme! Prandaj duronit me ngazėllim kur hidhte njė fjalė pėr tė burgosurit, kur ju fuste qė tė guduliseshit lehtazi tė rinj dhe tė vjetėr… Kur pėrkėdhelte hapur disa romancierė shoferė, qė romancierėt e rėndėsishėm spiunė ta kuptonin ku e kishin vėndin!…
Jetuat me tė vėrtetė kohė tė bukura dhe u trishtuat ca si shumė kur ato kohė perėnduan pėrfundimisht!… Ndaj nė ēastet e para u hutuat aq shumė, sa i flliqėt mbarė e prapė qershitė qė kishin mbetur.
Mirėpo, fill pas hutimit tė parė dhe dėshpėrimit duket tė kotė, filloi tė bėhej e qartė pėr ju se, me mjete tė tjera, mund t’i mbanit mė gjatė lavdinė dhe qelepiret!… Se andej nga Europa dinin shumė gjėra, por ndyrėsirat tuaja nuk i kishin njohur akoma!… Dhe u vutė me njė zell tė patregueshėm qė epoka e lavdisė tuaj tė flliqur tė mos vidhisej kurrė!… Shqipėrinė e shtytėt gjer ku nuk mund tė shtyhej… E bėtė vėndin e mrekullirave!… Nė vėndin e shqiponjave vunderkindėt nuk kishin tė mbaruar!… Dhe, kryesorja, pasi i thatė Enver Hoxhės qė tė kolovitej pėrkohėsisht nė dhomėn tjetėr, ku mund tė pinte me qetėsi cigarėt e tij tė zgjedhur, nė murin kryesor tė Shtėpisė Publike vutė portretin e shqytarit tė tij!…
Punė tė bukura sa mė nuk bėhet!… Ndaj tė gjitha ditėt e vitit tashti shėnohen me emrin e shenjtorit tė vetėm!… Dhe ju, me daulle dhe borie, po shtyni tutje britmat tuaja!… Onufri ishte njė parakadarean!… Kadareja po niste Luftėn e Trojės!… Gjeniu i letrave dhe i kartonit!… Mbreti i letėrsisė shqipe…
Gjėra shumė tė ndyra!… Po tė jenė tė vėrteta tė gjitha ato qė trumbetoni, ēfarė kombi ėshtė ky?!…
Megjithatė, po qe se dikush ju paguan pėr tė tilla gjėra, punėt i keni nė vijė dhe me tė hollat qė siguroni ashtu mundohuni ta shtyni jetėn sa mė gjatė dhe sa mė mirė!… Por artin harrojeni!… Pėr tė mirėn e kuletės tuaj!… Se vunderkindėt nuk mund t’i takosh, edhe sikur me magji tė futėsh nė tė njėjtin kosh disa shekuj bashkė!… Mocarti adhurohet se ėshtė njė i vetėm dhe mund tė delte nė vėndin e muzikės qė quhet Austri!… Kurse nė letėrsi nuk do tė takosh asnjė vunderkind, edhe sikur me njė mrekulli tė kishte fatin tė bashkoje disa dhjetra mijė vite!… Se letėrsia dhe filozofia janė shumė tė vėshtira pėr tė gjithė llojet e fėmijėve, qofshin ata tė ministrave, ose edhe mė lart!… Po, po!… Qoftė edhe mė poshtė!… Filozofia me letėrsinė, nga qė nisen nė drejtim tė arsyes me anė tė arsyetimit, kėrkojnė njė moshė disi tė pjekur nė jetėn e njeriut. Nė filozofi puna ėshtė shumė e vėshtirė se shkohet nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė te arsyeja e pastėr duke u mbėshtetur nė arsyetimin e pastėr. Mund qė nė letėrsi gjėrat tė paraqiten mė tė lehta, se shkrimtari shkon te arsyeja e flliqur me anė tė arsyetimit tė flliqur tė personazheve… Por ndryshimi ėshtė shumė i vogėl!…
Si?!… Akoma shpreson te vunderkindėt nė letėrsi?!… Duket qė i je futur tepėr seriozisht punės kadareane… Dhe i pafsh tė mirėn nė tė holla!… Po qe se je i vendosur fort pėr njė gjė tė tillė, atėherė mos i hidh parfume kufomės sė Kadaresė, lėre tė qelbet mirė e gjithė Europa! Ndofta ashtu do tė binden ata profesorėt jashtė se nė Shqipėri nuk ka letėrsi… Nuk ka as teatėr!… Ashtu Kadareja do tė mbetet i vetmi shkrimtar nga Vėndi i Shqiponjave dhe, qė tė mos prishet fare, ata europianėt do tė gjejnė ndonjė parfum shumė tė fortė dhe do t’ia hedhin!…
Kush e di?!… Ka shumė tė ngjarė qė ai lloj parfumi europian tė bėjė tė mundur qė Enver Hoxha tė shfaqet pėrsėri nė dhomėn e parė dhe t’i pijė cigaret me duhanin e zgjedhur partizani para dashamirėsve tė tij!… Atėherė edhe ju tė gjithė do tė mund tė flisni shkoqur pėr disidencat tuaja dhe mund ta vlerėsoni pėrsėri letėrsinė me mjete jo letrare. Padyshim, po t’i puthni kėmbėt, do ta keni edhe bekimin e Mesisė tuaj!

Kapitulli i Njėmbėdhjetė
Gjithēka fillon te fjala dhe mbaron po aty

Edhe pse shenjat janė se Shqipėria nuk jeton dot pa rrakataket e panaireve, edhe pse Shqipėria vazhdon njėlloj tė mos i kurseje tė hollat pėr parfumet hedhur mbi kufomat e qelbura, edhe pse frika nga kadarenjtė akoma nuk ka vdekur nė Shqipėri, pėrsėri nuk do tė ishte keq sikur t’iu kujtohej shqiptarėve ai Shekulli i Katėrmbėdhjetė!…
Po, po!… Duhet t’iu kujtohet ai shekull… Dhe ata t’ia pėrsėrisin pafund njėri tjetrit qė nė atė shekull pėr herė tė parė hynė nė faqet e historisė si njerėz qė nuk donin tė kishin nė administratė tė tyren!… Tė gjitha ato qė kishin bėrė mė parė i kishte mbuluar pluhuri i historisė, kurse ftesa e tė huajve pėr tė nxjerrė priftėrinjtė nga burgjet ku i kishin futur vetė vėllezėrit shqiptarė nuk mund tė mbulohej mė nga asnjė lloj pluhuri!…
Shekulli tjetėr ėshtė i mbushur me prralla tė bukura qė mund tė lexohen me ėndje pas njė darke tė mirė dhe duke pirė verė tė vjetėr! Kurse te Shekulli i Gjashtėmbėdhjetė duhet tė pėrqendrohet seriozisht e gjithė vėmėndja e shqiptarėve!… Se nė atė shekull, me ėndėn e patokut, disa priftėrinj shqiptarė shkruan gjuhėn shqipe, hodhėn bazat e letėrsisė shqipe dhe siguruan pėrfundimisht cilėt kishin qėnė shqiptarėt, cilėt ishin dhe cilėt duhej tė bėheshin!… Nuk duhen harruar as ata fshatarėt shqiptarė nė jugė dhe nė veri qė, me kryengritjet e tyre gjatė dy shekujve tė fundit i bėnė tė dashura pėr njerėzit e vėndit tė tyre fjalėt Shqipėri dhe shqiptar!…
Nuk duhen harruar kėngėt qė kėndoi populli shqiptar pėr jetėn dhe luftėn e tij nė dy shekujt e fundit!… Populli shqiptar nuk duhet tė harrojė as autorėt shqiptarė qė, krahas kėngėve tė popullit, shkruan veprat e tyre duke i dhėnė gjuhės shqipe njė lakueshmėri tė mahnitėshme… Aq sa sot ēdo lloj rrakatakeje dhe nxėnės shkolle mund tė bėjė letėrsi sipas dėshirės para dhe pas tė ngrėnit dhe duke u hequr si vunderkind!
Tė hedhėsh poshtė gjithė historinė e Shqipėrisė pėr njė gjysėm shekulli tė dyshimtė dhe pėr njė Mesia tė rremė ėshtė krim! Tė hedhėsh posht gjithė Letėrsinė Shqipe pėr njė Rrakatake qė nuk i vlen parfumet ėshtė ēmėnduri!…
Ndofta ju keni vendosur qė ta prishni Shqipėrinė!…
E keni kot!… Se nuk ju lėnė Fuqitė e Mėdha qė ta prishni… Dhe pėr shkakun e vetėm se ėshtė shėnuar nė hartė!…
Kaq!… Dhe mblidheni mėndjen!… Se Gjon Buzuku e nisi me fjalėn dhe po aty do tė mbarojnė tė gjitha!

Ankara, 23.07.1999
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:03

Pėrse humbi njė 80-vjetor?

--------------------------------------------------------------------------------

(Mare nga Shekulli)

Tani qė po rrokullisen ditėt e fundit tė 2006-s, vėrejmė me habi qė u kujtuan njė numėr shkrimtarėsh tė letėrsisė sonė, u festuan nė salla tė mbyllura e forume tė hapura personazhe tė vdekur e tė gjallė tė saj, pėr ndonjėrin syresh madje i gjithė ky vit u quajt pėrkujtim perpetuum. Ndėrsa shkrimtarit Kasėm Trebeshina jubileu i tij nė muajin gusht i humbi dhe kaloi i paqenė. Edhe vetė mė iku ai pėrvjetor; por siē ndodh rėndom, shtypi dhe mediat ta drejtojnė vėmendjen aty ku nuk duhet dhe lėnė nė heshtje atė qė duhet.

Sado jodashamirė tė ketė Trebeshina, sado kundėrshtarė tė hapur e tė mbuluar, mendoj se pakkush nė shoqėrinė tonė mund ta quajė atė tė parėndėsishėm. Edhe vetė titujt e shumtė tė botuar nė vitet e fundit (qė dhe ato janė as njė e treta e veprės sė tij tė vėrtetė), pėrkthimet nė vende tė ndryshme tė Europės, vėnia nė skenė e pjesėve tė tij nė Shqipėri dhe jashtė, do tė tregonin diēka pėr peshėn e shkrimtarit. Pa hyrė pastaj nė jetėn e tij, pėrndjekjet, burgimet, internimet dhe denigrimet – tė cilat pėr fat tė keq vazhdojnė deri sot qė shkruajmė.

Cilat janė pra shkaqet qė humbi njė 80-vjetor?

Ato mund tė jenė disa; janė ndoshta armiqtė e tij personalė, qė bėjnė ēmos qė tė mos pėrmendet emri i tij – mund tė thonė njė palė. Nuk dėshirojmė mė tė merremi me historitė dhe konfliktet e sė kaluarės, mund tė thonė njė palė tjetėr.

Pėr mua ēėshtja e lėnies nė heshtje tė njėrit prej autorėve kryesorė tė letėrsisė sonė pas lufte, tė njėrit nga disidentėt e paktė qė pati diktatura komuniste e Shqipėrisė pėrgjatė gjithė ekzistencės sė saj, ėshtė mė e thellė se kaq. Ajo ka tė bėjė me mėnyrėn e keqe se si zhvillohet kėtu shqyrtimi i sė kaluarės dhe kapėrcimi i saj, ajo qė p.sh. gjermanėt e shprehin me njė fjalė: Vergangenheitsbewaeltigung.

Qė kjo duhet bėrė, nuk do ndonjė diskutim. Sepse na pengon nė punėn e pėrditshme: Jo vetėm kemi ende njerėz drejtues, ish-bashkėpunėtorė tė ngushtė tė regjimit qė iku, me metodat dhe stilin e punės tė aparatēikėve, sekretarėve tė partisė, pedagogėve, kalemxhinjve tė ideollogjisė komuniste, por kemi njė mentalitet tė tėrė qė shtrihet mbi jetėn tonė shpirtėrore-shoqėrore, mbi mėnyrėn se si bėhet politikė, gazetari etj.

Shoqėria jonė vazhdon tė jetė, edhe mbas 15 vjetėsh tė tė ashtuquajturit tranzicion njė shoqėri e ndarė. Shoqėria jonė, sidomos klasa e saj drejtuese, politike por edhe intelektuale e kulturore ėshtė e pėrēarė, e paqartė dhe gėnjeshtare ndaj sė kaluarės.

Nė parim spastrimi i llogarive me tė shkuarėn komuniste do tė ishte gjė ėshtė shumė e thjeshtė, aq e thjeshtė sa ēuditesh pėrse i vijmė rrotull asaj pa e qartėsuar dot, pėr tė ecur mė tej nė rrugėn e demokracisė.

Sekush do duhej tė njihte dhe pranonte pjesėn e vet tė pėrgjegjėsisė pėr atė sistem, askush nuk ka pse tė kėrkojė dėshmi tė rreme disidence ose pafajėsie. Ne tė gjithė kemi qenė kėtu. Tė gjithė e dimė se si funksiononte Komiteti Qendror dhe Byroja Politike e Enver Hoxhės. Tė gjithė e dimė si funksiononte Ministria e Brendshme dhe Sigurimi i Shtetit. Tė gjithė e dimė si funksiononte Zyra e Shtypit e KQ, Instituti i studimeve m-l tė N. Hoxhės, gazeta “Zėri i Popullit“ dhe Lidhja e Shkrimtarėve. I mbajmė mend mirė edhe tė gjitha institucionet e tjera tė dhunės sė drejtpėrdrejtė ose tė propagandės sė sofistikuar: tė gjitha i shėrbenin atij sistemi, atij njeriu dhe kastės sė tij.

Pėrgjegjėsia e secilit person qė ka dhėnė kontributin e tij tė madh ose tė vogėl nė kėta mekanizma ėshtė gjithashtu e qartė si drita e diellit. Ai qė shkruante ditė pėr ditė veprat e udhėheqėsit njihet prej nesh po aq mirė sa ai qė punonte si operativ pėr tė spiunuar rininė e universitetit. Ai qė thurte poezi ose romane pėr tė ngritur kultin e udhėheqėsit ishte po aq i njohur sa hetuesi mė i tmerrshėm i hetuesisė sė Tiranės. Mbėshtetjen pėr diktaturėn tė dy e kryenin njėsoj, sadoqė njėri pėrdorte instrumenta “mė tė pastėr“ se tjetri, nė qoftė se mund tė quhet mė e pastėr boja qė i thur lavde njė tirani nė krahasim me grushtat e zhveshur mbi fytyrė dhe stomak.

Por sot – krejt njėsoj me atė qė ndodhte nė vitet 1991-92 – dėgjojmė qė fajtorėt kryesorė dhe tė vetėm paskan qenė, veē Byrosė Politike, ata qė paskan emrin nė dosje, tė ashtuquajturit agjentė tė Sigurimit. E gjitha njė pėrrallė me spiunė, viktima, agjentė dhe kundėragjentė. Tė hapen dosjet, do hapim dosjet, bėrtet njeriu qė 15 mė parė bėrtiste pikėrisht pėr tė kundėrtėn.

Tė nderuar lexues. Ju e kenė tė qartė qė kjo lojė do tė vazhdojė pa fund, pėrsa kohė punėt e kėtij vendi do t’i drejtojnė (ose zhdrejtojnė), qoftė nė administratė, nė jetėn publike, kulturore e kudo, njerėzit qė kanė frikė nga e kaluara e tyre, njerėzit qė nuk e pranojnė atė pjesė strukture qė kanė mbajtur personalisht nė ngrehinėn e frikshme piramidale tė Shqipėrisė komuniste. Ne do tė vazhdojmė ta shohim mbretin lakuriq, ndėrkohė qė oborrtarėt dhe adhuruesit e tij do tė vazhdojnė ta shohin tė veshur me rrobat mė tė bukura qė mund tė qepė njė e kaluar kallpazane, e blerė me monedhat kallpe dhe dėshmitė e rreme tė mistifikimit kolektiv.

E pra, pėr tė gjithė kėta njerėz, qė mjerisht vazhdojnė tė qeverisin apo keqqeverisin punėt tona, Kasėm Trebeshina pėrfaqėson ndėrgjegjen e tyre tė keqe. Kasėmi ėshtė shembulli se si edhe ata mund tė kishin sakrifikuar ca nga privilegjet e tyre tė mjera nėn ombrellėn e Komitetit Qendror, sikur ta kishin dashur dhe shprehur mė shumė tė vėrtetėn. Kasėmi ėshtė shembulli i Njeriut qė njė herė jeton, por jeton me nder. Sikur e ka shprehur edhe vetė diku: mė mirė ujk i uritur, i pėrndjekur pa mėshirė nga gjahtarė tė armatosur deri nė dhėmbė, sesa qen i majmur qė ha, fle dhe kėrcen sipas shkopit tė zotėrisė.

Ai ėshtė gjallė dhe shėndoshė e mirė, edhe pse s’u kujtuan drejtuesit e punėve te ne as pėr nderim as pėr ndonjė medalje (ndoshta ishin tė sigurt qė s’do t’ua pranonte) nė 80-vjetor. Ai vazhdon tė shkruajė dhe tė botojė, e ē’ėshtė mė kryesorja, ai nderohet gjithmonė e mė shumė nga ajo pjesė e shoqėrisė sonė qė e ka trurin e ēliruar nga mjegullat qė pėrhapin ēdo ditė kallpazanėt e historisė shqiptare. Dhe nderohet jo si kundėrshti ose antitezė e ndonjė tjetri ose e disa tė tjerėve ose e klaneve tė caktuara, por si Kasėm Trebeshina, me veprėn dhe jetėn e tij tė patjetėrsueshme. Mund tė urojmė vetėm: Pastė aq jetė sa mė nė fund kjo shoqėri ta shohė nė sy, pa u trembur mė, tė kaluarėn e saj dhe tė vendosė sistemin e vet tė vėrtetė tė vlerave.

Poezi nga Trebeshina:

Dy botėt (1963)

Dy botė
njė mrekulli…
Njė jet' mė vete tirret ditėn
dhe nata ngre njė tjetėr mbretėri.

Te jet' e ditės
nxitojmė tė harruar,
tė ndjekur nga njė frikė e paformė
te jet' e natės kthejmė
pėr t'ėndėrruar.

--------------------------------------------

Studiuesi Gjoka, plagjiatura vec pakujdesi s’mund te jete

E Premte, 15 Dhjetor 2006

Moscitimin e studimit “Trebeshina, ajsbergu i letrave shqipe”, s’ka sesi te jete thjesht nje harrese apo pakujdesi teknike. Ndaj edhe Behar Gjoka, me te drejte pohon: “Absolutisht qe kjo eshte nje plagjiature e paster. Dhe ajo njihet ne dy forma. E para eshte perifrazimi pa citim, ndersa e dyta, fotokopjimi i materialit, qe ne kete rast eshte i konsiderueshem dhe kuptohet fare hapur”. Natyrshem e cileson si nje rast skandaloz kete, i cili ka sjelle shume deme. Gjoka pohon se, “ka qene nje zbulim krejt i rastesishem, pasi me kerkuan mua, si studiues i Trebeshines, qe te referoja ne promovimin e ketij libri. Gjate shfletimit per t’u njohur me permbajtjen e tij, fill vura re qe dicka nuk shkonte. Derisa arrita ne perfundimin, qe jo pak faqe ishin te fotokopjuara nga libri qe une kam botuar mese 2 vjet me pare dhe ribotuar ne Maqedoni kete vit”. Per te gjithcka ka qene e qarte, pasi nuk mund te mbulohet me shoshe e verteta. Ende nuk dihet se cilet do te jene hapat e tij te mevonshem, nese do t’i drejtohet apo jo gjykates, sidomos tani qe ministria mori urdhrin e revokimit per financimin e “Dosjes” me autor Dragojn.

Rruga me e mire ne nje rast te tille, do te ishte t’i drejtohej Zyres per te Drejtat e Autorit, e cila ne fakt nuk ekziston, dhe ministria eshte ne perpjekje e siper per ta formesuar ate, sidomos pas miratimit te ligjit “Per librin”.

Recensa nga Ardian Klosi

E cilesuar si skandal dhe “vjedhje” ne te njejten kohe, recensa per kete veper mban firmen e studiuesit Ardian Klosi, i cili vec te tjerash eshte edhe i aferm i disidentit Kasem Trebeshina. Eshte nje recense qe ben pjese ne “Dosjen-projekt” ne Ministrine e Kultures, ku kerkohet financimi i librit “Dosja Trebeshina” nga Nuri Dragoj, por ne te njejten kohe ka edhe nje rekomandim qe mban po firmen Klosit, ne radhet e fundit te se cilit shkruhet, “eshte ne nder te MTKRS-se, qe te financoje per botimin e nje libri te tille me vlera te medha”. Por ne nje prononcim dje, ne nje prej te perditshme shqiptare, Klosi eshte shprehur se, “ne parathenien time nuk jam per t’i dhene ndonje fare vistoje monografise, a per ta quajtur ate veper te larte shkencore, por per te kujtuar njeriun dhe shkrimtarin Trebeshina”.

Mbi 80 faqe te piratuara

Ndonese studiuesi Gjoka nuk ka mundur te kete nje bilanc te sakte te radheve apo paragrafeve te cilet jane kopjuar nga vepra e tij “Trebeshina, ajsbergu i letrave shqip”, tek libri “Dosja Trebeshina”, ai shprehet se, “deri me tani, mund te jene se paku 80 faqe te marra, pa u ndryshuar pike e presje”. Jane kapituj te tere ku analizohet Trebeshina krijues dhe jo andrallat e jetes se tij. Madje, plagjiatura flagrante mund te verehet fare hapur edhe ne titujt e kapitujve, ku ka fare pak ndryshime ka nga njeri liber tek tjetri, por me ndryshimin e madh dhe thelbesor, se Gjoka ka studiuar per te botuar nje liber per Trebeshinen, ndersa Dragoj thjesht e ka marre te gatshme, madje edhe duke mos e cituar fare Gjoken ne vepren e tij. Permendim ketu disa prej kapitujve ku jane marre paragrafe te tera nga Dragoj, i cili me pas i ka ndryshuar paksa titujt, por jo fjalite e radhitura ne te si: “Kenga shqiptare”, saga realiste e modernitetit shqiptar; Antiheroi i pare i prozes shqipe; Poezia, ajsbergu i magjive trebeshiniane etj.





“Ndal!” Dragojt, “OK” nje vepre te pabotuar te Trebeshines

E Premte, 15 Dhjetor 2006

Plagjiature e hapur eshte ajo cka konstatohet menjehere nese shfleton librin “Dosja Trebeshina”, qe eshte botuar jo me shume se 2 jave me pare, i autorit Nuri Dragoj, dhe “Trebeshina, ajsbergu i letrave shqipe” i studiuesit Behar Gjoka. Por ministria tanime ka revokuar urdhrin per financimin e librit te Dragojt, duke dhene “OK” per financimin e botimit te nje vepre te pabotuar me pare te Kasem Trebeshines

Anisa YMERI

Skandal eshte pak te thuash! Plagjiatura e nje vepre eshte e hapur ne kete rast, por kur ajo kalon nepermjet Ministrise se Kultures, rendohet edhe me tej situata, e fenomeni merr te tjera permasa. Me gjasa, ajo do ta financonte me 200 mije leke botimin e vepres me te plote te disidentit Kasem Trebeshina, e cila mbiquhet “Dosja Trebeshina”, autor i se ciles eshte Nuri Dragoj. Por tanime, nje urdher tjeter i firmosur nga ministri Bujar Leskaj, pas denoncimit publik qe i eshte bere ketij rasti konkret, revokon te parin, duke mos dhene asnje kacidhe ne kete menyre, per botimin e ketij libri, i cili deri me tani ishte paraqitur si me i ploti botim per Trebeshinen. Nuk kane marre shume kohe verifikimet per te nxjerre ne pah kete abuzim te madh, i cili ka ne mes edhe personalitete te kultures shqiptare, pasi te dy librat jane ne treg dhe mjaft t’i hapesh, per te kuptuar se ne paragrafe te tera, njeri nga tjetri nuk ndryshojne shpesh as pike e as presje. I demtuari ne kete rast eshte autori i te parit dhe te vetmit studim per Trebeshinen, Behar Gjoka, i cili per ironi te fatit ishte nje nder personat qe i ishte “kerkuar” edhe te referonte gjate promovimit te librit te Dragojt, i cili u be paraditen e djeshme, ne mjediset e Muzeut Kombetar, ku natyrshem u fol per vlerat e medha “studimore” te tij. Ishte parashikuar qe, duke qene nje financim i ministrise, i pranishem te ishte edhe Leskaj, por pas “alarmit”, asnje perfaqesues i ministrise nuk qe prezent. Ndaj edhe pas mbledhjes se te gjitha fakteve dhe kontaktit me studiuesin Behar Gjoka, ministri mori vendimin qe urdhri per financimin e librit te revokohej, cka do te thote: asnje kacidhe e derdhur per botimin e tij.

Per sa u takon procedurave te ministrise, per botimin e veprave me fondin e tyre, pjese kryesore, dhe se ciles i besojne me shume specialistet, jane recensat prej personaliteteve te kultures ne vend, dhe ne kete rast, keto recensa mbajne firmen e Ardian Klosit dhe Mehmet Myftiut.

Duket se evidentimi i ketij fenomeni te shemtuar ka sherbyer qe ministria, ne te njejtin urdher qe i thote “Ndal!” Nuri Dragojt, i cili mbi te gjitha e prezanton veten si gazetar, i jep “OK” botimit te nje vepre te Trebeshines. Ajo duhet te jete nje veper e pabotuar me pare dhe ne arkivin e tij jane jo te pakta vepra te tilla. E per te vleresuar se cila do te jete vepra qe do te botohet, natyrshem do te merret nje njohes i mire i Trebeshines, e ka gjasa te jete edhe studiuesi i vetem i tij, Behar Gjoka.

Financimi te shkoje per nje veper te Trebeshines

Pas nje projekti te paraqitur nga Nuri Dragoj prane Ministrise se Kultures per financimin e librit “Dosja Trebeshina dhe prapaskenat e Lidhjes se Shkrimtareve”, ministri Leskaj firmosi urdhrin per dhenien e shumes 2 milion leke per botimin e tij, pasi behej fjale per Trebeshinen, vlerat e te cilit jane te medha, jo vetem per hir te perndjekjeve pergjate diktatures. Libri doli ne treg dhe dje pati promovimin, por u verejt me lehtesine me te madhe, se ai ishte ne pjesen me te madhe te tij, plagjiature nga libri studimor i Behar Gjokes, “Trebeshina, ajzbergu i letrave shqipe”. Kjo e detyroi Leskajn pasditen e djeshme, qe te firmoste nje tjeter urdher, ate te revokimit te te parit, duke i thene “Ndal!” Dragojt. Ne nje pike tjeter te urdhrit, thuhet se ministria do te beje te mundur botimin e nje vepre te plote te pabotuar asnjehere te Kasem Trebeshines.



Kasem Trebeshina, ajsbergu i letrave shqipe

E Diele, 16 Prill 2006

Pas botimit nė Maqedoni vepra studimore, "Trebeshina, ajsbergu i letrave shqipe" e studiuesit Behar Gjoka, u promovua nė "Friend’s Book House", mes miqve tė librit.

Rrallė ndodh qė njė vepėr tė promovohet mė shumė se njė herė. Por libri studimor i Behar Gjokės, "Kasem Trebeshina, ajsbergu i letrave shqipe", pas promovimit nė panairin e 8-tė tė librit nė Tiranė, "u mor nėpėr gojė" sėrish nė "Friend’s Book House", mes miqve tė librit. Duke qenė njė vepėr studimore e cila i ka kapėrcyer kufijtė e Shqipėrisė me njė tjetėr botim, megjithėse nė gjuhėn shqipe pėrtej kufijve tė saj, nė Maqedoni, pėrbėn njė rast tė gėzueshėm pėr letrat shqipe. Studimi mbi veprėn e disidentit Trebeshina, nuk ėshtė i vetmi studim i Gjokės, pasi mė parė nė sitėn e tij kanė kaluar edhe Kuteli e poetika e Budit. Asaj kohe, nė promovimin e tij tė parė, studiuesi Gjoka shprehej se kėrkimet shkrimore ishin deri diku sipas tij, mė tė "lehta", ndėrsa pėr Trebeshinėn i duhej maturi. Maturi shkrimore nė njė mendje letrare tė paprekshme, mbi njė shije leximi tė mbrapshtė. Trebeshina si profil prozatori ka qenė mė i prekshėm. Vepra e Trebeshinės nė tė vėrtetė ėshtė e panjohur, ndaj jo mė kot studiuesi ka preferuar qė ta cilėsojė atė "Ajsberg", pasi vepra e tij ndėr shqiptarėt njihet fare pak. Nė dorėshkrimet e tij janė rreth 4 mijė faqe nė 35 tekste letrare. Nuk bėhet fjalė kėtu pėr tė harruar shkrimtarin si pa identitet dhe biografi. Pasi sqaron pozicionin letrar tė letėrsisė sė 50 viteve tė fundit, autori duket se ndihet i lirė plotėsisht pėr tė ngacmuar botėn e padukshme tė Trebeshinės nė etikėn dhe estetikėn e veprave tė tij si realitet letrar. Mbi kėtė, studiuesi thotė se nuk ka dashur tė imponojė, por realisht ka vitalizuar njė shije leximi nga "i mbrapshti i realizmit socialist". Pėr kritikėt, ky botim, nė mėnyrė serioze, zhvendos diskursin duke e marrė veprėn e Trebeshinės nė kalibrin e tij, duke iu pėrmbajtuar filozofisė sė artit, se "koha do ta tregojė pėrmasėn e shkrimtarit".

"Duhet hequr dorė nga rruga e Luigjit tė Katėrmbėdhjetė"

Ngjarjet e fundit mė kanė bėrė tė mendohem seriozisht, sa pėr faktin qė ndodhėn, aq edhe pėr shkaqet qė bėnė tė ndodhnin. Mendoj se edhe ju duhet tė mendoheni pėr kėto gjėra dhe, mė shumė akoma, se ato nuk duhet tė ndodhin nė njė shoqėri socialiste. Kėtu nuk ėshtė fjala se u bėnė veprime tė shėmtuara kundėr meje, kundėr njė shkrimtari, nga njė lidhje shkrimtarėsh dhe nė mėnyrė tė organizuar. E keqja ėshtė se kėto sulme tė kėtyre shkrimtarėve u bėnė tė drejtuara nga ju dhe nė emėr tė njė shoqėrie tė ndėrtuar ideologjikisht, politikisht nga ju, nė njė mėnyrė qė nuk mund tė pranohet se ėshtė socialiste. Duhet tė pranojmė sinqerisht, se nė tė dyja rastet ndeshim nė mėnyrė mė tė pagabueshme me absolutizmin e Luigjit tė Katėrmbėdhjetė. Nė kėtė fillim tetori dhe duke u nisur nga dėshira e mirė qė ju tė mos shkelni nė rrugė tė gabuara, qė do tė kishin pasoja tragjike si pėr vendin tonė, ashtu edhe pėr ju personalisht, vendosa qė ta shkruaj kėtė promemorie dhe t'ua nis pa humbur kohė. Tashti le tė shikojmė secilėn nga pikėpamjet tuaja kryesore, atė lidhur me artin dhe atė qė ka tė bėjė me kėtė realitet tė ndėrtuar prej jush. Kam bindjen se ju nuk e keni vetėdijen e rreziqeve qė vijnė prej njė realiteti tė ndėrtuar nė njė mėnyrė tė tillė. Tė gjithė kėtu nė Lidhje, nė harmoni edhe me ata pėrfaqėsues tuajt, qė sollėn kėtu porosinė tuaj, kėndojnė nė mėnyrė tė porositur njė himn pėr njė realizėm tė quajtur "socialist". Pa qenė nevoja qė tė jesh shumė i zgjuar, kėtu arrin nė pėrfundimin e pashmangshėm se, ose ekziston njė "realizėm", ose prej momentit qė ai ka nevojė qė t'i vihet njė bisht, ai pushon sė ekzistuari. Realizmi ose ėshtė realizėm, ose nuk ėshtė fare i tillė: qė kėtej del se kjo rrymė letrare, qė nė fillim tė saj, niset shtrembėr dhe kuptohet ēfarė gjėje e pėrbindshme do tė dalė mė tej. Vetė emri realizėm socialist bėhet garanci pėr shtrembėrime tė pėrbindshme, qė edhe tashti kanė nisur tė duken me tėrė qartėsinė e formės dhe tė pėrmbajtjes sė tyre. Le tė shikojmė konkretisht ē'pėrmbajnė veprat letrare tė realizmit socialist, qoftė edhe ato mė tė mirat. Njė inxhinier i mirė, njė inxhinier i keq dhe njė qė ndreqet!... Njė fshatar i mirė, njė i keq dhe njė qė ndreqet!... e kėshtu me radhė. Njė i mirė, njė i keq dhe njė qė ndreqet!... Komunistėt janė gjithmonė heronj tė situatave, ata vijnė nė faqe vetėm pėr tė na recituar monologė me pėrmbajtje heroike!... Le tė kthehemi prapa nė histori dhe le tė shohim sesi qėndronin punėt nė kohėn e Luigjit tė Katėrmbėdhjetė. Aty ishin ndarė punėt nė mėnyrė mė tė qartė. Mbretėrit dhe princat e kishin siguruar pjesėmarrjen e tyre nė veprat mė serioze. Ata lėviznin vetėm nėpėr tragjeditė, kurse populli, tė gjithė ata qė ishin mė poshtė se mbretėrit dhe princat, e kishin vendin e tyre nė veprat qesharake. Ata ishin objekt gazi, pėrqeshje dhe fyerjesh tė tė gjitha llojeve. Tani, a mund tė pranohet si e drejtė, qė njė gjė e tillė tė zbatohet nė shekullin e njėzet dhe nė njė shoqėri qė pretendon se ėshtė socialiste? Me sa mė sipėr, del qartė se realizmi socialist ka lidhje tė drejtpėrdrejta me idetė e absolutizmit francez, qoftė si teori, qoftė si praktikė. Megjithatė, gjėja mė e keqe nuk na shfaqet nė praktikėn e zhgarravitjeve letrare, se ato si vepra tė dobėta do tė zverdheshin nė vitrinat e librarive dhe shumė shpejt do tė harroheshin edhe nga vetė autorėt e tyre. Gjėja mė e keqe, sipas mendimit tim, vjen nga fakti se e gjithė puna letrare po organizohet sipas modeleve mesjetare tė urdhėrave fetarė tė murgjėve. Kėshtu, Lidhja e Shkrimtarėve ėshtė organizuar si njė urdhėr murgjish mesjetarė. Nė krye tė Lidhjes ėshtė njė Mjeshtėr i Madh dhe tė gjithė janė tė detyruar tė dėgjojnė, pėrderisa vazhdon funksionin e Mjeshtrit tė Madh. A nuk e kuptoni se ėshtė njė koncept dhe veprim mesjetar tė ndash nė kėtė mėnyrė "funksione" dhe "privilegje"? Le ta shikojmė si keni vepruar ju gjatė kėtyre viteve. Ju vendosni nė Komitetin Qendror, qė Kolė Jakova tė jetė njė shkrimtar i madh dhe tė gjithė pėrposh aprovojnė vendimin tuaj. Kritika thėrret e ēirret qė Halili dhe Hajria e Kolė Jakovės ėshtė njė vepėr e madhėrishme. Pastaj, vėmendjen tuaj, sė bashku me favoret, i fiton Dhimitėr Shuteriqi, si kryetar i Lidhjes dhe si... Mė mirė le ta lemė kėtė pikė...Prandaj ju nuk duhet ta trajtoni Lidhjen e Shkrimtarėve tė Shqipėrisė si njė zgjatje organizative tė hallkave tė ndryshme qė ka organizuar PPSH. Lidhja e Shkrimtarėve ėshtė njė organizatė njerėzish tė lirė, por jo njė hallkė nė njė shoqėri feudale, ku ushtrohen nė mėnyrėn mė tė ēuditshme tė drejta dhe detyra feudale. Lidhur me kėto tė drejta dhe detyra do t’ju jap mė poshtė njė shembull, qė nuk duhej tė kishte vend nė shoqėrinė tonė. Dihet se romani im "Rinia e kohės sonė" ėshtė shkruar qė mė 1948. "Mbarimi i njė mbretėrie" ėshtė shkruar mė 1951. Por nuk duhet harruar se romani "Harbutėt" i Sterjo Spases ėshtė shkruar qė nė 1946!... Atėherė pse Partia vė kėmbėn dhe i ndal kėto shkrime mė tė hershme dhe i jep kohė Dhimitėr Shuteriqit, qė tė shkruaj nė 1952 romanin e tij pa asnjė vlerė "Ēlirimtarėt"?... Pse Partia ia boton me njė zhurmė shurdhuese kėtė roman? Pse mobilizon gjithė kalorėsit feudalė tė kritikės pėr tė trumbetuar si romani i parė nė gjuhėn shqipe?... Dhe jo vetėm si romanin e parė, por si njė roman tė madh tė letėrsisė shqipe!... Dhe dihet se nė Shqipėri janė shkruar edhe mė parė, edhe shumė mė parė romane... Edhe nė gjuhėn shqipe!... A ėshtė e drejtė qė tė merrej njė parti e tėrė, nė pushtet. Por ai regjim do tė jetė shumė i rrezikshėm pėr atė vetė. Ftohja dhe largimi i popullit do tė sjellė njė lėkundje edhe brenda radhėve tė udhėheqjes, qė do tė transformohet dalėngadalė nė njė kastė tė mbyllur nė kornizėn e njė monarkie pa kuptim nė realitetin historik tė shekullit XX. Nė pėrfundim tė kėtij procesi historik, ju do tė detyroheni tė vrisni njėri-tjetrin dhe populli do tė mbytet nė gjak. Mendoj se jemi plotėsisht nė kohė qė tė shmangim njė tė keqe tė madhe, dhe kjo ėshtė arsyeja qė po ua drejtoj kėtė promemorie tė shkruar nė mėnyrė tė ngutshme. Duke shpresuar se ju do tė mė kuptoni drejt dhe nuk do t’i keqinterpretoni mendimet e mia.

Promemorie pėr Enver Hoxhėn, Komiteti Qendror i PPSH, Tiranė 5 tetor 1953

Kasem Trebeshina




Mehmet Shehu: Trebeshina, element antiparti

E Hene, 04 Dhjetor 2006

Mehmet Shehu e akuzonte shkrimtarin, pasi nuk besonte se komunizmi ishte njė fe si gjithė fetė e tjera, ose sepse kėshtu ia kėrkonte puna. Por, nėse ai nuk do tė kishte shpėtuar gjallė nga trysnia e diktaturės, me siguri do t’i kishte dhėnė tė drejtė profetit tė letrave shqipe

Pas lirimit nga burgu, Kasem Trebeshina filloi pėrsėri jetėn e tij midis boshtit tė krijimtarisė letrare dhe pikturės. Por ai u dėnua pėrsėri nė vitin 1962, me akuza absurde. Madje, ishte pikėrisht data 18 maj e vitit 1962, kur njė makinė “xhips” ndaloi pranė shtėpisė sė Trebeshinės. Qė andej doli njė major dhe dy togerė, tė cilėt ekzekutonin urdhrin e internimit. Togeri kishte qenė nė luftė dhe e njihte Trebeshinėn nga afėr. Gjatė ecjes nė makinė togeri tha:

- Na vjen keq qė tė kemi marrė me forcė ty, sepse tė kemi pasur shokun tonė.

Atėherė Trebeshina iu pėrgjigj:

- Ne s’kemi qenė kurrė shokė bashkė, por vetėm bashkudhėtarė pėr njė kohė tė shkurtėr.

Tjetri u shfajėsua, duke i treguar urdhrin e arrestimit, shoqėruar me njė vendim, ku citojmė:

“Vendim numėr 51, datė 18. 05. 1962, pėr internimin e Kasem Trebeshinės, i datėlindjes 1925, lindur nė Berat dhe banues nė Tiranė. Tė internohet nė Zvėrnec tė Vlorės, pasi paraqet rrezikshmėri shoqėrore. Internimi fillon mė datė 18 maj 1962 dhe mbaron nė datė 18 maj 1967”.

Rrezikshmėri shoqėrore, pasi kėrkon tė vėrtetėn. Rrezikshmėri shoqėrore, pėr shkak se ėshtė i ndershėm dhe kėrkon liri mendimi dhe shprehjeje. Ata e dėnonin, ndėrsa ai vazhdonte tė qėndronte i palėkundur nė mendimin e tij.

Shkruante vazhdimisht, duke hedhur nė letėr filozofinė e mendimit tė tij.

Por shteti nuk flinte. Mehmet Shehu, duke marrė shkas nga romani “Shkrimtari” i Mehmet Myftiut, i jep njė tjetėr goditje shkrimtarit. Romani nuk ishte botuar, por Mehmeti ishte njoftuar pėr tė dhe e kishte kėrkuar. Madje e kishte lexuar dorėshkrimin edhe nė mbledhjen e Plenumit XV tė KQPPSH-sė mė datė 25 qershor 1965, ku u shpreh:

“Nė romanin e pabotuar “Shkrimtari”, Mehmet Myftiu nėpėrmjet heroit tė tij, qė, mesa kuptova unė nga leximi i pjesshėm, s’ėshtė veēse Kasem Trebeshina, shkoi ngushtė mendimi i autorit, element antiparti e i vendosur kundra pushtetit popullor. Nėpėrmjet kėtij heroi antisocialist, autori deklaron:

“Komunizmi nuk ėshtė gjė tjetėr, veēse njė fe, njė opium. Bota do tė mbesė ashtu siē ka qenė pėrgjithmonė, e zhytur nė kontradikta pa rrugėdalje dhe njerėzit nuk i pret njė e ardhme mė e bukur...ėndrra tė dėshtuara...shpresa tė gėnjyera”.

Dukej se shteti kishte llogaritur burgosjen e tij nė ēdo dhjetė vjet. Mehmet Shehu e akuzonte shkrimtarin, pasi nuk besonte se komunizmi ishte njė fe si gjithė fetė e tjera, ose sepse kėshtu ia kėrkonte puna. Por, nėse ai nuk do tė kishte shpėtuar gjallė nga trysnia e diktaturės, me siguri do t’i kishte dhėnė tė drejtė profetit tė letrave shqipe.

Koha kalonte dhe pas daljes nga burgu, Kasemi duhet tė fillonte punė. E caktuan pėrkthyes. Nė kėto kushte, ai vuri si synim kryesor afrimin e mjeshtėrve tė letėrsisė botėrore tek lexuesit shqiptarė. Ajo qė duhet thėnė pėr Kasem Trebeshinėn gjatė kėtyre viteve, ka tė bėjė me optimizmin dhe besimin qė e karakterizonte atė pėr arritjen e gjėrave tė vėshtira, pėr tė cilat shumė njerėz do tė shprehnin pamundėsinė e vazhdimit. Por Kasemi e synonte diēka dhe padyshim qė e arrinte atė. Madje edhe pėr pėrkthimin e disa poetėve tė vėshtirė nė stilet e tyre origjinale, Kasemi shprehte bindjen e tij, se do arrinte t’i shqipėronte. Nė kėtė drejtim, tek ai shfaqej besimi dhe ambicia pėr tė kapur kuotat e synuara. Sepse ndjeshmėria e Kasem Trebeshinės lėvize pozitivisht drejt gjėrave universale, siē ėshtė besimi i patundur tek njeriu dhe jeta, pavarėsisht nga konjukturat e pėrkohshme qė kalonte shoqėria shqiptare. Natyrisht ambicia dhe egoizmi i tij kishin tė bėnin me pėrmasėn e sensibilitetit tė artistit.

Marrė nga libri “Dosja Trebeshina dhe prapaskenat e Lidhjes”, i autorit Nuri Dragoj





Urdhri i Enverit: Pranga Trebeshines

E Diele, 03 Dhjetor 2006

Ne oren 8. 00, ne porten e shkrimtarit qe gjendet ne katin e katert te pallatit me tulla te kuqe, u degjuan tri trokitje te shpejta, qe terhoqen edhe vemendjen e fqinjeve. Sapo u hap dera, grupi i hetuesise hyri brenda me vrull, nderkohe qe ne pragun e dhomes u shfaq vete Trebeshina. Gjithcka zgjati pak caste

Letra e fundit e Kasem Trebeshinen ne drejtim te Enver Hoxhes, e detyroi sekretarin e Pare te Komitetit Qendror te PPSH-se, t’i telefononte menjehere Mehmet Shehut, duke i folur me nje ton ku ndjehej fyerja dhe ndeshkimi:

- “Lexojeni letren dhe merrni masat e duhura!”, porositi ai.

Mehmet Shehu qe e njihte mire natyren e Hoxhes, nuk pati nevoje ta lexonte deri ne fund letren e Trebeshines. Pasi lexoi frazen: “Ju paralajmeroj se nuk do te marr pjese ne votime”, i hodhi me nervozizem fletet mbi tryeze dhe thirri menjehere Fecorr Shehun, i cili ushtronte detyren e ministrit te Brendshem.

“Nese eshte shkrimi i tij, arrestojeni menjehere”, ishte fjalia e vetme qe kryeministri i tha kusheririt te tij, i cili drejtonte dikasterin e puneve te brendshme. Vete Fecorri, duke njohur natyren e Trebeshines, nuk pati nevoje te bente verifikime. Megjithate, para se te arrestonte Trebeshinen, ai i beri nje telefonate Fiqerete Shehut ne zyren e saj.

- Ate nipin tend do ta fus brenda, - i tha Fecorri.

Nga ana tjeter, Fiqeretja i keshilloi t’i telefononte menjehere Mehmetit, por Fecorri ia preu fjalen duke i thene:

- Mehmeti sapo me mori ne telefon per kete gje.

- Epo, kur eshte puna keshtu, perse me pyesni mua? Beni si ta shihni te arsyeshme, - tha Fiqeretja, duke e mbyllur telefonin.

Ate cast, Fecorri duke respektuar hierarkine, njoftoi Prokurorin e Pergjithshem te hidhej ne veprim konkret, duke bere arrestimin.

Kesisoj, ne prill te vitit 1980, Prokurori i Pergjithshem, Rrapi Mino, urdheron arrestimin e shkrimtarit me motivacion: “Ka zhvilluar agjitacion e propagande kunder Partise se pushtetit”.

Sipas procedurave te zakonshme, arrestimin duhet ta bente shefi i zyres kunder krimeve te shtetit, por atehere ne kete detyre ishte Fatos Trebeshina, i biri i Myzafer Trebeshines. Pra, kete detyre e kryente nipi i Kasemit.

Prandaj, per kete arsye, kjo detyre i ngarkohet shefit te krimit ekonomik, Dilaver Bengasi. Vete Bengasi e njihte nga larg Trebeshinen, dhe kishte degjuar per konfliktet e tij me Enver Hoxhen, e sidomos per perplasjet e tij me Kadarene. Ai vete nuk deshironte te merrej me ceshtjen “Trebeshina”, por gjithsesi urdhrin nuk mundi ta kundershtoje.

Te nesermen, me 16 prill te vitit 1980, ne oret e para te mengjesit, i shoqeruar nga dy punonjes te hetuesise dhe tre police, u nis drejt shtepise se Trebeshines qe ndodhej prapa ekspozites kineze, e cila me vone u quajt “Shqiperia sot”.

Operacioni i arrestimit u krye me tri makina hetuesie, tip “GAZ 69”, nderkohe qe Bengasi porositi bashkepunetoret e tij te ruanin gjakftohtesine dhe te shmangnin me cdo kusht ndonje tentative te mundshme agresiviteti kunder Trebeshines. Keshtu, ne oren 8. 00, ne porten e shkrimtarit qe gjendet ne katin e katert te pallatit me tulla te kuqe, u degjuan tri trokitje te shpejta qe terhoqen edhe vemendjen e fqinjeve. Sapo u hap dera, grupi i hetuesise hyri brenda me vrull, nderkohe qe ne pragun e dhomes u shfaq vete Trebeshina. Gjithcka zgjati pak caste dhe vete Bengasi vuri re se, pa mbaruar fjalet: “Ne emer te popullit jeni i arrestuar”, policet kishin bere punen e tyre, duke i vene prangat shkrimtarit. Reagimi i Trebeshines ishte gjithashtu i qete dhe pa asnje kunderveprim. Ai shqiptoi dalengadale fjalet: “E dija qe do te ndodhte keshtu”.

Kesisoj, shkrimtari i mesuar gjate jetes se tij prej kundershtari qe te provonte edhe racionin e supes se burgut, ate cast coi edhe njehere ndermend shprehjen: “Ne kohera diktaturash, vendi i njeriut te ndershem eshte burgu”. Nderkohe ne korridor u degjua nje klithme gruaje, por grupi i arrestimit vazhdoi kontrollin ne hapesirat e shtepise per te kerkuar prova te tjera, ku sipas porosive nga lart, do te mbeshtetej aktakuza e formuluar, “Agjitacion propagande”.

Per kete arsye, te gjithe librat dhe doreshkrimet e Trebeshines u futen ne disa thase te medhenj, e pastaj u ngarkuan ne automjetin e dyte te hetuesise, i cili priste jashte me dyer te hapura. Pasi mbaroi gjithcka, Bengasi i siguroi familjaret, se te gjitha materialet do te ktheheshin menjehere pas cdo verifikimi nga policia.

Poshte shkalleve, duke pare Trebeshinen e lidhur me pranga, banoret e pallatit njoftonin njeri-tjetrin duke pyetur: “Valle, c’ka bere keta radhe qe po e arrestojne perseri”.

Ndonjeri prej fqinjeve qe mbahej si i shkolluar, sqaronte se ka share Enver Hoxhen, ne nje vjershe a ne nje tregim, ndersa te tjeret permendin pa komente Kodin Penal te asaj kohe, per agjitacion e propagande. Ne fakt, ne vitet ’80-te, disa gjera kishin ndryshuar per mentalitetin e shoqerise shqiptare dhe kete radhe ishte e veshtire t’i bindje njerezit se Trebeshina kishte gabuar. Por gjithsesi, akoma ekzistonte kulti fatal i Enver Hoxhes, dhe kushdo e dinte qe, po ngrihej kunder tij, do te perfundonte ne pranga.

Sidoqofte, kontrolli i pare i baneses se Trebeshines nga njerezit e hetuesise rezultoi i pafavorshem per te mbeshtetur akuzen. I pari qe e ndjeu dhe e kuptoi kete ishte vete Dilaver Bengasi. Ai pati nje moment zhgenjyes, fill pas operacionit.

Marre nga libri “Dosja “Trebeshina” dhe prapaskenat e Lidhjes”, i autorit Nuri Dragoj.


Korrieri

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:04

“Rebeli” Kasem Trebeshina rrėfehet pas vlerėsimit


“Faleminderit, nėse ma hiqni nėnshtetėsinė”




“Nuk jam shqiptar dhe nėse ma heqin nėnshtetėsinė do t’ju them faleminderit.

Mes meje dhe Shqipėrisė nuk ekziston mė asnjė lidhje dhe nėse ajo nuk do njėherė qė tė botojė veprėn time, unė nuk dua 100 herė”, kaq ashpėr ėshtė shprehur disidenti i njohur, shkrimtari Kasem Trebeshina. Nė Prishtinė, pas vlerėsimit tė tij me ēmimin “Serembe” dhėnė nga klubi i artistėve laēianė nėn mbėshtetjen e shoqėrisė italiane “Pedrollo”, shkrimtari ka dhėnė pėr tė parėn herė njė intervistė pėr gazetaren Migena (Hoxhalli) Andoni nė Televizionin Publik Shqiptar.

Si ndiheni tani pas marrjes sė ēmimit “Serembe”?
Pa asnjė lloj ndryshimi.

Nuk jeni i kėnaqur?
Jam ai qė kam lindur dhe do tė vdes ai qė jam. Ēfarė kėnaqėsie, unė habitem, ēfarė kėnaqėsie mund tė ndjej unė kur pėrpara dy javėsh shkruante njė gazetė qė ne nuk na interesojnė andrallat e jetės sė Trebeshinės, atyre nuk u interesojnė andrallat e mia dhe mua nuk mė interesojnė Ata, nuk dua tė dėgjoj pėr ta.

Ne nuk jemi Ata, jemi tė tjerė?
Jetojmė nė njė shoqėri, por e kundėrt me mendimet tona, qė nuk pėrputhen dhe jemi tė detyruar tė pėrplasemi pėrjetėsisht edhe jo vetėm sa tė jemi gjallė, por edhe pas vdekjes, pėrsėri do tė jemi nė pėrplasje.

Si mendoni, si do tė ishte ndryshe shoqėria jonė dhe ēfarė do ta ndryshonte?
Atė e dinė shqiptarėt, nuk e di unė.

Pse jemi nė kėtė gjendje qė ndodhemi tani?
Pyeti shqiptarėt, ata e dinė vetė. Janė ata qė e ndėrtojnė historinė dhe jetėn e tyre; ashtu si ta ndėrtojnė, ashtu do flenė; ēfarė shtrati do tė vėnė, nė atė shtrat do flenė.

Ju jeni i pakėnaqur si pėrpara viteve ’90 dhe tani pas kėtyre viteve?
Unė nuk them se jam i pakėnaqur, por jam i huaj pėr ta. Duke qenė i tillė, nuk mund tė jem as i pakėnaqur dhe as i kėnaqur.

Por ju e morėt ēmimin...
Ēmimin, kush e dha? Ku e gjeti Laēi atė, ėshtė njė “Pedrolo” prapa Laēit. Ju e dini qė ėshtė dikush tjetėr dhe ėshtė pėrtej detit, ai qė e ka dhėnė. Ju e dini mirė qė nuk ėshtė nė Shqipėri. Mė kuptoni besoj.

Do tė thotė qė ēmimin e morėt nga Italia?
S’kam punė fare unė me Shqipėrinė. Bile po ta marrim kėshtu, Shqipėria mė ka klasifikuar si fondamentalist islamik. Nė Shqipėri derdh gjak sa tė duash, as qė duan t’ia dinė. Nėse nuk venė mend, s’kemi se si bisedojmė me ta dhe nėse nuk e bėjnė kėtė, nuk ėshtė pėr tė keqen tonė, por pėr tė tyren, ndaj le tė bėjnė si tė duan.

Kujt i drejtoheni me Ata?
Shiko unė nuk mund t’i drejtohem se njė person i vetėm nuk ka ē’mė bėn, edhe familjes sime po ashtu, pasi ajo ėshtė e fortė. Kėtu ėshtė shteti shqiptar qė luan me fatin e njerėzve tė tij dhe tė atyre qė janė pėrpjekur pėr tė. Meqė mė pyetėt, nuk mund tė harroj Hasan Riza Pashėn, tė cilin dihet kush e vrau.

Keni kėrkuar pėr tė shkuarėn tuaj para ’90, zoti Trebeshina?
Pėr ēfarė tė shkuare?! As qė ankohem pėr tė. Unė bėra punėn time, ashtu siē mė dukej e arsyeshme. Nuk dua t’ia di se ēfarė qėndrimi mbajnė shqiptarėt, as qė mė intereson fare qėndrimi i tyre.

Thoni shpeshherė nuk mė interesojnė shqiptarėt. Ju nuk e mbani veten pėr shqiptar?
Unė nuk jam shqiptar. Kam punuar pėr Shqipėrinė.

Po ēfarė jeni?
Dihet ajo, ata qė shkruanin gazetėn “Drita” e dinin ēfarė isha, ata qė e kurdisėn dhe atė komplot tek gazeta “Drita e dinė se ēfarė jam. Pyetini dhe le t’ua thonė. Gjėja kryesore qė u mungon shqiptarėve ėshtė se nuk janė mirėnjohės. Duhet tė shėrohen nga kjo gjė, pėr tė mirėn e tyre dhe jo timen. Tė kenė mė mirėnjohje ndaj tė tjerėve qė u shėrbejnė.

Kalojmė pak tek krijimtaria letrare, keni goxha pa botuar. Ju mbetet merak qė vazhdon tė mbetet e tillė?
Do tė mė mbetej merak nėse nuk do bėja punėn time. Por unė kam opus shumė tė madh, tė pakrahasueshėm me asnjė. Ēfarė meraku do kem?! Edhe Shqipėria nuk mund tė ma bėjė kėtė pyetje. Shqipėria duhet tė lexojė veprėn, ta studiojė atė, ta flakė ose ta pranojė dhe atėherė mund tė bisedohet. Nuk mund tė flitet kėshtu. Ne nuk mund tė marrim mall veresie nė dyqane pa paguar paratė. Shqipėria duhet tė botojė veprėn, ajo nuk do njėherė qė ta botojė, 100 herė nuk dua unė. Kurrė mos e botoftė.

Ja keni kėrkuar?
As e kėrkoj kurrė, as dua t’jua kėrkoj. S’jam unė ai qė kėrkoj, nevojė pėr letėrsinė ka Shqipėria nuk ka Kasemi.

Keni menduar ndonjėherė tė hyni nė politikė zoti Trebeshina?
Asnjėherė. Unė jam ushtarak dhe shkrimtar dhe nuk jam politikan. Nuk kam qenė kurrė, asnjėherė.

Ju keni luftuar nė Luftėn e Dytė Botėrore. Shkoni nė 29 nėntor nė varrezat e dėshmorėve?
Pse tė vete nė varreza. Atje le tė vejė Shqipėria, ata qė janė vrarė, janė vrarė pėr tė, jo pėr ndonjė parti. Dhe Shqipėria duhet tė shkojė t’i nderojė ata. Unė kam tėrė shokėt e mi tė vrarė atje, por nuk do shkoj unė atje, Shqipėria duhet tė shkojė, pėr tė luftuan.

A mund tė mė jepni njė ide zoti Kasem, se si mund tė shkojė Shqipėria sot?
E thashė njėherė. Nė atė shtrat qė do shtrojė, nė atė shtrat do flejė.

Kush e ka fajin?
Vetė ajo e ka fajin, askush tjetėr.

Ju nuk do t’i shėrbeni me idetė tuaja?
Si t’i shėrbej unė me idetė e mia njė Shqipėrie qė nuk do tė botojė. Duhet ta botosh tjetrin, duhet tė rrihet mendimi, pro-kundėr, me tė gjitha gjėrat. me ēfarė do ta ndihmoj unė atė, unė jam shkrimtar, mendimtar, ajo nuk do tė botojė veprėn time, unė si do ta ndihmojė unė? Pse do t’i lutem unė Shqipėrisė. S’do dhe kur s’do, s’do. Do t’i kthesh krahėt patjetėr, sepse nuk mund tė merresh vesh me njerėz tė kėtillė se nuk ke gjuhė tė pėrbashkėt dhe nuk mund tė diskutosh me dikėnd, qoftė pėr mirė, qoftė pėr keq. Duhet tė kesh disa pika takimi. Dhe kur s’ke pikė takimi nuk mund tė bėhet. Asnjė gjė nuk mund tė bėhet dhe tė gjitha qėndrojnė nė hava. Gjithė larot e realizmit socialist i kanė veprat e plota tė botuara, edhe ne ish-armiqtė e popullit jemi akoma tė persekutuar. Askush nuk do tė hedhė mė sytė pėr ne. Unė nuk jam nga ata qė vij tė kėrkojnė botim. Duhet kuptuar qė pėrfundimisht midis meje dhe Shqipėrisė nuk ka mė lidhje, nuk ka mė asnjė pikė takimi pėr bisedim.

Jetoni nė Shqipėri?
Unė jetoj me djersėn time nė Shqipėri, pasi pėr tė kam luftuar shumė. Dhe atė pension qė marr, e marr se mė takon. Kam bėrė dy kėrkesa pėr heqjen e nėnshtetėsisė, njė nė 1953 dhe jam dėnuar me tre vjet burg pėr kėtė, si dhe nė 1966 dhe mė thanė se nuk e kisha formuluar ligjėrisht mirė. Tani le tė ma heqin nėnshtetėsinė, kur tė duan madje dhe ju them njėqind herė faleminderit. Me Shqipėrinė jam kaq i ngopur, sa nuk dua tė merrem mė. Duhet ta kuptoni kėtė gjė.

Gazeta Panorama

-------------------------------------

Trebeshina, i parė nga prapaskenat e Lidhjes sė Shkrimtarėve


Belina Budini
08-01-2007


Kasem Trebeshina



E kanė quajtur tė gjithė "disident i kulluar", por ai do tė donte thjeshtė tė ishte shkrimtar i lexuar, tė ishte dramaturg i gjallė nė teatėr. Me pjesėn mė tė madhe tė krijimtarisė ende tė pabotuar dhe me 76 drama, pėr asnjėrėn prej tė cilave nuk janė hapur dyert e Teatrit tė Tiranės, Kasėm Trebeshina, nė moshėn 80-vjeēare vazhdon tė mbetet i pakuptuar dhe i panjohur. Kritika letrare e ka quajtur prijės tė modernitetit tė letėrsisė shqipe, e megjithatė, vepra e tij nuk ėshtė pjesė e rėndėsishme e programit mėsimor nė shkolla dhe nė libraritė e Tiranės zor se mund ta gjesh... Ėshtė konsideruar edhe rast unik i pėrputhjes sė afshit dhe pasionit human e shpirtėror me letėrsinė e vėrtetė; por as promemoria e tij e famshme drejtuar Enver Hoxhės, njė nga veprat mė tė guximshme tė disidencės shqiptare, dhe as dhjetėra veprat letrare qė ka shkruar e vazhdon tė shkruajė, nuk kanė mjaftuar pėr ta sjellė nė kėtė botė Kasėm Trebeshinėn...
I ikur nga bota

Ndoshta koha e tij nuk ka ardhur ende... Tė paktėn, pėr sa kohė nuk janė hapur ende dosjet. Shkrimtari ka bėrė vazhdimisht thirrje qė dosja e tij tė hapet komplet, por vetėm pjesė tė saj kanė dalė nė dritė dhe njė tentativė pėr tė ringjallur Trebeshinėn, duket se ka qenė njė libėr gjysmė-dokumentar i shkruar nga gazetari Nuri Dragoi, botuar nė fund tė vitit 2006, nė dhjetor. Prapaskenat e Lidhjes sė Shkrimtarėve, janė pjesėt mė intriguese tė kėsaj dosjeje tė paplotė rreth shkrimtarit dhe disidentit, edhe pse nuk dalin ende tė gjithė emrat e atyre shkrimtarėve qė thurėn aktakuzėn kundėr Trebeshinės. Duket se, me gjithė rezervimin e vazhdueshėm pėr tė folur pėr jetėn e tij dhe marrėdhėniet me shkrimtarėt, Trebeshina ka komentuar nė kėtė libėr, disa nga emrat e rėndėsishėm tė Lidhjes sė atėhershme.

Ndėrsa nuk mungojnė edhe nė librin e Nuri Dragoit, deklaratat e Trebeshinės pėr shkrimtarėt shqiptarė, nė njė intervistė dhėnė gazetės "Express" tė Kosovės, jo shumė kohė mė parė, shkrimtari disident ėshtė shprehur se: "Shkrimtarėt shqiptarė de fakto edhe de jure mua me kanė deklaruar luftė dhe kur mė deklarohet luftė u them: "Shtrėngohuni se do luftojmė!". Raportet janė krejt tė pėshtira. As s'dua tė di pėr Lidhjen e tyre, as s'dua tė di pėr shkrimtarėt shqiptarė! Le tė vazhdojnė luftėn deri ku tė dalė... Lidhja e Shkrimtarėve e ka bėrė propozimin qė tė digjet vepra ime dhe ka vendim gjyqi pėr djegien e veprės sime. Jo vetėm pėr mua, por edhe pėr Fishtėn, Koliqin, Nolin, Konicėn. Gjersa letėrsia shqipe ėshtė njė tempull ku ata kanė hedhur ato jashtėqitjet e tyre, vrerin e tyre dhe gjithė pėshtymat e tyre,- ose do t'i lėpijnė, ose ai s'ėshtė mė tempull. Aty s'kthehem mė...!".

Nė promemorien e tij tė famshme drejtuar diktatorit, ku nuk heziton tė bėjė paralelizėm midis Enver Hoxhės dhe Luigjit tė Katėrmbėdhjetė, Kasėm Trebeshina shprehet pėr Lidhjen e Shkrimtarėve, se ajo "ėshtė organizuar si njė urdhėr murgjish mesjetarė. Nė krye tė Lidhjes ėshtė njė Mjeshtėr i Madh dhe tė gjithė janė tė detyruar ta dėgjojnė, pėrderisa vazhdon funksionin e Mjeshtrit tė Madh, duke parashikuar edhe tablonė e tė ardhmes sė regjimit qė nė vitin 1953: "...varfėria do tė bėhet e tmerrshme dhe vetėm regjimi i njė terrori tė pashembullt mund tė bėjė tė qėndroni nė pushtet. Por ai regjim do tė jetė shumė i rrezikshėm... Nė pėrfundim tė kėtij procesi historik, ju do tė detyroheni tė vrisni njėri-tjetrin dhe populli do tė mbytet nė gjak...". Kjo letėr e shkruar me njė guxim tė tmerrshėm, do tė sillte kalvarin e dramės sė Kasėm Trebeshinės. Nuk i shpėtoi burgut dhe as harresės, nė tė dyja kohėrat...

Dy fjalė pėr jetėn e Trebeshinės

Kasėm Trebeshina ka lindur nė Berat, mė 5 gusht 1926. Filloi studimet nė Shkollėn Normale tė Elbasanit, por i ndėrpreu mė 1942, kur u pėrfshi nė Luftėn Nacional Ēlirimtare. Trebeshina ndėrpreu edhe studimet e larta nė Institutin e Teatrit "Ostrovski" tė Leningradit dhe iu kushtua tėrėsisht krijimtarisė letrare. Nė vitin 1961 botoi poemėn "Artani dhe Min'ja ose hijet e fundit tė maleve" dhe njė pėrkthim pa emėr tė Garsia Lorkės. Veprat e Trebeshinės nisėn tė botohen nė fillim tė viteve '90, fillimisht nė Prishtinė: "Stina e stinėve" 1991; "Mekami", "Melodi turke", 1994; "Historia e atyre qė nuk janė" 1995 dhe nė Tiranė: "Legjenda e asaj qė iku", 1992; "Koha tani, vendi kėtu, 1992; "Qezari niset pėr nė luftė", 1993; "Rruga e Golgotės", 1993; "Lirika dhe satirė" 1994: "Hijet e shekujve", 1996; "Ėndrra dhe hije" drama; 1996 etj. Megjithatė, pjesa mė e madhe e veprės sė Kasem Trebeshinės ėshtė ende nė dorėshkrim: 18 vėllime me poezi, 42 pjesė teatrore, 21 romane e vėllime me tregime etj. Pėr qėndrimet e tij tė hapura kundėr regjimit, u burgos dhe veprat i mbetėn nė dorėshkrim. Letra e tij "Promemorje" pėr Enver Hoxhėn, shkruar mė 5 tetor 1953, denoncoi vendosjen e pushtetit "monist" dhe tė metodės sė Realizmit Socialist.

Trebeshina pėr Kadarenė:

"Me Kadarenė s'dua tė kem asnjė lloj marrėdhėnie"

"Me Ismailin jam njohur qysh nė vitin 1952. Kishim pikėpamje tė ndryshme. Ai ka qenė nė gjyqin tim nė vitin 1954. Dhe jemi takuar pėr herė tė fundit mė 25 janar tė vitit 1955, nė Rrogozhinė. Kur u kthye nga Bashkimi Sovjetik mė 1960, ishte transformuar i tėri nė njė njeri agresiv... Me intriga, duke krijuar miqėsira me fėmijėt e udhėheqjes, duke lėshuar direktiva pėr proletariatin botėror, nuk bėhet letėrsi... Dhe intriganti, kushdo qoftė ai, nuk mund tė jetė njeri... Me njerėz si Ismail Kadareja, nuk dua tė kem asnjė lloj marrėdhėnieje...",- citohet Trebeshina nė librin "Dosja Trebeshina dhe prapaskenat e Lidhjes".

Kadare pėr Trebeshinėn:

"Trebeshina mė ka quajtur agjent tė Perėndimit"

RA1: Kritika nuk vjen vetėm nga Perėndimi. Shkrimtari dhe disidenti shqiptar Kasėm Trebeshina, ka folur mbi epokėn Hoxha-Kadare dhe ju ka drejtuar kritika tė ashpra.

IK: Kasem Trebeshina eshte nje pseudo-disident. Kasem Trebeshina gjithė jetėn vetėm mė ka kritikuar. Mė thoni ēfarė kritikash mė ka bėrė? Ja njė shembull: kur mė 1971 romani im i parė u botua nė Francė, Kasėm Trebeshina ka bėrė njė kritikė dyzet faqesh, ku mė quante njė agjent tė Perėndimit, pėrderisa mė pėlqente Perėndimi.

RA1: "Pseudo disidenti" Trebeshina ndenji, megjithatė, 13 vjet nė burg.

IK: E para, s'ka qenė 13 vjet nė burg. Pėrpara se tė hynte nė burg, ishte oficer nė Ministrinė e Brendshme.

RA1: Ju nuk keni gabuar politikisht asnjėherė?

IK: S'kam gabuar, unė s'jam marrė ndonjėherė me politikė, s'ka bėrė ndonjė njeri politikė atėherė, ishte e pamundur....

Fragmenti ėshtė nxjerrė nga njė intervistė e Kadaresė me radion austriake 1 (RA1), realizuar mė 13 shtator 1998.

Trebeshina pėr Agollin:

"Dritėroi ėshtė interesuar pėr mua"

"Me Dritėro Agollin nuk njihemi, ose njihemi pa u njohur qė nga largėsia. Kemi dėgjuar pėr njėri-tjetrin, jemi interesuar pėr njėri-tjetrin, nuk kemi qenė tė njė mendjeje me njėri-tjetrin. Dhe punėt kanė mbetur me kaq. Mė 1974-'75, Dritėroi dėrgoi dy herė Fatos Arapin dhe mė propozoi tė takoheshim dhe tė bisedonim. Herėn e tretė, Fatosi erdhi nė mars tė vitit 1975 dhe mė pėrsėriti propozimin. Nė atė kohė unė punoja si pėrkthyes nė Shtėpinė Botuese "Naim Frashėri" dhe i pranishėm nė bisedėn tonė ishte edhe Sotir Caci. Unė e hrefuzova takimin se ishte nė pozita krejt tė kundėrta dhe nuk kishim asnjė pikė tė pėrbashkėt, ku tė mbėshtesnim argumentet e bisedimeve. Por nė atė moment ndėrhyri edhe Sotir Caci, i cili afėrsisht tha: Kasėmi nuk ka se ēfarė tė bisedojė me ju. Sepse pas 20-30 vjetėsh nuk mund tė ndryshojė pozicion. Madje unė do ta kritikoja i pari po tė ndryshonte. Kėshtu u mbyll biseda nė atė kohė. Ndėrsa nė vitet e mėvonshme, me sa jam nė dijeni, Dritėroi ėshtė interesuar pėr mua. Gjersa nė vitin 1990, mė 23 maj dhe mė 6 qershor i shkrova dy letra qė t'i mbyllnim tė gjitha kontradiktat dhe tė kalonim nė marrėdhėnie normale midis shkrimtarėsh, duke ruajtur secili pikėpamjet e veta. Ishte radha e Dritėroit tė mos mė pėrgjigjej. Nga ana ime, qė nga largėsia e kam vlerėsuar Dritėroin si shkrimtarin mė tė mirė tė Realizmit Socialist. Pėr mua, ai ishte autor qė e ndjente personazhin, ishte i natyrshėm nė krijimtari dhe e kishte naivitetin e domosdoshėm tė shkrimtarit. Cilėsitė e tij dilnin nė pah nė njė pjesė tė veprės dhe sidomos tek "Shkėlqimi dhe rėnia e shokut Zylo". Njihte mirė edhe humorin qė ėshtė e domosdoshme pėr veprėn e ēdo shkrimtari...".

Agolli pėr Trebeshinėn

"Disident si Trebeshina nuk ka"

"Unė, Kasėm Trebeshinėn e njoh dhe kam shumė respekt pėr tė. Kasėm Trbeshina ka qenė njė trim i madh nė luftė dhe pas saj. Ėshtė shkrimtar i mirė dhe shumė shkrime tė tij kanė mbetur pa u botuar... Kasėmi e thoshte me trimėri ēdo gjė. Nė vitin 1953 i dėrgon njė letėr Enver Hoxhės, ku i thotė se metoda e Realizmit Socialist nė letėrsi ishte metodė qė pengon zhvillimin e saj, i pengon frymėmarrjen. Letėrsia nuk bėhet me urdhėr... Sot, thonė shumė shkrimtarė qė pretendojnė se dikur kanė menduar ndryshe, se gjoja janė disidentė, etj., etj., por nė fakt disident si Trebeshina nuk ka... Ėshtė i vetmi qė mendimet e tij i ka dhėnė me shkrim dhe ato janė tė dokumentuara edhe sot...".

DOSJA TREBESHINA

DOKUMENTI

Pjesė nga hreferati kryesor qė ėshtė mbajtur nė muajin shkurt 1954 nga Dhimitėr Shuteriqi, nė mbledhjen e Lidhjes sė Shkrimtarėve ku u dėnuan: M. Ndoja, K. Trebeshina dhe M. Myftiu. Pak kohė mė parė, Kasėm Trebeshina i ishte shprehur Dhimitėr Shuteriqit, se nuk do tė lejonte qė Lidhja e Shkrimtarėve tė kthehej nė njė repart pune tė detyruar.

Si u dėnua nga Lidhja, Kasėm Trebeshina

"...Mark Ndoja, duke pėrfituar nga megalomania e Kasėm Trebeshinės dhe e Mehmet Myftiut, krijoi bashkė me kėta tė dy, njė si grup tė vogėl, tė cilin ata synonin ta zgjeronin me shkrimtarė tė tjerė. Cilat ishin pikėpamjet e kėtyre shokėve?

Ata mbanin njė qėndrim nihilist ndaj letėrsisė sė sonė tė Realizmit Socialist. Nga njė anė mendonin se kjo letėrsi ėshtė "pėrtokė", nga ana tjetėr e shpjegonin kėtė me vetė frymėn e Partisė nė letėrsi... Sa pėr Kasėm Trebeshinėn, ai ēdo shkrim dhe shkrimtar i shikonte vetėm nga njė prizėm: a ishin tė shkollės sė tij. "Shkoll" e tij, siē e deklaronte ai vetė, ishte romantizmi. Pėrballė veprave tė letėrsisė sonė tė Realizmit Socialist, M. Ndoja dhe M. Myftiu, vinin veprat romantike e dekadente tė Kasėm Trebeshinės. M. Ndoja i kushtonte edhe njė vjershė Kasėmit, ku e nxiste tė ēohej kundėr "fuqisė sė dhunės" por jo t'i kėndonte "jetės sė re"... Ata ishin pėr njė letėrsi "tė pėrjetshme", pėr tema "tė pėrjetshme" e tė "pėrgjithshme" njerėzore. Me fjalė tė tjera, shkrimtari shkėputej prej kohės sė tij, siē bėnte praktikisht Kasėm Trebeshina... Tema "tė pėrjetshme" nuk ka dhe nuk ka si tė ketė nė letėrsi. Temat ndryshojnė bashkė me njeriun, me shoqėrinė...
Pikėpamjet e M. Ndojės, K. Trebeshinės dhe M. Myftiut kundėr letėrsisė sonė, ishin nė thelb pikėpamje kundėr Realizmit Socialist, pėr pasojė, kundėr letėrsisė pararojė sovjetike...
3. Tė kėrkosh tė shkėputesh prej kohėsh, tė shkruash tema gjoja "tė pėrjetshme" ėshtė nė radhė tė parė kozmopolitizėm me brirė, gjithashtu edhe formalizėm me brirė... Por, nė qoftė se shprehet pesimizmi se gjoja na pengon fryma e Partisė, qė gjoja e pengonte Kasėm Trebeshinėn pėr tė shkruar "lirisht", kjo shokė, s'ėshte gjė tjetėr, veē tė kuptuar keq tė lirisė sė artistit.
Gjithė kėto pikėpamje mbi letėrsinė tonė tė sotme, mbi letėrsinė sovjetike, idealizimi i klasikėve tė epokave tė kaluara e fetishizimi i formės, e kanė burimin e tyre kryesor te ky fakt, qė Kasėm Trebeshina e shpallte veten romantik, e M. Ndoja e M. Myftiu, nė vend qė tė tronditeshin nga ky anakronizėm, e shpallnin "shkrimtar tė madh" tė kohės sonė. Letėrsia jonė bazohet mbi traditat e folklorit... tė letėrsisė sovjetike qė themeloi Realizmin Socialist... Letėrsia tek ne, ndjek tė njėjtat qėllime qė ndjek Partia dhe Shteti...
Naum Prifti pėr Kasėm Trebeshinėn:

"Pėrse mungova nė gjyqin e Trebeshinės"

"Pėr t'i dhėnė ekspertizės ngjyrė mė tė besuar, Sigurimi futi nė valle Lidhjen e Shkrimtarėve. Midis dramaturgėve qė do tė shqyrtonin veprat, Dalan Shapllo mė futi edhe mua. Kjo mė erdhi e papritur, sepse unė nuk isha nga njerėzit e afėrm apo tė besuar tė Lidhjes. Ai mė dorėzoi pesė vepra tė Kasėm Trebeshinės, pa i zgjedhur, ato qė i zunė duart nga togu dhe mė vuri nė dijeni, se duhet t'i lexoja e tė shkruaja njė relacion rreth pėrmbajtjes sė tyre. Nga njėra anė, mė erdhi mirė se do tė lexoja pesė vepra disidente, nga ana tjetėr nuk doja kurrsesi tė rėndoja Kasėm Trebeshinėn, me akuza pėr krijimtari disidente... I lexova me njė frymė, duke u habitur si me subjektet, ashtu edhe me idetė. Njėra prej tyre, me titull "Pėr ata qė s'janė mė" ishte akuzė e fortė kundėr hetuesve, njerėzve tė Sigurimit, tė zvetėnuar moralisht... Pėrgatita relacionin sa mė butė qė munda, duke pohuar se dramat e komeditė nuk ishin realiste, se nuk aludonin kundėr sistemit, mbasi ishin fryt i njė fantazie tė ēoroditur... Kėto mendime ia thashė edhe Dalanit, por ai tha se kishte lexuar njė dramė ku personazhet quheshin Anvar dhe Mahmud, aludim direkt pėr Enverin dhe Mehmetin... Duke gjetur njė justifikim tė besueshėm nuk u paraqita nė gjyq, por atje u lexua relacioni im...".

Marrė nga shėnimet e Naum Priftit, tė shkruara nga Amerika, pėr aktakuzat dhe gjyqin e Kasėm Trebeshinės. Shkrimtari Naum Prifti ka shkruar vetė njė nga ekspertizat pėr Trebeshinėn, por nuk u paraqit nė gjyqin e tij.

Disa nga akuzat e dėshmitarėve qė ridėnuan shkrimtarin

"I pandehuri Kasėm, duke shprehur pakėnaqėsinė e tij ndaj pushtetit tonė popullor, nė njė bisedė qė ka zhvilluar me dėshmitarin Adem Avdo, nė vjeshtė tė 1977, ndėr tė tjera ka thėnė: "Pėr mua nuk ka atdhe. Shqipėria nuk mė pėlqen, sepse kėtu ka padrejtėsi tė madhe...".

"Biseda tė tilla armiqėsore ai ka zhvilluar edhe me dėshmitarin Jorgo Bllaci, me tė cilin nė njė rast ėshtė shprehur: "...Nė luftėn Nacionalēlirimtare, Partia hodhi parullėn "Tė bashkohemi tė gjithė nė luftė kundėr fashizmit, pa dallim feje, krahine dhe ideje", por sa u arrit kjo fitore mbi fashizmin, kjo parullė u zhduk dhe u vu diktatura e njė klase mbi tė tjerat, duke persekutuar njerėz tė ndryshėm, si unė qė jam persekutuar pėr shkak tė ideve, tė cilat nuk pėrputhen me kėtė diktaturė... Po me kėtė dėshmitar, i pandehuri nė njė bisedė tjetėr, ka thėnė: "Realizmi Socialist dhe partishmėria nė art dhe letėrsi, janė vetėvrasje pėr artistin. Artisti nuk duhet t'i shėrbejė politikės".

"Lidhur me pikėpamjen e tij armiqėsore nė fushėn e letėrsisė, i pandehuri Kasėm Trebeshina, edhe dėshmitarit Petrit Isufaj i ka thėnė: "Realizmi Socialist ėshtė i orientuar nga lart. Kjo tė ēon nė shterpėsi...".

-----------------------------------------

Pak nga libri tim, "E megjithate...jetojme!"

--------------------------------------------------------------------------------

Nuk di c'emer t'i ve te njejtit personalitet, shume apo pak te njohur, per vepren e tij krijuese ne dy kohe kaq te kunderta me njer-tjetren. Kemi metamorfozen e meposhtme:
1.Veper ne sherbim te kombit, bashke me Veper ne sherbim te regjimit.
2.Veper ne sherbim te kombit, bashke me Veper ne injorim te ish regjimit.
Nuk mundesh, mor zoteri, qe te me mekosh dhe emocionosh njelloj, me dy vepra diametralisht te kundetra ne botkuptim. Mos genje as veten dhe as mua me alibine e autocensures, e cila kuptohet e ndjehet ne nje veper dhe nga me i thjeshti lexues shqiptar. Pse e them kete? Sepse, ne nje forme a tjeter, edhe ai e ka provuar ne jeten e tij te perditshme, kete lloj autocensure.
Avash, avash, kjo autocensure, tek disa u kthye ne bindje, tek disa u be pjese e imponueshme ne veprimtarine e perditshme, tek disa shkaktoi strese e tronditje psiqike, tek disa mospermbajtje e kundershtime, me pasoja deri ne kapitale per jeten e tyre.
Ajo qe une ngulmoj, si me pare edhe sot, eshte dalja e se vertetes per te persekutuarit e vertete nga ata ne komoditet. Sepse te dytet, qe thoni ju, heronj i njohem atehere, heronj po shfaqen edhe sot. Ky emerues i njejte, per te kunderta thelbesore, eshte injorimi me i paturpshem qe mund t'i behet hapesires dhe kohes se nje vendi, vete historise se tij.(Kaq nga libri)
Mos kujtoni se dola nga tema. Ne ndarjen qe bej gjendet lehte se ku e ka vendin Trebeshina dhe ata qe me siguri sot e kane zili per disidencen e tij.

---------------------------------------

Pse nuk dalin asnjėherė nga loja kuadrot e Sigurimit

Nga pretekset si shkrimtar tek vazhdimėsia e veprimtarisė sė Sigurimit tė Shtetit dhe e qėllimeve politike

Si dhe pse pėrdoret Kasem Trebeshina

- Portret i ish anėtarit themelues tė Seksionit tė Parė tė Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Popullit (mė pas Sigurimi i Shtetit) dhe aktorit tė Teatrit Popullor, Kasem Trebeshina
- Kush ėshtė nė fakt Kasem Trebeshina
- Aktori i dėshtuar i Teatrit Popullor dhe dy dėnimet e ēuditshme tė tij
- E vėrteta e dėnimit tė parė
- Pse operativi i Sigurimi i drejtohej Kasemit “ti je yni”?
- Pse Trebeshina nuk ka punuar kurrė gjatė komunizmit nė njė kohė kur tė tjerėt punonin edhe angari nė kampe pune

Padyshim periudha e sundimit tė regjimit komunist ėshtė ndėr mė tragjike dhe mė tė trishtuara nė Shqipėri. Ndėrtimi i njė regjimi kriminal duke pasur nė qendėr veprimtarinė e Sigurimit tė Shtetit rrjedhimisht qė ka lėnė pasoja tė rėnda mbi vendin edhe sikur armės famėkeqe tė i ishte tretuar fare pėrbėrja e strukturės organike. Nė rrethana tė ndryshme njerėz qė kanė qenė brenda burgut tė madh ose brenda burgut tė vogėl, kanė treguar edhe nė vitet e demokracisė shenjat e veseve me tė cilat janė ushqyer nė diktaturė. Afėrmendsh kuptohet se Sigurimi nuk i braktis njerėzit e tij. Nuk ėshtė e rastėsi qė pas 1991 “viktima” mbrohet nga persekutorėt apo mė ke akoma pėrdoret nga ata. Jo mė kot ai i drejtonte letra Enver Hoxhės dhe ky i fundit e fal dhe nuk i bėn pėrshtypje asgjė nė kohėn kur tė ikte koka pa menduar fare.
Pėr njė njeri qė merr ose i vėnė pėrmasėn e disidentit, qoftė kjo njė mbulesė e vjetėr ose krejt e re, analiza nė ēdo kohė do tė ishte e mirėpritur si domosdoshmėri e informimit tė publikut. Njė realitet krejt tjetėr gjendet nė letra, pikėrisht aty ku e vėrteta nuk mund tė lėvizės sipas dėshirės sė protagonistėve nė vitet e tjera.
Njė realitet i hidhur ndodh rėndom nė Shqipėrinė tonė. Njerėzit mėkatarė qė e kanė pėsuar dhe vetė mė pas nga mekanizmi qė ata kanė pėrdorur kundėr tė tjerėve, janė shpallur jo pak herė tė vuajturit e mėdhenj. Njė shembull mund tė jepej pėr shembull pėr Pjerin Kēirėn, ish oficerin e Sigurimit dhe inskenoi futjen e armėve nė kishė dhe qė mė pas u dėnua me vdekje “pėr nxjerrje sekreti”. Kēira e pagoi me vdekje mėkatin e madh, por sot figuron i persekutuar dhe nė bazė tė nenit kaq e aq, pasardhėsit e tij kėrkojnė dėmshpėrblim financiar.
Njė rast tjetėr personazhi interesant, ėshtė ai i z.Kasem Trebeshina, pėr tė cilin ėshtė thėnė se ka bėrė njė dynja burg dhe paska qenė shkrimtar i madh e kundėr regjimit. Nėse do tė vesh re me kujdes jetėshkrimin e Trebeshinės, do tė vėresh pėrnjėherė se atij i mungojnė saktėsia e viteve tė hyrjes dhe daljes nga burgu si dhe profesioni qė ka ushtruar ai nė kohėn qė nuk ka qenė nė burg. E pra Kasem Trebeshina nuk ka qenė shkrimtar, por partizan i luftės civile (me kėtė gjė ėshtė mburrur jo pak herė gjatė viteve tė diktaturės), nuk ka qenė shkrimtar por oficer i seksionit tė parė tė Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Popullit, pėr tė vazhduar deri oficer i Sigurimit tė Shtetit. Nga Bashkimi Sovjetik Kasem Trebeshina nuk ka ardhur si shkrimtar por si aktor me destinacion teatrin kombėtar.
Pra karriera e Trebeshinės nuk ka filluar si shkrimtar, por si njė ushtarak, bile i njė prej armėve mė kriminale tė regjimit komunist. Ai u aktivizua nė luftėn civile tė viteve 1943 – 1944, nė krahun e atyre qė shkaktuan tragjedinė mė tė madhe tė kėtij vendi, duke vazhduar misionin nė krye tė famėkeqes Drejtoria e Mbrojtjes sė Popullit.
Nė moshė fare tė re si komunist rigoroz kundėr kundėrshtarėve politikė tė Partisė Komuniste. Pėr vitet mė tė egra tė luftės civile, Trebeshina asnjėherė nuk ka dashur tė bėjė transparencėn e duhur. Madje pėr shumė vetė, ka qenė e panjohur ē’ka bėrė z.Trebeshina nė kėto vite, teksa jemi mėsuar tė akuzojmė drejtues tė lartė komunistė, pėr masakra mbi fshatarė tė pafajshėm tė krahinave tė ndryshme tė vendit. Ē’ka bėrė pra DMP-isti Kasem Trebeshina nė kėtė kohė? Pėrse kjo kohė nuk merr asnjėherė zbardhjen e duhur. Pse ai ishte pėrnjėherė pjesė e seksioneve informative tė ngritura pranė njėsive komuniste partizane apo jo.
Me vendosjen e regjimit komunist nė fund tė vitit 1944, ngrihet nė detyrė, por jetėshkrimi i Trebeshinės ishte sėrish i mangėt pėr publikun e pasditeve 90-tė.
19 vjeēar, Trebeshina do tė listohej ndėr drejtuesit mė aktivė tė armės famėkeqe tė Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Popullit mė 1945, armė nė themel tė sė cilės qėndronin Serbia apo Rusia dhe qė do tė ishte pasuesja e Sigurimit tė Shtetit.

Nė seksionin e parė

Pas kategorizimit tė udhėheqjes sė Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Popullit, me nė krye vjen seksioni i parė i saj. Kasem Trebeshina si themelues i kėsaj arme famėkeqe, bėnte pjesė nė seksionin e parė tė saj. Pėrveē Koēi Xoxes qė ishte drejtues i DMP-sė, drejtuesit e lartė tė saj ishin: -Kadri Hazbiu – pėrgjegjės, Mit’hat Poloska, Niko Ēeta, Nesti Zoto,
Siri Ēarēani, Thoma Karamelo.
Nė seksionin e parė tė Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Popullit, Kasem Trebeshina bėnte pjesė nė krah tė tė poshtėshėnuarve:
-Mit’hat Poloska
-Foni Qirko
-Afėrdita Deliana
-Skėnder Tupe
-Kolec Ilia
-Ilo Vero
-Manushaqe Qadhimi
-Edip Ēuēi
Nė asnjė prej jetėshkrimeve tė Trebeshinės, nuk figuron tė bėjė pjesė aktiviteti i tij i viteve 1944 – 1947. Edhe nė njė letėr qė i dėrgon udhėheqjes mė vonė, ai thotė se dihet prej instancave mė tė larta se ē’ka bėrė ai deri nė vitin 1947. Duke qenė pjesė thelbėsore e armės sė Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit dhe mė vonė rrjedhimisht i Sigurimit tė Shtetit, natyrisht qė “puna” nuk mund tė kuptohej jashtė profilit tė njohur tė kėsaj arme. Nė kohėn kur Sigurimi i Shtetit i Koēi Xoxes dhe i Nesti Kerenxhit bėnte kėrdinė nėpėr Shqipėri, z.Trebeshina ishte pjesė e kėsaj arme. Nuk mund tė mendohet se tė gjitha aktet i bėnė me dorėn e vet famėkeqėt Kerenxhi apo Xoxe. Kishte edhe tė tjerė qė ishin tė zellshėm nė punėt e tyre. Njė rast i tillė mund tė pėrmendet fjala vjen pėr shkrimtarin Sotir Andoni, pėr tė cilin mund tė pyetej z.Trebeshina a ka pasur dorė kur pėrdorte kamxhikun e oficerit mbi shpinėn e njerėzve tė padėshiruar ose tė pėrndjekur nga regjimi. Edhe periudha e burgosjes pėr z.Trebeshina, mund tė pėrmendet se nuk e pėrligj periudhėn e mėparshme kur ai ka shėrbyer. Sepse njė rast tė tillė mund tė kenė pasur pėr shembull Koēi Xoxe, etj, tė cilėt pėrfunduar pas hekurave, por qė patėn fatin e keq se nuk u morėn me veprimtari letrare.

Nė konflikt me kombin

Nj tjetėr moment qė do tė mund tė vihet re me lehtėsi ėshtė konflikti me kombin, pavarėsisht se ai maskohet si konflikt me shtetit. Por edhe me shtetin ėshtė njė konflikt keq i maskuar pasi nė tė gjitha letrat dhe dėshmitė e Trebeshinės del respekti i tij pėr Republikėn Popullore tė Shqipėrisė. Rrjedhimisht konflikti i vėrtetė i Trebeshinės ėshtė me kombin.
Nė ēdo kohė, nė regjime totalitare, nė demokraci, nė anarki, nė kohė tė turbullta, republika, monarki, etj, kombi ėshtė njė frymėzim i madh pėr shkrimtarin. E megjithatė, z.Kasem Trebeshina nė vitin 1953 me njė letėr drejtuar Enver Hoxhės ka kėrkuar heqjen e shtetėsisė shqiptare, pasi nuk e ndjente veten shqiptar.
Shkrimtari kėrkonte tė jepte nė kėtė mėnyrė njė rast tė pashembullt kundėr kombit tė tij.
Koha e kalimit tė z.Trebeshina nga njėri sektor nė tjetrin nuk njihet. Z.Trebeshina do tė bėnte mirė tė ishte transparent nė kėtė pikė. Mbase libri i xhepit i Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Popullit, si njė revistė letrare qė frymėzonte oficerėt e kėsaj drejtorie nė punėt e mėdha mbi armiqtė e partisė, mund tė ketė shėrbyer si nxitės pėr kalimin e dyfishtė tė z.Trebeshina drejt letėrsisė. Por z.Trebeshina ndėrpreu edhe studimet e larta pėr tė ardhur nė Tiranė nė rolin e aktorit tė Teatrit Popullor.
Mėkatet e shumta tė Trebeshinės qė kanė rėnduar mbi sa e sa jetė njerėzish tė kaluar nėpėr duart e tij, si duke ka sjellė ndonjė lėndim. A i kanė dalė ndonjėherė hijet e njerėzve qė torturoheshin nė qelitė e SEMP-eve, DMP-sė apo Sigurimit tė Shtetit? Kėtė vetėm ai mund ta thotė, por vetė jeta e Trebeshinės e tregon se ai nuk ka shpėtuar mėrisė sė madhe qė ka fituar nga viktimat e tij.

Nga Moska nė Tiranė, pse

Kasem Trebeshina ka lėnė punėn e efektivit tė Sigurimit tė Shtetit dhe ėshtė dėrguar me studime nė Bashkimin Sovjetik. Ky qenė pikėrisht viti 1947. Kėtė “e di mirė Partia se” thotė ai. Mirėpo pikėrisht nė kėtė janė dėrguar nė Moskė pėr specializim kuadrot kryesorė tė Sigurimit qė kanė pėr shembull Kadri Hazbiu, Mihallaq Ziēishti, Vaskė Koleci, etj. Kėta pėr ēudi u bėnė nė kohė tė ndryshme titullarė tė Sigurimit tė Shtetit dhe pėr ēudi tė gjithė pėrfunduan keq. Kėtu na lind e drejta pra tė pyesim se ēfarė shkolle apo kursi la nė mes Kasem Trebeshina. Dėshira pėr t’u bėrė “shkrimtar”?
Pa i mbaruar kėto studimet ai ka ardhur nė Shqipėri dhe ėshtė emėruar aktor nė Teatrin Popullor. Kėtu ka filluar tė luajė keq, tė mos dalė nė rolin e kėrkuar. Edhe veprat e tij nuk janė tė thella, pasi nuk e ka nxjerrė mirė artistikisht rolin e madhe tė partisė dhe pamjen e keqe tė armikut tė popullit. Dėshira pėr tė shkruar e ka ēuar atė pranė Lidhjes sė Shkrimtarėve nė adresė tė sė cilės ka shprehur ankesa pa fund. Nė fakt vepra e Trebeshinės e kėsaj kohe ka shumė naivitet dhe pėrcjell mė tepėr realitetin jointeresant tė asaj kohe.

Nga Rushen Alimerko

Gazeta 55
(20.08.2007)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:05

Argumentet e Nexhmije Hoxhės mbrojtėn Kasem Trebeshinėn

Kasem Trebeshina e imagjinonte botėn nė njė rrezik tė madh. Kjo pėr shkak tė “amerikanizmit”, tė cilin e urrente dhe pėr kėtė shkak ai e kishte gjetur ēelėsin tek Bashkimi Sovjetik, kryeqendra e idealeve tė tij zherzhinsko - DMP-iste. Sipas Trebeshinės vetėm ndėrhyrja e Bashkimit Sovjetik do tė mund tė shpėtonte atė botė qė e shqetėsonte atė

- Aktori Trebeshina e quante veten dezertor
- Urrejtja e Kasem Trebeshinės pėr Amerikėn
- Letra e Kasemit: Komandant mė ēo jashtė shtetit
- Avokati i Kasemit mbrohet me argumentet e Nexhmije Hoxhės
- Trebeshina nė Zvicėr, poet i kullės sė fildishit
- Poezia, stacion i pamundur rehabilitimi pėr ish-oficerin e Sigurimit


Kasem Trebeshina e imagjinonte botėn nė njė rrezik tė madh. Kjo pėr shkak tė “amerikanizmit”, tė cilin e urrente dhe pėr kėtė shkak ai e kishte gjetur ēelėsin tek Bashkimi Sovjetik, kryeqendra e idealeve tė tij zherzhinsko - DMP-iste. Sipas Trebeshinės vetėm ndėrhyrja e Bashkimit Sovjetik do tė mund tė shpėtonte atė botė qė e shqetėsonte atė.
Momentet e jetės sė Kasem Trebeshinės pėr ēdo lexues ose kureshtar tė zakonshėm vijnė tė mjegulluara, jo tė plota dhe me ngjyrime pėrgjithėsuese. Midis konsumimit tė njė vepre penale tė dėnueshme nga regjimi komunist dhe pasojės qė ajo sillte, nė rastin e Trebeshinės ka njė mospėrputhje tė ēuditshme. Duket sikur ka njė ēėshtje penale, pastaj hetuesit janė tė butė, mungon tortura, mungon dėshira pėr tė rritur veprėn penale dhe nė fund fare jepet njė dėnim qė nuk zbatohet kurrė i plotė. Asnjėherė Trebeshina nuk ka vuajtur aq sa ėshtė bėrė e njohur nė njė vendim.
Nuk ėshtė e panjohur tė themi se Kasem Trebeshina ėshtė arrestuar pėr agjitacion e propagandė. E megjithatė ėshtė trajtuar mirė dhe nė pėrfundim tė tė gjithave e ka hedhur me 11 muaj heqje lirie. Rrethanat e ndalimit tė tij vijnė nė kohėn kur ishte aktor nė Teatrin Popullor dhe kur kishte shkruajtur tre letra pėr udhėheqjen, njėra prej tė cilave pėr Enver Hoxhėn. Sikur kėto letra t’i kishte shkruar njeri tjetėr le tė themi njė qytetar i zakonshėm apo njė nėpunės i kohės sė Zogut i papėrzier me ngjarjet e luftės, me siguri do t’i ikte koka. Kjo jo pėr pėrmbajtjen e letrave sesa pėr mėnyrėn se kujt dhe si drejtoheshin kėto letra.

Dosja penale e Kasem Trebeshinės

Pėr Kasem Trebeshinėn nuk njihen shumė gjėra nga publiku i gjerė. Mjafton pėr kėtė tė thuhet se gati askush nuk e di qė ai qė njihet si shkrimtar e ka filluar “penalitetin” e tij nga pozita e aktorit jetėpak tė Teatrit Kombėtar. Pasi i ka dhėnė fund pėrvojės nė Drejtorinė e Mbrojtjes sė Popullit si dhe asaj tė Sigurimit tė Shtetit duke kontribuar nė goditjen e “armikut tė klasės”, Kasem Trebeshina u dėrgua nė Bashkimin Sovjetik pėr pėrvojė tė mėtejshme. Mirėpo krejt papritmas ai i ndėrpret kėtė studime dhe vjen nė Shqipėri.

Aktori Kasem Trebeshina

Mė 8 prill 1954 zhvillohet hetuesia nga majori i Sigurimit tė Shtetit, Sotir Zavalani.
Nė fillim hetuesi e pyet tė tregojė sesi lindi ideja pėr t’u larguar nga Shqipėria. Ai shpjegon se rreth 25 shtatorit gjatė provave nė Teatrin Popullor, Esma Agolli po qante dhe pėr kėtė ka shkuar nė shtėpinė e Mehmet Myftiut. Ky i kishte thėnė ta shikonte jetėn me optimizėm “nė lidhje me Esmanė dhe gjithė jetėn”. Mė 27 ose 28 tetor 1953 kishte arritur nė pėrfundimin se nuk gjente vend nė shoqėri.

Trebeshina: Komandant mė ēo jashtė shtetit

Nuk e ka pasur tė vėshtirė t’i shkruaj komandantit pėr tė shkuar jashtė shtetit. Dhe ēuditėrisht nuk ka pėsuar gjė. Sikur njė gjė tė tillė ta kishte bėrė njė qytetar i zakonshėm, ose ta zemė njė ish nėpunės i ulėt apo i mesėm i kohės sė Zogut, padyshim nuk do tė dihej se ku do t’i shkonte koka dhe nė rastin mė tė mirė ēelėsat e qelisė sė tij do tė hidheshin nė det. Mirėpo regjimi tregohet i butė me ish-oficerin e Mbrojtjes ės Popullit. Nė hetuesi askush nuk pėrdor dorė, janė tė njerėzishėm dhe nė fund fare as nuk mendojnė pėr ndonjė dėnim tė madh. Sherret e Kasemit tė nisura mė sė shumti me shkrimtarėt e Lidhjes janė parė vetėm brenda kėtij rrethi dhe nuk janė menduar asnjėherė se Kasemi ėshtė kundėr pushtetit. Nė deponimin e tij nė hetuesi ai ndėr tė tjera shprehet:
“Mė 7 ose 8 nėntor 1953 mua mė lindi pėr herė tė parė ideja pėr tė ikur jashtė shtetit, nė kėtė kohė e kam pasur me gjithė mend dhe kisha nė mėnd tė shkoja nė Zvicėr, por kėtė ēap unė do ta bėja pasi t’i bėja njė letėr komandantit”.

“Mė futni nė dhjetėshe”

Motivi kryesor i sherrit tė Kasemit nė kėtė kohė ėshtė tė hyjė nė 10-n e mė tė mirėve. Tamam pėr tė qenė si 10 sportistėt mė tė mirė tė vitit. Meqė ishte krejtėsisht i pakėnaqur nga trajtimi nė Lidhjen e shkrimtarėve, Trebeshina e ka konsideruar Lidhjen e Shkrimtarėve “grup intrigantėsh”. Kjo urrejtje kishte nisur nga mosbotimi i veprave letrare prej Lidhjes si “Shqiponjat e maleve tona”, “Tė rinjtė e kohės tonė”, “Nėpėr dy botė” dhe vėllimi i vjershave “Kėngėt e kėngėve”. Ai kishte dėshirėn e madhe tė ishte njėri prej 10-s mė tė mirė tė letrarėve tė vendit. Por kur i konsideronte veprimet e Lidhjes si “policore”, si shpjegohet qė Trebeshina do i shkruante “komandantit” pėr tė shkuar paqėsisht nė Zvicėr. A ishte kjo kėrkesė veprim jologjik i tij apo vėrtetė kishte besim tė patundur te komandanti? Nė lidhje po me kėtė ēėshtje, ai thotė se pėr tė shkuar nė Zvicėr ka biseduar me gruan e tij Zydije si dhe me aktoren Esma Agolli dhe shkrimtarin Mehmet Myftiu.
Kur u pyet nga hetues se ēdo tė bėnte nė Zvicėr, Trebeshina shprehet:
“Unė do tė isha poet purist, art pėr art, poet i kullės sė fildishit, unė pėr tė vetmen gjė do tė isha pėr paqen, ndėrsa nė tė gjithė fushat e tjera tė aktivitetit do tė isha poet i artit pėr art. Qėllim ishte tė merresha me letėrsi atje dhe isha i sigurt se do tė bėja letėrsi atje dhe isha i sigurt se do tė bėja karrierė atje, aftėsia pėr tė notuar nė tė gjitha shkollat letrare, mė bindte se do tė jetoja me letėrsinė. I kam thėnė gruas sime se do tė shkoj nė Zvicėr sepse atje ka shkue Bajroni kur bani divorcin me gruan. Nė Zvicėr kisha ndėr mend tė merrja me vedi vetėm romanin tim “Letra dashurie”.
Duket sikur Kasemi nuk jeton nė vendin ku pushkatoheshin intelektualėt jo pse flisnin (siē ishte rasti i atyre tė 22 pėr “bombėn sovjetike”), por pse ishin thjesht kundėrshtarė tė menduar tė regjimit. A mos ndoshta “pastrimi i shpirtit” kishte bėrė tė vetėm sepse tani nuk ishte mė kapiten i Mbrojtjes sė Popullit apo i Sigurimit tė Shtetit.
Me tej ai thotė se vjershat me titull “Trandafilat e Shirazit” do ta dėrgonte nė Itali kurse “shqiponjat e maleve” do ia dėrgonte Shollohovit. Mirėpo nė kėtė dėrgim sipas tij do tė ndihmonte Legata Italiane nė Tiranė pėr edicionin “Corbacios” ose “Bompiani”. Nė vijim tė punės sė Sergei Jesajenit qė kėrkonte tė formonte shkollėn imagjiniste si novator, si njeri kundėr novacionit kėrkonte tė ringjallte shkollėn romantike duke e udhėhequr atė.

Trebeshina pohon: Unė jam dezertor

I pyetur nga hetuesi ai thotė:
“Fajet e mia konsistojnė nė kultin e heroit, asht mbi klasat, shkėputja nga jeta, e cila duket nė tė gjitha veprat e mia. Veprat e mia vuajnė nga njė supersentimentalizėm, heroi qėndron i pjesės mė tė madhe tė veprave tė mia nuk ka rrugėdalje. Kėto janė pėrsa u pėrket veprave tė mia, kurse faje politike konsideroj ikjen nga shkolla sė dyti shoqėria mė ofendoi duke mė cilėsuar si njeri tė marrė. Ajo kishte tė drejtė tė mė dėnonte por jo tė mė ofendonte, prandaj u vura nė opozitė me Lidhjen e shkrimtarėve, bile mendoja se Lidhja mė bėnte padrejtėsi duke mos mė botuar veprat dhe duke mos mė dhėnė vendin nė Lidhjen e Shkrimtarėve, pėrveē kėsaj ikja jeme nga Lidhja dhe nga Partia, ėshtė dezertim, pranoj dhe qė veprimtaria ime e 2 – 3 muajve tė fundit para se tė arrestohesha nuk i shėrben ndėrtimit tė socializmit.

16 mars 1954, dėshmon Mehmet Myftiu

Dėshmitari pohonte se ishte njohur me Kasem Trebeshinėn nė tetor – nėntor 1952, pa krijuar ndonjė miqėsi tė ngushtė. Kjo njohje ishte kur punon nė redaksinė e “Letrarit ri”. Nė fillim nuk kanė shkuar mirė pasi Kasemi nuk ka pasur respekt pėr tij. Mė pas miqėsia kishte pasur veēorinė e dy njerėzve qė merreshin me letėrsi. Takimet zhvilloheshin nė shtėpitė e njėri – tjetrit ose nė natyrė. Kasemi paraqitej njeri i trishtuar i mbytur nga pesimizmi. Megjithė ndėrhyrjet e tij, Myftiu nuk kishte mundur tė ulte trishtimin e tij. Kritikonin njėri – tjetrin sidomos Kasemi.

Trebeshina: Shpėtimi i botės vjen vetėm nga Bashkimi Sovjetik

Nga simpatia e madhe pėr atdheun e sovjetėve, nė pohimet e tij, ndėr tė tjera, Trebeshina thotė:
“Bisedonim dhe pėr ēėshtje politike. Ishim tė mendimit se shpėtimi i botės vjen vetėm nga Bashkimi Sovjetik dhe urrenim shumė amerikanizmin, artin e tyre, mėnyrėn e jetesės, filozofinė e tyre. Bisedonim pėr njerėz tė ndryshėm, si pėr shembull pėr Selman Vaqarrin, Mark Ndojėn, Kolė Jakovėn, etj, pėr dashurinė”.
Dėshmitari pohonte se Trebeshina ishte shumė pesimist kur thoshte: “Gjithēka nė botė ėshtė kot”.

Tri letrat e Kasem Trebeshinės dėrguar Enver Hoxhės

Dėshmia e Myftiut bėn tė ditur se Trebeshina i ka dėrguar 3 letra Enver Hoxhės. Nė tė parėn i kėrkon tė largohet nga Partia, nė tė dytėn t’i botohet vepra dhe nė tė tretėn tė largohet nga atdheu. Letrėn e largimit nga Partia nuk ia kishte lexuar dhe kėtė e kishte marė vesh kur e kishin marrė vesh tė gjithė. Pastaj dėshmitari pyet pse kishte dėrguar letėr nė KQ tė PPSH-sė mė 29 dhjetor 1953 kundėr arrestimit tė Kasemit. Ai pėrgjigjet se sipas mendimit tė tij, Kasemi nuk ishte armik, sepse ai nuk kishte gjė kundėr RPSH-sė, nuk e urrente regjimin, as partinė. Ai nuk ishte me amerikanėt, por ishte i papėrmbajtur dhe nevrik. Nė lidhje me Mark Ndojėn, dėshmitari thoshte se ishte njohur nė vitin 1950, por nuk i pėlqente si tip sepse fliste pėr tė njėjtat gjėra, fliste pėr Fishtėn dhe ishte dembel. Pėr kėtė shkak kur vinte Marku, Myftiu i thoshte Kasemit tė iknin.

Dėshmia e Esma Agollit

Mė 18 mars 1954 ėshtė pyetur aktorja Esma Agolli. Dėshmitarja pohonte se me Kasemin njihej si shokė teatri. Fliste i pakėnaqur pėr mosbotimin e veprave tė tij, ndėrsa shante veprat e tė tjerėve si ato tė Kolė Jakovės dhe Dhimitėr Shuteriqit.
Mė pas e kishte ndalur nė rrugė por ajo nuk donte ta takonte pasi ai ishte pėrjashtuar nga partia. Kasemi i kishte thėnė se nuk ishte pėrjashtuar por kishte dorėzuar vetė teserėn dhe se tashti donte tė ikte nė Zvicėr. Esmaja ishte tallur duke i thėnė mirė, do tė pėrcjell deri nė vapor. Nė teatėr ai shoqėrohej mė tepėr me Injc Saraēin, Anton Pashkun, Kadri Roshin, Ndrek Shkjezin dhe Viktor Gjokėn. Pėr veprėn e Kolės Jakovės “Heronjtė e Vigut” kishte thėnė se ėshtė kopjuar nga Fishta.

Dėshmia e Kadri Roshit

Mė 27 mars 1954 Sotir Zavalani pyet Kadri Roshin, i cili thotė se me Kasemin ishte njohur mė 1950 kur ishte kthyer nga Ēekosllovakia, ndėrsa miqėsi intime me tė kishte pasur mė 1953. Pohon armiqėsinė qė kishte Kasemi me Llazar Siliqin dhe Kolė Jakovėn. Nė teatėr Roshi thotė se Trebeshina nuk kishte qenė fort i lidhur sepse e kishte mendjen tė shkonte nė Lidhjen e shkrimtarėve pasi e ndjente veten shkrimtar e jo aktor teatri. Roshi thoshte se drama e tij “Heronjtė” ishte vėnė nė skenė vetėm njė herė nė skenė dhe ishte ndaluar si vepėr e dobėt. Nė tė nuk dilte e plotė dhe si duhej vepra e partisė.

Avokati i Trebeshinės mbrohet me argumentin e Nexhmije Hoxhės

Janė interesante faktet se tė dy gjyqet ndaj Kasem Trebeshinės janė zhvilluara tė mbyllura. Sigurisht procesi ndaj tij nuk kishte vlerėn e gjyqit tė Koēi Xoxes qė tė zhvillohej i mbyllur.
Gjyqi ėshtė zhvilluar mė 24 qershor 1954 dhe trupi gjykues pėrbėhej nga: Veli Budo – kryetar, Mili Kacadej dhe Petro Martini. Gjykata i cakton Dhimitėr Evangjelin avokat, por Kasemi nuk pranon.
Por avokati i tij ka hartuar njė notė verbale pėr mbrojtjen ku shkruan se me njė trimėri dhe vetėmohim tė rrallė, Kasem Trebeshina dha kontribut tė vlefshėm nė luftėn e lavdishme tė popullit me shokun Enver nė krye. Shefqet Musaraj e kishte quajtur talent tė letėrsisė shqiptare. Por Kasemi ndodhej i akuzuar pėr agjitacion kur ai nė fakt pranonte vetėm disa gabime. Kundėrshtia kundėr shkrimtarėve ishte marrė si kundėr partisė. Avokati nxiton se jo vetėm Kasemi por edhe Nexhmije Hoxha nė njė mbledhje nė lidhje kishte kritikuar zhvillimin e letėrsisė. Kasemi ka vepruar sipas gjendjes sė tij nė rėnie shpirtėrore.
Pavarėsisht nga vendimi, Kasem Trebeshina vuan vetėm 11 muaj burg.


Nga Rushen Alimerko


Gazeta 55
(21.08.2007)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:05

Hetuesi i Sigurimit tė Shtetit mė 1963: Kasem, ti je shoku ynė

Qė Kasem Trebeshina e ka fshehur tė kaluarėn e tij tanimė kjo nuk pėrbėn asnjė lloj dyshimi. Megjithatė nė rastet kur ai i duhej tė hapej partisė, nuk ngurron tė kujtojė kontributin qė ka pasur nė letrat qė dėrgon pafundėsisht nė drejtim tė udhėheqjes.

- Letra e Kasem Trebeshinės drejtuar udhėheqjes ku thotė: “E di Partia ē’kam bėrė deri mė 1947
- Sekretari personal i Enver Hoxhės interesohet pėr Trebeshinėn


Qė Kasem Trebeshina e ka fshehur tė kaluarėn e tij tanimė kjo nuk pėrbėn asnjė lloj dyshimi. Megjithatė nė rastet kur ai i duhej tė hapej partisė, nuk ngurron tė kujtojė kontributin qė ka pasur nė letrat qė dėrgon pafundėsisht nė drejtim tė udhėheqjes.
Pėr periudhėn deri mė 1947 ai mjaftohet duke thėnė “e di Partia ē’kam bėrė”. Ndėrsa punonjėsi i Sigurimit nuk nguron t’i thotė “ti je shoku ynė”. Po pse pra ishte “shoku i tyre” Kasem Trebeshina?

Letra e Haxhi Kroit pėr Komitetin e Partisė nė Gramsh mė 20 nėntor 1963.

Duket qė pėr Trebeshinėn ėshtė interesuar drejtpėrdrejt sekretari personal i Enver Hoxhės, Haxhi Kroi. Pėr shkakun e tij, ai i shkruan kėshtu shokėve tė partisė nė Gramsh:
“Kasem Trebeshina i internuar nė rrethin tuaj, me anė tė njė letre qė i drejton shokut Enver, kėrkon t’i hiqet masa e internimit dhe tė kthehej nė Tiranė.
Tė njoftohet i sipėrmenduri nga shoku Emin Shuli qė e di ēėshtjen, se kėrkesa e tij u studiua dhe rezulton se masa e internimit ėshtė e drejtė pėr arsye tė fajeve dhe gabimeve tė rėnda qė ka bėrė, pėr tė cilat ėshtė dėnuar me burg nga organet e drejtėsisė. Ai pėrpara ka shprehur pikėpamjet e tij reaksionare nė vjershat e pjesėt e tij letrare, duke pėrbuzur atdheun e vet ai pat kėrkuar tė lejohej tė shkonte nė Zvicėr, gjoja si vend neutral, por qė dihet se ėshtė vend kapitalist, ka dorėzuar dokumentin e partisė pasi nuk ka dashur tė jetė anėtar partie, etj, dhe kėto faje akoma nuk po i kupton si duhet, nuk i dėnon duke i justifikuar se nuk ka ēėshtje e pretendime politike.
Heqja e masės sė internimit ėshtė e lidhur e varet direkt nga qėndrimi i tij, nga njohja e fajeve qė ka bėrė dhe nga pėrpjekjet qė do tė bėjė pėr tė kryer sa mė mirė punėn qė i ėshtė ngarkuar. Shoku Rita Marko porosit qė t’i hiqet dhėnia e mėsimit tė letėrsisė dhe tė caktohet pėr tė dhėnė lėndė tė tjera qė mund t’i bėjė. Kjo tė mos i thuhet atij, por tė merren menjėherė masa nė kėtė drejtim”.

Kasemi dėnoi kundėrrevolucionin nė Hungari mė 1956

Nė njė informacion tė 14 nėntorit 1963 Vangjel Sotiriadhit i shkruan KQ tė PPSH-sė pėr ēėshtjen e Trebeshinės. Nė letėr thuhet:
“Sipas porosisė sė shokut Rita Marko, shkova nė Gramsh dhe sė bashku me shokun Emin Shuli – sekretar i dytė i Komitetit tė Partisė, takuam Kasėm Trebeshinėn. Nga bisedimi me tė rezultoi:
Kasėm Trebeshina nuk e konsideron tė drejtė internimin e tij nė Gramsh duke pretenduar se nuk ka gjė politike dhe u munduar ta justifikojė duke thėnė se nuk ka qenė kundėr vijės sė partisė pėr kėtė nuk ėshtė ēfaqur asnjėherė dhe nuk ka pikėpamje apo plaftormė tjetėr nga ajo e partisė. Si fakt tregoi se nė vitin 1956 kur u zhvillua konferenca e Tiranės e mė vonė u bė kundėrrevolucioni nė Hungari ai ka mbajtur njė qėndrim tė mirė dhe nė kėtė kohė i ka drejtuar njė letėr shokut Mehmet Shehu me tė cilėn si qytetar i Republikės Popullore tė Shqipėrisė solidarizohej me qėndrimin qė mbante partia. Tha qė kur ka dalė nga burgu nuk ėshtė shoqėruar me asnjė njeri por ka bėrė jetė shumė tė kufizuar duke ndenjur nė shtėpi me pėrjashtim tė ndeshjeve sportive qė ka frekuentuar vazhdimisht. Theksoi disa herė se pakėnaqėsitė i ka pasur pėr ēėshtjet letrare dhe pėr ēėshtjet politike nuk ka pasur asnjė pretendim. Nė fillim tha se ka qenė shkrimtar, poet realist, por me kalimin e kohės u bė idealist. Me qenė se si anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve, nuk iu botuar asgjė, e kėrkoi kėtė ēėshtje personale nė mėnyrė shumė tė nxituar derisa arriti tė dorėzojė teserėn e partisė. Dorėzimin e dokumentit tė partisė e konsideron njė ēėshtje personale, si veprim shumė tė nxituar dhe tė bėrė nga ana e tij nga gjaknxehtėsia e mendjemadhėsia. Prodhimet letrare qė ka pasur tha se i dogji tė gjitha sa gjeti shtėpi dhe kėtej e tutje nuk do tė merret mė.
Pėrsa i takon vendbanimit disa herė e pėrsėriti se nuk i jepte rėndėsi veē t’i hiqet masa e internimit, e cila tregon se mbahet se njeri qė tregon rrezikshmėri gjė qė nuk i pėrgjigjet realitetit. Mė nė fund tha se do t’i pėlqente tė shkonte nė Maminas tė Shijakut atje ku ka shkuar edhe Mehmet Myftiu. Por nga bisedimi u kuptuar se po t’i hiqet masa e internimit mund tė banojė nė Tiranė se kėtu ka familjen, gruan dhe fėmijėt. Sipas porosisė sė shokut Rita unė i thashė pėr rrethet ku mund tė dėrgohet dhe veēanėrisht nė Tiranė i thashė se nuk ka mundėsi.
Pėr qėndrimin e tij nė Gramsh nga bisedimi qė bėmė me zv/shefin e degės sė Punėve tė Brendshme dhe me nėndrejtorin e shkollės 11 vjeēare, rezultoi se nuk ka ndonjė gjė. Drejtori i shkollės ka shkuar dy herė pėr kontroll nė orė tė mėsimit dhe ka konstatuar se mėsimin e jep sipas librit. Banon nė njė dhomė sė bashku me drejtorin e nėndrejtorin e shkollės dhe me njė arsimtar tjetėr. Jep letėrsi nė shkollėn 11 vjeēare dhe pėr kėtė ēfaqi mendimin se nuk i pėlqen tė japė letėrsi, pasi nuk dėshiron tė merret me kėtė punė e se do tė ishte mė mirė tė japė histori. Shoku Emin tha, kur u largua Kasemi se kėtė ēėshtje e kishin parė qė kur vajti nė Gramsh, por nuk kishin mundur ta zgjidhnin pėr arsye se arsimtari qė jep histori jep edhe rusisht e por tė hiqnin historinė, punė tjetėr nuk bėnte dot e i mbeteshin shumė pak orė”.

“E di partia ē’kam bėrė deri mė 1947”

Nė letrėn e 14 dhjetorit 1963 drejtuar Komitetit Qendror tė PPSH-sė, Kasėm Trebeshina, i kujton Partisė se ajo e di mirė se ē’ka bėrė ai deri nė vitin 1947, qė ėshtė pikėrisht koha kur ka shėrbyer aktivisht nė organet e Sigurimit tė Shtetit. Nė letėr ai thotė se mė 4 dhjetor 1963, e kishte thirrur nė zyrėn e tij, nė Komitetin e Partisė pėr Rrethin e Gramshit, sekretari i parė i kėtij rrethi, e, ndėr tė tjera e kishte kėshilluar t’i drejtohej Komiteti Qendror pėr tė kėrkuar zgjidhjen e punės sime. Duke e ndarė letrėn e tij nė 9 pjesė, nė pikėn e parė, Trebeshina shkruan:

“1- Aktiviteti im gjer mė 1947 dihet nga ai komitet, prandaj nuk po e prek”.

Duke e vazhduar mė tej sqarimin e pozitės sė vet, shkruan:

“3- Pasi humba tė ardhmen time si ushtarak, u mundova tė gjenj njė rrugė tjetėr nė jetė dhe zgjodha pasi u rropata pak (duke bėrė edhe gabime tė dėmshme, psh lėnia e shkollės) letėrsinė. Kėtė e zgjodha sepse kur isha i vogėl kisha bėrė gjėra tė ndryshme. Qė nga 1948 – 1952 shkrova disa vepra me pėrmbajtje tė shėndoshė socialiste si “Reforma” (1948), “Mbeturinat” (1949), “Tė rinj tė kohės sonė” (1949). Dy tė parat pjesė teatrale dhe e treta roman. Nė mėnyrė tė pakuptueshme pėr mua, u luftova dhe nuk pata asnjė pėrkrahje, pėrkundrazi mė trajtuan me njė mosbesim tė theksuar dhe me ofeza tė vazhdueshme (nga ana e shkrimtarėve tė ndryshėm). Pasi kėrkoi me kėmbėngulje organizata e partisė e teatrit popullor, komiteti i partisė pėr Tiranėn mori romanin tim “Tė rinj tė kohės sonė” dhe ia dha Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Shqipėrisė pėr t’a parė. Nė pėrfundim mė 31 maj 1951 mė thėrritėn nė Komitetin e Partisė shoqja Fiqret Shehu mė komunikoi opinionin e Lidhjes sė Shkrimtarėve (opinion i shfaqur nėpėrmjet ish-kryetarit tė Lidhjes, shokut Shefqet Musaraj): “Vepra ėshtė shumė e bukur, e shkruar sipas metodės sė realizmit socialist dhe nė tė duket njė analizė psikologjike e hollė prej mjeshtri. Gjuha ėshtė shumė e bukur, si ajo e Naimit”. Megjithatė edhe kjo vepėr nuk e pa dritėn e botimit. E pabotuar mbetet edhe sot e kėsaj dite.

4- I dėshpėruar nga sa mė sipėr , fillova tė pi dhe tė bėj njė jetė tė pahijshme, jetė qė unė e dėnoj pa rezerva dhe nė ėshtė se nuk e zgjas mė shumė, kėtė e bėj se mė vjen turp t’i kujtonj atė gjėra kur kam kaluar nga Don Kishoti tek sentimenti. Ishte nė kėtė kohė qė ika nga Partia duke mos gjetur as kohėn dhe as vendin pėr tė zgjidhur punėt e mia. Ai veprim si dhe veprimet e mėvonshme qė mė ēuan gjer nė burg, kanė qenė tė pafalshme dhe tė dėnueshme. Megjithatė nuk duhen qė tė merren tepėr seriozisht se vijnė era budallallėk dhe nga ana tjetėr, unė nuk vė ndonjė vend tjetėr mbi vendin tim, qoftė ky edhe Zvicra! Unė jam shqiptar me tė gjitha tė mirat e tė ligat dhe kėtu dua tė vdes pranė njerėzve tė mi. Pra veprimet e mia kanė qenė tė nxituara, jo tė arsyeshme dhe pėrbėjnė gabime tė rėnda. Si pėrfundim unė si anėtar partie, kam kryer veprime tė dėnueshme. Prandaj para Partisė, pėr kėto veprime, nuk mund tė dal i larė.

5. Botimi i “Krujės sė Ēliruar” pas dėbimit nga partia ka qenė i pamjaftueshėm pėr dy arsye:
a. Se vepra nuk ishte nga mė tė rėndėsishmet.
b.Se duhej tė ishte bėrė mė parė qė unė tė mos mbetesha me kokė mėnjanė para anėtarėve tė tjerė tė Lidhjes (mė 2 prill 1953 u konsiderova si njeri qė nuk mu kishte pasur punė tė dukė – nga Dh. S. Shuteriqi dhe para opinionit publik.

6. Pasi kam dalė nga burgu jam munduar se mos gjej ndonjė rrugė afrimi dhe pajtimi me shoqėrinė. Nė kėtė drejtim nuk kam gjetur rrugėn mė tė shkurtėr dhe mė tė mirė, po shkrova disa poema sipas metodės sė realizmit socialist, si “Nė katėr stinėt”, “Majė preshit”. Duket edhe me kėto nuk kam ditur, i ndryshuar shpirtėrisht tė shkoj mė tutje. Kėtu duhet tė pėrmend edhe kėtė fakt: nė mbledhjen e fundit tė organizatės bazė tė Lidhjes, unė pyeta: “A u duhen veprat e mia tė realizmit socialist, apo t’i djeg?”. Shoku Manush Myftiu m’u pėrgjigj: “Mund t’i djegėsh kur tė dojė qejfi”. Kėshtu unė kur dola nga burgu i mblodha tė gjitha dhe i dogja. Por pėr tė dėshmuar pėr periudhėn e parė timen, kanė mbetur disa vepra qė nuk munda t’i gjej nė kohėn e djegies. Mė nė fund pas njė peripecie tė gjatė erdhi edhe botimi i fundit, ai i “Artanit dhe Mines”. Nuk dua tė them asnjė fjalė pėr veprėn, por vargje mė tė dobėta se kėrkesa minimale artistike, aty nuk ka; prandaj ofeza qė mė bėnė duke mė paguar me 8 lekė (si folklor) gjysmėn e veprės ishte e pavend..

7. Mė 1956, nė mars, shoku Manush Myftiu mė ka komunikuar se unė nuk kisha ndonjė faj, por gabime dhe sherre me shkrimtarėt, gabime qė rėndonin gjysėm pėr gjysėm mbi mua dhe mbi ato. Po atėherė mė tha qė tė kėrkoja vendin ku donja tė punoja dhe kur unė e lashė nė dorėn e tij, mė premtoi se do tė mė gjenin njė vend tė mirė., sipas mundėsive dhe aftėsive tė mia. Ky premtim nuk u vu nė jetė asnjėherė. Mė vonė kur e pashė se nuk u bė gjė, kėrkova disa herė me radhė qė tė kalonja si pėrkthyes, pasi puna nė bibliotekė mė dėmtonte rėndė shėndetin. Pėr kėtė gjė m’u pėrgjigjen se nuk kishte vend, kur nė tė vėrtetė pak mė vonė u muar njė njeri tjetėr. Nuk mund tė mos arrij nė pėrfundimin se ai vend, nuk m’u dha vetėm e vetėm pėr tė mė mbajtur nėn presion. Kjo gjė mė ka habitur dhe dėshpėruar shumė, sa edhe tashti ndjehem shumė i prekur.

8. Mė 18 maj 1962 u internova. Gjatė vjetėve tė fundit, unė kam qenė njė njeri i izoluar, me lidhje fare tė pakta me jetėn, prandaj u ēudita shumė kur mė internuan, sidomos kur gjeneralėt Nevzat Haznedari dhe Petrit Hakani sė bashku me kolonel Filat Muēon mė prekėn nė ēėshtjen e revizionizmit dhe tė Hrushēovit. Nuk e kam parė, nuk e shoh dhe nuk do ta shoh me vend qė si rrjedhim i izolimit tim, tė merret kjo masė e rėndė internimi. Unė protestova kundėr kėsaj dhe mė 6 qershor 1963, kur mbahesha jashtė ligjit, erdhėn shokėt Nevzat Haznedari dhe Raqi Zavalani dhe mė komunikuan se do tė mė lironin dhe mė pyetėn se nė cilin qytet do tė dėshironja tė rrinja pėrkohėsisht, sa tė bindeshin pėr tė mė kthyer nė Tiranė. U pėrgjigja se pėr mua kjo ishte e barabartė me vdekjen. Tė nesėrmen biseduam prapė me shokun Nevzat dhe unė i pėrsėrita kėrkesėn time pėr tė mė vendosur nė Tiranė, si mėsues ose si pėrkthyer i inglishtes. Ai mė tha se kėto gjė do ta referonte mė lart. Kjo bisedė vazhdoi po me shokėt e lartpėrmendur dhe mė 11 shtator 1963 dhe mė 13 shtator 1963 nė spitalin e burgut Tiranė. Aty mė komunikuan se do tė shkonja nė Gramsh, i lirė si mėsonjės, mė garantuan se nuk mė hiqej pasaportizimi nga Tirana dhe se kur tė kthesha do tė mė vendosnin si pėrkthyes nė ndėrmarrjen e botimeve. Sikurse u kam shkruar edhe nė letra tė tjera(udhėheqjes), nuk e kam pranuar kėtė hedhje nė Gramsh. Nė bisedėn qė kemi mė 30 shtator 1963 me shokun Raqi Zavalani, po nė spitalin e burgut, mė tha: “Ti je shoku ynė, po nė nuk mund tė tė sjellim menjėherė nė Tiranė. Puno gjashtė muaj nė Gramsh dhe pastaj hajde kėtu tė tė vendosim nė ndėrmarrjen e botimeve. Kjo shkuarje atje ėshtė e domosdoshme pėr opinionin publik”.
Po kėtė gjė ia kishin komunikuar edhe familjes sime. Pėrfundimi i bisedės sė 13 dhe 30 shtatorit 1963 qe ky: unė do tė rrinja 10 ditė nė Tiranė, pastaj do tė nisesha nė krye tė detyrės, i lirė me pasaportizim nė Tiranė dhe nė fund tė marsit do tė vendosesha difinitivisht nė NSHB Tiranė. Nga kėto nuk u bė asgjė. Kėtu mė komunikuan se isha dėnuar me 5 vjet internim.

9. Mė 12 shtator 1963 shoqja Vangjelo Sotiriadhi mė komunikoi pėrgjigjen e letrave tė mia udhėheqjes dhe mė tha tė vendosesha (me ose pa familje), nė Elbasan, Rrogozhinė, Kavajė dhe Shijak. Kjo formė tjetėr internimi nuk m’u duke e drejtė dhe u pėrgjigja se kėrkonja tė mė hiqej ēdo masė internimi, pasi nuk kam kryer asnjė krim politik, dhe pasi internimi ishte njė masė shumė e madhe karshi njė njeriu qė ka bėrė pėr 9 vjet njė jetė tė izoluar prej oshėnari.

Duke e pėrfunduar kėtė letėr, unė i lutem atij Komiteti Qendror qė tė mė heqė ēdo masė internimi, pasi gabimet e mia tė rėnda letrare qė nuk arrijnė nė njė nivel teorik, nuk janė bėrė me qėllime tė caktuara. Nga ana tjetėr unė heq dorė nga ēdo aktivitet letra dhe prej momentit tė lirimit do tė shikoj vetėm detyrat e mia familjare dhe detyrimet qė kam karshi shtetit. Duke qenė shumė i sėmurė dhe nė paaftėsi pune, u lutem qė pėr njė periudhė prej tė paktėn gjysmė viti tė mbetem pa asnjė angazhim nė punė. Pėrveē kėsaj unė jam gati qė me t’u liruar tė mbyllen pėr gjithnjė nė shtėpinė time.

Duke e mbyllur kėtė letėr, po ju lutem edhe njėherė qė tė ndėrhyni pėr lirimin tim, duke patur parasysh se me vendimit tuaj do tė mė shpėtoi nga njė fatkeqėsi.

Mbetem me shpresėn e pėrgjigjes suaj,

Me respekt
Kasėm Trebeshina
Gramsh, 5 dhjetor 1963


Nga Rushen Alimerko


Gazeta 55
(23.08.2007)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:06

Trebeshina mė 1981: "Pėr mua nuk ka atdhe"

- Mohimi pėr herė tė dytė i atdheut nga Kasem Trebeshina
- Procesi gjyqėsor i 1981-t vetėm me njė gjyqtar dhe prap me dyer tė mbyllura


Burimet arkivore bėjnė tė ditura se Trebeshina me pozitėn e tij ishte bėrė problem nė lagjen ku banonte. Ai nuk punonte dhe nisur nga kjo, mė 22 qershor 1980 pėr kryesinė e Frontit tė bllokut 3, kryetari njoftonte se Trebeshina kurrė nuk punonte nė lagje.
Dėnimi tjetėr i Kasėm Trebeshinės pėr agjitacion e propagandė pėr shkak tė mosvotimit nė zgjedhjet vendore tė atij viti. Sėrish ai dėnohet me dyer tė mbyllura. Sėrish vėrehet butėsi. Madje njė gjyqtar i vetėm zhvillon gjykimin. Si edhe herėn e parė, gjyqi zhvillohet me dyer tė mbyllura.

Njė gjykatės

Kasemi ėshtė arrestuar mė 16 prill 1980. Kėtė herė puna kishte filluar pėr mosvotim. akuzohej pėr krimin e agjitacionit e propagandės. Prokurori kėrkoi 10 vjet burg si dhe 5 vjet internim.
Mė 21 shkurt 1981 gjyqtari Agron Lamaj ia ka vendosur fillimin e gjykimit mė 5 mars 1981. Pėr kėtė qėllim do tė thirreshin dėshmitarėt: Adriana Peti, Tefta Pikuli, Nazim Shtino, Ora Pelingu, Xhavit gjata, Nestor Polimeri (nga psikiatriku, spitali nr.5), Jorgo Bllaci, Adem Avdo, Pertef Isufaj, Mehmet Myftiu, Ruzhdi Pulaha, Bashkim Kuēuku, Resul Bedo dhe Llambro Ruci (Lidhja e Shkrimtarėve), tė cilit vinin kryesisht nga spitali dhe nga bota e letrave.

Trebeshina pa atdhe

Urrejtja e Trebeshinės pėr atdheun sillet edhe pas shumė vitesh nė opinion. Ai i ka deklaruar Adem Avdos: "Pėr mua nuk ka atdhe". Sado qė midis deklarimit tė parė (tė vitit 1953) pėr tė shkuar nė Zvicėr dhe pohimit tė dytė se pėr tė nuk ka atdhe, ka ndryshime, thelbi ngelet po ai, urrejtja ndaj atdheut.
Mė 19 mars 1981 dėnohet me 9 vjet heqje lirie, por i jepet dėnim plotėsues 5 vjet internim. Dokumentet arkivore nuk kanė asnjė shėnim se kur ka dalė nga burgu. E sigurt ėshtė se edhe kėtė herė nuk ka plotėsuar kohėn e mėtuar nė vendimin e gjykatės.

"Nuk i jam kundėrvėnė ndonjėherė RPSSH-sė"

Katėr ditė mė vonė Kasemi i shkruan gjykatės sė lartė pėr prishjen e vendimit, duke quajtur tė rėndė. Nė letėr ai thotė se gjatė luftės ishte plagosur 2 herė dhe se me armikun nuk kishte pasur lidhje. Nuk kėrkonte t'ju kundėrvihej ligjeve tė RPSSH-sė. Letra e tij drejtuar udhėheqjes nuk kishte qėllim armiqėsor, por kjo vinte nga gjendja e rėnduar shėndetėsore. Dėshmitė i quante tė trilluara me qėllim pėr tė armiqėsuar atė me partinė. Ndėrsa krijimtaria kishte tė bėnte me gjendjen e tij shėndetėsore.
Mė 20 prill 1981 shprehet eksperti mjekėsor se ėshtė i pėrgjegjshėm pėr krimin e kryer.
Mė 18 prill 1981 kolegji penal i Gjykatės sė Lartė ka lėnė nė fuqi vendimin.

Ekspertiza mjeko-ligjore e Kasem Trebeshinės mė 1981

Drejtoria e Punėve tė Brendshme e Tiranės ka dėrguar pėr ekspertim psikiatrik - ligjor, Kasem Hysen Trebeshinėn. Nė shėnim thuhej se mė 1953 Kasemi ka braktisur punėn dhe mė 1954 ėshtė dėnuar me 3 vjet heqje lirie nga tė cilat ka bėrė 11 muaj. Nė 1962 ėshtė internuar me 5 vjet, por ėshtė falur prapė dhe ka bėrė 2.5 vjet.
Njihej si tip shumė gjaknxehtė qė i dukej sikur nuk e donin. Nė vitet 1965 dhe 1966 i janė gjetur dy testamente ku shprehte mendime se do tė vetėvritej. Ka qėndruar vite tė tėra pa punė, megjithėse njė gjė e tillė i ėshtė ofruar prej pushtetit. Nė krijimtarinė e tij ai ka shkruar pėr personazhe ireale si pėr mumje, hije, me nishan.
"Ai duket se ėshtė diktator dhe fanatik nė familje dhe nė shoqėri". Kjo vinte se ngaqė kujtonte se tė gjithė ishin kundėr tij.
Si pėrfundim mjekėt mendonin se Kasemi ishte "psikopat paranojak i dekonspiruar dhe veprėn penale e ka kryer nėn ndikimin e ideve delikate", " nuk ėshtė i pėrgjegjshėm karshi ligjit pėr veprėn penale qė ka kryer" dhe pėr kėtė tė "dėrgohej pėr mjekim tė detyruar nė spitalin neuropsikiatrik tė Elbasanit".

Nga Rushen Alimerko





Letėr nė redaksi

Kasem Trebeshina vodhi bibliotekėn e avokatit Abaz Omari

Dėshmi tronditėse pėr ish shefin e degės sė Punėve tė Brendshme tė Fierit, Kasem Trebeshina

E nderuara gazeta "55"!

Marr shkas nga njė shkrim tė botuar nė gazetėn tuaj mbi zotin Kasem Trebeshina, pėr tė paraqitur njė ngjarje tė hidhur tė vitit tė mbrapshtė 1945.
Zotėria i pėrmendur nė vitin kur mbi vendin tonė po shtrihej zezona komuniste ka qenė kryetar i degės sė punėve tė brendshme tė qytetit tė Fierit.
Dhe me pushtetin e pakufizuar qė zotėronte plaēkiti shtėpinė e avokat Abaz Omarit, gjithė plaēkėn dhe mbi te gjitha dhe bibliotekėn e cila nė atė kohė ēmohej nga rrethet intelektuale si njė nga mė tė kompletuarat dhe me cilėsorja.
Abaz Omari kishte kryer dy fakultete nė Francė, njė pėr drejtėsi nė Montpelie dhe njė tjetėr nė Paris nė Universitetin e Sorbonės.
Nė jetėn politike tė kohės ishte nė krye tė Partisė Social Demokrate bashkė me Skėnder Muēon dhe me Musine Kokalarin, me tė cilėn dhe ishte farefisni.
Gjithashtu nėna e tij ishte vajza e xhaxhait tė Enver Hoxhės pra diktatori e kishte nip dhe kjo qe fatkeqėsia e tij, pasi me njė urdhėr tė kėtij nė kohėn kur ishte kryeministėr dėnohet me vdekje nė Berat dhe pushkatohet menjėherė. Familja e tij zotėron telegramin e dėrguar nga Enver Hoxha qė kėrkon informacion pėr datėn e pushkatimit. Nuk dihen rrethanat e ekzekutimit por pas ēlirimit, dua tė them pas vitit 1991, pas shumė kėrkimesh tė gjata kur ju gjet vendi i varrimit, skeleti i tij qe pa kokė. Diktatori urrejtjen e tij kundrejt kėtij njeriu me njė kulture fine e ka shprehur dhe ne librat e tij.
Bibliotekėn, Kasem Trebeshina e kishte ndarė me vėllanė e tij Muzafer dhe nipin e tij Fatos ndėrsa sot e zotėron tė tėrėn.
Qė tė pastrojė shpirtin mė pėrpara se tė hiqet si gjoja disident dhe trim i madh duhet t'ju ktheje trashėgimtarėve tė tė ndjerit bibliotekėn dhe t'ju kėrkojė falje pasi vinė nga njė fis fisnik shume i degjuar.
Abas Omari ishte dhe kushėri me Bahri Omarin dhe veē asaj dhe mjaft i afėrt me tė.
Letėrshkruesi tė ndjerin e kishte dajė pasi motra e tij qe martuar me Nexhat Peshkėpinė, njė nga krerėt e Ballit Kombėtar dhe kryeredaktori i gazetės "Shqiptari i Lirė" nė New York.
Kur emri i Kasem Trebeshinės u pėrmend nė gazetėn "Shekulli" 6 muaj tė shkuara, i dėrgova kėsaj tė pėrditshme njė letėr tė tillė dhe nuk mora pėrgjigje. Dhe ėshtė e kuptueshme pėr mentalitetin qė ka stafi i kėsaj.
Kjo ngjarje na hidhėron dhe sot pas 60-vjetėsh pasi ata qė e kanė njohur e ēmonin pėr kulturėn e tij tė gjerė dhe mbi tė gjitha pėr karakterin e tij tė butė shumė njerėzor.
Dhe sa herė qė pėrmenden emrat e Enver Hoxhės dhe Kasem Trebeshinės vetėkuptohen ndjenjat tona.
Pėr sa shkrova me lart, jam gati tė pėrballohem me kėdo qė do tė guxojė tė me vejė nė dyshim tė vėrtetėn e kėsaj ndodhie te kobshme

Sinqerisht,

Edmond Peshkopia.


Gazeta 55
(24.08.2007)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:06

Kasem Trebeshina, fenomen letrar apo politik?!

- Njė turp pėr katedrat dhe profesoratin e letėrsisė, kur hesht pėr veprėn “Mekami” tė Trebeshinės - Nevoja e njė hetimi pėr vrasjet e dokumentuara tė Trebeshinės - Njė komunist terrorist, i egėr dhe bashkėthemelues i policisė politike vrasėse, nėn ēadrėn e Mugoshės dhe tė tė gjithė serbėve pasues - Trebeshina deklaron: “Nuk kam atdhe, unė jam turk” dhe themelon tė parin rast nė botė tė armiqėsisė sė njė shkrimtari me fijelidhjet atdhetare kombėtare. - Ata qė e dėnuan, sot e mbrojnė, duke e futur nė njė qark absurd. Kush ishte armiku i Partisė: ky apo hetuesi i tij, qė e mbron sot?!

Redaksionale

I kemi patur tė gjitha dėshirat, mundėsitė dhe arsyet sentimentale, personale e karakteriale, qė ta shohim me simpati ose objektivisht figurėn e Kasem Trebeshinės. Padyshim qė, nė kėtė llumhane keqkuptimesh e keqpėrdorimesh tė njerėzve e konflikteve, figura e Kasem Trebeshinės qėndron nė krye. Njė pėrpjekje njerėzish tė trallosur kanė dashur ta vendosin me artikuj panagjerikė, nė krye tė letrave shqipe dhe sponsorizuar nga konteksti i vazhdimėsisė sė kritereve komuniste, edhe nė ditėt tona, ku kjo shpurė dashamirėsish tė Kasemit shkoi deri aty, sa ta bėjnė hero apo emblemė edhe tė njė qėndrimi politik disident, etj, etj(!)
Shėmtia arrin kulmin kur zelltarė pak tė regjistruar nė punėra tė zeza gjatė viteve tė komunizmit, ose vegla dhe naivė nė fushėn e letrave, arrijnė tė ēojnė kėtė njeri nė nivelin e qitjes, kundėr Ismail Kadaresė. Pra, Kasem Trebeshina, jeta dhe shkrimet e tij janė keqpėrdorur me njė frymėzim tė tillė, sa tė ngrenė njė argument tė paqenė, pėr tė goditur emblemėn e letėrsisė shqipe, Ismail Kadare.
Natyrisht, pėrdorimi i Trebeshinės dhe shndėrrimi i Kadaresė nė njė shėnjestėr prej kėtij grupimi, ėshtė njė nga punėt e hijes sė zezė tė komunizmit qė vėrtitet ende dhe ėshtė nė gjendje tė krijojė viktima e realitete tė paqena.
Nėqoftėse Kasem Trebeshina do tė konkurronte nė opinionin shqiptar si shkrimtar, i papėrzier me formate tė tjera, ai do tė kishte njė procedim normal ku, herė do tė fitonte mė shumė se ē’i takon e herė nuk do merrte as atė qė i takon. Dhe me kohė do rezultonte ajo qė ėshtė e vėrtetė. Por “fenomeni Trebeshina”, si nevojė e njė filozofie dhe njė grupimi qė tė kujton batalionin “Hakmarrja”, tregon se segmente tė shoqėrisė sonė intelektuale janė tė infektuara rėndė nga veset dhe bėmat qė ndodhen nėpėr arkivė.
Mė sė fundi, ne kemi nė duar njė monografi pėr Kasem Trebeshinėn, nė tė cilėn dallohen shumė stile tė shkruari, vende-vende ka zbėrthime estetiko-filozofike qė s’kanė lidhje fare me Trebeshinėn si shkrimtar dhe me veprėn e tij. Pėr fat tė keq, ka edhe njė parathėnie tė njė kushėriri tė vet, qė ndoshta mund tė mos ishte fare, jo pse ka tė bėjė me kushėririn e tij, por pėr njė gjė edhe mė tė madhe: sepse parathėnėsi zbulon se sa i nevojshėm ėshtė Trebeshina pėr tė ndėrtuar sisteme vlerash tė rreme dhe pėr tė mbajtur gjallė, mirėfilltas “heronj tė heshtur”.
Por, le t’i marrim me radhė disa nga ēėshtjet themelore rreth kėsaj figure:
E para, Trebeshina na qenkėsh anėtar i Grupit Komunist i Shkodrės, por me veprimtari nė Elbasan dhe mė pas nė Fier! Grupi i Shkodrės, siē thuhet nė monografi, vajti deri nė Beograd t’i merrte udhėzimet pėr shndėrrimin, nga grup nė parti. Pastaj, po nė monografinė panagjerike tė Trebeshinės, thuhet se ky ėshtė i vetmi anėtar i Grupit Komunist tė Shkodrės, qė mbeti gjallė! Por ne e dimė tashmė sistemin vrastar nė PKSH dhe, sa mė vonė tė vriteshe, mė i ngarkuar me krime ishe! Pale tė mbeteshe gjallė! Pastaj, Trebeshina i pėrket nomenklaturės sė zv/komisarėve qė ishin totalisht kompetencė e Dushan Mugoshės dhe e shėrbimit informativ dhe qendra realisht terroriste e vrastare pėrbrenda komunitetit partizan.
Si ėshtė e mundur qė pranohen dy vrasje tė bėra nga Kasem Trebeshina, Jani Milo i Himarės dhe njė bashkėluftėtar i tij, konkurrent qė e vret pas shpine, me dorėn e vet?! Dhe sa e turpshme ėshtė qė njė poeteshė e paraqet Trebeshinėn si humanist! Si qenka humanist njė vrasės!? Qė nesėr, normalisht mund tė fillosh hetimin pėr tė dy kėto vrasje dhe pėr tė tjera, tė cilat i janė ngarkuar grupit tė Koēi Xoxes, nga Ponc Pilati, po kur Trebeshina ishte nomenklaturė direkte e tij dhe e Beogradit. Si njė nga pesė themeluesit shqiptarė tė Sigurimit tė Shtetit, qė vriste vetėm shqiptarė, edhe Kasem Trebeshina, vetėm shqiptarė vrau! Ky antifashist, antinazist pėrshkruan faqe tė tėra sesi kishte falur njė oficer madhor gjerman dhe vret bashkėqytetarin e tij(!) Pra, ėshtė krejt nė kuadrin e komunistėve terroristė qė ndezėn luftėn civile, vėllavrasėse, me porosi tė Beogradit. Kėto janė tė shkruara, e bardha nė tė zezė, nga adhuruesit e tij. Atėherė, si nuk shikohen kėto, ashtu siē shikohen tek tė tjerėt?! Ėshtė njė pamje e trishtueshme dhe shumė e dhimbshme! Megjithėse, nė gjithė dėnimet e tij dhe korrespodencat e tij, ai pėrpiqet ta bindė udhėheqjen se nuk ėshtė armik i Partisė, atėherė, si mund t’i pranojmė frazat propagandistike tė tij antifashiste apo anti-Rusi?!
Jemi kundėr pėrmendjes qė, nė tė shkuarėn ke shkruar kėtė vepėr apo atė vepėr! Shkrimtari shkruan ēfarė i do qejfi e ēfarė i shkrep dhe ai, mė shumė se tė tjerėt ka tė drejtėn e ndryshimit, por duhet tė jetė koherent nė humanizmin e tij dhe nė karakterin progresist tė veprės, qė ajo tė jetė qytetėruese e pėrparimtare. Dhe poema e Trebeshinės pėr Stalinin, botuar nė “ZP” nė 1953, nuk ėshtė e drejtė t’i pėrmendet pse e shkroi, por ėshtė e drejtė t’i thuhet se “ti zotėri e ke ruajtur koherencėn terroriste, deri nė atė ēast dhe pėr mė tepėr akoma, mos grij lakra pėr kolegėt, se kanė shkruar kėtė apo atė!” Ėshtė trishtuese sesi njė intelektual, qoftė edhe i nivelit mesatar, pale ata qė janė studiues tė mirėfilltė tė letėrsisė apo ata qė kanė integritet si shkencėtarė tė mendjes, tė gėlltisin njė episod kriminal tė jetės tė kėtij njeriu. Ai kėrkon tė pushkatojė dy ēifte qė duan tė martohen gjatė Luftės dhe kėmbėngul pėr vrasjen e tyre. Nuk u bindet eprorėve dhe kėrkon t’i marrė frymėn, edhe asaj fijeje ajrore romantizante e njerėzore tė asaj periudhe. Njė shkrimtar qė ngrihet kundėr dashurisė! Rast unikal!
Gjithė periudha e Luftės dhe e pas-Luftės, nė funksionet terroriste tė tij, deri kur operativi i thotė “ti je shoku ynė”, tregojnė se ka njė jetė, tė cilės nuk mund t’i anashkalosh fakte kaq tė rėnda.
“Ēėshtja Trebeshina” bėhet mė e rėndė kur, pas kėsaj veprimtarie, ku po fusim edhe periudhėn e burgut, lindin pyetje e pikėpyetje nga mė tė ēuditshmet. Por, po e lėmė mėnjanė kėtė dhe po shohim Trebeshinėn-shkrimtar.
Kasem Trebeshina, autori i romanit “Mekami”, dėshmon me kėtė vepėr se ėshtė shkrimtari mė racist e antishqiptar, duke lėnė pas Ivo Andriēin e Ēubrilloviēin. Nuk ka asnjė vepėr letrare nė botė, nuk ka asnjė shkresė zyrtare, nė asnjė lloj regjimi, i huaj apo i vendit, qė tė urrejė me pėrmasa llahtari racėn shqiptare, kombin shqiptar, trevat shqiptare. Eshtė njė turp pėr profesoratin letrar shqiptar, qė nuk e ka denoncuar kėtė vepėr si fėlliqtinė mė tė madhe tė shkruar ndonjėherė, si urrejtje pėr shqiptarėt.
Ky roman luan brenda njė “melodi turke” dhe tregon sesi njė familje turke ka ardhur dhe ėshtė vendosur nė trevėn e jugut shqiptar e i gjen kėtu shqiptarėt, tė krishterė dhe i akuzon ata qė jetojnė nė vendin e tyre, nė pronėn e tyre, nė doket dhe zakonet e tyre, se shqiptarėt janė tė pabesė, janė vrasės, gratė dhe vajzat e tyre pėrdoren prej prindėrve dhe vėllezėrve pėr prostitucion me osmanėt dhe se morali, virtyti, i pėrket vetėm famlijes sė tij (Kasemit), qė ka ardhur nga njė vend i Azisė, me njė emėr qė ka nė bazė fjalėn “suma”. Ka njė dokument historik qė njė sulltan ka pėrzėnė disa bashkatdhetarė nga kjo Suma, nė drejtim tė Ballkanit dhe ky osman qė ėshtė katragjysh i Kasemit, me gjithė sumaxhinjtė e tjerė, na sjellka moralin, kulturėn, nė mesin e shqiptarėve qė quhen Spiro dhe Angjelina(!) Ky ėshtė njė banditizėm i vėrtetė dhe njė spekulim i pamasė. Mallkimi do tė ishte shumė i dobėt pėr kėtė autor qė i urren shqiptarėt, duke pėrdorur njė dredhi e cila ėshtė sot nė strategjinė themelore tė veprimtarisė serbo-ruse, nė drejtim tė botės shqiptare.
Bėjmė pjesė nė njerėzit qė vlerėsojnė dhe ēmojnė miqėsinė turko–shqiptare. Nė gazetėn tonė nuk ka tė krahasuar me asnjė gazetė tjetėr, kontributi dhe vlerėsimi pėr miqėsinė mes shqiptarėve e turqve. Dhe pėr kėtė, nuk ėshtė nė dijeni vetėm lexuesi, por gjithkush qė ėshtė i interesuar nė tė dy vendet, dhe te fqinjėt e largėt e tė afėrt. Por, nėse ka njė atentat pėr kėtė miqėsi, kjo ėshtė loja e Trebeshinės. Ai nuk e ka hallin dhe nuk e thotė se “jam turk”, sepse e do dhe e beson kėtė. Jo, ai zbaton egėrsisht tezėn serbe, qė t’i heqė karakterin perėndimor botės shqiptare, dhe nė genocidet e saj, dhe politikat e saj ndaj shqiptarėve, t’i paraqesė ata si turq. Po, nėse janė turq, ku ėshtė miqėsia shqiptaro- turke?! Se del qė ėshtė miqėsia dhe lidhja turko-turke!!!
Disa nga deportimet e shqiptarėve nga Kosova dhe Maqedonia janė bėrė me kėtė pretekst. Dhe ėshtė angazhuar njė makineri e rėndė bankare e politike nė drejtim tė kėsaj teze, pėr t’i dhėnė njė hapėsirė mė tė madhe luftės kundėr shqiptarėve dhe pėr ta zotėruar Ballkanin, totalisht sllavėt dhe grekėt e rinj. Dhe Trebeshina e boton kėtė libėr nė Kosovė, vetėm katėr vjet para deportimit tė ri tė shqiptarėve, dhe ėshtė njė pėrgjegjėsi e rėndė pėr botuesin dhe njė turp i pashlyer qė mbajnė pėr kėtė vepėr perverse, genocidiste, dhe Trebeshina mbetet mik i serbėve, dhe i teorisė sė tyre, dhe i shėrbimeve tė tyre, kur bėn pohime tė tilla.
Ia kujtojmė Trebeshinės kėtė, se edhe Hrushovi, kėtė ka thėnė, se “Shqipėria na duhej si vend islamik”. Nė vitin 1981, nė dramėn “Tokė e ndezur”, tė shfaqur nė Elbasan, gjatė mbledhjes sė materialit, dokumentet ku serbėt falsifikonin shkresa pėr t’i nxjerrė tė gjithė shqiptarėt, turq, si fakt monstruoz, u shfaqėn nė njė dialog tė tillė:
- Serbi: Ju, Ramė Ulnika, duhet tė shkoni nė Anadoll se atje janė tokat tuaja!
- Ramė Ulnika: Kurrė, jemi qė me diellin nė kėto toka!
Kjo ėshtė pėrgjigje edhe pėr Trebeshinėn, kėtė gjenerator tė urrejtjes antishqiptare!
Natyrisht, kėtu kalon edhe nė problem tjetėr, qė ka tė bėjė me njė fakt mė tė thjeshtė e mė pragmatist. Ky njeri qė thotė, “unė nuk jam shqiptar”, pėrse kėrkon sponsorizim nė Ministrinė e Kulturės sė shtetit shqiptar?! Pėrse nuk i drejtohet ministrisė sė shtetit turk?! Ky njeri mashtron kur thotė se “nuk mė botohen veprat”, kur vetėm nė vitet e fundit i janė botuar 15 tė tilla, tė shoqėruara me tema disertacioni apo profesorati; dertet ia ngarkon shtetit shqiptar e lavdet, njė shteti tjetėr.
Nėse ka njė vlerė tė pakontestueshme shkrimtari, kjo ėshtė lidhja me kombin. Ky njeri, pesė veta qė ka vrarė, janė shqiptarė dhe ka falur njė major nazist. Ka drejtuar Sigurimin e Shtetit, kriminal, vrastar, nė distrikte serioze tė tij, nė periudhėn mė gjakatare tė kėtij institucioni. Pėr kėtė njeri qė thotė “s’kam atdhe, unė jam turk”, atėherė, me thėnė tė drejtėn, duhet tė shprehim diēka, pėr tė qenė realistė. Ore, ky njeri nuk ka faj fare, ky, dhe “Mekamin”, dhe deklaratat i ka nė dritėn e diellit?! Kėta qė e pasojnė, ē’janė e pėrse u duhet ky?! Ēfarė pėrfaqėsojnė e me se duhet ta ushqejnė kėtė opinion, kėtė sistem vlerash tė brishta e tė pangritura akoma?! Ē’ėshtė ky grup pune, i qepur e i atashuar pranė Kasemit?!
Mbase duhet pak durim dhe pak kėrkim nė arkiv...

Gazeta 55
(25.08.2007)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:06

Dosjet e rreme qė s’fshehin dot tė vėrtetėn

Mekanizmi qė prodhoi krimin e diktaturės, po pėrpiqet ta shndėrrojė median nė lavatriēen e vet, pėrmes pėrdhosjes sė gjinisė sė dossierit, me falsifikime e grafomani qė fshehin tė vėrtetėn. Kur ndodh qė krimi zbardhet, pjesa e dytė e skemės shoqėrohet me mallkimin e botuesit dhe keqardhjen pėr viktimėn, qė u turpėrua, pas njė jete tė tėrė prej xhelati. Pas zbulimit tė tė vėrtetave pėr Kasem Trebeshinėn, s’ėshtė vendi pėr industri keqardhjeje, por vetėm pėr “mea culpa”, nėse shkrimtari ėshtė penduar pėr aktivitetin antikombėtar prej 50 vjetėsh nė Sigurimin e Shtetit

Zhvillimet e vrullshme tė medias tonė, tė cilat njihen tashmė prej tė gjithėve, nuk mund tė fshehin kurthin e frikshėm tė dosjeve tė rreme, qė po i konsumojmė pėrditė nė faqet e gazetave. Ato vijnė lumė, pa asnjė kriter, por veē me synimin inteligjent tė pėrdhosjes sė ēfarėdolloj pėrpjekjeje pėr tė zbardhur realitetet e mbytura nga trukimi gjakatar i superstrukturės sė diktaturės komuniste. Po konsumojmė pėrditė dossierė, tė cilėt nė vetvete nuk meritojnė tė demonizohen, se janė tė paarrirė nga pikėpamja profesionale, pasi, si kudo, edhe nė kėtė gjini tė publicistikės, i kemi pėrshkallėzimet e cilėsisė. Faqet e para tė gazetave tona po demonizohen pėrditė, pėr shkak se janė pėrmbytur nga mekanizmi inteligjent i grafomanisė, i mungesės sė fakteve, por i konsumimit tė nevojės sė domosdoshme pėr tė folur mbi tė kaluarėn. Atėherė, derisa duhet tė flasim, mė mirė po flasim kot, s’po sjellim asnjė fakt tė ri, s’po lodhemi duke shkuar deri tek arkivėt, as tek dėshmitarėt okularė tė ngjarjeve, por me llafet e mejhanes ngjitur, po kullandrisim disa dossierė. Ata shpėrndahen vrik e, mė pas kemi pėrthyerjen e realitetit nė qindra pėrshkallėzime, ku duket sheshit se detyra mė e vėshtirė ėshtė zbulimi i versionit tė vėrtetė tė ngjarjes. Pėr shembull, ndėr dossierėt tanė, zbulojmė se Enver Hoxha kishte marrė kėshilla nga Ali Kelmendi, edhe 3 muaj pasi kominternisti ishte ndarė nga jeta, sepse kėshtu i duhej kalemxhiut tė porositur. Marrim vesh se si, Nako Spiru apo Qemal Stafa, kishin qenė tė fejuar me tė gjitha femrat e lėvizjes komuniste, paēka se secili prej tyre nuk kishte patur kohė fizike pėr t’i konsumuar pasionet, meqė vdiqėn pa i mbushur tė 30-at...
Numėrimet mund tė vazhdojnė pafund, pėr tė portretizuar tollovinė qė zotėron sot nė gjininė e dossierėve. Ėshtė njė tollovi inteligjente, e kurdisur nga mendja e atyre qė nuk e pėlqejnė rishkrimin, e shkruar nga ata qė janė tė dashuruar me delirin e heroit, tė cilin e gatuan vetė, gjatė diktaturės. Pėr tė gjitha trukimet, “redaksitė” e spekulimeve emetojnė pa fund versione e gėnjeshtra, duke relativizuar thellėsisht njė qėmtim tė vėrtetė, njė zbulim flagrant qė mund ta kryejė ndonjė gazetė, e cila, pavarėsisht se nuk ka presionin e lexuesit (tashmė ėshtė krijuar edukata qė lexuesit tanė bredhin mė fort pas tollovisė) ka mundur tė zbulojė nga hulumtimi i saj publicistik. Bile, edhe kur del faqe diellit kjo zbulesė, e njėjta makinė tollovitėse shndėrrohet nė ēast nė njė makinė demonizuese, qė synon tė demaskojė median qė guxoi tė nxirrte tė vėrtetėn, e qė s’la, ta zėmė, kriminelin, tė ngrysė i patrazuar netėt e vet mbi 80-vjeēare, apo pėrdhosi kujtimin e njė krimineli qė, nė tė gjallė tė vet, jetoi si xhelat e u varros nga propaganda zyrtare, si hero.
Kėtė shndėrrim tė mekanizmit, “55”-a e provoi kur publikoi serinė e dossierėve mbi vrasjen e Mehmet Shehut e kur mori mbi shpinė llafet e mejhaneve, se e bėnim pėr llogari tė kėtij apo tė atij. Mė vonė akoma, kur denoncuam sjelljen e frikshme tė shtetit, i cili nuk vinte nė punė arkivin e kujtesėn e vet, kur vlerėsonte figura tė sė shkuarės, duke e ngrėnė sapunin pėr djathė, e duke u dhėnė “Nderin e Kombit”, antikombėtarėve tė mirėfilltė, na thanė se ishim nihilistė, e nuk shqetėsoheshim pse po prekeshin njerėz qė, paēka se tė kėqij, mė vonė mund tė shndėrroheshin nė simbole. Kulmi i dhelpėrisė sė kėtij mekanizmi mbėrriti kėto ditė kur, rrethet publicistike tė Tiranės, u mbushėn me emisarė qė shprehnin shqetėsimin lart e poshtė se s’po lihej Kasem Trebeshina tė ngryste ditėt e jetės qė Allahu i kishte blatuar! Emisarėt nuk shqetėsoheshin pėr njollat e shumta qė figuronin nė CV-nė e shkrimtarit, as pėr pėrmbajtjen thellėsisht tė diskutueshme tė veprės sė tij, bile, as pėr mbajtjen e fshehtė tė faktit se ai ishte bashkėthemelues i Sigurimit tė Shtetit (me tė gjitha konsekuencat qė vijnė nga ky fakt). Emisarėt shqetėsohen me njė humanizėm tė skajshėm, pėr tė mos prishur qetėsinė e ditėve tė fundit tė Kasemit, bile kanė ndėrmend tė nisin, nė stilin e dacibaove, njė seri fletėrrufesh e letrash tė hapura kundėr nxjerrjes sė tė vėrtetave. Emisarėve nuk mund t’u japim virtytin e njerėzve tė dhembshur, pasi s’reaguan kur xhelatėt e Sigurimit kapardiseshin nėpėr faqet e gazetave, duke treguar se si i ekzekutonin diversantėt e pėrdhosnin trupat e tyre, as kur pėr interesa tė ditės hidhnin nė treg skena nga jeta private e intelektualėve apo ish-tė pėrndjekurve, veē pėr t’i nxjerrė ata nga llogorja e moralit, e pėr t’i lėnė pėrjetėsisht nė kompleksin e fajit.
Mekanizmi i dossierėve tė rremė, i bashkėshoqėruar me fushatat shfajėsuese ndaj kriminelėve, sa herė dalin nė skenė fakte tė pakundėrshtueshme, po e nxjerr median nga misioni i vet i parė. Media po na shndėrrohet nė njė lavatriēe, e cila po shpėlan kriminelėt, pėr t’ua dorėzuar fringo tė rinj librave tė historisė, si tė panjollėt qė s’duhet t’u cėnohet, as emri e as kujtimi. Emisarėt do tė bėnin mė mirė tė vraponin pėr tek Kasem Trebeshina e ta pyesnin: “Ore, po si paska qenė kjo punė qė ti paske qenė themelues i Sigurimit tė Shtetit?! A je penduar ndopak pėr pjesėmarrjen nė atė strukturė apo jo? Vėrtet je kaq antiamerikan sa thonė, ore Kasem? Vėrtet, kaq perversė e tė kėqij janė shqiptarėt, siē i paraqet ti nė librat e intervistat e tua?!” Kėto po, qė janė pyetje, janė njė merak i fundit qė, si publicistė e si humanistė, edhe mund tė na ketė mbetur. Nė dossierėt e vėrtetė, kur proceset nuk janė tė mbyllura, sidozot nė kėtė rastin tonė, qė shkrimtari Trebeshina ėshtė mes nesh, ai duhet pyetur dhe i duhet dhėnė mundėsia pėr “mea culpa”-n e vet. Ky do tė ishte njė proces i mbyllur edhe nga ana jonė, e emisarėt e letraxhinjtė e hapur, mund t’i ofrojnė kėto pėrgjigje. Kuptohet, flasim pėr hapėsirat e pendesės, ndjesės publike, jo pėr vjelljen qė pėrcjellin emisarėt. Ato nuk janė pjesė e dossierit e, me ndėrgjegje, do mundohemi tė mos shndėrrohemi nė lavatriēe tė krimit historik e metastazave aktuale.


Nga Ilir Nikolla

Gazeta 55
(26.08.2007)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:07

Edhe njė herė pėr Trebeshinėn

Nga Ardian Klosi

Qysh prej datės 18 e deri mė 24 gusht gazeta "55-sa" zhvilloi njė fushatė denigruese ndaj shkrimtarit Kasėm Trebeshina. Nė faqe tė plota "Speciale" kėrkohej tė dėshmohej jo vetėm qė Trebeshina nuk ėshtė shkrimtar me vlera tė larta dhe shkrimtar disident, por se ai ka qenė nė vitet 1945-1947 njė nga eksponentėt kryesorė tė Sigurimit tė Shtetit, se ai ka studiuar vetėm pėr aktor, se ai ka qenė nė pėrgjithėsi njeri dembel, se burgjet i ka bėrė kot, bile asnjėherė vitet e burgjeve dhe tė internimeve nuk i ka bėrė tė plota, se ka qenė i sėmurė psiqik, njeri inatēor, antikombėtar etj. etj.
Deri kėtu nuk ka asgjė tė re. "55" njihet nė opinion si organ shpifės dhe urrejtjenxitės, tendencioz dhe vulgar. Kolegė tė nderuar, qė janė sulmuar nė mėnyrė po kaq tė rregullt sa Trebeshina sot, kanė provuar tė hedhin nė gjyq botuesin e saj, i kanė ndjekur gjyqet pėr vite tė tėra, por pa asnjė pėrfundim, dhe kėshtu kanė hequr dorė. Duket qė lidhjet me shtetin dhe disa arka financimi janė kaq tė forta, sa njė gjyq mund ta sjellė ndėr mend po aq sa gjembat e njė gėmushe gomarin qė hedh shqelma. Mbetet qė gazeta tolerohet ose shpėrfillet nga opinioni i vendit, ashtu si durohet budallai i fshatit qė ėshtė aty, flet ēapraz, fyen e sulmon, por nė fund tė fundit askush as e gjobit as e burgos.

Ndryshimi i parė, megjithėse mund tė na pėlqejė metafora e budallait, ėshtė se fletushka quhet gazetė dhe shpėrndahet nė shumė stenda, se njerėzit e prekur sidoqoftė janė familjarė, e duan Trebeshinėn si bashkėshort, si baba e si gjysh dhe nuk mund tė heshtin para njė fushate tė tillė pėrbaltėse. Nuk mund tė heshtim as ne qė jemi kolegė, nė njėfarė mėnyre edhe nxėnės tė tij. Nuk mund ta pranojė njė vend kaq i vogėl kulturalisht, me njė elitė kaq tė hollė intelektuale, luksin qė tė poshtėrohet e tė pėrshpifet njė nga shkrimtarėt e paktė qė ka pasur nė kohėn mė tė errėt tė tij, njė nga tė vetmit guximtarė qė ia tha hapur regjimit se ē'mendonte pėr tė, dhe jo nė vjeshtė tė vitit 1990, por qysh nė vitet e zymta '50,.

Ndryshimi i dytė ėshtė qė vėrtet kemi tė bėjmė me budallain e fshatit, por me njė budalla si tė thuash gjysmė-shtetėror, pėr pasojė tė rrezikshėm: jo vetėm qė financohen nga lart fushata tė tilla pėr njė gazetė qė nuk shkon nė treg, por siē e tregon rasti i fushatės kundėr Trebeshinės, botuesi i gazetės shfrytėzon arkiva tepėr tė fshehta tė Ministrisė sė Brendshme, tė Drejtorisė sė Burgjeve e plot tė tjera, normalisht tė kyēura pėr vdekatarėt e zakonshėm. Fushata kundėr shkrimtarit tė moshuar 81-vjeēar, qė kalon tani muaj tė qetė nė Turqi, qė nuk ka ngacmuar publikisht e privatisht askėnd mesa dimė, ka pamjen e njė sulmi tė dirigjuar, lufte tė njė klani tė caktuar, mbi tė cilin, pėr pasojė ia vlen tė ndalesh pak mė seriozisht.

Sulmet, pas njė hyrjeje "pilot" qė bėn botuesi, i nėnshkruan njėfarė Rushen Alimerko. Tani, ne nuk dimė gjė pėr kėtė person, madje nuk dimė as gjininė e saj: ėshtė Rushen-Rushena apo Rushen-Rusheni? Duhet quajtur llafazane apo llafazan, shpifėse apo shpifės, pulė kakaritėse apo korb krrokatės? Nė pamundėsi pėr tė gjetur epitetin, le tė shohim mėnyrėn se si argumenton kjo/ky Rushen(-a, -i):

"Trebeshina nuk ka qenė shkrimtar, por oficer i seksionit tė parė tė Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Popullit" (numri 20 gusht). Pėrse, nuk mund tė jesh edhe oficer, edhe shkrimtar? Vėrej nė kėto ēaste vėshtrimin e indinjuar tė Rudyard Kiplingut, Winfrid Owenit, Petro Markos e sa tė tjerėve, qė i bėnė tė dyja, edhe luftėn me uniformė, edhe poezinė. Trebeshina kishte qenė komandant partizan shumė i ri, qysh 16 vjeē, por kjo pėr ēudi nga autorja/autori shihet si njė faj i rėndė. "Ai u aktivizua nė luftėn civile tė viteve 1943-1944, nė krahun e atyre qė shkaktuan tragjedinė mė tė madhe tė kėtij vendi etj..." Sipas kėsaj/kėtij analist (-eje, -i) duhet tė ndjejnė faj qė morėn pjesė nė luftėn kundėr pushtuesve gjithė ata 16, 18, 20, 25-vjeēarė, pse shumica e tyre nuk dinin qė Enver Hoxha me kėshilltarėt e vet jugosllavė, nė periudhėn e fundit kėtė luftė tė shenjtė, do ta kthenin, siē ka shkruar Trebeshina "nė njė luftė tė ndyrė civile".

Nuk po merrem kėtu me manipulimin e ulėt, ku pjesėmarrja nė njė drejtori tė ushtrisė e kthen Trebeshinėn nė njė nga "eksponentėt kryesorė tė Sigurimit tė shtetit", thuajse nė njė radhė me Koēi Xoxen dhe Nesti Kerenxhin! Por autorja/autori i hetimit ėshtė kaq injorant (-e; 0), sa vendosja e emrit tė Trebeshinės krahas personave me emėr, krejt neutral nė diktaturė, si Foni Qirko, Afėrdita Deliana, Edip Ēuēi, Skėnder Tupe etj. (shih faksimilen e botuar nė po atė numėr), vetvetiu e klasifikon Trebeshinėn si njė oficer krejt tė zakonshėm nė hierarkinė e Ministrisė sė atėhershme tė Mbrojtjes.

Por kėto analiza nuk kanė kurrfarė rėndėsie sot, ato le t'i ndjekin minjtė e arkivave. I rėndėsishėm ėshtė fakti qė Trebeshina as dy vjet nuk e mban dot uniformėn e oficerit dhe hidhet nė vokacionin qė ndjen, shkon tė studiojė pėr teatėr nė Leningrad, nė institutin "Aleksandėr Ostrovski", siē e mėsojmė edhe nga "55-sa". E ndėrpret kėtė studim i zhgėnjyer, nė radhė tė parė nga niveli i ulėt i shoqėrisė sovjetike, kthehet nė atdhe, e deklaron hapur se ėshtė pėr letėrsinė perėndimore (siē na e kujton po "55") dhe do tė shkruajė nė atė frymė. Fillojnė andrallat, promemoria e famshme qė i shkruan Enver Hoxhės nė vitin 1953, kėrkesa pėr tė jetuar nė Zvicėr, hedhja e teserės sė Partisė dhe asaj tė Lidhjes sė Shkrimtarėve, arrestimi i parė. Edhe nė qoftė se deri nė 1953 Trebeshina ka besuar ende nė idealet komuniste, mund tė ketė shkruar edhe poezi pėr Stalinin, i heq kjo gjė faktit se kėto ideale ai, i zhgėnjyer, i pėrbuz e shumta prej vitit 1953 e tutje? Ku kemi tė tjerė shkrimtarė ose intelektualė ne qė t'i kenė deklaruar kaq hapur bindjet e tyre jo-komuniste? Hiq shkrimtarėt, dijetarėt, klerikėt martirė tė viteve 1945-1947, Trebeshina ėshtė njė rast i rrallė nė letrat dhe shoqėrinė tonė, nėn njė diktaturė aq tė egėr sa ajo e Enver Hoxhės. Raste tė tilla kemi jo pak nė Perėndim, duke nisur qė nga Georg Orwelli. Kurse nė Lindje kanė qenė fare tė pakėt. Si shpjegohet qė shpėtoi gjallė Trebeshina? Shpjegohet deri-diku me tė kaluarėn e tij si komandant partizan, por shpjegohet edhe me rrethin e tij familjar, me tė vėllanė funksionar tė lartė, me bashkėshorten e ish-kryeministrit Shehu, kushėrirė e tij, me krushqinė qė bėri me familjen Klosi. Tė gjitha kėto bėnė qė Trebeshinės t'i shpėtojė jeta, tė "pėrfitojė" vetėm burgje, spitale psiqiatrike, internime dhe gjithė jetėn ndalim ushtrimi tė profesionit, si shkrimtar dhe pėrkthyes. (kėtė ndalim "55" e pėrkthen me dembelizėm, pse s'punonte Trebeshina, pyet, thua se nuk i di qindrat e dorėshkrimeve qė krijoi nė dhjetėvjeēarė). Fakti qė nuk u thye nga tė gjitha kėto, shpjegohet me forcėn e rrallė shpirtėrore-fizike dhe guximin e tij.

Kėto ia kujtoj lexuesit dhe aspak "55"-s, sepse jo vetėm qė i di mirė ajo/ai (ajo fletushkė, ai organ), por edhe s'ka ndonjė kuptim t'i paraqesėsh asaj/atij argumenta. Shkruan kjo/ky po nė numrin e 20 gushtit: „kombi ėshtė frymėzim i madh pėr shkrimtarin. E megjithatė Trebeshina nė vitin 1953 me njė letėr drejtuar E. Hoxhės kėrkon heqjen e shtetėsisė shqiptare". Pikėrisht! Kėtė shtet filloi tė urrente Trebeshina, jo kombin. Shtetėsia dhe kombėsia janė dy gjėra tė ndryshme, por mesa duket ky ėshtė njė nivel i lartė dijeje pėr autorėt e fushatės, ndaj mė mirė e lėmė.

"Ēfarė shkolle apo kursi la nė mes Trebeshina? – pyet mė tej Rushen (-a; -i). Pa i mbaruar studimet ai ka ardhur nė Shqipėri dhe ėshtė emėruar aktor nė Teatrin Popullor. Kėtu ka filluar tė luajė keq" etj. Shkrimtari pėrēmohet pse e ka filluar karrierėn artistike si aktor, (megjithėse diku thuhet se filloi tė shkruajė drama, edhe pse s'thuhet se ka shkruar shumė tė tilla). Pasi i heq tė drejtėn tė shkruajė njė oficeri, tė njėjtėn gjė bėn e Alimerkos/Alimerkoja edhe me aktorin. I madhi Shekspir, por edhe Noli ynė do ndiheshin tė turpėruar pėr fillimet e karrierės sė tyre, nė qoftė se pėrfytyrojmė njė "55-sė" nė kohėn e Globe Theatre nė shekullin 16-tė ose tė teatrove greke nė fillimshekullin 20.

Mes lumit tė sajesave "55-a" thotė do s'do tė vėrtetat kryesore nga jeta e Kasem Trebeshinės, pasi kjo jetė ėshtė krejt e thjeshtė nė vėrtetėsinė e saj. Njė shembull: "Dėshmia e Mehmet Myftiut bėn tė ditur se Trebeshina i ka dėrguar 3 letra Enver Hoxhės. Nė tė parėn i kėrkon tė largohet nga Partia, nė tė dytėn t'i botohet vepra dhe nė tė tretėn tė largohet nga atdheu". Ja sa e thjeshtė, pastaj vjen burgu i parė, pastaj internimi nė Zvėrnec, pastaj burgu i dytė etj... Botuesi ka mirėsinė qė letrat e Kasemit tė marra nga arkivat e Ministrisė sė Brendshme, ku ai hyn e del duket si nė shtėpi tė vet, tė botohen tė pafalsifikuara, mesa kuptohet. Ja ēfarė lexojmė nė njė letėr tė 19 korrikut 1963: "deklarova hapėt [mė 1953] nė prani tė ... sh. Manush Myftiu, se jam njė vazhdues i traditave tė letėrsisė Perėndimore dhe veēanėrisht i poetėve anglezė dhe gjermanė. Tė gjitha kėto ndodhėn nė organizatėn bazė tė Lidhjes sė Shkrimtarėve, ku deklarova gjithashtu se nuk kam kryer ndonjė krim e nuk dua tė mė dalė ndonjė gjė mė vonė. Megjithatė u arrestova dhe mė 1954 u dėnova pėr poezi tė pabotuara, njė krim qė nuk ekziston". Mė poshtė lexojmė: "Mė 2 gusht 1963 pas njė premtimi se do tė mė lironin, mė tėrhoqėn me gjithė tesha nga kampi i Zvėrnecit dhe mė 3 gusht 1963 mė shtruan me forcė nė psikiatrinė e spitalit tė burgut tė Tiranės. Kjo tentativė pėr dėmtim tė tėrthortė fizik e moral, duke shtruar dhe vizituar me forcė njė qytetar tė lirė ėshtė e pa shembull dhe pa kuptim."

Kush ka ende pak ndjenja tė mbetura njerėzore nė trup dhe lexon kėto radhė, nuk ka si tė mos provojė dhimbje. Por jo botuesi i cili kėto dy letra, rrėqethėse pėr fatin e shkrimtarit tė vėrtetė nė Shqipėrinė e asaj kohe, i vendos nėn titullin "Personazhet e zeza tė historisė kanė marrė pozėn e heroit".

Cinike e gjitha dhe kėtu po e lėmė, se nuk ka ndonjė kuptim tė argumentosh me ēargumentin, tė logjikosh me antilogjikėn, tė mbrosh shpirtin e lirė ndaj njerėzve qė dje ishin servilė e robėr tė diktaturės, sot kanė mbetur po servilė tė pushtetit dhe robėr tė bodrumeve tė Sigurimit. Sepse, edhe mė shumė nuk mund tė bėjnė. E pėrsėris qė shqetėsuese ėshtė kjo luftė, e cila pėr ēudi hapet gjithmonė nė pragvjeshtė (mos ka tė bėjė kjo me njė ēmim tė madh qė jepet nė vjeshtė?), gjithmonė ngulmon tė shpallė shpirtra tė lirė ata qė ia dhanė shpirtin me vetėdije tė plotė djallit, dhe shpirt-djaj ata qė dhanė jetėn ose lirinė e tyre fizike nė emėr tė asaj lirisė mė tė madhe qė quhet e shpirtit ose edhe e krijimit.

Ēudia e fundit nė kėto lloj fushatash ėshtė se harrohet qė nė letėrsi tek e fundit vendos vepra. Faktet, arkivat, tė gjitha mund tė manipulohen, por jo veprat e botuara. Janė librat e tyre ata qė i ndajnė shkrimtarėt e kohės sė diktaturave nė disidentė ose puthadorė. Nė kohėn qė Trebeshina shkruante, "Stina e stinėve",Odin Mondvalsen", "Kėngė shqiptare", pra nė vitet '50-'60 tė tjerėt shkruanin... Eh, ē'nuk shkruanin, t'i lėmė tani se tė gjitha i dimė.


Shekulli
(31-08-2007)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:07

“Trebeshina, Dhora Leka dhe fabrikimi i disidentėve tė rremė”

Shqipėria dhe kėrkesa e Evropės pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit

Dr. Sadik Bejko

Shqipėria dhe qytetėrimi i saj i sotėm nė ballafaqim me parimet mė themelore pėr njė demokraci e pėr njė qeverisje tė standardit evropian ku mėton tė integrohet, pėr fat tė keq, vazhdon tė mbetet njė vend jo serioz. Ndonjėherė sinjalet dhe porositė qė lėshojnė drejt nesh kanceleritė evropiane kėtu vijnė me vonesė, si korrierėt nė provincat e largėta romake, ose vijnė aq tė pakuptuara sa zbatimi i tyre ngjan i pėrēudnueshėm e krejt grotesk. Mjafton tė pėrmendim njė nga kėrkesat e Evropės pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit. Kjo Shqipėrinė e ka zėnė gafil. Si gjithmonė edhe kėtė herė, Shqipėria ėshtė e turbullt dhe nė mėdyshje. Si gjithmonė edhe kėtė herė ajo mbetet nė vendnumėro, mbetet e fundit nė zbatimin e orientimeve tė tilla evropiane. Shqipėria, vendi ku diktatura ėshtė ushtruar mė ekstremisht se kudo tjetėr nė Evropė, kėsaj herė ngec e nuk di tė bėjė asgjė.
Jo vetėm kaq, kjo do tė ishte gjysma e sė keqes. Shqipėria, si nė shumė aspekte tė tjera tė shtetėsisė, tė demokratizimit e tė progresit, duke mos pasur nė sirtarin e saj asnjė strategji, asnjė pėrfytyrim se ku duhet shkuar e si duhet shkuar, nė vend qė tė shkojė pėrpara, bėn pas, i hap udhė kaosit dhe moskuptimit. Ajo vetėm belbėzon dhe luhatet. Mė sė shumti parimet themelore tė qytetėrimit tė sotėm ajo i artikulon vetėm si slogane pa asnjė pėrmbajtje tė thellė pėrbrenda. Merr njė hap sot, pastaj shqepon njė tjetėr nesėr, se ajo nuk ka optika qė rrokin atė qė vjen, atė qė pritet. Shqipėria si atdheu a si shtėpia e varfanjakėve, mendon vetėm sot pėr sot.
Njė kėrkesė tė tillė, si ajo pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit, Shqipėria jo se nuk e njeh. Madje, ajo djallėzisht e ka pėrdorur problemin e tė persekutuarve politikė, i ka shfrytėzuar ata sa pėr propagandė elektorale, pra, njė gjė kaq themelore e ka pranuar vetėm pėr demagogji. Duke mos menduar thellė, Shqipėria ngjan se nuk ka shpatulla pėr tė vėrteta tė mėdha. Ajo me parimet e mėdha mė sė shumti mashtron veten dhe tė tjerėt nė nivel propagandistik, sipėrfaqėsor dhe asgjė mė shumė.
Shqipėria jo vetėm qė nuk ka predispozitėn serioze pėr tė kthyer kokėn pas, pėr tė pastruar veten nga helmet e komunizmit nė trupin e saj, por ajo ka bėrė njė lojė tė keqe me njė plagė kaq serioze, ajo ka nxjerrė gjuhėn e talljes ndaj njė problemi tė tillė. Pse njė cinizėm i tillė? Ndėr tė tjera, kjo vjen jo nga qė ajo nuk ka fuqi reale tė pėrballohet me njė gjė kaq themelore, por sepse njė pjesė nga ata qė sot drejtojnė kėtė vend, janė vetė tė pėrlyer dhe nuk e duan ballafaqimin me tė kaluarėn.
Dhe ē’ka ndodhur?
Nė Shqipėri janė shtuar pėrpjekjet pėr tė lancuar deri pėr t’i ngritur nė pushtet disa nga figurat mė tė dyshimta, figura tė lidhura me njėmijė fije me diktaturėn: udhėheqės, xhelatė, kriminelė nė Shqipėri kanė gjetur punė nė shtet, nė biznes, nė diplomaci, nė kulturė. Shqipėria ka qenė dheu i artė, ku vetėm me fjalė mund ta shash diktaturėn sa tė duash, por prodhimet e saj mė tė shpifura, mund t’i kesh nė krye tė vendit.
Veē se nė politikė apo nė biznes, nė botėn e artit e tė letrave ndodh po e njėjta gjė: janė bėrė pėrpjekje pėr tė ngritur e glorifikuar personazhe tė dyshimtė. Shpesh kėta janė shpallur deri heronjtė e moralitetit dhe tė nderit suprem tė shoqėrisė shqiptare.
Kjo rendje me kokėposhtė domosdo do tė shoqėrohej me hedhje tė baltės mbi vlerat e vėrteta, do tė shoqėrohej me fabrikime disidentėsh tė rremė, me lajka e lavdėrime pėr ish-spiunė tė shtetit komunist, shkurt, me ēoroditje totale tė sistemit tė vlerave.
Kėto ditėt e fundit, gazeta PANORAMA ka botuar nė shumė numra tė saj materiale sekrete tė Byrosė Politike. Shprazet aty gjithė turpi, gjithė mizerja e kupolės komuniste. Por botimi i kėtij arkivi u ndoq me vėmendje nga opinioni, jo vetėm sa pėr tė shuar kuriozitetin. U ndoq pėr atė qė mosnjohja e tė vėrtetave ka ndikuar thellė mbi tė sotmen. Po sjellim vetėm njė shembull. Tė bėnte pėrshtypje qė nė kėto dokumente pėrmendej emri i njė muzikanteje tė njohur, i Dhora Lekės. Emri i saj lidhet me problemin qė sapo e ngritėm, me fabrikimin e disidentėve tė rremė. Deri mė tani ne e njihnim kėtė zonjė si njė disidente tė madhe. Ka njė fondacion me emrin e saj. Ka njė shkollė me emrin e saj. Ka nderime e ēmime tė mėdha pėr tė. Mundet dhe njė emėr rruge mban emrin e saj. Dhe tė gjitha kėto asaj ju dhanė qysh nė gjallje.
Ndėrkaq, veē tė tjerash, ne lexojmė nė dokumentet e “Panorama”, se Dhora Leka na paska qenė njė denoncuese e shquar kundėr shkrimtarėve, artistėve, intelektualėve e politikanėve. Sidomos pas Konferencės sė Tiranės mė 1956.
Me dhjetėra njerėz janė dėnuar nga kėto denoncime. Bedri Spahiu, ish-prokuror i pėrgjithshėm dhe ish-udhėheqės komunist i penduar, ka folur pėr kėtė denoncuese disa vite mė parė.
Mirėpo kujtesa shqiptare ėshtė e shkurtėr. Kjo grua vazhdoi tė marrė nderime edhe pas kėsaj.
Ky ėshtė vetėm njė shembull qė tregon se sa e nevojshme ka qenė hapja e dosjeve dhe arkivave tė fshehta, qė u kėrkua me kėmbėngulje shumė vite mė parė nga shkrimtarė dhe artistė tė njohur.
Kjo hapje do t’i vinte stop ēoroditjes, kaosit, do t’i thoshte stop pėrpjekjeve tė diktaturės sė rrėzuar, pėr t’u ringjallur nė fillim shpirtėrisht e pastaj realisht. Duke mos e respektuar kėtė kėrkesė, Shqipėria ngriti nė piedestal disa nga fundėrrinat e diktaturės.
Nė njė analizė tė shkėlqyer, tė bėrė kohėt e fundit nė SHBA, zonja Madelene Ollbrajt e quante vazhdimėsi logjike faktin qė sot nė Rusinė e Putinit po ringjallet simpatia pėr Stalinin. Terrori stalinist bazohej mbi policinė e fshehtė, KGB-nė. Eshtė e logjikshme qė njė oficer i KGB-sė si Putini, tė sillte me vete nderimin pėr mjeshtrin e terrorit, Stalinin.
Nė Shqipėri prej kohėsh shtypi ka vėnė nė dukje pėrpjekjet pėr ringjalljen e enverizmit. Ėshtė folur pėr nostalgjitė ndaj regjimit, pėr kujtimet me ngjyrė rozė tė anėtarėve tė nomenklaturės ose tė servilėve tė saj, pėr praninė skandaloze nė shtyp tė anėtarėve tė familjes Hoxha e tė familjeve tė tjera, qė e kanė shtypur kėtė popull. Mirėpo kjo nuk e ka ndaluar hovin e tyre. Mė keq akoma, janė sulmuar ata qė e kanė vėnė nė dukje kėtė fenomen.
Nė kėtė shkrim do tė pėrqendrohemi pėr shtrirjen e fenomenit nė sferėn e kulturės, kryesisht tė letėrsisė. Pėr kėtė dukuri ka pasur shkrime tė shumta, emisione televizive, debate e polemika, shoqėruar kėto nga mendime kontradiktore. Por ende nuk ka njė mendim pak a shumė tė kristalizuar. Sė paku, pėr disa gjėra themelore. Kjo do tė ndihmonte jo vetėm pėr njė analizė shkencore e objektive, jo vetėm pėr njė vlerėsim konstruktiv tė letėrsisė shqipe, por mė gjerė: pėr hartimin e teksteve shkollore me nivel mė tė lartė. Pėr programet shkollore e universitare etj.
Kėshtu do tė ndėrpritej sėmundja e kaosit, qė ka zėnė rrėnjė nė shkolla e po vazhdon pėr vite me radhė.
Vlerat dhe antivlerat nė art dhe kulturė
Vlerėsimi objektiv i letėrsisė sė njė epoke ėshtė pjesė e historisė sė njė kombi. Kjo kėrkon njė vullnet e njė pėrgatitje serioze. Ka njė ligj universal: ēdo letėrsi e ēdo art vlerėsohet nga majat, nga kuotat mė tė larta tė tij. Askush nuk merret me shkrimtarėt e rėndomtė, me ata qė nė ēdo regjim janė tė destinuar tė harrohen. Nė kėtė pikė krijohet gjithmonė njė problem: cilat janė vlerat e cilat antivlerat? Ka njė pėrpjekje pėr seleksionim. Ēdo vend, sipas nivelit kulturor qė ka, e zgjidh kėtė problem.
Nė vende me tranzicion si i yni, problemi ndėrlikohet. Vetė kalimi nga njė epokė nė tjetrėn, nga robėria nė liri, e sjell ndėrlikimin. Pėrveē faktorit tė vlerave, qė ėshtė themelor nė ēdo letėrsi, njė faktor tjetėr pėrzihet: ai i moralitetit.
Kjo ėshtė e njohur. Janė shfaqur dy mendime: Njėri qė njeh vetėm faktorin vlerė dhe nuk ēan kokėn pėr qėndrimet morale e politike tė shkrimtarit. Tjetri, qė i merr parasysh tė dyja.
Mendimi ynė ėshtė me kėtė tė fundit
Mirėpo orientimi nuk ėshtė i lehtė. Ka shumė spekulime. Njė shkrimtar qė ka vuajtur nga regjimi, natyrisht, me tė drejtė kėrkon qė t’i njihet kjo. Por nuk mundet vetėm nga mundimet, sado tė mėdha qofshin, tė pėrcaktohet vendi i tij nė letėrsi, se, nė radhė tė parė, shkrimtarėt vlerėsohen nga vlerat e mirėfillta letrare. Vlera morale e favorizon, pa asnjė dyshim. Ndėr dy shkrimtarė, me vlera artistike tė afėrta, natyrisht, ai qė ka vuajtur nga regjimi, vetvetiu ėshtė mė i vlerėsuar dhe kjo ėshtė absolutisht e drejtė. Problemi tek ne lind kur kalohet nė ekstremin tjetėr: pėrpjekja qė, pėr shkak tė biografisė, shkrimtari tė zėrė pa tė drejtė njė vend, vend qė vlera e veprės nuk ia siguron dot. E vėrteta ėshtė se tek ne, nė shumicėn e rasteve, shkrimtarėt e artistėt nuk janė dhėnė pas njė spekulimi tė tillė. Kėshtu, pėr shembull, i ndieri Pjetėr Arbnori, ndonėse me njė vuajtje gati legjendare, e ruajti modestinė si shkrimtar, pa kėrkuar qė, pėr shkak tė biografisė tė ngrihet mbi tė tjerėt. E raste tė tilla ka plot, si Visar Zhiti, Edi Hila, Sherif Merdani, Frederik Rreshpja etj. Pa pėrmendur kėtu dėshmitarin e madh At Zef Pllumbin dhe veprėn e tij monumentale “Rrno vetėm pėr me tregue”.
Problem krijojnė disa shkrimtarė tė tjerė, qė janė pėrpjekur e vazhdojnė tė pėrpiqen me tė gjitha mėnyrat e tė gjitha spekulimet tė zėnė atė vend qė arti i tyre nuk ua jep.
Jo vetėm kaq. Kėta bėjnė zhurmė tė tepruar pėr vuajtjet e tyre,
sajojnė mite e gjėra tė paqena. Me fjalė tė tjera, jo vetėm qė shpesh mashtrojnė e spekulojnė me vetėviktimizimin, por janė jashtėzakonisht agresivė ndaj tė tjerėve: shpifin kundėr tė tjerėve, kėrkojnė t’i rrėzojnė ata me ēdo kusht.
Te kėta hyjnė disa nga “disidentėt e rremė”, pėr tė cilėt kanė folur nė shkrimet e tyre Mehmet Kraja, Ardian Ndreca, Rushen Alimerko, Arben Kallamata, Skėnder Gjoni etj.
Duke qenė marrė me njėrin nga shembujt, atė tė Kasėm Trebeshinės, ne do tė pėrqendrohemi te ky shkrimtar, pėr tė trajtuar mė gjerėsisht fenomenin.
Histori me disidentė tė rremė
Menjėherė pas rėnies sė komunizmit mė 1992, u shfaq edhe emri i Kasėm Trebeshinės si “shkrimtar dhe disident i jashtėzakonshėm”. U bėnė tė gjitha pėrpjekjet pėr ta paraqitur atė si tė tillė, por, pėr njė ēudi tė madhe, zhurma pėr kultivimin e kėtij miti hasi gati nė shpėrfilljen e plotė tė lexuesit dhe opinionit publik shqiptar.
Cili ishte shkaku?
Vetė autori Kasėm Trebeshina si edhe mbėshtetėsit e tij ngulnin kėmbė me shumė britma e rrahje gjoksi, se ky shkrimtar e disident i paparė luftohej ende prej shtetit komunist. Meqenėse shteti komunist ishte rrėzuar, kjo tezė nuk ishte fort e besueshme.
Por kėmbėngulja vazhdonte. Flitej pėr 150 vepra tė tij, ose mė mirė pėr kryevepra, pėr rreth 70 romane e 40 drama etj., etj., qė do ta mahnitnin publikun shqiptar dhe atė botėror. Paralelisht me kėtė zhurmė, vazhdonte legjenda e pengesės. Ky shkrimtar ende po pengohej! Nga kush? Kjo nuk kuptohej!
Mė nė fund, autori vetė e gjeti ēelėsin e enigmės. K.Trebeshina pengohej nga I.Kadareja! Sipas Trebeshinės, megjithėse diktatori i parė i Shqipėrisė, Enver Hoxha, kishte vdekur, kishte mbetur gjallė diktatori tjetėr, I. Kadareja. Sipas tij, kėta dy diktatorė e kishin sunduar sė bashku Shqipėrinė, bile diktatori I.Kadare ishte edhe mė i keq se diktatori E.Hoxha. Me kėto pėrralla njerėzit qė sigurisht do tė qeshnin. Dhe ata qeshėn vėrtet.
Ndėrkaq, K.Trebeshina botoi rreth 15 vepra, qė pas njė shuarje tė kuriozitetit prej bujės sė krijuar nė media e nė shtyp prej adhuruesve tė tij, ato u pasuan nga mospėrfillja dhe indiferenca absolute. Si duket orkestruesit e bujės mediatike u ndodhėn para njė bumerangu. U ra mbi kokė heshtja, jo lavdia, ajo qė pritej. Heshtje dhe shurdhėri brenda dhe jashtė vendit. Por Trebeshina prapė ankohej se ishte pėrsėri I.Kadareja qė ia organizonte kėtė indiferencė.
Shpjegimi i asaj qė dukej si enigmė, shpėrfillja e publikut pėr kėtė shkrimtar, gjendet pikėrisht te kėto 15 vepra tė botuara. Ato jo vetėm s’kishin ndonjė gjė pėr t’u dalluar, por ishin vepra fare tė rėndomta, tė ngjashme me ato tė letėrsisė shqipe tė realizmit socialist, e disa herė tė letėrsisė sovjetike, po tė realizmit socialist. Ishin vepra me partizanė e gjermanė, me shqiptarė e turq, me histori folklorike e me ndonjė imitim gjoja modernist nė formė.
Meqenėse nuk po linte dot mbresė me veprėn letrare, K. Trebeshina e hodhi gjithė shpresėn te disidenca. Ai u vetėshpall si i tillė e, fill pas kėsaj, u shpall prej mbėshtetėsve tė tij si i vetmi disident i jashtėzakonshėm i Shqipėrisė, madje i gjithė ish-kampit socialist.
Treēereku i lavdisė sė disidencės sė tij i kushtohet njė “Promemorieje”, qė ai ia paska dėrguar Enver Hoxhės nė 1953(!). Nė kėtė promemorie ai nuk paska lėnė gjė pa i thėnė diktatorit shqiptar: qė ti sillesh si monarku Luigji XIV, qė ti me shokėt e tu do ta mbytni Shqipėrinė nė gjak etj., etj.
Kjo “promemorie” u botua mė 1992 dhe i la tė habitur krejt njerėzit. Si gjithmonė u gjendėn njerėz naivė ose edhe jo naivė, qė e besuan. Tė tjerėt prapė qeshėn dhe e quajtėn thjesht njė mashtrim. Analizėn mbi ēėshtjen e “promemories” do ta bėjmė mė pas. Pas kėtyre rropatjeve, K.Trebeshina ra po nė harresė. Mendimet pėr tė mbetėn prapė tė ndara. Ndjekėsit e tij, me nė krye tė kushėririn, Ardian Klosin, vazhdonin ta ngrinin nė qiell, duke mos i kursyer asnjė lavdėrim, qoftė pėr veprėn, qoftė pėr “promemorien” e tij. Kėto lavdėrime shoqėroheshin gjithmonė me zemėrim tė madh kundėr Kadaresė, penguesit tė tij. Ky i fundit ėshtė shprehur dy herė fare shkurt dhe pa ndonjė respekt pėr K.Trebeshinėn. Njė herė e ka pėrmendur si pseudodisident tė ēuditshėm (qė sulmon kolegėt e vet nga pozita staliniste). Herėn e dytė si oficer tė Sigurimit. Tė tjerė si Arben Kallamata, Ardian Ndreca, Dr.Skėnder Gjoni etj., kanė mbajtur jo vetėm qėndrim mosbesues, por edhe mjaft kritik ndaj Trebeshinės, si shkrimtar dhe si njeri.
Midis kėtyre dy qėndrimeve tė kundėrta, ishte dhe mbetet indiferenca e lexuesit.
Publicisti A.Kallamata, nė njė shkrim tė tij bėnte pyetjen: kundėr kujt ankohet K.Trebeshina? Pėrgjigjja ishte: kundėr lexuesit shqiptar qė nuk e lexon!...

Panorama
09/07/2007
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:07

“E vėrteta e promemories sė Trebeshinės pėr Enver Hoxhėn”

Na ishte s’na ishte njė promemorie Ēėshtja e Kasėm Trebeshinės shfaqet e rishfaqet nė mėnyrė ciklike.

Nga dr. Sadik Bejko

Kėshtu ndodhi nė vjeshtėn e vitit 2006, kur kundėr Kadaresė dhe familjes sė tij u organizua njė nga fushatat mė tė pamoralshme nė historinė e kulturės shqiptare. Pikėrisht nė ditėt kur kjo fushatė, qė indinjoi pjesėn mė tė madhe tė publikut shqiptar, ishte nė kulmin e saj, K. Trebeshina, mė aktiv se kurrė, filloi tė dalė nė shtypin dhe nė ekranet e TV-ve nė Shqipėri e nė Kosovė, pėr tė hedhur edhe ai baltėn e vet kundėr Kadaresė. Ky qėndrim meskin kundėr njė kolegu do tė ngjallte padyshim reagime tė ashpra. Dhe ato nuk vonuan. Bomba fatale kundėr Trebeshinės ishte botimi i listės sė themeluesve tė fshehtė tė Sigurimit shqiptar mė 1943. Lista tregonte se Kasėm Trebeshina jo vetėm kishte qenė njė oficer i Sigurimit, siē ishte folur prej kohėsh, por ai kishte qenė themelues i tij. Ai bėnte pjesė nė stafin e ngushtė tė famėkeqit Koēi Xoxe, krimet e tė cilit kishin marrė dhenė. Nė atė kohė, Sigurimi, i cili drejtohej mė shumė nga jugosllavėt se sa nga komunistėt shqiptarė, ishte zyrtarisht mbi partinė. Ai bėnte ē’tė donte pa pyetur askėnd. Kasėm Trebeshina, i reklamuar si “disident numėr njė” i letėrsisė shqipe, kishte qenė pjesėmarrės aktiv nė kėtė organ shtypės, duke u pėrlyer, siē do ta shohim mė poshtė, nė krimet e tij.
Njė shkrim i gjatė, i ashpėr, e tepėr tronditės u botua nė shtyp dhe u pėrhap gjerėsisht nė internet nga Skėnder Gjoni, pas emrit tė tė cilit ėshtė, me sa duket, njė mjek i vjetėr. Nga tė dhėnat e shkrimit kuptohet se njeriu kishte dijeni tė thella mbi tė kaluarėn jo vetėm tė Trebeshinės, por edhe tė zyrtarėve tė tjerė tė Sigurimit qė, siē del, bėnin vizita mjekėsore tek ai. Kėshtu ai tregon bisedat me njė tjetėr themelues tė Sigurimit, Thoma Karamello, njė personazh i harruar prej kohėsh, por qė nė atė kohė, ashtu si Trebeshina, ishte hetues. Komentet e Thoma Karamellos pėr egėrsinė e kolegut tė vet, Trebeshinės, janė ngjethėse.
Nė shtyp ėshtė shkruar pėr shkrimtarin Sotir Andoni, i arrestuar fill pas luftės dhe i marrė nė pyetje ditė dhe net prej Trebeshinės. Kjo pjesė e errėt e biografisė sė “disidentit”, do tė vinte nė dyshim gjithė versionin e reklamuar tė heroizmave tė tij. Do tė kujtoheshin periudha qė ai nuk i pėrmendte, si dy vjetėt e shėrbimit nė Beograd etj. Por dyshimi kryesor do tė binte mbi “Promemorien” e tij, atė pėr tė cilėn ai mburrej dhe mbi tė cilėn ishte ngritur legjenda e tij. Asnjė arkiv nuk vėrtetonte vėrtetėsinė e kėsaj “promemorieje”. Nė asnjė dokument tjetėr hetimor, apo vendim gjyqi, ose kritikė kundėr Trebeshinės, nuk pėrmendet kjo “promemorie” si faj i kėtij shkrimtari. Njė analizė logjike e saj tė ēonte nė pėrfundimin se ajo ishte e sajuar, pra e rreme. “Promemoria” ka datėn tetor 1953. Ndėrkaq, disa muaj mė parė, autori i promemories ka botuar nė “Zėri i Popullit” poemėn pėr Stalinin, veprėn mė servile tė letėrsisė shqipe, pėr kėtė tiran.
Shumė njerėz me tė drejtė bėnė pyetjen: si ėshtė e mundur qė njė autor disident tė shkruajė kėtė poemė kaq servile pėr diktatorin komunist, Stalinin? Dhe pyetja tjetėr; si ėshtė e mundur qė autori qė i thotė Stalinit “Promete”, ėshtė i njėjti me autorin e promemories, ku i thotė Enver Hoxhės “vrasės”?!
Kėto dy gjėra nuk mund tė rrinė bashkė. Njėra duhet tė bjerė. Poema ėshtė e botuar nė “Zėri i Popullit” mė 1953, kurse promemoria na doli nė shesh pas rėnies sė komunizmit. Pra, ajo qė bije, qė ėshtė e rreme, ėshtė promemoria.
Pyetje tė tjera e rrėzojnė tė ashtuquajturėn promemorie. Si ėshtė e mundur qė ky udhėheqėsi ynė, pasi t’i thuash “vrasės”, na qenka kaq liberal saqė nuk ta quan pėr tė madhe, por tė dėnon si me pupla? Ne e dimė ē’tė bėnte Enver Hoxha pėr njė tė qindtėn e akuzės sė promemories.
Pas pėrjashtimit nga partia dhe ca ecejakeve nga burgu nė spital, e nga spitali nė internim, Trebeshina, mė 1960, pra disa vite mė pas, na qenka i rehabilituar, bile ka fituar tė drejtėn e botimit dhe boton njėra pas tjetrės poema e drama, si “Artani e Minja”, “Kruja e rrethuar” etj. Vėrtet liberal i madh ky Enver Hoxha!
Por ne e dimė se sa liberal ishte Enver Hoxha, e sidomos po t’i thoshe se do ta mbytėsh Shqipėrinė nė gjak.
Por ēudia s’mbaron me kaq. Kasėm Trebeshina na reklamohet si njė i burgosur politik i statusit tė madh, ndėrkaq, vėllai i tij, Myzafer Trebeshina, vazhdon tė jetė anėtar i Komitetit Qendror tė Partisė dhe, familja e tij, gjysma vazhdon tė jetė nė Sigurim e gjysma nė aparatin e partisė. Ēudira, ēudira tė mėdha! Ne e dimė mirė se ē’ndodhte me njė familje ku kishte njė tė burgosur tė vėrtetė politik. Ajo shtėpi ishte mė e izoluar se sa shtėpia ku ka rėnė murtaja. Mirėpo kjo shtėpi e Trebeshinės paskėsh qenė ndryshe!
Kaq e vėrtetė ėshtė kjo, saqė nė librin biografik mbi Trebeshinėn, tė hartuar nga Nuri Dragoi, tregohet se kur erdhi puna tė kryhej njė nga ndalimet e Trebeshinės, ishte nipi i tij, Fatos Trebeshina, hetues kryesor i Ministrisė sė Brendshme nė kryeqytet qė duhej tė bėnte arrestimin. Kėsaj i thonė lodėr kukamshefti brenda familjes! Lodėr me disidencė e me arrestime. Por ne e dimė se e vėrteta pėr arrestime dhe ekzekutime ka qenė fare e ndryshme.
Ka edhe mė. Nė njė intervistė tė tij, Trebeshina vetė pohon se gjatė kohės qė ishte i dėnuar, Enver Hoxha i vinte pėr vizitė nė familje, nė festa! Dhe, pėr ēudi, kjo nuk ėshtė fantazi, por e vėrtetė, po ta lidhim me ato qė thamė mė lart.
Ne e dimė se ē’ndodhte me familjet ku kishte pasur arrestime politike. Jo Enver Hoxha, por njė anėtar i thjeshtė partie nuk afrohej mė. Jo njė anėtar partie, por as fqinji i shkallės nuk guxonte tė trokiste.
Atėherė si shpjegohet e gjithė kjo?
Shpjegimi ėshtė i thjeshtė: Kasėm Trebeshina nė shumicėn e kohės sė regjimit komunist nuk ėshtė konsideruar i burgosur politik, por njė njeri me probleme shėndetėsore. Ai, pavarėsisht se mund tė bėnte proēka, konsiderohej gjithmonė “i yni”, “i partisė”. Ndaj i faleshin proēkat dhe familja nuk pėsonte asgjė. Ai, e shumta quhej njė “dele e zezė”, qė, ndoshta, mund tė pėrmirėsohej. Atij i lejoheshin nazet, sepse fisi i tij i kishte bėrė shėrbime tė mėdha partisė. Ai vetė kishte bėrė shėrbime tepėr speciale, ndaj ndihej i pėrkėdhelur. Pėr disa nga kėto shėrbime, prej tė cilave lexuesit do t’i ngjethet mishtė, do tė flasim mė tutje.
Pėrpara se tė vijmė tek ato, na duhet tė themi se kanė plotėsisht tė drejtė ata qė mendojnė se “promemoria” e Trebeshinės s’ėshtė gjė tjetėr, veēse njė trillim, njė sajesė e prodhuar prej atij vetė dhe kushėririt tė tij, Ardian Klosi, nė fillim tė viteve ‘90.
Nė letrat e Kasėm Trebeshinės tė vitit 1962 dhe 1963 drejtuar Byrosė Politike dhe vetė Enver Hoxhės, botuar sė fundi nė njė “dossier” special nga gazeta “55”, thuhet se ai ėshtė njė qytetar i bindur, qė e respekton shtetin dhe autoritetet e tij, qė nuk ka asgjė kundėr partisė dhe pushtetit, qė ka shkruar vepra tė realizmit socialist, qė do t’i djegė veprat e tij tė gabuara, qė do tė mbyllet e struket nė shtėpi, vetėm qė tė kthehet nė Tiranė. Vallė i ka harruar Trebeshina kėto letra e lutje tė pėrulura drejtuar diktatorit, atij qė nė “promemorien” fantazmė e paska quajtur vrasės? Po vallė Haxhi Kroi, sekretari personal i diktatorit, i lėnė nga trutė ishte, kur nė pėrgjigjen pėr letrat e Trebeshinės pėrmend ndaj tij vetėm dy akuza: ka ikur nga partia, ka dashur tė shkojė nė njė vend kapitalist? Si e kishte harruar ai promemorien, ku shefi i tij, Enver Hoxha, quhej vrasės? Trebeshinėn e takojnė gjeneralėt famėkeq tė Sigurimit, tė tillė si: Hakani, Haznedari dhe i thonė “ti je shoku ynė”. Edhe kėta e kishin harruar promemorien? Ramiz Alia, Rita Marko, Haki Toska, Vangjelo Sotiriadhi, gati gjithė kupola e lartė e partisė, merren me letrat e Kasėm Trebeshinės. Ata nuk harrojnė tė japin deri porosi qė mund t’i konsiderosh stringla, pėr shembull, atė qė ai “tė mos japė letėrsi nė Gramsh”, por e harrojnė promemorien. Pse kėshtu? Sepse pėr turp e pėr faqe tė zezė promemoria ėshtė vetėm e sajuar, se me tė ėshtė spekuluar ndyrėsisht. Nga kjo ngritje e shtetit dhe e partisė nė kėmbė nė vitet 1960 pėr problemet e letrave tė Trebeshinės, mund tė kuptohet diēka tjetėr: ēfarė gjėje me rėndėsi dinte Trebeshina, pėr tė cilėn Kupola e lartė e Partisė dhe e Sigurimit ishte aq e interesuar? Me ē’shėrbime e ka paguar Trebeshina largimin e tij nga internimi nė Gramsh? Normalisht ai ishte kaq i zėnė pisk prej tyre, sa gjithēka tė rėndė tė radhės mund ta pranonte. Pėr kėto njė ditė do tė flasin arkivat. Diēka do ta themi dhe nė vazhdim tė kėtij shkrimi.
Himnizimi i njė tė vetėshpalluri antishqiptar
Nga vitet 2000 figura e “disidentit dhe e shkrimtarit tė madh” po venitej dhe po merrte pėrherė e mė me kokėposhtė. Reagimi i palės tjetėr, i mbėshtetėsve tė Trebeshinės, nuk do tė vononte. Pėrveē ndonjė emisioni televiziv pėr letėrsinė, ndonjė shkrimi a interviste aty-kėtu do tė botohej njė libėr biografik aq shumė himnizues, saqė vėshtirė tė merret seriozisht. Parathėnien e ekzaltuar, si gjithmonė, e ka shkruar panegjeristi i tij, Ardian Klosi. Kėtij tani do t’i shfaqet nė krah dhe njė shok armėsh i ri, njė farė Dilaver Bengasi, ish-kryetar i hetuesisė sė Ministrisė sė Brendshme nė Tiranė, ish-drejtor i Pėrgjithshėm i Policisė mė 1990. I akuzuar pėr krime dhe dhunė kundėr studentėve tė dhjetorit. I akuzuar pėr vrasje nė Shkodėr dhe nė Tiranė. Sė fundi, i dėnuar me burgim tė rėndė pėr krime kundėr njerėzimit, pas rėnies sė komunizmit. Shoqėri tė bukur zgjedh Ardian Klosi pėr t’i bėrė lobing Trebeshinės! Nė vazhdim tė kėtij shkrimi, do tė sjellim ca dokumente shumė bezdisėse pėr A.Klosin dhe kjo shoqėri s’do tė na duket aq e papritur!
Libri biografik i N.Dragoit ėshtė himnizues, por, pėr ēudi, pikėrisht nė kėtė libėr, siē do tė tregohet mė pas, dalin disa nga njollat mė tė errėta tė biografisė sė Trebeshinės.
Para se tė merremi me kėto njolla, do tė shohim dy-tri ēaste tė tjera, gjithmonė tė lidhura me kėtė libėr.
Ka kohė qė ėshtė bėrė e njohur shpallja prej vetė Kasėm Trebeshinės si shkrimtar turk, ose me origjinė turke. Asgjė tė keqe nuk ka nė kėtė identifikim. Letėrsitė evropiane e botėrore janė tė mbushura me shembuj shkrimtarėsh qė lėvrojnė njė gjuhė, por origjinėn e kanė nė njė komb tjetėr. Tek ne gjithashtu ka e mund tė ketė prapė shembuj tė tillė.
Problemi me Trebeshinėn ndėrlikohet kur ai, duke u shpallur turk, nis e shan Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Edhe pėr kėtė ėshtė i lirė nė njė shtet ligjor demokratik. Ndėrkaq, duhet thėnė, se ndėrsa ėshtė i lirė ligjėrisht, nuk ėshtė i tillė moralisht.
Urrejtja e Kasėm Trebeshinės kundėr shkrimtarėve shqiptarė, sharjet e tij, shpifjet, nuk njohin asnjė kufi. Kjo urrejtje zgjerohet e drejtohet kundėr Shqipėrisė, kundėr kombit shqiptar, dhe sidomos kundėr ikonave tė tij si Gjergj Kastrioti Skėnderbeu etj.
Toleranca ndaj tij, natyrisht, ėshtė e mirė dhe shqiptarėt bėjnė mirė qė tregohen tolerantė. Mirėpo, nė kėtė rast, nuk do tė bėnin keq po t’i drejtoheshin Trebeshinės, “zoti turk, nė qoftė se paske kaq urrejtje pėr kėtė vend, s’do tė bėje keq tė ikje nė vendin qė e ke shpallur atdheun tėnd, nė Turqi”.
Antishqiptarizmi i kėtij njeriu ėshtė i padurueshėm. Nė librin e Dragoit tregohet episodi kur Trebeshina mburret pėrpara gazetarėve italianė. Habisė sė njė farė profesori italian qė pretendon se i njeh mirė shqiptarėt, dhe qė haptas lė tė kuptojė se ata nuk janė tė guximshėm, ndėrsa Trebeshina na qenka i tillė, Kasėmi i pėrgjigjet se ai ėshtė trim ngaqė ėshtė turk! “Ndryshoj ia ktheva, se jam me origjinė turke. Ne kemi bėrė njė perandori tė tėrė qė u shtri nė tre kontinente” (fq.302).
Por antishqiptarizmi shpallet nė mėnyrė tė plotė nė librin e tij “Mekami”. Ky libėr ėshtė fyerja mė e pabesė qė i ėshtė bėrė kombit shqiptar nga njė shkrimtar qė, kur ia do interesi paraqitet si shqiptar, e kur i leverdis, kthehet nė turk. Novela e gjatė flet pėr pushtimin e Shqipėrisė prej turqve. Turqit paraqiten nė novelė si trima e fisnikė e qė po qytetėrojnė Shqipėrinė. Mirėpo shqiptarėt, si “kaurė tė pabesė” qė janė, nuk e ēmojnė fisnikėrinė turke. Dhe me djallėzi pėrpiqen t’i mashtrojnė ata. Shqiptarėt frikacakė iu servirin gratė dhe vajzat e tyre azganėve turq, me qėllim qė t’i vėnė nė gjunjė e pėr t’i goditur pabesisht. Nė krye tė shqiptarėve ėshtė njė farė Skėnderbeu, njė hajdut kuajsh dhe spiun i Italisė. Por dredhitė e shqiptarėve demaskohen dhe turqit trima u japin njė mėsim qė ta mbajnė mend gjithė jetėn.
Kjo ėshtė pėrmbajtja e kėtij libri, qė autori me shumė krenari ua kushton stėrgjyshėrve tė tij turq.
Njė pyetje del: si e justifikojnė nė ndėrgjegjen e tyre tifozėt e Trebeshinės kėtė pamflet antishqiptar? Pėr ne tė tjerėt kjo nuk duket kaq shumė e papritur. Po tė kujtosh biografinė e Trebeshinės, pjesėmarrjen e tij nė grupin themelues tė Sigurimit, i cili drejtohej nga jugosllavėt, stafin e Koēi Xoxes, ku Trebeshina ka bėrė pjesė, urrejtjen e jugosllavėve, e veēanėrisht tė Koēi Xoxes pėr Gjergj Kastriotin, del se nė tė gjitha kėto ka njė fill tė pandėrprerė antishqiptar.


Panorama
09/08/2007
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:08

“Dokumenti, si e shiti Trebeshina nė hetuesi mikun e tij Mark Ndoja”

... Nė librin e N.Dragoit, njė vend tė rėndėsishėm zėnė raportet e Trebeshinės me shkrimtarėt shqiptarė.

Dr. Sadik Bejko

Pėr fat tė keq, krahas fakteve tė njohura, qė tashmė dihen, ka aty dhe disa gjysmė tė vėrteta apo dhe pjesė tė errėta e fare tė pashpjegueshme, njė pjesė e tė cilave janė tė fshehura me kujdes. E gjithė kjo nuk mund tė mos ndodhte me njė libėr si ky, i bazuar herė mbi gjėra tė paqena e herė-herė mbi dezinformime.
Pėrmendet numri prej 17 shkrimtarėsh qė kanė bėrė denoncime ose ekspertiza kundėr Trebeshinės, por emrat e tyre nuk dalin asnjėherė qartė. Diku dalin ca emra tė plotė, si Dalan Shapllo, Naum Prifti, diku ca gjysma emra, diku njė inicial e herėn tjetėr del ndonjė eufemizėm qė turbull nėnkupton dikė, pėr shembull, “pėrfaqėsuesi i Lidhjes” ose “shefi i Lidhjes” etj., etj.
Qė ka njė mungesė transparence, pėr mos ta thėnė troē fjalėn “dredhi”, kjo duket qartė. Ashtu siē duket qartė edhe qė Trebeshina vetė ka futur duart nė kėtė libėr. Ka qenė dėshirė e tij qė denoncuesit tė pėrmenden si nėpėr dhėmbė.
Sa mė tepėr qė pėrpiqesh tė kuptosh marrėdhėniet me shkrimtarėt denoncues, aq mė shumė tė krijohet pėrshtypja se kėtu kemi tė bėjmė me njė pazar tė pistė. Disa nga denoncuesit janė pikėrisht ata qė i kanė bėrė lajka mė pas Trebeshinės. Ky i fundit e ka pranuar, siē duket, kėtė pazar: lavdėromė qė mos ta nxjerr emrin. Bile ka raste kur pazari shkon mė tej: vetė Trebeshina u bėn ndonjė lavdėrim denoncuesve. Kulmi arrin kur shefi i hetuesisė sė Tiranės, i akuzuar pėr kaq krime, siē e pamė mė lart, ėshtė nė krye tė lajkatarėve tė Trebeshinės.
Shefi i hetuesisė sė Tiranės ėshtė armik i njohur i shkrimtarėve shqiptarė, e sidomos i Kadaresė.
Nė vitin 1982, njė nga vitet mė tė errėta, kur terrori komunist shėnoi njė nga kulmet e tij, Dilaver Bengasi kryesonte hetuesinė e Tiranės. Pikėrisht nė atė kohė zhvillohej njė fushatė diskriminimi kundėr Kadaresė, ēėshtje ku Bengasi, siē e ka treguar dhe vetė nė shkrimet qė ka bėrė pėr tė, ka qenė i pėrzier kokė e kėmbė. Nė atė kohė, siē ka dalė nė shtyp, njė agjente e Sigurimit, dėshmitare e rreme e pėrdorur nė dėnimin e grave ruse, zhvillonte mitingje pėrpara banesės sė Kadaresė, duke thirrur: “Kadare, agjent i borgjezisė! Agjent i Mehmet Shehut!”. Tė gjithė habiteshin se nga i vinte guximi kėsaj gruaje, aq mė tepėr qė nė atė kohė Kadare, pėrveē se shkrimtar i njohur, ishte ende deputet i parlamentit. Tani, me hapjen e dokumenteve sekrete, disa ēėshtje dalėngadalė po sqarohen. Gazeta “Panorama”, nė numrin e saj tė 31 korrikut 2007, ka botuar dialogėt sekret tė mbledhjes sė Byrosė Politike zhvilluar mė 20 shtator 1982. Midis tyre gjenden fjalėt e Enver Hoxhės pėr grupin e Todi Lubonjės, Fadil Paēramit dhe Ismail Kadaresė. “Po kėshtu mund tė themi edhe pėr zbulimin e grupit tė Fadil Paēramit, tė Todi Lubonjės dhe tė njė sėrė njerėzish tė tjerė tė lidhur pas tyre, si Ismail Kadareja me shokė”.
Ėshtė hera e parė qė emri i shkrimtarit tė njohur pėrmendet si pjesėmarrės nė njė grup armiqėsor. Kjo do tė thotė se nė ato momente ai ishte caktuar pėr t’u eliminuar. Por mbledhja ishte tepėr sekrete dhe kėtė fakt shumė pak njerėz e dinin. Agjentja e Sigurimit bėnte pjesė nė kėta njerėz. Fjalėt e saj pėr kontakte me Nexhmije Hoxhėn, nėpėrmjet Liri Gjolikut, anėtare e gjykatės sė lartė komuniste, njė nga xhelatet e njohura tė diktaturės, si dhe inkurajimi: shko t’i vėsh zjarrin shtėpisė sė Kadaresė, tingėllonin ndoshta si fantazi, por nė dritėn e dokumentit qė sapo cituam kėtu, ngjajnė fare tė besueshme. Ishte nė praktikėn e gjithė diktaturave komuniste qė, pėrpara se t’i rrėzonin personalitetet, pėrpiqeshin t’i diskretitonin ata.
Diskretitimi i Kadaresė kishte filluar me dėnimin e “Pallatit tė ėndrrave” dhe po vazhdonte nė njė plan privat. Mė pas, i trembur nga reagimi i fortė ndėrkombėtar, i cili nė mėnyrė spektakolare tregoi se do ta mbronte gjer nė fund Kadarenė, Enver Hoxha u tėrhoq, hoqi dorė nga dėnimi i shkrimtarit.
Nė librin “Letėrkėmbim me presidentin” ėshtė botuar njė letėr e njohur qysh mė parė, letra qė Kadareja i ka shkruar Ramiz Alisė, ku, ndėr tė tjera, i flet dhe pėr intrigat e kryehetuesit tė Tiranės kundėr tij. Kadareja e ka akuzuar kėtė zyrtar pėr ushtrim terrori, duke kėrkuar shkarkimin e tij, bashkė me kriminelė tė tjerė tė njohur si Zylyftar Ramizi, Aranit Ēela, Rita Marko, Rrapi Mino etj.
Kėtu qėndron njėri nga ēelėsat e shpjegimit. Trebeshina ėshtė gati tė falė kėdo, duke pėrfshirė edhe njeriun qė e ka marrė nė hetim, pra, Dilaver Bengasin, mjafton qė ky tė jetė kundėr Kadaresė. Le tė kenė bėrė denoncime kundėr tij 17 shkrimtarė, ai e ka mendjen pikėrisht te shkrimtari qė nuk ka pasur punė me tė asnjėherė, te Kadareja. Kadareja ka bėrė njė deklaratė tė qartė pėrpara publikut shqiptar dhe atij botėror: “Kundėr meje janė shkruar qindra faqe me denoncime, kurse njė mijė vite tė kėrkohet, nė njė mijė arkiva, nuk do tė gjenden kurrė dy radhė tė mia kundėr askujt”. Merret me mend se sa i nervozon kundėrshtarėt e tij kjo sfidė e tij.
Kasėm Trebeshina prej shumė vitesh ka njė obsesion e njė urrejtje tė frikshme ndaj I.Kadaresė. Biografi i tij flet pėr “pėrplasjet e tij me Kadarenė”, ose pėr acarim “tė shkaktuar nga xhelozitė midis tė mėdhenjve”. E gjitha kjo tė bėn tė vėsh buzėn nė gaz. Kur kanė ndodhur kėto pėrplasje? Xhelozi e kujt, ndaj kujt?
Vite mė parė, nė emisionin radiofonik me pjesėmarrjen direkte tė publikut, Trebeshina, duke folur pėr dėnimin e tij nė Lidhje tė Shkrimtarėve, tha se njė nga shkrimtarėt qė e kėrkuan kėtė dėnim nė vitin 1952, ka qenė Kadareja. Njė dėgjues e ndėrpreu, duke i thėnė se nė atė kohė Kadareja ishte nxėnės nė gjimnazin e Gjirokastrės. I gjendur ngushtė, Trebeshina u bė qesharak pėrpara dėgjuesve, duke thėnė se Kadare me siguri e ka ndėrruar moshėn.
Tė qeshurat e dėgjuesve nuk iu bėnė mėsim Trebeshinės. Ai nuk ka lėnė rast pa kėrkuar tė trillojė kundėr tjetrit.
Ja ē’thotė Trebeshina, sipas citimit qė bėn N.Dragoi:
“Me Ismailin jam njohur qysh nė vitin 1952. Kishim pikėpamje tė ndryshme. Ai ka qenė nė gjyqin tim mė 1954. Dhe jemi takuar pėr herė tė parė e tė fundit mė 25 janar 1955 nė Rrogozhinė. Kur u kthye nga Bashkimi Sovjetik mė 1960, ishte transformuar i tėri nė njė njeri agresiv”.
Pasazhi duket si i shkruar pėrēart. Siē u tha, mė 1952, Kadareja ishte nxėnės nė klasėn e dytė tė shkollės sė mesme nė Gjirokastėr. Mė 1954 gjithashtu. Takimi i fundit nė Rrogozhinė mė 1955 tingėllon si halucinacion. Ē’ishte ky takim? Pse nė Rrogozhinė? Ē’donte nė Rrogozhinė dhjetė muaj pas dėnimit tė tij Trebeshina dhe aq mė tepėr ē’donte aty Kadareja, qė nė atė kohė ishte student i vitit tė parė pėr letėrsi nė Tiranė? Kadareja thotė se s’ka pasur kurrė punė me Trebeshinėn. Dhe “s’ka pasur kurrė takim me tė as miqėsor, as armiqėsor, as nė Rrogozhinė, as nė Ndroq”. Mė 1980, kur nė Lidhjen e Shkrimtarėve u shpėrndanė veprat e Trebeshinės pėr ekspertizė, I.Kadareja refuzoi tė merrte pjesė. Trebeshina, nė vend qė tė ishte mirėnjohės, ka bėrė tė kundėrtėn. Mė 2006, nė rastin qė u pėrmend mė lart tė fushatės kundėr familjes sė shkrimtarit, Trebeshina u tregua njė zelltar meskin, duke pėrkrahur njė agjente tė Sigurimit, kundėr kolegut tė vet.
Mungesa e ndjeshmėrisė qė tregojnė Kasėm Trebeshina dhe Ardian Klosi ndaj denoncimeve tė tilla tė habit shumė. Por edhe ajo e ka njė shpjegim: atyre nuk iu bėn shumė pėrshtypje kjo, ngaqė ndėrgjegjja e tyre nė kėtė sferė s’ėshtė fort e pastėr.
Dy dokumente, njė e vitit 1954 pėr Kasėm Trebeshinėn dhe njė tjetėr i vitit 1979 pėr Ardian Klosin, hedhin dritė mbi atė qė u tha mė lart.
Po shqyrtojmė dokumentin e parė, procesverbalin e seancės hetimore kundėr Kasėm Trebeshinės (prill 1954), hartuar nga major Sotir Zavalani, hetues i Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit.
Nga pyetjet dhe pėrgjigjet e kėtij procesverbali, na del njė Kasėm Trebeshinė tepėr zhgėnjyes, qė s’ka asgjė tė pėrbashkėt me namin “heroik”, qė i ka krijuar vetes ai dhe mbėshtetėsit e tij. Idetė e tij “tė gabuara” janė mė shumė cic-mice, pėr gjėra fare tė parėndėsishme. Qėndrimi i tij ėshtė meskin. Tregon ankesėn qė ka bėrė kundėr Dhimitėr Shuteriqit, i cili nė raportin e tij tė 2 prillit 1953 “e konsideroi punėn time, tė Mehmet Myftiut dhe tė Luan Qafėzezit si njė punė pa duk”. Mė poshtė, Trebeshina pohon se, “kam pasur kontradikta me regjisorin sovjetik Kriēko, nė lidhje me trajtimin e figurės sė Selfos, tek drama “Besa” e Sami Frashėrit, Kriēko thoshte qė Selfo mos ta flakė unazėn qė, mbasi ia dhuron Merushes dhe ajo nuk ia merr, por ta fusė nė xhep, kurse unė isha i mendimit qė tė flaket unaza nga Selfua, sepse shqiptari kėshtu e ka zakon...”.
Mė poshtė, nė lidhje me Kriēkon, Trebeshina vazhdon tė jetė meskin dhe, duke pėrgojuar kolegėt e vet, thotė se tek ky regjisor “kanė influencuar intrigat e Besim Levonjės dhe tė Behije Ēelės”.
Dy a tri mendime pėr nivelin e dobėt artistik tė letėrsisė shqipe dhe nevojėn pėr tė mėsuar jo vetėm nga letėrsia sovjetike, por edhe nga klasikėt, mund tė merren si tė vetmet mendime “rebele” tė tij.
Asgjėkund nė kėtė hetim dhe nė asnjė dokument tjetėr nuk pėrmendet “promemoria” e famshme, ajo ku gjoja i thotė Enver Hoxhės se po pėrgatit katastrofėn e Shqipėrisė. Sipas Trebeshinės, promemoria ėshtė dėrguar nė tetor tė vitit 1953, pra gjashtė muaj mė parė. Ėshtė e kuptueshme se ēdo hetues do tė merrej nė radhė tė parė me tė, pėrpara se tė merrej me broēkulla tė tilla: Selfua do ta hidhte apo s’do ta hidhte unazėn e Merushes. Pjesa mė e pamoralshme nė kėtė dokument ėshtė ajo kur Kasėm Trebeshina, pa ia kėrkuar njeri, flet kundėr Mark Ndojės, pra e denoncon atė.
Gjer mė sot “grupi armiqėsor” i viteve ’50 nė Lidhjen e Shkrimtarėve ėshtė konsideruar treshja “Ndoja-Trebeshina- Myftiu”. Nga kjo treshe, i vetmi qė ka pėrfituar mė pas frytet e disidencės ėshtė Trebeshina. Tė tjerėt, e sidomos ai qė kishte edhe statusin mė tė lartė tė intelektualit midis tyre, Mark Ndoja, mezi pėrmendet. Nga ky dokument i hetuesisė marrim vesh qė njeriu i parė qė e ka goditur me thikė pas shpine Mark Ndojėn, ishte pikėrisht “miku dhe shoku i tij i ideve”, Kasėm Trebeshina.
Njė pjesė e dokumentit, tekstin e plotė tė tė cilit e disponon gazeta “Panorama”, flet fare qartė pėr kėtė:
Pyetje (e hetuesit): Mehmet Myftiu deponon se nė kohėn kur ju shtruat kėto pikėpamje nė ‘Lidhje’, Mark Ndoja i ka thėnė Mehmetit: “dolli opozita, a bėj unė pėr Kryetar?” Ē’mund tė na thoni ju pėr kėtė?
Pėrgjigje (e K. Trebeshinės): Kėtė gjė mua ma ka thėnė Mehmet Myftiu nė tetor, pėr ēėshtjen e opozitės nuk di gjė, por pėr ēėshtjen e kryetarit mė ka thėnė dhe bile jemi tallur dhe Mehmetit i kam thėnė qė absolutisht tė shkėputet nga Marku. Unė, kur mė ka pyetur Mehmeti si tė duket Mark Ndoja, i kam thėnė se Mark Ndoja kėrkon njė republikė shkodrane. Mark Ndoja mua mė duket enigmatik, ėshtė dembel i madh. Kam pranuar dhe unė se ėshtė njeri enigmatik dhe tipa tė tillė janė tė predispozuar qė tė bėhen spiunė; ky ishte opinioni im”.
Ishte e lehtė tė godisje Mark Ndojėn, intelektualin me kulturė tė thellė latine dhe gjermanike, aq mė tepėr qė vinte nga tradita veriore katolike. Si i tillė, edhe kur i ishte dhėnė njė post sa pėr demagogji, ai prapė do tė mbetej i huaj pėr regjimin. Ai nuk kishte kryer “detyra speciale” (tė llahtarshme, siē do t’i shohim mė poshtė), si Trebeshina. Prandaj dėnimi i tij ishte i vėrtetė, pėrfundimtar, pa cic-mice, pa hyrje e dalje nga burgu, pa pėrkėdhelje tė fisit nga partia, pėrkundrazi, familja Ndoja iu nėnshtrua terrorit gjer nė fund.
As A.Klosi, as Mimoza Ahmeti, as N.Gragoi, as D.Bengasi nuk kanė dėshirė ta kujtojnė Mark Ndojėn, sepse ai ėshtė shqetėsues pėr ndėrgjegjet e tyre. Nė burg dhe nė internim M. Ndoja pėrkthente “Ferrin” e Dantes dhe me tė nė duar i ka mbyllur sytė.
Dy vrasjet e zėvendėskomisarit
Ėmbėlsira nė fund, thonė latinėt. Nė kėtė rast, ne do tė themi: hidhėrimi nė fund. Do tė flasim kėtu pėr pjesėn mė tė errėt tė kėsaj historie: njė vrasje kriminale.
Autori i biografisė sė Trebeshinės, disa herė thotė se dosja e kėtij mban brenda shumė mynxyra. Meqenėse ai ėshtė shumė glorifikues pėr personazhin e vet, kėtė shprehje lexuesi e merr si “mynxyra” qė janė bėrė kundėr shkrimtarit.
Siē do tė shohim, ėshtė e kundėrta: ėshtė Trebeshina qė ka bėrė mynxyra tė vėrteta kundėr tė tjerėve. Ėshtė fjala pėr dy vrasje qė i rėndojnė nė ndėrgjegje “disidentit” tonė. Dy vrasje, njė fjalė goje, por ato janė dhe mbeten dy vrasje!
Del pyetja, pėrse autori i biografisė i ka pėrmendur kėto dy vrasje, me fjalė tė tjera, pse ka trazuar shejtanin, siē thuhet, kur mund tė bėnte sikur s’i dinte, ashtu siē ka bėrė pėr mjaft fakte tė tjera?
Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: i ka pėrmendur dy vrasje tė Trebeshinės meqenėse ato gjenden tė depozituara nė dokumentet e dėnimit tė Koēi Xoxes dhe se ėshtė shumė e vėshtirė pėr t’i zhdukur. Atėherė autori i biografisė bashkė me Kasėm Trebeshinėn kanė menduar t’i dalin sė keqes pėrpara, tė falsifikojnė tė vėrtetėn, duke i paraqitur vrasjet si vetėmbrojtje.
Siē thotė proverbi, ka raste kur nė vend tė vėsh vetullat, nxjerr sytė. Nuri Dragoi pa dashur e ka bėrė kėtė dhe kjo ėshtė e vetmja meritė e kėtij libri.
Po e themi qė nė krye: kemi tė bėjmė me dy vrasje, njėra, siē e pranon vetė Trebeshina, ėshtė vrasje pa gjyq, e urdhėruar nga ai vetė, (pėrshkruhet nė faqen 103 tė librit) dhe tjetra, njė vrasje prapa krahėve, vrasje tipike e njė krimineli burracak, qė Kasėm Trebeshina, siē e pohon vetė, jo pa kėnaqėsi, e ka kryer me dorėn e tij.
Ne do tė merremi me kėtė tė fundit pa bėrė asnjė lėshim. Do tė tregojmė tė vėrtetėn, do ta vėrtetojmė atė katėrcipėrisht, nė mėnyrė qė publiku i gjerė shqiptar, ta kuptojė se pėrpara ē’rreziku tė madh ndodhet sot Shqipėria. Ky rrezik ėshtė zhytja nė krim. Jo vetėm qė vendi ynė po heziton tė dėnojė krimet e komunizmit, por ai po kalon nė njė fazė tjetėr: kthimin e krimit nė njė gjė tė zakonshme, pėr tė mos thėnė, glorifikimin tinėzar tė tij.
Tė shpallėsh disident numėr njė tė vendit njė vrasės ordiner, ta propozosh pėr “nder tė kombit” e ta futėsh nė libra shkollore, kjo ėshtė njė fyerje e njė tallje e madhe pėr moralin e ēdo vendi.
Vrasjet prapa krahėve kanė qenė dhe mbeten njė nga njollat mė tė zeza tė luftės. Ato ende mbulohen me kujdes, ngaqė me ato ka filluar nė tė vėrtetė diktatura dhe terrori komunist. Me dhjetėra janė partizanėt qė janė vrarė pabesisht, ndėrsa ishin duke pirė ujė tek ndonjė pėrrua a duke fjetur.
Nė librin e tij tepėr tronditės “Lufta civile nė Shqipėri”, botuar mė 2006, historiani Uran Butka pėrshkruan dhjetėra vrasje tė tilla. Sejfulla Malėshova, nė plenumin e Beratit mė 1944, e ka ngritur i pari dhe i fundit kėtė problem. Ai e akuzoi udhėheqjen komuniste si nxitėse tė terrorizmit. “Me terror i zgjidhnim tė gjitha”, thotė S.Malėshova, “Nuk u ēudita kur mė thanė se sa mė brutal e terrorist tė ishte njeriu, aq mė komunist ishte”. Opinioni publik shqiptar duhet tė njihet, mė nė fund, me kėto vrasje. Aty i ka rrėnjėt krimi komunist. Kasėm Trebeshina bėn pjesė nė njerėzit pėr tė cilėt flet Sejfulla Malėshova.
Nė librin e tij pėr Trebeshinėn pėrshkruhet njė vrasje e tillė tipike. Autori i biografisė mundohet ta justifikojė, tregohet naiv, bėn sikur s’e kupton, por nuk arrin dot ta mbulojė tė vėrtetėn. Ne do ta zbėrthejmė rresht pas rreshti tekstin e botuar, qė lexuesi tė bindet pėr atė qė ka ndodhur.
Pėrshkrimi i ngjarjes zė pak mė shumė se tre faqe (80-83), nė kapitullin me titull “Vrit ose do tė tė vrasė”.
Ngjarja ndodh nė njėsitin partizan ku bėn pjesė Kasėm Trebeshina. Nė kėtė njėsit ka dalė njė problem me njėrin nga partizanėt.
Po citojmė tekstin (fq.80): “Ishte pikėrisht njėri prej shokėve tė njėsitit, i cili kishte nisur tė shfaqte shenja tė theksuara tė bajraktarizmit individual, duke shpėrfillur detyrimet qė buronin nga betimi luftarak”.
Mė poshtė tregohet se njė nga tė zemėruarit kundėr rebelit ishte Kasėm Trebeshina. Bile ishte ky qė nė formė kėrcėnuese e ka paralajmėruar tjetrin.
Teksti (fq.81): “Por dukej se ky kėrcėnim publik nuk ndikoi shumė te i pabinduri”.
Mė poshtė, tregohet se shokėt vendosėn ta dėnonin mendjemadhin.
Teksti (fq.81) “Gjyqi ishte i shkurtėr dhe nuk kishte kaluar as gjysmė ore nga fillimi i tij, kur u dha vendimi: Tė dėnohet me vdekje!”.
Mė poshtė teksti vijon: “Madje pėr kėtė u ngarkuan edhe dy nga shokėt e grupit, tė cilėt ishin Luto Sadiku e Gramoz Kaloshnja. Por rebeli nuk donte t’ia dinte pėr ndėshkimin”.
Pra, gjer kėtu kemi kėtė tablo disi tė ēuditshme: kemi njė partizan tė pabindur, mendjemadh. Kemi gjyqin special qė e dėnon me vdekje pėr kėto vese. Kemi dhe tė dėnuarin qė nuk ēan fare kokėn pėr dėnimin! Madje, pėr ēudi, nuk ēan kokėn as kur caktohen pushkatuesit!
Vijojmė me tekstin (fq.81) “Mė vonė rebeli kėrkoi tė ikte drejt qytetit dhe pėr kėtė arsye, ose pėr faktin se rebelimi i tij i kishte kaluar caqet e durimit, shokėt e njėsitit caktuan Kasėmin qė ta pushkatonte”.
Ēudia dyfishohet. I dėnuari mendjemadh, jo vetėm qė s’ēan kokėn pėr asgjė, por kėrkon tė bėjė njė rrugė pėr nė qytet! Dhe autori na tregon si u nisėn tė dy pėr nė qytet, i dėnuari dhe njeriu qė do ta pushkatonte, Kasėm Trbeshina. (Ku janė dy pushkatuesit e parė? Pėrse hoqėn dorė? S’thuhet asgjė).
Situata ėshtė mė tepėr se absurde. Ē’ėshtė ky i dėnuar me vdekje qė paska leje tė udhėtojė pėr nė qytet? Dhe krah pėr krah me atė qė do ta vrasė, me Kasėmin! A ėshtė, sė paku, i lidhur? Mė tutje ēudia vazhdon. Autori na pėrshkruan ecjen e tyre drejt qytetit. Po citojmė tekstin (fq.81): “Megjithatė nė ato momente kur Kasėmi po shoqėronte tė pabindurin, tek ai u shfaq ideja pėr ta falur atė dhe aty pėr aty mendoi ta linte tė ikte pėrtej kėnetės, pėr tė shpėtuar kokėn”. Pak me poshtė ēudia dhjetėfishohet. Nė kohėn qė poeti, domethėnė Kasėm Trebeshina, sipas autorit, ka kėto mendime kaq tė fisme nė kokė, ndodh njė gjė e papritur.
Citojmė tekstin (fq.82) “Papritur, rebeli i vuri Kasėmit grykėn e pushkės te kolona vertebrale duke e kėrcėnuar”. Situata ėshtė mė absurde se nė teatrin absurd. Tani na del se viktima (partizani rebel) jo vetėm qė ka tė drejtė tė bėjė njė xhiro gjer nė qytet, bashkė me xhelatin e vet, jo vetėm qė ėshtė i palidhur, por kulmi i tė gjithave, na qenka edhe i armatosur me njė goxha pushkė!
Po citojmė tekstin: (fq.820) “E gjithė kjo ngjarje e shpejtė e befasoi poetin, por mjaftuan vetėm dy minuta qė ai tė bindej se pėr kundėrshtarin nuk duhej pasur mėshirė dhe se nė luftė ekziston formula: vrit ose do tė vrasin”. Pas kujtimit dhe tė disa proverbave tė tjera me kėtė motiv, poeti (lexo krimineli), ndėrsa ecėn drejt kėnetės nėn kėrcėnimin e viktimės, bėn planin e vrasjes. Po citojmė nga teksti tregimin e vetė Kasėm Trebeshinės: (fq.82) “...E kuptova qė ai mendonte tė mė vriste nė anė tė kėnetės dhe shkova pėrpara, duke e ndjerė nė shpinė tytėn e pushkės sė tij. E lamė pyllin dhe thirrėm lundėrtarin, qė erdhi menjėherė. Ai, rebeli, ishte njė ujk i vjetėr, por unė isha ustai i tij. I gėzuar, duke parė nga kėneta dhe duke biseduar me lundėrtarin, ai humbi vigjilencėn dhe, sa tė hapėsh e tė mbyllėsh sytė, unė u ktheva dhe e qėllova nė mes tė ballit!... Nė moment e ēarmatosa , pastaj e flaka tė vdekur nė tokė.
-Varrose atė ! – i thashė lundėrtarit dhe shkova nė fshat”.
Kėshtu e jep ngjarjen ky libėr. Njė histori krejtėsisht e pabesueshme, pa asnjė logjikė, e rreme nga kreu nė fund. Mashtron autori i vrasjes. Mashtron autori i librit. Mashtrimi dallohet qė larg, ngaqė ėshtė i qepur me pe tė bardhė.
Le tė rivendosim logjikėn nė kėtė tekst mashtrues: Kemi njė partizan qė konsiderohet rebel, mendjemadh, me mendime tė pavarura. Vendosin ta vrasin, ngaqė nuk e durojnė dot. Po si? Me ē’pretekst?
Kėtu fillon mashtrimi. S’ėshtė gjyqi partizan qė vendos, sepse sado tė ashpra tė ishin kėto gjyqe nuk vrisnin pėr mendjemadhėsi. Vendimi ėshtė marrė fshehurazi, nga dy ose tri vetė, siē bėhej pėr vrasjet prapa krahėve. Kasėmi, zėvendėskomisar i kėtij njėsiti dhe oficer i shėrbimit sekret tė luftės, ishte ndėr ata qė kishte marrė urdhrin e fshehtė pėr eliminimin fizik. Prandaj viktima nuk di asgjė. Prandaj niset me mision drejt qytetit. Prandaj ėshtė i armatosur, madje me njė pushkė qė duket njėqind metra larg. Prandaj ecin tė dy normalisht, viktima dhe xhelati i fshehtė.
Dhe te bregu i kėnetės, Kasėm Trebeshina, oficer i fshehtė i Sigurimit qysh nė atė kohė, nė mėnyrė tė fėlliqur e burracake vret pas krahėve njė djalė tė ri e tė pafajshėm.
Kjo ėshtė e vėrteta dhe s’mund tė ketė tjetėr. Kėshtu janė vrarė gjatė luftės djemtė mė tė mirė, ata qė kishin mendime tė pavarura, ata qė zgjonin zilinė e qė ishin shpresa e vendit.
Nuri Dragoi, ndėrsa tregon emrin e viktimės tjetėr, tė pushkatuar pa gjyq, tė Jani Milos, nuk e tregon emrin e kėtij djali tė ri. Siē duket, ende Trebeshina ka frikė prej familjes sė viktimės sė vet, e cila, sipas ligjeve demokratike, edhe sot mund tė kėrkojė vėnien nė vend tė drejtėsisė. Dhe mirė do tė bėnte ta kėrkonte. Ajo qė bie nė sy nė kėtė riprodhim tė ngjarjes sė bėrė tani prej Kasėm Trebeshinės, ėshtė mungesa e ēdo keqardhjeje, pa le pastaj pendimi pėr kėtė vrasje. Jo vetėm kaq. Nė pėrshkrimin e vrasjes ndihet njė farė kėnaqėsie dhe krenarie. Ndihet edhe teatraliteti, karakteristikė kjo e shumė vrasėsve. Fraza “Ai ishte ujk i vjetėr, por unė isha ustai i tij”, e zbėrthen nė mėnyrė kuptimplote gjendjen. Ē’do me thėnė “unė isha ustai i tij”? Do tė thotė se, sado i zoti tė ishte viktima (ujku i vjetėr), Trebeshina kishte me vete vendimin e fshehtė, domethėnė favorin qė tė jep pabesia.

Panorama
09/09/2007
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:08

“Dokumenti, Klosi dyshohet pėr tradhti ndaj dy shokėve nė sigurimin e shtetit”

...Sarkastik, panegjerist dhe… denonciator i miqve

Dr. Sadik Bejko

Njė pyetje ia bėjmė publikisht Ardian Klosit, reklamuesit kryesor tė Trebeshinės, njeriut qė ka bėrė parathėnien e librit nė fjalė: si ėshtė e mundur qė pas leximit tė kėtij episodi e tė tjerėve si ky, mund tė shkruhet ajo parathėnie aq himnizuese? Kasėmi pasi i ka fyer dhe vrarė realisht atėherė, i vret prapė moralisht 60 vjet mė pas disa nga viktimat e tij. Nė librin biografik (fq. 112-117) pėrshkruhet me hollėsi se nė shtatorin e vitit 1944 Kasėmi lidh dy kapitenė, i burgos nė kishėn e Pilurit dhe, po tė mos kishin ndėrhyrė preraz titullarėt e brigadės, u bėn gati plumbin, vetėm e vetėm se njėri syresh po fejohej me njė partizane. Kasėmi ishte kundra atyre qė dashuronin nė luftė, kundra pjesės mė tė pėrparuar tė rinisė sė kohės. Dhe ėshtė aq me fanatizėm kundra dashurisė, sa siē thuhet me mburrje nė libėr, siē ėshtė dhe nė traditėn turke, gruan e tij tė ardhshme ia ka gjetur nėna. Ėshtė gjerėsisht e njohur se ē’rol tė keq luajnė disa herė nė jetėn e njerėzve, duke pėrfshirė shkrimtarėt, kompleksi i inferioritetit dhe i dėshtimit erotik. Ato shtojnė dozėn e egėrsisė dhe sidomos zilinė pėr tė tjerėt. Ka kohė qė shtypi shqiptar ka dhėnė alarmin pėr njollat e errėta nė biografinė e Kasėm Trebeshinės. Ka kohė qė lista e themeluesve tė Sigurimit shqiptar, ku ai ka bėrė pjesė qysh nga viti 1943, ėshtė bėrė e njohur. Ka kohė qė Trebeshina ėshtė akuzuar drejt pėr drejt.
Atėherė si shpjegohet ky vesh i shurdhėr?
Veshi i shurdhėr e ka gjithmonė njė shpjegim. Ish nomeklatura komuniste ndihet tepėr e inkurajuar nė Shqipėri. Shurdhimi i Shqipėrisė ndaj vendimit tė Europės pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit i ka ngjallur shumė shpresa. Ardian Klosit i pėlqen shpesh tė dalė nė shtyp e nė televizion, me njė buzeqeshje ironike, pėr t’u dhėnė mėsime morali tė tjerėve. Shtypi shqiptar ka vėnė nė dukje se, kur bije fjala pėr krimet e komunizmit, ai, sikurse familjarė tė tjerė tė ish nomeklaturės komuniste nuk shfaqin ndjeshmėri ose pendesė. Siē e pamė mė lart, asnjė gjurmė pendimi nuk duket nė tregimin e Trebeshinės pėr vrasjen e kryer prej tij. Nė parathėnien e librit pėr tė, A.Klosi shkruan se Trebeshina “Kurrė nuk i shkeli sinorin njeriu dhe kurrė nuk deshi t’i bėnte njeriut dėm”. Tė gjitha kėto tingėllojnė si tallje me vuajtjet e popullit shqiptar nėn diktaturėn komuniste. Ato u ngjajnė kujtimeve tė Nexhmije Hoxhės, sidomos ngjajnė tė tilla kur vijnė nga njė pinjoll i nomeklaturės si Ardian Klosi. Shoqėria shqiptare paskomuniste ėshtė treguar tepėr tolerante dhe e emancipuar dhe nuk iu kujton kėtyre pinjolleve, atėherė kur duhet t’ua kujtojė, krimet e kaluara. A.Klosi e tė tjerėt, siē duket, e kanė pėrkthyer gabim kėtė tolerancė. Pėrndryshe A.Klosi kur ka rėnė fjala pėr babanė e tij, Bilbil Klosin, njė nga kriminelėt mė tė mėdhenj tė diktaturės, do tė kishte qenė mė reflektiv. Nė vend qė tė dėnojė krimin, ashtu siē ka bėrė me aq dinjitet disa herė djali i ish kryeministrit, Bashkim Shehu, Klosi, na e paraqit babanė e tij si njė figurė liberale, gati-gati disident. A duhet t’ia kujtojmė atė se babai i tij, si ministėr i Drejtėsisė qė ishte, ka dėnuar e ka ēuar nė burg, nė pushkatim apo nė litar mijėra shqiptarė tė pafajshėm? A duhet t’i kujtojmė se ditėn e parė qė u emėrua ministėr, nėnshkroi pushkatimin pa gjyq tė 22 njerėzve tė pafajshėm, tė akuzuar pėr gjoja bombėn nė ambasadėn sovjetike? Paraardhėsi i tij, Manol Konomi, ndonėse ministėr komunist, e refuzoi kėtė gjė makabre ndaj dhe u pushua nė vend. Kurse Bilbil Klosi, me kėtė krim nisi karrierėn.
Sa herė qė bie fjala pėr krimet e ish nomeklaturės, pinjollėt e tyre bėhen nervozė, madje dhe agresivė. Etėrit e tyre duan tė na i servirin nė njė dritė njerėzore, nė kohėn qė shumica e kėtyre etėrve, madje edhe ata qė mė vonė kanė marrė njė hije liberale, nė fillimet e diktaturės kanė qenė tė pėrlyer nė mėnxyra, e sidomos nė famėkeqet komitete tė pushkatimit pa gjyq. Dėshmia mė e saktė qė ata janė bij tė denjė tė prindėrve shfaqet te personaliteti i tyre. Adrian Klosi ka diēka prej prokurori tė diktaturės. Herė-herė ėshtė pėrjashtues deri nė asgjėsimin e tjetrit dhe herė-herė merr pozėn e panegjeristit naiv. Klosi hiqet naiv kur ia do halli. Kur i thonė se Trebeshina ka qenė themelues i Sigurimit, ka qenė hetues i birucave me kamxhik nė dorė, ka qenė kryetar dege nė Fier, punė e madhe, thotė Klosi, le tė ketė qenė. Dhe shton se oficerė tė shėrbimit tė fshehtė kanė qenė dhe Oruelli, dhe Kiplingu. Po, kanė qenė dhe shumė tė tjerė, i themi Klosit, edhe filozofi i madh francez Volteri ka qenė i tillė. Por askush nuk ua pėrmend pėr keq. I kanė shėrbyer atdheut tė tyre. Edhe nė ushtrinė shqiptare tė kohės sė diktaturės ka pasur oficerė tė zbulimit, por puna e tyre ka qenė dhe mbetet e nderuar. Ama nuk ėshtė e tillė puna e ndyrė dhe e urryer e oficerėve tė Sigurimit shqiptar, e oficerėve tė Sekuritates rumune, e atyre tė Stazit gjermanolindor etj.
Klosi ngjan me njė shakaxhi kur shkruan se K. Trebeshina u mbrojt se ka qenė komandant(!) nė luftė. Kėshtu paska ndodhur? Enver Hoxha likudoi disa nga “komandantėt legjendarė” mė tė shquar tė brigadave tė luftės, si M. Shehun, B. Ballukun, P.Dumen, ekzekutoi shefat e mėdhenj tė Sigurimit, Koēi Xoxen, Kadri Hazbiun, Feēor Shehun, ēoi nė burgime tė rėnda gjithė shtabin e shtatmadhorisė sė ushtrisė shqiptare dhe u ndruajt, e mbajti dorėn, ndaj njė zėvendėskomisari tė njė batalioni partizan siē ka qenė K. Trebeshina. Sofist dhe shakaxhi i prapė ky Klosi! Apo jo?
A.Klosi, mbase do tė na shfaqet prapė nė TV me ato ironitė e tij tė liga tė varura pėrherė nė cep tė buzėve, por ne do t’i sjellim kėtu njė dokument prej tė cilit atij, nėse i ka mbetur njė fije ndėrgjegje, do t’i prishet gjumi. Ky dokument, ashtu si ai i kushėririt tė vet, K. Trebeshinės, ėshtė njė procesverbal hetuesije dhe mban datėn 1 shkurt 1979. Ai fillon me fjalėt klishe “Unė hetuesi Dhimitėr Shkodrani, mora nė pyetje Valer Dyrzin, i cili pohoi: “Shėnojmė se Valer Dyrzi ose Valer Tarasovi, ėshtė biri i shtetasit shqiptar inxhinier Seit Dyrzit dhe i gruas ruse Inga Tarasova, e burgosur barbarisht prej shtetit shqiptar mė 1978.
Nė kohėn qė Valer Tarasovi merrej nė pyetje, ai ishte 19 vjeē, i lidhur nė pranga, kurse nėna e vet, ndodhej nė burg. Midis tė tjerash, djali i arrestuar flet edhe pėr njė broshurė angleze, e cila, siē kuptohet, ka qenė edhe preteksti kryesor i arrestimit.
Po citojmė pjesė nga dokumenti
“Valer Dyrzi: Dua tė sqaroj se broshurėn qė ka patur Sokol Ngjela, e cila fliste pėr udhėheqėsit tanė, siē mė ka thėnė Sokoli, atė broshurė ia kam lexuar ose treguar Ardian Klosit dhe kėtė gjė e kishte marrė vesh sigurimi. Njė kushėriri i Sokolit, i cili ishte nė Ministrinė e Brendshme, i kishte thėnė Sokolit qė tė kishte kujdes, tė mos merrej me kėto gjėra. Cili ishte personi nė Ministrinė e P. tė Brendshme Sokoli nuk ma ka thėnė. Vetė Sokoli lidhur me kėtė broshurė kishte diskutuar vetėm me Ardian Klosin, e, pėr rrjedhim, meqenėse e kishin marrė vesh njerėzit e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, ai ka nxjerrė konkluzion se kėtė punė e kishte denoncuar Ardian Klosi. Unė e kam pyetur Ardianin nėse e kishte denoncuar ai kėtė punė, por siē thashė mė lart, nuk ma pranoi njė gjė tė tillė”.
Siē del qartė nga ky dokument janė tre djem tė rinj qė akuzohen pėr leximin e njė broshure subversive: Sokol Ngjela, Valer Dyrzi dhe Ardian Klosi. Ndryshimi ėshtė se dy tė parėt janė nė pranga, kurse Ardian Klosi i lirė. Dy tė burgosurit akuzojnė Ardian Klosin si denonciator. Dikush mund tė thotė se ligjėrisht kjo ende nuk pėrbėn njė vėrtetim tė akuzės. Ashtu duket. Por kėtu kemi njė situatė tė njohur: kur nė njė grupim prej tre vetėsh ndodh njė tradhti, dyshimet lindin pėr njėri-tjetrin. Mė thjesht: kemi dyshimin e dy “pjesėtarėve tė grupit” kundėr tė tretit. Fjalėn e tyre kundėr fjalės sė tij.
Nė njė rast tė tillė, analiza qė bėhet, ėshtė e njohur: nė qoftė se midis tre tė akuzuarve pėr tė njėjtin faj, dy dėnohen dhe i treti shpėton, ėshtė e qartė se dyshimi i denoncimit do tė bjerė mbi tė shpėtuarin. Nė kėtė rast mbi A.Klosin.
Edhe sikur tė pranojmė se pėr A.Klosin u bė njė mbyllje sysh pėr shkak tė lidhjeve familjare, njė mbyllje sysh e tillė s’mund tė funksiononte deri nė atė masė, sa A.Klosi jo vetėm tė shpėtonte nga dėnimi, por tė merrte, siē do ta shohim, edhe njė shpėrblim.
Bėhej fjalė pėr njė broshurė analizė, qė tallej me udhėheqėsit e Shqipėrisė, duke pėrfshirė dhe Enver Hoxhėn, gjė pėr tė cilėn nuk tė falte askush. Ne e dimė ashpėrsinė e Hoxhės: pėr gjėra tė tilla ai nuk kursente as njerėzit e rrethit tė vet mė tė afėrt.
Pas pėrfundimit tė hetimit, gjithēka bėhet e qartė: ndėrsa dy prej tė akuzuarve, Sokol Ngjela (vėllai i Spartak Ngjelės) dhe Valer Dyrzi (Tarasovi) u kalbėn vite tė tėra nė burg, tė tretit, Ardian Klosit, jo vetėm nuk i hyri gjemb nė kėmbė, por e dėrguan pėr specializim nė Austri e Gjermani!
Vetėm budallenjve mund tė mos u shkojė nė mendje ajo qė Ardian Klosi, duke u dėrguar jashtė shtetit, mori kėshtu shpėrblimin pėr tradhtinė e tij. Sokol Ngjela nuk rron mė, por Valer Tarasovi jeton nė Itali, duke qenė sot njė nga piktorėt mė tė shquar nė atė vend. Valer Tarasovi ėshtė piktor me prejardhje ruso-shqiptare, por ai ka tė drejtė tė ketė prej Shqipėrisė kujtime tė hidhura. Ne, duke pėrfituar nga rasti i botimit tė kėtyre shėnimeve, do tė donim t’i shprehnim, bashkė me simpatinė tonė, mendimin se ka edhe njė Shqipėri tjetėr veē asaj qė, pėr fat tė keq, ka njohur ai. Kjo Shqipėri sot ka guximin dhe vullnetin tė dėnojė terrorin e shkuar dhe tė shfaqė solidaritetin e vet me ata qė vuajtėn prej tij.
Basti pėr rikthimin e pushtetit tė krimit
Nė fund tė kėtyre shėnimeve dėshiroj tė theksoj se u ēikėn vetėm disa nga ēėshtjet dhe u pėrdorėn vetėm disa nga moria e dokumenteve qė presin tė dalin nė dritė nga arkivat e mbyllura.
Dihet tashmė acarimi i madh qė shkaktojnė kėto lloj dokumentesh te shumė njerėz. Mbi kėtė fshehje dokumentesh bazohet fshehja e sė vėrtetės, prej zbulimit tė sė cilės kėta njerėz, disa prej tė cilėve u pėrmendėn nė kėto shėnime, dalin tė njollosur. Mashtrimet e tyre nuk mund tė jetojnė veēse nė kushtet e territ informativ. Prandaj ata pėrpiqen tė varrosin tė vėrtetėn, duke e zėvendėsuar atė me pėrralla e trillime, si puna e “promemorjes” sė rreme tė Trebeshinės.
Kohėt e fundit gjithmonė e mė tepėr nė shtypin shqiptar shtohet kėrkesa pėr tė hedhur dritė mbi anėt e errata e tė pasqaruara tė asaj qė ka ndodhur nė kulturėn shqiptare.
S’ėshtė fjala pėr “gjueti shtrigash”, as pėr ulje ose ngritje shkrimtarėsh e artistėsh, por pėr rivendosjen e sė vėrtetės. Ėshtė fjala qė njerėzit qė pėrpiqen sot tė vendosin nė Shqipėri pushtetin e gėnjeshtrės, tė bėhen tė ndėrgjegjshėm se nuk do tė mbeten pa u ndėshkuar.
Nga shembujt qė u treguan nuk ėshtė e tepėrt po tė themi se nė kulturėn shqiptare, ēdo ditė e mė tepėr po shtrin sundimin diēka e ngjashme me atė qė quhet “krim i organizuar”. Kemi tė bėjmė me njė rrjet tė kriminelėve ballkanas qė janė ende krenarė dhe tė kėnaqur me krimet e tyre tė dikurshme. Ata i duan ende krimet, e duan kohėn e krimeve. Atėherė e kanė ndier veten superiorė, atėherė nė kohėn kur kishin leje me pashė tė bėnin ē’tė donin dhe si tė donin mbi shpinėn e njė populli. Kjo i bashkon kėta njerėz. Dhe si ēdo sferė e botės sė krimit tė organizuar ajo do tė ketė ndikimin e vetė nė pushtetin e lartė tė kohės. Dhe pjesėrisht ia ka arritur.
Duket e rėndė? Ėshtė e vėrtetė se mund tė duket ashtu, por ē’emėr tjetėr mund t’i vėmė asaj qė po ndodh?
Ē’emėr tjetėr mund t’i vėmė faktit qė ish kryetari i hetuesisė komuniste nė vitet 1981-1985 , vite terrori tė pashembullt , ka sot guximin tė japė mendime pėr letėrsinė, tė vlerėsojė shkrimtarė e tė hedhė baltė mbi tė tjerėt. Edhe kur, sot, nė vitet 2007?
Ē’emėr t’i vėmė qė nė tė njėjtin libėr bashkohet ky kriminel me njė informator tė Sigurimit, qė ka futur nė burg shokėt e vet? Qė kėta tė dy na reklamojnė njė gjoja disident tė letėrsisė shqipe dhe shajnė e pėrgojojnė shkrimtarėt e tjerė?
Kjo ėshtė diēka e padurueshme .
Regjimi i rrėzuar komunist ka patur disa suksese pas rrėzimit tė tij. Nuk ka njeri nė Shqipėri qė nuk ka dijeni pėr ish agjentėt e kėtij regjimi tė infiltruar nė partitė politike, nė parlament, nė qeveri, nė media, nė biznes, nė sistemet gjyqėsore. Dhe ja rezultati: tė inkurajuar prej kėtyre sukseseve, ata duan tė shkojnė mė larg.
Pėrpjekja e Sigurimit shqiptar, qė tė shpallė njė ish oficer tė tij, njė themelues tė tij, e sidomos njė letrar tė rėndomtė, si ajkėn e artit e tė disidencės shqiptare, ėshtė njė bast i ri dhe njė tallje e re. Tallje me vetė disidencėn, me njerėzit qė kanė vuajtur prej regjimit, me tėrė vlerat e artit dhe vlerat demokratike qė shoqėria shqiptare kėrkon tė pėrqafojė e tė mbrojė sot.
Ky bast pėrmban nė vetvete njė ndjenjė hakmarrjeje e revanshi kundėr kėtij populli, atij qė pėrmbysi geton komuniste, pėr t’u bashkuar me familjen e popujve europiane. Ndaj shoqėria shqiptare duhet tė ngrihet nė kėmbė pėr t’i thėnė “ndal!” kėtij revanshi.

FUND


Panorama
09/10/2007
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:09

Pėrgjigje pėr sulmet ndaj personit tim

Dr. Ardian Klosi

Lidhur me akuzat qė mė janė bėrė nė disa numra tė “Panoramės”, nuk kam tė them shumė veē radhėve tė mėposhtme. I hedh ato poshtė me indinjatė si shpifje tė rėndomta. Me autorin e tyre nuk dua tė merrem fare, e para sepse ėshtė njė njėsi pa kurrfarė rėndėsie nė jetėn ... tonė kulturore, e dyta sepse bėn punėn e njė shėrbėtori, tė cilėn mund ta kishte bėrė kushdo tjetėr. Pėr njė shėrbėtor pa personalitet e shumta mund tė ndiej vetėm keqardhje. Lidhur me njė deponim tė personit Valer Dyrzi qė botohej dje, ku thuhej se Sokol Ngjela dyshonte qė Ardian Klosi kishte denoncuar faktin qė Sokoli i paskej treguar kėtij njė broshurė antiparti, mund tė them:
Fjala ėshtė pėr vitet 1973-1974, para se Sokoli tė internohej, kur unė isha 16 vjeē dhe ndodheshim nė gjimnazin “Ismail Qemali”. Tė mendosh qė njė 16-vjeēar si unė, pjesėtar i njėrės prej familjeve tė para tė Shqipėrisė, paskej pasur nevojė pėr njė denoncim ėshtė boll absurde. Tė pandehėsh pastaj se nė ato kohė qarkullonin broshura tė tilla antiparti, ky ėshtė kulmi i absurditetit, tė cilin mund ta shpikin ose hetuesit e asaj kohe, ose shkarrashkruesit e sotėm. Gjė pa rėndėsi.
E fundit. Valer Dyrzi dhe Sokol Ngjela janė arrestuar dhe marrė nė pyetje nė tė njėjtėn kohė (mė 1979). Ku ėshtė deponimi i Sokol Ngjelės? Sepse ai vėrtet do tė mė kishte “diskredituar” mua. Natyrisht, shpifėsit mund ta marrin kėtė pyetje edhe si ftesė qė tė hartojnė sa mė shpejt njė deponim tė Sokol Ngjelės. Kjo me teknikėn e sotme (p.sh. me Photoshop) bėhet shumė kollaj.
Mė vjen shumė keq qė “Panorama” merret me trillime rreth adoleshentėsh dhe i boton kėto krejt seriozisht nė faqet e saj. Mė shumė nuk kam ē’tė them, i uroj ngritje niveli nė numrat e ardhshėm. Ndėrsa sendėrgjimet le t’ua lėrė “55”-s dhe fletushkave tė tjera.

Panorama
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    16/9/2010, 14:10

Kasėm Trebeshina: “Ndonjėherė fjala kėrkon edhe ngjyrėn”


Pėrtej shkrimtarit tė madh fshihet njė njeri i pasionuar pas pikturave, ose mė saktė vizatimeve, ku portretizohen njerėzit mė tė dashur, tek-tuk edhe ndonjė rrugė nga vendlindja

-Siē e vėmė re, nė studion tuaj ju, pėrveē dhjetėra veprave tė dėgjuara nė letėrsi, jeni edhe autor i disa vizatimeve mjaft shprehėse. Si lindėn kėto vizatime?


“Ndonjėherė fjala mė duket se nuk zotėron forcėn e duhur pėr tė pasqyruar ndjenjat e njeriut. Dhe atėherė jemi tė detyruar edhe ne si shkrimtarė, qė t’i drejtohemi ngjyrės apo tingullit. Merrni dhe lexoni vjershėn e famshme tė Martin Camajt, “Dreni plak”, dhe do tė vini re se autori nė tė, sikur kėndon apo sikur pikturon me ca dantella malli dhe dhimbjeje...

“Barinjtė tradhtisht e lanė shkretė bjeshkėn,

Pėr ngrohtėsinė e verijve,

Dirgjen shtigjeve tue fole me tė lartė,

Punė grash e qeshin,

Me ujin e prrojit zhgrehshme tue u derdhė,

Prej pusi nė pus …”.

Duke lexuar vjershat e tij, kisha menduar vagėllimthi se ai poet edhe dinte tė vizatonte, tė skiconte portrete, peizazhe dhe akuarele”.

-Po nė burg, a keni mundur tė shkruani dhe tė vizatoni?

“Shpeshherė nė burg kam filluar njė vjershė apo njė motiv tregimi apo romani. Po vetvetiu mė lindi dėshira pėr tė vizatuar. Sidomos portretin e njė njeriu tė dashur apo tė njė rruge tė vendlindjes. Kasėm Trebeshina mund tė heshtė, mund tė heshtė makina e vjetėr “Oliveti” qė ėshtė kėtu, mund tė heshtė kjo skrivani prej kartoni qė e vė mbi gjunjė pėr tė shkruar, mund tė heshtė edhe kjo strajca e vogėl qė vė nė gisht, me tė cilin shtyp mė shumė nė makinė. Por nuk mund tė heshtė kurrsesi mendimi, qė gjithmonė ėshtė i lirė, tek njė njeri i lirė dhe ai mund tė bulėzojė me anė tė fjalės, por edhe me anė tė ngjyrės dhe tė tingullit ,varet se ku kemi pastaj forcė mė tė madhe perceptimi”.

-Pra, siē e shikojmė, Kasėm Trebeshina ėshtė edhe piktor, pėrtej asaj poemės gati romantike tė botuar nė vitin 1961 pėr vendlindjen, pėrveē “Fshatit nė shtatė kodrina”, pėrveē novelave dhe dramave me dhjetėra e deri tek “Udha e Golgotės”, tė mbledhura te “Kėnga shqiptare”. Kasem Trebeshina ėshtė autor edhe i njė varg vizatimesh. Si janė krijuar ato?

“Janė punime gati fluturake, nė formate tė barabarta kartoni tė bardhė, gati kartolinė. Vizatimet e mia mė shumė janė relikte familjare, siē thuhet, lule tė futura nė faqet e njė libri tė jetės. Janė tre-katėr autoportrete nė kohė tė ndryshme, ėshtė portreti i bashkėshortes sime, i djalit, i vajzės dhe mė tej, njė rrugė e vendlindjes. Vetėm bari ka njė gamė tė tėrė tė gjelbrash, ndryshe ėshtė nė agim, ndryshe nė mesditė dhe ndryshe nė mbrėmje. Ndryshe nė pranverė dhe ndryshe nė vjeshtė. Shpikja mė e madhe e shqiptarėve nė art ndoshta ėshtė polifonia. I takon ndoshta popullit mė shumė se kujtdo, qė tė marrė ēmimin “Nobel”. Populli ynė nė veshjet e tij ėshtė njė stilist dhe piktor i papėrsėritshėm. Sa me gjallėri jepen ngjyrat, aq edhe me optimizėm. Ndoshta ai kėngėtari popullor qė kėndoi “Trėndafili fletė-fletė” edhe kėndoi, edhe i thuri ato vargje delikate”.

-Domethėnė lapsin e keni pėrdorur jo vetėm pėr tė shkruar, por edhe pėr tė vizatuar?

“Po, lapsin e kam marrė jo vetėm pėr tė shkruar, por edhe pėr tė vizatuar. Siē e dini, gjyshi im, Kasėm Trebeshina, tė cilit i kam marrė emrin, ishte njė kėngėtar i dėgjuar i zonės sė Dishnicės nė Pėrmet… Ai e donte edhe tingullin, edhe ngjyrėn. Njė artist qė kėrkon fjalėn, shpeshherė pėr tė plotėsuar personazhin, kėrkon vetvetiu edhe ngjyrėn, edhe tingullin.

-A do tė dėshironit qė t’i ilustroni vetė librat tuaj?

“Po tė kisha kohė, pse jo. Ilustrimi i librave pėr mendimin tim ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė, aq mė tepėr kur autori ka dhuntinė pėr tė pikturuar vetė. Nė rastet kur autori nuk mund tė marrė pjesė nė kėtė sipėrmarrje artistike, atėherė mendoi se duhen zgjedhur piktorėt mė tė mirė, qė pėrveē pikturės e njohin mirė edhe letėrsinė, pėr ta zbėrthyer ēdo personazh me botėn e tyre tė brendshme edhe nėpėrmjet pikturės”.

-Si do tė dėshironit qė ta mbyllnit kėtė intervistė?

“Pse tė mos e mbyllim kėtė intervistė me tre vargjet e fundit tė vjershės sė Martin Camajt, “Drini plak”?!

“Kur e vranmė, barinjtė i hapėn qepallat,

e i panė ndėr bebėza,

shumė drej tue pi curila uji”.

Do tė desha tė dija sesi Martin Camaj i madh do ta kishte ilustruar vetė kėtė vjershė”.

Korrieri
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Kasėm Trebeshina    Today at 17:40

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Kasėm Trebeshina
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: