Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Jorgo Telo

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 03:29

Poezi nga vėllimi “KLITHJA E YJEVE”

O NJERI!
A e ndien herw – hwrw, o njeri?
Engjwj vallwzojnw rreth teje…!
Sa ikin ata… pwr ēudi
Djajtw kollotumba kwrcejnw…

Paktin e paqes me djajtw
s’mund ta arrish kurrsesi.
Ndryshe…hyn kalbja nw palcw.
Nw Ferr nw fundos, o NJERI!

NWN TRYSNI CMIRE
Thonw se tw ēlodh rehati.
Nw fakt mw lodh plogwshtia.
S’mw lodhi, jo, nw jetw vrapi.
Mw lodhwn heshtja,ligwsia…

Mw lodh (jo rrallw) pwrēmimi,
Pwrēmimi ģ derdhur si mllef…
Dikush mw hedh doza dwshpwrimi.
Dikush qw ģ hyn vetja ne qejf.

Se cmira s’ka brirw nw ballw.
Se cmira e ka shpirtin akull.
Sa hedh ģ plogwti dy hapa nw shkallw,
Ģ ligu te kwmbwt ģ hedh lakun…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 03:29

“Mysafirėt e Rinj tė Ēajupit”:

Fragment nga Fantareportazhi

- E kam dėgjuar shumė kėtė emėr, - u hodh Andon Ēakoja, sapo dėgjoi emrin e profesor Bulos. Jam krenar qė Sheperi ynė po nxjerr djem tė shquar pėr vete e pėr gjithė vendin. Kam dėgjuar e lexuar nga dora e tij… Nė Tiranė vazhdon tė jetė?
- Pikėrisht aty vazhdon tė banojė e tė punojė fisnikėrisht nė dobi tė letėrsisė e gjuhės shqipe, - u dėgjua zėri ģ Evjenit.
- Hė, mė i lumtė mendja e shpirti i pasur! Kėsaj i them dashuri tė vėrtetė pėr mėmėdhenė unė, - uroi me gjithė shpirt Ēajupi.
- U ka ujdisur tė tillė uji i Gjinecit e gjithė ujrat e Dhėmbelit, qė u ngritėt tė tillė ju tė atij krahu, - pėrforcoi Evieni thelbin e bisedės, qė me sa po shihej ishte si prelud i njė kuvendi mė tė plotė qė parashihej tė zhvillohej gjatė orėve tė qėndrimit te burimi i Bratit nė Ēajup… Ky…Jorgo koncioti mė ka vėnė nė dije pėr njė “Intervju”, siē thotė frėngu; Nė rregull, pajtohem me ēdo mė pysni, veē t’ia kemi pa hile njėri-tjetrit, se boll u nginja me ca gjepura qė mė erdhėn pandėrpreė , kur nxora “Baba Tomorrė”…
- Sos kemi pėr tė ndarė gjė tapitė e letėrsisė…qė tė sillemi tė pafytyrė si ata, - pėrforcoi idenė e kuvendit Buloja.
- Pėrkundėr neve mė shumė do na flasi sot zemra me Ty, zoti Andon, - sqarova unė, qė lumturisht aty pėr aty u quajta nga poeti Jorgo Koncka. - Zgjodhėm muajin mė tė bukur tė viseve tona, kur blerimi, lulėzimi e kėngėrimi i zogjve s’kanė tė reshtur; kur bizbizimat e bletėve tahmaqare pėr nektar e polen s’njeh lodhje nga ēasti qė ēel syrin e artė dielli e gjer sa e mbyll atė.
Zoti Andon po pinte dollinė e fundit, ku gjendeshin shėndetet e tė tėrėve emėr pėr emėr. Urimet e ndėrsjellta pėrcilleshin mė njėfarė zhurme karakteristike qė krijohet natyrshėm nė kėsi rastesh, kur pjesėmarrėsit me zė tė ngritur urojnė shoqi-shoqin e gatiten tė ngrihen pėr ta mbyllur gostinė mbresėlėnėse.
Si pėr habinė tonė e sikur tė kishin marrė urdhėr nga zotat e padukshėm ia krisėn kėngės njė tufė thėllėzash malore-pllajore. Ne ndaluam gjithēka e mbetėm si tė ngrirė, pėr tė dėgjuar me etje atė sinfoni shpirtndjellėse… Unė rashė nė meditime tė menjėhershme e vetvetiu bėra lidhėzimin tokė-Parajsė pėrmes tingujsh thėllėzorė qė mund t’ģ konvertoja kėshtu me gjuhėn njerėzore:
“O njerėz, ku ishit sot?
U mblodhi ģ madhi Zot!
Kėtė botė e atė botė…
Ju te Brati keni qenė,
keni pirė e keni ngrėnė.
Tė gjithė keni hapur xhanin
pėr Ēajup margaritarin.
Le tė thonė, si tė thonė,
do kėndojm’ siē kem’ zakonė
pėr bilbil poet Andonė!
Neve na zgjodhi behari i artė pėr mysafirė tė ballkonit tė jugut shqiptar, pllajės sė Ēajupit e sidomos tė “njeriut mal”, Andon Zakos.
Tė nderuar lexues, mundet qėndruam ca kohė brenda njė aventure tokė-qiell, ku nuk besoj se keni humbur, por keni pėrfituar diēka njerėzore nė dobi tė shpirtit tuaj. Ju lutem mos u pendoni pėr kohėn qė harxhuat duke mė lexuar. Edhe sajesat e imagjinatės e fisnikėrojnė shpirtin e vėrtetė…
Autori
Gjirokastėr, mars – korrik 2006
FUND

Shėnim: Ky fragment ėshtė shkėputur nga “fantareportazhi” ģ autorit Jorgo S. Telo me titull:
“Mysafirėt e Rinj tė Ēajupit”
Botim ģ shtėpisė botuese “ARGJIRO”
Red. Izet S. Ēulli
ISBN: 978-99943-48-09-1
Fq. 102

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 03:30

Poezi nga vėllimi “KLITHJA E YJEVE”

(Nga Jorgo S. Telo)


UNĖ DHE SHQIPĖRIA

Ma helmojnė shpirtin dhimbjet e mia.
Nė simbiozė janė me dhimbjet e tokėlindjes.
Pėrpiqemi sė toku unė dhe Shqipėria
jo me pak dhimbje
tė dalim prej dhimbjes…

U DASHKA
Sa kohė mund tė rrjedhė kėshtu:
Kryeulur nė batak zhgėnjimi?!
U dashka tė ulet Zoti mes jush
gju mė gju;
T’ua ndezė dashurinė nga fillimi.

O NJERI!

A e ndien herė – hėrė, o njeri?
Engjėj vallėzojnė rreth teje…!
Sa ikin ata… pėr ēudi
Djajtė kollotumba kėrcejnė…

Paktin e paqes me djajtė
s’mund ta arrish kurrsesi.
Ndryshe…hyn kalbja nė palcė.
Nė Ferr nė fundos, o NJERI!

NĖN TRYSNI CMIRE
Thonė se tė ēlodh rehati.
Nė fakt mė lodh plogėshtia.
S’mė lodhi, jo, nė jetė vrapi.
Mė lodhėn heshtja,ligėsia…

Mė lodh (jo rrallė) pėrēmimi,
Pėrēmimi ģ derdhur si mllef…
Dikush mė hedh doza dėshpėrimi.
Dikush qė ģ hyn vetja ne qejf.

Se cmira s’ka brirė nė ballė.
Se cmira e ka shpirtin akull.
Sa hedh ģ plogėti dy hapa nė shkallė,
Ģ ligu te kėmbėt ģ hedh lakun…


LARG MUGĖTIRĖS
Na mbeten dėshirat pezull,
kur ėndrrat varen
nė gardhin e mosharrimit.

T’ģ lėmė pasionet
tė grisen
nga gjembat pėrreth?

Ē’automekat?!

Si t’ģ lėsh ndjenjat nė humbėtirė;
tė zverdhen e tė pėrbalten si gjeth?!


S’KA Ē’T’I DUHET!

S’ka ē’t’ģ duhet peshkut
Brenda ujit goma e shpwtimit.
S’ka ē’t’ģ avionit rrufepritsja.
S’’ka ē’t’ģ duhet mollws
cikma pwrgjatw lulwzimit.
S’ka ē’t’ģ duhet vdekjes buzwqeshja,
Kur me kosw jetwn pret…

S’ka ē’t’ģ duhet vetwflijimi njeriut;
Teksa ģ wshtw falur paksa JETW…




KALLASHKULTURA

Falw kulturws sw kallashnikovwve
ēdo kulturw e lamw ca kohw mwnjanw.
Mbijetesa eksperimentohet…
Vwshtirw t’ia dalim mbanw…

O Zot, si u pleks kjo punw!
Po gajaset bota me ne…
U zhvesh nga vlerat ēdo kulturw.
Kallashkultura bredh pa fre…
(Mars 1997)


“A.BC.” – GJIROKASTĖR -2000
Red. Kristaq F. Shabani.
Fq. 106
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 03:30

Poezi nga vėllimi “TINGUJT E SHPIRTI”

(Nga Jorgo S. Telo)

Albin, Tiranė 2001
Red. Violeta Duri
ISBN: 99927-32-69-8


MA GĖZOFSH FESTĖN E MADHE!

Shqipėri, zemra me derte,
E varfėr, por kryelartė;
Gjithnjė ece, kurrė s’fjete.
Rruga jotė – prush e flakė.

Shqipėri, o shkėmb e hekur,
Trėndafil me gjak vaditur.
Ndezur trojet nėpėr shekuj.
Pėr liri zemėrzhuritur.

Shqipėri, tė shndriti syri
Nė Nėntorin faqezjarrtė.
Nė shpirt t’hyri Ismaili;
Tė dha forc’ e tė dha krahė.

Shqipėri, sa shtigje ēave,
As mbi udhė e as nėn udhė…
Ti lirisė nuk iu ndave.
Jo, moj, jo, s’ģ ndahesh kurrė.

SHėmbe ē’nuk tė deshi zemra.
Me merak e mban lirinė.
Mban mbi supe peshė tė rėnda.
Tretesh pėr demokracinė.

Shqipėri, shqipja nė male,
Mos hiq dorė nga Liria!
Ma gėzofsh Fesrtėn e Madhe!*
T’u rritt nderi dhe lavdia!


*Festa e Pavarėsisė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Magenta   16/9/2010, 03:31

Poezi nga vėllimi “TINGUJT E SHPIRTI”

(Nga Jorgo S. Telo)

Albin, Tiranė 2001
Red. Violeta Duri
ISBN: 99927-32-69-8



LIGJĖRO, MOJ HISTORI
(Motiv popullor)

Kush e ngriti kėtė truall?
Ligjėro, moj histori!
Kjo Shqiponjė krahėshkruar,
Qė s’rri dot pa fluturuar.
Ligjėro, moj histori!
Djep lirie, Shqipėri! 1)

Truallin qė mbron lirinė,
Ligjėro, moj histori!

Lira qė rriti trima
Ligjėro, moj histori!

Trimat qė bėnė besa-besė
Ligjėro, moj histori!

Besa-besė me flamurė,
Ligjėro, moj histori!

Njė flamur qė s’ulet kurrė;
Ligjėro, moj histori!

1) Refren ģ kėngės
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:33

ZAGORI, MOS Ģ LAG SYTĖ!
(Motiv popullor)

Zagori, vendlindja jonė,
Brenda maleve blerorė.
Ē’ke, moj, ē’ke qė ndjehesh hollė?
Pse s’tė ikėn ajo kollė?
Seē tė zė lemza e shkretė:
Kujton djemtė nė kurbet.
Kujton dje, vajza dhe nuse
Dhe foshnjat qė bėnė tutje.
Zagori, mos ģ lag sytė!
Do vijė pėr ty n jė ditė,
Tė tė kthehen prap’ stolitė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:34

FSHATI IM
(Motiv popullor)
Ēdo qenie nė botė
E ka njė vendlindje.
Nė ēdo shpirt gjen plot
Halle dhe gėzime…

Ēdokush ndjehet mirė,
Ku e mbajnė ngrohtė.
Unė – tek ēela synė:
Nė fshatin tim: KONCKĖ.

Fshat qė jeton shekuj.
Ģ Lashtė dhe ģ ri…
Ģ fortė si hekur
Me tridhjetė ēati.

Nė Konckė u linda.
Aty kam kujtime.
Me ėndrra u rrita,
U rrita me dhimbje.

Dhe mė mban nė kėmbė
Ujėt zbritur zallit.
Mė ushqejn’ me kėngė
Thėllėzat e malit.

Ngado qė tė vete,
Ēfarėdo tė mendoj,
Konckėn kam me vete,
Konckėn rrezatoj.


1996
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:35

FSHATI IM
(Motiv popullor)
Ēdo qenie nė botė
E ka njė vendlindje.
Nė ēdo shpirt gjen plot
Halle dhe gėzime…

Ēdokush ndjehet mirė,
Ku e mbajnė ngrohtė.
Unė – tek ēela synė:
Nė fshatin tim: KONCKĖ.

Fshat qė jeton shekuj.
Ģ Lashtė dhe ģ ri…
Ģ fortė si hekur
Me tridhjetė ēati.

Nė Konckė u linda.
Aty kam kujtime.
Me ėndrra u rrita,
U rrita me dhimbje.

Dhe mė mban nė kėmbė
Ujėt zbritur zallit.
Mė ushqejn’ me kėngė
Thėllėzat e malit.

Ngado qė tė vete,
Ēfarėdo tė mendoj,
Konckėn kam me vete,
Konckėn rrezatoj.

1996
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:35

MALLI I MALIT TĖ DHĖMBELIT
(Motiv popullor)
Nga Jorgo S. Telo
Tund e shkund supet Dhėmbeli.
Doli bari, lulja ēeli.

Dielli majė mė majė;
Borėn shkrin e jep sinjalė:

- Hidhni syt’ nga unė..pėrpjetė.
Jam Dhėmbeli, qė ju flet.

Krahėhapur pres kopetė;

Le tė vinė sa mė shpejt.

Kam pesė muaj nėn dėborė
Ndiej mall pėr zile, kėmborė.

Mall pėr kėngėt e barinjve,
Mall pėr ēdo lloj blegėrime.

Kur zgjat dimri, mė djeg xhani
Pėr ēdo stan e zė ēobani.

Shpatet e mia jeshile
Ēdo vit bėjnė bar pa hile.

Merrni jetė nga jeta ime.
Lart plot ēaj e poshtė burime!

Mali ģ Dhėmbelit ģ lartė
Ndien ēdo vit njė mall tė zjarrtė.

1992
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:35

KUSH S’E NJEH KRAHINĖN TONĖ?

Kush s’e njeh krahinėn tonė!
Tė vijė behari pėrton…
Arrin njė muaj mė vonė.

Sikur vjen me pishmanllėk
Ngrohtėsinė e sjell me “krrėk”
Ama, kur shtrohet tamam,
Hajde, behar, o behar!
Pėr ty bėhem tahmaqar.
Por kam frikė se bėj zarar;
Rrugėn nė diell kur marr.

Dua pemė dhe korije,
Dua burimet nėn hije.
Tė dėgjoj kėngėt e zogjve.
Tė lexoj vjershat e shokėve.
T’ua marr lehtė nėpėr buzė
Kėngėve kur isha shpuzė…

Pastaj…siē ma do mideja,
Tė shkruaj kėngė tė reja.

1996
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:38

HAJDE-HAJDE, MOJ LULE!
(Motiv popullor)

Luleja fushės dhe malit,
hajde-hajde, moj lule,
dorėflorinjta lule,
bukur mė punuake!

Luleja me shoqe shumė.
hajde-hajde, moj lule,
moj buza trėndafile,
bukur mė kėnduake!

Luleja, kur shkon nė shkollė;
hajde-hajde, moj lule,
mendjendritura mė je,
bukur mė mėsuake!

Luleja niset te djali
hajde-hajde, moj lule,
zemėrndezura gonxhe,
bukur dashuruake!

Nė dasma nė festivale;
hajde-hajde, moj lule,
lastonjė mes shoqeve,
bukur mė kėrcyeke!

----------------------------------

Pershendes gjithe zagoritet gjithkund!

--------------------------------------------------------------------------------

BALTA – MJALTI Ģ VĖRTETĖ
(Motiv popullor)

- Pse habitesh ti kaq shumė,
Gjysh ģ dashur flokėshkumė?
Ē’tė mundon, ta shpjegoj unė
O ģ tretur nė kurbet!

- Moj shtathedhura biskonjė,
Faqet-o ē’mė pėrvėlojnė.
Malli dhe dertet s’m’u hoqėn.
Ģ shkreti ē’hoqa njė jetė!

- Dertet-o mbaji nė mendje,
T’ģ tregosh nėpėr kuvende.
Tani je nė baltėn tėnde.
Balta – mjalti ģ vėrtet.

- S’dua gjė tjetėr, moj mbesė,
Tė jetoj edhe ca vjet;
Tė nxjerr mall e t’u them vetė,
Se sa hiqet nė kurbet…!

--------------------------------------------------------------------------------

A.Z. ĒAJUPIT

“Fshatrat pėrkarshi
Me kishė e me varre,
Rrotull ca shtėpi
Tė vogėla fare…”

Ja, kėtu u linde,
O Ēajup ģ Madh!
Pėr kėtė vendlindje
Pate sa shumė mall!

Qave e kėndove.
Kėshtu e ka jeta
N‘vite megullore
Tė ftohta, tė nxehta.

Fort ģ re Kambanės.
Kushtrim – zeri Yt.
U ngrit mbi osmanėt.
Pėr liri u ngrit.

Tė buroi pena
Vargje porsi kroje.
Mall mbanin pėrnbrenda.
Thumbat… si t’ģ doje…

Demokrat ģ shquar.
Plot thesare le.
Ishe, je ģ ēmuar
Ti per Mėmėdhe.

1990

----------------------------

PISHTARĖ NĖ BREZA
(Pėr kėngė)

Shqiponja shqiptare me shqipen nė buzė
Donte abetaren. Lirinė, flamurė.
O Rilindasit e shquar,
Shkronjat ndezėt flakė.
E grisėt koren e natės
Me pen’ e me shpatė.

Penėn – vetėtimė ngjyet nė det loti.
Nėpėr fletė zemrash ģ dhatė shkronjat Kombit.
Gjuha shqipe tė mos shuhej,
Bėtė besa-besė.
Nė themel vutė shpirtin tuaj,
o e imja shpresė!

Koton sot kujtojmė edfhe Pandelinė.
Ēajupin dhe Dilon, trime Uraninė…
Shkronjat shqipe pėrmbi korba
aDerdhėt breshėrimė.
Taė artat, tė nxehtat shkronja
Do zgjonin lirinė.

Kujtojm’ Bashon, Harxhin, Div – EQREM ĒABEJNĖ…
Lindi Gjirokastra… sa e sa tė tjerė…
Nėpėr breza sa t’jet’ jeta
Do mbeten pishtarė.
Shqipja me kahėt e lehta
Ģ nderon me radhė.[/color][/b]

--------------------------------------------------------------------------------

KU JE, O SKĖNDERBE?

Po ku je, o Skėnderbe?
Dil nga varri, pakėz ngrehu!
Tė flet nėna: “Bir, ku je?
Tė kėrkon sot mėmėdheu.

Zot ģ dole, o bir, Nėnės!
Ato vite mė dhe krahė.
Unė tė dhash afshin e zemrės,
Gjergj, o Gjergji im ģ Madh!

Tė pėrndar’ sot bijt e Shqipes.
Sakatuar – Arbėria.
Ti, o Gjergj, bashkim arrite.
Tek ty shpresė kish liria.

Dhe kaluan…o sa shekuj.
Dhe pėrēarja ndihet prapė.
Ndaj Shqiponja do dishepuj;
Prapėsit’ t’ģ bėjė zap…

Po pėrse, o bir, pėrse,
Z erin Ty, nuk ta ndiej, vallė?
Plot stėrnipėr ti mė le..
Por si veten..sa tė rrallė!

1997

------------------------------------

MJAFT MĖ PA ATDHE!
(Sipas melosit zagorit)

- Them tė flas, por mė djeg fjala, ē’ke, moj zemėr, ē’ke?
Zagori tė treti ikja…drejt kurbeteve…
Jo, moj,jo nuk qesh buza, oh prej brengave!
Folna pak, siē u flet nėna bijve, bijave…!

- Eh, ē’tė flas, o unė e gjora, dhimbja nuk mė le.
Thashė se veten e mora midis maleve.
Thashė se mė ngroh akoma afshi ģ luleve.
Po, ē’e do, s’mė ndahen llohrat… njėlloj si dhe dje.

- Djemve, nuseve qė ikėn, Zagori, ē’u dhe?
- U dhashė plot aromė shpirti trėndafilave…
Tė mė ktheghen shėndetmirė brenda trojeve.
Tė mė zbardhet jet’ e nxirė pėrgjat’ kohrave…

Ē’ėsht’, o Zot kjo ikje e madhe, ky mėrgim pa fre?
Ē’ėshtė kjo lakmi kobare, qė gėnjen ende?
Shih, o Zot, po shtohen varret…tretet mosh’ e re…
Ua fshin dielli me rreze lotėt nėnave.

S’ka mė lindje, s’ka mė dasma, ē’qe kjo gjėmė ē’qe?
Zhurit malli pleq e plaka…vendi azile.
Qajnė gjyshet shmizeza: “Korba, sterrat ne!
Duro, zemėr, zemėr ngrata… Shpresa nuk na le;
Kthehuni fėmij te vatra, mjaft mė pa Atdhe!

Janar 1999

------------------------------

GJEMIMTARIT KADARE
(Nga Jorgo S. Telo)
GJĖMIM QĖ GJĖMON NĖ BOTĖ
(Motiv pėr kėngė)

Ē’ģ gjėmon pena mbi fletė
Njė biri nga Kadaretė…!
Gjėmim qė gjėmon mbi botė.
Zė ģ thekur, zė ģ fortė.
Gjirokastėr, ē’tė ndrit syri
Me ksi bijsh si Ismaili…

2000


A. Z. ĒAJUPIT

“Fshatrat pėrkarshi
Me kishė e me varre,
Rrotull ca shtėpi
Tė vogėla fare…”

Ja, kėtu u linde,
O Ēajup ģ Madh!
Pėr kėtė vendlindje
Pate sa shumė mall!

Qave e kėndove.
Kėshtu e ka jeta
N‘vite megullore
Tė ftohta, tė nxehta.

Fort ģ re Kambanės.
Kushtrim – zeri Yt.
U ngrit mbi osmanėt.
Pėr liri u ngrit.

Tė buroi pena
Vargje porsi kroje.
Mall mbanin pėrnbrenda.
Thumbat… si t’ģ doje…

Demokrat ģ shquar.
Plot thesare le.
Ishe, je ģ ēmuar
Ti per Mėmėdhe.

1990

--------------------------------------------------------------------------------

DEDIKIM PĖR EQREM ĒABEJN
(Pėr t’u kėnduar gjirokastriēe)

Mali ģ Gjerė lot prej vendit.
Ģ pėrulet sot Eqremit.
Kuvendojnė gjithė malet.
Njatjetojn’ tokėn amtare.
Majė mė majė buēet zėri:
“Kaq tė bukur kush tė bėri?”
Jehon shqipja majė mė majė.
Zonjė veten di ta mbajė.
Sa e kėndshme gjuha e Nėnės!
Ardhur qė nga rrėnj’ e rrėnjės.
Gjer ku gjeti fjalė tabani,
Gėrmoi Ēabej – shkencėtari…

1998

--------------------------------


PISHTARĖ NĖ BREZA
(Pėr kėngė)

Shqiponja shqiptare me shqipen nė buzė
Donte abetaren. Lirinė, flamurė.
O Rilindasit e shquar,
Shkronjat ndezėt flakė.
E grisėt koren e natės
Me pen’ e me shpatė.

Penėn – vetėtimė ngjyet nė det loti.
Nėpėr fletė zemrash ģ dhatė shkronjat Kombit.
Gjuha shqipe tė mos shuhej,
Bėtė besa-besė.
Nė themel vutė shpirtin tuaj,
o e imja shpresė!

Koton sot kujtojmė edfhe Pandelinė.
Ēajupin dhe Dilon, trime Uraninė…
Shkronjat shqipe pėrmbi korba
aDerdhėt breshėrimė.
Taė artat, tė nxehtat shkronja
Do zgjonin lirinė.

Kujtojm’ Bashon, Harxhin, Div – EQREM ĒABEJNĖ…
Lindi Gjirokastra… sa e sa tė tjerė…
Nėpėr breza sa t’jet’ jeta
Do mbeten pishtarė.
Shqipja me kahėt e lehta
Ģ nderon me radhė.

-------------------------------

KU JE, O SKĖNDERBE?

Po ku je, o Skėnderbe?
Dil nga varri, pakėz ngrehu!
Tė flet nėna: “Bir, ku je?
Tė kėrkon sot mėmėdheu.

Zot ģ dole, o bir, Nėnės!
Ato vite mė dhe krahė.
Unė tė dhash afshin e zemrės,
Gjergj, o Gjergji im ģ Madh!

Tė pėrndar’ sot bijt e Shqipes.
Sakatuar – Arbėria.
Ti, o Gjergj, bashkim arrite.
Tek ty shpresė kish liria.

Dhe kaluan…o sa shekuj.
Dhe pėrēarja ndihet prapė.
Ndaj Shqiponja do dishepuj;
Prapėsit’ t’ģ bėjė zap…

Po pėrse, o bir, pėrse,
Z erin Ty, nuk ta ndiej, vallė?
Plot stėrnipėr ti mė le..
Por si veten..sa tė rrallė!

1997

-------------------------------

MJAFT MĖ PA ATDHE!
(Sipas melosit zagorit)

- Them tė flas, por mė djeg fjala, ē’ke, moj zemėr, ē’ke?
Zagori tė treti ikja…drejt kurbeteve…
Jo, moj,jo nuk qesh buza, oh prej brengave!
Folna pak, siē u flet nėna bijve, bijave…!

- Eh, ē’tė flas, o unė e gjora, dhimbja nuk mė le.
Thashė se veten e mora midis maleve.
Thashė se mė ngroh akoma afshi ģ luleve.
Po, ē’e do, s’mė ndahen llohrat… njėlloj si dhe dje.

- Djemve, nuseve qė ikėn, Zagori, ē’u dhe?
- U dhashė plot aromė shpirti trėndafilave…
Tė mė ktheghen shėndetmirė brenda trojeve.
Tė mė zbardhet jet’ e nxirė pėrgjat’ kohrave…

Ē’ėsht’, o Zot kjo ikje e madhe, ky mėrgim pa fre?
Ē’ėshtė kjo lakmi kobare, qė gėnjen ende?
Shih, o Zot, po shtohen varret…tretet mosh’ e re…
Ua fshin dielli me rreze lotėt nėnave.

S’ka mė lindje, s’ka mė dasma, ē’qe kjo gjėmė ē’qe?
Zhurit malli pleq e plaka…vendi azile.
Qajnė gjyshet shmizeza: “Korba, sterrat ne!
Duro, zemėr, zemėr ngrata… Shpresa nuk na le;
Kthehuni fėmij te vatra, mjaft mė pa Atdhe!

Janar 1999
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:39

BALTA – MJALTI Ģ VĖRTETĖ
(Motiv popullor)

- Pse habitesh ti kaq shumė,
Gjysh ģ dashur flokėshkumė?
Ē’tė mundon, ta shpjegoj unė
O ģ tretur nė kurbet!

- Moj shtathedhura biskonjė,
Faqet-o ē’mė pėrvėlojnė.
Malli dhe dertet s’m’u hoqėn.
Ģ shkreti ē’hoqa njė jetė!

- Dertet-o mbaji nė mendje,
T’ģ tregosh nėpėr kuvende.
Tani je nė baltėn tėnde.
Balta – mjalti ģ vėrtet.

- S’dua gjė tjetėr, moj mbesė,
Tė jetoj edhe ca vjet;
Tė nxjerr mall e t’u them vetė,
Se sa hiqet nė kurbet…!

1978-1998
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:39

ZOT, O ZOT, MĖ THUAJ!
(Mbi motiv popullor)

Zot, o Zot, mė thuaj, fronin ku e ke?
Nė dorė tė Dreqit mua pse mė le?

Mos, vallė, o Zot, pa ditur gjė unė,
Kam bėrė mėkate e tė hapa punė?

Mos, vallė, o Zot, mban ndonjė sekret;
Qė nė botėn tjertėr do ndjehem ģ qetė?

Ma thaj, o Zot, ma thuaj ta di;
Nė qoftė kėshtu, tė vdes qė tani.

1995
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:39

DUA SHPIRTIT T’ģ BĖJ QEJFIN

Bėj tė dal, se ma do shpirti.
Kujtoj rininė qė “fryjti”…

Bėj tė dal, se ma do xhani.
Por, nuk jam ai… ģ pari…

Sa ēoj kėmbėt gjer nė portė,
Dhembin gjunjėt gjer nė kockė.

Po tė shkoj tutje nė kthesė,
Njėra kėmbė – porsi fshesė.

Sapo marr tė tatėpjetė,
S’nginjem frymė, kulloj djersė.

Dal qė shpirtit t’ģ bėj qejfin.
Tė mos thot: “Eja, tė vdesim!”

1996
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:39

BRENDA MEJA FLET LAZGUSHI

Si u ula mbi njė gur
Ledhit t’arės mbi gurishte;
Mė tha zemra, bėrė zhur:
“Merr nj kėngė labėrishte!”

Mora kėngė plot avaze.
Mora kėngė fjalėdritė.
Kėngė, o ē’kėngė p-lot maraze!
Dalur-o nga thellėzitė…

Pra, ģ vetėm po kėndoja.
Dhe ja ktheja, dhe ia mbushja.
Porsi mjalt rridhte nga goja:
“Mė zu gjarpėruesheja…”

Ajo kėngė, ato vargje
Edhe sot zemrėn ma mbushin.
Ģ kėndoj edhe kėnaqem.
Brena meja flet Lazgushi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:41

MOS U MĖRZIT!

Mos tė mbetet hatri, grua!
Grua, tė mos vėsh merak.
Gjithė kkėngėt qė kam shkruar
Nuk t’ģ kam fshehur aspak.

Shumė nepse dashurie
Do tė ndeshėsh nėpėr vargje.
Jnė huqe kėngėrie
Veē pėr harmoni dhe paqe.

Paqen e kėrkon poeti.
S’do t’ia rrėmbejė askujt.
Edhe zemrėn…unė ģ shkreti
A nuk ia fala dikujt?

Dhe dikush ishe ti.
Dritė mes vargjesh dashurie.
Qenia jote mbjell freski.
Mė ndez mall, stinė rinie…

Ndaj lėshoj penėn pa fre:
Kėndoj gjithė dashuritė…
Se atje fill jeta ze.
Pėr kaq gjė mos m’u marzit!

------------------------------------------

ĖNDRRA MĖ BĖRI PLAK

Natė dimri e pamatė.
Pashė njė ėndėrr tė gjatė…
Sikur isha bėrė plak,
Me gruan bėja shamat’…

… Sikur frynte erė e fortė.
Festen e rrasja nė kokė.
Dhe trokisja portė mė portė,
Ku tė gjeja pak tė ngrohtė.

Nė shtėpi s’mė rrihej shumė.
Mė thosh plaka: “Jam sėmurė.”
Ē’t’ģ bėja ģ gjori unė?
Kur dhe vet’ isha per lumė…?!

Herė-herė.. nga meraku
Bėnte lart presioni ģ gjakut.
Jo vetėm se isha plakur.
Njehesha si send ģ flakur.

Ku mė ēon ėndėrr e shkretė?
Atje ku mė dhemb vėrtet’…
Ghithė trupi s’ka tė qetė.
Sa dhe goja trembur flet.

Jo, nuk dua tė zbres poshtė.
Nga natyra do marr forcė.
S’do lėshoj mė fshehur lot.
Le tė plakem shėndetplot.

---------------------------------------------------


DITA E PROTESTĖS
(Reportazh nga Jorgo S. TELO)
(Metamorfoza e njė dite me emėr pėrgjatė njė udhėtimi)

Thuajse gjithė ditėn e Njė Majit tė 1998-ės (plot dhjete vjet me pare) m’u desh ta kaloja, duke rrugėtuar drejt kryeqytetit grek.
Autobuzi komod i linjės Fier-Athinė mbėrriti tek stacioni, ku e prisnim, njėkohshėm me derdhjen e rrezeve diellore nė majat e nėpėr shpatet e malit tė Lunxhėrisė.U mirėpritėm e u rehatuam nė mjedisin e njė automjeti mjaft komod.Unė qė nuk kisha patur fatin tė udhėtoja ndonjėherė jashtė shtetit e me mjete bashkėkohėse, e ndieja veten, sikur kisha hipur nė avion.
Edhe dita e parė e muajit, siē po vetpėrshfaqej, jepte shpresė se do tė shoqėrohej me njė mot tė pėlqyeshėm, pa pėrjashtuar zigzaget pėrgjatė atij udhėtimi me njė kohėzgjatje tė pazakontė pėr mua.
Se, po tė vrojtoje me imtėsi shenjat e motit, pa vėshtirėsi do tė dalloje njė mundėsi kthjellimi mė tė fortė rreth mesditės e mbasdite. Mėngjesi pėrkėtej kufirit shfaqej disi i vranėt e i freskėt. Madje nga lugina e Vjosės dukej se po rritnin shtatin disa re shihedhėse, si sinjalizuese tė njė shiu tė mundshėm mbi Gjirokastėr, kur ne do ishim duke u errur nė thellėsi tė shtetit fqinj.
Sė paku veē arsyeve tė tjera po u largohesha dhe atyre rreshjeve, qė nuk po na shqiteshin qysh prej njė muaji. Edhe guri kullonte ujė, le nė baltė qė asqė bėhej fjalė tė ngulej njė mjet pune.Vetėm bari dukej sikur qe mė fatlumi, se tė tjerat...Epo ndodhka qė i marrka nė dorė frenat prapėsia, kur vihen nė garė tekat e njerėzve me kapriēiot e motit...
Muaji maj pėr mua ėshtė mė i admirueshmi ndėr muajt e tjerė, sidomos kur gjendem nė vendlindjen time. Megjithatė m’u desh t’u largohesha pėrkohėsisht mrekullive natyrore tė tij atė pragmesviti, se tė tjera ēėshtje jetėsore kishin marrė “stafetėn”nė vorbullėn e interesave imediate vetiake...Vetėkuptohet qė nė piedestal tė interesave qėndron kurdoherė shėndeti. Sa kontradiktore po shfaqej nė aparencė largesa ime nga maji i magjishėm i luleve dhe freskisė plot ajėr tė llagartė qė ta dhuron vetem mali, duke shkuar drejt njė smogu frymėmarrės!...Sa absurde, apo jo?! Por ja qė, siē e fjalosėm dhe mė sipėr, kur del tjetėr gjėsend nė plan tė parė, do shpėrfillėsh, edhe pse pa dėshirė e vullnet, adhurimet shumėvjeēare tė shpirtit...
U gjenda nė hyrje tė autobuzit pa atė konfuzionin tipik, qė krijohet nė kėsi rastesh, megjithėse ishim mbi dhjetė pasagjerė qė kishim prerė biletė. Lehtėsia e hyrjes brenda autobuzit mė kujtoi njė fakt qesharak: dikur nguteshim dhe e shtynim njėri-tjetrin dhunshėm para biletarive, automjeteve, dyerve e banaqeve tė shitoreve e gjithandej... Ndoshta edhe sot ne shqiptarėt e “padalė”... ndodh qė edhe tre-katėr veta tė gjendemi nė pritje e nė ndonjė radhė, veprojmė shpesh, sikur tė jemi mobilizuar pėr ndonjė miting apo antimiting, duke ēuditur ēdo kureshtar e kalimtar tė rastit, aq sa turistėt e vendeve tė zhvilluara na kanė njohur pėr grindavecė e rrėmujtarė.
Atė fillimmaj nuk e konstatova njė ves tė tillė, por tė kundėrtėn. Njė qetėsi e normalitet pėr t’u patur zili. Nė ēast, teksa po ulesha nė sediljen bosh mendova: sikur tė ndodhte si dikur, apo sikur tė rishfaqej edhe sot gurguleja jonė tipike, vėshtirė tė kisha hyrė brenda; pa le tė ulesha...
Eh, sa dhjetra herė, edhe kur isha nė gjendje, kisha mbetur si fishekėt nė vezme brenda derės sė makinės, duke provuar qendrushmėrinė dhe durimin pėr orė tė tėra, gjersa na zbriste gjaku nė fund tė kėmbėve tė farmakosur edhe nga duhani qė lejohej sipas qejfit tė njėrit e tjetrit...
U ula nė njė sedilje dyvendshe nga ana e dritares (nder qė ma ofroi me mirėsjellje e kėnaqėsi njė djalosh i mbajtur, tė cilin pėr aktin e respektit ndaj meje, e falėnderova me gjithė shpirt.)
Shpesh djaloshi shkonte tek njė miku i vet pėr tė kuvenduar, prandaj mė tė shumtėn e rrugėtimit ndenja gati i vetėm. E ndieja, se nuk isha i etur, pėr t’u kredhur nė kuvende tė zgjatura pėrgjatė atij rrugėtimi mjaft tė veēantė pėr mua, qė po mė ngjasonte si turistik e jo prej hallit...
Pėr mė tepėr mė jepte pėlqesė tė dėgjuarit rrėshqanthi e ndonjė bisedėrie, qė kish pėr temė vendin dhe njerėzit, ku po shkonim, si dhe tė vrojtoja, sa tė mė jepej mundėsimi, atė truall tė lashtė, historinė e tė cilit e kisha mėsuar gjatė viteve tė shkollės...Mė pas ua kisha mėsuar edhe nxėnėsve tė mi, qė mė dėgjonin me njė zell qiellor dhe kureshtje marramendėse...
Qelqi i pastėr i automjetit lejonte qė tė dallohej mjaft qartė natyra dhe njerėzit, qė gjallonin e lėvrinin brenda saj. Pėr fatin e mirė brenda atij autobuzi me kondicioner nuk lejohej pirja e duhanit, gjė qė e kisha shumė zėt. Me sa po kuptoja, rregullat atje nuk ishin njė formalitet pasiv, por strikt tė zbatueshme me njė stoicizėm tė habitshėm, ashtu si edhe moslejimi i asnjė pasagjeri jashtė vendeve.
Brenda atij mjedisi tė rehatshėm e tė qetė, kisha merak, se mos gjente shteg dremitja e pa u kuptuar mė pėrhidhte nė botėn pa sy e veshė tė gjumit. Njė dukuri e atillė, e padėshirueshme prej meje, falė sensit tim tepėr admirator tė ēdo gjėje tė paparė e me vlera, nuk ndodhi. Pra, po mė krijoheshin tė gjitha mundėsitė tė kundroja me pangutėsi, me ėndje dhe pikėsynim krejt bollėkun gjeo-historik tė tokės greke, qė kish bėrė e pėrjetuar goxha histori, duke i dhėnė aq shumė prehistorisė... Nuk po lija gjėsend pa rrokur nėpėrmes fokusit tė gjallė tė syrit tim. Kuptohet...pėr aq sa lejonte koha e paktė dhe pamja disi e kufizuar e dritares nėpėrmes qelqeve tė sė cilės bridhnin syt’e mi... qė nga gjoli i Janinės, ku lulėzoi dhe u kėput Ali Tepelena, pashai kryeneē i perandorisė otomane... e gjer tek Ura e gurtė me harqe, aq e pėrmendur pėr domethėnien e saj...
Dhe nuk rreshtja sė regjistruari nė “kamerėn” e shikimit tim pamje nga ai bregdet fantastik, nga Mesolongji historik, Korinthi, Akropoli i magjishėm e me radhė... E gjitha kjo nuk ishte gjė tjetėr,veē njė soditje nė distancė... pamundur t’i prekja me kėmbė e duar.
Dikur ato mė “pushtonin” imagjinatėn... Dhe s’ishin pak, por njė mori pamjesh tė antikitetit tė pėrndritshėm grek me trajta nga mė interesantet gjer nė kufinj pėrrallorė e legjendarė...
Tashmė ajo fantazi e paradokohshme deridiku abstraktive sikur po konkretizohej mė shumė, nga ē’e ruaja nė pandehmat e mia...Duke m’u fiksuar ashtu tė trupėzuara, filluan tė mė xixėllonin nė tru…vende, ngjarje, njerėz (mbretėr, dijetarė, gojėtarė, historianė, tragjedianė, filozofė, arkitektė, skulptorė, martirė tė pėrjetėsuar nė monumente gjigande etj,etj...)
Po mė dukej vetja sikur me automjet modern po ecja nėpėr shekuj tė kapėrcyer...
xxx
Qyshse po gatitesha pėr njė udhėtim tė pamundėsuar gjatė njė gjysmė shekulli, synoja tė qėmtoja, veē gjithēkaje qė pėrbėnte objekt turistik, duke u kredhur nėpėr katakombet e historisė, po ashtu dhe njė kureshtje, qė ma mundėsonte vet dita, kur po shkoja drejt njė republike parlamentare me sistem tė kahershėm plurarist. Filluan tė plekseshin tė dy pretendimet e mia: edhe lashtėsia edhe koha moderne, gjė qė ma mėnjanoi disi shqetėsimin shėndetėsor, pėr verifikimin e tė cilit ndėrmora atė udhėtim. Pra, mėtimi i katėrt mbetej, tė vėzhgoja, se si e kremtonin Njė Majin, “Ditėn e Protestės” fqinjėt tanė tė jugut.
Imazhi im pėr “Ditėn e Protestės”, apo pėr “Festėn e Djersės” ishte krejt i ndryshėm, nga ē’ishim mėsuar, tė pėrjetonim apo tė “shijonim” dikur pėrmes valėve tė radios apo pamjejeve qė mbushnin ekranin e aparatėve tanė televizivė...
Imazhi historik dihej prej meje: protesta, greva, demostrata gjer nė revolta tė armatosura nė emėr tė pėrfitimit tė tė drejtave nga ana e punonjėsve, qė ropateshin me orė tė zgjatura nė punė, duke u paguar, sikur lypnin mėshirė e lėmoshė. Kėsi dukurish kishim mėsuar pėrmes librave qė nga cikli i ulėt e nė vijimėsi...
Nė vitet e shkollės sė mesme dhe ato studenteske, kur dola jashtė maleve tė vendlindjes, krahas horizonteve tė pamjes u zgjeruan edhe ato tė njohjes sė mėtejshme tė kremtimit tė Njė Majit nė qytete e veēanėrisht nė Kryeqytetin e atdheut tonė: mitingje “solidariteti”… parakalime plot brohorima e buqeta lulesh, duartrokitje e parada madhėshtore (sfilata tė “sukseseve” mahnitėse tė njė vendi qė vetėkonsiderohej se rrezatonte dritė nė tė gjithė botėn...)
Pjesėmarrės i atij entusiazmi kam qenė dhe vetė dikur, kur na merrnin, na rreshtonin, na pajisnin me lule e kurora e, tė kuadratuar, pas disa orėsh pritjeje e stėrvitjeje gjer nė kufijtė e stėrmundimit, do tė parakalonim para tribunės patjetėr gazmorė, fytyrėqeshur, duke tundur nė ajėr buqetat me lule artifice shumėngjyrėshe e duke demonstruar sa mė tepėr hare e lumturi…Nė veshė na kumbonin tinguj kėngėsh festive e revolucionare dhe thirrjet korale “urra!”
Ē’na mbante neve, kur dremitjen e lodhjen na i hiqnin si me magji buzėqeshjet dhe grushtet e ngritur tė “ajkės” sė tribunės…
Mandej triumfatorė e nėn shoqėrimin e fishekzjarreve rigjendeshim nė fjetoret-konvikt, pėr tė studiuar, duke dremitur mbi leksionet pėr tė nesėrmen. Pra, me kėto imazhe kremtimesh tė Njė Majit po realizoja udhėtimin tim tė dytė nėpėr tokėn greke, i imponuar veē nga domosdoshmėria, pėr tė kryer njė “tomografi cervikale”…Ta themi shkoqur: aparat “SCANER” (skaner) ishin instaluar dhe tek ne, por, ja qė ato qė u takonin institucioneve shėndetėsore shtetėrore, ishin tė “prishura” e jo funksionale. Rrjedhimisht pacientėt e gjorė o do paguanin si “frengu pulėn” njė analizė tek privatėt, o do merrnin rrugėn drejt Greqisė, si unė e sa e sa tė tjerė...
Tepėr kureshtar pėrpija me syt’e mi gjithēka ē’kapte rrezja e shikimit me synimin tė mėsoja, se si e kremtonin fqinjėt jugorė ditėn e “Solidaritetit Ndėrkombėtar tė punonjėsve”.
Nėpėr qytetet e vogla, nėpėr tė cilat kaluam, nuk vura re ndonjė gjė tė veēantė me sens kremtues... Dhe mendoja, se me siguri nė Athinė, do tė ishte ditė protestash e demostratash, siē shihnim shpesh pėrmes ekranit nė disa vende perėndimore, ku pushtetarė e punėdhėnės ndiejnė trysninė e dukshme tė kėsaj dite...
Isha i sigurt se parada e parakalime si tek ne nė vitet parademokratike nuk do tė hasja nė njė vend traditash demokracie siē ėshtė Greqia...Dhe m’u kujtua historia e lashtė e atij vendi si dhe ē’kishim mėsuar pėr zanafillėn e “Ditės sė protestės”, e cila e kish djepin nė Ēikago tė Amerikės, ku protestat e punėtorėve nė kėrkim tė tė drejtave tė ligjshme u “shpėrblyen” me pėrgjakjen e rrugėve e shesheve...
Nė vendin tim tė merrte malli, tė shihje dhe njė protestė tė fshehur, e le pastaj me ngjyrat e origjinės... Le tė bėhej ndonjė provė, pa e shijoje mirė “tė ėmbėlit e bukės sė grynjtė(grurtė) “, siē themi ne nga krahina jonė. Ne boll qė brohorisnim pėr “lumturinė” e fukarallėkut...
...Tė gjitha kėto i mendoja gjatė udhėtimit dhe vetvetiu kafshoja buzėt, fėrkoja gishtėrinjtė dhe tundja paksa kryet, aq sa, padashur, nuk e kisha vėnė re, se kisha tėrhequr vėmėndjen e bashkėudhėtarėve tė tjerė...
U ndjeva nė njė siklet tė paparashikuar dhe, pėr tė mos e dhėnė veten, hapa shpejt e shpejt xhamin e dritares, duke lidhur sėpari perden tek ganxha e vet. Kėtė veprim e sajova, pčr tė krijuar pėrshtypjen, se dėshiroja, tė kqyrja mė mirė atė mjedis aq tė pasur me blerim e ujėra, kur tek ne do shihje me shumicė pemė tė prera dhunshėm e shpate pyjesh masive tė djegura...Sa kapėrceje kufirin, tė ngjante, sikur po kaloje nga shkretia nė njė “oaz”gjigand.
Duke parė nė tė dy anėt e asfaltit tė pėrsosur, tė merrte malli, tė shikoje trungje tė prerė, gėrmadha, hedhurina sidokudo e ku di unė... dukuri tė shumta kėto, me tė cilat ishim ambientuar prej vitesh nė trojet tona, sidomos vitet e fundit.
Rrugėt e autostradat, tė ndėrtuara pėrsėmbari, po na e bėnin udhėtimin mė tė rehatshėm dhe mundėsinė pėr tė admiruar gjithēka pėrreth, mė komode.Gati po mė “dehte” ēdogjėsend qė sodisja...
Dhe njė “dehje”, sado e imėt, mund tė tė ēonte rrėshqitaz gjer nė viset e dremitjes, gjė qė unė aty pėr aty nuk do ta preferoja kurrsesi.
Gjatė njė ēasti admirimi tė njė qyteti bregdetar, m’u kujtua, se si njė vit mė parė, po kaloja nė po atė vend, veēse isha nė kthim prej Athine drejt vendit tim i mbushur tejet me mall edhe pse as dhjetė ditė nuk i kisha mbushur larg shtėpisė. Po provoja njė kthim ndryshe nga dita kur shkova pėr tė parėn herė.Isha i detyruar ta kryeja udhėtimin nė orėt e natės, kur nuk u mundėsohej syve tė shihnin ato qė deshte shpirti.E megjithatė edhe pėrgjatė atij udhėtimi nator, nuk ua dhashė syve lejėn e natyrshme, pėr t’u prehur sadopak nė krahėt e ndonjė gjumėsie tė ėmbėl.
Kėrshėria pėr tė rrokur sa mė tepėr pamje edhe pse nėn vellon dritėzuese tė natės, mė imponoi, qė tė mos mbyllja qepallat pėr orė tė tėra. Njė veprim i atillė e gjente shpjegimin vetėm e vetėm tek mania, pėr tė mos i humbur ato raste tė pakta tė pėrfiksimit tė atij mjedisi nė orėt e vona tė natės sė freskėt gjer nė agimin e shumėpritur qė na u pėrshfaq kur po hynim nė Janinė, duke na dhuruar fatin e bukur tė shihnim tinėz gjolin e famshėm, njė pjesė tė fasadės ballore tė gjimnazit “Zosimea”dhe lėvizjet e para tė njė qyteti nė orėt e para tė agut.Gjithēka - e pastėr ndėn njė pėrqetėsi olimpike...
Nata po mė jepte njė tjetėr mundėsi: atė tė tė shijuarit me nge tė vezullimit tė atij ndriēimi tė plotė e tė fuqishėm, qė thuajse po e bėnte natėn ditė dhe po na i servirte qytetet e bardha akoma mė tė bukur e tėrheqės krahasimisht me mungesėn e tejzgjatur tė ndriēimit nė qytetet e fshatrat tona. (Pse, o Zot, i paske ndarė kaq mbrapsht mirėsitė e Tua?!)
Xixėllimi i dritave fosforeshente mespėrmes apo anash rrugėve tė shtruara me merak, na krijonte pėrshtypjen sikur ishim nė tren, ose nė avion. As mė tė voglėn troshitje nuk pėrndjeva. Si mrekulli e udhėtimit tė asaj nate ishte pėrcjellja nė sytė e mi e pasqyrimit tė dritave qiellore e tokėsore nė “qelqin” ujor tė gjithė zonave bregdetare aq tė shumta pėr juperėndimin e gadishullit ballkanik.
Gjithēka e pėrndritshme...
Ky ishte, pra, udhėtimi im i parė nėpėr tokėn helene, qė veē tė tjerave, pėr mua ishte njė udhėtim shėrues e i paharrueshėm.tė cilin, sa ishim brenda teritorit grek, e kalova nėn tingujt e ėmbėl tė muzikės e kėngėve vendase, qė m’i sillte pastėr nė “FM” e “AM” njė aparat i vogėl radiomarrės me shumė banda valėsh tė shkurtra, tė cilin e bleva vetėm pėr tė kapur valėt e Radio – Tiranės, BBC E “ZA”, mbasi e ndjeva shumė mungesėn e gjuhės sė mėmės…
Me natyrėn kam qėnė pėrherė qysh nė fėmijėri njė mik i mirė dhe tepėr i sinqertė. Dhe i tillė vazhdoj tė jem. Nėpėrmjet saj mposht ēdo dėshpėrim njerėzor…
I lashė kėto kujtime tė njė periudhe tė shkuar nė prehje, pėr t’u rikthyer nė kėtė udhėtim tė dytė gjatė orėve tė sė bardhės ditė. Si mund tė dremitja “ditėn mė drekė” ballafaqas me ato pamje magjiplote qė po sfilonin parreshtur para meje?...
Tė jemi realistė. Jo se vendi im nuk e ka netyrėn joshėse. Por ka ca vite qė hakėrrimi njerėzor ka arritur tė gabojė adresė,me sa duket, e tė sulet barbarisht ndaj virgjėrisė sė njė natyre magjspsėse, siē vazhdon tė mbijetojė natyra jonė me vlera perlore tė papėrsėritshme.Mjaft mė!
Nė paraditen e mesditėn e atij Njė Maji pamjet parajsore pėr syrin tim po ia linin vendin njera-tjetrės... Mė tėrheqėse dhe interesante pėr mua ishin luginat qė depėrtoheshin nga lumenj apo pėrrenj ujėpastėr, lėndinat e blerta, rudinat ku kullosnin delet bardhoshe,vilat e bukura tė ngritura pėrmidis grumbuj pemėsh frutore e dekorative tė mirėmbajtura. Po mė jepnin kėnaqėsi edhe veturat luksoze, qė lėvrinin papushim nėpėr gjithė gjatėsinė gjarpėrore bojė-mavi tė rrugės. Jo se nuk kisha parė tė atilla vetura nė vendin tim, por, e veēanta e asaj dite, me sa po kuptoja, ishte, se vetura e grupe njerėzish shkėputeshin me lezet nga xhadet e gjera e turreshin lėndinave, korijeve hijeshumta,prej nga dukeshin ujra tė kulluara,tek tė cilat reflektoheshin rrezet diellore, qė zbrisnin pjerrtas mbi tokėn ballkanase.
NdIeje “mall” tė shihje automjete-shkatarraqe tė braktisura ndanė rrugėve e le t’i gjeje tė tillat si tek ne m’u nė sheshet kryesore tė qyteteve...Gjithandej - “vorreza makinash” qė kushedi, nga e kishin origjinėn e si ishin pagėzuar mjeshtėrisht me targa qytetesh shqiptare. Kisha dėgjuar e lexuar nė shtypin e pėrditshėm se grabitja e makinave, apo trafikimi i tyre kryhej nga individė a grupe me cilėsi tė veēanta…Edhe pushtetarė apo partiakė flamurėsh “lara-bala” pėrgojohen dita-ditės ende nė shtypin e mediat tona tė “pavarura”...Kot se si mė zhbiruan nė meditacioet e bukura kėsi dukurish, qė edhe ėndrrat t’i dalldisin le pastaj realitetin...
... Dielli qe derdhej nga pafundėsia, neve tė autobuzit nuk na shqetėsonte kurrfarė me atė shkėlqimin e vet verbues, falė perdeve,qė i manovronim, si tė dėshironim.
Edhe kur shoferėt qė ndėrroheshin, e shtonin shpejtėsinė, mua nuk mė krijonin ndonjė bezdi,pėr tė rrokur pamjet, qė dukej sikur vraponin dhe ato,veēse nė kahje tė kundėrt me ne.E megjithatė ajo ēka ėshtė pikante qoftė e bukur,qoftė e shėmtuar nė formė a nė brendi,pėrthithet shpejt nga njė sy i mprehtė edhe pse pėrmes syzeve optike me fotoelementė, siē i kisha unė.
Thuajse nė tėrė gjatėsinė e rrugės nga Janina gjer nė Athinė, majtaz e djathtaz,vėrenim,se si vėrshonin qytetarė tė tė gjitha moshave drejt vendeve sa mė tė bukura e sa mė tė qeta. Vėrshonin duke marrė me vete qė nga ushqimet e pijet gjer tek orenditė e paisjet elektronike pėr sa mė shumė komoditet nė gjirin e natyrės, e cila po ua falte me bujari gjithė vlerat mikluese tė saj...
Ajo lėvizje masive drejt hijeve, burimeve, shesheve blerore, dukej se po pėrvijonte njėfarė uniformiteti tė asaj dite... Kurse fakti qė secili individ, grup, apo secila familje a grup familjesh e ndėrtonin “trapezėn”apo harenė sipas gustos dhe nivelit ekonomik, pėrbėnte dallesėn dhe veēanėsitė,qė i jepnin larmi atij pushimi festiv.
Diku tė rrokte syri tryeza portative - qarkuar nga karrige plastike, tė cilat gjatė xhades i shihnim sipėr skarės sė veturave te tė gjitha firmave prodhuese tė botės.Gjetiu shihje tapete apo velėnxa shumėngjyrėshe tė shtruara mbi lėndina a zallishte lumi;e mbi to mėsalla ose tabakė letre tė posaēme pėr tė vendosur lloj-lloj ushqimesh pėrmbi. Piknikistėt, sidomos tė vegjlit e tė rinjtė, nė pritje pėr t’u shtruar, pėr tė shijuar,ēfarė kishin pėrgatitur tė mėdhenjtė, shpėrndaheshin livadheve e ngado,duke sajuar lodra e vallėzime nga mė tė larmishmet…
Disa e kishin filluar mė herėt (sapo rrezet e diellit pėrqafonin fijet e barit, petlat e luleve e gjethnajat e harlisura tė rrapeve, akacieve, plepave, pishave, agrumeve etj. Pėrpiqej gjithsekush, qė ta kalonte sa mė hareshėm ēdo orė tė mundshme, qė i disponohej. Disa grupe laramane dukej, se ishin ende nė fillesė: duke pjekur kecin apo qengjin nė hell. Teksa po mė kalonin si nė sekuenca filmike ato pamje, mendja mė punonte... Kushedi sa kope qengjash kanė kaluar nėpėr netė fshehurazi kufirin midis dy vendeve tona nga persona qė vetėm “dhrahminė” kanė Perėndi. Rushfeti kapėrcen dhe dete dhe jo njė brez toke kufitare. Tė “pėrlyer” lloj-lloj trafikantėsh pėrandej e pėrkėtej, qė as ua fėrshėllejnė ligjeve...
I kamuri grek shijonte qengjin e rritur nė Shqipėri, kur varfanjeku shqiptar nuk guxonte tė shijonte nga prona e vet, se i nevojiteshin pare, pėr tė tjera halle qė kish familja... Ē’kontraste, qė tė irritonin gjer nė dhimbje!...
Kapėrceheshin vetvetiu gjendje tė tilla emocionale, kur shihja tė rinj e tė reja qė loznin tenis me shumė shkathtėsi e finesė, duke shfrytėzuar etshėm e me pasion ēdo mjedis rrethanor tė favorshėm.
Pranė ēdo... (le ta quajmė) mikrokampingu do tė vėreje patjetėr edhe fjolla tymi... Na krijohej ndjesia se ajo atmosferė shendi e kėnaqėsie po pėrēapej tė depėrtonte tok me aromatikėn ngacmuese tė bėrxollave e tė mishrave qė po piqeshin. Sikur na kilikosnin ato aroma neve, qė nuk kishim ndonjė lidhje me ato kremtime. Jo se nuk kishim provuar edhe vetė ne tryeza me bollėk nė vatrat tona, por na sedėronte fati jo i favorshėm, qė, nė vend qė tė kremtonim dhe ne atė ditė tė bukur maji, sipas mundėsive tona, nevoja tė ndryshme na shtynin, qė tė ngjizeshim pėr orė tė tėra mbi sediljet e buta. Gjithkush largohej nga vatra e vet me njė synim apo dhe hall vetiak... material, shpirtėror e shėndetėsor. Edhe malli pėr tė parė dhe takuar njerėzit e dashur, tė imponuar pėr atė emigrim sfilitės...
I ndodhur qindra kilometra larg vendlindjes, duke u kredhur nė atė mozaik pamjesh befasuese, sikur harroja sėmbimet trupore e disa brenga shpirtėrore...Secili harron diēka jo tė kėndshme, kur hyn nė njė “mikrobotė” tė tjetėrsojtė...Unė po kridhesha nė njė ekstazė romantike, duke harruar pėrkohėsisht merakun e stėrmadh tė pėrfundimeve qė do jepte analiza qė do kryeja sė shpejti. Edhe i nevojitet nė kėsi rrethanash lindja e emocioneve dhe ndjesive optimiste gjithėsekujt nė rruzull. Ndryshe...vetndodhja nė njė pozicion tė pezullt, duket sikur tė zhvesh nga tė qenit me shpirt e tė sendėrzon nė njė copėz metali pėrmidis njė vakuumi apo midis forcash magnetike (shty - e - tėrhiq) tė barazvlershme. Kurrė mė nuk do preferoja nė vetvete pezulltinė...
Nuk ishin vetėm ato mjedise mrekullore, qė mė joshnin e mė bėnin, tė “harrohesha” pas tyre gjatė atij udhėtimi gjurmėlėnės...As bukuritė e natyrės dhe ato ē’kish ngritur mendja e dora e njeriut, as gėzimi i motit tė asaj dite aq zemėrgjerė pėr kremtuesit...
Sė tepėrmi (teksa po u bėja analizėn “gjėrave” qė rrokte syri), mė kaploi papritur “shkėlqimi”i anės tjetėr tė “medaljes”: Nė shumicėn dėrrmuese tė atyre pikave argėtimi festiv brenda suazės substanciale tė asaj Dite me “Emėr”, syri im i stėrvitur dalloi se, krahas djersės helene, qė po derdhej gjatė atyre orėve prej “lodhjes” nga tė ngrėnat e tė pirat e prej lodrave e vallėzimeve nėn tingujt e buzuqeve e klarinave, njė tjetėrlloj “djerse” po dredhej jo larg atyre kampingjeve argėtuese-kremtuese...
Meqė kremtohej pėr nder tė “Ditės sė djersės”, kish hijen, shijen dhe bukurinė e vet edhe djersa. Por,ja qė paskish djersė dhe djersė brenda atij “qytetėrimi”, brenda atij shteti demokratik, anėtar i BE-sė. Dhe s’ishin tė pakta pamje tė tjera, qė po ma prishnin imazhin e mirė tė porsandėrtuar nė shpirtin tim. E, pra, ana tjetėr e medaljes fliste ndryshe atė ditė pėrkujtimore tė asaj revolte punonjėsish tė mbytur nė gjak nga padronėt mbi njė shekull mė parė nė Ēikago… Shihte syri im se si argėtoheshin afendikojtė me familjet e tė afėrmit e tyre dhe emigrantėt e shumtė nga atdheu im, nga krahina ime,nga fshati im e gjer tek tė afėrmit dhe im bir… punonin pėr disa dhrahmi mė tepėr.
Mė tronditsja pėr shpirtin tim tė ndjeshėm e tė prekshėm ishte se, nėn atė diell qė pėrvėlonte gjatė mesditės si tė ishte qershor e korrik, shumė ergatė emigrantė kryenin punė jashtė: disa hapnin kanale e gatuanin llaē, disa punonin “perivolet” nė tė dy anėt e xhades… Disa tė tjerė bojatisnin, ca qė vetėquheshin “kallupaxhinj” pėrgatisnin armaturat e ndėrtimeve pėr hedhjen e betonit. Shumė tė tjerė ngritnin e vishnin mure me gurė, qė thyheshin po nga tė tjerė emigrantė.Rrallėkush punonte nė profesionin e vet. Ata qė dikur, nė vendin e vet, ishin politikanė, ushtarakė, mjekė, artistė, profesorė, krijues etj. po detyroheshin nga nevoja tė bėheshin ustallarė, kasapė, shitėsa kulluresh e “ksistosh” e lėre-lėre...Le po tė renditėsh gratė e vajzat, qė u zbriste gjaku tek tabani i kėmbėve, duke pastruar me orė tė zgjatura vilat e fqinjėve tanė jugorė.
Kur po merrte mbremja, syri na kapte qindra vetura qė, me shpejtėsi skėterre riktheheshin nga festimet e Ditės sė Punonjėsve, me tė vetmin dallim se nuk ishin punonjės, por mė sė shumti pronarė “afendikonj”,qė shfrytėzonin gjer nė palcė emigrantėt e tjetėrsuar..
Dhe nuk ishte ndonjė soditje turistike, por njė pėrfitim i rastit pėr ta shfrytėzuar sa mė me efekt atė vajtje nė njė nga vendet mė turistike tė kontinentit tonė.
Pėr mua ishte e mjaftueshme edhe ajo soditje nė distancė, se, as qė e shkoja ndonjėherė nėpėrmend tė bėja ndonjė vizitė tė posaēme turistike, pėr t’i admiruar objektet nga afėr...
Dikur ma pėrndiznin imagjinatėn njė mori pamjesh antike, qė mbartnin nė vetvete vlera tė shumta artistike e historike tė mirėqėna e tė mirėfillta... Mė vizatoheshin nė pasqyrėn e trurit e tė vetėdijes objekte me trajta nga mė interesantet, sepse plekseshin faktet historikė me tė dhėnat mitologjike... Ajo fantazi deridiku plotėsisht abstrakte e krijuar nga rrėfimet e dėgjuara apo nga leximet e shumta tė literaturės historike e letrare, sikur po konkretizohej e gjallohej para meje e bashkėudhėtuesve tė mi...
Duke i fiksuar ashtu tė trupėzuara, filluan tė mė vezulloheshin nė retinė e memorje vende, ngjarje dhe figura tė skalitura nė rrjedha historike: dijetarė, filozofė, historianė, tragjedianė, skulptorė, gojėtarė, mbretėr, heronj etj.
Siē kuptohet, po synoja qė, gjatė atij udhėtimi, tė arrija diēka qė e kisha paramenduar, qysh kur vendosa atė largim njėmujor nga shtėpia.
Ndėrkohė ishte afėrmendsh qė do tė “regjistroja” edhe ato fakte, qė shprehnin sadopak mėnyrat e kremtimit tė asaj dite festive pėrkujtimore me dimension ndėrkombėtar...
Mirėpo pėrhedhja me tepėricė e vėmendjes nėpėr vragat e katakombet e historisė, sikur po e kalonte nė plan dytėsor objektivin vetiak themelor, i cili do kthehej nė parėsor, kur tė arrija nė Athinė. Atje, pėrveē ēmallimit me djalin dhe tė tjerė tė afėrm, do planizohej dhe kontrolli shėndetėsor.
Bleva fare lirė goxha stress duke kundruar nė njėfarė distance si kremtohej “Dita e Protestės” nga grekėt e si nga tė gjorėt emigrantė shqiptarė…


------------------------------------------------




DIVERSANTI
(Tregim nga Jorgo S. Telo)

Nė krahinė njėjavshi ģ fundit ģ shtatorit u pėrshfaq si njė copėz dimėr. Lefter Ēarka u ruhaj fort zigzageve tė motit. Madje e quante kapriēoze, tė pabesė e tekanjoze kėtė dukuri tė natyrės.
Zbriti nė qytet duke mos e shpėrfillur njė re tė murrme. Ajo re paralajmėruese kish dy ditė qė po ģ rrinte si gunashe bariu njė maje shkėmbore mali nė veriperėndim tė luginės. Kish dėgjuar nga tė parėt pėr kombinacione natyrore… Sikur njė re tė atillė ta hidhte sipėr vetes edhe Torrishta, patjetėr qė nuk do vononin rreshjet. Le sikur kėsaj dysheje t’ģ pergjigjej dhe Rapavica! Shtrėngatat do merrnin vrull tė paparė.
Kėsisoj Lefteri mori benevrekėt qė gjatė muajve tė verės ģ hiqte me gjithė fanellėn. Tė dyja ģ riveshi sakaq. Mendoi se nuk do qe turp edhe po ta shihte ndokush. Dajua ģ tij edhe sikur njė re tė vogėl shterpane tė vėrente nė qiell, do merrte ēadrėn me vete.
- Mos e pėsosh si njėherė qė e le fanellėn nė dollap tė hotelit, - ģ foli e shoqja.
- Kėtė herė e kam ēantėn mė tė bollshme, - u justifikua Lefteri.
Shtatori ia dorėzoi “dollinė” fillimtetorit. Ndėrroi moti si ģ komanduar me buton. U pėrshfaq sikur tė ishte java e parė e qershorit e jo e vjeshtės zyrtare.
Mbi qytet muzgu po avitej ledhatues nėn prarimin e dritės hėnore, qė dukej sikur shpėrndante mbi qytet pluhur tė verdhė fosforeshent.
Dhomėzėn e vogėl teke e gjeti tė lirė , si ta kish prenotuar mė parė. Si pėrherė kur hynte nė atė dhomė, hapi dritaren e ulėt e tė bollshme. Me atė veprim rutinė ģ ngjante sikur zbonte vetminė e pėrkohshme e sikur u jepte mundėsi mendimeve tė dilnin lirshėm nėpėr qytetin gri… “Mirė mendja qė “arratiset” kur t’ģ teket; po sytė…sytė brenda kėtyre katėr mureve do mbeten , sa tė rri unė kėtu?Jashtė sikur pashė hėnėn qė qėndronte mbi Kėshtjellė si njė tepsi e madhe e artė. Sikur ta kundroj nga kjo lartėsi si do ngjasojė vallė, kjo mbrėmje me hėnė?”Ishin dy pyetje tė brendshme qė e lypnin njė pėrgjigje a njė veprim konkret.
Mėnjanoi perden e si u hepua pak me shkathtėsi e lehtėsi kapėrceu matanė pezulit tė dritares. Si dhe nė raste tė tjera arriti me hapa tė lehtė drejt qendrės sė tarracės sė pallatit tė ri pėrbri hotelit.Duke ecur mendonte: “E mirė, e rehatshme, e leverdsishme, por mjaft me pamje tė kufizuar kjo dhomė… Nuk arrihen disa tė mira bashkė…”
Sytė e etur iu vėrsulėt pamjes iu shfaq sakaq…njė mrekulli e vėrtetė: Konturet e errta tė Kėshtjellės qarkuar nga aureola e ndriēimit tė bollshėm hėnor ģ jepnin asaj ngrehine shumėshekullore njė pamje gati pėrrallore – fantastike…”Sa mahnitėse! Si njė mal fantastik nė fluturim!”
Ishin ndoshta nismat e ndonjė poezie pejzazh, qė do t’u shtoheshin meditimeve tė tjera tė hedhura nė bllokun e nderur mbi suprinėn e tryezės sė dhomės.
Kujtoi se para njė jave kish dalė mbi taracė mbasdreke, por ēarēafet e shumtė tė varur nėpėr tela nuk e lojonin ta admironte Kėshtjellėn e pamje tė tjera tė natyrės e qytetit nga afėr larg, ndaj rihyri nė dhomė e dremiti rreth njė orė.
Kėtė herė pamja qė po soditte si ģ panginjur, sikur ia zbuan edhe gjumin e s’kish si tė largohej pa ģ admiruar ngeshėm.Ēoē u rrok nga pamjet e shumta edhe nė kėnde tė tjera shikimi, sikur tė mos e kish vėrejtur kurrėherė. Mundet balloni ģ madh ģ ndritshėm mbi kala ia shtonte dozėn e habitjes e tė etjes pėr soditje.Nė tru mendimet e shtoheshin dhe ģ trazoheshin. Kish merak mos ģ largoheshin. Ndaj hyri brenda e hodhi mjaft vargje gati pa e ndalur vrullin e stilolapsit. Doli sėrish. “Hajde, mbremje poetike, hajde! Sa e dėshiruar qė je pėr poetėt!”.
Me daljen e dytė u step, se madhėshtirė sė parė iu shtua edhe xixėllimi ģ veēantė ģ miliarda yjeve. “Po kėta si nuk ģ pashė pak mė parė? Tė jenė shfaqur me vonesė? Me siguri nuk u pėrqėndrova tek ata, se mė joshi hėna. Nuk thonė kot qė sheh mendja e jo syri.Sa shoqėri tė kėndshme qė po ģ bėjnė yjet hėnės nusėruese! Po ja shtojne mė tepėr nurin asaj dhe gjithė mbremjes sė kėtij qyteti pėrrallor.”
Hodhi vėshtrimin nga ndėrtesa e hotel – turizmit pėrballė. Vuri re tek – tuk ndonjė bujtės, kryesisht tė huaj, qė kish dalė nė ballkon e sodiste pamjet e poshtme tė qytetit e sheshin teposhtė mbushur me qytetarė shėtitės. Asokohe sheshi mbushej me njerėz qė bėnin xhiro e ngjante sikur do fillonte ndonjė miting. Makinat pothuaj ģ mungonin sheshit qendror tė qytetit. E gėzonte atė tė drejtė vetėm kur vinin delegacione tė rėndėsishėm shtetėrorė a partiakė apo kur zhvilloheshin Festivalet Folklorikė Kombėtarė.
Shpirti ģ ndjeshėm ģ Lefterit mbushej me ngazėllim teksa vėzhgonte si piktori romantik hėnėn – ballon si njė nuse hirplotė, mbi vellon e sė cilės jtė kryenin shėrbesėn e llambrove vezullues mbi veshjen e njė dropulliteje.
Hyri sėrish nė dhomė e poezinė e titulloi “baloni ģ ndritshėm”. E ndiente veten fatlum pėr fabulėn e pėrzgjedhur. Dėshironte ta mbaronte sa mė parė qė tė qe e mundur.
Si bėri dhe disa ec e jake tė thera mbi tarracė, u nbėshtet te njė nga oxhakėt e ndėrtesės disakatshe pėr tė pėrmbledhur mendimet. Mandej hyri vrullshėm nė dhomė, ku e prisnin fletushkat e shpėrndara mbi tryezė.
Nisi tė hidhte vrullshėm mendime tė konturuara nė vargje. Gati me njėe frymė ģ mbushi dy faqe.
Diēka dėgjoi e pena ģ ngriu nė dorė e syri iu mbėerthye drejt dritares ende tė pambyllur plotėsisht.
Zėri njerėzor qė dėgjoi ishte u mbushur me egėrsi. Zgjati dorėn Lefteri dhe lehtėsisht kapi cepin e perdes sė hedhur mbi kokėn e shtratit. Ajo po e pengonte tė shihte sadopak jashtė nga sapo ģ erdhi britma.
- Mos lėviz, or ti, qė s’e paske fikur dritėn akoma! – vėrshoi sėrish ai zė mashkulli brutal.
Ē’tė jetė, mendoi vetėtimthi Lefteri. Lėshoi stilolapsin mbi tryezė. Filli ģ mendimeve iu kėput. Ndjeu se njė erė e beftė a kushedi..sikur ģ hapi mė tepėr kanatet e dritares. Ora po rrėshqiste si e dremitur drejt njėzet e katrės. Iu sajua sikur do ta gllabėronin ato pak orendi tė dhomės. Ndonjė hajdut?S’e besoj. E ē’do mė grabisin mua? Do jetė ndonjė nga djemtė e tė madhit tė Komitetit qė e ka banesėn nė katin e katėrt tė pallatit. Thonė se ģ ka zevzekė djemtė e nuk e dėgjojnė tė atin. Ndoshta e quajnė pėr lodėr tė ngacmojnė tė tjerėt nė kėtė orė tė vonė. Ap mos mė bėnė gjė veshėt? Ja, tani sikur nuk po ndiej mė zė a zhurmė mbi tarracė. Kot m’u prish gjaku. M’u trazuan dhe mendimet qė mė buronin aq rrjedhshėm. Apo t’ģ bėj zė kėtij oficerit pėrbri? Nuk ėshtė e kėndshme. Ky ėshtė me grua e fėmijė. Mėkat t’ģ tremb nė kėtė orė pa ndonjė shkak tė mirėqenė…
U ngrit nga karrigia si pėrtueshėm dhe, ende pa ģ dalė frika, pas njė gjysmėrrotullimi tė trupit u ēapit pėr drejt derės.
- Mos lėviz asnjė pėllėmbė, or ti! Merr vesh, apo jo? – ushtoi mė bubullues ai zė burri mbi pallatin katėrkatsh.
Qenka serioze kjo punė sonte, - ģ tha vetes Lefteri. Ai umbeti disa sekonda si bust prej dylli nė mes tė dhomės, buzė shtratit gjysmė tė hapur, pa mundur tė riulej nė karrige e pa arritur te dera.
Nėpėr buzė ģ endej njė nėnqeshje qė buronte nga njė buzėgaz naiv ģ porsapezulluar.
Ndėrēast iu fiksua njė pandehmė: Mos vallė amatorėt qė kish me vete pėr njė koncert po ģ sajonin ndonjė shaka tė rėndomtė. Ata e njihnin mirė drejtuesin e tyre si person qė humbte nė vjershėrime., duke sakrifikuar gjumin e qetėsinė. Ngaqė iu duk si ģ njohur ai zė, guxoi e hapi plotėsisht perden. Donte t’ģ dallonte mė qartė”shakatorėt e pacipė”.
Mjaft shpejt e ndjeu se nuk po bėhej shaka. Dikush, njė hije e stėrgjatė burri, vetėm dy hapa ishte tutje dritares e po ģ avitej ethshėm asaj. Veē sekuencave tė filmave nuk kish ndeshur syri ģ Lefterit me tė atillė pamje aq kėrcėnuese me gishtin nė kėmbės tė pistoletės. Dritarja ishte e hapur krejt.
- Mos luaj vendit, ndryshe e pagove me kokė! – kėrciti nėpėr faqet e mureve tė dhomės zėri ģ hijes qė avitej pėrherė e mė tepėr pezulit tė dritares, duke ia shtuar trysninė e ankthit tė pashpjegueshėm Lefter Ēarkės.
- Dale, mor shok! A mė kupton qė s’po kuptojj ē’po ngjet?
- Lėri llafet! Duart lart! – urdhėroi prerė ai gjysma e trupit tė tė cilit kish hyrė brenda dritares Ai ģ ulli t dy kėmbėt mbi dyshemenė me pllaka tė bukura e vėzhgoi gjithēka me sy zhbirues.
- Ē’tė pleksi me mua sot?Unė kėtu jam…ti, pse…, mua…unė… Dale tė merremi vesh! – ģ rrėshqitėn disa fjalė t ngatėrruara Lefterit, pa e ndėrtuar frazėn tė plotė.
Silueta mori pamjet tė dallueshgme nėn dritėn e dhomės. Ishte njė polic jo ģ panjohur prej Lefterit.
- Ē’dėshiron nga unė, shoku polic? – iu drejtua Lefteri ende ģ tmerruar e me trupin mbushur mornica e djersė tė ftohta. Duart s’ģ mbante dot mė ngritur dhe ģ lėshoi pėranash shtatit.
Pėr disa sekonda iu largua ankthi ģ mėparshėm dhe sa s’shpėrtheu nė njė gaz tė pavetėdijshėm romantiku Lefter. Po e dallonte plotėsisht fytyrėn vrarėlie tė policit trupmadh, nofullgjerė e duarcfurk. Uniforma e tij ishte gatuar me gėlqere gjithandej e mbuluar aty – kėtu me pezhishka merimangash.
Kushedi nga ėshtė ngjitur gjer nė tarracė, hamendėsoi Lefteri duke e parė atė pėrson aq tė ashpėr, qė si me ngut po vėzhgonte shkrimet mbi tryezė. Pėr ca ēaste harroi hallin qė sapo e kish mbėrthyer.
- E nuhat tani qė s’jam ndonjė ģ dyshimtė? Patjetėr ndonjė kekuptim gjendet nė kėtė mes. Kam dėgjuar qė jeni ngacmuar shumė nga divesionet nga jashtė e hakėrrimet nga brenda kėtė periudhė kohore.
Pa arritur tė merrej ndonjė pėrgjigje prej policit, u ndje njė trokitje nga jashtė derės sė dhomės. Lefteri ktheU kryet andej dhE ģ nguli sytė policit.
- Mos lėviz! Mos e hap! – urdhėroi njeriu me uniformėn e shprishur.
- Po trokasin.
- E di. – tha plolici duke rregulluar me nxitn vetveten, sidomos uniformėn.
- Hapeni! – u dėgjuan nga jashtė disa zėra njėherėsh.
- Hape tani! – urdhėroi polici, teksa vendosi pistoletėn nė kėllėf.
Lefterit ģ pėrngjasoi njė nga zėrat si zėri ģ xha Masarit, hotelierit. Shkoi nėpėrmend se ēdo keqkuptim do sqarohej mė lehtė nė praninė e tij.
- Xha Masar, ti je? – lėshoi pyetjen si kuturu e me shpresė lehtėsimi ģ dyshuari Lefter.
Polici hetoi shpejt e shpejtdhomėn e Lefterin. U bind se kish tė bėnte me njė klient tė zakonshėm, qė pėr “armė” kish vetėm disa stilolapsa tė ndryshėm nga njėri – tjetri.
- Hape!
Nė tė njėjtėn kohė, kur Lefteri zagjati dorėn drejt ēelėsit nė bravėn e derės, ndjeu se njė tjetėr ēelės kish depėrtuar e po pėrēapej tė rrotullohejnė nga jashtė drerės.E kuptoi dhe e hoqi tė brendshmin ēelės menjėherė. Dera u hap nga ata jashtė saj… Ai ģ njohu sakaq e u duku sikur murmuriti: “Kėsaj ģ thonė e gjetsh, nga mos e pandehsh!”
Pėrballė dyshuesve tė tjerė jashtė dhe brenda pragut tė derės, Lefterit ģ erdhi turp vetėm nga qė ishte me benevrekė, kur ende s’ishte shtruar kėmbėkryq freskia e vjeshtės.U ndodhe ballafaqas katėr – pesė personave. Sė pari dalloi Kryetarin e Degės sė Punėve tė brendshme dhe shefin e krimeve. Masari ishte pėrmdis e dy sigurimsa me duar nė xhepa disi mė pas.
- Xha Masar, ē’ka ngjarė? – mezi arriti tė pyeste ashtu rrėmbimthi Lefteri pėrballė asaj gurguleje brenda asaj dhime tė vogėl nė ato orė tė vona tė natės.
As kryetari qė e njihte paksa nuk zgjati dorėn drejt tij. Nuk ģ takonte Lefterit ta zgjatte dorėb ģ pari. Kaq gjė nga normat e sjelljes e pėrmbushi.
- E njoh mirė unė kėtė. E quajnė Lefter Ēarka, - e mori fjalėn njė nga banorėt e pallatit katėrkatsh qė kish ngjitur shkallėt e shumta tė hotelit mė me vonesė. Nuk ėshtė nga ata tipa ky.
- Hė, u thashė? – foli Masari goxha ģ lehtėsuar nga e papritura qė po dyshohej fare kot pėr njė nga klientėt qė e kish mė pėr zemėr pėr vite tė tėra.
Ndėrkohė banori ģ katėrkatshit, fqinj me njė partiak nga krahina e Lefterit ģ hodhi kėtij njė vėshtrim disi pyetės: “Ē’t’u desh shetitja mbi tarracė, o ģ zi? Desh e pive!”
- Mirė, mirė! E morėm vesh, - foli rėndė – rėndė kryetari, si tė flitej pėr ndonjė gjė qė nuk iinteresonte dhe aq. Shefi, si dhe dy sigurimsat ende nuk po ģ hiqnin duart nga xhepet. Me siguri, sipas logjikės sė Lefterit, ata megishtrinjtė kishin zaptuar pistoletat e vogla me treguesin nė kėmbėz e tė madhin mbi siguresė… As na shpjegon pak, mor shok,pse vije vėrdallė mbi tarracėn e njė pallati banimi. A e di ti se kush banon aty poshtė?
- Domosdo qė e di. Banoni ju, shoku… (Nuk ia pėrmendi emrin), ģ madhi ģ Komitetit Ekzekutiv dhe shoku T. nga zona jonė. Kam hyrė nė banesėn e shokut T. – foli si nėpėr buzė e zvargur Lefteri.
- Gjersa e dije, atėherė ē’kėrkoje mbi tarracė? – e pyeti ashpėr njėri nga sigurimsat.
- Asgjė nuk po kėrkoja, veē po kundroja Kėshtjellėn , qė aktualisht pėrngjan si e magjishme nė kėtė natė me hėnė tė plotė. Madje jam duke shlkruar diēka. Ja, shiheni dhe vetė.
- Nė doje tė shihje kalanė, tė shkoje nė ndonjė vend tjetėr e jo mbi shtėpinė e tė tjerėve! – ģ dha porosi Kryetari.
- Ta dija se po bėja ndonjė mėkat as ditėn nuk shkoja mbi tarracė e jo mė natėn, por…
Lefteri donte tė shpjegonte mė gjerė, porse hotelier Masari ia bėri me shenjė tė mos e zgjatte mė atė kuvend…
Nė fakt hotelieri dhe pastrueset e dinin qė Lefteri e kish pėr qejf atė dhomė, ngaqė prej dritares sė saj ģ krijohej nundėsia tė dilte nė atė tarracė, qė ishte si njė ballkon gjigand me goxha fushėpamje joshėse.Kur e dinin qė nė atė dhomė ishte Lefteri, ģ linin edhe natėn ēarēafėt jashtė. Ndiheshin mė tė sigurt se me bujtės tė tjerė qė s’ģ njihnin.
Pra, nuk qe Lefteri ai qė cenonte paprekshmėrinė e asaj mbulese betoni qė kish mbi vete disa oxhaqe e pėranash, nga pamja ballore disa pllakate tė mėdhenj me figura e slogane tė kohės.
Dyshuesit u larguan njė pas njė.
- Tė rruaēin vjershat! – u shpreh me njė sens mėshirues banori ģ pallatit.
Hoteliarut ģ qe rikthyer ēegria e zakontė: butėsia nė fytyrė. Ģ tha Lefterit:
- Unė bėra be pėr familjen time pėr ty, kur mė erdhėn aq papritur kėta tė degės, qė s’kisha regjistruar njeri tė dyshimtė. Kur mė thanė pėr dhomėn, u binda mė tepėr qė isha nė rregull me ligjin. S’ka gjė pėr tė dyshuar, u thashė. Kėtė person e njoh mirė nga ėshtė, ēpunė bėn e ‘tip ėshtė…
Polici shtatmadh nuk ish larguar ende. Ai vazhdonte ta shikonte Lefterin me inat.
- Ende s’tė ka ikur inati? – e pyeti si me shaka hotelieri.
- Me kėtė qė kam hequr unė sonte, do ta kishe paguar mirė sonte, - iu drejtua polici Lefterit.
- Ģ zmadhoni njėēikė si tepėr ndodhitė ju policėt, - pasoi Lefteri. – Kėto janė gjėra qė ndodhin. Tjetėr se ju mė morėt pėr diversant. E pe poezinė time? “Baloni mbi Kėshtjellė” e kam titulluar. Nisi si natė e magjishme kjo pėr mua, por sosi ndjellakeqe dhe… jo pėr fajin tim.Tani po bindem plotėsisht qė brenda popullit paska “vigjilentė” tė spikatur , qė ģ lypsen sigurimit dhe policisė krahasimisht me me njė shumicė indiferente.
“Sikur po e trash muhabetin, - ndėrhyri polici. – Nuk po nxėmend nga sikleti qė na krijove… Sikur tė kishe lėvizur pak, s’ish ēudi qė ta haje mirė koqen e plumbit.
“Do ta lėshoje me gjithė mend? – pyeti ģ befasuar e me mosbesim Lefteri.
Tė njėjtėn pyetje e kishin nė cep tė buzės edhe Msari me oficerin e dhomės pėrbri.
“Me gjithė mend, posi! Ne policėt nuk ģ sgėqrbejmė ardheut me gjysmė mendje.
“E di, - pohoi Lefteri.
“Kisha nga eprorėt urdhėr tė prerė, tė mos bėje pėrēapje tė dilje nga dera; qoftė dhe ndonjė lėvizje tjetėr tė dyshimtė. ASiē mund ta kesh kuptuar qėndrova ca nė pritje. Prisja tė zbatohej plotėsisht plasni qė kishim bėrė pėr rrethimin e plotė tė dhomės. Kur u binda, atėherė tė lashė tė hapje derėn. Apo s’ėshtė kėshtu?
“Kėshtu vėrtet. Meqė rastėsia na njohu disi, mundet tė mė sqarosh, si mė dalluat nė kėto orė tė vona qė endesha mbi taracė?
“Ha – ha- ha! – shpėrtheu nė qeshje tė pakuptimtė polici. – Nuk paske dėgjuar ti, qė mė hiqesh dhe si intelektual, qė tek ne ģ madh dhe ģ vogėl ėshtė vigjilent? S’ke dėgjuar qė kohėt e fundit kanė depėrtuar tre – katėr diversantė nga jashtė. Kushedi ku kanė arritur, ku strehohen e ē’qėllim kanė nė tru… Dhe ti thua, kush na njoftoi. Ja, njė plak tek ai pallati pėrkarshi hotelit. Kish dalė nė ballokon e po pinte njė duhan fakiri. Sa dallo njė hije qė lėvizte mbi tarracė, na mori nė telefon. Kish dėgjuar dhe radion apo fjalėt e pėrhapura pėr lėvizje tė dyshimta diversantėsh dhe… dhe e kreu detyrėn ndaj Atdheut tonė tė dashur.
“Hajde, vigjilencė, hajde! – pėrgėzoi Lefteri, dyke tundur kryet me njė cipėz tė tejdukshme ironie qė strukej pėrmidis fjalėve dhe zėrit tė vet…
Vėshtirė t’ģ qepej gjumė nė sy nė orėt e mbetura tė asaj nate Lefter “diversantit”

--------------------------------------------------------------------------------

PĖRSHĖNDETJE PAS MEDITIMESH,
ME RASTIN E NE 60-VJETORIT TE LINDJES SĖ ILIA LASKĖS

Tė nderuar pjesėmarrės,
Mospraninė time fizike mes jush po pėrpiqem ta zbut sadopak me disa mendime tė thjeshta qė mė lindėn duke shfletuar librin e Ilia Laskės: “Njeriu mal, apo mali njeri – Ēajupi”, i cili mė ra nė dorė mė 16 tė vijuesit. Mė rroku pėrnjėherė ngazėllimi dhe u kaplova nga meditacionet e pareshtura…
Tė qėmtosh e mandej tė sistemosh vlera nuk pėrbėn njė veprim rutinė e tė rėndomtė, mbasi kėrkohet pėrkushtim, duhen dije, pėrvojė pune, vullnet e mbi tė gjitha kėrkohet njė trysni e brendshme qė i ka rrėnjėt tek malli e dashuria pėr objektin frymėzues…
Kėto veti i gjejmė nė rrėzėllim tė plotė tek pasionanti dhe i papėrtuari Ilia Laska, tė cilit pėrfitoj nga rasti t’i uroj pėr 60 – vjetorin e lindjes jo vetėm stabilitet tė gjendjes shėndetėsore por edhe rinovim siē ka tė rinovuar shpirtin e tij tė pasur e tė pastėr.
Teksa po i jep nė dorė lexuesit zagorit e mė gjerė librin e tij tė tretė, Ilia ynė i jep tė kuptojė cilitdo shumė e mė shumė se sa synimet e njė studiuesi tė thjeshtė, duke arritur kėsisoj nė caqet e njė studiuesi tė mirėfilltė. Pse e theksoj kėtė? Sė pari, Ilia rreket tepėr, t’u dhėnė tė tjerėve vlerat mė tė qenėsishme (duke u nisur nga personalitetet, vendet, ndodhitė apo dukuritė shpirtėrore qė pėrfshin) Sė dyti – Ilia di tė pėrzgjedhė esencėn pėrmidis shumė materialesh tė qėmtuara. Sė treti – Autori Ilia Laska, duke sfiduar gjendjen e vet jo optimale shėndetėsore, qėllimisht apo spontanisht lėshon mesazhe luajaliteti e mesazhe tė tjera kuptimplotė pėr gjithkėnd qė ka aftėsi e mundėsi tė bėjė diēka tė dobishme pėr shoqėrinė e sidomos pėr vendlindjen tonė, Zagorinė.
Duke e marrė me mend se rasti i sotėm ka frymėmarrjen e njė mjedisi tė ngrohtė, miqėsor e gati tė familjarizuar, mund tė kapėrcejmė dhe nė kujtime mė intime.
Me Ilian jam bashkėmoshatar. Njohur e bashkuar nė lojna fėminore, kur vinte nė Konckė si mysafir tok me Vironin tek Nenua (Sofi Telo). Qysh atėkohė pėrvijoheshin tek temperamenti i Ilias ngjyresat e tipit tė qetė flegmatiko – melankolik e doza jo tė pakta humori e djaloshi alegro, ndėrvarur nga mjedisi pėrreth e nga gjendja shpirtėrore e ēastit.
Mė pas jemi takuar jo rrallė nė Memaliaj mė tė rritur e mė miqėsorė e tė mirėkuptimtė me njėri – tjetrin.
Nė kushte tė tjera jemi takuar nė prag tė moshės sė tretė. Tė dy – tejet tė troshitur nga shėndeti fizik i organizmit por mjaft tė ndjeshėm e shumėdimensionalė nga shpirti, ku ndonėse shihnim e shohim tek shoqi - shoqi njėfarė shpėrfytyrimi tė jashtėm, dallojmė qartė optimizmin dhe kėmbėnguljen pėr tė kompensuar gjallėrinė e hershme me krijim vlerash tė dobishme e jetėgjata.
Pėrjetime pėrafėrsisht tė ngjashme na grabitėn goxha energji fizike, por, me sa duket na dhanė me bollėk energji ndjenjėsore nė sensin mė pozitiv tė fjalės.
Kėto energji po i shohim tė konvertuara nė tė tre librat e Ilias e nė projektet e tij qė nuk reshtin kurrė.
Le t’i themi sė toku “faleminderit” Ilias e ta pėrgėzojmė pėrzemėrsisht pėr ēfarė u ka dhėnė e u jep bashkėkrahinasve vit pas viti…
Tė kesh kėsi librash nė bibliotekė ėshtė njė pasuri e nder i veēantė, mbasi ke ku referohesh sa herė e ndien tė domosdoshme, ke ē’t’u shtosh dijeve. Me kėto e gjithė kolanėn e veprave tė autorėve zagoritė nuk do kenė kurrė zvetėnim resurset e gjithanshme tė krahinės sonė tė dashur.
Duke shfletuar librin e ri tė Ilias, Andon Ēakoja i madh na afrohet edhe mė , na plotėsohet edhe mė tepėr imazhi i figurės e veprės sė Tij.
Siē e kam theksuar edhe nė njė kumtesė tė mėparshme pėr kėtė poet tė shquar, qė ka pirė nė ujėrat e gjoksit tė Dhėmbelit e ėshtė ushqyer me aromėn e luleve tė shpateve tė tij, do tė theksoja sėrish se Ēajupi apo “njeriu – mal, siē e epiteton Ilia, si njė “dashnor” i vetėcilėsuar, dashuroi sė pari vendlindjen e sidomos njė nga perlat e kėsaj vendlindjeje – kryepllajėn e Ēajupit. Poeti i madh na shfaqet ndėrkohėsisht dhe njė “grabitės” i kualifikuar i thesareve mė tė spikatura tė folkut zagorit, tė natyrės zagorite, derisa arriti tė grabiste edhe
emrin e Kryepllajės…
Me sa shihet qysh nė fėmijėri e sidomos nė rininė e vet poeti i shquar ka patur mjaft hobi nė vetvete. Qysh atėherė ka dashur tė bėhej pijetari mė i mirė i gurrės poetike tė popullit. Qysh atėherė synonte qė tė ishte dhe vetė si njė pllajė e stėrbukur, me ndryshimin se nė kraharor e shpirt do t’i bulonin lule shumėngjyrėshe poetike, ku nuk do mungonin dhe aroma tė tjera, tė cilat do ishin tė padėshirueshme pėr ata qė ai do fshikullonte, pėr bartėsit e veseve, pėr shushunjat e brendshme, pėr armiqtė e Kombit e tė tjerė.
Pa u zgjatur pėr idhullin tonė vezulltar, Andon Ēakon, bashkohem me tė gjithė ju, tė nderuar pjesėmarrės nė veprimtarinė e bukur nė kuadrin e 60 – vjetorit tė Ilia Laskės e tė prezantimit tė librit tė tij tė ri, duke pėrsėritur dhe njėherė urimet mė tė mira pėr mbarėvajtjen e shėndetit tė mikut tone tė dashur. I shtoftė Zoti “inatin” t’u lėrė brezave sa mė tepėr krijesa tė tjera shpirtėrore…
Kalofshi mirė e bukur e veprimtari tė mbarė!
Me respekt e dashuri
J. Telo
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:42

DUARTROKITJET TONA
(Poemth )
Nga Jorgo S. TELO

1.
Sa herė
Vezullantėt trupa qiellorė
Bujarisht na dhuronin rreze drite,
Aq herė
Ne, xhaketėgrisurit tokėsorė
Ushqenim nepsmėdhenjtė
Me frenetiket duartrokitje,
Me delirantet brohoritje…

2.
Sa herė
Tė uritur nėpėr dhjetėvjeēarė
Ėndrrat gėlltisnim nėpėr dremitje…
Aq herė
Gjithmonė turreshim si tė marrė,
Tė kėnaqnim Prijėsit tanė
Me tė nxehtat duartrokitje
Me tė ēmendurat brohoritje.

3.
Sa herė
Verbėrisht ecnim kėmbėzbathur
Rrugė e pa rrugė, tė etur pėr jetėngjitje,
Aq herė
Ne zorrėthatėt buzėplasur
Nuk reshtnim sė faluri “Cimėdhenjve”
Nga mė tė kolmet duartrokitje,
Nga mė tė sojmet brohoritje.

4.
Sa herė
Nėpėrkėmbeshim emėr pėr emėr
E nė gjoks ndienim plasaritje,
Aq herė
Cipėplasurit pa shpirt e zemėr
Tejnginjeshin prej turmės
Me tė pasosurat duartrokitje,
Me tė vrullshmet brohoritje.

5.
Sa herė
Si punėtorė, bujq e blegtorė
Rėnkonim tė kredhur nė djersitje,
Aq herė
O, sa jemi shfaqur shembullorė,
T’i velnim partiako-pushtetarėt mizorė
Me shpėrthimtaret duartrokitje,
Me gjėmimtaret brohoritje.

6.
Sa herė
Si nxėnės dhe ushtarė
Me drejtqėndrim ndėr rreshtat klasike,
Aq herė
Degdisnim drejt madhorėve sharlatanė
Tė pandalshmet duartrokitje,
Tė hovshmet brohoritje.

7.
Sa herė
Ne, tė shkelmuarit prej shkelmėtarėve vrastarė
Zėrin ēonim mbi tė egrat skėrmitje…
Aq herė
Pėrballeshim me persekutorėt barbarė,
Qė na detyronim t’u falnim duartrokitje,
Qė na nxisnin tė lėshonim brohoritje.

8.
Sa herė
Nė aksione rropateshim duke gulēuar
Me kėngė nė gojė… edhe pse nė sfilitje,
Aq herė
Jemi ndjerė poshtėrsisht tė dhunuar,
Pa guxuar mė tė voglėn “pėshpėritje”.
Se lypseshin vetėm duartrokitje
Se pėlqeheshin vetėm brohoritje.

9.
Sa herė
Sajoheshin koncerte e festivale,
E “Profetėt” tanė nuk lejonin”plasaritje”;
Aq herė
Eh, ē’diktat ndaj rapsodėve, kėngėtarėve!
Veē hymne pėr Epokėn e tė Parin e tė Parėve…
Gjithēkaja tė mbyllej me duartokitje,
Domosdo dhe me brohoritje…

10.
Sa herė
Kujtojmė tė sertėn Diktaturė,
Atė propagandė, ato dėrdėllitje…
Aq herė
Kujtesėn shtrydhim si moskurrė
(Sistemi s’rritej pa shushunja e spiunė)
Rregjimi s’mbahej dot pa duarokitje,
Duarrokitjet s’kishin kuptim pa brohoritje.

11.
Sa herė
Pėrdhuna nga lart e rriste trysninė,
E me zhvatje e skamje na shtonte drobitjet,
Aq herė
Me imagjinatė thyenim pranga, zinxhirė,
Ndiznim greva, protesta, kryengritje.
Sytė prej Lindjes i kthenim nė Perėndim,
Pėr tė shpėtuar shuplakat nga duartrokitjet,
Pėr tė ēliruar gurmazet nga brohoritjet.

12.
Kėsohere
Gati menduan se ndryshoi “klima”
E se s’do nxirrnin me krye veset patetike…
Si gjithherė
Iku mjegulla, por mbeti bryma.
Kemi mbushur sheshet me mitingje
Kur politiksit na kanė mbledhur veē e bashkė,
Kur kemi pritur miq nga jashtė.
Dhe flamuj, o sa flamuj neper duar,
Veē mė sė shumti flamuj tė huaj
e shumėngjyrėshit flamujt partiakė,
Frymėn po i marrin kombėtarit bajrak
E nwn flamuj veē duartrokitje,
E nwn flamuj veē brohoritje…

13.
Sa herė
Rrugėt tokėsore-ujore na ndėshkojnė…
na mungon uji i pijshshėm
e ēmimet njohin veē ngjitje;
Aq herė,
Rendim pas liderėve tė partive politike
Rendim me duartrokitje
Si dikur dhe me brohoritje.
14.
Sa herė
Shpirtin e xhepin na i grin ēdo korrupsion,
Korenti dhe puna na mungon;
Aq herė
Shpėrfillim vuajtjet, e… pa pyetur
pėr mungesat mė jetike,
turremi si tė ēartur nėpėr sheshe e salla,
ku degjojme, mashtrime, genjeshtra e pėrralla
Dhe i shoqėrojmė ato me duartrokitje
Doemos dhe me tė paharruarat brohoritje…

15.
Sa herė
Krimi e maskat na nxijnė jetėn.
e mitmarrjet na pėrthajnė “kuletėn”;
Aq herė
Pėrgėzojmė partiakė e pushtetarė,
Si tė dehur nga pije magjike…
Tė etur pėr duartrokitje
Tė etur pėr brohoritje.

16.
Kėsohere
Prisnim:duartrokitjebrohoritjet
t’mbeteshin rudimente.
Mjaft mė…ne dhe rregjimi genjyem vetveten
Na mbetėn nėpėr kėmbė…Po, pse, vallė?
E shpjegon njė thėnie menēurore:
“Nėse ngjyra e qimes ndėrrohet shpejt,
Zakoni nuk harrohet krejt…”
Ndaj nuk reshtin durtrokitjet,
Ndaj nuk reshtin brohoritjet.

17.
Pėrfundherė
As duhet tė shmangim veten nga marrėritė?
As duhet tė shohim pėrpara nė liri e dritė?
Pėrfundherė
Le t’i ēlodhim te gjorat shuplaka,
Le t’i ēlirojmė gurmazet e ngrata.
Pa rėnė nė “kurthin” e qetėsisė Olimpike:
Mjaft mė me bajatet duartrokitje!
Mjaft mė me delirantet brohoritje!

Korrik-gusht 2008
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Publicistike Nga Jorgo S.telo   16/9/2010, 13:43

Jorgo S. TELO

E FOLMJA ZAGORITE
PORSI NJĖ FLLADITJE

(Meditime gjuhėsore
dhe Humor ZAGORIT)


HYRJE

Prej vitesh mė ngacmonte ideja e trajtimit sa mė tė hollėsishėm e tė pranueshėm tė kėsaj teme qė ka nė thelb “gjuhėn e mėmės”, kėtė gjuhė qė na bėn tė komunikojmė lirshėm e bukur me veten, me pjesėtarėt e familjes, tė afėrmit, miqtė, gjithė ata qė kemi pėrqark afėr e larg…
Me njė ndjesi tė tillė nė shpirt, pas disa vitesh krijimtarie nė rrafshin letrar, poezi e prozė, u vetėbinda, se, falė njohjes teorike tė grumbulluar gjatė studimeve e mė pas nė mėnyrė autodidakte, i plotėsoja disa kushte minimale pėr njė sipėrmarrje tė tillė modeste qė veē meje, ndihmon gjithkėnd qė merret me shkencat filologjike e sidomos me krijimtari tė mirėfilltė.
Shtysėn mė tė hovshme ma jep fakti i pamohueshėm se krahina ku jam lindur e rritur ka nderin e veēantė tė jetė kryezonjė e gjuhės letrare shqipe.
Kėtė ndjesi ma pėrforcon ekzistenca e qartė e kufinjve gjuhėsorė(izoglosave), tė cilėt nė fakt u pėrngjajnė, sipas mendimit tim atyre dhėmbėzimeve qė kanė pjesėt e kafkės sė kokės, qė, pėr tė siguruar ngjizjen, ingranohen pėrsosmėrisht bashkėrisht, duke mos lejuar kufinj si tė prerė me thikė…
Nuk mund tė ekzistojnė kufinj gjuhėsorė nėndialektorė mė prerje precise, siē ndodh me kufijtė shtetėrorė.
Duke u nisur nga faktet fonetike, themi se mė sė shumti kemi tė bėjmė jo me ndarje strikte, por me zona kalimtare me tendencė njėsimi jo tė plotė.
Siē ndahen ėmbėl dy dialektet kryesorė me njėri-tjetrin ashtu, natyrshėm lidhen edhe nėndialektet.
Tė folmen zagorite e gjejmė nė mjaft nuanca tė shqiptimit tė pėrafėrt me atė tė zonės sė Pėrmetit e deri nė trevat e Korēės dhe Elbasanit (pra njė shtrirje tepėr e gjerė…)
Nė kėtė zonė tė gjerė nėndialektore ku shtrihet toskėrishtja, pa lėnė mėnjanė disa treva tė jugut e labėrisė mė e qenėsishme si veēori dalluese ėshtė shqiptimi…
Le tė bėjmė njė krahasim mbi bazėn e njė pėrfytyrimi: Vizatojmė njė shirit tė errėt nė letėr apo nė kompjuter, duke nisur nga e zeza e fortė tek e zeza e ēelėt, gati gri… Kėshtu ndodh dhe me shqiptimin e zanorės”ė”(tė theksuar ose jo)nga labėria perėndimore drejt toskėrisė lindore, pra vjen duke u shqiptuar drejt njė artikulimi tė zvetėnuar, aqsa nuk dallon ndonjėherė, nėse je duke mėshuar tek”ė-ja” apo tek “a-ja” ose “e-ja”.
Duke e dėgjuar tjetrin pa e parė pėrmes telefonit, jemi nė gjendje tė dallojmė menjėherė se cilit nėndialekti i pėrket. Kėshtu themi: ky ose kjo ėshtė pėrmetar-korēar ose filani do jetė nga labėria e Vlorės apo ajo e Kurveleshit…
Ku e mbėshtes kėtė mendim?
Realisht, duke e gjykuar nė rrafshin etnolinguistik, krahina e Zagorisė ka nderin tė jetė pjesė e denjė e dialektit tosk; madje si zogorit qė jam do tė shtoja nėn arsyetimin subjektiv se nėndialekti zagorit duhet tė pėrbėjė bėrthamėn e toskėrishtes e pse jo edhe tė krejt gjuhės letrare kombėtare…
Ngado qė ta kapėsh vėshtirė tė gjesh trevė tjetėr me kėtė pastėrti gjuhe sidomos nė shumicėn e sistemeve gramatikorė. Nėse ka ndonjė veēori tė sajėn nė suazėn e sistemit fonetik tė tė folurit, nė aspektin shkrimor tendenca ėshtė tek vetėpastrimi e konsolidimi i pandėrprerė, duke i merituar plotėsisht tiparet e tė qenit bėrthamė e tė folmes letrare zyrtare e mė tė pranueshme pėr shumicėn e shqipfolėsve e sidomos atyre qė shkruajnė nė shqip.
Ndodh jo rrallė qė nė zagoritēen e kthjellėt , pėr shkaqe tė panjohura saktė, tė kenė depėrtuar dhe lėmizhde, siē rastis qė nė rakinė ose verėn “ekstra” tė tė kapė syri ndonjė mikrohedhurinė, qė tė bėn tė shtrembėrosh buzėt e tė parathartosh fytyrėn, para se tė provosh pijen…
Po e shembėllzoj:
Si shqiptohet e si duhet shqiptuar emėrtimi i krahinės sonė?
Mua mė vret veshin, kur dėgjoj: “Jam nga Zagorieja” ose “Do vete nė Zagorie” etj, kur mė e pranushmja do ishte: “Jam nga Zagoria” ose “Do vete nė Zagori”.Zagori(a)si Shqipėri(a).
E njėjta dukuri shtrembėrimi ngjet edhe me toponimet e fshatrave pėrgjatė tė folurit apo tė kėnduarit:
Dėgjojmė: “Alqi Kondi nivjanoti,
krahas me Themonė qe…”
Pa tė ndalemi: Ē’do me thėnė “nivjanoti”? Ne nuk kemi ndonjė fshat me emrin Nivjan, por Nivan, tė cilit i shtohet prapashtesa pėrkitėse “-ioti”, qė tė drejtshqiptohet “nivanioti. Po fshatrat e tjerė? Le t’i pėrmendim:
Sheperi +iot (bie njė “i” e mbetet “sheperiot)
Ndėrani +iot (bie njė “i” e mbetet normalisht “ndėraniot” e jo “ndėrjanot”
Koncka + iot ( bie fonema bashkėtingėllore “k” me nyjen shquese e mbetet “konciot”)
Zheji +ot (bie fonema zanore e patheksuar “i” e mbetet (zhejot)
Lliari + iot (bie fonema zanore e patheksuar “i”e mbetet (lliariot)
Kurse Doshnica, Topova, Hoshteva pranojnė tė tjera prapashtesa:
Hoshtevė + iat (hoshteviat) (duke rėnė zan. “a”)
Doshnica + iar (doshniciar) (bie zanorja “a”)
Topova + it (bie fonema zanore e patheksuar “a” e bėhet (topovit)
Ndėrsa kur duam tė drejtshqiptojmė a drejtshkruajmė pėr krahinėn, mė e pranueshme do tė ishte:

Vithuqi + ot (bie fonema zanore e patheksuar “i”e mbetet (vithuqot)
Sipas parapėlqimeve tė vetė bonorėve tė kėtij fshati vihet re, se, meqė historikisht ka qenė fshati mė i vogėl i krahinės, quhet edhe “Fshati i Vogėl”, ose disa e kanė konsideruar preardhjen e toponimit nga vithisjet qė ishin tė shpeshta e kėsisoj i mbeti “Vithuq” ose “Vithyq”, tjetėr qė shpesh shqiptohet dhe gabim si ‘Bythyq”jo nga ndonjė e folme dialektore, por, ndoshta e shkaktuar nga e folmja e individit tė veēantė, apo idiolektit.
Zagori-a + it (Siē veprojmė pėr “topovit”; mundet edhe “zagoriot”)
Na shtohet pėlqesa dhe krenaria kur kėto emėrtime bazė nuk i shohim tė deformuara si nė literaturė, nė shkresa zyrtare, nė shtyp etj e aq mė keq kur na i dėgjon veshi…)
Jemi mėsuar tashmė qė folėset nė televizion, nga qė nuk i njohin trevat tona “ia kėpusin katundit” sidomos nė theksin qė kanė realk,isht kėto toponime. E vendosin theksuin bazė ku t’u teket e neve na vret veshin e na sėmbon njė dukuri e tillė…
Kur duam tė theksojmė gjatė shqiptimit emėrtimin e toponimit ku jemi duke shkuar, atėherė ekzaktėsisht do tė dallojmė tė pashquarėn e secilit: Po shkoj nė Zagori, Sheper, Nivan, Konckė, Vithuq, Hoshtevė, Zhej, Lliar, Topovė, Ndėran. E mbi kėtė bazė krijohen rast pas rasti qoftė trajta e shquar, nėpėrmjeėt mbaresės, qoftė produktet gjuhėsore tė sė folmes sė emėrtimeve tė atyre qė banojnė nė kėto vende e qė prej tyre marrin dhe enėrtimin objektiv tė logjikshėm: Zagoria, Sheperi, Nivani, Koncka, Vithuqi, Hoshteva, Doshnica, Lliari, Zheji, Topova, Ndėrani.
Mė tej thirren nė ndihmė prapashtesat fjalėformuese, mė tė cilat realizohen pėr bukuri e saktėsisht: zagorit, topovit (vepron prapashtesa: -it), sheperiot, nivaniot, konciot, lliariot, vithuqot (vepron prapashtesa –ot); kurse pėr emėrtimet : hoshteviat, doshniciar (veprojnė pėrkatėsisht prapashtesat “-at” dhe “-it”)
Vihet re njė dukuri e veēantė tek fjala “konciot”, ku duket sikur shpėrbėhet paksa rrėnja e fjalės “Konckė”, duke u “arratisur” bashkėtingėllorja “k”. Kjo me sa shihet vjen ngaqė del ģ vėshtirėsuar artikulimi po t’ģ permbaheshim strikt rregullsisė sė fjalėformimit. Sa e bezdissghme do tė bėhej po tė flitej “konckiot”!
Sipas pėrsiatjeve gjuhėsore tė mėsuesit tė merituar, Zotit Stefan Bulo, tė trajtuara filimisht nė gazėetėn “Zagoria”, cilido lexues zagorit jep pėrgėzime e konsiderata vlerėsuese tė pėrligjura pėr qėmtuesin dhe studiuesin.


Meqė sapopėrmendėm “idiolektin”, e shoh tė udhės tė shtjellohem tek disa veēanėsi tė tė folmeve individuale, qė mund tė jenė rrjedhojė e nivelit kulturor e pėr mė tepėr pėr shkaqe anatomike tė organeve tė artikulimit. Po sjell dy-tre shembuj:
Njė bashkėmoshatari im, kur isha nxėnės nė shtatėvjeēaren e Sheperit ishte nė shqiptim deridiku “thuthuq” Ai kur donte tė thoshte “ēaj mali, ēaj ēobani…ēaj me lule, ēaj pa lule” e shqiptonte: “Thaj mali, thaj thobani, thaj me lule, thaj pa lule” Kur e pyesnim: “Si ja bėn zogu?” na pėrgjigjej: “Dhogu ia bėn thiu, thiu, thiu” nė vend tė “Zogu ia bėn ciu, ciu, ciu!”
Kėshtu qė natyrshėm e vetvetiu i mbeti nofka “Thiu.”
Nė Nivan (siē mė tregonte nėna ime) njė djalė nga kondajt fonemėn bashkėtingėllore “k” e konvertonte gjatė tė folurit nė “t” e sidomos kur i merrej pak goja: Thoshte: “To-tozma Tondi ta nė toqe tė tuqe nė vesh.” (Kozma Kondi ka njė **** tė kuqe nė vesh) Neve na dukej si lojė- shaka…
(kėtė shėmbull nuk e kam cilėsuar pėr tė ofenduar ndokėnd, por pėr tė trajtuar shembuj tė idiolektit. Kėrkoj ndjesė)
Idiolektet nuk pranohen nė fondin dialektor ose nėndialektor.
Kur isha i vogėl mė bėnte pėrshtypje e folura e njė plake nė Zhej. Kur i thėrriste djalit tė saj, dėgjoja: “O Basil, po ku je boreee!” (O Vasil , po ku je moreee?)
Ka dhe mėnyra tė tjera tė foluri, qė nuk mund tė fitojnė tė drejtėn tė hyjnė nė fondin e tė folmes nėndialektore zagorite.
Vetėkuptohet qė tė folmen burimore do ta gjejmė mė tė saktė tek ato shtresa popullate qė sė paku kanė mbaruar shtatė e tetėvjeēaren, ndryshe do hasėsh me persona qė heqin apo i shtojė “ė-tė” me vend e pa vend…
Ekzistojnė dhe imitime apo sajime grupindividėsh, pėr tė mos u kuptuar nga tė tjerėt, dmth, ashtu siē kanė lindur zhargonet, ashtu dhe kėto, por duket sikur marrin mė shumė trajtėn e lojnave gjuhėsore…
Le tė pėrmendim disa shembuj:
Ēdo fjalė copėtohet nė rrokje e pas ēdo rrokjeje me shqiptim tė pėrshpejtuar shtohet qėllimisht njė prapashtesė me mision ngjyrimi e gjymtimi tė fjalės bazė, psh:
“A mė do? (A-fa/ mė-fė / do-fo?)
Ky lloj komunikimi individual realizon synimin e fshehtėsisė, duke u artikuluar fjalėt disi me njė shjpejtėsi mė tė dukshme se e folura e zakonte, qė pėrbėn njėfarėsoj mashtrimi akustik apo sugjestioni iluzor pėrgjat lėshimit tė frazave dhe aftėsisė pėrthithėse tė tyre nė njėsinė e kohės prej organit dėgjiomor tė bashkėbiseduesit.
Ky synim mund tė realizohet edhe me tė tjera prapashtesa lodruese qė mund t’ģ pėrzgjedhė qoftė dhe pėr humor folėsi, si:
“A mė do sa tė dua unė? (A-nxri / mė-nxri /do-nxri, / sa-nxri, tė-nxri,/ du-nxri/ a-nxri/ u-nxri/ nė-nxri?) Siē shihet prapashtesat gjymtuese “-fa”dhe “-nxri” arrijnė ta ngatėrrojnė dėgjuesin qė ky tė mos kuptojė qė tė rinjtė me kėtė farsė komunikimi duan t’i shprehin ndjenjat njėri- tjetrin.
xxx

Nė kushtet si hyn e del dimri nė Zagori, ka ndikuar tek banorėt pėr gjetje mundėsish, pėr ta kaluar sa mė kėndshėm trishtimin qė sjell moti i keq e nata e pambarimtė dimėrore pėrqark vatrės me zjarr.
Lindėn kėshtu disa lodra vendi gjuhėsore:
Loja e pėrhapur gjithandej e “kungulleshkave” ka qenė parėsore ndėr tė tillat.
E fillonte njė pjesėmarrės, qė merrte pėrsipėr rolin e drejtuesit (-es) qė ia niste: Tani do mbajė secili mend numurin e vet… “Kisha njė kungullore e si i bėra ysmet, m’u bėnė katėr kungullore… “Pse katėr? - ndėrhyn shpejt numri katėr. “Po sa? “Tetė.” “Pse tetė? – ndėrhyn teta….
E kėshtu loja vjen rrotull. Digjet kush nuk ndėrhyn shpejt e kush ngatėrron numrin. qė del jashtė loje.
2) Loja “Pe lepur?” Qė ndikon nė tė folurit pa u ngatėrruar…pra si lojna tė tipit “Kupa me kapak, kupa pa kapak” tė cilat Zagoria i ka tė shumta…
E para: “Pe lepur?
E dyta: “pashė.”
E para: “kishte bisht?
E dyta: “pe lepur?
E para: “pashė”
E dyta: kishte bisht?”
E para: pe lepur?
E dyta: pashė.
E para: “Kishte bisht?
E dyta: “pe lepur?”
E kėshtu vijimėsia e lojės varet nga ngatėrrimi ose mosngatėrrimi i partnerit tė lojės dyshe…
Ndonjėherė brenda familjeve tona pėrsėritet dhe njė zhargon (doganēe) i pėrcjellė si mėnyrė pėr tė ngacmuar tė qeshura ēlodhėse si:
“O gjitoneee!
“Orseeee!
“A mė jep njė ēikė cilifuqin, ta fut nė tė kuqin, se mė ka ardhė kokomblaqi i sime bije e do t’i bėj ca pemė bythe?!

(“Okomshie!
“Urdhėro!”
“A mė jep njėēikė tiganin, ta vė nė zjarr, se mė ka ardhė dhėndri e do t’i bėj ca vezė?)
“Llaf ėshtė ai? Eja ta marrē!

Kurse fraza e bashkim fjalėsh qė pėrdoren pėr pėrmirėsim tė artikulimit nė ligjėrim, krahina jonė ka disa:
E shumėpėrhapura:
“Kupa me kapak, kupa pa kapak.
“Merr njė gur e qėllo rrapin, merr dy gurė e qėllo rrapin, merr tre gurė….. (Kush e thotė pa u ngatėrruar gjer tek dhjetė gurėt, fiton lojėn)
“Plepi plak palcė pak…plepi plak i plasur i plasur pak palcė pat pasur… (tė pėrsėritet dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Vdiq evgjiti, vdiq evgjiēka” (Dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Hėngra dhinė e lashė minė, minė e lashė, dhinė e hėngra.” (Fiton kush e thotė sa mė shpejt dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Pashė njė dele bythėpėrputhur, pashė dy dele bythėpėrputhura, (vazhdon gjer nė dhjetė dele pa u ngatėrruar, por edhe pa e prishur ritmin)
“E shes thesin, s’e shes thesin…”
“Njė kra me dru njė kra me shkarpa”
“Me mė the e me tė thashė, nuk ngrė dot njė thes me kashtė…” (Disa herė)

Shėnim:
Ėshtė e vėrtetė qė zagoriti nuk ka mundur tė “honepsė” fonemėn bashkėtingėllore, tė shurdhtėn “h” pėrmidis zanoresh, ndaj as qė e shqipton fare: “Ik, ftou nė tajare!” (kur e rregullt ėshtė “ftohu”)Nėse nė shqiptimin e pėrditshėm mund tė tolerohet pėrsa po themi pėr kėtė fonemė, nuk mund t’ia lejojmė vetes nė tė shkruar e sidomos kur duam tė bėjmė letėrsi normale. Po kėshtu ne shqiptojmė, fshiu me peshqir, nė vend tė fshihu ose “fsheu, se tė panė!” nė vend tė fshehu, “lejnė qėntė” nė vend tė lehin qentė etj.
(VAZHDON)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:44

E FOLMJA ZAGORITE PORSI NJE FLLADITJE (Publicistike nga Jorgo Telo)

--------------------------------------------------------------------------------







Jorgo S. TELO

E FOLMJA ZAGORITE
PORSI NJĖ FLLADITJE

(Meditime gjuhėsore
dhe Humor ZAGORIT)


HYRJE

Prej vitesh mė ngacmonte ideja e trajtimit sa mė tė hollėsishėm e tė pranueshėm tė kėsaj teme qė ka nė thelb “gjuhėn e mėmės”, kėtė gjuhė qė na bėn tė komunikojmė lirshėm e bukur me veten, me pjesėtarėt e familjes, tė afėrmit, miqtė, gjithė ata qė kemi pėrqark afėr e larg…
Me njė ndjesi tė tillė nė shpirt, pas disa vitesh krijimtarie nė rrafshin letrar, poezi e prozė, u vetėbinda, se, falė njohjes teorike tė grumbulluar gjatė studimeve e mė pas nė mėnyrė autodidakte, i plotėsoja disa kushte minimale pėr njė sipėrmarrje tė tillė modeste qė veē meje, ndihmon gjithkėnd qė merret me shkencat filologjike e sidomos me krijimtari tė mirėfilltė.
Shtysėn mė tė hovshme ma jep fakti i pamohueshėm se krahina ku jam lindur e rritur ka nderin e veēantė tė jetė kryezonjė e gjuhės letrare shqipe.
Kėtė ndjesi ma pėrforcon ekzistenca e qartė e kufinjve gjuhėsorė(izoglosave), tė cilėt nė fakt u pėrngjajnė, sipas mendimit tim atyre dhėmbėzimeve qė kanė pjesėt e kafkės sė kokės, qė, pėr tė siguruar ngjizjen, ingranohen pėrsosmėrisht bashkėrisht, duke mos lejuar kufinj si tė prerė me thikė…
Nuk mund tė ekzistojnė kufinj gjuhėsorė nėndialektorė mė prerje precise, siē ndodh me kufijtė shtetėrorė.
Duke u nisur nga faktet fonetike, themi se mė sė shumti kemi tė bėjmė jo me ndarje strikte, por me zona kalimtare me tendencė njėsimi jo tė plotė.
Siē ndahen ėmbėl dy dialektet kryesorė me njėri-tjetrin ashtu, natyrshėm lidhen edhe nėndialektet.
Tė folmen zagorite e gjejmė nė mjaft nuanca tė shqiptimit tė pėrafėrt me atė tė zonės sė Pėrmetit e deri nė trevat e Korēės dhe Elbasanit (pra njė shtrirje tepėr e gjerė…)
Nė kėtė zonė tė gjerė nėndialektore ku shtrihet toskėrishtja, pa lėnė mėnjanė disa treva tė jugut e labėrisė mė e qenėsishme si veēori dalluese ėshtė shqiptimi…
Le tė bėjmė njė krahasim mbi bazėn e njė pėrfytyrimi: Vizatojmė njė shirit tė errėt nė letėr apo nė kompjuter, duke nisur nga e zeza e fortė tek e zeza e ēelėt, gati gri… Kėshtu ndodh dhe me shqiptimin e zanorės”ė”(tė theksuar ose jo)nga labėria perėndimore drejt toskėrisė lindore, pra vjen duke u shqiptuar drejt njė artikulimi tė zvetėnuar, aqsa nuk dallon ndonjėherė, nėse je duke mėshuar tek”ė-ja” apo tek “a-ja” ose “e-ja”.
Duke e dėgjuar tjetrin pa e parė pėrmes telefonit, jemi nė gjendje tė dallojmė menjėherė se cilit nėndialekti i pėrket. Kėshtu themi: ky ose kjo ėshtė pėrmetar-korēar ose filani do jetė nga labėria e Vlorės apo ajo e Kurveleshit…
Ku e mbėshtes kėtė mendim?
Realisht, duke e gjykuar nė rrafshin etnolinguistik, krahina e Zagorisė ka nderin tė jetė pjesė e denjė e dialektit tosk; madje si zogorit qė jam do tė shtoja nėn arsyetimin subjektiv se nėndialekti zagorit duhet tė pėrbėjė bėrthamėn e toskėrishtes e pse jo edhe tė krejt gjuhės letrare kombėtare…
Ngado qė ta kapėsh vėshtirė tė gjesh trevė tjetėr me kėtė pastėrti gjuhe sidomos nė shumicėn e sistemeve gramatikorė. Nėse ka ndonjė veēori tė sajėn nė suazėn e sistemit fonetik tė tė folurit, nė aspektin shkrimor tendenca ėshtė tek vetėpastrimi e konsolidimi i pandėrprerė, duke i merituar plotėsisht tiparet e tė qenit bėrthamė e tė folmes letrare zyrtare e mė tė pranueshme pėr shumicėn e shqipfolėsve e sidomos atyre qė shkruajnė nė shqip.
Ndodh jo rrallė qė nė zagoritēen e kthjellėt , pėr shkaqe tė panjohura saktė, tė kenė depėrtuar dhe lėmizhde, siē rastis qė nė rakinė ose verėn “ekstra” tė tė kapė syri ndonjė mikrohedhurinė, qė tė bėn tė shtrembėrosh buzėt e tė parathartosh fytyrėn, para se tė provosh pijen…
Po e shembėllzoj:
Si shqiptohet e si duhet shqiptuar emėrtimi i krahinės sonė?
Mua mė vret veshin, kur dėgjoj: “Jam nga Zagorieja” ose “Do vete nė Zagorie” etj, kur mė e pranushmja do ishte: “Jam nga Zagoria” ose “Do vete nė Zagori”.Zagori(a)si Shqipėri(a).
E njėjta dukuri shtrembėrimi ngjet edhe me toponimet e fshatrave pėrgjatė tė folurit apo tė kėnduarit:
Dėgjojmė: “Alqi Kondi nivjanoti,
krahas me Themonė qe…”
Pa tė ndalemi: Ē’do me thėnė “nivjanoti”? Ne nuk kemi ndonjė fshat me emrin Nivjan, por Nivan, tė cilit i shtohet prapashtesa pėrkitėse “-ioti”, qė tė drejtshqiptohet “nivanioti. Po fshatrat e tjerė? Le t’i pėrmendim:
Sheperi +iot (bie njė “i” e mbetet “sheperiot)
Ndėrani +iot (bie njė “i” e mbetet normalisht “ndėraniot” e jo “ndėrjanot”
Koncka + iot ( bie fonema bashkėtingėllore “k” me nyjen shquese e mbetet “konciot”)
Zheji +ot (bie fonema zanore e patheksuar “i” e mbetet (zhejot)
Lliari + iot (bie fonema zanore e patheksuar “i”e mbetet (lliariot)
Kurse Doshnica, Topova, Hoshteva pranojnė tė tjera prapashtesa:
Hoshtevė + iat (hoshteviat) (duke rėnė zan. “a”)
Doshnica + iar (doshniciar) (bie zanorja “a”)
Topova + it (bie fonema zanore e patheksuar “a” e bėhet (topovit)
Ndėrsa kur duam tė drejtshqiptojmė a drejtshkruajmė pėr krahinėn, mė e pranueshme do tė ishte:

Vithuqi + ot (bie fonema zanore e patheksuar “i”e mbetet (vithuqot)
Sipas parapėlqimeve tė vetė bonorėve tė kėtij fshati vihet re, se, meqė historikisht ka qenė fshati mė i vogėl i krahinės, quhet edhe “Fshati i Vogėl”, ose disa e kanė konsideruar preardhjen e toponimit nga vithisjet qė ishin tė shpeshta e kėsisoj i mbeti “Vithuq” ose “Vithyq”, tjetėr qė shpesh shqiptohet dhe gabim si ‘Bythyq”jo nga ndonjė e folme dialektore, por, ndoshta e shkaktuar nga e folmja e individit tė veēantė, apo idiolektit.
Zagori-a + it (Siē veprojmė pėr “topovit”; mundet edhe “zagoriot”)
Na shtohet pėlqesa dhe krenaria kur kėto emėrtime bazė nuk i shohim tė deformuara si nė literaturė, nė shkresa zyrtare, nė shtyp etj e aq mė keq kur na i dėgjon veshi…)
Jemi mėsuar tashmė qė folėset nė televizion, nga qė nuk i njohin trevat tona “ia kėpusin katundit” sidomos nė theksin qė kanė realk,isht kėto toponime. E vendosin theksuin bazė ku t’u teket e neve na vret veshin e na sėmbon njė dukuri e tillė…
Kur duam tė theksojmė gjatė shqiptimit emėrtimin e toponimit ku jemi duke shkuar, atėherė ekzaktėsisht do tė dallojmė tė pashquarėn e secilit: Po shkoj nė Zagori, Sheper, Nivan, Konckė, Vithuq, Hoshtevė, Zhej, Lliar, Topovė, Ndėran. E mbi kėtė bazė krijohen rast pas rasti qoftė trajta e shquar, nėpėrmjeėt mbaresės, qoftė produktet gjuhėsore tė sė folmes sė emėrtimeve tė atyre qė banojnė nė kėto vende e qė prej tyre marrin dhe enėrtimin objektiv tė logjikshėm: Zagoria, Sheperi, Nivani, Koncka, Vithuqi, Hoshteva, Doshnica, Lliari, Zheji, Topova, Ndėrani.
Mė tej thirren nė ndihmė prapashtesat fjalėformuese, mė tė cilat realizohen pėr bukuri e saktėsisht: zagorit, topovit (vepron prapashtesa: -it), sheperiot, nivaniot, konciot, lliariot, vithuqot (vepron prapashtesa –ot); kurse pėr emėrtimet : hoshteviat, doshniciar (veprojnė pėrkatėsisht prapashtesat “-at” dhe “-it”)
Vihet re njė dukuri e veēantė tek fjala “konciot”, ku duket sikur shpėrbėhet paksa rrėnja e fjalės “Konckė”, duke u “arratisur” bashkėtingėllorja “k”. Kjo me sa shihet vjen ngaqė del ģ vėshtirėsuar artikulimi po t’ģ permbaheshim strikt rregullsisė sė fjalėformimit. Sa e bezdissghme do tė bėhej po tė flitej “konckiot”!
Sipas pėrsiatjeve gjuhėsore tė mėsuesit tė merituar, Zotit Stefan Bulo, tė trajtuara filimisht nė gazėetėn “Zagoria”, cilido lexues zagorit jep pėrgėzime e konsiderata vlerėsuese tė pėrligjura pėr qėmtuesin dhe studiuesin.


Meqė sapopėrmendėm “idiolektin”, e shoh tė udhės tė shtjellohem tek disa veēanėsi tė tė folmeve individuale, qė mund tė jenė rrjedhojė e nivelit kulturor e pėr mė tepėr pėr shkaqe anatomike tė organeve tė artikulimit. Po sjell dy-tre shembuj:
Njė bashkėmoshatari im, kur isha nxėnės nė shtatėvjeēaren e Sheperit ishte nė shqiptim deridiku “thuthuq” Ai kur donte tė thoshte “ēaj mali, ēaj ēobani…ēaj me lule, ēaj pa lule” e shqiptonte: “Thaj mali, thaj thobani, thaj me lule, thaj pa lule” Kur e pyesnim: “Si ja bėn zogu?” na pėrgjigjej: “Dhogu ia bėn thiu, thiu, thiu” nė vend tė “Zogu ia bėn ciu, ciu, ciu!”
Kėshtu qė natyrshėm e vetvetiu i mbeti nofka “Thiu.”
Nė Nivan (siē mė tregonte nėna ime) njė djalė nga kondajt fonemėn bashkėtingėllore “k” e konvertonte gjatė tė folurit nė “t” e sidomos kur i merrej pak goja: Thoshte: “To-tozma Tondi ta nė toqe tė tuqe nė vesh.” (Kozma Kondi ka njė **** tė kuqe nė vesh) Neve na dukej si lojė- shaka…
(kėtė shėmbull nuk e kam cilėsuar pėr tė ofenduar ndokėnd, por pėr tė trajtuar shembuj tė idiolektit. Kėrkoj ndjesė)
Idiolektet nuk pranohen nė fondin dialektor ose nėndialektor.
Kur isha i vogėl mė bėnte pėrshtypje e folura e njė plake nė Zhej. Kur i thėrriste djalit tė saj, dėgjoja: “O Basil, po ku je boreee!” (O Vasil , po ku je moreee?)
Ka dhe mėnyra tė tjera tė foluri, qė nuk mund tė fitojnė tė drejtėn tė hyjnė nė fondin e tė folmes nėndialektore zagorite.
Vetėkuptohet qė tė folmen burimore do ta gjejmė mė tė saktė tek ato shtresa popullate qė sė paku kanė mbaruar shtatė e tetėvjeēaren, ndryshe do hasėsh me persona qė heqin apo i shtojė “ė-tė” me vend e pa vend…
Ekzistojnė dhe imitime apo sajime grupindividėsh, pėr tė mos u kuptuar nga tė tjerėt, dmth, ashtu siē kanė lindur zhargonet, ashtu dhe kėto, por duket sikur marrin mė shumė trajtėn e lojnave gjuhėsore…
Le tė pėrmendim disa shembuj:
Ēdo fjalė copėtohet nė rrokje e pas ēdo rrokjeje me shqiptim tė pėrshpejtuar shtohet qėllimisht njė prapashtesė me mision ngjyrimi e gjymtimi tė fjalės bazė, psh:
“A mė do? (A-fa/ mė-fė / do-fo?)
Ky lloj komunikimi individual realizon synimin e fshehtėsisė, duke u artikuluar fjalėt disi me njė shjpejtėsi mė tė dukshme se e folura e zakonte, qė pėrbėn njėfarėsoj mashtrimi akustik apo sugjestioni iluzor pėrgjat lėshimit tė frazave dhe aftėsisė pėrthithėse tė tyre nė njėsinė e kohės prej organit dėgjiomor tė bashkėbiseduesit.
Ky synim mund tė realizohet edhe me tė tjera prapashtesa lodruese qė mund t’ģ pėrzgjedhė qoftė dhe pėr humor folėsi, si:
“A mė do sa tė dua unė? (A-nxri / mė-nxri /do-nxri, / sa-nxri, tė-nxri,/ du-nxri/ a-nxri/ u-nxri/ nė-nxri?) Siē shihet prapashtesat gjymtuese “-fa”dhe “-nxri” arrijnė ta ngatėrrojnė dėgjuesin qė ky tė mos kuptojė qė tė rinjtė me kėtė farsė komunikimi duan t’i shprehin ndjenjat njėri- tjetrin.
xxx

Nė kushtet si hyn e del dimri nė Zagori, ka ndikuar tek banorėt pėr gjetje mundėsish, pėr ta kaluar sa mė kėndshėm trishtimin qė sjell moti i keq e nata e pambarimtė dimėrore pėrqark vatrės me zjarr.
Lindėn kėshtu disa lodra vendi gjuhėsore:
Loja e pėrhapur gjithandej e “kungulleshkave” ka qenė parėsore ndėr tė tillat.
E fillonte njė pjesėmarrės, qė merrte pėrsipėr rolin e drejtuesit (-es) qė ia niste: Tani do mbajė secili mend numurin e vet… “Kisha njė kungullore e si i bėra ysmet, m’u bėnė katėr kungullore… “Pse katėr? - ndėrhyn shpejt numri katėr. “Po sa? “Tetė.” “Pse tetė? – ndėrhyn teta….
E kėshtu loja vjen rrotull. Digjet kush nuk ndėrhyn shpejt e kush ngatėrron numrin. qė del jashtė loje.
2) Loja “Pe lepur?” Qė ndikon nė tė folurit pa u ngatėrruar…pra si lojna tė tipit “Kupa me kapak, kupa pa kapak” tė cilat Zagoria i ka tė shumta…
E para: “Pe lepur?
E dyta: “pashė.”
E para: “kishte bisht?
E dyta: “pe lepur?
E para: “pashė”
E dyta: kishte bisht?”
E para: pe lepur?
E dyta: pashė.
E para: “Kishte bisht?
E dyta: “pe lepur?”
E kėshtu vijimėsia e lojės varet nga ngatėrrimi ose mosngatėrrimi i partnerit tė lojės dyshe…
Ndonjėherė brenda familjeve tona pėrsėritet dhe njė zhargon (doganēe) i pėrcjellė si mėnyrė pėr tė ngacmuar tė qeshura ēlodhėse si:
“O gjitoneee!
“Orseeee!
“A mė jep njė ēikė cilifuqin, ta fut nė tė kuqin, se mė ka ardhė kokomblaqi i sime bije e do t’i bėj ca pemė bythe?!

(“Okomshie!
“Urdhėro!”
“A mė jep njėēikė tiganin, ta vė nė zjarr, se mė ka ardhė dhėndri e do t’i bėj ca vezė?)
“Llaf ėshtė ai? Eja ta marrē!

Kurse fraza e bashkim fjalėsh qė pėrdoren pėr pėrmirėsim tė artikulimit nė ligjėrim, krahina jonė ka disa:
E shumėpėrhapura:
“Kupa me kapak, kupa pa kapak.
“Merr njė gur e qėllo rrapin, merr dy gurė e qėllo rrapin, merr tre gurė….. (Kush e thotė pa u ngatėrruar gjer tek dhjetė gurėt, fiton lojėn)
“Plepi plak palcė pak…plepi plak i plasur i plasur pak palcė pat pasur… (tė pėrsėritet dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Vdiq evgjiti, vdiq evgjiēka” (Dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Hėngra dhinė e lashė minė, minė e lashė, dhinė e hėngra.” (Fiton kush e thotė sa mė shpejt dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Pashė njė dele bythėpėrputhur, pashė dy dele bythėpėrputhura, (vazhdon gjer nė dhjetė dele pa u ngatėrruar, por edhe pa e prishur ritmin)
“E shes thesin, s’e shes thesin…”
“Njė kra me dru njė kra me shkarpa”
“Me mė the e me tė thashė, nuk ngrė dot njė thes me kashtė…” (Disa herė)

Shėnim:
Ėshtė e vėrtetė qė zagoriti nuk ka mundur tė “honepsė” fonemėn bashkėtingėllore, tė shurdhtėn “h” pėrmidis zanoresh, ndaj as qė e shqipton fare: “Ik, ftou nė tajare!” (kur e rregullt ėshtė “ftohu”)Nėse nė shqiptimin e pėrditshėm mund tė tolerohet pėrsa po themi pėr kėtė fonemė, nuk mund t’ia lejojmė vetes nė tė shkruar e sidomos kur duam tė bėjmė letėrsi normale. Po kėshtu ne shqiptojmė, fshiu me peshqir, nė vend tė fshihu ose “fsheu, se tė panė!” nė vend tė fshehu, “lejnė qėntė” nė vend tė lehin qentė etj.

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:44

KREU I PARĖ

SKICIM I SHPEJTĖ GJEOGRAFIKO-HISTORIK I ZAGORISĖ

Sipas studiuesve tė mirėfilltė Evien Peri, Dhame Ēapi, Stefan Bulo, Ilia Laska e studimeve vetiake, sidomos sipas realitetit, gojdhėnave e trashėgimisė folklorike krahina e Zagorisė ka qenė e banuar qė nė periudhat prehistorike. Janė gjetur dokumente materiale qė vėrtetojnė prejardhjen ilire tė kėtyre trevave qė gjeografikisht i pėrkasin lartėsive juglindore tė Shqipėrisė. Si zonė e banuar prej shekujsh ka qenė e lakmuar pėr pasuritė natyrore e njerėzore prej administratash tė ndryshme; kryesisht ka qenė nėn administrimin qė zotėronte Gjirokastrėn e Tepelenėn; veē kurrė nuk arriti t’i pėrulej administrimit otoman.
Historia nė kėtė rrafsh nuk lė pa pėrmendur (ndonėse historianėt nuk kanė arritur tė nxjerrin nė pah faktet historikė qė e dėftejnė Zagorinė njė kėshtjellė tė pamposhtur , qė bėri qėndresė tė admirueshme ndaj hordhive osmane e bashkėpunėtorėve tė tyre, ku si monument shembullor qėndrese, rezistence e vetmohimi mbeti kapedani legjendar Kiēo Vlashi nga Hoshteva, kapedanė tė tjerė si Ndreu, Llania etj, i cili me ēetėn e vet luftoi deri sa ra nė fushė tė luftės, duke mbrojtur Zagorinė nga hordhitė turke e nga rrjepja pėrmes taksave tė shumta.
Kapedanė nė shekullin XVII-XVIII nxori pothuajse ēdo fshat. Jo mė kot zagoritėt u lidhėn dhe me Ali Tepelenėn; fakt qė rrėfen zgjuarsinė e vendasve pėr t’u mbrojtur nga mė tė egrit barbarė…Shembull pėr lidhje tė rafinuara me Alinė ishte dhe mbeti i shquari Dedė Gjoni nga Ndėrani, ku, siē e ka pėrshkruar dhe intelektuali potencial, ndėranioti z. Viktor Dervishi, del nė pah jo vetėm menēuria e zagoritit pėrballė situatash tė befta. Dedė Gjoni arriti ta shfrytėzojė “dobėsinė” e pėrkohshme tė Ali Tepelenės, jo pėr interesa tė ngushta vetiake meskine, por pėr tė evidentuar realisht edhe shpirtin bujar tė zagoritit edhe pėr tė krijuar terren favorizuas pėr tė ardhmen e fshatit e krejt krahinės, siē ndodhi nė tė vėrtetė, kur Aliu me pushtet tė fortė arriti qė mirėsinė ta shpėrblente me mirėsitė qė i shkonin pėrdorė, duke lėnė disa ura, mullinj bloje, manastirin e Nivanit, shtėpi nė Doshnicė, Ndėran e Hoshtevė etj.
Duke u nisur nga lartėsia nė relievin brenda kėtij “djepi” krahina jonė ka dhe njė nėndarje mė dysh: Zagori e sipėrme, ku pėrfshihen fshatrat Sheper, Nivan, Ndėran, Konckė, Topovė, Vithuq e qė vijėn ndarėse me Zagorinė e poshtme e pėrbėjnė pėrroi Pacomiteve nga perėndimi e pėrroi Prasek nga lindja, ku bėjnė pjesė Vithuqi, Hoshteva, Doshnica, Lliari dhe Zheji.
Qė tė hysh nė luginė natyra ka konturuar katėr “porta”simbolike qė pėrkojnė pėrkatėsisht me katėr grykat e qafat e vargmaleve shekullorė e konkretisht: Qafa e Ēajupit, gryka e Selckės, Gjurmėmushka, qafa e Dhėmbelit dhe ajo e Pirros nė zonėn ku bashkohet lumi Dhėmbel me Vjosėn e qė i takon Malėshovės.
Mbrojtja fizike e Zagorisė ndikoi katėrcipėrisht edhe nė mbrojtjen e ruajtjen e gjuhės, zakoneve, fesė ortodokse (kur po pėrhapej e pėrqafohej gjithandej feja islame), pra u mbrojt me qėndresė tė fuqishme edhe trashėgimia burimore shpirtėrore e kėtij populli qė ai e dinte se si mbijetonte nė ato skėrka e gėrxhe, ku “hante pula strall” e ku uratėn e kish marrė ferra e rigoni…
Janė tė pallogaritshme vlerat mendore, shpirtėrore tė burrave e sidomos grave burrėresha zagorite, qė arritėn tė sfidojnė kundėrshtarė natyrorė, njerėzorė e sidomos izolimin prej vendndodhjes si zona mė e thellė e trevave tė Gjirokastrės.
Gruaja zagorite, veē vlerave tė lindura e tė trashėguara arriti tė pėrftonte tė tjera vlera brilante fizike e shpirtėrore, duke u kalitur me halle e vėshtirėsi mbijetese, duke u pozicionuar edhe nė rolin e mashkullit tė shtėpisė nė mjaft procese brenda e jashtė shtėpisė, gjer tek mirėrritja dhe edukimi i fėmijėve me frymėn atdhetare e me tiparet e kulturės sė mirėfilltė, pėr t’u krijuar brezave tė rinj konceptin e tė jetuarit me frutet e djersės sė ballit e jo me grabitje e tė tjera vese…
Ajo s’e lėshonte naxhaken nga brezi, pėr tė ruajtur familjen e gjenė e gjallė…
E imagjinoj veten nė njė helikopter, nga dritarja e tė cilit kundroj krahinėn tonė tė bekuar e tė pazėvendėsueshme pėr cilindo zagorit.
Brenda njė kuadrati prej 15 kilometrash gjatėsi e mesatarisht 6-7 kilometra gjerėsi syri i etur arrin tė rrokė nė fokus njė luginė nė trajtėn e njė djepi gjigand, ku pėr parete tė tij shėrbejnė dy vargmalet mė tė pėrmendur tė kėsaj zone gjeografike e konkretisht nga lindja kurorėzon vargmali Trebeshinė- Dhėmbel- Nemėrēkė e nga perėndimi vargmali tjetėr vigan: Shėndėlli-Lunxhėri-Bureto.
Duke kundruar me ėndje tė veēantė tė krijohet pandehma sikur pllaja famoze e Ēajupit kryen e mban pozicionin e “nėnės” qė mbėshtetet kokėn pas djepit, duke i pėrkundur ėmbėl tė dhjetė fshatrat pėrkundruall njėri – tjetrit, si tė vendosur me dorė nė pozicion valleje, ashtu, tė zėnė dorė pėr dorė duke ia shkulur kėngės nė valle, duke kujtuar historinė, duke kėngėzuar femrėn e bukur zagorite, ujin e kristaltė, erėn flladidėse, puhizėn e beharėve tė papėrsėritshėm dhe begatinė e florės shumėngjyrėshe e tejet tė larmishme…
Kėngė nė valle, ku shpresa motivon lėkundjen e trupit, flatrimin e fustanit e fustanellės, ku ėndrrat e mėtimet pėr begati e liri, i japin eshkė e strall tokės, pėr t’u pėrndezur nėn kėpucėt me xhufkė.

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:45

KREU I DYTĖ

MARRĖDHĖNIE TĖ NDĖRSJELLTA PĖRMIDIS ZAGORTĒES
DHE ERUDITIT ILIA DILO SHEPERI…

Arkitekti i gjuhės shqipe, Ilia Dilo Sheperi dhe e folmja zagorite kanė ekzistuar dhe ekzistojnė pėrjetėsisht, sikur tė jene lindur pėr tė qenė tė ngjizur pazgjidhshmėrisht e reciprokisht, madje domosdoshmėrisht ndėrmjet tyre.
Gjuhėtari i mirėfilltė i shqipes u limd e u rrit nė njė mjedis e komunitet gjuhėpastėr e gjuhėpasur e me njė dhunti tė veēantė qė kish tė bėnte me etjen, pėr tė pėrthithur dije tė shumta nė kėtė fushė.

Sipas te nderuarit studjues Petrit Kola, banues nė Filadelfia,te cilin nuk e njoh personalisht, citoj:

“Del pastaj njė trim i bukur nga Zagoria Ilia Dilo Sheperi e i qendis Portės sė Lartė njė memorandum historik… E shkroi profesor Diloja me dorėn e tij tė bardhė nė njė greqishte tė kulluar qė ta kuptonin mirė, fanariotėt dhe Patriarkana, adresuar nė emėr tė patrikut Joakin. E u kujton tė gjithėve se ai (autori) dhe orthodhoksėt shqiptarė i pėrkasin racės sė bukur iliriane… (i pėrfytyroj tė bardhė me sy tė kaltėr e flokėverdhė si e thotė kėnga: "Treqind lebėr leshraverdhė, nė grykė tė Kuēe u derdhė..").., i pėrkasin fesė sė tyre kristiane qė nga fillesat; se myslimanėt shqiptarė nuk janė turq e katolikėt nuk janė latinė… e tė gjithė ne kemi njė rrėnjė tė pėrbashkėt, njė histori, tė cilėn do ta vazhdojmė sa tė ekzistojmė mbi faqe tė dheut …”
(Me rastin e ribotimit tė gramatkės sė shkencėtarit ILIA DILO SHEPERI, ai vazhdon):
“Gėzohem qė keni shkruar dhe qė keni ribotuar librin. Unė e kam gjetur ribotimin e vitit 1972 nė arkivat e bibliotekės sė Filadelfias (Free Library of Philadelphia) dhe e kam skanuar nė format elektronik sepse mė duhej ta ktheja librin nė bibliotekė. Pėrveē ekspertizės rreth gramatikės sė asaj kohe, mė ka bėrė shumė pėrshtypje interesimi i Ilia Dilo Sheperit pėr studimin e gjuhės shqipe, tė dy dialekteve, me qėllim qė tė arrihej njė standard dhe tė pėrparonte nė tė njėjtin nivel me gjuhėt e tjera evropiane.”

Kurse Ukshin Zajmi ka shkruar:
“Odisejadat e shqiptarėve janė tragjike. Ata nė vend qė tė jetojnė e krijojne nė vendlindje detyrohen tė arratisėn, duke pėrjetuar tmerre tė ndryshme. Njė fat tė tillė e pėrjetoi edhe familja Dilo nga Sheperi i Zagorisė sė Shqipėrisė- Zagorisė sė Ēajupit, e sė bashku me familjen edhe Anxhela Dilo si 7-vjeēare.
Historia e familjes Dilo, ėshtė mjaft tragjike dhe tragjeditė e pėrcollėn dekada me radhė. Megjithė kėto krajata kjo familje krenohet me Ilia Dilon-autorin e Gramatikės sė Gjuhės shqipe e shkruar nė vitin 1927, me Jani Dilon- eprorin ushtarak qė deri nė vdekje luftoj pėr ēlirimin e Shqipėrisė, e sė fundit edhe me Anxhela Dilon, qė nė shtator tė kėtij viti u shpall Poetja famoze e vitit 2005, sė bashku edhe me 19 moshatare tė saja.”
xxx

Gjuha nė tėrėsinė e paraqitjen e vet abstrakte apo konkrete ėshtė mediumi, me anėn e tė cilit realizohet komunikimi ndėrnjerėzor, ndėrpersonal nė ēdo mjedis shoqėror, zyrtar, ndėrkomunitar, familjar e gjithandej.
Gjuha ėshtė dhe evidentuesja mė prestigjoze e njė kombi nė dallim nga kombet e tjerė, e njė populli nė gjirin e popullatės heterogjene tė botės…
Si mjeti mė specifik ģ komunikimit, pra ģ marrdhėnieve bisedore, shkrimore, gjuha e ēdo kombi aktualisht e pėrherė ka pasur e ka veēanėsitė e veēoritė dalluese, e lidhur ngushtė me historinė e ēdo kombi e ēdo komuniteti.
Siē dihet nga ēdokush ėshtė vėrtetuar katėrcipėrisht se gjuha ka qenė dhe ėshtė pėrcaktuesja mė domethėnėse e identitetit personal e komunitar, pra si pėr grupet njerėzore edhe pėr individėt veēmas.
Ky konstatim u bė domosdoshmėri nėpėr tėrė procesin e krijimit dhe konsolidimit tė shoqėrisė njerėzore nė pėrgjithėsi… Ėshtė njė akt jo formal qė ėshtė realizuar e kryhet pėrmes artikulimit tė fjalės si shprehje e mendimit, gjė qė ėshtė materializuar nėpėrmjet tė folurit (me gojė ose me shkrim).
Tė tilla konstatime, duke pėrparuar edhe mė tej me qėmtimet e studimet e veta, i gjejmė bindshėm tek i madhėrishmi dhe i pėrndrituri gjuhėtar, Ilia Dilo Sheperi, i cili e ka pėrshfaqur qysh nė fillesat e shekullit XX menēurinė e vet tė sintetizuar nė parathėnien e librit “GRAMATIKA DHE SINTAKSA E GJUHĖS SHQIPE” – botim i vitit 1927 nė VLORĖ, ribotim i vitit 1972 nė Romė dhe i vitit 2001 nė Tiranė:

Midis tė tjerash gramatikani nė hyrje ka theksuar:
= Njerėzit merren vesh me njėrijetrin me anen e gjuhės.
= Gjuha shqipe vjen nga gjuha e vjetėr e Pellazgėve dhe fillimi i saj arrin vjetėrsinė mė tė lashtė, kohėn, nė tė cilėn dhe motrat e sajė greqishtja dhe latinishtja formoheshin secila nė qarkun e vetė” (Kėtu autori citon Angelo Masc-in nga “Sur l’origine de la nation Albanaise”)
= Gjuha shfaqet me tė folur e me tė shkruar.
= Gramatika pėrmbledh regullat, pas tė cilave kombi pėrgjithėsisht e ka folur dhe e flet gjuhėn e vetė dhe nė bazė tė tė cilave kėjo gjuhė ėshtė shkruar dhe shkruhet pagabimisht.
= Gjuha qė pėrdorin nė tė shkruar intelektualėt e kombit tė tėrė, quhet gjuhė letrare; kėjo ėshtė gjuhė e pėrbashkėt, kurse ndryshimet qė eksistojnė nė tė folmet e popullit sipas vendit, pėrbėjnė dialektet (tė folmet) e njė gjuhe.
= Dialektet e shqipes janė dy: gegėnishtja dhe toskėnishtja.
Shėnim 1. Ndryshimet midis gegėnishtes dhe toskėnishtes janė shumė mė tė vogėla nga ndryshimet qė kanė dialektet e mė tė shumave nga gjuhėt e tjera tė botės, nė mėnyrė qė shpejt do tė jetė e mundur tė ketė dhe shqipja njė gjuhė letrare tė pėrbashkėt, si dhe gjuhėt e tjera.
Shėnim 2. Edhe dialekti flitet me ndryshime tė vogėla sipas vendit, duke pėrbėrė nėnėdialekte ose idioma. Kėshtu toskėnishrja ka idiomat e Ēamėrisė, tė Labėrisė, tė shqiptarėve tė Greqisė e tė Italisė.

Pra, siē shihet, nga kėto pak fraza plot intensitet, qė shprehin intensitetin e mendimit shkencor te gramatikanit te shquar, vėrejmė ethe thellėsinė e aryetimit tė tij edhe laergpamėsinė e e tė ardhmes sė kėsaj gjuhe drejt njėsimit tė saj nė gjuhė letrare tė pėrbashkėt qė ende sot e kėsaj dite nuk po mundet tė pėrmbushė kėtė ėndėrr parashikimi tė arkitektit fisnik…
Ėshtė pėr t’u pėrmendur shndritshėm, se Sheperi i Zagorisė ka tė drejtė tė krenohet e mburret me dy princat famozė: A.Z.Ēajupin dhe Ilia Dilo Sheperin, qė morėn dhe i dhanė tepėr e mė tepėr gjuhės shqipe… Ata janė e do tė mbeten idhuj pėr dhjetra e dhjetra studiues-gjuhetarė, shkrimtare e poetė qė e kanė pėr ndėr origjinimin nga Zagoria e gjuhės sė flladitur nga erėra e puhiza malore e tė spėrkatura nga ujėrat e bores, apo gjuhės sė aromatizuar nga shumėllojshmėria e leuleve tė kopshtijeve, lėndinave, pllajave, kodrinave e shpatmaleve zagorite…
Shpreh bindjen time se kjo gramatikė pėrligj njė revolucion tė vėrtetė nė fushėn e toskėrishtes sė shkruar e tė folur e tė krejt gjuhės shqipe tė tėrėsinė e saj brenda e jashte kufinjve shtetėrorė, ku bėn pjesė kryelartėsisht dhe e folmja zagorite.

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:46

(Vijim)
KREU I TRETĖ

ZAGORITĒjA – GJUHĖ BAZĖ E KOMUNIKIMIT TĖ KĖNDSHĖM NDĖRZAGORIT E NDĖRKRAHINOR

Ėshtė mėkat tė mos sirtarosėsh nė kujtesė kėtė thesar krahinorizmash kaq tė pasur e tė larmishėm qė e ka Zagoria, kur korifenj letrash si “Bilbili i Dhėmbelit – ĒAJUPI”, Arkitekti i gramatikes, Ilia Dilo SHEPERI, na kanė lėnė edhe tė shkruara qindra faqe. Poeti i madh dhe gramatikani i pėrkushtuar i janė dorėzuar e kanė pėrqafuar tejet tė folmen burimore zagorite tė pėrthithur prej tyre qė nė fėmijėri, pra atė tė folme qė pėrbėnte bazėn e komunikimit nė krahinė qysh nė hershmėri e gjer nė mbarim tė shekullit XVIII e nė fillesat e shek XIX, XX e nė vijimėsi…
Ėshtė e tepėrt tė sqarojmė origjinėzimin e kėtyre bartjeve leksikore, frazeologjike, kur ndėrmendim etjen pėr ta mirėpėrdorur, pėr ta pastruar e pasuruar ketė tė folme e tė shkruar qė nga Ēajupi, Ilia Diloja, Jorgo Buloja, Vasil Bici, Alqi Jani e gjer te Angela Dilo etj.; (Tė jetė rastėsi qė janė sheperiotė tė larpėrmendurit?!)... Pena e tyre dhe e dhjetra zagoriteve te tjerė tė fushės sė letrave shqipe rrėshqiste e rrėshqet herė dhimbshėm e herė hareshėm mbi fletėn e bardhė…
Gjithashtu edhe personalitete tė tjerė vendas apo mbledhės tė hershėm tė folklorit shqiptar kanė mundur t’i rrokin drejpėrdrejt nga burimi i pashushunjėzuar fjalėt e shprehjet nėndialektore qė i ēertifikohen Zagorisė e qė rrėfejnė me gurgullimė zėri se sa tė begatė e kemi pasur dhe e kemi gjuhėn tonė tė vendlindjes, qė mund tė krahasohet pėr nga vlerat vetėm me natyrėn e margaritartė…qė i ka falur Zoti.
Nga ēasti fatlum, kur foshnja nis bėlbėzimin e artikulon fjalėt e para ėshtė gjuha e nėnės ajo qė e shoqėron besnikėrisht gjer nė amėshim…

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:46

KREU I DYTĖ

MARRĖDHĖNIE TĖ NDĖRSJELLTA PĖRMIDIS ZAGORTĒES
DHE ERUDITIT ILIA DILO SHEPERI…

Arkitekti i gjuhės shqipe, Ilia Dilo Sheperi dhe e folmja zagorite kanė ekzistuar dhe ekzistojnė pėrjetėsisht, sikur tė jene lindur pėr tė qenė tė ngjizur pazgjidhshmėrisht e reciprokisht, madje domosdoshmėrisht ndėrmjet tyre.
Gjuhėtari i mirėfilltė i shqipes u limd e u rrit nė njė mjedis e komunitet gjuhėpastėr e gjuhėpasur e me njė dhunti tė veēantė qė kish tė bėnte me etjen, pėr tė pėrthithur dije tė shumta nė kėtė fushė.

Sipas te nderuarit studjues Petrit Kola, banues nė Filadelfia,te cilin nuk e njoh personalisht, citoj:

“Del pastaj njė trim i bukur nga Zagoria Ilia Dilo Sheperi e i qendis Portės sė Lartė njė memorandum historik… E shkroi profesor Diloja me dorėn e tij tė bardhė nė njė greqishte tė kulluar qė ta kuptonin mirė, fanariotėt dhe Patriarkana, adresuar nė emėr tė patrikut Joakin. E u kujton tė gjithėve se ai (autori) dhe orthodhoksėt shqiptarė i pėrkasin racės sė bukur iliriane… (i pėrfytyroj tė bardhė me sy tė kaltėr e flokėverdhė si e thotė kėnga: "Treqind lebėr leshraverdhė, nė grykė tė Kuēe u derdhė..").., i pėrkasin fesė sė tyre kristiane qė nga fillesat; se myslimanėt shqiptarė nuk janė turq e katolikėt nuk janė latinė… e tė gjithė ne kemi njė rrėnjė tė pėrbashkėt, njė histori, tė cilėn do ta vazhdojmė sa tė ekzistojmė mbi faqe tė dheut …”
(Me rastin e ribotimit tė gramatkės sė shkencėtarit ILIA DILO SHEPERI, ai vazhdon):
“Gėzohem qė keni shkruar dhe qė keni ribotuar librin. Unė e kam gjetur ribotimin e vitit 1972 nė arkivat e bibliotekės sė Filadelfias (Free Library of Philadelphia) dhe e kam skanuar nė format elektronik sepse mė duhej ta ktheja librin nė bibliotekė. Pėrveē ekspertizės rreth gramatikės sė asaj kohe, mė ka bėrė shumė pėrshtypje interesimi i Ilia Dilo Sheperit pėr studimin e gjuhės shqipe, tė dy dialekteve, me qėllim qė tė arrihej njė standard dhe tė pėrparonte nė tė njėjtin nivel me gjuhėt e tjera evropiane.”

Kurse Ukshin Zajmi ka shkruar:
“Odisejadat e shqiptarėve janė tragjike. Ata nė vend qė tė jetojnė e krijojne nė vendlindje detyrohen tė arratisėn, duke pėrjetuar tmerre tė ndryshme. Njė fat tė tillė e pėrjetoi edhe familja Dilo nga Sheperi i Zagorisė sė Shqipėrisė- Zagorisė sė Ēajupit, e sė bashku me familjen edhe Anxhela Dilo si 7-vjeēare.
Historia e familjes Dilo, ėshtė mjaft tragjike dhe tragjeditė e pėrcollėn dekada me radhė. Megjithė kėto krajata kjo familje krenohet me Ilia Dilon-autorin e Gramatikės sė Gjuhės shqipe e shkruar nė vitin 1927, me Jani Dilon- eprorin ushtarak qė deri nė vdekje luftoj pėr ēlirimin e Shqipėrisė, e sė fundit edhe me Anxhela Dilon, qė nė shtator tė kėtij viti u shpall Poetja famoze e vitit 2005, sė bashku edhe me 19 moshatare tė saja.”
xxx

Gjuha nė tėrėsinė e paraqitjen e vet abstrakte apo konkrete ėshtė mediumi, me anėn e tė cilit realizohet komunikimi ndėrnjerėzor, ndėrpersonal nė ēdo mjedis shoqėror, zyrtar, ndėrkomunitar, familjar e gjithandej.
Gjuha ėshtė dhe evidentuesja mė prestigjoze e njė kombi nė dallim nga kombet e tjerė, e njė populli nė gjirin e popullatės heterogjene tė botės…
Si mjeti mė specifik ģ komunikimit, pra ģ marrdhėnieve bisedore, shkrimore, gjuha e ēdo kombi aktualisht e pėrherė ka pasur e ka veēanėsitė e veēoritė dalluese, e lidhur ngushtė me historinė e ēdo kombi e ēdo komuniteti.
Siē dihet nga ēdokush ėshtė vėrtetuar katėrcipėrisht se gjuha ka qenė dhe ėshtė pėrcaktuesja mė domethėnėse e identitetit personal e komunitar, pra si pėr grupet njerėzore edhe pėr individėt veēmas.
Ky konstatim u bė domosdoshmėri nėpėr tėrė procesin e krijimit dhe konsolidimit tė shoqėrisė njerėzore nė pėrgjithėsi… Ėshtė njė akt jo formal qė ėshtė realizuar e kryhet pėrmes artikulimit tė fjalės si shprehje e mendimit, gjė qė ėshtė materializuar nėpėrmjet tė folurit (me gojė ose me shkrim).
Tė tilla konstatime, duke pėrparuar edhe mė tej me qėmtimet e studimet e veta, i gjejmė bindshėm tek i madhėrishmi dhe i pėrndrituri gjuhėtar, Ilia Dilo Sheperi, i cili e ka pėrshfaqur qysh nė fillesat e shekullit XX menēurinė e vet tė sintetizuar nė parathėnien e librit “GRAMATIKA DHE SINTAKSA E GJUHĖS SHQIPE” – botim i vitit 1927 nė VLORĖ, ribotim i vitit 1972 nė Romė dhe i vitit 2001 nė Tiranė:

Midis tė tjerash gramatikani nė hyrje ka theksuar:
= Njerėzit merren vesh me njėrijetrin me anen e gjuhės.
= Gjuha shqipe vjen nga gjuha e vjetėr e Pellazgėve dhe fillimi i saj arrin vjetėrsinė mė tė lashtė, kohėn, nė tė cilėn dhe motrat e sajė greqishtja dhe latinishtja formoheshin secila nė qarkun e vetė” (Kėtu autori citon Angelo Masc-in nga “Sur l’origine de la nation Albanaise”)
= Gjuha shfaqet me tė folur e me tė shkruar.
= Gramatika pėrmbledh regullat, pas tė cilave kombi pėrgjithėsisht e ka folur dhe e flet gjuhėn e vetė dhe nė bazė tė tė cilave kėjo gjuhė ėshtė shkruar dhe shkruhet pagabimisht.
= Gjuha qė pėrdorin nė tė shkruar intelektualėt e kombit tė tėrė, quhet gjuhė letrare; kėjo ėshtė gjuhė e pėrbashkėt, kurse ndryshimet qė eksistojnė nė tė folmet e popullit sipas vendit, pėrbėjnė dialektet (tė folmet) e njė gjuhe.
= Dialektet e shqipes janė dy: gegėnishtja dhe toskėnishtja.
Shėnim 1. Ndryshimet midis gegėnishtes dhe toskėnishtes janė shumė mė tė vogėla nga ndryshimet qė kanė dialektet e mė tė shumave nga gjuhėt e tjera tė botės, nė mėnyrė qė shpejt do tė jetė e mundur tė ketė dhe shqipja njė gjuhė letrare tė pėrbashkėt, si dhe gjuhėt e tjera.
Shėnim 2. Edhe dialekti flitet me ndryshime tė vogėla sipas vendit, duke pėrbėrė nėnėdialekte ose idioma. Kėshtu toskėnishrja ka idiomat e Ēamėrisė, tė Labėrisė, tė shqiptarėve tė Greqisė e tė Italisė.

Pra, siē shihet, nga kėto pak fraza plot intensitet, qė shprehin intensitetin e mendimit shkencor te gramatikanit te shquar, vėrejmė ethe thellėsinė e aryetimit tė tij edhe laergpamėsinė e e tė ardhmes sė kėsaj gjuhe drejt njėsimit tė saj nė gjuhė letrare tė pėrbashkėt qė ende sot e kėsaj dite nuk po mundet tė pėrmbushė kėtė ėndėrr parashikimi tė arkitektit fisnik…
Ėshtė pėr t’u pėrmendur shndritshėm, se Sheperi i Zagorisė ka tė drejtė tė krenohet e mburret me dy princat famozė: A.Z.Ēajupin dhe Ilia Dilo Sheperin, qė morėn dhe i dhanė tepėr e mė tepėr gjuhės shqipe… Ata janė e do tė mbeten idhuj pėr dhjetra e dhjetra studiues-gjuhetarė, shkrimtare e poetė qė e kanė pėr ndėr origjinimin nga Zagoria e gjuhės sė flladitur nga erėra e puhiza malore e tė spėrkatura nga ujėrat e bores, apo gjuhės sė aromatizuar nga shumėllojshmėria e leuleve tė kopshtijeve, lėndinave, pllajave, kodrinave e shpatmaleve zagorite…
Shpreh bindjen time se kjo gramatikė pėrligj njė revolucion tė vėrtetė nė fushėn e toskėrishtes sė shkruar e tė folur e tė krejt gjuhės shqipe tė tėrėsinė e saj brenda e jashte kufinjve shtetėrorė, ku bėn pjesė kryelartėsisht dhe e folmja zagorite.

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:46

KREU I kATĖRT

ZAGORITĒJA SI DEGĖZIM I DENJĖ I DIALEKTIT TOSK, APO SI QENDĖRZIM I KĖTIJ DIALEKTI?

Nuk ka arsye tė na vendosin sipas berihait nė pozicionin qė meritojmė qoftė gjeografikisht, qoftė nė aspektin burimor gjuhėsor.
Ne vetveten e njohim siē jemi: na takon qendra… e kėtu s’ka pse xhelozohet kush, kur faktet e tė dhėnat gojore e shkrimore janė kokėforte…
Kush ėshtė mė pranė tė folmes letrare? A nuk ėshtė e folmja toske dhe brenda saj a nuk ėshtė zagoritēja ajo qė vetėm me disa nuanca tė rralla dallon nga standardi i gjuhės sė sotme shqipe, sė paku nga ardhmėria e saj.
Pėr tė mbrojtur kėtė mendim nuk kėrkohet as tė rrokim armėt por penat t’i mbushim me bojė e lapsin ta mprehim mirė…
Toskėrishtja veriore e jugore e njohin mė mirė dhe i japin ē’i takon toskėrishtes qendėr-lindore, ku hyn zagoritēja.
Mirėfilli e pohojnė breznitė aktuale tė popullatės, tė cilat shkollimin e vet e kanė nisur me poezitė e krijimet e tjera tė Ēajupit, qė fituan popullaritet tė menjėhershėm, sapo mbėrritėn nga Egjypti nė Shqipėri.
Lebrit, ēamėt, gjirokastritėt, pėrmetarėt, beratasit, kolonjarė e korēarė… duke mėsuar deri pėrmendėsh vargjet e librit “Baba Tomori”, nuk patėn ndonjė vėshtirėsi nė shqiptim; pėrkundėr i asimilonin shpejt e me etje vargjet qė buronin e tingėllonin kumbueshėm e pastėr nė shpirtin e gjithkujt.
VAZHDON5
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    16/9/2010, 13:47

MIRĖDITA, GJIROKASTĖR!
(Cikėl poetik pėr Gjirokastrėn nga Jorgo S. TELO)

Gėzime e trishtime rėndshėm mban mbi supe.
Tė tėra dritė-hijet
ke mbartur ti gjithherė…
Pėrqark Kėshtjellės askurrė s’u tute;
Nursojmja fisnike nė gjoks tė Malit tė Gjerė.

Njė fundgusht herėt rrugėtova
I pari largim
nga Zagoria.
Isha i padalė; sa shumė u lodha.
Mė ēlodhi pamja jote…mrekullia.

Iu ngjita Palortosė nė mesditėn plot diell.
Tė fola si nė ėndėrr:
“Mirėdita, Gjirokastėr!
Ja, erdha tek Ty, te mė japėsh dije;
pėr tė qenė i mprehtė dhe i qashtėr…”


Eca per tek Ty me rripaqka mjerane,
kur vesha sė pari
kemishė me jakė,
pantallona e xhaketė doku bajate,
pėr tė dalė mesues me gravatė…”


E quajta fat atė lloj arsimimi.
Katėr vjet tė plotė
nė vatrėn e Ēabejt.
Aty ku u lind e studioi Ismaili.
Aty ku menēuria pėrshfaqet krejt.


“Pandeli Sotiri” me shtyjti pėr mė tej.
Me priti Tirana,
t’i shtoja dituritė.
Rinia e dhuntitė mė vėrshonin nėpėr dej.
Siē pėrftova, tė pėrhapja edhe unė dritė…

Jehonshėm mė erdhi, eh, njė zė princeshe.
Sakaqherė ndjeva
tėnden bujari.
Dhe kėng’ e kalldrėmeve jo, jo nuk tė reshtte.
Mė hyri nė palcė, mė dha gjallėri.


Kaluan shumė vite, tė erdha sėrish.
Eshtrave tė gjyshit
t’u gjendesha pranė…
Derte e gėzime pėrballa shqiptarisht
O qyteti gri,
I qytet i bardhė!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Jorgo Telo    Today at 01:20

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Jorgo Telo
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 3Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: