Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Gėzim Hajdari, njė poet shqiptar nė Ruanda

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Gėzim Hajdari, njė poet shqiptar nė Ruanda    15/9/2010, 14:24

Vetėm diktatura e gjatė e njė grupi bolshevikėsh, qė, pėr fat tė trishtė, kishin emigruar e studiuar nė Perėndim, e mbajtėn shqiptarin tė mbyllur brenda trojeve tė veta. Gjithė kohėn tjetėr, edhe pse nuk njihet si popull shtegtar, ai ka qenė shpėrndarė nė tė gjithė botėn. Pas vitit 1990, kjo dhunti e "vendit tė shqiponjave" u provua sėrish. U dėshmuan bashkėkombės qė ikėn pėrtej Uraleve, apo nė Australi dhe Alaska. Prej njė amerikani me origjinė shqiptare ka ndodhur edhe mė spektakolarja dhe mė befasuesja: Flamuri shqiptar ėshtė vendosur nė Hėnė. Ne akoma nuk prodhojmė dot nga gjėrat mė tė thjeshta tė zhvillimit tė sotėm teknologjik, por me siguri ndonjė bashkėkombėsi ynė, po tė ndodhė tė ulet nė tė ardhmen me njė anije kozmike, nė ndonjė planet tjetėr, edhe atje do tė lerė njė gjurmė shqiptare. Nuk ėshtė e papritur, pra, qė herė pas here nga aeroporti "Fiumiēino" i Romės ngrihet me avionė udhėtimi "Boing" pėr tė shkuar nė Azi apo Afrikė edhe njė nga tanėt bashkėkombės. Ai ėshtė poeti Gėzim Hajdari. Emigruar nė Itali prej mė shumė se njė dyzine vitesh, dy herė i diplomuar pėr letėrsi nė Universitetin e Elbasanit dhe "La Sapienza" tė Romės, autor nė Itali i 11 librave dhe fitues i nėntė ēmimeve tė rėndėsishme, Qytetar Nderi pėr merita letrare i Frozinones, i njohur nėpėrmjet pėrkthimeve dhe intervistave edhe nė popuj tė tjerė, deri edhe nė SHBA, i ftuar vazhdimisht nga jo pak universitete pėr tė mbajtur leksione, ai ka tashmė tre vite qė shkon nė zonat e nxehta tė botės. Kėto udhėtime tė tij i ndjek dhe i fikson nė celuloid njė fotograf i njohur, i cili bashkėpunon me tė pėrditshmen e famshme "New York Times" dhe revistėn prestigjioze "Newswik". Quhet Piero Pomponi. Me nė qendėr poetin shqiptar, ai bėn albume tematikė bardhezi, kurse Gėzim Hajdari shkruan libra udhėtimi. Kėshtu, vitin e shkuar, pas njė qėndrimi njėmujor nė jugun e Azisė, nė Filipine, Pomponi bėri albumin, kurse Gėzimi librin "San Petro Gutud" ose "Udhėtim nė terrin e tropikut". Kėtė fillimviti, ēifti i krijuesve sfidues prodhoi po ashtu albumin e radhės dhe librin pėrkatės. Kėtė herė udhėtuan nė Afrikėn ekuadoriane, nė Ruanda. Titullin e librit tė tij tė ri tė udhėtimit, Gėzim Hajdari ia gjeti kuptimplotė me fjalėn "Muzungu". Mjafton ta lexosh kėtė njėqind e pesėdhjetė faqesh pėr tė kuptuar se "Muzungu" ėshtė njė fjalė, me tė cilėn disa fėmijė ruandezė, sapo poeti ynė misionar zbriti nė aeroportin e Kampalės, e thėrritėn pėr ta tallur e nėmur. Ajo do tė thotė "I bardhė, i ndyrė". Ishte gjuha me tė cilėn prindėrit e atyre fėmijėve afrikanė mallkonin dikur evropianėt kolonizatorė, ata qė u sollėn pėr shumė kohė jo aq fort dritė qytetėrimi sesa skllavėri dhe shfrytėzim. Mirėpo, natyrisht, shqiptari Gėzim Hajdari nuk ėshtė ndonjė nga tė "bardhėt e ndyrė". Ai bėn pjesė nė ata evropianė qė nė Afrikė vijnė pėr ta ndihmuar atė. Vijnė tė shohin me sytė e tyre fatkeqėsitė qė popujt e saj kalojnė dhe pastaj nėpėrmjet ēdo mjeti tė mundshėm komunikimi publik t‘i denoncojnė. Poeti shqiptar nė Ruanda, siē edhe njė vit mė parė kishte bėrė nė Filipine, vinte nė emėr tė drejtėsisė. Gėzim Hajdari ėshtė dhe nuk ėshtė njė shqiptar i zakonshėm. Kampala, kryeqyteti me dy milionė banorė pranė liqenit Viktoria, i konsideruar si vendi i grushteve mė tė mėdha tė shtetit dhe i tiranėve mė tė pėrgjakshėm, nuk e tremb. Prej andej, ai do tė udhėtonte nė veri tė Ruandės, nė kufi me Sudanin, ku prej njėzetė vitesh zhvillohet e egėr njė luftė guerile nga mė mizoret. Por, edhe kjo gjė nuk e frikėson. Me aftėsinė pėr t‘u mėsuar shpejt me vėshtirėsinė, ai ėshtė mirėfilli shqiptar, porse nė pasionin human qė i ka vėnė vetes ėshtė njė misionar perėndimor. "Muzungu" nuk mund tė delte nga duart e tij veē si krijesė e njė shqiptari tė guximshėm e me shpirt protagonist, ngjizur me mendėsinė e kulturės qytetare e shoqėrore tė euro-kontinentit. Nė librin e tij, Gėzim Hajdari gjithsesi nuk gjen arsye tė pėrqasė fatin e dikurshėm tė popullit tė tij me atė tė Ruandės. Nuk gjen krahasime dhe nuk do. Vetėm nė njė ēast, pikėrisht kur mbėrrin nė burimin e Nilit tė Bardhė, i kujtohet e gjithė fėmijėria e tij, kur prindėrit pas orėve tė shkollės e ēonin tė ruante bagėtinė. Por edhe ky ēast reflektimi pėr atdheun e tij ka dritė, nuk buron terr pėr Shqipėrinė. Poeti ynė nė Ruanda, vendin e tij e ka tė shenjtė, edhe pse si ēdo elitar ka qortimet e veta pėr tė. Fotografi i njohur Piero Pomponi e ka vėnė si personazh qendror tė album-udhėtimeve tė tij, sepse ka dalluar tek ai ngarkesė epike, i duket mjaft interesante komenti i botės sė trazuar me syrin e njė ballkanasi.

Me njė portret tė veēantė, me mjekėr dhe fytyrė asketi, Gėzim Hajdari po ashtu ėshtė siluetė mjaft origjinale dhe jo mė kot fotografi, duke e fiksuar nė afro tremijė pamje tė ndryshme, nė kopertinėn e librit "San Pedro Cutud" e ka fotografuar nė pamjen e Krishtit tė kryqėzuar. Ishte njė rit qė kryhej ēdo vit nė ishujt Filipine. Ja pėrse nė kėto albume tė Piero Pomponit nuk bėhet fjalė pėr pozime fotomodeli, apo edhe pamjesh rutinė pranė bibliotekės, para kompjuterit, apo nė njė karrige lėkundėse buzė detit. Pamjet qė fiksohen janė tronditėse, denoncuese, pėrcjellin jo komoditet jete pranė internetit, por thirrje e protestė kundėr shfrytėzimit tė popujve tė lėnė qėllimshėm nė mizerie. Ato janė art i angazhuar e kushtrues nė mbrojtje tė tė drejtave tė kombeve tė shtypur, janė denoncime kundėr pėrdhunės qė ushtrohet veēanėrisht ndaj popujve afrikanė. Nė kėtė mision kėmbėngulės, vitin e ardhshėm poeti Hajdari do tė rikthehet sėrish nė Ruanda.

Kur ndodhej nė Kampala, ai pa tė fluturonin nė qiell apo tė uleshin nė buzė tė liqenit Viktoria pelikanė, nga ata qė nė fėmijėrinė e tij kishte parė e dashur shumė nė kėnetėn e Karavastasė, nė Divjakė. Ishte mallėngjyer. Nuk e priste ta gjente Shqipėrinė e tij aq larg. Ai lloj pelikani nuk rritet nė asnjė vend tjetėr nė Evropė, por veē nė Karavastanė e tij. Gėzim Hajdari ka lindur nė Lushnjė. Pėr disa ēaste iu duk se ishte rikthyer nė vendlindjen e tij, te shtėpia pėrdhese e moteve tė para tė jetės. Gėzim Hajdari iu gėzua atyre zogjve shtegtarė, edhe sepse nė atė vend tė largėt kishin mbėrritur sė bashku, si shqiptarė tė mirė. Ai ishte poet, zogj poetikė ishin edhe pelikanėt. Kur nė ditėt e mėpasshme do tė shkonte nė zonėn e nxehtė tė luftės guerile do tė gjente nė duart e jo pak pėrleshėsve automatikė kallashnikovė tė prodhuar nė ish-uzinėn e armėve tė Poliēanit, por aty, nė kryeqytetin Kampala e buzė liqenit Viktoria, Shqipėria ishte vetėm njė bartėse e poezisė dhe e finesės artistike.

Nė Ruanda errėsira e lajmeve pėr Shqipėrinė e tij ishte e madhe. Kjo ndodhte jo thjesht nga largėsia, sepse hapėsirat teknologjia mediatike me kohė i ka shkurtuar, porse shumica e njerėzve tė thjeshtė jetonin keq, ishin tė paarsimuar e tė paditur. Pėr vendin e tij nė Ruanda dinin ndonjė gjė vetėm misionarėt katolikė, disa gazetarė dhe ndonjė politikan. Por edhe nė kujtesėn e kėtyre tė fundit Shqipėria kishte lėnė ndonjė gjurmė pėr shkak tė luftės sė Kosovės dhe ndėrkombėtarizimit tė madh tė saj. Viti i turbullt 1997, pėr fat, nuk pati gėrvishtur asnjė shenjė. Njėmijė e nėntėqind e nėntėdhjetė e shtata jonė ishte ēudi pėr Evropėn, por nuk mund tė ishte pėr Afrikėn. Ca mė pak nuk mund tė ishte pėr Ruandėn. Nė Shqipėri edhe nė atė vit tė ēmendur kryesisht u shti nė ajėr, kurse atje, ku poeti kishte shkuar me misionin e denoncuesit tė padrejtėsive, qėllohej drejtpėrsėdrejti nė trup. Ruanda ėshtė vendi i gjenocideve dhe masakrave tė mėdha. Nė Buēumpura janė vrarė e therur 350 mijė vetė. Janė vende shumė tė pasura e popuj tė lenė nė mjerim tė plotė. Te "Muzungu", poeti shqiptar tregon se, duke jetuar pėr 15 ditė nė zonėn e luftės, nė veri tė Ruandės, netėve pothuaj nuk ka fjetur nga krismat e armėve dhe qėndroi nė kėmbė pėr ta braktisur bazėn nė rastin mė tė parė. Kėshtu, ai ka parė jetėn llahtari tė banorėve. Gėzim Hajdari pėr pesėmbėdhjetė ditė udhėtoi nga njė fshat nė tjetrin me autobusėt gėrmadha tė quajtura "korriera", ku dyqind frymė ngjishnin njėri-tjetrin jo vetėm brenda, por edhe mbi ta. "Muzungu" i tij dėshmon se shpesh nga grupe e banda tė armatosura, autobusėt ndaleshin dhe i digjnin bashkė me udhėtarėt. Ose u rripnin lėkurėn tė gjithėve qė u binin rob. Gėzim Hajdari provon se ka vizituar kampe refugjatėsh, ka takuar guerilierė ruandezė e sudanezė, ka prekur me dorė e trishtim nė sy sidomos fėmijė-ushtarė. Kėta ishin me dhjetėra mijėra. Guerilierėt e tė dy palėve i sekuestronin, i drogonin dhe i hidhnin nė mėsymje. Po ashtu i nisnin tė bėnin masakra masive, tė ēnderonin gratė, tė digjnin fshatra. Nė "Muzungu", poeti ynė nė Ruanda dėshmon se ka parė me sytė e tij mijėra njerėz qė vdisnin nga malaria, ebola, SIDA, uria, mungesa e ujit. Ai pėrshkruan fshatra tė tėrė nė agoni nga SIDA, kasolle me dymbėdhjetė fėmijė kockė e lėkurė, ku disa rrinė shtrirė e nuk ēohen dot. Gėzim Hajdari nė "Muzungu" tregon se nė Ruanda ka parė gra dhe fėmijė qė ushqehen bashkė me qentė, nėpėr togje plehrash. Ka parė tek pinė ujė tė turbullt, tė ndotur e tė zi bashkė me kafshėt.

Poeti ynė, qė udhėton nė zonat e trazuara tė botės dhe denoncon padrejtėsitė, shkruan se, megjithatė, populli ruandez ka njė folklor epik tė madhėrishėm dhe se ėshtė njė popull shumė i gėzuar. Gėzim Hajdari e ngre zėrin fort pėr tė denoncuar se nė zonėn pėrvėluese mes Ruandės dhe Sudanit kalojnė tė gjitha llojet e trafiqeve, prej armėve e deri te metalet e ēmuara si diamantet, ari apo kolta, qė ėshtė lėndė e parė e ēmuar pėr anijet kozmike, radarėt, telefonat celularė. Ka shkruar njė libėr tė vėrtetė poeti ynė bashkėkombės, njė libėr tronditės. Me "San Pedro Cutud" dhe "Muzungu", Gėzim Hajdari ėshtė i pari nė letėrsinė tonė qė krijon kėtė gjini e ushtron kėtė profil shkrimtari human e tė angazhuar nė mbrojtje tė popujve tė varfėr e tė nėpėrkėmbur. Ēdo krahasim i tij me Nėnė Terezėn do tė ishte pa vend. E megjithatė... Megjithatė, nė thelb ėshtė po ajo kulturė humanizmi e dashurie pėr njerėzimin. Nuk mund tė ndodhė ndryshe me njė poet bashkėkombės, i cili ka nė sy fluturimin e pelikanėve qė rriten vetėm nė Shqipėri.

Gazeta SHQIP
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Gėzim Hajdari, njė poet shqiptar nė Ruanda    15/9/2010, 14:24

Poezi tė shkėputura nga 'Stigmate'
Shkruar nė Italisht


I.

Lascio questi versi come un addio
inghiottito dalla nuditą della memoria
sapendo che il mondo non ne ha bisogno
Del mio saluto con la mano che trema
gił nel fondo stellato
nessuno si accorge.
Orizzonte precario
mi appoggio alla tua acqua fredda
e scavo la tua fronte di cielo oscuro

abbandonato nella nebbia fitta
non so da dove vengo e dove vado
assedio nevi che mi assediano
in balia di neri uccelli
voglio sapere chi mi separa da una terra impazzita
e che fine faranno la mia Ombra oltre l'acqua
la pioggia che cade nella pioggia e gli Dči fra gli alberi

in fila accanto al freddo e al destino
attendo che mi chiamino all'alba dalle pietre
volti pallidi di voci arrochite

il mio nome č una linea che divide
la luce dall'oscuritą
il mio corpo misura tra la sabbia e il cielo



II.

Quanto siamo poveri.
io in Italia vivo alla giornata
tu in Lushnje non riesci a bere un caffč nero

la nostra colpa: amiamo la terra
la nostra condanna: vivere soli divisi dall'acqua buia

ritornerņ in autunno come Costantino
mentre sulle colline natali tu gią hai raccolto l'origano
da portare nella mia stanza ancora sgombra
ora vivo al posto di me stesso
lontano da un paese che divora i propri figli



III.

Ho girato su e gił per le strade di Roma
per vendere il mio Corpo Presente
č l'ultimo giorno dell'anno santo
come posso giungere a festeggiare con te dopo otto inverni
in Occidente
il viaggio costa venti volte il prezzo del mio libro di poesie
e nei tuoi occhi la mia assenza diventa pił profonda
sulle tue labbra secche il mio nome č pronunciato pił spesso
alti sono i muri d'acqua che ci dividono
e sotto le loro ombre cresce spaventata la nostra vita



IV.

Io non vi rubo né ricchezza né gloria
non voglio possedere altro che il mio corpo
č scritto anche nella polvere delle arene da cui provengo
e nella memoria degli alberi che mi circondano
le mie strade non ritornano all'acqua
la mia stanza ogni sera prende fuoco
in attesa da anni e non aspetto nessuno
che giunga nella mia dimora
la mia anima č specchio spezzato
uccello caduto nella pioggia
accanto ai ciechi
per questo cerco nuovi sentieri
per fuggire con il segreto che sanguina



V.

Ogni giorno creo una nuova patria
in cui muoio e rinasco quando voglio
una patria senza mappe né bandiere
celebrata dai tuoi occhi profondi
che mi accompagnano per tutto il tempo
del viaggio verso cieli fragili
in tutte le terre io dormo innamorato
in tutte le dimore mi sveglio bambino
la mia chiave puņ aprire ogni confine
e le porte di ogni prigione nera
ritorni e partenze eterne il mio essere
da fuoco a fuoco e da acqua a acqua
l'inno delle mie patrie č il canto del merlo
ed io lo canto in ogni stagione di luna calante
che sorge dalla tua fronte di buio e di stelle
con la volontą eterna del sole



VI.

Per voi uomini dell' Europa che vi arrangiate ogni giorno
Per voi donne dell' Est che lavate per terra o accompagnate
a prendere aria i vecchi d' Occidente
Per voi immigrati che dormite sulle panchine e vi svegliate
con un 'immensa nostalgia
Per voi barboni
che non
volete padroni e vivete in pace
con l'universo
Per voi prostitute che offrite il vostro sesso a negri bianchi
gialli fino al sangue
Per voi malati e disoccupati come solidarietą e misericordia
Per voi missionari che portate tenerezza ai deboli prima di morire
Per voi contadini che fate pascolare il gregge e arate i campi da
nord a sud
Per voi folli che ci insegnate gratis la follia
Per voi che siete soli e fuggite come me
scrivo questi versi in italiano e mi tormento in albanese



VII.

Sogno spesso di tornare un giorno sulla nostra collina di
siliquastri
e di vivere accanto a te
ben venga la povertą
ma soltanto accanto a te
sono trascorsi anni da quando mi hanno costretto ad andare via
cosa fai? cosa pensi? ci salveremo in questa vita?
č duro il destino dei poeti
ieri per la dittatura eravamo pericolosi
oggi per la democrazia siamo inutili
se avessi amato una donna del villaggio
non avrei sofferto cosģ tanto per le cittą che uccidono
dove ogni secondo mi devo difendere
scrivimi se hai sentito il canto del cuculo nella ginestra fiorita.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
 
Gėzim Hajdari, njė poet shqiptar nė Ruanda
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: