Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Ferit Ramadani

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:47

MOLLĖ E PRERĖ ME KAMĖ

(Tokės dhe shqiptarėve )

Ne -
Zemėr e ndarė
Nga shigjetė rrufeshė
Mollė e prerė me kamė
Nga dorė e njė djalli
Ndėrsa –
Nė shekuj shkėmb
I mbrojtur pa helmetė
Dashuri e pastėr
Prej gjaku e malli !

• Poezinė e botoi Bashkimi, mė 13.04.1991, Prishtinė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:48

NOLI SYRGJYN E JEHONĖ LARGĖSIE

Tungjatjeta Nol!
Tungjatjeta!
Pėrgjigjet poeti!
E do Atdheu –
Se do pushteti !

E ndjekin pėrbindshat
U ndihmon sllavia
Dhe Noli syrgjyn
Jehonė – nga largėsia !

Me plagėn nė zemėr
Pėr Baba Bajramin
Pėr Luigj Gurakuqin
Dhe pėr Vatanin!

Thik’e pikė pėrpėlitet
Nė shtigje tė Amerikės
Krishti pa kamxhik
Burim i lirikės!

Vajton e kėndon poeti :
- Ku mbet vatani,
- Ku mbet mileti ?
Dhe kėputet njė ditė –
Bie !
Noli syrgjyn
E jehonė largėsie !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Pėr Sa Legjenda Flet Historia    13/9/2010, 15:48

KUR T’I NGULĖN KTHETRAT KOSOVĖ


I vardisem-
trupit tėnd pa kokė,
nė kohėra –
sulltanėt u kėrleshėn
dhe kokėn ta groposėn !
Mbete trup pa kokė,
Pa kokė mbete o tokė !

Nga truri –
Atėherė erėrat shpėrndanė
Anė e mbanė idealin
Si farėn e grurit kur e mbjellim nė vjeshtė
Ēdo filiz tė lindė-
E tė rritet nė kthetrat e ngulura
- Si eshkė !

Ndaj e pret ti pranverėn
Tė tė kallė blerimi
Nė trupin tėnd eshkė
Xixa kurrė t’mos shuhet !
***


Nė ethe e rėqethje
Trupin tėnd –
E pėrshkuan gėrshėrėt,
Eshtrat –
T’i mbėrthyen dėrėt!
Dhe ti u dergje
Kosovė n’amulli
Mbuluar – me ēarēaf tė zi!

Kosovė moj barkthata ime
Nga shumė tufane e pak gėzime!

Kraharorin tėnd-
E copėtuan ,
E di !
Fushat i gėrryen
Lumenjtė i shterrėn,
I tundėn malet,
Dhe ti - u dergje nė spitalet
E mbeturinave tė zjarrit,
Por ti –
Rrite kapotėn e beharit
Mbi shpinė,
Dhe ėndėrrat e Pavarėsisė
Ndėr stinė !
(Ata sy tė ndjekin )

Ata sy tė ndjekin nga pas
Kur ec ti serbes
E si shikon kthetrat kur t’i ngulin
Nė kokė trup e kėmbė,
Por ty s’tė pėrkulin edhe atėherė
Kur kafshon gjuhėn –
Me dhėmbė!

E shtrihesh pas goditjes si e vdekur
Kur plaga tė kullon gjak…,
Ar e hekur pastaj –
Lind nė njė skaj e vetmuar
Njė bir e bijė bineē !
Kosova ime nė rolin kryesor –
Tė bėjnė –
Aktore pėr skeē !

Ata sy tė ndjekin
E para tė dalin –
Mur i pakaluar,
Tė ndalin : Stop !
Ėshtė fati yt nė greminė!
Urdhėruan sulltanėt,
Bijtė e sulltanėve,
Pėr njė hop –
Tė gjindesh nė gropė,
Edhe mė zi,
Nėse ti s’pėrkulesh
Pėrpara Balozėve qė dalin-
Nga Beogradi i Zi !

E ti fėrkon qepallat
Shikon rreth e rrotull – zjarr
- Jeta jote nė kurtha !

Pastaj nė gjumė tretesh
E fle,
Dhe e di se zgjimin
E ke tė shkrumuar,
Shikon ėndėrrėn e vėrtetė
Tė flatrave tė thyera –
Nėntė plagė njė mbi njė
Kullojnė vrer tė zi,
Me tė e shkruan etjen –

ujit blerimin – LIRI !

Kosova ime plakė
Kosova ime qė humb,
Nė ty ka shumė plagė
Nė ty ka shumė plumb,
Nė ty ka flori
Nė ty ēka s’ka sot,
Ka edhe fuqi
Tė shkrirė nėpėr Botė !


(Nyje shtegu )

Diku tė shoh nyje shtegu
Ose – kothere mbetur nė fyt
E pa pėrcjellur kurrė nga Arapėt
Qė dolėn dhe dalin nga Deti i Zi !

Ėshtė kjo pėrralla
Qė ma tregoj gjyshja
Njė natė dimėri,
Atėherė isha i vogėl
Si ti nė kėtė shteg – plot stuhi,
E ujėra tė turbullt – rrėmet!
Dhe u rėqetha nga flladi

Si ti kur u drodhe nė tėrmet !

Tashti –
Unė rri i qetė nė mendime
Kosovė –
Faqe ndritura ime !

Kur ushujzat
Deri nė palcė t’u ngulėn
E s’ tė pėrkulėn,
Kurrė s’tė pėrkulėn!
Gėrshėrėt –
Pėr Ty prenė njė veladon
Tė qėndisur me kob
Nė tė katėr skajet,
Por, Ti u duke –
E madhėrishme atėherė
Krenarja e trimėrisė
Mė e larta se Himallajet !

Diku tė shoh nyje shtegu
Ose : Luan –
Midis kurthave mbėrthy !
-Pėrkulu nė do tė jetosh,
Ose vdis ! tė than :
-Kėtu ka dy !


(Rruga jote nderi )

Dhe kurrė e pėrkulur
Nė rrugėn e mundimit,
Vdekja –
Kush ėshtė s’pyete
Edhe atėherė kur frytet
Tė vdisnin – pa lindur !

E bėre jetėn –
Jetė nė erė , acar
Dhe kurrė s’pate verė
Kurrė s’pate behar !

Domethėnia jote ishte:
- S’pėrkulem !
Unė s’di tė ulem
As tė bėj temena !
Unė vdes pėrpara
Kurrė tė mos dėgjohem !
Me ju –
S’pranoj nė njė kupė tė ha !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:50

BOTA E DRITARES SIME


Nėpėr muzgje dhe agime
Lidhet bota e dritares sime!

Lidhet bota e dritares sime
Nyja-nyja mendimet mbesin nė kokė
T’i shpaloj kanė mbetė pak gėzime
Halle t’mėdha e mbėrthyen kėtė tokė.

Dhe nė radhė vijnė rreze agimi
Me gjallėrinė e jetės ndėr buzė,
Mbesin pas kujtime trishtimi
Qė shkrumosin shpirtėra nė shpuzė.

Por, sa vjen flaka bėhet mė e madhe
Dritares sime drita i bijė shkrumb,
Diku buzė malit, nė livadhe:
- Djemtė e Kosovės goditem me plumb!

Dhe kėshtu kalojnė kohėrat nė radhė
Pėrmes dritares sime si nė ekran,
Tė kėrrusura i mban krahėt njė dardhė
Qė iu rrit trupi nė tufan !

Por, ne shqiptarėt nga drunjtė rrijmė ndryshe
Edhepse diellin e duam sa ata
E nis pėrrallėn pėr vogėlushin njė gjyshe
Dhe unė Kosovės i them : Mos harro!

Vijnė e shkojnė ushtri gjer nė dhėmbė armatosur
Kėmbėt e tyre rėndė – rėndė trokėllijnė
Mbi trupin tėnd Kosovė e gjakosur
Filiza tė reja jetė do tė ripėrtrijnė !

Se ne nga drurėt u dalluam
Shkoj e m’u lidh njė fjalė nė fyt
E di ! Ne nė shekuj na shartuan
Tė mos i ngjajė trungut ai fryt!

Po ē’dreq fryt do tė lindė ?
E dini se trungu ynė i ka rrėnjėt thellė !
Edhe milijona shartime - s’do ta bindė
Filizin e ri njė ujk nga njė shpellė!

Se qėndruam krenarė tė pa thyer
Unikė pėr nderin, besėn, lavdinė
Dritarja ime shpesh mė ka kthyer
Nė mendime tė thella pėr njerinė !

Tek bėhet dreq i mallkuar , tiran
Dhe s’ngopet me gjak shqiptari kurrė
Pėrmes dritares sime Kosova ngrit
Projekt themelin - pėr njė urė !

Urė tek marshojnė ushtri urtėsishė
Me uniformė tė blertė ! Oh! Ē’gėzime !
Kosova ime e Pavarėsisė
Nga muzgjet del pėr nė agime!

Dhe tjetėr botė shfaqet pėrmes tufanit
Poshtė skemat e sėrbit kral !
Bacė Ademi tribun i vatanit,
Drenica Heroike i thotė : Ndal !

***

Pas nesh poetėt do ta kenė fatin
Me pendė nė dorė tė shkatėrronjė kufinjtė
Pastaj , tė ndalen dikund pėr frymėzimin
Tė shkruajnė : Pėr grurin, misėrin ,ulinjtė !



Do tė shkruajnė pėr Kosovėn nėn roje
Gusinė, Pollogun, e Janinėn e pushtuar
Pastaj, tri pika vazhdojnė pėr kėto troje
Pėr agim tė ri tė bleruar !

Dhe nė shpirtė tė botės le tė rritet
Ndėrgjegja e vrarė e sė vėrtetės liri
Pėr Trungun e prerė le tė shfaqen filmat
E Kalit tė Trojės shpirt Zi!

Ndoshta dikush do tė fishkėllojė pėr ndėrrimin
E skenės nė skenė nga tradhėtitė
Pastaj tė tallet pė zerin e kushtrimit
Me tė qė nga Pajtimi u shembėn armiqėsitė !

Atėherė vėrtetė do tė lindė njė fryt
I Trungut tė madh : Pavarėsia !
Mbase mund tė ngriten sėrish : Naimi, Noli, Samiu
Tė shkruajnė pėr fatin qė ka brezėria !

Dhe Gjergji ynė jehonė ndėr shekuj
Qė shembi frone e grada sulltanėsh gjakatarė
Nė botėn e dritares sime flamurin,
Ia ngrit Atdheut tė prerė e tė ndarė !

Turren brezat, token bashkohen !
Mbulesa e Flamurit u jep dritė !
Nėn tė s’hyjnė ata qė praptohen
Tė ndarė nga At Dheu duan rritė !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:50

NJĖ DAMAR I TOKĖS

(Kėshtu mė shkruan njė xhaxha i mėrguar )


Sa herė nė shekuj shtrihet pranvera
Dhe blerimi puth ēdo gjė e ngjallė
Ne tė akullt mbetemi nė shtigje
Ndonėse nė zemėr gurgullon njė mall !

Dhe nuk derdhet grykave sikur lumi
Gurrė e tij nė gjoks kurrė nuk shterrė
Vetėm n’ēast kur thua i zu gjumi
Llavė e zjarrtė gurgullon poterė .

Jehon kujtimi nė shpirt ndjejmė rilindje
Tek damarėt nė gjoks na trokasin
Por, ne mbesim sėrish pa ditėlindje
Sepse : Shtigje tė tjera nė ēdo anė thėrrasin !

2.
Mos ėshtė shkruar njėherė e pėrgjithmonė
Fatin tone ta ndjekin a ta kallin ?
Por, ne mbesim nė shekuj timonė
Dhe nė jetė kurrė se ulim ballin!
Nė largėsi sytė tanė kėrkojnė bardhėsi
Tė mprehur pishė ēdoherė pėr vigjilencė
Nė vendlindje padronėt bėjnė dashuri
Dhe ngjiten nė shtigje pėr eksperiencė !

Dhe, do tė thuani : Nuk jeni tė drejtė!
S’u ka ngel nė zemėr durim, dinjitet,
O nipa ! S’di sa keni vėrejtė :
- Padronėt nė shpirt ēdoherė kanė rrėmet !

3.
Diku hapen malet si krahėt tanė
Tek kėrkojnė tė puthin me mall vendlindjen
Edhe ditėt, muajt, vitet e shekujt
Nė krahė – tė gjallė e mbajnė Rilindjen !

Rilindjen ku mbeti shpirti i Naimit
(Ndonėse zemra si rrah nė kraharor!)
Pėr ne mjafton qė kemi sy tė drejtimit
Dhe shkatėrrojmė shekujt si minatorė !

Ndėrsa tek ngjeshemi me mall nė zemėr
Shtigjeve e gjejmė nė tokė – njė damar,
Njė krismė pėr birin kur e lind njė femėr,
- Mėrgimi i vogėl ! Do tė bėhet fanar !
4.
Larg kujtimesh tona me mall ngjeshur
Ne trashėgohemi dhe meditojmė fėmijėrinė
Ku e kaluam: Tė zbathur,tė urėt,tė zbehtė e pa veshur,
Dhe , sėrish o vendlindje meditojmė pleqėrinė !

Ndaj a ka ma rėndė se kur tė pyesin
Fėmijtė qė nė shpirt e zemėr janė tė bardhė :
- Po kur do tė nisemi? Atje na presin ?
- Ju pėrse jetoni kėtu? Kėtu pėrse keni ardhė ?!

Dhe, rrudhim krahėt nga barra e pyetja
Se nė grykė diē e fortė na mbėrthen,
Nė ēast na kujtohet e madhe pėrmbytja
Dhe presim Agimin qė ngadalė shpėrthen …!

PĖR SA LEGJENDA FLET HISTORIA


Bardh Dedja – dy gėshtrinj i ngriti :
- Ju lutem ma jepni fjalėn !, tha.
- Unė plak jam! Fjala i rrėshqiti,
Por, them ē’pėrjetova, tregoj ē’kam pa !

Kur iku turku isha shtatėvjeēar
Na than : Liria vjen nė kėtė anė!
- Vallė! Ē’ kohė katile ! Ē’barrė !
- Mbushėn bunarėt ! Sa djem qė vranė !

Sa nėna i veshėn nė tė zeza!
Gjithė toka mbajti zi!
Mbi oxhakė shtėpishė kėndoj qyqja!
Mbi ēdo gjė padronėt sėrb shtrinė krali !

Dhe silleshin anekėnd, sorrollateshin :
- Ne jemi tė pėrjetshėm kėtuparė !
- Nė deshi nė jetė tė shfaqeni,
Mos thuani kurrė – jam shqiptarė !

Nė shkollė gjuhėn sėrbe , cirilikėn,
Me kamxhik nė dorė mėsuesėt zotrinj,
Imponuan brezat – qė lirikėn,
Ta mėsojnė shpirtėrisht pėr arinjtė !

Pėr car Dushanėt, pėr Karagjorgjėt,
Kushedi pėr sa Vukė – lugetėr,
Ē’tė bėnim ne – tė shtypurit nga turku
Sėrish na doli njė hall tjetėr !

Dhe vitet kalonin nėpėr kriza, tmerre
Ne pėrballė torturės, pėrballė robėrisė,
Nė pastė dikund ferr ! Mbi ferre ,
Qe jeta nėn thundėr tė Sėrbisė !

Sikur gjermanit i tham tė vinte
Dhe erdhi ai njė ditė prilli !
Por, ne sėrish e dinim ai s’rrinte me sllavėt
Nė vėllazėrim tek ylli !

Por, ē’tė bėjsh, nganjėherė revolucioni
Sjell ndryshim nė strukturė !
Ju mbase e dini , ma mirė gjykoni,
S’ndryshohet shpirti me njė pėlhurė !

S’ndryshohet zemra e tė pabesit
Pėrse nė kapuq ngjit yllin e lirisė !
Ai mundet ēdoherė dhe mėngjesit
T’ia presė rrezet e rritės , ngrohtėsisė !

Dhe, ne nė brigada pėr ēlirim tė kombit
Nė male lart, pėrballė armikut pritėm,
Kush qe armiku – pesė vjet pėrgjakjesh
Lart e mė lart flamurin e ngritėm !

Pėrse e mbante Kėrēova, Gostivari, Tetova
Nė ballė tė ēetės – Flamurin e grisur !
Po ē’dreq qė erdhėn komisarėt tė flasin
Pėr bashkim tė kurdisur !

Dhe, ne i deshėm komisarėt, i besuam,
Imerin, Nexhatin, Hamdi Demėn me shumė shokė,
Por, Xhemė Hasėn e Mefailėt e Zajazit kurrė s’i harrojmė
E derdhėn gjakun , ranė pėr kėtė tokė.

Mbase komisarėt flisnin pėr bashkimin
Ballkani – pastaj do tė ndajė drejtėsinė !
Kėshtu dhe satrapi Tempo tha, sa herė qė urimin
E ngriti me ēetat pėr lirinė !

Ai Tempo i zi, tok me kara Maēulat
Qė prenė pas shpine ēdo trim shqiptarė,
Pėr tė coptuar burrat, qė mbajnė kėsulat
Mbi sy – me shkabėn e Gjergjit tė parė !

Dhe shpallėn fitoren sllavėt e vėllazėruar
Parollė pėr jetėn – patėn barazinė !
Kosova, Pollogu, Pellagonia e uruar
Sėrish mbi shpinė e panė robėrinė !

Robėrinė moderne tė vėllazėrim bashkimit
Tė vetėqeverisjes katile tė Titos monark,
Qė preu befasisht ndjenjat e ēlirimit
Sllav tė bėjė shqiptarin qysh nė tė nėnės bark !

Nė vallen shfarosėse Rankoviqėt prinin
Ēdo mėngjes tė pijnė gjak shqiptari,
Nė Goli Otok, Gradishkė, n’Idrizovė - binin
Tė urtit e shqipes nga sllav tradhėtari !

Sa mijėra e mijėra u prenė, u grinė
Nė emėr tė gabimit , nė revolucion,
Sa mijėra e mijėra pėr lirinė
I vunė nė kurthat e fjalės : Agon…!

Por dita afrohej tė agojė mėngjesi
Titon palaēo e pritėn nė Prishtinė !
Bacė Ademi – Feniks liridoni,
Nga burgjet e rėnda e ngriste rininė !

Dhe i than njėzėri, shpirtrisht jehuan :
- Palaēo ! Mos na i vra shkrimtarėt !
Por, palaēo i kishte ushtruar kėlyshėt,
Nė erė ēdo gjurme u ranė zagarėt !

E mbyllėn Zeqirin, e vranė Rexhepin
Njė fjalė t’mos flitet pėr Seferin !
Pėr Abidin Hysenin, Idajetin, Kadriun,
Ganiun, Sherifin, Ismetin, Xhaferrin !
Po Gėrvallėn qė lindi Jusufin, Bardhoshin,
E hiqet nga plagėt nė hijet e zezonės,
Kadriu i Zekajve i priu nė Evropė
Shkėndijės qė zgjoj tingij tė jehonės !

Dhe token mėrgimtarėt larg At Dheut !
Dhe lotėt si grushta nga sytė u dalin,
Dhe pėr Teutėn, Pėr Sulltanėn e Qafės
Dhe pėr Abdylin, pėr Micin, Qemalin !

Bėjnė be ! E lidhen pas besės!
Se do tė prijnė pas fjalės sė Naimit!
O do tė jemi tė tillė ne tė shpresės!
O ngritemi nga varri i zgjimit !

***
***
***

Dhe ngritet Pollogu, Pellagonia
Nė Partinė shqiptare – opozitė prijnė!
Unė Bardh Dedja nga vitet e mia
Pėrgėzoj drejtimin – pėr Pavarėsinė !

Pavarėsinė e tokės, tė qyteteve,
Manastirin hero pėr aktivitet,
Ku shkronjat e shqipes – matanė deteve
Tė shkruajnė lavdinė pėr gjakun e vet !
Pėr Skenderin legjendė, Abdylin, Micin
Hej !Pėr sa legjenda tė flasė historia !
Qė tė munden brezat tė japin Kushtrimin :
- Perandorė ! Jashtė nga Iliria !


***
Bardh Dedja – plaku mjekėrr bardhė
Qė kaloj nė robėri tėrė jetėn,
E ndali rrėfimin u hoq mė njė anė.
Nė Kuvend njėzėri gjatė e pėrshėndetėn !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:53

VIGANI I DURIMIT

( I kushtohet Adem Demaqit
Qė kaloj 28 vjet nė burgje )

Pėr ne –
Nėpėr rrugėt e ferrit kalove !
Patjetėr u shndėrrove jehonė,
Qė zgjon e vezullon agime
Pėr rrugėn e dritės sonė!

Dhe hyre pėrjetėsisht
Nė zemėr tė brezave !
Tė tė ruajnė sinonim durimi !
Pėr atė qė se the nė vepra,
E plotsoj – Qėndrimi!

Pėr tė shpjeguar kur t’i pyesin :
Goli Otokėt, Gradishkat…
Zemėrzitė,
Do t’i kuptojnė vuajtjeqėndrimet Tua
Dhe do tė zbehen nga poshtėrsitė!

Ndoshta papritmas, pa kujtuar
Tė qajnė ndonjėherė kameleonėt !
Kur emrin tėnd
Pėr lavdi, heroizėm
Ta shpalojnė nė shekuj ciceronėt !

Evropa plakė sėrish mahnitet
Si dikur nga Gjergji, Qemali, Noli,
Rekordi botėror –
Demaqi i Llapit ;
Pajtimin – nė zemrėn tonė
E mbolli!

Qyshkur kohės sė njeriut tonė
Pėr shqetėsim –
Ia mbollėn prapsinė,
Gjarpijt e gjakut nė kėtė zezonė
Laokontit shqiptar –
Ia morėn lirinė .


Pėr anale tė zgjimeve largpamėse
Spektri i dhunės
Diktoi trillime, etiketa,
Por, Ti qėndresa vigane –
E ndjenjave u ngrite
Vullkan i pamposhtur
Pėr padrejtėsitė nga jeta !

Kush ta fali guximin
Pėr diagnozė,
Gjarpijt pijnė gjakun
Dhe hedhin helm e vrer,
Nė trojet tona pėr simbiozė
Tė ketė shumė dimėr
Aspak pranverė !

Kush tė ftonte pėr nė Dasma?
Ishin hapat e rritės sonė!
Pėr Frymėmarrjen the : Plasa !
Vranė Rexhepin –
Poetin tonė !

Por nga vdekja su ligėsove!
Rexhep Elmazi –
Jeton nė brezėri,
Dhe mbete nė burg
Sėrish mendove :
- Ėshtė burrė –
Ai qė mposht tradhėti !

Kush tė mbante aq tė fortė
Kush ta rriste krenarinė
Kush tė trokėllinte nė Portė
Qė e mbyllėn, qė e ndrynė ?

Njė ndėrgjegje prej poeti
Qysh i ri,
Njė ndėrgjege prej njė trimi
Pėr liri,
Njė ndėrgjegje – si t’i them :
E Agimit !
Qė dhe nė burgje u priu ndjenjave
Tė Ēlirimit !


18 qershor 1990
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:53

DEL SULLTANĖ E QAFĖS

( I kushtohet bijės sė malėsisė e cila
Mė 1913, vrau nipin e kryekomitit tė Brodit
i cili, me fallangėn e tij vrastare vrau e shkretoi
shumė fshatra tė shqiptarėve tė Kėrēovės )



Atė ditė tė rėndė
Atė ditė plot gjak
Mikail pėrbindėshi
Hyri n’ēdo konak !

Hyri vrau e preu
Pleq, gra e fėmijė!
E mallkonte fusha
Kur ngjitej nė malėsi !

Por, pėrbindėsh Mikaili
N’galop turrte kalin
Pas i vinte ēeta
Nė Qafė hapin ndalin !

-Dil o Mazllam Qafa !
-Jam Mikail i Brodit !
-Kam pėr tė tė nėnshtruar,
Nė shekuj rod pas rodit !

Dhe rrethojnė Mazllamin
Nagantin nė ballė !
Sulltana shqipe mali,
Cuca – del nė shkallė !

-Mbahu babė Mazllam
O ti burrė malėsie !
S’dijnė kaurrėt e Brodit
Pėr zemėr trimėrie!

Nuk tė le Sulltana
Gjakun unė ta marr,
Qė ta ndjejnė kaurrėt
Damarin shqiptar !

Dhe Sulltanė e Qafės
Hidhet shqipe mali,
Vret e pret kaurrė,
Ik e ik Mikaili !

Ndaj sa herė pėrbindshat
I turren Vatanit!
Del Sulltanė e Qafės –
Pret kokė tė tiranit !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:56

KANĖ FLIJUAR JETĖN

(U kushtohet legjendarėve tė Kėrēovės
Qė ranė heroikisht pėr Shqipėrinė Etnike )

Ndėr breza armiqve
U kalben gurmazėt
Kur n’ Zabel Kuvendet
Mbajnė – Mefail Zajazėt !

Njėri – sy shkėndijė
Mban shikim n’ Drenovė !
Tjetri nga Qelojca –
Hapin – nė Kėrēovė !

Pas tyre kaurrėt
Vėrdallė shkojnė rrėpinės,
Nė komandim tė Tempos
Vrapojnė bijtė e shkinės !

Por, thyhen e vdesin
Gjithkund nėpėr shkurra !
Kur nga majė e Shqipes –
Dėgjojnė : Me dorė o burra !

Dhe prijnė Mefailėt
Trimat zemėr –guri,
U bėjnė ballė zaptuesve
Tė mbrohet sinuri !

Shqipja e Skėnderit
Valon tek Kalaja,
Dridhen bijtė e shkinės
Plasin ndėr ograja !

Kėrēova tė robėrohet !
Zajazi tė shembet !
S”lejojnė Bijtė e Ballit
Syri kurrė s’u trembet !

Dhe hidhen nė luftė
Kundėr pansllavisė
Qė coptonte kombin
Dhe trojet e Shqipėrisė !

Dalin prapė nga shekujt
Dalin prapė jehonė !
Nė Zabel mbajnė Kuvendin :
-At Dheun tonė mbrojmė !

Skenderbe - i Madhi,
I pamposhtur kurrė !
Mic Sokol – i vogėli
Digjet pėr Flamur !

Dhe luftėtarėt e Ballit
Tek u rrijnė rrethuar !
-Jo ! Trimat nuk thyhen,
Jetėn kanė flijuar !

Kanė flijuar jetėn
T’u prijė pėr liri !
Ne nuk jemi sllavė,
Por, shqiptarė – Shqipėri !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:56

ZAJAZ O ZAJAZ !

Si mali me borė
Qėndron madhėshtorė !

Emrin tėnd tė vjetėr
E ruaj
Nė zemrėn time tė re
Me plot kujtime tė hidhura,
Zajaz o vatėr e trimėrisė,
Zajaz o emėr i historisė !

Sa rrebeshe
Kanė rėnė mbi ty
As dielli se di !

Sa herė hėna nė mbrėmje
Ka lėshuar sytė
Nga maja e Shqipes
Flakė dhe tym tė zi
Mbi ty ka parė,
Dhe ka fshehur fytyrėn
Nė mjegulla
Duke ikur tutje kah perėndimi !

Sa herė agimi
Ka lindur i buzėqeshur
Ka qarė pastaj qielli
Pėr trimat e vrarė
Pėr trimat e therur
E hedhur nė bunarė !

E nėnat, gratė, motrat,
E cucat ?
Jo!
S’kanė qarė kurrė
Sipas zakoni !
Hasmi s’ka parė lot
Nga trimėreshat !

Zajaz –
O postė e fundit
E letrave nga mėrgimi,
Nė Zabelin tėnd
Kurrė s’kanė shterrė kėngėt
Dhe vallet –
Kurrė s’mbarojnė !

Ti nė shekuj
Qėndron madhėshtorė –
Si mali me borė !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:56

NĖ BAĒISHT – NDODH HISTORIA

( Njė shekull dhunė pėr tė harruar shqipen )

Ngriti shumė nene qeveria
Por n’Baēisht ndodh historia !
S’pyesin ē’thotė Kushtetuta
Qė mbjell helm e shti tuta !

Thotė pushteti : Siē themi ne !
-Maqedonė jeni n’kėtė dhe !
Pėrcaktime gligoroviane,
S’ėshtė shqipja gjuhė nėne !

Krehin fjalėt doktorė, ministra!
E quajnė Drenovėn ca herė Bistra !
Por n’Baēisht pėr bukė e ujė :
-Ėshtė tokė shqipe – kurrė e huaj!

Dhe n’mėngjes nisen trimat
Tė shkruajnė vjershat tė zgjojnė rimat,
Tė mėsojnė e tė marrin dije
Pėr Gjuhė shqipe – gjuhė Perėndie !

Dhe kush guxon t’i prekė n’damarė
Tė bėjnė pesė pare se janė shqiptarė
Dhe lindin me shqiponjė nė zemėr
Dhe nga tė shkojnė e mbajnė njė emėr !

Ndaj mos lodheni se u zė mėzia!
Nė Baēisht ndodh historia !
Kėput prangat, kėput zinxhirėt,
Trashėgojnė gjuhėn nga Ilirėt !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:57

Dialog me tė dėbuarit nga Kosova 1998 – 1999!



KOSOVA LULEGJAKU I DHUNĖS



Pėrmbajtja e lėndės



1. VELADONI I NĖNSHTRIMIT!

2. FLAMURI I BARBARISĖ SĖRBOSLLAVE

3. AMSHIMI I MALLIT, DHEMBJES!

4. KUR TĖ NDODHĖ ORĖMIRA!

5. KOSOVA - LULEGJAKU I DHUNĖS

6. KUSH DO TĖ FLASĖ PĖR DREJTĖSINĖ?!

7. PO I BIE ERA RETĖ E ZEZA

8. DIOPTRIA E PAMJEVE

9. BASTARDĖT E PĖRFUNDIM SHEKULLIT XX



Shkruan: *: Ferit RAMADANI *

Kėrēovė, 14. XII. 2007



****



1. VELADONI I NĖNSHTRIMIT!



Kohė kthesash!

Nė stacionin e veprimeve doli koha e shthurrjeve. Rrėnohet mirėsia! Goditet ! Deri nė ekstrem shtypet ringritja e saj! Modelet sėrbosllaviste duan tė mbijetojnė !Tė shtypin! Tė dhunojnė! Nėnshtrojnė!

E pėr ēka trumbetojnė paqėruajtėsit?!

Pėr ēka turfullojnė luftėnxitėsit?!

Po Kosova Lulegjaku i dhunės shekullore ?!!!

Procesi i demokracisė zhvillohet binarėve tė standardit qė sjell vdekje nė sitinė! Fati i kohės matet me varre qė hapen nė seri! Nė vazhdimėsi ! E satanėt mbajnė samite djallėzie! Nė boshtin e kryqit tė thyer endin veladonin e kobit, si t’ia shtijnė flakėn Ballkanit. S’i t’i zhdukin nga jeta tė gjithė ata qė e duan lirinė ! Pavarėsinė ! Si Kosova !

Po! Njė shekull kob e mallkime mbi shqiptarėt! Ka jehuar Ora e Zezė! Robėria! Ndarja! Pėrēarja!E megjithatė mbijetimi i qėndresės xixat e shpresės si sytha blerimi i rriti. Edhe nė zjarr! Edhe nė flakė! Edhe nė burgje e mėrgim. Dhe , ata u nisėn ta kėrkojnė tė mbarėn! Urtinė! Tė drejtėn ! Tė vėrtetėn!

Nuk ishte punė e lehtė!Gjithė ajo ekstazė misteresh i endi udhėkryqeve tė fatit qė ua kishte rrėmbyer Kulti i Faraonit Sėrboderr!

E pas tij pa u hamendur , me boshėsi nė veprime pranuan gradat nė gjoks oborrtarėt ligaqė! Pėr qyqari u shpallėn shenjtorė! Dhe, aq duheshte pėr njė lamsh qė kishte nisur tė ngatėrrohej! Vetėm aq , pėr t’ia hapur derėn katandisė! E pastaj? Deri nė vetėflijim u pėrballėn sėrish shqiptarėt pėr njė botė tė re! Pėr njė jetė tė lirė! Pėr njė rregullim sipas modės botėrore! Sipas Evropės! Amerikės !

Dhe u ngritėn kornizat !Skemat e murtajės sė Kaukazit u zbehėn nga njė dukje e re! Nga tjetėrsimi i ri nė pėrballje!Por s’u zhdukėn shprehitė! Ato tė krimit! Tė barbarisė sėrbiane! Dhe nė tokėn e Sfinksit sėrish Gogoli u shpallė i parė! Rrėmbeu piramidėn dhe nisi tė veprojė! Gjithkah me njė ngritje bizare pėr esakalim. Pėr tendencė konfliktesh. Pėr ndjenjė nėnshtrimi fliste. Dhe buzėqeshte shpesh. Dhe, lėmonte kėlyshėt qė i lėpiheshin pėr njė copė kulaqi. I shkonin pas me bishtin kular dhe ia lėmonin! E ai pastaj i merrte pas. Ua varte pėrqafe torbėn - diplomatike, e me ndermethanė, ua mbushte kokėn me byk ! Dhe i turrte deri sa djerėsinin pėr t’ia pėrligjur robėrinė!

Eh! Ē’kohėra dolėn nė skenė!, do tė thoshte Shekspiri. E do tė shkruante aktet pėr dramėn me pėrmbajtje ku degjeneron embrioni i njė eufemizmi politik. Dramėn mbi parlamentarėt ligaqė tė dekadės sė fundit tė Shekullit Burg! Dramėn se si nė prezencė tė Botės, makineria e sėrboderrave gjithkah pėrpiqet tė nxierr e pastaj tė veprojė sipas ligjeve qė mbjellin vetėm vdekjen dhe vegjetojnė zezonėn! Gjithkah nga e kanė shtri ēizmen e robėrisė! Dhe kryqin e thyer tė derrave tė kaukazit!

Jo! Jo! Jo! S’pajtohen tė nėnshkruajn pėr paqėn!

Ne jemi sovranėt!, ēirren tiranėt. Jemi shekullorė! Qyshkur e kemi pushtuar Piramidėn Shtypėse! Dhe do t’i shtypim ballkanikėt nė emėr tė Svetisavės, dhe me bekimin e Boris Derr Jellcinit! Pėr Millosh Viq Derriqin! Tė gjithė si ai e pas tij do tė shkojmė!

Urraaa! U duartrokit turma e gjaksorve! Krimin pėrkrah!

Nėpėr ditėt e Apokalipsės kalon Kosova!

E pėrndjekura! E burgosura! E robėruara!

Sipas dėshirės sė derrave tė Sėrbisė, vritet e pritet! Digjet e shkon flakė qysh nga dymbėdhjeta! Edhe mė dyzetėn u dogj dhe u shkrumua! Mbetėn shqiptarėt nė Srem e Tivar! Nė Goliotok e Gradishkė! Nė Idrizovė!Kaptinė e veēantė e njė drame ku dredhia e Budimir Lonēarėve e Llazarėve u hidhėte hi nė sy botės, si barin kur ua hedh gomarėve! Dhe pėllisnin tė madhe:

- Jemi tė rrezikuar nga separatistėt, irredentistėt !

Pėr tė heshti Bota ! Heshti edhe kur dekretuan ligjin e rendit! Ligjin e qetėsisė! Ligjin e dajakut! Ligjin e taksave! Dekretuan ligjin pėr mbulesėn e veprimeve tė policėve!Vrasėsit! Dekretuan vjedhėsit! Tė trashen! Tė stėrviten! Tė godasin; Nė emėr tė ligjit ! Nė emėr tė Kushtetutės sė kanibalėve tė Sėrbisė! Gjaksorėve!

Bota heshti! Se pa tė udhės tė dalin jashtė kornizave tė sistemit shqiptarėt! Se kushedi ēka mund tė bėjnė!Ashtu siē janė e pėrbrenda tė kėrkojnė hapėsirė! Nė atė Tabu tė vazhdimėsisė sė sfidave! Aty ku sa herė Kryefaraoni i Moskės fėrtizi dhe i bėri fėrlik pėr drekė e pėr darkė! Si tashti qė pėrpiqet pėr nipėrit e stėrvitur tė Dedinjės t’ua thajė damarin e mushkėritė shqiptarėve. Frymėmarrjen t’ua farojė!

Deri kur njerėzimi do tė vuaj ?

- Deri kur tė pėrkrahet fara e derrit serbosllav!, than intermediatorėt e Botės pėr murtajėn e shekullit!

T’i bijmė e ta shporrim !

T’i bijmė!

Goditje dėgjohen! Digjen e vriten njerėz! Rrėnohen shtėpi! Vargani i gjatė i shqiptarėve nėpėr katandi !

Kanibalėt sėrb janė ēmendur e s’u bie ndėrmend pėr tė nėnshkruar paqėn ! Bota pėr parime vepron! Me fazėn e parė! Tė dytė ! Tė tretė! Dhe sėrish mblidhet e kuvendon pėr shtegdalje! Pėr mirėkuptime! Pėr pajtime!

Me cilin doni pajtim?

- Mes shqiptarėve e sėrboderrave! Tė bashkėjetoni!

Mesazh qė vjen e tingėllon si vdekja vetė! Dhe sėrish del i heshtur e kthehet jehonė:

-Mosni! Mosni!

Pak gjak e plagė kemi derdhur ne shqiptarėt?

Pak rrėnime e dėbime!

Nuk ju shohin sytė!

Nuk u kanė dėgjuar veshėt?

Me gjarpėrin nuk jetohet! Me ugurzinjt e njerėzimit!

Vetėm ne shqiptarėt e dijmė kush janė gjaksorėt!

Nė emėr tė paqės, tė mirėsisė, tė urtėsisė shtypni nė kokė kėta djaj...! Nėse e doni lirinė! Nėse e doni pavarėsinė...!



2 . FLAMURI I BARBARISĖ SĖRBOSLLAVE



Nė pėrmasėn e shėmtisė valon flamuri i barbarisė Sėrbosllave!

Flaka , tymi, zjarri e kanė kapluar Kosovėn!

Nė prak tė shekullit tė ri!

Ashtu siē i gjeti ky shekull , i la tė nėpėrkėmbur shqiptarėt! Nga robėria, nė robėri! Me flamurin e barbarisė u bėhet nėnshtrimi!

E Bota?

E pėrgjumur njė shekull qėndroi duke dėgjuar grahmat e shqiptarėve! I pa si enden nėpėr shtigje pėr kafshatėn e bukės! Pėr kulmin e shtėpisė! I ndoqi kur u zgjuan jehonė pėr Atdhe dhe Flamur! Saherė qė dolėn nga Baushtellėt e Evropės ! Nga restoranėt e Amerikės! Atje ku i kishte katandisur fatkeqėsia dhe i kishte pritur fati. Dhe kaluan! Ashtu siē dijnė tė kalojnė tė nėpėrkėmburit nga Atdheu qė me punė e me djersė, me mall e dashuri , krijuan nderin! Mirėnjohjen!

Ndėrsa, kanibalėt sėrboderra me dhelpėri deshėn tė pėrfitojnė!

Ashtu siē pėrfituan mė dymbėdhjetėn!

Mė dyzet e pesėn…! Me kolonat e shqiptarėve qė shkuan nė Srem dhe nuk u kthyen nga barbaria!

Me kolonėn e Tivarit qė u skuq nga gjaku i luftėtarėve tė vrarė me tradhėti!

Dhe me shumė procese tė montuara qė Bota as i kuptoi se ēka janė, e pėrse bėhen ! Se derrat e sėbosllavisė flisnin me dhelpėri! Dhe vepronin si gjarprinjt duke kafshuar e duke fshehur gjurmėt !

- Ne vuajmė nga shqiptarėt! flisnin Budimirėt, Andriqėt, Vllashkaliqėt, Joviqėt...!

Tė mallkuarit! I prodhonin shpifjet pėr ta ndėrsyer kundėr shqiptarėve gjithė diplomacinė! Edhe sot nė sy tė botės pėrpiqen tė dalin shenjtorė! Dhe shajnė e mallkojnė Amerikėn, Anglinė, Gjermaninė...Dhe shajnė e mallkojnė Nato-n pėr fashizėm! Fashistėt e pėrjetshėm ! Pas bilancit tė njė tragjedie me pėrmasa tė katastrofės njerėzore e materiale! Pas absurdit tė shkrumit dhe hirit! Pas gjithė dekadės sė nėtėdhjetės ! Kohės sė Apokalipsės! Megjithatė zė egėrsire mbetėn ! Kanibalėt!

Pėr ēka kėmbėngulni ju kaurrėt e sėrbosllavisė!? Ju qė deshėt tė nėnshtroni sllovenėt, kroatėt, boshnjakėt! Dhe tashti, mendoni se do tė nėnshtroni Kosovėn! Shqiptarėt! Ata qė i gėrryet deri nė palcė duke i shfrytėzuar! Me ėndėrrėn e djepit sėrbosllav! Mitin tuaj pėr tė bėrė krimin! Sofrėn ku shtroni vdekjen dhe skamjen! Vendin ku ngritni deri nė ekstrem flamurin e barbarisė pėr ta bėrė nėnshtrimin! Varrin masiv ku do tė hyni e do tė shfaroseni vetė !

Vallė! E kuptoni ju tė verbuarit me gjak! Milosheviqistėt! Sa tė mjerė dilni dhe shfaroseni pėrditė! Edhe nė betejat qė bėni me djemtė e Kosovės! Ngėrdhesheni dhe cofni nė turfullimė! Edhe nė syrin e botės ju kanibalėt mbetėt korba tė zi! Ashtu siē duhej tė ishit qyshkur! Ju fara e dreqit ! Ju bijtė e shkinave tė shkėrdhyera me derrat e Boris Jellcinėve tė Kaukazit!

E pėrse nuk e kuptoni se flamurin e barbarisė mė kot e valvitni! Nuk nėnshtrohet Kosova nga flaka e zjarri! As nga dhuna! As nga burgosja ! Ajo pėr shqiptarėt ėshtė djep i rritės! Plagėt ia kanė shtuar dekadat e zhvillimit! Shekujt! Dhe pėrjetėsinė, natyrisht! Duke kėnduar e duke u pėrballė shqip! Si Adem Jashari, Fehmi Ladrovci, Komandant Kumanova,....! Prandaj ėshtė e kotė tė pėrpiqeni!Ju s’e pushtoni dot! Vetėm kockat si kriminelė do t’u mbesin t’ua pėshurrin shekujt dhe brezat do t’u mallkojnė , pėr barbarinė qė e bėni! Ju bijtė e shkinave tė kurvės Sėrbi! Tė mallkuar qofsh deri nė shfarosje!Se:

- Kosova pėrpara gjunjėzohet nga fjalėt e urta dhe mirėsia ! Kurrė nga praptitė!

Nga flamuri i barbarisė qė ju pėrpiqeni duke u vėnė zjarrin e flakėn shtėpive, shkollave, xhamive...! Duke i vrarė pleqt e plakat! Gratė e fėmijtė!Ajo do tė rilindet. Si feniksi! Dhe me krahėt e shqipes do tė pushtojė lartėsitė e lavdisė! Lavdinė heroike tė viganėve qė kurrė s’iu kursyen pėr lirinė ! Kurrė s’iu nėnshtruan!

Bota nuk ėshtė e pėrgjumur! Ajo ėshtė zgjuar dhe sot ka dalė nė krahė tė shqiptarėve! Pėr ēdo orė e ēast pėrballet me djajt e shtrigės sėrbe ! Kėlyshėt e bushtrės sė tėrbuar! Qė vrasin poetėt, shkrimtarėt, politikanėt ! Qė djegin e mbyllin institucionet e dritės dhe tė diturisė! Rrėnojnė qenėsinė e njė populli pėr ta mbjellė farėn e gogolėve! Tė kukudhėve ! Tė ganecėve sėrbosllavė! E megjithatė shkret e lėnė dhe do t’u mbesė Sėrbia!

Krrokamat e qyqes t’u ndjehet nė ēdo prak ! Se mbollėn vdekjen! Rrėmbyen lumturinė e popujve!Dhe valavitėn flamurin e barbarisė! Gjaksorėt!



3. AMSHIMI I MALLIT, DHEMBJES!



Pamjen e njė agonie ia pashė nė fytyrė!

Dhe nė trupin e moēėm tė burrit shtatėdekadash!

Dhe gjendjen shpirtėrore tė pėrtharė nga qėndresa! Prandaj iu afrova t’ia zbėrthej agsholin e zemrės pėr t’ia kuptuar domethėniet! Pėr t’ia ndier rrėfimin qė vinte erė baroti e flake nga shkrumi i Kosovės!

- Mixho ! Tungjatjeta!

-Tungjatjeta! Ma ktheu Skender Canhasi i Gjakovės!

Mu bė se u derdh Ereniku dhe Ēabrati nėpėr shpirtin tim , sapo mė shikoi me sy!

Diku nė thellėsinė e heshtjes apo pritės lexova dhembjen, mallin! Nė heshtjen e burrit derdhej gjithė pėrballja me shpresėn e Lindditės! Asaj qė e merr nga vaja e parė e deri nė vdekje shqiptarin pėr Kosovėn - Zog i qiellit, qė ia kėndoi Din Mehmeti! Bashkėvendasi i mixhės Skender! Dhe, pėrkujtimin pėr Tė mixhoku e nis me lotėt si kokėrra rrushi! Me rrokullisjen nga sytė si shkėmbinjt e rrokullisur nė humnerė!

- Jeta e tillė nuk ka kuptim! Absurdi ka mbuluar Kosovėn! Gjakatarėt e Sėrbisė! Ata qė kthejnė nė shkrum e hi blerimin e rritės! Ata qė kanė vra kėngėt dhe kanė veshur me tė zeza bardhėsinė!

Skender Canhasi heshti!

Kushedi ku i rrotulloi mendimet diku thellė nėpėr dekadat qė kaloi. Ndoshta kujtoi Ganimeten, Abedinin! Ndoshta...! Megjithatė Gjakova nė sfond ia shtoi rrudhat nė ballė. Dhe ai lėshoi njė Ah! Ku i kishte pėrmasat ajo grahmė! Ku i kishte kuptimet nuk e dija. Dhe prisja zėrin e tij pėr t’i rėnė nė fund akordit tė mendimeve!

- Kėtu jam me trup! I tėri! Nė Kėrēovė, kam pasur pritė tė mirė! Vėllazėrore! Megjithatė!Nuk mundem ta shpreh atė qė ma thotė zemra! Se m’ėshtė ndrydhur! Mė ka mbetur peng nėpėr mall! E mė digjet flakė! E mė shkon zjarr! Kosova po digjet nga barbarėt!

-Megjithatė ėshtė nė prak tė lirisė!, ia ktheva.

Mixha Skender Canhasi e thithi thellė - thellė cigaren! Nė alveolėn e pamjeve i doli qėndresa! Altari i dimensionit pėr flijim! Dhe, nėpėr frymėzime zgjati periudhėn e rrėfimit:

- Po! Kosova ėshtė nė prak! Dhe do ta fitojė lirinė! Se ajo i ka djemt qė ia mbrojnė vatanin! Ēlirimtarėt e saj! Ashtu siē i kishte poetėt qė ia falėn kėngėt mė tė bukura tė qėndresės! Tė dashurisė! Tė shpresės! Ashtu i ka tė diturit, politikanėt, shkencėtarėt! Dhe fėmijėt qė ėndėrrojnė pėr bangat e klasės! Pėr shkollat! Pėr dritėn dhe diturinė!

Kosova i ka edhe luftėtarėt qė dijnė tė pėrballen me Bajlozėt e zi tė Sėrbisė!

Me kaurrėt e bushtrės shkinė Sėrbisė qė ha njė shekull nga gjaku e djersa e Kosovės! Dhe tashti rrėnon me dorėn e zezė! Me shpirtin kriminel tė gjaksorėve! Po! Ajo shtrigė e vjetėr e Ballkanit qyshkur na ka rėnė mė qafė! Dhe me tradhėti e dhelpėri tė shumta ka dashur tė na nėnshtrojė! Megjithatė ėshtė mashtruar! S’do t’i dalė pazari nė hesape! Edhepse na ka detyruar tė katandisemi! Ajo nuk na ka thyer! Jemi mė tė fortė! Kemi mė shumė shpresė se kurrė! Pranė fitores jemi!

Mixha Skender Canhasi i Gjakovės ma shtėrngoi dorėn nė ndarje ! Mu bė se dekori i pamjeve pėr kėngėn e gjatė tė lirisė kthehej nė amshim me mall e dhembje!

Lumi i gjatė i tė ikurve nga Kosova shndėrrohej nė det! Tė gjithė me njė zė ! Me njė dėshirė! Me njė qėndrim: Nuk vdes kurrė Kosova - zog i qiellit...!



4. KUR TĖ NDODHĖ ORĖMIRA!



Nė orėligėn e katandive me orbitėn e tmerrit u nis ta braktisė Prishtinėn Nezaqete Saliu!

Dy yllkat e dritės qė mėsuan tė bėlbėzojnė pėr Kosovėn i vu barrė nė prehėr! Ashtu si nėna qė di dhe do t’i mbrojė nga e keqja fėmijtė! Dhe u shkėput nga vatani! Nga sofra e agimeve. Nga tryeza ku Astriti shkruante rrėfimet pėr Koha sot! Dhe merrte nga njė rrudhė nė trup e nga njė thinjė nė kokė! Pėr t’ia sjellė lirinė Kosovės!

Nga t’i drejtonte ordinatat e shprishura nga flaka e tmerri. Ku tė projektonte pikėqėndrimet ajo!

- Jemi ne moj motėr ia kthyen njėzėri nė Zajaz! Dhe ia hapėn derėn e mikpritjes! Bukė e kripė e zemėr ! , do tė ketė i thanė ! E pastaj u ulėn pėr tė thurrė ėndėrrėn e lirisė!

Nė ditarin e lajmeve paralajmėrimi:

- Pėr gjak e plagė tė reja! Pėr zjarr e flakė ! Pėr shkrum!

- Pėr vrasje masive tė shqiptarėve kėrcėllonte dhėmbėt shkina Sėrbi! Dhe ndėrseu kėlyshėt e hakėrritur mbi luftėtarėt e lirisė! Mbi ata qė ktheheshin jehonė pėrballjesh ! Mbi ata qė aureola e shenjtėrisė ua fali mburojėn. E si zu as plumbi! As topi. Nuk i dogji zjarri e flaka!

Megjithatė kėlyshėt e shkinės Sėrbi turfullonin! Dhe vrisnin pleq e plaka! Gra e fėmijė!

-Ne do tė ndahemi!, vendosi Astriti. Shko e m’i streho voglushėt! Se unė nuk e lėshoj prakun e shtėpisė!

- Nuk e di nė ishin fjalėt tunxh qė i dėgjova! bėlbėzoj Nezaqetja sikur ishte jerm. E pastaj vazhdoj :

- Megjithatė varganit tė gjatė tė refugjatėve iu bashkova! Orėligės t’i shmangem me fėmijtė. Dhe tashti rri e paltoj ditėt e ankthit kėtu! Me njė pėrkujdesje pėrzemėrsie! Kafshatėn e bukės bashkė e ndajmė! Edhe ankthin! Edhe mallin! Megjithatė, njė gjė nė optikėn e dritės mė verbon! Dhe s’di kur do ta mbėrrijė ta shoh njėherė Kosovėn e lirė! Prishtinėn! Varganin e gjatė tė studentėve qė hyjnė e dalin nė prak tė fakulteteve! Atje ku opti nurėbardhė iu shtua Kosovės. Nga mendjendriturit, shkencėtarėt, politikanėt, shkrimtarėt, poetėt, gazetarėt! Nga luftėtarėt e lirisė qė kthehen nė rrėfime biblike! Dhe s’kursejnė gjak e jetė pėr Kosovėn e lirė!

Atėherė, kur ēizmja e zullandve barbarė tė shkojė nė theqafje, do tė kisha dashur ta shoh Kosovėn qė e kam nė parzmė.

Dhe malli, dashuria pėr tė mė shkrumos!

Dhe, dhembja mė shtohet saherė qė dėgjoj dhe shoh rrėnimet !

Nuk e di se kur, por, patjetėr do tė ndodhė orėmira! Atėherė, do tė kthehemi pėrnjėēast! Se mė tė dashur se Kosovėn nuk kemi!

Ajo heshti!

Se ku i treti mendimet! Vetėm zėri i voglushėve vinte e shfaqej si ylli i agimit pėr ta sjellė dritėn nė mėngjes! Dhe pėrshėndetnin me dorė nga qielli, ku uturimat e aeroplanėve tė Natos atė ēast dėgjoheshin! Nga rrezet e shpresės kėrkuan shpėtim!

Kur tė ndodhė orėmira sa mė parė do tė nisem pėr nė Kosovė! Vetėm nė Prishtinė e ndjejė erėn e lirisė, mė oshtinin domethėniet .

Lutje apo shpresa ishin nuk e di! Megjithatė e di se orėmira do tė ndodhė...!Me kėngė lirie tė shėrohen plagėt...!



5. KOSOVA - LULEGJAKU I DHUNĖS



Pėrderisa jam kėtu, nė kėto banga tė kėsaj shkolle, dhe bashkė me vėllezėrit dhe motrat shqiptare vijoj nė mėsime, pėr orė e ēast mendja mė ik atje tek Kosova - Lulegjaku i dhunės!

Ėndėrroj tė kthehem e ta nisim bashkė me ata qė sot janė nė katandi, dhe Kėngėn e Lirisė ta thurrim pėr plagėt, shkrumin, hirin. Ta nisim pėr gjakun e derdhur tė legjendarėve trima! E t’ua thurrim kurorat e lavdisė!, tha Edona Demaj nxėnėse e vitit tė dytė nga Prishtina e qė vijonte nė gjimnazin e Kėrēovės!

Pėr ēfarė momentesh mund tė flasish?, e pyeta derisa ajo rikthente buzėqeshjen pėr t’i mbuluar dallgėt e tmerrit!

Megjithatė, si mjegulla qė i bie njė majėmali, diēka i ra nė fytyrė. Nuri iu kthye nė diēka tė papėrshkruar.Nė diafilmin e njė kohe makabėr ! Por, nuk u ligėshtua cuca e Kosovės, siē i thoshin shoqet e veta tė klasės dhe ia ngjisnin dorėn pėrkrahu duke i bėrė shoqėri.

- Unė mund tė flas pėr shumė gjėra xhaxha! Megjithat Kosova nuk rrėfehet vetėm me ato qė mund t’ua shpaloj unė! Ashtu siē nuk e pushtojnė dot bisharėt! Edhe unė s’mundem tė flas pėr tė gjitha! Vetėm njė gjė e di! Ajo ėshtė historia jonė qė do t’u flasė shekujve si u kthye nė lulegjak dhune! Se barbarėt e shkinės Sėrbi ia ngulfatėn frymėmarrjen! Duan ta pėrmbysin! Ta shkretojnė! Pėr tė e kam shkruar hartimin e parė nė klasė dhe mund ta lexoni!

Ajo hapi ēantėn me shpejtėsi.Ma dha fletoren e hartimit dhe heshti ashtu siē dijnė tė rrijnė mendueshėm shenjtoret! Se fliste vetė tema qė Edona Demaj e kishte mbarshtruar kėshtu:

“Xhaxha! Pėrderisa ti rri e sogjon duke e vėnė nė shėnjestėr armikun, unė jam duke e shkruar hartimin pėr Kosovėn - lulegjaku i dhunės! Kam shumė pėr tė shkruar!

Vetėm pėr dhembjen dhe mallin nuk flas!

Se i kam shokėt dhe shoqet e klasės aq tė dashur e kam frigė se i lėndoj. Megjithat, ata kanė shumė kureshtje! Me dhembje e trishtim dėgjojnė e shohin skenat e tmerrit! Dhe duan tė dijnė mė shumė! E mė pyesin!

Po si mund t’u flas unė xhaxha pėr tė gjitha ato!

Pėr dėbimin nga vatrat me dhunė? E pėr djegien e shtėpive! Pėr vrasjen e burgosjen e shumė njerėzve! Pėr vajin e voglushėve!Pėr lotėt e nėnave?!

E si mund t’u flas pėr librat e djegur tė Kosovės. Pėr kėngėt e ndrydhura! Pėr ėndėrrat e gjakosura!

Xhaxha! Unė u flas pėr shpresėn se do tė bėhet mirė!

Dhe u them se Ju jeni ata qė do tė na e falni!

Atė ēast, e ndiej se u shpėrthen diēka nga shpirti. U vezullon fytyra! E me sy tė zgudulluar presin t’ua rrėfej tregimin pėr qėndresėn! Pėr atė qė baca Adem Jashari nė pėrballje e bėri. Dhe u nis vargani i gjatė pėr Kushtrimin e Lirisė, nė pėrballje me xhelatėt ! Me kanibalėt e kėtij shekulli! Me barbarėt!

Xhaxha! Pėrderisa ndodhem kėtu dhe shkruaj hartimin pėr Kosovėn - lulegjakun e dhunės, mė beso se mė kthehet fuqia!

Edhe besimi, se liria do tė vijė!

Prandaj, nėse me dhunė na pėrzunė bisharėt, ne do tė kthehemi mė tė fortė. Me lulet e lirisė dhe me librat e shkruar pėr lavdinė e legjendarėve!

Atėherė do tė jemi bashkė ! Do tė jemi tė lirė! Dhe do t’i ftojmė tė kalojmė ēaste gėzimi tė gjithė ata qė na pėrkrahėn!

Plagėt Kosovės do t’ia shėrojmė...!”

Kushedi se ku mė tretėn mendimet ! M’u bė se atė ēast lexova Kur’anin e shpresės...!



6. KUSH DO TĖ FLASĖ PĖR DREJTĖSINĖ?!



Derisa vargani i gjatė i tė dėbuarve pritnin nė kufi, dhe lajmet paralajmėronin gjak e plagė tė reja Qėndresa Konxheli la pėr njė ēast lapsin dhe fletoren mė njė anė dhe u kthye nė heshtje!

Nuk kishte shumė kohė se kishte ardhur dhe ishte vendosur nė Greshnicė tė Komunės sė Zajazit!

Kishte shumė tė rrėfente pėr pritjen e pėr bujarinė. Pėr vendosjen nė klasėn e parė tė gjimnazit ku do tė vijonte mėsimet. Pėr orarin se si do tė udhėtonte dymbėdhjetėkilometra ēdo ditė!

Por, Qėndresa, sado e kthyer drejtė njė ardhmėrie, nuk pajtohej dot me tė gjitha ato! Ndėrmend i shkonin kujtimet. Vargani i gjatė i njė fėmijėrie tė kaluar nė Banesat e larta tė Prishtinės ku jetonte edhe xhaxhai Bajram Kėlmendi.

- Sa herė e kam pėrshėndetur atė xhaxha! Sa i dashur qė ishte! Nuk e di se si mund tė bindem pa mos e pėrkujtuar njeriun qė ndante drejtėsinė! Qysh kur isha e vogėl dėgjova nga fėmijėt e lagjės, por edhe nga prindėrit se ai di t’i mbrojė tė gjithė ata qė i burgosin! Dhe del fitimtar kundėr tė gjithė prokurorėve!

Tashti, kur rri e kaloj ditėt kėtu nė Greshnicė, dhe rikujtoj ēastet kur Kosova digjet nė zjarr! Goditet me tanke e topat tė Sėrbisė them:

- Kush do t’ia mbrojė drejtėsinė ma mirė se xhaxhai Bajram qė u ndamė pa u pėrshėndetur ! E tashti kur ai ra pėr tokėn e Kosovės, pėr tė drejtat e saj , kam frigė se pa tė Kosova ėshtė e ligėshtueme!

Atėherė mė flisni pėr rrugdaljen Qėndresa? , i thash.

Ajo ėshtė nisur! Nuk ka tė ndalur. Xhaxha Bajram na mėsoi tė mos i frigohemi kurrė rrugės qė na shpie tek e vėrteta. Tek e drejta. Se ajo vonohet nganjėherė por kurrė nuk harrohet. Nuk nėnshtrohet. Prandaj, kam bindjen e plotė se ne do tė fitojmė! Edhe Bota e pėrkrah rrugėn tonė qė shpie nėpėr gjemba deri tek rruga e shtruar me blerimin e pavarėsisė! Ashtu siē ngritet lavdia e xhaxhait Bajram! Ashtu siē kthehet pėrjetėsia e shtetėsisė sė Kosovės! E ligjeve qė xhaxhai thirrej pėr tė drejtėn e pavarėsisė! Dhe i frigonte xhelatėt e Sėrbisė sa herė qė u fliste pėr...

Qėndresa Konxheli heshti!

Me njė brengė apo me njė dhembje pėrfundoi pikėēuditsjen e fjalisė qė fliste pėr domethėnien e shtetėsisė sė Kosovės. Pėr Kodin e pėrkryer tė pėrballjeve - avokatin Bajram! Me burrin qė mbronte Kosovėn nga nenet, alinetė, pikat e dhunės sėrbosllave. Nga krimet ! Nga burgjet! Nga pėrndjekjet! Barbaritė! Pėr tė, ai , thellė nė ndjenjėn e voglushes Qėndresa kishte hyrė!

Vallė! Nė cilėn kaptinė tė njerėzimit ka mundur tė shkruhet ky akt i kėsaj barbarie. E si mund tė shlyhen gjithė ato pėrjetime makabre nga bota e pėrgjakur e Kosovės. Nga analet e ditarit tė Kosovės nė batėrdi!

Jo!, pėshpėrita. Nuk e di nė klitha apo! Vetėm mė kujtohet se Qėndresa Konxheli nė horizont kėrkonte shtigjet e bardhėsisė! Tek cili ylber qėndronin gjithė ato margaritarė qė do t’i dilnin mburojė Kosovės?

Ka tė drejtė voglushja ! Kush do tė flasė pėr drejtėsinė !?

Ajo uli sytė nė rreshtat e shkruar tė fletores!Kushedi se ēka deshi tė shkruaj nė ditarin e ngjarjeve! Kaptinės sė zezė tė orėligės i trokiste mallkimi! Pėr kurorėn e lavdisė nė mileniumin e ri do tė thurreshin vargjet pėr bacėn Bajram! Pėr atė qė sa herė e kishte pėrshėndetur Qėndresa Konxheli nė hyrjedalje tė Banesės, nė Prishtinė , sa herė qė ai shkonte ose vinte i buzėqeshur pėrse kishte mbrojtur Kosovėn dhe bijtė e saj...!



7. PO I BIE ERA RETĖ E ZEZA



Nė ēaste tė lemerisė diēka mė shkonte vėrdallė nė mendime! Mbase frymėzimi pėr ta shkruar njė skicė apo pėr ta bėrė njė autoportret! E pėr ēka tė bėja makiazhin e asaj dukje?, pėshpėrita.

Pėr pritjen! Po! Pritjen nė ankth!, mu pėrgjigj nga brendia e unit tim diēka.

Heshta pėr tė pėrcjellur paralajmėrimet.

Vargani i gjatė i tė dėbuarve tė ndalur nė kufi!

Tek guri i ndarjes!

Rrinte e kėrleshej vdekja!

Nga njėra anė dhuna e kaurrėve tė shkinės Sėrbi ma pėrkujtonin kėngėn “Po i bie era retė e zeza”. Nga ana tjetėr kėrlesheshin kipcėt - bisharė tė mirėsisė!

Anėtarėt e shoqatave bėmirėse nėpėr gjithė atė etje, nėpėr atė bullarė qė gulonte dhembje e plagė si pika vese dukeshin. Krahas atyre qė deshėn t’u dalin nė krahė pėr t’ua flak njė brengė e pėr t’ua shtuar njė shpresė , orgjia e kipcave tė kėrleshur! Karakanxhollėt! Cerberėt ! Dilerėt! Mafiozėt!

Prisnin tė pėrfitojnė nga tragjedia!

Disa me telefonė duke komunikuar dikah.

Disa duke krehur balluket e duke shtėrnguar kravatat!

Disa...!

Dhe zėri i brendisė sime qė s’dėgjohej! Me zjarr e llavė vullkani! Me mall e me dhembje ngritej me ankth nė pritje !

Me shikimin e madh drejt turmės sė shkundur nga vatrat! Me shkrumin e dashurisė dhe barrėn e dhembjes. Me plagėt!

Nė gjithė sfondin e zezonės kishin sjellur Kosovėn e pėrgjakur. Shekulloren - emblemė qėndrese!

Edhe njėherė mes luetjeve e pėrgjėrimit ! Mes vdekjes hodha sytė ta shoh motėrzezėn , mbesat, nipat, tė mbetur majėmaleve tė LLapit e Gollakut!

Qyshkur ua thurra uratėt pėr dasma!

E megjithat ua dėgjova klithmat se ndrydheshin nga bisharėt e Sėrbisė!

Ajo shtrigė e keqe e ligėsisė, i mbuloj me thinja e rrudha nė trup qė nga djepi kur dilnin e nisnin tė hapėrojnė!

Megjithat:- Jemi tė fortė mė pėrgjigjeshin! Do ta mundim pushtuesin!

Qyshkur i mėsoi jeta tė mblidheshin nė sofrėn e shtruar e ta bėnin drekėn dhe darkėn me nga njė copė bukė tė lyer me lang!

Se drekėn dhe darkėn e ruanin pėr ditėn kur t’u trokiste nė derė babai i mbėrthyer me pranga robėrie nė kazamatet e Sėrbisė!

Dhe daja qė rrallė u shkonte t’ua shkruaj hartimin pėr Kosovėn e lirė! Se sytė e bisharėve pėrgjonin! Ata ndarjen deshėn ta krijojnė!

E tashti, nė stacionin e pritjes dal e hedh shikimet! Dhe shoh se nė turma tmerri e malli Kosova bartet ! Kosova dėbohet!

Jo! mė oshėtiu nga brendia njė zė! Kosova sot shtrihet pėrmasave tė Botės! Le ta shikojnė tė pėrgjumurit Shekullin burg! Sa agime kaluan nė sofrėn e shtruar tė robėrisė! Nė ferrin e Dantes! Aty ku pėrbluhen shenjtorėt e dalin fitimtarė djajt! Ata qė pijnė gjak tė pafajshmish! Ata qė ndrydhin lirinė! Ata qė shkrumojnė tokėn dhe rrezet e diellit i ndalin mbi tė , tė mos bijnė! Ata qė kėrleshen dhe qeshin pėr shprazjen e saj!

Nė grykė njė lamsh mė shtėrngonte! Nuk e di si ta shprazja gjithė vrerin qė mė shkonte vullkan! E si tė derdhej llavė e zjarrt e fjalve! E shfrimit!

Bushtra Sėrbi i mbolli gjithė tė kėqiat!, pėshpėrita!

Dhe drejtova sytė drejtė atij deti tė dėbuar.

Njėmijė varianta pėr absurdin thurreshin dhe shthurreshin! Vetėm kaptina e re e shpresave e hapte dritėn e qėndresės!

Nėse nuk i takoj dot nė kėtė urragan, nė Kosovėn e lire, rrėnjėt do t’u blerojnė thash, duke e shkruar autoportretin tim qė i ngjante Sizifit nė pėrballjet e jetės, me zjarr malli pėr lirinė...!



8. DIOPTRIA E PAMJEVE



Ėshtė skena ku del nė pėrmasė katandia! Aktorėt pėrballen me vdekjen! Dhe me lindjen pėrnjėherė! Vetėm pėr njė qėllim: Kosova e pavarur!

Oshėtima! Rėnkime! Uri ! Plagė e dhembje pėr kėtė akt makabėr tė kėtij ngashėrimi! Janė nė prak gjithė pėrfundimet! Edhe ata qė vulosin jetėn me vdekje shkojnė me njė jehonė :Roftė Kosova!

Edhe ata qė lindin, vijnė dhe, e nisin vajėn pėr : Rroftė Kosova!

Megjithatė, kardinalėt e robėrisė as vdesin pėr Kosovėn , as qajnė pėr tė!

Ata kanė lindur e janė rritur si rriqėrat! Duke ia pi gjakun asaj! Dhe tashti pėrpiqen ta shkrumojnė!

Nė sfondin e dioptrisė sė pamjeve dalin dehjet! Marramendjet! Ekstazat! Me njė fjalė , eklipsi i pėrēudnimeve derdhet pėr shtresėn e vrerit! Dhe pėr terrin ! Shtrigat janė verbuar nga krimi.As dijnė pėr mirėsinė, as dijnė pėr dėshirat. Pėr statujėn e tmerrit dhe pėr heshtjen akull bėjnė kataraktet e gjakut. Varret!

Kush depėrton nė atė vullkan tmerri! Atje ku vdesin aktorėt e skena mbushet me gjamė!Vetėm pėrbindshat, ata xhelatė tė kėtij shekulli janė ogurzitė qė luten pėr kėtė pamje. Dhe krijojnė rrethanat pėr ta pėrmbyllur gjithė skenėn .Dėshmitarėt e dėshirave pėr vdekje. Dhe pėr shfarosje! Kanė mbetur meit e si korba tė zinj kėrleshen! Kėrleshen nga vaji i foshnjės qė lind nė qiellin e hapur!

Ja u shtua edhe njė hero! Pėr aq sa do tė marrė frymė ai ne do tė mbesim pa frymėmarrje! Pa dritė e pa ditė!, pėshpėrisin kardinalėt! Dhe shtojnė shtypjen bizarėt ! Dinsėzėt e Sėrbisė. Keopsat e shekullit burg!

Megjithatė, nė atė vullkan mjerimi rritet e shtohet qėndresa! Pėrmbysen gjithė mbretėritė! Vdesin e mbesin pa data kanibalėt e shkinės Sėrbi.Bashkė me kurrosllavė tė tjerė! Me ata qė dijnė kėrbaēin ta drejtojnė mbi shqiptarėt sa herė qė ndėrsehen nga sėrbėt! Dhe s’kujtohen se e humbin kuptimin!E shtrydhin ėndėrrėn e vrarė nė krahėt e ylberit!

Sa shtrenjt do t’u koshtojė loja makabėr. Edhe bota ekstreme! Nė epigrafin e ngritjeve s’mund tė pranohen dy kute qėndrimi! Njėri pėr dashurinė! Tjetri pėr urrejtjen! Ashtu nuk kthehen buzėqeshjet! As nuk shtrohet sofra e agimit tė zbrazur!

Rrugė pa fund! Sa herė qė matesh ta pėrkufizosh del e hapet horizonti! Del nė shesh e panjohura! Portretizohet e njohura. Dhe rrijnė pėrballė njėratjetrės! Kush do tė dominojė!

Sikur t’mi kuptoje gjithė vuajtjet ! Gjithė dhembjet! Gjithė plagėt! Edhe pėr lindjet, Edhe pėr vdekjet! Edhe pėr kėngėt! Edhe pėr vajet!

Lindita ime - Kosovė! Ti jeton nė mua! Ashtu siē jetojnė Sijamezėt!

Ėshtė diēka e padukshme qė s’mė le tė hiqem prej teje! Dhe dua tė kallem nė blerimin tėnd tė shkrumuar!Tani e tutje si besoj as vdekjes! Se ajo nuk i rrėzon kėshtjellat e ngritura tė dashurisė! Tė gjakut e tė gjuhės!

Demonėt e ferrit tė shkinės Sėrbi mė kot bėjnė eksperimente tė marra me krime e barbari! Mbi pėrmasėn tėnde sėrish do tė pėrndizet dashuria pėr t’i pagėzuar stinėt! Dhe vitet nė trajtėn e shquar do tė pėrlindin ngritjet! Pėr kėngėt e blerimit tėnd Kosovė nė dioptrinė e pamjeve ngrit dolli Lind dita! Ekstaza e shpresės pėr vrullin! Pėr mallin...!



9. BASTARDĖT E PĖRFUNDIM SHEKULLIT XX



Rrėfimi pėr zvarritjen dhe origjinėn e tyre ėshtė kaptinė zezone. Ngado u shkoli kėmba dhe ngado e lėshuan duhmėn kutėrbuan barbarinė! Qysh nga fillimi e deri nė pėrfundimshekullin XX bisharėt pėr gjak e pėr plagė, pėr dhunė e pėr tmerr kanė shikuar si ta pushtojnė horizontin shqiptar!

Ja! Shpirti xhelat i tyre nė dioptrinė e pamjeve. Pėr skenat makabre kanė ngritur dorėn e krimit! Dhe kanė lėshuar krrokamat se ėndėrrojnė pėr djepin e rritės! Janė po ata bisharė si nė mesjetė! Vetėm me djallėzi mashtruan njė shekull Botėn! Dhe nėpėrkėmbėn vlerat e njerėzimit!

Nė pėrfundimshekullin XX paralajmėrojnė absurdin!

Golgotėn kanė prodhim final. Aktin e krimit deri nė ekstrem e shfrytėzojnė. Mekanizėm nėnshtrimi! Vrasin! Djegin! Shkrumojnė! Ata nuk kanė as mėshirė as kufi nė barbari. Dhunojnė mizorėt! Shtrydhin e shuajnė shpresat e rritės! Pjella e mallkuar e gjakut qė ndėrzehen me derra! Dhe, rriten si gjarprinj pa ndjenja! Pa besė!

Edhe nė ndėrrimin e motmoteve, edhe nėpėr stinė kaurrėt kutėrbojnė! Pėr kafshime nėpėrkash kanė lindur qyshkur u krijuan nė shpellat e Kaukazit! Prandaj iu vėrsulėn Ballkanit pėr ta kthyer historinė e zhvillimit nė lamsh! Lamsh ku ngatėrrohen linjat e nuk dihet kush tė shpie nė cak. Ashtu siē nuk kanė cak variantat e hipokrizisė ! Tė gogolėve tė kėtij pėrfundimshekulli qė dijnė tė buzėqeshin edhe kur tė kėrcnojnė! Tė atyre qė pas fjalėve ndryshe veprojnė! Tė pabesėve!

E Kosova ?! Kosova ėshtė caku i qėllimeve pėr ta ngulur flamurin e barbarisė!

Njė shekull dhunė e terror! Njė shekull perandori gjaksorėsh! Deshėn t’ia ndryshojnė reliefin! Klimėn! Hidrografinė! Tė krijojnė hibridėt e shartuar nė trungun e saj !Ajo tė prodhonte llojin e krijesave mumje! Tė atyre qė dijnė tė pėrkulen! Qė dijnė tė pėrshtaten! Dhe tė dalin prej saj sipas projekteve tė shkruara nė kabinetėt e gjaksorėve!

Megjithatė! Kosova madhėshtore qėndron! Me gjithė vullkanet e zjarrit! Me gurrat e zeza tė pėrndjekjeve! Nėpėr flakėn e barbarisė ngritet pėr domethėnien! Kurrė mė shumė se tashti se ka pasur atė pamje! Vėrtet klima e saj ėshtė unikate! Edhe nė rrebesh ringjallet! Ndėrsa lumenjt e gjakut edhe kur buēasin pėr pikėllimet, edhe kur gurgullojnė nga plagėt, thurrin ėndėrrat e mbijetimit!

Edhe nė ditėt e dėbimit shqiptarėt nė Kosovė mendojnė tė kthehen! Nė prakun e shkrumuar! Nė vatrat qė i grabisin xhelatėt! Aty ku duan ta mbjellin me djaj tė shkinės Sėrbi. Me xhuxhėt karpatianė qė pasqyrojnė vetėm kob. Bashkė me tė gjithė ata kanibalė tė tjerė qė u ecin sipas urdhėrit dhe projektojnė ridėbime. Vetėm pėr njė qėllim! Si ta shtrijnė gjithė kurmin e tyre ortodoks mbi trupin e Arbėrisė! Pėr ta ngritur flamurin e kryqit tė kaurrisė nė trojet e Kosovės.

E shqiptarėt ?!! Patjetėr do tė kthehen Aty ku besa dhe prita bėhen shqiptarisht! Dhe mbrohen pėr njė domethėnie: “Mos me u korit para mikut, mos me u thye para armikut”!

Bastardėt e kėtij pėrfundimshekulli e kanė tė qartė! Edhepse turfullojnė e vrasin mizorėt! Edhepse hapin varre nė seri! Ashtu do t’i hapin me dorėn e vet varret e pėrjetshme tė vetvetes e do t’ua pėshurrin e mallkojnė brezat pėr barbari...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 16:03

PIRGU I DHEMBJES
(Roman)
Botim privat
Bashkėshortes Alies dhe
binjakut tim tė parė Sadikut,
qė befasisht m’i vodhi vdekja
nė qershor tė vitit 1995!...
Autori FERIT RAMADANI


PJESA E PARĖ

Prologu:GOFI I PĖRKUJTIMIT
Natė e gjatė!Errėsirė!Thellėsia se ku i kishte
rrėnjėt s'ia masja dot.I vetmuar zhytesha nė atė det
mendimesh qė herė-herė dilte si vezullim e pastaj mė
rrokulliste nė greminė pėr tė lėshuar klithma qė mė
gėrrynin nė shpirtė!E si tė mos klithja kur ndieva
rrėnimin,gjamėn,pikėllimin!
Me njė fjalė rreth meje hidhte valle misteri.Ashtu
i mbetur nė udhėkryq tė jetės qėndrova pa
krahė!Cung pa blerim e rritė!Pa shpresė.E,nga tė
nisja pėr tė kthyer buzėqeshjet,dėfrimet,gėzimet...?
Jeta qenka dhembje!,-thash dhe rrotullova sytė
nė tė katėr qoshet e dhomės.Ēka mu desh ai shikim
nė ato katėr pika atė ēast nuk di?Ēfarė horizontesh
m'u shfaqėn nė atė pėrmasė ku verbėsia pėrditė mė
lėshonte velin makabėr!E unė presbit i pėrplasur nė
syenė,pėrdridhem si karrem, e sakaq syngjia mė
ngulet nė brendinė e unit pėr t'mė kthyer sylynjarėt e
lotėve!
Burri s'loton!,- m'u bė njė zė nė atė heshtje tė
asaj nate tė gjatė!
Po!Nėse s'ka kujtime qė i shfaqen, ai shtrihet tė
bėjė sefanė!E unė?Si tė bėhem aq totolesh pėr tė
kaluar varganet e lartė tė gofeve qė nė binarėt e
jetės vunė tragė?!Jo!Jo!Pėshpėrita!Nuk hedh dot
toze mbi ta kurrė,sikur ta ktheja vetveten nė vigan!
Ēfarė retushimi mė duhet tė bėj pėr tė krijuar
pozicionin?Me cilėn potirė ta pijė atė gllėnkė gėzimi
qė mė ėshtė tretur?
Nė grykė njė lamsh i madh mė mblidhej e s'e
kapėrdija dot.Po.I mbėrthyer me vetmi e me rrėnim
qėndrova si peshku nė potiskė.Dhe pėrpėlitesha e
pėrpėlitesha.Ashtu i pikėlluar rrotullova mendimet
ngado.Vetėm zezona e natės me heshtjen e saj mė
shpiente nė atė tė kaluar ku plėngu i zjarrtė m'i
copėtonte pleurat e mushkėrive.Paraliza e hapit tim
nuk ishte parandjenjė qė tė shfaqet nė frymėzime.Ajo
kishte bėrė vend nė merdiane e nė paralele tė jetės
dhe pirgu i dhembjes mbulonte shpresat pėr
dashurinė e perėnduar.Dashurinė e varrosur!Sa
thellė ishte rrokullisur gėzimi!Ishte rrėnuar nė
pafundėsi .Me ēfarė themelesh ta ndėrtoja kalanė e
durimit pėr ta mbajtur atė piramidė shėmtie?!
Medet!,klitha.Ē'ėshtė kjo natė qė vjen kaq befas
e mė kthen pas shtatėmbėdhjetė vjetėve?E njėjta
datė dhe e njėjta ditė e enjte!Vetėm janari i
atėhershėm mbulonte ēdo gjė me ngricė e me borė!E
ky njė pupėl borė s'e ka!
Pėrse?Ēfarė randėsie ka janari i para
shtatėmbėdhjetė vjetėve mė pyeste uni im?
Ha-ha-ha!M'u bė se qesha kur matesha t'i
pėrgjigjem.Nė tė vėrtetė mund tė qeshja nė atė vetmi
i mbėrthyer me katandi?Jo!Kisha bėrė:Oi,oi,oi!E
gjama e lėshuar krijonte pėrgjigjen pėr janarėt.
Pėrpara shtatėmbėdhjetė vjetėve ai kishte
derdhur borėn mbi gjithēka.Ortekėt kishin mbuluar
rrugėt.E dasmorėt e mi me terplote patėn hapur
shtigjet pėr ta sjellur nusen nė gjerdek.Atė natė
janari kur jashtė ngrinte e bora krijonte ortekė, ajo
hyri nė dhomė pėr tė nisur motivet e muzės qė dehej
nga buzėqeshja e pėr ēdo gjė lumturia kthehej nė
rrėmbim magjik tė dashurisė!
E sonte?Nata ka pafundėsi!E njėjta datė dhe e
njėjta ditė e enjte.Janari i butė,pa jugė e pa acar, hy
me rrapėllimė e turfullin nė shpirt!Orteku i vuajtjes
ngritet pėr tė ngrirė shkėndijat e shpresave.Bicet e
prapsisė mė pėrplasin nė vetmi.Sa afėr e larg
kujtimeve qėndroj.
Kam pasur aq fat pėr t'u mbuluar me kėtė
fatkeqėsi!,- klitha.E duhej mbijetuar nė jetė.Po!Pa
krahė e pa dashuri.Ashtu i mbetur cung si drunjtė e
djegur nė vjeshtė e pėrpiqen tė blerojnė pranverave!
Ēfarė blerimi mund tė ketė i pėrdjeguri?,-
rėnkova.E bėtika e shqetėsimeve qyshkur mė kishte
pėrkulur e thyer.Ndieva pamundėsi.Mė erreshin sytė
e mė kėputej trupi.As hapat si bėja dot nė rregull sa
herė qė matesha tė mbajė drejtpeshimin e
humbur.Ashtu i bėshnjakur kapėrdiva vetminė e
verbėsia e lotėve mė rridhėte nga gropat e
syve.Megjithatė asgjė nuk ishte befasi!Kisha kaluar
gjysmė viti me kėtė plagė tė madhe e bedenin e
durimit e laja me balsam.Nė atė rrokopujė
mendimesh ngritej binaja e gofit tė pėrkujtimeve kur
hodha sytė mbi datėn e kalendarit.Ishte po ajo
datė,po ajo ditė e muajit.Vetėm viti ishte ndėrruar
shtatėmbėdhjetė herė duke derdhur ngricėn mbi
gjithēka.E sonte s'kishte ngricė.As ortekė bore mbi
rrugė.Ajo trokėllinte nė brendinė e unit tim.Krijonte
pikėllime,dhembje,vetmi!Ajo krijonte ortekė rrėnimi!
Po!E enjtja e janarit pėrpara shtatėmbėdhjetė
vjetėve.E njėjta ditė.Bitevi e njėjta ditė,datė e muaj
ngriteshin t'mė oshtinė nė jetė.T'mė bitisnin me
pikėllimin e madh kur hodha vėrdallė shikimet.E
rreth meje vetėm vetmi.Ora trokėllinte pa ndalur
duke hedhur si bitėrrat - jetėn time!Numėronte
frymėmarrjet atė ēast.
Le tė trokasė!Le tė trokasė deri nė frymėmarrjen
time tė fundit!Vetėm ajo do ta ndiejė se si i kapėrdijė
brushtullat e pikėllimit.Vetėm ajo do ta dijė ēka
ėshtė fonema e mbetur pėr tė ngritur gogoshat e
zverdhur tė rritės.Asgjė nuk i mbeti dukjes sime pėr
ta flakur atė jemeni qė mė mbuloi nga koka deri nė
themėr.Ėshtė veladon i kobit ajo apo velloja qė mė
ra befas mbi kokė?!E si t'i bėj dot hapat unė rrozgu
pėrpara kohe?Qysh atė ditė qershori kur vdekja vuri
kthetrat mbi dashurinė dhe pushtoi ime shoqe Lijen
dhe binjakun tim sy zi Dikun!Qysh atė ditė syri i
hergelės filloj t' mė vėshtrojė nė pėrpjesėtime pėr ta
hedhur plafin e pėr ta nisur oktapodin e jetės.E
ndieva se Olimpi i shqetėsimeve ma sillte murtajėn!
***
Maratona e pikėllimeve s'mbaronte me
varrimin.Filloj jeta tunxh!Vringėllima e kujtimeve
shpaloste magmėn nga thellėsia.Endesha me
heshtjen nė gji, me plagomėn nė zemėr.Vetmia
mbretėronte mbi datat e ēastet e ikura tė jetės.Mė
shfaqeshin hijet e ngrira tė buzėqeshjeve.Zėri i tyre
mė oshėtinte sa herė qė desha tė dal nė log:
Hej!Nuk ėshtė gofi i pėrkujtimit takim me nusen
nė gjerdek!As lureku qė e mbajte nė dorė pėr t'ia
falur gjumin e rehatinė duke e pahitur pėr ta bėrė
burrė!,-mė oshėtiu zėri i unit tim.
Ashtu i gėrryer rikujtova ditėt e takimit qė iknin
e iknin pėr tė mbetur larg.Si data dhe dita e enjte e
janarit pėrpara shtatėmbėdhjetė vjetėve, e qė befas
takoheshin nė kalendar.Vetėm gėzimi nuk ishte
ai.Pothuajse nuk kishte fare gėzim nė atė pėrmasė
rrėnimi.Hėpėrhė nxora nga valixheja kornizat e
fotografive.Aty qėndronin bashkė nėnė e bir!Me
vėshtrim nga ardhmėria.I shpalosa pėr njė ēast pėr
t'i ngjeshur nė ballin e murit.Me ta tė pėrmbushja
zbrazėtinė.Me ta tė kaloja vetminė.
Por,ato nuk flasin!Ashtu tek qėndrojnė tė
heshtura mė ndezin vullkanin e mallit pėr tė
klithur.Sa herė qė ndalem e pėshpėris pranė tyre:
Vallė!Ishe ti ajo qė hyre pėrpara
shtatėmbėdhjetė vjetėve nė gjerdek?Ti mė fale
gjithēka?Po!Dhe tė fala gjithēka!E pastaj i rritėm
fėmijėt duke ėndėrruar ardhmėrinė e lumtur.E fjalėt
qė m'i thoshe mė oshėtijnė:Binjakėt me binjake do t'i
martojmė!E tashti,rikujtoj ato ditė qė m'u kthyen nė
njolla tė zeza prej nga lind koka e nėpėrkės e mė
kafshon.Dhe rri pėrpara jush me peshėn tunxh tė
jetės duke paluar datat,ditėt,pikėllimet,vetminė.Si
sonte kur gofi i pėrkujtimit mė ndez!
Mos mė lini t'i takoj kėto net kaq tė gjata.Kėtė
errėsirė tė vėshtirė!Mos mė lini se zjarri i dhembjes
do t'mė asgjėsojė e s'do tė kem fuqi pėr t'ua puthur
bebėzat e syve!,- klitha.
Ajo heshtėte.Heshtėte!Binjaku im Diku i
qėndronte pranė .Nė asnjė ēast nuk lėvizėte.
Pėrkujtova viset nga rendėte e rendėte.Pėrkujtova
buzėqeshjet!Pėrkujtova zėrin e tij.E nata e gjatė
shtrihej nė pafundėsi...!
Lart nė dhomė flenin duke ėndėrruar katėr
jetimat e mi kur magma e gofi i pėrkujtimit mė
zgjonin vullkane pėr tė kapėrdi pėrmasėn e rrėnimit.
Unė presbit i pėrplasur nė syenė ,pėrdridhem si
karrem e sakaq syngjia mė ngulet nė brendinė e unit
pėr t'mė kthyer sylynjarėt e lotėve...!
I.
Nė mendje ēdo gjė mė sillej vėrdallė!Ndarja nga
ime shoqe Lija e binjaku im Diku mė rrėnonte
pėrjetė.Ku ta gjeja atė forcė magjike pėr
shpresat?Ēdo gjė mė venitej nė shpirt!
Rrėnimi i gėzimit pėrmbyllej nga buzėmbrėmja
sfinks!Nė skaj tė Kodrės Ftohtėsinė prisnin dy varre
tė hapur tė rrėmbejnė dy jetė!Dhe hidhej jemenia e
zezė mbi ne tė gjallėt e mbetur pa dritė.Ēfarė
bardhėsie do tė kishte ndėr ditė,stinė e vite pas kėtij
rrėnimi?Merimanga vdekje vu rrjetin pėr tė kthyer
pelim e verbėsi!
Mė rrokulliseshin nė mendje takimet, gėzimet,
buzėqeshjet,ledhatimet.Gjithė ajo dashuri! Dhe befas
qėndronte ndarja me atė allagja ftohtėsie kur
preheshin nėnė e bir nė qetėsi pa mirėmėngjes, pa
rritė!
-Ēfarė frymėzimesh pėr kėngėt dhe motivet e
elegjisė do tė zgjateshin nė atė kaptinė prapėsie?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 16:04

Tinėzisht na ndanė e tashti mbetėm
pa mirėmėngjes,pa rritė!
Ti nė varreza me binjakun e parė prehesh
Unė me sugarin - pėrbijė shėmtitė!
Ishin vargjet qė mė rikujtonin Andonin qė
kėndonte Vajet duke mbajtur nė prehėr Stefanin e
tij,e turma e njerėzve mblidhej nga tė katėr anėt e
qytetit K.Tok me ata tė Llagut bėhej mė e
madhe.Mbanin kokėn varur e tė pėrlotur qėndronin
mbi blerimin e livadhit ku ngritej shtėpia e mbuluar
nė zi!
Gjashtėmbėdhjetė vjet unė e ime shoqe Lija
ndamė nga kafshata e bukės e nga lumturia e jetės
pėr t'u mbledhur me fėmijėt, e, pėr tė gėzuar jetėn e
zymtė e tė rėndė qė ua ndrydhi qysh herėt nėnės e
babait tim!Sa herė kishte dėgjuar krrokamėn e korbit
ajo ēati ku pėrshkuan jetėn ata!E kėnga e korbit pėr
kob kishte ndjellė murtajėn qė nuk lejonte gjallėrinė
pėr tė lindur agimet e stinėve.Vallja e dryrit tė zi
ishte shfaqur katėr herė rresht pėr ta mbyllur atė
derė.Pikėrisht kur babai e nėna patėn bėrė plane pėr
dasmėn e synetisė,vdekja ua rrėmbeu djemtė!
Nuk besonte asnjė se pas asaj prapsie nė atė
shtėpi vallja e dasmave do tė hidhej.Nė atė rrugė tė
zgripceve ecnin tė katandisur tė dy burrė e grua,pėr
tė hapur njė shteg.E lindja ime erdhi si jehonė e
mbarė.Shpresa e madhe pėr kėngėt sėrish e rrėmbeu
nėnėn Xife tė mbetur katėr herė me duar nė gji...!
***
Kurora e bashkėshortėsisė sime me Lijen ngritej
si feniks.Shtėpia ndjeu gjallėri e dera e saj e
hapur,mbushej plot zė e buzėqeshje fėmijėsh.Barrėn
e saj e mbanim ne bashkėshortėt e ri qė lidhėm
kurorė njė ditė janari plot borė e acar.
-Ka nevojė pėr nuse kjo shtėpi!,- mė oshėtinte
zėri i nėnės.Trarėt e saj pėlcitėn nga vajtimet!Tashti
duhet fortuar me gėzime.E gėzimi ynė ėshtė ajo
bir.T'i presė agimet e t'i ngrysė ditėt duke punuar pėr
kėtė derė.Nuk e dua unė njė nuse qė del nga agimi
pėr tė bėrė punėt e tė tjerėve.Sa e pres atė ditė t' mė
lindė nipėr e mbesa.Atėherė tė nisemi unė e Nexhi
asaj rrugės sonė!
Dhe rrugėn qė e mbante nė mendje dhe e shfaqte
nė kujtime ajo shpeshherė e theksonte:Nuk rrojmė
ne me hutat e bardha!
-Sa ta ketė shkruar zoti grua!,-ndėrhynte
babai.As ma pak e as ma shumė nuk mundemi tė
jetojmėE cilės rrugė tė nisemi?,- e pyeste ai.Pastaj
me njė buzėqeshje tė ngrirė shtonte:Ndoshta pėr atė
tė haxhit mendon?!
-Hm!Atė rrugė nuk mund ta bėjmė Nexh!Do ta
bėnim sikur t'i kishim zogjtė e parė.Thonė ata
kėndojnė nė mėngjes.E mėngjesi jonė mbeti
muzg!Livadhit tonė pėrditė po i than blerimi!
-Do ta ujisim grua!,- i kthehej ai.Pėrndryshe nuk
bėjmė asgjė nga ajo Kodra Ftohtėsinė ku na treten
djemtė!E nesėrmja do pėrballuar me nipėr e
mbesa!Jetė i thonė!
Ēka shfaqnin e nga hidheshin me bisedat nėna e
babai,ēdoherė kuptova misterin.Po!Misterin e jetės
qė i pat pėrshkuar nėpėr birėn e gjilpėrės.Ashtu edhe
nėna thoshte sa herė qė hynte nė bisedė dhe dridhėte
penjtė e saj.Babai ndizėte cigaren.Sa herė qė i dilnin
rrudhat nė ballė e kaplonte mėrzia.Lėshonte
shtėllungat e tymit nga duhani kaēak.Dhe tretej ndėr
mendime.
-Mos e pi kėtė helm!,- i thoshte nėna dhe
teshėtinte.Edhe ne na helmon, dhe vetveten!
-Jo!,-ia kthente ai.Helmi vetėm me helm
shėrohet.
Nė atė katandi jetėsore tė dy burrė e grua
mbijetonin me punė.As dita e nata nuk i ndalnin.As
era e shiu s'i pengonin.As vjeshta e dimėri s'i
frigonin!
-E patėm jetėn e rėndė bir!,- mė thoshte shpesh
herė nėna.Po!Me plagė e me rrėnime.Por, deshėm tė
tė rrisim,ndaj nuk dorėzoheshim.E tashti?Na lė
takati pėr orė e ēast.Vitet e prapsisė sė madhe nuk na
dalin nga zemra!Na krijojnė jehonė krrokame e
shkrumi bir.E ty tė bėmė burrė.Edhe me shkollė.E
tashti nuk duam tė ecish rrugėve tė gabimeve!
-Tė rinjtė rrėmbehen ndonjėherė nėnė!,-i
buzėqesha asaj.
-Ėshtė kohė e kthesave bir!Bėre e u praptove nė
martesė kurrė nė jetė nuk drejtohesh!E nėna di t'i
mbajė frenjtė e saj!
-Frerin qė duhet ta mbajė unė?,-ia ktheva.
-Po bir!Tek ai shtrembohet ēdo gjė!Tek ai lidhet
ardhmėria.Aty ngritet madhėshtia qė duhet nė jetė!
Ēka ėshtė kjo dilemė mendova dhe mė shfaqej
kėmbėngulja e nėnės dhe babait pėr martesėn.Ditėt
qė i prisnin t'u hyjė nusja nė shtėpi.Ditėt me nipėr e
mbesa...!
***
Atje nė qytetin G.,ku unė ndoqa mėsimet, sa
lehtė e me gėzim tė rinjtė ia shpalosnin zemrėn njėritjetrit!
Shkurt e troē:Tė dua!E pastaj ,ktheheshin e
derdhnin lotėt dhe vrerin e mbledhur.Po!Si
Henerieta!Tek rrinim njė ditė nė klasė dhe
bisedonim pėr gjithēka m'u lėvdua: - Valon,tashti e
kam gjetur tipin!,- tha.Dhe njė vezullim gėzimi i
shkėlqeu nė fytyrė.Dal ēdo natė nė xhiro e
gjithkah!,- tregonte ajo.E pastaj kaloi njė kohė e ai
kishte tretur befas nė kurbet.Vetėm me njė fjalė
ndarjeje:Mė fal!Unė jam i martuar...!
Dhe ajo zverdhej pėrditė.Rrinte e
brengosur.Shqetėsohej pėr gjithēka.Ia plaste tė
qarit.E nė klasė ata qė i lakmonin ia hudhnin
fjalėt:Lulja e kėputur nuk ka erė!
-Vallė!? Pėr kėtė shqetėsohen kaq shumė nėna e
babai mendova sa herė qė ata mė flisnin pėr
fejesėn.Dhe heshtja mė rrėmbente nė krahėt e saj.Se
ku mė iknin mendimet nuk kuptoja dot!
-Pėrse po mendohesh?,- mė pyeti nėna njė ditė
kur pėrpiqesha tė shkruaj njė letėr.Drejtoi sytė mbi
tė kur e mora nė dorė e qėndrova si i ngrirė.Ishte
hera e parė qė shkrova diēka pa lidhje.Dhe rrinte ajo
letėr pezull nė mendime.Vetėm vargjet mė shkonin
vėrdallė kur e mblidhja shuk nė dorė:
Balli jot prej hėne,
sytė e tu prej qielli,
ē'kanė nė domethėnjes'ua
di thellėsinė...!
-Ēka ke shkruar aty?,- mė pyeti .Atė ēast kujtova
se ajo m'i lexon mendimet.U skuqa nė fytyrė.
-Asgjė!Ca shėnime qė nuk mė hyjnė nė punė!
Nė prani tė saj bėra copė-copė letrėn.Tek u
derdhėn pjesėt e fjalėt e shkruara dilnin mbi, ndieva
si mund tė coptohej njė zemėr e rrėmbyer nga
dashuria.Rikujtova P s e n ė qė e pata lexuar dhe
m'u bė se jam Gjon Zaveri vetė!
-Jam Sizifi!,- thash, dhe nė atė mister rrėnimi u
nisa me gurin e rėndė tė vdekjes tė bart plagėt nė
jetė!
Vargani i gjatė i mendimeve nuk prante.Hyrjedaljet
krijonin ditarin.Ngritej piramida e rrėnimit
mbi gjithēka. Pėrplasej lahuria e bardhė e
nusėrisė.Nė arkėn e kujtimeve palohej.Tok me
kėmishat e mbetura si krushq tė ngrirė.E pantollonat
e Dikut!Fanellat?Kėpucėt qė i mbathi dy
herė!Qėndrojnė tė paluara e presin nė vetmi!
Vallė! Ē'ėshtė kjo pritje e rėndė.Pirgu i
dhembjes rreshtonte nė faturė ēastet, pikėllimet...!
Pamjet e jetimave qė rrinin nė pritje e mendime.Dhe
pėrditė nga njė rrudhė e hidhnin nė trup.Nė
pafundėsi katandia lėshonte domethėnjet.Me jemeni
tė trashė mbulonte dukjet.Buzėqeshjet! Mbi kėngėt e
ardhmėrisė krijonte plagė.Dhe ngritej zezona pėr tė
rikapituluar gjendjen e bardhėsisė.Nė bilancin e
shpresave s'kishte rreze.Pėrmbyllej nga thyerjet
pasqyra e rrėnimeve!
Ėshtė vallja e jetės kjo!,- pėshpėrita.Herė hyn e
herė del nė kthesat e saj.Nė labirinthe.Kėshtu zgjatet
hallka e pikėllimeve.Kėshtu lidhet nyja e durimeve!
Xixa e shpresės kurrė s'guxon tė shuhet!Jeta e
tillė ėshtė bir!Jeta!,- zėri i nėnės mė oshėtiu.
Desha tė klith atė ēast.Njėmijė pyetje mė shkonin
vėrdallė.As pseja nuk kishte domethėnje.Me ēka tė
mbaronte ai vargan shqetėsimesh qė herė-herė hynte
nė udhėkryqe pėr t'u pėrmbyllur nė pirg.Ca herė
dilte nė horizonte ku tallazi i vėrshimave tė
pėrflakte.E si njihte plagėt.As dhembjet.E kurrė
pėrkuljet!
Nuk jam unė ai vigani i legjendave!As Gjergji qė
mundi plagėt pėr tė dalė nė log.Qyshkur mbeta pa
taban qėndrese.Me sytė e pėrlotur tė nėnės krijova
durimin.As kėngė pėr vėllezėrit nuk nisa kurrė.E
kurrė s'i takova nė pėrmasė tė kėsaj bote.Se ata
treten nė varre tė Kodrės Ftohtėsinė!E unė qyshkur
jam mėsuar ta kapėrdijė kafshatėn e durimit!Se
babai ndiente lodhje nga jeta.E s'dilte kurrė
kryelartė nė pazar.As qoshin nė konakun e burrave
se zinte!Megjithatė hudutet i kishte.Dhe fliste pėr to!
-Biro!Rrugėt e jetės kurrė nuk janė tė
rrafshuara!E hapin mbi to mos e hidh aq lehtė!Se
pastaj rrokullisesh nė greminė!
Dhe heshtja i binte mbi rrudhat e ballit.Mbi
krahėt e lodhur tė tij varej kafshata e shtėpisė.Rrinte
hapur dera pėr tė pritur miq.E fjalėt me kripė
bėheshin nė takime.
-Pėrse s'ia pashė buzėqeshjen njėherė?
-Se plaga e zemrės s'ia lė!
-Aq kohė e mban nė shtėrngim?
-Kurrė s'ia ftoh vullkanet!
-E kandilat e zjarrit i rrijnė kallė?
-Deri nė rrahjen e fundit tė zemrės!
-E pastaj do t'i pushojnė?
-Kur t'u shkojė pranė meteorėve!
-Atje nė lartėsi?
-Tek Kodra Ftohtėsinė!Nėn hijen e asaj dardhės!
Mos jam dallash e flas jerm thash atėherė kur
monologut i pėrgjigjej uni im.Dhe hodha sytė
matanė dritares pėr tė pa dritėn e bardhė.Nė lartėsi
tė qiellit grumbulli i errėt i mjegullave rrinte i
kėrleshur.Pamja e tillė krijonte vrazhdėsi!
-E shirat, erėrat do t'i godasin!Ditėt e dimrit me
ftohtėsi.Do tė dergjen nėn borėn e bardhė.E pastaj
bari i pranverės do t'i blerojė...!
Parandieva si zbret gjithė ai tėrbim i vdekjes mbi
damarin e gėzimit! Kot u pėrpoqa ta kap atė fije tė
ngatėrruar tė lamshit jetė!Vetėm atė ēast e ndieva
botėkuptimin.Pėrse edhe Lija ime e dashur me
ndjenjė tė hollė prekshmėrie gjithmonė i
buzėqeshte.Dhe heshtėte!Heshtėte!E heshtja e tillė
mė kujtonte ardhjen e festave,datave,ditėve qė do tė
mė ndiznin atė gofin e pėrkujtimit.
-Vdekja tė mirit i merr!,- pėshpėrita,dhe hėpėrhė
mora lapsin tė shkruaj kujtimet,,gėzimet,lumturitė qė
pėrmbylleshin nė pirgun e dhembjes!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:53

II.
Ditėt ndėrronin pamjen.Nė mėngjes kishte
mjegull e pastaj diell.Befas fillonte era e pastaj binte
shi.Por,jeta ishte e njėjta edhe nėn dritėn e neonėve
ku bėhej xhiro nė shesh tė qytetit P., qė ne e quanim
Kryeqendėr.Zgjateshin degėt e shelgjeve pikėlluese
pėr tė prekur zemrat e mbėrthyera me
melankoli!Vetėm turmat e tė rinjėve aty e gjenin
prehjen pavarsisht si ishte moti.
Mu kujtua "mirėmbrėma" e Mirandės atė
ēast.Zėri i saj i butė e me shumė ėmbėlsi.Ktheva
kokėn dhe pashė se qėndronte pranė.Ēantėn e varur
krahut e nė dorė mbante njė revistė.
-Sa herė i vėrtita sytė rreth sheshit,por,nuk tė
pashė dot!
-U vonova!,- tha duke zgjatur dorėn.
-Jo!,- ia ktheva.Erdhe mu nė kohėn kur po
mendoja pėr ty.
Ajo buzėqeshi.Me hapa tė qetė hymė nė vargun e
gjatė tė xhiros.Zgjatej ajo pėrmes sheshit tė
Kryeqendrės dhe gumėzhima lėshonte tinguj tė
padefinuar gėzimi.Ēka mund tė ndodhte nė xhiro
duke ecur ngadalė-nadalė?
Bisedohej qė nga fjala tė dua, deri tek ajo s'tė
dua!Bėhej fjalė pėr shkencė,pėr art dhe kulturė.Pėr
provime e pėr krijime.E mbi tė gjitha bėhej pozė pėr
modė e pėr mirėqenje.Nganjėherė ajo i kalonte
caqet.Dhe shfaqej nė binarė shundi,prostitucioni e
narkomania...!
Evropa qyshkur i ka lėnė kėto binarė!Vetėm tek
ne xhiroja bėhet nė shesh tė qytetit!,- pėshpėrisja nė
vedi, dhe befas shikova ca ēifte qė lėshonin radhėt e
saj pėr tė hy nė ėmbėltoren Shota.
Nga radhėt e atij vargani u ndamė tek kthina qė
shpiente matanė Kodrės sė Trimave,dhe drejtonim
hapat pa biseduar.Megjithatė ecnim krah pėr krah!
-E more vesh?,- mė pyeti ajo.
-Ēka?
-Ata tė sigurimit,grupit i kanė rėnė nė gjurmė.E
tashti pėr festėn e nėntorit do ta pengojnė Orėn
Letrare!
-Ashtu?! Ēka u pengon atyre?
Ajo vazhdonte tė ecė e heshtur.Mu duk atė ēast
se di e s'do tė rrėfejė ma shumė.Tek hidhėte hapat e
nuk bisedonte njė shqetėsim e ndieva nė
shpirt.Vrulli i nervozės mė pushtonte nė damarė.
-Ndalu Mirandė!,- i thash.
Ajo mė shikoi nė sy dhe ndaloi hapat.Njė deng
flokėsh i binin mbi sup duke ia mbuluar gjysmėn e
fytyrės.Ngriti dorėn pėr t'i larguar ,kur unė hidhja
mendimet mbi gjithēka.Dhe dengu i flokėve tė saj
tek ia mbulonin fytyrėn m'u duk hėpėrhė si federata
e zezė qė binte mbi trojet pėr t'ua rrėmbyer
bardhėsinė dhe lirinė njerėzve qė e ėndėrronin atė.
-Eh!Ē'pamje shenjtėrie do tė ketė Atdheu!,-
pėshpėrita.Ashtu e desha tė pastėr e tė lirė si fytyra e
bardhė e Mirandės dhe shkėlqimi magjik i saj.Balli
ma shfaqte gjėrėsinė e Dardanisė.Nė bebėza tė syrit
vėshtroja Abdylin tek hidhėte mendimet mbi
pavarėsinė.Dhe hunda e lėshuar si Gryka e
Kaēanikut qė shpiente tutje-tutje nė Kongres tė
Manastirit.Atje ku shkronjat e shqipes morėn vizė
pėr tė shkruar lavdinė ndėr brezėri.E Miranda
sonetin ua pėrkushtonte.
-Kanė kėrkuar emrat e poetėve qė do tė lexojnė
punimet e tyre!,-tha ajo.
Semafori i udhėkryqit jepte sinjal pėr t'u ndalur
kėmbėsorėt!Pėrballė Qendrės sė studentėve dukej si
ai guri i ndarjes nė Qafė Thanė.Si bardhėsi qefini
hija e tij!Ashtu i mbetur gjithmonė nė gjakim.Pėr tė
parė drejtimet e pėr tė hapur shtigjet e lirisė.
-Abidini!,-tha Miranda atė ēast kur ai vinte drejt
nesh,me buzėqeshje nė fytyrė e me krenari nė
shpirt.
-Tungjatjeta poetėt e rinj!Si jeni?,- pyeti ai.
-Tungjatjeta kritik i kanxhave tė mprehta!,-ia
ktheu Miranda.
Ishte pėrshėndetja jonė vėllazėrore qė na sillėte
kėnaqėsi.Sa herė qė mblidheshim pėr tė dhėnė
vėshtrime ai mbante qėndrim.Dhe hidhej nė
domethėnje imtėsirash pėr tė zbėrthyer
misteret.Lustrave e mashtrimeve pėr t'u duk tė
vėrteta qyshkur ai u binte grusht.Dhe fitonte nė
mendime e gjykime pėrherė duke u kthyer i dashur
pėr ne.
Tashti pėr ēka do tė pėrlahemi?,- i tha Miranda e
buzėqeshur.
-Si pėr herė ka pėr ēka.E ne kritikėt depėrtojmė
nė brendi thellėsishė pėr tė pa mos ketė edhe nė vezė
ndonjė qime!Ja!U pėrgėzoj pėr shkrimet!I lexova sot
nė revistė.Megjithatė...!
-Ha-ha-ha-!,- qeshi Miranda.E pastaj shtoi:
-Kishte lėshime por nuk kemi faj ne.Ata tė
shtypshkronjės kishin lėshuar gabime.
-Ata!Ju!,- tha Abidini.Ēdoherė ka arsye.Vetėm
shkrimi ėshtė si ai toborri i ushtarėve.Kur njėri del i
grisur,tjetri pa ēorapė.Njėri rri pa pushkė e tjetri
jashtė rreshti.Dhe, sėrish ėshtė toborr!Por, i
prishur.E ju poetėt ua leni fajin tė tjerėve qė
gabojnėMendoni pastaj se asaj qė i kėndoni ashtu do
tė vijė!
-Sėpaku le tė jetė e kėnduar !,- iu pėrgjigja.
-E kėnduar e harruar i thonė!,- tha .Futi dorėn nė
xhep dhe nxori pakon e duhanit.
-Pėr ta shporrur mėrzinė e pėr t'i ndjellė
frymėzimet!,- shtoi ai duke na shėrbyer.
-Nuk e pi! ,- ia ktheu Miranda.
-Falemnderit Abe!,- i thash unė.
-Atėherė ulemi pėr tė pi diēka!
U nisėm pas tij.Ai duke lėshuar shtėllungat e
tymit printe e ne i shkonim pas.Nė restoranin
Rrugova u ulėm.Aty ku hynin e dilnin njerėz pėr ēdo
ēast pėr tė gjetur prehje e qetėsi.Stili i rregulluar me
dekore kombėtare tė ndizėte ndjenjat pėr tė
medituar.Rregullimi i karrigave,tavolinave!Madje
bardhėsia e ēarshafėve tė jepte pėrshtypjen se kishte
pastėrti.E kėnga pėr dėshmorėt t'i ndizėte damarėt.
-Ku na tretėn punėt ?, - pyeti Abidini,kur
kamarieri ,njė djalė i ri solli me shpejtėsi pijet.
-Nė dorė i kemi!,- ia ktheva.
-Pa frenj!,- buzėqeshi Miranda.
Ia shikova lotin qė i shkėlqeu nė sy.Buzėqeshja i
ngriu nė buzė.Ajo nxori faculetėn dhe e
fshiu.Abidini i tretur nė mendime qėndroi pėr njė
ēast.
-Tamam Miranadė!,- ia ktheva.Pa frenj janė.Ata
nungojnė!Se koka s'ka!
-Ka tė drejtė poeti kur klith pėr kokat!,-tha
Abidini.Vėrtetė e fortė qenka toka qė i mban!
Miranda uli kokėn sikur diēka kėrkonte.Flokėt e
zeza mbuluan bardhėsinė e ēarshafit atė ēast.M'u bė
se gėzimit dhe lumturisė iu vėrsul zezona.
-Pėrse hesht Mirandė?,- e pyeti Abidini.Nė atė
heshtje tė saj shikova shqetėsimet.Dhe mendova pėr
ditėn e festės sė nėntorit qė vinte si kali i bardhė i
Skenderbeut e sillte lirinė.Troku i tij atė ēast mė
oshėtinte nė kokė duke u pėrzier me tingujt e ėmbėl
tė ēiftelisė dhe zėrin e kėngėtares.Befas njė alarm u
ngatėrrua nė atė qetėsi.
Patrullat e zbulimit filluan!,- pėshpėrita e mendja
mė shkoj tek ora letrare!
-Kanė kėrkuar emrat e poetėve dhe punimet
ata...!?
Varianta e shprehjeve mė shpiente gjithkah .
Hyrje-daljet e ideve pėrpėliteshin pėr tė lind. Herėherė
ktheheshin nė pėllumba kujtimesh pėr tė nisur
gugatjet mbi ēati . Shpėrndaheshin buzėqeshjet . Nė
vallen e rritės lartėsoheshin domethėniet. Pėr
dasmėn qė vinte thurreshin kėngė.
Binarėt e jetės aktronin nė agim.Zgjatej jehona e
mirėsisė nė damar.Pėr kėngė kapitujt e lumturisė
shtronin pikėpamjet.Ēfarė madhėshtie do tė mbesė
nė pritje tė ardhmėrisė?!
Ishin mendimet qė herė mė shkonin vėrdallė e
herė mė nisnin nė shtigje tė kėrkimit.Pėr t'ia ngritur
atė nam mė duhej djersė e punė.Dhe rendja nga
agmia pa e ndier kurrė lodhjen.
-Jam apo s'jam kėrkimtar i fatit?,- pėshpėrisja sa
herė qė nisesha pėr tė mbėrri njė cak.Atje ku argatėt
e ditės bėheshin vėshtirė.Duke e shtrydhur kėmishėn
nga djersėt e shtatit e mbrėmja nė shekull mė
zgjatej!
-Mos hy nė brendi tė atyre kujtimeve!,- mė
oshėtinte uni im.Se heshtjes dhe durimit do t'ia
zverdhish domethėnjen.
-Domethėnjen?!Ēfarė domethėnje do tė zverdhet
nė kujtesė?Ajo qė ndiqej nga lakuriqėt e natės!Ajo
qė pritej nė pabesi!Dhe shtrydhėte damarėt e zgjimit
pėr ta lėnė nė varrin e harresės dėshirėn pėr
uratė?!Nė thyqafje vafshin ato njolla shėmtie qė
derdhėn helm nė rritė!Dhe kthyen krrokamaėn nė
kėto vise tė nėpėrkėmbura pėr t'i nisur nė katandinė
e gjatė!
-Mos! Mos!,- mė oshėtinte zėri. Ti gjatė nė
mendime rri. I dredh penjtė e jetės hollė e hollė!S'do
t'i kuptosh misteret asnjėherė!
-E di! E di!,- i pėrgjigjesha.Ata nė kuzhinėn e
prapsisė gatuhen.Dhe lyhen e ngjyhen tė
shkėlqejnė.Me erė i spėrkasin tė kundėrmojnė! Ēfarė
pamje shenjtėrie u japin ligėsive! Anė e kėnd i
nxjerrin pėr mashtrim . Nė rrugėt e ardhmėrisė
krijojnė udhėkryqe . Ashtu rritėn e shitojnė.E si t'i
buzėqesh asaj murtaje?!Ta bekoj nuk mundem
kurrė.As uratė nuk i jap pėr lajkat.Duhmėn e saj e
urrej!Zėri i saj mbjell krrokamėn!Brezėritė don t'i
shkretojė.
-Nuk rrėnohet muri me kėngė tė zgjimeve.Nė
gjumė tė thellė e kanė vėnė ndėrgjegjen
kėtu.Lakadredhat hidhen e pėrdridhen!
-Ndale jehonėn e kėsaj zezone!Mos m'i verbo
sytė me shėmti!Nuk mė duhesh ti un i
hamendjeve!Pėrse mė shtie nė dymendėsi?Unė s'jam
i prirur pėr kėcime.E kulltukėt qyshkur i kam
sharė!Me djersė e mundime kam larė
agimet.Kėngėve gjak urate u fal!S'i nėpėrkėmb hijet
e tė vrarėve.Se gjaku i tyre mė ec nė damar!Edhepse
s'kanė nishan mbi varre, si diej mbi ne vezullojnė...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:54

III.
Festa e nėntorit ishte nė prag. Ndėrsa forcat e
sigurimit filluan t’i shkojnė vėrdallė Qendrės sė
Studentėve. Ē’do gjė mori pamjen e njė egėrsie tek
tė shikonin fytyra xhandarėsh e spiunėsh. Kodoshėt,
xhelatėt e pabesė, hynin e dilnin duke u pispillosur.
Por, jeta normale vazhdonte nė shpirtin dhe zemrėn
e studentėve.
Me librat nė dorė, qė nga mėngjesi ata rendnin nė
drejtime tė caktuara. Shkonin nė ligjėrata fakulteteve.
Edhe nė Biblotekė, ku ishte salla e
leximit. Nė mensė e pastaj nė xhiro. Ndiqnin
“Pėrmbytjen e madhe” qė shfaqej nė Teatėr e rendi
pėr bileta ishte i gjatė! Pa fund. Megjithatė, prania e
tillė krijonte tmerr nė sytė e turbulluar tė njerėzve qė
pėrpiqeshin tė bėhen zagarė. Dhe, ata, herė tė
buzėqeshur dy nga dy e herė tė larė nė djersė e me
dihatje ngjiteshin e hynin gjithkah pėr tė parė se
ē’bėhet.
Klima e vrazhdėsisė ndihej siē ndėrronin
momentet e kohės nė Kryeqendėr. Ndaj secili
mbante dokumentat nė xhepa pėr hir tė kontrolleve
nė hyrje-dalje tė qytetit.
-Djalo!,- dėgjova njė zė nga pas. Ktheva kokėn
dhe pashė njė tė panjohur. Isha i lodhur nga
ligjėratat e gjata tė Kėrkimeve operacionale dhe
ashtu i uritur rendja t’i lė librat e fletoret pėr t’u
kthyer nė mensė. Fytyra e vrenjtur e njeriut afrohej
drejt meje, tek e prisja.
-Urdhėroni! - i thash. - Ju duhem?
-Emrin?, - m’u drejtua mė zė kėrcėnues. I buzėqesha
ngadalė dhe mendova: Ē’ėshtė ky njeri nė
kėtė kohė?
- Valon!, - iu pėrgjigja i qetė.
-Lejen e njohtimit?
-Pėrse?
-Si pėrse? - u trand ai. Ndėrkohė dy policė me
uniformė shkonin vėrdallė me sjellje mospėrfillėse.
-Ja! Kjo ėshtė! E ndava lejen nga leja e banimit nė
konvikt.
-E kjo tjetra, ē’ėshtė?
-Leja e banimit! Jam banor i kėtij konvikti.
Ai vuri syzet nė sy dhe u pėrpoq tė lexojė.
- Mirė, kjo ėshtė shqip. Po kjo leje e shkruar
kėshtu mbarė e prapė?
-Ashtu i shkruajnė atje nė qytetin K. Nė qirilicė!
-More, ua shkėrdhefsha qirilicėn atyre!, -
murmuriti ai.
Heshta. Dhe, nė vete mendova: Ē’ėshtė ky njeri
qė mė kėrkon nė kėtė kohė dokumentet e pastaj s’i
pranon ligjet nė tė cilat thirret? Edhe pse qėllimi
dihej, heshta atė ēast.
-Ju atje nė qytetin K., ashtu i mbani dokumentet, e
kėtu vini dhe kėrkoni Republikėn! ,- vazhdoi ai. Do
ta gjeni edhe atė, edhe atė!
-Tė gjitha bėhen sipas mundėsisė!, - i buzqesha
atij i qetė e me ton ironie. Ai zgudulloi sytė, duke
m’i shtrirė dokumentet. E nė hyrje tė konviktit hynė
edhe tre policė.
-Ja! Merri! - shtriu dorėn personi. - Nėse na duhesh,
do tė vijmė pėrsėri!, - tha.
U largova shpejt e shpejt duke u ngjitur katit tė
dytė me njė ndjenjė shkujdesie. Hapa derėn e
dhomės, ku banoja dhe hyra. Lėshova librat mbi
tavolinė dhe pashė njė letėr tė adresuar me emrin
tim. Ia njoha shkrimin pa e parė se kush e dėrgon.
Ishte ajo Shpresa M. e shkollės sė mesme
ekonomike nė qytetin G. E hapa me kujdes dhe
lexova:
I nderuari Loni
Kėtė letėr ta shkruaj nė momentin mė pikėllues tė
jetės sime. U bė njė kohė e gjatė qė s’jemi takuar e
diēka mė shtyri qė kėtė letėr tė ta shkruaj. E do
edhe rasti tė tė them se jam prekur thellė. Vetmia
pėrditė e ma tepėr mė bėhet pėrbindėsh i
tmerrshėm. Letrėn qė ma dėrgove e lexova me
kujdes. Edhe poezinė: Vashės sime. Ua lexova edhe
shoqeve! E analizuam gjatė e pastaj heshtėm. Tė ta
them tė drejtėn, kam njė parandjenjė se jeta i ka
hipokrizitė e veta. Sa iu gėzova atij shkrimi, ma
tepėr kam krijuar njė dozė shqetsimesh. Kėtu ēdo
gjė tashti po hesht. S’kemi mundėsi tė organizojmė
asnjė orė letrare. Edhe Hana me Miradien mė
than se ti mungon. Edhe unė e ndiej atė mungesė. I
kujtoj ēastet kur shėtisnim gjelbrimit tė kopshtit tek
" parashkollorja". E ti mund t'i kesh harruar ēastet
e asaj lumturie. Dhe mund tė kesh nisur aktivitete
tė tjera nė studime. Mendojmė ne shoqet e klasės sė
tretė, kur tė kryejmė kėtu, t’u bashkohemi. Meqė tė
thash se ndihem e pikėlluar, ta them se xhaxhait
edhe djali i vetėm Fisniku i vdiq! E ai tashti nė
prag tė gjashtėdhetave ka mbetur fillkat dhe po
pėrpiqet ta mbjellė njė vreshtė!
-Pėrse po e mbjell kėtė, o xhaxha? -e pyeta.
Mė shikoi i befasuar. Pastaj me sy tė pėrlotur nisi e
m’u afrua pranė.
- Ndalu kėtu, mbesa ime!, - mė tha. - E di se ti po
ndjek mėsimet. E di se mė kupton drejt, siē mė ke
kuptuar deri tashti, qė po mė bėn shoqėri pa m’u
ndarė. E di se shumė herėt ta vrau bardhėsinė e
jetės vdekja e bijve tė mi e tashti shkon mbuluar nė
tė zi. Edhe unė i pata shpresat te Fisniku. Mė jepte
gjallėri! E kishe edhe ti njė krah tė fortė si vėlla.
Por, jeta! Eh! Si qenka jeta!, - klithi ai. Pastaj
vazhdoi tė mė rrėfejė: - Jeta lidhet befasisht dhe
kėputet tinėzisht! E tashti qė ēdo gjė ka kuptimin e
dhembjes, sė paku mė shkoi ndėrmend tė lidhem
edhe njė herė me jetėn. E vendosa ta mbjell kėtė
pjergull! Dėshiroj tė rritet e tė rritet! Tė rritet e tė
bėjė kalavesh tė ėmbėl! E ata qė do t’i marrin,duke
shijuar ėmbėlsinė e kokėrrave, tė ma zėnė emrin. Tė
thonė: Ja, kėtė e mbolli ai qė i rriti katėr djem, e i
shkuan para kohe!
Zemra mė ngashėrente tek dėgjova fjalėt e
xhaxhait. Dhe mendja mė iku tek ti.Thash tė ta
pėrshkruaj kėtė rast e ti pastaj zgjėroje. Ti mė
kupton, Loni! Unė po tė rrėfej se pėrditė po ndjejė
zbrazėtirė nė shpirt.Ma thotė mendja se lumturia
perėndon shumė herėt!
Kthe nė qytetin G., kur tė vish nė shtėpi. Dhe mė
kėrko tė takohemi!Atėherė do tė rrėfej pėrse mė
pagėzuan me emrin Shpresa. E Hana,Dija e Vala
edhe qeshėn,edhe u pikėlluan pėr emrin tėnd. U
tregova fill e pėr pe si tė kanė pagėzuar. U
tregova...! Pastaj u pikėlluan dhe heshtėn,sikur
ranė meit!Ishte fati i nėnės tėnde qė mė dhembje tė
thellė pėr bijtė mori guxim qė ty tė tė shkollojė. E
tashti po tė pret me muaj t’i kthehesh.Pėrpiqu dhe
shko ma shpesh, por, mos harro pa kthyer te
kopshti i"parashkollores"!
Mirupafshim! Me mall,S h p r e s a M....!
E ndjeva njė peshė tunxhi nė shpirt, kur
pėrfundova letrėn. Ēka s’parandieva nga shkrimi i
saj, qė, duke dashur tė m’i mbyll plagėt, m’i hapte e
m’i linte thikat e ngulura nė shpirt. Takimet, shėtitė,
mbrėmjet letrare. Pastaj rrugicat, kopshtet, dehjet
shpirtėrore ngriteshin tė ngrira. Vdekja e Fisnikut
dhe shamia e zezė e Shpresės ma errėsonin jetėn.
Pėrsėri nana ime duke pritur e vetmuar aty tek arra
pėrpara mullirit. Dhe ftesat eja, eja, eja!, gjarpinj, qė
tė kafshojnė mu nė bebėza tė syrit!
-Mirėdita! Mė pėrshėndeti Shabani! Ai cimeri i
dhomės. As qė e pata dėgjuar, kur kish hyrė brenda.
Nė atė befasi s’di ēka thash. E pėrshėndeta apo jo,
s’mė kujtohet. Vetėm ai lexoi nė rrudhat e ballit tim
ndjenjėn e njė shqetėsimi.
-Prej nga kėtė letėr, Loni?
-Ma mirė tė mos kish ardhur!,- ia ktheva me
rėnkim. Me ka prekur thellė dhe ndiej nė shpirt
pikėllim. Edhe Fisniku, ai kushėriri i Shpresa M., i
vetmi djalė i xhaxhait, paska vdekur!
Ai mė shikoi me habi. E kuptova se ndjeu
dhembje. U afrua ngadalė dhe mė tha: Duhet tė
mbahet babai. Edhe Shpresa! E dhe ti, Loni! Ka
edhe ma keq! Ai heshti. Rrotullonte sytė, por edhe
mendimet dikah.
-Edhe ma keq, kur i katėrti djalė tė vdes e tė lė pėr
tė mbjellė pjergulla rrushi, qė tė tė kujtojė pastaj
brezėria!,- ia pėrsėrisja fragmentet e letrės. Ndėrsa
nėpėr trup mė shkonin mornica, mornica!
-Po, Loni! Po! - tha preras Shabani. - Ka edhe ma
keq! Atje tek ne nė Bllacė, po ta rrėfej njė ndodhi.
Kur i bie serbi i parė fshatit dhe i pret tė gjithė burrat
e tij! I hedh pastaj te njė gropė e thellė nė tė dalė tė
fshatit!Njė ditė pėrpara vjehrri merr nusen e djalit
mė njė nip gjashtė muajsh dhe i dėrgon tek farefisi i
saj! Pastaj, prit e prit ajo qė tė shkojnė e ta marrin.
Prit e prit. Dimri i madh e bora thonė deri nė brez!
Njė ditė befas trokit nė shtėpinė e miqve vjehrra.
Ia hapin portėn ata dhe e fusin brenda. Rend pėrpara
saj nusja dhe me pikėllim tė thellė i thotė:
-Mirė se erdhe, vjehrra ime! Mė duket se mė
harruat! - shpreh hidhėrimin e saj.
Plaka hesht. Ashtu e qetė qėndron pėr tė pirė
kafen e miqve. E pastaj nisen. Nėpėr atė borė tė
madhe! Plaka para e nusja pas me djalin e vogėl
Valmirin. Pa bėrė asnjė fjalė, ec e ec. Nė tė hyrė tė
fshatit atje te Gropa e tė vrarėve, siē e pagėzojmė ne
tashti, vėren nusja njė grumbull tė madh qensh.
Herė-herė kuisin e mbyten. E njėri me njė dorė
njeriu nė gojė rend pėrpara tyre. Po! Dora e njeriut
me gishtin e madh tė prerė.
-Nėnė!, - klith nusja dhe diēka nė zemėr i therė!
- Ecim, bijė e nėnės, ecim!
- Ėshtė dora e tim vjerri!,- klith ajo.
- Ecim. nuse, ecim!, - i jep zemėr plaka. Pa ndalur
hapat deri nė prag tė shtėpisė. Pa bėrė zė. Vetėm
atėherė ndalet, merr frymė thellė -thellė dhe lėshon
njė rėnkim.
-Nuse!, - i thotė me sy tė pėrlotur, por me krenari
tė pamposhtur. Na bie barra ne ta ringjallim kėtė
fshat. Asnjė burrė tė gjallė s’e kanė lėnė. Edhe
fėmijėt e djepit i kanė therur! Dhe nuset shtatzėna...
E qentė e fshatit hajnė kufomat e tyre!
Nusja lėshon njė klithmė, duke shtrėnguar nė
gjoks Valmirin.
-Mbaju, tė them!, - e urdhėroi plaka. Unė po
mbledh pak krande, se ky oxhak pėrsėri do tė
tymojė!
- Dhe tashti, mė beso, Loni, nga njė xixė e asaj
ėshtė bėrė njė fshat i madh,Valmiri!, - pėrfundoi
Shabani rrėfimin.
S’dija as vetė pėrse po lotoja. Pėr letrėn
rrėnqethėse tė Shpresės M., apo pėr rrėfimin e
Shabanit!?.
Rridhe pėrgjoj vetminė.Shtrihet ajo mbretėri e
shėmtuar mbi gjithēka.Mė rrėmben me kthetrat
gjaksore tė kėrleshura.As frymėmarrjen s'e bėj dot.E
kurrė lirinė nuk e ndiej nė damarė!
Ēfarė heshtje e rėndė nga ajo brendi mė
derdhet.Nata sfinks nuk ka mbarim.Filli i saj ka
hapur kaptinat pėr ta praptuar ēdo rreze nė
katandi.Dhe mbulon ēatinė ku unė kėrkoj prehje.E
tretem nė ėndėrrime pėr njė takim.
Nė ēfarė ėndėrrimesh m'u ngatėrruan pamjet.
Vetveten s' di se ku mė rri.Kush m'i vrau gėzimet e
mė pėrflaku?Nė gjuhė tė bilbilave derdhi rrėnim.E
ngecėn fjalėt e rrėfimeve pėr kulla lumturishė pa
ēati!
Qėndroj meit si i ngrirė!Pa buzėqeshjet qė mė
ngecėn.Atje ku nishani i zi ka ngritur kujtimet.Dhe
hidhet si hije rretherrotull!Sa herė i mas
domethėnjet e saj pėrmbyset meraku nė mera!Atje ku
tufa e kujtimeve rri e venitet.Pėr blerim tė zverdhur
tė pranverės.Dhe pėr aromėn dehėse tė mirėsisė!
Ledhatimet qė i kisha shprehi perėnduan!As
udhembarė e nėnės s'mė nis nė shtigje!Atje ku
ėndėrrat mė kaptuan mė stolisėn thinjat mbi
kokė.Pėr ditėt qė ua fala kurorėn e mendimeve.Pėr
librin e vuajtjes ku fjalė mėsova.Dhe darkėn e
motmoteve e shtrova pėr durim!T'ia shkruaj
domethėnjet prapėsisė.E damarit tė gurit t'ia zgjoj
qėndresėn.Nė shekuj tė gjatė tė jetojė...!
As babai nuk mė pret nė pėrqafime.T'ia sjell
pėrshėndetjet dhe uratat.E t'i kėmbejmė shprehitė
pėr tė fituar pėrvojėn.Se jeta kishte nevojė pėr
qėndrime.E tė shpiente gjithkah nė hapsirė!
Nė cilėn portė tė trokas?Cilėn kaptinė tė saj tė
hap?Aty ku niset Aga Ymeri?!E gjerdeku pa
dhėndėrr mbet!Tė zverdhet gjelina nė gjymtyrė e
pamje.Pėr ditė takimesh pret, ajo pret!
Tė trokas nė portėn e pafundėsisė sė
ėndėrrimit?!Aty ku ndjenja e mirėsisė vritet nga
shėmtia.E niset babai bedel i vrarė!T'ia masė
kanxhat piratit kur zogut tė shpirtit i ngul hanxharė!
Rri dhe pėrgjoj vetminė!Nė vargan tė gjatė
lėshohet zinxhiri.Pėrmbyll fate njerėzish nė hallkė.E
mbushen sirtarėt e zyrtarėve pėr tė ndarė nga nėnatnizamė...!
IV.
Njė javė tė tėrė letra e Shpresa M. dhe rrėfimi i
Shabanit pėr Valmirin dhe Gropėn e tė vrarėve nė
mendje me rrinte si gjamė!.
Oreksi i bukės mė ra dhe nė mensė tė shpeshtėn
ktheja pjatat pa ngrėnė, tek vendi ku i priste pėr t’i
pastruar ajo ēapkėnja Nitė. Ajo ashtu e buzėqeshur
siē ishte mėsuar tė pozojė kur lash pjatat dhe desha
tė ik, mė tha: Hė, ty s 'tė pėlqen? E kam vėrejtur
rresht pėr ca ditė! Dhe qeshi me hi-hi-hi-tė e saja
karakteristike.
-M'i ke lexuar brengat shpejt!, - i thash i buzėqeshur!
-Tė kupton ty Nita nė rrudhat e ballit dhe vetullat
e ngrysura. Mos u bėj merak. Je i ri dhe fatin qė e
ke, s’e humb kurrė. E s’ta kam parė atė... vazhdonte
tė mė ngacmojė .
-Ke tė drejtė, s’jam takuar kėtė javė. I kanė dalė
punė nė familje. Nuk ėshtė kėtu.
-Prandaj edhe oreksi tė ka ikur ty, hi-hi-hi!
Ia ktheva shpinėn me njė ditėn e mirė dhe u
drejtova pėr tė dalė nga kuzhina e mensės. Duke
bėrė hapat pėrmes zhurmės qė vinte nga kolegėt e
koleget studentė, vrisja mendjen: Vėrtet si s’u
takova kaq gjatė me Mirandėn?. Ishte hera e parė qė
njė javė nga letra e Shpresės M., unė s’dola nė xhiro.
Aq pėrvjedhurazi ikte koha dhe ftesa Kthe nė qytetin
G., mė oshėtinte.
Ēdo t' mė thotė?,- mendoja. Dhe, misteri i
mendimeve pėr Shpresa M. m’i ndizte ndjenjat e
mallit, edhe pėr nėnėn qė nė ndarje futi dorėn e
majtė nė brez. Dhe me tė djathtėn mė pėrshėndeste,
duke qėndruar e ngrirė pėrpara oborrit tė mullirit.
Ktheva kokėn nga rruga dhe e pashė se ajo rrinte pa
lėvizur. Vallė? Ėshtė kthyer nga ai vend !,- mendova
atėherė kur udhėtarėt ishin rreshtuar dhe hipnin nė
autobus. Ia shtriva buletėn konduktorit, qė rrinte
pėrpara dhe kontrollonte.
-Biro, ėshtė ky vend im? - mė pyeti njė i
panjohur?
Mora buletėn nė dorė dhe i hodha njė shikim.
Pastaj i bėra vend tė ulet.Ai rėnkoi. Rrudhat qė i
shfaqeshin ballit, e thinjat mbi kokė thuajse ia kishin
ngarkuar pamjen me njė tė kaluar tė rėndė. E tashti
po dėshmonin. Megjithatė, ai u ul dhe ashtu
ballėlartė tek autobusi rendte nė tė dalė tė qytetit
sikur po kėrkonte diēka.
S’di pėrse mė bėhej tek lėshoheshim blerimit tė
gjerė tė fushės nga gjarpėronte shiriti i zi i asfaltit
sikur po hyja nė oqean. Largimi nga Kryeqendra pa
u takuar me Mirandėn, takimi me Shpresa M. pas njė
tragjedie mė kthenin e pastaj mė futnin nė dy botė tė
kundėrta. Sikur atė ēast shkėputesha nga njė
hapėsirė e nga njė lėvizje pėr t’u ndeshur me materie
tė tjera nė kohė tė pakohė.
Absurd!,- thash! Unė nė asnjė shpirt tė asnjėrės
s’kam hyrė! Tė dyja i kam shoqe! E ēka, nėse
s’takohemi apo takohemi. Njė buzėqeshje spontane
me shpėrthej padashur. Mu kujtua “parashkollorja”
qė e thirrnim ne me Shpresa M. rrugicėn nė tė dalė
tė qytetit G. tek lagja e magjupėve. Asaj rrugice plot
e pėrplot baltė,tė shkretė, pa njerėz! E ne njė ditė,
tek deshėm tė shėtisnim, i ramė trup.Ajo rrėshqiti!
Pėrpak desh ra. Mė zuri pėr dore e unė u pėrpoqa ta
ndihmoj. Ishte befsia mė e madhe ta prekėsh aty, ku,
sa herė e shikoja,se ajo gufonte. U skuqėm tė dy por
s’u hidhėruam. S’thamė nė ndienim gjė! E tashti ajo
mė thotė: "Te parashkollorja"?!
-Devėr, devėr! - klithi plaku.
Ktheva sytė nga ai! M’u bė se mi lexonte
mendimet. Heshta pas pak, duke menduar mos kisha
folur me zė.
- Ē’ka ndryshuar, o mixhė, mė thuaj!.
- Kam e s’kam ēka tė tė them!, u pėrgjigj ai. Jeta
tė ngarkon me ēdo gjė. Herė-herė ka kuptimin e njė
blerimi e herė-herė tė shkrumos! Nė jetė tė del ēka
mos. Duhet ta provosh e ta durosh. Ajo tė kėrrus. I
shikon drunjt si qėndrojnė?
Hodha shikimin drejt trotuarit nga hynte autobusi.
Shelgjet pikėlluese me degė tė varura gati pėr tokė.
- Ashtu e kanė rritėn, mixhok!
- Si njerėzit, biro! Edhe ne qėndrojmė. E krahėt na
i pėrkulin. I shikon duart. Hė! Mbajė pėrherė
pėrpjetė. Ato tė lėvaren. Edhe koka. Ka njerėz tė
ndryshėm nė kėtė dynja. Tė shumtėt janė si drunj qė
vjeshtės ua ndezin barinjtė zjarrin. Dhe digjen nė
palcė. E mbesin nė pranverė tė nxjerrin degė blerimi.
Bisedat e tij as qė i kuptova tėrėsisht. Vetėm njė
gjė kuptova. Njė hall i madh i shtynte njerėzit tė
endeshin. Edhe ne tė dy nė tė njėjtėn karrige tė
autobusit ecnim. Na shtynin motivet tė niseshim.
- Pėr ku po shkoni, mixho? Nė miqėsi, apo? -
renda tė dij pastaj.
- Nė dreq tė zi, biro!,- ma ktheu me buzėqeshje tė
ngrirė.
- U trazova? Mė falni!, - i thash me ndjenjė
pendimi.
- Prej nga jeni? - mė pyeti paspak.
- Nga qyteti K. Nga fshati Llag.
Ai sikur u pėrmend. Hapi sytė i befasuar.
Kushedi nga i rrotulloi mendimet. Lėvizi nga vendi
sikur diēka e shtyri. Dhe m’u kthye.
-Demek nė jetė njerėzit edhe kėshtu takohen. Nė
autobus. Eh! Ē’mė ke kujtuar tashti, o bir. Kodrėn
Ftohtėsinė. Sa mė ka marrė malli pėr Ndajnė udhat,
pėr Bokat, pėr Birat e dhelprės, pėr Tumėn e
Lėndinat e Mėdha!. E pastaj pėr njerėzit. Posaēėrisht
pėr xha Nezėn. A ėshtė gjallė? Eh! Zėri i tij dhe
ēiftelia!,- klithi ai.
- Po ju, mixhė, prej nga i dini gjithė kėto? Xha
Neza, i ndjeri, ka ndėrruar jetė pėrpara dhjetė
vjetėsh! E kam timin, nga dajėt.
Plaku rėnkoi, sikur iu rrėnua diēka. Pastaj me njė
zė qė nxirrte nga thellėsia e zemrės, klithi: - Zoti ia
faltė xhenetin! Ishte burrė e gjysmė. Gjatė kohė ai
vend njeri tė tillė s’do tė lindė. Kanė ngelur dasmat
pa kėngėtarin. Pa gėzime. Kanė mbetur kėngėt pa
zėrin e ėmbėl tė tij e pa tingujt e kulluar tė ēiftelisė.
Kush do ta kėndojė Hasimen, Beno Bajraktarin,
Tahir Pashėn, Aga Imerin? Kush do t'ia thotė
Sulltanės, Kalosh Danit e Sadin Selmanit?...
- Keni tė drejtė, mixho. Ka qenė i tillė, xha Neza?
E ju nga e njihni? Ēka u lidhi me atė anė?
- Atėherė mirė o bir, por tashti qė na la takati. E
punėt pa takat po mėshilen. Ne e hapėm atė tunelin e
madh. Atė tė gjatin. Dhe banonim te barakat e
Kodrės Ftohtėsinė. E malli mė ka marrė e s’kam
mundur tė kthehem njėherė t’i vizitoj!
Mu kujtuan “loēkat”, siē i thirrnim ne atėherė.
Isha i vogėl katėr vjeē. E ata po punonin vėrtet. Tė
gjithė me shallin mbi kokė e me kėsulėn e bardhė. E
di qė hynin e dilnin nėpėr mėhallat tona. I prisnin
fshatarėt. Edhe nė shtėpinė tonė kishin ardhur ata. E
ky plak qenka njėri nga ata! ,-pėshpėrita.
Autobusi kthente nė hyrje tė qytetit tė parė. Duhej
edhe njė orė deri nė qytetin Sh. Plaku fėrkonte ballin
dhe sytė me dorėn e djathtė. Paspak m’u drejtua:
-Biro! Nė qytetin K. e kalova njė jetė tė re. Dhe
ruaj kujtime tė mira. E pastaj e rrita djalin me
mundime tė mė shkojė ushtar. Dhe i ra tė shėrbente
nė qytetin K. Thash, mirė qė i ra atje e do tė
ēmallem, duke parė djalin edhe viset. E do tė takoj
njerėzit qė i njoh. Po shkoj sot e po shkoj nesėr e
kaluan muajt. E djali trokit nė derėn e njė kapiteni
pėr tė marrė leje pėr tė na vizituar! Hyn brenda e
pėrpiqet t’i rrėfehet. Megjithatė, kapiteni as qė ndien
pėr tė! I urdhėron kėrcėnueshėm tė dalė jashtė. E
djali del pa i thėnė: razumem! E tashti shkoj nė
Gjyqin ushtarak tė marr pjesė nė gjykim.
- Ashtu? - u tmerrova atė ēast. Mė doli pėrpara
ushtria popullore. S’e kisha kryer as vetė dhe s’e
kuptoja. T’i shėrbesh popullit e tė tė burgosin ata qė
hanė e pinė pa punė.
-Kam shpresė se s’kanė ē’t’i bėjnė. S’ka bėrė
diēka tė rėndė?- i thash.
- Ka bėrė s’ka bėrė, ai nesėr del nė gjykim. E kam
lėnė gruan thuajse pa i dalė shpirti nga meraku pėr
djalė.
- Bėhu i fortė, mixho! - u mata t'i jap kurajo.
- Do tė mbahem!, m’u kthye. E ti?, -m’u drejtua !
- I cilit ishe nga Llagu?
- I Nexh Dedjes! - iu pėrgjigja.
- I Nexhit?!. I atij pranė Xhamisė, te mulliri?
- Pikėrisht prej aty, matanė rrugės .
Ai lėkundi kokėn. Futi dorėn nė xhep, nxori njė
cigare dhe tha: Ia dėrgo selam nga Bajrushi. Nga ai
ēaushi qė i priu nė dasmėn e synetisė sė djalit. Eh!
Mashallah,sa qenke rritur. Tamam burrė je bėrė.
Atėherė ishe i vogėl.
Autobusi u ndalua nė stacion tė qytetit Sh.
Muzgu binte ngadalė mbi Kala. Njerėzit zbrisnin
prej tij e kushedi nga do tė shkonin pėr tė marrė
rrugėt e ardhmėrisė. U pėrqafova pėrzemėrsisht me
mixhėn Bajrush dhe me njė ndjenjė tė mallit u ndava
nga dasmori. E ai nxori nga pakoja e duhanit edhe
njė cigare:
- Jepja selam babait e pėrshėndete nga gjaku i
Kosovės...
Pėrjetime ēastesh tė papėrshkruara mė shpienin
nė ėndėrrime.Nga t'ia nisja rrėfimit?Tė flisja pėr
jetėn e lumtur!Pėr gėzimet ,buzėqeshjet
,ledhatimet, dashuritė!
-Hej!,-mė erdhi njė zė.Kanė perėnduar
frymėzimet pėr to!Mund tė keshė vetėm ndjenja malli
e pikėllimi ma shumė!
Mbeta meit atė ēast.As njė fjalė s'mė lindi si
frymėzim.I boshatisur nė atė heshtje tė thellė
dėgjova trokėllimat.M'u bė se turrej Diku nė
oborr!Ia mata shpejtėsinė!Hapat!Ia dėgjova
zėrin!Fjalėt!Ia kujtova buzėqeshjet!Shikimet!
Sa herė i ndiqja binjakėt kur ecnin nė oborr
pėshpėrisja:-Kush ma fali kėtė dhuratė kaq tė
shenjtė?!Dhe hidhja mendimet dikah.Jetoja nė
shtėpi pa brenga!Me rritė fėmijėsh nė prak.Ime
shoqe Lija mė qėndronte pranė!Bashkė u prinim tė
rriten...!
Tashti?Syngjia mė ngulej nė shpirt!Hekatomba e
rrėnimit mė rrėmbente me regėtimė!Mė plaste zemra
e mbushur me pikėllime e qėndroja nė atė lektisje as
i gjallė e as i vdekur! Nė hejzė qėndroja, qėndroja!
Mornicat ma pėrshkonin trupin .Athjet ma pėrpinin
buzėqeshjen.
Ishte rrėnuar gėzimi e zbrazėtia pėrmbushte ēdo
gjė.Nė shtigje tė bardhėsisė ngritej lemeria!
-Ku treti lumturia?,-pėshpėrita.
-Atje ku s'do tė takoheni kurrė nė jetė!Vetėm nė
kujtime do t'i keshė pėrherė!Do tė shfaqen pėr ta
mat rrėnimin,rrėnimin,rrėnimin!,-mė oshėtiu njė zė.
Pirgu i dhembjes ngritej aty ku bisqet e blerimit
ngarkoheshin me barrė e plagė tė
pėrhershme.Boshllėku i ditėve u sillte vrazhdėsi!
-Ua tretėn gėzimet jetimave tė mi,t'u perėndojė
buzėqeshja!E rrita t'u falė verdhėsi!
-Medet!,klitha atė ēast.Ēfarė jete do tė bėjė unė
e hirushėt e mi?
Nė atė hark gorromisjesh mė tretej shpirti si
qiriu i ndezur pėr shpirtėrat qė prehen me gurin e
pėrkujtimit.Po!Tė katėr mė shkonin vėrdallė.Secili
me brengė e hije tė vrarė.Me mall e me zjarr nė
gji!E duhma e rėndė e pikėllimeve shtrohej nė sofrėn
e mbetur bosh.Dy vende tė zbrazura qėndronin si
gjėrėsi shkretėtire.Mbase ,pėr tė lidhur kafshatėn nė
fyt,sa herė qė do tė vinin datat,kujtimet,gėzimet...!
Sa tė larta janė shtyllat e ndarjes sonė!Vetėm nė
ballė tė murit qėndronin kornizat e
kujtimeve.Qėndronin sėbashku nė fotografi.Nė atė
pikė jete tė ndalur! Ringjallin ēastet qė zgjohen si
dallgė pėrmbytjesh!
Ktheva mendimet nė atė tė kaluar!Atje ku rrinin tė
paluara ditėt e kujtimeve!E hyra thellė-thellė deri te
takimi me nusen nė gjerdek...!
V.
Ishte hera e parė qė zbrisja nga treni nė stacionin e
fshatit Llag me njė ngarkim malli nė shpirt. Ndjeva
se si mė mbushej kraharori me ajrin e vendlindjes. E
pėrpara mė dolėn kodrat, fushat, brigjet. Edhe
shtėpitė sikur kishin dalė nė pritje me dritat e
ndezura tė mbrėmjes. Aty-kėtu i rrotullva sytė!
Drejtova shikimet nga shtėpia ku Lija kishte lindur e
rritej rrėzė malit.
A mund njeriu t’i pėrshkruaj ndjenjat qė i shfaqen
ca herė?,- mendova atė ēast tek lėshoja rrugicėn nga
stacioni pėr nė rrugėn e asfaltuar! Dhe mė lindėn
frymėzimet pėr ta shkruar njė rrėfim pėr mallin.
Eh, klitha! Malli! Malli!
Si mund tė shfaqet vėrtet malli. Ja! Mu tashti kur
ec e mė del pėrpara nėna. Ajo mė shtėrngon me dy
duar, mė puth edhe sytė, edhe ballin. Ma lėmon edhe
shpinėn e mė shikon gjatė-gjatė, sikur syve s’u
beson. Pastaj, fshin lotėt duke lėshuar njė buzėqeshje
me njė shkėlqim tė jashtėzakonshėm.
- Shyqyr qė mė erdhe, bir!,- dhe rend pėr tė
pėrgatitur diēka. Hė, nėnės, laj duart. Ke ngrėnė?
Edhe pak nga nėna. Dhe, pėrgatit ēdo gjė. Dhe,
sėrish mendon se jam i uritur! E babai, ma shtrėngon
dorėn dhe merremi ngryk! U lodhe pėr rruge?, mė
pyet. Si ke kaluar atje? Me studimet?
Pastaj nxjerr kutinė e duhanit, dredh njė cigare
dhe shfaq mendimet e tij nė heshtje, duke lėshuar
shtėllungat e tymit! E ngritet dalėngadalė pėr tė bėrė
punėt se: Pranvera i ka tė vetat. Bėre e u ndale,
mbetesh vonė pėr verė. Vjeshtėn as qė e mbėrrin se
dita shkurton e, dimėrin duhet pritur me hambar tė
mbushur. Ishte ky njė refren apo moto e babait dhe
s’e luante topi nga kėto shprehi.
- Dalin ngatėrresa nganjėherė!, -mė pat thėnė, por
s’duhet ngatėrruar me tė njėjtat pėrherė. Biro, burrit
i ka hije tė ecė e tė mos pėrkulet! Tė isha unė i tillė,
s’tė rrisja ty e s’tė shkolloja. Do t’u qėndroja
vėrdallė- vėrdallė atyre tė katėrtėve qė mė vdiqėn
dhe pastaj: -Ja! E shikoni Nexh Dedjen! Vetė, mor, e
rrėnoi shtėpinė! Vdekja ėshtė ajo qė hyn shtėpi mė
shtėpi. Rend nuk ka e dakiku s’i dihet! E burri duhet
t’i ketė hudutet e veta! Tė jetė i qėndrushėm. Tė dijė
sa do, por, edhe sa vuan! Jeta i ka tė dyja biro,
dashuritė dhe vuajtjet!
Ai heshtėte! Unė pėrpiqesha t’i mas kuptimet e
domethėniet e jetės, qė tė jep edhe dashuritė, edhe
vuajtjet.
- Bėre dhe e humbe jetėn duke u dehur pas dashurive,
shkrihesh, verbohesh, marrohesh! Mbetesh
pa peshė e pa domethėnie njeriu! Por, bėre e u theve
nga vuajtjet, mjerohesh, tmerrohesh pėr shpresat qė
tė dalin befas. Nė mjerimin ma tė madh, biro, ka
shpresa tė mėdha. Tė dyja bashkė shkojnė si zjarri
dhe uji!
- Hė, tashti, ē’mė thua baba! Zjarri dhe uji
bashkė!, -renda dhe e pyeta.
- Po! Zjarri dhe uji qėndrojnė pranė e pranė. Shiko
drunjtė. E mbajnė nė vete ujin, por, edhe mund tė
digjen. Edhe njeriu ndizet nga etja, ndaj e pėrdor
ujin. Tė dyja bashkė shkojnė! Aty ku del tym nė
oxhak, ka edhe zjarr, edhe ujė. E tash, mė kupto!Nė
ēdo shtėpi, biro, ka edhe tė kėqija, vuajtje e plagė!
Por, ka edhe shpresa, ringjallje e jetė.
Tek afrohesha mėhallės, ku ne xhet pas xheti kishim
jetuar e mbijetuar, mė dukej vetja se jam ai
lumė i rritės qė do tė hyjė nė derėn e shtėpisė pėr tė
ujitur dy shpirtėra tė kallur nga malli! Dhe mendja
mė iku te letra e Shpresa M., te rrėfimi i Shabanit, te
Gropa e tė Vrarėve, te Valmiri!
- Eh! Valmiri, klitha nė heshtje. Vallė? Mos jam
edhe unė po ai qė ma ngjitėn emrin Valon!,-
mendova. Dhe mė iku mė thellė e mė thellė
mendimi. Pėrse nėna ēdoherė kur flija, nėn jastėkun
tim m’i mbante njė deng tė madh hajmalish!
- Tė kam kėrkuar gur e mė dru pėr tė tė pasur,
biro! Ja, kah mos kėto shkrola i kam mbledhur! Tė
kanė fryrė sa e sa hoxhallarė, dervishė e babashehė!
Tė kam larė edhe me ujėt e pastėr tė Kroit me rrasa!
Tek Ujėt e veshėve, tek Ujėt e bardhė. Tė kam
pėrshkuar tek Guri i Ēukės e tek dy lisat!
E dėgjova tek rrėfente nėna dhe me buzėqeshje
ia ktheja:
- Paskėshit bėrė shėti tė mrekullueshme, nėnė!
- Mos i bėftė kush ashtu, o bir! Me ty nė kraharor,
ec e ec. Po! Niseshim me natė! Pa lindur dielli duhej
tė mbėrrishė! Kur shkuam nė Kėrrni, i thoshte nėna
teqesė, u kthyem me natė. Ishte errėsirė e shiu litar.
E ne ec e ec tė bėrė qull. Pa ngrėnė e pa pirė. Edhe ti
u lage, nėnės. Shpirti mė digjte e s’kisha me ēka tė tė
mbroj. S’kishėm ne atėherė ēadra!
- Devėr, devėr!,- mė ushtuan veshėt. Sikur mė tha
mixha Bajrush. Ashtu m’u bė zėri. Mė doli pėrpara"
parashkollorja" tek ecnim me Shpresa M. Ishte e
njėjta rrugicė me dredha, ku kalonim mbi njė dru tė
hollė vijėn e ujit tė mullirit pėr tė hyrė nė mėhallėn e
Dedajve. Pikėrisht aty dilnin me kujdes tė gjithė. E
xha Lima, mullisi i fshatit Llag, qė rrinte gjithė ditėn
pėrpara derės sė mullirit, lėshohej t’u japė dorėn pėr
tė dalė nga njėra anė tek tjetra. Buzėqesha atė ēast.
Vėrtet, kjo ėshtė parashkollorja e xha Limės.Mund
t’i kishte ndodhur shpesh qė duart t'i kishin rėnė mbi
kraharorin e plakave qė mezi kalonin! E kishte
domethėnien ai dru i hollė si urė kaluese. Vetėm pėr
atė punė. E xha Lima qeshte sa herė qė i thosha:
- Pėrse, xha Limė, nuk veni tjetėr!
- Ma mirė ia jep krahun dikujt e bėn sevapė!
Desha atė ēast tė isha me Shpresa M. E tė kalonim
mbi urė. Kushedi pastaj se nė do tė ndienim
hidhėrim?
-Shpresė, ėshtė kjo rrugica e "parashkollares"?-
do ta pyesja.
-Po e njėjta. Bile kėtu ma shpesh mund tė
rrėshqasė njeriu. E ti ēdo t’mė thuash? Hė!” mendoja
se do t’mė pyeste ajo.
-Lėri ato mendime. Se bėn me qėllim njė gjė tė
tillė xha Lima. Ėshtė i vjetėr dhe i ndershėm, do tė
pėrfundonte ajo.
- Kushedi?Kush i beson asaj qė thua ti, Shpresė!
- Domethėnė, ti deshe qė unė tė pėrplasesha atje
tek parashkollorja!?
- Assesi! Por, ngjau.
- Ēka ngjau?. Mos u prish dynjaja! Lėri ato
marrėzira, Loni. Mė duket se ti diēka tjetėr po
mendon? Kopuk!
Ishin kėto arsyet qė gjithmonė patėm kaluar bashkė
me tė. Ia shkruaja lekturat me njė stil tė
posaēėm .Edhe shprehjet pėr “Sikur tė isha djalė”,
pėr “Greminėn e dashurisė”, pėr “Valėt e jetės”?
Dhe nė fund, kur i shkruaja pėr “Dasmėn”, ajo e
lexoi. Heshti njė copė herė e mė tha: “Atė, kur do tė
bėjmė?”
- Cilėn? Ka mbetur ndonjė lekturė pa..., -s’arrita ta
pėrfundoj. Vetėm e dija se pėr atė vit shkollor
pėrfunduan lekturat.
- Po! - buzėqeshi. - Ka mbetur lektura e feje... dhe
s’e mbaroi fjalėn. U kthye shpejt dhe iku si flutura
qė ngritet nga lulja dhe qė nga lartėsitė befas i
kthehet. Ashtu herė mė ikte e herė mė kthehej nė
mendje e shpirt. Por, diēka sekrete, pėrveē ndjenjės
sė pastėr e tė sinqertė, asgjė.
E nėna Xife s’deshi tė dėgjojė pėr kėto. Ajo do tė
kapte kokėn me tė dy duart sikur unė tė hyja me
Shpresa M. nė oborr siē hyja duke biseduar me tė:
- M’u bėre haram! S’ta bėj hallall tėmblin qė ta
dhashė! Shporrmu sysh! Dil prej dere! Hajvan! Ishin
fjalėt qė mė oshėtinin nė kokė.
- E kam shoqe, nėnė, mos u shqetėso!
- Ta dhe..., edhe atė edhe ty! E ke sjellė si
bushtėr, e nesėr do tė marrė vesh gjithė fshati. Do tė
ma prishėsh punėn e do tė mė mbesė pa zėnė nusja.
Ajo ėshtė pėr ty! Jo kjo gjeldake!
E paramendova se si do tė strukej Shpresa pas
meje. E pastaj duke derdhur lotėt do tė qante. E
babai i ngrysur do ta shikonte pa i folur. Nėna me
mospėrfillje do t’i thoshte: Ia more mendjen djalit
tim! Rezile!
- Nėnė! Ėshtė Shpresa M.Babai e la pa
lindur.Nėna e pagėzoi kėshtu. Ka ėndėrruar nė ditėt
e bardha ajo. Katėr kushėrinj tė xhaxhait i vdiqėn.
Edhe vllau i madh nė kurbet. Aty e kam njohur
Shpresėn. Ditėn e pikėllimit tė madh. Kur po
shkruaja fjalėt pėr lamtumirėn e fundit nga ai. E
Shpresa duhej tė ndahej me ato fjalė. Qysh atėherė,
nėnė, s’ndahemi! E kam shoqe!
- Ashtu?,- do tė zbutej nėna. Mbase edhe do tė
qante me ngashėrim...
- Mirėmbrėma!, - pėrshėndeta nė tė hyrė tė shtėpisė.
Ishin pėrpara saj babai , nėna e Xhati! Ia
shtriva dorėn Xhatit, tė parit. Pastaj u pėrqafova me
nėnėn dhe babain.
-E po ky njeri nė kėtė kohė?,- mendova. E kisha
pasur shok tė fėmijėrisė! Por, aq mė shumė, kur unė
kėrkoja Lijen, motrėn e tij, dy vjet rresht! Ai mė
buzėqeshte, por puna s’kryhej.
-E sonte, ē’kėrkonte nė kėtė kohė?
- Do tė rrimė, urdhėro Xhati! - i thash.
- Unė isha! Pyeta pėr ty. Mirė qė erdhe. Eja!Tė
pres tek Apolloja, apo tek Continentali.
- Heshta. As aty, as aty desha t’i them. Ishin tė dy
kafenetė e hapura nė zemėr tė fshatit, e hidhnin e
pėrdridhnin vithet kamerieret e kėndonin kėngė kėngėtaret.
S’mė pėlqente assesi tė rrija e jo tė bisedoja
pėr tema tė rėndėsishme.
- Do tė vijė, do tė vijė! - ngulte kėmbė nėna.
- Shko more!Edhe ti burrė je!- mė tha babai.
Ē’mund tė kishte ngjarė, s’e kuptoja. Dhe u
pėrcaktova: Do tė vij! - i thash. - Tek Apolloja. Mė
prit!
Ai u kthye e mė pėrqafoi.
- Atėherė, mirupafshim aty, dhėndėrr!
Nėna e gėzuar m’u hodh nė qafė. Me njė mall e
me njė ndjenjė gėzimi tė papėrshkruar. Unė as qė
flisja e as qė kuptova mė tutje. Hymė brenda pėr t’u
ēmallur e pėr tė marrė pak frymė nė shtėpinė prej
guri e balte.
- E shikon, bir!, drejtoi ajo dorėn mbi tavolinė, ku
qėndronin tre filxhanat e kafes tė zbrazuar e me
fundėrrinė!Janė kafetė qė i pimė pėr miqėsi. Xhati
na tha se do tė kryhet puna! Tashti jam shumė rehat.
Edhe ti mė erdhe. Edhe nuse zura. Mbėrrina tėrė tė
mirat.E ti shko. Xhati tė pret atje.
Nuk thash asgjė. As nuk di nė u gėzova apo u
pikėllova. Thjeshtė, atė ēast isha i qetė, sikur asgjė
s’po ndodhte. E babai dhe nėna sikur kishin mbėrri
ēdo gjė!
Nė tė hyrė tė kafenesė Apollo, atje tek priste duke
pi kafenė Xhati, dėgjova tingujt dhe zėrin e
kėngėtares:
Kur pata njė lule tė bukur
thash se do ta kem pėrherė...
S’e di pastaj si u ula, e ēka bisedova me Xhatin.
Mė kujtohet se ai ishte i gėzuar!Fliste pandėrprerė!
Dhe deshi gjatė t'mė bindė pėr ta marrė njė birrė. E
unė piva vetėm coca-cola!
- Ti, dhėndėrr, pėr hoxhė po mėson?, - mė ngacmoi
Xhati. Unė skuqesha duke menduar e menduar.
Dhe vetė s’dija pėrse mė ikte mendja te Shpresa M.,
te Miranda e pastaj te Lija.
- Pėr shėndetin tėnd Lije!, - pėshpėrita nė heshtje
dhe ngrita gotėn e coca-colės me fund duke ndier nė
shpirt njė kėnaqėsi tė jashtėzakonshme!
Dritėhijet bijnė! Ngryset ajo bardhėsi gjallėrie .
Nė pikėn e goditjeve priten e vriten takimet.Muza e
gjakosur varet nė hark!Misteret i derdhen mbi fjalėt
e ngrira.E heshtja ia lidh gjymtyrėt nė brendinė e
rreshtave tė mpirė.As rimė nuk ka zgjimi i
kėrleshur.Nė plan tė aktrimit i derdhet hi!
Pėrcėllima e klithmave trokėllin pėr tė kthyer
nurin nė vel tė zi.Rrėmbehen nga dehjet e shėmtisė
pamjet e njė gjallėrie tė vrarė.Nė sfond rrėzoma
mbėrthen gjymtyrėt!
-Mos jam nė kllapi e ėndėrrat mė endin nėpėr
shtigje?
-Jo!Nuk ėshtė kllapi kjo!Ėshtė sirena e pikėllimit
qė tė mbulon.E kujtimi pėr lulet qė i pate!Kurrė s' do
t'i keshė nė jetė!
U pėrmenda atė ēast nga mornicat.Nė zemėr tė
pranverės derdhej verdhėsia.Ndrydhej kėnga e
blerimit tim!Rrita e hirushėve tė mi!
Pėrmasa e rrėnimit gurra vreri derdhi.U shtrua
akullnaja vdekje mbi gjithēka!Mbetėn tė ngrira
rrugėt nga endesha.Me zjarr dashurie nė shpirt.Sa
herė buzėqeshjet,fjalėt,puthjet dhuroheshin!Vallja e
mirėsisė dehu shpirtėrat tanė.Pėr t' i nisur rrėfimet
mbi nimfat.Pėr tė zgjuar rrjedhat nė damarė!
-E sonte...?,-pėshpėrita i molisur nga plaga e
vetmia.
-I veshur nė tė zeza do tė vi!,-vargu i poetit mė
oshėtiu.E rrinte ai i zverdhur nė fytyrė.Lėngata pėr
dashurinė e humbur e gėrrynte.Mbi supe pesha
tunxh!Nė zemėr shkrum i zi!
-Vallė!Ēfarė dyluftimi tė nisja me atė mbretėri
bardhėsie tė ngrirė?Nėn themele tė kullės
rrėnoheshin gurėt.Shembej qėndresa e saj.Nė portėn
e shtėpisė u varrosėn pritjet.Nė sofėr ra lėngatė...!
Me gurin e rėndė tė vdekjes u nisa nė
jetė.Mėrgonin gėzimet e mia nga tufani.Pezull rrinte
lahuria e nusėriė.Shkreptinin vetėtimat e
shqetėsimeve.E rruga ėshtė e gjatė.
-Mblidheni o miq tė mi t'mi dėgjoni porositė!Ato
qė i mėsova nga dhembja e plaga.Nėse ndonjėherė
nė jetė u rrėmbejnė pikėllimet mė kujtoni si shkrihem
nga kandilat e zjarrit.Atėherė do tė dini pėr fatin
tim!Pėr atė qė ishte i shkruar nė "Lehvi Mahvudhin
e All-Llahut"!
Sirenat e pikėllimit nuk mė ndahen nga
kujtimet!Dashuria ime e vrarė!...
VI.
Jehona e dasmės thuajse po kalonte. Fjala e
fejesės shpėrndahej anembanė: Loni vendosi tė
marrė Lijen! E ajo si do t’ia dalė me atė? Ai ka stil tė
tė shkolluarve.E nesėr e kthen mendjen si ai djali i
Cufit qė e la tė fejuarėn me qejzin e bėrė gati! Po
edhe ajo cuca e Shikut, ore! E pashkolluar ishte, po
iku? Shkonin vėrdallė fjalėt nga njėri e tek tjetri,
gojė mė gojė.
Vetėm ca prej shokėve, qė kisha bėrė biseda tė
lira shoqėrore, posa dėgjonin, mė thoshin: Hė, more,
Loni! S’bėhet xhiro me Lijen si me atė Mirandėn
atje nė Kryeqendėr. As me atė tė shkollės sė mesme
tė qytetit G.
- Pėrse, ore? Aq rėndė ėshtė tė bėsh xhiro me njė
fshatare, siē ėshtė Lija ime? Ajo pėr mua ėshtė
fisnike!
- E ti himnin e lavdisė shumė herėt ia nise!Prit se
dardha e ka bishtin prapa. E Lija s’e pranon njė gjė
tė tillė. Sė pari s’i shkurton flokėt. Nuk i vesh
fustanat. S’i ngjyen buzėt. As vetullat nuk i
rregullon!
- S’kanė rėndėsi, ore, kėto. Sido qė tė jetė, mund
tė merremi vesh.
- Ani, e shohim!, - thoshin ata me ngacmim.
E babai dhe nėna me njė gėzim tė madh u
shfaqėn ditėt e para tė fejesės. Pritėn e pėrcollėn
miqtė e dashamirėt. S’kursyen gjė pa bėrė e as qė
ndienin lodhje. Ua uronin secilit qė ta mbėrrijė atė
ditė gėzimi tek djemtė e cucat. Te nipat e mbesa!
Varej se si e kishin gjendjet ata qė vinin.
Pas njė jave, pasi pleqėria e pati penguar, erdhi
daja Murat. E ne fėmijėt, sa herė qė vinte ai, i
mblidheshim pėr rreth. Ia shikonim mjekėrrėn e
bardhė dhe fjalėt tek i fliste ngadalė, duke lėpirė
buzėt me gjuhėn qė i dilte, pasi dhėmbė nuk kishte.
Zgudullonim sytė dhe hapnim veshėt. E babi dhe
nėna Xife i rrinin pranė e pranė pėr t’i bėrė nder.
- Edhe ky dajė mė ka mbetur! - thoshte babai dhe
rendte t’i dalė para nė oborr tek ecte daja Murat,
duke matur me sy ēdo gjė!
- Mirė se na erdhe, o daja Murat!, - i tha babai
duke e pėrqafuar.
- Hė!Ka bujrum apo tė kthehem?, - qeshte ai.
Atėherė bėri mė tė ndalur!U drejtua mė drejt! Ngriti
shkopin me kėrrabė dhe tha: “Kthehem unė, nėse
s’ka bujrum!”.
- Dera jonė pėr ty, o dajė, hapur rri pėrherė. Nė
ēdo kohė.
- E po, atėherė urime, urime!. Shyqyr zotit qė e
fejuat djalin!
- E mbėrrimė edhe ne atė ditė, o dajė!, - i ktheu
nėna Xife.
- Qoftė pėr hajėr! Me kėmbė tė mbarė e me nipa
e mbesa!,- pėruronte ai. E ku ėshtė ai nipi, bre?, - mė
kėrkonte daja.
Tė gjithė qeshėn tek i dola pėrpara dhe prisnin
ngacmimet e tij, siē m’i kishte bėrė qyshkur isha i
vogėl.
- Demek, ti zure nuse? Apo...? - ishte pyetja por
edhe habia qė e linte pezull daja. S’fola atė ēast!
Rrija serioz pėrpara tij.
- Ashtu, de!Duhet tė rrish si burrė. S’tė ka hije qė
tė hysh nė lloq. Dang kėtu e dang aty. Ama edhe
kėto balluket e kokės shkurtoi pak!
Babai dhe nėna qeshėn atė ēast. Sa herė qė vinte
daja Murat, grindej me ata qė i mbanin balluket.
-I kanė lėshuar ata tė mitė!, - thoshte pėr nipat. Po
shkurtoni, ore tė shkretat, se s’ju japin gjė. As
dardha e molla nuk ju bėjnė!
- Ia kanė mbuluar veshėt edhe Lonit, o dajė!, - e
nxiti nėna.
- Ani,ani!Le t’i mbajė kėtė herė t’a
mbrojnė.Kushedi, del me nusen natėn e ia hek njė
vesh. I kėputet e mbetet pa tė!
Daja Murat i prekte thuajse qėllimet mu nė atė
kohė, kur mendoja si tė takohem me Lijen. Tė gjithė
vijnė e mė pėrurojnė pėr fejesėn,e unė as vetė s’ia
kam uruar. As vetvetes, as Asaj!
- Mos tė ka lėnė mendja e kokės, o bir!, - do tė mė
thoshte nėna, po tė dinte se ēka mendoja. Atėherė
kur nėna s’mė kupton, si t’i thosha dikuj qė, sa tė
dėgjonte, e hajde... fjalėt morėn dhenė!
- Po. Po! - i buzėqesha atij. E babai, sa pėr ta
pėrmirėsuar se unė s’iu pėrgjigja mirė, i tha: Tė
rinjve tashti, o dajė, kėtu u hyn e matanė u del fjala
jonė! Ai drejtoi duart tek veshėt.
- Hajt se edhe ty daja tė di,qė kur ishe i ri!, -ia
ktheu babait. Ne qeshėm tė gjithė dhe ai shakatė e tij
i preu pėr tė hyrė brenda nė dhomė. Iu afruam pranė!
Nėna ia dha njė llokum e, pėrpiqej tė bėnte
kafenė!Daja Murat filloi bisedėn:
- Rruga e hajrit tė priftė, dajės. Tashti vetvetes i
ke vėnė emėr. Dhe emri mund tė mbrohet me nder e
me punė.Ato tė ēojnė tek e mbara. Po me shkollėn si
kalon?
- Po pėrpiqem, dajė.
- Edhe shumė ke?
- Edhe dy vjet, - iu pėrgjgja.
Ai heshti. E ne prisnim tė flasė. Se nga e tirte
fijen e mendmit, s’e kuptova. Kisha dėgjuar pėrpara
se pleqtė e bėjnė muhabetin me bishta? E kush ishin
bishtat e bisedės sė dajės. Vallė edhe ky kėrkonte tė
gjejė bishta tė tillė? Dhe, ja fjala qė m’u duk si bisht:
I ke vėnė vetvetes emėr. Po, unė kisha emėr edhe
deri tashti?
Mė tingėllonte thellė ajo fjalė dhe rrotullova
mendimet: Thua kėto hyrje-dalje pėr atė punė po
bėhen? E ēfarė peshe mund tė ketė njė fjalė e dhėnė?
Aty s’ėshtė prishur diēka.
- Biro, kur ta japėsh fjalėn, jepe edhe shpirtin!,-
mė pat thėnė njėherė babai. S’i ka hije burrit t’i thotė
fajlėt e tė mos u qėndrojė pas.
E daja Murat heshtėte! Unė peshova hyrjen e
fjalėve tė tij. Rruga e hajrit tė priftė!, -tha . Emri me
nder e me punė mbrohet!Vallė?Nė kėto mendime tė
tilla ēdo tė mund tė mė thoshte tjetėr?
- E kam dėgjuar njė mesele! - vazhdoi ai. Ēoi
kokėn rreth e rrotull pėr tė siguruar vetveten apo e
dėgjojmė. Unė s’ia kapsallitja sytė. Po ashtu edhe
babai.
- Kushedi se kur e kam dėgjuar. E pasi m’u
kujtua, desha me tė t’i vė kapak qėllimit tė ardhjes
sime nė kėtė pėrgėzim.
Kurrė s’e kisha dėgjuar deri tashti dajėn Murat se
edhe ardhjet i paska me qėllime. E kėtė herė qėllimi
i tij paskėsh qenė fejesa?! Edhe pėr kėtė ai kėrkonte
mesele dhe t’i vente kapakun! Habitesha!
- Ne tė gjithė jemi krijuar nga njė brumė. E, do tė
thoni ju, ē’kuptim ka ky brumė kėtu nė kėtė ēast?
Po! Mendonje si tė njėjtin brumė qe e gatuajnė
gratė.E nganjėherė e ndajnė qė nė mėngjes. Njė
pjesė pėr kulaē, njė pėr burek, njė pėr bukė. Njė
pjesė thonė do ta bėjmė kulaē pa farė!
Ai heshti. Futi dorėn nė xhep dhe kėrkoi tė nxjerrė
diēka. Dhe nxori njė shami tė mbledhur shuk!Fryu
hundėt e pastaj nxori tespihėt. Filloi t’i kalojė nėpėr
gishtėrinj. E po, punė e pleqeve ishte. Mė bėhej atė
ēast tek e prisja tė falsė se ai po aktron. Bile, duke
pėrmbushur me anė tė veprimeve tėrė domethėnien e
bisedės, mė ndalonte mua tė rri pa ia hequr sytė.
Lėre mė babai e nėna qė edhe frymė nuk merrnin.
- Esheduhenla i lah e ilallah! - tha ai, e pastaj m’u
drejtua: Nipoll, kėshtu janė punėt e kėsaj dynjaje!
Po, inshallah tė del ty puna e brumit pėr kulaē?!
- Puna e brumit pėr kulaē?,- mendova. E ē’kuptim
do tė kishte dynjaja e dajės Murat, nėse i njėjti
brumė mund tė bėhej edhe diēka tjetėr, ta zėmė,
petulla...
- Ta tha daja kėtė, o nip, tė t’i falė zoti tė gjithė tė
mirat. Njėherė shėndetin, jetėn e gjatė e fėmijėt. Se
ai kulaēi pa farė ėshtė i atyre ēifteve qė mbesin pa
fėmijė! E, ai brumi i burekut ėshtė jeta qė i tėhollon
e i pėrdjeg ata!
E kuptova mė nė fund se jeta i kishte mėsuar
pleqtė tė flasin e tė qėndrojnė.Babai luante kokėn
duke bėrė: Halla-halla! E unė parafytyrova tipat e
njerėzve. Befas mė doli mixha Bajrush. Thash me
vete: Ėshtė krijuar nga brumi i burekut! Po xha
Kurta? Ah! I mjeri, tek ecte, gjithmonė kur takohej
me njerėzit, thoshte: Hė, ne soji i mushkave, kėshtu
jemi. S’na ka faj asnjė. Unė ēka s' bėra ta kem njė
fėmijė. Bile sė paku ta kisha pasur dy orė! E tė
thosha mė vdiq!
Nga bisedat e tilla, qė i fliste xha Kurta, sa herė
qė takohej me njerėzit, tashti, tek dėgjova fjalėt e
brumit pėr kulaē pa farė mė bėhej se ai pikėrisht nga
ai brumė ishte gatuar!
Domethėnia e fajlėve tė dajės Murat mė shpinte
thellė nė filozofinė e tė menduarit. Brumi i tillė i
krijuar i njerėzve shpėrndahej, ashtu siē shprėndahet
jeta nėpėr shtigje tė saj. E sėrish njerėzit synojnė tė
jenė tė bashkuar nėpėr momente tė caktuara. Ja! Si
fejesa ime. Ē’rėndėsi i jepnin asaj. E ēka fshihej
pas?
Ma merrte mendja se njė fejesė e tillė mund tė
bėhej njė ditė. Por, s’e dija se ajo do tė shpaloste tėrė
atė helm tė mbledhur nga vitet! Atė e vrejta nė sytė e
nėnės, dhe nė shpirt tė babait!
- Nipoll!, - ma vuri dorėn nė krah daja Murat. Unė
u pėrmenda. E kuptova se isha thelluar shumė dhe
mė erdhi keq qė ai e hetoi.
- Nėse do ta dish tė vėrtetėn, lexo edhe pėr fenė!
Ju tė shkollės shumė larg i bini asaj. Ani! Lexo!
Vetė do tė bindesh. Fuqia e tė madhit All-llah ka
krijuar ēdo gjė!E pėr tė gjitha ka shkruar nė atė
“Lehvi mahvudhin” e tij. Ashtu! Tė gjitha e kanė
edhe kohėn dhe bėhen. Ka qenė shkruar qė ti tė
fejohesh. Dhe nė atė moment qė ka ardhur, ėshtė
lidhur miqėsia. S’e pėrish gjė atė.
Herė-herė shikoja sytė e pėrlotur tė tij. Mjekrrėn.
Ballin me rrudha. Pikėrisht atėherė mė dilte
libri.Rrudhat si rreshta tė shkruar.Dhe tek fliste,
sikur po shpaloste ēdo mendim. E mendja mė ikte
tek ēastet e kaluara atje nė qytetin G. Pastaj nė
Kryeqendėr.
Ashtu tek rendja nėpėr mendime, ai ktheu shpinėn
pėr tė dalė nga shtėpia jonė. Megjithatė mbetej
pėrherė, duke ia rikujtuar shprehjet, gjestet,
buzėqeshjet. Ende s’e di se ku gjendet libri qė flet
pėr tė vėrtetėn, e daja Murat mė tha se ėshtė i
shkruar!
Trokėllin gėzimi.Mbi ēati tė shtėpisė nuri bie!
-Erdha pėr uratė!Kaptova male,brigje.Gjėrėsi
fushash lash.Sa herė nga lartėsitė e qiellit thellėsi
detėrash pashė!Mė pėrcollėn hap pas hapi deri nė
pakthim.E tashti dua tė shpreh gjithė atė mall qė
kam.Ja!
Det i shqetėsimeve mė zgjohet.Si t'a mas atė
brengė.Ku t'ia zė rrjedhat tė mos derdh aq
lot!Kaplohem nga fjalėt me rrėmet.E mė dalin
pėrpara pėrmbysjet!Ne shtegtarė tė shpėrndarė.Atje
ku thurrim ėndėrrėn e bashkimit.Plagėt me mall i
shėrojmė.
Nė oborr tė shtėpisė trokėllinte zėri i
sazeve.Valltarėt hodhėn vallen e gjatė.Hapi i tyre
ngritej e binte pėr tė shprehur gėzim e uratė!
Ē'ėshtė ky gėzim i zi!Kush e ngjiti kėtė flamur
prapėsie?
Heshtja kthehet nė gur.Mblidhen e lidhen
dasmorėt:Tė gjithė pėr njė do tė shkojmė!Para
tytave rrebesh le tė bėhet!
Sy tė vėngėr bisharėsh shitojnė me shikime.Ēfarė
urrejtjeje turfullijnė!Dhe hedhin nga lartėsitė
simbolet.Mbėrthejnė kėngėt me pranga!Rrafshojnė
idetė pėr to.E pastaj sulen tutje-tutje pėr tė shpėrnda
urtėsinė e tyre.
-Na vrasin e presin!Nga shtėpitė na
dėbojnė!Por,ne nuk pėrkulemi!Qėndrojmė...!
Nė ēfarė mendimesh mėrgata i ruante
kujtimet.Mbi gjithēka derdhte mallin.Mbi ēatitė e
Atdheut vareshin flamujt e zgjimit.Aty valonin
ėndėrrat e njė kthimi.Pėr t'u endur mbi kodra e
fusha.Pėr tė dalė nė zabel.Aty ku zjarri e flaka u
ndozėn.Dhe shkrumi i asgjėsė u shtrua.Por, mbetėn
kėngėt kujtime.Ato qė u kėnduan nė log.
E si tė mbėrrijnė shtegtarėt?Kurthat e dimrit
rrijnė varur mbi pragje.Pėrmbysnin hapat e rritės.I
shprishin idetė pėr dritė.Tutje-tutje i shpiejnė
mundėsitė pėr kthime.Me sy qiklopėsh
pėrndjekin!Edhe nė gjumė ėndėrrimet i vrasin
zagarėt,tuxharėt,...!Pėrfolin,shpifin,kurdisin nė
kabinetėt e dreērive!Aty ku zihet ēorba e
hashasė,presin gjahun ta zėnė!Gjahun e mbuluar nė
mall.Gjahun e rėnė nė hall!
Edhe atje hijenat i ndjekin.Gjurmė e hije tė mos
kenė.Ta shuajnė atė farė tė ugarit qė bulon pėr
Atdhenė!
Ata si xixa malli befas shfaqen!Si hije qė tė
mbulojnė.Drithėrimė nė trup tė falin.Ide tė
shtojnė...!
VII
Si u ndamė nga daja Murat, hipa lart nė dhomėn
e miqve. Ajo ishte shndėrruar nė njė ekspozitė tė
vėrtetė. Pas fejesės sime me Lijen, nėna pėr tė gjithė
farefisin i kishte varur peshqeshet qė kishte dėrguar
ajo. Sipas radhės, nė krye qėndronin ēorapet qė i
kishte thurur vetė Lija. Sa herė qė fillonte tė tregojė ,
nėna Xife e fillonte prej aty! Kėto, thoshte, janė
ēorapet e dhėndrrit!
Rrinin tė varura tė gjitha peshqeshet si shenjė e
njė pėrkushtimi, qė Lija i pat bėrė me dorėn e vet. U
hodha njė sy, sikur merresha me vlerėsimin kritik.
- Hė! Mė ėshtė hijeshuar shtėpia! - tha nėna nga
pas. E shikon se sa tė pastėr qė e ka punėn! Gėzohej
ajo.
Buzėqesha pa i thėnė as po as jo. Fundja, ēka
merrja vesh unė nga ato punė. Por, tek qėndronin
ashtu tė rregulluara sipas personave, qė edhe emrat i
kishin tė shkruar nė dhuratė, mė dilnin pėrpara
fytyrat e tyre dhe aty pėr aty emėroja punimet e asaj
ekspozite.
- Shumė kohė paska humbur, nėnė!Ėshtė marrė nė
qafė!
-Si, more Loni. Ajo e ka treguar vetveten. S’e ka
kaluar kohėn duke shėtitur. E ty, kur tė tė bėj
dhėndėrr, ja, kėtė kėmishė do ta vesh!
Desha atė ēast t’i them se nuk pres deri atėherė.
Dua qė tani ta marr e ta provoj. Bile me atė kėmishė
tė dal nė takim! Por, s’i thash gjė.
- Qyqja unė, e mjera!,- do tė mė thoshte ajo.Ėshtė
punė qė s’bėhet! Nuk bėhemi gazi i botės ne. E nga
litari i dhuratave unė s’lė tė preket asnjė gjė!
Kur mendoja se si mund tė mė pėrgjigjej nėna, qė
u shkonte rrotull peshqesheve si vizitorėt e
pėrmalluar nė ekspozitė, dėgjova njė zė nga oborri.
Zbrita shkallėt dhe dola.
- Urdhėroni e pimė nga njė kafe!
- Jo, ma ktheu postieri Ukė. Ua solla njė letėr
rekomandė!
U nėnshkrova nė tė, e ai iku. I hodha sytė letrės.
Lexova dėrguesin e saj. Pastaj e hapa me kujdes pėr
ta lexuar nga kureshtja qė kisha atė ēast:
I nderuar kushėriri im Nexhi dhe ti nip i
dashur Loni.
Lajmi i fejesės sė Lonit mė gėzoi pa masė! Nga gėzimi
qė ndodhi, nė ato ēaste kam qarė. Sa desha tė jem edhe unė
me ju. Sė paku ta bėja njė kėngė nė dhomėn e
burrave.Bile, ta hidhja edhe njė valle! Por, ja! U bėnė
shumė vjet qė s’ju kam parė e malli mė mbyti. E Lonin e
lash pa lindur atėherė!
Shyqyr Zotit qė u bė pėr fejesė!Dshiroj tė martohet
ma shpejt e tė trashėgohet.E krahas kėtyre tė kryej edhe
shkollėn. Kam dėgjuar se po pėrparon me mėsime!
Desha t’ia uroj edhe gruas sate,o Nexh. Mbėrriftė
t’ia rrisė edhe djemtė e cucat Lonit.
Mirupafshim! I juaji:
Bar dh Dedja - Ēikago
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:54

Palova letrėn pėr ta futur nė zarf. E nėna qė mė
rrinte pranė dhe dėgjonte, duke fshirė lotėt mė tha:
- E ka marrė malli, biro. E pati jetėn e rėndė
Bardhi. Sa ishte i ri, fėmijėt i mbetėn nė pelena, iu
desh tė marrė botėn nė sy. Ishte kohė e rėndė ajo. E
ai kaptoi ēdo gjė pėr tė shpėtuar kokėn.
Kisha dėgjuar edhe pėrpara se si u arratis nga burgu.
Me ca shokė tė dėnuar me vdekje, kalojnė nė Greqi.
Njė qėndrim i gjatė nėpėr vende tė huaja e bėri qė tė
mos dihet a ėshtė ndėr tė gjallėt. E gruaja e tij me
fėmijėt nėpėr kėmbė ia kishte bėrė mortin, pa ia
ditur as namin e nishanin!
- Trego ku ėshtė Bardhi! - e kishin pyetur ata qė e
ndoqėn pas pėrmbysjes. E ajo, ashtu e heshtur, por e
pathyer, duke qėndruar pėrpara, u thotė: “Ju e dini!
E nėse ju duhet, e gjeni. S’ėshtė puna ime ajo. Unė e
kam detyrėn t’ia rris fėmijėt”!
-Fėmijėt! - ishte ēakėrdisur njėri. - Edhe ata do t’i
zhdukim!
- Do tė mbesė emri dhe shpirti i tyre!, - ishte
pėrgjigjur ajo.
Por, brenga nė shpirt sėrish i pat ngelur asaj sa
herė qė vinin dhe pyesnin pėr Bardhin e pastaj iknin
me duart grusht. Nuk dinte as ku ėshtė e as si ėshtė.
E hallet e jetės duhej kaluar me njė grumbull
fėmijėsh nėpėr kėmbė.
Njė ditė tek rri e mendohet, asaj i vjen nė shtėpi
njė letėr. Ia lexon djali i saj mė i madhi, qė posa
kishte hyrė nė klasėn e tretė. Letra e shkruar nga
dora e Bardhit u tregon se ai ėshtė nė Amerikė. E
atje qenka mirė me shėndet!Edhe nė punė.
- Filluan fjalėt tė pėshpėriten: Nė Amerikė !Nė
Amerikė! Por, asnjė nuk e dinte nga ėshtė e kush
ėshtė Amerika. Vetėm nė kohėn e Luftės dėgjuan:
Ajo do t’i marrė tė gjithė ata tė malit qė luftuan
kundėr drugarėve!
- Bir, ėshtė mirė t’i shkruash edhe ti njė letėr xha
Bardhit!E ka marrė malli e duhet t’ia kthesh! - mė
tha nėna.
Aty pėr aty rrotullova mendimet se ēka duhej
shkruar nė atė letėr. Ashtu siē e pata njohur nga
rrėfimet xha Bardhin, nuk desha t’ia shkruaj njė letėr
shkel e shko. Derisa po vrisja mendjen pėr letrėn,
babai mė vuri dorėn nė supe:
- Mos u mendo! Ti s’do t’ia kthesh letrėn Bardhit.
E di se ke rėnė nė mendime si t’ia shkruash. Por,
kohėt janė tė vėshtira. E letrave fati s’u dihet. Ma
mirė ne i falėnderohemi qė ai na kujtoi. E nėse vjen
kohė tjetėr, atėherė...!
-“Letrave s’u dihet fati!”, - mė tha babai dhe
priste tė vinte kohė tjetėr atė ēast kur unė iu
pėrgjigja:
- Po baba, ē’fat duhet pėr letrat? E shkruaj dhe e
dėrgojmė me postė. Ėshtė punė e tė tjerėve se si e
kur do ta dėrgojnė! E nėse vijnė kohė tė tjera,
atėherė mund tė jetė ose dimėr, ose pranverė.
Mvarėsisht prej stinėve!
- Edhe ashtu ėshtė, si thua ti, Loni!, - m’u kthye.
Por nganjėherė kohėt s’vijnė me stinėt. Ashtu siē
s’shkojnė edhe letrat pėr nga i ke nisur. Ta thotė
babai ty. E nėse e do mė sakt ta dish, provoje. E
pastaj, kur do tė kalojė njė kohė e shkurtėr, tė
thėrrasin:
- Pėrse ti i shkruan filanit!?
- E di ti kush ėshtė ai?
- Prej kur po mban letra e shkėmbime tė tjera?!
Ishin po kėto fjalėt qė mė rikujtuan ata tė
redaksive. Redaktorėt qė pėr njė vizė apo presje nė
fjali e periudhė mendonin se do tė bėhej nami. E
babai tek mė fliste pėr letrėn qė duhej t’ia dėrgoj xha
Bardhit ma nxirrte pėrpara zonjėn censurė! Tė
shpeshtėn edhe xha Lima mė thoshte: Ėshtė kohė qė
gojės t’i vėsh dry. E pėrpara ndryshe ishte. Blej njė
dry e varja derės tė shpėtosh. Tashti! Eh! Tashti tė
marrin nė qafė! Pa e thėnė mendimin, ta mveshin!,-
thoshte ai.
Prej nga ishte kjo pasiguri as qė e merrja me
mend. Edhe atėherė, kur tė shpeshtėn mė thoshin ma
pleqtė: S’dini ju! Koha do t’u mėsojė! E ujqtė e
kanė lehtė me kėlyshėt! Shumė shpejt i mashtrojnė!
Ne e dimė se vetė ramė nė provim.
Pėr tė gjitha pėrpiqesha tė di, po s’arrita ta kuptoj
pėrse. Ku ishte e vėrteta nė ato fjalė, mė mbeste
gjithmonė njė dilemė. Kush kishte tė drejtė tė
shqetėsohej, bile nė kohėn kur trumbetohej barazia e
vėllazėrimi?
Shtigjet e urtisė mė flisnin pėr heshtjen. E unė
s’pajtohesha me tė. Kėrkova rrugė pėr t’i shfaqur
dilemat e paqartėsive. Dhe mendova se koha mund
t’i shėronte plagėt. Megjthatė, mė thoshin se ajo, sa
vjen ende i gėrryen, pėr t’i hapur plagėt e reja.
- Lėri ato!,- mė pat thėnė xha Lima njė ditė tek
rrinim tė ulur pėrpara derės sė mullirit. Pėrfunduan
ato kohė, duke na pėrmbytur ne. E ti je i ri dhe po
shkollohesh. Ndaj, mė dėgjo:
- Tė menēurit qė vinin nė kėto anė na thoshin
bėhuni pleshta! Mos mbetni morra!
- Hė! Ua kthenim ne. Pėrse pleshta, ore?
- Morrat i kapin me dorė e tė gjithė e i shtypin.
Xha Lima qeshte tek mė rrėfente. Ndėrsa unė
rrotullova mendimet pėr tė ndriēuar domethėniet.
Megjithatė, ai fliste pėr tė gjitha.
- E ne atėherė nuk kuptonim. Dilnim nė ballė tė
fronteve. Nuk mbanim llogari pėr pasojat. S’kishim
aq kujdes. E ata drugarėt na prisnin nė besė. Derisa
na thyen, s’na dilnin hapur. E pastaj i mbushėn
xhamia e burgje plot e pėrplot! Ēka s’bėnė pastaj me
ne. Edhe ata, me tė cilėt ishim krah pėr krah, na
dilnin e na thoshin: Dil kėtu se tė njohim ne! Ti ishe
ai qė thirrje: Me dorė! Me dorė! Na vranė e na bėnė
hi e pluhur! E ata qė ikėn nga burgjet, shpėtuan. Si
Bardhi! Ai mund tė flasė ēka do. Tė tregojė pėr tė
vėrtetėn. Por, nėse s’kthehet kurrė kėtu!
Hodha mendimet tek xha Bardhi, i cili kalonte
gati dy dekada pa shkelur pragun e shtėpisė.E nėse
kthente nė kėtė anė, ēdo tė ndodhte me fatin e tij,
s’dija si ta shpjegoja atė enigmė.
- Nėse u hy nė dorė ai!, - tha xha Lima, do t’i
luajnė valle pėr rreth . E pastaj mish tė gjallė do tė
hanė prej tij. Prandaj, e pėrsėris, mos u bėni morra!
Sepse, e do jeta ashtu!E zemrėn s’ua hap asnjė t’ua
shohė se ēka ruani nė brendi...!
Nė thellėsi brendėsie krijojnė vargane tė gjata
mendimesh.Kurrė s'pėrcaktohen pėr dukjen qė rri e
qėndron nė takime.Pėr t'i peshuar domethėnjet e
shijeve pėr lidhje.Nė kurorėn e jetės tė farkojnė
mblesėri.Pėr t'ia hapur udhėkryqit sinjalet qė
shpiejnė tek porositė!E dalin nė shesh qėndrime tė
prera.Tradita shekullore nis jetėn. Ashtu si tė parėt
tanė tė lidhen zemra me zemrėn!Pa u parė nė
takime.Pa puthje,qesendi e ledhatime!
-Sa jetėra mund tė ketė njeriu?!Hej!Sa dashuri?
-Po!Ai mund tė jetojė gjatė-gjatė!Strumbullari i
jetės nuk matet me vite e dekada!Ajo sėrish mbetet
njė jetė!E shkurtėr si ėndėrr mėngjesi me kėnaqėsitė
e trishtimet.Befas trokėllima e saj ndalet
papritur!Pushon!Mbi shtrihet heshtja nė
pafundėsi.Ngrijnė gjymtyrėt nė atė kurm shėmtie...!
Pastaj derdhen kujtimet!Shpalohet ēdo gjė e ikur
nga rrėnimi.Hija e vdekjes hy me
ftohtėsi.Parafytyrimi mbi njė vlerė tė humbur krijon
shkretėtirė,verbėsi!
E dashuria?Ajo klithmė pa fund!Ėshtė zjarr e
flakė qė nuk duket e s'shfaqet ndonjėherė!Tė ndez nė
brendi!Tė shkrumos!Tė pėrthan!Por,kthehet ca herė
nė gurrė lumturie!Tė ringjallė pranverėn nė
rritė.Nuk ka zė bilbilash si zėri i saj magjik.As lule
nuk ka mali e fusha qė dehin si ajo.As yje nuk ka
qielli, ylberė,ngjyra,farfuritje!Hapėsira ngado qė
ėshtė nuk ka aq gjėrėsi.Mbi tė gjitha sundon magjia
e asaj mbretėreshe:Magjia dashuri...!
Kudo pėrfėshihet.Nė pėrralla fluturojnė tė
dashuruarit me krahė.Vargani i buqetave dhe
blerimi u lind nga shikimet.E dehen nga puthjet nė
netėt me hėnė pėr tė krijuar nė ndarje kėngėt ,
rrėfimet,ėndėrrimet pėr takime.
Sa vargje tė shkruara kanė lėnė tė dashuruarit
poetė,shkrimtarėt!Megjithatė,edhe sa mendime u
mbetėn pa shprehur atyre.E brezėrive,beqarive...?!
Fjala dashuri nuk u pėrmbyll nė
kuptime!Vezullon magjia !Nė pėrmasė sfondi i saj
pėrflak.Tė zbret nga laku e tė vė nė lak.Kėshtu ia
shikon dukjen e parė.E kur befas ajo tė rrėnohet...!?
Grushti i saj po tė tė godasė?
Fantazmat e fatit hidhen
agimeve!Muzgjeve!Ditėt kanė errėsirė.Netėt
pafundėsi.Nėpėr stinė e vite mandatė.E jeta
vazhdon!Vazhdon gjatė!Ajo i ka ritmet e saj.Derdh
vrer nga plagėt e rilind shpresat pėr agimet!Ajo do
mirėsi!Rritė...!
Dashuria nuk ėshtė jetė!Ajo pėrmbyllet nė
zemrėn e plagosur.Bėhet magmė nė thellėsi.Tė tret e
tė shkrumos!Tė bėn hi...!
VIII
Tek qėndroja i shtrirė nė krevatin e dhomės sė
konviktit, mė sillej vėrdallė gjithė ngjarja e fejesės.
Gėzimi, qė e ndjeu Xhati, pse e fejoi Lijen me mua,
ishte i pa pėrshkruar. Edhe nėna Xife dhe babai
Nexhi nuk ndienin lodhje. Fjalėt e dajės Murat dhe
letra e xha Bardhit s’mė linin tė bėj njė sy gjumė pėr
tė ndjekur ligjėratat e pasditės. E cigaret e mixhės
Bajrush qė mė mbetėn nė xhepin e palltos si amanet
i padėrguar mė shqetėsonin.
-Pthu!, -pėshtyeva, duke pėshpėritur: Si i
harrova!?
E ku tė binte ndėrmend njė gjė e tillė, kur dėgjon
e shikon tė paparėn. Gjithė atė gėzim pėr njė fejesė.
- Sa rėndėsi u japim ne fejesave, pėshpėrita. E
sikur tė dalė nesėr ndryshe?,- mendova. Megjithatė
as qė dija se ē’mund tė ishte ajo e nesėrmja
ndryshe...
Heshta pėr njė ēast.Nė plan tė parė sėrish mė doli
Shpresa M. Ajo mė pat shkruar: Kur tė vish pėr tė
parė nėnėn, kthe edhe nė qytetin G. "te
parashkollorja"!
Pėrse tė ktheja kėtė herė? Sa pėr sy e faqe apo,
pėr t’ia kumtuar se nė shtėpi mė fejuan!.
M’u bė se Shpresa M. nga kureshtja mė pyeste:
- Mirė, Loni! Urime!Po cila ėshtė e fejuara?. Ēka
ka kryer? Ē’pamje ka? Ma jep njė fotografi?!
Ndjeva rėnqethje nė shpirt. Nga tė gjitha pyetjet
qė mė vardiseshin, asgjė s’dija. Me njė fjalė, s’kisha
pėrgjigje. Kisha dėgjuar se Lija ishte cucė e urtė dhe
punėtore. Mund tė flisja pėr peshqeshet qė kishte
dėrguar me rastin e fejesės. Ma tepėr asgjė! Desha
apo s’desha, ky ishte fati qė duhej krijuar. Njerėzit tė
shpeshtėn janė viktimė e hatrit! E nė kėtė rast s’dija
as vetė isha apo jo viktimė e tij apo e njė tradite
shekullore?
-“Jeta s’bėhet dy herė!”, mė vinte njė zė nga
brendia. Ashtu duke klithur, me dilnin thėniet e njė
shkrimtari se: Po tė kisha jetuar dy jetė, njėrėn do ta
falja!
Me qė kisha njė jetė, desha tė kem njė martesė
dhe atė sipas shijes sime!
Vallė? Ishte apo jo shija ime Lija!? Edhe habitesha,
edhe pyesja vetveten. Pikėrisht kur pėrpara ca
ēasteve kisha mbėrri tė shtrihem nė krevatin e banesės,
e sapo tė bėja njė sy gjumė nga rruga, do tė
ndiqja ligjėratat. M’u bė se larg sysh, larg zemrės
mbeste ajo!
Po vallė? Mendon kėshtu ajo?Si do tė mė kuptojė
mua qė tėrė ditėn mund tė rri nė karrige pa lėvizur
duke lexuar libra tė shkrimtarėve?
-S’janė gjė librat! Ėshtė punė e njerėzve tė
humbur. Ktheu e bėj punėt e shtėpisė. Arat duan
lėvruar.Shtėpia do punė e jo lexime!,- mė bėhej atė
ēast se mė fliste ajo.
Rrotullova sytė nėpėr muret e dhomės. Nė atė
heshtje tė thellė paraftyrova dhuratat qė stolisnin
dhomėn e miqėve nė shtėpi. E nėna Xife duke
treguar pėr secilėn dhuratė thoshte:
- Ja, e shikon! Puna flet se nusja ėshtė e vyeshme.
Ka shije tė rrallė. Ėshtė kreatore e vėrtetė. E pastaj
mė kthehej ngadalė pėr tė mė pėrmbushur pamjen e
saj. Biro, s’e di ti sa e bukur qė ėshtė. Ka pamje
perri! Ėshtė e lartė. Sygėshtenjė. Flokėzezė. E drejtė.
E mbi tė gjitha ėshtė e urtė, e menēur e punėtore e
madhe!
- Ha-ha-ha! - qesha nė vete. Ēfarė biografie!. E
ēka rėndėsi gjithė kjo, kur unė as njėrėn e as tjetrėn
s’kam mundur ta vėrtetoj?! Me njė fjalė, as ta
shohėsh, as tė flasėsh e as tė rrish me njė person qė
nė jetė duhet tė lidhėsh bashkėshortėsinė! M’u
kujtuan vargjet e poezisė Mall tė Kadaresė: Fillova
t’i recitoj:
Ca pika shiu ranė mbi qelq
befas unė seē ndjeva mall,
bashkė jetojmė nė njė qytet
dhe rrallė shihemi, sa rrallė!
Atė ēast m'u kujtua profesori i gjuhės frėnge,
Xhevahiri. Ai sa herė qė mė shikonte pėrpiqej tė mė
thotė diēka. Por, s’mė thoshte gjė. E njė ditė, kur
studentėt dolėn nga amfiteatri i ligjėratave, ai mė
tha, pasi ngelėm vetė:
- Ti, Loni, tė fejuar e ke Mirandėn?
Unė buzėqesha pa i thėnė asgjė. Vėrtet, ishte pėr
t’u habitur. Pėrse profesori mendonte ashtu?
- Vetėm shoqe, asgjė tjetėr! - iu pėrgjigja.
- Po si ju bashkė ēdoherė. E kam vėrejtur pėr kėto
vite se ajo gjithmonė ėshtė pranė teje. U kam parė
edhe nė xhiro e gjithkah!
- Vėrtet na keni pa profesor. Jemi shokė tė njė
ideali dhe s’ndahemi kurrė! - iu pėrgjigja.
- E mė vonė edhe tė jetės! - mė buzėqeshi ai dhe
mori ēantėn nė dorė, ngriti syzet nė sy dhe u nis tė
shkojė.
Tashti mendoja si ta takoj profesorin. Dhe nga
takimi i parė do t’ia kumtoja fejesėn time me Lijen.
- Ah! Klitha. Sikur ta kisha pasur njė foto tė saj.
Sapo t’ia kumtoja fejesėn, do t’ia nxirrja. Ja, kjo
ėshtė ajo fisnikja ime. Pėr kėtė ma tepėr i plasi
shpirti e zemra nėnės sime. Dhe unė ia plotėsova
dėshirėn. Me kėtė do ta nis e pėrfundoj jetėn
martesore, profesor! Do t’i thosha.
Meqė s’kisha as foto e as qė isha takuar, njė
brengė mė shtohej nė shpirt. E sikur ajo tė mendonte
ndryshe.E kupton ēdo tė thotė i lirė!?. Ma merr
mendja se mund ta ndiejė njė vashė e tillė se si duhet
tė jenė hapat e sigurtė tė jetės, kur ia jep krahun
shpirtėrisht. Sado qė nė punėt e mia s’do tė marrė
vesh, do t’i bėjė tė vetat. E punėt e shtėpisė njė grua
tė tillė e duan!
- Tang, tang!,- trokiti dera mu nė ēastet kur unė po
pėrpiqesha tė zė fillin e mendimit pėr krahun e jetės.
Bile po pėrcaktoja detyrat qė do tė na prisnin nesėr.
- Hyr!,- iu pėrgjigja.
Duke u ngritur nga shtrati, thuajse u ndava edhe
nga mendimet. Mbetėn tė paluara dikund nė mendje
si faqja e librit qė e nis ta lexosh. Megjithatė, aty pėr
aty e mbylla mendimin pėr tė parė se kush mė vinte
aq shpejt, pasi isha kthyer nga shtėpia vetėm ca
momente pėrpara.
- Po ku je, bre, ti? - mė tha Abidini qė sapo hyri
nė dhomė.
- Ja erdha! - iu pėrgjigja.
- Shumė e zgjate e ne menduam se mė s’tė
kujtohet pėr nė kėtė anė. E ēka bėre atje kaq gjatė?
I buzėqesha atij .Prita tė ulet e tė marrė frymė.
Pėrse u largova aq befas, s’i pata thėnė. Por, as edhe
pse qėndrova kaq gjatė, s’kisha biseduar ndonjėherė.
- Punėt mė tė mėdha qė mė prisnin, Abidin i
kreva!, - ia ktheva atij i buzėqeshur.
- Pėr hajėr le tė jenė, Loni!
- Edhe ti e mbėrrifsh atė ditė!, i thash.
- Cilėn, ore?
Ai zgudulloi sytė dhe priste t’i flas.U drejtova drejtė
ēantės qė e kisha sjellė nga shtėpia. E hapa dhe
nxora njė pako llokume. Vetė nėna Xife, kur e
kėputi nga dhuratat e dėrguara tė Lijes, mė tha: Kėtė
merre!.Saherė qė tė tė shkojė ndėrmend ajo, haje njė
llokume. Ėmbėlsohesh nė shpirt e nė jetė, Loni!
E hapa me kėnaqėsi pakon pėr ta gostitur Abedinin.
Shokun tim mė tė dashur. E me kėtė t’ia
tregoja pastaj fije e pėr pe ngjarjen.
- Urdhėro! Ėshtė e jashtėzakonshme kjo llokume.
Ma ka dėrguar e fejuara ime, Lija! E nėna ma dha tė
ėmbėlsoj zemrėn e shpirtin sa herė qė tė mė kujtohet
e fejuara.
Tė dy qeshėm. E ai me njė shpejtėsi u ēua i
gėzuar.
- Urime dhe u trashėgofshi, Loni!. Domethėnė,
nėnės sate ia plotėsove dėshirėn. E tashti, tė lutem,
mblidhi mendtė. Mė shkurt e mė qartė me shkrimet.
Se ndonjė shejtane nėpėr orėt letrare t’i rrėmben tė
gjitha e bėhesh gaz i botės!
Desha t’i them diēka, por s’fola. Heshtja ime
kuptohej se nė rrugėn e jetės kisha qartėsi. Edhe pse
ndonjėherė mjegullohen shtigjet, ngadalė ecej. Ishin
vitet e tilla rinore qė frenjtė dikush mund tė t’i
rrėmbente...
- Po ti, Abe, e di hallin tim! Besoj se mė ke
kuptuar. Unė kurrė s’kam bėrė diēka pėr tė krijuar
paqartėsi. Aq ma tepėr me shokė e shoqe.
- Ndėrrojnė situatat, Loni. Si stinėt. Nė mes tė
ditės sė verės bėhet dimėr. E nė dimėr nganjėherė
ėshtė verė.
Ēka deshi t’mė thotė pėr ndėrrimin e situatave, e
kuptova. Por pėrse fuste stinėt aty s’kuptoja gjė.
Mbase mund tė ishte ashtu. Tė hysh nė martesė pa
dashur e tė tė rrėmbej ajo me dashurinė e saj qė tė ta
bėjė jetėn gjithmonė tė lumtur. E nė tė kundėrtėn, ta
duash deri ditėn qė martohesh e pastaj tė merresh me
sharje e hidhėrime! Kjo ma tepėr m'u rrotullua nė
mendime pa i thėnė asgjė e Abedini fliste:
- E di ti atė Sulėn? Ai deshi tė mbytej pėrse
s’mundi ta fejonjė njė vajzė tė fshatit. Ngriti mė
kėmbė babai i tij tė gjithė miq e dashamirė derisa e
fejoi. Dhe, pastaj njė tė ardhur kėtu pėr tė kryer
studimet, humbi terezinė me njė shejtane...! Atė tė
fshatit pastaj e la.
- Abe!, -iu ktheva i buzėqeshur. Unė s’e kam atė
hall. Pėr punė tė tilla kam marrė leje qyshkur isha nė
djep. Atėherė i pat ardhur njė fallxheshė nėnės sime.
Dhe ajo ia kishte shtrirė dorėn time tė vogėl tė mė
tregojė njė fall. Fall pėr fatin tim. E kishte rrotulluar
njė pe ajo!Lidh e zgjidh, e lidh e zgjidh. E pastaj i
kishte thėnė nėnės: Ky djalė do tė ketė fat nė
mėsime. Do tė bėhet i ditur! Por do tė martohet... dy
herė!
Nėna kishte rėnė nė mėndime.Sa herė qė mė
rrėfente pėr kėtė, njė rrudhė nė ballė i dilte. Ajo
kėpuste fijen e rrėfimit, e pastaj, pas njė heshtjeje,
theksonte me zė tė mekur “dy herė”!
I buzėqesha Abes ftohtė. Edhe ai u shqetėsua
duke lėvizur nga vendi.
- Vėrtet ashtu i ka thėnė, Loni?!
- Pa ta shtuar asnjė presje Abe! Nėna kėshtu mė
thotė!. E unė mendoj se martesa ma Lijen do tė jetė
e pastaj...
- Ēka pastaj? - u bė kureshtar tė di Abidini.
- Vetėm nėse ėshtė e ēmendur, Abidin. Pėr bukuri
s’mė intereson. Ma ka zgjedhur nėna dhe unė e
pėlqej si tė tillė. E pėlqej edhe nėse ėshtė leckė e
hedhur...!
- Atėherė ajo pastaj s’ka vend, Loni!, -ma ktheu
ai.
- Ka Abe! Si s’ka. Pastaj mund tė martohem
vetėm me vdekjen, nėse mė dashuron!...
Malli nuk pėrkufizohet dot!Ai befas del nė
kujtime.Tė ndez atė fitilin e padukshėm qė gjarpėron
nė brendi si vetėtima nė qiell!E pastaj lėshohet pėr
tė shkretuar si rrufeja kur oshėtin e pėrplaset mbi
kokat e plepave.Pėrmasa e tij nuk ėshtė blerim
pranvere.Ai derdhet pėr tė rėnduar
frymėmarrjen.Pėr tė vrarė idenė.E mbi tė gjitha pėr
tė ngarkuar frymėzimet qė duan tė lindin porosi
mirėsie.Tė mbjellė nė ugarin e jetės rrėnim!
E ndarja?!Ėshtė gurra qė krijon detin e tij.Duke
pėrmbytur takimet krijon shtratin ku prehen
kujtimet.Dhe mblidhet ai lamsh i zbrazėtirės qė ta
hedh velin mbi gjithēka.Nėn hije tė brengės lind
tundimi.Ditėt nuk kanė dritė!Nė hark varet hapi i
lirė!
Ēfarė aktrimi mund tė kenė dukjet e tilla?Nė
damarin e jetės rredh verdhėsi.Pėrthahet blerimi nė
dengje tė ngujuara tė shpresave.Heshtja mbulon
pirgun e dhembjes,vetmisė!Nė binarėt e honit
praptohet e rrokulliset liria.As portat e agimeve nuk
presin miq.Hyjnė e dalin mendimet me
rrapėllimė.Ulen sheshas nė zabelin e heshtjes.Se
dikund bardhėsia e jetės ka humbur!Nė sofėr s' ka
mirėsi!Bie muzg i zi!
Dreqi gjithmonė i mbjell prapėsitė.Ai rend
gjithkah e hy githkund.Shėrbimet e tij i ngul nė prag
tė ēdo porte.Aty ku nisen hapat e sė mbarės.Krijon
lak nė domethėnje kuptimesh.Njollėn e rrėnimit e
ngul mbi tė vėrtetėn.Tė duket ajo nė ndeja , ahengje.
Nė ėndėrrime pikėpamjesh del sfidė e
pamposhtur.Dhe do tė mposhtė qėndrimet!
-Jo!Nuk nėnshtrohemi dot!Edhe njėqind herė tė
biejmė do tė ngritemi ne!,-pėshpėrita vargjet e
poetit.Dhe para mė dilnin tė gjithė ata qė preheshin
pa nishane kujtimesh mbi varr.Vetėm era e ngrohtė e
pranverės mund t'ua pėrgėdhelte shtatin.Blerimi i
saj t'i mbushte me qetėsi.E ata ringjalleshin ,
ringjalleshin!Ringjalleshin tė mbijetojnė mbi trupin
e nėnshtruar tė vatanit!
-Jo!Nuk lejojmė kurrė!,-u pėrbetuan djajtė.Kemi
sistemin ne.Ai shtrihet rretherrotull.Me sy qiklopėsh
vėshtron!I ndjek hapat, idetė ,qėndrimet ,veprimet!
Dhe i shiton pas shpine.Me stil e ritėm tė pėrsosur
herr tė panėnshtruarit.Maqineria jonė nga sofra i
largon shenjtorėt.Ajo do dreqėr rreth saj.Gatuan nė
kuzhinėn speciale gostitė qė krijojnė oreks pėr
shėmti.Ashtu e fitojmė atė vrull pėr tė thyer deri nė
pakufi!
-S'i shfarosni dot!Mirėsia e tyre ka shenjtėri tė
paparė.Lind nė ēaste befasie.Edhe atėherė kur ua
prishni gjurmėt!Hijet!Edhe atėherė kur i shani!Ata
sėrish me nur e me qėndresė ngriten nė shkrime,nė
kėngė.Brez pas brezi pėrcillen si urata...!
IX
Nė hyrje tė Bibliotekės ku shkoja pėr tė pėrgatitur
provimet, duke kėrkuar nėpėr libra fletanėtarėsinė,
gjeta njė kartėpostale.Pėrpara njė kohe ma kishte
dėrguar Mani. Nga ndarja e tillė mė kishte marrė
malli pėr tė biseduar e pėr t’u parė me tė. Ndaj e
lexova sėrish kartėpostalen:
Unė po punoj ngapak. E kam vėshtirė
ndarjen nga mesi i studentėve. Megjithatė, jeta
s’pėrballohej ndryshe. Poezinė tėnde e lexova nė njė
Rilindje qė e bleva kėtu.Sikur po bisedoja atė ēast
me Ty. Suksese edhe nė shkrime tė tjera, edhe nė
jetė.
Urime pėr fejesėn!
Mirupafshim!
Mani,
Duseldorf
Si mundet ky njeri kaq heshturazi tė ndahet e tė
niset rrugės sė kurbetit?. E jeta s’pėrballohej
ndryshe! Ashtu edhe ai shkruante nė kartpostale. Kjo
ishte plaga jonė. Ky ishte realiteti. Pėrditshmėria
kėrkonte. E prej nga?
Sikur tė pėrkujdesej njė organ shtetėror e t’i mbante
menjė kafshatė nė studime, s’do tė shkėputeshin
me mijėra tė tillė si Mani pėr tė siguruar ekzistencėn
e pėr tė vijuar pastaj me pengesa studimet. Shkėputja
nga studimet krijonte vakume. Atė e ndieva sa herė
qė largohesha pėr pak kohė. Lėre mė Mani, qė ishte
larguar thuajse njė vit. E ai detyrohej t’i merrte nga
shokėt e tij shėnimet e ligjėratave, t’i pėrshkruante.
Edhe literaturėn tjetėr e shfrytėzonte nga librat e
Bibliotekės, duke qėndruar qė nga ora shtatė e deri
kur mbyllej ajo nė orėt e vona tė mesnatės.
Nė sallėn e leximit tė Bibliotekės kishte rregull.
Qetėsi! Ishte edhe ngrohtė.Banesa e dytė pas
dhomės nė konvikt ishte ajo. Bėra kėrkesėn sa hyra
brenda pėr tė marrė librin qė desha ta lexoj. E vendin
e sigurova me fletanėtarėsinė e saj.
Duke kėrkuar nė kartela librin e ekonomisė qė
fliste pėr merkantilizmin, gjeta librin mbi Lėvizjen
masone! Dhe fletėkėrkesėn e bėra pėr tė dy!
Nėpunėsja, njė grua shtathedhur e syzezė, me
buzėqeshje e urti tė gjithė i priste e i shėrbente. Mori
fletėkėrkesat dhe shkoi si flutur pėr t’i gjetur. Unė
shkova nė vendin e leximit numėr 56. Nxora nga
trasta shėnimet e shkencės mbi financat dhe lexova
mbi krijimin e sistemit bankar.
- Dreqi e marrtė kėtė krijim tė kėtij sistemi. Sikur
tė mos ishte paraja, njerėzit do tė ishin ma tė lumtur.
Bile, as qė do tė dalloheshin kėshtu. E tashti, me
krijimin e sistemeve tė tilla, ca pėrfitojnė nga
momentet. E ca tė tjerė ngecin, ngecin!
- Nė komunizėm sistemi bankar zhduket. Secili
merr sipas nevojės e punon sipas mundėsisė, ishin
shprehjet qė i lexova nga shėnimet qė kisha marrė nė
ligjėrata.
- Eja dhe besoj tėrė kėsaj. E nėse pėrpiqesh ta
thuash ndryshe apo ta demantosh po nė kėtė kohė e
nė kėtė proces tė zhvillimit, kur paraja, jo vetėm qė
s’e zhduk funksionin, por krijon edhe funksione tė
reja, menjėherė bie nga provimi. Profesor Sabahu,
duke buzėqeshur me cinizėm, tė thotė:
- Urdhėro shkruaje e pastaj diskutojmė. Ndėrsa
kėtė herė po ta jap njė pesė si kujtim qė tė
vetėdijėsohesh se fjala e shkruar nė libėr duhet tė
thuhet ashtu nga studenti i mirė e i pėrgatitur!
- Dreqi i marrtė! Flisja atė ēast me vetveten. Kur
njerėzit krijojnė nė shpirt statizėm, ata edhe
s’munden t’u ikin lehtė shablloneve. Edhe
profesorėt, pikėrisht ky Sabahu, nganjėherė, pėr njė
fjalė goje, apo pėr njė presje, tė hidhėrohet e me njė
tė dobėt ta rras kėsulėn.
- Duhet t’i pėrmbaheni tekstit tė shkruar!,- thonė
tė shpeshtėn. E shkenca e tillė ėshtė e dirigjuar. Sa
qėndron si e vėrtetė, kushedi!
- Shok profesor!,- i thash njė herė. Nėse nė teori
kanė shkuar pėrpara, duke shpjeguar pėr fenomenet,
si qėndron hesapi me realitetin praktik. Sa i kanė
zgjidhur ato?
Ai hapi sytė dhe mė shikoi gjatė. Ma tepėr se u
steps, por, sėrish duke buzėqeshur me cinizėm, mė
tha:
- Ėshtė mirė qė nė aspektin teorik kanė ecur. Dhe
ktheu kokėn e u nis tė largohet!
Sikur t’ia shkruaj tė gjitha dilemat rreth
shėnimeve qė flasin pėr sistemin bankar, se ai “do tė
zhduket pikėrisht nė komunizėm.” E nė socializėm
ėshtė duke “zbehur ca funksione”! Nė realitet, ai
krijonte funksione tė reja, ku nga paraja lindte
sistemi i kredisė, i kamatės, i provizonit tė kamatės
mbi kamatėn..., e sa e sa sisteme qė flisnin se paraja
kurrė s’do tė zhduket. Nė tė kundėrtėn, aparati
shtetėror nuk pėrkujdesej pėr klimėn e krijuar tė
shfrytėzimit. Ai pėrkrahte dhe pėrdorte politikėn e
tatimeve, tė pėrndjekjeve, dhunėn e presionin mbi
popullin.
Ashtu i zhytur nė mendime, qė s’di ku mė shpinin,
befas pashė se nėpunėsja e bibliotekės i kishte
nxjerrė librat dhe priste t’i marr. Sa kohė kishte
kaluar duke u marrė me mendimet, nuk e di! Vetėm
mė kujtohet se ajo kishte pritur gjatė.
- Mė falni, s’e kisha mendjen aty! - i thash
ngadalė.
Ajo mė buzėqeshi ėmbėl e pastaj vazhdoi:
- Tė vėreva, por ti nuk kujtoheshe. Mos u zhyt nė
brendi tė halleve qė ka shkenca. Se ke moshėn e tillė
e fundin s’e gjen kurrė nė dije! Herė pas here pusho
e shiko, se vitet ikin! - buzėqeshte ajo.
Me librat nė dorė u ktheva nė vend. Sapo u ula,
ndjeva nė sup njė dorė. Ktheva sytė dhe pashė
Abdylin. Ai kurrė nuk lexonte nė Bibliotekė! Atė
ditė kishte ardhur tė mė takojė mua.
- O Duli!, - i thash ngadalė.
- Shkojmė e pimė nga njė ēaj!, - ma ktheu.
Kur dolėm nga salla e leximit dhe hymė nė bufe,
ai mė tregonte se si e kanė burgosur Avdiun. Ndėrsa
shtypshkronjėn ku botohej “Lajmėtari” e kishin
marrė ata karakanxhollėt e sigurimit. Dhe tė
tmerruar nga ajo qė mundėn ta zbulojnė nė qytetin
L, po shkojnė vėrdallė.
- Po Sherifi si ėshtė?
- Ka pasur probleme me shėndetin. Tashti ėshtė
vendosur nė njė banesė me Ismetin. Do tė takoheni
sė shpejti. Vetėm kujdes!, tha ai.
- Mos u mėrzit, Abdyl!,-iu pėrgjigja, dhe vėreva
se nė fytyrėn e tij po shtoheshin rrudhat. Tashti kam
edhe porosi tė tjera, e duhet mė tepėr menēuri. Edhe
nė shtėpi m’i than tė njėjtat fjalė, edhe Shpresa M.
ashtu mė shkruan. Edhe Miranda mė thotė sa herė qė
takohemi. Tashti ka kohė qė s’jam takuar dhe s’di ku
ndodhet ajo!?
- E ti menjėherė pas sajė. Ēka je ti?! - buzėqeshi
Abdyli me stilin e tij tė ngacmimeve. E pastaj
vazhdoi: Kanė shkuar dikah me Ganiun. Do tė
marrėsh vesh. Ki vetėm pak durim sa tė kthehet e
mos pėlcit aq shumė!
- E kam shoqe, ore! - ia ktheva.
- E di e pastaj..., - heshti ai.
- Ēka pastaj, Abdyl? Atė qė e kam shoqe ashtu do
tė mbesė nė jetė!.
- E unė mendova se..., - heshti ai.
- Unė pres tė martohem, Abdyl.
- Me cilėn?- zgudulloi sytė ai.
- Me atė qė u fejova.
- Po tallesh?
- S’tallem kurrė! - iu pėrgjigja.
- Atėherė do tė vi nė dasmė, kur tė martohesh. Pa
tjetėr, Loni! Do tė vi.
Abdyli iku .U ktheva nė vendin e leximit. Nga
kureshtja lexova librin “Lėvizja masone”. Duke
shfletuar kapitujt e duke u zhytur nė brendinė e tij,
pėr nga veprimet e masonėve m’u kujtuan ca koka.
Nė mesin e tyre shikova edhe redaktorin e politikės
sė brendshme, Cutin! E ai ma tepėr merrej me
kulturė.Me veprat qė ia pėrkushtonte oborrit tė
shfaqte ndjenjėn se Cuti ėshtė njė oborrtar i lumtur e
qė pėrpiqet tė herrė apo tė ruajė deri nė pėrjetėsi atė
vend. Nė realitet, ai Cuti kishte kompetenca pėr tė
gjitha dhe pėr tė gjitha mbante llogari, duke dredhur
penjtė hollė e hollė.
- Dėgjo!,- mė pat thėnė pak ditė pėrpara. Unė i
kam lexuar ca shkrime. Dhe ti, pėr besė, mė
shqetėson. Edhe brendia, edhe stili , edhe titujt.
- Ndoshta s’kanė nivel, shok redaktor!
- Jo! S’flasim pėr nivelin. Janė tė ngarkuara me
diēka. Ke ndikime dhe kėndon pėr atė qė perėndon!
- Kėndoj pėr atė qė perėndon?!, - u habita. - Po,
shok redaktor, unė i kėndoj gjithmonė njė ardhmėrie.
Nė tė i kam sytė!
- Pikėrisht se pėr atė kėndon. Ėshtė e perėnduar
ajo.
Ai u rrotullua me karrigėn.Hapi derėn e njė
vitrine, ku kishte paluar shumė dorėshkrime. E mori
nė dorė njė gazetė.
- E shikon? Kėtė e kam ndarė tė ta them. Pėrse
titulli Lindita? Ishte poezia e botuar dy muaj
pėrpara. Dhe pėr tė tashti ai me njė stil hetuesi
kėrkonte tė dėshifrojė qėllimet!
- I kushtohet njė Lindite!, - buzėqesha.
- Hė! Ku po e rrokullis ti. E vargjet nuk
tingėllojnė ashtu. Ja, po deshe, e lexojmė dhe e
nxjerrim qėllimin. Dėgjo!
Se di pėrse ēdo natė kjo vetmi-Lindita...!
Ai heshti. Nuk lexoj mė shumė. Shkundi kokėn
dhe vuri lapsin mbi hundė me dorėn e djathtė. E
pastaj, duke ma drejtuar drejt meje nė shenjė vėrejtje
mė tha: - Unė kėtė kėshtu e kuptoj. Ėshtė ftesė qė tė
bashkohen tė gjithė ata pėr atė lindjen e ditės
sate!Pale a do tė vijė ndonjėherė. Ki kujdes se sfidat
e tilla ne i kuptojmė.
Heshti. S’fola as unė. Jo pse pajtohesha, por mė
mirė tė mos i pėrgjigjesha.
- Si tė doni tashti mund ta komentoni. Unė tė tillė e
kam shkruar!
- Unė s’dua ta peshoj mirė e mirė. Aty del haptas
kushtrimi kundėr kėsaj qė e kemi. Mos se do tė kesh
punė me..., - nuk e tha. E megjithatė unė e kuptova
se kush mund tė ishin ata.
- Edhe pėr pėrkushtime vajzave tė reja si Lindita? -
i thash me ironi.
- Ha-ha-ha! - qeshi redaktor Cuti. - Djalosh!, -
vazhdoi ai.Po tė jap sinjal se krijimet i ke tė
ngarkuara. Po deshe ja edhe njė sa pėr tė tė bindur.
Ai edhe njėherė mori nga vitrina njė dorėshkrim.
Tė gjitha qėndronin tė paluara si dosje e hapur dhe
atij, kur i tekej, i nxirrte.
- Ėshtė i yti ky punim?! Ma shkundi pėrpara syve.
- Po,i imi ėshtė!
- E pėr cilin flet kėtu?
- Ėshtė punė imagjinate, redaktor. Frymėzimet
mund ta hedhin krijuesin gjithkah. Arti do liri...
- Vetėm s’do atak!, - ma ktheu. - Ti i pėrbuz
forcat kėtu. Ata hyjnė pa ftuar edhe nė dasma e
pėrgjojnė. Bile, i atakon pėrse po mbledhin shėnime
e grumbullojnė material, qofshin ata edhe kėngėtarė
qė kėndojnė pėr horrat e Ballit!
- Pikėrisht s’ėshtė ashtu!, - ia ktheva.
- E di se ti s’i pranon ata. As edhe kėtė pėr horrat.
- Assesi! Horra mund tė jenė ata qė shtypin,
redaktor!
Ai zgudulloi sytė. Lėvizi karrigen dhe kroi kokėn
me dorėn e majtė. Pastaj si mori njė qėndrim zyrtar
pėr tė qenė ma i besuar nė ato ēka foli .M’u drejtua:
- Djalo, edhe njė fakt do ta jap dhe me ty po
pėrfundoj. Nėse nė tė ardhmen mė dėrgon nė redaksi
punime tė tilla tė ngarkuara, do tė kėpus. E di ti se
ēdo shkronjė e kam pėr detyrė t’ia di domethėniet!
Ja, ky ėshtė tregimi "Ai M.nė shtėpinė tonė! E ke
shkruar ti?
- Po, unė jam autori! - iu pėrgjigja. Dhe aty pėr aty
u shqetėsova.Mos e ka marrė pėr vetveten
redaktori?,- mendova. Dhe ka bėrė gjithė kėtė punė,
duke hapur dosje pėr punimet e mia?
- Mund ta merrni si tė doni redaktor. Por, tregimi
ėshtė i shkruar pėr kohė lufte. Dhe ai M. ėshtė
personazh i imagjinuar dhe s’aludohet te askush. Aq
ma pak pėr Ju.
- Ha-ha-ha!,- qeshi redaktor Cuti. Po pėrpiqesh tė
mbrohesh. E ēdo gjė e nxjerr nė shesh Valon. Ne
nuk paguhemi kontasikoti. Ne e dimė mbi tė gjitha
historinė e njė tė kaluare. Nė redaksi s’do t’i
madhėrojmė as Shaban Polluzhat, as Xhemė Hasat.
E mė nė fund, s’do ta madhėrojmė as atė M-ėn tėnd!
Prandaj,s'e kemi botuar!Jo qė si shkrim s’ka vlerė,
por... Pėr atė po na paguajnė ne. Mė kupton?
Prandaj, tė them ndrysho stilin. Je i ri dhe kam
shpresė se mund tė ecish drejt rrugėve tė zhvillimit.
Nė tė kundėrtėn, mund tė tė presin rrugė qė s’do ta
kuptosh nga u hapėn! E unė s’ta dua atė gjė. Duhet
tė mė kuptosh se sistemi ynė lidhet prej kėtu nė
zyrėn time e deri...
Ai mbeti duke menduar zgjatjen e sistemit qė
ishte gjithkah. E unė, tek lexoja veprimet e
masonėve, mė dilte pėrpara redaktor Cuti mason i
vėrtetė...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:55

PJESA E DYTĖ
Dallgė shqetėsimesh!Nė nyje mbesin misteret e
frymėzimit.Ditėve u mblidhet shėmtia.Vrulli i
prapėsisė vėrshon.Duhma e rrėnimit si syngji ngulet
nė ndėrgjegje.Kaplojnė brengat pėr qėllime
kuptimi.Domethėnja e ligėsisė zvarriset!
Pėrse kėto ēaste gėzimi i pėrzier hidhėrim?Ēka
ndodh nė kėtė rrugėtim tė tillė!?Diadema e suksesit
nuk do kllapi.Pėrse jam mbėrthyer me kthetra tė
padukshme?Pesha tunxh mė bie
mbi!Kruspullosem.E mbes i vetmuar,meit!As fjala e
urtė s'mė lind nga shpirti.Mė kot meditoj.Drita e
yjeve tė frymėzimit shuhet.Nė vargje shtrihet vdekja
si pranverė pa blerim.Hiri e shkrumi aktrojnė nė
mendime!E ndarja shtrihet nė kapituj!
Klith nėn hije tė zeza mendimesh.Balli i ftohtė si
akullnajė zverdhet e vdes!Si ta bėj atė hap?
Kryeqendra nė soditjet e mia.Rri e shtrihet nė
kujtime.Rrugėt si gjarpėrinj nėn kėmbėt e udhėtarėve
heshtin!Heshtin e durojnė!Ngriten godinat pėr ta
puthur qiellin.Lartėsitė qė duken e nuk
preken.Megjithatė kthehen nė kujtime.Dhe lindin
ėndėrrime...!
Tufat e kujtimeve shpėrndahen si shtegtarė.Nė
radhė palohen thellėsive e largėsive.Ashtu siē
radhisin ditėt nė kalendar.Gjurmėt u rrijnė nė
ndėrgjegjen e heshtur.Oshėtijnė!Si tė shfaqen nė
faqe tė librit tė pėrndjekur.Nė oborr tė orakujve
orgjitė stėrviten si t'ia presin hapat rritės!Ta
zverdhin blerimin.Diafilmi i pamjeve tė mbushet
verbėsi!Tė mbretėrojė shurdhėsia!Meit tė mbesin
kėngėt...
Simfonia e magjisė nė pėrmasė zgjatet -
pfundėsi! Nė bjeshkėn e lartė ku rrinė tė heshtur
urtakėt kthehen si shenjtorė!Me Librin e Durimit
shtrojnė sofrat e agimeve.Rrudhat e ballit flasin pėr
qėndresėn.Pėr atė qė e ruanin nė kazamate!Dhe i
thurrnin kėngė vatanit!
Suita e pėrbindshave sorrollatet mbi shesh.Aty
ku del Gjergj Elez Alia.Me plagomė nė shpirtė
mbėrthen fuqitė.Pėr hijen e Micit betohet!Pėr
Shtėpinė e Lidhjes -Loken tonė prej guri...!
Oshėtinte brenda natės bullari.E binin nė tė
urtakėt.Sfinga e gjallė ua pėrpinte gjakun.Vargani i
Laokoontėve shtohej! Histori pėrndjekjesh!
Mesjetė! Vetėm servilėt cinikė buzėqeshnin.Nė
gjymtyrė tė mpira tė urtakėve- kushtrimi!E rrinin nė
heshtjen e thellė!Nė muret e natės i mbėrthenin
ninullat.As lindja as vdekja nuk kishin orar
.Burgosjet , pėrndjekjet,linēet, ngriteshin jehonė!
Kryeqendra mė rrėmbente me magjinė e saj!Dhe
me pikėllimet...!Endesha soditjeve!
I
Se jeta ka shumė dallgė qė tė pėrmbysin e kurrė
s’tė lėnė ta ēosh kokėn e kuptova. E sa mė shumė qė
afrohej pragu i kryerjes sė studimeve, e ndieva se
koha e martesės po afrohej. E nėna Xife atė ditė e
priste padurim.
Mblodha literaturėn qė do t’mė duhej.Shėnimet
pėr katėr provimet.U konsultova gjatė me shokėt dhe
dalėngadalė po pėrgatitesha tė tėrhiqem nga
Kryeqendra me valigjet siē i kisha bartur njė kohė
prej katėr vitesh herė nė shtėpi e herė atje.
Megjithatė njė lamsh i madh ma zinte frymėn nė
kraharor. Ishte jeta e lirė e njė studenti apo shprehitė
e krijuara nė Kryeqendėr s’e kuptoja. Mė dukej atė
ēast se shkėputesha pėr t’u shuajtur diku nė
provincė, ku s’kishte as biblioteka, as redaksi, as
fakultete. Bile, as xhiro!
- Doemos! Pėshpėrita nė vedi. Ėshtė ajo vendlindja
ime. Aty mė ka rėnė koka,thash duke rikujtuar
vargjet e Ēajupit. Dhe, m’u bė se dashuria pėr
fshatin Llag m’ishte zbehur. Por, sa herė qė ia
pėrmendja emrin mė kaplonte njė ndjenjė e ngrohtė
nė shpirt. Mė dilnin pėrpara skenat e njė fėmijėrie,
ku isha rritur me shokė e me shoqe. Shkolla fillore e
fshatit ku i kreva katėr klasė dhe fundi i vitit
shkollor kur dilnim nė fotografi me mėsuesin.Eh! Sa
gėzim ndjenim!Eh! sa tė lumtur ishim.
- I erdhi fundi!,- pėrshpėrita sėrish duke menduar
ndarjen nga jeta studentore nė Kryeqendėr. Edhe nė
afatin e prillit po tė pres, sėrish duhet ta lėshoj kėtė
vend. S’mė ka faj asnjė pėrse kam lindur nė Llag tė
qytetit K. e jo nė Kryeqendėr.
- Hė! E di pėrse tė rinjtė e kanė kokėn pėr nė
qytet?, -mė kishte pyetur njėherė xha Lima.
- Se di, xha Limė.
Ai buzėqeshi duke mė thėnė:Tashti tė gjithė
lindin nė spital tė qytetit. E aty ku tė ka rėnė koka
ėshtė mė e ėmbėl toka!,- qeshi ai.
Unė s’kisha lindur nė Kryeqendėr! Jo! Por kishte
diēka nga e vėrteta e xha Limės. Sikur mė tėrhiqte
diēka pėr nė atė vend. Dhe meqė vinte koha pėr t’u
ndarė mė dhimbsej ndarja.
Heshta. Nga ato mendime mė iku mendja tek
titulli i poezisė sė shkruar Larg vendlindjes. Aty e
shfaqa mallin pėr fėmijėrinė time tė kaluar pikėrisht
kur merresha me studime nė Kryeqendėr. Nuk
munda pa i pėrjetuar ditėt kur isha shtatėvjeē e i
lėshova lopėt tok me grumbullin e djemve e cucave
tė fshatit. Atėherė mblidheshim nė mėngjes pa lindur
dielli dhe niseshim varg mbi krahėt e Birave tė
dhelprės pėr tė dalė tek Ndajnė udhat,tek Tuma e
gjithkah pėr t'i kullotur deri nė mesditė.
Qysh atėherė, sa shpejt qė kaluan vitet. Gati
gjashtėmbėdhjetė. E kjo ngjarje mė qėndronte shumė
e njomė nė kujtesė. Sikur kishte ndodhur dje apo
pardje. Dhe sa herė qė mė shfaqej diēka nga e
kaluara mė dilte pėrpara po kjo ditė, kur renda pėr tė
gjetur dy lopėt. E malli mė merrte pėr tė gjitha viset
qė i pata kaluar. Sikur tė bėhesha edhe njėherė i
vogėl?,- mendova. E tė kthehesha atje nė fshat pėr tė
kaluar pushimet verore nė Lumin e Zajazit. Bashkė
me shokėt e fėmijėrisė qė tashti qyshkur se jemi
shpėrndarė nėpėr anėt e botės e rrallė shihemi.
Rrallė!
M’u kujtuan hurdhat e thella pranė livadhit tė
Mulla Ramės, ku ndahej vija e ujit pėr tek Mulliri i
Arapit. Mblidheshim ne fėmijėt e Llagut por edhe
ata tė fshatit C. Aty laheshim bashkė. Dilnin ata nga
hurdha, pastaj hynim ne. Dhe anasjelltas. Thuajse
kishte njė rend. Njė marrėveshje.Edhe kur rreziteshim,
ne nė kėtė anė tė lumit, nė livadhin e Mulla
Ramės. E ata matanė, nė sinurin e fshatit tė tyre!
Njė ditė kjo marrėveshje u prish. Sepse u
ngatėrruan Liku qė ata tė fshatit C. e njihnin pėr
prapėsi dhe Shaqua qė ne tė Llagut e njihnim pėr tė
urtė, por pėr trim e kokėfortė. Pėrse u ngatėrruan se
di akoma. E meqė ishin ma tė mėdhenjtė, ne tė tjerėt
u ndamė si zogjtė e klloēkave dhe mė pikėllim i
pėrcillnim tek rriheshin. Kur Shaqua fitonte ne
gėzoheshim. Edhe ata tė fshatit C gėzoheshin pėr
Likun edhepse flisnin se ėshtė ngucakeq e tė drejtė i
jepnin Shaqės.
Ata u ndanė dhe mbanin pastaj hasmėri. Nuk i
flisnin njėri -tjetrit. Ajo u diktua edhe tek ne.
Qėndronim mė tė ftohtė. Mbanim distancė sado qė
ishim shokė nė mes.Por, kur mungonte ndonjėri vrik
e vrik pyesnim: Pėrse s’ka ardhur nė lumė?
-Eh! Liku ēfarė djali u bė! Shumė i dashur pėr tė
gjithė. Kafshatėn qė e niste pėr nė gojė e ndante me
shoqėrinė. Por, u lidh me shokė tė kėqi ai! E pastaj
filloi alkoolin nėpėr kafene.
Kishte kaluar mė shumė se njė vit, nga qė ai se
pėr ēka e merr litarin dhe... I ndjeri!...
Ndjeva njė rėnqethje. M’u turbulluan sytė. M’u
pre diēka nė shpirt. E ndjenja e mallit m’u zgjua pėr
tė gjithė vendlindjen. Pėr burrat, gratė, pėr fėmijėt.
Pėr brigjet, kodrat, fushat. Pėr kėngėt, dasmat e
miqėsitė.
- Kėto janė ajo madhėshtorja e jetės. Ēka se nė
Kryeqendėr ka kinema, teatro. Ēka se ka parqe e
xhiro? Ēka?!
E ndjeva se nė shpirt mė brente malli e thinjat e
para pikėrisht mė dolėn pėr vendlindjen dhe njerėzit
e saj. Ėndėrrova atė ēast pėr t’u punėsuar dikund nė
arsim. Dhe, mė doli pėrpara biseda e zhvilluar me
profesorin e Teorisė sė sistemeve, Zanin!
- Tė tė gjejė njė vend pune kėtu! Ndalu! Ke rast
ma tepėr pėr tė ec pėrpara. Ėshtė kjo Kryeqendėr.
Kėtu janė shkencėtarėt, poetėt, krijuesit. Kėtu janė
institucionet, redaksitė, gazetat. Kėtu mbahen
takimet, jo nė provincė!
- Megjithatė edhe ajo i ka shenjtėritė e veta,
profesor!Atje ma lehtė i ndien tabanet e kėngės dhe
vallen e popullit. Ia ndien dhembjen dhe ia fal pastaj
tė gjitha. Ia vė gishtin tek plaga ku kullon. Nėna ime
s’i kupton shkrimet. Ajo do nipa e mbesa, profesor!
Jo njė e dy!, - i thash.
Ai qeshi e pastaj heshti. Heshta edhe unė. S’e di
pėrse nė atė heshtje sikur desha t’i them fjalė tė
tjera!
- Tė kuptoj, Valon! Tė priftė e mbara! Tė bie
barra ta bėsh atė jetė atje. S’ndryshohen traditat
menjėherė. Por, mos na harro. Na kujto ndonjėherė
pėr tė mirė. E kur tė vish, kthe. Do tė pimė kafe si
miq. Tashti jemi tė tillė...!
Bardhėsia e borės hata.Nė sytė e nėnės
rrėnoheshin malet.Trandeshin brigjet e
lumenjve.Rokullisej ēdo gjė!Mbi rrugė pllastet e
borės krijonin pritė.Ortekėt e saj rrinin nė pusi.E ajo
pėrgjonte nga dritarja.As heshtja nuk ia mbulonte
shqetėsimet.Nė shpirt i kėrleshej befas qetėsia.E
merrte rrėpirave ku shtrihej shtresa e
bardhėsisė.Ngrinin buzėqeshjet.Vareshin rėnkimet si
akuj mbi strehė ēatishė.Vetėm babai i shtrirė nė
shtrat,lėshonte kėrhamat e gjumit.Bėnte sefa!
Pikėqėndrimi i shpresave ishte njė
cak.Martesa!Njė jetė e pritur pėr njė ēast.Dhe dilnin
nė pritė tė gjitha plagėt,dėnesjet.Vajtimet kthenin
mekamin.Shtroheshin nė urata trashėgimesh.
Megjithatė nė zemėr gulonte vullkani.Nė skenė
aktronte kthetra e paparė e vdekjes.Rrėmbente me
ftohtėsinė e saj.Gėzimet,lumturitė.E rrudha mbi
ballin e ngrysur u falte .Pikėllime!Qėndresė pėr
mbijetime!
Ditė tė rėnda pėrshkon njeriu!E guri
pėlcet.Drunjtė kėrrusen nga pesha!Ai ec.Ec dhe nuk
ndalet kurrė.Ec tė mbėrrijė tek xixa e shpresės.Diku
nė largėsi shfaqet ajo.Dhe niset ai i pėrdjegur nga
pikėllimet.I rrėnuar nga brengat.Njeriu!Mė i fortė se
hekuri i kalitur nė zjarr!
Kush ia kupton atė domethėnje qėndrese?Nė
cilin zabel tė blerimeve i rri gėzimi.Nga cilėt kroje tė
gurrės krijon vargje pėr dasma.E hyjnė nė valle
pėllumbat krahshkruar.Cili zė bilbili ia shėron
plagėt?Cila lule pranvere i fal bukuri...?
Nė rrugėn e misterit nuk pyetet pėr shėmti.Nuk
pėrkufizohet pėrmasa e saj.Shtrihet si gjėrėsi
shkretėtire e pėrthan frymėzimet.Vetėm rruga e
gėzimit nuk ka adresė.Me lot ujiten lulet e vetmisė.E
rritet kujtesa mbi ta.Kurrė s'u perėndon
buzėqeshja!Troku i tyre ndihet! Hapėron agimeve e
muzgjeve!Nė thellėsi misteresh hy!
Bijnė e ngriten me gurin e rėndė tė vuajtjes!Atje
ku krahėt e shqiponjės thyhen nga shtėrngata.E
mbesin pezull dritat.Farfurijnė ēerpikėt e
pėrlotur.Rrokullisen magmat e brendisė nga
errėsira!
Gjithmonė nė sofėr vendi i mbetur bosh.Si
kapitulli i shkruar i njė proze.E mbesin ide tė
pashkruara.Presin t'u kthehet autori i mbėrthyer me
pranga.Nė nyje i mbajnė frymėzimet.Nė edicionin e
heshtjes egzemplarėt unikatė.Flasin me gjuhė
vetmie.Pa zė!Lotėt e syve janė vargje ,romane,
drama ! Jetimat aktorė...!
II
Bora qė binte, pėr njė ēast e mbulonte vendin me
njė pėllėmbė trashėsi.E koftori qė nėna i fuste dru
lisi pėrpiqej ta mundte acarin. Dhe qėndronim ne tė
tre nė dhomė.Tė heshtur e duke menduar secili veē e
veē. E nėna Xife e ndiente veten tė gėzuar qyshkur
erdha unė, dhe i thash:
- S’kam mė punė me banesė. Provimet qė mė
mbetėn kėtu do t’i pėrgatis.
Por, bora qė binte pa ndalur e shqetėsonte atė.
- Si do ta bėjmė dasmėn kėshtu?
- Do tė kalojė deri atė ditė!, - iu pėrgjigj babai.
- E nėse e mbush ma tepėr? - shfaqte dilemat ajo.
- Ėshtė punė e tė madhit zot, grua!
- Ashtu ėshtė. S’i dilet pėrpara fuqisė sė tij!, -
shtoi ajo. Por, ne do ta kemi vėshtirė ta nisim koēinė
nėpėr kėtė rrugė te mulliri e pėrpjetė te Xhamia.
S’hyn kėtu as traktor, as limuzinė!
Drejtova sytė nga dritarja dhe pashė pllastet e
borės qė binin.
- S’do tė dilet edhe jashtė, nėse mban kėshtu!, -
thash.
- Po! Po bir!,- u shqetėsua ajo.
Vėrtet, nė atė tufan s’mund tė lėvizte asgjė e lėre
mė njė Fiqo qė kishte daja Hamdi. Atėherė, pėrveē
atij s’kishte asnjė nė fshatin Llag veturė. E koha kur
ishte e vėshtirė, ai as qė e ndizte makinėn.
- Mos u bė marak aq shumė, nėnė! Mund ta
zgjedhim edhe ndryshe.
- Si?, - mu drejtua me sy tė hapur dhe e habitur.
- Fare lehtė!, - i buzėqesha. Lija mund tė ecė edhe
vetė. Shkoj unė dhe e sjell. Ajo e njėjta ėshtė: Si me
koēi dhe pa tė.
- Luaj vendit, biro! - m’u kthye e hidhėruar. S’e
marr njė nuse pėrmallė sikur ėshtė e vejė. Ashtu ato
tė bidateve vijnė. Unė dua adetet tė gjitha t’i bėjė.
- E ēfarė adetesh, nėnė? Sa shumė randėsi u kushton
atyre. Ca herė duhet vepruar ashtu siē janė
mundėsitė e rrethanat.
- Nė kėto punė mos u pėrzi. E di unė si duhet njė
dasmė. Ajo ka hije, kur ke pranė farefisin. Miqėsinė!
Kėngėt e vallet! E ti mund t’i mbledhėsh shokėt nga
i ke. Kėtė herė do t’i presė nėna me tė gjithė tė
mirat. S’kam pėr ēka tė kursehem. Gjatė e prita kėtė
ngjarje. Njė jetė!
- E di nėnė, e di. Por, sėrish po kursehesh pėr
diēka. Unė kam edhe shoqe, e t’i si pėrmende pėr t’i
ftuar.
- Mos dil nga mendja, bir. Nė kėtė moment
pėrmblidhu. Hyn nė radhėn e njerėzve qė dinė tė
fitojnė, por edhe tė kursejnė. Nuk mblidhen tė gjitha
ato gjeldake, qė i ke njohur nė shkollė.
Babai lėshonte kėrhamat e para tė gjumit. Ashtu
i shtrirė me dorėn nėn kokė kėnaqej duke fjetur. I qe
bėrė shprehi dhe shpejt e merrte gjumi.
Ajo ishte e pėrqėndruar pėr dasmėn! Si hiqej nga
mendja.Vetėm pėr atė bisedonte.E rrinte nė
mendime.Tė tjerat nuk kishin randėsi.As pyeste pėr
to.As pėr provimet e mia.As kur do tė diplomoj!
- Do t’a bėjmė!, i thash.
-Po bir!Do ta bėjmė! Por, mos harro! Ajo prek
thellė. Tė hap plagė. Ki kujdes dhe mbaje mend se
njerėzit s’i kanė punėt tė gjithė pėr kėngė. Dikush ka
halle e brenga. Ka pikėllime. Ja! E kemi pranė tezėn
Xhemojcė. Edhe kėsaj radhe asaj iu shtua njė
pikėllimė. I ndėrroi jetė mbesa!
Nėna heshti. E kuptova pėrse.
- Do tė dal matanė nėnė!Nė dhomėn tjetėr.Ftesat
do t'i bėj! E nesėr do t’i kontrollojmė sė bashku!,i
thash.
- Dasma hap plagė tė thella!, - mendova. E tezja
Xhemojcė? Nėna s’tha se ēka. Por m’u bė se tha ta
vizitoj!
Nėpėr gjithė atė ndjenjė tė madhe gėzimi nėna Xife
e kujtonte tezėn Xhemojcė. Atė plakėn e shushatur
nga vitet e jeta. Por tė pathyer kurrė nga vuajtja e
durimi.
Ajo kishte mbi tetėdhjetė vjet. Por mendjen e kishte
tamam e s’ia luante topi. Edhe kujtesėn e mbante pa
i shtuar as njė presje e pa lėshuar asnjė pikė. E jeta e
saj zezonė e kishte detyruar tė lidhet pėr njė xixe
shprese! Pas nipit tė mbetur jetim pa lindur!
Tė gjithė fshatarėt e Llagut, por edhe qyteti K.
ishin tronditur atėherė, kur tė tre djemtė ia vrasin,
drugarėt! E mbetet ajo me nusen gjelinė!Me
shpresė! Dhe tė dyja vjerrė e nuse qėndrojnė.Lidhen
pėr pragut tė shtėpisė!
- Tė presim nuse!, - i kishte thėnė vjerra pas
hatasė.
- Nėse mė lind djalė vjehėrr ,nė kėtė prag do ta
pres vdekjen!, - ishte pėrbetuar ajo.
Dhe ditėt e muajt kishin kaluar. Nė tė zbardhur
tė njė agimi tok me rrezet e dritės qė kishin hyrė nė
dhomė, kishte lindur ajo xixėn e shpresės, pėr t’ia
kthyer shtėpisė tymin nė oxhak dhe kėngėt e dasmės
pastaj.
Pikėrisht pėr atė nėna Xife mė porositi qė tė
trokas nė shtėpinė e tezes Xhemojcė e cila pat
qėndruar mė e fortė se burrat pėr tė rritur nipin. E po
nė atė shtėpi pat kthyer kėngėt, kur pagėzonte
djemtė e tij me emrat e bijve tė vrarė. Bile, me
kėngėt qė ua kėndonte mbi djep, i rriste pėr t’i bėrė
synet, ku do tė hidhte vallen e rėndė tė burrave!
Nėpėr ato mendime qė m’u vardisėn nėpėr kokė
bėra listat pėr tė ftuar dasmorėt, e tė nesėrmen t’i
plotėsonim me nėnėn Xife.
Vargani i gjatė rrinte me hije gėzimi.Nga kujtimet
derdhėte pamje nuri.Pėrmbusheshin skutat, oborri,
trarėt e pėrēarė me hare dhe uratė:Trashėgime dhe
jetė tė gjatė!
Po!Martesa!Ajo shpellė ku hyja me dėshirė.Mė
rrėmbente pėr tė pa vetveten aktor.E shkrimtari pat
shtuar:Don tė dalish por, s'mundesh!
Tek qėndroja pėrballė miqėve,dashamirėve,
farefisit tim, njėmijė frymėzime mė shkonin vėrdallė!
Nga ta hidhja atė vargan tė gjatė qė rrinte i ngujuar
nė tru.Vezullimin shkėlqyes tė syrit tė nėnės se kisha
parė kurrė tė tillė.Gėzimi qė i rrinte nė heshtje ia
shtonte madhėshtinė.Ecte ai trup i pėrdjegur i
saj.Me hije urtėsie e qėndresė prej guri!
Hej!Shpirti i saj lėngon kėtė ēast!Deti i
shqetėsimit nė brendi i oshėtin.Vullkani nuk ka aq
zjarr!Tėrmeti s'ka aq dridhje!Por, ec e s'dorėzohet
ajo.Ėshtė pirg i gjallė qė nuk shembet kollaj!E ditėn
e ėndėrruar e mbėrriu.Ia vu themelin dėshirės!
Vargani i gjatė rrinte si hije gėzimi.Kurrė nuk
kishte qėndruar kėshtu.Sa herė radhė-radhė ishin
strukur nėpėr skaje pėr tė derdhur lot e klithma!E
ecnin pa fjalė e me det shqetėsimi!Ftohtėsinės ia
shtonin njė varr mbi! Shtėpisė i shtohej pikėllimi!
Errėsira!
E babai?Ai burrė i rrahur nga tallazet.I kalonte
brigjet duke pi duhan.Shtėllungat e tymit tek
ngjiteshin hapėsirės sikur ia rrėmbenin
pikėllimet.Mėrgonin atė ēast ato.E gėzimi dhe
shpresa zinin vend nė zemėr!Po!I tillė ishte ai.Kur
strukej ato ēaste ia mata kuptimin e durimit.As valle
e kėngė nuk mėsoi!Me punė e me djersė i mundi
plagėt!
Unė aktor nė rolin kryesor.Gjurmėt e sė keqes i
fėshija.E niste hapi im i parė nė skenėn e
mbarėsisė.Pėr zėrin e gėzimeve tė flitej.Nė skenėn e
gjatė tė pikėllimit lahuria e kėngės tė valonte.Tė
mblidheshin shtegtarėt e mėrguar nė ēerdhe
lumturishė!Zėri i perėnduar i foshnjeve tė lindėte...!
Hej!Ti je ai qė del nga misteri i sė
keqes?Kurorės sė mbarė t'ia zgjasish
varganet?Ėshtė jeta e dallgėve ajo.Pėrmbytjet i
shfaq befas!E ti duhet tė notosh nė tė!Brigjet nuk
duken...!
III.
Babai urdhėroi tė ndezeshin dritat e shtėpisė.Ishte
lajmi se krijon atmosferėn e dasmės. Pasi
shpėrndamė ftesat filluan tė vijnė pėr urime e tė
mblidhen nė mbrėmje farefisi pėr tė ndarė detyrat
rreth kuzhinės e punėve tė tjera qė dilnin. Nga
Kryeqendra, siē e quaja unė qytetin P.,mbėrrini
telegrami.
Ftesat i morėm. Urime!U trashėgofsh e me jetė
tė gjatė. Na prit se do tė vijmė ! Abidini,
Moni, Sherifi, Ismeti,
Hasani dhe Hyseni!
Ndjeva njė gėzim nė shpirt qė ata do tė merrnin
pjesė nė dasmė. E pastaj, kur tė takoheshim nė Kryeqendėr,
do tė mė bėnin komplimente. E dija se i pari
Sherifi do tė krijonte diēka, pasi kishte prirje tė gjejė
gabime edhe aty ku s'ka. Megjithatė kisha njė kėnaqėsi
shpirtėrore! Mė vinin shokėt qė i njoha nė
studime dhe kalova vitet pa e ndier kurrė. Aq ma
tepėr se do tė njiheshin edhe me njė rreth tjetėr qė
unė i kisha po aq tė afėrt e s’mė ndaheshin nga
kujtimet.
Me kėtė rast s’munda pa e ftuar profesorin e
letėrsisė, e qė unė i thosha mėsues. Ai katėr vjet mė
mėsoi gjuhėn shqipe nė tetėvjeēare. Dhe, ēdo gjė qė
bėhej nė krijimtarinė time letrare mė duket se tabani
i saj ishte po ai, mėsuesi Mustafė!
- Juve pėr tė gjitha u jam mirėnjohės, mėsues! - i
thash njėherė.
Ai buzėqeshi me ngrohtėsi shpirtėrore. Me njė
lėvizje tė shpejtė, siē ishte dinamik, m’u kthye:
- E kam pasur detyrė! Aq kam mundur!
- Po tė mos kishit qenė aq tė pėrkushtuar ju!,- i
thash, ne s’do tė kishim hapur asnjė shteg. Ju na
hapėt dritaret e arsimit. Kush na i sillte gazetat e
revistat atėherė pa tė holla? S’do tė dinim edhe gjatė
pėr ato. E lapsat dhe fletoret pėr tė shkruar poezi?
- Ha!Ha!Ha! - qeshi ai. - Ti i mban mend tė gjitha,
Valon.
- S’i kam harruar, jo! Sepse qysh atėherė mbeta pa
fjetur, mėsues. E di! Gjithė natėn s’bėra gjumė pėr tė
shkruar njė strofė. E tė nesėrmen ju na pyetėt.
- Hė! Kush ka shkruar gjė? Ti Valon?
- Ėshtė punė e vėshtirė mėsues! Pėr njė strofė
gjithė natėn kam mbetur pa gjumė.
- Pėrpiqu dhe kur tė tė lindė frymėzimi e shėno.
Shkrimet janė si zogjtė qė fluturojnė. Rastėsisht
mund t’i zėsh me dorė. Por, po i lėshove, tė ikin...!
Vėrtet ashtu ishte. E tashti me kėtė rast mė dukej
se hapja kaptinėn e re tė jetės. Njė zė i ndėrgjegjes
mė vinte si kushtrim: Lamtumirė rini! Lamtumirė
beqari!
Nga tjetra anė mė dilte pėrpara thėnia e Tolstoit.
Po! Martesa - ėshtė shpellė ku hyn me dėshirė! Don
tė dalish pastaj, por s’mundesh! Pikėrisht pėr kėtė i
prisja edhe shokėt, farefisin, miqtė. Ta shohin hyrjen
time nė shpellė! Ta shikonin se si lidhet kurora pėr
ta plotėsuar dėshirėn e nėnės Xife qė nė jetė as dritė
e as diell s’pa. Vetėm lot e pikėllime! Vetėm
dhembje e durime kishte pėrjetuar. E tashti, isha unė
ai qė i ktheva pėr njė shpresė se jeta paska bardhėsi!
E desha ato ēaste t’i kem pranė tė gjithė pėr tė parė
se nėna ime mbėrriu atė ditė, kur unė hyja nė
gjerdek!
Gjatė gjithė kohės tek prisnim nė dhomė, e pyeta
Xanin, kushėririn tim:
- Hė! Erdhėn ata?
- Jo, bre!, - mė pėrgjigjej ai.
Vallė! Ēdo t’u ketė ndodhur?,- mendova. Ishte
rrugė e largėt. Me borė. E pastaj kohė e turbullirave
qė nė Kryeqendėr herė-herė ndiheshin! Nata s’i
ngjante natės. As momenti momentit. Shqetėsohesha
pėr vonesėn e tyre.
- Vijnė, vijnė! - erdhi haberi.
Tė gjithė drejtuan sytė nga dera. Sikur vinte kushedi
kush. E nė derė hynė Moni,Abdyli, Hyseni e
Bali, njė shok i paftuar. I kishte shoqėruar pėr tė
marrė pjesė me vetė dashje. Dhe ne u pėrqafuam. Ia
shtėrnguam gjatė njėri-tjetrit dorėn. E, ata mė
uronin martesėn dhe trashėgimet.
-Po Abidini, Sherifi, Ismeti? Ku janė? - i pyeta.
- S’patėn mundėsi. Tė pėrshėndesnin e me
keqardhje qė s’mundėn tė na bashkohen, tė dėrguan
urime tė pėrzemėrta dhe tė dėshironin jetė tė lumtur
e tė gjatė bashkėshortore, Loni.
Tė gjithė nė dhomė heshtėn. Dikush pinte duhan
e dikush bisedonte me zė tė ulėt. Ndėrsa kėngėtar
Neli e Isa me shokėt befas, pėr ta thyer heshtjen, ia
nisėn kėngės: Vaj zamani djemve tė ri, pa u bėrė
njėzet vjet...!
Zėri i tyre theu heshtjen .Fjalėt e kėngės mbushnin
shpirtrat tanė. Aq mė shumė tė Monit,Abdylit,
Hysenit e Balit qė i dėgjonin pėr sė pari herė. E ata
me sy tė gapėrruar ndiqnin ēdo fjalė tė kėngės qė ma
tepėr ishte mallėngjim!
- Ju lumtė! - u tha Moni i gėzuar. Na kėnaqėt. Ne
andej nga Kryeqendra ndryshe kėndojmė. E mė
bėhet mua se ju kėtu paskeshit melos tė
mrekullueshėm. Apo jo, Loni? - mu kthye.
- Edhe mua mė duket ashtu Moni. Por mos mė thuaj
se jam lokalist. E ju vonė erdhėt tė vėrtetoheshit.
Nė ēardak filluan tė bėjnė zhurmė.
- Nisemi. Gati janė!
Tė gjithė u ēuan sikur diēka do tė ndodhte. Atė
ēast s’e di pėrse aq ngadalė desha tė nisem. Iu
bashkova turmės qė shkonte drejt gjerdekut tim. Mė
pėrcillnin pėr tė mė futur nė kurorėn e
bashkėshortėsisė. Ca mė shikonin e ca mė uronin.
Ca mė hidhnin nga njė fjalė ngacmuese pa ditur se
nė shpirtin tim shumė thika herė nguleshin e herė
dilnin.
Pėrse gjithė ai trazim nė shpirtin tim s’e di. Isha
unė ai i fundit nga tė katėr vėllezėrit e parė qė mė
preheshin nėn dhé, t’ua fshij ca dhembje e t’ua ndez
ca shpresa babait e nėnės sime.
Pėrpara derės sė shtėpisė qėndronin ata.Prisnin
me sy shkėlqyes tė mblidhen .
- Jeni gati!, - tha hoxhė Ademi. E pastaj kėndoi
njė lutje. Pėrqafova babain pastaj nėnėn!Ashtu siē
mė kishin porositur !Pastaj u nisa me shpejtėsi
shkallėve tė shtėpisė pėr tė hy nė gjerdek.
-Kėtu i thonė lamtumirė beqarisė!,- mendova tek
ecja shkallėve me shpejtėsi.
Tėrė natėn nė oborr u dėgjuan kėngė e gėzime.
Kushėrinjtė, motrat, kushėrirat, tezet e hallat bėnė
valle e kėnduan kėngė. Vetėm nėna, pasi ishte ndarė
nga miqtė, ishte kthyer e para pėr tė qėndruar pas
dere tek ēardaku. Ishin brengat dhe shqetėsimet e saj
pėr djalin e nusen tė mos u bėjnė magji!
Nė agimin e parė martesor, siē i presin ēiftėt tė
dalin bashkė, dolėm! Lija para, e unė pas saj. Nė
ēardak tė shtėpisė na prisnin thuajse gjithė farefisi. U
shikuam tinėz, sepse ishte shenjė e ndarjes pėr atė
ditė.
- Ėshtė dasmė grashė e dhėndėrri s’ėshtė mirė tė
jetė kėtu!
Nisa hapat pėr tė dalė nga oborri nė rrugė. Dhe
prita tė vijė ndonjė veturė pėr tė plakur atė ditė nė
qytet.Kur u ndava nga shoku qė mė solli deri nė
shesh tė qytetit befas takova profesor Fazliun. Ai
ishte nė mbrėmje e tashti me njė buzėqeshje mė tha:
- Hė! Mė dukesh mė ndryshe sot!
- Ke tė drejtė, mund tė mė ngacmosh, profesor.
- Atėherė, hyjmė nė kafenenė “Uskana” ta pimė
nga njė kafe!,-shtoi.
Pa ngritur gotat e lėngjeve, pėrpara nesh qėndroi
Kasa.Ai qyshkur punonte nė organet e pushtetit. Por,
njihej si njeri i menēur e i matur.
- Ulu! - i tha profesor Fazliu.
Pas pėrshėndetjes, ai u ul. Porositi njė kafe dhe
ndezi njė cigare. Njė heshtje ra nė mesin tonė dhe
s’dinim kush duhej ta thyejė i pari.Prisnim njėritjetrin.
- Ēka ndonjė tė re, Kasė? - e pyeti Fazliu.
- Dreqi i marrtė tė rejat. Nganjėherė se si
ngatėrrohen! Do t’ua them njė, qė e dėgjova sa hyra
nė vendin e punės. Aty, thua tė gjitha ngjarjet qė
ndodhin gjatė natės, zbulohen nė mėngjes.
Desha tė pi nga lėngu njė fyt! Nisa dorėn pėr ta
marrė gotėn dhe e tėrhoqa. Prisja tė di ēka kishte
ndodhur. E Kasa lėshonte nga goja tymin e duhanit i
thelluar nė mendime apo nė brenga.
- Ēka ngjarė, na thuaj Kasė!, e nxiti Fazliu.
- I kanė burgosur Abedinin, Sherifin dhe Ismetin,
tha ai.
E ndjeva atė ēast se tavani i kafenesė Uskana mė
mbulonte ngadalė. Diēka m’u errėsua. Njė lamsh nė
shpirt erdhi e m’u lidh nyjė. Nuk munda as tė pyes
pėrse.
- Le t’i burgosin, le t’i burgosin! Do tė vijė koha
tė burgosen vetė tiranėt, tha Fazliu, e pastaj u
ndamė.
- I kanė burgosur! - mė ushtonin fjalėt e Kasės
gjatė gjithė kohės.
Tek ecja nėpėr qytet vetvetja mė dukej se mė
lėshonte ngapak. Ca herė mė vinte tė klith, e ca herė
njė vrull i madh mallėngjimi ma zinte frymėn. Nė
njė kiosk mu nė shesh tė qytetit bleva Rilindjen. I
hodha njė sy fletė mė fletė.Nuk kishin shkruar gjė
pėr tė burgosurit!
- Ju qė jeni pėrmallė, s’duhet tė merreni me kėto
gjėra!, -m’u bė se mė tha Miranda. Dhe, mendja mė
iku te nėna e Abidinit qė do ta priste e do tė
pėrvėlohej pėr tė kur tė merrte vesh .
- T’i telefonoj Mirandės!, - thash dhe u nisa drejt
postės sė qytetit. Pėr ēka tė bisedoja, dihej. Por se si,
fillova ta vras mendjen. Megjithatė vendosa. Kishte
njė kohė tė gjatė qė me tė s’isha dėgjuar.
- Nga t’ia nis?, - u mendova nė kabinėn numėr tre.
Vėrtita numrin ca herė.E ai s’hynte nė linjė.
- Dreqi i marrtė kėto linjat!, -pėshpėrita dhe
intervenova tek nėpunsja qė rrinte nė sportel me njė
hije tė rėndė e tė egėr.
- Ka mundėsi pėr kėtė numėr? - i thash.
Ajo uli sytė nė numrin hyrės. Pastaj me njė ton
mospėrfillės m’u kthye:
- Tashti provo!
Kyqi njė linjė dhe me njė vėshtrim hetuesje filloi tė
mė ndjekė.Ma mori mendja se bisedat e tilla qė
zhvilloheshin pėr nė Kryeqendėr nuk preferoheshin.
Aq ma tepėr nė kėtė kohė, kur pėrgjoheshin.U
ktheva nė kabinė dhe rrotullova sėrish numrin. Hyri
nė linjė dhe njė zė u paraqit.
- Urdhėroni, jam Miranda!
- Mirėdita, Mirandė. Kėtu Loni. Paraqitem nga
qyteti K.
- Mendova se s’je askund, e ti qenke nė qytetin
K., - mė tha.
- E kėrkon nevoja, Mirandė. Kėtu e kam
vendlindjen. Ti ke fatin tė jetosh e tė veprosh nė
Kryeqendėr. Me shėndetin si je. Familjen si e ke.
Ēka ndonjė gjė me rėndėsi!
- Atė qė ta thash pėrpara se ju hasretėt s’jeni pėr
punė tė tilla! - mu pėrgjigj.
- E kuptova, Mirandė dhe e ndiej njė peshė !Tė
tre?
- Bashkė!,- m’u pėrgjigj.
-Ėshtė shumė keq pėr mua, Mirandė. Pikėrisht
natėn e parė martesore, kur unė kam lidhur kurorė!
- Ashtu? - u befasua ajo. Atėherė urime e trashėgime!
Do ta ruash atė datė me dy karaktere Loni.
Pėrqafoje bashkėshorten pėr mua dhe e falėndero!
- Tė falėnderohem, Mirandė. Mirupafshim!
- Na vizito me gjithė shoqe. Eja!
Ndėrpreva bisedėn dhe dola nga kabina. Pas pagesės
me njė ndjenjė shkujdesie u nisa nėpėr qytet.
Kėmbonaret e kishės mė ēanin timpanet e veshėve,
ndėrsa acari mė pėrvlonte nė fytyrė.
-Si do tė kalojnė qelive tė ftohta?,- mendova kur
prisja tė mbushej kombibusi me udhėtarė pėr nė
Llag.M’u kujtua buzėqeshja e Lijes nė mėngjes. M’u
bė se ishte rreze qė vezullonte e tė ndizte njė
kėnaqėsi nė shpirt. Nisesha pėrsėpari herė nė jetė i
pėrmalluar pėr te! E fjalėt e Mirandės mė
oshėtinin.Ndėrsa brenga pėr shokėt e burgosur m’u
ngul si hanxharė nė zemėr. Si t’ia kumtoja tė gjitha
kėto Lijes? E s’mė durohej pa ia thėnė! Andaj mezi
e prisja takimin me tė. Ndėrsa kombibusi s’nisej.
-Eh! Kjo Miranda!,- klitha nė heshtje. Ēfarė nderi
e mirėsjellje qė pati gjatė tėrė kohės sė studimeve.
Edhe tashti! Pėrqafoje gruan pėr mua!,- mė tha. E
sikur t’ia tregoj shkurt e troē kėto Lijes, si do tė mė
kuptojė?
-Ē'ėshtė kjo Miranda? Pse mu sot e bėre bisedėn
me tė? Pėr atė mė pėrqafon? Shporru edhe ti dhe
ajo!,- m’u bė se do t’mė thoshte.E pastaj ashtu e
hidhėruar do tė dilte nga dhoma me sy tė pėrlotur. E
nėna do t’i dilte pėrpara.
- Nuse! Ē'ka ngjarė? Ndalu!? Mė trego, tė lutem!
- Mė morėt nė qafė me kėtė njeri. Pa u bėrė dy
net martesė, ky nė telefon. Dhe, do tė mė pėrqafojė
pėr ate...! Kurrė! Kurrė! Kurrė!
Atė ēast mė shkuan rėnqethje nėpėr trup. M’u
kėrlesh edhe shpirti dhe ndjeva njė ankth.
- Ke tė ftohtė? - mė pyeti shoferi.
- Jo! - iu pėrgjigja. Nuk ndihem mirė. Do tė
presish edhe mė?.
- Edhe dy vetė sa tė vijnė.
-
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:55

- I paguaj unė pėr dy! , - i thash. Nisu!
- Dakord!,- buzėqeshi shoferi dhe ndezi kombibusin.
Atė ēast mendova martesėn. Vallė? Ē’na qenka
ajo? Sikur isha tjetėrsuar atė moment. Vėrtet.
Martesa s’qenka si shoqėria!Sikur ta kisha shoqe
rasti Lijen e t’ia thosha kėto. Atėherė edhe nėse
hidhėrohej, ēka? Mund tė vazhdonte po tė dojė me
pėrshėndetjet dhe shoqėrimet. E nėse jo, s’prishte
punė asgjė. E tashti a kisha mundėsi t’i thosha :Jo!
Vargani i pyetjeve mė ecte nėpėr mendime.
Ndėrsa pėrgjigje se si ta zgjidhja atė dilemė s’kisha.
E njė forcė nga brengat qė kisha pėr shokėt mė
thoshte t’ia rrėfej fije e pėr pe. Edhe bisedėn me
Mirandėn.Edhe nėse lindte diēka, e kisha arsyen.
E ndjeva pėrsėrpari herė pėrbetimin shpirtėror. Sa
e zjarrtė m’u shfaq ndjenja qė tė jem i sinqertė ndaj
saj. T’ia rrėfej fije e pėr pe tė gjitha lidhjet e mia
shoqėrore. Tė kaluarėn time nė shkollim.
Miqėsitė!Detyrat dhe obligimet. Thuajse ishin pjesė
e pandarė e jetės sonė.
Edhe Lija kurrė s’do t’u shmangej. Do tė ishte
prezente dhe do t’i ndihmonte me aq sa do tė kishte
mundėsi.
-Sikur tė kisha pasur kontakte qė nga dita e parė e
fejesės?, pėshpėrita mu atė ēast kur kombibusi i
afrohej Kodrės sė Fetos!E, Llagu me shtėpitė e tij
priste si kreshnikėt nė pusi. Ndėrsa "Ara ndėrmjet
udhave" e mbuluar nga bora shtriheshte si tufa e
dhenve, kur mrizon!Njė shelg i madh e krahapur
qėndronte si bariu pėrpara tufės. Sa herė nė pranverė
e vjeshtė e takova nė kėto ara Lijen. Por, kurrė
s’patėm guxim tė ndalemi e tė bisedojmė. Vetėm
pėr njė gjė shtyllat e ndarjes sonė si thyem.Pėr tė
nderuar principet e prindėrve pritėm takimin nė
gjerdek.
Pas tėrė kėtyre mendimeve u kujtova se kisha kaluar
nga vendi i zbritjes pėr dyqind metra larg. Shoferi
ndaloi ! Unė zbrita pėr tė bėrė takimin e dytė me
Lijen. Krahas gjithė asaj se ēka mė hante nė shpirt e
nė zemėr, desha tė di si ka kaluar ajo. A ėshtė lodhur
e mėrzitur?...
Si ta definoj qėndrimin tim!Nėpėr rrugėt e ferrit
hyja apo nė parajsė.Muza e shqetėsimeve mė vinte
nė shpirtė.Trokėllinte befas nė portėn e mbyllur me
pikė.Dhe rrinte gjatė nė pritje.Kuptimin gėzimit nuk
ia mėsova t'ia them.Edhe atėherė kur ai gurgullonte
damarit.Vorbulli i mbledhur rrinte nė hije.Muzgu ua
mbulonte gjymtyrėt me kurthė.E niste kalvari i
dhembjeve nė katrahurėn jetė.Atėherė kur Nimfa m'i
falte blerimet.
-Eja me ne!,-mė ftonin muzat djaloshare!Nė mos
fitofsh gėzime e lumturi do t'i ndiesh shqetėsimet!E
lumi i shqetėsuar ka jetė!T'i nuk rrin n'amullinė e
heshtjes dhe durimit.
Shkoj vėrdallė nga oshėtima.Dritarja e
ardhmėrisė ma sjell muzgun e zi.E si ta thyej atė
murtajė qė vardiset!T'mi pėrthajė damarėt me
krrokamė!E kulaēit tė rreshkur nė hi t'ia helmojė atė
shije!
Udhėkryqe mė dalin pėrpara.Mistere.E rri
pėrballė Nimfa ime e dashur plagė e
pashėruar.Buzėqesh pėr t'mi falur gėzimet.E hyjė
unė Sizifi nė binarėt e gjatė.Marr botėn mė sy t'i
kaptoj gjithė malet.Po!Malet brenga ime e madhe!E
gjėrėsia e fushės sė bleruar derdhet si plagė.Rriten
blerimet me ngjyrėn e shkrumit.Gulojnė gurra vreri
nė damarė!
Jam unė ai qė dal nga rrėmeti.Pėr ta nisur njė
kėngė mė duhet njė jetė!E ku t'i lejė ato gjurmė
prapsie!Nga shpirti i nėnės s'i shkarkoj dot!E
kėrrusin, e thyejnė, e rrudhin!Por,nuk e pėrkulin
dot!
Tė presim!Tė presim!Eja me ne!Mos na lė shkret
tė mbesim nė udhėkryq!Gjymtyrėt na zverdhen nga
heshtja.Vdesim nė pritje e tretemi nė margjina!
Shuhemi e shushatemi ne!
Libėr i Durimit!,-Pirg i dhembjes sime!Tek ti
pėrndiqen e shporren mėritė.Krrokamės i ndalet
fryma.Zverdhen nė gjymtyrė bisharėt.Rrėshqanorėt e
zi.Hyjnė pėrvjedhurazi nė gėzime e mbjellin helm e
vrer.Biblioteka e durimeve ua ruan mėkatet.Uratat
shushaten nė skėterrė!Aty u mbulohen dukjet!
Skajet! Pėr tė mbetur nėn thundrėn e saj!E ju muza
tė mia djaloshare eni!Eni se nė shpirt u mbajė!
Ja!Ua kam falur brendinė pėrgjithmonė.Pėr ju do tė
bėhem hi !
Qetėsi!Mbetėn nė pritje kėngėt e
mia,rrėfimet,idetė!Tė paluara nė fletoret e
rreshtuara nė vitrinė.Herė dukeshin si perla urate e
herė si perifrazė pa rimė...!Sa herė qė nisesha nė
binarin e jetės me Nimfėn,ato mbesnin si jetimė!
IV
Jeta thuajse s’kishte tė ndalur! Herė-herė
shpejtonte pa pasur mundėsi t’ia zėshė hapin. E
ngjeshur me konfliktet e saj kishte njė shije qė e
ndieva nė shpirt. E ditėt e martesės kalonin duke
krijuar ide se si nė tė ardhmen duhej ndėrtuar ajo.
Megjithatė, diēka ma rrėmbente kohėn pa hetueshėm
e s’e kuptoja! Vetėm atėherė kur ajo
kalonte e s’kisha mundėsi tė ndalesha pėr njė shkrim
e as tė lexoja literaturėn pėr provime, shqetėsohesha.
Njė mėngjesi mė doli gjumi befas! Atė ēast frymėzimi
pėr tė shkruar njė prozė mė shkonte vėrdallė
nė tru. Ngadalė dola nga krevati, e Lija bėnte gjumė!
U pėrpoqa tė gjejė njė laps e fletore.
- Loni, ēka kėrkon? - mė tha.
- Asgjė! - ia ktheva. - Mė fal! Tė zgjova!, - i
buzėqesha asaj.
- U zgjova vetė!,- ma ktheu duke dalė nga krevati
e duke mbajtur shikimin nė pasqyrė.
Idenė pėr ta shkruar frymėzimin sikur e kisha
parė nė ėndėrr.E tashti s’mė kujtohej. Ktheva
shikimet tinėzisht dhe pashė se ajo qėndronte e
veshur me tė holla. Duke rregulluar flokėt qė i binin
mbi supe.E ndjeva shijen e nėnės Xife pėr ta pasur
njė nuse pėrkrah djalit.
-Eh! Nėna ime! Klitha. Ke pasur tė drejtė.
Lija ktheu shikimin nga unė tek flisja me njė
gjuhė sikur isha jerm.
- Po! Po! - i thash. - Ka pasur tė drejtė nėna ime qė
tė zgjodhi ty.
- Pėrndryshe ti s’do t’mė zgjidhje, Loni? - mė
buzėqeshi.
- Pėrkundrazi!Do tė rrėmbeja! Po rastet s’na
mundėsuan!,ia ktheva.
- S’u pėrpoqe ti qė t'i bėsh!
Mes asaj qė thash , e si pėrgjigjej ajo, kishte
diēka tė vėrtetė. Por njė gjė dihej. Ishin po ato
mundėsi si idetė pėr tė krijuar, qė vijnė e tė mbesin
ndonjėherė nė shpirt e si nxjerr kurrė nė letėr. Ma
tepėr s’kisha ēka tė them. E kaluar e harruar.
- S’ta shpjegoj dot atė tė kaluar, shpirt!Vetėm pėr
rrėfime do tė mbesė.Si ide qė s’e kuptoj e as qė
mund ta shpreh!
- Ma thuaj mua. Ndoshta unė e kuptoj! - mė tha
duke mė buzėqeshur.
Heshta. E ndjeva praninė e saj dhe tė trokiturit e
zemrės sime. Ishte afshi qė mė pėrshkonte gjithė
trupin e nė shpirt mė ndizte dashuria. Ishte hera e
parė qė ndieva frymėzime pėr tė shkruar pėr tė. E ajo
kėrkonte t’ia them. T’ia shpreh!
- Ja!, - ia ktheva.Desha ta shkruaj njė rrėfim pėr
Jetėn. Ēka mund tė mė thuash pėr tė?
- Varet si do ta pranosh! Shumė mund tė thuash
pėr tė!.
- Atėherė thuaje njė ide!
Ajo buzėqeshi. Rrotulloi drejtimin nga pasqyra.
Mblodhi flokėt e shprishura qė i binin mbi supe.U
drejtua nga unė dhe mė tha:
- Unė s’di ta shpreh aq mirė, Loni. Nuk e pata
rastin ta mėsoj mjeshtėrinė e tillė. E jeta ka shumė
kuptime. Tashti qė unė e ti duhet t’i bėjmė ballė,
mund tė themi ēka duam. Pėr shembull, tashti qė ti
mė njeh, e mė do? Vallė? Mundesh pa mua?
Ajo heshti. Unė ndjeva njė rėnqethje nė trup.Ishte
ide e kėndshme, por e tmerrshme qė s’e prisja e s’e
pėrballoja dot. Ashtu i shastrisur nga pyetja, mbeta
meit! Ajo e ndjeu shqetėsimin tim dhe bėri njė hap
drejt meje.
- Loni!, - tha e buzėqeshur. - Mundesh pa mua?
Lėvizi ēerpikėt e syve atė ēast.E nga ta doli njė
dritė qė mė shkrinte gjithė trupin. Mė digjte shpirtin.
U pėrmenda nga ndjesia e kėndshme, kur ra mbi
kraharorin tim. Ishin vrullet e sinqerta tė dashurisė
dhe aroma e pranverės bashkė.
Ajo ēoi kokėn pėr tė mė shikuar drejt nė sy. Me
njė zė tė ulėt pėshpėriste:
-Unė s’mundem pa ty, Loni!
-Edhe unė pa ty!Tė kam shpirt!, i thash.
-E nėse..., - se pėrfundoi ajo
-Ēka shpirt? - e pyeta.
-Nėse vdes!
Nga fjala vdekje m’u rėnqeth trupi.Shikova fytyrėn
e saj tek vezullonte. Ēova dorėn dhe ia lėmova
faqet.
-Atėherė, ē’kuptim ka jeta, shpirt? Ashtu i mbetur
pa krah! Pa zemėr! Pa dashuri!
- Cung don t’mė thuash?!,- buzėqeshi ajo.
- Po! Cung i mbetur nė vetmi!.
- E ti, Loni, krahėt i ke. Edhe zemrėn. Edhe
shpirtin.
- Pa ty jo!, - ia ktheva. I kisha kur isha i
pamartuar,e dashur!.
Ajo heshti. Heshta edhe unė. Diēka mė
rrotullohej nė mendje. E biseda e tillė mė jepte
frymėzime pėr ta shkruar njė prozė tė ngjeshur me
klithma. Vėrtet, ē’kuptime mund tė ketė ndarja e
tillė?, - pyeta vetveten.
- Unė s’mundem pa ty! Mė beso! - mė oshėtinte
koka.
- Jetojmė sė bashku, Lije! Kurrė! Kurrė s’do tė
ndahemi! - i thash.
Atė ēast m’u kujtuan vargjet pėr Vashėn time!I
kisha lexuar me rastin e tetė marsit nė njė orė
letrare.Dhe nga valigjeja, ku kisha tė paluar shumė
gjėra, mora njė kasetė tė incizuar.Pastaj e vura nė
prizė radion dhe ia ndrydha njė sustė. Zėri oshėtiu:
I rėndoi shekulli mbi shpinė, ferexhja e
zezė - sterrė,
ia vodhėn lumturinė nė dhomėn me katėr
qoshe,
Vashės sime - zog i mbyllur nė kafaz!
Ėndėrroj tė shkruaj me laps nė fletore
qėndisi me gjilpėrė nė pėlhurė!
E dėnoi kanuni me punė sizifi!
Ka qarė gjatė nė vetmi -
Vasha ime - zog i mbyllur nė kafaz -pa
dashuri!
Ajo dėgjonte nė heshtje zėrin qė shpėrthente me
ankth nga brendia e radios. Kush e di se si mund ta
pasqyronte tėrė atė brengė qė e kisha mbledhur qysh
atėherė kur u fejuam dhe s’munda pa e shpėrthyer
ashtu.
- Po ti, nga e dite, Loni?, - mė tha.
- E ndieva, Lije. E ndieva!Atje nė dhomėn e
konviktit nė Kryeqendėr. Pas fejesės, tė shpeshtėn
mendova pėr ty. E kush ėshtė Lija ime?,- pyesja
vetveten. Si do tė mė kuptojė, vallė, ajo kur unė ca
herė me anė tė shkrimeve po pėrpiqem t’i shėroj
ndjenjat e shpirtin?
-S’janė gjė shkrimet!, -mė bėhej se do tė mė
thoshe ti.
Ajo qeshi me butėsi.Fytyra i vezulloi si kaltėrsia
e qiellit kur i hiqen mjegullat.
-Isha shumė e re, Loni kur nėna ime mė ndau nga
lojėrat fėmijėrore.Ti je e rritur!, - mė tha.E njė ditė
do tė fejojmė. Tė kesh kujdes si nė qėndrime, nė
fjalė e nė buzėqeshje, bijė. Dhe, njė tė shtune e
porositi babain pėr ca metra pėlhurė tė zezė.
- Cuca ka hedhur shtat!I duhet ferexhe!- i tha.Nga
ato fjalė, m’u rėnqeth trupi! Vallė! Rritėn time duhet
mbuluar me tė zi?Dhe erdhi babai nga pazari. Ndau
tė gjitha gjėrat qė kishte blerė.E pastaj nxori me njė
kėnaqėsi pėlhurėn.
- Ja! Ta bleu babai!E grisėsh me shėndet, bijė! -
mė tha e, ma la nė prehėr.Tė bėhesh e menēur!, -
shtoi, e pastaj doli nė oborr pėr tė bėrė ca punė.
Sakaq pėlhurėn e mori nėna dhe filloi tė ma
masė. Unė rrija gatitu e pastaj i ndihmova nė tė
prerė. Tek mė lėshonte gjerėsinė dhe gjatėsinė iu
luta:
- Ma tė shkurtėr e ma tė ngushtė, nėnė!.
- Jo bijė! Ti rritesh, e ajo do tė zvoglohet. Le tė
jetė mė e gjerė dhe mė e gjatė.
Ferexhen time e qepi Xhika. E vetmja ajo kishte
nė atė kohė makinė.E njė mbrėmje shkoi dhe e solli
nėna. Qė tė nesėrmen nė mėngjes u nisėm pėr tė
korrur grurin tek "arat ndėrmjet udhave". Pasi pimė
nga njė gotė tambėl, i veshėm ferexhet.U nisėm
pastaj. Nėna para e unė pas saj ecja. E ndieva peshėn
e rėndė tė saj.Qysh atėherė edhe shoqėrinė me cucat
e lash. Dalėngadalė u tėrhoqa pėr tė bėrė punėt e
shtėpisė dhe tė fushės. E dikur ia fillova tė qėndis
me gjilpėrė nė pėlhurė.
Shoqet qė mė vizitonin, tė shpeshtėn mė thoshin e
qeshnin:- Ti shumė herėt ia nise pėr punė nusėrie,
Lije. E unė heshtja. Megjithatė, mė mirė mė vinte tė
punoj diēka se sa tė shėtis nėpėr oborret e shtėpive.
Me njė fjalė, ashtu edhe e kaloja kohėn se sa ta
humbja kotnasikoti!
Ajo heshti. Se nga i shpėrndau mendimet atė ēast
s’e di. E vėreva tek qėndronte e mallėngjyer. Vetėm
buza e poshtme iu dridh. E befas njė lot i rrėshqiti
nga sytė nėpėr faqe.
- Lije! Tė lutem, mos u trishto!.
- Jo, Loni! - mu pėrgjigj. Mirė e ke shkruar
poezinė! Vėrtet!.U mėsova pastaj unė tė qėndroj si
zog i mbyllur nė kafaz. Babai e nėna shkonin pėr tė
bėrė punėt nė ara. E merrnin edhe Nazėn se ishte
shumė e vogėl. E unė bėja punėt e shtėpisė, duke
dėgjuar zėrin e radios qė e solli Qemoja nga kurbeti.
Mė beso, Loni, se pa ēdo gjė mund tė qėndroja, pa
radio jo!
U rėnqetha atė ēast.Ēfarė pėrjetimesh pėr jetėn e
vajzėrisė pėshpėrita.Dhe paramendova vėnjen e
ferexhes mbi supet e saj.Ndarjen nga loja
fėmijėrore.Nga librat e nga shkolla!
- E sikur tė vazhdoje mėsimet, Lije?, e pyeta.
- S’e di, Loni. Jeta e tė shkolluarve ėshtė ndryshe.
- Mendon ti,se s’do tė pėlqente atėherė nėna Xife?
- Ndoshta... edhe ti!, e la pėrgjysmė ajo.
- Me siguri po! Me siguri...! - iu pėrgjigja!
Kėngėn diēka ma la pa mbaruar.E dogji zjarri
dhe e kalli flaka.Nė ēerpikė tė syrit mu varėn
pikėllimet.Shqetėsimi pėr fjalėt krijonte hata!
Sa e fortė ėshtė dashuria!I ngjan njė rrebeshi qė
pėrmbyt gjithēka.S'e mbrthejnė prangat ,kufizimet .
Shpėrthen vrulli i rrėmbimeve.Fatet mbesin nė
mera.Ēfarė misteresh shkėlqejnė nė vringėllime?!
Mos jam ferrė qė shpėrthej trandofila!,-
pėshpėrita.E ti Nimfa ime e dashur - vasha e mbyllur
nė gotė, mos e kafshojė gjarpėri?!
Diēka e padukshme mė mbėrthen.Nuk e di!Dua
apo urrej!Dikur e desha kėngėn.Mė beso!Shpirti mė
krijonte dehje nga ajo.Tashti iku nga unė.E shoh tek
rend e nuk kthehet.Mė kot i turrem ta zė.Mė dalin
pėrpara mendimet.Njė lamsh ma zė kraharorin.Mė
shtėrngon!As gjumė e prehje nuk kam!Ndjejė vetmi!
Hallet e mia rinore!Nė zgripce tė katandisė mė
sollėt.Ku ta gjejė drenushėn e agimeve?Si t'i bėj
takimet?Nė shtigje tė pėrmbylljes rri e sodis.E
ngriten muret shekullore.Paragjykimet e marra,pėr
tė ndarė zemrėn nga zemra.Pėr tė djegur shpirtin
pėr shpirtin!E kėngėve t'u shtojnė verdhėsi.Lėngatė
pėr dashuri.
Darkėn e vetmisė kam shtruar!Gotėn e pikėllimit
pėrbijė!Me verbėsi mbushen dritat.Cilės rreze t'ia
varė shpresat e tė dal nga kjo katandi?T'i pres ato
agime tė marra qė vijnė pėr dreqėri?Nimfa ime e
dashur,plagė e pashėruar,le tė prishet bota e
tillė.Ajo qė kurthat e ndarjes ngrit.Nė skenė ndan
role shėmtie.Dukjes sė blerimit t'i falė zezonė!
Nga pritja ēdo tė mbesė pastaj?Shkrumi i saj
pėrditė mė bėn hi.Mė rrėmbejnė frymėzimet pėr tė
dalė jashtė vetvetes.T'i them ato fjalė tė pathėna!Atė
shuk tė zi!Apo domethėnjen e tyre ta lė porosi?Unė i
ēmenduri i kėsaj nate.Nė ekstazėn e vetmisė
pėrmbytem.Pėr t'u shndėrruar nė hiē kam nisur
mendimet!E filozofinė e jetės nuk e duroj dot.Ma
mirė nė pirgun e vrerit tė klith.Se heshtja mė shporr
pa nishan.E nuk di pėrse kam rėnė nė hall.Zėrin
diēka ma shterrė e kėngėn ma ndal...!
Jeta pa dashuri nuk paska kuptime.Domethėnja e
saj rrėnohet nė greminė!E ditėt me shterpėsi
palohen si gurrė mbi muranė.Tunxh i rėndė nė atė
shėmti.Ēerdhe vuajtjesh ngrisin mendimet. Tė
kėrleshura me krrokamė!E kujtimet ikin,ikin,ikin!Si
pulėbardha!Shtegėtojnė kėnaqėsitė.Puthjet, ledhatimet!
Ne aktorė blerimesh ku larg e ma larg mbesin
agimet...!
Darkėn e vetmisė kam shtruar!Gotėn e pikėllimit
pėrbijė...!
V
Sa mė tepėr qė koha kalonte lidhesha e
rrėmbehesha pas saj. Shprehitė e krijuara pėr
studime i zbeha. E, Kryeqendra pėrditė po mėrgonte
nga mendimet.
Njė ditė, kur mendova pėr ndryshimet, mė doli
pėrpara banesa nė qytetin G., ku lexoja fragmentet
pėr jetėn e Ali Pashės! E duke dashur tė dėgjoj
mendimin e cimerėve u rrėfeva pėr tė!
- Ka qenė azgan!, u pėrgjigj Shukja.
Se pėr ēka tha, s’u kuptua. Pėr trimėritė apo pėr
martesėn e tij.
- Dreqi e marrtė!,- shtoi Neshyti!
Midis dy kontinentesh gjer ’e gjatė i shtrirė,
Si njė mal ku era fryn e ulėrin stuhia.
Zbardh mjekėrr e rrallė si bora nė brinjė,
Si mjegull te koka tė rri Vasiliqia.
Po ishin kėto vargjet plotėsuese tė Kadaresė qė
desha t’ua pėrmbush se si dhe sa ia ēmonin veprimet...
Ndėrsa nė tru mė shkonte vėrdallė pamja e
asaj gruaje mjegull, qė rrinte mbi hijen e trupit tė tij
e se linte t’i shuhej shpirti. U kujtova kur mė qasej
Lija dhe mė merrte nga duart shumė punė pėr t’i
kryer . Filloj tė lajė e tė pastrojė teshat qė shumė
vite nė shkollė vetė kujdesesha. Hekuroste e mė
fshinte kėpucėt...Edhe sa punė tė tjera qė duhej unė
t'i bėj! Ishin shprehitė e krijuara pėr njė dekadė
kur unė kalova me mendimin se:
- Njeriu duhet tė jetė pasqyrė pėr pastėrti.Ashtu i
ka hije tė riut.Mbase i rrėmbehet zemra ndonjėrės!
Ndėrsa kur desha tė dal i thosha:
- Grua, do tė dal nė qytet!
- Ja! po t’i sjell teshat tė vishesh.
- Edhe kėshtu bėn!, - i pėrgjigjesha.
- Jo! Ta sjell unė kėmishėn e hekurosur. Pantallonat,
kėpucėt...
Aty pėrfundonin grumbulli i nxjerrė i teshave.
As qė mendova pėr larjen e tyre.Megjithatė edhe nė
punėt e shkrimeve dhe tė librave s’kisha shumė
kujdes. Ajo i rregullonte pėr herė .
Njė ditė kur pastroi pluhurin e librave nga vitrina
dhe i paloi radhė-radhė,qėndrova pranė e
pėrkėdhelsha me tė. E buzėqeshur si gjithmonė kryente
punėt pėr t’ia kthyer pamjen e mirė dhomės dhe
pėr tė mbushur me kėnaqėsi shpirtin tim. Nė atė
pamje tė tillė krijova njė dehje shpirtėrore. M’u
kujtuan ca vargje tė shkruara!Fillova t’i recitoj .
- Hė! Ēka pėshpėrit vetmevete? - mė tha.
- Ja!, Po deshe t’i recitoj!iu pėrgjigja.
Ajo heshti.Ndaloj sė punuari dhe priste tė
dėgjojė. E mua m'u dridh buza.Se di pėrse! Sikur
pėr sė pari herė po recitoja pėrpara dikuj.
Nimfa ime e dashur plagė e pashėruar,
ėshtė jeta e zbrazur e kotė pa dashuri,
sa herė asaj rruge kam pėr tė kaluar
zjarr e lot do tė dalin nga dy sytė e mi!
Ajo dėgjonte vargjet dhe shikonte pėrlotjen e
syve tė mi. S’kishte as forcė tė mė buzėqeshė. Sikur
diēka ndodhte e duhej vėnė kapaku pėr ta mbyllur
plagėn e ēastit. U ul pėrballė dhe heshtėte. Nė atė
qėndrim tė tillė, ku heshtja mbulonte mesin tonė, ajo
mblidhte ca thėrrmija qė kishin mbetur mbi qilim. E
unė u pėrpoqa ta zė njė mizė qė mė shkonte
rretherrotull.
- Mė iku shejtanja! -pėshpėrita pėr tė.
Ajo ēoi kokėn e befasuar. S’e pa pse thash ashtu.
- E ti brengosesh, Loni!?
- Jo!, - ia ktheva, i buzėqeshur e duke e ditur pėr
ēka mendon.
- Atėherė, pėrse po pėrlotesh?. Kur recitove t'u
drodh buza!
- Pėr kujtimet,e dashur!. Pėr tė kaluarėn!
- E kaluar e harruar,i thonė!
- E kaluar qė vjen e tė ndez nė shpirt!, - iu
pėrgjigja.
- E tashti, mos jam unė fajtore qė...!, - Uli kokėn
dhe heshti.
- Pėrkundrazi!,- iu pėrgjigja. Ja! E vėreva se nė
jetė paska shumė pėrmbytje. Dhe, nė ato pėrmbytje,
kemi ndodhur ne tė dy. E tashti po kujtohem. Po
tmerrohem nga jeta e nga njerėzit. Atje nė shkollė, e
pastaj nė studime. Vetė laj e vetė pastro...
- Nuk pėrloten sytė pėr ato, Loni! - mu pėrgjigj
nė shenjė mospajtimi.
- Pėr cilat mendon ti, Lije? - e pyeta.
- Ndoshta pėr ato...! Ajo uli kokėn dhe heshti njė
ēast. Pastaj e ēoi sikur ishte penduar e vazhdoi: -
Ndoshta pėr Nimfat Loni!.
- Hahaha!, - qesha me zė. Pikėrisht pėr nimfėn
Lije ,e dashur! Pikėrisht pėr tė mė dridhej buza e mė
digjte shpirti. E si tė tė pagėzoja atėherė, kur s’ta
dija as vetėtimėn e syrit nga larg? E tashti e ndiej!Nė
vargjet e shkruara pėrshkohet nostalgjia pėr njė jetė
tė kaluar e tė zbrazėt.Pikėrisht ajo zbrazėtirė mė
shfaqet kudo.
- Cila ėshtė ajo, Loni?
-E di edhe ti,zemėr! Koha e fejesės
sonė!Paramendo takimet, puthjet, ledhatimet.
Paramendo kėnaqėsitė qė na ikėn e nė vend tė tyre
mendimet, vuajtjet pėr t’u takuar!
Ajo zgudulloi sytė e befasuar. Pėr njė ēast u
shtang e pastaj me njė lėvizje tė lehtė m’u afrua
pranė. Me shikim tė prerė nė sytė ledhatues i shfaqej
vrulli i dashurisė. Dhe heshtėte.
- Mė kupton shpirt, pse i krijova ato vargje? - i
thash.
- Ke tė drejtė Loni. Unė isha e penguar nga
rrethanat. S’dija e s’munda asgjė.Ti ke vuajtur. Tė
kuptoj, Loni!Tė kuptoj!
- Jam vetė fajtor e dashur! - Ėshtė dashur tė vij pa
ftuar...!
- S’mund tė tė them asgjė!
- Prandaj!E ndiej se duhet shkruar Libri i ndarjes
sonė, mu nė lule tė rinisė shpirt!
- Do tė qeshin me ne!
- Pikėrisht pėr kėtė e bėj. Le tė qeshin! Do ta
kuptojnė ma vonė!
Ajo heshti. Nė atė heshtje ndjeu njė tė rrahur.
Shtriu dorėn e djathtė tek dora ime. Ma mbėrtheu e
ma tėrhoqi drejt barkut tė saj.
- Ja dėgjo!
Ishin tė trokiturat e foshnjės qė po e lindnim.
Ndihej i gjallė ai.Asaj i shkėlqyen sytė nga gėzimi.
Atė ēast ndjeva gėzimin e madh.M’u deh shpirti e
zemra mė gufoi. Hapa duart dhe e pėrqafova gjatė,
pėr ta shuar atė zjarr tė kohės sė fejesės.
-Pėr kohėn e ndarjes sonė!, i pėshpėrita nė atė
pėrqafim tė zjarrtė!
- Do tė bėhesh baba, Loni! - mė tha.
- Edhe ti nėnė, Lije! - iu pėrgjigja.
Ishte hera e parė qė pėrjetova takimin pas
fejesės, duke ia vėnė unazėn nė gisht. E drita e hėnės
na pėrkėdhelte me rrezet e saj.
- Le tė jetė kjo kurorė e fejesės, Lije. Trokitja e
foshnjės sonė!.
- Le tė jetė unazė e zjarrtė e dashurisė qė e pėrmbushim
tashti, Loni! - mu pėrgjigj.
-Do ta pėrmbushim, shpirt! Do ta pėrmbushim...!,
- i thash!...
Tiktaku i orės trokėllin.Ndarja krijon largėsi!
Kalojnė ditėt,javėt,muajt!Stinėt e vitit ndėrrohen.Sa
data tė shėnuara ngjallen nė kujtesė.Bisturia e tyre
gėrryen!Del nga dritat e bardha, nė binarėt e pengut
hy!Dhe mė shtėrngon damarėt e lindjeve!Ngrysjet e
mia.Mbesin meit!Tė ngrira nga udhėtimet.Atje ku
shpresa e mendimi mė shpiente dasmorė
ėndėrrimesh tė mbes!Deri nė mesnatėn e gjatė!Kur
shuhen dritat e yjeve.E qielli mbulohet nė zi.Unė
kalorės shtegtimesh.Me krushq tė ngrirė qėndroj.
Darkėn e vetmisė pėrmbyll.Gotėn e pikėllimit
zbraz...!
Deri kur kėto kthetra tmerri?Pėrse mė ndjekin
kėto hije?!Ē'ėshtė kjo shtėrngatė?!!
Ėshtė veladoni ndarje kjo!Jemenia e gjatė.M'i ka
mbuluar pamjet!As rreze shkėlqimi nuk hy nė atė
errėsirė.Vetėm kujtimet! Trokėllimat!Hijet! Buzė -
qeshjet! Mė bėhen pasqyrė.E dalin pamjet.Nis pika e
jetės.Damari frymon.Ec vargan i gjatė - dashuria!
Rrėmbimet,ledhatimet!Dehen frymėzimet!Gofi i
pėrkujtimit mė tret!
Rrita ime u bė nėpėr zgripce.Ecte lakadredhave
qė tė pėrplasin nė hon!E mbahej sa herė qė
ngatėrrohej.Nga lehjet e zagarėve nuk ndjeu
trishtim!Tuxharėt ani se bėnin pazarė!Sėrish
zbrazėtia u mbinte nė ugarė!
Unė i prita agimet ēdo natė!E nuk mė plasi
durimi!Grindesha ca herė pa inatė!Ashtu vijnė tė
mbarat!Ngadalė!Nga bulėza djersėsh mbijnė e
rriten.Nga rrėmetet - ngriten!
Heshta!E heshtja mė bėhej oshėtimė.Ēka s'mė
tha pėr ikjet.Perėndimet pa cak.E dritės muzg i
derdhi.U shfaq hijena e tmerrit!Ai grumbull dhenishan!
Vullkan i pikėllimit dashurinė time pėrthan!
Pres!E pres!Deri sa tė vdes nė pritje do tė
rri!Orteku i shkretėtirės vetmi le tė bėhet pirg!Pirg i
dhembjes sime!Lartėsi e pa parė qė mė mbulon me
peshėn e rėndė tė muranės!E nis nga sytė rigon ai
det i mbėrthyer nga brigjet.E grindet nė
brendi!Pėrmbytet varka e gėzimeve!Humbet pa
nishan!Pulėbardha e agimeve tė mia ngec nė liman!
Ku t'i varė ėndėrrimet?Ato copa shpresash tė
pėrflakura.Ku t'i zė pusitė pėr takime?Rri mbi dy
grumbuj dhe - nishan ! Sa afėr qėndrojmė!Ajo na
ndan.Shtrihet nė heshtje dashuria ime e
vrarė.Pėrmasė e gjėrė shėmtie!Nuk ėshtė Rrozafa
pėrgjysmė e varrosur!Nuk i rrjedh kroji i urtėsisė
asaj,t'i japė gji binjakut!Ta mbajė!
Pėrkulem!Pėshpėris lutjet e mia.E premtja e zezė
mbi kokė mė rri!E shfaqet ajo e hanė-muranė!Nismė
e fjalėve tė pathėna!Ēka tė them unė fatpreri!Ēfarė
lutjesh tė bėj! - Ngriteni nga varri!!!
-Jo!Tė vdekurit duhet tė prehen nė qetėsi!Mos i
pėmbyt me lot!,- mė oshėtiu njė zė.
-Atėherė, mos mė lini kėtu!Pa ju nuk mund tė
jetoj!Rrezet e diellit mė verbojnė!Vdekja vonon...!
VI
Pesė net Lija mungonte nė shtėpi. Kushuriri i saj
Kurta martonte djalin e madh Remziun! E meqė
ishin rritur bashkė, ajo mori pjesė nė dasmė.Nga
fillimi i saj e deri nė mbarim qėndroi pa u ndarė.
- Nuse! - i tha nėna Xife. Mblidhi teshat qė do tė
duhen dhe rri e ndihmou nė punė. Mos u kurse pėr
ca punė qė duhet kryer si tek prindėrit!
Pėrcolla bisedėn e saj.Ia mata qėllimet !E ia shkrepa
syrin tinėzisht Lijes. Ishte shenjė se desha ta nxis
nėnėn Xife pėr tė folur akoma!
- Po, nėnė, kjo kėtu nuk punon e lėre atje!
Ajo m’i drejtoi shikimet! Nuk pajtohej me ato. Iu
afrua Lijes dhe e zuri pėr qafe pėr tė shprehur
ndjenjėn e dashurisė!
- Hė! Tė vjen inat ty!,-tha. S’e kam marrė tė mė bėjė
punėt qė nga ditėt e para tė martesės!,-shtoi.
- Jo!S'mė vjen inat nėnė, por,... - heshta atė ēast.
- Atėherė, ēka tė pengon? Apo pse e kam nuse si
njė anė mali e mė ndriēon shtėpinė si hana kur del
natėn. Apo, pėrse do tė ma mbushė shtėpinė me
zėrin e ėmbėl tė foshnjave...
Ajo fliste sikur deshi tė dėshmojė pėr vyrtytet e
pėr dobitė qė i priste pikėrisht nga Lija. Dhe e
pėrqafonte pėr tė shprehur lumturinė qė ndjente.E
Lija buzėqeshte.
Atė ēast tek qėndronin tok mė bėhej se nėna Xife
ėshtė njeriu mė i lumtur nė botė.
- E lumja unė!, - tha paspak ajo. - E mbėrrina edhe
kėtė ditė t'mė gėzohet zemra. Vetėm i lutem zotit
edhe pėr diēka! E mbase ai ėshtė i madh e do tė ma
plotėsojė kėtė dėshirė!
Ajo heshti. Lija u shkėput ngadalė nga krahėt e saj
dhe filloi t’i rregullojė ca tesha pėr t’u bėrė gati tė
niset. Ishte urdhėri i nėnės Xife dhe pa tjetėr duhej
zbatuar.
- E po ē’dėshirė ke o nėnė? - e pyeta.Dhe sa pėr ta
ngacmuar, vazhdova. - Mos po do qė edhe njėherė tė
mė... S’e thash deri nė fund mendimin por ajo e
kuptoi.
- Pthu!Pthu!- Pėshtyjė nė gji, or rezil!S’tė mjafton
kjo nuse qė e ke sa njė anė mali.
Lija buzėqeshte e bėhej gati. E unė, duke dashur
t’ia shpalos tė gjitha qėndrimet nėnės Xife,
vazhdova:
- Nėnė, mė kupto drejt, tė lutem. Edhe vetė e thua
se kjo ėshtė sa njė anė mali. Edhe tjetra sa njė anė
bėhen tamam mal!
Nėna Xife heshti pėr njė ēast.Se si mori njė
pamje trishtuese. Iu kujtua diēka nga e kaluara dhe
ajo filloi tė rrėfejė:
- Mė dėgjoni kėtu!Unė e kam parė dhe e kam
pėrjetuar nė jetė.Vetė u rrita jetime, se nėna mė
ndėrroi jetė. Mbeti babai dhe ne tri motra pa
vėlla!Dhe ai njė natė solli njė grua nė shtėpi. Na tha
ta thirrim teze. Dhe ne ashtu e thirrėm !Dhe e
deshėm. Na deshi edhe ajo. Rriteshim ne dhe asaj i
lindnin fėmijėt. I ndihmonim nė rritė dhe ēdo ditė
mishėroheshim me njėra-tjetrėn. E njė herė, sa pėr
shaka, e pyetėm babanė:
- Na trego! Duam ta dimė! Cilėn e deshe mė
shumė? Gruan e parė apo kėtė?
Aty pėr aty atij i doli njė rrudhė e thellė nė ballė.
U ngrys. Mori njė pamje trishtuese e melankolike.
Edhe pse na dukej se ajo plagė i ėshtė shėruar e,
duke jetuar me marrėveshje mes nesh e me gruan e
dytė, po kthente lumturinė nė shtėpi, e nė shpirt!
- M’i trandėt vullkanet e njė mali dhe po m’i
pėrmbysni tė gjitha gėzimet. E meqė mė pyetni e
doni ta dini, po ua them: Pėrsheshėt e parė
gjithmonė janė mė tė shijshėm!.
- Jo! - u nguta e i thash. Nėse u shtie pak sheqer tė
dytėve, ėmbėlsohen mė shumė!
Babai buzėqeshi hidhur. Mbase e kuptoi si shaka. U
ēua mė kėmbė dhe ashtu qetė-qetė u nis tė dalė nga
dera. Aty qėndroi dhe tha: Bija ime, mos tė rėntė tė
shtiesh pėrshesh tė dytė!Po s’u ngope me ēanakun e
parė, i dyti ėshtė ēorbė e thartuar!
Buzėqeshi sėrish e pastaj vazhdoi: Do tė ik, se mė
hidhėrohet nusja pėr kėto llafe!
Nėna Xife heshti. Ē’kujtonte ato ēaste, kushedi.
S’kisha guxim ta ngacmoj. Si tė shtangur mbetėm
duke u shikuar sy mė sy me Lijen. E ajo pas pak
filloi tė mbledhė teshat nė valixhe.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:56

- Pikėrisht ashtu ėshtė!, - i thash. - Por, s’na e the
dėshirėn?
- Prandaj po mendohesha, Loni. S’mė binte
ndėrmend ēka desha tė them. I lutem zotit t’u lindė
fėmijė. Mashkull apo femėr, sidoqoftė. Vetėm
sagllam qoftė, o birė. E sė pari nusja tė shpėtoj !
- Jo! Se dua unė sidoqoftė.Nėse Lija mė lind
vajzė,tė dyja nė spital do t'i lė. Unė dua djalė t'mė
lindė!, ia ktheva nėnės pėr ta nxitur.
- Sa budalla qė je! I marrė prej tė marrėve! Hesht,
se po t’i dėrrmoj turinjtė.
Ajo m’u vėrsul!Deshi t'mė godasė. Unė u pėrkula
atė ēast, e mbrohesha nga goditjet!Ashtu nė pritje
tek qėndrova ajo mė pėrqafoi.Pastaj filloj tė rrėfejė:
- Ti Valon si ai Sula u bėre. Erdhi njėherė te ne.
Dhe unė e Nexhi e pritėm. U ndalėm e biseduam.
- Si i ke nė shtėpi?, -e pyeti Nexhi.Ai shtrembėroi
turinjtė.
- Ēka tė mundon Sulė? - e pyeti sėrish Nexhi.
- Ma mirė mos e kisha martuar djalin Nexh!,-
shtoi ai.
- Pėrse?,- u habit Nexhi. U habita edhe unė dhe
dėgjova me vėmendje.
- Ja! - shtonte Sula. - Vitet kalojnė. U bėnė pesė.
Dhe djali e nusja: hajt njė fėmijė, hajt njė tjetėr e njė
tjetėr. Rresht tri vajza. Dhe tashti rri e
mendohem.S’kam ēka bėj. Edhe atėherė, kur i lindi
ajo e para i thash: - Biro!Gruaja qė tė lind pėr sė pari
vajzė, s’bėhet grua! E djali hapi sytė!Vetėm mė
shikonte. S’bėhet, jo i thosha, - fliste Sula pa
ndėrprerė.
- Si, more, i ke thėnė ashtu? - habitej Nexhi.
- S’ke bėrė mirė. - i thash unė.
- Ore, dėgjoni, na tha ai. Jo vetėm atė, por i thash
edhe shumė fjalė tė tjera. Me gjithė zemėr e shpirt ia
thash.E ai s’mė dėgjonte. Lėre, mor, nė spital me
gjithė cucė. Ēka tė duhen ai soj i bushtrave nė
shtėpi!, - qeshte Sula.
E djali heshtėte. S’mė dėgjoi qė s’mė dėgjoi.,
vazhdonte pandėrprerė ai. E tashti fap edhe njė
tjetėr. I them: Hė!Si tė duket. U bėre me njė toborr
cucash e do tė ecish fshat mė fshat. Edhe nėpėr
qytete pas tyre.
-Ėshtė punė e zotit baba!, - ma kthen ai.
- Jo, more, i them unė. Soji i ka fajet. S’e di ti se
nėna e saj varg i rreshtoi shtatė!, - dhe qeshte Sula
hahaha!
Derisa dėgjonim bisedėn e nėnės kur rrėfente pėr
Sulėn, unė dhe Lija heshtnim. Mė vinte njė habi e
madhe dhe ndieva nė shpirt njė brengė. Ēfarė
botėkuptimesh qė kanė kėta pleqtė! E ca herė s’ua
luan topi?,- mendova.
- Loni, kam menduar tashti gjatė pėr sojin tim!mė
tha Lija kur nėna doli nga dhoma.Tė gjitha tezet dhe
nėna ime kanė lindur djem pėr sė pari!
Ajo heshti.Unė i buzėqesha pa qėndruar nė
mendimet e Sulės!Sa pėr shaka, e pata thėnė po tė
njėjtėn ide.
-Po tė mė lind djalė, do ta marr dhe do ta lė nė
prehėr, Loni! Ja!Do tė them. Djalė deshe?. Ja ku e
ke. Rrite tashti!
Meqė kishin kaluar netėt, prisja momentet se kur
do tė vijė ajo. Ndėrsa mendimet pėr ēdo ēast mė
iknin gjithkah. Ditėt m’u zgjatėn e netve mė dilte
gjumi. Dhe qeshja me vetveten.
-Vallė!?Si mundet tė lihet gruaja nė spital pse tė
lind vajzė? Hahaha, qesha. Po Sula?...
Dhe e ndieva se ēastet zgjateshin. Diēka mė ngriste
nga vendi pėr tė dalė jashtė durimit. Tė nisem e tė
shkoj te miqtė e t’iu them:
-Po mirė, unė s’e pruna pėrgjithmonė kėtu! Pak ka
punuar pėr ju njėzet vjet? Dhe tashti pak ditė ka qė u
ndihmon? Pse e vononi e s’e ktheni mė parė? Pse?...
Dua tė ngritem lartėsive.Atje ku vringėllojnė
tufanet e shkrepėtijnė vetėtimat.Ndeshen shenjtorėt
me perėndi dhe,ua shpėrthejnė lamshin e misterit
t'ua marrin uratat!T'i kthejnė ato nė lindje
agimesh.E rruga ajo ngushticė me gropa!Mė shpie
thik nė thyqafje e mė pėrplas nė hon! Oshėtima e
rrokullisjes mė pėrpin...!
Nė cilin binarė tė fatit u ngjita unė Sizifi?Me
gurin e rėndė nė shpinė e me vargan mendimesh nė
kokė.Me kothere buke u ula nė darkėn e
vetmisė.Arrnat e jetės i mbajė paluar nė zemėr, t'ia
kthej blerimin buzėqeshjes.Qyshkur damari i saj
pėrthante.Perėndimi mė zu nė mesditėn plot
diell!Errėsira!E nisesha ta mbėrrijė njė cak.Nė
thellėsitė e pėrmbysura ishte fillimi..
Jehonė shėmtie - vetmia.Vallja e djajve mė
rrethon.Orgji sfinksash!Silueta!E suita e vrazhdėsisė
mė shpie nė majmalin e mallkuar.Aty ku rri shpirti i
djallėzuar.E ndeshet me fatet ,lumturitė , gėzimet .
Pėrgjaket nė log!Uratė i jep errėsirės.Mirėsinė e
mallkon!
-Hej!Mirėsia nuk banon nė kėtė anė!Vetėm
erėrat hedhin valle!Shtojzovallet bėrzana lindin
trinjakė!Dhe ecin ato!Rrokullisen!E kėnga nuk ka
fjalė!As vargje e rimė!Turfullin reshpja e tyre!Tė
mbyt!Shikimet tė ngulen nė retinė!
Nė kohė tė pakohė mė zė shtėrngata!Zėri i
nėntokės mė shiton!Kasneci i sė mbarės u vonua.Nė
oktapodin e lakut ka ngec.Njė lajkė bisharėsh e
lajthiti.Mbeti kasneci - kasnec!E unė Sizifi?
Me gurin nė shpinė ngjitem lartėsive!Atje ku
vringėllojnė tufanet e shenjtorėt ndeshen me
perendi!Po!Shenjtorėt qė mbjellin tė mbarėn nė
ugarė!E nuk kursejnė vetveten pėr mirėsi!Etja ua
than gjymtyrėt.Rrudhat i mbulojnė mbi ballė.Por,
nuk thyhen as dorėzohen ata!Vdekja i ringjallė...!
Ankthi mė zė!Mornicat mė shkundin.Nga endem
nuk di!Llahtari i gjatė m'i kaplonte agimet.Atje ku
perėnditė e dreqėrive sorrollateshin.Finokėt!Nė
sulm hidhnin orditė.Nė toborrin e bisharėve -
jeniēerėt, qolet,kurvėritė!
-Do tė bėhesh baba!,-mė oshėtiu njė zė.
-Edhe ti nėnė!,-pėshpėrita.
Ishte kurorė e pėrjetshme lindja e tij.Unazė e
zjarrtė e dashurisė!
Fantazmat e shėmtive mė mbytėn.Me kurtha mė
ngujuan.Mė ngrinė.Ashtu i larė nė djersė mbeta meit
nga kllapitė...
VII
Sa herė Lija rregullonte punėt nė oborr e kthehej
pastaj nė shtėpi, mė gėrrynte diēka nė zemėr. Ndėrsa
koha e dimėrit kthente acarin e vet. Dhe ngrica
hėpėrhė tė pėrpinte.
Si do tė ishte lindja, mendova atė ēast.
Parafytyrova ēdo gjė tė keqe.Njė lindje e vėshtirė mė
bėhej se ndiqte fatin tonė.Zėri i autoambulancės e
rendja drejt spitaleve pėr tė shpėtuar mė oshėtinėte, e
zėri i foshnjės sė palindur mė kthehej si shigjetė nė
shpirt. Megjithatė, as qė bėja zė e as qė bisedova
ndonjėherė pėr kėto parandjenja me ndonjė.
- Mos ke tė ftohtė, Lije!, - i thash, duke ia vėnė
dorėn nė ballin e zverdhur, kur ajo u kthye nga
oborri e u ul nė shtrat e kėputur.
- Nuk ndihem mirė, Loni!,- m’u pėrgjigj.
Kėrcėlloi dhėmbėt nga dhembjet, ndėrsa muzgu
binte ngadalė.E nėna pėshpėriste vetmeveti.Bėnte
lutje atė ēast.
- Bir!Nusen duhet ta dėrgojmė nė spital. Dil dhe
gjeje ndonjėrin me veturė!
Nuk mė kujtohet se si i kam zbritur shkallėt. Pas
njė ēasti tė shkurtėr vetura u parkua nė oborr. E Lija
dhe nėna Xife dolėn ngadalė-ngadalė. E pashė
babain tek mbeti i vetmuar nė prag tė shtėpisė, i
heshtur e duke dredhur mustaqet. Nėpėr atė muzg tė
acartė mbėrrimė pėrpara dyerve tė spitalit dhe nė
derėn e grave lehona, cingėrruam. Mjekja qėndroi nė
sportel.
- Pėr lindje?
- Po!, - ia ktheva.
Ajo hapi derėn dhe e mori pėrkrahėsh Lijen.
Shikova shpinėn e saj kur ndahej! M’u bė se kurrė
s’do tė takohemi. Megjithatė, pėrmbahesha e prisja
ēdo tė ndodhė.Buzėqeshja e tretur e saj hidhej nė
shpirtin tim si mjegull e nė zemėr ndieva dhembje
malli.Lindja qenka vdekje! M’u rrėnqeth trupi.
Vėrtita sytė nė tavanin e pavionit ku ishte shtresuar
njė merimangė. M’u bė se nė kthetrat e saj po
qėndronim unė e nėna Xife pėr tė pritur ēastet e fatit
apo tė fatkeqėsisė.
- Zoti i ndihmoftė!,- pėshpėriti nėna dhe fshiu
sytė.
Heshta pa i thėnė gjė! E nė mendje mė
rrotulloheshin mendime e mendime.Vetėm sytė as
qė i hiqnim nga sporteli.Prisnim me padurim ēdo
ēast.
- Urime!Urime! - tha befas mjekja duke hapur
sportelin. Keni djalė!
- Mu bėftė plak me mjekėrr tė bardhė! - brohoriti
nėna dhe futi dorėn nė gji e nxori kuletėn. Iu afrua
mjekes qė rrinte e buzėqeshur nė sportel dhe i dha
diēka nė dorė. I dhash edhe unė diēka dhe ajo e hapi
derėn.
- Mund ta shihni po tė doni!.
Ēdo tė kishte ndodhur nga lindja, isha kureshtar
tė di. Dhe eca pas nėnės Xife. Lija e shtrirė nė
krevatin e lindjes, e kėndellur nga dhimbjet, pėrpiqej
tė buzėqeshte. E foshnja pranė saj. Ajo mė shikoi
sikur deshi tė mė thotė: Hė! Ky ėshtė djali qė e
prisje!
Nuk folėm atė ēast . Vetėm nėna Xife u pėrkul
mbi ballin e saj ! E puthi.
- Shyqyr qė mė shpėtove nuse! Mė jetė tė gjatė e
paē djalin! U bėftė me mjekėrr tė bardhė, jarabi! -
dhe mbi gjoksin e tij lėshoj njė para.
- Tė blejė vėllezėr e motra ! Djali i nėnės! -klithi
nė fund.
Ia shtriva dorėn dhe ia urova djalin! Edhe ajo mė
shtėrngoi. E ndjeva se pėrmes duarve tona lidhej
shpirti e zemra sėrish. Pėr njė ēast qėndruam tė
shtangur.
- Shpėtove! - i thash i buzėqeshur. Pėrndryshe do
tė leja kėtu. E tashti, kur tė vi tė tė marr? Do tė jemi
bashkė ,bashkė pėrgjithmonė!
E ndjeva se mjekja qė rrinte pranė deshi tė na
largojė.
- Po dalim!, - ia ktheva.
- Mirupafshim!Do tė vijmė!, - i thash Lijes dhe u
nisa tė largohem.
- Zoti tė sjelltė ma shpejt nė shtėpi nuse! - tha
nėna.
Ishte hera e parė qė ecnim nėnė e bir tė gėzuar.
Nėpėr atė acar s’ndienim as lodhje e as dimėr.
- Kush do t’i tregojė Nexhit? - tha ajo.
- Pėrveē teje kush, nėnė? - ia ktheva.
- M’u shtua shtėpia edhe pėr njė burrė! - klithi.
Hija e rėndė e qoftėlargėve mė vardisej.Krijonte
merimangėn nė pabesi.Hataja e tunxhave qė
endeshin nėpėr mendime.Gjarpėrinj qė kėputėn
hapin e rrezeve.Anembanė praptohej qenėsia.
Zhveshej portali i ndėrgjegjes qė digjej si qiri.Tretej
nė flakėn e zbehtė tė shpirtit!Pėr t'ia zgjuar
shenjtėritė domethėnjes sė blerimit. Po! Blerimit tė
shkrumuar nga kthetrat.Kurmit tė tij i futėn
hanxharė.Tė zhbėhej nga vendi.Nga rrita!
Prapėsi!Prapėsi!Ti gjithmonė zgjatesh si hijena.
E rrėmben gėzimet.Shtrydh rritėn.Errėson dritėn.
Por, feniksi nuk zhduket kollaj.Ai bleron nga hiri i
vet.Damarėt i ka thellė nė brendi tė vatanit.
Rrėnjėt!E ngritet nga varri i rrafshuar - pa
nishan!Del nė mejdan!Ai gjergjelezalia me
plagė!Mbėrthehet e del nė log!Me shpatėn e urtėsisė
godit!
E ju tė pabesėt tuxharė.Endeni me hanxharė e
kthetra demonėsh!Dhuratėn e pėrndjekjeve e falni
nė gėzime.Krijimet i shitoni me heshtjen.Rrėmbeni e
praptoni ideale!Pėr ēka?Pėr zgjeben tuaj mesjetė!
Pėr krrokamėn e kaukazit!Bisharė,derra, gomarė...!
Nuk nėnshtrohen Martirėt.Nuk nėpėrkėmben
kollaj.As nga dushmanėt e vatanit.As nga kanxhat e
tiranit!
Shtigjet nga zhytesha ato ēaste jete - hone!Hone
ku presin nė pusi xhelatėt.Hekatomba e tyre
hasha!Havadan mjerimesh.Asgjėsimesh!Kush ua
pranonte veprimet.Ata levat e dreqėrive!Levat e
kurvėrive!E qeshnin cinikėt.Zgėrdhiheshin si
shkretėtirė.Endeshin mjerakėt meitė.Tė ngrirė!Me sy
korbi vėshtronin .Dhelpėrat e mashtrimeve!Ujqtė e
kėrcnimeve!
Mos kėrkoni ferr urtakė!Vatani ynė ėshtė ferri!I
ka rėnė terri atij!Zjarri e flaka ia djegin
agimin!Vetėm krrokama ka jetė kėtu.Shterpėsia
rritet nė postajė!Mallkimi mbi kokat tona
bekohet!Uzdajė!
E ne rrimė nė gjumė amullie.Shėmtia na
pėrgdhel kur ngecim.Nė thyqafje tė ecim...!
E shtangur mė duket gjithėsia.Ajo qė lind e
lirė.Erėmira e brezėriė.Shtathedhura e trimėrisė.E
besės!Bujarisė!E rri e strukur nėn hije tiranie.
Bisharėt ia pėrthajnė damarėt me shartime.Tė rritet
nė ugarin e saj ēorroditja,kastrimi!
E vėrteta lind nga hiri.E rritet,ngritet.Mė kot
vonohet.Madhėshtia e saj nė vargane tė gjata
mendimesh mbillet.Ninullat e nėnave i japin
gji.!Ngurtėsohet kėshtjella e Vatanit.
Shtigjet e mia!Portali i ndėrgjegjes qė digjet si
qiri !Pėr ju nė mendime rri...!
VIII
Barra e jetės mė ngarkonte befas.Por hapėronim
ngadalė.Ashtu si Ari qė rritej e zbukurohej
pėrditė.Shtėpisė i shtohej gėzimi.Zėri i tij kur qante
pėrzihej me ninullat qė ia thurrte nėna.Ishin vargje
fjalėsh qė dilnin nga brendia e njė shpirti tė ndrydhur
pėr tė shprehur uratėn pėr rritė.Dhe rrinte mbi djepin
e tij ajo.Nuk ndjente lodhje!
Jehona e jetės sė mbarė ėshtė nisur
kurora e dashurisė u farkua,
m'u bėfsh trim o nip'i im Ari
nė punė e mėsime i pari...!
Ajo thurrte vargje pėr ēdo ēast dhe pėrkundėte
djepin pandėrprerė.Ishte Libri i pashkruar i jetės sė
saj qė shprehte dėshirat mbi kokėn e nipit qė rritej nė
djep.E pėr ēdo ēast ia kthente perlėn e humbur tė
mirėsisė.
Po!Ishin kėto horizonte qė mė hapnin shtigjet pėr
tė kėrkuar frymėzime krijimi.Sa herė mė pėrziheshin
fjalėt e saj kur i thurrte mbi djepin e Arit me ato tė
nxėnėsve nė shkollė.Dhe ndieja njė kurorė lidhjeje
pėr ta shprehur nė rrėfime.
-E nga t'ia nisja?Ca teprica dilnin e
ngatėrroheshin pėr ēdo ēast.Sa herė matesha t'i
shpjegoj vinin e lidheshin nyje.Po!U ngjanin atyre
problemeve tė matematikės qė mbesnin pa zgjidhur,
sa herė qė s'tė bie ndėrmend formula e tyre.E njė ditė
kur pėrpiqesha ta shtroj frymėzimin m'u ndėrlidh ai
me shembullin e rifigurimeve.Me atė qė nxėnėsve ua
shpjegova nė klasė.
-Po nė libėr nuk pėrmendet as Driloni, e as
Drinia!As Arbėri e Arbėria shok arsimtar?,- nuk
duroj pa mė pyetur ajo kaēurelja Tefike.
Qesha atė ēast. Si t’ua shpjegoja se nė vend tė
emrave nė libėr mund tė kenė edhe tė tjerė emra nė
shpirt e nė zemėr. Por, heshta. Hodha shikimin mbi
fletoren e njė nxėnėsi.Ai kishte shkruar emrin pa H.
- Dėgjo kėtu!, i thash. Ti e mban emrin e Hasan
Prishtinės dhe s’guxon t’ia hekish e as t’i shtosh
ndonjė shkronjė! E lėre mė qė mbiemrin e paske
zgjatur me shumė shkronja!
Ishin kėto pėrpjekje tė vogla pėr tė zgjuar
mendjen dhe ndėrgjegjen e vogėlushėve. Ndėrsa
bisedat dhe qėndrimet me kolegėt e punės tė
shpeshtėn na dilnin si konflikte.Ca prej tyre, duke
bėrė “petulla" pėr poste, shėnonin ēdo gjė. E pastaj
lajmėronin ata tė mėdhenjtė e komiteteve! Por,
kishte tė ndėrgjegjshėm nė atė mes.Qyshkur jeta i
kishte pėrshkuar nėpėr birėn e gjilpėrės.Kishin
qėndruar nė vuajtje e durim!Dhe ata kishin njė ide
dhe e mbanin krahun tim.
Njė ditė pėrpara kremtimit shpėrndamė numrin e
revistės. Derisa bėnim plane pėr njė zhvillim cilėsor
tė saj, nė zyrė hynė tre vetė. Njė civil e dy tė veshur
me uniformė policėsh. Drejtuam sytė drejtė tyre, qė
s’pėrshėndetėn, por qėndronin me njė pamje
vrazhdėsie.
- Urdhėroni! - u tha pedagogu. Ju duhet diēka?
- Kemi urdhėr!, - tha personi civil dhe futi dorėn
nė xhepin e palltos pėr tė nxjerr fleturdhėresėn. E
pastaj shtoi: Revistėn qė e keni botuar na e jepni!
- Revistėn?! - pyeti pedagogu i habitur. E pastaj
pasi na shikoi u tha:
- Pa urdhėrin e drejtorit s’mundemi.
- E pyesim pastaj! - qeshi me cinizėm personi.
Uli kokėn mbi letėr dhe lexoi.
- Kush ėshtė Valon Dedja ?
- Jam unė!, iu pėrgjigja ftohtė.
- Edhe ju me ne do tė vini!
Policėt mblodhėn dengun e revistės qė ishte
paluar mbi tavolinė. E pas pak u nisėn duke mė vėnė
nė mes. Nė oborr tė shkollės qėndronte vetura.I
katėrti qė priste nė oborr e ndezi makinėn.
Vėrejta sytė e nxėnėsve qė s’hiqeshin. Me njė
kureshtje e me njė dhembje ndiqnin largimin tim.
Tek nisej vetura, dėgjova njė zė:
- E morėn mėsues Lonin!
Atė ēast mė shkuan vėrdallė shumė mendime.
Mė doli pėrpara thėnja e Mirandės atje nė
Kryeqendėr: Ju pėrmallėt s’jeni pėr punė tė tilla.
E pastaj xha Lima: Mos u bėni, bre, morra se ju
ndrydhin!
Ē’kisha bėrė atė ēast s’kuptoja. Se ku po mė
shpinin, pėrsėri s’dija gjė. Vetėm njė shpresė dhe
guxim e kisha.S’kanė ē’mė bėjnė!
Vetura rendte drejt qytetit K.Pėrmes fshatit Llag.
Nė tė kaluar pranė xhamisė, vėrejta nė oborr.Lija
varte pelenat e Arit tė thahen nė litar. Diēka mė theri
nė zemėr, por s’bėra zė. Vetėm nė tė hyrė tė qytetit,
kur afroheshim pranė ndėrtesės ku mė shpinin m’u
dhimbsėn nėna dhe babai.
-Do tė sėmuren sa tė marrin vesh!, mendova.
Po Lija, vallė? Sa do tė shqetėsohet!, pėshpėrisja.
Dhe atė ēast parafytyrova sytė e pėrlotur tė saj. Rrokullisjen
e lotėve nėpėr faqe dhe dridhjen e buzėve
tek dėneste. Po duart e Arit qė do tė mbetnin nė
pritje?
-S’kanė ē’mė bėjnė, thosha nė veti, tek ngjitja
shkallėt e sytė e policėve mė ndiqnin, si bishat kur
ndjekin viktimėn!
-Xhelatėt!, thash kur i shikova ashtu si tė
tėrbuar!...
Syri i korbit mė pėrgjon!Pleurat e mushkėrive
zjarr mė marrin!Shtangem!
Korbi i errėsirės ec!Gjithkah hy!Nė dyluftim me
lindjet,kėngėt ,idetė.Edhe varrimet i ndjek!Pėrgjon!
Pėrgjon!
O korb i zi!Krrokama jote gjithmonė ka sjellė
hata.Ka ndjellė kobin e kėsaj ane.Ka shqetėsuar
mirėsinė.Ka shembur ēatitė!E ti s'i ndale krrokamat.
Hu e hu e hu!,- tė ngritet binaja e rrėmetit!
Vallė!E ndjen se shpirti tė pėrthan?Pėrse
dreqėrive e laqeve u mban iso!Dhe endesh me
shpirtin katran.Katandisesh si baltė shkretėtire!
Lulet e mirėsisė kjo gjėrėsi do t'i rrisė.Xhet pas xheti
ringjallen viganėt.Janė kipcat e urtakėve tė kėsaj
ane.Qyshkur lindi dielli e agimi - rrezet e tij i
derdhi ata jetuan.E tashti ku i shpieni?Katandinė ua
rrasni nė damarė!Ta zhbėni atė kep shekullor!Atė
farė!Ugari juaj i mbjellė me rrėshqanorė!I
ftohtė!Akull!Borė!Turfullin me kamxhik rrėmeti .
Pėrndjek,shiton lirinė!
Mos ia bėni varrin urtėsisė!Besėn mos e
kurthoni.Se shija e kuptimeve i humb domethėnjet.
Bardhėsitė!Kulla e qėndresės nga tufanet s'
prishet!U qėndroj shekujve pėrballė!E kuajt e Trojės
hingėllimat i zbehėn.Mė gjunj ranė.Perandorėt me
ordi, e me jeniēerė, mbetėn pa vlerė!Nė muzeumė
shahen pėr robėri e mesjetė.Rrijnė tė shkretė!
Barbarėt , kusarėt, bisharėt!Si ju!Tė kotė!E kotėsinė
e ruani me ...!
Syri i korbit pėrgjon.Ndalet!Shėnon mendimet,
idetė, qėndrimet!Nė dasma gėzimeve u hedh
farmak!Kėngėt dhe vallet i shiton.Me lak!E turret,
turret kurthon!Atje nė kabinetė tė dreqėrive!Atje ku
zihet ēorba e hashasė.Lajmėron t'i vardisen hatasė!
Ēka do o korbi i zi?Tė kėnaqet shpirti nga
prapsia?Pėrse hy nė varganin e gjatė?Aty ku vdekja
ka rrėnuar njė rritė?Nga laku e dredhia!Kanė
mbetur jetima nė errėsirė!Tė mjerė!E ti u derdh
acar!Tė ndihen tė vetmuar.Nė zi...!
Pėrse tmerrohesh nga ai vargan?Pėrthahesh nga
bashkimi!Turfullon nė brendi.Kėrcnohesh!
E di!E di!Nuk tė pėlqen ideja.Ajo dallgė
kushtrimi!Edhe nė zi- qėndresė! Me heshtje e
peshė...!
Sytė tė erren nė pėrgjim!Dridhesh!Ti kufomė
shėmtie!Rri i ngrirė si katran!E duhma e rėndė tė
kundėrmon!Tradhėti!Vullkani tė ngritet nė brendi.E
tretesh, e tretesh!O korb i zi, i zi, i zi...!
Syri i korbit mė pėrgjon.Pleurat e mushkėrive
zjarr mė marrin.Se bėj dot asnjė hap nė
rrugėtime!Nė ide - ngujime!
IX
Pėrpara tė gjithėve dinte Ibush Danga.Nė Llag pėr
rrethin e qytetit K. kumtonte risitė dhe shpjegonte ngjarjet.
Se si ngatėrroheshin prej - Hė, dreqi i marrtė!,Ē ’kėrkojnė ata?
E gjetshin
belanė!
E kishte me gjithė zemėr apo sa pėr sy e faqe ai,
tė shpeshtėn s’kuptohej.Por, dilte nė shesh ēdo gjė
dhe ai sėrish pėrpiqej tė jetė gjithkah.
Si linte dasmat, urimet, varrimet. Me njė fjalė,
pėrgjimet i kishte shprehi dhe merrte erė gjithkah e
fuste hundėt kudo.
- Mirė ia bėnė! E kėrkonte! - tha befas, nė
shitoren e Dinit, ku pėr ēdo orė e ēast pėshpėritej se
Lonin e kanė marrė!
Tė gjithė ata qė hynin e pinin lloj-lloj lėngjesh e
pijesh, sapo dėgjonin, e pėrcillnin nga njėri tek tjetri.
Vetėm Kurta, qė nga mėngjesi e deri nė mbrėmje as
qė pėrzinte fjalė me tė tjerėt.Pinte e grindej
ndonjėherė. Por as qė ia varte ndonjė.
- Ēka bėrė, or Ibush?, - e pyeti Dini, duke ia
gapėrruar sytė tė dijė.
- S’tė marrin kot ata. Jo! Kur u thotė njeri tė
rinjve mbylle gojėn me dry, ata s’tė pyesin
.Mendojnė se lehtė mund tė luash me shtetin. Edhe
ē’ėndėrra sheh ai di e jo ēka po punon!
- Ashtu? - habitej Dini. E ē’punė ka bėrė Loni,
Ibush?. I urtė ėshtė bre, ai.Pėrpiqet tė mbajė
familjen. Dy pleq e gruan me fėmijė nė djep.
- Po, more, edhe unė si ti them? Por, tė tjerėt
s’thonė ashtu!, - pėrgjigjej Ibushi. - Ata t’i
numrojnė frymėmarrjet dhe ta lexojnė teskeren nė
xhep!
- E vėshtirė bėhet jeta, Ibush! - i thoshte Dini.
- Pėr ata qė mbarsen me idenė e shkollės sė
Kryeqendrės do tė ndihet ma shumė.Tė gjithė do tė
pėrfu- ndojnė nėpėr humnerat e burgjeve.
- Do t’i marrin nė qafė!, - thoshte Dini.
- Punė pėr ata ėshtė! Le tė punojnė si duhet.
Shteti i shkolloi dhe ata diplomuan. E tashti, si pėr
dreq, vijnė nga Kryeqendra dhe mbjellin farėn e saj.
Nė vend qė tė punojnė pėr shtetin, ata e vdesin atė.
Po bėjnė ēmos pėr tė prishur rendin e qetėsinė pėr
atė tė shkėrdhyer Kosovė!
- Jo, more. S’ma merr mendja! - pėrgjigjej Dini.
- Si s’ta merr mendja! - reagonte Ibushi. Ē’janė
gjithė kėto shkrime? Po shpėrndahen lloj-lloj
revistash e pamfletesh. Po shahen tė parėt e gjithė
ata qė u rrinė pas. Shpallen tradhtarė e tė shitur
shqiptarėt e ndershėm, tė provuar e tė besuar tė
shtetit! Ata tė komiteteve!E shkruhen parulla pėr
Kosovėn Republikė!
- Rroftė Kosova!Rroftė Republika!,- klithte duke
u grindur e duke zbrazur gotėn e birrės Kurta. Ashtu
tek ēonte barkun e fryrė, sikur e kėrcnonte Ibushin.
- Ja! Ē’ti bėsh kėtij. Edhe ata tė shkolluarit e
Kryeqendrės si ky janė!Ua kanė dehur trutė dhe
tashti nė vend qė tė shkruajnė pėr sė mbari,
shkruajnė sė prapthi! Edhe Loni i tillė ėshtė. Do t’i
nxjerrė nga nėntoka ata qė i vranė e i rrafshuan mė
dyzetepestėn. E ata as eshtra s’kanė dhe fara kurrė
mos iu mbiftė! Por, t'i lėmė ato. S’janė punė pėr ne.
Kryesorja ai ėshtė brenda. Dhe pėr tė hyrė atje ėshtė
kollaj. Pėr tė dalė ėshtė vėshtirė. Ngushtohen ato tė
plasme dyer!
- E nėse s’kanė fakte, s’kanė ēka t’i bėjnė Ibush!,
- i thoshte Dini.
- Hėm! Kujton ti se ata tė marrin kotnasikoti?
Kanė hapur sė pari dosjen ata. Kanė mbledhur e
mbledhur fakte. Ashtu qoftė, si thua ti, Din! E mė
shkon mendja mua edhe tek tė tjera! Tė kujtohet
varrimi i gazetar Limit. Ēka iu desh Lonit nė atė
turmė tė dalė e tė lexojė?
- Bėri mirė, ore.Ishte ndarja e fundit nga ai. I ri
dhe i anės sonė.Duhej bėrė njė nderim edhe ashtu.
- Dakord! Ishte pikėllim i madh. Por, ai ėshtė
vrarė padashur. Rastėsisht e ka goditur njė plumb i
shastrisur! E tashti t’i jepet ngjyrė tjetėr, pėr ta
rrėnuar bashkėjetesėn? Si thua ti, Din? Vėrtet dora e
zezė e vrau mu nė kohėn kur na duhej ma tepėr ne?
E pėr ēka na duhej, bre? Ai punonte ajte nė
Beograd! Punė e madhe. Ēka do tė na ndihmonte ne,
zgėrdhihej me cinizėm Ibush Danga.
- Hesht! Mos e tepro Ibush!, ia kthente
Dini.Njeriu ynė kudoqoftė pėr ndonjė moment tė
duhet. S’e kanė thėnė kot se i joti edhe mishin nė ta
hėngėrt, kocin ta ruan!
- E di, Din, por koha ėshtė e tillė. Secili duhet ta
pastrojė oborrin e vet! Janė ngritur mė kėmbė dhe po
pėrgjojnė. Si besohet askujt. Pėr asgjė. Tashti po
mbarsen shumė gjėra e vijnė pjellin kėtu.E ata tė
komitetit na shtėrngojnė pėr gjithēka. Na marrin nė
pėrgjegjėsi. Ja! Po ta them si vėllau! S’mė lėnė
rehat, ore. Edhe kur shkoj nė dasma, kam mall tė rri.
Eja e qėndro deri nė fund! Ia nisin ata me kėngėt,
hajt e hajt! Ndėrsa ata atje mė shtėrngojnė: Trego! Si
qėndrojnė njerėzit.Ē'ka bėjnė!Ēka kėndojnė! E kam
vėshtirė t’u kundėrshtoj. T’u them se s’mė intereson
ajo , mė kanė kushtėzuar me atė vend pune. E pastaj
fėmijėt m’i lėshuan nga ushtria. Tashti jam as nė
qiell e as nė tokė. Them ca herė: Si s’mė kuptojnė
kėta tė rinjtė e tė ruhen pak. Ata, si pėr inat, ia
marrin lirė e lirė. Ēka u vjen nė mendje e flasin me
gojė. A shahet pushteti? Socializmi vetėqeverisės?!
Bile, mė shikojnė edhe vėngėr, sikur jam unė ai mė i
madhi i tė kėqijave!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:56

- Nuk e besoj,Ibush. Mos u prek. Tė rinjtė s’janė
si pėrpara. Ndryshe e kuptojnė jetėn. Ndryshe e
ndėrtojnė shoqėrinė. Ani!, - thoshte Dini.
- Po, de! Them edhe unė ashtu. Por e teprojnė.
Ja! Si nė dasmėn e Dilit. Ēka u desh ta porosisin atė
kėngėn e kėsulave tė bardha. E pikėrisht pėr mua?
Dhe ajo Bega e Kosovės dridhe e dridhe zėrin.
Rashė poshtė, sa s’pėlcita. Ata qė mė rrinin pranė,
mė than: Edhe ti,Bushi, kėshtu? E tė nesėrmen, kur
tė takoheshim nė komitet? Prandaj, u interesova
kush e udhėheq grupin. Loni mban rregull mė than.
Iu drejtova atij e ai mblodhi krahėt: S’di gjė pėr
kėtė kėngė, xha Ibush!Se nga erdhi e kush e
porositi? Pėr nderė s’e di!
- Do ta dish!, - i thash. Do ta dish nesėr.
- Po tė betohem nė kokė tė fėmijės, xha Ibush. E
ti ke fėmijė dhe di pėr ata. Atėherė u largova prej tij.
Por, s’mė hiqeshin shoqėria. Shati, Lati e Xheti mė
thoshin: Vetė, mor, e ke porositur!. Tashti na shet
dushk pėr gogla. E sikur s’u dimė juve tė Llagut. Tė
tillė keni qenė me kohė. Do ta pastrojmė nesėr kėtė
punė. Dhe, si pėr kob,nga gėrtuqet filluan edhe
krismat e revoles. Pau, pau, pau!
- Edhe pėr kėtė s’do tė flasish!, - mė thoshte
Lati.
Sėrish u largova prej tyre. Mė brente diēka. E
thirra prapė Lonin. S’munda pa ia bėrė me dije.
- Nėse ti s’di gjė pėr kėngėn, nesėr do tė dinė
organet. Do tė lajmėroj!
- Paraqite, xha Ibush. Por, unė s’di asgjė. Mė
beso!
Dhe tashti, tek ndodhet brenda mė vjen tė pėlcas.
Pėrse aq lehtė u turra dhe ua thash ndodhinė. Ata mė
buzėqeshėn. Mė dhanė kafe e cigare. Dhe, fije e pėr
pe shkruan!
- Do tė shohim! Ti mos u brengos. Shteti e zė
lepurin me qerre!, - mė than. - E ti pėrpiqu pėr kėto
raste. Edhe pėr prishjen e emrit tė Kryetarit te
Kodra e Zabelit! Dhe, m’i rrahėn krahėt.
E pashė qė ata edhe mė thellė duan tė mė rrasin.
Se isha vonė, e ndjeva.S’kisha se si kthehem. I kisha
shkarkuar drutė atė ēast. As qė ma mbanin kėmbėt
litarin qė e bėja lak. Duhej qėndruar asaj rruge. Ndaj
kėrkova leje tė dal.
- Do tė shkosh, do tė shkosh!, mė than. Mos u
bėj marak, o Bush Danga. Na thuaj ti, se vetėm ty tė
besojmė. Ishe ti kur u martua Valoni?. Nė dasmėn e
tij?
- Po! - ua ktheva.
- Tė kujtohet kush ishin nga larg nė dasmė?
Njė re e zezė mė mbuloi tė parit. Thash me vete:
Kur shkon cjapi tek kasapi, kėshtu ia vė thikėn nė
fyt! Por, s’desha tė kuptohem se u zura ngushtė.
- S’mė kujtohen, bre!, -u thash. - Por, e di qė
erdhėn nga Kryeqendra. Erdhėn vonė e s’qėndruan
gjatė?
- E ēka sollėn, s’pe?
- S’pashė gjė. E di qė u pėrqafuan ! Ia shtėrnguan
dorėn njėri-tjetrit. E koha erdhi pėr tė hyrė
Loni nė gjerdek!.
- Pos kėsaj, asgjė s’di ti,Bushi?. Ku shkuan
pastaj ata?
- Nuk e di!, - ua ktheva.
- Mirė, shko! Por, ta themi ne se dimė ēdo gjė.
Edhe kur erdhėn. Edhe ēka than! Edhe ēka sollėn!
- Mos, bre! - habitej Dini. Do ta marrin nė qafė,
Ibush. E pastaj do tė mbesė ty.
- S’jam unė fajtor kurrė. Ē’kėrkojnė ata tė mėsuarit
e Kryeqendrės, e gjejnė. Kokėn e hėngshin,
pasi duan tė luajnė me shtetin!
Ibush Danga doli nga shitorja e Dinit i fortė e i
patundur. Dhe priste t’ia mėsynin pastaj nėna Xife e
Nexhi pėr aman e derman!
- Tė thoshte xhakuli, por ti nė tė tuat, pėshpėriste
Bushi. Nuk shtyhet muri me kokė, jo! E ti Loni ke
mėsuar ē’ėshtė teoria!Por praktika thotė ndryshe!
Kėtė herė do tė ndihmoj, e pastaj, nėse shkel nė
dėrrasė tė kalbur, ki kujdes. Do tė lė nė fund tė
pusit!-pėshpėriste tek ecte i vetmuar. Dhe, pėr orė e
ēast, priste tė kthejnė tė nėnshtruarit tek ai pėr ēdo
gjė! E pastaj, tė rrihte gjoks: Jam unė ai Ibush Danga
qė tė vė nė litar e tė nxjerr nga litari ho-ho-ho...!
Heshtja bie.Mė kot pėrpiqem t'ia gjejė kuptimin
jetės.Merr nė kaptinat e thyqafjes me shqetėsime ,
mjerime, rrėnime.Domethėnja e kuptimit tė saj
asgjė!Kėrkon lakadredha!Hedhje!Pėrdredhje!Ku ta
rrėmbej atė fije urtie?E t'ia ndez shkėndijat
ngado.Tė zgjojė drita e saj mendjet e fjetura.Tė
trazojė amullinė.Gjumin e rėndė!Makthet!
Skenari i aktrimit flijon aktet!Mizantropėt si hije
duken. Zvarrisen nė binarė si rrėshiqė!Me gjuhėn e
prerė nė lak!Ndėrlidhen nė rrjedha tė nėnshtruarit.
Servilėt.Me kurtha jetojnė.U gėzohen atyre!
Me hiēin kurorėzojnė ngritjet. Lindje ėndėrrojnė.
Shterpėsia ua mbars agimet.Buzėqeshjet i
shfaq nė darka tė ngrira.Aty ku gjarpėrinjtė e gjakut
vrerin derdhin.E kukamėn e qyqeve falin dhuratė!
Deri kur ky gėzim i ngėrdheshur?Acari i
mendjelehtėsisė krijon tragjikėn.Komedia kaplohet
nė pėrmasė.E hapen teatrot pėr premierėn jetė!
Hyjnė aktorėt e stėvitur!Akti i parė pėrmbyllet me
takime.Shmallen!Puthen!Pėrqafohen!Viktimat dhe
xhelatėt bashkė!Zgjohen tė vdekurit!Tė pėrndjekurit!
Memecėt.Nga rendi i gjatė i sallės vriten e vriten.Nė
gjoks e nė kokė.Meit mbesin e tresin nė mendime.
Aktet vazhdojnė.
Nė njė cep drita zbulon kotėsinė.Zverdhet e vdes
njė hije.E ngritet mendimi i vrarė cektinė!Ec kasneci
i lajmeve gazmore.Stuhi e ngricė fton pėr
darkė.Vetveten e hajnė nė gjymtyrė.E brejnė si
minjtė litarin.E ēojnė dolli dollibashėt dolikoqefalė.
Zbrazin me gllėnka damixhanėt,pėr tė dalur
syskuqur nė mejdan!Babaxhanėt...!
Heshtja bie .Ankthi.Sytė errėsirė mė shfaqin.
Vezullon mashtrimi,lajka ,qesėndia.Helmon e kapton
damarėt.Gjaku i shprishur ngjizet nė frymėzime.
Ndizen marritė pėr mejdane.E dalin nė log si
shenjtorė!Rrėmbejnė agime tė arta -ndyrėsirat.Me
pozė rrėmbimesh hyjnė nė urtėsi.Mishėrohen me
hamshorė hanmet e zotrinjėve!Harbohen!
Kalaja e durimit rrėmbehet nga kurthat.Flamuri
i nderit i griset nė prak.E tunden gjymtyrėt nga
mornicat.Mbesin nė lak.
Nuk dilet nė skaj tė uratės me rrėnim!Kjo botė
ėshtė shembur nė damarė!Vetmia ia ka mbarsur
agimet e shėmtisė!Ka vėnė mirėsinė nė altarė.E
priten,vriten,fyhen qėndrimet.Allaxhaja i bie mbi
shpinė.E shkundet ,tundet misteri!Ngritet nė lartėsi e
bie nė thellėsi!Shpėrthejnė vullkane!Myku, rrėshira,
ndyrėsia...!
Heshtja mė rrėmben me oshėtimė.Ankthi...
X
Kur dyerėt e shkollės u hapėn nė shtator, e
vargani i gjatė i nxėnėsve u nis nė betejėn e diturive
tė reja, me njė malcim nė shpirt mblodha nė njė
trastė ēekiēėt, mistritė, darėt, matėset e shumė vegla
tė tjera pėr tė filluar ndėrtimin e objektit sipas planit
tė zotėri Amerikanit, qė kishte ardhur nga kurbeti
pas tetė vjetėve ndarje. Dhe, si ishte rrasur me
dollarė, sapo kishte zbritur nga aeroplani, kishte
ndėrruar emrin Xhuli me atė Amerikan! Por, njė gjė
s’e ndėrronte, sipas tij, kurrė nė jetė!
-Nuk marr ustallarė nga larg kurrė! Dua ta bėjė
pazar me ty, Loni. Se, kushedi? Nesėr ata shkojnė e
pėr njė tjegull qė mund tė rrjedhė dikund, hajde shko
e gjeje!
- Po mirė, zotėri Amerikan, thua ti qė unė tė bėj
meremetimin e pėrhershėm tė saj? - e pyeta pėrpara
se tė bėjmė marrėveshje.
- Jo! - mu kthye. - Vetėm desha ta shpreh se i
vendit ka mundėsi edhe pėr ato! - shtoi ai mė nė
fund.
Pas marrėveshjes pėr ta ndėrtuar godinėn e zotėri
Amerikanit, njohtova ortakėt dhe ndihmėsit. Tė
gjithė tė rinj e tė njė vendi. Tė papunė e hallexhinj. E
me argatėt e fituar po pėrpiqeshim tė mbijetojmė
kohėn e njė krize, ku inflacioni i gjėrave ndryshonte
nė ditė katėr herė vlerėn e vet.
Objekti qė e ndėrtonim ishte nė udhėkryqin ku
kalonin tė gjithė:Udhėtarė e hallexhinj. Shkollarė e
agallarė! Pėr tė gjithė tė tjerėt pėrgjigjej. Ortak Biti e
Xani mė than: Do ta kemi mirė!. Kemi mundėsi tė
reklamohemi pėr tė pasur punė gjithkah!
Heshta, pa u thėnė gjė. Vetėm nė zemėr mė nguleshin
shigjeta sa herė qė nxėnėsit e mi kalonin nė
mėngjes e ktheheshin nė mesditė. Me maturi mė
pėrshėndetnin. Mirėmėngjes shok arsimtar! Edhe
kur ktheheshin, po ashtu!
- Hė, mėsuat sot?, - u thosha, dhe nė shpirt mė
pėrcėllonte njė zjarr.
Ca herė gjatė mendoja pėr mėsimet qė mund t’i
kishin marrė. Dhe i pyesja: Sot e mėsuat kėtė mėsim.
-Po!,- pėrgjigjeshin me buzėqeshje dhe heshturazi
largoheshin. Mė vinte tė pėlcas ca herė, por mbaja
durimin. Qyshkur e mora vendimin pėr largim si i
papėrshtatshėm, e ndjeva se rrugė tjetėr s’ka. Vetėm
punė, se ndryshe s’i dilet.
Ditėt kalonin. E ne ngrisnim murnajat. Vetėm
pėrshėndetjet me nxėnėsit ishin tė pėrhershme.
Ndėrsa kujtimet pėr tė kaluarėn me ta nė bankat
shkollore i ndieva si mall nė zemėr. M’u shfaq nė
mendje dita e shpėrndarjes sė revistės. Krijimet e
nxėnėsve. Vrullet e tyre pėr tė krijuar. Pikėrisht atė
ēast mė oshėtinte nė kokė poezia kushtuar atyre.Sa
herė qė kalonin pranė e mė pėrshėndesnin, unė i
pėshpėrisja vargjet:
Nga sytė tuaj mė lindin frymėzime
se vetė i ngjani njė lumi pakufi,
Ju jeni Diej qė lindni agime
e mė shfaqni pėrpara t’ikurėn fėmijėri!
Nė cilėn reprizė tė ekraneve mund tė
transmetohej gjithė ajo pamje e sė
kaluarės?Befasisht e keqja shtrinte krahėt pėr ta
mbėrthyer rritėn me zezonė. E mbante nė pusi pėr ta
shituar!
Dhe, pikėrisht nė atė pusi ndihesha se isha
viktimė.
- Pėr hajėr, or Aga Xhul!, i than shumica qė i
erdhėn pėr t’ia uruar. Paske nisur kala. Edhe
ustallarėt i paske gjetur, u priftė e mbara!
- Ēfarė kalaje, ore!,- zgėrdhihej Amerikani. Kjo
ėshtė kolibė. Por, thash ta ngris. Meqė edhe
ustallarėt ishin pa punė, le ta nxjerrin njė kafshatė
kėtė verė. E Loni, qė humbi vitet nė shkollė, sa tė
mos mbesė rrugėve!
Sa herė qė i dėgjova kėto, mė nguleshin thikat nė
zemėr e nė shpirt. Por, mbaja veten, se nė shtėpi
vėrtet prisnin. Nėna Xife thuajse numėronte ditėt
nga dhembjet. Babai u ligėshtua shumė nga pleqėria.
Lija herė merrej me Arin e herė me Besėn e
posalindur.
Gjithė kjo mblidhej si njė lamsh, qė, sa mė
shumė do t’ia gjesh fillin, aq mė shumė tė humb e tė
ngatė- rrohet!Aq ma tepėr kur mblidheshin lloj-lloj
kalimtarėsh dhe lėshonin ca herė fjalė, pa ditur ku
preknin.
- Punė e mbarė, o ustallarė! - na tha njė ditė
Xhili, qė sapo kish ardhur nga Zvicra. Po ti, Loni,
prej kur usta? - mė pyeti. - Domethėnė, kot i grise
pantallonat nė karrigat e shkollave!, - shtoi ai.
- Mirė thua, Xhil! - iu pėrgjigja. Ashtu po del me
mua. Nė jetė ndodh ēka mos!
- Po, de! Ne duhet tė bindemi njėherė e
pėrgjithmonė, Loni! Ku ka pasur tė mėsuar kjo anė?
- Tė mėsuar? - e pyeta. Pastaj desha t’ia ndryshoj
mendimin. - Xhil!- i thash. Mos do tė thuash tė
punėsuar nė vise ku duhet?
- Jo more!Ku mundemi ne nė ato vise! - tha
preraz ai. - Ne pėr kėto punė kemi lindur!Tė izetit!
- E po s’tė bėn kush ministėr Xhil, pa i pasur
ministritė!
- Prandaj e thash!, - tha ai. - Ju tė shkollės, qė
vini prej atje, pėr ato mendoni. S’ka se si bre Loni!
Tjetėr e mban arrėn dhe ēekiēin kėtu! Gabim e keni!
E tashti nė vend qė tė punosh aty ku duhet, po bėn
murnaja. Pėrpiqu e mati mirė e bėri drejt se do tė
humbėsh ofertat!
- Po pėrpiqem, Xhil!Po. Por, e kam vėshtirė se
s’e kam zanat! E ju tashti i kėrkoni edhe preciz, por
edhe lirė! Jeni vetėdijėsuar.
- Vallahi, mirė e the, Loni. E ky Amerikani s’e di
a ka sjellė arkitekt. Ta kontrollojė!Njėherė bėhen
kėto punė.
Xhili u largua prej nesh. Dhe tok me Xhul
Amerikanin kishin shkuar tek arkitekt Mire Kaurri.
Pasi ishin gostitur nė lokalin e hotel Unionit, ku i
priste klientėt e vet Mireja, pas shumė gotash, e
sollėn ashtu syskuqur pėr tė bėrė kontrollin. E ai
ēonte sytė rretheqark, sikur kėrkonte tė gjente
kushedi se ēka. Pastaj, filloi tė na pyesė pėr
dimensionet, pėr betonin, pėr ...!.
Arkitekt Mireja kur heshti, Xhili zgėrdhihej duke
pritur kushedi se ē’fjalė. Pasi e kishte mik tė vjetėr, e
kish ndėrtuar shtėpinė e vet me tė. Ai krenohej qė
tek Xhul Amerikani me ndėrmjetėsimin e tij, pasi
kishin hėngėr njė drekė tė fortė nė hotel Union,
erdhėn pėr tė parė objektin.E zotėri Amerikani
s’fliste.
Arkitekt Mireja shkundi kokėn, sikur po qartėsonte
diēka. E pastaj u drejtua drejt Xhilit e Xhul
Amerikanit:
- Dėgjoni!, -u tha. - Mirė e kanė punuar! Nėse ka
nevojė, eni e mė merrni. Aty do tė mė gjeni. Ju!, -
na u drejtua neve. Punoni! Vetėm kujdes. Unė jam i
pėrpiktė dhe s’lejoj gabime.Nė sa objekte kam bėrė
unė kontrollė!. Ka ngjarė qė i kam larguar nga puna
ustallarėt!
- E kam marrė vesh, zotėri!, - i buzėqesha me
ironi. Keni tė drejtė, pasi u mundėsohet!.
- Ashtu! - tha ai. Kuptoj apo s’kuptoj, s’e di.
Vetėm pėr tė manipuluar arkitekt Mireja nė rrethin e
K. kishte zė! Pa tė, nė shumė vende as edhe ujė
s'pinin.
Ata u larguan tė tre, duke e futur nė mes
arkitektin. O zot, klitha. Ēfarė njerėzish mban kjo
toka jonė. Vallė? Pėrse s’mund tė vlerėsojnė se sa tė
mjerė janė? Megjithatė, vazhduam tė bėjmė punėn
tonė. E arkitekt Mireja me Xhul Amerikanin e
Xhilin kushedi ku do tė hanin e pinin. Vetėm zonja
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:57

Gili, gruaja e Amerikanit, qė shtihej se di ēdo gjė, e
kuptoj kotėsinė e ardhjes sė tij.
- Ky kotnasikoti erdhi!, - tha ajo. Ai Xhuli im
kushedi se sa dollarė i ka dhėnė. Edhe Xhili kur
ndėrtonte, mė tepėr se ustallarėt i kushtoi. E ky vinte
dhe mbante duart nė ije. E pastaj ikte. Ndėrsa
ustallarėt e ndėrtuan si ma zi.
- Mirė ėshtė kur vjen arkitekt Mirja!, - i thash.
Sepse, -vazhdova unė, shqiptarėt nuk janė arkitektė,
zonjė. Dhe s’marrin vesh pėr kualitete. E ai duhet tė
jetojė. Bile, te ju erdhi. Dikund s’shkon fare, por e
paguajnė!
Zonja Gili qeshte. E pastaj shtoi: - E kemi efo
atė!. Ashtu i thotė shoqja e Xhilit!Efo Mirja!. E ti,
Loni mos u hidhėro. Kush tė ka faj qė s’mbarove
shkollė si ai, por u bėre shkrimtar.
- Jo zonjė, jo. Unė isha arsimtar!
- S’e di Loni. Mė kanė thėnė se ke qenė
shkrimtar e ke shkruar keq. E tashti ia paguan
haraēin.
I buzėqesha zonjės Gili dhe s’dija ēka t’i
shpjegoja atė ēast. Si tė merresha me njė zonjė tė
tillė, qė kishte burrė njė zotėri Amerikan. Dhe,
pėrditė po krijonin shprehi tė tilla se kush ka nė
xhep, di!
- Unė, - shtoi ajo, e kam dashur shkollimin! Por,
babai mė largoi nga shkolla qė nė klasėn e gjashtė.
Pasi hodha shtat, ai mė ndali. E njė ditė, tek mė
dėrgonte te njė hallė nė qytetin S., mė vunė
ferexhen. Kushedi pėrse?
- Sigurisht mos tė bie mėsysh? - i buzėqesha
zonjės Gili.
Hahaha! - qeshi ajo. - A mund tė ndalet dielli me
shoshė? - tha. Pastaj, duke u lazdruar e duke lėpirė
buzėt e kuqe, shtoi. - Edhe ky Xhul Amerikani si ai
babai im Meti. Sa herė qė mė merr nė pushime
verore nė det, e kam fjalėn pėr para tetė vjetėve, kur
m’u afruan tė mė fotografojnė pėr fotomodel, ky u
thartua. S’deshi qė s’deshi!
- Dhe t’i s’e bėre asnjė pozė?!
- Njė mezi e bėra dhe e ruaj si kujtim!, - qeshi
ajo.
Heshta pėr tė vazhduar punėn nė mur. E ajo
shkonte vėrdallė. Se ēkėrkonte me sy?
- Shiko, usta. Ajo tullė s’mė pėlqen. Disi
shtrembėr rri, hahahaha! qeshte .
- Nuk duket mirė pėr fotomodel?, - i thash dhe
lėvara sytė tė shikoj ku ishte tulla keq.
- Lė tė mbesė ashtu! Desha tė tė them se pastaj
mund tė flasėsh ēka do. E shtrembėrova, e se panė. E
unė syzeza sa shoh! Unė, hahaha! E ti, Loni, mė
dukesh nganjėherė i verbėr e nga njė herė shurdh!
S’dėgjon apo vetė bėhesh se s’di. Ani. Por, mė duket
mua se e ke trashėgim.Pėr shembull, nėna jote
s’shikonte nė dasma se unė Gili jam bajraku i
hijeshisė!
- Budallaqe! - ia ktheva.
- Tamam si ta them.! - shtoi ajo me buzėqeshje e
duke lėvizur buzė e sy. - Thua ti se unė gėzohem pėr
murnaja? I ėshtė kujtuar Xhulit tim pas tetė vjetė
ndarje tė mė gėzojė me tulla e betonarme. E rri
gjithė ditėn duke ngarendur pas materialit. E pastaj
gjithė natėn vetėm gėrhat! Hahaha!
- Po dollarėt s’tė gėzojnė, zonjė? - i thash.
- Mirė, ata duhen. Por, Gili ka merak tjetėr. Duhet...
- dhe heshti njė copė herė. E pastaj ngriti sytė e
buzėqeshur dhe e kėndellur . -Duhet tė vritem! Tė
vritem! - tha ,dhe duke shkundur vithet u largua me
hahahatė e saja karakteristike.
Rrotullova sytė nga Biti, Xani e Gimi, qė ishin
pranė e tė habitur shikonin.
- Ka luajtur!, - tha Xani.
- S’ka faj!, - tha Biti. Ai Xhuli gjithė natėn e
lume rri i trullosur!Thonė, nga droga!. Ē’tė bėjė e
mjera!.
- E harrojmė!, - u thash. Ma mirė vazhdojmė
punėn. Ėshtė tjetėr mesele ajo.
- Nuk ka rrymė pėr tė bėrė beton me makinė!.-
tha Veli.
Zbrita nga murnajat pėr tė kontrolluar defektin.
Mos ishte gjetiu.Kishte ndodhur shpesh qė prishej
kablloja e makinės. E kėtė herė s’kishte priza.
- E ndėrrojmė nė dhomėn tjetėr. Kah kjo anė, tha
Gili nga dera e madhe e shtėpisė. Eja dhe rregulloje,
usta!, - shtoi ajo.
Hyra brenda pėr tė kyēur kabllon nė prizė. E
kyēa dhe u ktheva tė dal. Ajo e mbylli derėn e
dhomės. Hapi kopsat e kėmishės dhe nxori
kraharorin...
- Ky ėshtė kujtimi qė bėra, Loni. Ja shiko! Qysh
atėherė po mė ...!
M’u errėn sytė. Thuajse ēatia mė ra mbi kokė. U
pėrpoqa tė dal, e ajo mė mbėrthente me duar.
- Mos!, - iu luta. - Kėtu e nxjerr kafshatėn! - dhe
u tėrhoqa nga kthetrat e saj si tė maces...
- I poshtėr!, - dėgjova zėrin tek dola nga dera e
madhe. Dhe nisa punėn time nė mur. Vetėm njė fjalė
mė shkonte vėrdallė nė tru: Gruaja e ka shti dreqin
nė shishe! E pastaj mė oshėtinte koka sikur po
bėrtiste Gili:
- Ndihmė! Ndihmė!
Nga piskamat e saj, rendnin njerėzit e kojshisė. E ajo
rrefente se ishte e sulmuar.
Mė gulonin djersėt e ballit. Njė zjarr mė shkonte
nėpėr trup. Sytė s’munda t’i largoj nga muri, ku punoja.
E heshtja mes nesh kishte rėnė. Vetėm zėri i
makinės sė betonit oshėtinte me kėrhamat e saj.
Ngrita kokėn pas njė ēasti dhe shikova nė dritare. Nė
njė skaj tė saj pashė tek rrinte zonja Gili. Ajo
buzėqeshi sėrish. Ula sytė, sikur s’ndodhi asgjė
pėrpara pak ēastesh. Dhe rrotullova mendimet.
- Ēka tė duhet nė shtėpi, bre ai!. Punon mirė, por
me filanen? Hante bukė nė atė shtėpi?
Dhe kohėt do tė kalonin e do tė rrija nė shtėpi. E
fėmijėt pa bukė. Qysh atėherė zonja Gili, pasi
pėrcolli sėrish Xhul Amerikanin, i binte pash mė
pash ēarshisė. Vetėm mė shikonte shtrembėrshtrembėr.
Kur ecja njė ditė udhės pėr nė spital, pranė
postės u ndeshėm ballė pėr ballė.
- Hė, frikacak ku je? - mė tha.
- Kėtu!, - iu pėrgjigja.
- Ti vetėm murnaja di!
- Atė e kam zanatė tashti!, - iu pėrgjigja.
- Mbytu atėherė. Le tė tė dalė shpirti me ēekiē nė
dorė!
- Kam shumė nder ashtu!
- Ashtu thonė hadumėt!, - tha dhe iku duke u
pėrdredhur. Kushedi cili nga donzhuanėt e krisur e
priste. E Xhuli qyshkur s’paraqitej nga kurbeti.
- Tė vret kafshata e ngrėnė! - mendova atė ēast
kur hidhte e pėrdridhte trupin ēarshisė zonja Gili...!
Shtrihet zezona!Malli mė tret.Mė zbeh.Thinjat
mbi kokė mė shtohen.Muzgu nė pamje.Veli makabėr
hidhet nė dioptrinė e dritės.M'i thyen rrezet.
Kapėrdijė brushullat e pikėllimit mėngjeseve e
mbrėmjeve.Sa herė qė mbes nė vetmi e shoqėrohem
nga miq,dashamirė!Bėtika e shqetėsimeve mė
pėrkul.Thyhem nė ije.Drejtpeshimi mė humb!Nga
dhembja malli mė merr.Dhe klith!
Vėrdallė mė shkon e mė trokėllin pandalur
regėtima.Ajo.Befas mė bie mbi kokė.Mbi trup!Mė
mbėrthen ftohtėsia e saj.Mė shtang ajo vello
prapėsie.Jemenia e rėndė m'i shkapėrderdh
gėzimet,shpresat,bardhėsitė.Mbes nė ortekun e
vuajtjes meit!Si nė morg.Akull i ngrirė.Kthetrat e
rrėnimit zgjaten si gjarpėrinj!Mė kafshojnė ku
munden.Nė bebėza tė syrit!Nė gjuhė.M'i rrėmbejnė
fjalėt pėr uratė e rritė.E rėnkimet mbesin ,verbėsitė!
I rrėmbejnė e ndrydhin kėngėt e mia.
Ėndėrrimet!Ledhatimet!Binaja e pikėllimit aktron nė
skenė.Me rrokopujė shqetėsimesh!Me ngricė .
Sokėllimė!Gofet e zjarrit ndizen nė vetmi.Magma e
vullkanit!Shkrihet ai akull i mbledhur nė damar e
palcė.Gulon sylynjari i lotėve.Gulon!
Murtajė e shėmtuar!Ti endesh pa mėshirė.Hyn
pa trokitur nė portė.Krijon oshėtimė!Vret
buzėqeshjet.Derdh farmak nė gėzime.Mbjell
shprazėti,shkretėtirė, hidhėrime!Ngėrdheshesh nė
binarėt e jetės.Farkon atė tunxh tė zi.Plagomė!E
mbet hija e ftohtė, pėrpin, prapton, gjėmon!
Nga t'i nis rrėfimet?Kėndi i buzėqeshjes ka tha
nė damarė.Ka ngecur nė ortekun e rrėnimit.Ka
plasur nė ėndėrrime.E tashti ėshtė strukur nė atė
zbrazėtirė.Hesht si zjarri i mbuluar nga hiri.Hesht
ajo domethėnje unikate e saj.E gjuha nėpėrkė e
heshtjes kafshon.Nė data, ditė, stinė e vite.Edhe kur
del rrezja e pranverės dhe lulja e parė
shpėrthen.Edhe pikat e shiut kur bijnė dhe fjollat e
borės ! Rrokulliset hija e saj nė hon.Nė
pafundėsi.Perėndon e shtegton lumturia.Si vargani i
gjatė i shtegtarėve nė vjeshtė. Shtrihet!Po!Vargani i
gjatė i vuajtjes.Durimit!Lidhet nyje misteri!
Udhėkryqet ngriten si lak.Nga tė niste shpirti me
kandila zjarri tė ndezur?E zemra e tretur nga plaga
kullon shprazėtirė.Pėrmbushen nga gulimi agimet e
pėrgjakura.Lindin si hije takimet,qėndrimet!E nė
sofėr vendi i zbrazur si gjėrėsi shkretėtire rri...!
Harku i gorromisjeve,hekatomba e rrėnimit,
hejza e shėmtisė,pirgu!Po!Pirgu i dhembjes.Ajo
piramidė shėmtie qė rrėmben e pėrthan.I tret
gėzimet,shpresat, blerimet.Kėngėt e mbushura me
lot.Dritės i derdh errėsirė!Cila zemėr nuk lėngon
nga shėmtia?Cili shpirt nuk pėrthan nga
shkretia?Kush nuk ndjen brengė nga gjama?
Rrokullisen gurėt e gėzimit.Ngritet murana!Ai
pirg dhembje pėr tė mbajtur nė jetė kalanė e durimit
dhe tufat e gėzimeve qė shpėrndahen nė kujtime...
XI
Jehona e jetės pėrditė e mė tepėr merrte kuptime
vrazhdėsie. Nė dimensionin e shtrirjes sė saj ndieva
se si ndryshonin momentet. Lindjet dhe vdekjet.
Rrita dhe mplakja. E ca kėputeshin nga zinxhiri i saj
befas, duke krijuar vakume e shtresa tė thella
dhembjeje e pikėllimi. Pėrmbusheshin nga njė anė
me gjallėri skajet e njė rrite, e nga tjetra njė vetmi
hėpėrhė ma zinte hapin e frymėmarrjes. Lindnin
padiktushėm thinjat e rrudhat shtoheshin nė ballė.
I tillė nė atė vetėmi mbeta pikėrisht njė ditė
tetori. Sapo kthehesha nga puna njė mbrėmje nėna
Xife vdiq.
Vetėm fjalėn “vdiqa, bir!" e ndjeva si thikė qė
mė hy nė zemėr. U pėrkula mbi tė dhe e mora nė
krah pėr ta dėrguar nė spital. Nga dhoma deri nė
ēardak tė shtėpisė ajo mbaroi. Nisi dallga e lotėve
dhe vajtimeve net e ditė me radhė. E pastaj s’mė
mbeti tjetėr pos tė shkruaja kėngėn e dhembjes pėr
Zemrėn qė kurrė s’do tė agonte!E ndieva se babai
mė kthente nė jetė tė mbijetoja nga pak. Mė jepte
zemėr, sa herė qė vetmia e pikėllimi mė thyente.
- Ėshtė vdekje me rend, bir! - mė thoshte e mė
rrėfente pėr shumė ndodhi.
Ato ēaste mė shkonte vėrdallė njė zjarr si llavė
vullkani. Mė shfaqej ajo pėrpara shtėpisė, sa herė qė
kthehesha nga puna. Kot i hapa sytė tė mė dalė
pėrpara. Kurrė s’e takova. E pastaj e ndieva
pėrcjelljen e saj, sa herė qė nisesha dikah. Me njė
fjalė, tė gjitha mirėseardhjet e udhambarat e ngrohta
qė m’i dėshironte ajo, i humba pėrgjithmonė! Dhe,
s’kisha nga, pos t’u kthehesha Arit, Besės e Ditit, qė
rriteshin.
- Ja! - i shikon fėmijėt!, - mė tha njė herė.E Arin
qė ta rrita! Do tė ndodhet pranė si vėlla ndonjėherė.
Do tė kalosh ēaste qė do tė dalin befas nė jetė. Loni,
mė kupto, bir. Jam e lumtur shumė qė tė shoh me
fėmijė. E vetėm pėr njė gjė mė vjen keq. S’munda ta
mbėrrij ditėn e synetisė sė Arit. E motra ime, Hana,
qė e rrita jetime, ja,e bėri dasmėn e synetisė sė
nipave!
Peshova ato ēaste domethėniet e jetės. Dallgėt e
saj. Pėrmbysjet e shtigjet nga tė shpinin. Isha
ngushtė pėr tė plotėsuar edhe njė dėshirė tė saj.
Kohė dimėri e i papunė. Ndėrsa shpenzimet e
pėrditshmėrisė mė ndalnin frymėmarrjen e
zhvillimit.
- Ta bėjmė Loni!, - mė tha Lija preras. Ka
dėshirė nėna Xife. Nuk ia prishim. Do tė gjejmė
para.
Nė ato zgripe e ngushtica bėmė listat pėr tė ftuar
miqėsinė e farefisin. Dhe, nė pikė tė janarit, njė tė
diele tė ngrohtė, kaluam ato ēaste. Nėna Xife
shkėlqente nga gėzimi e kėnaqėsia!
- Eja!, - ia shtriva dorėn pėr tė hyrė nė valle. - Ja!
E mbėrrine edhe kėtė ditė!, - i thash i gėzuar.
- E shoh Loni!Jam shumė e gėzuar. Vetėm mos
mė ngushto!. Tė lutem!.
- Pse, nėnė?
- Do ta them, bir!
Ajo mė shikoi nė sy. Iu dridh buza e iu mbushėn
sytė me lot.
- Nėna s’e ka prishur ende zinė e Dikut tim sy zi!
Njė nyjė ma lidhi gėzimin mu nė brendi tė
zemrės. U rrėnqetha nėpėr trup. Por, s’bėra zė. E ajo,
atė ēast u largua nė njė skaj heshturazi dhe ndiqte
tėrė atė gėzim qė shfaqej te valltarėt.
- Eh! - klitha dhe mendimet mu rrokullisėn larg e
larg! Deri atė ēast s’e kisha kuptuar se nėna Xife
kishte qėndruar nėpėr shumė gėzime me njė det
pikėllimi nė shpirt pėr djemtė. E sonte, kur shfaqte
gėzimin e saj pėr dasmėn e synetisė sė nipit, Arit,
ajo digjej pėr djalin e saj Sadikun.
M’u rikujtuan fjalėt qė m’i tha pėr tė dhe
parame- ndova vėllaun duke ia dėrguar drekėn
babait deri te mulliri i Kasės. E pastaj kthehet e
sėmuret qė tė vdesė me sy tė plasur.
- Mos tė hyftė vdekja nė shtėpi, biro!, - mė
kishte thėnė njė herė. Ajo ėshtė e ftohtė, e rendi, s’i
dihet. Mė mbeti kujtim brezi i Dikut dhe teshat e tij.
Ēmallesha me to! Por, vdekja s’di e s’ka mėshriė.
Ajo ma rrėmbeu edhe Ganiun, sa i mbushi pesė vjet.
Hyri shpendkeqja nėpėr dritare dhe ma kafshoi nė
befasi. Djalin si trup e futa nė dhe. E pastaj Rushitin,
e pastaj edhe njė nė lindje...
Ajo rrėfente shpeshhėrė.E, sa mė tepėr rritej Ari,
ajo thoshte: - Ja, ėshtė si Diku ky. Mė flokė tė zeza e
tė drejta. Djali i nėnės! - klithte duke e lėmuar.
- Nėnė!, i thash pikėrisht kur bėnim gati Arin pėr
syneti. E bėjmė edhe Ditin? Njė udhė e dy punė.
- Jo! Ėshtė i vogėl!Gjashtė muaj si ka mbushur
bir. E ti do tė bėhesh edhe ma mirė.Atėherė do tė
bėsh njė dasmė tė madhe!
Ishin po, kėto kujtimet qė s’mund t’u largohesha.
Mė ndiqte zėri dhe hija e saj kudo.Ēdo mėngjes, kur
nisesha pėr nė punė e ēdo mbrėmje ktheva nė
dhomėn ku ishte fotografia e saj e varur nė
kornizė.Ndalesha e i thosha:
- Nėnė, unė shkova...! Nėnė, unė erdha...!
E mė mbusheshin sytė me lot!Njė deng
pikėllimi mė kaplonte nė shpirt. Por, ajo s’bėzante
kurrė, kurrė!
Largohesha nga ato pikėllime sa herė qė mė
rrethonin fėmijėt pėr rreth. Dhe nga lojėrat,
buzėqeshjet, bėlbėzimet e tyre, shkėputesha ngadalė
nga ai pikėllim pėr tė kthyer gėzimin dhe shpresėn
nė shpirt e nė zemėr. E pastaj hynim nė bisedat e
pėrditshmėrisė sonė, ashtu siē e kėrkonte rendi e
puna. Babai duke pirė duhan fliste se ē’do tė bėnim
tė nesėrmen. E Lija bėnte punėt e shtėpisė. Dhe
muajt kalonin.Ngjarjet mbulonin njėra tjetrėn duke u
palosur nė kujtimet e jetės.
Befas m’u kujtua ajo ditė gushti, kur u ktheva
nga puna e rėndė e ditės, e nė mbrėmje, sa futa
kėmbėn nė ēardak, Lija e pėrlotur qėndroi pėrpara
meje.
- Pėrse? - e pyeta i shqetėsuar. E ajo dėneste.
- Fol!Ēka ngjarė?
- Abidini!, tha dhe filloj tė ngashėrejė.
- Ēka!?
- Ėshtė vrarė duke u kthyer nga pushimet verore.
Tok me dajėn dhe familjen e tij.
- Tė gjithė?
- Po! Janė mbytur nė ujėrat e njė lumi !.
M’u rrėnqeth trupi dhe sytė mu pėrlotėn. E
ndjeva se humba njė shok qė e desha si vėlla. M’u
kujtua takimi i fundit pėrpara gjashtė javėve me tė,
kur u martua. Mė dolėn pėrpara nėna e babai i tij. E
pastaj Abja, siē e pėrkėdhelnin ata, i veshur me tesha
dhėndėrrie.
- Ma ktheve Loni!, - mė tha tek i jepja kutinė e
filxhanėve pėr kafe.
- Tė pish kafe tė ėmbėla, Abe! U trashėgofsh e
paē lumturi e jetė tė gjatė bashkėshortore!
Ai qeshi e pastaj mė tha:
- Unė s’munda tė t’i them tė gjitha kėto atėherė,
Loni. Na penguan e s’u takuam .
- Megjithatė!Ja! Sėrish jemi bashkė!, Mirė thonė
se mali me malin s’takohen, por njerėzit po se po!
Hymė nė dhomėn ku ishin mbledhur dasmorėt.
Herė kėndonin e herė bėnin rendin e dasmės. E
babai i Abes, xha Hyseni, i gėzuar pėr ditėn e
martesės sė djalit, i cili kaloi dyerve tė burgut tė
rėndė, derdhte cigare sa mundej. Edhe lėngje,
llokume e ēokollata.
- Merrni! - lutej ai. Ėshtė ditė e gėzimit tė madh.
- E tashti? - mendova. Si do tė dilet pėrpara
nėnės dhe babait tė Abes!. Po shoqja, vallė? Sikur tė
jetė me shpresė?! O zot, klitha pa ditur nė rėnkova
apo bėra lutje atė ēast.
- Sa mirė do tė jetė sikur tė lindė njė xixė e
shpresės sė madhe!
Heshtja mbulonte gjithė skajet e dhomės. E dhembja
dhe pikėllimi pėrmbytnin shpirtin tim!Lija
fshinte sytė e s’pushonte nga dėnesjet. Ndėrsa unė i
shkujdesur pėrpiqesha tė vesh tesha tė tjera pėr tė
shkuar tek shtėpia e tė ndjerit Abe. Mė silleshin
vėrdallė kujtimet dhe ecja me njė ndjenjė, sikur do tė
takoheshim me tė. E pastaj do tė bisedonim pėr
kohėn e kaluar nė studime. Pėr pushimet verore, e
kushedi pėr ēka. Por, ai s’ishte i gjallė. Ndaj,
rikujtova tri vite tė rėnda nė burgje dhe jetėn e
shkuar pėr njė ideal!
- Pa tjetėr vjen koha jonė! Troket zėri i ditės sė
shenjtė. Kosova do tė bėhet Republikė!, mendova
ashtu siē ishte kėmbėngulės Abidini, sa herė qė
hynim nė biseda, atėherė nga fundi i shtatėdhjetės!
M’u kujtuan dhuratat qė solli pikėrisht mė
tetėdhjetėn, kur ishte nė shėti tek “Nėna”.
- Ja, Loni!Kėtė pako!. Ėshtė duhan DS!, E ky
tarabosh! Ndėrsa kėtė bust ta keshė kujtim pėr
Gjergjin tonė tė nderuar e tė lavdishėm! Kjo
taketuke, le tė tė kujtojė kthjelltėsinė e detit qė e ka
Atdheu.
- Janė shumė kėto dhurata, Abidin!.
- Merri! - mė tha. Do tė shfaqen pikėrisht
atėherė, kur kjo ditė do tė jetė pėrherė e ma larg. E
kaluar. Kushedi si ėshtė ardhmėria. Mbase edhe do
tė tė rikujtojė nė kėto ditė rinore. Pakot e duhanit
pijė me shokė e me shoqe. Le ta ndiejnė shijen dhe
shpirtin e atdheut pėrmes tymit tė duhanit!
Nė kėtė katrahurė tė krijuar ecja pėr tė mbėrri te
shtėpia e tij qė ndodhej e batėrdisur! Pa tė, gjallėria
s’kishte si tė shfaqej nė atė oborr. Nga t’ia nisja atė
ēast elegjisė qė mė shkonte vėrdallė.Ishte njė
shpėrthim i njė dhembjeje pėr Aben!E pastaj pėr
nėnėn, babain e shoqen e tij. Dhe s’mė hiqej nga
mendja hallakama e vargjeve Mbi ēati ra errėsira!
Titull me tė cilin e pagėzova elegjinė pėr tė.
I mbushur pikėllim nga ajo qė kishte ndodhur,
tek afrohesha afėr shtėpisė sė tij mė oshėtinin nė
kokė vargjet:
Dhe erdhi papritmas tek ti vdekja
kur ktheheshe nga pushimet tek Ata
tė rrėmbeu pamėshirshėm siē kallė etja
si nė shkretėtirė - blerimin pėrthau!
Do tė treten Ata sot e mot si shkretėtira
ngushėllimet ēdo ēast mbesin tė kota - fraza!
Nė zemėr merr hov zjarri, e mbi ēati errėsira,
Aspak shpresė jete, askund oaza!
Vallė!, klitha. Si ra kaq shpejt ky rrėnim nė kėtė
shtėpi?
Dhe mė doli pėrpara fytyra e nėnės sė tij.
Gulonte nga sytė lot e nga shpirti pikėllime. Sa herė
na kishte pritur e buzėqeshur duke na pėrgatitur
gosti. E tashti, ku tretėn buzėqeshjet, gėzimet,
shpresat pėr njė ardhmėri?
M’u bė se zėri i shpendkeqes jehonte gjithkah
dhe kishte bėrė vendin mbi oxhak tė shtėpisė sė tij
pėr tė lėshuar krrokama kobi! Abidin o vėlla!, -
klitha i pėrlotur e i mbushur dhembje e pikėllim!...
Pėllumbat e kujtimeve kthehen tė plagosur.
Gulon plaga e pikėllimit vrer e vetmi!Domethėnja e
gugatjeve klithmė e krrokamė pėrzier.Shtigje
misteri,kėrkime,pėrgjime.Shėmtia nė palcė shiton
fatet.Barra e shtėrngatės tė shtrydh.Kthetrat e
xhelatėve tė rrudhin.E turren pėrbindėshat!
Lakuriqėt e natės, hyjnė gjithkund pėr tė krijuar
katandinė pėrgjithmonė!
Nė kalvarin e jetės katrahura!Zverdhet kujtesa e
praptuar e gėzimeve.Kėnga pikon lot.Vajtonte rrita
pėr hapin e prerė tė blerimit.Ėndėrrimi peng i
ngrirė.Larg mbesin shpresat e thyera.Si bulėza tė
vyshkura nga bryma.Bardhėsia pėrmbyllet nė oazėn
e shkretėtirės.Aty ku ortekėt krijojnė pirgun e
dhembjes e kundėrmon pa pra era e vdekjes.Hije e
ftohtė rrėnimi!Nė brigjet e skėterrės pėrmbytet
ardhmėria, e rrinė qeshin korbat ,lakuriqėt ,
pėrbindshat!Nė orgjitė e murgjėve lahen me ajazmė.
Nė kabinetė tė dreqėrive kurdisin dhe ziejnė ēorbėn
e hashasė .Pėr kurtha e lak! Ngėrdheshin dhėmbėt e
tyre.Ēakėrdiset shpirti katran.E turren tė presin e
tresin, tė grijnė nė havan! Havadanėt,tiranėt!
Ēfarė agimesh tė lara me prapėsi!Prej nga gjithė
kjo rrjedhė urrejtjeje!Ky vargan i gjatė pėr ta
shporrur mirėsinė!Tė shemben kullat e zgjimeve.Ata
qė nga turra e zjarrit mbetėn sėrish tė gjallė.Nga
shtėpia e ferrit u kthyen sėrish nė ferr!Mbetėn
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:57

shenjtorė urtie tė pėrndjekur!Kėmba kėmbės tė
shituar.Nė prapavi!Nė pabesi!E nuk than asgjė pėr
shpifjet!Heshtėn!Qėndruan!Nuk mbajtėn inatė!
Agimet i pritėn tė vijnė.Nuk dyshuan !E nata mbi ta
shtrihej natė!Natė...!Nė ēfarė pėrmase i ngulin
kthetrat tuxharėt!Kanibalė tė tėrbuar!U endėn
gjithkah pėr tė zėnė viktima,viktima,viktima...!Kuajt
e Trojės hingėllinė.Shpirtėra trazuan.Nė kaptinėn e
nėnshtrimeve aktorė kėrkuan.Ndoqėn,burgosėn
mizorėt...!
Dritėhijet bijnė.Ngėrdheshet vdekja shkretėtirė!
Vriten e priten takimet.Muza e gjakosur varet nė
hark.Kthehet lėngata nė shpirtė.Pėrgjithmonė
struket e rritet.Dashuria peng e rreng nė
kujtime.Hata!Pirg ku ngritet rrėnimi.Gurrė qė
mbush sofrėn me lėngatė.Mėrgojnė gėzimet.Kthehet
dhe hyn tufani.Dridhen themelet e Kalasė!Shprishen
e shkunden prej hatasė!
Darka e vetmisė prapton.Gota e pikėllimit
pėrmbyt.Nė log bardhėsia e ngrirė,meit!Pezull
qėndron lahuria e nusėrisė.Velzbehur del e
aktron!Vargani i gjatė i pikėllimit syngji!Sirenat e
pikėllimit kandila zjarri ndezin!Tretet nėnlokja
mbuluar me zezonė.Venitet!Gulon!Sylynjari i lotėve
gėrryen fatin e vrarė.Valėvitet ėndėrra e njė
kthimi.Trashėgimi,rrita,gjallėria...!Syblerta dashuri!
Ide e shkruar nė qepallė!Buzėqeshja i shkreptin
shpresa mirėsie.E kurora ēels magjik pėr tė nisur njė
jetė tė gjatė- mandatė!
XII
Koha ecte e cte.Plaga e dhembjes pėr Aben as qė
mbyllej. Nėna dhe babai i tij, xha Hyseni,me malcim
nė shpirt vėrtiteshin kokulur e tė pėrlotur nėpėr
oborr tė shtėpisė. Ca herė silleshin nėpėr ara.
Megjithatė ēdo gjė nė atė rreth ishte e fohtė. E zezė!
Syri i shėmtisė pėrgjonte deri nė pakufi e nė absurd.
Pengoheshin shokėt e tij tė mos takohen me xha Hysenin
e nėnėn e Abes. Tė gjithė ata qė kishin hyrė nė
oborr tė shtėpisė sė tij i patėn marrė nė pyetje. Dhe
disi frikėsoheshin tė kthenin sėrish. U iknin
takimeve.
- Tang-tang! Tang-tang!,- trokita nė portėn e
mbyllur tė shtėpisė sė Abes. Atė ēast mė ra ndėmend
kur isha dy javė pėrpara martesės sė tij. Kishte hapur
kanalet pėr ujėsjellėsin.
- Do ta lėshoj Loni! S’martohem pa banjė unė!
Hahaha! -qeshi.
- Urdhėroni!, -u dėgjua zėri nga brenda. Ishte ajo
nėna e Abes e mbuluar nė zi.Diēka mė therrte nė
shpirt e zemėr. E nė sy mė rrokullisej loti.
- Mirė se erdhe Loni!, - mė pėrqafoi.
- Sikur kam pa Aben!, mė tha tek mė sillte
kafenė.
- Rri rehat o nėna e Abes. S’duhet asgjė pėr mua,
i thash. Ula kokėn nga vullkani i lotėve qė mė
pikonin. Dhe heshta.Xha Hyseni, ashtu i skuqur nė
fytyrė e me shikim tė pėrlotur, rrotullonte tėrė atė
katrahurė shėmtie nėpėr kokė. E jeta e pėrmbyste tek
shikonte valixhet plot e pėrplot gjėra pėr Aben, tė
sjella nga Amerika.
- Hė! - tha. - E mbusha rrėnxė e birė nė kėtė
shtėpi. Desha t’i gėzojė djali! E tashti, i mbulon hiri
e merimangat.
Vėrtet!Ēdo gjė e rregulluar me shije. Shtėpia e
lartė -Kala!. Dhomat me shije e plot mobilje. Por tė
ftohta! Orteku e shakullima kishin mbetur pas
rrėnimit. E Abja i heshtur qėndronte nė kornizėn e
fotografisė. Sikur fliste e buzėqeshte me ne. Dhe mė
shfaqej ditėn kur qėndroi i shtrirė nė morg. Ndaj,
edhe shtėpia qysh atėherė mori pamje tjetėr. Tė
shkretė! E njerėzit pėr lamtumirėn e fundit, nga
vajtimi, lotėt i derdhnin si lumė.E dryri i zi
mbėrthente buzėqeshjet,gėzimet,bardhėsitė...!
- Fėmijėt si i ke? - mė pyeti nėna e tij. - Janė
rritur?
- Mirė janė!, - ia ktheva.E pastaj heshta. Nga
vrulli i grumbulluar nė shpirt s’munda tė pėrgjigjem.
- Mirė bėre qė erdhe!,- tha xha Hyseni. Dua tė
mė shkruash njė tekst pėr Aben! Do t’ia ngris
pllakėn pėrkujtimore mbi varr!
Sytė iu pėrlotėn. Iu dridh buza. Por, qėndronte.
- Do t’ia bėj! Le ta ketė kujtim nga babai. Mė
iku befas e mė shkretoi, Loni!
- Ashtu qe shkruar! - tha nėna e Abes. Zoti tė
mirėt i merr!
- Edhe nusen e nxorėm!,- fliste xha Hyseni. Ishte
shumė rėndė tė ndahesh prej saj. Mė rėndė se prej
djalit. Ishte e re e ne mbanim shpresė nė diēka. Por,
s’e kishte shkruar zoti ashtu!.
- Tė mbyllet dera jonė qe shkruar! Tė mbyllet! -
tha nėna e Abes.
E kisha vėshtirė tė gjejė shprehje pėr t’i ngushėlluar
e pėr t’u dhėnė pėrkrahje. Nga rrėnimi s’flisja
dot! Heshtja! Heshtja!. E ajo fshinte sytė me kindin
e kėmishės.
- Kam kujtimet e saj. Teshat e nusėrisė si krushq
tė ngrirė mė rrinė tė paluara. Desha t’ia jap e pastaj
ndėrrova mendimin. Thash, le tė mė mbesin kujtim,
se e martova djalin. Dhėndėrrin e nėnės! Mė hyri nė
gjerdek pas vuajtjeve qė ia bėnė nė burgje. I pata
harruar tė gjitha unė nėnėshkreta!Tė gjitha!.
Pikėrisht ditėn kur e martova, mendova se tė kėqijat
pėrfunduan. Mendova nipa e mbesa tė rris. E pėr
burgun thash: Ēka se e mbajnė!Ėshtė i gjallė dhe
dita do tė vijė pėr tė dalė nga ai. E ngushėllova
vetveten, edhe atėherė kur kandilat e ndezur tė
pikėllimit mė gėrryenin shpirtin e zemrėn. E kur e
nxorėn nė gjyq, ia mata trupin nga pas. M’u duk i
lodhur, por i pamposhtur. Mė vinte tė klith njė herė e
t’u them: Ma lėshoni djalin. E kam njė! Pėrse e
torturoni kotnasikoti. Por, ndryshova mendimin. U
bėra krenare, kur shikova gjithė ata qė sorrollateshin
rreth tij si xhelatė. Dhe heshta e qėndrova. U luta
vetėm Abja kurrė tė mos u nėnshtrohej. Si tė binte
aq poshtė pėr atė liri tė rrejshme, qė do t’ia falnin.
Dhe prangat, qė ia mbanin nė duar m’u dukėn si penj
tė kalbur! A mbahet luani me kalbėsira!? Djali im
ėshtė vigan! Ai e ka sendėrtuar idealin pėr njė
ardhmėri.Tė mjerė mu dukėn ata qė pėrpiqeshin ta
thyejnė. E gjykatėsi lexonte akuzėn se Abja ka
shkelur ligjin dhe nė emėr tė popullit ia prisnin
xhezanė. Sa tė tmerrshėm! Djalin tim e denonin nė
emėr tė popullit! Po kush ia dinte hallet ma mirė se
ai!? Kush ia vente gishtin tek plaga qė i kullon vrer?.
Kush ia kėndonte kėngėt ma tė mira pėr ardhmėri.
Kush ia hapi shtigjet drejtė rrugės sė mbarė? Kush?
E tashti ma thotė mendja se ai kurrė s’ka vdekur
Loni. Edhe kur mbes vetė flas me shpirtin e tij.Po!
Flas me idealin e tij. Dhe pres padurim t’ia kuptojnė
qėllimet!
- Ke tė drejtė nėna e Abes! Ai ėshtė i pranishėm
nė mendje e shpirt tė shoqėrisė.Unė kam bindje se
njė ditė do ta mbulojė lavdia e pėrjetėsisė!E dita e tij
do tė vijė!
Heshtėm pėr njė ēast. Sėrish ngrita sytė nė
kornizė ku ai qėndronte e s’fliste. Mė rrotulloheshin
mendimet tek rrinim me Mirandėn e po bisedonim
nė Kryeqendėr. E Abja energjik, i kthjellėt nė
mendime e duke lėshuar shtėllungat e duhanit nga
goja.
- Ju pėrmallėt s’jeni pėr punė tė tilla!, mė shkoi
ndėrmend thėnia e saj. Edhe vdekja?,pėshpėrita.-Si
nuk pati mėshirė! Xha Hyseni sikur u zgjua nga njė
- E di! Mė kanė thėnė asgjė mos i shkruaj nė
pllakėn pėrkujtimore. S’e durojnė ata qė e ndoqėn
dhe e mbyllėn. Edhe tashti, kur Abja prehet nė
qetėsi, ata shqetėsohen. E njė mik qė merr vesh nga
ca kanale, ku bėjnė skenarė shėmtishė, kėshtu mė
tha:
- Nėse i shkruan diēka nė pėrkujtimore, do t’ia
prishin e rrafshojnė varrin!
- Unė e kam vendosur Loni!. Do t’ia bėj e do t’ia
shkruaj. E pastaj, po deshėn, le t’ia prishin!
- Ēdo gjė mund tė bėjnė tė krisurit xha Hysen!
Por, dije se s’ia mbėrrijnė qėllimit kurrė. Abidini do
tė mbesė zemra e njė brezėrie qė vjen. Ai aty e ngrit
shpirtin dhe idealin e tij. Nė atė rrugė ata s’kanė
forcė tė ndėrhyjnė. S’mund tė bėjnė asgjė. Pos tė
shfarosin ēdo gjė.Ai do tė mbetet i pėrjetshėm, sa do
tė jetojė gjuha dhe trolli jonė.Do tė kėndohet nė
kėngė e do tė shkruhet nė libra. E ata qė bėjnė
kujdestari tė politikave, do tė mbesin langoj, duke
lėpirė buzėt pas gjahut.Do tė presin t’ju japin
gjuetarėt njė planc tė pėrmutur!
Heshtėm pėr njė ēast. Secili diēka mendonte.
M’u kujtua e kaluara, kur mė rrinin mbi kokė dy
inspektorė tė sigurimit. Njėri syskuqur e me flokė tė
drejta.Shkurtabiq!I veshur elegant dhe me
buzėqeshje cinike. Tjetri sygjarpėr. I plotė. Me hije
tė rėndė. Fytyrkatran. E gjuha i ngatėrrohej shpesh.
Qė tė dy e plotėsonin njėri-tjetrin, duke nxjerrė nga
vitrinat materiale tė grumbulluara si dosje! Ndėrsa,
njė kokėtullac hynte e dilte sa herė qė
donte.Plotėsonte vakumet qė mund t’i linin ata. Ai
ma tepėr shėrbente si instrument e ata e prisnin mirė
kur hynte, ndėrsa, kur dilte, qeshnin e mė thoshin:
Ja, i joti, bre!
- Ėshtė i juaji !, -ua ktheva. - Kurrė s’ėshtė i imi.
Pėr ju po punon!
- Po, ashtu ėshtė, tha shkurtabiqi. Ėshtė shqiptar i
ndershėm shumė!
- Punė pėr tė!
- E ti,Valon na ke befasuar me ēdo gjė!,- tha
shkurtabiqi.
- Pėrse?
- Po flasin faktet. Veprimet qė ke bėrė flasin pėr
shkelje. Pėr atak ndaj shtetit. Ke shkelur, si duket, nė
dėrrasė tė kalbur!,- dhe qeshte me cinizėm.
- Ne jemi shtet!,- foli fytyrkatrani duke iu ngatėrruar
fjalėt.
- S’ka gjė tė keqe kėtu. Mirė qė jeni. Edhe unė
jam qytetar i kėtij shteti.Bile, i barabartė sa ju e i
vėllazėruar!, - u thash pak me ironi.
U shikuan sy mė sy. E pastaj ndezėn cigare.
Shkurtabiqi mori telefonin dhe rrotulloi ca numra.
Se me cilin fliste, s’e di. Vetėm fjalėt qė i thoshte
mund t’i kuptoja.
- Po kėtu e kemi. Ashtu duket nervoz. Mbahet
krenar. Do ta zbusim!
Ai e la telefonin dhe pasi mori frymė thellė, tha:
- Djalo!,Nuk luhet me shtetin!. E dėgjon?. Pėr ty
kanė marrė vesh edhe organet atje lart.
- Varet pėr ēka kanė dėgjuar. E vėrteta mund tė
jetė ndryshe!,-iu pėrgjigja.
- Si ndryshe? - tha shkurtabiqi.
- Ashtu mendoj unė!
- E ne pėr ēka jemi kėtu? Ēka ruajmė?Kush jeni
ju qė pėrpiqeni tė pėrkrahni e pėrmbani ata qė ne i
ndjekim dhe i shpallim armiq! Na thuaj pse more
pjesė nė varrim tek Abidini? Pse e lexove referatin?
E di ti se ai ėshtė rrėnues i kėtij shteti nga pozitat e
irredentizmit dhe separatizmit?!
- Janė shumė pyetje kėto drugar inspektor!Kėto
njeriu s’i mban mend tė gjitha t’iu pėrgjigjet. E ju
nė tė gjitha u pėrgjigjėt.
- Po mirė!, - tha ai. - Ishe atėherė nė varrim?
- Po!
- E lexove referatin?
- Po.
- Atėherė ēka do?
I shikova tė dy. Shkurtabiqi kishte njė kėnaqėsi
shpirtėrore e plotė cinizėm buzėqeshte. Ndėrsa tjetri
i mvrenjtur m’i kishte gapėrruar sytė.
- Asgjė s’dua!E nė varrim isha nga motivet
shoqėrore. E kisha shok tė pandarė studimesh. Dhe
do ta kem.Referatin e lexova me keqardhje tė madhe
pėr lamtumirėn e fundit pas ndarjes nga ai.
- Demek, pėr tė madhėruar idealin e tij qė ishte
kundėr nesh, apo?
- Jo! Pėr tė madhėruar vetėm njė shok tė urtė e tė
pėrhershėm.
- Pse u lidhte shoqėria me tė? Apo pse bshkėpunonit
nga tė njėjtat pozita e qėllime?
- S’kishim kurrė pozita ne!E qėllimet i kishim
ēdoherė njerėzore.
- Mirė!, - u pėrgjigj ai. Atė e kishe shok
studimesh, ta zėmė. Po atė xha Bardhin tėnd? Po atė
Marien e Dinit tė Dulit? Po atė Manushaqen e
Shazos? Edhe kėta duhej regjistruar nė numrin e
popullėsisė rezidente?Edhe kėta janė banorė tė kėtij
vendi? E Maria shqiptare ėshtė? Po xha Bardhi yt? E
di ti sa tė kėqia i ka bėrė kėtij shteti e kėtij populli?
- Janė punė tė kaluara,drugar inspektor!, - iu
pėrgjigja. Se janė tė kėtij vendi, flasin dokumentet
dhe deklarimet e kryetarėve tė familjes sė tyre. E
xha Bardhi im mund tė pėrgjigjet vetė pėr ata qė ka
bėrė. Kam qenė pa lindur unė atėherė.
- Po Manushaqja? E kėtij vendi ėshtė? - pyeti
sėrish ai.
- Pasi ėshtė martuar me Shazon dhe ka lidhur
kurorė! Ajo kėtu jeton. Kanė ndėrtuar edhe shtėpi. E
dokumentet e shtetėsisė ju ia keni lėshuar! - u thash!
Ata heshtėn. Pas njė ēasti shkurtabiqi doli. Mbetėm
vetėm unė e ai fytyrkatrani. Sa herė qė fliste, mė
rikujtonte Kamon, atė memecin e qytetit.
-Tiii,Valooon, kee shaansse pėėėr t’uuu
pėėėrmirėsuar! Aiii Neeeshooja iii fshatit tėėnd
dheee Buush Ddaaanga, shuuumė poo puuunoojnė.
E neee i beeesooojmė. Hyyyjnė eee ddaaalin kuur
duuaaan kėėėėėtuuu.
- Neshoja dhe Ibushi kanė aftėsi pėr kėto punė,
drugar inspektor!Unė s’merrem me kėto.
- Shkoo dhee meendohuu miirėėė! E ne diiiimė
kuur tė tė thiiirriim.
U pėrmenda se isha zhytur thellė nė mendime.
Xha Hyseni mbante kokėn me dy duar e nėna e Abes
fshinte sytė me kindin e kėmishės.
Buzėmbrėmja ra nė agimin tim.U thyen dritat.Nė
skenė aktor i shqetėsuar mbeta.Me verbėsi nė sy e
me hije tė rėndė nė pamje.Fytyrat e katranėve ,
tiranėve m'i pėrthanė buzėqeshjet.Duhma e rėndė e
tyre ma zu frymėmarrjen.Sa herė qė desha tė dal nė
breg mė rrokullisėn!Mbeta nė honin e katandisė!
Pėrpėlitesha unė presbit i pėrplasur.Syngjia e
ngulur nė shpirtė mė shitonte.E shtrihesha nė
syenė.Aty ku logu i pėrleshjes mė nxirrte nė mejdan!
-Eja nė kėtė anė e shpėto nga rrėmeti!Mos u
qėndro dallgėve e stuhive!
-Do tė rri!Do tė rri !Deri nė frymėmarrjen e
fundit tė jetės.Janari mė pėrshkon nė damar e nė
shpirtė!
-Atėherė kurrė s'do tė dalish nga kurthat!Honi
dhe katandia janė stacioni i prehjes.Lumturia nėn
hijen e drurit tė ferrit do tė tė pėrqafojė!
-I pastėr nė ndėrgjegje le tė jem!Ani se mė
ngarkojnė si Sizifi.Me barrė nė trup ,me vuajtje nė
shpirtė do tė ec!Deri tek shtegu qė kėrkon uratėn.Tė
lindė ai agim i praruar.E tė hapen flegrat e mbyllura
tė portės.Ato qė pėrmbyllen nė thellėsi.
Dua tė mbes theror pėr ta flakur nga trupi atė
gur!Ai gur i ndarjes me hije tė rėndė,qė rrin i
heshtur gjithmonė nė gjakim!Rreth tij pėrgjojnė
bisharėt.Shesin e blejnė tuxharėt.
Hiqu nga kėto mendime tė marra!Nė to mjerimi
derdh hije.Kurrė s'do t'i ngrohė rrezja e lirisė...!
Dialogė kujtimesh mė oshėtijnė!Mė vijnė si
tufan!Rrapėllima e tyre mė kthen nė Kryeqendėr!
Atje ku pėrmasa del nė soditjet e mia.Vrull e
vėrshimė derdh!Besė e qėndresė!Urti!E ligėsia i
vardiset pas shpine.Me lakadredha!Me lara!
Gjarpėrinjt e gjakut!Sfingat e gjalla!Danjollėt e
Sherkės aktrojnė!Orgjia e orakujve i nxit.E stėrviten
tė harbuar zagarėt!Turren;Ham!Ham!-,pėr tė
gjunjėzuar!
-Pėrse turreni kėshtu karamanjollė?!!!
-Diafilmin e rritės ta mbushim verdhėsi!
Shurdhėsi!Meit tė mbesin kėngėt!Dasmat! Varrimet!
Lindjet!Emrimet!...
Pafundėsi e gjatė!Kllapi mbi Librin e heshtjes!
Mbi Librin e durimit!Orditė i niste shėmtia!E hynin
instrumentėt e saj.Maqineria e hatasė:Bam-bam!
Dam-dam!,-filloi tė kėrcasė!
Unė Sizif i marrė, shkruaj vargje pa domethėnje!
Kuptimi i tyre del matanė hapsirės.Nė kohė tė
pakohė mė shtrihen mendimet!E prehem i kėrleshur
si nė morg.Aty ku ngrijnė buzėqeshjet...!
XIII
Pasdita e asaj tė premtje tė prillit mė nisi pas njė
kohe ndarjeje nga Kryeqendra sėrish tek ajo me valigje
tė mbushur me tesha e libra. Ishte ajo rrugė qė
mė shpiente tė ndjek tė shtunave e tė dielave
ligjėratat e shkallės sė tretė tė studimeve
pasuinversitare. Befas m’u kujtua dita kur
diplomova nė fakultet. Pas tė gjitha mundimeve e
ankthit qė kisha, pėrjetova gėzimet, ku grumbulli i
shokėve e shoqeve nė njė sallon organizuan njė
mbrėmje gazmore.
- Ta urojmė diplomimin Loni! - ēoi gotėn e mbushur
coca-cola Miranda!
- Urime, urime, urime! - u dėgjuan edhe zėra tė
tjerė!
- Tė dėshirojmė suksese pėr tė magjistruar! - tha
Ganiu.
- U falėnderohem tė gjithėve!, - ua ktheva.
Dėshiroj qė kėtė ēast tė gėzimit tim ta pėrjetoni tė
gjithė.
E pastaj filloi kėnga. Tė gjithė ne sė bashku kėndonim
e ndiheshim tė gėzuar.
-Si s’e mora Lijen!,- thash me vete. Do tė kishte
ndier njė kėnaqėsi tė jashtėzakonshme. Por, meqė
s’isha i sigurt se do tė jepja provimin, unė shkova
vetė. Pėr dy javė rresht e pėrgatita dhe dola. Dhe,
fati mė ndihmoi.
E tashti, tek nisesha sėrish tė ndiqja ligjėratat pėr
ēdo tė shtunė e tė dielė, babai dhe Lija mė pėrcollėn
deri tek porta. Ndjeva mall pėr nėnėn Zife qė
s’mbėrriu ta presė atė ditė kur unė do tė regjistroja
shkollimin e lartė! Ishte krejt spontane ajo. As qė e
kisha ėndėrruar ndonjė herė. Befas takohem njė ditė
nė fakultet me profesor Zanin.
- Hė! Paske ardhur?
- Desha t’ju vizitoj profesor!.
- Mirė ke bėrė. Shkojmė nė kabinet!, - mė tha.
Dhe u nisėm shkallėve tė ndėrtesės, tek ishte
kabineti i tij. E ai, duke mė buzėqeshur, m’u kthye:
-Ta lexova emrin nė gazetė! Ha ha ha! - qeshi. E
pastaj heshtėm duke ngjitur shkallėt.
- E di? Mos u mėrzit pėr tė. Do tė kalojė!
Atė ēast rikujtova diferencimet qė bėheshin nė
qytetin K. Nė mesin e tyre sėrish unė.Kėtė herė mė
pėrjashtonin nga vendi i punės.E gazetat shkruan
anembanė.Motivet diheshin. Pjesėmarrja nė varrim
ishte shkas pėr ta vlerėsuar ngarkesėn time me
separatizėm dhe irredentizėm.
- Bėhet politikė e lartė te ju! - mė tha profesor
Zani.Ai sėrish qeshi duke u ulur nė karrigė.
Rrotullova sytė nėpėr muret e dhomės tek punonte
gjatė tėrė ditės ai. E pas njė kohe ia ktheva:
- Ashtu ėshtė profesor. Ju nė Kryeqendėr as qė e
merrni me mend! Politika e tillė rigjide mund tė
bėhet nė provincė. Atje dinė si merr frymė ēdo
person! S’ka as kulturė e as shkencė s'bėhet. Politika
e ka fjalėn.
Ai diēka kėrkonte nė vitrinėn e librave. E unė
kujtova atė ēast atė tė famshmin e komitetit tė K.,
syzemadhin Manush.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:58

- Ne duhet t’i luftojmė tė gjithė qė nga rrėnja!
S’do tė lėmė pa luftuar asnjė ide qė s’shkon me
tonėn. Tė tillė ka shumė kėtu ! Ata e kanė vendin
prapa diellit! As varr s’kanė tė drejtė tė bėhen! -
thoshte ai, derisa nė organizatėn ku isha i punėsuar
mbanin mbledhje pėr t’mė larguar.
Isha gjakftohtė atė ēast!Edhepse e dija se gjithė
ai vullkan i atakut drejtohej drejt meje pėr t’mė
goditur pse kisha marrė pjesė nė varrim. Por,
heshtja.
- S’lejojmė ne!, - fliste Manushi! - Oportunistėt e
tillė do t’i detyrojmė tė flasin kėtu. S’ka se si tė
heshtin. Pėr ēdo veprim tė tyre, pėr ēdo pjesėmarje
nė dasma e varrime, tė deklarohen!.
Syzamadhi Manush ishte i dėrguar nga Komiteti.
Aktivist me peshė.Ai udhėhiqte dhe nxiste strukturat
partiake tė organizatės tė fillojnė me goditjet. E nė
atė mes isha unė, mbase edhe ai, tė vetmit shqitpar!
- E tashti? -mė pyeti profesor Zani.
- Mė larguan nga puna porofesor.
- Ēfarė detyre kishe? - mė pyeti.
- Udhėheqės i planit dhe analzės, - ia ktheva.
- Demek,atje e kanė filluar seriozisht diferencimin.
- S’i lėnė as degė e as rrėnjė!,- iu pėrgjigja.
- Mos u mėrzit pėr tė! Mund tė regjistrohesh nė
shkallėn e tretė. Sapo e kemi hapur dhe vende ka.
- S’kam mundėsi, profesor! Familja pret nga unė.
E tashti sėrish jam pa punė.
- Ha-ha-ha! - qeshi. - E di atė unė!,- shtoi ai. Por,
duhen kuadro. Duhen tituj shkencorė pėr brezėritė
edhe atje. Ma mirė ėshtė tė rendish pas doktoratave,
se pas dekoratave!
- E si?, - ia ktheva. Edhe me titullin e doktorit tė
qeshin kur t' mė shohin tek rri rugėve apo tek ndėrtoj
murnaja, profesor!.
Ai m’i drejtoi sytė dhe mė shikoi gjatė-gjatė.
Heshti njė ēast. Unė hodha sytė mbi tavolinė tek
qėndronte njė grumbull librash dhe heshta.Kishin
kaluar tetė vjet qyshkur ishim ndarė nga ai kabinet
me tė.
- Tė kujtohet?Prandaj tė thash atėherė tė tė gjejė
punė. Provinca i vret krijuesit. Nuk i zhvillon!
- Keni pasur tė drejtė profesor!
- E tashti mė dėgjo! Duhen tituj shkencorė. Do tė
vijė njė kohė e do tė vlejnė. S’qėndron kėshtu.
Ishin po ato porosi dhe motive qė unė regjistrova
shkallėn e tretė tė studimeve!Dhe ndiqja ligjėratat.
E viti i parė pėrfundonte atė tė premte tė atij prilli
blerosh qė mė dėrgonte nė Kryeqendėr pėr tė
ndjekur ligjėratat qė mbaheshin tė shtunave e tė
dielave.
Tek prisnim tė shtunėn nė mėngjes, pas njė
vonese profesori Nuri, hyri rrėmbimthi nė
amfiteatėr. Na buzėqeshi e filloi tė shpjegojė. E ne
merrnim herė-herė shėnime.
Po ai profesor qė fliste pėrpara dhjetė vjetėve. E
njėjta shprehi. Vetėm nė sy i vėrehej njė thellim.
Rru dhat ishin shtuar nė ballė! Flokėt ishin rralluar
mbi kokė. Ndėrsa, qėndrimi mbi ligjet e zhvillimit tė
shoqėrisė s’ishte aq i prerė. Si pėrpara. Komunizmi
s’ishte sistemi mė i zhvilluar as i pėrjetshėm tashti.
Ndaj profesori fliste me njė ton spontan dhe theksi i
ligjeve pėr zhvillim ishte tek tregu i lirė.
Ai pas pak kohe drejtoi sytė tek ora e dorės.
- U lodhėt? Pushoni njė orė! Mblodhi ca fletė tė shkruara dhe
Nė korridor m’u afrua Shqipja. Kishte kaluar njė
javė e s’kishim biseduar me tė. S’pata as mundėsi tė
dėgjohem nė telefon, edhe pse mė rrinte ndėrmend ta
pyesja:.
- Si u bė vogėlushi?
- Ma mirė ėshtė Valon! Pėr t' mė mbuluar e
zeza!, -shtoi ajo. - Gjithė javėn e kam dėrguar nė
kontroll!
Mė dolėn pėrpara gropat e thella qė rrinin pa
kapakė nėpėr rrugė. Dhe parafytorova tek pėrmbytej
vogėlushi i Shqipes.Njė oshėtimė mė shkoi nėpėr tru
dhe m'u bė se rend duke vajtuar ajo.
- Pėr t’u mbytur nė kanal tė fekaljeve Valon!
Djali e humb vetėdijen e njė kalimtar ma shpėton!
Do tė mbytej nga gazėrat!
- Dreqi i marrtė tė gjithė ata qė s’kujdesen pėr
ato punė Shqipe!.
Sapo ia thash kėtė fjalė, ndjeva njė peshė mbi
supin tim. Ktheva kokėn dhe pashė njė djalė tė ri.
- Ju lutem jeni ju Valon Dedja?
- Po!Unė jam!
Atij i shkėlqyen sytė. Heshti pėr njė ēast!Pastaj
shikoi rreth e rrotull sikur kėrkonte diēka.
- Edhe unė jam nga qyteti K., e desha t’u paraqitem!
-Falemnderit! Mirė keni bėrė!
Ai sėrish heshti!Uli kokėn. E unė prisja tė flasė.
Edhe Shqipja qėndronte duke matur djaloshin qė
kėrkonte me sy diēka. Ai ēoi kokėn pas pak dhe foli:
- U lutem mos shqetėsoheni.! Ca shokė mė
telefonuan nga qyteti K., e mė thanė tė niseni nė
shtėpi. Babain e keni tė sėmurė!
- Babain?!
Hyra nė amfiteatėr dhe mora ēantėn e librat. Pa u
pėrshėndetur me asnjėrin, u lėshova shkallėve tė
fakultetit pėr tė dalė nė stacion. E djaloshi mė vinte
krahas.
- Mund tė pėrshėndetemi!, - i thash.
- Jo! Do tė bėjė shoqėri. Atje edhe unė banoj.
Pranė stacionit.
Njerėzit ecnin trotuarit. Atė ēast mė bėhej se mė
dilnin pėrpara tė mė pengojnė.
-Babai i sėmurė?!,- pėshpėrisja nė ēdo hap. Po atė
mirė e lash? Ndėrsa djaloshi mė rrinte krahas.
Nxora biletėn nė njė sportel.Pas ca minutave,
autobusi nisej. Ma shtrėngoi dorėn djaloshi dhe u
ndamė. Tek rendte autobusi, mendova: Po unė mirė
e lash? Ai mė pėrcolli deri te porta.
Djersėt e ftohta shpesh herė ma mbuluan ballin.
Edhe lotėt m’u rrokullisėn nga sytė. Ashtu tek
kalonte autobusi, gjerėsisė sė atyre fushave, mė
bėhej se ndahesha pėrgjithmonė. Por, kurrė s’mund
ta pranoja se ajo do tė ishte lamtumira e fundit me
babain tim Nexhin...!
E ndieva se buzėmbrėmja mė binte nė shpirt.
Barra nė shpinė...
Epilogu:EURIDIKA DO PĖRKUSHTIME
DASHURIE!
Vėrdallė mė shkojnė mendimet!Frymėzimet! Mė
fusin nė log!Nė logun e kuvendit ku s'matet e
s'peshohet mirėsia!Urtėsia!
Jo!Nuk do tė hyjnė kurrė nė ato kuvende ku
shkruhen skenarė pėr rrėnim!Kuvendarėt ligaqė nuk
i pranojnė mirėsitė.Ata vetė janė aktorė tė
prapėsive!E portat e pėrkrahjes kurrė nuk i hapin!
Se enden tė tėrhuzur mbi dritat!Kryqėzime vėnė nė
shesh tė uratės!
Ēfarė dielli fantazmash derdhin mizorėt!
Katakombe histerie do tė mbesin!Me vulė
sorrollopėsh do tė dalin njė ditė.Karikatina e tyre
unikate do t'i mbledhė brezėritė ta shajnė e
mallkojnė njėmendėsinė e tyre!Pėr atė qė mbollėn
urrejtje e vrer!Dhe ndrydhėn damarėt e frymėzimit!
Damarėt e rritės!Pėr ta shterrė gurrėn e kėngėve tė
lirisė!Mesjeta e ferri t'i mbulonte pamjet!Veladoni i
kobit tė binte mbi gjithēka!
Rruga e ardhmėrisė pezull nė vetmi...!
Ashtu janė shtigjet e sė vėrtetės!Gjithmonė i
ndoqėn me zjarr e me vrer.Nuk ia shtruan kulaēin nė
sofėr Sizifit.Me gurin e rėndė tė vuajtjes e dėnuan.
Dhe endej ai lartėsisė sė ėndėrruar.Njėmijė herė tė
ngrihej e tė pėrplasej,pėrsėri ai ngritej tė dalė!Atje
ku xixa e shpresės e ftonte.E laku i praptisė i zinte
pritė!
E ti Sizifi je apo do tė bėhesh?
Jam kipci i tij qė hapėroj ndėr vite!Ēdo datė e
ditė ma ngarkojnė njė gur.Dhe endem nėpėr stinė
pėr tė mbledhur frymėzimet.Katrahura jetė m'i
shpėrndau gjithkah!
Ēfarė rrėnimesh sytė mė shohin!Kur endem unė
presbit i pėrplasur.Luhatem e pėrdridhem si
karrem.Me zjarr nė shpirtė e me lot nė sy
mbetem.Dhe pres agimet nė vetmi.Nga ta nis binanė
e lumturisė rrėnohet!E shndėrrohet nė pirg tė
dhembjes sime.Nėntė plagė tė Gjergjit nė ēerpikė mė
varen.Njė det vetmie aq shqetėsime s'ka!Sa herė nė
sofėr mė mblidhen jetimat,buzėqeshja e pikėllimit u
mbetet barrė!Kafshata e dhembjes u ngul
hanxharė...!
Atėherė pėrse nuk hesht pėrgjithmonė...?
Se nuk jam bisht lahute pa tel!Nė pentagramin e
jetės kam vėnė bardhėsinė!Dhe pėr tė do tė bie nė
pirg!Pathos i saj rri nė Parnas!Aty ku muza ėshtė
mbretėreshė!Sa herė tė vdesė sėrish ringjallet!Mė e
re se stina e pranverės bleron!Me shpejtėsi vetėtime
hy nė brendi!Atje ku ndėrgjegjeja ėshtė e
mbėrthyer.E dryri i saj i futur nė fildish!Njė ēels
unikat e ka dikund.Pėr tė rri e tretem nė mendime.Ta
rrėmbej nga dhėmbėt e rinoqerontit.Me tė tė ngjitem
nė atė pirg.Ėshtė bari i dhembjes qė mė shėron
plagėn!E vreri i saj qė mė gulon!
Ajo do t'i pėrthajė damarėt!E do tė mbesish si
cung nė zabel!
Nėse mė vjen me shterpėsi, ashtu do tė
mbetem!Por, ajo nuk ėshtė e tillė!Shpirtin e Rozafės
e mban!Tė asaj qė dredhinė kurrė nuk e pranoi!E
drekėn e shpiente nė muranė!Po!Tė asajė qė kurrė
me djalin s'u ndanė...!
Tashti ēka tė tė them o uni im i
pėrdjegur?Qyshkur se mė ngjitesh si ushujzė!Gjak pi
pėr t'mė tha damarėt!Ja!Po t'i fal tė gjitha krojet e
tij!Vetėm mos m'i pėrtha frymėzimet.Se kam pėr ta
zbrazur atė lamsh tė ngatėrruar.E kėngėt e
pakėnduara mė mbetėn nė piramidė!Keopsi i
mallkuar m'i rrėmbeu!Sa herė qė hedh mendimet
mbi kujtimet, mė dalin kaptinat e jetės nė pritė!
Pėrse nuk na merr Orfe!Euridika do pėrkushtime
dashurie...!
Eni!Eni!Eni!U pres !Jam unė Sizifi!Me zjarr nė
shpirt e me lot nė sy!Pa ju gjithēka mė ėshtė
zbrazur,zbrazur, zbrazur...!
Fund i librit tė parė
Korrik-dhjetor, 1995
Kėrēovė
Ferit RAMADANI
PIRGU I DHEMBJES
Botim privat
Radhitja kompjutorike
Ardit RAMADANI
K Ė R Ē O V Ė
Tirazhi: l500 copė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:58

V Ė S H T R I M E


Xhelal ADEMI:

FENOMENI TRAGJIK REZONON IDE TĖ PAPĖRSĖRITSHME


(Ferit Ramadani : Pirgu i dhembjes I , II, roman).


Absurditeti jetėsor ēuditėrisht ndjek qeniet hap pas hapi. Instikti njerėzor kundruall antagonizmave rrethepėrqark nuk mbetet pėrgjithėherė imun . Ai shpėrthen nė qindra mėnyra me tendencė pėr tė pėrzėnė klithmat e hidhura. Intensifikon ndjenjat preokupimet, ekzistencėn si vizion pėr ardhmėrinė, madje edhe ndėr shtigje gjithėherė e mė pak tė kalueshme. Nga prizmi i dhembjeve shpirtėrore rrezatojnė vepra me vlerė,sepse fenomeni tragjik rezonon ide tė papėrsėritshme , mishėron shprehje tė fuqishme e ato bashkohen qė mėpas tė reflektohen herėherė me intonacione tė shkathta, tė guximshme, sdomend faktike, dhe konceptojnė skemėn kronologjike tė absurdit pėrbrenda sė cilės egzistenca humb irrealitetin dhe mbetet shtylla rreth sė cilės pėshtillet jeta.

Nga ky pikėshikim shkrimtari Ferit Ramadani nė romanin Pirgu i dhembjes I dhe II (dy), ngrihet nga prizmi i dhembjes, ankthit, klithmės tunduese buzė greminės, nga katandia absolute e fenomenit vdekje qė gjithėsesi ėshtė shkatėrruese dhe e parrugė, ashtu siē ndodhet nė udhėkryqin e jetės ai pas humbjes tragjike tė bashkėshortes sė tij Lijes dhe birit tė tij binjak, Sadikut, nė njė aksident trafiku.

Dhe ky univers tendosės si shprehje sukcesive, pikėllonjėse, ngre njė bagazh mendėrisht tė fuqishėm shprehjesh e sentencash pasionante pėr ngjeshjen e vargjeve:

“Ēfarė horizontesh mu shfaqėn nė atė pėrmasė ku verbėsia pėrditė mė lėshonte velin makabėr...!”

Njė refleks, njė zgjim, formė e perceptimit tė ndjenjės nė funksion tė pėrmbysjes sė pushtetit letargjik. Njė rrebelim i pėrbrendshėm pėr tė shpėrthyer prangat e dhembjes mbase njė ditė tė dalė mbanė, nė jetė. Kjo ngjyrė emocionale psikologjike nė kornizat e monologjeve rrėfyese qė u paraprin ēdo kapitulli pėrshkohet nėpėr ritėm tė tensionuar megjithatė s’rrudhet nga doza e njė pesimizmi. Ajo vjen si fėrfėllimė pararendėse e njė urragani tė madh. Sepse aty eksplorohen ide shumėdimensionale, dhunti shpirtėrore qė mėpas tė ravijėzohen nė mėnyrė ekspresive drejt tė tė egzistuarit, qenjes sė vetėdijėsuar, asaj njerėzores. Mu kėtu ngritet mjeshtėria.Kėtu rezulton refleksi i njė ligjėrimi filozofik. Kėtu ngritet tėrė tensioni dramatik i tė rrėfyerit ideomoral. Mesazhi artistik shtrohet pėrmes njė vargėzimi psikologjik qė bart specifikėn pėr ē’abstrakimin e reales objektive fund e krye, imponim ky i domosdoshėm pėr tė ēthurur e tė ē’mistifikojė ndėrgjegjen nėpėr situata tė pashtegdalje.

Romani “Pirgu i dhembjes” gjithsesi s’ pushtohet aq lehtė. Sdomend njėherėsh duhet gjetur ēelėsin magjik pėr shthurrjen e paraskenave hermetike (prozės poetike mes kapitujve) paskėtaj futesh dhe sundon mbi dialogėt, monologėt, personazhet, tablot, situatat, subjektin, prapavijėn, referencat, strukturėn, kompozicionin, etj.

Tensioni i fragmentarizmit zbret bashkė me njė reduktim gradual tė gjuhės sė stėrngarkuar duke e bėrė atė tė kapshme, gjegjėsisht komunikative.”Pirgu i dhembjes” gjithsesi pėrjashton individualizmin anarkik qė shpie nė ekstrem tė skajshėm.

Kryepersonazhi i tij, Valon Dedja, ngritet mbi absurditetin e kohės, dhe si shtytės i rrjedhave, i ngjarjeve, solidarizohet me etikėn duke iu shmangur prapshtive, ndėrkėmbzave, kurtheve, gremisave, hipokrizisė, tėrė njė bote makabėr qė i sillet vėrdallė. Ai pėrherė bart njė revoltė klithėse tė vetė autorit, njė nostalgji zhuritėse, njė shfrim, megjithatė jo veēse kundruall humbjes sė madhe qė ia solli kobjetėn. Krahas saj, me tė rrėfyer po atė kobjetė vullkanizon, nxjerrė nė pah mesazhin shumėdimensional tė kohės sė pakohė pėr tėrėsinė shoqėrore.

Ndeshjet me njė pushtet tė brisht, intrigant, hegjemonist e bėjnė atė tė rreshtohet nė anėn e masės dhe tė ngrejė fuqishėm komponentėn kombėtare.

Andaj kėto rrethana absurde, shkrimtari i ravijėzon drejt njė revolte qė rezymohet drejtėpėrdrejtė nė dialogje tė ashpra mes personazheve. Megjithatė sentimentalizmi i tij nuk ėshtė naiv, mbase nė sfond tė gjėrė synon tė nxjerrė edhe servilėt, dalė nga brumi i po kėtij populli tė nėpėrkėmbur.

Shkrimtari, Ferit Ramadani, nė romanin “Pirgu i dhembjes” nuk ngurron tua lakuriqėsojė ndėrgjegjen, atė verbėrinė e tė qenit i shenjtruar majė hierarkive pushtetmbajtėse.”Pirgu i dhembjes” pėrgjithėherė, hedh poshtė idenė e superioritetit , kozmopolizmit, megjithkėtė me asgjė nuk pėrkon nė farlloj ekstremi sepse ai ka dhunti tė infiltrojė njė simbiozė tė qėndrueshme, njė tolerancė tė vetėdijėsuar.

Nisur nga ky segment sinkronik, struktura e ligjėrimit koincidon njė baraspeshė tė qėndrueshme.Ideja ka tė bėjė me universalen, gjithėherė duke u pėrfshehur prapa ligjėrimit autobiografik tė shkrimtarit, pėrballė sė cilit personazhet pasiq shpirtėzohen, marrin tė veprojnė nėn njė diktat mjeshtėror duke transmetuar mesazhe tė fuqishme varėsisht nga cili pozicion ngriten. Ndėr to, pėrmes njė monologu gjithė vėzhgime psikologjike dėshpėruese, shkrimtari nis Elirėn, njė poete tė katandisur pėr tė krijuar kushte nė shtigjet e jetės.

Pėrderisa ajo kėtu vjen nga Shkodra pėr njė jetė plot iluzione, pėr njė ėndėrr, njė fantazi, megjithkėtė mbrapsht i duhet tė kthehet e zhgėnjyer, kokėposhtė, mbase njė monstrum si Rabush Zorraku dhe pamje e personazhė tė tjerė do t’i bėhen neveritės , dėshtakė tė moralit dhe pasionistė tė ēmendur. Kontrasti mes tyre ngritet nė maksimumin shpėrthyes qė shpie mes modalitetit tė anarkizmit, cinizmit, imoralitetit nga njėra anė dhe ekzistencializmit si problem njerėzor nga ana tjetėr. Kėtu venerohen raportet e jetės pėrkundėr absurditetit me tė cilin vazhdimisht ndeshet ajo. Prandaj kjo fizionomi e rreshtimit tė kronologjisė sė ngjarjeve eksplikon frymėn e njė mesazhi tė kthjellėt, permanent drejt harmonizimit tė raporteve me qėllim tė gjetjes sė modelit shtegdalės e, me kėtė mbijetim mbi ankthin absurd.
Formėsimi motivor i episodeve kyēe tė ngjarjeve qė gėrshetohet duke manovruar trekėndėshit Kėrēovė-Prishtinė- Tiranė, pasqyron persiatje mendore pėr kompozimin dhe forcimin e idesė faktike qė ngėrthen brumėzimin e patjetėrsueshėm tė tėrėsisė kombėtare. Andaj mesazhi ē’virgjėron nocionin “kufinj” dhe duke u mishėruar nė gjenezėn fundamentale, rezymon vizionin e ardhmėrisė, atė tė kompaktėsisė mbarėkombėtare.

Andaj tėrė ky bagazh i fuqishėm ideomendor e fut “Pirgun e dhembjes” pėrgjithėsisht nė binarėt e vlerave tė artit shqiptar, ndėrsa shkrimtarin Ferit Ramadani nė mesin e shkrimtarėve qė posedojnė dhunti e prirje shkrimi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    15/9/2010, 01:59

KRIJUESI DHE SHOQĖRIA







PARIMET KRIJUESE DHE SFONDI IDEOR


Ferit RAMADANI


Transmisioni i kėtyre pėrmbajtjeve qė turfullijnė nė erėra e flakė ēakėrdisjesh vjen nė kohėn e njė pėrballje tė madhe me realitetin.Nga njėra anė njė toborr i madh krijuesish qė i sfidojnė tė gjitha goditjet qė i bėhen vatanit dhe tabanit kombėtar, rrezatojnė njė dritė shprese se krahas gjithė damtimit, rrėnimit , zbulohet shpresa e mbijetimit. Nėpėr kalvarin e mundimit, vuajtjes, ndjekjes, burgosjes, vrasjes, ata kanė krijuar domethėnien e parimeve dhe nga ajo tėrėsi e tė kėqiave janė kthyer nė apostuj tė krijimtarisė sonė kombėtare qė i japin rrjedhėn qėndresės, dhe ia zbulojnė rolin e vėrtetė kėrkesės pėr pranim tė njohjes sė vlerave dhe identitetit kombėtar. Tė tillė krijues qė u paraqitėn nė analet letrare qyshkur patėn rolin e dyfisht: Sėpari ata bėnė zgjimin e ndėrgjegjes sė fjetur tė njė shoqėrie tė nėpėrkėmbur, sėdyti, i dolėn zot idesė pėr ta realizuar nė realitetin praktik.Edhepse u ndeshėn me vargonjtė e robėrisė, bile disa prej tyre u vranė , sėrish nė krijimin e klimės sė unitetit veprues u paraqitėn me njė veēori tė randėsishme qė nė profilizimet e finales, mbetėn bartės tė pėrherėshėm tė parimeve krijuese dhe tė sfondit ideor.
Ky zbulim i kėsaj tė vėrtete nuk synon ta rrisė as ta zvogėlojė shpirtin dhe mendjen krijuese tė substancės sonė kombėtare, por, parasėgjithash duke forcuar pozicionet e njė veēorie krijuese bėn dallimin nė frymimin e ndjenjės qė ka pasur nė pėrputhjen e modelit , linjės , idesė,
QUOTE]

Ashtu si shkrimet e Ferit Ramadanit, qė pata nderin t'i postoj nė Forumin shqiptar, poashtu edhe shkrimet e Juaja, z. Rrustem Geci, mė obligojnė qė me kėnaqėsi t'u kthehem pėr lexim.

Meqė ju e pėrgėzoni pėr krijimet, unė marr tė drejtėn t'u pėrgėzoj tė dyve qė tė vazhdoni me sukses drejt shpėrthimit krijues ashtu siē e sjel edhe citimin e lart shėnuar tė shkrimtarit...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    Today at 22:51

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Ferit Ramadani
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 4Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: