Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Ferit Ramadani

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:30

MEDITIM PĖR ILIRINĖ


Nė troje tė mbiemrit
na varėn njicė,
tė hyjmė mistereve -
tė mbesim pakicė !

Nė pėrmasė tė At Dheut -
ngritėn kryqa, kisha !
Tė thonė : Jemi si :
trupi e kėmisha!

Pastaj na mbėrthyen
me ligjet - dėrė,
pėrse na ndanė
nga Tėrėsi e gjėrė !

Ē'ka s'u ra nė mendje
pėr tė bėrė zi,
ta zhbėjnė nė damar -
Trungun Iliri !



Ferit Ramadani
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:33

KRIJUESI DHE SHOQĖRIA






PARIMET KRIJUESE DHE SFONDI IDEOR


Ferit RAMADANI

Ėshtė bėrė dukuri qenėsore krijimtaria qė synon tė ndėrlidhet me tė gjitha sistemet e dijes pėr tė krijuar funksionin e njė organizmi qė mundet dhe ka forcėn e njė substance tė mendjes dhe trupit kombėtar. Prandaj, nga pikėvėshtrimi i kėtij pozicioni del se parimet krijuese qė bazohen nė teorinė racionale tė filozofisė dhe etikės sė njė niveli, japin njė artikulim tė sigurtė se nė sfondin ideor tė krijimtarisė kombėtare ngritet forca qė pėrfėshi pėrmasėn nė aspektin e kufinjve tė jetėsimit tė vlerave krahas asaj qė synon ta bėjė stėrkeqjen dhe degjenerimin e nivelit artistik .Kjo rrjedhė e kėtij realiteti ėshtė atakuar shumėherė sa qė nė zhvillimin e sipėr ka pėrjetuar zverdhjen, rrudhjen, bile edhe asgjėsimet e shpeshta nga klima e tendosjeve tė aparatit pushtetmbajtės.S’domend, nė kėtė vėrdallisje, apo nė kėtė korrespondencė anatemash, ka dalur nga binarėt e durimit dhe ka sfiduar krijimtaria qė ka dashur nga shkėndija e idesė tė ndezė sfidėn e njė agimi tė ri krijues ku petku letrar do tė dilte tamam si substanca trupore e qenies krijuese, bile do tė rrezatonte atė dukje tė realitetit qė argumenton unitetin dhe realitetin qė fryhet e zbrazet saherė qė dridhet apo ngazėllehet disponimi i tė parėve nė pushtet!
Kjo esencė e lidhjes sė shpirtit krijues me parimet, nė realitet ky sfond ideor nė zhvillimin e kėtij procesi ėshtė ngritur karshi njė tymnaje tė mulatėrisė krijuese qė ia mbulon qartėsinė bile ia prish edhe shijen gjithė krijimtarisė kombėtare qė nė natyrėn e vet qysh mė herėt, por edhe nė Rilindjen kombėtare ka ditur tė sjellė gjallėrinė, freskinė, mobilizimin, bukurinė, deri tek krijimi i njė baze tė fortė unike qė ka gatuar idenė e ardhmėrisė . Nga ato zhvillime ka dalė ajo Kala e madhe letrare qė sot, nga ringritja artistike tė zhvillohet qenėsia e mendjes dhe shpirti ynė krijues tė jetė mė i shėndetshėm, mė i plotė dhe mė i ardhur .
Shikuar nga kjo prizmė del se nė krijimtari lirisht mund tė dallosh brezat e vėrtetė krijues qė lindjen , zhvillimin dhe kulmin letrar i kanė me njė nivel artistik, krahas atyre qė nivelin letrar e kanė bėrė ashtu si u janė diktuar klimat krijuese ku dallohet veēoria e klimės adaptive qė nis e mbaron me fillesė servile! Sepse ajo gjithmonė ka qenė variabile sipas disponimeve ;
E para : Kur breshėritė e pushtetit kanė mundur ta godasin idenė edhe krijimtaria e tyre ka dalur e tillė!Prandaj, nga shumė rrethana e kushte ajo byk- krijimtari sado goditėse qė ka qenė, nė afat tė gjatė ka dalur e goditur dhe e mundur nga servilizmi!
E dyta: Nė zhvillimin dhe kulmin e saj nga stėrkeqjet, pėrsėritjet, narracioni, rrudhjet , shterrjet nė ide, nė planin e parė del pa taban kombėtarė, pa pėrmbajtje, pa arkitekturė! Del e thjeshtė siē janė pėrkushtimet pėr aktualitetin pushtetmbajtės dhe prekshmėrinė e njė ngatrrese intime perverse!
Si dhe pėrse ėshtė manifestuar kjo klimė krijuese pėr tė dhėnė frytet e sėmura, apo thėnė ndryshe, rrita dhe zhvillimi i krijuesėve kronikė qė “lėnguan” nga “revolucioni” i pėrkushtimit pėr Sfinksin , dhe nga shfrimi i shthurrjeve personale, lejuan qė pėrmasėn tonė ta mbulojnė edhe me byk-krijimet e tyre njė kohė tė gjatė gjysmė shekullore sipas klimės sė imponuar tė diktatit nė ide. Ky stil i tė mbijetuarit, ka tėrhequr pas vetes njė gjeneratė krijuesish pėr tė mbajtur gjallė
apo pėr tė kultivuar krijimtarinė e borizanėve tė komiteteve tė “epokės sė ndritur “ tė atij sistemi tė trumbetimeve pėr: “ vėllazėrimbashkimin, vetėqeverisjen, aksionet, gjallėrinė, zhvillimin”! Vargani i kėtyre telallėve krijues qė shtireshin pėr “patriotė vėllazėrimbashkimesh” padyshim ėshtė i madh! Por, nuk mungon as tarafi i shehirave tė mulatėrisė krijuese qė ngritėn Kalanė e byk-krijimtarisė!
Vėshtrimi pėr rrethanat krijuese, pėr dehjet dhe rendjet pas privilegjeve dhe favoreve do tė mundėsonte njė ngritje mistike apo njė pjetisje superstoike tė njė tradicionalizmi shterp e tė degjeneruar, krahas kthesės sė re jetėsore, ku krijimtaria nuk e ka diktatin nga lart por nė sfondin e idesė ka lejuar njė frekuentim ma idiotik krijues ku nė planin e parė del kutėrbimi dhe klithma qė mblidhet si sklepa nė syrin e vrarė nga vrazhdėsia e jetės intime qė nė letėrsi ėshtė kthyer nė shfrenim!
Fenomeni i analizės sė kėsaj filozofie krijuese, kur tė parėt , u zhvilluan nėn diktat, tė dytėt u shprishėn nga liria krijuese dhe krijuan pa parime dhe pa sfond ideor, ka detyruar universin tonė mendor tė shqetėsohet. Prandaj opinioni ka ngritur kėrkesėn pėr njė vlerėsim sa mė dinjitoz dhe sa mė real tė krijimtarisė duke iu friguar dozės sė tepruar tė krijimtarisė mulate qė u shpėrndahet pėr konsum, bile synon tė vegjetojė nė pėrmasė shumė tė gjėrė. Pėrkundėr krijuesėve tė parė, atyre qė krijuan nėpėr redaksitė e soc-realizmit, tė dytėt, janė liberatorė deri nė ekstrem! Ata kanė mohuar tė gjitha doktrinat e moralit dhe nė shpirtin dhe mendjen e tyre krijuese kanė ngritur njė identitet unikat tė vėrdallisjeve dhe rrokullisjeve nėpėr zjarrin e dashurisė, siē janė edhe vėrdallisjet dhe rrokullisjet e tyre nėpėr bykun krijues! Megjithatė nėpėr kėto hapėsira tė gjėra ata - ato notojnė duke specializuar ndėrkėmbėzat qė dijnė t’i ngrisin nėpėr pėrvjetorė, nėpėr triibuna, nėpėr manifestime. Nė kėtė disciplinė zhvillimore tė krijimtarisė ndajnė profilet e tė parėve, i shpėrblejnė, i pėrurojnė, i spėrkasin me ajazmėn e mulatėrisė krijuese dhe pastaj i fusin nė detin e bordelizmit krijues ku pėrfillen vetėm ligjet e rrokullisjeve, gargarisjeve,...!
Nėse tė parėt, qofshin poetė, prozatorė, eseistė, kritikė, gazetarė, qėndruan nė ballė tė privilegjeve qė ua dha pushteti, nė realitet, pėr pasionet e tyre personale u bėnė “viktima” pėrpara njė shoqėrie tė viktimizuar, sidoqoftė i mbajtėn medaljet pėr shėrbimet qė ia bėnė pushtetit, tė dytėt, duke kaluar nėpėr flirtet e flakės dhe zjarrin e shfrimit dashuror , mbėshtillen me lakuriqėsinė bajate dhe prarohen me rrezet e ligėsisė pėr tė bėrė qėndresėn krijuese me medaljet e varura nė shpirtin kulim tė krijuesėve dhe trupin e shfrenuar tė kurtizanave!
Transmisioni i kėtyre pėrmbajtjeve qė turfullijnė nė erėra e flakė ēakėrdisjesh vjen nė kohėn e njė pėrballje tė madhe me realitetin.Nga njėra anė njė toborr i madh krijuesish qė i sfidojnė tė gjitha goditjet qė i bėhen vatanit dhe tabanit kombėtar, rrezatojnė njė dritė shprese se krahas gjithė damtimit, rrėnimit , zbulohet shpresa e mbijetimit. Nėpėr kalvarin e mundimit, vuajtjes, ndjekjes, burgosjes, vrasjes, ata kanė krijuar domethėnien e parimeve dhe nga ajo tėrėsi e tė kėqiave janė kthyer nė apostuj tė krijimtarisė sonė kombėtare qė i japin rrjedhėn qėndresės, dhe ia zbulojnė rolin e vėrtetė kėrkesės pėr pranim tė njohjes sė vlerave dhe identitetit kombėtar. Tė tillė krijues qė u paraqitėn nė analet letrare qyshkur patėn rolin e dyfisht: Sėpari ata bėnė zgjimin e ndėrgjegjes sė fjetur tė njė shoqėrie tė nėpėrkėmbur, sėdyti, i dolėn zot idesė pėr ta realizuar nė realitetin praktik.Edhepse u ndeshėn me vargonjtė e robėrisė, bile disa prej tyre u vranė , sėrish nė krijimin e klimės sė unitetit veprues u paraqitėn me njė veēori tė randėsishme qė nė profilizimet e finales, mbetėn bartės tė pėrherėshėm tė parimeve krijuese dhe tė sfondit ideor.
Ky zbulim i kėsaj tė vėrtete nuk synon ta rrisė as ta zvogėlojė shpirtin dhe mendjen krijuese tė substancės sonė kombėtare, por, parasėgjithash duke forcuar pozicionet e njė veēorie krijuese bėn dallimin nė frymimin e ndjenjės qė ka pasur nė pėrputhjen e modelit , linjės , idesė,
Figurės, mjetit , qėllimit dhe pėrmbajtjes sė ndėrtimit tė asaj arkitekture krijuese ku pėrcaktohet formati i parimeve kombėtare shikuar nė nivelin e vlerave artistike.Gjithė kjo analogji, e krijuar sipas mendjes dhe shpirtit krijues, nė Panteonin tonė kombėtar ėshtė njė pamje gjeografike ku shtrihen ambiente tė ndryshme, ndėrsa ndėrmjetėsimi adekuat aktivizon mekanizmat qė nė planin e soditjes tė reduktohen proceset degjeneruese krijuese...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:34

KRIZANTEMAT E ZGJIMIT

Ferit RAMADANI


KRIZANTEMAT E ZGJIMIT

Nėse hapja e re e zhvillimit mund tė definohet si kohė e kthesės, padyshim edhe krijimtaria , nė hap me domosdoshmėritė e njė pėrballje, shėnon vetėdien shoqėrore pėr tė . Koncepti i tillė synon tė dalė nga tradicionalizmi bile , pėr nga metoda mė tepėr ik nga kthetrat stereotipe tė botėkuptimeve ideologjike, prandaj, bėhet paralajmėruese e njė ecjeje apo e njė fillimi tė goditur nga absurdi rrėnimtar, ku lindja dhe zhvillimi s’kanė pasur mundėsi tė pėrurohen , e, tė shpeshtėn pėr shpėrblim , kanė fituar grushtin goditės, aq mė shpesh shprishjen e pėrēudnuar!
Pikėpamjet pėr njė botė reale krijimtaria e soc-realizmit i ka shprehur dhe i ka zhvilluar sipas diktatit nga lart. Me kėtė vizion tė sėndėrtimit krjiues janė pėrndezur shumė “shehirė” qė mė vonė nga bejtet e tyre kanė pretenduar duke bėrė pėrkushtimet letrare tė quhen urraganėt letrarė! Veēoria kryesore e kėtyre “ bijėve tė shekullit tė ri ” tė pėrkushtimeve pėr sfinksin ka pėrfėshirė njė hapėsirė dhe dimension shumė tė gjėrė , pėr njė gjysmė shekulli. Ėshtė kjo njė faturė dėshmie e kohės nė bilancin tonė krijues se si dhe sa janė tė fortė e tė pa shembur nė bindjen krijuese “kultet” qė s’i deshėn ndryshimet, por u ngurtėsuan nė pėrngritjen e njė shurdhėsie pėrfundimtare, ku ndjenja vdiste pa mundur tė bėjė klithmėn e njė ngadhnjimi apo tė njė kėrkese pėr ngadhnjimin real. Kjo heshtje - pėrgjumje e krijimtarisė, pėr njė gjysmė shekulli ėshtė pėrkundur nė djepin e ideologjisė ku soc-realizmi ėshtė pėrkujdesur pėr kultivimin apo pėr ndrydhjen e atij zhvillimi letrar qė mori hov .
Distanca kohore ėshtė shumė e domosdoshme pėr t’i mat pozicionet e krijimtarisė. Nėse pretendimi i njė gjenerate ka synim tė ngadhnjejė mbi gjithė tundullimat dhe tė hapė skenėn ku luan Drama e madhe jetėsore, ku aktet e lumturisė dhe mirėqenies i ka mbuluar vreri dhe pasiguria, ku shqetėsimi dhe plaga janė shprehja mė e theksuar e sulmeve nga pushteti, ku zverdhjet dhe shterrjet janė bėrė nė mėnyrėn mė tė pamėshirėshme, dhe nė horizontin krijues gjithmonė kanė lindur krizantemat e zgjimit, dhe pastaj janė shuar si meteorėt pėr tė pėrfunduar pa gjurmė nė shtresėn e heshtjes dhe harresės, del se brenda zhvillimit tonė ka pasur orientime e dezorientime tė tilla qė nuk kanė dalė kurrė nė rrugėn kryesore, por, janė praptuar nė humnerėn e skandalit paradoksal.
Patjetėr nė pėrfundimin e kėtij rrethxhirimi katandisės ku krijimtaria dirigjohej nga lart ka pasur edhe ngrirje e shkrirje , ka pasur ngritje e rėnie , ka pasur ecje e ngecje nė krijimin e “individualitetit” , ashtu siē janė krijuar edhe kabinetėt e sulltanėve udhėheqės nėpėr institucionet krijuese. Pėrderisa , fatkeqėsish, pendat e tilla jetojnė , bile, shumė mė pak krijojnė pėr hirė tė natyrės sė peripetive tė pėrballjeve, ata kanė mundur tė zhvillohen si krijues sepse nga fillimi lėshuan xixat premtuese, e mė vonė nė “rrugėn “ e zhvillimit u shterrėn, u herrėn dhe u terėn! S’domend se kjo pozitė i ka vėnė nė binarėt e dilemave krijuesit dhe ata asnjėherė nuk patėn rast tė krijojnė mirėqenien krijuese.
Nėse shoqėria ndeshet me krizėn politike , me stazėn e depresioneve, ose me inflacionin dhe deflacionin nė zhvillim, edhe krijimtaria nė kornizat e zhvillimit tė tillė kalon pėrmes kėtyre fazave. Ajo e ka lindjen e saj dhe rritėn. E ka zhvillimin dhe mplakjen.Gjithė kjo dukje e tillė nė thjerrzėn e studimit tė fenomenit krijues del edhe si madhėshti, edhe si krim. Del edhe si pasuri edhe si varfėri. Del edhe e pėruruar, por edhe e mallkuar. Prandaj nė kėtė ndėrthurrje ku formatet
“pėr” dhe “kundėr” shpalljeve krijuese si vlera “non grata” , rrijnė si strufullime tė kultivimit tė individualitetit krijues!
Orientimet e institucioneve krijuese pėr njė lėngatė tė gjatė tek ne janė filozofia e njė strategjie dominuese. Ato gjithmon, nė kėtė mes kanė dashur bile, kanė bėrė rrallimin, shterrjen, shkrirjen e vlerave. E me kėtė, kanė shpallur njė gjeneratė krijuese tė motivuar nga ambiciet e interesit personal si konsideratė tė vėrtetė tė favorit tė vlerave, edhepse nė pėrcaktim ajo gjneratė del skandaloze, kopjuese, dhe ndikuese nga letėrsia e krijuesėve tė huaj!
Vėshtrimet studiuese tė njė distance tė kaluar pėr krijimtarinė gjatė gjysmės sė dytė tė kėtij shekulli tė pėrfunduar flasin pėr njė fenomen unikat ku ngritet plejada e njė vlere tė lartė letrare, por , njėkohėsisht ngritet edhe degjenerimi krijues nga teferiēėt e kohės qė udhėhiqnin shumė redaksi. Ky soj tartabiqėsh tė shpallur “ambasadorė tė krijimtarisė” kishin marrė bekimin pėr tė mallkuar e pėr tė sharė tėrėsinė e ēėshtjes shqiptare, dhe e kultivonin vetėm si fenomen tė ndarė pėr ta zhvilluar hibridizimin e saj me petkun ortodoksist soc- realist . Bilanci i atyre krijuesėve pėr tirazhin e botimeve ėshtė i madh dhe i bėrė me njė pėrkujdesje tė veēantė. Ata , jo vetėm qė i shfrytėzuan privilegjet , por, tė shpeshtėn janė graduar e shpėrblyer nga shumė mekanizma e faktorė tė politikės dhe administratės sė asaj kohe.
Nėse bėhet shpalimi i gjymtyrėve krijuese, ashtu siē ishin poziconet, strofullimet dhe dirigjimet, del sheshazi se nė institucionet e krijimtarisė shqiptare, siē ishte Rilindja nė Prishtinė, me tė gjitha: gazeta , revista dhe edicionin e botimit , pastaj Flaka e Vėllazėrimit nė Shkup me revistat dhe edicionin e botimit, krahas zhvillimit e kalimit nėpėr kalvare e zgripe, janė manifestuar dy transhe krijuese:
Nė transhenė e parė dalin tė gjithė ata qė hapėn brazdat e njė qėllimi tė mirė pėr krijimtarinė. Nė transhenė e dytė kanė qėndruar tė dirigjuarit nga kabinetėt e dreqėrive soc-komuniste. Kėta kasapė tė krijimtarisė, tė pozicionuar vetėm pėr tė pėrfituar nga pozitat edhe nė krijimtarinė e tyre tė verdhė, ashtu siē e kanė pasur shpirtin e zi, janė pėrpjekur tė zhvillojnė temat e artit degjenerik. Nė pėrgjithėsi, krijimtaria e tyre ka arkitekturėn e njė sėndėrtimi servil. Ajo mesazhin e ka tė vėllazėrim-bashkimit. Tė vetėqeverisjes. Nė brendinė e saj shqiptari frymon vetėm si njeri qė di tė pėrkushtohet ndaj pushtuesėve. Ai rend gjithkah pėr tė fituar simpatinė e tė tjerėve qė janė tė racės sė privilegjuar, e pėr tė fituar pak privilegje qė do t’ia japin pėr tė pasur edhe ai hije. Po! Hije tė servilit dhe tė njeriut pa un! Ashtu siē s’ e kanė pasur kurrė krijuesit e oborrit, dhe kanė bėrė krijimtarinė e diktatit pėr ta fituar simpatinė pėr favor.
Kėta “ambasadorė tė krijimtarisė” qė prodhuan ligėsi tė shpeshtėn janė sfiduar nga pendat e njė botėkuptimi tė kundėrt. Por, meqė plejada e tillė nuk i kishte mundėsitė pėr paraqitje tė plotė, pėr arsye se nė krye tė institucioneve qėndroi policia letrare qė i kishte lidhjet me komitetet e UDB-sė, pėr tė ndjekur sa mė shumė krijues qė deshėn ta bėjnė atė pėr tė cilėn krijonin e shprehshin.
Policia e tillė letrare me pėrfundimin e kėtij shekulli, duket se pėrfundon mendimin e logjikės sė tillė krijuese e vepruese. Bile, duke bėrė teslim institucionet qė i kishin uzurpuar dhe dirigjuar sipas ndjenjės dhe shpirtit kulim, do tė pranojnė tė udhėhiqen nga Krizantemat e zgjimit qė nė transhenė krijuese sjellin dimensionin e krijimtarisė qė ka erėn e gjakut dhe gjuhės sė lirė e tė pavarur...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:36

UNIVERSI I “ ERĖS SĖ RE !”

Ferit RAMADANI


Nėse shumėdimensionaliteti i vlerave pėrkufizohet nė pikėshikimin e elementit tė ri qė pretendon tė hyjė nė sistemin e zhvillimit, miti mbi krijimin e kėtij universi tė “ Erės sė re !” nė kėtė “Babiloni” tė lėngatave kthehet nė ngjashmėrinė e pėrrallės qė krijon shpresėn e mbijetimit. Dhe, nga asgjėja, nė mos mė tepėr kjo nismė me gjuhėn e shkencės mund tė shqyrtohet si Zanafillė e sistemit tė madh krijues nė tėrėsinė sistemore!
T’i referohesh realitetit nė kėtė kohė tė rėnie - ngritjeve, apo tė pranimit kundrejt mohimit tė sovranitetit, tė lindjes sė pavarėsisė pėrkundėr pėrfundimt tė federatave, tė horizontit demokratik pėrballė centralizmit unitarist tė klimės koloniste, nuk ėshtė variacion i njohjes sė re tė fenomeneve. Kjo prekshmėri e sė kaluarės ka krijuar aq shumė energji pėr promemorie sa qė mbetet gjatė nė kujtesėn e njerėzimit, ose nė brezat e kėtij shekulli, pėr atė se ka lėnė vrragė, goditje, kėrbaēė si dhuratė ngushėllimi!
Rrėnimi i kapitalit material pėr qėllime tė modelit tė zhvillimit soc- realist, ka krijuar njė ndjenjė tė pėrēudnuar tek brumi i njė shtrese njerėzish tė cilėt pos shpirtit tė gjallė dhe ftesės si pasardhės tė Ademit , tė mos kenė tjetėr dallim. E me ēka mund tė dallohen shtresat shoqėrore qė duan Zanafillėn e krijimit tė tyre ta pėrkujtojnė si bazė prej nga u nisėn dhe rrugėn e zhvillimit drejtė “Mollės sė ndaluar” e shfrytėzojnė si kulm i tė arritjeve?
Realiteti i tė kaluarės ka dhėnė njė pasqyrė tė njė bilanci pėrplot nebuloza! Ai ka krijuar disponimin e ngrysur qė hėpėrhė tė dalė i goditur nga konfliktėsitė qė ndodhin dhe shfaqen rreth nesh ashtu si shfaqet jeta jonė nė ēdo stinė. Me veēoritė e gjallimit qė ngjajnė herė-herė nė ngricat polare, herė-herė si jugat pranverore. Ose: Herė - herė e kanė verdhėsinė e vjeshtės e, herė - herė pjekurinė verore! Nė kėtė diametėr tė kėsaj optike ėshtė zhvilluar krijimtaria dhe politika. Zhvillimi dhe ngecja! Bile ca herė ėshtė ndeshur me tė gjitha ! Vetėm pėr tė mbijetuar ndaj pėrballjes me realitetin. Prandaj, karshi kėtij rrėnimi tė ngritjes sė idesė totalitare ėshtė pėrballė si racionalitet i gjetjes sė zgjidhjes optimale - ndėrgjegjeja kombėtare ! Pranimi i identitetit tė saj! Sovraniteti! Sepse ėshtė e arsyeshme qė nė sistemin shoqėror dhe shtetėror, tė kultivohen kėto vlera tė mėdha shoqėrore e qė nė zhvillim doemos kėrkohen tė pėrdoren sipas kritereve tė vlerėsimit, efikasitetit, suksesit dhe racionalitetit .
Koha e kėsaj juge ėshtė e pranishme nė kėtė shkretėtirė polare ku mbretėroi akullnaja ideologjike me njė dominim tė thellė mesjetar dhe me ndjenjėn mohuese ndaj pranimit tė vlerės sė identitetit dhe lirisė kombėtare. Ashtu si u kultivuan veprimet, u krijua edhe atmosfera e konflikteve! U shtua dhe u zhvillua skenari i ēorbės sė hashasė pėr t’u pėrfituar koha e tendosjes, e pėrgatitur sipas strategjisė nė kabinetėt e komitetxhinjve dhe matrapazėve udhėheqės , pėr ekzekutime tė tronditjeve! Imagjinata e kėtij miti rigjid pėrfėshiu pėrmasėn e dimensionit tė gjėrė! Natyra e kėsaj vrazhdėsie u kthye nė formatin pėrēudnues pa kuptim e domethėnie nga vazhdimėsia e tillė! Ndėrsa, ardhmėria kėrkon modele tė kohės! Moda e tolerancės dhe mirėkuptimit nė mendjen e njeriut kėrkon t’i ndryshojė velat e njė vrazhdėsie dhe tė lundrojė lirisht binarėve tė mirėsisė. Ajo nė vend tė ndrydhjeve pėrpiqet tė hapė dritaren e njė bote ku gjėrėsia e pamjeve nuk i ndesh kufizimet. Hija e ndjekjes nuk i turret frymėzimit! Gėzimin nuk e mbijeton as nuk e mund ligėsia!
Kjo idilė qė kaplon kohėn e sėmbarės ka nis dhe manifestohet nė realitetin tonė , ku pranė e pranė qėndron e kaluara e afėrt e atyre qė kishin pikėpamjet pėr njė jetė unitariste. Ishte ajo
Bota e atyre qė pėrpiqeshin pėr njė zhvillim stereotipik . Pėr njė majorizim ortodoksist vulgar! Atėherė, ē’rėndėsi ka pėrkujtimi i tė djeshmes sė afėrt me tė sotmen e ngrysur kur forcat kanibale tė sėrbosllavėve pėrditė mbjellin vdekjen nė Kosovė? Ose, si tė heshten forcat e ringritjes sė idesė pėr pavarėsi dhe kthehen nė legjenda qėndrese pėr Kosovėn?!.
Ata qė nė dioptrinė e pamjeve kanė tablonė e kėtij realiteti, parasėgjithash nė pėrbėrjen e kėtij mishmashi paradoksal kanė edhe konkurrencėn e evoluimit se: Nuk janė zgjidhje as konfliktet, as urrejtja, as lufta, as vdekja! Pėr njeriun ėshtė e domosdoshme jeta, zhvillimi, mirėsia dhe dashuria! Prandaj, pėr tė krijuar mekanizmin e asgjėsė ėshtė shumė mė lehtė se sa tė krijohet diēka! Kjo logjikė ka mbisunduar mendjet e njerėzve, dhe ata janė kthyer ta presin ardhmėrinė jo me shkatėrrime por me ngritjen e mirėqenies. Ēdo nismė tjetėr e ka kuptimin por jo edhe arsyen! E pėrse varianta e kėsaj logjike synon ta mbajė gjithė atė atmosferė ngurtėsimi ku do tė bėhej zhvillimi sipas “ditėve” tė njė interpretimi tė njėanshėm?
Shumėdimensionaliteti i tė menduarit , i tė vepruarit , por edhe i krijimtarisė ka mundėsuar analizat e prejardhjes sė llojeve - racave! Fillimisht, prejardhja e llojeve - racave krijuese, udhėheqėse e administrative i ka profilet e njė madhėshtie.Njė origji pėrbiruesish gjithmonė e gjithkah kanė ditur ta manifestojnė forcėn e pėrbirimeve , edhepse tė fundit janė “nisur”, e tė parėt kanė mbėrri deri aty ku kanė pasur qėllim pėr tė vepruar kundėr idesė! Si pėrherė ! Tė parėt nė ēdo pushtet tė perandorive! Tė parėt ...!
Nė vazhdimėsinė e rrugės sė zhvillimit tė kėtij realiteti pėr atė qė kanė shprehi servilėsh janė jo adekuatė. Pėr hirė tė sjelljeve qė bėjnė dhe hapave qė munden duken lokomotiva tė vjetruara qė nuk ecin dot! Prandaj, shoqėria pėrndizet dhe shushurit pėr humbjet. Pikėrisht kjo ndodh sa herė synon ngritja e njė realiteti tė ri, i cili, mundėson horizontin e njė klime tjetėr! Si mundet atėherė ky model i zhvillimit?! E, pėrse mohimet u bėnė nga aparati i pushtetarėve tė djeshėm?!
Zhvillimi shoqėror sipas teorive dhe praktikės ku prin ideologjia shkencore dhe kombėtare gjithmonė ndeshet me zhvillimin e diktatit politik tė instaluar nė institucionet shtetėrore. Nė kėtė realitet tė deridjeshėm ndjenja e mohimit kultivohej nėpėr tė gjitha shtresat shoqėrore duke filluar nga instancat mė tė larta shtetėrore e deri nė bazė! U kultivuan kriteret pėrēudnuese! Iu dha pėrparėsi nė zhvillim vetėm njė shtrese. Asaj qė kishte nė dorė aparatin shtetėror, udhėheqjen administrative, rregullimin e tarifave tatimore, ligjin dhe dajakun! Nėpėr kėtė frekuentim idiotik e bizar rritej e zhvillohej njė shtresė tjetėr e ndėrgjegjėsuar pėr kėrkesėn e barabarėsisė nė zhvillim . Ėshtė kėrkesė e arsyeshme dhe motiv i pėrhershėm i ēdo shtrese njerėzore qė nė universin e qenieve tė gjalla do barabarėsi. Prandaj, vlera e barabarėsisė, nuk ėshtė tendencė e degjenerimit. Ajo mundėson dozėn prej nga mundet tė rregullohet dhe tė respektohet aftėsia qė e shpie botėn pėrpara.
Evoluimi i kėtillė ka bėrė zbulimin e imazhit pėr rrėfimin magjik ku mund tė bashkėveprojnė edhe ata qė nga aparatet e hipokrizisė shtypėse tė perandorive ishin tė konfrontuar, dhe sot nė zhvillim duhet ta demitizojnė mitin e unitarizmit pėr binarėt e racionalizimit! Atėherė pėrse egzistencės sė shqetėsimit i lejohet dalja nė rrugėn e paragjykimeve? Cilėt zėra tė krrokamės e mbjellin atė vrer se kanė nis e bėhen degjenerime nė zhvillim? Shqyrtimi i kėsaj filozofie ndjellakeqe ėshtė kaptinė e veēantė e ēėshtjeve, pozicioni i sė cilės ka relacionin e ngulfatjes nga elementi i vjetėr kutėrbues e reaksionar nė zhvillim, kundrejt elementit tė ri pėrparimtar! E si tė mos duket ashtu?
Tė jeshė i barabartė nė dimensionin e njeriut me njeriun, grupit me grupin, regjionit me regjonin, del pretendimi i mbinjerėzores. Kjo hapėsirė multikulturore e multi konfesionale ėshtė rritur nėn rrezet e njė dielli qė ka flakruar nga lindja e deri nė perėndim. Megjithatė ngrysjet dhe lindjet e sėrishme i ka pasur tė ndryshme! Nėpėr gjithė atė zezonė janė krijuar dallgėzimet e erėrave! Tufanet qė kanė pasur instinkt tė krijimit tė krimit! Por, krimit ballkanik i ka dalur boja nė kėto hapėsira. Sado qė prodhimi i tillė i elektriciteteve pėr ultrarregullime e pėr makroērregullime ka dalė i pėrkujdesur nga strategjitė, sėrish mė tė fortė janė ata qė edhe pa pushtet punojnė si milingonat nė dobi tė racionalitetit dhe mbijetimit. Oktapodėve tė sė keqes, apo termitėve tė kondicioneve tė atmosferave ērregulluese, edhepse u mundėsohej dominimi nga pushteti ata sėrish shtegėtojnė drejt thyqafjes. Sepse rruga e thyqafjes i ndjek deri nė pakufi ashtu siē ėshtė e pakufishme edhe rruga e mrekullisė pėr mirėqenie. Nėpėr kėto binarė tė kėsaj nisme ėshtė mirė tė pėrqėndrohet vėmendja edhe tek ngritja e gjėrave tė vogla por, qė e kanė madhėshtinė. Sepse ato shumė lehtė bijnė ndesh me kokat e matufosura tė autoqefalėve unitaristė , ose, me shpirtėrat qė s’ preken pėr atė se nuk e ndjejnė tė mirėn.
Ėshtė e lehtė t’i thurrish rrjetat qė shėrbejnė pėr reaksione dhe degjenerime shtypėse! Megjithatė ėshtė kėnaqėsi t’i prishish ato pėr tė ngritur linjat ku edhe buzėqeshja ka domethėnie, ku prekja e njė dore ka efekt, ku kėnga e lirė ėshtė rritė.
Mospajtimi me kėtė model zhvillimi ėshtė ngjarje reale qė ilustrohet nga Koka e qendrės sė universit Krijim! Sigurisht se kozmosi i saj ka pėrvojė pėr tė ecur rreth njė terreni ku nė orbitėn e rrotullimit pėr zhvillim ėshtė kalitur ndjenja e mohimit! Por zhvillimi i shkencės, ka bėrė tė mundur zbulimin e shumė objekteve qė sjellin kundėrthėniet e fakteve dhe kėrkojnė pranimin e realiteteve. Nė kėtė pikėpamje tė kėtij universi pėrbrenda kampit ndėrluftues tė kundėrthėnieve “ era e re” e botėkuptimeve nė zhvillim ka rritur shpresėn pėr bashkėveprim dhe pėr unitet. Ajo e ka flakur pėrgjithmonė idenė e pozicionit tė vendosur mbi dilemėn e barabarėsisė pėr tė kultivuar shmangien e thasėve tė zbrazur qė s’rrijnė drejtė. Shmangien e tabletave tė vjetra nga trupi i ri i zhvillimit me njė univers tė “erės sė re”nė botėkuptime tė krijimtarisė!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:38

Naim FRASHĖRI - OZONI YNĖ KRIJUES

Ferit RAMADANI


Ėshtė dukuri e rrallė tė mbesė aq i pranishėm njė krijues ashtu siē ishte, ėshtė e tė jetė i ndėrlidhur si Naim Frashėri me sistemin e dijes, me nivelin aktual dhe artistik tė veprės sė tij letrare! Qyshkur u ndal sėrrahuri zemra , e , mendja e tij sė krijuari! Njė shekull ndarjeje ! Por ai, po aq mė shumė e mė me forcė troket nėpėr damarėt dhe mendjen shqiptare!Me njė fjalė, po ai Naim, edhe pas njė shekulli ėshtė aq i pranishėm me substancėn e tij krijuese saqė del dhe artikulohet si ozon i domosdoshėm nė rrafshin mbarėkombėtarė pėr tė na fal energjinė nė aspektin e jetėsimit, e pėr tė na ngritur nė nivelin intelektual qoftė si krijuesė tė domethėnieve filozofike, e qoftė si qytetarė tė njė realiteti praktik civiliues!
Nėse pas vdekjes sė krijuesėve gjithmonė ka filluar tė bijė harresa, ashtu siē kanė rėnė edhe nė tė gjallė tė tyre shumė trajta tė tragjedive, pėr ta pėrjetuar ata zverdhjen dhe asgjėsimin, e, Naim Frashėri edhepse qė nga lindja e deri nė vdekje tė tij ec e pėrballet me to , tek ai, ka ndodhur e kundėrta! Pas vdekjes, pėrpara njė shekulli, fillon rilindja, rijetėsimi, pėrjetėsia e tij! Edhepse pa tė, shpejt ndjehet mungesa e grahmat e vdekjes sė tij janė njė jehonė zezone qė me trishtim e pėrjetojnė bashkėkohanikėt, veēmas poetėt si Ēajupi dhe Asdreni , me veprėn e tij letrare ai bėhet bashkėkomunikues dhe i pėrhershėm! Prandaj, tė goditur nga ajo ndarje e ftohtė, ata e ndjejnė vetveten me njė disponim tė ngrysur qė edhe nė shkrimet poetike e shfaqin si njė humbje kombėtare qė i ka kthyer njerėzit , fushat, malet, detėrat , qiellin , nė mjerim! Kėshtu do tė shkruaj Ēajupi nė vargjet e tij me rastin e vdekjes sė Naimit:

“Vdiq Naimi, vdiq Naimi
moj e mjera Shqipėri ...!
Mendjelarti, zemėrtrimi,
vjershėtori si ai...

Vdiq Naimi, po ē’tė gjeti,
o moj Shqipėri e mjerė!
Vdiq Naimi,po kush mbeti?
Si Naimi s’ka tė tjerė.


Gjithė kjo dozė pikėllimi nė pėrmasat e Atdheut tė robėruar u shfaq pas vdekjes sė Naimit!Se siē e thekson edhe Ēajupi: Kush do t’ia pėrkushtonte kėngėt Atdheut? Kush do t’i dilte zot? Kush do ta deshte aq shumė? Kush do tė tretej si qiri...?
Edhe shumė dilema e pyetje lindėn nga ajo ndarje e ftohtė! Atdheut do t’i mungonte poeti, qė ia ngriti lavdinė! Ai i cili e quajti tokė tė perėndive e ku “ shkruhenė nė kartė / fjalėt e gjuhės sė zjarrtė? Kjo ngritje e lėvdatė pėr shqiptarėt bėhet nga malli e dashuria qė ndjen Naimi pėr ata dhe pėr Atdheun atje larg nė mėrgim ku u shpėrngul tė jetojė me trup por, me mendje e shpirt nė ēdo kohė qėndroi atje! Se:

Shqipėri ti mė jep nderė , mė ep emėrin shqipėtar,
zemrėnė ti ma gatove plot me dėshirė dhe me zjarr!


Fal fuqisė sė shprehjes artistike tė Naimit dhe pėrkushtimit tė tij shpirtrorė , edhe sot po ai virtyt etik e kombėtarė e kthen atė nė njė profil specifik tė kolosit krijues qė i ngjan njė gurre tė pėrherėshme prej nga buron balsami i dijes dhe i shijes qė e rrit , e shėndosh dhe e ēliron gjithė
trungun Arbėror! Sdomend, kjo korrespondencė e pashkėputur mes tij dhe pasardhėsve nė relacion tė ndėrlidhjeve ka bėrė tė mundur pėrballjet pėr mbijetim , pasi fuqia e shprehjes sė tij ēdoherė ka pasur mundėsi pėr ta rrezatuar realitetin pėr atdhedashurinė!
- Nė agime tė reja ajo ka sfiduar shkėndijat e idesė, dhe
- Nė muzgjet tiranike ka pėrmbushur skamjen dhe mjerimin me shpresa mbijetimi!
Prandaj Naim Frashėri nėpėr dekadat e kėtij shekulli mė shumė ėshtė ngazėllyes, njeri krijues qė e argumenton unitetin pėr pavarėsi tė Atdheut, e mbi tė gjitha pėr ardhmėrinė e tij bėn profetėsi se:

Pėr Shqipėrinė
Ditėt e mira paskėtaj vinė,
shkoi errėsira!
Lum kush tė rrojė, ta shohė zonjė...
!

Naim Frashėri, ky kolos i Rilindjes Kombėtare, pas njė shekulli vdekjeje ėshtė reflektuar me natyrėn e tij krijuese pėrherė i gjallė! Prezenca e tij ka qenė nė tė gjitha zhvillimet e jetės!Edhe aty ku bėhej shkolla! Edhe aty ku derdhej djersa e punės! Edhe aty ku bėhej lufta e pavarėsisė!Edhe aty ku bėhej mėrgimi! Bile, ai ka qenė , ėshtė, e , do tė jetė prezent edhe aty ku ėshtė robėria! Dhe , me sfidimin e tij profetik do tė pėrballet pėr tė mbėrri deri tek agimi i lirisė!Gjithmonė me njė bazė tė fortė! Ashtu siē ka ditur ta gatuaj idenė edhe kur ishte i gjallė! Ashtu siē e gatoi edhe pas njė shekulli vdekjeje! Ashtu siē do ta gatuaj nė ardhmėri! Se ai:
-Ua ka falur freskinė gjithė trajtave tė vjetruara tė Atdheut,
-Ua ka falur mobilizimin gjithė forcave tė lirisė,
-Ua ka falur bukurinė gjithė bėmave shqiptare! Qė nga “Bagėti e bujqėsi” ..., deri tek Historia e Skenderbeut! Ai gjithmonė ka mundur tė krijojė kulme filozofike - artistike, qė kanė ditur tė pėrballen me gjithė stinėt zullumqare qė i vėrsulen zhvillimit njerėzor! Ai ka ditur tė pėrballet me tė gjithė barbarėt e perandorive qė duan ta bėjnė robėrinė nė sistemet e jetės! Edhe atėherė kur ai ishte jashtė atdheut : “Nė mes tuaj kam qėndruar

E jam duke pėrvėluar
qė t’u ap pakėzė dritė
natėnė t’ua bėnj ditė.
Do tė tretem tė kullohem,
tė digjem , tė pėrvėlohem,
qė t’u ndrinj mir’ e tė shihni,
njėri - jatėrin tė njihni!


Qenėsia e mendjes sė tij i ka vėrshuar gjithė fenomenet qė dalin dhe bėjnė njė analizė, nė fakt bėjnė njė zgjim tė ndėrgjegjes kombėtare e cila duhet tė niset drejtė rrugės sė bashkimit pėr ta fituar lirinė! Ende nuk ka formula pėr ta pėrkufizuar vlerėn e domethėnies dhe Porosisė sė Madhe tė Naimit qė ai e ka pėrmbledhur si frekuencė pėrkushtimi pėr Atdheun! Prandaj, pėr Naimin sa ėshtė folur e shkruar gjatė kėtij shekulli ėshtė pak! Studiuesėt e tij nga shumė kėnde e kanė vlerėsuar sfondin e tij tė pakufishėm ideor! Natyrisht, edhe sa ka mbetur pa bėrė sipas asaj qė ai e ka shprehur, ajo,ėshtė edhe porosi qė e detyron universin mendor e veprues tė kombit tonė! Sepse mėsimet naimiane tė shpiejnė ta ndjeshė edhe atė qė nuk e ndjen! Tė shohish edhe atė qė s’e ke parė! Tė pranosh atė qė duhet pranuar! Faktikisht ai tė fal edhe guximin edhe trimėrinė!
Misioni i tij e koncepton shumė drejtė pėrparimin! Ai nė modelin e zhvillimit gjithmonė e ka projektuar tėrėsinė shqiptare dhe asaj me epitete, simbole, metafora dhe me figura i kėndon:
As hidhe gardhė
dhe shpejto pakė,

o dit’ e bardhė ,
dhe jakė, jakė,
se tė pres,
nuk vdes!

Jak’, o dit’ e uruar,
qė lind nga perėndon!


Nėse kėtij artikulimi etik e tė bazuar nė filozofinė racionale ia bėjmė matjet e pėrmasės nė aspektin e jetėsimit, do tė kuptojmė profetsinė e kėtij shenjtori, se ai ishte nė rrjedhat e njė saktėsimi tė pėrhershėm pėr orientimin Evropian.Nė kohėn kur perandoria anadollake kishte mbuluar gjithė dritėn e zhvillimit shqiptarė, gjegjėsisht prej saj lėngonte Ballkani, ai e kishte tė ēartė se orientimet nga lindja ose nga drejtime tė tjera nuk ishin ato qė shpienin tek liria! Vetėm orientimi perėndimor ishte ai! Aty do tė kenė mundėsi pėr t’u integruar gjithė popujt dhe lirisht do tė mund ta flasin e shkruajnė gjuhė e tyre! Do tė mund ta zhvillojnė identitetin e tyre me njė nivel tė lartė tė zhvillimit e tė mirėqenies! Po kėshtu edhe shqiptarėt do tė shkojnė pėrpara dhe lirisht do tė mund ta pėrdorin gjuhėn qė:

Pa shihni ē’gjuhė e mirė!
Sa shije ka e hije,
ē’e bukur edhe’e dlirė,
si gjuhė perėndie!


Ėshtė sa nxitėse po aq edhe kundėrvėnėse ndaj gjithė atyre qė shqiptarėt dhe shqipen deshėn t’i zhbėjnė nga faqja e dheut. Po e kėsaj domethėnie ėshtė gjithė vepra naimiane qė tingėllon fort pėr t’iu kundėrvėnė modernizmit tė kohės qė synon ta mbajė shqiptarin dhe gjuhėn e tij me statusin e pėrkufizuar pa dashur t’ua pranojnė se ky popull ka vlera legjendare dhe pėr tė edhe Homeri i madh ėshtė shprehur me admirim ! E Naimi do tė shkruaj se:

Bota qė kur ėshtė zėnė,
Shqipėria gjall’ ka qenė!
Pellazgj u thoshin mė parė,
mė sė fundi shqipėtarė.


Kjo formėsi e kėtij niveli tė zhvilluar, e ka detyruar Naimin tė bėhet kundėrshtar kėmbėngulės kundėr Turqisė, dhe i motivuar nga kėto dėshmi ai bėn hapin nxitės me shkrime drejtė rrugės sė ēlirimit! Me kėtė synim ai edhe nė kohėn e vet, por edhe brezave ua fal guximin qė ta bėjnė kėrkesėn legjitime e natyrore tė hises qė e kishin por ua grabitėn tė huajt qė shumė vonė ia behėn si bisharė!
Ky zbulim poetik i Naimit qė mbetet i pėrhershėm na e mundėson rrjedhėn e qėndresės nė analet jetėsore. Si i tillė edhe ai edhe niveli i lartė artistik i veprės sė tij letrare vijnė e mbesin si urti me shumė elokuencė! Prandaj Naimi sa ėshtė i drejtė nė shprehje po aq ėshtė i vėrtetė nė fakte! Gjithė kjo ia ka mundėsuar atij daljen e pėrhershme si kult profetik dhe atė:
Se ai edhe nė tė gjallė tė tij, edhe sot pas njė shekulli vdekjeje ėshtė zgjimi i ndėrgjegjes sonė, dhe,
Se ai edhe nė tė gjallė tė tij, edhe sot pas njė shekulli vdekjeje ( pėrjetėsie), i del zot idesė dhe synon qė ajo tė zgjidhet si ēėshtje!
Gjithė kjo pamje e profilizuar nė sfondin artistik tė Naimit, pėrmes modelit. linjės, idesė, figurės, stilit, ka edhe mjetin dhe qėllimin. Gjithė vepra e tij ka fituar njė pėrmbajtje nė arkitekturėn e ngritjes artistike, dhe ka mbetur kryevepra letrare.Ndėrsa Naimi nė pėrmasat e
gjeografisė shqiptare, bile deri nė skutat mė tė thella tė shtrirjeve tė ambienteve shqiptare ėshtė njė kolos i cili i shėrben kauzės kombėtare si ozoni organeve tė frymėmarrjes!
Shpalimin e rikujtesės nė kėtė pėrvjetor shekullor tė vdekjes sė Naimit, gjegjėsisht shpalimin e domethėnieve filozofike tė veprės sė tij letrare na duhet edhe njėherė ta manifestojmė pėr ta kuptuar sa mė drejtė transhenė e tij qėllimmirė :Vetėm dritė e diturisė pėrpara do tė na shpjerė....!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:39

NAIM FRASHĖRI - MONUMENTI I VIRTYTIT DHE VETĖFLIJIMIT KOMBĖTAR !

Ferit RAMADANI

Tė shkruash pėr Naim Frashėrin pas njė shekulli vdekjeje, nuk ėshtė as shpėrthim vrulli qė del nga kujtesa, as pėrfundim i asaj tė keqeje qė e ka pllakosur kombin duke u ndarė nga poeti, patrioti, humanisti, vetėm fizikisht!
Naim Frashėri ėshtė bėrė qysh nė tė gjallė tė tij lidhja e pėrherėshme dhe ka kaluar nė pavdekėsi pėr aspektin parimor qė e shprehu nė krijimin e njė niveli letrar artistik, poaq edhe nė aktivitetin e zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare! Pikėrisht pėr kėtė, ai nė ēdo distancė kohore, edhe nė kėtė 100 vjetor vdekjeje, ėshtė po aq i afėrt me ne, dhe vepron nė linjėn e parė tė aktivitetit! Ai ėshtė po aq premtues pėr ditėt e ardhmėrisė! Ėshtė sfiduesi mė i saktė qė pėrballet me realitetin qė nganjėherė del i rėndė nė dėshpėrime e nė tė kėqia! Megjithatė, saherė bie zezona mbi Atdheun dhe shqiptarėt, gjegjėsisht ata i gėrryen ligėsia dhe pėrēarja, Naim Frashėri ėshtė monumenti i njė ngritjeje i cili nė shumė aspekte tė ndez me dashurinė dhe me parimet e tė mirės pėr ta na rimbledhur bashkimi e pėr ta rimbajtur nė zemėr Shqipėrinė!
Nga shprehjet poetike tė Naimit , shqiptarėt e kanė bėrė rikthimin e gjendjes shpirtėrore! Vargjet e tij, ua kanė shtuar emocionet, dhe ata kanė mbledhur edhe forcėn edhe mendjen tė veprojnė pėr interesat e Atdheut! Sepse atij kurrė nuk i ka munguar gatishmėria qė t’i pėrgjigjet dilemės e cila ėshtė shtrirė nė aspektin propagandistik pėr ta zhbėrė e pėr ta rrudhur Atdheun e shqiptarėve qė ishte Kalaja e enciklopedive pėr veprimet mbijetuese! Pėrpara rreziqeve dhe kanosjeve tė shpartallimit tė Shqipėrisė nga interesat e fuqive robėruese, ai doli gjithmonė me njė veprim unikat : Pėr bashkimin dhe pavarėsinė! Gjithmonė duke e pasur nė kujtesė Heroin Kombėtar tė shqiptrėve, Skenderbeun, ai doli me dėshmi - nxitjet, se shqiptarėt gjithkah nė univers janė tė tillė!

“Lum ti, moj Shqipėri!” thashė
armėt e tij kur i pashė
nė Belvedere, nė Vjenė, -
sikur pashė Skenderbenė”.


Ėshtė manifesti i mobilizimit qė del e ngrit poemėn “Parajsa”, qė Naimi ua vė pėrballė shqiptarėve pėr qėllime taktike, se vetėm prej tė tillėve mund tė mbrohet atdheu dhe kombi, ashtu siē u mbrojtė nga Heroi ynė kombėtar! Me kėtė dendėsi qėndrese, tė cilėn e ka trashėguar nėpėr shekuj shqiptari, ka mundur tė mbrohet Atdheu nga egėrsia pushtuese pėr tė mbetur bota e qytetėruar e cila edhe pėr karakterin e tė drejtės, tė urtisė dhe tė vėrtetės mbeti Iliri! I prekur thellė nė sedėr pėr realitetin praktik dhe pasojat e atdheut tė robėruar dhe, shqiptarėve tė syrgjynosur, Naimi, bashkė mė Abdylin dhe Samiun, dhe me shumė Rilindės tė Lidhjes shqiptare, pareshur veproi pėr ta krijuar Platformėn e Zgjimit pėr Ēlirimin Kombėtar!
Nėpėr dallgėt e pėrmbytjeve robėruese pėrmbyllej kaptina e Atdheut , pėrmbyllej syrgjynosja e shqiptarėve pėr ta larguar nga zemra e nga shpirti edhe gjakun, edhe shqipen edhe Shqipėrinė! Qė nga Porta e Lartė e Stambollit e deri tek Tanzimati! Qė nga Kuvendi i Berlinit e nė Paqėn e Versajės, apo, nė Shėn Stefan, gjendja e Shqipėrisė shkonte drejt katandisė! Parafyturimi i rrėmujės dhe rrėmetit, Naimin e prekėn nė ndjenjat e frymėzimit pėr t’i shkruar krijimet pėr dhembjen, mallin dhe dashurinė e Atdheut:

“Mendje merr fushat e malet!Jashtė, jashtė nga qyteti!
Nga brenga, nga thashethemet, nga rrėmuja, nga rrėmeti!”


Nėpėr kohėn e kėsaj errėsire, nėpėr gjithė kėtė tirani osmane shkuar bizantinėve, Naimi nuk u mposht nga dėshprimi. Ai u ringrit nė njė kolos qė do tė derdhė gurrėn letrare pėr tė krijuar kryeveprėn, poemėn Bagėti e Bujqėsi, e cila me nivelin e saj artistik, me pėrmbajtjen dhe tėrėsinė, simbolin dhe metaforėn, hapi horizontin ku hynin dhe gjenin frymėzime pėr t’u mobilizuar me ndjenjėn atdhetare gjithė shqiptarėt. Ky patos i brumosur i forcės shprehėse pėr shqiptarėt u bė kushtrimi mė i fuqishėm qė i nxiti nga Stambolli e deri nė Bukuresht ta kėrkojnė lirinė! Hovet krijuese tė mishėruara me hovet e pėrhershme shpirtėrore tė Naimit qė i pati nė parim e nė platformėn vepruese tė tematikės patriotike, e bėnė atė Pris Shpirtėror tė shqiptarėve, tė cilėt e ēmuan dhe e admiruan si kombin dhe Atdheun! Sepse, ai ua shpaloi tė vėrtetat pėr tė cilat duhej kėmbėngulur me guxim, ashtu siē ishte edhe poema “Shipėria” se:

“Bota , qė kur ėshtė zėnė,
Shqipėria gjall’ ka qenė!
Pellazg ‘ u thoshin mė parė,
mė sė fundi shqiptarė...
Mos durofsh, i madhi zot,
tė jetė nė zgjedhė sot!


Poema “Shqipėria” ėshtė sa entuziazmuese, poaq edhe dokumentuese, pėr shqiptarėt!Ajo ėshtė e njė qenėsie faktike e cila, qė nga krijimi ka pėrjetuar goditjet e perandorive tė ndryshme, tė cilat, ende e godasin dhe padrejtėsisht vazhdojnė t’ia mohojnė edhe gjenezėn , edhe gjakun, edhe gjuhėn, ashtu siē u pėrpoqėn t’ia ndryshojnė gjeografinė, qė pastaj, nė hapėsirėn e saj tė kultivohej ēdo farė e fe nė damin e shqiptarėve!
Naim Frashėri , del si monument pėr t’ua zbardh tė vėrtetėn shqiptarėve qė tė mbesin gjithmonė krenar dhe tė ndjejnė dashuri pėr atdheun! Del edhe si parandalues kėmbėngulės kundėr gjithė atyre qė i kanė pretendimet robėruese ndaj kombit! Mbase, i bindur edhe nė fuqinė e “I madhi zot”, se nuk do t’i duronte padrejtėsitė e tilla tė mbetjes sė Shqipėrisė nėn zgjedhė! Ėshtė sa e domosdoshme po aq e nevojshme tė theksohet nė kohėn tonė, se Naim Frashėri edhe sot e paskėtaj ėshtė Mėsuesi ynė i madh i cili na ndėrlidh me temat qė u ka rėnė misteri, megjithatė ai i bėn tė dashura, dhe brezat qė vijnė i detyron tė ndjehen krenarė! Sepse:

Pa shihni ē’ gjuhė e mirė!
Sa shije ka e hije,
ē’e bukur edhe e dlirė,
si gjuhė perėndie!


Nė realitet, kush nuk do t’i pėrkasė cilėsisė sė tillė?! Kush nuk do tė pėrpiqej ta flasė atė pos djajve tė cilėt me ēdokusht u pėrpoēėn ta fshijnė nga autoktonia e saj me aneks administratat barbare! Megjithatė, meē ishte e cilėsuar si e tillė nga Naim Frashėri - monumenti i virtytit dhe vetėflijimit kombėtar, ajo pėrkundėr gjithė tendencave tė perandorėve, bashkė me shqiptarėt nė ēdo skaj tė botės pėrjeton njė zhvillim karakteristik! Nė kėtė proces tė zhvillimit ėshtė edhe Lėvizja pėr liri kombėtare! Ajo i ka marrė nuancat e njė pėrbetimi tė pėrhershėm tė shqiptarėve tė cilėt qė nga lindja e deri nė vdekje e mbajnė si amanet dhe gjatė gjithė jetės sė tyre pėrpiqen ta sėndėrtojnė:

“ Shqipėri ti mė jep nderė, mė ep emėrin shqipėtar,
zemrėnė ti ma gatove plot me dėshirė dhe me zjarr”.


Gjithė kjo jehonė e ndėrgjegjes sonė kombėtare nuk ėshtė vėnė kurrė nė binarėt e mohimit tė vlerave tė tė tjerėve! Pėr ato, Naimi gjithmonė ka pasur respekt dhe ka ofruar bashkėpunim! Ai nė kuptimin e kėtij krijimi ka ringritur shpjegimin i cili hyn nė misionin e ndriēimit pėr rreshtimin e drejtė dhe pėrcaktimin e plotė tė Atdheut, kombit dhe gjuhės sė tij, pa tė cilat as qė do tė bėhej trashėgimia, as kultura, as trimėria! Me njė fjalė, historia do ta ndjenjte mungesėn pėr ta shkruar efektin e tė ngjarave qė mbeten epope tė papėrsėritura! Ashtu siē mbeten unikate edhe krijimet artistike tė Naim Frashėrit pėr vetėflijimin e tij pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt:

Do tė tretem , tė kullohem,
tė digjem , tė pėrvėlohem,
qė t’u ndinj mir’ e tė shihni,
njėri - jatėrin tė njihni.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:39

Ferit Ramadani u lind mė 06 qershor 1956 nė fshatin qė populli e quan Llag, ndėrsa administrata Trapēin Doll tė Kėrēovės.
Mė 1982 u diplomua nė Fakulteti Ekonomik tė Prishtinės ku vijoi edhe studimet pasuniversitare nė degėn "Politika e zhvillimit ekonomik ".
Ėshtė udhėheqės i sektorit ekonomik dhe juridik nė Postėn e Kėrēovės.
Me krijimtari merret qė nga viti 1974, dhe ka publikuar poezi, tregime, ese dhe kritika letrare nė periodikun e kohės me emėr dhe me pseudonime.

Veprat e publikuara :
Pėr sa legjenda flet historia , poezi, botuar nga "Pjetėr Bogdani", Biel tė Zvicrės, qershor 1992,
Nesėr mund ta kuptoni heshtjen , poezi, botuar nga Flaka, Shkup, 2001
Pirgu i dhembjes , roman 1996,
Pirgu i dhembjes II, roman 1997
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:39

MBRETI PADISHAH TURFULLIN N ' TURQI!



Nga Ferit RAMADANI



Mbreti padishah

turfullin n' Turqi:

- Nė Vlorė Arnautėt,

shpallėn Pavarėsi!



Ai stėrnipi i Gjergjit

i Skenderbeut tė parė,

qė nė Krujė shporri

mbretėr, pashallarė!



Sėrish nė Vlorė

po shfaq prapėsi,

Gjergj ' i dytė Qemali,

po ajo Shqipėri !



Po ! Ajo Shqipėri

i dyti nėntor !

Turret Anadolli

ta shtypė nė Vlorė !



Mirėpo thyhet keq

e ngjitet nė tel,

pėrpara shqiponjės -

shqiptarėve rrebelė !



Hėnė e ngrėnė e turkut

Sėrbosllavi kryq,

ngriten pėrbindshat :

-Shqipes i bėjnė gjyq !



Ta shporrin nga trojet

ku ishte Iliria,

sfinja nga karpatet,

karadomuz Azia !



Nė Stamboll tė Turqisė

mbreti padishah,

oshėtin nga inati

por, Shqipėri mė s'ka !



Nė Beligrad tė Sėrbit

Pashiqi shejtan

nis orditė gjaksore

pėr nė Durrės, Tiranė...!



Pėrjetojnė skėterrėn

nė Ankarė gratė,

harbohen shkinat sėrbe

kopila tė kenė dhuratė !



T'i drejtojnė nė shtigje:

Kosova - Sėrbosllavi !

Ėshtė model i Vukėve

i Ēubrillėve tė zi !



Lėshohen Pollogut

thik Pellagonisė,

Kara Maēula Makėsh,

Grekomanė - Ēamėrisė !



Tė gjithė pėr krrokama

nga Shqipja pijnė gjak

pėr vezė gjarpėrinjsh

kėrkojnė konak !



Ngritet e Pavarur

Zonja Shqipėri !

Ec shekujve pėrpara

Nėntorėve tė ri !



Ėshtė jehonė ndėr shtigje

kushtrim pėr liri,

plas shtriga osmane

cof kurva sėrbi ...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:40

TRIBUNIT TĖ LIRISĖ !


( I kushtohet plakut Ramazan Bajrami
– Komandant Askeri )



Edhe nė vargje
sėrish dukesh pak
se Ti -
u bėre legjendė shekullore,
mė kujtohen takimet
qė u fale guxim e gjak
si ta fitonim lirinė
nė tokėn Arbėrore!

Me sopatė nė dorė
U bėre roje nate
ta mbrosh Shkabėn
tė valonte nė Komunė !
Eh! Ē’ kushtrim na thirri
nė atė pėrmasė tė Vatanit
ku armiqtė sllavė
ushtruan tirani e dhunė!

E di se shpirti tė shkrumosej
nga robėria
dhe lot tė pikonin
kur ta nėpėrkėmbėn idenė,
ishin tė paguarit ata
qė kaurroshkinia
ua vari kryqin
ta prishin Atdhenė!

Atdheun e tė parėve,
tė shtrenjtėn Iliri
Shqipėrinė Etnike
qė e lanė me gjak,
ndaj, Ti tribuni i Kėrēovės
- i pamposhturi Askerė
i dole pėrballė
qė tė marrish hak!

Pėr bijtė qė ia vranė,
pėr tokėn e shkrumuar,
pėr gjuhėn qė ia ndrydhėn ,
pėr gjakun qė ia shanė,
u bėre Gjergj Elez Ali
qė ngritet i plaguar
pėr t’ia mbrojtur nderin
Nėnės qė e vranė!

Po! Nėnėn Shqipėri
- tė shndėrruar cung,
nė Londėr e Berlin,
nė Moskė e Beograd,
Ia prenė gjymtyrėt
t’ia hibridizojnė pamjen
tė mbesė e gjunjėzuar
nga shpirti lugat!

Tė mbesė tokė pa bijė,
pa gjuhė , pa kulturė
me njerėz tė nėnshtruar
dhe pushtues tė zi,
qė i pollėn shkinat
dhe u rritėn gjumhurė,
ta kthejnė Shkupin - Skopje
pėr makosllavi!

Ē’ėndėrra tė frigėshme,
kėto shtegėtime kohe
qė na gėrryen nė gjoks,
na dogjėn nė damar,
por kurrė si ligėsuan
tribunėt e lirisė
qė edhe n’pleqėri
dijnė t’bėhen ushtarė!

E , ē’ėshtė pleqėria
pėrpara idealit
qė xhakuli Xan
ia fali gjithė jetėn,
ndaj niset Asker
pėr Ushtrinė e Vatanit
ta sjellė pavarėsinė ,
ta sjellė tė vėrtetėn!

Shtatėdhjetė e dy vjet
me peshėn e robėrisė
nė zgripe e kalvare ,
nė tirani e dhunė
vuajti pėr vėllezėrit ,
qau pėr Atdheun
qė ia vunė prangat
dhe bijtė ia pėrzunė!

Ca nė shtigje t’ Anadollit,
ca nė Amerikė,
Nė ēdo skaj tė Evropės
i shitėn pėr kafshatėn,
Pas shpine u ranė
t’i bėjnė pik’ e pesė
nė burgje i mbyllėn
ta pėrjetojnė mandatėn!

I vranė, i shanė,
nė emėr tė fajsisė,
pėrse flisnin shqip,
pėrse ishin shqiptarė
i quajtėn ballistė,
irredentistė, terroristė,
- kaurro shkinia
me tė vetit zagarė!

Pėr kėtė xhaka Xan
vuante e rėnkonte
pėr kėtė xhaka Xan
rrinte nė mendime,
Atdheu nga kthetrat e barbarėve
duhej tė shpėtonte,
- shqiptarin e prisnin
tė tjera agime!

T’i bashkohet Trungut,
dhe kėngės dhe gjakut,
se njė dorė gjakatare
u kish bėrė kufi,
nuk durohen kaurrėt
qė nė prag tė oxhakut
karakurvėlloheshin
me shpirtin lubi!

Ndaj u nis nė mal
- Kalorėsi i Lirisė
me armėt nė dorė
e shkruan historinė!
- Kjo tokė! tha :
- Emrin se ndryshon,
n’ugarin e saj
nuk rrit kaurri!

Ėshtė e tė parėve tanė
- Tokė Arbėrore,
mė kot Qorr Gligorėt
i turren si hijena,
shkofshin nė theqafje,
deri mė njė u shofshin
se krijuan barbari
dhe mite tė paqena!

Do t’i dalim zot
se e kemi Atdhe,
ballėpėrballė nė luftė
deri mė njė do tė vdesim,
kopilat e shkinave
nė prag s’i durojmė
tirani e vjedhje
pėrditė tė na shesin!

Do tė luftojmė pa ndal
deri nė pavarėsi !
Sė bashku t’jetojmė
nė tokėn e Arbėrisė !
Xhaka Xan - Askeri
i rreshtuar n’Aradhė
mori nė shėnjestėr
tiranėt e makokaurrisė!

Ndaj nė vargje
s’thuhet gjithė lavdia
as heshtja
qė kthehet nė jehonė,
por, vargjet shėrbejnė
qė jetėgjatėsia
tė bėhet rrezedritė
pėr jetėn tonė!

Po! Si xhaka Xan
- pėr sfidėn : Tribun!
Krenaria e Atdheut
- Askerė pėr Arbėri!
Stėrnipi i Skenderbeut,
i Mefailėve tė Zajazit
qė shekujve u hapėn
kaptinėn histori!

Sa e madhe ėshtė
ajo kėshtjellė e ndėrgjegjes!
Tė vegjėl mbesin ata
qė e robėrojnė !
Edhe pėrse djegin fshatra
vrasin gra e fėmijė ,
se thyejnė kėtė popull,
as nuk e frigojnė!

As idealin e lirisė
kurrė s’ia ndalin,
mė kot turren xhindėt,
dallkaukė e spiunė!
Kjo tokė ka lindur
e do tė rrisė viganė lirie
Askerė si xhaka Xan
qė bėhen Tribunė...!

Nuk e mposhtin djallėzitė
as pazari pėr robėri,
Nuk e heshtin kėrcėnimet
me burgje e likuidime
Ramazan Bajrami
- Simboli i Lirisė
Nė ēdo kohė pėrballet
- pėr pavarėsi , agime…

Ndaj me pėllambė mbi sy
e mat Arbėrinė
nga perėndimi nė lindje ,
nga jugu nė veri!
Eh!Klith Askeri :
-pėr gjithė atė Tėrėsi,
qė shkon vėrdallė
Nga pushtuesit e zi !

Pėr atė Askeri
Rrin nė mendime !
Njė rrudhė e thellė
mbi ballė i ka dalė ,
- S’i lėshoj kurrė armėt !,
- thotė Komandanti i Lirisė!
- Nuk ka mashtrim
qė mund t’mė ndalė !

Se nuk ulen armėt
pėr robėri tė re
Robėri qė sjell
pjella integriste ,
Kam qenė nga lindja
nė robėri tė thellė
Por kurrė n’pajtim
me shtrigat komuniste!

Edhe tash e ngris
Zėrin e kushtrimit :
- Ku shkoni !
- O mėkatarė tė kėtij trolli !
Koalicionet me mashtrues
u kanė shndėrruar dhe !
Ndaj mbetėm pa liri ,
mbetėm pa Atdhe !

Mė kot Ju ēirreni
se bėni integrimin !
Ne jemi tė ndarė ,
Jemi nė robėri,
Asgjė s’ėshtė bėrė
me kopalla tė tilla
Vetėm kurtha shekullore
Dhe shkrum e hi !

Si tė mbesin trimat
qė ranė nė luftė,
Tigri, Teli , Shpendi
e Tahir Sinani ?
Edhe sa e sa tė tjerė
Dėshmorė qė dhanė jetėn
Sėrish mbi ta
tė ēirret tirani!

Jo! Tha preras Askeri
dhe heshti .
Por, heshtja e tij
u bė jehonė !
Ēdo ditė oshėtin
nė ndėrgjegjen e fjetur ,
Tė ecet rrugės sė Ditės Sonė…!


Poezia u botua nė Flaka, Shkup, mė 2001,

Autori:
Ferit Ramadani
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:41

Ferit RAMADANI:

KOSOVA LULEGJAKU I DHUNĖS
( Dialog me tė dėbuarit nga Kosova )

Shkrimet i botoj gazeta Fakti, mė 1998 - 1999



1. VELADONI I NĖNSHTRIMIT!


Kohė kthesash!
Nė stacionin e veprimeve doli koha e shthurrjeve. Rrėnohet mirėsia! Goditet ! Deri nė ekstrem shtypet ringritja e saj! Modelet sėrbosllaviste duan tė mbijetojnė !Tė shtypin! Tė dhunojnė! Nėnshtrojnė!
E pėr ēka trumbetojnė paqėruajtėsit?!
Pėr ēka turfullojnė luftėnxitėsit?!
Po Kosova Lulegjaku i dhunės shekullore ?!!!

Procesi i demokracisė zhvillohet binarėve tė standardit qė sjell vdekje nė sitinė! Fati i kohės matet me varre qė hapen nė seri! Nė vazhdimėsi ! E satanėt mbajnė samite djallėzie! Nė boshtin e kryqit tė thyer endin veladonin e kobit, si t’ia shtijnė flakėn Ballkanit. S’i t’i zhdukin nga jeta tė gjithė ata qė e duan lirinė ! Pavarėsinė ! Si Kosova !
Po! Njė shekull kob e mallkime mbi shqiptarėt! Ka jehuar Ora e Zezė! Robėria! Ndarja! Pėrēarja!E megjithatė mbijetimi i qėndresės xixat e shpresės si sytha blerimi i rriti. Edhe nė zjarr! Edhe nė flakė! Edhe nė burgje e mėrgim. Dhe , ata u nisėn ta kėrkojnė tė mbarėn! Urtinė! Tė drejtėn ! Tė vėrtetėn!
Nuk ishte punė e lehtė!Gjithė ajo ekstazė misteresh i endi udhėkryqeve tė fatit qė ua kishte rrėmbyer Kulti i Faraonit Sėrboderr!
E pas tij pa u hamendur , me boshėsi nė veprime pranuan gradat nė gjoks oborrtarėt ligaqė! Pėr qyqari u shpallėn shenjtorė! Dhe, aq duheshte pėr njė lamsh qė kishte nisur tė ngatėrrohej! Vetėm aq , pėr t’ia hapur derėn katandisė! E pastaj? Deri nė vetėflijim u pėrballėn sėrish shqiptarėt pėr njė botė tė re! Pėr njė jetė tė lirė! Pėr njė rregullim sipas modės botėrore! Sipas Evropės! Amerikės !
Dhe u ngritėn kornizat !Skemat e murtajės sė Kaukazit u zbehėn nga njė dukje e re! Nga tjetėrsimi i ri nė pėrballje!Por s’u zhdukėn shprehitė! Ato tė krimit! Tė barbarisė sėrbiane! Dhe nė tokėn e Sfinksit sėrish Gogoli u shpallė i parė! Rrėmbeu piramidėn dhe nisi tė veprojė! Gjithkah me njė ngritje bizare pėr esakalim. Pėr tendencė konfliktesh. Pėr ndjenjė nėnshtrimi fliste. Dhe buzėqeshte shpesh. Dhe, lėmonte kėlyshėt qė i lėpiheshin pėr njė copė kulaqi. I shkonin pas me bishtin kular dhe ia lėmonin! E ai pastaj i merrte pas. Ua varte pėrqafe torbėn - diplomatike, e me ndermethanė, ua mbushte kokėn me byk ! Dhe i turrte deri sa djerėsinin pėr t’ia pėrligjur robėrinė!
Eh! Ē’kohėra dolėn nė skenė!, do tė thoshte Shekspiri. E do tė shkruante aktet pėr dramėn me pėrmbajtje ku degjeneron embrioni i njė eufemizmi politik. Dramėn mbi parlamentarėt ligaqė tė dekadės sė fundit tė Shekullit Burg! Dramėn se si nė prezencė tė Botės, makineria e sėrboderrave gjithkah pėrpiqet tė nxierr e pastaj tė veprojė sipas ligjeve qė mbjellin vetėm vdekjen dhe vegjetojnė zezonėn! Gjithkah nga e kanė shtri ēizmen e robėrisė! Dhe kryqin e thyer tė derrave tė kaukazit!
Jo! Jo! Jo! S’pajtohen tė nėnshkruajn pėr paqėn!
Ne jemi sovranėt!, ēirren tiranėt. Jemi shekullorė! Qyshkur e kemi pushtuar Piramidėn Shtypėse! Dhe do t’i shtypim ballkanikėt nė emėr tė Svetisavės, dhe me bekimin e Boris Derr Jellcinit! Pėr Millosh Viq Derriqin! Tė gjithė si ai e pas tij do tė shkojmė!
Urraaa! U duartrokit turma e gjaksorve! Krimin pėrkrah!

Nėpėr ditėt e Apokalipsės kalon Kosova!
E pėrndjekura! E burgosura! E robėruara!
Sipas dėshirės sė derrave tė Sėrbisė, vritet e pritet! Digjet e shkon flakė qysh nga dymbėdhjeta!Edhe mė dyzetėn u dogj dhe u shkrumua! Mbetėn shqiptarėt nė Srem e Tivar! Nė Goliotok e Gradishkė! Nė Idrizovė!Kaptinė e veēantė e njė drame ku dredhia e Budimir Lonēarėve e Llazarėve u hidhėte hi nė sy botės, si barin kur ua hedh gomarėve! Dhe pėllisnin tė madhe:
- Jemi tė rrezikuar nga separatistėt, irredentistėt !
Pėr tė heshti Bota ! Heshti edhe kur dekretuan ligjin e rendit! Ligjin e qetėsisė! Ligjin e dajakut! Ligjin e taksave! Dekretuan ligjin pėr mbulesėn e veprimeve tė policėve!Vrasėsit! Dekretuan vjedhėsit! Tė trashen! Tė stėrviten! Tė godasin; Nė emėr tė ligjit ! Nė emėr tė Kushtetutės sė kanibalėve tė Sėrbisė! Gjaksorėve!
Bota heshti! Se pa tė udhės tė dalin jashtė kornizave tė sistemit shqiptarėt! Se kushedi ēka mund tė bėjnė!Ashtu siē janė e pėrbrenda tė kėrkojnė hapėsirė! Nė atė Tabu tė vazhdimėsisė sė sfidave! Aty ku sa herė Kryefaraoni i Moskės fėrtizi dhe i bėri fėrlik pėr drekė e pėr darkė! Si tashti qė pėrpiqet pėr nipėrit e stėrvitur tė Dedinjės t’ua thajė damarin e mushkėritė shqiptarėve. Frymėmarrjen t’ua farojė!
Deri kur njerėzimi do tė vuaj ?
- Deri kur tė pėrkrahet fara e derrit serbosllav!, than intermediatorėt e Botės pėr murtajėn e shekullit!
T’i bijmė e ta shporrim !
T’i bijmė!

Goditje dėgjohen! Digjen e vriten njerėz! Rrėnohen shtėpi! Vargani i gjatė i shqiptarėve nėpėr katandi !
Kanibalėt sėrb janė ēmendur e s’u bie ndėrmend pėr tė nėnshkruar paqėn ! Bota pėr parime vepron! Me fazėn e parė! Tė dytė ! Tė tretė! Dhe sėrish mblidhet e kuvendon pėr shtegdalje! Pėr mirėkuptime! Pėr pajtime!
Me cilin doni pajtim?
- Mes shqiptarėve e sėrboderrave! Tė bashkėjetoni!

Mesazh qė vjen e tingėllon si vdekja vetė! Dhe sėrish del i heshtur e kthehet jehonė:
-Mosni! Mosni!
Pak gjak e plagė kemi derdhur ne shqiptarėt?
Pak rrėnime e dėbime!
Nuk ju shohin sytė!
Nuk u kanė dėgjuar veshėt?
Me gjarpėrin nuk jetohet! Me ugurzinjt e njerėzimit!
Vetėm ne shqiptarėt e dijmė kush janė gjaksorėt!
Nė emėr tė paqės, tė mirėsisė, tė urtėsisė shtypni nė kokė kėta djaj...! Nėse e doni lirinė! Nėse e doni pavarėsinė...!

Ferit Ramadani
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:41

2 . FLAMURI I BARBARISĖ SĖRBOSLLAVE


Nė pėrmasėn e shėmtisė valon flamuri i barbarisė Sėrbosllave!
Flaka , tymi, zjarri e kanė kapluar Kosovėn!
Nė prak tė shekullit tė ri!
Ashtu siē i gjeti ky shekull , i la tė nėpėrkėmbur shqiptarėt! Nga robėria, nė robėri! Me flamurin e barbarisė u bėhet nėnshtrimi!
E Bota?
E pėrgjumur njė shekull qėndroi duke dėgjuar grahmat e shqiptarėve! I pa si enden nėpėr shtigje pėr kafshatėn e bukės! Pėr kulmin e shtėpisė! I ndoqi kur u zgjuan jehonė pėr Atdhe dhe Flamur! Saherė qė dolėn nga Baushtellėt e Evropės ! Nga restoranėt e Amerikės! Atje ku i kishte katandisur fatkeqėsia dhe i kishte pritur fati. Dhe kaluan! Ashtu siē dijnė tė kalojnė tė nėpėrkėmburit nga Atdheu qė me punė e me djersė, me mall e dashuri , krijuan nderin! Mirėnjohjen!
Ndėrsa, kanibalėt sėrboderra me dhelpėri deshėn tė pėrfitojnė!
Ashtu siē pėrfituan mė dymbėdhjetėn!
Mė dyzet e pesėn…! Me kolonat e shqiptarėve qė shkuan nė Srem dhe nuk u kthyen nga barbaria!
Me kolonėn e Tivarit qė u skuq nga gjaku i luftėtarėve tė vrarė me tradhėti!
Dhe me shumė procese tė montuara qė Bota as i kuptoi se ēka janė, e pėrse bėhen ! Se derrat e sėbosllavisė flisnin me dhelpėri! Dhe vepronin si gjarprinjt duke kafshuar e duke fshehur gjurmėt !
- Ne vuajmė nga shqiptarėt! flisnin Budimirėt, Andriqėt, Vllashkaliqėt, Joviqėt...!
Tė mallkuarit! I prodhonin shpifjet pėr ta ndėrsyer kundėr shqiptarėve gjithė diplomacinė! Edhe sot nė sy tė botės pėrpiqen tė dalin shenjtorė! Dhe shajnė e mallkojnė Amerikėn, Anglinė, Gjermaninė...Dhe shajnė e mallkojnė Nato-n pėr fashizėm! Fashistėt e pėrjetshėm ! Pas bilancit tė njė tragjedie me pėrmasa tė katastrofės njerėzore e materiale! Pas absurdit tė shkrumit dhe hirit! Pas gjithė dekadės sė nėtėdhjetės ! Kohės sė Apokalipsės! Megjithatė zė egėrsire mbetėn ! Kanibalėt!
Pėr ēka kėmbėngulni ju kaurrėt e sėrbosllavisė!? Ju qė deshėt tė nėnshtroni sllovenėt, kroatėt, boshnjakėt! Dhe tashti, mendoni se do tė nėnshtroni Kosovėn! Shqiptarėt! Ata qė i gėrryet deri nė palcė duke i shfrytėzuar! Me ėndėrrėn e djepit sėrbosllav! Mitin tuaj pėr tė bėrė krimin! Sofrėn ku shtroni vdekjen dhe skamjen! Vendin
ku ngritni deri nė ekstrem flamurin e barbarisė pėr ta bėrė nėnshtrimin! Varrin masiv ku do tė hyni e do tė shfaroseni vetė !
Vallė! E kuptoni ju tė verbuarit me gjak! Milosheviqistėt! Sa tė mjerė dilni dhe shfaroseni pėrditė! Edhe nė betejat qė bėni me djemtė e Kosovės! Ngėrdhesheni dhe cofni nė turfullimė! Edhe nė syrin e botės ju kanibalėt mbetėt korba tė zi! Ashtu siē duhej tė ishit qyshkur! Ju fara e dreqit ! Ju bijtė e shkinave tė shkėrdhyera me derrat e Boris Jellcinėve tė Kaukazit!
E pėrse nuk e kuptoni se flamurin e barbarisė mė kot e valvitni! Nuk nėnshtrohet Kosova nga flaka e zjarri! As nga dhuna! As nga burgosja ! Ajo pėr shqiptarėt ėshtė djep i rritės! Plagėt ia kanė shtuar dekadat e zhvillimit! Shekujt! Dhe pėrjetėsinė, natyrisht! Duke kėnduar e duke u pėrballė shqip! Si Adem Jashari, Fehmi Ladrovci, Komandant Kumanova,....! Prandaj ėshtė e kotė tė pėrpiqeni!Ju s’e pushtoni dot! Vetėm kockat si kriminelė do t’u mbesin t’ua pėshurrin shekujt dhe brezat do t’u mallkojnė , pėr barbarinė qė e bėni! Ju bijtė e shkinave tė kurvės Sėrbi! Tė mallkuar qofsh deri nė shfarosje!Se:
- Kosova pėrpara gjunjėzohet nga fjalėt e urta dhe mirėsia ! Kurrė nga praptitė!
Nga flamuri i barbarisė qė ju pėrpiqeni duke u vėnė zjarrin e flakėn shtėpive, shkollave, xhamive...! Duke i vrarė pleqt e plakat! Gratė e fėmijtė!Ajo do tė rilindet. Si feniksi! Dhe me krahėt e shqipes do tė pushtojė lartėsitė e lavdisė! Lavdinė heroike tė viganėve qė kurrė s’iu kursyen pėr lirinė ! Kurrė s’iu nėnshtruan!
Bota nuk ėshtė e pėrgjumur! Ajo ėshtė zgjuar dhe sot ka dalė nė krahė tė shqiptarėve! Pėr ēdo orė e ēast pėrballet me djajt e shtrigės sėrbe ! Kėlyshėt e bushtrės sė tėrbuar! Qė vrasin poetėt, shkrimtarėt, politikanėt ! Qė djegin e mbyllin institucionet e dritės dhe tė diturisė! Rrėnojnė qenėsinė e njė populli pėr ta mbjellė farėn e gogolėve! Tė kukudhėve ! Tė ganecėve sėrbosllavė! E megjithatė shkret e lėnė dhe do t’u mbesė Sėrbia!
Krrokamat e qyqes t’u ndjehet nė ēdo prak ! Se mbollėn vdekjen! Rrėmbyen lumturinė e popujve!Dhe valavitėn flamurin e barbarisė! Gjaksorėt!
Ferit RAMADANI:
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:41

3. AMSHIMI I MALLIT, DHEMBJES!

Pamjen e njė agonie ia pashė nė fytyrė!
Dhe nė trupin e moēėm tė burrit shtatėdekadash!
Dhe gjendjen shpirtėrore tė pėrtharė nga qėndresa! Prandaj iu afrova t’ia zbėrthej agsholin e zemrės pėr t’ia kuptuar domethėniet! Pėr t’ia ndier rrėfimin qė vinte erė baroti e flake nga shkrumi i Kosovės!
- Mixho ! Tungjatjeta!

-Tungjatjeta! Ma ktheu Skender Canhasi i Gjakovės!
Mu bė se u derdh Ereniku dhe Ēabrati nėpėr shpirtin tim , sapo mė shikoi me sy!

Diku nė thellėsinė e heshtjes apo pritės lexova dhembjen, mallin! Nė heshtjen e burrit derdhej gjithė pėrballja me shpresėn e Lindditės! Asaj qė e merr nga vaja e parė e deri nė vdekje shqiptarin pėr Kosovėn - Zog i qiellit, qė ia kėndoi Din Mehmeti!
Bashkėvendasi i mixhės Skender! Dhe, pėrkujtimin pėr Tė mixhoku e nis me lotėt si kokėrra rrushi! Me rrokullisjen nga sytė si shkėmbinjt e rrokullisur nė humnerė!
- Jeta e tillė nuk ka kuptim! Absurdi ka mbuluar Kosovėn! Gjakatarėt e Sėrbisė! Ata qė kthejnė nė shkrum e hi blerimin e rritės! Ata qė kanė vra kėngėt dhe kanė veshur me tė zeza bardhėsinė!
Skender Canhasi heshti!
Kushedi ku i rrotulloi mendimet diku thellė nėpėr dekadat qė kaloi. Ndoshta kujtoi Ganimeten, Abedinin! Ndoshta...! Megjithatė Gjakova nė sfond ia shtoi rrudhat nė ballė. Dhe ai lėshoi njė Ah! Ku i kishte pėrmasat ajo grahmė! Ku i kishte kuptimet nuk e dija. Dhe prisja zėrin e tij pėr t’i rėnė nė fund akordit tė mendimeve!
- Kėtu jam me trup! I tėri! Nė Kėrēovė, kam pasur pritė tė mirė! Vėllazėrore! Megjithatė!Nuk mundem ta shpreh atė qė ma thotė zemra! Se m’ėshtė ndrydhur! Mė ka mbetur peng nėpėr mall! E mė digjet flakė! E mė shkon zjarr! Kosova po digjet nga barbarėt!
-Megjithatė ėshtė nė prak tė lirisė!, ia ktheva.
Mixha Skender Canhasi e thithi thellė - thellė cigaren! Nė alveolėn e pamjeve i doli qėndresa! Altari i dimensionit pėr flijim! Dhe, nėpėr frymėzime zgjati periudhėn e rrėfimit:
- Po! Kosova ėshtė nė prak! Dhe do ta fitojė lirinė! Se ajo i ka djemt qė ia mbrojnė vatanin! Ēlirimtarėt e saj! Ashtu siē i kishte poetėt qė ia falėn kėngėt mė tė bukura tė qėndresės! Tė dashurisė! Tė shpresės! Ashtu i ka tė diturit, politikanėt, shkencėtarėt! Dhe fėmijėt qė ėndėrrojnė pėr bangat e klasės! Pėr shkollat! Pėr dritėn dhe diturinė!
Kosova i ka edhe luftėtarėt qė dijnė tė pėrballen me Bajlozėt e zi tė Sėrbisė!
Me kaurrėt e bushtrės shkinė Sėrbisė qė ha njė shekull nga gjaku e djersa e Kosovės! Dhe tashti rrėnon me dorėn e zezė! Me shpirtin kriminel tė gjaksorėve! Po! Ajo shtrigė e vjetėr e Ballkanit qyshkur na ka rėnė mė qafė! Dhe me tradhėti e dhelpėri tė shumta ka dashur tė na nėnshtrojė! Megjithatė ėshtė mashtruar! S’do t’i dalė pazari nė hesape! Edhepse na ka detyruar tė katandisemi! Ajo nuk na ka thyer! Jemi mė tė fortė! Kemi mė shumė shpresė se kurrė! Pranė fitores jemi!
Mixha Skender Canhasi i Gjakovės ma shtėrngoi dorėn nė ndarje ! Mu bė se dekori i pamjeve pėr kėngėn e gjatė tė lirisė kthehej nė amshim me mall e dhembje!
Lumi i gjatė i tė ikurve nga Kosova shndėrrohej nė det! Tė gjithė me njė zė ! Me njė dėshirė! Me njė qėndrim: Nuk vdes kurrė Kosova - zog i qiellit...!

Ferit RAMADANI
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:42

4. KUR TĖ NDODHĖ ORĖMIRA!




Nė orėligėn e katandive me orbitėn e tmerrit u nis ta braktisė Prishtinėn Nezaqete Saliu!
Dy yllkat e dritės qė mėsuan tė bėlbėzojnė pėr Kosovėn i vu barrė nė prehėr! Ashtu si nėna qė di dhe do t’i mbrojė nga e keqja fėmijtė! Dhe u shkėput nga vatani! Nga sofra e agimeve. Nga tryeza ku Astriti shkruante rrėfimet pėr Koha sot! Dhe merrte nga njė rrudhė nė trup e nga njė thinjė nė kokė! Pėr t’ia sjellė lirinė Kosovės!
Nga t’i drejtonte ordinatat e shprishura nga flaka e tmerri. Ku tė projektonte pikėqėndrimet ajo!
- Jemi ne moj motėr ia kthyen njėzėri nė Zajaz! Dhe ia hapėn derėn e mikpritjes! Bukė e kripė e zemėr ! , do tė ketė i thanė ! E pastaj u ulėn pėr tė thurrė ėndėrrėn e lirisė!
Nė ditarin e lajmeve paralajmėrimi:
- Pėr gjak e plagė tė reja! Pėr zjarr e flakė ! Pėr shkrum!
- Pėr vrasje masive tė shqiptarėve kėrcėllonte dhėmbėt shkina Sėrbi! Dhe ndėrseu kėlyshėt e hakėrritur mbi luftėtarėt e lirisė! Mbi ata qė ktheheshin jehonė pėrballjesh ! Mbi ata qė aureola e shenjtėrisė ua fali mburojėn. E si zu as plumbi! As topi. Nuk i dogji zjarri e flaka!

Megjithatė kėlyshėt e shkinės Sėrbi turfullonin! Dhe vrisnin pleq e plaka! Gra e fėmijė!
-Ne do tė ndahemi!, vendosi Astriti. Shko e m’i streho voglushėt! Se unė nuk e lėshoj prakun e shtėpisė!
- Nuk e di nė ishin fjalėt tunxh qė i dėgjova! bėlbėzoj Nezaqetja sikur ishte jerm. E pastaj vazhdoj :
- Megjithatė varganit tė gjatė tė refugjatėve iu bashkova! Orėligės t’i shmangem me fėmijtė. Dhe tashti rri e paltoj ditėt e ankthit kėtu! Me njė pėrkujdesje pėrzemėrsie! Kafshatėn e bukės bashkė e ndajmė! Edhe ankthin! Edhe mallin! Megjithatė, njė gjė nė optikėn e dritės mė verbon! Dhe s’di kur do ta mbėrrijė ta shoh njėherė Kosovėn e lirė! Prishtinėn! Varganin e gjatė tė studentėve qė hyjnė e dalin nė prak tė fakulteteve! Atje ku opti nurėbardhė iu shtua Kosovės. Nga mendjendriturit, shkencėtarėt, politikanėt, shkrimtarėt, poetėt, gazetarėt! Nga luftėtarėt e lirisė qė kthehen nė rrėfime biblike! Dhe s’kursejnė gjak e jetė pėr Kosovėn e lirė!
Atėherė, kur ēizmja e zullandve barbarė tė shkojė nė theqafje, do tė kisha dashur ta shoh Kosovėn qė e kam nė parzmė.
Dhe malli, dashuria pėr tė mė shkrumos!
Dhe, dhembja mė shtohet saherė qė dėgjoj dhe shoh rrėnimet !
Nuk e di se kur, por, patjetėr do tė ndodhė orėmira! Atėherė, do tė kthehemi pėrnjėēast! Se mė tė dashur se Kosovėn nuk kemi!

Ajo heshti!

Se ku i treti mendimet! Vetėm zėri i voglushėve vinte e shfaqej si ylli i agimit pėr ta sjellė dritėn nė mėngjes! Dhe pėrshėndetnin me dorė nga qielli, ku uturimat e aeroplanėve tė Natos atė ēast dėgjoheshin! Nga rrezet e shpresės kėrkuan shpėtim!
Kur tė ndodhė orėmira sa mė parė do tė nisem pėr nė Kosovė! Vetėm nė Prishtinė e ndjejė erėn e lirisė, mė oshtinin domethėniet .
Lutje apo shpresa ishin nuk e di! Megjithatė e di se orėmira do tė ndodhė...!Me kėngė lirie tė shėrohen plagėt...!


Ferit RAMADANI.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:42

5. KOSOVA - LULEGJAKU I DHUNĖS



Pėrderisa jam kėtu, nė kėto banga tė kėsaj shkolle, dhe bashkė me vėllezėrit dhe motrat shqiptare vijoj nė mėsime, pėr orė e ēast mendja mė ik atje tek Kosova - Lulegjaku i dhunės!
Ėndėrroj tė kthehem e ta nisim bashkė me ata qė sot janė nė katandi, dhe Kėngėn e Lirisė ta thurrim pėr plagėt, shkrumin, hirin. Ta nisim pėr gjakun e derdhur tė legjendarėve trima! E t’ua thurrim kurorat e lavdisė!, tha Edona Demaj nxėnėse e vitit tė dytė nga Prishtina e qė vijonte nė gjimnazin e Kėrēovės!
Pėr ēfarė momentesh mund tė flasish?, e pyeta derisa ajo rikthente buzėqeshjen pėr t’i mbuluar dallgėt e tmerrit!
Megjithatė, si mjegulla qė i bie njė majėmali, diēka i ra nė fytyrė. Nuri iu kthye nė diēka tė papėrshkruar.Nė diafilmin e njė kohe makabėr ! Por, nuk u ligėshtua cuca e Kosovės, siē i thoshin shoqet e veta tė klasės dhe ia ngjisnin dorėn pėrkrahu duke i bėrė shoqėri.
- Unė mund tė flas pėr shumė gjėra xhaxha! Megjithat Kosova nuk rrėfehet vetėm me ato qė mund t’ua shpaloj unė! Ashtu siē nuk e pushtojnė dot bisharėt! Edhe unė s’mundem tė flas pėr tė gjitha! Vetėm njė gjė e di! Ajo ėshtė historia jonė qė do t’u flasė shekujve si u kthye nė lulegjak dhune! Se barbarėt e shkinės Sėrbi ia ngulfatėn frymėmarrjen! Duan ta pėrmbysin! Ta shkretojnė! Pėr tė e kam shkruar hartimin e parė nė klasė dhe mund ta lexoni!
Ajo hapi ēantėn me shpejtėsi.Ma dha fletoren e hartimit dhe heshti ashtu siē dijnė tė rrijnė mendueshėm shenjtoret! Se fliste vetė tema qė Edona Demaj e kishte mbarshtruar kėshtu:
“Xhaxha! Pėrderisa ti rri e sogjon duke e vėnė nė shėnjestėr armikun, unė jam duke e shkruar hartimin pėr Kosovėn - lulegjaku i dhunės! Kam shumė pėr tė shkruar!
Vetėm pėr dhembjen dhe mallin nuk flas!
Se i kam shokėt dhe shoqet e klasės aq tė dashur e kam frigė se i lėndoj. Megjithat, ata kanė shumė kureshtje! Me dhembje e trishtim dėgjojnė e shohin skenat e tmerrit! Dhe duan tė dijnė mė shumė! E mė pyesin!
Po si mund t’u flas unė xhaxha pėr tė gjitha ato!
Pėr dėbimin nga vatrat me dhunė? E pėr djegien e shtėpive! Pėr vrasjen e burgosjen e shumė njerėzve! Pėr vajin e voglushėve!Pėr lotėt e nėnave?!
E si mund t’u flas pėr librat e djegur tė Kosovės. Pėr kėngėt e ndrydhura! Pėr ėndėrrat e gjakosura!
Xhaxha! Unė u flas pėr shpresėn se do tė bėhet mirė!
Dhe u them se Ju jeni ata qė do tė na e falni!
Atė ēast, e ndiej se u shpėrthen diēka nga shpirti. U vezullon fytyra! E me sy tė zgudulluar presin t’ua rrėfej tregimin pėr qėndresėn! Pėr atė qė baca Adem Jashari nė pėrballje e bėri. Dhe u nis vargani i gjatė pėr Kushtrimin e Lirisė, nė pėrballje me xhelatėt ! Me kanibalėt e kėtij shekulli! Me barbarėt!
Xhaxha! Pėrderisa ndodhem kėtu dhe shkruaj hartimin pėr Kosovėn - lulegjakun e dhunės, mė beso se mė kthehet fuqia!
Edhe besimi, se liria do tė vijė!
Prandaj, nėse me dhunė na pėrzunė bisharėt, ne do tė kthehemi mė tė fortė. Me lulet e lirisė dhe me librat e shkruar pėr lavdinė e legjendarėve!
Atėherė do tė jemi bashkė ! Do tė jemi tė lirė! Dhe do t’i ftojmė tė kalojmė ēaste gėzimi tė gjithė ata qė na pėrkrahėn!
Plagėt Kosovės do t’ia shėrojmė...!”
Kushedi se ku mė tretėn mendimet ! M’u bė se atė ēast lexova Kur’anin e shpresės...!


Ferit RAMADANI.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:42

6. KUSH DO TĖ FLASĖ PĖR DREJTĖSINĖ?!


Derisa vargani i gjatė i tė dėbuarve pritnin nė kufi, dhe lajmet paralajmėronin gjak e plagė tė reja Qėndresa Konxheli la pėr njė ēast lapsin dhe fletoren mė njė anė dhe u kthye nė heshtje!
Nuk kishte shumė kohė se kishte ardhur dhe ishte vendosur nė Greshnicė tė Komunės sė Zajazit!
Kishte shumė tė rrėfente pėr pritjen e pėr bujarinė. Pėr vendosjen nė klasėn e parė tė gjimnazit ku do tė vijonte mėsimet. Pėr orarin se si do tė udhėtonte dymbėdhjetėkilometra ēdo ditė!
Por, Qėndresa, sado e kthyer drejtė njė ardhmėrie, nuk pajtohej dot me tė gjitha ato! Ndėrmend i shkonin kujtimet. Vargani i gjatė i njė fėmijėrie tė kaluar nė Banesat e larta tė Prishtinės ku jetonte edhe xhaxhai Bajram Kėlmendi.
- Sa herė e kam pėrshėndetur atė xhaxha! Sa i dashur qė ishte! Nuk e di se si mund tė bindem pa mos e pėrkujtuar njeriun qė ndante drejtėsinė! Qysh kur isha e vogėl dėgjova nga fėmijėt e lagjės, por edhe nga prindėrit se ai di t’i mbrojė tė gjithė ata qė i burgosin! Dhe del fitimtar kundėr tė gjithė prokurorėve!
Tashti, kur rri e kaloj ditėt kėtu nė Greshnicė, dhe rikujtoj ēastet kur Kosova digjet nė zjarr! Goditet me tanke e topat tė Sėrbisė them:
- Kush do t’ia mbrojė drejtėsinė ma mirė se xhaxhai Bajram qė u ndamė pa u pėrshėndetur ! E tashti kur ai ra pėr tokėn e Kosovės, pėr tė drejtat e saj , kam frigė se pa tė Kosova ėshtė e ligėshtueme!
Atėherė mė flisni pėr rrugdaljen Qėndresa? , i thash.
Ajo ėshtė nisur! Nuk ka tė ndalur. Xhaxha Bajram na mėsoi tė mos i frigohemi kurrė rrugės qė na shpie tek e vėrteta. Tek e drejta. Se ajo vonohet nganjėherė por kurrė nuk harrohet. Nuk nėnshtrohet. Prandaj, kam bindjen e plotė se ne do tė fitojmė! Edhe Bota e pėrkrah rrugėn tonė qė shpie nėpėr gjemba deri tek rruga e shtruar me blerimin e pavarėsisė! Ashtu siē ngritet lavdia e xhaxhait Bajram! Ashtu siē kthehet pėrjetėsia e shtetėsisė sė Kosovės! E ligjeve qė xhaxhai thirrej pėr tė drejtėn e pavarėsisė! Dhe i frigonte xhelatėt e Sėrbisė sa herė qė u fliste pėr...
Qėndresa Konxheli heshti!
Me njė brengė apo me njė dhembje pėrfundoi pikėēuditsjen e fjalisė qė fliste pėr domethėnien e shtetėsisė sė Kosovės. Pėr Kodin e pėrkryer tė pėrballjeve - avokatin Bajram! Me burrin qė mbronte Kosovėn nga nenet, alinetė, pikat e dhunės sėrbosllave
Nga krimet ! Nga burgjet! Nga pėrndjekjet! Barbaritė! Pėr tė, ai , thellė nė ndjenjėn e voglushes Qėndresa kishte hyrė!
Vallė! Nė cilėn kaptinė tė njerėzimit ka mundur tė shkruhet ky akt i kėsaj barbarie. E si mund tė shlyhen gjithė ato pėrjetime makabre nga bota e pėrgjakur e Kosovės. Nga analet e ditarit tė Kosovės nė batėrdi!
Jo!, pėshpėrita. Nuk e di nė klitha apo! Vetėm mė kujtohet se Qėndresa Konxheli nė horizont kėrkonte shtigjet e bardhėsisė! Tek cili ylber qėndronin gjithė ato margaritarė qė do t’i dilnin mburojė Kosovės?
Ka tė drejtė voglushja ! Kush do tė flasė pėr drejtėsinė !?
Ajo uli sytė nė rreshtat e shkruar tė fletores!Kushedi se ēka deshi tė shkruaj nė ditarin e ngjarjeve! Kaptinės sė zezė tė orėligės i trokiste mallkimi! Pėr kurorėn e lavdisė nė mileniumin e ri do tė thurreshin vargjet pėr bacėn Bajram! Pėr atė qė sa herė e kishte pėrshėndetur Qėndresa Konxheli nė hyrjedalje tė Banesės, nė Prishtinė , sa herė qė ai shkonte ose vinte i buzėqeshur pėrse kishte mbrojtur Kosovėn dhe bijtė e saj...!


Ferit RAMADANI.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:43

7. PO I BIE ERA RETĖ E ZEZA

Nė ēaste tė lemerisė diēka mė shkonte vėrdallė nė mendime! Mbase frymėzimi pėr ta shkruar njė skicė apo pėr ta bėrė njė autoportret! E pėr ēka tė bėja makiazhin e asaj dukje?, pėshpėrita.
Pėr pritjen! Po! Pritjen nė ankth!, mu pėrgjigj nga brendia e unit tim diēka.
Heshta pėr tė pėrcjellur paralajmėrimet.
Vargani i gjatė i tė dėbuarve tė ndalur nė kufi!
Tek guri i ndarjes!
Rrinte e kėrleshej vdekja!
Nga njėra anė dhuna e kaurrėve tė shkinės Sėrbi ma pėrkujtonin kėngėn “Po i bie era retė e zeza”. Nga ana tjetėr kėrlesheshin kipcėt - bisharė tė mirėsisė!
Anėtarėt e shoqatave bėmirėse nėpėr gjithė atė etje, nėpėr atė bullarė qė gulonte dhembje e plagė si pika vese dukeshin. Krahas atyre qė deshėn t’u dalin nė krahė pėr t’ua flak njė brengė e pėr t’ua shtuar njė shpresė , orgjia e kipcave tė kėrleshur! Karakanxhollėt! Cerberėt ! Dilerėt! Mafiozėt!
Prisnin tė pėrfitojnė nga tragjedia!
Disa me telefonė duke komunikuar dikah.
Disa duke krehur balluket e duke shtėrnguar kravatat!
Disa...!
Dhe zėri i brendisė sime qė s’dėgjohej! Me zjarr e llavė vullkani! Me mall e me dhembje ngritej me ankth nė pritje !
Me shikimin e madh drejt turmės sė shkundur nga vatrat! Me shkrumin e dashurisė dhe barrėn e dhembjes. Me plagėt!
Nė gjithė sfondin e zezonės kishin sjellur Kosovėn e pėrgjakur. Shekulloren - emblemė qėndrese!
Edhe njėherė mes luetjeve e pėrgjėrimit ! Mes vdekjes hodha sytė ta shoh motėrzezėn , mbesat, nipat, tė mbetur majėmaleve tė LLapit e Gollakut!
Qyshkur ua thurra uratėt pėr dasma!
E megjithat ua dėgjova klithmat se ndrydheshin nga bisharėt e Sėrbisė!
Ajo shtrigė e keqe e ligėsisė, i mbuloj me thinja e rrudha nė trup qė nga djepi kur dilnin e nisnin tė hapėrojnė!
Megjithat:- Jemi tė fortė mė pėrgjigjeshin! Do ta mundim pushtuesin!
Qyshkur i mėsoi jeta tė mblidheshin nė sofrėn e shtruar e ta bėnin drekėn dhe darkėn me nga njė copė bukė tė lyer me lang!
Se drekėn dhe darkėn e ruanin pėr ditėn kur t’u trokiste nė derė babai i mbėrthyer me pranga robėrie nė kazamatet e Sėrbisė!
Dhe daja qė rrallė u shkonte t’ua shkruaj hartimin pėr Kosovėn e lirė! Se sytė e bisharėve pėrgjonin! Ata ndarjen deshėn ta krijojnė!
E tashti, nė stacionin e pritjes dal e hedh shikimet! Dhe shoh se nė turma tmerri e malli Kosova bartet ! Kosova dėbohet!
Jo! mė oshėtiu nga brendia njė zė! Kosova sot shtrihet pėrmasave tė Botės! Le ta shikojnė tė pėrgjumurit Shekullin burg! Sa agime kaluan nė sofrėn e shtruar tė robėrisė! Nė ferrin e Dantes! Aty ku pėrbluhen shenjtorėt e dalin fitimtarė djajt! Ata qė pijnė gjak tė pafajshmish! Ata qė ndrydhin lirinė! Ata qė shkrumojnė tokėn dhe rrezet e diellit i ndalin mbi tė , tė mos bijnė! Ata qė kėrleshen dhe qeshin pėr shprazjen e saj!
Nė grykė njė lamsh mė shtėrngonte! Nuk e di si ta shprazja gjithė vrerin qė mė shkonte vullkan! E si tė derdhej llavė e zjarrt e fjalve! E shfrimit!
Bushtra Sėrbi i mbolli gjithė tė kėqiat!, pėshpėrita!
Dhe drejtova sytė drejtė atij deti tė dėbuar.
Njėmijė varianta pėr absurdin thurreshin dhe shthurreshin! Vetėm kaptina e re e shpresave e hapte dritėn e qėndresės!
Nėse nuk i takoj dot nė kėtė urragan, nė Kosovėn e lire, rrėnjėt do t’u blerojnė thash, duke e shkruar autoportretin tim qė i ngjante Sizifit nė pėrballjet e jetės, me zjarr malli pėr lirinė...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:43

8. DIOPTRIA E PAMJEVE

Ėshtė skena ku del nė pėrmasė katandia! Aktorėt pėrballen me vdekjen! Dhe me lindjen pėrnjėherė! Vetėm pėr njė qėllim: Kosova e pavarur!
Oshėtima! Rėnkime! Uri ! Plagė e dhembje pėr kėtė akt makabėr tė kėtij ngashėrimi! Janė nė prak gjithė pėrfundimet! Edhe ata qė vulosin jetėn me vdekje shkojnė me njė jehonė :Roftė Kosova!
Edhe ata qė lindin, vijnė dhe, e nisin vajėn pėr : Rroftė Kosova!
Megjithatė, kardinalėt e robėrisė as vdesin pėr Kosovėn , as qajnė pėr tė!
Ata kanė lindur e janė rritur si rriqėrat! Duke ia pi gjakun asaj! Dhe tashti pėrpiqen ta shkrumojnė!
Nė sfondin e dioptrisė sė pamjeve dalin dehjet! Marramendjet! Ekstazat! Me njė fjalė , eklipsi i pėrēudnimeve derdhet pėr shtresėn e vrerit! Dhe pėr terrin ! Shtrigat janė verbuar nga krimi.As dijnė pėr mirėsinė, as dijnė pėr dėshirat. Pėr statujėn e tmerrit dhe pėr heshtjen akull bėjnė kataraktet e gjakut. Varret!
Kush depėrton nė atė vullkan tmerri! Atje ku vdesin aktorėt e skena mbushet me gjamė!Vetėm pėrbindshat, ata xhelatė tė kėtij shekulli janė ogurzitė qė luten pėr kėtė pamje. Dhe krijojnė rrethanat pėr ta pėrmbyllur gjithė skenėn .Dėshmitarėt e dėshirave pėr vdekje. Dhe pėr shfarosje! Kanė mbetur meit e si korba tė zinj kėrleshen! Kėrleshen nga vaji i foshnjės qė lind nė qiellin e hapur!
Ja u shtua edhe njė hero! Pėr aq sa do tė marrė frymė ai ne do tė mbesim pa frymėmarrje! Pa dritė e pa ditė!, pėshpėrisin kardinalėt! Dhe shtojnė shtypjen bizarėt ! Dinsėzėt e Sėrbisė. Keopsat e shekullit burg!
Megjithatė, nė atė vullkan mjerimi rritet e shtohet qėndresa! Pėrmbysen gjithė mbretėritė! Vdesin e mbesin pa data kanibalėt e shkinės Sėrbi.Bashkė me kurrosllavė tė tjerė! Me ata qė dijnė kėrbaēin ta drejtojnė mbi shqiptarėt sa herė qė ndėrsehen nga sėrbėt! Dhe s’kujtohen se e humbin kuptimin!E shtrydhin ėndėrrėn e vrarė nė krahėt e ylberit!
Sa shtrenjt do t’u koshtojė loja makabėr. Edhe bota ekstreme! Nė epigrafin e ngritjeve s’mund tė pranohen dy kute qėndrimi! Njėri pėr dashurinė! Tjetri pėr urrejtjen! Ashtu nuk kthehen buzėqeshjet! As nuk shtrohet sofra e agimit tė zbrazur!
Rrugė pa fund! Sa herė qė matesh ta pėrkufizosh del e hapet horizonti! Del nė shesh e panjohura! Portretizohet e njohura. Dhe rrijnė pėrballė njėratjetrės! Kush do tė dominojė!
Sikur t’mi kuptoje gjithė vuajtjet ! Gjithė dhembjet! Gjithė plagėt! Edhe pėr lindjet, Edhe pėr vdekjet! Edhe pėr kėngėt! Edhe pėr vajet!
Lindita ime - Kosovė! Ti jeton nė mua! Ashtu siē jetojnė Sijamezėt!
Ėshtė diēka e padukshme qė s’mė le tė hiqem prej teje! Dhe dua tė kallem nė blerimin tėnd tė shkrumuar!Tani e tutje si besoj as vdekjes! Se ajo nuk i rrėzon kėshtjellat e ngritura tė dashurisė! Tė gjakut e tė gjuhės!
Demonėt e ferrit tė shkinės Sėrbi mė kot bėjnė eksperimente tė marra me krime e barbari! Mbi pėrmasėn tėnde sėrish do tė pėrndizet dashuria pėr t’i pagėzuar stinėt! Dhe vitet nė trajtėn e shquar do tė pėrlindin ngritjet! Pėr kėngėt e blerimit tėnd Kosovė nė dioptrinė e pamjeve ngrit dolli Lind dita! Ekstaza e shpresės pėr vrullin! Pėr mallin...!

Ferit RAMADANI.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:44

9. BASTARDĖT E PĖRFUNDIM SHEKULLIT XX


Rrėfimi pėr zvarritjen dhe origjinėn e tyre ėshtė kaptinė zezone. Ngado u shkoli kėmba dhe ngado e lėshuan duhmėn kutėrbuan barbarinė! Qysh nga fillimi e deri nė pėrfundimshekullin XX bisharėt pėr gjak e pėr plagė, pėr dhunė e pėr tmerr kanė shikuar si ta pushtojnė horizontin shqiptar!
Ja! Shpirti xhelat i tyre nė dioptrinė e pamjeve. Pėr skenat makabre kanė ngritur dorėn e krimit! Dhe kanė lėshuar krrokamat se ėndėrrojnė pėr djepin e rritės! Janė po ata bisharė si nė mesjetė! Vetėm me djallėzi mashtruan njė shekull Botėn! Dhe nėpėrkėmbėn vlerat e njerėzimit!
Nė pėrfundimshekullin XX paralajmėrojnė absurdin!
Golgotėn kanė prodhim final. Aktin e krimit deri nė ekstrem e shfrytėzojnė. Mekanizėm nėnshtrimi! Vrasin! Djegin! Shkrumojnė! Ata nuk kanė as mėshirė as kufi nė
barbari. Dhunojnė mizorėt! Shtrydhin e shuajnė shpresat e rritės! Pjella e mallkuar e gjakut qė ndėrzehen me derra! Dhe, rriten si gjarprinj pa ndjenja! Pa besė!
Edhe nė ndėrrimin e motmoteve, edhe nėpėr stinė kaurrėt kutėrbojnė! Pėr kafshime nėpėrkash kanė lindur qyshkur u krijuan nė shpellat e Kaukazit! Prandaj iu vėrsulėn Ballkanit pėr ta kthyer historinė e zhvillimit nė lamsh! Lamsh ku ngatėrrohen linjat e nuk dihet kush tė shpie nė cak. Ashtu siē nuk kanė cak variantat e hipokrizisė ! Tė gogolėve tė kėtij pėrfundimshekulli qė dijnė tė buzėqeshin edhe kur tė kėrcnojnė! Tė atyre qė pas fjalėve ndryshe veprojnė! Tė pabesėve!
E Kosova ?! Kosova ėshtė caku i qėllimeve pėr ta ngulur flamurin e barbarisė!
Njė shekull dhunė e terror! Njė shekull perandori gjaksorėsh! Deshėn t’ia ndryshojnė reliefin! Klimėn! Hidrografinė! Tė krijojnė hibridėt e shartuar nė trungun e saj !Ajo tė prodhonte llojin e krijesave mumje! Tė atyre qė dijnė tė pėrkulen! Qė dijnė tė pėrshtaten! Dhe tė dalin prej saj sipas projekteve tė shkruara nė kabinetėt e gjaksorėve!
Megjithatė! Kosova madhėshtore qėndron! Me gjithė vullkanet e zjarrit! Me gurrat e zeza tė pėrndjekjeve! Nėpėr flakėn e barbarisė ngritet pėr domethėnien! Kurrė mė shumė se tashti se ka pasur atė pamje! Vėrtet klima e saj ėshtė unikate! Edhe nė rrebesh ringjallet! Ndėrsa lumenjt e gjakut edhe kur buēasin pėr pikėllimet, edhe kur gurgullojnė nga plagėt, thurrin ėndėrrat e mbijetimit!
Edhe nė ditėt e dėbimit shqiptarėt nė Kosovė mendojnė tė kthehen! Nė prakun e shkrumuar! Nė vatrat qė i grabisin xhelatėt! Aty ku duan ta mbjellin me djaj tė shkinės Sėrbi. Me xhuxhėt karpatianė qė pasqyrojnė vetėm kob. Bashkė me tė gjithė ata kanibalė tė tjerė qė u ecin sipas urdhėrit dhe projektojnė ridėbime. Vetėm pėr njė qėllim! Si ta shtrijnė gjithė kurmin e tyre ortodoks mbi trupin e Arbėrisė! Pėr ta ngritur flamurin e kryqit tė kaurrisė nė trojet e Kosovės.
E shqiptarėt ?!! Patjetėr do tė kthehen Aty ku besa dhe prita bėhen shqiptarisht! Dhe mbrohen pėr njė domethėnie: “Mos me u korit para mikut, mos me u thye para armikut”!
Bastardėt e kėtij pėrfundimshekulli e kanė tė qartė! Edhepse turfullojnė e vrasin mizorėt! Edhepse hapin varre nė seri! Ashtu do t’i hapin me dorėn e vet varret e pėrjetshme tė vetvetes e do t’ua pėshurrin e mallkojnė brezat pėr barbari...!

Ferit RAMADANI.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:44

PER SA LEGJENDA FLET HISTORIA


FERIT RAMADANI





PER SA LEGJENDA FLET HISTORIA





Poezi


Kėrēovė, 1991



Ferit Ramadani
Pėr sa legjenda flet historia






Kopertinėn
Bajrush Xhemaili




U botua nė shoqatėn “ Pjetėr Bogdani “
Nė Biel Bienne, nė qershor 1992




Botimin e financuan njė grup
Bashkatdhetarėsh nga Kėrēova
Qė punojnė nė Zvicėr






PĖR SA LEGJENDA FLET HISTORIA

Atdhe –

- Ti nė shekuj qėndron madhėshtorė
Si mali me borė






AMANETI PĖR LIRINĖ

( Pėr brezat tha : Skėnderbeu)


Trollit tonė –
Tufanet ia ndrydhėn rritėn
dhe dritės sė Diellit
ia hodhėn –
vargonjtė e robėrisė !

Nė djepin e lashtė
U rritėm
Me pak shpenėzime –

Pėr shpresat e mėdha !

Kėmbėt tona tė thata
I nisėn :
Drejt varresh,


Drejt kėngėve tė korbit
Drejt vdekjes –
Ngarkuar me barrėn e torturės
Ndėr shekuj !

Tė ecim krenarė
Ne bijtė e shqipes!
Nė gjakun tonė
Amanet tė mbesė
- kushtrimi pėr liri
dhe gjaku i derdhur
pėr mbrojtje tė At Dheut !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:45

. QYSHKUR JEMI NISUR


(Me rastin e kremtimit tė njėqindvjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit Abdyl Frashėri me shokė pėr sė dyti e mori fjalėn )

Qysh kur jemi nisur tė arrijmė kėtu
Flasin vitet e shekullit
E stinėt u ndėrruan –
Njėra pas tjetrės
Dhe kaluan ndonjėherė
Radhėt nė udhėtim!

Qyshkur jemi nisur tė arrijmė kėtu
Flasin gjymtyrėt tona
Tė mbetura nė shekull- pezull,
Mbase dergjen nė nėntokė
E udhėtojnė ditė e net e netė e ditė !

Qyshkur jemi nisur tė arrijmė kėtu
E tė ulemi shesh nė Kuvend
E tė tretemi si qiri i ndezur pėr pakė dritė
O nipa dhe ju o mbesa –
Gjaku ynė i vjetėr !
Besoni !
Sa e Madhe ėshtė kjo Ditė !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:46

2. EDHE NE RRITEMI

Kėtė natė –
Kur mijėra yje vezullojnė –
Tė kallur –
Pėr shpirtėrat tanė tė vdekur,
Ne zgjohemi krenarė nė buste
Dhe rritemi si male
Nė zemrat tuaja !

E keni parė ju detin kur e shqetėson era ?
Ashtu i shoh unė zemrat tuaja
Tek zgjojnė vullkane !

Edhe ne atėherė si nė pėrrallė
U mblodhėm tok
Tek kjo Shtėpi Hallmadhe
I rritej nuri e qėndronte krenare
Si sot!
Dhe thinjat e gurta –
Kurrė tė tundura nga tufanet :
- Do t’i fus nė shekuj !, na thosh !

Nuk ia dinin themelet
Ata qė deshėn ta shembin,
Dhe harruan se muret e saj rriten
E do tė rriten !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:46

3. NE U NISĖM E PAGĖZUAM

Ne u nisėm ta kėrkojmė mėngjesin
Na takonte –
Ashtu si ėshtė – i bardhė
Dhe i blertė
Nė lindjen e diellit !

Atė pjesė dielli
Qė na ndriēon tokėn
Na e zinin –
Dritėn tė na marrin
E sytė tanė
Nė terr t’i lėnė pėrgjithmonė !

Ju e dini ēdo tė thotė i verbėr !

Ne u nisėm ta kėrkojmė mėngjesin,
Dhe lindjes sė diellit
Sytė ia kthyem
Nė vetėtimė shkrepėn
Rrezet – gurra gjaku !

Ēdo pjesė trupi
E toke tė gjakosur
Zjarri flaka
Dhe tymi i mbuloj
Mbeti vdekja hije e zezė
Nė hirin qė bleron.

Ju e dini ēdo tė thotė t’rilindim,
Gjirin tonė qė s’shterrė
Mendimin pėr liri
Ndaj e pėrurojmė

- U shtoftė nė Pavarėsi !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:46

4. ĒKA T’U FLAS PĖR DASHURINĖ

Ēka t’u flas pėr dashurinė e mbėrthyer
Me vargonjtė e Portės sė Lartė
Portės sė mallkuar !

Edhe ne dinim tema tė tjera nė Kuvend
Mund tė bisedonim shtruar
Duke ngrit dolli !

Mic Sokolin –
Qė puthi grykėn e topit
Nė vend tė buzėve tė bukura
Tė anadollakeve -
e dini !

Ēka t’u flas pėr dashurinė
Si leckė tė vjetėr e flaku
Sulejman Vokshi Portėn e Lartė !

Atėherė ne flisnim pėr njė dashuri
Nė Kuvend ajo lindi pėr tė gjithė
Pa lajka, qesėndi e puthje !

Atėherė ne dashuronim ndryshe
Dhe mund tė vdisnim pėr atė dashuri !
Megjithatė –
Ēka t’u flas pėr dashurinė
Ajo na takon tė gjithėve !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:46

MATANĖ DETIT

(Arbėreshėve )

Zemra piku gjak nė gjuhė
Gjuha gjak e fjalė
I kaliti nė shekuj !

Malet u tundėn
E shqipja
Ruajti folenė –
Nė kep tė vullkanit,
Ku gjuha s’tretej –
Por ruhej,
Zemra trokit
Dhe s’shuhej !

Ēka s’ranė mbi kokat e tyre
Pėr tė fshirė njėherė gjak e gjuhė,
Qė kot u munduan
Nė shekujt e gjatė !

- Jo! S’numrojmė shekujt
Qė shkojnė mbi ne kaluar,
Kalojmė nė shekuj
Dhe hapat –
Viganė i kemi bėrė prore
Ruajmė porosinė Arbėrore !
Dhe tjetėr s’kemi ē’tė themi :
Njė gjak e gjuhė jemi !

Matanė detit
I rreh zemra poetit .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    13/9/2010, 15:47

UDHĖKRYQET

(Vėllezėrve tė mi mėrgimtarė )

Era frynte me tėrsėllimė
Nė gjoksin tonė
tė hapur,
buzėt e njoma i terte.

Ecnim udhėkryqeve.

Pas ngelėn shtėpitė
Me fushat qė bulonin –
Horizonte tė blerta.

Pas ngeli lumi
Dhe ylberi,
Nė kurorėn e malit –
Nyja e dashurisė.

Pas ngelėn ėndėrrat
Qė i thurrėm
Nė netėt e dimrit –
Tė gjata.

Para nesh
Kėrleshej tokė e huaj !

Ne –
Mėrgimtarė tė fatit
Nė udhėkryqe –
Thurrėm ėndėrra mallėngjimi .

• Dy poezitė u botuan nė Revistėn “Jehona” nr.7.1997, Shkup, e pastaj nė gazetėn “Drita” nė prill 1997, nė Tiranė5
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Ferit Ramadani    Today at 10:55

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Ferit Ramadani
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 4Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: