Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Edmond Shallvari

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:54

Edmond Shallvari ka lindur nė qytetin e Korēės mė 1957. Ka kryer studimet e larta nė Universitetin e Tiranės nė degėn Ekonomist pėr Industrinė. 'E megjithatė...jetojmė!' ėshtė libri i parė i tij, me shkrime e kujtime tė ndryshme, njė pjesė e tė cilave janė botuar nė shtypin gazetaresk tė Korēės. Ėshtė larguar nga Shqipėria nė vitin 1997, duke vazhduar e sot e kėsaj dite jetėn nė Selanik, Greqi.


Titulli: E megjithatė jetojmė
Redaktoi: Edmond Shallvari
Kopertina: Autori
Botim i Klubit tė Shkrimtarėve "Bota e Re" Korēė
Korēė 2006



Dedikim

Kėtė libėr ja u dedikoj:
Prindėrve tė mi tė paharruar,
qė sa shumė mė dhanė
dhe sa pak munda t'ju jap nė tė
...............gjallė tė tyre.


Mirelas sime, tė vetmes grua qė
i jep kuptimin e vėrtetė jetės bashkėshortore.
Jorgos dhe Piros, djemkave tė mi,
qė me siguri do mė falin pėr ēdo
mosplotėsim dėshirash fėminore dhe rinore.


..........................E megjithatė jetojmė!






Nė vėnd tė PROLOGUT

I ulur para kompjuterit jam nė dilemė. Tė shkruaj apo jo kujtimet e mbresat e kėsaj jete, tė meditoj e konkludoj pėr ngjarje, njerėz, qė me dashje apo pa dashje mė kanė lėnė gjurmė nė jetesėn time, apo tė vazhdoj t'i mbaj tė mbyllura nė arkivėn e trurit, deri sa dalngadalė t'i amortizojė koha dhe siē thuhet t'i marr me vete nė botėn tjetėr?
....Pėr ēudi, kaq ishte dilema, sa unė i quajturi Edmond (Andrea) Shallvari ėshtė e pamundur tė pres botėn tjetėr, pa i lėnė kėsaj bote shumicėn e tė panjohurave tepėr tė ēuditshme, tė besueshme e tė pabesueshme, serioze e qesharake, tė bukura e tė shėmtuara njėkohėsisht. Dhe pėr tė rruajtur disi ekuilibrin mes kėtyre dy botėve, mė lejoni qė e shkrojtura tė ketė mė shumė simbole e domethėnie, se sa reportazhe, mė shumė njerėz realė, se sa emra realė, duke lėnė diēka e pėr botėn tjetėr.
....Mos prisni tė gjeni llogjikėn e njė romani, ndonėse ka dramat e tij, mos prisni tė gjeni llogjikėn e njė autobiografie, ndonėse ka tė vėrtetat e saj. Ėshtė njė rrėfim, por edhe bisedė, ėshtė nje debat me monologun dhe dialogun e vet. Ashtu siē ndodhemi nė njė takim miqsh dhe biseda kap tema e ngjarje tė ndryshme nė kohė, dua tė veproj dhe unė nė kėto shkrime.





1997

....Ju uroj mirseardhjen tė gjithėve dhe ndėrkohė qė Mira do merret me qerasjen, po filloj me shkrimin e parė, qė mund tė jetė i njėzeti nė rradhėn e kujtimeve.
....Ishte fillimi i 1997-s dhe ndofta unė me Miran ishim tė vetmit jashtė shtėpisė, atė natė, kur krisma e parė shpoi errėsirėn dhe paralajmėroi ardhjen e ditėve kataklizmike dhe pėr Korēėn tonė tė dashur. Ishte njė paralajmėrim pa afat, qė nuk priste pėrgjigje nga askush, ndaj dhe pėrmbante tė thėnėn e tė bėrėn menjėherė, qė ithtarė tė ndryshėm mė pas e interpretuan sipas ithtaritetit pėrkatės. Ishim pėr vizitė nė shtėpinė e Fredi Blushit, kur trokiti dera dhe dėgjova zėrin e tė vėllajt taksixhi tė thotė lajmin mė absurd e tė ēuditshėm, "Po vinė!" Ceremonia e mikpritjes u la nė mes dhe ne si tė ngrirė nga ajo thėnie hutuese u ngritėm dhe ikėm, si pėr t'ju larguar asaj qė po vinte atė natė. Qyteti i errėsuar nga nata dhe mungesa e dritave, m'u duk si i lėnė nė mėshirėn e atyre qė po vinin s'dihej se nga ku e pėr ēfarė.Kur u afruam para bibliotekės, njė krismė na ndali pėr njė ēast frymėn e na shpejtoi ecjen e trembshme. Pra ata qė "Po vinė" kishin ardhur ēuditėrisht bashkė me natėn, duke veshur petkun e zi tė saj, qė paralajmėronte tė tjera veshje tė zeza tė nėnave e motrave korēare. Arritėm me njė frymė nė shtėpinė tonė, kur aty nga lulishtja e Shėn Marisė filluan dhjetra krisma armėsh tė ēanin errėsirėn e natės sė parė korēare. Morra shpejt kasetofonin dhe hapa derėn e ballkonit. Pasi vura njė jastėk poshtė, u shtriva mbi tė dhe shtypa butonin e inēizimit. Mira mė lutej tė futesha brenda se s'dihej ku shkonin plumbat, por unė vazhdoja tė merrja ēdo krismė duke folur e rėnkuar, i pėrfshirė nga njė trishtim deri nė dhimbje e dėshpėrim. Ajo kasetė ėshtė dėshmia mė e padeshifruar e absurditetit njerzor, por dhe akuza mė ironike ndaj kujtdo analisti apo ithtari, qė ato krisma netėsh e ditėsh tė 1997-s nxituan t'i pagėzonin kryengritje e revolucion popullor. Mund tė mė gėnjeni me kohėn e kryengritjeve dhe revolucioneve tė pajetuara dhe unė tė mirėbesoj, por mos bėni krim ndaj tė ardhmes me pseudointerpretimet e tė sotmes.
Dhe kėshtu, pas asaj nate tė parė krismash, Korēa u gdhi e pushtuar nga ata qė "Po vinė". Kėto qėnie me kėtė emėr pa emėr, atė natė tė parė krismash, pėrdhunuan qytetin tim, vendlindjen time, jetėn time, tėnden, tuajėn, por edhe vetveten.

* * *

Akte komedie tė njė tragjedie tė saponisur.......

I pari veprim qė bėra atė mėngjes tė parė, ishte vajtja nė shtėpinė e gjykos, siē i themi babajt tė Miras dhe tė dy nė mėnyrė instiktive morrėm rrugėn drejt njė reparti ushtarak nė minierėn e Drenovės. Si dy shqiptarė tė rrezikuar nga pushtues shqiptarė, kėrkonim armė pėr tė mbrojtur familjen nga ēdo sulm i mundshėm barbarėsh. Rrugės rrėzė maleve, lėvizje kaotike njerėzish mė krijonin idenė e njė beteje tė dėshtuar, qė ende s'kish filluar, Krisma tė thata e mė pas breshėri, mbushnin luginėn dhe ne ulnim kokėn pėr t'ju shmangur plumbave. Mundohesha tė dalloja nė ato qėnie qė ecnin nė drejtime tė kundėrta, ata qė "Po vinė" nga ata qė "Po iknin", por le ta lemė pėr mė vonė kėtė dilemė, qė nė ato ēaste pak rėndėsi kishte. Arritėm nė njė depo ushtarake, qė ndofta njė ditė apo disa orė mė parė i vinte shtatė t'i afrohej vetė ariut tė Bozdovecit, hymė brenda dhe tė vetmet pajisje tė pa rrėmbyera ishin ato kundėrkimike. Gjykos i vajti syri nė njė pompė spėrkatėse dhe kur e morri mė tha se i duhej pėr tė bėrė me ilaē rrushtė e oborrit. Kaluam nė njė depo tjetėr, ku tė ikurit kishin lėnė topat e tipit tė lehtė (shyqyr qė morrėn tė tyret), ca mushamara dhe armė zjarri gjysmake. Kėrkuam gjithandej pėr ndonjė pushkė apo automatik, por zhdukja e tyre ishte bėrė si me magji. Ca karikatorė i futėm nė njė ēantė, kur nė njė arkė tė hedhur kuturu, gjetėm qindra fishekė. Disa arka qė i kapėrcenim pa i prekur, ishin dėng me bomba, por ē'na duheshin ato nė kushtet e luftės brenda pallatit. Nė hyrje tė repartit, ndali njė furgon i vogėl dhe sa hap e mbyll sytė, bombat u zhdukėn. As na shanė e as na ranė, por me njė tė thėnė, "Bėni mėnjanė!", mallin bombė e pėrlanė. Nė tė dalė tė repartit, m'u afrua njė kameraman dhe njė person me mikrofon nė dorė mė pyeti greqisht, qė pėrkthyer nga njė shoqėrues, kėrkonte tė dėgjonte diēka nga mua pėr ēka po ndodhte aty. Shpreha hutimin e shqetėsimin tim pėr atė situatė anormale e tė rrezikshme dhe bėra thirrje mos dėmtohej e keqpėrdorej asnjė material nė depon me mjete e materiale tė karakterit kimik. Nuk mbaj mend me hollėsi ēfarė thashė tjetėr, por di qė ai grup televiziv ishte njė kanal grek dhe qė persona qė mė njihnin e jetonin nė Greqi mė kishin parė nė televizionin grek. Siē dukej, gjithēka po ecte si nėpėr skenarė tė njohur filmash, ku s'mungonte prezenca e njė fotoreporteri, nė kėtė rast grek, as aty nė njė repart ushtarak mes humbėtirės sė maleve.
Me njė ēantė nė sup, me ca karikatorė e fishekė brenda, mė dukej vetja i ēarmatosur pas njė beteje imagjinare, por me njerėz e protagonistė realė. Mė i "fituari" ishte gjykoja me trofenė mė tė ēuditshme tė betejave: Pompėn spėrkatėse! Kur u ndodhėm nė rrugėn anash varreve tė qytetit, disa vetura kaluan me shpejtėsi dhe gjysmatrupash jashtė dyerve, duke shkrehur kallashnikovėt me tytat drejt qiellit, thėrrisnin e ēirreshin si triumfatorė. Hymė nė qytet dhe nė njė rrugicė prapa pediatrisė, ndaluam pak si pėr tė marrė veten. Mė ka mbetur nė mėndje njė skenė trishtuese atė ēast ndalimi. Njė i njohur qė nė universitet, mėsues i gjuhės sė huaj, ecte nxitimthi duke mbajtur mbi sup njė derė tė shkulur nė njė objekt, qė kur pa tek i bėra shenjė me, "Edhe ti?", u skuq, uli kokėn dhe iku pa mė folur. Kjo logjikė absurde, shprehje e njė primitiviteti qė si atavizmė ekzistoka brenda qėnies njerėzore, mė ka munduar vazhdimisht dhe mė ka vėshtirėsuar analizėn e mjaft situatave dhe rrethanave tė realitetit shqiptar. Rregullimi i vetvetes, nėpėrmjet ērregullimit jashtė saj, mikroparajsa e individit, mes ferrit shoqėror, janė prezencė nė tė gjitha shkallėt e veprimtarisė sė njerėzve e tė rangjeve nė shoqėrinė shqiptare....... (vazhdon)






Libri ėshtė 273 faqe e pėrmban dhe foto tė Korēės nė vitin 1997...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Pak nga libri tim, "E megjithate...jetojme!"   8/2/2010, 18:55

Maliqaret 1997-a i beri pronare tankesh, fale repartit tankist ne zonen e tyre. Nje grup i tmerrshem korcar, i njohur per vjedhje e krime te renda, 1997-a i beri pronare mallrash elektroshtepiake(vec mijra te tjerave), fale dyqaneve dhe supermarketit te vetem ne qytetin e tyre. Te dy grupvjedhesit korcaromaliqar, realizuan shkembimin me te cuditshem te te gjitha koherave, te vjetra apo moderne qofshin.
Nga grupi korcar:"Mirdita. Si vene punet?"
Nga grupi maliqar:"Bereqaves. Jo aq sa juve ama".
Nga grupi korcar:"Mos u qani. Nga armet jeni me mire se ne".
Nga grupi maliqar:"C'i duam vetem armet. Ju keni tere dyqanet ne dore".
Nga grupi korcar:"Ha,ha,ha! Po pse jemi ketu, te merremi vesh me njeri-tjetrin. Troc muhabeti! Duam nje tank!"
Nga grupi maliqar:"Nje e dy po te doni, ju cfare na jepni nga ato tuajat?"
Nga grupi korcar:"C'te doni. Pranoni nja dhjete video e ndonje televizor per nje tank?"
Nga grupi maliqar:" E thene e bere!"
Shtrengim duarsh dhe ne prezence te dy grupeve, realizohet kembimi i mesiperm. No koment!


......
Nuk di, nese mund te kete pas kesaj jete, ferr me te keq dhe parajse me te mire, nga c'ka provon ne kete jete krijesa njerezore. Nuk di, nese arshiva e ferrit dhe parajses imagjinare mund te kete me shume djaj e engjej, nga c'ka djaj te kthyer ne njerez dhe njerez te shfaqur si engjej, arshiva pa mbarim e realitetit njerezor.
Por di ama, qe ndryshe nga c'thuhet per mevetesine e ferrit dhe parajses imagjinare, ne te gjalle tone ka nje mpleksje kaq te koklavitur mes tyre, sa dhe Zoti vete eshte terhequr dhe na i ka lene ne ne dore t'ja dalim mbane.
"Ama keshtu, qenka?", ka menduar gjithmone krijesa njerezore dhe qysh ne hapat e para te shoqerise e deri me sot, s'ka bere gje tjeter, vecse ka krijuar jete parajsore me mjetet e ferrit dhe jete ferri me mjetet e parajses.Nuk eshte aspak e zorshme ta ndjesh, ta shohesh dhe ta provosh, ne forma e reaksione te ndryshme, kete te vertete mijravjecare, qofte dhe ne caste te zakonshme te jeteses.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:55

Perseri nga libri...
Si ka mundesi te cirret njeriu para kameras per popullin dhe per Zotin dhe njekohesisht te injoroje, ofendoje e kercenoje tej kufijve te etikes e normalitetit njerezor ata persona, faji i vetem i te cileve eshte se s'jane te atij populli, qe ai kujton se perfaqeson!?
Une s'kam pse t'i lutem zotit Konstandinidhi t'ju hedhe nje sy ketyre shkrimeve dhe as qe e fantazoj te begenise ta shohe me sy e jo me ta preke me dore kete liber. Vetem dua te dije nje gje, qe e ndjek ne programin televiziv, "I ORA TU LAU", me shume se mjaft prej atyre qe ai kujton se e ndjekin ne ekran, kam simpatite e mia per disa obsione te tij, me shume se mjaft prej atyre qe i thurrin elozhe dhe i ngrene kultin kot se koti, por ama dhe tronditem, prekem e ofendohem nga fjalet pa dogane per alvanozet, me shume se sa mund te prekt ai per greket.
Sado retushe e zbutje qe mundohet t'ju beje fjaleve per te huajt, nuk mundet kursesi te qetesoje shpirtin e asaj alvanozes, qe pa te keq i telefonoi dhe pa arritur te mbaroje mendimin e saj, u ndodh para nje fjalori bajat e ofendues, qe nuk i shkon nje njeriu me gravate, lere pastaj nje gazetari, qe pretendon se lufton dhe sakrifikon per popullin. Nese s'eshte shfaqje racizmi e thirrura me percmim, "vromostomi(gojeqelbur)!" dhe kerkesa dashakeqe per gjetjen e numurit te telefonit te alvanozes, po ja le ne dore zotit Konstandinidhi te gjeje fjalen me te sakte.
Nje shembull i keq i nje intelektuali, eshte me i rrezikshem se dhjetra shembuj te liq nga njerez te thjeshte.
Gjithmone kam ditur dhe di faktin e thjeshte, pa nevoje vertetimi, qe ne popullin e admiruar grek, ka dhe nje mase te vogel grekesh te liq, sikurse di faktin e thjeshte, po pa nevoje vertetimi, qe eshte shpirtngushtesi dhe injorim i personalitetit te nje kombi, te lesh te kuptohet, qe ne masen qindramijeshe te shqiptareve ne Greqi, paska dhe disa alvanoze te mire! No koment!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:55

Diku ne liber...
Dhe ja ku arrita ne te dielen e 30marsit 1997...
Dimri korcar vazhdonte dufin e zbardhjes se cdo gjeje, qe nga mali i Moraves e kodrat perreth, deri ne rrugicat me kalldrem e asfaltet e bulevardeve. Ndersa bardhesia rruante pastertine e saj lartesive, brenda ne qytet shemtohej ne formen e lluces te baltuar asfalteve e te akullit te nxirre e te gunguar nga shtremberimet e kalldremeve te rrugicave. Mes qenies sime dhe asaj natyre minusgradeshe, ishte krijuar nje dualitet i ankthshem dhe i mornicshem, qe do me ndiqte pas edhe pertej kufijve, ne te 180 ditet e vetmise me te vetmuar te jetes sime. Ne te ashtuquajturin vendin "ne kolltuket", nje kafenio ne vargun e klubeve karshi hotel nentekateshit, u vendos nisja ime pas drekes, me te njohurin Dhorin e Opit. Gjithshka ishte gati, qe nga dokumenti per kalimin e kufirit, deri ne plackat personale. Ato caste puthjesh e perqafimesh me djemkat e Mirushen time(sic do ta quaja me pas ne letrat e mia gruan time te dashur), me kane mbetur ashtu te prekshme, te mallengjyeshme e te njomeshme nga lotet ne kujtesen time. Ne cdo situate mundimesh e te papriturash, ne cdo ndodhje udhekryqesh e tundimesh, ato caste do me jepnin doren e ndihmes e te kurajos, forcen e durimit dhe perballimit te presioneve e reagimeve tendencioze.
Benci i bardhe i Dhorit s'desh t'ja dinte nga pengesat qe krijonin llucrat dhe kurthet e gropave, te fshehura nen boren e baltosur. Tek kalonim me rradhe fshatrat ne te majte e te djathte te rruges, munda te shkrepja aparatin fotografik dhe te fiksoja pamjen e fundit me ironike e tragjikomike te vendit qe po lija pas, nje tank te braktisur, te anuar nga rruga, qe dukej sikur na lutej ta merrnim pas ne ikjen tone pertej kufirit..,..
....Kisha lene pas boten time 40vjacare, te vertete e te mashtruar njekohesisht, te gezueshme e te lendueshme ne padjallezine e sinqeritetin e saj. Kisha marre me vete boten time 40vjecare, te nderprere ne kohe e hapesire, te kryqezuar ne udhen e nje realiteti te irealizuar e tjetersuar ne ekzistencen e vet. Por, kisha lene dhe marre njekohesisht ne boten time 40vjecare, me te pastren bote te lumturise e gezimit, te ekzistences e triumfit te vazhdimesise, Mirushen me dy djemkat tane, Pirushin dhe Jorgushin.....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:55

E megjithate...
Ngrysje ditesh dhe gdhirje netesh per ne, te jetuarit. Dhe ashtu gradualisht, pa u vene re, nje ngushtim hapesire ne biseda familjare, ne takimet e vizitat e te afermve dhe miqve. S'ka nevoje per date konkrete, dialogu i perditshem grua-burre.
Burri:"He si dole, u lodhe?"
Gruaja:"Si zakonisht. Morra pluhurat, pastaj fshiva dhe lava dyshemete, banjen, ballkonet. Bera dhe dreken. Per sot deshen piperka te mbushura me oriz".
Burri:"Dhe te doli koha per te gjitha?"
Gruaja:"Te te them qe dhe hekurosa ca rroba, do besosh?"
Burri tund koken dhe per nje cast harron, ose ben sikur harron, c'degjoi nga gruaja dhe vazhdon,"C'kemi sot per dreke?" Tani e ka rradhen gruaja te tunde koken dhe duke shtruar dreken, qe nje zot e di kur e gatoi, pyet burrin,"Po ti, kishe shume puine sot?"
Burri:"C'e pyet? Edhe roje te rrish lodhesh, jo pastaj te vertitesh e punosh tere diten ne kembe".
Gruaja:"Ke te drejte. Po dhe ti, mos u sforco shume per t'i bere te gjitha. Keshtu punojne te tjeret?"
Burri:"Ah, moj zemer. S'kane rendesi te tjeret, por ne qe s'jemi ketu si te tjeret".
Gruaja:"Sikur te shtrihemi ca te shlodhemi, si thua? Kam nje mal me pune per te bere, por tani s'kam fuqi".
Dhe te dy, pas ketij dialogu te lodhur, shtrihen ne krevat shoqeruar me nje, "Aaaah, sa mire! S'ka si krevati!" Pak rendesi ka ne e tha gruaja, apo burri, apo te dy bashke.
Kur kthehet burri nga gruaja dhe sheh trupin gjysme te zbuluar te saj, fillon te ngacmohet dhe zgjat doren ta preke. Ledhaton supin dhe vazhdon me poshte tek beli. Pastaj avancon ne bardhesine e lemuar te kembes, duke perfituar nga kthimi i kurrizit te gruas dhe ndalet aty ku i shtohet epshi me shume.
Deri ketu e di qe me aprovojne shumica e cifteve. Por meqe une dua dhe per ne vazhdim aprovimin e kesaj shumice, jam i detyruar te ndjek dy alternativat e mundshme te asaj qe ndodh me pas.
Alternativa e pare.
Fillon te zbrese avash-avash doren ne rrumbullakesine e kofshes, duke tentuar me gishta te largoje anash mbulesen e holle dhe elastike, por ne cast trupi i gruas leviz e kthehet drejt, me nje murmuritje pergjumesh, "Eeeh, me fliiiiheeet. E leme per ne darke?" Dhe pasi kap carcafin mbulohet, duke shuar para kohe nje flake epshi te burrit.
Alternativa e dyte.
Shikoni fillimin e te pares deri ne presja e dyte dhe vazhdoni me poshte: ...i ndihmuar ne kete veprim ndezes nga nje levizje e volitshme e kembeve te gruas me tendence hapjeje. Eshte me te vertete eksituese kjo ftese femerore, qe i thote gjumit te largohet pak caste, per ta pritur me me kenaqesi me pas. Atehere fillon ta puthe duke filluar nga supet dhe vazhduar me nje zbritje te shpejte ne pjesen e porsazbuluar nga gishtat trazovace. Reagimi i gruas ndjehet ne lekundshmerine e trupit dhe ne marrjen e pozicionit me te volitshem, per te shijuar gjithshka nga ky veprim i avancuar i buzeve te burrit. Eshte nje kontakt ndjesor teper dritherues, qe kerkon patjeter nje finalizim orgazme, me aktin e bashkimit te dy trupave, sipas ritit te njohur seksual mijravjecar.
Me pas, gjithshka e ndodhur ne kete fuqishmeri magjike erotike, kthehet ne nje normalitet ciftor, ku sejscili rehaton trupin sipas volise per gjume.
Meqe jeni kurioze te dini se c'alternative i perkas, mjafton t'ju them qe s'e mbaj mend mire nese kam qene nje here apo dy here rob i te pares. Sepse per mua, miq te dashur, s'ka me keq se dorezimi i trupit ne preherin e lodhjes se perditshme, ashtu sikurse s'ka me mire se dorezimi i trupit ne preherin e erotikes shlodhese....(E keshtu vazhdojne te tjera ndodhira dhe shkrime ne librin tim, "E megjithate...jetojme!")
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:56

Pjese nga letrat e mia derguar gruas se dashur, kur distanca me tmerronte tmerresisht. Marre nga libri tim, "E megjithate...jetojme!", ku ka dhe mjaft letra te tilla.
....Kushdo mund te pyese se cfare shkruan valle kaq papushim, ky person i quajtur Edi, per gruan e tij Mira. Mos eshte taze i dashururar? Prape shume dashnor i zjarrte qenka! Si? Ka 10vjet martuar, plus e nje vit e gjysme fejuar? Dhe shkruan dite e nate me kaq pasion e frymezim dhjetra faqe leter per bashkeshorten e tij Mira? E pabesueshme! Njihet psh Balzaku qe thyente rekord me romane, por ama jo per nje grua te dashur. Ky zoti Edmond si ngjaka asnjerit e per kete quhet rast i vecante. Mire eshte qe te kete nje lexues te vetem, te dashuren e tij, se po u lexua nga femra te tjera, kushedi c'do shohim e degjojme. Po u lexua nga vajza enderrimtare, qe ende s'e kane shijuar dashurine, rrezik t'i lere beqare, se ato do kerkojne te dashurin ideal sic eshte ai ne letrat e tij.
Po u lexua nga femra te martuara, rrezik te shkaktoje konflikte familjare, pasi kush nga ato do kete provuar romane letrash nga i shoqi, kur s'eshte ndodhur prane tij...
....Dhe vetem te degjosh pastaj zenkat::E shikon c'letra pasionante i shkruan i shoqi Miras? Cerekun te me shkruaje ti, do isha me e lumtura e botes, kuptohet, pas Miras".
"E shikon c'vjersha te zjarrta i thurr Mondi Miras? Nje varg te kopjuar te me thoshe nje here te pakten dhe une do isha me e lumtura e botes, kuptohet, pas Miras".
"E shikon c'bisede telefonike i ben Mondi Miras, sa e kenaq...Pak ngacmim seksi te me beje sa te dritherohej trupi, e jo me shume dhe une do isha me e lumtura e botes, kuptohet, pas Miras".
Fola per femrat, po e njejta gje, ne mos me keq, do ndodhte me burrat.
"E shikon c'femer e dashururar, qe i preferon cdo mm te trupit Mondit, kurse ti s'me ke prekur as gjysmen e trupit. Prekme gjysmen e une do jem burri me i lumtur i botes, kuptohet, pas Mondit".
"E shikon c'grua e dhene me trup e shpirt pas burrit, qe meshkujt e tjere i shumezon me zero, kurse ti, jo, "s'ka gje te keqe te dal e te pi kafe me nje shok", ". Sikur cerekun e shkrehjeve te tilla te kishe, do isha me i lumturi i botes, kuptohet, pas Mondit".
Prandaj, Mirushja ime, qe mos shkaktojme turbullira te tilla, une pranoj te jem autori me emrin Mondi vetem per ty dhe ti lexuesja e vetme Mira. Kur me lexon e kenaqesh ti, jam me i lumturi i botes, kuptohet, pas Mondit! D.m.th. kam zili veten time per kete fat te lumtur, qe e kam pagezuar me emrin Mirushe...(Kaq dhe per sot)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:56

Besoj nuk bezdiseni te vazhdoj me pjese te librit.
....I ardhur nga nje bote me praktika socialiste teper te deformuara, me lexime e mesime librash marksiste e leniniste, me nje propagande te perditshme antikapitaliste e antiimperialiste, s'kish si mos me terhiqte vemendjen dhe interesimin, praktika kapitaliste dhe pozicionimi i njerezve ne te. Vec dy grupimeve mbizoteruese, deri diku ne raporte standarte me njera-tjetren, mundohen te masivizohen me shume dhe grupime te tjera te kraheve majtiste e djathtiste, qe i bashkon vetem mospajtimi me dy grupet e medha. Nuk ishte e veshtire te kuptoja majtizmin pragmatist te koleges, qe me thene te drejten, me shkaktonte te kunderten e frymezimeve te dikurshme djaloshare. Dhjetravjecare me rradhe pashe e degjova qindra e mijra njerez te te njejtit front me kolegen, qe dukej sikur po afronin permbysjen e madhe te kapitalizmit. Prekja e realiteteve te verteta e jo propogandistike, ndonese s'me vjen mire ta them, jo vetem me ka zhgenjyer per konsekuencat qesharake te fituara praktikisht, por me ka revoltuar se tepermi me hipokrizine e ideve e koncepteve alla majtiste e komuniste, teper te konsumuara e te papershtatshme per kohen e sotme.
Prandaj dhe kur vinte e nesermja ne pune, pas grevash e rremujerash shkaterruese te dyqaneve e mjediseve zbukuruese ne qytet, prezenca si prej revolucionareje e koleges, me shkaktonte keqardhje dhe nenqeshje njekohesisht, per vete Donkishotizmin e saj e te pjesemarresve te tjere.
Me vjen inat, miq te dashur, prandaj shprehem kaq ashper. Sepse abuzohet me sikletet e njerezve, me idete e pastra qe s'kane nevoje per perdredhje dhe arnime anarshiste, me qorrsokakun qe s'te nxjerr gjekundi, por rruan dhe s'e trondit aspak statukuone e shoqerise. Dhe per ironi te gjithe kesaj, ndersa bashkia nxjerr ne rruge pastruesit e zjarrfiksat per pastrimin e qytetit te shemtuar pak ore me pare, protagonistet e revoltes mblidhen ne mbremje para podjumit dhe gjithshka perfundon me nje koncert, ku dhe dashurise i kendohet me rritem marshi kryengrites.
Ate nate, as afendikoi nuk provoi krevatin e punetorit, as ky krevatin e afendikoit.
Te nesermen, as afendikoi nuk cenoi fitimet e tij, as punetori s'u pagua nje dhrahni me shume.
Keshtu dhe me kolegen time, s'mund te ndodhte ndryshe. Edhe kur nje cast pati shtese page, edhe kur nje cast arriti gjysme dite pushimi ne jave, nuk ishte aspak ndonje triumf i saj, sipas metodes se saj. Ishte nje marrje e nje te mos dhene me pare, brenda kufijve te mekanizmit ekonomik te cdo afendikoi. Guxo ta prekesh kete mekanizem ne ingranazhet e tij, pa e di vete ai c'te punon me pas!(Here tjeter me shume)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:56

Dhe "hera tjeter", erdhi pak si shpejt. I jam qepur librit tim dhe bej c'bej i "vjedh" pjese te ndryshme. Kete rradhe i "vodha' dicka ku flet per hrimatistirion(bursen).
....Le t'i leme, miq te te dashur, te miret e te liqte imagjinare, ne boten e llafollogjise televizive. Cdo e folur e tille, duket sikur kenaq degjuesin, ashtu sikurse cdo e degjuar e saj, duket sikur kenaq folesin.
Le te prekim realitetin e fjaleve dhe mos stresohemi nga fjalet e realiteteve te sajuara e hiperbolizuara per keq. Sepse, bursa e fjaleve te tilla eshte kaq e fuqishme, sa jo vetem ja kalon, por edhe mund t'i ndroje kursin, burses se aksioneve.
S'ka me lire se shitja dhe blerja e fjaleve, por s'ka me fatkeqesi se abuzimi me to. Sepse vjen casti i krizes se fjaleve, kur shitesi s'ka me c'te shese dhe bleresi mbetet me gisht ne goje. Dhe atehere...
Tamam si me piramidat ne Shqiperi dhe me hrimatistirion(bursen) ne Greqi.
Eshte, s'eshte vendi, me doli vetvetiu kjo teme, qe s'ka pse ta le per me vone. A nuk eshte vete jeta jone e mbarsur me sa e sa vetvetira, sa s'merret vesh, ku dhe kur fillon njera e ku dhe kur tjetra?
Dy fqinjet e perjetshem, me rrenje kaq te thella ne Ballkan e te perzjera me njera- tjetren, sa zor t'i seleksionosh ne disa raste per efekt identiteti, do pesonin sipas menyres se vet te njejtin fat humbes te parave, labirintheve te lojes se ndyre te burspiramidave apo hrimapiramidave.
Per humbesit pak rendesi ka komoditeti apo primitiviteti i kesaj loje, kur duart e futura ne xhepa nuk gjejne as nje kacidhe vec zbrazesise se tyre. Ndryshimi ne kohe ne kufijte e dy shekujve dhe mosberja e analogjive te peraferta mes piramides shqiptare dhe hrimatistirios greke, jo vetem qe s'ndalen perseritjen e historise se krizave te tilla financiare, por jane nje deshmi e pashmangesise se ekstremitetit polarizues te shoqerise se sotme. Ne rast se ne Shqiperi u shkaktua nje 1997-e, qe s'beri gje tjeter vec ndroi me dhune portat e protagonisteve, por jo vete ata, ne Greqi, sofistikimi i mekanizmit ekonomiko-financiar shmangu nje tragjedi te tille. Por ama nuk mund te shmangte kursesi tragjedine e perditshme, te pabujshme, te qindra e mijra njerezve, qe e pesuan me gjithe mend si Sizifi.
E pesoi shqiptari ne vitet e fundit te shekullit te njezete, qe sa filloi te ngopte pak syte me nje prone e ca para, ja zhduken si me magji mumjet e ringjallura te piramidave.
E pesoi greku ne fillim te shekullit te ri, qe kur kujtoi se paradiso(parajsa) mund te provohet edhe ne kete jete, ja shtyne per ne boten tjeter, te sterngopurit e pangopur afendikoj te hrimatistirios e cdo celesi tjeter te ekonomise greke.
Ca miliona dhrahmi, qe kishin vene nje jete te tere Dhimitri me babane, i shnderruan ne aksione imagjinare, me shpresen e shtimit te tyre ne perqindje me te madhe se ajo e bankes.
Sikur te hipnotizon kjo aparence verbuese e shumefishimit te parave jo vetem pa djerse, por thjesht me nje shetitje apo telefonate zyrave te hrimatistirios. Ikin ditet e javet dhe parate e hedhura, sikur t'i kishte mbarsur ndonje makineri cudiberese parash, fillojne e shtohen, bile ne rastin baba-Dhimiter u dyfishuan. Atehere, ne vend te nje operacioni te menjehershem per terheqjen e tyre, lindin te tjera plane jetese qe jo vetem ndalin kete operacion, por kush ka te tjera dhrahmi i kthen perseri ne aksione. E kur s'ka para te thata, merr kredi, e kur s'merr kredi, shet ndonje prone, e kur s'ka prone shet shtepine e keshtu kjo joshje drejt parajses te enderruar, rrezikon ta coje drejt kolasit(ferrit) te vertete. Sepse vepron ai, efekti joshes i tabeles sugjestionuese te hrimatistirios, qe te thote se shuma e sotme neser do rritet, pasneser akoma me shume. Edhe ai qe i dyfishoi dhe i terhoqi, i hodhi perseri per trefishimin apo katerfishimin e tyre.
Po udhetoja me makinen e afendikojt te madh dhe erdhi biseda per hrimatistirion.
Me thote: "E shikon Andrea si ju dyfishuan dhrahmite Dhimitrit? Po te kishim hedhur edhe ne, mund te fitonim me shume. Tani jane shtrenjtuar aksionet dhe s'ja vlen te blesh".
"Ndonese s'eshte njelloj me piramidat e Shqiperise, me duket se e njejta gje po ndodh dhe ketu. Si mund te dyfishohen e trefishohen parate kaq shpejt, kur ekonomia s'ecen me kaq rritem? Perkohesisht mund te fitohet, ndryshe po vazhdove humbet e humbet vence. Per mendimin tim tani nuk duhet hedhur asnje dhrahmi".
"Jo, jo! Ndonese djali do qe te blere aksione ne nje ndermarrje qe po ecen mire".
"Ju e dini. Mbaj mend kur babai i Mirelas, pasi fitoi ca para ne fillim, vajti prape per t'i hedhur. Nuk e merr me mend sa ishte rradha. E kur ka rradhe nga ata qe hedhin, vazhdon loja edhe nerradhen e marrjes me fitim. Megjithate, ndersa veprimet e arketimit te parave beheshin pa pengese, nuk po ndodhte e njejta gje me dhenien e tyre. Jo ajde me vone, jo tani e mbyllim, jo ka ndryshuar koha e terheqjes, etj, etj, justifikime te tilla. Pra dicka po calonte e per mua ky ishte nje sinjal jo i mire. Vajta shpejt me biciklete dhe i thashe vjehrit te dilte nga rradha. Me gjithe ngulmimin tim, ai pranoi vetem mos i hidhte te tera. Gjysma e te keqes".
"E pesuat nga piramidat e Berishes, he?"
"Tjeter emer kane per mua ato piramida, por nejse. Nuk eshte vendi per analiza te tilla".
Pas pak ditesh, tek rrinin ate e bir ne pjesen e siperme te dyqanit, i pashe te degjonin ne radio te dhenat e hrimatistirios me nje perqendrim jo te zakonshem. Pra dhe ata nuk munden t'i shpetonin rrezes joshese te saj. Brenda saj po dukej me i kollajshem dhe me i shpejte shtimi i parave, se sa nga perpjekjet e perditshme ne biznesin e dyqanit.
Por, aq ishte fuqishmeria pasqyruese e tabeles se hrimatistirios, pasi duar te padukshme, jo vetem ndalen butonat e dyfishimit, trefishimit, ne mos dhjetfishimit te vleres se aksioneve, por me nje buton shkaterrues, i zhvleresuan ato, sa hap e mbyll syte. Dhe si ne perrallen e cironkes se arte, qindra e mijra njerez u kthyen ne govaten e tyre te drunjte!
Edhe ketu nuk munguan etiketimet si ne Shqiperi, qe per mua shprehin pafuqishmerine depertuese te njerezve ne rrenjet e fenomeneve te tilla polarizuese te parave. Nuk ka, jo, miq te mi, as piramida te Berishes, as hrimatistirio te Simitit, as bursa te Klintonit, Bushit, Blerit, Shirakut e ndonje japonezi, qe s'po ja kujtoj dot emrin. Jane pjese e domosdoshme e mekanizmit ekonomik e financiar te sistemit, me oshilacionet e tyre te pashmangshme, qe ne caste kohe c'akordimi, shndrohen ne nje lloj xhunami katastrofik per njerezit.
Ka ndodhur e do ndodhe si me poshte:
Une ble
Ti ble
Ai shet

Refreni
Une humbas
Ti humbet
Ai fiton!

Une shes
Ti shet
Ai ble.

Refreni
Une humbas
Ti humbet
Ai fiton!
(fund)
Nese disa qindra greke u mblodhen te revoltuar para hrimatistirios greke, nese disa te falimentuar lajthiten dhe ja keputen vetes, nese disa gazetare paten me se te mbushin faqet e gazetave dhe ekranet televizive, kjo jo vetem nuk ktheu parate e humbura, jetet e vrara, apo enderrat e venitura, por perkundrazi, refreni i mesiperm vazhdoi dhe vazhdon avazin e vet.(Po e le me kaq, se m'u lodh dora)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:56

Shkeputur nga Kapitulli i Shkrimeve e Reflektimeve te mia(1 Maj 1988-4 Mars 1992)

13.11.1990
....Tani e kam ndergjegjen te trazuar per c'ka po kalon kombi yne. Sejcili ka pergjegjesine morale per fatin e kombit te vet, qofte personalitet i cdo rangu, qofte qytetar i thjeshte.
Dua o bir ta heq krejt mikrocipen, qe dalngadale dikush na i veshi fytyres per te na bere dyfytyresh. Kujtdo i dukej se kishte fytyren e vet, pa vene re cipen, masken.
Padjallezia rinore nuk mund te kuptonte ironine e realitetit.
Por une, o bir, e njoha shpejt realitetin dhe po me ate shpejtesi shkaterrova cipen, sado e vogel te ishte ajo.
Une, Donald, kam bindjet e mia tashme. Ato me thone qe e verteta duhet pare ne sy, ne do te jesh i vertete vete. Ndryshe genjen veten me iluzione, ashtu sikurse shkaterron veten nga deziluzionet.
Bindjet e mia ne fillim rrjedhin si ajo ujvara mahnitese, por me pas perplasen si ne fundin e saj, shkumbojne dhe zhurmojne fort, derisa ne konflikt e polemike, gjejne shtratin rrjedhes te tyre.
Mendimet e mia, o bir, permbajne frymezimin adoleshent. (Oh sa teper zgjati kjo adoleshence mendimesh fluturuese!)
Teoria marksiste te ngjall frymezim ne moshen 15-20 vjecare. Enderrat e se ardhmes te japin krahe e ti kujton se i tille behet realiteti. Ti vrapon e kujton se po me ate shpejtesi vrapon dhe realiteti. Ndal pastaj vrapin per te marre fryme per me tej, por c'te shohesh? Je i vetem ne universin ku ke arritur. Mos valle deziluzionohesh per c'ka ke fluturuar ne ide? Jo! Megjithate, deziluzionohesh. Per cfare pra? Per realitetin qe s'te ndoqi pas, apo per veten qe e cove aq perpara realitetit? Per te dyja bashke.
Atehere i rikthehesh realitetit dhe vetvevtes. Zbret nga maja e Olimpit, ne token tende. Fillon ta shohesh drejt e nesy realitetin dhe thua, dhe pyet: "Kush e ka fajin per prapambetjen e tij?"
Sic e fillova, aj te mbaroj. Prandaj boll per sot, per t'i shprehur me te permbledhura mendimet e mia.
C'kusur ti Donald te merresh me to, atehere kur s'dihet cfare realiteti do jete. Ndofta do cuditesh, ndofta do te te vije keq.
Vetem gjyq mos me bej, se ty do te te marr per avokat mbrojtes.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:56

Po aty, diku me tej...
14.5.1990
Pas nje nderprerjeje te gjate, ja ku po shkruaj perseri per ty Donald.
S'ke pse te me qortosh per kete pauze. Pa shikoji me se jane mbushur fletet? Besoj se kur t'i lexosh ato(po ta kuptosh shkrimin tim te keq nga te nxituarit), do me japesh te drejte. Gjithshka o bir qe ka te beje me njerezimin, ka hyre ne jeten e gjithsejcilit. Jetojme si individe, por ne nje familje, qelize e shoqerise. Ja se si ingranohemi, si pjestare te shoqerise njerezore, ku nderthurren gjithe ato interesa. Te shkojme me tej, te dalim tej shoqerise sone, e perseri shohim grupime njerezish ne klasa, shtresa, popullsi. Pavaresisht nga vecorite, specifikat, a nuk perben gjithe kjo larmishmeri popujsh, vete njerezimin e Tokes sone?
Prandaj jemi te ndjeshem per kedo e per kudo ku lind, rritet nje jete njeriu, ku vdes e perseri vazhdohet breznia njerezore.
Ndaj o bir, babi tend s'mund te mbyllet ne guacken individualiste e te perserite vetveten. Ai eshte i ndjeshem per gjithshka ka lidhje me njerezimin, per hallet e gezimet, vuajtjet e humbjet, lindjet e fitoret, per qeshjen e sinqerte e te shtirur, per skenat e prapaskenat e drames se popujve, per vete dialektiken e zhvillimit te shoqerise njerezore.
Duhet t'i kuptosh keto ndjenja, t'i pastrosh nga veset e pasurosh me virtute, per te qene realist ne vleresimin e ngjarjeve. Nejse.
Tani po rikthehem perseri tek ty, pasardhesi im.
Po te perkushtohem ty, se ate qe humba une, s'dua ta humbasesh ti. Eshte humbje e shkaktuar nga kushtet, rrethanat, nga vete kufizimet e kohes. Babi tend do deshte te dilte me tej, fale sedres se tij, megjithate s'eshte humbje fatale. Ajo mund te zvogelohet, ndonese jo te zhduket plotesisht, pasi jeta rrjedh e ate c'ke lene mangut ne nje pjese te moshes, s'mund ta plotesosh kursesi me tej. Dicka mund te besh per te rifituar ose plotesuar pjese te saj, e megjithate jo perfundimisht. Ne disa drejtime mund te besh me shume, ashtu sikurse ne disa te tjera s'mund te besh asgje.
Per kete do flasim bashke me vone, kur t'i kuptosh gjerat me thelle e neqoftese natyra s'do ma cenoje jeten time. Duke qene i paditur per te ardhmen time, le ne shkrime pjese te mendimeve te mia, te gjykimeve e deshirave te mia. Mund qe dhe vetem me to lexuesi te zgjerohet vete, te depertoje ne vazhdimesine, ne kuptimesine e plote te tyre.
E sheh si me rrembeu e shkruara dhe "harroj" fillimin e saj?
---- . ----
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:57

Tjeter ne vazhdim...
8.10.1991
As gjumi s'me mburret se me mund, as une s'i mburrem atij se e mund. Ai u bind se s'me mposht si gjithe te tjeret, sikurse une jam i bindur se nuk e mposht plotesisht ate. Kemi rene pra, po te shprehem me gjuhen e parlamentareve, ne nje konsensus te perbashket. Ai te me lere rehat gjysmen e nates e une gjysmen tjeter.
Ja tani qe po shkruaj, do dhe pese minuta te veje ora 23.00. Nuk ndjej aspak gjume, ndaj dhe vendosa t'i hedh keto mendime ne kete liber-bllok. Eh, si u nisen e si vazhduan shenimet e mia, lere pastaj fundin e tyre!
Nuk dua te perseris veten. Cdo shkrim, sado i dobet qofte, dua te jete i vecante ne llojin e vete. Lexuesi duhet te kuptoje se ne c'gjendje shpirterore jane hedhur shenimet. Ndersa shkrimtari, ne pergjithesi krijuesi, ka nje fare komoditeti, qetesie dhe kushte per te shkruar dhe ulet te shkruaje i cliruar nga hallet e dites, une ndryshe prej tij, kam shkruar ne caste te veshtira e te renda shpterore, ku perzjeheshin dhimbja, revolta, fatkeqesia, tronditja psiqike, etj, etj.
Mendoni castin kur ne telefon zeri i kirurges te thote lajmin e kobshem per vdekjen e sigurt s'afermi te mamase. Mendoni pra! Me nxitim ec drejt shtepise, drejt asaj qe me dha jete, per ta pare edhe ca kohe, duke ditur se s'do ta kem me. E pikerisht me lot ne sy, ne nje dhome me te, ulem e shkruaj me dore te dridhur revolten time ndaj padrejtesise se jetes. Mendoni pra!
Me shume dhimbje se gezime, shpirti im ka mundur te shpertheje, i shperqendruar ne faqet e bllokut.
E ne kete dhimbje familjare, per ironi te fatit, mplekseshin dhimbjet shoqerore, tronditjet e zhgenjimet e medha.
Mendoni nje djale te apasionuar pas filozofise, qe shfleton per dite Marksin, Engelsin, Leninin. Gjen aty mjaft te verteta, i ben pjese te botkuptimit e vjen nje dite kur gjithshka kthehet ne te kundert.
I semuri per mend, udheheqesi yne i "madh", qe na u shfaq e injektoi me nje ideologji te sajuar e shtremberuar ne kulm, doli se ishte i prire nga mania e madheshtise, duke e lene popullin ne pike te hallit. Mendoni pra kete te ri, qe me raste lexonte per Hegelin, Frojdin, si zhgenjehet nje dite per ata qe ndryshe thane e ndryshe bene.
Kishte te drejte i paharruari baba, qe prej kohesh e kishte kuptuar mashtrimin e pseudokomunisteve, duke mos pranuar kurfare lidhje me instancat e larta.
Bashkoju ketyre tronditjeve shpirterore, morale, veshtiresite e medha ekonomike dhe kuptoni se c'qenie njerezore del para perfytyrimit tuaj. E ne kete mugetire, une mundohesha te qetesoja shpirtin neper flete. Injektimi kishte bere te veten. Ne disa shkrime vazhdoja me moralizime, me politizime e me budallalleqe te tjera. I lumte injektuesit! Ideali i se mires na kishte zene syte para realitetit te keq. Ja qe keshtu u gatuam, ta marre dreqi! Vecse ne kete gatim, vec idealit ishte dhe frika, frika para cdo rreshqitje, shkarje goje, qe mund te te conin ne biruce. "Edhe murret kane veshe", ishte paralajmerimi familjar. Dhe flitej me ze te ulet per padrejtesite e jetes. Vetem duhet thene se ai, Zeusi, justifikohej prej nesh, me hallet e shumta qe kishte mbi koke. I lumte pra, sa bukur lojti me ne! A nuk ishin veprat e tij ne krye te bibliotekave e faqeve te murrit? Mohojeni, po te doni! Po fotografite? Ja ata, shoferet, qe u linden e mplaken mbi te njeten makine te amortizuar, e vinin ne krye te kabines ate, liderin e madh. Kudo ai shfaqej si nje perendi e gjithfuqishme. C'te zgjatem per te! Glorifikimi i madh do sillte patjeter te kunderten e vet, mohimin e madh.
Proletari i Marksit, i zhveshur nga cdo pronesi shekullin e shkuar, do te behej i lire dhe zot i fateve te veta ne socializem. C'ndodhi? Kapitalizmi vazhdoi edhe pas Marksit, edhe pas Leninit e Stalinit, vazhdon sot e do vazhdoje s'dihet deri kur, kurse proletari i Marksit duhej te kishte mbaruar prej kohesh, po te shtrydhej. Ne fakt ai ofendohet ta qush proletar, pasi ka dinjitetin e tij ne shoqeri, nuk punon 12 apo 16 ore, nuk eshte ne minimumin e jeteses dhe ka se c'te haje, pije e vishet, ka banese ku te jetoje e keto te gjitha, jo minimale, por mormale. Se c'ka pronari, i ashtuquajturi shfrytezues, atij pak i intereson. E kamura e njerit, mund te jete nxitje e tjetrit dhe jo rrembim shkopi per ta goditur ate. Pra, s'kemi ekstremitetet absolute, varferine absolute, por nje varferi relative, qe s'te josh ne fushen e betejave te pergjakshme, te revolucionit me dhune. Por ja, tek ne propogandohej kapitalizmi i kalbur dhe jeta jone e lumtur socialiste. Eh, sikur te ishte keshtu me te vertete per ne! Ne ishim e mbetem proletari i Marksit dhe bota eci perpara, pa care koke per pozat tona.
Se sa proletare ishim ne, e tregon realiteti i sotem se sa proletare mbetem ne fund te ketij shekulli. S'kemi asgje vec kraheve tona, vec mendjes sone. Po kujt i vlejne ato sot, kur bota ka ecur kaq shume ne shkenca e dituri, ne teknologji, etj, etj.
Ja pra sa zoter te vendit e te vetvetes u beme ne, ne te ashtuquajturin socializem. Ne fakt ne ishim si ato kaviet laboratorike, qe provuam ne trupin tone eksperimente nga me diletantet, te kryelaborantit Enver.
Dhe ja ku arritem. Ku jemi, ku do veme? Horizonti i famshem eshte i pakapshem. Sa me shume i afrohesh, aq me larg shfaqet ai. C'na dha "socializmi"? Pyesni ndryshe: "C'na la ai ne fakt?" Minuse, qe s'dime si do t'i kalojme ne kahun tjeter.
Dhe ne mburavecet, tani i themi kapitalizmit: "Ajde, na ndihmo!"
Sikur te mbante ai inatin e 46 vjeteve, c'do behej tek ne ne kete gjendje qe jemi?
Tani une shtroj pyetjen: "Me mire nje socializem i kapitalizuar, apo nje kapitalizem i socializuar?"
Te ndodhte e dyta, sa mire.
Ne duhet te bejme te paren, per te arritur tek e dyta. E shihni c'rruge kemi per te bere? Aq me teper ne, qe patem nje socializem te cuditshem, te ngaterruar, te bastarduar.
Ndaj s'duhet zgjatur. Ndaj sa me shpejt, me ca dhimbje, ta bejme kete akt shpetimtar.
Durojeni kete dhimbje o njerez te vojtur, se dhe foshnja s'lind pa dhimbje!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:58

Po e mbyll kete faqe paraqitese te librit tim, me pjesen e parafundit, "Fundi i nje kapitulli pa fund..."
As vete s'e kuptoj, si u vu mes dy lindjesh te gezueshme te djemkave te mi, nje bote e tere timja e dhimbshme dhe e revoltuar.
Ah, sa do desha qe gjithe shkrimet e kesaj bote, te kishin dhimbjet e gezueshme te lindjes se njeriut dhe jo dhimbjet e tmerrshme te jetes se tij!
Por....
* * *
Me kete rast, s'ka si mos falenderoj cdo lexues, qe qofte dhe rastesisht eshte ndalur ne keto shkrime fragmentare. Falenderim ju shpreh dhe dashamiresve te tjere, qe disponojne te plote librin dhe ndalen ne nje cast te kohes se vlefshme per ta lexuar.
Ju jam mirenjohes dhe borxhli te gjitheve ju, te njohur dhe te panjohur te Forumit, qe me jepni kurajo dhe frymezim ne punen time krijuese.
Perqafime dhe falenderime nga zemra dhe shpirti i mondishall, apo me sakte Edmond Shallvarit.

----------------------------------------------------------
ME MIRE TE RROJ ME DHIMBJEN E SE VERTETES,
SE SA ME LUMTURINE E GENJESHTRES(nga mua)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 18:58

Ndjeshmeri e sinqerte,
sinqeritet i perdhosur nga dyfytyresia.

Dyfytyresi qe vullkanin e poshterise,
derdhe si llave e nxehte tek njefytyresia.

Njefytyresi e sulmuar nga llava e gazrat mbytes,
lufton me rrecka zjarrmine e shemtuar.

Shemti e shemtuar,
njefytyresine nuk e djeg dot.

Kur ftohesh nga sinqeriteti,
ne portret unik e perjeteson njefytyresine.

Portret i njefytyresise,
i perjetesuar ne llaven e ftohur te poshtersise se dyfytyresise,
do mbetesh ne shekuj shembull i drejtesise.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 19:01

...E megjithate ....
...jetojme!

Periudhe e dhimbshme per Shqiperine dhe shqiptaret ne pergjithesi ..viti '97...mos u u ketheft nje perjetim i tille per ne...Duke lexuar librin parafytyroja Mondin , familjen e tij dhe gjithe Shqiperine tek se bashku pritnin ne ankth te paprituren , te padituren..me dhimbje dhe me shprese per te ardhmen..te paparashikueshme , te papremtuar ..nga nje cmenduri gjithperfshirese..ne nje vend te vogel me dhimbje te madhe qe s'kish takat te perballoje trupi i vet i plagosur e i uritur dale nga nje makth 50 vjecar...Nje sistem i coroditur.. qe shkatrroi njeriun...fisnikerine..traditat...c'beri shqiptaret..zhduku me themel dinjitetin njerezor....Tek shoh njerez te vrasin vetveten..te prishin shkollen publike per te ndertuar nje nevojtore private me te njejtat tulla.....ku ora ishte ndalur per shqiptaret....Une e kam perjetuar ate kohe ketu ne Amerike..por nuk kam qene larg informimit...jo si Mondi atje por, me zemer kemi ndjere Atdheun tone buze varrit....kemi qare dhe urryer vetveten...dhe e gjithe kaloi si nje enderr shume e keqe per Popullin Tim te forte dhe fisnik.....dhe megjithate...jetojme...! mbijetojme ne dhe Shqiperia e vogel dhe shume e dashur........
.................................................. .................................................. ........................
Mondi e shkruan me nje sentimentalizem te vecant dhe shume njerezor...shume te sinqert...nje kapitull biografik qe len zonen e komfortit dhe ben ne nje menyre publike shume intimitete qe e ben te afert me lexuesin...e ben te njohur me lexuesit duke prishur kufijt e distances te se panjohures...
E ben publik shpirtin..ndane buzqeshjen dhe gezimin...por edhe lotin dhe pikellimin ku te prek shpirtin perjetimi i dhimbjes se autorit. Si protagonist i librit vete autori shpesh sikur ti shikoje lexuesit si ne nje kuvend ...dhe si ti kete te njohur paraprakisht duke u drejtuar me "Miq te dashur" lexuesve...jo e zakonshme por, sigurisht nje paragjykim simpatik per lexuesit e librit....

Nje vit i mbrapsht.nje idealizem i tradhetuar..nje kapitull biografie...nje kujtim i nje periudhe te humbur...nje kujtim i sinqerte per shoqerine -Vangjushin dhe te tjeret,qe mbijetoi sfidat dhe ndarjet ..nje perpjekje per mbijetese me shume vuejtje ne Greqi... nje testament familjar i perbere nga bashkedyzimi me romancen e perjetshme me Mirelen ,dhe nje trashigimi me dashuri zemre te nje babai-poet per pasardhesit. Jorgon dhe Piron....
E megjithate .......
jetojme !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 19:01

Gazeta ne gjuhen shqipe ne Greqi, ALBANIAPRESS ne daten 5 dhjetor 2008 botoi shkrimin e meposhtem te shkrimtarit Bujar Mucaj, per krijimtarine dhe librin e fundit me poezi te Edmond Shallvarit, "Cu beme keshtu!"

Edmondi i antitezės ...

Edmond Shallvari poeti nga Korēa ka kohė qė po e thotė bindshėm dhe pa droje fjalėn e tj poetike, pėrherė duke e filtruar e situr imtėsisht, pėr tė marė atė qė do ai, atė pėrēusen, tė aritshmen jo lehtėsisht, plot imazhe ngacmuese, plot ndjenjė. Sidoqoftė kjo vepėr do ta ngrerė autorin nė njė nivel mė tė lartė tiparesh, tė bashkrendura kėto me pėrbėrsit dhe prirjet e domosdoshme kryesore, pa tė cilat nuk ka se si kuptohet poezia, aq mė tepėr ajo shqipe. Nėse do t’i bėnim njė potret, potreti i tij poetik mund tė jetė i paplotėsuar dhe i paarrirė nėse armėn e tij tė pėrheshme e tė pandarė mendimin filozofik si vė nė krahė me antitezėn, me njė nga figurat mė tė dashura tė njėrit prej kolosėve tė letrave shqipe Fan Nolit. Vallja e vėrtetė e vargjeve tė Shallvarit tė rrėmben nė centrifugėn e saj shumėfletėshe e tė kėrkon qė ta hedhėsh deri nė fund, pa u lodhur e pa u mėrzitur e pa u ngjinjur aspak. Filozofia e jetės sė pėrditėshme tė shpaloset nė poezitė e tij me njė thjeshtėsi ndjellėse qė s’ėshtė "thjeshtėsi", por njė lloj rrjete joshėse e cila tė mban peng tė tė ēuarit deri nė fund tė fjalės, pa rrudhur idhėsisht turinjtė e pa thėnė shprehjen e zakonshme mbirė nė buzėt tona "kur do mbaroj dhe ky se na hėngri kot kohėn". Nga ndodhitė, bėmat tė cilat ai i ka pėrjetuar nė mėnyra tė ndryshme, gjendja shpirtėrore nė tė cilėn ėshtė ndodhur nė ēdo moment, prania e tij si qytetar e poet e ka bėrė tė shkrihet shpirtėrisht me vargjet duke daltuar individualitetin e tij. Tė veēantat e kopshtit tė Shallvarit nuk mund t’i mbjellė e vjel ēdo kush, ndaj ai mėngėpėrveshur si njė Kadmus, e ka vėnė kapelėn pėrmbi sy, e pregatitė parcela tė reja ku me durim shkėrmoq e shkėrmoq fjalėn, qė tė mbijė ashtu si do ai, nga vlaga e duhur jo artificialisht e nga zori. Kras antitezės qė ėshtė e pranishme gjithandej, atje ku do qė vargu tė "bubullojė" Etmondi pėrdor me sukses anaforėn si nė poezitė, Nėse, Ka ēaste, Pres, Valsi, Fataliteti i mundimit, S’pres, Prindėrve tė mi etj, pa harruar tė pėrdor me sukses edhe metaforėn, epitetin e vazhdueshėm, neollogjizmat, retiēencėn... Pėrdorimi i antitezės dhe anaforės nga poeti (anaforėn e kanė pėrdorur me sukses Fishta, Ēajupi, Poradeci, Naimi etj)e bėjnė tė ketė njė poezi plot forcė dhe atje ku duhet, pa e tepruar.

Pra kjo ėshtė poezia e Shallvarit me njė strukturė tė lidhur e tė qėndrushme midis vargjeve e strofave qė edhe nėpėr ato "prita" ku mund tė duket se ka pengesa ai me takt e mjeshtėri ka ditur tė ngrerė mbi kalime e nėnkalime qė tė nxjerrin lirshėm. Largimin e tė atit dhe tė nėnės nga kjo jetė ai e sheh disi ndryshe dhe forcėn e vetė poezia e ka pikėrisht tek ai bashkėbisedim at-bir, nėnė-bir (rrėnjė-filiz) (pemė-rrėnjė) i bėrė vite e vite tė tėra dhe e vazhduar dhe atje pėrtej jetės...duke e lidhur dy jetėt (Pak ju jap e shumė mė jepni) me atė fjongon e mallit qė ikja tė duket si njė "shėtitje e zakonshme" qė kjo ikje tė jetė sa mė e lehtė sa mė pak e dhimbėshme. Dikush do tė thotė se nė kėtė poezi mund tė shohim prirje tė njė filozofie idealiste qė dashur pa dashur i jep tė drejt tezės sė pranimit tė shpirtrave e quajtur ndryshe spiritualizėm, por dihet se spiritualizmi ėshtė pjesė botkuptimore e poetėve tė shumtė rreth e qark globit, pa lėnė kėtu mėnjanė edhe botkuptimin fetar, tabu kėto do t’i quanim nė kėto vite edhe pėr ne janė tė tejkaluara. Pėrdorimi me takt i dialektizmave (tėndet, kllėngjo, zhėngė, murmur, felat etj.) nė disa poezi do tė thoja se nuk ia ulin, por ja shtojnė mė tepėr vlerėn vėllimit "Ē’u bėmė kėshtu!", duke qėnė dora e fundit e penelatave pėr ta potretizuar e njohur mė sė miri nga larg si korēar poetin. Po nė kėtė vėllim po tė vėresh me kujdes do tė piqesh diku edhe me fjalė tė reja, neollogjizmat tė cilat i pėrmeda mė lart, qė autori ka ditur t’i pėrcjellė natyrshėm tek lexuesi, si pararojė "tė armatave" tė tjera nė kohėt e mėpasme.

S’pres ēasti ēdo mė sjellė
Po ēfarė do t’i sjell unė ēastit
S’pres hapin ku do bjerė
Po ku do ta hedh un’ hapin

Shallvari nuk i pėrket asaj kategorie poetėsh me poza akademike qė poezitė pėr atdheun, kalldremet e rrugėve ku u rritėn i quajnė tė dala mode dhe pėr hirė tė pėrqafimit tė modernes e abstraktes kanė kohė qė i braktisėn. Labirinteve tė modernizmit ku si idhull i tij mbeten Kafka me shokė, Mondi di sekretet se si tė futet e tė dalė prej tyre, se ato kokrrizat e dheut, prej Parnasit shqiptar, nga ku ushqehet muza e tij, janė si filli i arianės. Poezia e Mondit mbart edhe sinqeritetin e dashurisė pėr atė vend qė e priti. Ėshtė ai hap i poezisė sė lart cituar ku poeti shpalos jo ngutshėm nė tokėn mikpritėse tė kulturės, ullirit e dafinės...dhe qė i dhuron padyshim ndjesi qė ai mos t’i duket vetja i braktisur me njė botė, mikrobotė... sa njė valixhe refugjati. Poezi tė tilla si Shpirti shqiptar, I dola botės, Korēa ime, Atdhe, Shqipja etj janė vrulle tė kreshpėzuara vargje himnizuese tė shpirtėzuara, pa dorashka nė adresė tė dheut nga erdhėm. Njė kapitull tė konsiderueshėm do tė thosha se zėnė vend dhe poezitė dashurore qė Edmondi si ka tė pakta. Atė dashuri konkrete ai e ka hedhur nėpėr vargje nė mėnyrė tė rrjedhshme pa shtrengime deformuese, ashtu butė-butė si shiu i majit dhe aroma e stinėve pranverė-vjeshtė qė ndjellin e sjellin veē pėr ata qė dinė dhe e ēmojnė dashurinė.Gruan ai e sheh jo thjesht si njė partner i domosdoshėm tė prirur ndaj punės, edukimit strikt tė fėmijve, rregullave tė rrepta shtėpiake, por edhe si pikėn tjetėr tė atij poli ku mblidhen meridianėt e asaj qė quhet dashuri.

Dhe kur pak koha na ndau
Kohėn tonė s’e ndau kurrė
Dhe kur shpirti ynė qau
Lotėt tanė i patėm urė.

Nuk e di se sa e vjetėr
Ėshtė fjala e dėgjuar
“Larg syve , larg zemrės”
ne mė shumė na ka afruar.

Pra ky ėshtė poeti i ēuditshėm Edmond Shallvari qė meriton mė shumė radhė e respekt dhe padyshim vendin e duhur nė shtėpizėn poetpritėse e tė larmishme tė poesisė shqipe, gjithmonė me tė veēantėn e papėrsėritshmėrinė e tij. Do tė desha qė nė poezitė e Shallvarit, ashtu siē janė bėrė pentagrame pėr serenatat, tė ishin bėrė strehė e degė bredhash e pishash pėr atė...borėn qė dhe ne qė sjemi korēarė e jo veē ne, s’mund ta kuptojmė e kujtojmė ndryshe, Korēėn. Mos ndoshta qėnia pėr njė dekadė a mė tepėr nė Selanikun e pa dimėrt, ku stinėt bėjnė paradėn ndėrruese pa u kuptuar, e ka bėrė tu largohet disi bukurisė dimėrore tė Korēės nė vargje, e pėrgjithėsisht pejsazheve tė mirfillta poetike, apo vetė stili krejt i veēantė "arisokrat"qė nget ndryshe nga tė tjerėt, plot meditime filozofike e ndryshojnė dhe e zvogėlojnė nė njė fare mase raportin poet - natyrė nė krahėsim me tė tjerėt, si Gjikuli qė mund ta pėrfytyrosh si njė njeri-shkemb nė buzė tė detit, apo gati-gati si njė Poseidon nė miniaturė, Kapuranin e Floqit si njė njeri-pemė, njeri-lis mes lisave kryelartė apo mes ahishtės sė blertė qė jep e merr me to dekada tė tėra aq sa e kanė pagėzuar me nofkėn Poet i Blertė, Bedri Dibranin si njė Muj qė s’rresht tuj kuvendu kėmbėkryq a majėkrahi me malet dhe kėrkon tė matet me lugjet, qafat, grykat... e tyre, Selimin e urtė si njė buronjė e kthjellėt Trebeshine qė s’lodhet sė puthuri e pėrqafuari Vjosėn... duke bėrė xheloz e vėnė nė merak Pėrmetin e Goricėn e tij tė vogėl. Sidoqoftė unė me sinqeritet ju ftoj njė vizitė tepėr ēlodhėse mes vargjeve tė librit "Ē’u bėmė kėshtu!", dhe besoj se kur tė ndaheni prej tyre do t’i thoni autorit: Ē’e paske bėrė njė punė tė mirė bre Mondi!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 19:01

Nuk e di se sa e vjetėr
Ėshtė fjala e dėgjuar
“Larg syve , larg zemrės”
ne mė shumė na ka afruar

duke veēuar keto vargje te mikut , vėllaut , poetit, qė nė shtigjet e mėrgimit ėshtė larg syve, por nė zemrėn dhe menfdjen tone qe e lexojmė, mė mėrguan dhembjet e shpirtit, dhe ia behu njė blerim i shpresave, se Edmondi, me prurjet poetike,

Dhe kur pak koha na ndau
Kohėn tonė s’e ndau kurrė
Dhe kur shpirti ynė qau
Lotėt tanė i patėm urė.

ka hapur shtigjet e mbijetesės. U ndala, mora forcen e mendjes, shpirtit zemres nė trupin tim tė vrarė shumėherė nga rrufeja vdekje, dhe nga hiri i feniksit u bėra po ai qė tė ndjeje liriken e ngrohte me mall Atdheu. Suksese Mondi! Jetėgjatėsi, dhe shendet !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 19:02

Njė shkrim i padėshiruar, por....


Nga Edmond Shallvari

Dy vota mė pak!?

.... njė gjendje e absurditetit, apo absurditeti i nje gjendjeje.

Qė nė fund tė numurimit tė votimeve, do jenė dy mė pak, kėtė ja u them me 100 pėrqind siguri dhe argument bashkė, sikurse di qė deri nė sekondėn e fundit tė votimit, do vijė pėr tė votuar dhe mė i moshuari i paralizuar. Mjafton pak ment t’i kenė mbetur nė pjesėn lėvizėse tė trurit, se lėvizjet e duarve dhe hedhja e fletės nė kuti s’ka problem.
Mos pyesni me padurim, se si ėshtė e mundur qė tė dalin dy vota mė pak, kur do ngrihet dhe i vdekuri nga varri pėr tė votuar. Po ju them qė nė kėtė ndodhi, mė lehtė e ka tė votojė i vdekuri, se dyshja qė s’do ketė fatin e lumturisė votuese. Vetėm nė ndodhtė ndonjė ēudi sekondėn e fundit, do mė duhet qė tė shuaj gjithshka po shkruaj dhe tė kėrkoj ndjesė tek lexuesi pėr nxitimin.
Prapė po mė nxitoni e s’po mė lini t’i hy temės. Ē’zakon i keq xhanėm, qė doni menjėherė fundin, pa njėēikė mes, mesin pa njė ēikė fillim, apo fillimin, pa njė ēikė hyrje. Dhe mos u ēuditni tani, as mos hapni tej normales sytė, kur tė lexoni se dy votat mė pak do regjistrohen nė qytetin e njohur pėr mosnjohjen e ngujimeve njerėzore pėr arsye hakmarrjeje, nė qytetin e mallaxhinjve e mallaxheshave qė kanė lėnė nam pėr harmoninė mes tyre, qė me pėrshėndetjet mėngjesore e pirjet e kafeve nėpėr oborret brenda shtėpive, vazhduar me nėnat, gratė e nuset me fshesat nėpėr duar, qė s’lenė plehra jo e jo, por as guriēkėn mes kalldrėmeve tė sokakėve. Po ato, ēupkat e gufuara nė gjoks pėr bandillėt e ėndėrrave, ulur gurėve si stola anash dyerve dalėse nė rrugicė, me shtijat, grepat, gjilpėrat, duke thurrur, qėndisur, apo bėrė ojka lloj-lloj pėr pajėn e nusėrisė? Lere aman, ē’pata tani qė hyra kėtyre lezeteve tė shkuara, apo tė mė pengojnė lotėt mallėngjyes pėr tė vazhduar mė tej? Ja qė mė rrėmbejnė ca karakteristika tė qytetit tim korēar, aq mė tepėr tani, kur pėrballė tyre mė ngrijnė shpirtin dhe ngrenė zėrin e ankesės ca ndodhira qė kurrė s’do desha t’i dėgjoja, jo mė pastaj ti shkruaja.
Prandaj dhe s’mė bėn shpirti e dora t'ju shuaj sa mė parė kuriozitetin e titullit, qė ende ma ve veten nė ėndėrr. Mė duket se pas vėnies sė pikės sė fundit nė kėtė shkrim, do zgjohem dhe lehtėsohem, kur tė dal nė rrugicė dhe thith ajrin mėngjesor. Do tallem e qesh pastaj me veten, qė po e merrte ėndėrrėn pėr tė vėrtetė dhe do ulem e shkruaj tė kundėrtėn e saj.
Ē’pres atėhere? Nipin qė sapo del nga dyqani me njė ēantė ushqimesh nė dorė.
Si pa kuptim ju duket kjo pėrgjigje, me siguri. Kėshtu dhe mua nė fillim, por ajde tė ecim bashkė tani deri nė fund, me pak durim ju lutem dhe gjakftohtėsi bashkė.
Nipi mė afrohet, mė pėrshėndet, por nuk hyn brenda. I hap rrugėn se mos isha unė pengesė, por ai mė thotė ta ndjek pas pėr ta ndihmuar. Ndihmė pėr ēfarė, pėr ku, apo bėn lojė me mua, se kėshtu hedh e pret sa herė nė mesenxher kur jemi larg dhe hymė internetit. Mė kėrkon ta ndjek dhe unė pranoj, qoftė kjo dhe ndonjė nga lojrat shakatuese tė tij.
As tridhjet hapa nė ngjitje tė rrugicės, ndalon para portės sė njė shtėpie. E hap si tė ishte zot i saj, mė pret sa tė hy dhe unė dhe pas pak lėshon nga poshtė ballkonit tė brendshėm tė shtėpisė thirrjen, “Teta Kaliroo!!”
Gėrvishtja e derės sė drunjtė tė ballkonit, shoqėruar mė pas me fishkėllimėn fėrkuese, vazhdoi me daljen e Kaliroit, me njė kovė plastike nė dorė. Mė pas kova rrėshqiti ajrit rrugės sė litarit, mbajtur nga duart e Kaliroit. Pėrshėndetemi me njeri-tjetrin, por mua mė rėnkoi veshit e shpirtit, zėri i saj i mekur. Pleqėri, hesapi, mendova dhe e pyeta pėr xha Vasilin. Prapė mekėsia e zėrit, psherėtima shoqėruese e tė thėnės pėr siklete sėmundjeje. I thashė se do vij t’ju takoj para se tė ik, kur psherėtima u shtua bashkė me ēudinė pyetėse, “Nuk di gjė?”
Ē’tė dija? Ē’lidhje ishte kjo pyetje me thėnien time? Por nipēja, si mė i shkathėt, i bėri zė pėr tė ngritur kovėn me ushqimet, duke mė pėshpėritur mua diēka nė vesh. I tha njė, “Ikėm teta, se kam mėsimet tani!” dhe nxitoi drejt daljes. Mė mbeti dhe mua tė them njė “Mirupafshim!”, bashkė me tė falat pėr xha Vasilin.
Nxitova tė arrij nipēen, kėtė rradhė jo vetėm me kuriozitetin e mbetur pezull, por dhe me ca inat pėr sikletin qė pėsova.
Ishte nipēja me rrėfimin e tij, sebepi i kėtij shkrimi. Nė rrėfimin e tij kishte pėrzjerje keqardhjeje e humori bashkė, qė vėrtet i shkon pėr shtat tragjikomedisė njerėzore.
Hall me pronė e hall pa pronė, qė jo vetėm i ka ndarė njerėzit nė kundėrti mendimesh e veprimesh, por ē'ėshtė mė e keqja ju ka nxjerrė nga thellėsia e karakterit njerėzor, veset mė tė ndyra antinjerėzore. Ē'emėr t'i ve unė e ē'emėr do t'i vini ju lexues kėsaj gjendjeje absurde, kur ēifti i moshuar ka rreth njė muaj ngujuar nė katin e dytė tė njė shtėpie me tjetėr pronar, por qė paguan rregullisht qiranė deri nė virgjinė e tokės? Nė kėtė shtėpi ky ēift hyri i ri dikur dhe aty kaloi gjithė fazat e jetės ēiftore e prindėrore, deri nė pleqėrinė e pashmangshme. Por ē'kusur, qė pa rėnė kurrė nė gjynahe e mėkate, tė vuajė kusurin e absurditeteve nga mė antihumanet, qė pjell kategoria e famshme ekonomike e pronės nė Shqipėri? Absurditet, qė pronarin e xhveshur padrejtėsisht dikur nga prona e tij, e kthen nė raste tė tilla, nė pozitėn e ish shpronėsuesve tė dhunshėm. Dhe mė keq akoma. E ngre mesnatės nga gjumi si lugat, i jep nė dorė vegla shkatėrruese dhe me instiktin e ligėsisė e shkatėrrimit, fillon tė prishė qė nė krye e deri ne rrėzė shkallėn e drunjtė, tė vetmen mundėsi ngjitjeje e zbritjeje pėr qiranxhinjtė.
Instikti shkatėrrues mbaron me ngujimin lart tė atyre njerėzve, qė e kanė mbushur me frymėn e shpirtit njė jetė tė tėrė ēdo hapėsirė e materie tė kėsaj shtėpie tė vjetėr. Por tani, pronari i ligjshėm, me kartėn e tapisė nė dorė, nuk pėrmbahet. Ai do pronėn e vet, pa njė , pa dy. Qiraxhinjtė e varfėr, le tė gjejnė strehė ku tė duan, aq i bėn. Ku, si, me se, as qė i bėhet vonė. Tapia i jep tė drejtėn e zotėrimit tė gjithshkaje nė shtėpinė e tij dhe sipas kėsj logjike interesi, edhe ēdo mjet pėrdorues pėr ta shtėnė nė dorė. Para kėsaj karte dorėzohet dhe policia qė vjen nė vendin e ngjarjes dhe me njė fjalė justifikuese pėr pafuqishmėri vepruese, kthehet nė punėn e vet. Ngujimi mbetet akoma ngujim, deri kėtė ēast qė po shkruaj dhe komshinjtė dashamirės janė bėrė tė vetmit ndėrlidhės shpirtėrorė dhe materialė me ēiftin. Ndėrlidhja tjetėr e tyre me tė rejat e jetės nė Shqipėri ėshtė televizori. Ai i merr magjisė sė tij, i udhėton bukurisė sė ndryshimeve, ju buzėqesh dhe jep kurajo nga buzėt e fjalėt e liderėve partiakė, pėr jetė akoma mė parajsore pas futjes nė NATO dhe arritjes nė pragun e Bashkimt Evropian. Reklamat ju sjellin nė dhomė bollėkun ushqimor dhe kushtet e njė jete pensioniste pėr t'u patur zili nga vetė bota. Ja, dėgjojnė zėrin e nipēes tim , qė ju bėn realitet dėrgesėn ushqimore dhe Kaliroi merr mjetin modern ndėrlidhės, qė tak-fak ja sjell bollėkun para syve e gojės.
Ē'i duhet shkalla nė kėto kohė modernizimesh? Me shkallė, pa shkallė, a nuk po ngjitet lart demokracia jonė?
I vetmi merak tani pėr ēiftin me siguri ėshtė dita e votimit. Tė jetė shpikur ndonjė mėnyrė tjetėr hedhje flete nė kuti, pa ndėrmjetėsinė e shkallės zbritėse? Apo rroftė prapė litarka? Se ja, veē zėrave tė komshinjve dhe ngjitjezbritje kovės me fatura pagese dhe ushqime, shfaqen me raste dhe ekipet e aktivistėve tė partive me kandidatėt pėr deputetė. Sa bukur buzėqeshin, pėrshėndesin, premtojnė dhe sa ėmbėl kėrkojnė votėn pėr njeriun e tyre, qė sa tė ulet nė karriken e Kuvendit do t'i zbresė e ngjitė, jo nga shkalla(akoma me shkallė?), por nga ashensori . Mjafton qė hė pėr hė, me ca durim pleqėror, tė zbritet me litarkė, ajo fleta me Po-nė pėr tė.
U zgjata, e shikoj, po ē'tė bėj. Kėshtu mė ndodh kur mė rrėmben njė gjendje e absurditetit, apo absurditeti i nje gjendjeje.
Ēifti i moshuar, me sa morra vesh nga burime tė sigurta, e ka hedhur me kohė fletėn e votimit nė boshėsinė e njė kove plastike, qė me sa pashė duhet ndruar nga gryerja e kohės pėrdoruese. Litarka mban akoma...

21-22 qershor 2009
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 19:02

Pjesė nga libri im nė shkrim, "Unė nė Dy"


...


Kėtė kohė padukshmėrie me Unin tjetėr, dua tė merrem vetėm me veten e ēastit, tė ēdo ēasti, tė depėrtoj nė ēdo pjesė tė labirinthit tė saj, pa ndrojtjen dhe egon mospranuese tė anėve tė errėta, fshehur skutave tė tij.
E di, qė sado pak ndriēimi tė bėj, sado pak sipėrfaqshėm t'i shfaq, sytė e njerėzve do ndrojnė llojin e derisotėm tė shikimit, truri i tyre do ndrojė pėrpunimin e derisotėm tė mendimeve pėr mua.
Aah, moj ego, qė mė ke frenuar deri mė sot t'i tregoj botės ē'pėrmban errėsira nė pjesėn mė tė thellė tė honit tė subkoshiencės!
"E pse u dashka bėrė kjo?", mė pyet kjo botė, qė aq sa do, aq dhe i trembet ndriēimit tė honit njerėzor.
Do, pėr tė patur me se tė merret ditėn e natėn, pėr ta bėrė mizėn-buall e buallin-mizė, sipas qejfit dhe interesit tė saj, por edhe s'do, sepse vetė ajo, kush e di sa hone tė errėta ka dy pjesėve tė trurit tė saj, koshiencės dhe subkoshiencės.
Por, mos prit ndonjė ēudi tė madhe, moj botė, se honi im nuk tė thyen kokėn, as tė ēon rrathėve tė ferrit. Ka rrathė tė tjerė pastrues tė shpirtit, mes ferrit e parajsės, pėr llojin mėkatues tė tij.

Ē'mė ka hipur nė kokė dhe mua, qė dashkam tė bredh aty ku mė nxe vetėm krusur e me pishtar drite nė dorė? Po lere o, kėtė copė shpellare tė paeksplorueshme, se s'u bė qameti! Ē'kujton se do zbulosh, origjinėn e prejardhjes tėnde, apo ndonjė profeci tė sė ardhmes?
Mirė, bėj si tė duash, veē kujdes kur tė dalėsh jashtė, se mos gėlltitesh nga goja e hapur e botės.
E dini qė mė qeshet me kėto mendime e antimendime?
E dini, qė dhe nėse nuk ekziston honi brenda meje, tani dua ta krijoj atė, vetėm pėr botėn, pėr egon e saj?
Kėtu po, ka vend pėr "sikur", pra, sikur tė jem honist, si do mė presė kjo botė?
Po sikur mos jem, ē'pamje do marė?
Kjo e dyta dihet, ē'pyet kot? A s'po them deri tani, qė kjo botė s'mė njeh pėr honist? Tjetėr gjė sa mė ka besuar deri mė sot.
Sepse, kjo botė, mė shumė se besimin, njeh trillimin. Jam i sigurt qė dhe honizmin tim, tjetėrlloj do ta besojė, pra trillojė.
Atėhere, ē'mė duhet t'ja tregoj? Jo, ti s'ke ecur me kėtė parim rrėfyes nė jetė. Ti, pavarėsisht nga trillimi i botės, i ke rrėfyer asaj aq sa i ke rrėfyer, pa ēka se ajo tė ka besuar sipas trillimit tė saj.
Mos vetėm ty kėshtu?
Qė nė ngjizjen e saj, kjo botė ka besuar nėpėrmjet trillimit. Atje i qoftė!

T'i besoj afinitetit tė kėsaj femre, qė s'mė ngjiti aq nė shikim tė parė? Jo nga mungesė bukurie, simpati tiparesh, formė trupore, qė s'ju gjej ndonjė mangėsi, por nga kėndvėshtrimi im, apo mė saktė, nga energjia shikuese qė ju jap syve pa ato fushat e llojit tėrheqės, ndaj ēdo fenomeni nė marrėdhėnie pune. Aq me efekt ėshtė ky lloj shikimi, sa jam bindur qė ka qėnė i vėrtetė ndaj realitetit ekzistues, nė rastin konkret ndaj femrės. Jo se e ka shėmtuar, deformuar, por s'di pse, mė ka bėrė aq mospėrfillės ndaj saj. Ky imunitet shqisor e trupor bashkė, mė ka dhėnė tė drejtėn moralizuese deri nė mburrje, tė rezistencės tė mashkullitetit tim, ndaj seksit tjetėr.
Kėshtu do kalonte dhe kėtė rradhė, siē kishin kaluar tė tjerat mė parė, por ku paska njė Trojė, u krijoka dhe njė Kalė pėr tė. Dhe Troja ime, s'do shkelė ligjin mijravjeēar tė kėtij dualitetit tė pandashėm.
Kali shfaqet para syve si pranim i statukuosė ekzistuese nė favorin tim, duke shfuqizuar kėshtu energjinė e tyre rezistuese.
Femra e zakonshme mbase mė shumė se e zakonshme, por e kthyer nė mė pak tė zakonshme nga sytė e truri im pak mė parė, tani po merr nga magjia e Helenės, duke mė rrezatuar dobėsinė e Parisit.
Gjithēka po ndodh fijeve nervore tė trupit, me njė forcė pėrcjellėse, pa pikėn rezistuese tė asaj energjie tė mėparshme imunitare. Vendin e mė pak, apo tė zakonshmes, po e ze e mbizakonshmja, por kursesi e mbipreferuara, qė ėshtė gruaja ime.
Pres qė fuqia e mbipreferencės ta shtyjė e zbresė nga mbi-ja tė zakonshmen dhe ēdo gjė tė marė formėn e tė mėparshmes. Por ajo qėndron gati indiferente pėrballė saj, bile mospėrfillėse. Dhe ka tė drejtė.
Kėshtu ka qėndruar qysh nė fillim e qysh atėhere e deri kėtė ēast, ka triumfuar. Kėtė ēast? Pse tani mos po rrezikohet triumfi dhe po ndodh humbja e parė?
Prisni, mos u nxitoni! Kėtu jemi. Skutat e honit tim, tani po shfaqen. Apo filluat menjėherė trillimet pėr honin, duke parė vetėm njė skutė tė tij?
Mė pak se njė Paris jam unė dhe ajo mė pak se njė Helenė. Sepse jam mė shumė Unė, qė ka gruan e vet. Qoftė kėshtu dhe pėr tė, tė jetė mė pak Helenė, duke patur Unin e saj mė shumė pėr tė shoqin.
Parisi dhe Helena janė aty, nė skutėn e honit tim. Fshihen e shfaqen, sa herė mė gjejnė tė vetėm me veten, nė dobėsinė e saj njerėzore.
Ditkan tė zbulojnė kėtė ekzistencė timen, edhe kur nė krah kam gruan, edhe kur vetėm pėrfshihem dhe humbas trupit tė saj. Gjejnė gjithmonė edhe boshėsinė mė tė padukshme tė vetes sime, pėr t'u bėrė pjesė e lojės erotike. Mundohem t'i dėboj jashtė saj, ta boshoj atė boshėsi, por vetėm pėr pak ēaste.
Tashmė jam bėrė pjesė frenuese e shtytėse e seksit, pjesė munduese e shkrehjesh mendimesh e fantazish e tij.
Pse frenuese? Pse munduese?
Sepse ndeshem me tė shumtėn e ndėrgjegjshme e tė ndjeshme tė Unit tim, qė s'pranon asnjė lloj mėkatimi ndaj gruas.
Por ama, diēka po mė ndodh, qoftė dhe nė padukshmėrinė e saj.
Helenmbartėsja, edhe nėse ka burrin e saj, kėrkon Parismbartėsin, qoftė dhe nė pėrmasėn e mjaftueshmėrisė tė plotėsimit tė tekave tė saj erotike.
Pse, mos i mungon pak Paris burrit tė saj?
Sa naiv!
Nė ēdo burrė njė grua mund tė gjejė mungesėn pėr Parisin e ėndėrrave e dėshirave tė saj erotike, sikurse dhe burri nė ēdo grua, Helenėn e tij tė munguar.
Por kjo s'do tė thotė kursesi, qė sejcila palė tė rendė drejt kompensimit praktik.
Palėt e harmonishme nė lidhjen e tyre dashurore, nuk vuajnė nga mungesa tė tilla, sepse vetė harmonia bėn kompensimin reciprok mes tyre. Si e qysh, e dinė vetė ata, sikurse e di dhe unė.
E di, po pse jam atėhere nė kėtė gjendje tė mundimshme?
Sepse ja, ėshtė ai honi aty thellė, qė si ato vrimat e zeza rufitėse tė universit, thith pjesė tė qėnies sime, pėr t'i rufitur skutave tė tij.
Dhe kjo ndodh fillimisht pa cėnuar harmoninė, pa sinjalizuar gruan time, e cila cėnohet, qoftė dhe fantazisht. Edhe unė, jam ende i pacėnuar nė masėn ekzistuese tė harmonisė.
Ēfarė ndodh nė kėtė lojė paradoksesh, ku harmonia sa cėnohet, aq dhe ekziston mes saj?
Ē'mė vjen nė mendje nė ndihmė tė favorshme, argumenti, krahasimi me reagimin tkurės tė trurit brenda kafkės, kur kjo pėson goditje jashtė saj. Pėr aq sa goditja nuk depėrton tej kafkės, tkurja e trurit e mbron atė nga dėmtimi. Ndryshe....
E njėjta gjė dhe me harmoninė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 19:03

Nga libri nė shkrim, "Unė nė Dy".

Fryn erė e mbarė. Anija lėviz shpejt kohėn dhe koha anijen.
Kapėrcej si nė filma me xhiro tė shpejta vitet dhe pėrpara mė serviret turta me 35 qirinjtė e saj.
Jam bėrė sė dyti baba. Baba djemsh. E prisja. E parandjeja. Bile dhe emėr djali i kisha gjetur para njohjes me tė.
Dėshira? S'e fsheh. Njė ēupkė ėndėrroja.
Tjetėr? Jo, jo! Dy djem tė na rrojnė! Njė i tretė vete si shumė. Pse djalė? Sepse jam i bindur qė dhe nėse e nis unė pėr ēupkė, gruaja ma kthen pėr djalkė. Ėshtė i vetmi shpėrblim i saj pėr prindėt e pėrvėluar pėr djalė. Dhe tre motrat ja u shpėrblyen dyfish mungesėn me gjashtė nipėr. E bukur dhe kjo, apo jo?
Bashkė me ardhjen e djalkės, edhe kėmbėmbarėsia e tij e shpejtė.
Pėr herė tė parė dal jashtė shtetit. Unė dhe djali i madh katėr vjeēar. Nė fqinji jugor, sa tė largėt e kaq afėr.
Pėr herė tė parė!
Ē'ndjesi mosnjohjeje, ē'padurim njohjeje!
Telrrjetosja e orbitės sė vendlindjes, mė nė fund u ēa. Asgjė e tmerrshme s'po ndodh. Dielli lind e perėndon si dje, pardje, si dikur...
Toka si dje, pardje, si dikur, vazhdon rrugėn planetare.
Vetėm unė dalloj pėr herė tė parė nė lėvizje tjetėrlloj jetėn time. Ngjaj si njė trup kozmik tė devijuar rrugės sė vet tė mėparshme, qė hyn nė tjetėr trajektore lėvizėse.
Si ai, edhe unė lėvizja diku, dikur dhe po si ai shtyhesha e tėrhiqesha brenda forcash tė kundėrta tė njė orbite tė cunguar.
Tani ndjehem mė i plotė nė lėvizje, mė i dėshiruar nė njohjen e hapėsirės sė cilės i pėrkas e qė ishte telrrjetosur bunkershėm.
Dua ta shtyj natėn e tė shtyp butonat e pultit tė televizorit, pa drithėrima tė frikshme gishtash e shpirti.
Nuk dua tė fle. Boll e kam fjetur natėn time tė imponuar.
Dua tė ec, vetėm tė ec.
Vetja mė ngjan me jashtėtokėsor. Mė ndodh dhe e kundėrta njėkohėsisht.
Mundohem tė struk injorancėn, pėr tė mos u bėrė qesharak para njerėzve tė vendit fqinj.
Provoj pėr herė tė parė, bananen!
Nėnqesh revoltshėm. S'besoni pėr ekzistencė tė tillė nėnqeshjeje? Besoj nė mosbesimin tuaj. Pėrpiquni dhe ju si mua.
Kjo banane e pafajshme!
Mos ka qėnė vallė viktimė e luftės sė klasave? Ē'thua kėshtu?! Mos e banalizo kaq njė sistem socialist. Si the, socialist? Ē'hipokrizi!
E po atėhere me siguri, moj banane, ke qėnė ndonjė produkt i rrezikshėm i modės sė huaj ngrėnėse. Kjo "ngrėnėse" sikur nuk shkon. Tjetėr moda e tjetėr e ngrėna.
Sa po e vras dhe unė mendjen. Diku, dikur, e ka pėsuar dhe kjo banane, mbase nė njė ēast tė vazhdimėsisė krijuese tė teorisė marksiste-leniniste, sipas kushteve tė vendlindjes sime!
E hėngra! E shijshme qėnka! Nuk po ndjehem ndryshe. Ēudi?! Sa qesharakėsi fatkeqe e njė kohe mohuese tė kėsaj bananeje!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   8/2/2010, 19:03

Nga libri nė shkrim, "Unė nė Dy"

........
Ndodhem nė anijen odiseane, qė po lundron drejt kurthit sirenor. Prapė ajo popullorēja, "Dhe tė ha dhe tė djeg", s'po mė ndahet. Ti ze apo jo veshėt me dyllė nė ēastin joshės tė zėrit tė sirenave? E di ē'mė pret, nėse ai zė do kapėrcejė durimin dėgjimor e depėrtojė aty ku ėshtė pika mė e dobėt e burrit. Por, e di qė zėnia e veshėve ėshtė shfaqje frike mospėrballjeje me tė vėrtetėn, kapėrcim lehtazi i vendit tė provės burrėrore.
Urdhėroj veten tė mė lidhė fort pas direkut tė anijes dhe shtoj urdhėrin ndaj saj mos preket nga lutjet e mos trembet nga urdhėrat e mia, nė ēastin perpelitės tė trupit.
Dua ta kaloj torturueshėm vendin e sirenave, kėtyre zėrave joshės tė shkatėrrimit dhe vdekjes.
Vetja mė shtrėngon fort e mė fort litarin, qė mundohem ta kėpus qė nė ēastin e parė dėgjues tė zėrave ndjellės. Perpelitem djersitshėm dhe ulėritshėm, duke ndjerė afrimin drejt kufirit shpėrthyes tė kockave e mishrave tė trupit.
Truri pėrplaset mbėshtjelljes kockore tė kafkės dhe gati sa nuk plas e coptohet nė mijra copra. Mė duket se po shpėrbėhem i tėri dhe prapė shikoj, dėgjoj, marr frymė.
Bukuria magjepėse e bregut sirenor papritur kockėzohet nė forma skeletesh, mbi tė cilat gjuajnė djegshėm rrufe tė zjarrta. Bregu shndėrrohet nė njė varr tė hapur kockash tė prushėzuara. Zėrat veniten dhe humbasin mes qetėsisė tė varrtė.
Ndjej trupin t'i kthehet normalitetit. Sirenat mbeten pazėshmėrisht gojėhapur, duke u skeletosur dhe nxjerrė boshllėqeve kockore, tymra e flakė tė pėrzhitura.
Litari i lodhur nga shtrėngesa, bie pėrdhe si gjarpėr i ngordhur. Trupi mė mbushet me ajrin e plotė tė jetės.
Kap kokėn me duar, vazhdoj me ballin, sytė, faqet, gojėn dhe bindem pėr ekzistencėn e plotė trupore. Ngre kokėn lart dhe nuk mė besohet qė nga ky qiell qartėsisht e pastėrtisht i kulluar, u lėshuan pak mė parė zjarre rrufesh skeletvrasėse.
Pyes veten pėr orėn, ditėn, muajin e vitin nė tė cilin ndodhem.
Pėrgjigja e saj fillon nga fundi, pėr t'u ndalur nė ēast nga mua.
Viti i posathėnė s'ka nevojė pėr normalitet kohėsie. Ai ėshtė vetė anormaliteti i kohės dhe vetėm si i tillė arshivohet kohės sė universit. Nė tė njėjtėn kohė arshivohet kujtesės sime, nė formėn e katėr numurave mė tė shėmtuara nė pamje e domethėnie: 1997!
Mbijetova, Odisee! Mė dėgjon?
Fatkeqėsisht e fatmirėsisht, ēmendurisht e mendėrisht, ēnjerėzisht e njerėzisht!
Mbijetoj!...
Bota s'ishte plotėsuar me ngopėsi realitetesh tė kthyera nė legjendė, pa ngopėsi tė re legjendash tė kthyera nė realitet.
Realitete tragjedirash tė legjendosura-legjenda tragjedirash tė bėra realitet.
I mungonte kjo 1997-tė. A u plotėsua ngopėsisht me tė?
Njė Zot e di! Gabim! As Zoti s'e di!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Edmond Shallvari   Today at 22:16

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Edmond Shallvari
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: