Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Ali Podrimja

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2
AutoriMesazh
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:43

I. Rugovės

Pa na kallėzuar ėndrrėn deri nė fund
pėr Dardanin
ike mik i dashur

Ja vjen koha jote
dhiareve ballkanike dėgjon
frymėmarrjen e marathonomakut

E zeza nuk ėshtė krejt e zezė
ka diēka tė bardhė ku njė popull
kėrkon fatin

Nė thue shpesh zura nė Ty
mė tmerronte qetėsia jote

ku fshhej Kepi i Pikėllimės

Lamtumirė President i Dardanisė
perėnditė tek bredhin tokave tė zjarrta
do takohemi njėherė

Yll i kėputur nga Grigja



Ulpianė, 24. 1. 2006
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:43

Dashuria

Koha ėshtė tė duhemi,
tė kesh besim ne mua kur tė them: Trime,
tė kem besim nė ty kur mė thua: Trim.
Por kokėn time kryeneēe shumė kurthe ngrite,
shumė e pushkėt mbushi babai yt, fisi yt,
njė mijė e njė tė zeza kurdise ku do t'ma zije pritėn.
....................... E nėn njė kulm banonim,
nga frėngjia me ditė mė peshove,
me ditė lexoja Shekspirin nė hijen e Kullės,
se mos do tė takoj te kroni i shpresave.
Ma ruaj syrin, dashuria ime,
ma ruaj shpinėn nga dielli, nga acari!
Kam frikė se ma therin syrin cubat e territ,
kam frikė se mė vrasin pas shpine tė pabesėt.
Dashuria ime, ma zgjat dorėn ta kapėrcejme kėtė
.........................................ujė tė madh,
i huaj s'jam as vij nga tokė e vdekshme.

Nė fund tė livadhit tė kositur a po sheh:
ai kali i bardhė ėshtė yni tash e pėrgjithmonė.
Mė shikon drejt nė sy, lėri zėnkat, fjalėt, sharjet.
Unė do tė sjell Lulen nga zemra e bjeshkės,
................do ta ndez llambėn nė kullė,
.......do ta hedh farėn nė tokėn e re.
Kur tė desha, ēoje dashuri pas shtatė katundeve
e tė rėnat tė forta i kishe.
Kur mė deshe, ēoja dashuri me njė grua tė marrė
e mėhalla jehonte nga shpifjet.
Na ikujeta, trime, si s'menduam pak edhe pėr vete.
Koha ėshtė tė duhemi.



KUSH DO TA VRASE UJKUN

F. Altimarit


Dhe lėtini tha

Po qe se takon
Arbėreshin dhe Ujkun
Vraje Arbėreshin

Dhe kur fjala i ra nė vesh
Arbėreshi buzėqeshi
Dhe drodhi njė cigare

Po qe se mė vret mua
more i gjorė
Kush do ta vrasė Ujkun?!

Mjerė kopeja

(Kozencė, 1988)




Ura e Artės

Ti na qenke ajo ura qė nė he.shtje tė vdekshme
Tė kohėve tė serta kėnduar tė ka im atė
Bjeshkėve tė Namuna e krahasuar me Urė tė Shenjte
Urė moj Urė e Artės

Deri te guri yt i latuar nga mjeshtrit epirotas
Udhė bėra vite e vite
Po Hamzė Podrimja nga Gjakova ku arriti
Urė moj Urė e Artės
Lumit tim sa vjet i duhen
Nėpėr ty tė kalojė me njė lulkuq nė dorė
Apo historia jonė shtangu nė sqep korbi
Urė moj Urė e Artės

Me njė krah nė qiell me tjetrin nė mishin tim

(Artė, 1986)



HIJA E TOKES
(poeme)


Bajram Currit, Asim Vokshit, Ganimete Tėrbeshit,
Emin Durakut, Mustafa Bakiut...

EPIKA

Me shekuj kam shitur gjakun
e rritur jam me gjakun e shitur
Me shekuj kam hėngėr me veten
e ditur s'kam tė qesh me veten c tepruar...
Miq,

Kosova ėshtė gjaku im qė nuk falet!



ANKTHI

Toka ime digjet, toka ime e dashur,
balli im i ngrysur,
pishė...

Caqet e tua herėt t'i kam pėrbirė me hijet e mia,
Kosovė, pėrrallė e lashtė!
Herėt m'i ke lidhur kėmbė e duart me skamje,
vuajtje e vdekje...

Medet, kė mė parė tė shpėtoj: veten apo zogjtė

e ngrirė n'ajėr?
Nipave ē'tu them pėr kėngėn time tė vdekjes?
- Heu, edhe kryet po tė ma hiqni, tjetra do t'mė
kish mbirė!

Toka ime digjet
nė ēdo pėllėmbė tė trupit tim - toka e mallkuar...

PERTEJ DHIMBJES

Ka rėnė degė e thyer prej reje nė trupin tėnd tė
shitur. Kosovė.

Konaqet e tua deri nė themel po rrėnohen,
e pėrtej dhimbjes do britje shemben me ballin tim,
me krahėt e zogut tim tė vrarė me dashurinė e
njerėzve tė mi tė kallur etjeje.

Rreth trupit tėnd si gjarpėr mbėshtjellė jam,
vatrat e shkimbura pėr t'i pėrflakur,
duar e kėmbė t'i lidh me lėmshin e pėrrallave tė tua -
se s'tė lėshoj gjallė me gjak, pa tė larė pėllėmbė pėr
pėllėmbė, eshtra e jetė nė ty pa i lėnė
konak e mė konak pa tė ndezur flakė...
10 Kam rėnė degė e thyer prej reje nė trupin tėnd tė
shitur prej pushkės kobzezė, prej pushkės
sė padukshme...
Cila do tė jetė kėnga ime e mbramė dhe fjala e fisit tim^

Plepi i shtėpisė sime u dogj, ku t'i preh sytė,
ku ta shuaj flakėn e ujės pėr ty, Kosovė?


RENKIMI


Qaj, rrafshi im i dashur, qaj!
Diellin tėnd verbuar e kanė tytat
e vatrat shkimbur deri nė njė,

Zogun nė qiell vrarė ta kanė.
Me duar tė mia tė ēara
me rrashtat tona t'shpura mbuluar tė kanė.

Pragje thyer e konaqe mbyllur...
Pėr gjithkė e pėr askė vrarėjemi...
Qaj, rrafshi im i dashur, qaj!

Plepi im qiellin do ta shpojė,
plepi im i kallur -
qiellin e humbur majė njė shpate.


NJE NATE NGA NETET PA GJUME

Zgjohu, Kosovė! Zgjohu, nėna ime e dashur,
balli dhe emri im i shkelur,
zgjohu, oj! A po e ndjen vajin tim?
A po sheh si t'i kam ngulur sytė
mu nė zemėr, mu nė shpirt,
si t'i kam hedhur duart rreth belit
pėr tė pėrqafuar unė, ashti yt?
Zgjohu, Kosovė!

Nga degėt e mia tė thyera kush po dahet,
kete catėr kush po e le?
Ē'janė kėto gjurmė gjaku qė po shtohen
nėpėr fytyrėn tėnde,
kėto varre e murana qė po sillen vėrdallė
rreth shtėpisė sime?...
Zgjohu, Kosovė! Zgjohu, nėna ime e dashur,
balli dhe emri im i shkelur,
zgjohu, Kosovė!...

Sonte vetėm mbeta e
nė derė t'oborrit askush mė s'po mė troket,
askush me, thua vdekur jam e harruar
nė kėto troje e suka gjaku.

Thua mė ėshtė e shkrimbur hisja
e mbyllur dera e konakut...
Zgjohu, Kosovė, flakė e hershme e ashtit tim
t'pėlcitur.
Bota nė ty le tė kallet!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:44

Lindur nė Gjakovė nė 1942
Arsimi: U diplomua pėr Gjuhė e Letėrsi Shqipe nė Universitetin e Prishtinės.
Ali Podrimja - Veprimtaria:
Punoi disa vite nė tė pėrditshmen “Rilindja”, pastaj si redaktor nė Ndėrmarrjen Botuese “Rilindja”.
Shkruan kryesisht poezi, prozė e kritikė letrare. Bashkėpunon me tė gjitha gazetat e revistat nė Prishtinė, Shkup dhe Podgoricė. Ėshtė anėtar i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės.

Vepra:
“Thirrje” 1961, “Shamiat e pėrshėndetjeve” 1963, “Loja nėn diell” 1967, “Dhimbė e bukur” 1967, “Samo” 1969, “Torzo” 1971, “Hija e tokės” 1971, “Folja” 1973, “Credo” 1976, “Poezi” 1978, “Poema”1978, “Drejtpeshimi”, “Sampo 2” 1980-Shkup, 1981, “Lum Lumi” 1982, “Fundi I gėzuar” 1988, “Zari” 1990, “Nė bisht tė sorrės” 1994, “Buzėqeshje nė kafaz” 1994, “Ishulli Albania”1998, “Harakiri” 1999, “Dielli I zi” 2000, “Libri qė nuk mbyllet” 2001, “Ėndrrat kallėzohen nė mėngjes” 2001-Prishtinė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:44

Dielli i zi

Nga Ali Podrimja

Kurrė mė shumė nuk ishin shitur syza kundėr verbėrimit se atė ditė dhe nuk ishte folur aq shumė pėr ditėn e kijametit. Ku do tė ēahet toka mė parė dhe ē’do tė ndodhė nė botėn e kėtejme. Kishin mallkuar edhe shtetet qė kishin tėrė ato armė vdekjeprurėse. Sipas tyre, katastrofa mund tė jetė shumė e madhe. Sa afrohej dita, njerėzit humbnin durimin, kėrkonin vendstrehim mė tė sigurt. Taxi qė mė shpuri deri te biblioteka ishte nė boshatisje e sipėr qyteti. Shoferi preras mė tha: pa diell nuk ka gjallesė. Ende pa u dukur ndonjė shenjė, njerėzit kishin filluar tė rrėqethen. Pyesnin vazhdimisht se ē’kishte ndodhur para njėqind vjetėsh dhe a do tė pėrsėritet ndonjė lėkundje e tokės dhe ku. Pėr ditėn e kijametit thonin se kishin lexuar nė libra. Nga duart e lėvizjet e pakontrolluara hetohej ndjenja e frikės. Kjo venerohej edhe nga thyerje tė shpeshta tė gjėrave tė ēmuara. Rreth meje sa vinin e shtoheshin syza gjithfarė formash e pa kurrfarė shije. Kishte edhe asosh nė formė tė patkoit tė kalit. Pas xhamit tė tyre tė errėt nuk dihej se kush fshihej. Isha ulur nė verandėn e Belėve. Sytė i kisha bėrė katėr. Nuk pranoja syza, as mendja nuk mė shkonte pėr to. Isha mėsuar me terr. Nė vendin tim nuk dinte kush se kur ishte zėnė dhe kur do tė hapet. Nė librin shqip pak gjėra lexoje pėr kėtė ogur. Sytė e mi rrėshqitnin pas shpinės sė zhugaftė tė hėnės. Prisja fundin e diellit ose shfaqjen e Ujit tė Madh. Isha pajtuar me tė keqen. Udhė nėpėr terrin e dendur tė vendit tim kishte vite qė bėja. Nga ajo veranda dėshiroja tė shihja mbylljen e fundit tim; tė prekja atė ose tė kacaviresha nė harkun e zjarrtė, nė formė tė draprit, qė shihej atje mbi buēimėn e fortė tė Ujit tė Madh. Tjetėr zgjidhje nuk kisha. Po drapri vazhdimisht tėhollohej, i ngjante vetullės sė femrės, qė me orė e rregullon para pasqyrės. Nė lėkurėn time njollat e para, qimet ishin rrėqethur, mėrdhica mė kishte mbėshtjellė. Ngadalė rrėshqisja nė njė botė apokaliptike ndoshta. Mė vonė mė kishte zgjuar zėri i femrės, e cila ndante syza kundėr verbimit. Me njė gaz sarkastik ia kisha refuzuar ato. Sytė i kisha endur nėpėr xhamin e verandės, i cili errėsohej. Ajo kishte tentuar pėrsėri. Kam dėshirė, zonjė, ta shoh fundin tim. M’i kishte lėshuar syzat nė tavolinė, ku nuk e shihja mė as filxhanin e kafesė. Padiktueshėm pushtonte kthinat e Belėve dielli i zi. Tėrėsisht gjendesha nė terr. Kisha urdhėruar tė mos ndizet as llamba. Me eklipsin tim kombėtar isha mėsuar. Ky nuk mund tė ishte mė i rėndė se imi, qė zgjat kushedi sa vjet. Nė mes meje e diellit ka mbi njėqind vjet ndoshta qė pėrbindėshi frymon e nuk mė lė tė shoh se ē’po ndodh tej Malit tė Shenjtė; nuk di ēfarė drite zbardh, as ēfarė ere e rrah faqen tjetėr. Gruaja me syza ishte afruar pėr tė satėn herė. Kishte prekur sytė e mi dhe ishte larguar fluturimthi, duke pėshėpritur se unė do tė verbohesha i pari. Rreth meje shtoheshin fytyrat e fshehura pas xhamit tė errėt. Unė nuk luaja qerpikun as vendin nga veranda. Sytė mė bėheshin se ndritnin dhe se ishin ngjitur pėr xhamin e errėt. Nuk dija ē’ndodhte tej. Isha shkėputur tevona nga ky realitet. Turrevrap isha lėshuar Bllacės. Kėrkoja tė mitė nė turmė. Bregut tė lumit kisha parė njerėz. Ngjiteshin lartėsive tėrė duke bėrtitur; shndėrroheshin pastaj nė zogj tė mėdhenj dhe fluturonin dikah. Kėrcimet e tyre priteshin me ofshamė. Unė kisha kapur kokėn. Mezi merrja frymė nė luginėn e vdekjes. Njė kokėqethur keq kishte kaluar pranė meje. Pėshpėriste duke numėruar diēka me gishtėrinj. Ia kisha lėshuar udhėn. Kisha prekur ēdo pjesė tė trupit tim dhe kisha vazhduar kėrkimin nėpėr turmė. Befas isha shtangur para njė trupi tė shtrirė. Se ē’bėnte gjumė tė rehatshėm nė njė batanije tė lagur! Flinte si nė lumė. E kisha shikuar pėrmallshėm, pastaj ca drithmė tė tij mė kishin trandur. Dikur njė shkumė e bardhė ia mbuloi fytyrėn e nxirė, qė mezi e kisha parė nėn dritėn e hėnės. Nga goja e shtangur iu kishte pėrhapur edhe nė pjesėn e poshtme tė mjekrės. Ishte ky njeriu i dytė pas Lumit qė e shihja tė jepte shpirt. Kisha zgjuar tjetrin aty afėr dhe njerėzit me maska nė fytyra e tė veshur nė hekur si nė pėrralla tė moēme, na kishin hedhur nė kokėrr tė shpinės. E kishin kapur nė katėr cepa batanijen e qulltė me trupin e pajetė dhe ishin nisur nė drejtim tė panjohur. Mė mirė kėshtu tė shkosh se tė dhihesh ndėrveti nė bodrume, kishte shtuar njė i revoltuar dhe kishte sharė: nė kėmbė dua tė vdes, he nėnėn e nėnės… Ia kisha kthyer shpinėn turmės. Njeriu qė ishte parė pak mė parė me kokė ndėr duar kisha qenė unė, i cili i kishte sytė plot terr dhe kishte njė bukė bajate nėn sqetull, largohej pėrskaj dhomave tė errėta, ku i vendosnin ata, qė kishin humbur vetėdijen dhe bėnin ēmos t’ua kthenin kujtesėn. Nė kthesėn tjetėr kishin plasur britma grash, fėmijėsh. Pehateshin mbi ta njerėzit e hekurt. Dhe, prapė nga shkėmbinjtė ishin parė njerėzit si fluturonin drejt qiellit tė pėrcjellė me gazin e njė kokėqethuri keq. Nga duart e mia koka ime kishte vazhduar tė rrėshqasė sa nuk mė kishte rėnė para kėmbėve. Isha pėrplasur pėr xhamin e errėt tė verandės sė Belėve. Duartrokitjet mė kishin zgjuar. Dielli shplohej, nxirrte krahun nga ana tjetėr e Malit tė Shenjtė dhe ngrica rreth meje avullohej. Ishte shfaqur vasha, qė ia kisha refuzuar syzat. Tani ia shihja sytė, fytyrėn, flokėt. Mė kishte shikuar rreptas. Ishte pėrulur t’i mbledhė ato. Tė njėjtėn gjė kishte vepruar edhe turma. Syza as njė palė nuk kishte pėrreth. Me sy tė mi tė gjallė shihja si ngritej dielli mbi ushtimėn e Ujit tė Madh, qė sa vinte e pashitej. Hapėsira ishte mbushur pėshpėrimė. Gojė pas goje kishin arritur ca fjalė edhe nė veshin tim. Kisha qeshur me tė madhe. Nė xhamin e verandės kisha parė gjithfarė fytyrash gėrditėse, tė lexueshme. Ca ma kujtonin kėrmillin e Soreskut. Nxitonin tė hipnin shpinės sime atje nga e kisha hedhur edhe pėrbindėshin. Kisha pėrplasur derėn dhe kisha vrapuar me sy tė mjegulluar. Pak mė vonė isha shtrirė nėn kurorėn e njė druri tė madh dhe kishte zbritur i zbathur njė fėmijė, m’i kishte pastruar sytė me njė ibrik ujė. Engjėlli yt jam, mė kishte thėnė. Dritė e fortė ishte derdhur pėrgjatė udhės sime. Mė kishin ēuar fjalė se edhe nė vendin tim ishte parė dielli, tek rrokullisej e njerėzit bėnin gara se kush mė parė do ta zė atė. Oh, Zot! Dielli ėshtė i tė gjithėve, kisha pėshpėritur para derės sė shtėpisė, qė nuk e ēilte ēelėsi im! Edhe anėn tjetėr tė Malit tė Shenjtė e shihja si nė shuplakė tė dorės. Tė tjerėt nuk di, pėrmorraveshin ende, ndoshta…

gazeta tema
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:45

UNE NUK JAM AI

Ai pran dritares
nuk jam une
eshte jote eme
qe te kerkon ne turme


Ai ne fund te dhomes se erret
nuk jam une
eshte yt vella
qe permallshem fyellit i bie


Ai para pasqyres
nuk jam une
eshte jote moter
qe floket shkurton

Lum Lumi
une jam ai qe deren hap
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:45

E TI I VDEKUR

Ishte vere
Mbi koke dielli
Hije ti rreth Evrope


Nga ai udhetim i tmerrshem
Ktheve `i dite syzgurdulluar
Ne poezine e babit hyre pa trokitur


Aty je me i sigurt Lumi
Per bese nuk te gjen
Asnje e zeze


Vere ishte
Djelli ne perendim
E ti i vdekur dhe
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:46

PIKLLIME


Une nuk qaj
Shi bie voglushi im
shkundet plepi i shtepise

Une nuk kelthas
nen dritare voglushi im
coft ra korbi i Edgar Allan Pose

Une nuk luaj vendit
Muret levizin sendet voglushi im
vjeshte e keqe mori

Re e zeze shtepine tone mbeshtoll


( Sharr, 1981 )
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:46

DO TE KTHEJ NE TASHMAJDAN


Do te kthej ne Tashmajdan
dhe do te kujtoj diten
kur harrove te ecesh

Do te kthej ne Tashmajdan
dhe do te flas
me hijen tende te fshehur pas drunjve

Do te kthej ne Tashmajdan
dhe do te behem femije
ne ringishpill do te kaloj naten

Do te kthej ne Tashmajdan
lule te vendlindjes do te sjell
diellin e jugut buzeqeshjen

Dhe do te ik pastaj Lumi
ne nje kohe te vdekur e te larget
qe nuk perseritet me


( 16 . III . 1981 , Beograd )
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:47

KENGA E REXHES


I pervjel pantallonat
Ne brez fyellin
Teshekotesh ne strajce

Kaloj Lumebardhin

Hy ne Korin e Shurdhet
Tjerr e tjerr nje ze
Nuk eshte ai

Ia kthej shpinen Murit
Hijet nderrojne karriget
Vetveten ther Vetmia

Ne hapesire atje thelle ne terr
Shtepine merr uji
Dhe ulurime Dhe pezm

Ne breg tjeter dal prape

Zbres ne Hade
Takoj Lumeziun
Dhe nis e kendoj kengen e Rexhes
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:47

Poeti i etnisė

Ali Podrimja, padyshim, jeton pėr poezinė dhe poezia ėshtė krejt bota e tij e madhėrishme, brenda tė cilės turfullon deti i etnisė sonė, si rrallė te ndonjė poet tjetėr, apo mė mirė thėnė mė fuqishėm se te ēdo poet tjetėr.
Poezia e Podrimjes ėshtė perlė qė shpėrthen nė ngjyra tė thella tė njė trishtimi, por edhe tė njė ėndrre tė pamposhtur pėr rrugėtimin e stėrmundimshėm tė etnisė sonė nė kohė dhe hapėsirė, brenda tė cilės gjėllin ajo...
Rrėfimi poetik, tema dhe tė folurit e thellė metaforik, diskursi refleksiv dhe estetik, zvarritja e etnisė nė hartėn e copėtuar dhe shkrirja e gjithė kėtij brumi brenda stilit dhe estetikės sė poetit, podrimjen e bėjnė tė veēant.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:48

METAMORFOZA E DHEMBJES

Ali Podrimja „LUM LUMI“, poezi, (botim i katėrt, i plotėsuar), botoi Shtėpia Botuese „ROZAFA“, Prishtinė 2003. Faqe 152. ISBN 9951-02-020-8
GJUMI I TOKĖS


I paloi krahėt zog i kaltėrt
Te koka vuri gurin e vet
Nuk u zgjua as e pamė mė
Gjumė i tokės e kishte zėnė
Tek mbyllej nė pikė tė zezė
universi
(Ulpianė, 2002)


Nuanca pėrjetimi tė fenomenit dhembje:

Dhembja, sinonim intim apo realitet shpirtėror, dukuri apo nuancė filozofike, pėrjetim real apo figuracion artistik, konfrontim mes unit personal dhe atij vetjak.

Derisa dhembja ėshtė sinonim i intimes, pėrjetimi shpirtėror, e lidh nė mėnyrė figurative, drejtpėrdrejt apo tėrthorazi vetėm autorin i cili e regjistron dhembjen. Fatkeqėsia nuk ėshtė fenomen qė paralajmėron, ajo parandihet, parashikohet, sidomos kur ecim rrugėve me rreziqe, por mė shumė vjenė krejt e papritur, mu atėherė kur fare s’na ka vajtur mendja. Fatkeqėsia mund tė regjistrohet edhe mė herėt me shkrimet tona, po mė artistikisht me njė saktėsi befasuese bėhet pėrmes vargut poetik. Dhembja qė del nga fatkeqėsia, qoftė edhe nga rastėsia, ėshtė dhembje intime pėr aq sa ėshtė edhe dhembje e pėrgjithshme. Kėtu pėrjetimet janė tė ndryshme. Fenomeni „dhembje“ nuk regjistrohet dhe nuk manifestohet te tė gjithė njerėzit njėsoj, prandaj ato kategorizohen sipas disa formave tė pa pėrcaktuara. Mė dalluese janė dy: Dhembjet normale tė cilat kanė pėrjetime tė ndryshme, dhe dhembjet artistike tė regjistruara gjithashtu me forma tė ndryshme.

Pėrmasat e pėrjetimit janė nė raport varėshmėrie me regjistruesin e tyre, se si dinė t’i shprehin apo t’ia sėrvijojnė tjetrit. Forma e paraqitjes, e shprehjes, e prezantimit ka shumė rėndėsi. Jo lotėt, jo klithmat, gėrryerjet, gėrvishtjet e vajtimet janė ēdo herė e kurdoherė fenomene qė pėrcaktojnė dhembshurinė shpirtėrore pėr tė dėshmuar mė ēartė se kemi dhembje, kemi njė ngulshim shpirtėror. Pėr tė paraqitur mė bindshėm kėtė, ose momentin e caktuar duhet njohur artin e tė shkruarit. Pra, kush e njeh kėtė art mė mirė se poeti, e nga poetėt tanė, kush shkruan mė mirė poezi tė kėsaj teme se sa Ali Podrimja. E dhembjen intime kush e ka regjistruar nė mėnyrė mė artistike se sa Podrimja nė veprėn “LUM LUMI”, qė pa dritėn edhe botimi i katėrt i tij, madje i plotėsuar, qė do tė thotė se ka plotėsuar dhembjet e reja tė cilat iu kanė bėrė palė - palė sikurse edhe vitet. Dhembja si ndjesi shpirtėrore mundėson ēlirimin emocional tė njė ngarkese tė grumbulluar nė njė moment kritik. Hidhėrimi ėshtė proces i kundėrt me dhembjen, dhe manifestimi i skajshėm i tij kalon nė ekzotizėm pėr ēka do tė venerohen pasojat nė njė distancė kohore mjaftė tė shkurtėr. Forma mbetet proces ndijor ku me anėn e metabolizmit mundėson ēlirimin e ngarkesave tė grumbulluara nė momente tė caktuara pėrjetimi, manifestimi i sė cilės mbetet nė varmėni tė disa faktorėve tė pa pėrcaktuar. Gjithmonė forma ėshtė proces metafizik qė cakton fuqinė e dhembjes, forcėn e saj. Kurse forca ėshtė njėsi e rezistencės qė mat fuqinė e dhembjes, pėrmbajtjen e saj dhe durimin, nėse kėto i krahasojmė me komponentėt fizike.

Kėto komponente janė tė ndėrlidhura asimetrikisht mes veti qė veprojnė si trup, si formė dhe si tėrėsi e ndjenjave shpirtėrore. Procesi i dhembjes ka etapėn e parapėrgatitjes atė tė zhvillimit, ka kufijtė e sė mundshmes pėr t’u zhvilluar, gjegjėsisht pėr t’u manifestuar dhe mjaft faktorė tė tjerė qė herė vėrehen e herė janė tė padukshėm. Po qe se i kalon limitet (kufijtė) e caktuara, dhembja kalon nė sėmundje kronike, kurse sėmundjet kronike me kohėn bėhen gangrenė kanceroze. Tė gjitha kėto kanė njė pėrfundim tragjik. Ka dhembje qė kalojnė nė ndikimet psikike duke u regjistruar si ēmendi. Ēmendja shėnon instancėn mė serioze tė ērregullimeve mentale, e me kėtė determinohen ndryshimet nė zhvillimin normal, fizik e mendor tė njeriut.

Trajtimin e dukurive tė ndryshme tė fenomenit „dhembje“ e bėra pėr ta nxjerrė nė pah pėrkufizimin banal dhe pėr ta kundėrshtuar atė kritikė e cila e pat trajtuar poezinė e Podrimjes te libri “LUM LUMI”, tė parė vetėm nga kėndvėshtrimi i raporteve, pėrkatėsisht tė afrisė sė autorit me subjektin - personazhin e trajtuar nė vijėzimin e koordinatave me sintagmėn: „Dhembje e autorit pėr fėmijėn“ ėshtė shkalla mė e ulėt e profesionalizmit kritik. Kėtu pėson mė sė shumti ana artistike e poezisė, mesazhi dhe porosia e saj.
Ky vlerėsim negativ bėhet jashtė konvencave letrare, atėherė kur kritiku i din raportet dhe lidhjet qė i ka autori me subjektin. Ai, prizmin e kėndvėshtrimit tė tij duke mos mundur ta shkėpus nga ky raport, do ta bėjė vlerėsimin nga ky prizėm, duke u rreshtuar (pa vetėdije) nė atė grupimin qė ka rėnė nėn ndikimin e skepticizmit dhe skematizmit tė vlerave.

Pėr kėtė arsye, vlerėsimi i tij del i karikuar me ngjyrime dhe nuanca tė theksuara negative, duke vu nė pah dobėsitė dhe tė metat e vlerėsimit objektiv, qoftė tė poezisė apo subjektit qė trajton.

Sipas kėsaj logjike, poeti duhet tė shkruajė poezi duke mos prekur asgjė nga vetvetja, nga intimja, nga jeta personale. Qenka e ndaluar, sepse kėshtu bie nėn ndikimin e dhembjeve personale ku imazhi i poezisė po u zvetėnuaka dhe po humbka atė anėn artistike. Kėshtu mund tė kuptohet se autori duhet t’i ikėn botės reale dhe asaj objektive.

Por, nėse autori vepron sipas kėtij sugjerimi: subjekti i trajtimit nuk do tė pėrputhet me realitetin e mundshėm, atėherė poezia e tėra mbulohet me misticizėm ku nuk do ta pėrshkojė ajo fija e objektivitetit, gjithsesi do tė duken poezi sureale tė njė kohe reale qė ka jetuar, vepruar me tė gjitha tė ndodhurat e pėrditshmėrisė.

Ali Podrimja dallon pėr shumė arsye, nė kėtė libėr ai merr si subjekt trajtimi vetveten, intimen, personalen. Asaj ia mvesh rrobat artistike, ia jep ngjyrimet e ndodhive tė subjektit fqinjė, atė tė mundshmen e pėrjetimeve qė i ndodhin secilit nė mėnyrė artistike, e gdhend sikurse drurin qė e skalit skulptori, pastaj e laton dhe e farkon kujdesshėm. Secilit varg ia jep formėn, pėrmbajtjen dhe fytyrėn qė do tė ketė diēka nga bota e secilit.

Tash, vargu i poezisė sė Podrimjes nuk ėshtė varg qė shpreh vetėm botėn e tij tė brendshme, qė ka pėrshkruar vetėm gjėra tė ndodhura nė brendėsinė intime tė unit personal, prandaj edhe trajtimi i motiveve qoftė kjo dhembje personale, duhet tė merr karakter tė pėrgjithshėm. Sidomos kur dihet se poezia niset nga intimja, nga origjinalja, pėr ta shprehur tė pėrgjithshmen, objektiven e kohės reale qė pastaj pėr t’u rezistuar kohėrave.

unė megjithatė deri nė vdekje
do ta kėrkojė atė qė e humb


Poezia: „Kėrkon atė qė nuk mund ta gjej“ faqe 32.

Nuk do tė lėshohemi pėr tė trajtuar raportin e autorit me subjektin qė ia kushton poezinė. Kurse vlerat e poezisė i shijojmė nga njė distancė kohore mė shumė se dy dekada. Nė atė kohė shoqėria shqiptare, (sidomos ajo e Kosovės), ka qenė nėn vorbullėn e ndryshimeve dhe pėrpjekjeve pėr t’u ndryshuar. Gjėra, qė ndodhen deri nė atė shkallė ku saktėsisht i ka parandier poeti Podrimja. Nėse kėto dy vargje poezie i trajtojmė nga kėndi i raporteve shoqėrore - politike, i ndryshimeve tė mėdha qė atėherė kanė pasuar, dhe do tė pasonin hala edhe mė vonė, do tė vėrejmė dy gjėra qenėsore.
E para: Autori ka parandier herėt njė dhembje tė pėrgjithshme qė do tė ndodhė, dhe…
E dyta: Autori me vetėdije pėrfundon se pėr atė qė humb individi apo shoqėria, qoftė edhe atė „autonominė e pakėt“ do ta kėrkojė - kėrkojnė deri nė vdekje.

Pra, nga dhembja personale poeti ka parandier edhe njė dhembje tė pėrgjithshme tė cilės i jep kodin e qėndresės dhe tė kėmbėngulėsisė, e bazuar qoftė nė tė drejtėn zakonore, atė juridike apo ndėrkombėtare, qė atij i ka buruar nga thellėsia e dhembjes shpirtėrore.

“Ali Podrimja ka sublimuar njė ligjėrim krejt tė veēantė nė letėrsinė bashkėkohore, madje duke u bėrė kryengritės i ideve poetik”, ka theksuar nė parathėnien e librit Sali Bashota. Por motivi i dhembjes nė poezinė e Ali Podrimjes, kurdoherė ka pėrmasa mė tė gjėra tė lėvizjeve shoqėrore, jo vetėm aso intime siē ėshtė thėnė dhe fatkeqėsisht insistohet tė thuhet. Sepse, sipas kėsaj formule, tė gjitha tragjeditė shqiptare athua nuk kanė motiv tė ngjashėm me atė tė dhembjes sė autorit, qoftė kjo e pėrshkruar edhe sipas njė rasti intim: „Dhembja ime/ ka dy sy dy vesh njė hundė“. Pra, dhembja e autorit ėshtė koka e njeriut tė thjeshtė qė ka: dy sy, dy vesh, njė hundė. Ėshtė dhembja e kombit pėr tė gjitha ato qė ndodhėn dhe do tė ndodhin nė aspektin regresiv tė shoqėrisė shqiptare si etnikum nė pėrgjithėsi.

Te poezia „Pikėllimė“, e shkruar nė vitin 1981, do tė gjejmė pikėn kulmore tė njė shpirti tė trazuar nė njė kohė rrėmujė, dhe sikur poezinė ta simbolizojmė se ia ka kushtuar Kosovės - kombit, ajo do tė merr konotacione tė tjera me ngjyrime politike, gjithsesi edhe me pėrmasa mė tė gjera:

Unė nuk qaj
shi bie vogėlushi im
shkundet plepi i shtėpisė


Poezia: „Pikėllimė“ faqe 86.

Nėse fjalėn (e vetme) „vogėlushi“ e marrim si sinonim i kombit, atėherė poezia merr krejtėsisht kuptim tjetėr, p.sh:

Unė nuk qaj
shi bie kombi im
shkundet plepi i shtėpisė


Po te e njėjta poezi nė strofėn e fundit, mund tė lexojmė dhembjen e autorit pėr ēėshtje kardinale tė shprehura me nuanca tė dhembjes intime dhe personale:

Unė nuk luaj vendit
muret lėvizin sendet vogėlushi im
vjeshtė e keqe mori


ose:

Unė nuk luaj vendit
muret lėvizin sendet kombi im
vjeshtė e keqe mori


Kush mbanė mend vitin 1981 dhe ngjarjet e atij viti, ka mundėsi mė lehtė tė zbėrthejė vargun „vjeshtė e keqe mori“, tė pėrmbyllur me vargun tjetėr: „Re e zezė shtėpinė tonė mbėshtoll“! Vetvetiu zgjidhet enigma e dhembjes sė Ali Podrimjes.
U dashtė tė kalojnė njėzetė vjet me re tė zeza qė mbulonin qiellin pėr tė ardhur te njė pamje tjetėr nga e cila poetit i kullon zemra vetėm dhembje dhe ai pėrsėri nuk mallkon por i kthehet dhembjes sė Lumit.

MALUM O LUMI

Unė jam Zoti yt :
........Amin

Trillova kohėn e tretė
tė tė mos zgjojė asgjė

Udhėtimi yt mbyllet me klithma
me ardhjevajtje marramendėse
Me humbjet malum o Lumi


(1981 - 2000)

Poezia: “Malum o Lumi“, faqe 80.

Po mė mirė, „t’i lėmė netėt ballkanike pas shpine“, (varg i A.Podrimjes te poezia „Parisi, vendlindja”, faqe 51), i lėmi edhe frustrimet e asaj kohe. Nuk e trajtojmė as saktėsinė e poetit, po t’i kthehemi qėllimit: „Metamorfoza e dhembjes“?!

Dhembja si metamorfozė ėshtė dukuri poetike qė e hasim nė vargjet e shumė poetėve, sikurse qė e hasim edhe mendimin e njėanshėm, aspak profesional tė kritikės, pėrkitazi dhe rreth nocionit „dhembje“ nė poezinė e Ali Podrimjes. Kėtė dukuri e kanė trajtuar me sa duket njė pjesė e kritikėve letrar pa pasur njohuri tė mjaftueshme, madje nuk ngurruan pėr t’i sugjeruar poetėt (sidomos ata qė janė tė rinj), tė mos kultivojnė kėtė zhanėr tė poezisė.
Personalisht kam mendim tjetėr: Poetėt, artistėt dhe krijuesit nė pėrgjithėsi duhet t’i regjistrojnė dhembjet personale, pra edhe ato mė intimet me vargun poetik, me tablo artistike qofshin kėto nė prozė, reportazhe, ditarė intim apo piktura, skulptura, realizime skenike apo edhe filma artistik, duke ua mveshur petkun artistik tė ndryshimeve shoqėrore tė kohės qė jetojnė. Dobia ėshtė e dyanshme; nė njėrėn anė do tė shlirohen vet autorėt nga njė ankth e shtrėngim shpirtėror qė kanė, kurse nė anėn tjetėr, letėrsia dhe kultura e kombit do tė pasurohet me vepra origjinale, autorėt e tė cilave rrjedhėn e ngjarjeve e kanė perceptuar nė forma tė nduarduarta.

Model pėr tė marrė guximin e theksuar (autorėve tė rinj), ua sugjerojmė librin „LUM LUMI“ tė poetit, Ali Podrimja. Por, nėse do ta pyetnim Ali Podrimjen, me siguri ai do tė thoshte: „Jam i vetėdijshėm se s’jam i vetmuar nė letrat shqipe as nė kėtė plan, sikurse qė nuk jam as i vetmi nė letėrsinė botėrore qė jam marrė me trajtimin e fenomenit tė „dhembjes“ .
Hulumtimet e mė tutjeshme secilin autor do ta shpijnė nga njė e vėrtetė e saktė qė e trajtuam nė kėtė shkrim, ndėrsa unė nuk pata pretendim pėr tė zbuluar diēka tė re. „Qėllimi ishte tė pėrsėritej, sepse pėrsėritja ėshtė nėna e tė nxėnit - mėsuarit“.

Zvicėr, 1997 – 2004.


Pjesa me lart eshte shkeputur nga libri: “Libra dhe mbresa”, Shefqet Dibrani, venerime letrare, Botoi “Albanisches Institut” St.Gallen/Zvicėr 2005
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:49

MARATONI NGA ILIIRIA

Eshtė njė engjėll qė na mbron
Se kujt Maratoni nga Iliria
Do ia kumtojė lajmin
<BLOCKQUOTE>se nė Ulpianė
u gjet tėrfili me katėr fletė</BLOCKQUOTE>


Podrimja, Ali. Pikė e zezė nė blu. Onufri. 2005.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:50

MĖRZIA E DHEUT

Shqipet fluturojne nganjėherė
dhe ulėtNuk ka kush ua hap qiejt
Mbi krahė u rėndon mėrzia e dheut
Podrimja, Ali. Pikė e zezė nė blu. Onufri. 2005.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:53

Ironia e pabotuar e Podrimes

ALI PODRIMJA / DITA PA HIJE


RRUGA E VERBĖR



Nė rrugėn e verbėr

rri ndez vetėm

njė llambė



Bualli noton nė batak



Laraskat ēokasin

Yjet e vetmuar

Ndėrrojnė lėkurėn me tė djallit



Nė breg luhatet

Njė karrige

Para Ujit tė Madh



Do e vė sovrani

Prapanicėn

aty?



(Ulqin, 2008)







GJUHA E VDEKUR



Njė letėr nga Roma

Humbi udhėn tek mė kėrkon

Nė Gjithėsi

Nė mjegull mesazhi mbėshtjell

ra diku

atje poshtė nė honin e pafund

e u zhduk

Zarfa e zbrazėt poshtelart vėrtitet

Gjuhė e vdekur.



(Ulpianė, 10.7.2009)






GJAMĖN TA BĖMĖ



Tė urrejtėm

Se tė deshtėm lis ku pushon

Zogu i shtėpisė



Natėn tė kalojė Hėna

Pa frikė

Se e shkyejnė korba qen



Tė tė zgjojmė

Kur tė frymosh mes njerėzve



T’i lexojmė ėndrrat



Ē’duash mund tė bėsh

Tė keqen harruam ta herrim



Por gjamėn ta bėmė.



(Ulpianė, 1999)





DITA ME NJOLLA



Dita me njolla

Parakalon



Por nuk di cila

Stinė perėndoi



Nė lėkurė edhi

Fytyra tė ngrira



Frikė se i pėrtypin

Kafshėt e malit



E na lanė pa hije



(Ulpianė, 1990)





NJĖ GUR NĖ HAPĖSIRĖ



Unė jam ai qė durim kam

Tė pushtoj dhe Majėn

’i gur i hedhur jam nė hapėsirė

Humbėt udhėn nė Pyll

Si do t’ju gjej tė gjorėt e mi

Unė jam ai qė lutem ditenatė

Nė emėr dhe tė Zotit tuaj



(6 qershor 2006)





LEXIMI I VETMISĖ SĖ SHTĖPISĖ



Troket dikush

ka kohė qė troket

nė shtėpinė e vetmisė sime



hap derėn dhe humb

nė zbraztėsi



Dėgjoj hapat shkallėve

kollitjet e shtjerra



Ndjej ftohtėsinė si mė mbėshtjell

tė strukur nė cep tė dhomės



Pėrmes vrimės sė ēelėsit pėrcjell

Rėnien e yllit nė Kodėr tė Qyqes



Mos ėshtė syri i Katallanit

Shkallėve tė vetmisė na vėshtron



Apo pėr mure grithje tė tmerrshme

tė thonjve tė njė populli



Muzikė mortale ekzekutojnė



Ka kohė qė vetminė e shtėpisė

nė lėkurėn time lexoj



(2006)





ZGJIMI I BUKURISĖ SĖ FJETUR



Mes katedraleve tė larta tė Namurit

nga vėshtrojnė Perėnditė



Ajkunėn e dherave ilire

Ma kujtoi bukuria e njė vashe



Nėpėr fytyrėn e saj tė pėrflakur

Vėrshimė e lumenjve tė Arbėrisė



Nė trupin perri shoh si lartėsohen

Majėt e Bjeshkėve tė Namuna



Nė labirinthin e katedraleve humbas

Nė gur lashtėsie zgjon ėndrrėn

E bukura e Namurit



Buzė gorres sė shpirtrave tė fikur

Loz stuhia me flokėt e Ajkunės





Thyhen dritare e porta tė njė poezie

Tek e ndjekin Ujkun e Ēalė



Ata qė duan Gjuhė e atDhe

(Namur, mars 2009)

05/08/2009

standart.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   20/10/2009, 16:54

Mallkim ta vjedhėsh Atdheun

ALI PODRIMJA


Nga Notesi - ese:

Gjendesha nė qytetin G., emri i tė cilit thoshin kishte origjinė ilire. Toponimin e lidhnin me gjurin. Nuk ua prisha as kur ngulnin kėmbė se edhe kantonet e vendit, ku kaloja javėn e parė, ishin krijuar, po ashtu, nė bazė tė principatave shqiptare. Ku tė ishte ky fat, mendoja. Dhe, duke bredhur buzė liqenit, mė kishte rėnė ndėrmend Nositi i Lasgushit, fluturimi i tė cilit mė bėhej se ishte ngrirė ne ajėr, aty diku mbi kokėn e bustit tė Skėnderbeut, punuar nga dora mjeshtėrore e Odhise Paskalit









Ndjeja dhembje se prostituimi shpirtėror e moral ishte nė njė shkallė qerpazjeje. Shpirti prej mediokri lexohet edhe nė pikė tė natės. Kryeredaktorin robus e kisha lutur ta ndėrrojmė temėn. Gjestin tim e kishte kuptuar si tė njė idealisti tė pandryshuar, qė nuk e pranon humbjen.

Gjendesha nė qytetin G., emri i tė cilit thoshin kishte origjinė ilire. Toponimin e lidhnin me gjurin. Nuk ua prisha as kur ngulnin kėmbė se edhe kantonet e vendit, ku kaloja javėn e parė, ishin krijuar, po ashtu, nė bazė tė principatave shqiptare. Ku tė ishte ky fat, mendoja. Dhe, duke bredhur buzė liqenit, mė kishte rėnė ndėr mend Nositi i Lasgushit, fluturimi i tė cilit mė bėhej se ishte ngrirė ne ajėr, aty diku mbi kokėn e bustit tė Skėnderbeut, punuar nga dora mjeshtėrore e Odhise Paskalit.

Tevona ishte sjellė rreth tij, nė hijen e errėt tė shelgjeve vajtuese dhe kur dilja nga kurora e dendur, pakėz mė tutje kisha zgurdulluar shikimin nė njė skulpturė, qė simbolizonte njė kalė slloven. Ishte nė pishė tė diellit nė vend tė dukshėm. Prapė e kisha shikuar bustin e Heroit Kombėtar. Tani kisha njė buzėqeshje tjetėr. Nga mesi i liqenit njė valė e trenuar sa nuk na kishte bartur.

Nė krye tė rrugės qendrore tė qytetit G., e cila quhet Rruga e Prostitutave, e pėr tė cilėn njė shkrimtar i ri i yni kishte pėrfunduar librin e tregimeve mu pėr tė dhe po me kėtė emėr, e cila shumė vjet mė parė ishte quajtur ndryshe dhe aty kishte lindur e ishte rritur Rusoi. Thoshin se i ati, sa herė e kishte vėnė nė prehėr, i kishte pėshpėritur: Duaje Atdheun! Nėn kėtė dritė magjike ishte rritur e edukuar mendimtari i shquar, qė vazhdimisht do t’ua kujtonte tė vetėve: Atdheun duhet dashur… Por ta duash Atdheun, nuk ėshtė punė e lehtė. Duhet tė pranosh rrezikun. Nuk mund tė jetė vetėm ikonografi dashuria me tė. Njeriu duhet ta dijė se ku shkel. Nė tė kundėrtėn, ai qė nuk ka Atdhe, nuk di ē’ėshtė liria…

Pėr pakė kohė, lashė qytetin G. dhe nė pėrcjellje tė dy kalorėsve dardanė u gjeta nė Kėshtjellėn Dardania ( Le Chateau Dardagnue), e cila ishte ngritur qė nė vitin 1200 nga kalorėsi Aynion e qė nuk dihej nga kishte ardhur dhe pse kėtij lokaliteti i kishte vėnė njė emėr antik. Tek i binim poshtė e lartė, hetova se Dardania e kalorėsit tė largėt fare pak dallonte nga Dardania ime. Kishte gati tė njėjtin konfiguracion e peizazh, mure e shtėpi tė ulėta e tė brishta. Por rruga deri aty ishte plot me serpentina e gryka. Supozohej se kalorėsi kishte kėrkuar strehim tė sigurt, t’i shpėtojė ndonjė masakre tė egėr. Aty ishte edhe kėshtjella prej guri te latuar. Pėrngjasimet e tjera mes dy Dardanive sa vinin e zhdukeshin. Pėrpara kisha njė qytetėrim tjetėr fare se nė Dardaninė time, siē thoshte njėri nga kalorėsit, anonime kishte bėtė aty tė veten nė shembjen e identitetit.

Njeriu vazhdon tė mė bezdisė me andrallat e veta. Mėdyshem vetėm se a bėn ta kėrkosh atė nė grumbull. Nė udhėtimet e mia isha pėrpjekur t’i mbyll ēarjet nė mes njerėzve. Por, a mund tė ofrohen edhe shqiptarėt kur zihen pėr asgjė edhe nė kohė tė liga? Emancipimi bėhet ēėshtje.

Pasi isha shkėputur nga grumbulli, mbi lėkurėn time mė vonė kisha ndier peshėn e hirit tė fjalėve tė njė bote tjetėr. E kisha tė qartė se njeriu mbetet enigmė para se cilės duhet tė kihet kujdes, posaēėrisht kur ai nuk arrin tė realizohet. Dhe nuk ka gjė mė gėrdiste se kur ai heq shpirt edhe nė ėndėrr.

Qytetin G. kushedi kur do ta shoh. Nė kujtesė ngulitet edhe maksima: Duaje Atdheun! E kisha dėgjuar kėtė nė variante edhe nė Dardaninė time. Megjithatė, unė nuk jam humbės. E di udhėn time ku shpie. Varet nga koha se a do t’ia dal nė krye…

Dhe kurrė mos thuaj se kam bėrė mjaft… Pėr Atdheun nuk ėshtė kurrė shumė. Ai duhet nė shumė mėnyrė dhe duhet pėrcaktuar pėr njėrėn. Mė tė mundshmen.

Duaje pra Atdheun se ta vjedhėsh atė ėshtė mallkim.




29/09/2009

standart.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Ali Podrimja   Today at 20:59

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Ali Podrimja
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 2Shko tek faqja : Previous  1, 2

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: