Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Agron Tufa

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Agron Tufa   30/9/2009, 19:47

III. RRETHINAT E ATLANTIDĖS

(vargje heraldike)


PROLOG
Ditėn e shtatė tė lėngatės rrėshkita nga kurthet e hijeve: marsi sybuhavitur e buzmavijtė shkiste si uji nė kofshėt e kolme tė vashave; po ishte dikush qė kish vėnė kujėn: "a tė khashė! - se s'mund tė pritej gjė tjetėr nė mė tė humburin spita ushtarak qė kishte provinca. Ai ia kishte kallur sytė pėrsheshit me shkronja qė ftohej mbi komodinė. Mė kot rrihja ta mbledh fillin e tretur ndėr fasha tė trasha resh mbi objekte: do ta mblidhte ardhja e numėrorit nga Peqini.
Ai kish sjellėdy-tri fije tė njoma dorzonjash, shkulur me gjithė rrėnjė nga shpatet e Sheldisė. "A tė khashė" - pėrsėriti ai pikėllueshėm, dhe gjithēka tjetėr zhvishej nga perceptimi. Precipitonte veēse thelbi - "a tė khashė", thelbi-shkronjė. Pėrsheshin me shkronja e ngjyroste "kh - ja " grykore. Numėrori nga Peqini u zhduk pas dyerve tė nginjura me erė ilaēesh duke lėnė tė ftohen dorzonjat ndanė pėrsheshit me shkronja, ndėrsa mua, - tė rrotullohesha ankthshėm si njė predhė, nė vijaskat e asaj zgafelle mijvjeēare, asaj "kh - je" tė pamort qė oshėtinte nėpėr labirintin e laringut tė shqipes nė Peqin.




1. NJĖMIJĖ VJET VETMI TĖ SHKRONJĖS "KH"

(ia kushtoj I. Kadaresė)

...Sepse koha krijohet me vdekje, ndaj ne
Jemi urna e saj, jemi qarku pėrmbyllės,
Jemi ashkla plluskore mes gjethit dhe ritit -
Vegulli efemere, shkumė detare a re
Lojcake nė qiej, bij tė shembėlltyrės -
Loti qė humb nė lumin e Heraklitit.

...Sepse koha ėshtė qenia nė prani e mungesė,
Dhe mungesa krijohet me vdekjen tonė.
Do hapet sipari dhe heret a vonė
Papraninė do shohim tė gjithė nė Zbulesė:
Do jemi boshti i veshur n'kuptim
Dhe lumė Herakliti sė prapthi n'vėrshim.

...Sepse koha rikthen nė po atė tryezė
Tė ngjėrojė grimat qė pati lėnė,
Dhe dita e lume ndrron natėn e zezė,
Dhe nata prapton me shéjza e hėnė -
Ngathėt si vargjet nė anakrezė,
Koha rikthen nė atė tryezė.

...Sepse koha nuk ėshtė domosdo shkatėrrim
I thelbit tė Qenies, i shpirtit nė Hiē.
Ana e prapme e saj ėshtė gjallim.
Vdekja ėshtė Oazi dhe Krishti nė Kryq,
Ku koha pushon, zgjanohet dhe ngre
Tė tjerė profetė pėr sendet dhe ne.

...Sepse vdekja ėshtė veēse ē'lodhja e Frymės,
Pastrimi i saj pėr gjakimin e ri
Nė pulsin e gjallė tė Qenies nė kohė.
Vdekja ėshtė djegia e gjethit prej brymės -
E po atij gjethi qė gjen pėrsėri
Degėn e blertė dhe Frymėn qė ngroh.

Vdekja ėshtė gjendje e Qenies nė gjumė, -
Rrjedhė e papastėr kohe tė amullt,
Ėshtė edhe nyje kohe e gangullt
Dhe zor se mund tė shprehet me gjuhė.
Se koha lėviz veēse nė Qenie
Si anė e prapme germe, fonéme.

Mos koha lėviz dhe ngrin nė njė germė?
"O shpirt i mumosur, o merrmė, o lermė,
O kthem ti sėrish nė Zanafillė -
Nė kllapa Logosi vulosur me dyllė,
Nė kohė kaosi, nė Frymė pėshtjellimi,
O kthemė nė gjendje tė grirė vetmimi" -

Tha shkronja kh dhe u suall vėrtik
Profil-grirė karshi pėrjetėsisė
Njė nate me prenka yjsh nė fytyrė -
Dhe mbeti peng i pezullt nė grykė
Nė cepin qėndror tė Ilirisė:
Nė laringun e shqipes - e para mėnxyrė.



2. NJĖMIJĖ VJET KEQARDHJE PĖR SHKRONJĖN "H"

Pyeti presja: ē'ndodh kur takohen dy pykpyetje?
Pėrgjigjet kllapa: tri pikēuditėse.

Anton Pashku

I
Herioglife hidhėrimi hanė hėnė. Hulli
Hundorėsh hapėn Hunėt e humbėn humbellash.

Hepohen Hamletė harrakatė hamendjesh:
Huti hapat heq humnerash.

Hov e hidhem hamulloresh,
Hyj humbas nė heshtje hithrash.

Hoje honesh historikė -
Hy e himne himerikė.

Hapen hallkat hapėsisė:
Helenizėm.
Hurb harresa helm hazdisė:
Histerizėm.


II
Hordhi hardhucash - halė hakmarrje hipokrite.
Horizontit hungėrijnė hymne hetite.

Hurdhė.

Hemoragji.

Hiēi hėngėr hudhra hijesh hijerėnda.
Hark i hapur hanxharonte hyjzit hėna.

Hajmali havasė harushat hapėrdarė,
Huqe-holla si havjari mbi hoshmar.

Herė hare harbojnė hatullat e hirta,
Herė hollohet hink e hellit - hingėllima.

Hł haraēi, hurmė hendeku, hatą has,
Harpa hup hire hapash nė hashash.


III
Huti hutat hir' i horės harrimtare!
Hyr e ha haje e hije hijerorje!
O haliē hallesh halldejase habertare!
Himene! hukamė harqesh humbėtorje.

Hamės humbėsi horroresh: hosana!
Hekur han havan' i huaj: hosana!
Heralkitin honeps Hegeli: hosana!
Heraherė hidet janė Hidra: hosana!

Heshtin heshta e habitur harmoninė.
Hallvė hakmarrje hap hamshori me hanxhinė.
Hyn hajduti, hyn harbuti si harap -
Hartė e harxh hamalli hodhi nė hesap.

IV
Heliocentrizėm. Humababa humbi hartės:
Hallat hallve horasani harrimegėr.
Hungurijnė Hesperidet hymn Helladės
Dhe Hermesit: Huserl. Hajdeger.

Halė e hyjve hyjnizues - Hiroshima.
Hajku hupas hjek hise harakiri.
Hapsanė hanesh hem hutoresh has Harkovi,
Hunj harrimi heq hebreu: hime hiri.

Herr Halili hoje hejesh hajdutnisht,
Hapin hijshėm hedh hajatit pas Hyjrisė.
Hoshgjelden! - hundėzon Harambashi.
Hasta la vista! - heq harrimi hurbė hashashi.


V
Herė hero, herė hasėm hyqimeti,
Herė hutim, herė harrim hapėsisė,
Herė hulli i hardhuar n'hall Hamleti -
Hijerore herė harlisur hajmalisė.

Himalajė, - hon heterash huamarrė,
Hordhi hindėsh harrakatur, hapėrdarė.
Hilozoizėm heraldik: hiperbolė.
Hipoteza - haku i humbjes: hekatombė.


3. EKZISTENCĖ

Njėmijė vjeshta rrodhėn gjak nė ijet tona.
Njėmijė vera gjaku eshkej dhe nė grykė
Shtjellej Qenia, kutullohej shkronja,
Frushullonte verb' i shqipes, kallej thikė

Mbi dremitjen fusharake - pelte trush,
Ku lakorja e horizontit puthej epshėm
Dhe skajonte rrjedhėn lumi krejt nė tush
Nga kujtesėn nxin i Letės breg i mnershėm.

Pėrsėthelli shkulme ngrinte prapė shtėrngata.
Tjetėr sy cikloni mbarsej shkrepėtima.
Nga themel' e thelb' i Qenies trandej Fryma -

O baticė qė vdekjen vetė vure nė kllapa!
Dhe n'u kthefsh nė atė thelb Zanafillor, -
Kthen sėrish tė pish ambrozin tėnd hyjnor.


4. TMU - TARRAKAN

"Dhe nėse fantazma gjalloi dikur kėtu,
E braktisi kėtė shtėpi. E braktisi".

Josif Brodskij

I
Kėtu koha ėshtė shkallmuar nga erėra tė errėta
Dhe dergjet distiluar nė Detin e Zi.
Me shkopinj tė trashė rrebeshesh tė verbėra
Mbi kafkuj qafgjata dunash pėrmbi-
Zgjohen kumte tė fjetura deliresh tė hershme
Pėr brenga tė ardhme prej vreresh tė djeshme,
Qė barten, shkapeten si thneglat e treten
Nė rėrė anonime ku bjerrin vetveten

II
Kėtu "pasardhėsit" i sajojnė apologji
Njė tė shkuare qė kurrė s'e kanė patur.
Kėshtu dhe terzia, pa cohė, gjithsesi,
Do sajojė prej leckash njė rrobe tė varfėr.
Kėshtu historisė i japin tė pijė
Prej gurrash tė lashta uji tė vjedhur,
Dhe hedh shtat pėrēudshėm mashtrimi i ri
Pėrkundėr rrjedhės me memorie tė tredhur.

III
Krejt ēka lanė perandoritė kėtu
Janė rrėnojat e qytetit antik: Gorgypa.
Po koha kafshoi dhe shtroi nėr tru
Shtresa pomade ndėr fasha e rrypa.
Eh! Qenia si Kukule nė Fshikėz mbėshtjellė
Dremit nė jermi alfabetesh, delir e narkozė,
Dhe nė pėrmendet shpellash pėrthellė -
Vetvetja-Proté i shket-metamorfozė.

IV
Me triskuj ernash t'misterta, ē'mund tė na thotė ende
Kjo natė tingujsh tinzarė qė trazohet gjethnajash?
Me akuariumin qė tallazit faunė yjesh t'arrirė?
Me palcė historie shtanguar ndėr pengje?
Me kafka t'nėndheshme dergjur thirravajash?
Me fushatėn kobzezė tė Svjatosllavit pėrfshirė
Vorbullash qorre? Me lavdinė e bjerrė t'atamanit
Mbi gėrmadhat e pakthyeshme tė Tmu-Tarrakanit?

V
Njeriu. Njerėzit. Njėrėzimi. Mendimi pėrsėri
Rikthen duarthatė nocioneve tė bjerra.
Mendimi fyhet. Mes dunash pėlcet era.
Njeriu. Njerėzit. Gjithė kjo industri
Prej mishi cullak qė pėr diell theket -
Kėto fryte tė errėta gjaku - mizėri -
Janė iluzion’ i mbramė qė nuk don tė shembet, -
(Iluzion nė kllapa plus-minus pėrjetėsi).


VI
E lėmė detin tė fshajė e rrahė nė breg
Me rropullitė, ēafkat, sytė e Ifigjenisė
Qė sogjetojnė nga ky ngulim grek
Hapėsirėn sakrale gjirit tė Pontisė.
I kthehemi stepės, ku pas shpine ēurg
Kanoset zhyer-gjak perėndimi turk.
Muzgu enjtet. Merimanga dhe akrepa
Shqyhen prąjshėm rrengjesh nėpėr rrjeta.

Vitjazjevo, korrik 2000


5. KĖNGĖ INFANTILE

Amshimi ha lastarė
Pėr ty o gaztar
Amshimi ha prapė
Pėr ty o gazngratė
Amshimi ha fruta
Aguridhe tė buta
Amshimi ha triskuj
Me vriguj pa vriguj
Me bishta nervurė
Pėr ty more burrė

Amshimi ha gurė

Amshimi ha fletė
Pėr ju mori bletė
Ai ha lėvore
Pėr ju hijerore
Amshimi ha shumė
Pėr ty mor i lumė
Amshimi ha shkronja
Pėr ju mori zonja
Amshimi ha shpesė
Pėr ty mori mbesė
Ai ha zanore
Pėr ju o lotore

Amshimi nuk nginjet
Amshimi nuk thinjet

Amshimit s'i merr as dhe njė thėrrime.
Amshimi ha gjethet e veta prej dorės sime.



6. TRANSHENDENCĖ

(peisazhi tjetėr)

I
...Dhe i hapa sytė nė kėtė botė krijesash qė mpaken nė pėrjetėsi.
Vezullinte stepa nėn hėnė.
Hėnė, o hėnė e derdhur nė Mongoli!
Me kulte hijesh, angėshti baticash,
e qumėshtin e tundur nė gjinj amėsie,
Me rite mortore magjistricash
Ti anėn e prapme tė Qenies e shpie
Nė tjetėr alfabet qė ēartur rravgon,
Nėpėrdredh flatra t'padukshme mshehtėsie:
Kufijtė e kohėrave tėhollen dhe Fryma
Somnambule ndėrkallet ndėr trupa tė tjerė.
Irrele materia.Vėrshon Leta a bryma,
Vetėdija, kujtesa, xhelati, viktima, -
Rimishėrojnė nocionin e bjerrė.
Dhe pengje tė lashta, pengje qė s'vdesin
Kthejnė tė ē'mallin mortarėt e vet,
Dhe det’ra-martirė, liqej-asketė,
Shestime tė turbullta pėrbrenda djérsin.

II
...Dhe i hapa sytė nė botėn qė madhohej nėn hėnė.
Tjera kohėra, tjera vrunduj qeniesh shkapeteshin mbi dhera.
Tjera shira tingujsh, tjera epopera
Shplojnė Qenien nė mundėsi, qajnė Qenien e ngrėnė.
Qyteti hyjnor sė larti hukaste sendet pėrposh
Dhe palcėn e tyre brumonte me Frymė e Vullnet.
E di: sapo gjethi i zi i ditės tė rijė - "tė rrosh a
tė mos rrosh"
Do bėhet sinori diskret.

Tungjatjeta natė, ty o art hermesian!
Kjaroma trurin dėng me skolastikė!
Nė kordat e zėrit tonė pėrshkėndit
Plazma e valė e verbit ilirian.
Po kthen biri yt plangprishės Atlantidė!
Avitet ngarkuar pasthirrma t'paemra,
Se qyteti, pėr banorėt zė fill nga qendra
Kurse pėr udhėtarin - nga periferitė .



EPILOG

RRJEDHĖ E DYANSHME KOHE

(Palindrom)

Aristokracia athėt tė tha: ai Car kot si ra?
Tagra-argįt, įri i ra:
aks ashik kisha s'ka.
Teksa asket ishi, mishmash-amshim: kal' e lak.
Ah, ok! Koha hark e krah ka hak.
Kref ferk e reze zer -
e litera, a re ti le?
Shi ish. Ish shi: rrush Įdi i dashur!
A visha ū Shiva? Cigare je. Ej, era gic! -
Shava avash'. Jam maj, jam Liza - azil:
Kish dhe shik. Her' reh prek kerp, her' reh prek kec -
merr rrem.
Opo jam maj e luloj jo lule:
Jam maj, rreshje e sherr. -
Agoj Joga!


Moskė - Vitjazjevo, korrik 2000
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Agron Tufa   30/9/2009, 19:47

Agron Tufa


Sonet

Kupen e kujtimit tend ku ta fsheh e ku ta hedh?
Bej ta flak e bej ta thyej, bej ta le e me rrenqeth.
Kupa e kujtimit tend valon shkume dashurie
M'u ka ngri si nje servis mbushur pije ēmendurie.

M'u ka ngri ne doren time ky bardhak i fildishte,
I hedh zjarrit, zjarri digjet si ne ethe kaltersisht.
Nuk e pi kujtimin tend. Kupa le ta pasqyroje
Sonte qiellin lakuriq edhe henen e pagoje.

Le te rėndet e perlotur permbi kupen e mallkuar
F'tyra ime nder reflekse zbehtesisht e vizatuar.
Kupa e kujtimit tend me s'do mbushet kurre me ty.

Bej ta flak e bej ta thyej, bej ta pi e dot s'e pi.
Do te rend pra krejt i marre me servisin e hėnuar
Gjersa shkuma neper kohe do jete tretur, avulluar...


1991
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Agron Tufa   30/9/2009, 19:47

Balade

Baladat jane te gjata, te trishta
Pothuajse mbarojne me nga nje varr nen bli:

Do ta humbas per pak kohe vdekjen
Serish per te vdekur mohuar nga ty.

Asnje cep te botes ku vertitem si hije
S'me le pa dhimbjen tende te lashte.

Si shira te shkermoqur - tinguj sharkie
Mbjellshin pa pra krymba ne rrashte.

A heret as vone s'ka qene per varret
Nderkoha e pengut qe tret nje vdektar.

Vdekja eshte rroba jote qe kallet
Qysh nuk mbarove se qeni gjalle?

E zjarret terbohen, shkrumbohen nder vete
E zogu i hirit rritet n'ajri.

Universi fle ne sarkofagun e mallit
Baladat mbarojne me nga nje varr nen bli
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Agron Tufa   30/9/2009, 19:48

Zgjeroj postimin e djeshem.


I pershtatshem per situata ku gajasja nderthuret me shkuljen e faqeve, me duket se eshte e pershtatshme per t'u perdorur si shprehje edhe ne situata te tjera shoqerore. Nuk di nese i kane gjetur vend edhe te tjere, por personalisht si shembull te pare jashte letersise i gjeta vend ne politiken shqiptare me rastin e zgjedhjeve per bashkine e Tiranes (zhvillimi me date 12 tetor perfshi ketu dhe rezultatin e dale prej tyre, se nga 345 qendra votimi, rezultati ishte i rregullt vetem per 60 prej tyre e per 285 te tjerat i parregullt).

"Majmunade e ububushme".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Agron Tufa   30/9/2009, 19:49

marre nga FJALA


Anno Domini*


Agron TUFA



Anno Domini

Dėborės, janarit, fundosej parvazi.

Retinat e saj: tė qeta, pa frikė.

Dhe vetėm nė kupat e thella tė syve

Dridheshin dy hije si tush nė qerpikė.



Objektet, banorėt, bimėsia dremisnin.

Kalonte ajo mes dyersh, e prapė

Me zhurmė sikur njė letėr tė grisnin –

Nuk thoshte njė fjalė, nuk hidhte njė hap.



Ajo kapėrcente parmaqet, kėshtjellat,

Dhe kish tė pėrndritur nė ankthin e prekjes

Nė takat e saj, korsenė dantellat,

diē paksa prej jetės, diē paksa prej vdekjes.



Pėrshkonte dritaret nė piskun e erės,

Asgjė pa lėndur, askujt pa iu trembė,

Pa krisur as qelqin, as tylin pa fshikur –

Gjerdan pikėlor, plumb i bardhėllemė,



E thinjur, e pluhurt, qylymash pėrmes

Ajo vetvetiu pėrshkonte – shigjetė

Pambukun, mėndafshin, mes kockash e dejsh

Kollaj si amvisė,

si mysafire e qetė.



Paracaktimi

Shitohen ditėt lik pėrbri

Dhe mineral’ i territ rėndet.

Unė rrah tė shpik njė histori

Qė shap’ i shpirtit tė mos ēmendet.



Mė kanė lėshuar pa mė pyetur:

“Ji dhe mbroje kėtė trajtė!

Dhe kur ky mish tė jetė venitur,

Do ēojmė njė engjėll tė tė mbartė.



Po qė kjo trajtė tė mbijetojė,

ky shap i mish-e-shpirtit tėnd,

ėshtė parathėnė qė tė durojė

gjithėsa vdektarėve iu rėnd.



Ia bėmė kafshės rrėnjėt zorrė –

dhe ty – idesh tė ngjizėm Frymė.

Krijimit tonė i vumė kurorė:

Ti mos e ler ta pėrkasė brymė!”



Me kėtė kumt – ogur tė zi

dėnuar jam tė kalamendem,

tė shpik, ėndėrroj njė histori

qė shap’ i shpirtit tė mos ēmendet.



Nyja

...E tash gjithēka vjen lidhet nyje

qė duhet zgjidhur herėdokur.

Mes tokė-e-qiellit asnjė fije

Siē duhet shthurur, nuk u shthur.



Na vijnė prej s’largu ca t’vėrteta,

me shushurimė, me pėshpėrimė.

Drithmohet hithra dhe lėpjeta:

Jo zemra jonė, jo veshi ynė!



Ajme, si mblidhet-kutull vjeshta –

I lashti fat si njė iriq!

Njė garderobė sajon gėnjeshtra

pėr tė vėrtetėn lakuriq.



Dhe shkepet klithma gjer nė yje

Dhe sprapset-gozhdė pėrmbi qivur:

Mes tok-e-qiellit asnjė fije

Siē duhet shthurur, nuk u shthur.



Enigma

Me ankth tė pjekur e zemėr tė mekur

Pranoje enigmėn e madhe:

Enigma e vogėl ka mbetur paprekur,

Nė shmang, e flakur jashtė rradhe.



Ti ditėt njėlloj vazhdon t’i shtysh,

si shtjella trallisur ndėr valle.

Enigmėn e vogėl e vdire prej sysh

Si ēelėsin e shpisė sė madhe.



Do shtrihesh nga lodhja, dėrrmuar tė flesh

Me fllugėn e gjumit ndėr valėza.

Prore kanatesh shtėpinė do ta kesh

Pėr hije, kukudhėr, fantazma...



Mbi truall tė dobėt – fundamenti yt –

Gulēon nėn ngrehinėn e errėt.

Gremisja – dije – nė ndodhtė njė ditė, -

Enigma e vogėl hakmerret.



Pengu

I tmerrshėm! Pikon dhe shkrihet nė dėgjimin e vet!

“Kopshti” – Boris Pasternak



Me ēapet e shiut rrėzohet pėrtokė,

njė hije qė shket n’errėsirė.

Kjo degė nė kopsht e rrok a s’e rrok,

Ē’ia shtiu atė drithėtirė?



Me barrėn qė mbajti tundet sikur

Njė “po” dhe njė “jo” tė kumtojė.

Po barra e Hijes rėndon si njė gur

Dhe fshihet pas shirash tė pshojė.



Me ēapet e shiut e ndjej si ofshan

Ky peng i njė Shpirti pamort...

Nga cila kohė, cila rrėnojė,

dhe cilin ka zgjedhur t’ia thotė?



Po shiu ahtin e Bujtėsit e fsheh

Gjethnajės me fruta-purpur...

Mos kopshtin ndėrgjegjja e ngjeth ende

E krimit qė ndodhi dikur?



Mos ndoshta ky Shpirt kurrė s’do ikė,

Mos ndoshta shirash pafund,

Pezmin e vet e zbraz pikė-pikė

Ndėrgjegjen e kopshtit tė mundė?



Erėmimi

Kėqyr kėto plepa ndanė udhe...!

Rol tjetėr s’kanė nė histori:

Tė ndryjnė rrathėsh si tru Bude

Historinė qė shket pėrbri.



E kur nė mish tė bardhė plepash

Sakica, sharra do ngjėrojė,

er’mim i njomėsht tė vėrtetash

do tė bredh’ rrugės i pagojė.



Diē do tė thotė e s’mundet prore

Ky erėmim qė shket nė rrugė,

Se plepi zbrazi pėr ēdo pore

Atė qė kish si plep, si Budė.





Fantazmat

Se si zė erret nė rrethina,

dhe shurdhėr shirat rrahin tokėn!

Pėrreth qullen dy rjabina

Dhe dy fantazma qesin kokėn.



Njėra ndėrmend njė rrahje ore, -

Njė damar kohe lėnė shkretė.

Tjetra me sy tė tretur prore

Diē duket pret e dot s’e pret.



Pėrskej rjabinash rrahin hapa

Fusharakėsh qė nxitojnė.

U qepen fill fantazmat prapa

Me sytė qė ethshėm prushėrojnė.



Dhe mu nė prag tė njė shtėpie

Pėrplasin krenjat aq rropamshėm,

dhe ndjejnė se mes kėsaj njerėzie

qenkan tė dy tė Pėrmatanshėm.



Kėta dy shpirtra harrakatė,

Tė kredhur rishmi nė mėrzi

Rikthejnė tė vrerėt nėpėr natė

Ku qullen rjabinat nė shi.





Kalorėsi

Me flatrat e krrillave u bart perėndimi

Dhe ra si ndryshku i plugut.

Njė bronx i sėmurė nė pisk tė thėllimit

Larton statujėn e muzgut.



Mes malit e fushės, kur jelet e zeza

Tė territ tė prekin nė tokė, -

Zvarrė do ta heqė dikė nė varreza

Kalorės’ i Dyrerit galop.



Ti portėn e kyē dhe ndjen si pėrjashta

Statuja e muzgut mėsyn: -

Rishmi rikthejnė ndijimet e lashta

Qė tjetėr Kujtesė pėrtėrijnė.



“Ti nuk m’i nderove altarėt e mi,

As Frymėt ndėr kafshė e natyrė.

Ti engjėjt m’i talle! Mė mbetet tani

Demonė tė tė ēoj mysafirė”.



Portėn e ndjen si shkallmohet, gjerkur –

Shpirtin ndėr lutje pėrndezė –

Kalorės’ i Dyrerit fytyrėqivur

Ta merr me galop nė varrezė.



Lilitė

Dromcat e territ shkoqen e bien –

Tespihe tė zeza pėrtruall.

Ti rishmi ua shkon kokrrave fijen

Dhe terrin e mbledh pėrkundruall.

Ē’engjėll besėlashtė ta kallėzoi gjestin

Gjithė hir tė mė bėsh reveransė?

Fisnik dro kam qenė qė gjestet mė prekin,

A ndoshta poet nė Provansė?



Ndjej terrin tinzar tė mbushė ēdo enė,

Pa prekur mesdita, as mbrėmja.

E ngre dhe e kthej gurmazit si venė

Terrin me shtėmba tė rėnda.

Me bie nė kokė kjo venė e trashė

Dhe shapin e shpirtit ma trand.

Nė rrashtė pėlset me dijen e lashtė

Qė ruajti kaq vjet kontrabandė.



Kėputet e bie ēikrik qetėsia

Pusesh qė plasin – shkundull.

Nė rrathė shpėrhapen ėndjet e mia –

Dyndet kujtesa e turbullt:

Dallėndysha qė nisa ra e pėrgjaku

Njė valė tė terrtė e pluskon...

Dhe bef pėr njė timtė sytė m’i pėrflaku

Profili yt si grifon.



Ja kopshtet... rimbushen rishmi statuja

Me shpurė e skllevėr t’kalosh...

Kur shpata tė bjerė, kur zjarri, rrėmuja

Tempujt t’i vėnė pėrposh –

Tjetėr perandori do kesh ti ndėrruar

Nė tjetėr kohė e shkėlqim –

Dhe rishmi nė sytė e tu t’yllėsuar

Bie viktimė fati im.



S’do mundem ta shpreh me fjalė vdekėtarėsh

Grimėkohėn kur syri yt

Mė kallet si ethe margaritarėsh

Dhe shapin e shpirtit trondit.

Ti flegrat m’i mbush athtėsira disfatash -

Pikėllime e pezme pa mort:

Jo dashurinė, - vrigėllima shpatash

Vjen e mė shtie pėr short.



S’do mundem t’i shmangem misterit shtangues

Qė mė ngallmon kjo seancė:

Ti vjen dhe skenarin paracaktues

Shpalos me kėtė reverancė.

Pėrvoja tė lashta hidhėrimi tė ri

Rishmi na shtyjnė nė rol:

Tė shpik pra mė duhet njė histori

Vetveten ta kem nėn kontroll.



Sonet

A.L.

Kur shirat shkrehen shtrazė-shtrazė

E rrahin rrahet me rrėshekė,

Me kėrp e kulpra e kėlkazė

Bredh barit burri breg mė breg.



Baret bariu buzė burimi -

surb shirat surbull me rrebesh,

vėrvit vetimė asi vėshtrimi

shpėrpush e shprish shirat pėrshesh.



Pėrpiqen plym pikat nė parzmė

Dhe burri barit shtang vetiu:

E merr bariu pėr fantazmė:

Shajni i del atij bariu...



Tek pėr njė timtė tė vetėtitmtė

Koha kėmbėn kambanė tė grymtė.



Vdekja e qytetit

Pasditeve dielli rrėmihte njė shteg tė fshehtė…

Visore t’padukshme natėn rrisnin shtatzaninė:

E nesėrmja hovte e tradhėtohej n’pandehmė…

Pluskonin tė prapmet e sendeve. Me zjarrminė

Dhe uji dhe limfa zvetėnoheshin nė djersė.

Shkarja. Shkarrėzimi i madh shkagonin kujtesė:

Praptonin zogjtė: njė nga njė binin, piqeshin si qiqra

Nė tė kundėrt tė perspektivės. Bulevardi

i mysėt e kruspull si shpinė krokodili nė hithra -

A si lundėr e kalbur pėrmbys – tash nga inati

i zhdukjes sė afėrt i hante, i mbante pėr vete:

Dhe zhurmėn e takave, patkonjve, dhe kėrkkėllimėn e qerreve.

Tash e shoh gjithkah: njė pjesė mblidhet tė ikė nga njė pjesė

Qė nuk ngutet tė vdesė. Pėrmidis, tejendanė – mėrira –

Kėrpudha pikėlore helmkuqe. E me gjuhė nepėrke tė zezė

Ajri gulēon mes pllakash betoni, barrela, fuēira.

Njė vozė cit me yje u vetėvra e gjaku pėlciti, i errėt e i trashė

Mbrėmėherė, nė njė qoshe ku kriheshin melekėt

Qė digjeshin zjarrmie n’ekstazė mullarėve me kashtė

Kumtri. Kumti. Kurmi. Kulmi. Kumbi. Kusuri...

Ne bjerrur i kishim dhe gjestin, dhe fjalėn dhe rėndė si buaj

Pėrtypnim dhe ndillnim pandehma tė egra tamburi

Nėn ritmin e ēartur, nėn jehun epsharak tė ēizmes sė huaj.

Qenė pjekur gėshtenjat. Dhe binin. Si gėzhoja pėrtokė

Mbi kalldrėme, gjerkur, njė ditė edhe boēet mbetėn

Gojėshqyera, pa dhėmbė, si vezme tė zbrazėta e, tok

Me ta, duarlart, spaletat e gjetheve ndėr erėra shkapetėn.

Dielli pėrvidhej – e thamė – njė shtegu tė murrmė:

Nė prisnim. Ditėnatė. Gjuhėjashtė. Agsholesh me brymė.

Ēatisėn rrebeshet dhe dhėmbėt i thyen nė shkumė.

Atėherė kurrizi i krokodilit lėvizi: pluskoi n’lundrim.

Si lundėr e kalbur bulevardi kalamendej i dehur

Dhe shiu i shkrehu epshet e errėta gjer nė mėngjes,

Dhe pirgjet me ėndrra dheu dhe gurėsh tė pjekur

U shuan tė gjitha nė gėlqere harrese: as kėrma, as shpesė,

As engjėj krahėthatė s’denjuan tė jenė, pėr besė,

Sė paku, cezurė efemere nė pauzėn e vdekur.





Epshi trupor i territ

Territ ungjillor u shtri dhe preu hapėsinat ajo dorė. Diptik zbrazėtie: bardh-e-zi. E bardhė, e bardhė, si njė direk me vela frushullonte frushkėt andrra e tij, nėsa pėr bashi pėrplasej e thyhej grimė, si shishe shampanje, pulėbardha torollake e Soreskut.

E hapėsina?

E pamė qysh tallazitej, hapėsina, qysh stėrfryhej, shkumėzueshėm, hapėsina, mu si njė demon konkav, qysh shkurajohej saora, hapėsira, pa aks e ashtnor.

Pėranash e pėrskej e pamė qysh pėrvidhej epshi trupor i territ, e pamė qysh mbartej n’ato ethe ngutie, qysh avullonte e pamė mbi ujėra e sterre epshin trupor tė territ dhe e pamė, e pamė, e pamė qysh zbriti e mbet vjerrė - mjegullishtė, e pamė qysh varej i ngimė mbi lumė si plėnc kau, epshin trupor tė territ e pamė tė mbartej nxitimthi, si mish kau vagonash tė rėndė t’atij treni-fantazmė me binarė tė lamė nė djersė e dritė, dhe pamė, pamė, pamė, epshin, sidomos, mishin, vagonat dhe djersėt nė dritė etj, etj...

E drita, drita qysh?

Tembrāma, pasagjerė tė ardhur ē’prej akseve tė diptikut, e thėnė qe t’pėrballeshim me kėso bote ku ēdocili e njohu sozinė e vet me angrra, pėrbrenca engjėjsh pėrqafe.

Aherė nga perroni nė sfond u ndie qysh kthehej nata tjetėr me copat e gjarpnit tė premė tek gjakonin me kapė njena-tjetrėn - vagonat e trenit pėrplot me epshin trupor tė territ; aherė u ndie qysh shpoi qiellin, si njė i pa pikė kah yjzit njė kėngė n’arrati:

“Nėnshkruaj, shpirti im, nėnshkruaj,

edhe kallxona qysh s’t’u pėrgjigj njeri...”





Hamleti (i riu)

Ndėrgjegjia e ashpėr e tokės topitet.

Shpėrprush ndėr ethe mijėra sy yjėsia.

Njė zė vjen sė largu e zgripeve mbytet:

Kėndon Ofelia? Vajton Ofelia?



Sharroj pagjumėsie. Mesnatės mbaj vesh:

Fėrfėllon barėrash, fshan nė gjethnajė, -

Ky zė qė s’tė lė sfilie tė flesh

Ėshtė kėngė apo vaj?



Kur ndaj agsholi dal nga kėshtjella

Dhe kalit i grah me galop,

Shkrehur shoh shelgjet vajesh tė thella,

Yllėsia shpėrtheu nė lotė.



I pabesė, tinėzar shket lumi pėrposh

Me shtėllunga avujsh pėrmbi:

“Ti Ofelinė mė s’do ta dėgjosh,

S’do kesh mė nė Botė Ofeli!”



Kalin e ngava teposhtė flauri,

Mes shelgjesh tė qullur nė vesė...

S’mė duhej mė Bota pa Ofeli

Ndaj lypa njė vend qė tė vdes.



Vendi s’u gjet atė ditė. As mė pas.

Tė vdisja mė s’kish interes.

Tanimė jam plak. Kujtohem tė flas:

Hamlet mė thonė, - princi danez.



Wolfstür

Nė sheshin e Katedrales “Dora e Ujkut” nė Aachen.

Pėrnėn ēinarėt e lashtė,

Dhe hapat dhe zemra vibruan e rrahėn

Me kumb fshehtėsire nė asht.



Gjithēka sa s’po klith nga njohja e beftė:

E njohur gjithēka gjer nė eshtra.

Dhe shiu i zbrazi kujtimet pėrreth

Me heshta panciri tė mprehta.



“Kėtu unė kam qenė!”, e di qysh mė parė

Ēka fshihet, ēka gjendet pėrtej...

Kam bredhur mbi kalė, hercog, legjionar

Me zulmėn qė rrahu ndėr dej.



Ja, kohėrat shkėrmoqen e sprapsen nė zgrip:

Njė mall mijėravjetėsh mėton

T’ringjallė nė mua Heinrich-un e Dytė

Me pathos e rreshk teuton.



Kaq malle tė brera mė thonė nė i njoh!

Sa jetė k’tij parzmi burgosa?

Jam shpirti i ujkut gotik nėpėr kohė,

A vetė Frederik Barbarosa?



Ah, sheshet nė Aachen! Katedrale, ēinarė...

Dhe shirat kujtimesh mė sprapsin:

Kush jam? Kush kam qenė? Pėrgjigjja do marrė

Nga harqet qė luajnė Brahmsin.



Formulė mėngjie

Ngadalė e mundimshėm, si toka kur ēliret rraposur nga rrėnjėt e njė rrapi tė moēėm, prej rrėnjėsh qė si tentakula tė verbra oktapodi stėrmadh mbėrthyer kanė njė kafkė viktime, prajshėm si toka qė rrėnkon me dhera e gurė, si toka nėn rrėnjėt e rrapit dhe si kafka, - si kafka e viktimės nėn tentakulat e verbra tė njė oktapodi stėrmadh, - o tokė, o kafkė, o torfė e angėsht e trurit ti ēliresh... shkulet teje e shkuara, sprapset: tash ejani t’i shihni – golle, zgavra, vrima tė zeza, tunele e labirinthe ku tė pashpresė e fillhumbur bredhin n’jermi turrma Tezéjsh harrakatė... pėrposh uturin nėntoka; veē hadi i zymtė nė hyrje mirėpret dhe gėlltit saora lakuriqėt e vet, pasi ua ēarmatos hijen: nėntoka sa s’vithiset nga tektonika e refrenit: “Fatpremja Ariadnė, fillsosura Ariadnė...!”.

Si toka kur ēliret (prej rrėnjėsh kur ēliret dhemb si dhėmballė), ke mbetur ti tash zgafellė, tunel (me Tezé e Tantalė), ashtu kujtesa e shkur nuk shkulet e dhemb, dhe zjen njė had zėrash herė kėngė e herė nėmė:

Atė nėmė qė ma dhe – merre.

Atė kėngė qė ke nxėnė – shterre.

Atė gjėmė qė ta lashė – ktheje.

Atė dash flijimlashtė – there.

Vetėm salikimi mes meje e teje!

Po toka po ftohet, se ka dhe mėngjes kur mitologjia vdes: zvetėnohet gjithēka pėrthellė nė terrina (labirinthet shemben dhe korja zė dregzė me rrjeta gjembaēe murrizėsh), me mijėra milonė tonelata dritė derdh dielli mbi tezé e tantalė, shndėrruar nė minj e urithė gjirizėsh.



Sakrale

E ndjej: nuk jam kėtu, por jashtė...

Ku fillthi ngjėroj ēudira intime,

Ku gjumė mbi gjumė, i ri dhe i lashtė,

Ku unė s’jam unė, por qenie anonime.



Emri im pėrplaset, pėrshkon si njė rreze

Kurmin tim tė gjallė (hėpėrhė tė gjallė).

Fillikat spikat mes ēarjes sė reve

Nyja qė i lidh dhe i ndan nė njė fjalė.




*Anno Domini (Lat. – era e re). Poezitė janė nga romani “Fabula Rasa” nė proces botimi.



=====
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
BlueScreen
Senior Member
Senior Member


Male
Numri i postimeve : 912
Age : 32
Location : Anonimus
Registration date : 04/09/2009

MesazhTitulli: Re: Agron Tufa   30/9/2009, 19:51

Nje shenim qe e kishte vendin ne fund te postimit te meparshem....Pershtypja nga poezite: ne fund te duket se fjalet te jane bluar nga nje force e padukshme ne gojen tende e ty te mbetet te clirosh brendine e magjepsur, duke e kaperdire hirin teksa kollitesh nga rendesa e tij.

E gezuar qe me shkoi mendja te lexoja sot ne "FJALA".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Agron Tufa   Today at 00:09

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Agron Tufa
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: