Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Lasgush Poradeci

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:42

SYTE E LUMTUR

Ishe vogelushe....... isha mituri.........
Kur me dole ne udhe, ti, moj lumja ti !

Vinte perendimi duke vagelluar
Po mi shtire tinez ata syt' e shkruar

Ata syt' e shkruar, syte moj, te fjetur
Shtate vjet me radhe ti kam pershendetur
Kur me pe se pari, more m'u largove
Kur me pe se dyti, more m'u afrove
Kur me pe se treti, more me pushtove,
Te putha ne gushe,ti m'u turperove
Popo ule kryet e shkove vajtove.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:43

PIKĖ E LOTĖVE TĖ MIA

Nė kuvėndin e pėrzjerė
Pate pyetur mik i ngratė
Ē'punė bėj e ku kam lerė
Nė kam Nėnė e nė kam At.

Varg e varg me pėrgjėrata
Para sysh mė venė e vinė
Seē m'u ndrit ky lot qė pata
Miq-o kimani zilinė.

Unė qė atėhere dot nuk munda
T'i pėrgjigjem me njė ēast
Pasi vonė ta mata shtatin
Kam vendosur tė tė flas.

Mė pat lindur vendi i Zotit
Dhe bėj punėn e njeriut
E pėr prind kjo pikė e lotit
Nga mė zbriti vetvetiu.

E nė dhembjet venė e vinė
Jam gati tė vuaj mė
Kush s'ma njohu dhemshurinė
S'mė pat njohur kurėgjė.

Bukuria-bukuria
Mė pat puthur mu nė ballė
Pikė e lotėve tė mia
Vetėtin si gur i rrallė.

TRASHĖGIMI

Ju mė lini tė flas unė.
T'ju them fjalė vjershėrije,
Nė bunacė e nė furtunė
Tė kėndoj siē mė ka hije.

Hija ime nuk di dhunė.
Di veē frymezim lirie,
Dhe di punė,punė,punė,
Mund pa fund pėr art magjie.

Qė tė them nga ē'pata shkruar,
Me kuvend tė pėrvėluar:
Ja! Njė kenge mjeshtėrie,
Ja! Njė iskėr bukurie.

Dhe ta shoh tė pasqyruar
Vetėveten fije-fije,
Fije-fije poezie,
Qė mban erė Shqipėrie.

Pėr mua strofa e dytė e poezisė TRASHĖGIMI, ėshtė nje lloj autobiografie nė vargje, shumė origjinale, qė i ka dalė nga shpirti dhe qė pėrshkruan me tė vėrtetė Atė, Tė Papėrsėritshmin Lasgush:

HIJA IME NUK DI DHUNĖ.
DI VEĒ FRYMEZIM LIRIE,
DHE DI PUNĖ,PUNĖ,PUNĖ,
MUND PA FUND PĖR ART MAGJIE.

NO COMMENT! Nuk jam nė gjendje ta pėrshkruaj, por e ndjej nė thellėsi tė shpirtit: MUND PA FUND PĖR ART MAGJIE.

JE DHE DO MBETESH I MAGJISHĖM LLAZAR GUSHO!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:43

Kur me vjen burri nga stani

Kur me vjen burri nga stani
kur me vjen
kur me vjen
kur me vjen

Puf puf puf me ben fustani
puf puf puf
puf puf puf
puf puf puf

Kur me vjen burri nga kisha
fu fu fu ma ben kemisha

Kur me vjen burri nga kisha
fu fu fu ma ben kemisha

Kur me vjen burri nga ara
kur me vjen
kur me vjen
kur me vjen

Dal i bej nje ze perpara
dal i bej
dal i bej
dal i bej

Kur me vjen burri nga ullinjte
marr nje shkarpe e i nxjerr syte

Kur me vjen burri nga ullinjte
marr nje shkarpe e i nxjerr syte

Kur e shoh burrin te verber
kur e shoh
kur e shoh
kur e shoh

Of of of me shkon ne zemer
of of ooo
of of ooo
of of ooo

Kur e shoh burrin pa drite
plot me lot me mbushen syte

Kur e shoh burrin pa drite
plot me lot me mbushen syte

C'thashe ashtu une korba
c'thashe ashtu
c'thashe ashtu
c'thashe ashtu

Jo mo jo syte s'ja nxorra
jo mo jo
jo mo jo
jo mo jo

Kur me vjen burri nga stani
puf puf puf ma ben fustani

Kur me vjen burri nga stani
puf puf puf ma ben fustani

*Kenduar nga sopranoja e famshme Tefta Tashko Koco
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:43

KUR M'U RRITE VOGELOSHE

Kur m'u rrite vogeloshe,
Vogelo si flutura,
Mes-holle-keputura.


Te pashe me zbukuroshe,
Bukure si flutura
Mes-holle-keputura.


Vajte m'u fsheve ne qoshe,
Fshehuro si flutura,
Mes-holle-keputura.


Nga shoqet me turperoshe,
Shoqezo si flutura,
Mes-holle-keputura.


Ah' zemra c'te perveloshe,
Zemero si flutura,
Mes-holle-keputura.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:44

GJARPERUSHJA

Haj te mirremi per dore,
Nep-ma zemren qe ma more,
Gjarperushe pikelore.

M'u vrapo q'andej matane,
Me qendro ne zemer prane,
M'i veshtro sa lot me rane.

Te fjalonemi ngadale,
te pushtonemi pa fjale,
Plot me afsh e duf te vale.

Me ate vetulI-vetulluar,
Me ate shtatin-gjarperuar,
Me ato kraha-fluturuar:

Vetullo, moj vetullushe!
Gjarpero, moj gjarperushe!
Fluturo, moj fluturushe!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:44

VALLJA E LULEVE

Del me vrap a s'del perjashta
ti moj sykaprolleja
nene kumbullat e lashta
zu po zjen okolleja


Zu perhapet valle e madhe
dalngadal e tineza
del a s'del moj sykaprolle
ner nj'ato lendineza


Si su paske desheruar
me njemije te lutura
...apo me shami ne duar
ti po rend si flutura


Me nje cast u pate pare
mu ne mes te nuseve
te veshtron me sy te qare
bebe e sy vramuseve.




Sec ma tund o!shtatn'e thyer
posi shaqiluari
me kuvend te mallengjyer
zure se kenduari


- O ju vasha qe po loni
e qe po gatiteni
shoqen tuaj ne e doni
ndal-i pak e priteni.


Pritni moj te vije dhe une
pyjeve,lendinave
ku shkelqen pa te perdhune
fill-i trendelinave.


Ne mos ditsha te mbledh lule
shoqe,ju degjo-me-ni
beni suresh nje kapule
dhe me to mbulo-me-ni


Ne ju pyetshin per mua
c'u be flokbanusheja
thoni se me nje perua
e zu gjarperusheja


Thoni se mbas nje burimi
me se pate o fluturen
Thoni se ce zuri trimi
O moj belkeputuren...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:44

E MORA SHOQEZEN PERKRAH
E mora shoqezen perkrah,
E matme rugen ca-nga-ca,
Sikur na ndillte lerg dicka.

Pa zu dita perendoj,
Pa zu nata na mbuloj,
Pa zura shoqen ta pushtoj.

Perse bucet liqer i qet!
Liqer,ti c'thua ndaj bucet!
C'far'pe,liqer,mi zall te shkrete?

E casin kur e sjall ner mend,
Kur sjell ner mend,ah!ate vend,
As rroj as vdes,po jam pa mend
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:44

artikull i mare nga Panorama per Lasgush Poradecin


Agim Janina

Poeti i madh Lasgush Poradeci thuri mijėra vargje. Por pakkush e vlerėsonte. S’kishte shumė rėndėsi, ai shkruante e shkruante. Ndoshta vetėm pėr veten. Atė qė ndiente e hidhte nė disa copa letrash, frymėzohej nga gjithēka, por mbi tė gjitha nga natyra. Nė majin e vitit 1984, poeti i madh e shprehu hapur atė qė ndiente, atė qė e gėrryente nga brenda. I mbylllur nė katėr muret e banesės dhe nė oborrin e vogėl tė shtėpisė njėkatėshe, Lasgush Poradeci shtynte ditet e fundit tė jetės. Nė memorien e poetit tė madh, kishte edhe brengat e mėdha, por mbi tė gjitha tė punės sė tij, pėr vargjet qė thuri. Agim Janina nė vitin 1984 mundi t’i marrė njė intervistė, ku Poradeci shpertheu mllefin e tij pėr atė qė kishte kaluar. Por mendimet pėr artin e poetit tė shquar mbetėn pėr shumė kohė tė 'arkivosura' nė sirtare. Pas 20 vjetėsh gazeta “Panorama” po boton tė plotė intervistėn ekskluzive, qė pėr arsye tė censurės sė asaj periudhe mbeti e pabotuar.U shpreh kundėr censurės qė ishte vendosur pėr artin, por qė kurrė nuk ua tha njerėzve tė pushtetit tė asaj kohe, pasi ishte i bindur se do tė pėrfundonte nė burg. Nuk mund tė shprehej lirshėm dhe pėr kėtė ai ishte i sigurtė. “Ke frikė tė thuash njė fjalė, pasi tė spiunojnė”, shprehej Lasgushi. Kultura pėr tė kishte marrė fund, po ashtu edhe arti ishte nė njė survejim tė plotė. Artistėt kishin frikė tė shpreheshin lirshėm si nė shkrime, ashtu edhe nė pikturė, skulpturė dhe vepra tė tjera tė mėdha. Kur ishte nė moshė tė vogėl, takoi Fan Nolin dhe deri sa mbylli sytė pėrgjithmonė e vlėrėsoi atė si njė poet tė madh. Ndėrsa vargjet e Gjergj Fishtės i recitonte me ndjejė dhe dėshirė. Tė dy i kishte njohur nga afėr. Pėr disa muaj ai iu pėrkushtua profesionit tė mėsuesit tė vizatimit nė Gjimnazin e Tiranės. Kishte qenė mėsues i Odhise Paskalit, po kėshtu edhe i Ramiz Alisė. Madje, Alinė e kishte qortuar nė klasė, pasi mendoi se ishte ai shkaktari i zhurmės sė krijuar dhe kishte filluar tė qajė. Por tashmė gjėrat ndryshuan. Nė periudhėn kur Poradeci thurte vargje dhe ndihej i pafuqishėm pėr t’i botuar, Ramiz Alia merrej me ēėshtjet e propagandės, artit dhe tė kulturės. Cila ishte gjendja e poetit tė shquar. Si ishte mbyllur nė banesė dhe pėrse po harrohej. Si jetonte Poradeci nė kufijtė e mjerimit. Pėrse mendonte se arti dhe kultura ishin drejt rrėnimit. Si survejohej veprimtaria e tij si shkrimtar. Pėrse nuk kishte besim te drejtuesit e lartė tė artit dhe tė kulturės. Si i kishte njohur shkrimtarėt e mėdhej, si Fan Noli dhe Gjergj Fishta. Tė gjitha kėto enigma i tregoi Poradeci nė majin e vitit 1984, kur i kishte kaluar tė ‘80-at.



Takimi me Poradecin
Njė mėngjes maji tė vitit 1984, duke mos ditur se kujt t’i drejtohesha pėr vendndodhjen e poetit, mora udhėn pėr nė Zyrėn e Adresave. “Nuk ka adresė me mbiemėr tė tillė. Poradeci ėshtė mbiemėr qyteti dhe nuk e kemi nė regjistrat tanė”, u pėrgjigj nėpunėsja duke mbledhur buzėt dhe vuri duart mbi regjistrat. Kėrkoje me Llazar Gusho. Kėshtu po! Pas disa ēastesh mė zgjati adresėn e poetit, tė shkruar nė njė pusullė. Shtėpia gjendet nė rrugėn pas hotel “Arbanės”, nė unazėn e qytetit. Ka kohė qė nuk ėshtė lyer. Hyrja shtrihet brinjazi me rrugėn. Njė shtėpi e thjeshtė, njėkatėshe pa gardh, me njė oborr po aq tė vogėl rretheqark, mbjellė me pemė tė ndryshme. Ky ishte pėrshkrimi qė mė bėnė pėr vendndodhjen e Poradecit.

Sapo u futa nė shtėpi, kontaktin e parė e pata me poetin e madh. Lasgushi kishte njė portret qė tė linte mbresė, tė cilin mė vonė ishte e pamundur ta harroje. Nė kokė njė kapuē prej gėzofi tė zi lėkure, pak te rrjepur nga pėrdorimi i gjatė. Qimet e mjekrės i ishin zbardhur plotėsisht, tė rralluara, tė gjata ngaqė kishin kohė pa u hequr. Sytė e vegjėl tė zinj i shkėlqenin dhe gjithė fytyra e tij ishte si njė zbehtėsirė hėnore, por sytė e gjallė sikur digjeshin nga brenda. Trupi i shkurtėr dhe i rėnduar sė tepėrmi nga pesha e viteve, ishte veshur me njė xhaketon marinari tė zi, tė mbėrthyer nė mes nga njė rrip i gjerė oficerėsh me dy kunja tė mėdha. Njė shall i pambuktė i mbėshtillej nė qafėn e hollė dhe nė vend tė pantallonave kishte veshur pizhama. Nė kėmbė mbante njė palė papuēe leshi. Si papuēet ashtu edhe pizhamat ishin tė arnuara.

Lasgushi nė pamje dukej sikur tregonte njėfarė mospėrputhjeje me kohėn. Kėtė e shprehte kudo: nė veshje, nė bisedė, nė qėndrim, nė vėshtrim. Nė dorė shtrėngonte njė llastik e pas tij ishte lidhur njė si rrip i hollė. Tėrhiqte me to qenin me flokė tė gjatė, qė i vareshin deri nė tokė. Ishte njė revoltė ndaj kohės nė tė cilėn jetonte. Nuk isha pėrgatitur se si duhej ta thėrrisja, por meqė kisha shkuar pėr ta pyetur pėr shkollėn e vizatimit e pyeta:

Si jeni profesor?
Mirė!

Mė ka dėrguar tek ju Paskali, - zura tė flas. - Kemi kuvenduar mbi Shkollėn e Vizatimit.
Ashtu, paskeni kuvenduar me Paskalin?! Hė... mė hodhi edhe njė sy tė shpejtė e tė ngulėt duke rrudhur paksa vetullat e rėna dhe tha: E kam mik Paskalin. Skulptor i madh. Ka bėrė shumė monumente tė bukura.

Si ju venė punėt?Punėt venė mirė, kur i bėn mirė!

Moti ju ka ngacmuar ndopak?Tirana ka klimė tė keqe nė verė. Unė nuk e duroj dot. Mė zihet fryma. Jam mėsuar me klimėn e Pogradecit, me ajrin e pastėr, me liqenin.

Mund tė mė flisni diēka pėr shkollėn e vizatimit?

Pėr shumė larg po mė pyet. Gjėrat edhe harrohen. Por mė kujtohet se kam dhėnė mėsim nė Gjimnazin e Tiranės dhe plotėsoja orėt nė shkollėn e Paskalit. Posi, kam dhėnė mėsim nė atė shkollė. Mbaj mend qė jepja lėndėn e vizatimit. Zgjodha vizatimin, se me tė isha i lirė tė merresha me punėt e mia. Nxėnėsit ishin tė vegjėl, ja kėshtu rrinin shumė urtė dhe na nderonin shumė. Nė kohėn time tė gjithė kishim respekt tė madh pėr mėsuesin. E nderonim. Ndėrsa tani nuk tė nderojnė fare.

Ē’mendim keni pėr artin?

Sot nuk bėn dot art. Arti ėshtė ngatėruar me politikėn. Jemi akoma nė revolucion. Ke frikė tė thuash njė fjalė, se tė spiunojnė. Unė isha profesor me dy diploma. Kisha studiuar nė Austri dhe njerėzit mė nderonin, por i ka fajet Lufta Botėrore. Ajo i zhvlerėsoi gjėrat. Prit kur tė plasė ndonjė luftė e re botėrore. Miliona njerėz u vranė nė Luftėn Botėrore, dėgjon? Miliona shpirtra! Jo vetėm tek ne, por nė Francė, Gjermani, Itali, po kėshtu ėshtė. Arti ėshtė bėrė politikė. Ranė ministrat dhe u bėnė ministra ata qė nuk dinin. Artin sot nuk e lėnė tė lirė. Fol po deshe! Tė rri Xhebraili mbi krye! Jo se unė do tė flas keq pėr Enverin, por pėr veprat e artit po fole keq tė shtypin. I ka fajet lufta. Sot janė bėrė njėlloj tė gjithė. Njėlloj si mėsuesi e si profesori. Nuk ka respekt.

Pėrse nuk i botoni shkrimet tuaja nė revista, gazeta, apo tė shktuani libra?
Artin e bėjnė individėt, artistėt. Ja dua unė tė shkruaj se si bėhet njė portret, si bėhet hunda, goja, buzėt, po kush ta boton?! Gazeta, revista ėshtė nė duar tė njerėzve qė nuk marrin vesh nga arti. Nė kohėn time qeveria nuk pėrzihej nė punėt tona. Artisti jetonte mė vete, bėnte ē’tė donte. Arti ishte i shkėputur nga politika. Artistėt ishin idealistė. Kishin ideal. Ndėrsa sot nuk ka ideal! Artin nuk e vlerėson njeri.

Pse mendoni se nuk ka artistė sot?

Nuk tė lėnė! Sepse po shkove tek ministri pėr punė arti, nuk tė pret njeri, dhe po tė pritėn, ai qė tė pret ėshtė njeriu qė nuk merr vesh nga arti. Pse ka ardhur ky?! – thotė ai me vete dhe nuk tė vlerėson fare. Ēudi kanė ngritur edhe shtėpi kulture. Nuk e di pse i thonė shtėpi kulture, kur aty nuk ka pikė kulture. Sot arti ėshtė bėrė politikė, ai kontrollohet. Artisti muk ka nevojė pėr politikėn. Ai duhet tė krijojė mė vete, i shkėputur nga shoqėria, larg politikės, tė mbyllet nė dhomėn e tij, bile ta mbyllė derėn me shtatė palė ēelėsa dhe sikur topat tė bien tė mos e hapė, por tė vazhdojė tė shkruajė poezi. Tė mos presė vizita, sepse arti ka mė shumė rėndėsi se sa vizita. Artisti punon me mend, me tru dhe jo me duar. Arti kėrkon artistė tė vėrtetė. Do njerėz tė ngritur, me kulturė. Unė shkruaj poezi. Ato nuk bėhen menjėherė, duan kohė. Unė nuk kam shkruar shumė, por ato qė kam shkruar i kam mbajtur gjatė nėpėr duar para se t’i botoja. Me njė vjershė kam qėndruar edhe tetė vjet pa e kam botuar. Nė atė kohė Paskali bėnte njė vepėr arti, njė statujė dhe shkonte i thoshte qė do ta vendosim kėtu dhe askush nuk ia kthente llafin. Nė ato kohėra Bashkia e Korēės i propozoi Paskalit qė tė bėnte engjėllin mbrojtės tė qytetit. Dhe atė do tė bėnte, por dikush nga tė pranishmit, anėtar i bashkisė tha qė le t’ia lemė vetė skulptorit tė bėjė atė qė do. Paskali na bėri “Luftėtarin Kombėtar”. Punė e mirė shumė. Nuk u pėrzie bashkia nė punėt e artit, pa kemi atė vepėr tė vyer tė Paskalit. Arti duhet tė jetė i shkėputur nga politika. Veprat e artit nuk i bėnė ministrat dhe as kryeministrat, por i bėnė artistėt e mėdhenj!

Nolin e keni njohur nga afėr?


Noli ka qenė i madh shumė. Poet. Erdhi nė Pogradec dhe unė qė nė atė kohė isha i vogėl, iu ngjita pas, sepse e njihja dhe kisha lexuar diēka nga poezitė e tij. Deri atėhere kisha shkruar vjersha, por akoma nuk kisha botuar. Noli ishte njeri shumė i madh, njeri qė ndihmonte artistėt, ndihmonte talentet aty ku ata gjendeshin, apo ku shfaqnin ndonjė prirje. Ai i nxiste ata qė donin tė shkruanin se kush tė jepte bursė ministrat?! Ata ishin injorantė! Mė pas Nolin e kam njohur mė mirė. Ishte poet, por edhe njeri i madh. Kam pasur korrespondencė me tė. Ai ishte shumė i dashur dhe i thjeshtė. Nuk e mbante kokėn lart. I ndihmonte tė gjithė.

Andrea Kushin e keni njohur?

Edhe Andrea Kushin e kam njohur. Ishte mėsues. Unė isha profesor. Andrea ishte mėsues i thjeshtė. Jepte mėsim nė vizatim. Unė u mora me poezi, jam poet lirik. Fishta ėshtė epik.

E keni njohur nga afėr Gjergj Fishtėn?
Posi! Fishta ėshtė poet i madh dhe i fuqishėm. Po ku e kuptojnė kėta. Fishta ka qenė njeri me kulturė tė madhe. Sot e kanė lėnė mėnjanė, nė shkolla nuk e studiojnė. Dėgjo se ēfarė shkruan Fishta.

Ah kadalė, Nikollė, t’vraftė Zoti!
Se s’ke pa shqiptar me sy
Mu mė thonė Oso baroti
qė e djeg veten me gjith’ ty!

Si i mbani mend kaq mirė vargjet e Fishtės?

Njė poet i mirė, jo vetėm poezitė e tij i mban mend tė tėra, por edhe poezitė qė ka lexuar dhe i kanė pėlqyer duhet t’i mbajė mend. Ja me lekėt qė fitova nga botimi i parė i poezive bleva shtėpinė ku po kuvendojmė sot. Nė kohėn time arti ēmohej shumė. Sot he…!

Nė shoqėrinė “Miqtė e Artit” a keni marrė pjesė?
Jam kundėr shoqėrive. Nuk dua tė marr pjesė nė asnjė shoqėri. Nuk kam pranuar kurrė, dėgjon, kurrė tė marr pjesė nėpėr shoqėrira, sepse arti duhet tė mbetet art. Unė jam poet. Dua tė punoj nė shtėpinė time, tė thur vargje. Asnjėherė nuk kam marrė pjesė nė asnjė shoqėri! Jam kundėr tyre. Kanė ardhur e mė kanė thėnė qė tė futem nė ndonjė prej tyre, por unė asnjėherė nuk kam pranuar. Paskali po. Ai ka marrė pjesė nė shoqėrira. Ai e bėri shkollėn e vizatimit. Paskali ėshtė i madh. Ai shkoi tek ministri i Arsimit, Marash Ivanaj, dhe i tha qė tė hapnin shkollėn e vizatimit. Marash Ivanaj ishte njeri me kulturė. Ku pranonte ai ēdo njeri tė bisedonte me tė, ndėrsa Paskalin e pranoi, se ai ishte personalitet, ndaj dhe e dėgjoi. Kam dhėnė mėsim nė Gjimnazin e Tiranės. Jepja vizatim. Nuk jam unė pėr tė dhėnė mėsim. Nuk dua. Kėshtu e kam natyrėn. U jepja tė vizatonin ndonjė vesh rrush nė pjatė apo ndonjė mollė e dardhė, ndėrsa vetė ulesha nė tavolinėn e mėsuesit e bėja poezi. Ja kėshtu i kam bėrė poezitė.

A kujtoni ndonjė ngjarje qė ju ka mbetur nė mendje gjatė kohės kur ju ishit mėsues vizatimi?
Po mė kujtohet njė orė mėsimi, ku teksa shkruaja dėgjova zhurmė nė klasė dhe sytė i hodha tek njė fėmijė. Iu afrova dhe me zėrin qortues dhe “ndėshkues” i thashė “Dilni jashtė!”.

Nxėnėsi u ēua dhe filloi tė qajė. Mė erdhi keq, duke kuptuar qė ai nuk kishte faj dhe i shkova pranė. Nxėnėsi ishte Ramiz Alia. Ramizi zuri tė qajė. Ai nuk kishte bėrė zhurmė. Mė erdhi keq. Ia fshiva lotėt me shami, e pėrkėdhela nė kokė duke e qetėsuar. Mė pas e ula nė bangė. Pasditeve mblidheshim nėpėr kafene dhe diskutonim shumė pėr artin. Nuk bėnim llafe. Por arti do sakrifica, duhesh tė jesh i gjerė nė shpirt, tė kesh poezinė brenda, ta pėrkėdhelėsh rimėn, jo me njė ditė, jo me njė muaj, jo me njė vit. Tamam si nositi. Me pikturė jam marrė pėr qejf. Kam shumė portrete tė shokėve, si tė Mitrush Kutelit, tė cilin e kam pasur shok e mik tė afėrt. Edhe ai ka qenė nga Pogradeci. Kam pikturuar Aleks Ēaēin, Naim Frashėrin, Zef Skiroin, profesorin tim, Eqrem Ēabejn kur ka qenė i shtruar nė nė spital nė Athinė.

Po ajo piktura aty e varur nė mur e kujt ėshtė?
Ėshtė nėna ime. E kam vizatuar nė ēastet e fundit tė jetės, pak kohė para se tė vdiste! Ajo qėndroi dhe unė desh Zoti e bėra ja kėshtu nė madhėsi natyrale. Ne artistėt e bėjmė artin, ku gjen sot njerėz qė tė bisedosh pėr artin. Arti dhe artistėt janė bėrė komercialė. Ti eja pėrsėri si nė shtėpinė tėnde dhe ta gjejmė atė qė do. Ka ca ditė qė nuk jam mirė. Ja shiko se si jam! (tregon trupin e dobėt).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:45

Dora jote Ledhatarja

Dora jote ledhataja, ėsht' e zbetė si qiri.
Dora jote ledhatarja lėshon dritėn e dėborės.
Kur t'a ndjeu magjinė-e pastėr, qė tė shtrydheshe prej dorės,
Shpirti im i frymėzuar regėtiu nė llaftari.


Se me lėndė magjistare, u pat bre tul' i saj;
Tul'i saj u pat gatuar, me vaj erė-e brumė dylli;
I dha hėna pak tė ndezur, pluhur t'artė-i fali ylli,
E kėshtu m'u duk hirplotė- haj! o dor'e vashės, haj!

Nė vėshtrim tė dorės s'ate ē'pat, o! balli qė m'u vdar?
Ē'pat qepall' e pėrlotur q'i ra pika tatėpjetė?-
Dor'e bryllt' e vashės s'ime, dor'e paqme, dor' e zbetė,
Vetėtiu me prush magjije e mė bėri mendimtar.

Dora jote qė mė dhimbset, dora jote qė mė ēik;
Dora jote qė mė shtrihet sipėr temblave gjumashe;
Dora jote: zemra jote qė t'u nda mė pesė fashe...
Dh'u bė dorė tė mė ndali ndaj dyshoj se mos ik...

LASGUSH PORADECI
E magjishme
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:46

Intervista/Flet Marie Gusho, vajza e poetit, Lasgush Poradeci

E bija e Lasgushit: Momentet e fundit tė jetės sė babait tim

Yllka Parllaku


Njė kafe mes miqsh, njė qiri i ndezur te varri i tij dhe midis kujtimesh pėrlotja para njė diktofoni. Ky ishte pėrkujtimi i thjeshtė qė iu bė dje pėrvjetorit tė vdekjes sė Llazar Gushos. Njė pėrvjetor i kujtuar pėrbrenda familjes pa ceremoni dhe zhurmė tė madhe. Plot 18 vjet nga vdekja e mjeshtrit tė poezisė shqiptare, Lasgush Poradeci, njėra nga vajzat e tij, Marie Gusho, sjell ndėrmend kujtimet me tė atin. Nė njė intervistė pėr gazetėn “Tirana Observer”, ajo rrėfen detaje tė jetės me babanė e saj, tė cilin siē shprehet, e ka njohur vetėm pas vdekjes. Vetėm nėpėrmjet arkivave, ajo ka arritur tė zbulojė njė njeri krejt tjetėr, nga ai ēka quante baba. Madje, Marie Gusho thotė se as shqiptarėt nuk e njohin Lasgush Poradecin dhe shpreson qė nėpėrmjet ditarit dhe korrespondencės ta sjellė sa mė parė para publikut si asnjėherė mė parė.

Pėrse kaq nė heshtje ky pėrvjetor?

Familja e tij dhe vajzat e kanė pėrkujtuar. Para njė jave ndeza njė qiri te varri i tij, ndėrsa sot atje ndodhet motra ime. Edhe botimet e herėpashershme nė nder tė tij ofrojnė njė njohje mė tė mirė tė Lasgush Poradecit para publikut.

Ju gjithmonė dilni me diēka tė re pėr Lasgush Poradecin, kur do tė jetė bumi i radhės?

Ka njė sėrė vėshtirėsish. Ėshtė ana financiare, si dhe zgjedhja e njė shtėpie botuese. Kemi njė eksperiencė jo tė mirė sa i pėrket botimit dhe kur ta hedhim hapin pėr herė tė dytė duhet tė mendohemi mirė. Nė kėtė kohė, as poezia e tij dhe as publicistika nuk janė mė nė treg. Tė gjithė jetėn ka pasur korrespondencė, sepse ka qėndruar pėr njė kohė tė gjatė jashtė Shqipėrisė dhe familjes. Disa prej letrave kanė qenė thjesht miqėsore e disa tė tjera tė lidhjeve tė tij mė intime. Tė gjitha janė tė ruajtura, por nuk janė botuar. Ēdo gjė nė kohėn e vet, kur t’i vijė koha do tė shohin edhe ato dritėn e botimit. Por mendoj se pas njė ose dy vjetėsh do tė hap pėr tė gjithė publikun njė pjesė tė ditarit tė tij, si edhe letrat e shoqeve tė tjera e dritaret e dashurisė ashtu sikurse kam botuar fillimisht korrespondencėn e tij me nėnėn time.

Me cilat figura tė shquara tė asaj periudhe ka pasur babai juaj korrespondenca?

Ai ka pasur korrespondenca me tėrė miqtė e tij. Eqrem Ēabej, Mitrush Kuteli, Skėnder Luarasi, Odhise Paskali, Asdreni dhe me plot figura tė tjera. Mund tė them qė janė letra shumė tė bukura. Epistulari i Lasgushit ėshtė njė tjetėr kryevepėr e tij qė kur tė zbulohet do tė dalin margaritarė dhe perla tė rralla. Nuk janė thjesht letra, nė kuptimin e drejtpėrdrejtė, por janė mendime artistike kryesisht pėr problematikėn e artit. Por kėto letra hedhin dritė edhe pėr vėshtirėsitė qė kalonin, gjendjet e tyre shpirtėrore, sa duheshin me njėri-tjetrin, si dhe momente intime pėr shoqet qė kishin.
Pas vitit 44, veprimtaria e tij u ndal dhe korrespondenca ka ndodhur para kėsaj periudhe, sepse nė regjimin e Enver Hoxhės ai u izolua.

Ēfarė ndikimi pati ky regjim te Lasgush Poradeci dhe te vepra e tij?

Pas ēlirimit u shpall vdekja de jure e tij. Kryesisht, pas kėsaj periudhe ai nuk shkroi mė. Sigurisht qė e ndjeu, por diferenca e moshės me fėmijėt e tij bėri qė tė mos fliste shumė. Ishte shumė vigjilent. Ai ka mbajtur ditar edhe nė atė kohė, por ka qenė shumė i kujdesshėm. Lasgushin nuk e njohin ende. Njohin vetėm veprėn e tij, por jo atė anėn prapa librave dhe nė jetėn e pėrditshme.

Po ju si e keni njohur atė para dhe pas leximit tė ditarėve dhe letrave?

Si ishte ai nė tė vėrtetė, e kam njohur vetėm nga arkivi i tij. Pasi vdiq ai dhe fillova tė lexoj dokumentet e arkivit, letrat dhe ditarėt jam habitur. Atėherė e kam njohur babanė tim se si ishte nė tė vėrtetė, sepse nė kohėn qė ai ishte gjallė nuk kishte mundėsi. Kur kam lexuar arkivin kam kuptuar skrupolozitetin me tė cilin ai e ruante atė. Them se ėshtė i veēantė, pikėrisht sepse deri mė sot nuk kam njohur njė njeri qė tė ruajė edhe kopje tė korrespondencės sė tij. Sepse ai thoshte “kur bėj njė letėr unė, aty hedh shpirtin tim dhe nuk dua qė kjo letėr tė mė humbasė”. Me aq sa e kam njohur dhe aq sa arrij tė gjykoj nė kėtė moshė, mund tė them qė babai im ėshtė unikal. Unė e them me bindje se Lasgushi ishte njė dhuratė qė i erdhi Shqipėrisė. Ai vazhdimisht na thoshte “ju jeni tė vogla, por vonė do ta kuptoni se ēfarė babai keni”. Kishte njė pėrjashtim nė njė periudhė tė caktuar, por ai akoma nuk ėshtė zbuluar. Mė kujtohet qė thoshte “poezia ėshtė luks dhe pėr njė popull qė ka probleme pėr bukėn e gojės dhe probleme mė emergjente, duket sikur nuk ka nevojė pėr tė tilla gjėra”.
Kishte njė mėnyrė tė tė treguarit tė veēantė, si dhe mėnyra se si sillej nė shtėpi ai ishte unikale. Ai zakonisht punonte natėn kur ishte qetėsi, kur merrej me pėrkthime. Zgjohej vonė, hante natėn. kur tė gjithė vinin nė shtėpi ai dilte. Ishte gjithēka e veēantė deri te menyja qė pėrdorte. Madje, edhe nė familje jeta ishte e ndėrtuar krejt ndryshe nga tė tjerat.

A ka lėnė ndonjė amanet para se tė vdiste?

Ka lėnė vetėm njė amanet, qė kur tė vdiste tė varrosej nė Pogradec. Dhe natyrisht qė ne ia kemi plotėsuar dhe sot prehet aty ku dėshironte ai, nė vendin e lindjes.

Si e kujtoni momentin e fundit tė kaluar me tė, para se tė ndahej nga jeta?

Ėshtė i tmerrshėm. Sepse unė nuk e kujtoj momentin e fundit si poet. Unė e kujtoj si Llazar Gusho, e kujtoj njerėzisht, si njė fėmijė qė kujton babanė e vet. Por jam e lumtur qė i kam qėndruar pranė nė momentin e tij tė fundit.

Ju ka mbetur ndonjė merak?

Kur vdiq babai im kisha shumė dėshirė qė t’i bėja njė meshė dhe ta varrosja me prift. Por atėherė nuk ishte e lejuar feja, kjo mė ka mbetur peng.

Ēfarė mendoni se keni trashėguar nga ai?

Mendoj se kam trashėguar kujtesėn dhe ekspresivitetin. Ai kishte kujtesė tė habitshme deri nė pleqėrinė e shtyrė.

Kur e ka bėrė poezinė e parė dhe a ėshtė ruajtur?

Po, ėshtė ruajtur dhe sė shpejti do ta nxjerr edhe atė nė botim. Ishte thjesht njė vargėzim i bėrė nė moshėn 8-vjeēare.

Cilin mbante ai si krijimin mė tė mirė?

Ai i mbante tė gjitha njėsoj. Ai thoshte se kur vinte nė fund firmėn dhe emrin e tij ishte njė pėrgjegjėsi e madhe. Kjo ndodhte jo vetėm te poezitė qė ai shkruante, kur poezia ishte zoti i tij, por edhe te pėrkthimet. Ai e skaliste edhe fjalėn, sepse thoshte “edhe pėrkthimi mban firmėn time”. E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr letrat dhe korrespondencėn e vet.

Jeta

Lasgush Poradeci lindi mė 27 dhjetor 1899 nė Pogradec, nė njė familje me tradita atdhetare. Nė moshėn 10-vjeēare e dėrguan pėr tė vazhduar studimet nė Manastir dhe mė vonė nė Athinė, ku mbaroi liceun. Mė 1921-in ai shkoi nė Rumani, pėr tė ndjekur studimet e larta. Duke qenė pa bursė dhe pa asnjė ndihmė, ai u detyrua tė punonte dhe njėkohėsisht tė studionte. Nė verėn e vitit 1924, qeveria e Fan Nolit i dha bursė dhe kėshtu arriti t’i pėrfundojė studimet e larta nė Grac tė Austrisė ku edhe mbrojti doktoraturėn. Ai u kthye nė atdhe pas dhjetė vjetėsh ku edhe u emėrua si mėsues nė gjimnaz. Mė 12 nėntor tė vitit 1987, Lasgush Poradeci vdiq, duke lėnė pas njė krijimtari tė pasur.

Vepra

Ai ėshtė nga lirikėt tanė mė tė mėdhenj, i cili u shqua pėr sensibilitetin dhe ėmbėlsinė poetike me tė cilėn i kėndoi Shqipėrisė dhe dashurisė. Nė vitin 1933, u botua vėllimi i tij i parė “Vallja e yjeve”, dhe mė 1937, u botua vėllimi i dytė “Ylli i zemrės”. Pas Luftės sė Dytė Botėrore Lasgush Poradeci e vazhdoi veprimtarinė krijuese, por u mor edhe me pėrkthime. Ai shkroi, veē tė tjerash, poemat “Ekskursioni teologjik i Sokratit”, “Mbi ta”, “Kamadeva”, baladat pėr Muharrem e Reshit Ēollakun. Gjithashtu, pėrktheu disa nga kryeveprat e letėrsisė botėrore si: “Eugjen Onjegin” tė Pushkinit, lirikat e Lermontovit, tė Bllokut, Poemat e Hajnes, tė Majakovskit e Miēkieviēit, lirikat e Gėtes dhe Hajnes, poezi tė Lanaut, Brehtit; Hygoit, Mysesė, Bajronit; Shellit, Bėrnsit, tė Emineskut etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:46

Vesė dashurije

Sillet i heshtur an'e mb'anė
Hij' e gjumit tė pandalė -
Ku jan' ėndėrrat, ku janė
Gjumė ti, tė qofsha falė?

Ku 'sh'to! mik'e gjithė ditės
Tė m'a shohė shpirt' i sgjuar?
Zjarr' i syrit vetėtitės
Qė mė pati pėrvėluar?

Sonte mbeta mun nė pisė
Nėn' ushtimin e njė buje:
Moj motriēk' e vogėlisė
Nuk tė shoh, po ti kėtu-je...

Ti mendon mi supė t'ime
E mbėshtetur me njė faqe;
Regėtin me deshėrime
Zemr' e mbushur me farmaqe

Me flet tinės buz' e shkruar
Fjal'e urt' e gojės s'ate
P'shon pėr kohėn e kaluar
Qė mė s'vjen qė kur na vate;

Qė kur lamė shokėrinė
Sa zu zemra tė buēasi-
Oh! sa shpesh mė ven e vinė
Pėrkėdheljet e ēdo ēasi!

Pa mendohem me llaftarė
Si te humba posi hije
Sa pikovi lot'i parė,
Posi vesė dashurije
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:47

...
Bjene Telat ven e vine
Po na tundin Shqiperine
Toskerine, Gegerine,
Me cdo vend me cdo krahine:
Qe ne Shkoder ne Janine,
Qe ne Vlor’ e ne Prishtine:
Opopo c’fitoj lirine!
Opopo c’u ngrit rremeti!
Sec u tunt si vale deti:
Posi det qe vjen me vale,
Po vjen rende e me ngadale,
E po ndjek Smail Qemale:
Smail-burri i shpje ne Vlore
Me Flamur te kuq ne dore,
Me Flamurin e Lirise,
Mu nde thelp te Shqiperise!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   17/9/2009, 20:47

Ti po vjen qe prej se largu

Ti po vjen qe prej se largu magjiplote e dal nga dal,
Ti po vjen qe prej se largu duke shkitur mbi lendina;
Nene themberzat e tua pergezohet trendelina,
Shtrihet luleja mitare e zembakut qe t'u fal.

E si shkon me hap te matur me pushton nje dhembshuri,
Do te tretem, te kullohem ne kalim te kembes sate;
T'i pushtoj i llaftaruar ato hapeza mekate,
Ndaj kalon me tufe lulesh madherisht si yll i ri.

Do te qaj me mall te rende poshte teje pa pushim,
Poshte fillit te poleskes ku do shkele kemba jote;
Te te shtroj nga dhembja ime nje cudi prej pikash lote,
Nje pluhure te pervajshme vetem dhembj'e deshirim.

Te ma shkelesh hije-lete! te ma shkelesh mes per mes,
Te te shoh si me lekundesh me sy fjetur e fatuar;
Brenda loteve te mia te te shoh te pasqyruar,
E pastaj le te venitem, le te hesht e le te vdes.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:15

MBI TA

(Poeme pėr kryengritjen e Malesise se Madhe)
Kujtimit te poetit Risto Siliqi


Risto Siliqi-nisu shpejt
Ku shfren me kob e liga,
Ku ndeshet kombi i ngritur krejt
Me tri Kucedra shtriga.

Shpejt me mauzerin tėnd zemrak
Dhe penden e praruar,
Ku mposht halldupin turkoshak
Atdheu duke u deshmuar.

Ne Hot e Grude e Traboin
Puth Ded Gjo`Lul viganin,
Mirdite e Shale e Dukagjin
Puth Mehmet Shpend Luanin.

Dhe puth kuvendin heroik,
Ku ngrihet kombi peshe,
Ku mposht t`urryerin armik
Malsija burrereshe;

Malsija qe bėn sulm ne zjarr
Po si dragoj me flete,
Siē bėnte sulm ngadherimtar
Gjergj Kastrioti vete.

U zgjua Shkodra me tundim
Prej lajmit te papritur,
se cak me cak leshoj kushtrim
Malsij`e kryengritur.

Leshoj kushtrim shpagimtar
Malsij`e burreruar,
se prapė qeni turk barbar
Pėr dhunė u pat leshuar.

Dhe prapė djem e pleq e gra
Ngarendin t`armatosur,
te pershendesin krah pėr krah
Vellezerit e kanosur.

U nismė shokė e miq
Prej Shkodrės ne malsite,
Ku Ded Gjo`Luli me Deciq
I mbron atdheut kufite

Pershkuam Tuz e Grude e Hot
E Shale dhe Tropoje,
Ku Mehmet Shpendi i gjindet zot
Atdheut ne pararoje.

Me Ded Gjo`Lul e Mehmet Shpend
U bujtem gjith nji nate,
Na dha si kush me gaz e shend
N`agim nga nji dhurate :

Nga nji djalosh pėr lufte e zjarr
Nga kull`e vet krenare,
Nga gjaku i zemrės, gjak shqiptar,
Per Motren shqiptare.

Ky Deda qe nuk njeh Sulltan
Na dha Kol Marash Vaten,
Ky Shpendi qe s`njeh Turk-Osman
Na dha Zef Bua Shpaten;


Po Gjon Pullumbi zhvat krenar
Prej gozhdes jatagane .
" Do vij dhe vete vullnetar,
Ta skuqim tok mejdane".

Hajt!Digjni plumb n`atė mauzer,
Me qitjen e pashare,
perftoni lavd, perftoni nder,
ta ndjeje Evropa mbarė.

Tumirembec, i shtrenjte atdhe-
Dh`u nisem shtatė vete,
Dhe fluturonim plot hare,
Si t` ishim zogj me flete.

Dhe krep me krep e zall me zall,
Me shpirt te paduruar,
Nga i madhi shkas, nga i madhi mall,
Plot duf pėr te luftuar :

Kaptuam shtatė male rresht,
Dhe s`folėm shtatė fjale,
Kaptuam shtatė male rresht
Malesise pėr t'ju fale.

Dhe ja!Tė shtatė burrat tok
Ne kulm te Malesise,
Ku Drin`i Bardhe nėn`Istok
Merr fill drejt Shqipėrisė.

Mes Arberit , me mall rinor,
E zbret kalitas drumi,
Ku Drini plak e perrallor
Buron prej Shendaumi.

Mirė se te gjejmė atdhe bujar!
Malėsi e lavduruar!
Pranon ti, oh!Pak gjak shqiptar
Qe vjen pėr t`u deshmuar.

Pėr t`u mbuluar me lavdi
Ne sulmet fitimtare,
Tė bėhet fli , ku bėhen fli
Heronjet shqipetare.

S`qendronim dot,s`duronim dot
Prej kobit te papritur,
Mirdite e Lume e Shale e Hot
Pa beft ish kryengritur.

Se kish dhen`urdher qeni turk
Tė carmatoset vendi,
te derdhet gjak shqiptari curk,
te lidhet Deda e Shpendi.


Kur zbritem ne shtegim jugor,
nga Drini i zi matane,
kendonin me ze burreror
Hatjan dhe Shaljane :

" Nuk lidhet Ded Gjo`Luli i math
Dragua fis prej fisi,
Tė kap si berr, te ther`ne vath
Tė var ne dege lisi .“

" Nuk lidhet Shpendi lart ne Theth,
Pret gjylet njiqind oke,
I pret mbi sup e prap t`i hedh,
Sulltan jezit, mbi kokė.“

Duke shtegtuar gjithnjė,
Degjonim kengetore,
Ia thoshin fort qe cke me te
Lumjane e mirditore.

"S`hyn dot ne Lume, qen zuzar,
Manov anadollaku,
Rrok pushken qindvjeqari,
Dhe shtatvjeqar cunaku".

"S`hyn dot, ti turk e turceli,
Ne kullat mirditore,
Tė pret ne prite e ne frengji
Mirėdita pushkmizore".

Kendonte vendi ne kushtrim
Perballe me gjith Turqine,
Qe vjen me kob e perdhunim
Tė carti Shqipėrinė;

Por turku avitet plot maras :
Marshon kucedr`e pare:
Marshon kucedr`e dytė pas-
Dy xhindrit pashallare.

Shefqet Pashai, me peshtjellim
E britme e zjarr e hekur,
marshon pėr dhunė e carmatim
Drejt Lumes se pa prekur;

Bedri Pashaj, me fe dhe din,
E me trumbete e loder,
Del ne Mirdite e Dukagjin
E Shale e Hot e Shkodėr.

„Nuk duam fe ,nuk duam din",
Kendonin Malesia,
ze turfullon e shkrefetin
e shfren e shfryn Bedrija.

Filloi ne Lume sulmi i zi,
Do Lumen ta shkretoje,
Pashai finok, pėrpara tij,
Dergon njė pararoje:

Nji kumadar i eger`halldup,
Hypur serbes mbi kale,
takon me pushken permbi sup
Aty pėrball nji djalė.

Kendonte djaloshari i lum `
Me delet n`ato shpate,
I shfryu turqeliu-dumdum:
" He!Jep at `armen tate!"

Po shpejt bariu qėllon e shtje,
Permbys perposh barbarin :
Ja shpje Sulltanit pėr meze,
Kush carmatos Shqiptarin.


Kėshtu pashane e leu me gjak,
nuk e pandeu tirani,
E leu ne Lume nji cunak,
nji brisk i ri Lumjani.

Nga krism`e rrepte atje mbi shpat,
Sa shtiu djaloshi jonė,
U ngrit gjith Luma fshat me fshat,
Siq kish dhe ka zakone,

Dhe pa vonim e pa durim
Krahin`e tėrė ish gati:
Gezoheshin qe pėr luftim
Erdh me nė fund sahati.

Buciten pushket n`ate cas,
Mbi gerxhe , mbi livadhe,
Gjemonin si pėr shend e gas,
Si t` ishte dasme e madhe.

U mbush me vrer pashaj allcak
Nga krismat prej ēdo anė,
Ndaloj ne prag,ngurroj ne prag
N`ato kufi lumjane.

Mbi katėr ushtrira zot
Dhe dyzetmije ushtare,
Prej vrerit s`e permbante dot
Marshimin sa me pare.

Prapo-u shpejt, bre derbede,
Marsh!Me gjithė ushterira!
Vjen Luma dhe t`i shtrin perdhe
Tė majmen egersirat.

S`ta le ty nderin Luma aspak
Qe te sulmosh i pari :
M`i pari nėpėr lufte e gjak
Sulmon gjithnji shqiptari.

Ne front t`armikut ne kufi
S`rektin as fryme as jetė:
Pasha finok, me dredheri
Gaditet me te fshehte.

Do nis sulmin ndeshkimtar
Ta beje Lumen troke:
"Do ta shtroj popullin shqiptar,
Do t`i ve mend ne kokė".


Ec hijerende e vuv e hesht :
Sa mirė i ka renduar
Tė katėr ushtrirat rresht!
Gati pėr te sulmuar.

Ndan njezet mijė e pret…e pret
Gjithė pret…pėr sulm pėrpjetė,
Krekohet plot me salltanet,
Si t`ish Sulltani vete.

Po befas Luma u derdh tallas,
Shperthen orti vigane,
Perball e anas e perplas
Sulmon hordhite osmane.

Ketej-dymije heronj mezi
Andej-plot njezet mijė,
Dymije plumba bresheri
Rrezojne`armiq dymije;

Dhe rish dymije batare-
Dymije armiq te shtrire,
Dhe rish, e rish, e rish-perdhe
Tė gjithė shtrire e grire.

Dhe prap sulm : „Mbi ta!mbi ta!“
Mbi mijėrat e tjera,
Iu shtir pėrmendsh te ziut pasha
Sikur vershoj sketerra.

Dh`ish nji perleshje e mbytje e mort
E britem e tmerruar,
U mbraps pashaj, i tundur fort,
Me ushtarėt e gjysmuar.

Dhe te plagosurit e shkrete,
Mes fushes se mejdanit,
I la plot plage e gjak e et
Dhe ashk kundėr Sulltanit.

Kėshtu bėn Luma sulm shqiptar,
shkon vrake e lum gjaku :
Rrok pushken plaku qindvjeqar,
Dhe shtatevjeqar cunaku.

Por kur u mbraps Shefqet Pashaj
Me ushtarėt e gjysmuar,
Nji lajm i keq pėr kuj e vaj,
Ne zemr`e pat pikuar :


Ne Qaf t`Agrit ku si horr
Bedri Pashaj vraponte,
E pret ne ball nji mirditor
Qe shtiu e po kendonte:

S `del dot ti turk e turqeli ,
Prej atmes mirditore,
Tė shtrine ne prite e ne frengji
Mirėdita plumbmizore."

Kėshtu Mirėdita kish adet,
Kur turku vjen ta ngas,
ne prite e ne mejdan pėrvjet
Nga nji pasha ta vrase.

Shko shpejt, mos hash dhe ti nji plumb,
Shefqet Pasha, ne kokė :
Dhe bėnte Lumen troke e shkrumb,
Tė bėri shkrumb e troke.

Dreken perjasht ne karakoll,
Nis shpejt llandon , hamshore,
Dhe darken brenda ne Stamboll,
Sa shpejt e bėn nji fore :

„ Me faj e turp, Sulltan-Baba,
Po kthehem i ngarkuar,
Se Mehmet Shpendi ish katalla,
S`do mbret pėr ta sunduar;

As Ded Gjo`Luli s`do ne Hot
Mbi krepat tmerrimtare ,
Ku as shqiponjat s`ngjiten dot,
Veq djajte shqiptare;

Dh`as Luma s`te le nder aspak
Qe te sulmosh i pari :
M`i pari, thotė, ku rrjedhe gjak,
Sulmon vetėm shqiptari;

Dhe thotė ajo bėn sulm shqiptar,
Rrjedh vrake e lume gjaku .
Rrok pushken plaku qindvjeqar
Dhe shtatvjeqar cunaku"
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:16

KAMADEVA


Mendoj e shkoj nga pak
Si gjithemone,
Me shpirtin zemerak
Ne rrugen tone


Atje ku ma ringjall
Aq lete e qete,
Ne gjirin tim nje mall
Te mjeren jete;


Ku silleshim te dy,
Me te baritur,
Me desherim ne sy,
Me shpirt te ndritur;


Ku regetin dhe sot
Me ato kujtime,
Bucimi gjeme-plot
I zemres sime.


Bucimi durimtar,
Qe pat kaluar,
Me zjen plot mall e zjarr
Ne krahruar.


O mall!O dashuri!
O yll!O djelle!
Sesi me djeg ne gji,
Ne zemer felle!


Sesi me ndjell qe larg,
Me ndrit perfare,
Me dritat varg e varg
Vetetimtare!


Me shfaqi perandej
Sa yj qe jeni,
Sa vasha qe ju ndjej
Ndaj vini e veni,


Ndaj derdhni aq pergjerim,
Dyke kundruar,
Ma tundni shpirtin tim
Te ngashruar,


…Dh`ashtu , posi dikur
Nga largesira,
Me del plot hir e nur
Ajo m`e mira.


Ner shoqe perseri
Si ne vegime,
Ngarkuar me stoli
Del shoqja ime.


C`kundron ashtu kur del,
Ti moj e mira
Kur hapalete shkel
Mi lartesira?


Permi kodrine atje
Menjanur bote,
M`u shfaq plot hare,
Fshehtesiplote.


Sodisnje ne vegim,
Ndaj mbremehere,
N`at afsh e kuqerim
Permi lugjere;


N`at afsh perendimor,
Dyke vershuar
Si pluhur qiellor
I peraruar;


Fermonte nje fermim
Ner dege e flete,
Vengonte nje vengim
Nje kumb i fshehte;





Dh`aq enderr` e vasheri
Dyke percjelle.
Jehonte pyll` i zi
Me duf te felle.


Mes pyllit bucimtar,
Gjith mugetire,
C`u ndje mi leshnje e bar,
N`at celtire?


Ne mbremjen q`u perflak,
Si prush magjije
Ku zbardhoje si zembak
Plot drite e hije.


…Kush erdh e kush filloj
Te kuvendoje?
Kush pak sa belbezoj,
E mbet pa goje?


…Pa goje, o zemer ti,
Kjo fjala jote!
Pa fjale, o dashuri,
O gojeplote!


Dhe n`ate mugellim
Ti hijendritur
Tu dhims aq desherim
Aq ze i nemitur.


Dhe qeshe miturisht,
Moj miturore
Dh`u skuqe virgjerisht,
Moj virgjerore ;


Dhe skuqur qe te dy
Pa goje e fjale,
Veshtruar sy-nder –sy
Zemer-vale;




Dhe ngrire, o dashuri,
pa kuvenduar,
Pushtuar gji-per- gji
Sy- perenduar.


U shquan hene e yll
Ne mug te vone,
Ndricuan n`at pyll
Takimin tone;


…Dhe pyll i ndezur n`ar,
Q`u tund nga vendi
Gjemoj tingellimtar
Si gjeme ergjendi.


Ja , shoqeze tashi,
Dhe mbremja vate,
Po ndehet nj`ag i zi
Nji cipe nate.


Limeri u mbush perplot
Me shkrumb e hije
Ne t`ikim s`ikim dot
Prej kaq magjije.


Dhe ja po mbreteron
Nat` e nxiruar,
Dhe nata na mbulon
Dyke kenduar.


…O nate!O embelsi!
Limer i fshehte!
O mall!O dashuri!
Pergjithejete!


…Dhe terr` i madh si ra
Mi male e fusha,
Ne zbritem ca-nga-ca
Neper legusha.




…Shendrinin permi ne
Yjet e larte,
Na puthnin plot hare
Me puthje t`arte,



…Dhe dridheshin perposh,
Mi vese nate,
Nen` hapin vogelosh
Te kembes sate.


Nen` hapin miturak,
Mbi vrage e flete,
Zembaku vjeshtarak
Anohej lehte;


…Leshonte myshk e afsh
Najazm` e shtruar,
perkulej si mendafsh
I dritheruar;


Dhe binte therori
Permi lendine
Rigoni fill qiri
Per dashurine.


…Lendine e lule e bar,
N`ato lugjere,
Ne valthin blerimtar
Plot dumbushere;


Dhe leshnje e push i ri,
Dhe gjeth i holle,
Qe bij si flauri
Dhe posi fjolle,


…Nen` hapin dashuror
Ishin nemitur,
Nen` hapin dashuror
Kishin dremitur.


…Dhe s`dilte as pipelim
Nga pylli i qete,
Dhe s`dilte as regetim
Nga zemr` e nxehte;


Dhe puthej me cdogje
N`aq hije e nate,
Pushtuar pergjithnje
Zemr` e pamate.


…Po ja se qielli i tund
Enderrat e qeta
Prej heshtjes se pafund
Ku flinte jeta;


Dhe ja, se per nje cas,
Si pa kujtuar,
C`jehoj qe lart me gas,
Me kumb te shuar.


Ja pasi n`enderrim
Lumturi-dehur,
Ne qiell nje murmurim
Zu papandehur.


Dhe n`ate qetesi
Te vetemuar
N`aq heshtje e harmoni
Te pambaruar,


Nje keng` e larte u ndje,
Me plot jehona:
Kendonin permbi ne
Dy shpirtrat tona.


Kendonin qiellorisht
N`at` hof te vone,
Levdonin lavderisht
Takimin tone,




Dhe ne nje melodi
Te dy te tretur,
Prej nimfave n`ajri
Te pershendetur,


Bashkuam keng` e gas
E ngazellime
Me serafime pas,
Kenge sublime.



Plot endje, plot hare
Dore-per-dore,
Kenduan permi ne
Cetat qiellore.


Gjemuan yj` e qjej
Nga gung` e larte,
Kumbuan tejpertej
Me tinguj t`arte :


Si dy qirinj n`altar,
Flakebashkuar,
Q`i djeg e tret me zjarr
Drit` e pashuar,


Dy shpirtat, ne valim
Dyke soditur,
Kenduan me adhurim
Flakezhuritur;


Himnuan si n`altar,
Me himn te dlire,
Plot afsh e mall e zjarr
Tretur e shkrire.


Dhe tretur Dashuri
Perposh ne fare!
Ah, shkrire, o Dashuri,
Pervelimtare!


Dhe prape qe te dy
Pa goje e fjale,
Veshtruar sy nder sy,
Zemer-vale!


Dhe prape , o zemer ti,
Pa kuvenduar,
Pushtuar gji-per-gji,
Sy-perenduar.





…Dhe qeshte dashurisht,
Moj dashurore,
Dh`u skuqe nuserisht,
Moj nuserore.


…Dhe n`ate perqafim
Te lumteruar,
qe zjen ne shpirtin tim
Dyke valuar;


Ne dufin qe buqet
Me dritherime,
Qe zbriti mun ne det
Te qenies sime;


Rremovi me rremim
Ne kraharuar,
Trazovi me trazim
Te shenteruar;


Qe me kurore i thur
Zemrat bujare-
Ah c`beme ashtu sikur
S`beme gje fare?


…Ah, c`beme ashtu,ashtu
Kaq neme e gjeme?
Cfar beme ashtu, bubu!
Sikur gje s`beme?


Si ndrite, o lumturi,
Per dashurine!
Si zbrite, o dashuri,
Per ne gremine!


Si na largoj aq shpejt
Nat` e nxirosur,
Dhe s`mbetme krejt-e-krejt
Ngrire e ngurosur!


Ngurrosur qe te dy
Pergjithemone
Me shpirtin tone aty,
Me trupin tone!


O ndarje!Peshtjellim!
Pishtar i shuar!
O Kamadeva im
Shigjetehelmuar;



Demon me sy si zjarr,
Qe jep shkendija,
Shkelqen vezellimtar
Nga bukurija,


Dhe si nj` efeb i ri,
Plot rreze e hije,
Leshon mi syte e mi
Verbim-magjije;


Shtje syte e na persysh
Me sy te nxehte,
Na copton me dysh
Te bardhen jete;


Veren e buzeqesh
Fort i zilisur
Ze peshperin ne vesh
Dyke shastisur.


…Zili, Demon!Demon!
Thumb e perone
Tmerrisht ty te pershkon
Prej endjes sone!


…Dhe mjaft!Demon, Demon;
Zili-perskuqur,
Tmerrsisht ti urdheron :
Mjaft buze-puqur!




Dh`e josh me ledhe e vrer
Zemren e ngrate,
Na zbret perposh ne terr,
Neper mesnate;


Per ne gremine e hon
Na zbret per-dore
Atje ku rri mi fron
Ndarja mizore!



Ku prehet e na grish
Nema dhe gjema
Ne bazen kineserish-
Neserej mbrema-


Do vemi posi sot
N`ate kodrine,
Ku ngopet zemra plot
Me dashurine.


Dhe zbritme e beme fli
Te madhen shije-
Nektar e ambrozi
Prej gjithesije


Dhe s`ardhme perseri
S`u pergjeruam
Ne britme e dhemshuri
Humbme e u shuam.


…Dhe britme e peshtjellim
Shpje lart jehona :
Tronditen me tmerrim
Dy shpirtrat tona.


Sikur ra qiell` i zi
Qe lart me buje
Sikur me lemeri
Leshoj nje kuje.


Keputen larg e larg
Yje dhe bote
Vershojne varg e varg
Lumenj me lote;


Gremisen qiell e dhe
Si na kundrojne;
Dy shpirtrat permi ne
Zen` e renkojne…


……………………..

……………………...

Dhe ne po shtrydhim lot
Deshperimtare,
Ndaj vame e s`ardhme dot
Dh` u patme ndare


Shendrijme n`arrati,
Te ngasheryer
Ngjerojme vrer e zi
Zemere-thyer.


…Ku je q`ashtu me ndjell
Me ato kujtime,
Me ngreh perdrejt ne qiell,
O motra ime!


Me shfaqesh n`engjellim
Si dikurhere,
Zembak plot kundermim
I pamarr`ere ;


Me sy me vetullon
Sy vetullushe,
Ne krah me fluturon
Krah-fluturushe;


…Perhap ergjend e ar
Ne cipe nate,
Me jep te pi nectar
Prej lules sate


…Klepit me sy palloj,
Posi ner gjume,
Vashe edhe nuse moj,
E embel shume,


Dhe me ate sy paqtor
Ma derdh ne duar
Ah, hirin vajzeror
Te pa cenuar

……………………..

………………………

Gremisen qiell e dhe
Ndaj na kundrojne!
Dy shpirtrat permi ne
Me pervajtojne;


Mahnitet me tmerrim
Krijes` e tere
Per t`embelin perqafim
Qe patme bere;





Oh laqe-derdhur haj!
Plot permi faqe
Si prill edhe si maj
Plot manushaqe!



Per ndarjen si mosgje,
Si per mandate,
Qe s`prehemi dot me
Dite dhe nate;


Qe s`me defren me dot
Me bukurine,
Me tret me mall te kot
Mua te zine.


Me mallin pergjimtar
Bej hap pas teje,
Te shfaqesh, fill llastar,
Si fill rrufeje:


…Kurm-holla si gargi
Per mesi thyer,
Shtat-hedhura-selvi,
Vaj-ere-lyer;



…E hepuara si bar
Llere-kulluar,
E qruara si ar,
Gji-qumshtuar


Je vese a menje a je
Bryme a debore,
Hirploteja mi dhe,
Vetull-kurore.


…Je hene a djelle a yll
Vetetim-nalte,
Kaprolleja ne pyll,
Rritur me mjalte.


…Sic hithnje shkrepetim
Kur ta sodita
Te ndezurin veshtrim
Me shtat drita,


…M`hedh syte kur-e-kur,
sy-qengjerushe,
Fatijeza plot nur,
Oh fat-mirushe!


U happen per cudi
Qiell e qendrese
Dhe posi perendi
Del nje krijese.


Dhe zbriti permi ne
Nje gjeraqine,
Te prishe bote e dhe
Me bukurine.


Dhe zbrite e re perposh,
Ti moj cudia,
Qe driten t`ua verbosh
Syve te mia.


Me c`gaz e me c`magji
Me pate ndritur
Ne t`errtat fellesi
Kur pate zbritur;


Kur zbrite n`ate terr
Te zemres sime
Qe rridhte vaj e vrer
E sheremtime


Me petk per kremterim
Me pate veshur,
Me zulm e me shkelqim
Te buzeqeshur.


Perndrite me lavdi
Shpirtin e nxire
Qe breng e dhemshuri
Pat psheretire;




Qe ndezi yj e djej
Te dashurise,
Dh`i vari neper qjej
Te gjithesise;


Qe fjalet mjeshterisht
Me radhe i stisi
Dhe kaq cuditerisht
Per ty i stolisi.


…Po sot as dhe me s`di,
Jam a s`jam gjalle,
Se mua kurrsesi,
S`ma nxore malle.


…Perpiqem e lengoj
Me mall te trere,
Kerkoj e ligjeroj
Dere me dere;


Per gushen te kendoj
Per supe e llere,
Per krahet si vargoj
Thurur tertere,



Per afshin n`ate gji ,
Ku qan bilbili,
Ku del nje merudhi
Prej trendafili.


Si fshihesh nene dhe
Ne varr mbuluar
O drita qe nuk ke
Te perenduar!


Si s`mund ah, si nuk mund
Ta them me emer,
Nje breng qe mun ne fund
Duroj ne zemer!


Si tingull me godet
Zemr` e zhuritur,
Leshon tallaz si det
Dyke bucitur.


Me shpate mes-per-mes
Jam i pershkuar,
Me zjarr qe kurre s`vdes,
I perveluar.


S`e merrja dot mi dhe
Me ment` e mia,
Qe shpate e prese e teh
Kish dashuria.


Zu dera kercellin
Dole, te pashe-
M`u muarr ment` i ziu
S`u mbajce e rashe.


Ty faqja t`u perflak
Si zere maji
Te dy s`u puqme aspak
Na mori vaji.

Dh`as qasemi me dot
Nga mardh` e fshehur,
As puthemi me dot
Nga vaj i skrehur.


Soditemi me sy,
Me goje s`flasim,
Nemitemi te dy,
Durojme e s`plasim.




Se nj` ang me gjeme plot
Ne zemr` e kemi,
Dhe njeri-tjetrin dot
Nuku i-a themi.




O zemer!O durim
I padegjuar!
O shpirt!O pervelim
I patreguar!


Do qaj mallin tim
Dyk` e soditur
Te shoh me ngasherim
C`drite e ka ndritur;


Mos ay nimb i ri,
Si pah debore,
Mos ajo dlirtesi
Pareverore;


Mos ay perendim
Kur e takova,
Mos ai dritherim
Kur e pushtova;


Mos ajo mituri
Plot hije e shije,
Mos gjith ajo magji
Prej cuperie.


Ti s`vjen, o mall, ti s`vjen
Per te-dyte-here,
Dhe zemra ime zjen
Si ne sketerre;


Perplasem si tallas
Tere trazire
Gajasem e bertas
Ne shkretetire:




Ku je, ti mall!Ti mall!
O jeta!jeta!
Sa larg qe zall me zall
Mezi te gjeta!





Ah, ku `sht` ajo perri,
Qe kam takuar,
Qe me dhuroj ne gji
Zjarr te pashuar!


Ah, ku `sht` ajo, ajo,
Qe dashuroja,
Dhe llaftaroja, ah,
Kur ta shikoja!

……………….

Mendoj e shkoj nga pak
Si gjithmone
Me shpirtin zemerak
Ne rrugen tone.


Atje ku ma ringjall,
Aq lete e qete,
ne gjirin tim nje mall
te mjeren jete;


Ku silleshim te dy
Me te baritur,
Me desherim ne sy
Me shpirt te ndritur;


Ku regetin dhe sot
Me ato kujtime,
Bucimi gjemeplot
I zemres sime.


Bucim durimtar
Qe pat kaluar,
Me zjen plot mall e zjarr
Ne kraharuar.



O mall!O dashuri !
O yll! O djelle !
Sesi me djeg ne gji,
Ne zemer felle !


Sesi me ndjell qe larg,
Me ndrit perfare,
Me dritat varg e varg,
Vetetimtare !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:17

LAMTUMIRE

Me del e ze pshon me te fshete
Nje breng hije-rende mi sy;
Perbrenda ne zemren e shkrete
M`i shtje drejt-per-drejt qe te dy


E loti prej syve te tua
Rrengjethet valome perdhe:
M`j-a ndjen veshtrim-bukur-pallua
Ti zemres greminen e re…


Po kenget qe sot me nuk jane,
Stolisen me mall ne megrim.
Permbytur mjerimesh pa ane,
Ndrin Yll`i te riturit t`im.




LAMTUMIRE

Variante- I

Me vjen edhe pshon me t`u qasur,
Nje breng hije-rende mi sy.
Perdrejt mun ne zemren e plasur
M`i shtje llaftarisht qe te dy.


Bje loti prej syve te qare,
Venitet rrembyer perdhe:
M`j-a ndjen zemerimin e pare,
Ah!moter ti dhembjes se re…


Sot kenget qe vane-e me s`jane
Bucasin me mall ne megrim,
Pa-i mbytur mjerimesh pa ane
Zbret Yll`i te riturit t`im.





.
LAMTUMIRE

Variante- II

Me del perkundrejt dyke pshuar,
Nje breng hije-rende mi sy,
Pa felle ne shpirt te shkretuar
M`i shtje drejt-per-drejt qe te dy.


Dhe loti prej syve te thata
Gremiset si vale mberdhe,
Qe sot iku dita,vjen nata
Me yj qe me s`ndrijne si dje.


Pra kenget qe vane-e me s`jane,
Permbyten me mall ne megrim.
I ngrysur mjerimesh pa ane
Vdes Yll`i te riturit t`im.




LAMTUMIRE

Variante- III

Me del me-ate hir te zemeruar
Nje breng hije-rende mi sy,
Qe sot kur po ish i merguar
T`i shoh drejt-per-drejt qe te dy.


Ra loti prej syve te tua
E vate kulloj gjer perdhe:
Ne piken q`u tret nene mua
Qan zemra vajen e re.


Ju ditet e mallit prej flake!
Ju nete me endera plot!
Sesi m`ju pushton varfanjake
Ky det i nje sumbulle lot!-


Sot pikave lot qe m`u thane
J-u ndjeva te parin kullim,
Pa dridhet liqeri pa ane
O vashe-e te riturit t`im.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:17

GJENIU I ANIJES


Veshtroni si shket siper valash
E tundet anija me nge? –
…Me krisme-e me prush prej sterkalash
Mi te shkrepetiu nje rrufe!...


Ti det, brohori fshehtesire!
Kuptim i potershem, ti det!
…Po heshtje: ndaj vales se nxire
Gjeniu i anijes po flet:


Prej zallit qe sot po largohem,
Fillova mergimin e ri;
Hepohem…anohem…humbohem…
Po sulmin s`e ndal kurrsesi.


Dh`aspak nuk me tremb zhurmeria,
Ndaj turret me hov e vertik
Mi balle-e mi korje te mia
Ndersimi-i tallazit armik.


Perpara kur shoh gjeratore,
Dh`ato me gremisin ne fund-
Mi kulmin e vales malore
Un` heq te shpetoj sa me mund.


E morti fatkeq ne me ciku,
N`u desh tmerresisht te fundas-
Aspak nuk me thyen rreziku,
Po nis e permbysem me gas:


Se prapa le vazhden e ndritur-
Q`e hapa me shpirtin fatos:
Fistonin gazmor ku pat shkitur
Valim-i anijes q`u sos.


…………………………..
…………………………..
…………………………...
……………………………


Valim-i anijes se lete
Qetohet,ndalohet,mbaron
Njeriu i anijes perjete
Hepohet…anohet…valon…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:17

DREMIT LIQERI

Mi zall te pyllit vjeshtarak
Dremit liqeri pa kufi,
Ai ndaj fundesh u perflak
Posi me zjarr e me flori.


Posi me flake-u ndez e kroj,
E vetetiti plot magji,
E yll` i dites perendoj
Ne qetesi dhe dashuri.


Tashti po shuhet nene mal
Qytet`i ngrysur ne te zi,
Po ndizen yjte dal-nga-dal
Plot bukuri!Plot fshehtesi!


Ne kete cas perendimor,
Ndaj po me dehen syte-.e mi,
Kuptoj si shpirtin vjershetor
Ma frymezon nje mall i ri.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:17

Nga dora e Lasgushit


Vjen vonė dita, po vjen. Maria e ka fobi turmėn prandaj i ka hedhur nė letėr mendimet qė do t’i lexojė nė publik. Pak radhė pėr ditėn qė vjen vonė, ditė si 27 dhjetori kur nė qytetin e Pogradecit, buzė liqenit, zbulohet paradite monumenti i babait tė saj, poetit tė madh tė shqiptarėve, Lasgush Poradecit (1899-1987).

Shtatorja, 3.60 m e lartė, e realizuar brenda dy viteve nga skulptori Muntaz Dhrami, ėshtė nismė e bashkisė sė Pogradecit, kryetarit tė saj Artan Shkėmbi i cili ka angazhuar donatorė pėr tė kontribuar financiarisht pėr kėtė nderim tė parė tė madh monumental qė po i bėhet poetit gati 20 vjet pas vdekjes.

“Babai gjashtė muaj nė vit jetonte nė Tiranė dhe gjashtė muaj nė Pogradec pėr efekt tė klimės. Tani do tė jetė gjithė vitin mes pogradecarėve qė e kanė dashur shumė”.

Pėr efekt tė klimės, thotė Maria, si tė dojė tė japė nė mėnyrėn e vet lidhjet e drejtpėrdrejta fizike madje dhe shėndetėsore qė poeti ka pasur me qytetin, me liqenin. Monumenti i Dhramit paraqet njė Lasgush nė moshė tė shtyrė, me veshjen e dimrit, i kapur pas bastunit dhe pranė kėmbėve miku i tij besnik Cuci, qeni i dashur, dhe dy zgalemė liqeri. (shiko foton dhe shėnimin e poetit)

Nė kėtė vend Maria e kujton mirė tė atin njė mbrėmje dimri vonė tė vitit 1975 kur gjithė bregu mbikėqyrej rreptėrisht pėr shkak tė tentativave pėr arratisje me not qė kishte pasur atė vit pėrmes liqenit tė Pogradecit. Ushtari i shėrbimit i afrohet njė burri tė shtrirė nė njė nga bankat e bregut, me fytyrėn nga qielli me yje dhe me njė qen tek kėmbėt qė nuk pipėtinte. Dialogu ishte ky.

- Ē’je ti?

Heshtje

- Ē’je ti?

Lasgushi i bezdisur qė po ia prishnin qetėsinė:

- Qytetar shqiptar.

- Ē’bėn kėtu?

Heshtje

- Ē’bėn kėtu?

- Po shoh gjolin.

- Ēohu. Nė rajon tė policisė.

- Sa merresh me mua, tė ėshtė arratisur ndonjė tjetėr tani, andej matanė.

Njė njeri qė askush nuk e shihte qartė, njė qenie qė edhe ishte, edhe s’ishte, edhe dukej, edhe s’dukej, edhe e njihnin, edhe s’e njihnin. Ky ishte Lasgush Poradeci si i fanitur pėr sė gjalli. Atė kohė sapo kishte dalė nė pension, nuk ishte mė pėrkthyesi me mėditje nga gjermanishtja, rusishtja, rumanishtja e frėngjishtja. E pati tė vetmin aktivitet zyrtar qė ushtroi, donte s’donte, nė periudhėn e realizmit socialist.

Shtėpia nė Tiranė njė ndėrtesė qė nga koha e Mbretėrisė po i binte, poetit mė tė madh tė gjallė, dhe prej shėndetit vinte nė qytetin e lindjes. Sa herė nuk ishte mirė nisej drejt Pogradecit. Kėshtu ka ndodhur edhe nė kohėn e studimeve nė Grac, kur posaēėrisht nė janar tė 1929-ės, i shoqėruar nga miku i tij, pėrkthyesi Skėnder Luarasi, poeti ishte nisur “pėr t’i rėnė pas shėndetit tė tronditur” nė shtėpinė e tij prindėrore. Shkėputjen nga rrėnjėt Llazar Gusho (pseudonimi Lasgush Poradecit)

e kishte ndier nė tė gjitha herėt, qysh nė fillimet e shkollimit tė tij, nė Manastir, nė Athinė, ku adoleshent studioi nė liceun francez tė kryeqytetit grek. Edhe kėtu kaloi pak kohė nė sanatoriumin e qytetit dhe nė gjendje tė mjerueshme financiare. Njė vit mė pas u ndodh nė Bukuresht. Ishte 21 vjeē kur iu fut studimeve nė Akademinė e Arteve tė Bukura. I ati sapo i kishte vdekur. Nė kryeqytetin rumun kishte tė vėllanė, takim qė nuk do ta lehtėsonte aspak financiarisht pėr tė vazhduar studimet. Qėndrimi i tij nė Rumani shihet si njė periudhė qė i ndikon shumė nė zhvillimin e poezisė, sadoqė nė kushte aspak tė favorshme. Kėtu takoi mikun dhe poetin romantik Asdrenin, i cili kishte qenė sekretar i kolonisė sė shqiptarėve nė Rumani dhe mė pas njė tjetėr patriot nga Pogradeci, prozatori Mitrush Kuteli i cili do ta ndihmonte njė ditė pėr tė botuar nė vitin 1937 vėllimin e dytė poetik “Ylli i zemrės”.

Nuk ka se si Maria sot tė mos e kujtojė atė periudhė tė vėshtirė tė tė atit nė Bukuresht. Duke qenė njohėse deri nė detaje e poezisė sė tij, Maria kujton pėrmendėsh njė variant tė poezisė “Dy Sokratėt” tė cilėn po e botojmė sot pėr herė tė parė. Poradeci e pat shkruar nė kohėn kur pėr tė mbuluar shpenzimet e studimeve bėnte gjithėfarėlloj punėsh tė rėndomta, gazetashitės, shpėrndarės birre, kopist – kishte njė kaligrafi tė mrekullueshme. Maria kujton nga rrėfimet e tė atit se kėtė poezi ia pat kushtuar Sokratit, njė burri qė i shėrbente nė njė mencė nė Bukuresht, mė tepėr nga ē’mbante kuponi i Llazarit. Poezia e shkruar nė vitet 1922-’23, mė pas ėshtė njohur me njė variant tjetėr ku janė tė famshme vargjet 'Kush ma njohu dhembshurinė s’pati njohur kurrė gjė' :

Ē’punė bėj e ku kam lerė
Nė kam nėnė e strofkė e atė
Nė ēdo brengė duke mu gjendur
Pate pyetur o, Sokrat


Mė pat lindur skamėria
Shes gazeta pėr studim
E pėr prind, oh, sytė e mia
Ē’lagi kaq me mallėngjim


Qoftė e ėmbėl si njė ēupė
Qoftė plot me vrer e gjak
Do ta pi tė shkretėn kupė
Siē e piu Sokrati plak


E nė brengat venė e vijnė
Tėrė dhembje tėrė lot
Kush ma diti poezinė
vojtjet nuk m’i diti dot

Nga kėto vite dhe tė paktėn pėr dy dekada tė tjera, jo mė shumė, Lasgush Poradeci solli lirikėn metafizike, e shkruar me njė metrikė tepėr fine qė zor e gjen ndėr poetėt shqiptarė tė cilėt aq pak sa janė, janė krejt tė ndryshėm ndėrmjet tyre. Le tė jetė ky monument i parė qė u hap rrugėn nderimit tė tė tjerėve tė harruar si dje dhe sot nga zyrtarė dhe njerėz tė kulturės sė indoktrinuar.



Pėrgatiti Elsa Demo pėr Shekullin
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:18

NAIMIT


Ku psheretin deshir` e djegur,
Ne shesh te kuq te Qerbelase,
Mes trimerish shtergjysherishte
Te shoh ndaj po m`i bje xhurase.


E me te lum, me te permallshme
Te sjell ne driten e mejtimit
Ndaj ferfellon si yll me flake
Prej shkretetires se harimit.


Qendroj ne tmerr zili` e botes
Se me s`u lodhe dyke ndritur,
Se me s“te treti prushi`i vojtjes
Ne kraharorin e zhuritur.


Po ti me vrap te piraustit,
Qe fluturon ne zjarr e flake,
Theroresin` e vetevetes
E pate dhembjen me te pake…


O!sikur keng` e zemres s`ate,
Qe ligjeroj aq me te kote,
Qe vec me fjale dhemshurije
U pat degjuar permi bote.


Ne gji te cdo memedhetari
Te mund t`a perteritte malle
Dhe nje te tere varg deshirash
Q`i thurri mendja jote-e rralle,


Me c`ze te paster lavdurimi
Do kish bekuar varferite!
Vaj` e nje casi-e kenges s`ate
Perjetesisht do dil ne drite!


Po t`u pat thene short` e verber
Te pervelohesh ner padije :
Me mije reze shkrepetimi
Mezi te ndritish po nje fije…


Dh`aher` i dehur prej durimit
Ne mall te math te kenges s`ate,
Kaq zilitar kepute zemre
C`me te pacmuarshme ti pate.


Dh`u ngrite per ne te verteten
Me fluturim te artit mjeshter :
U droth alltari jone- i lashte
Sapo t`a ndjeu te shenten eshter.


Se ngasherim` e vjershes s`ate
Ish malli i felle- e pa te ngjare,
Posi nje krua pastersije
Kendimi yt ner ne pat rare;


U pat terhequr shpirt` i kombit
N`ate vajtim aq te lenduar
Q`e thurri gjuha jote-e zjarte,
Dhe balli yt i frymezuar;


Se bukurite e- vetes s`one
Mendimi yt desh te na fale,
O!Fjal` e pikave qiriri,
E pika lotevet, o Fjale!


Q`ahere dyke shpene syte
Nga Toskeri` e Gegerija,
Shpesh e me shpesh patm` enderuar
Si ndrin me fame Shqiperija.


Mes ligesish armiqerishte
Stolisme lulen e vullnetit,
Sbuluam gur margaritari
Prej fundit thethimtar te detit.


E m`i ckelqyer sesa djelli,
M`i lum se kohet qe me s`jane
Filloj per ne ndryshim` i motit
Me nje te pritme te pa ane:





Ti!Fjaletor i mallengjyer!
Ti!keng` e ritur ndaj selvise!
Ti o rapsod i lasht` i kombit,
Ti pate pjese- urgjin` e zise!


A!po n`u trete prej mendimesh
Me tembla t`ulura ner duar:
Ne c`qiell te larg pat gjetur prehje
Kjo zemra jote- e perveluar?


Nga fluturoj bilbil – finoshi
Q`e fryri era posi flete?
Ku vane pendet e pellumbit
Q`e shtiu ne dhet mergim` i shkrete?

……………………………………..
…………………………………….
…………………………………….
…………………………………….

Sikur te shoh, i tmershme Frasher,
Ndaj po mban zi pergjithemone,
Ti : me besniku trashegonjes
I dashuris` se vendit t`one!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:19

Lasgush Poradeci lindi mė 27 dhjetor 1899 nė Pogradec, nė njė familje me tradita atdhetare. Nė moshėn 10-vjeēare e dėrguan pėr tė vazhduar studimet nė Manastir dhe mė vonė nė Athinė, ku mbaroi liceun. Mė 1921 ai shkoi nė Rumani, pėr tė ndjekur studimet e larta. Duke qenė pa bursė dhe pa asnjė ndihmė, ai u detyrua tė punonte dhe njėkohėsisht tė studionte. Nė Bukuresht ai u lidh me lėvizjen atdhetare tė kolonisė shqiptare, u miqėsua me Asdrenin e atdhetarė tė tjerė shqiptarė dhe u zgjodh edhe sekretar i pėrgjithshėm i Kolonisė. Nė verėn e vitit 1924 Qeveria e Fan Nolit i dha bursė dhe kėshtu arriti t'i pėrfundojė studimet e larta nė Grac (Austri) nė Fakultetin e Filologjisė Romano-Gjermane.Nė dallim nga poetėt e Rilindjes, qė megjithė origjinalitetin e tyre kishin tipare tė pėrbashkėta, poetėt e shquar tė periudhės sė Pavarėsisė Noli, Fishta, Poradeci, Migjeni, janė krejtėsisht tė ndryshėm nga njėri-tjetri si nga formimi, nga prirja e tyre, ashtu edhe nga interesat e synimet.
Lasgush Poradeci e jetoi Rilindjen ne periudhėn e shpėrthimit tė kryengritjeve tė mėdha pėr liri. Nė veprėn e kėtij romantiku tė fundit tė letėrsisė sonė jetoi shqetėsimi atdhetar i mbrojtjes sė kombit dhe tė traditės sė Rilindjes, ashtu sikurse edhe dėshira pėr triumfin e pikėpamjeve demokratike, shqetėsimi pėr njė emancipim tė pėrgjithshėm kulturor e shpirtėror tė shoqėrisė shqiptare.
Ai ėshtė nga lirikėt tanė mė tė mėdhenj, i cili u shqua pėr sensibilitetin dhe ėmbėlsinė poetike me tė cilėn i kėndoi Shqipėrisė dhe dashurisė.
Nė vitin 1933, u botua vėllimi i tij i parė "Vallja e yjeve", dhe mė 1937, u botua vėllimi i dytė "Ylli i zemrės". Pas Luftės sė Dytė Botėrore Lasgush Poradeci e vazhdoi veprimtarinė krijuese, por u mor edhe me pėrkthime. Ai shkroi, veē tė tjerash, poemat "Eskursioni teologjik i Sokratit", "Mbi ta", "Kamadeva", baladat pėr Muharrem e Reshit Ēollakun. Gjithashtu, pėrktheu disa nga kryeveprat e letėrsisė botėrore si "Eugjen Onjegin" tė Pushkinit, lirikat e Lermontovit, tė Bllokut, Poemat e Hajnes, tė Majakovskit e Miēkieviēit, lirikat e Gėtes dhe Hajnes, poezi tė Lanaut, Brehtit; Hygoit, Mysesė, Bajronit; Shellit, Bėrnsit, tė Emineskut etj.
Mė 12 nėntor tė vitit 1987, Lasgush Poradeci, vdiq, duke lėnė pas njė krijimtari tė bukur, e cila kishte fituar zemran e lexuesit dhe kishte tėrhequr vėmendjen e disa studiuesve tė shquar tė kulturė sonė si Eqerem Ēabej, Skėnder Luarasi, Mitrush Kuteli, Sabri Hamiti, Ismail Kadare, Rexhep Ismajli etj. Si njė personalitet i shquar dhe poet i vėrtetė ai nuk ua nėnshtroi kurrė artin e tij kėrkesave dhe synimeve tė diktaturės. Pėr kėtė arsye ai u la nė njė gjendje ekonomike tė rėndė dhe pothuaj nė harresė nga shtypi zyrtar. Vetėm nė vitin 1989 mundi tė botohet vepra e tij e plotė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:19

ERE TRENDELINE


Sesi m`ju lendon dashurija!
Sesi m`ju lendon pa pushim!
O lotet e syve te mija!
O klithmez e tingellit t`im!

Ju shoqe te kohės mitare…
Mikesha…motricka…pa faj!
Ju humbte ne mjegull perfare,
Dh`u solla nder mend e po qaj!

As flak` e shkendijes q`u shua,
As syri qe nxihet e plas,
Nuk lane-o ju vasha pėr mua
Vurratat e erreta pas :

Haj!flutur` e zeze me duar
Njė flutur secila prej jush
Me la ne gishtrinj dyke shkuar
Pluhurin qe ndrin posi prush…

Sot cela pellemben e dores
Q`u ciku gazmore dikur-
Si pah verbimtar i debores
Se-rish po me ndrin njė pluhur…

Pėrse nuk m`u shojte pėrherė
Tė hesht te pushoj pėr kurdo,
Ti mall qe ner to pate lere
Dh`u rite dh`u ndrite ner to!

Ju shoh pėrtej mjegulles s`uaj
E shpirtin prej jush e kam plot,
Pa s`mund si t`a them, si t`a shuaj
Ah!kėngėn e mbushur me lot.

Se koti-u larguat menjane,
Me vajtte me kot aq larg,
Kur sumbulla lot qe me rane
Si ruazat i shkova ne varg…

Dh`i ndrita me syrin e fshehur…
Dh`i vela me zėrin mitar…
Dh`i skuqa me buzen e dehur…
Me shpuzen e flogut si ar…

Oji!trendelin` e venitur
Ju fali gjith eren e saj…-
Pse rreh kaq me hov te cuditur,
Haj!Zemera ime ti haj?...

Ju lule q`u leu parevera,
Dh`u cika me gas njė mėngjes!...
Se largu prej jush me ra era,
E desha prej mallit te vdes
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:20

LASGUSH PORADECI

--------------------------------------------------------------------------------
Lasgush Poradeci, liriku mė i madh shqiptar, lartėsohet para liqenit. Dje nė mesditė nė qytetin e Pogradecit u pėrurua monumenti i poetit tė njohur. Ceremonia filloi nė Pallatin e Kulturės “Lasgush Poradeci” nė qendėr tė qytetit. Pėrmes fotove tė shumta dhe dokumenteve tė ndryshme qė u shfaqėn njėra pas tjetrės dhe qė tėrėsisht, siē u bė e ditur qė nė fillim, i pėrkisnin arkivit personal tė poetit, gjithkush mėsoi mė hollėsisht se kush ishte Lasgushi, familja e tij, etj. Mandej tė pranishmit dėgjuan njė studim tė kryer nga Lasgush Poradeci dhe tė lexuar nga vetė ai, vite mė parė. Nėpėrmjet kėsaj ligjėrate ai tregonte se vendi ynė ka tradita tė shkėlqyera tė zhvillimit tė letėrsisė dhe nėnvizonte krijimtarinė mė tė shquar tė tij qė nga poetėt e mėdhenj tė rilindjes kombėtare, tė viteve pas shpalljes sė Pavarėsisė, nėnvizonte forcėn e penės sė Fan Nolit dhe mandej na ēonte nė letėrsinė qė u zhvillua gjatė gjysmės sė dytė tė shekullit tė kaluar. Pas kėtij takimi tė pranishmit nė kėtė sallė mandej shkuan buzė liqenit tė Ohrit. I vendosur nė mes tė lulishtes duke vėshtruar nga liqeni lartohet Monumenti i Lasgushit. Vepra ėshtė e derdhur nė bronz dhe ėshtė e lartė 3.4 metra. Vepra, siē u bė e ditur nga punonjės tė Bashkisė Pogradec, ka kushtuar 9 milionė lekė (tė reja) dhe ėshtė punuar nga skulptori i Popullit, Muntaz Dhrami. “E realizova monumentin nisur nga bota e tij e madhe, por erdhi edhe dita kur tė gjithė ata qė e donin Lasgushin kėrkuan qė ai tė ngrihej nė qytetin e tij”, u shpreh para mediave, Muntaz Dhrami. Ndėrkohė bashkia pas prerjes sė shiritit tė monumentit ka dekoruar skulptorin Muntaz Dhrami me titullin e lartė “Krenaria e Kombit”, njė titull ky i akorduar nga Unioni Artistik i Kombit Shqiptar dhe qė iu dorėzua nga kryetari Azgan Haklaj.
Mare nga Panorama.





LASGUSH PORADECI

--------------------------------------------------------------------------------


Kush ta fali bukurine

Kush ta fali bukurine
Qe t'e me trerosh te zine!

Kur te pashė pėr te vluar,
Pellumbeshe pende-shkruar,
Bubu!plumb ne kraharuar,
Plumb qe vret dyke gjemuar!

Mbledhur shoqet me njė qoshe,
Dic, m'ju flisje,diē m'ju thoshe,
Gushe-e-llere-e-gji-bardhoshe.

Pa me syckezat e tua,
Sy-larme!c'me fole mua.

Leshrave t'ju binte hija,
Yll i ndezur me shkendija,
Ndezur mun ne mes ne ballė,
Tė me vesh ne dhe te gjallė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:21

SYR` I FSHEHUR


Malli jone q`u pat shuar,
Mall-i bere fije,
Sot me gjet te zemruar,
Me pru lote zije.


Un` u ngrita qe-me-nate
Posi dashurija-
Pse m`u lag o!syr` i thate
Ne mjerim te tija?


Esht` agim tashi moj mike,
Dhe ja!se ku dolla
Nene strehe venetike,
Ku po mbin vijolla;


Ku m`u ndes si zjarr rrufeje
Desherim` i pare,
Dhemshurisht therret pas teje
Zemerez` e vrare;


Te me vish dyke vrapuar
Ndaj te pres i mjere,
Se te kam per te pushtuar
Per te fundit here;


Se per herezen e fundit
Me zu malli i mitur,
Syr` i fshehur i katundit
Qe me pat zhuritur.


Un` i ziu qe mbeta vete
Dhe te shoh te vluar,
Me vertitet mendj` e shkrete
Posi shaqiluar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   18/9/2009, 16:21

MERGIM


U nis burimi zemerak
Prej shkembit te ronitur,
Dhe shkoj i paster si zambak
E dyke peshperitur.


Ahere jargavan `i ri
Q `e pa me shpirt te gjore,
Nje dege t `ulur siper ti
Ja zgjati si nje dore…


Ahere dega qe veshtroj
Ndaj shkembeve si thyhet,
E drodhi lulen e renkoj
Dhe ja veniti kryet…


Dh ` ahere luleja q `u tund,
E ndoqi larg se koti,
Pa qe prej deges mun ne fund,
Pikoj si pike loti…-


Ish dora qe me perqafon,
Ish kryet e anuar,
Ish lot ` i vashes qe pikon
Pas trimit qe pat shkuar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Lasgush Poradeci   Today at 00:12

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Lasgush Poradeci
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 3Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: