Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albade.com".  Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.
Share | 
 

 Andon Zako Ēajupi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3
AutoriMesazh
Admin
Administrator
Administrator


Male
Numri i postimeve: 3220
Age: 28
Location: I Don't now
Job/hobbies: I Don't now
Humor: I Don't now
Registration date: 12/11/2007

MesazhTitulli: 141 vjet nga lindja e poetit tė Rilindjes sonė Kombėtare,   12/9/2009, 12:49

Sot mbushen plot 141 vjet nga lindja e poetit tė shquar tė Rilindjes sonė Kombėtare, Andon Zako Ēajupi. Poeti u lind mė 27 Mars 1856 nė Sheper, fshat nė Zagorinė e Sipėrme, nė Shqipėrinė Jugore. Qė i vogėl i pėlqente ta thėrrisnin Ēajupi, sipas emrit tė njė mali jo shumė larg vendlindjes sė tij.
Edhe pse studioi pesė vjet pėr drejtėsi ai u tėrhoq nga profesioni i tij. Nė vilėn e tij Heliopolis nė Kajro ai iu pėrkushtua letėrsisė dhe mė pas forcimit tė mėtejshėm tė lėvizjes kombėtare shqiptare nė Egjipt. Nė vitet pas shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, Ēajupi luajti rol aktiv nė bashkėsinė shqiptare tė Nilit, e organizuar nė klube dhe nė shoqėri tė ndryshme atdhetare.

Etapa mė e rėndėsishme e veprimtarisė letrare tė Ēajupit i pėrket viteve 1898-1912. Mė 1902 botoi vėllimin me poezi, me tė cilin mbeti i mirėnjohur "Baba Tomorri", qė pėrmbledh lirika me tema kryesisht atdhetare.
Ky vėllim ishte mė i rėndėsishmi i viteve tė para tė shekullit tė njėzet dhe u pasua nga botime tė tjera tė Ēajupit, siē ishin botimi i 113 fabulave tė La Fontenit apo pėrmbledhja me poezi "Lulet e Hindit".

Idetė e qarta dhe frymėzimi atdhetar i kėtyre botimeve i bėnė ato mjaft tė pėrhapura dhe Ēajupin poetin mė tė rėndėsishėm shqiptar tė atyre viteve.


Ēajupi u shqua edhe si dramaturg, autor i njė tragjedie nė vargje pėr Skėnderbeun me titullin "Burr' i dheut", apo edhe i komedisė "Katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėr", komedi e shumėpėlqyer dhe e pėrshtatur edhe nė filmin "Pėrrallė nga e kaluara". E gjithė veprimtaria letrare e Andon Zako Ēajupit, ishte e lidhur me lėvizjen kombėtare dhe me kulturėn e Rilindjes.

Koha Jone



p.s Ju lutem moderatorit ne tem ta kalojn temen tek Elita Kombetare se e hapa gabim :(

_________________
See I will Always Love the Reds so much We are the team nobody else can touch - Manchester RULE
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.bestgoo.com
Admin
Administrator
Administrator


Male
Numri i postimeve: 3220
Age: 28
Location: I Don't now
Job/hobbies: I Don't now
Humor: I Don't now
Registration date: 12/11/2007

MesazhTitulli: Re: Andon Zako Ēajupi   12/9/2009, 12:50

Emri i tij i vėrtetė ėshtė Andon Ēako, nuk dihet pėr ē'arsye ai pėrdori edhe formėn Zako. Emri letrar Ēajupi ėshtė emri i njė mali tė vendlindjes, mallin dhe kujtimin e sė cilės e nguliti dhe e pėrjetėsoi nė pseudonimin e tij. Lindi nė Sheper tė Zagorisė mė 27 mars 1866. Mėsimet e para i mori nė vendlindje ku kreu dhe njė shkollė gjysėm tė mesme greke. Po shkolla mė e madhe e vendlindjes ishte shkolla e fshatarit, e njohjes sė jetės dhe tė shpirtit tė popullit, tė gėzimeve dhe tė brengave tė bashkėfshatarėve tė tij. Rol tė madh nė formimin e tij ka luajtur sidomos gjyshi nga e ėma, i cili e futi nė botėn magjepėse tė pėrrallave, tė legjendave e tė kėngėve popullore, prej sė cilės poeti i ardhshėm nuk do tė ndahej mė kurrė. I ati i Ēajupit, Harito Ēakua, ishte kurbetēi nė Misir, ku qe aktivizuar nė lėvizjen atdhetare. Ai e tėrhoqi tė birin nga fshati pėr tė vazhduar studimet. Andoni ishte vetėm 15 vjeē, kur la shoqėrinė pėr tė ndjekurnjė kolegj francez nė Aleksandri, duke marrė me vete mallin e sė ėmės Zoicės, dhe tė gurėve e maleve tė Zagorisė. Nė kolegj mori njė kulturė tė mirė dhe u dallua ndėr tė parėt midis shumė nxėnėsve tė kėsaj shkolle qė vinin nga vende tė ndryshme tė Mesdheut. Me kėtė kulturė ai i kishte tė hapura dyert e universitetit, tė cilin e ndoqi nė vitet 1887-1893 nė Gjenevė, ku studjoi pėr drejtėsi. Kėtu u njoh me njė vajzė vendase Evgjeninė, e cila e bėri tė lumtur po dhe fatkeq, sepse i vdiq pas njė vit martese, duke lėnė jetim tė birin e porsalindur, Stefanin. Kjo humbje e tronidi thellė poetin dhe i la vragė tė thellė.
Ajo u bė shkak qė, pas dhjetė vjetėsh, tė shkruante elegjinė "Vaje", njė nga elegjitė mė tė bukura dhe mė prekėse tė poezisė sonė.
Mė 1883 me dokumentin e drejtėsisė nė xhep dhe me djalin nė krahė u kthye nė Misir dhe u vendos nė Kajro, ku nisi tė ushtronte profesionin e avokatit. Po prej kėtij profesioni hoqi dorė shpejt. Shkak u bė njė konflikt me autoritetet e vendit gjatė njė proēesi gjyqėsor ku avokati i ri mbrojti tė drejtėn dhe nuk u lėshoi pe pushtetmbajtėsve. Jetoi me pasurinė qė i kishte lėnė i ati, dhe iu kushtua tėrėsisht ēėshtjes atdhetare dhe krijimtarisė letrare.
Ēajupi gjeti nė Misir njė lėvizje patriotike tė zhvilluar. Shqiptarėt e ngulimeve tė Egjiptit kishin organizuar njė shoqėri atdhetare e kulturore dhe mbanin lidhje sidomos me "Shoqėrinė e Stambollit". Por kėtė lėvizje u munduan ta kthenin nė anėn e tyre disa rrethe grekomanėsh, tė cilėt intrigoni kundėr patriotėve tė vėrtetė dhe kundėr Ēajupit. Ai u bė shpirti dhe figura mė e njohur e kolonisė patriotike tė Misirit, Ēajupi mbrojti interesat e shqipėrisė dhe tė popullit shqiptar, demaskoi synimet e xhonturqve, tė grekomanėve dhe tė gjithė armiqve tė tjerė tė ēėshtjes sė kombėtare.
Emri i tij nisi tė njihej nė rrethet e atdhetarėve qė nė fund tė shekullit, kur botoi mė 1898 artikullin e gjatė "Duke kėrkuar njė alfabet", nė tė cilin spikat shqetėsimi i tij pėr unitetin e lėvizjes kombėtare dhe kulturore, pėr shkrimin dhe lėvrimin e gjuhės amtare pėrmes njė alfabeti tė njėsuar. Por vepra qė e bėri tė njohur nė mbarė botėn shqiptare ishte pėrmbledhja poetike "Baba Tomorri" (1902) ku pėrfshiu komedinė "katėrmbėdhjetė vjeē dhėndėrr". Me kėtė vepėr ai u bė poeti mė i njohur pas Naimit, figura qė zuri vendin qė mbeti bosh pas humbjes sė poetit kombėtar mė 1900.
Vjershat patriotike dhe luftarake tė "Baba Tomorrit" frymėzuan ēetat e lirisė dhe kryengritjet e mėdha qė i sollėn pavarėsinė Shqipėrisė mė 1912. Kėtė ngjarje poeti e priti me gėzim, u duk se iu hap udha pėr t'u kthyer nė mėmėdhč, por, Lufta e Parė Botėrore dhe trazirat e mėvonshme e shtynė larg kėtė shpresė. Megjithatė ai i ndiqte nga afėr ngjarjet nė Shqipėri, duke mbetur gjithmonė nė krah tė forcave pėrparimtare e demokratike. Mė 1919 Ēajupi ishte nė ballė tė pėrpjekjeve tė shqiptarėve tė Misirit, pėr tė mbrojtur tė drejtat e popullit shqiptar nė Konferencėn e Paqes qė mblidhej nė Paris. Ai dėnoi qeverinė e Durrėsit, qė ishte vegėl e fuqive imperialiste, ashtu siē dėnoi pėrpjekjet e feudalėve tradhėtarė pėr ta bėrė Shqipėrinė ēiflik tė tyre e pėr ta nxjerrė nė ankand sipas interesit. Me kėto qėndrime ai thelloi demokratizimin nė lėvizjen mendore dhe nė letėrsinė shqiptare. Kjo u shpreh nė frymėn antifeudale tė veprės sė tijdhe nė vendin qė ai u dha problemeve shoqėrore nė krijimtarinė e tij letrare e publiēistike. Nė kėto vite Ēajupi , si shumė atdhetarė tė tjerė, pėrjetoi krizėn e idealeve tė bukura tė Rilindjes. Nė krye tė punėve nė Shqipėrinė e pavarur, nė vend tė atdhetarėve tė ndershėm po vinin njerėz qė i binin pas interesit tė tyre, pa menduar pėr fatet e kombit. "Nė Shqipėri, -shkruan ai mė 1922- njė turkoman, njė grekoman, njė sllavoman, njė intrigant, njė tradhėtar, takon tė bėhet … regjent, ministėr, prefekt, faqe me nder dhe mbret".
Ēajupi ishte pėr demokracinė dhe qytetėrimin, prandaj e pėrshėndeti Revolucionin Demokratiko-Borgjez tė Qershorit tė vitit 1924, frytet e tė cilit nuk arriti t'i gėzonte populli shqiptar. Demokracia e pati jetėn e shkurtėr dhe, nė vend tė saj, u rikthye pushteti i feudalėve me ardhjen e A.Zogut nė fuqi. Kur u mor vesh se ky do ta shpallte veten mbret, Ēajupi qė ishte nė krye tė "Shoqėrisė sė miqve", tė themeluar nė Kajro, i drejtoi Qeverisė sė Tiranės njė protestė, midis tė tjerave thuhej se koha e mbretėrve shkoi, "kurse edhe ata qė i kanė, po vėshtrojnė t'i pėrzėnė", Ky qėndrim i vendosur antimonarkist ia mbylli pėrfundimisht poetit rrugėn pėr t'u kthyer nė Shqipėri, qė tė tretej nė "baltėn mė tė ėmbėl se mjalta" tė mėmėdheut. Vdiq nė Kajro mė 11 korrik 1930. Shtypi zyrtar nė Shqipėri e kaloi vdekjen e tij pothuajse nė heshtje.
La nė dorėshkrim pjesėn mė tė madhe tė veprave tė tij, poemėn "Baba Musa lakuriq", njė parodi e biblės, tragjedinė "Burri i dheut", qė u botua pas vdekjes mė 1935, komedinė "Pas vdekjes" qė u botua mė 1937, pėrmbledhjen poetike "Kėngė e vome", fati i sė cilės nuk dihet. Me gjallje, pėrveē "Baba Tomorrit" botoi Pėrrallat e La Fontenit (1921) pėrshtatur prej tij nga frengjishtja dhe "Lulet e Hindit" (1922), njė tufė vjershash tė letėrsisė sanskrishte, nga artikujt e paktė qė botoi nė shtypin e kohės duhet pėrmendur pamfleti "Klubi i Selanikut" (1909), njė nga kulmet e publiēistikės sė Rilindjes. Nė kėtė pamflet Ēajupi demaskoi demagogėt e xhonturqve dhe tė veglave tė tyre, qė kishin hyrė nė lėvizjen kombėtare pėr interesat e ngushta tė kastės sė bejlerėve turkoshakė e fanatikė, tė zellshėm pėr t'i zgjatur jetėn tė "sėmurit tė Bosforit", perandorisė sė kalbur tė sulltanėve osmanė.

_________________
See I will Always Love the Reds so much We are the team nobody else can touch - Manchester RULE
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.bestgoo.com
Admin
Administrator
Administrator


Male
Numri i postimeve: 3220
Age: 28
Location: I Don't now
Job/hobbies: I Don't now
Humor: I Don't now
Registration date: 12/11/2007

MesazhTitulli: Re: Andon Zako Ēajupi   12/9/2009, 12:50

Sheh drite vepra e panjohur e Cajupit

E Marte, 11 Dhjetor 2007

Anisa Ymeri

Gjithkush ka te memorizuar komedine “Katermbedhjete vjec dhender”, se pari prej humorit qe percjell. Me pas, nese reflekton paksa, ndeshet me problemet qe shtrohen, gangrene te shoqerise shqiptare, qe mjerisht nuk e humbasin aktualitetin edhe pse dekada te tera kane shkuar. Komedia mban firmen e nje prej te paarritshmeve te letrave shqipe, Andon Zako Caupi. Por opusi i vepres se tij pak njihet, ndonese eshte botuar vazhdimisht ky shkrimtar, pa qene i ndaluar ndonjehere. Jane vargje te tera, qe s’e kane pare driten e botimit, copeza te vepres se tij kane ardhur me nderhyrje, duke e shtremberuar deri-diku thelbin.

Studiuesi Jorgo Bulo, prej dekadash eshte marre me vepren e Cajupit, duke qene edhe nga Sheperi, ne prag te botimit te vepres se plote te tij rrefen: “Ka pjese te vepres qe asnjehere s’jane botuar ne permbledhjet e veprave t deritanishme, e qe kane qene te shperndara ne shtypin e kohes”. Por ajo cka eshte me e rendesishmja, pos risive qe shenon ky botim, eshte fakti se “Baba Musa lakuriq” qe asnjehere nuk eshte botuar e plote si veper. Per te vijuar me botimin e gjithckaje qe njihet deri me sot nga Cajupi, do te perfshihet ne vepren e plote te tij, qe sheh driten e botimit ne muajt e pare te vitit 2008. “Baba Musa lakuriq” eshte jo pak e degjuar nder shqiptare, por ama teksti integral asnjehere nuk ka qene ne duart e lexuesit. Jorgo Bulo rrefen se, “jane dy doreshkrime qe ekzistojne ne baze te nje analize te imte, eshte identifikuar se cili eshte teksti autograf, pra me shkrimin e tij, pasi tjetri eshte i dikujt tjeter qe e ka kopjuar dhe kaq. Dhe ne kemi marre ate te parin, origjinalin, per t’i sjelle vargjet e tij sipas vullnetit te fundit”.

Pos botimit te copezave te vepres se tij, qe asnjehere nuk jane perfshire ne veprat e Cajupit, te botuara deri me tani, ky botim shenon edhe nje risi te madhe. Sipas studiuesit Bulo: “Cajupi eshte botuar kahere, por kane qene me shume botime popularizuese, divulgative pa kerkesa te rrepta shkencore per stabilizimin e tekstit per teresine e opusit te tij, dhe tani jane krijuar kushtet qe kjo veper te jete te lexuesi”.

Pos botimit te vargjeve te panjohura me pare, edhe ajo pjese e vepres qe njihet, por qe eshte gjendur autografi, pra doreshkrimi i tij, do te botohen tanime jo mbi bazen e tekstit te botuar pas vdekjes, qe mund te kete edhe nderhyrje, por mbi bazen e tekstit autograf, qe perfaqeson edhe vullnetin e fundit te tij. Madje, kjo nuk ndodh vetem me Cajupin, por keshtu ka ndodhur edhe me vepren e Naim Frasherit, qe ne Panairin e 10-te te Librit, pati te parin kontakt me lexuesin. Bulo tregon se, “e gjithe seria e botimeve qe po botohet nga “Toena”, ne thelb eshte vullneti i fundit i tyre, dhe eshte kriter per botimin e tyre”. Kjo pasi keto jane vepra qe duhet te perfaqesojne vullnetin e fundit te autorit. “I thone teksti kanonik, pra ta pastrojme nga nderhyrjet redaktoriale, nga nderhyrjet e shtypit, nga harresat, shkurtimet dhe nga gjithcka qe ndodh ne procesin e botimit, duke iu referuar botimeve te para, atyre ne gjallje te autorit, ose doreshkrimeve te lena prej tij”, perfundon Bulo. Ka pasur kerkime te shumta per te mberritur te vepra e plote e Cajupit, per vite te tera madje. Ka pasur kerkime, sidomos ne shtypin e kohes, ku jane shperndare nje pjese e krijimeve te tij, te cilat nuk jane perfshire ne veprat e botuara deri me tani, ne Arkivin e Shtet dhe ne Arkivin e Institutit te Gjuhesise dhe Letersise me se shumti. Por, sidomos edhe nga arkivi personal i Cajupit, i cili ja ka besuar nje fshatarit te tij nga Sheperi. Dhe ato kane ndihmuar shume qe kjo veper e plote te bazohet ne tekstin autentik te vepres, qe pasqyrojne vullnetin e fundit te autorit.

Poezia, vlera e madhe e Cajupit

Opusi i vepres se tij ka nje rendesi te jashtezakonshme ne letrat shqipe. Por, nese duhet te vecojme ne ato cka Cajupi ka shkruar pergjate jetes se tij, studiuesi Bulo, qe per dekada merret me vepren e tij, shprehet se, “aty ku duhet te ndalemi eshte poezia e tij, qe shenon nje hap para ne zhvillimin e poezise shqipe ne menyre te vecante, jo poezia e tij patriotike qe ecen ne vazhden e rilindesve, po poezia e tij erotike dhe ajo me problematike shoqerore”. Interes te vecante, sipas tij, ka poema e tij e gjate, “Baba Musa lakuriq”, qe eshte nje parodi e Bibles, ku autori ve theksin ne skepticizmin e tij ndaj thelbit moral te njeriut. Duke sjelle per heren e pare frymen kritike bashke me Konicen ne letrat shqipe. Pra, kulturen e mendimit kritik, duke u shkeputur nga fryma himnizuese e poezise se Rilindjes. Duke vene ne kete menyre jo vetem theksin ne vlerat shpirterore te shqiptareve, por edhe ne thelbin e tyre. Kjo eshte nje merite e poezise se Cajupit. Por ajo qe ka me shume rendesi, per Bulon, eshte fakti se do te rivendoset e verteta, pasi vitet e fundit ka pasur shume aludime per vlerat e tij. “Do te tregojme nje te vertete - thekson Bulo, qe Cajupi eshte ai qe eshte, eshte i madh per ate qe eshte, vlera e tij eshte e patjetersueshme, pa pasur nevoje t’i shtojme vlera dhe t’i heqim pjese te vlerave te tij”.

Cajupi ne vepren e plote

Vepra e plote e Cajupit do te perfshije gjithcka te njohur dhe qe gjendet neper arkiva, si “Baba Musa lakuriq” qe asnjehere nuk eshte botuar e plote si veper, vepra dramatike e tij, komedine “Pas vdekjes” dhe tragjedine “Burri i dheut”, perrallat e La Fonten, “Lulet e Hindit” qe jane perkthime te tij dhe vjersha qe kane qene te shperndara ne shtypin e kohes, publicistiken dhe leterkembimin e tij. Pra, gjithcka qe ka dale nga dora e Cajupit e qe njihet deri me sot, do te perfshihet. Duke qene i pari botim i plote i vepres se tij. Shqiptaret njohin kryesisht “Baba Tomorin” dhe komedite e tij, “Katermbedhjete vjec dhender” dhe “Pas vdekjes” qe i ka bere te njohura venia e tyre ne skene. Ndersa veprat e tjera, sic eshte “Baba Musa lakuriq”, perkthimet e publicistiken e njohim fare pak. “Besoj se ky botim do te ndihmoje qe te njihet ne teresi, deri ne detaje vepra e Cajupit”, tregon Jorgo Bulo.


Koha Jone

_________________
See I will Always Love the Reds so much We are the team nobody else can touch - Manchester RULE
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.bestgoo.com
 

Andon Zako Ēajupi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 3 e 3Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-