Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Letersia e Rilindjes...

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:48

Hyrje
Letėrsia shqiptare e Rilindjes Kombėtare lindi dhe u zhvillua si pjesė e pandarė e lėvizjes politiko-shoqėrore e kulturore pėr ēlirimin e vendit nga zgjedha e huaj. Kjo lėvizje, qė nis nga mesi i shekullit XIX dhe arrin deri nė vitin 1912, quhet Rilindje Kombėtare, prandaj edhe letėrsia e kėsaj periudhe quhet letėrsi e Rilindjes Kombėtare. Kjo ėshtė kryesisht njė letėrsi patriotike me frymė demokratike e popullore. Tema kryesore e saj ishte dashuria pėr atdheun dhe popullin, evokimi i sė kaluarės heroike dhe lufta pėr ēlirimin kombėtar e shoqėror.
Kushtet historike qė pėrcaktuan zhvillimin e saj, ishin kryengritjet e vazhdueshme kundėr pushtuesve osmane, lufta pėr pavarėsi dhe pėr ruajtjen e tėrėsisė tokėsore tė vendit nga synimet grabitqare tė imperialisteve dhe tė qarqeve shoviniste fqinje.
Letėrsia e Rilindjes pati njė drejtim iluminist e nė periudhėn e fundit edhe vepra realiste, por nė thelbin e vet ajo ishte njė letėrsi romantike. Nė veprat mė tė, mira tė saj u shprehen ideale tė larta kombėtare, malli dhe dashuria e zjarrtė pėr mėmėdheun, krenaria pėr tė kaluarėn e lavdishme tė popullit shqiptar dhe ėndėrra pėr ta parė Shqipėrinė e lirė, tė pavarur e tė lulėzuar.
Figura mė e shquar e kėsaj periudhe ėshtė padyshim, Naim Frashėri, autor i poemės "Bagėti e Bujqėsi„ i "Historisė sė Skėnderbeut„ dhe i shumė poezive tė tjera patriotike, lirike e filozofike. Figura tė tjera tė shquara janė Jeromim De Rada, A.Z.Cajupi, Gavril Dara i Riu, Ndre Mjeda, Asdreni etj.
Letėrsia e Rilindjes shėnon njė etapė tė re nė historinė e letėrsisė shqiptare. Ajo shėnon kalimin nga letėrsia me brendi fetare e karakter didaktik, nė letersinė e re shqiptare, nė letėrsinė e mirfilltė artistike, duke hedhur nė tė njėjtėn kohė edhe bazat e gjuhės sonė letrare kombėtare.

Sami Frashėri


1850 - 1904
Sami Frashėri ėshtė ideologu mė i shquar i lėvizjes sonė kombėtare. Si udhėheqės ideologjik, demokrat, mendje e ndritur prej dijetari, ai mbetet njė nga personalitetet mė tė rėndėsishėm tė Rilindjes.
Vėllai mė i vogėl i Abdylit e i Naimit, ai lindi nė Frashėr mė 1850, ku mori edhe mėsimet e para. Mė 1871 mbaroi gjimnazin "Zosimea" nė Janinė, mėsoi gjuhė tė vjetra e tė reja dhe u pajis me njė kulturė tė gjerė. Mė 1872 shkoi nė Stamboll pėr punė dhe atje u lidh menjėherė me patriotė shqiptarė, me Pashko Vasėn, Jani Vreton, Ismail Qemalin, Kristoforidhin, Hoxha Tasinin etj. Samiu u dallua shumė shpejt midis tyre dhe, me formimin e shoqėrisė sė Stambollit, u zgjodh kryetar i saj, ndonėse ishte nga mė tė rinjtė. Gjer nė fund tė jetės ai mbeti udhėheqėsi kryesor i kėsaj shoqėrie.
Samiu ishte njeri me horizont tė gjerė dhe dha ndihmesė tė shquar pėr kulturėn turke. Drejtoi disa gazeta turqisht, ku mbrojti edhe tė drejtat e kombit shqiptar. Botoi nė turqisht edhe njė varg veprash letrare e shkencore. Ndėr kėto janė disa vepra themelore, si: i pari fjalor i plotė etimologjik i turqishtes, si dhe e para enciklopedi turke e historisė dhe e gjeografisė nė gjashtė vėllime. Ai shkroi nė turqisht dramėn Besa me subjekt shqiptar, bėri pėrkthime nga letėrsia botėrore etj.
Veprat e Samiut nė turqisht pėrshkrohen nga ide iluministe dhe godasin obskurantizmin fetar tė Perandorisė Osmane. Me to ai i sillte ndihmesė tė vlefshme mendimit pėrparimtar. Duke goditur bazat e pushtetit feudal tė sulltanėve ai i ndihmonte njėkohėsisht edhe popullit tė vet nė luftėn pėr liri, edhe popullit turk nė luftėn pėr pėrparim.
Krijimtaria e Samiut nė gjuhėn shqipe ėshtė e lidhur tėrėsisht me idealet e lėvizjes kombėtare pėr ēlirim, me nevojat e shkollės e tė kulturės kombėtare. Pa dyshim ai ėshtė njė nga themeluesit e saj. Pėr shkollat e para shqipe Samiu botoi kėto vepra: "Abetare e gjuhės shqipe„(1886), "Shkronjėtore e gjuhės shqipe„(gramatikė e shqipes,1886) dhe "Shkronja„(gjeografia, 1888). Hartoi edhe njė fjalor tė gjuhės shqipe, qė nuk i dihet fati.


Shqipėria ē'ka qenė, ē'ėshtė e ēdo tė bėhet

Ėshtė njė nga veprat madhore tė Rilindjes, manifesti politik e ideologjik i saj. U botua nė Bukuresht mė 1899, nė prag tė ngjarjevetė mėdha do tė ēonin nė fitoren e pavarėsisė. Pėr kėtė, shqiptarėt duhet tė ishin tė pregatitur, tė kishin programin e luftės dhe tė ndėrtimit tė shtetit tė ri. Duke pėrgjithsuar pėrvojėn e gjerathershme tė lėvizjes kombėtare, kjo vepėr e plotėsonte mė sė miri kėtė mision.
Siē tregon titulli, vepra pėrbėhet nga tri pjesė.


Pjesa e parė


kushtohet historisė sė kaluar tė Shqipėrisė. Qėllimi i autorit ėshtė tė provojė se populli shqiptar ėshtė nga popujt mė tė vjetėr tė Evropės, me njė gjuhė nga mė tė vjetrat e mė tė bukurat, me kulturė e tradita tė pasura, qė ka tė drejtė tė jetojė i lirė nė mes tė popujve tė tjerė dhe kombeve tė qytetėruara. Si shumė rilindės tė tjerė, Samiu mbron origjinėn pelazgjike tė popullit shqiptar.
Njė vend me rėndėsi i jep nė kėtė pjesė figurės sė Skėnderbeut dhe epokės sė tij. Skėnderbeun e cilėson si njė burrė qė i ka shokėt e rrallė nė histori, kurse pėr epokėn e tj shkruan se "ėshtė m'ė bukur e m'ė bekuar e gjithė kohėrave pėr vendin tėnė„, se atėherė i gjithė kombi ishte i bashkuar dhe u nderua nė gjithė botėn. Kjo ėshtė njė nga synimet kryesore tė veprės; tė forcojė te shqiptarėt ndėrgjegjjen dhe krenarinė kombėtare.


Pjesa e dytė

Jep me nota tronditėse njė tablo realiste tė Shqipėrisė pas Tanzimatit. "Qysh janė sot shqiptarėt?„-pyet Samiu me shqetėsim dhe tregon se gjendja e vendit ėshtė e mjeruar nga ēdo pikpamje. Burimin e kėtij mjerimi ai e sheh nė rradhė tė parė te zgjedha e huaj, qė e ka lėnė vendin nė varfėri, padituri, dhe errėsirė. "Shqiptarėt, - shkruan Samiu, - janė robėr tė poshtuar(poshtėruar) e t'unjurė, tė shkelur e tė ēpėrnderė(turpėruar).
Pėrshkrimi ėshtė edhe mė i gjallė nė kontrast me tė kaluarėn, tė cilėn nė pėrgjithėsi autori e idealizon. Ndaj dhe stili bėhet mė zemėrak, vepra e patriotit vlon nga revolta kundėr shtypjes kombėtare. Ata shqiptarė tė veshur dikur me "roba tė arta„ e tė farkėtuar me armėt e argjėndta tė trimėrisė, shkruan Samiu, "Janė sot lakuriq, me njė kėmishė qė qė s'ka ku ta zėrė qeni. Vetė edhe zaptieja e taksidari, e ngre shkopnė e i rreh duke thirrur; Pagoni! E ku tė gjejė i ziu qė tė paguajė? Atėherė shesin kanė, dhinė, ē'tė kenė, edhe gjer nė qeramidhet e shtėpisė„.
Vend tė rėndėsishėm zė analiza qė Samiu u bėn rreziqeve qė i kanoseshin Shqipėrisė.
Si gjithė rilindėsit, ai mendonte se rreziku i parė Shqipėrisė i vinte nga Perandoria Osmane, tė cilėn Samiu e quante
njė tė vdekur qė duhej varrosur sa mė parė. Sa mė gjatė tė mbetej lidhur Shqipėria me kėtė perandori tė kalbur, aq mė keq do tė ishte. Shteti osman dotė shembej sė shpejti dhe Shqipėria mund tė groposej nė gėrmadhat e tij. Rreziku tjetėr, mendon Samiu, shqiptarėve u vinte prej lakmive tė shovinistėve fqinjė, lakmi qė i mbėshtetnin fuqitė imperialiste.
Rreziqe tė mėdha shqiptarėve edhe prej grindjeve e pėrēarjeve midis tyre, sidomos prej pėrēarjes fetare, gjithashtu prej padijes, prej mungesės sė shkollave shqipe. Kėto rrethana i hapnin shteg rrezikut tė asimilimit tė shqiptarėve prej tė huajve.

Pjesa e tretė


Fillon me pyetjen: "A mund tė qėndrojė Shqipėria si ėshtė? Pėrgjigjja ėshtė, jo„. Nė pėrgjithėsi nė kėtė pjesė Samiu paraqet programin e lėvizjes pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.
Nga analiza qė u bėri rrethanave politike nė fund tė shekullit XIX, Samiu arriti nė pėrfundimin se rruga e vetme pėr tė shpėtuar nga zgjedha osmane dhe nga rreziku i copėtimit prej shteteve fqinje ishte qė Shqipėria tė shkėputej nga Turqia menjėherė, para se ajo tė shembej dhe shqiptarėt tė formonin shtetin e tyre tė pavarur. Autori mendonte se kjo s'arrihej me lutje, por me rrugėn e luftės sė armatosur. "Shqiptarėt duhet t'i marrin ato qė duan me pahir, t'i kėrkojnė me fjalė, po tė kenė edhe pushkėn plot„.

...marr nga "WebBallkan"shkroi neril.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:48

Si mendimtar demokrat dhe iluminist, Samiu parashtron njė projekt tė gjerė me ide tė pėrparuara pėr tė ardhmen e Shqipėrisė. Ai nuk e pranon idenė e monarkisė. Si formė regjimi sipas tij, Shqipėria duhet tė ishte republikė parlamentare qė do tė kishte nė krye njė pleqėsi. Kushtetuta e shtetit tė ardhshėm shqiptar qė propozonte Samiu, pėrshkrohet nga fryma demokratike. Ideali i tij pėr kėtė shtet ishte ideali i njė demokracie borgjeze. Si shprehės i pikėpamjevetė klasės sė re tė borgjezisė, ky ishte njė ideal i pėrparuar pėr kohėn, sepse ai i kundėrvihej shtetit despotik osman.
Shumė i guximshėm e i pėrparuar pėr kohėn ishte projekti i Samiut edhe pėr zhvillimin ekonomik e shoqėror tė vendit. Ai kėrkonte tė ngrihej njė industri kombėtare, tė mėkėmbej bujqėsia, tė zhvillohej komunikacioni automobilistik dhe hekurudhor, tė forcohej mbrojtja etj. Vėmendje tė veēantė Samiu i kushtonte zhvillimit tė arsimit e tė kulturės shqiptare. Si gjithė rilindėsit, ai kishte bindjen se ajo qė u duhej mė shumė shqiptarėve ishte dituria. Pėr pėrhapjen e saj ai kėrkonte njė sistem arsimi tė pėrgjithshėm e tė detyrueshėm pėr tė gjithė, djem e vajza. Arsimin e donte nė gjuhėn amtare shqipe dhe shkolla tė ishte laike, e shkėputur nga kisha e xhamia, njė shkollė qė tė shėrbente si vatėr diturie dhe atdhetarizimi.
Samiu ėndėrronte Shqipėrinė me shkolla tė tė gjitha kategorive, me universitet ("gjithėmėsime„ siē e quante ai), me akademi tė shkencave, muzeume e biblioteka.

Siē shihet, nė veprėn "Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet„ gjeti shprehje mendimi shqiptar mė i pėrparuar politiko-shoqėror i kohės. Me kėtė vepėr Samiu u bė ideologu mė i shquar i lėvizjes kombėtare shqiptare. Vepra e tij ėshtė njė traktat politiko-shoqėror, megjithatė ajo ka vlera tė mėdha stilistike, njė gjuhė e gjallė, e shprehėse. Stili i prozės sė Samiut ėshtė energjik, herė polemist, herė fshikullues e herė me patos thirrės e mobilizues. "O burrani o shqiptarė ! Zihuni me tė dy duart nė besė, nė lidhje e nė bashkim, se kjo do t'ju shpėtojė!„
Fraza e Samiut ėshtė e qartė, me mjete gjuhėsore plot ngarkesė emocionale. Mbasi ka parashtruar krejt programin e tij, ja si e mbyll veprėn; "Ja qėllimi ynė! Ja puna jonė e shenjtėruarė! Ja besa jonė! Nė mes tė shqiptarėve tė vėrtetė s'ka ndonjė ndarje, ndonjė ēarje, ndonjė ndryshim! Janė tė tėrė vėllezėr, tė gjithė njė trup, njė mendje, njė qėllim njė besė!„
Kjo vepėr solli njė ndihmesė tė madhe pėr pasurimin e gjuhės letrare shqipe dhe pėr formimin e stilit publiēistik.
Samiu vdiq nė Stamboll mė 1904, i pėrndjekur nga autoritetet dhe i respektuar nga populli dhe opinoni pėrparimtar.

Naim Frashėri


1846 - 1900

Hyrje

Figura qėndrore e letėrsisė shqiptare tė Rilindjes, ai qė u bė shprehės i aspiratave tė popullit pėr liri e pėrparim, si poet i madh i kombit, ėshtė Naim Frashėri, bilbili i gjuhės shqipe. Naimi lindi mė 25 maj 1846 nė Frashėr, qė ishte edhe njė qendėr bejtexhinjsh. Mėsimet e para i mori tek hoxha i fshatit nė arabisht e turqisht. Qė i vogėl nisi tė vjershėronte. Studimet e mesme i kreu nė Janinė, nė gjimnazin e njohur "Zosimea". Aty horizonti i tij kulturor u zgjerua sė tepėrmi, njohu letėrsinė, kulturėn dhe filozofinė klasike greke e romake, ra nė kontakt me idetė e Revolucionit Borgjez Francez dhe me iluminizmin francez. Duke pėrvetėsuar disa gjuhė, si: greqishten e vjtėr e tė renė, latinishten, frėngjishten, italishten e persishten, Naimi, jo vetėm qė mori bazat e botėkuptimit tė vet, por njohu edhe poezinė e Evropės e tė Lindjes. Tė gjitha kėto tradita poetike ndikuan nė formimin e tij si poet. Mė 1870, pas mbarimit tė shkollės, shkoi pėr tė punuar nė Stamboll, por u prek nga turbekulozi dhe u kthye nė Shqipėri nė klimė mė tė shėndetshme.
Gjatė viteve 1872-1877 Naimi punoi nė Berat e nė Sarandė si nėpunės. Kjo periudhė pati rėndėsi tė veēantė nė formimin e tij. Atdhetar e si poet. Ai njohu mė mirė jetėn e popullit, zakonet, virtytet dhe aspiratat e tij, gjuhėn e bukur e shpirtin poetik tė njerėzve tė thjeshtė, krijimtarinė popullore, bukurinė e natyrės shqiptare.


Ndėrkohė vendi ishte pėrfshirė nė ngjarjet e mėdha tė lėvizjes ēlirimtare, qė do tė sillnin formimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenitmė 1878, udhėheqės i sė cilės ishte Abdyli, vėllai mė i madh i Naimit. Naimi dha ndihmesėn e vet pėr krijimin e degėve tė lidhjes nė Jugun e Shqipėrisė, pėrkrahu dhe pėrhapi programin e saj. Mė 1880, kur veprimtaria e Lidhjes ishte nė kulm, ai shkroi vjershėn e gjatė "Shqipėria", nė tė cilėn shpalli idetė kryesore tė Rilindjes. Me kėtė krijim Naimi niste rrugėn e poetit kombėtar. Mė 1881 Naimi u vendos pėrfundimisht nė Stamboll, ku u bė shpirti i Shoqėrisė sė Shkronjave dhe i lėvizjes sė atdhetarėve shqiptarė. Gjithė forcat dhe talentin ia kushtoi ēėshtjes kombėtare, punoi pėr ngritjen e shkollės shqipe dhe hartoi libra pėr tė, shkroi vjersha, pėrktheu e botoi vazhdimisht, duke ndihmuar pėr zhvillimin e letėrsisė sonė, pėr botim edhe tė shumė veprave tė autorėve tė tjerė. Lėvizja kombėtare, idealet e ēlirimit tė Shqipėrisė, tė pėrparimit e tė qytetėrimit tė saj, u bėnė faktori themelor qė ndikoi nė formimin e Naimit si poet e atdhetar.
Krijimtaria e gjerė letrare e Naimit, me veprat poetike e didaktike, kap njė periudhė tė shkurtėr prej 13 vjetėsh (1886-1899). Vetėm nė vitin 1886 ai botoi veprat "Bagėti e Bujqėsia", "Vjersha pėr mėsonjtoret e para", "Histori e pėrgjithshme" dhe poemėn greqisht "Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve", "E kėndimit ēunavet kėndonjėtoreja". Mė 1885 botoi pėrmbledhjen me vjersha persisht "Tehajylat" (Ėndėrrimet) mė 1888 botoi "Dituritė", mė 1890 "Lulet e verės", mė 1894 "Parajsa dhe fjala fluturake", mė 1898 "Historia e Skėnderbeut" dhe "Qerbelanė" dhe mė 1889 "Historia e Shqipėrisė". Sėmundja dhe lodhja e madhe ia keqėsuan shėndetin poetit, zemra e tė cilit pushoi sė rrahuri mė 20 tetor 1900, nė moshėn 54-vjeēare, i zhuritur nga malli pėr atdheun dhe me brengėn qė s'e pa dot tė lirė.
Vdekja e poetit qe njė zi e vėrtetė kombėtare. Shqiptarėt kishin humbur atdhetarin e kulluar, apostulin e shqiptarizmės, poetin e madh. Dhembjen dhe vlerėsimin pėr Naimin e shprehu bukur elegjia e Ēajupit, qė niste kėshtu:


Vdiq Naimi, vdiq Naimi,
moj e mjera Shqipėri,
mendjelarti, zemėrtrimi,
vjershėtori si ai.


****************************
Naim Frashėri vuri themelet e letėrsisė kombėtare shqiptare. Vepra e tij shėnoi lindjen e njė letėrsie tė re me vlera tė vėrteta artistike. Ajo shprehte aspiratat e shoqėrisė shqiptare tė kohės dhe ndikoi fuqishėm nė luftėn e saj pėr liri e progres.
Naimi krijoi traditėn e letėrsisė patriotike, qytetare, ai solli nė letėrsi botėn shqiptare, aspiratat jetike tė popullit.
Dashuria pėr Atdheun, popullin dhe njeriun, krenaria kombėtare dhe besimi nė tė ardhmen, ideja e madhe e ēlirimit, formojnė thelbin romantik tė veprės sė tij. Naimi e afroi letėrsinė me popullin, duke trajtuar tema tė reja, tė ndryshme nga ato tė letėrsisė sė vjetėr, temat e problemet e kohės.
Nė formimin e Naimit si poet ndikuan disa faktorė, por faktori kryesor ishte jeta e popullit tė vet dhe lėvizja e tij pėr ēlirim kombėtar.
Naimi njohu disa tradita poetike tė huaja, prej tė cilave mori elemente qė u tretėn mjaft natyrshėm nė veprėn e vet. Por krijimtarisė sė tij vulėn e origjinalitetit ia vuri jeta dhe tradita historike e artistike e populli tė vet. Traditat poetike popullore, qė pėrbėn njė nga burimet e formimit tė tij si poet, i dha shumė mė tepėr nga ēdo traditė tjetėr. Lidhja me tė u shpreh jo vetėm nė gjuhėn e poezisė sė Naimit dhe nė figuracionin e pasur, por, nė radhė tė parė, nė pėrmbatje dhe nė frymėn e saj.
Naimi ėshtė bilbili i gjuhės shqipe, mjeshtėr i fjalės. Vepra e tij vuri bazat e gjuhės letrare kombėtare shqipe, e cila do tė njihte mė vonė njė zhvillim tė mėtejshėm, pėr tė arritur gjer nė shqipen e sotme letrare kombėtare tė njėsuar e tė zhvilluar. Tradita qė krijoi Naimi, ėshtė e gjallė dhe frymėzuese edhe nė jetėn e shoqėrisė sonė tė sotme. Naimi mė tepėr se shkrimtar, ėshtė poeti mė i madh i Rilindjes sonė Kombėtare, ėshtė atdhetar, mendimtar dhe veprimtar i shquar i arsimit dhe i kulturės shqiptare.


vazhdon....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:49

Bagėti e Bujqėsia (analizė)

Poema "Bagėtia e bujqėsia" u botua mė 1886. Ėshtė njė nga veprat mė tė bukura e mė tė frymėzuara jo vetėm tė Naimit, por edhe tė krejt letėrsisė sė Rilindjes. Askush para Naimit nuk i kishte kėnduar dashurisė e mallit pėr atdhe, krenarisė kombėtare dhe bukurisė sė natyrės shqiptare me njė patos aq tė zjarrtė e me njė gjuhė poetike aq tė ėmbėl e tė bukur.
Me kėtė poemė Naimi krijoi poezinė e madhe tė Atdheut e tė natyrės shqiptare. Kjo vepėr jo vetėm u bė e dashur pėr bashkatdhetarėt, por krijoi njė traditė tė pasur edhe pėr poetėt qė erdhėn mė pas.
Siē e tregon edhe titulli, poema pėrbėhet nga dy pjesė. Nė pjesėn e parė flitet pėr punėt e blegtorisė, pėr jetėn dhe punėn e bariut, kurse nė pjesėn e dytė pėr punėt e bujkut. Megjithatė, kjo s'ėshtė aspak njė vepėr pėr kėto fusha tė jetės.
Prej tyre poeti vetėm sa merr pikėnisje pėr tė shprehur ndjenjat e flakta patriotike. Nė tė vėrtetė, vepra ėshtė njė himn poetik i frymėzuar, kushtuar Atdheut, natyrės dhe njerėzve tė tij.
Poema hapet me njė apostrofė madhėshtore, e cila me njė qartėsi tė habitshme na sjell para syve bukuritė e natyrės shqiptare, larminė dhe ngjyrat e saj, njė peizazh tė pafund plot dritė e gjallėri.

O malet e Shqipėrisė e ju, o lisat e gjatė,
fushat e gjera me lule q'u kam ndėr mend dit `natė,
ju, bregore bukuroshe, e ju, lumenjt' e kulluar,
ēuka, kodra, brinja, gėrxhe dhe pyje tė gjelbėruar,
do tė kėndoj bagėtinė qė mbani ju e ushqeni
o vendėthit e bekuar ju mendjen ma dėfreni.

Motivi i mallit pėr atdhe zė fill qė nė kėto vargje dhe e pėrshkron gjithė poemėn. Larg vendlindjes, larg maleve dhe fushave, larg netėve tė magjishme dhe mėngjeseve plot zhurma jetėsore, poeti ndien njė mall zhuritės pėr ēdo gjė shqiptare. Nė atdhe gjithēka ėshtė e bukur, ndaj dhe dėshira pėr t'u kthyer ėshtė e papėrmbajtur.
Kjo dėshirė pėr tė fluturuar drejt Shqipėrisė ėshtė shprehur me mjete poetike nga mė tė ndjerat. Poeti dėshiron tė ketė "vrapin e veriut… krahė pėllumbi…, nxitimin e lumit me valė". Me apostrofa plot drithėrim ai i drejtohet "fluturės krahėshkruar" ose "dallėndyshes bukuroshe" qė t'ia marrin zemrėn e pėrmalluar e t'ia shpien nė Shqipėri. Veēanėrisht e goditur ėshtė similituda, e ndėrtuar mbi bazėn e pėrfytyrimeve popullore tė marra nga jeta e bariut dhe e bujkut shqiptar:


Kur dėgjon zėthin e s'ėmės qysh e lė qingji kopenė
blegėrinė dy a tri herė edhe ikėn e merr dhenė,
edhe nė i prefshin udhėn njėzet a tridhjetė vetė,
e ta trembin ai s'kthehet, po shkon nė mes si shigjetė.
Ashtu dhe zemra ime, mė lė kėtu, tek jam, mua,
vjen me vrap e me dėshirė aty, nė viset e tua.

Njė tjetėr motiv i fuqishėm, qė e bėn poemėn tė dashur e frymėzuese edhe pėr ne sot, ėshtė krenaria pėr Shqipėrinė, krenaria pėr emrin shqiptar. Me dashurinė dhe krenarinė e flaktė atdhetare, Naimi shprehu njė nga idetė mė tė rėndėsishme tė lėvizjes kombėtare. Ai synonte tė ngjallte tek bashkatdhetarėt ndėrgjegjjen kombėtare, t'i bėnte tė vetėdijshėm se ishin bij tė njė vendi me vlera tė gjithanshme, tė njė atdheu qė priste shumė prej tyre. Zėri i poetit buēet:

Ti Shqipėri, mė ep nder, mė ep emrin shqipėtar,
zemrėn ti ma gatove plot me dėshirė e me zjarr.

Ishte e para herė nė letėrsinė tonė qė njė gjė e tillė shprehej kaq bukur, me kaq zjarr e pėrkushtim. Nė kėto dy vargje Naimi mishėron njė ide tė madhe e tė pėrjetshme: nderin, dinjitetin njeriut ia jep Atdheu, balta e vendlindjes, e gatuar me gjak e djersė, me historinė e me traditat, me fisnikėrinė, bujarinė e gjithė vlerat e tjera morale; lumturinė, gėzimin dhe kuptimin e jetės njeriu mund ta gjejė nė atdhč, nė vatrėn e vet, mes njerėzve tė vet.
Kėto vargje tė pavdekshme patėn njė ndikim tė jashtzakonshėm tek bashkatdhetarėt, aq mė tepėr qė shumė shqiptarė, tė mėsuar nėpėr shkolla tė huaja e tė verbuar nga propogandat antishqiptare, e kishin pėr turp tė pohonin kombėsinė e tyre tė vėrtetė. Vargjet e Naimit i prekėn nė zemėr, ua drejtuan sytė dhe shpirtin nga Atdheu, u kujtuan detyrėn si bij tė tij.
Poema e Naimit ėshtė njė vepėr tipike romantike. Bota e pasur e ndjenjave, dėshira pėr t'u arratisur "nga brengat, nga thashethemet", nga rrėmuja e qytetit anadollak, krijon njė gjendje emocionale tė veēantė. Por romantizmi i Naimit ėshtė aktiv. Poeti nuk tėrhiqet nė gjirin e natyrės pėr tė lėnguar nė vetmi e pikėllim. Pėrkundėrazi duke u mrekulluar nga natyra e bukur shqiptare, nga jeta e thjeshtė dhe e ndershme nė vendin e tij, nga fisnikėria e njerėzve tė punės, ai ka dashur t'i nxisė shqiptarėt ta duan Atdheun, tė kthehen nė vatrėn e tyre dhe lumturinė ta gjejnė nė punė .
Motivi i punės mund tė themi se shtrihet nė gjithė poemėn, e cila ėshtė kėshtu njė himn pėr punėn dhe pėr njerėzit e punės, pėr bujqit dhe barinjtė. Poeti tregon nė skena tė bukura e plot lėvizje veprimtarinė e pėrditshme tė bariut, tė stopanit qė bėn bulmet, tė bujkut qė vė qetė pėrpara menatė; madje, edhe shpendėt, kafshėt dhe kandrat janė nė punė e nė lėvizje tė pėrhershme. Nė kėtė himnizim tė njerėzve tė thjeshtė e jo tė pėrfaqėsuesėve tė klasave tė larta parazitare, gjejmė edhe njėherė ndjenjat demokratike tė Naimit.

vazhdon....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:49

Jetėn nė atdhe Naimi e ka idealizuar, duke e paraqitur me ngjyrat mė tė bukura e me tone idilike. Ai nuk ka dashur t'i paraqesė plagėt dhe kundėrshtitė e mėdha tė jetės nė fshatin shqiptar tė asaj kohe dhe kjo bėhet me qėllim, qė t'ua bėjė sa mė tė dashur vendlindjen shqiptarėve. Megjithatė, aty-kėtu depėrton edhe ndonjė hollėsi qė tėrthorazi flet pėr ato plagė: varri i njė udhėtari tė vdekur larg shtėpisė, njė plakė e drobitur, njė lypės. Mbi tė gjitha plaga e madhe e robėrisė, padituria, pėrēarjet, nuk i shpėtojnė nga sytė. Ai i prek tėrthorazi nė vargjet qė mbyllin poemėn, kur shpreh dėshirėn qė Shqipėria tė hyjė nė rrugėn e mbarėsisė

Tregomu dhe shqiptarėt udhėn e punės sė mbarė,
bashkomi, bėmi vėllezėr edhe fjeshtė shqiptarė.
Falmi, falmi Shqipėrisė ditėn e bardhė tė lirisė,
udhėn e vėllazėrisė, vahn e gjithė mirėsisė.
Nxirr tė vėrtetėn nė shesh, paskėtaj tė mbretėrojė,
errėsira tė pėrndahet, gėnjeshtra tė pushojė.


Vlerat artistike tė poemės janė tė gjithanshme, ndaj dhe idetė e saj janė aq tė prekshme. Figuracioni ėshtė aq i pasur, i larmishėm e i vetvetishėm sa tė krijon njė ngazėllim tė papėrmbajtur. Apostrofat drejtuar natyrės shqiptare, enumeracionet e shumta qė japin larminė e saj dhe tė punėve, krahasimet dhe semilitudat e goditura, epitetet e thjeshta dhe metaforat e bėjnė atė njė nga veprat mė tė frymėzuara tė letėrsisė sonė. Duke u nisur nga jeta baritore, nga loja e qengjave rreth mėmave tė tyre, Naimi krijon dhe simbole shprehėse: fjala "mėmė" pėrsėritet aq shpesh, sa bėhet simbol, qė pėrgjihtėson pėrkushtimin e poetit ndaj tokės mėmė, Shqipėrisė.
Nė kėtė vepėr Naimi pėrdor njė shqipe tė kulluar dhe, mbi tė gjitha, arrit tė zbulojė me forcėn e talentit poetik vlerat dhe mundėsitė e mėdha shprehėse tė gjuhės sonė. Ai e ngriti atė nė rrafshin e gjuhės sė poezisė sė vėrtetė, qė mund tė shprehte ndjenja nga mė tė hollat. Nė poemė gjejmė njė leksik shumė tė pasur baritor e fshatarak, thirrorė e pasthirrma plot efekt, gjejmė prapashtesat pėrkėdhelėse zvogluese: -zė, -thė, -osh (e), qė sjellin aq ngrohtėsi:


Vashė bukuroshe e bariut, qė vjen me llėrė pėrveshur,
me zemėr tė dėfryer e me buzėzė tė qeshur…
nė sythit tėnd shoh gazė…,


Pėr t'u dhėnė jetė ideve e ndjenjave tė zjarrta, Naimi krijoi njė varg tė ri nė poezinė shqiptare, vargun 16-rrokėsh.
Vetėm ky varg i gjerė dhe i qetė mund tė jepte atė tabllo madhėshtore tė natyrės shqiptare dhe ndjenjat e pėrflakura tė poetit, ndaj dhe mban emrin e tij, vargu naimjan.
"Bagėti e bujqėsia" ėshtė poemė liriko-epike, boshtin e sė cilės e formon lirizmi, shprehja e mendimeve dhe e ndjenjave qė i vlojnėnė shpirt poetit. Bota romantike e Naimit pėrmblidhet nė ekzaltimin nga bukuritė e natyrės shqiptaree tė jetės baritore e fshatarake, nė dashurinė dhe krenarinė pėr kombin, nė optimizmin dhe ngazėllimin pėr ditėn e bardhė tė lirisė. Poema mbetet njė nga faqet mė tė bukura tė poezisė sė Rilindjes, me ndikim tė fuqishėm edhe nė ditėt tona.


Bagėti e Bujqėsia (pjesa e parė)
malet' e Shqipėrisė e ju o lisat' e gjatė!
Fushat e gjėra me lule, q'u kam ndėr mėnt dit' e natė!
Ju bregore bukuroshe e ju lumenjt' e kulluar!
Ēuka, kodra, brinja, gėrxhe dhe pylle tė gjelbėruar!
Do tė kėndonj bagėtinė qė mbani ju e ushqeni,
O vendėthit e bekuar, ju mėndjen ma dėfreni.

Ti Shqipėri, mė ep nderė, mė ep emrin shqipėtar,
Zėmrėn ti ma gatove plot me dėshirė dhe me zjarr.

Shqipėri, o mėma ime, ndonėse jam i mėrguar,
Dashurinė tėnde kurrė zemėra s'e ka harruar.

Kur dėgjon zėthin e s'ėmės qysh e le qengji kopenė,
Blegėrin dy a tri herė edhe ikėn e merr dhenė,
Edhe nė i prefshin udhėn njėzet a tridhjetė vetė,
E ta trėmbin, ajy s'kthehet, po shkon nė mes si shigjetė,
Ashtu dhe zėmėra ime mė le kėtu tek jam mua,
Vjen me vrap e me dėshirė aty nėr viset e tua.
Tek buron ujėt e ftohtė edhe fryn veriu nė verė,
Tek mbin lulja me gas shumė dhe me bukuri e m'erė,
Ku i fryn bariu xhurasė, tek kullosin bagėtija,
Ku mėrzen cjapi me zile, atje i kam ment e mija.
Atje lint diell' i qeshur edhe hėna e gėzuar,
Fat' i bardh' e mirėsija nė atė vėnt janė mbluar;
Nat'atje'shtė tjatrė natė edhe dita tjatėr ditė,
Nė pyjet' e gjelbėruar, atje rrinė perėnditė.

Mendje! merr fushat e malet, jashtė, jashtė nga qyteti,
Nga brengat, nga thashethemet, nga rrėmuja, nga rrėmeti.

Tek kėndon thėllėza me gas edhe zogu me dėshirė,
E qyqja duke qeshur, bilbili me ėmbėlsirė,
Tek hapetė trėndafili, atje ma ka ėnda tė jem,
Bashkė me shpest edhe unė t'ia thėrres kėngės e t'ia them;
Tė shoh kedhėrit' e shqerrat, deshtė, cjeptė, dhėntė, dhitė,
Qiellin' e sbukuruar, dhenė me lul'e me dritė.

Vashė bukurosh'e bariut! qė vjen me llėrė pėrveshur,
Me zemėrė tė dėfryer e me buzėzė tė qeshur,
Me dy shqerėza ndėr duar, tė bukura si dhe vetė,
Nė sythit tėnt e shoh gazė, qė s'e kam gjetur ndė jetė.
Dashi sysk e me kėmborė, q'e ke manar, po tė vjen pas,
Dhe qeni me bes' i larmė tė ndjek me dėshir' e me gas.
Dashē Perėndinė, pa mė thua, a mos na pe bagėtinė?
- Pash' atje pas mė tė gdhirė,... ja atje pėrtej tek vinė!

O! sa bukuri ka tufa! Sa gas bije bagėtija!
Vinė posi mblet' e plotė! I bekoftė Perėndija!
Nėpėr shesh' e nėr bregore janė pėrhapurė shqerrat,
E kecėrit nėpėr rripat dhe nė gjethet e nė ferrat;
Sa me vrap e me gas bredhin edhe lozin shok me shok,
Aty pėrhapenė me nxit aty mblidhenė prapė tok,
Edhe prapė tufė-tufė pėrhapenė duke bredhur,
Duke ikur me vrap shumė, duke lojtur, duke hedhur.
Nxitojn' e s'lodhenė kurrė edhe, kur i merr urija,
Secili futet nė tufė, suletė ne mėm' e tija,
Posa gjen mėmėn e dashur edhe me vrap i hyn nė gji,
Rri mė gjunjė dhe zė sisėn e qumėshtin e ėmbėl pi;
Pa e ėma me mall shumė, ndo dhi qoftė a ndo dele,
Bir' e vetėm e merr nė gji me gas e me pėrkėdhele.

Sa tė mirazė ke dhėnė, Zot i math e i vėrtetė!
E ē'nom tė bekuar vure pėr ēdo gjė q'ėshtė nė jetė!

Sa mė pėlqen blegėrima, zėr'i ėmbėl' i bagėtisė,
Qėngji edhe kec'i bukur, qė rri mė gjunj' e pi sisė!
Pėrhapurė bagėtija nėpėr sheshe, nėpėr brinja,
Nėr lajthi e nėpėr dushnja, ndėr murriza, nė dėllinja;
Bijen zilet' e kėmborėt e fyelli e xhuraja,
Dheu bleron e gjelbėrojnė fusha, male, brigje, maja,
Edhe gjithė gjė e gjallė ndjen nė zemėr njė dėshirė,
Njė gas t'ėmbėl' e tė shumė, o! sa bukur e sa mirė!
Pelėn e ndjek mėz'i bukur, lopės i vete viēi pas,
Dellėndyshja punėtore bėn folenė me tė math gas,
Ogiēi ikėn pėrpara, i bije tufės nė ballė,
Me zemėr tė ēelur shumė vete si trimi me pallė,


Zoqtė zėnė kėng' e valle dhe po kėrcejn' e kėndojnė,
E nėpėr dega me lule si ėngjėllit fluturojnė,
Larashi ngrihet pėrpjetė, thua q'i shpie Perėndisė
Njė lėvdatė tė bekuar pėr gėzimt tė gjithėsisė,

Qielli sa ėsht' i kthiellt e sa ėshtė sbukuruar!
E dielli sa ndrin bukur mbi lulet tė lulėzuar!
Gjithė kėto lule ē'janė, qė u ngjallė menjėherė?
Ngaha qielli ke xbritur? Ver', o e bukura verė!
Ēdo lulezė ka me vehte njė emėr e njė fytyrė,

Njė bukuri, njė mirėsi, njė shtat, nj'erė e njė ngjyrė,
Si dhe ēdo dru e ēdo pemė, edhe ēdo bar e ēdo fletė;
Sa ėshtė e bukur faq' e dheut! S'tė zė syri gjė tė metė

vazhdon...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:49

Gjithė kjo bukuri vallė nga dheu tė ketė mbleruar,
A me tė matht tė ti' Zoti pej parajs'e ka dėrguar?

Veē njė njeri shoh pa punė dhe tė mjer' e tė brengosur,
Tė kėputur, tė mjeruar, tė grisur e tė rreckosur;
Lipėn i gjori pa shpresė, se atje e pru pėrtimi,
S'i ka mbetur gas nė zemrė, se s'i la vėnt hidhėrimi.
Eshtė njeri, si dhe neve, po epini, o tė pasur,
E mos e lini tė urėt dhe tė mjer' e buzėplasur,
Se pėrtimn' e zi, q'e pruri tė gjorėn mė kėtė ditė,
Nuk' e dimė vet' e zgjodhi, apo ia dhanė Perėnditė.
Edhe pėr njė mizė, kur heq, i vjen keq njeriut tė mirė,
Zėmėra s'thuhetė zėmrė me mos pasurė mėshirė.

Ah! edh' atje tej mbi udhė i duket i shkreti varri,
Rrethuar me lul'e me bar, njė tė gjori udhėtari,
Qė ka vdekur i ri shumė e ka rarė lark shtėpisė,
Mėrguar nga mėm' e motrė dhe pej gjithė njerėzisė;
Njė zok i helmuar mi varrt i rri si mėmėzė dh'e qan,
Ndarė nga tė gjithė shokėt edhe zi pėr tė mjerė mban.

Tomor! o mal i bekuar, fron i lartė, qė rrij Zoti,
Pas fesė vjetrė qė kishinė shqipėtarėtė qėmoti,
Dhe ti Mali-Plak i lartė, qė me syt' e tu ke parė
Luftėra tė mėdha shumė e punė qė kanė ngjarė.
O malet' e Shqipėrisė, qė mbani kryet pėrpjetė,
Tėmerr e frikė pėrhapni, pėrpini qiejt e retė!
Tė patundurė pėrjetė jini, pa, kur oshėtini,
Udhėtarit nė zemėr frikė tė madhe i vini;
Keni shkėmbenj, gėrxhe, lisa, lumenj dhe dėborė ndė gji,
Pėrsiprė lulėz' e gjethe dhe brėnda ergjėnt e flori,
E ju fusha bukuroshe edhe tė majm'e pėllore,
Ju sheshet e lulėzuar, ju bregore gjelbėrore,
Q'u fali Zoti tė mira, u mba me shumė pekule,
U dha bar e gjeth e veri, zoq e flutura e lule,
Zemėrn' e varfėrė time aty ndėr ju e kam mbluar,
Tek buron nga gjithi juaj uj'i ftoht' e i kulluar;
Jam lark jush i dėshėruar edhe s'e duronj dot mallė,
Po s'e di si dua unė do t'u shoh njė herė vallė?

Tė paskėsha vrapn' e veriut, tė kisha krahė pėllumbi,
Nxitimn' e lumit me valė, q'ikėn me vėrtik si plumbi,
E tė vija nė gjit tuaj, nj' ujė tė ftohtė tė pinja,
Edhe nėpėr ato hije njė copė herė tė rrinja,
Syt' e ballit t'i xbavitnja, zėmėrėnė ta dėfrenja,
Gazė, qė paēė njėherė, prap' aty ndėr ju ta gjenja.
Opopo! Kshu pse mė vini pėrpara syve pa pushim,
O ditėt' e djalėrisė, o moj kohėz' e tė rit tim?

O flutura krahėshkruar, qė fluturon nėpėr erė,
As merr dhe zėmrėnė time me vehtezė dhe ma shpjerė
Nėr malet tė Shqipėrisė, tek kullosėn bagėtija,
Tek i fryn bariu xhurasė, tek mė rrinė mėnt' e mija,
Ku shkon me zile tė madhe ogiēi pėrmes lajthisė,
Pa zjen e oshėtin mali ngaha zėr'i bagėtisė;
Marrėnė vrapn' e nxitojnė, derdhen nė gjollė pėr kripė,
Dhėntė ndėr shesh'e ndėr brigje, dhitė nė shkėmb e nė rripė.


Bagėti e Bujqėsia (pjesa e dytė)

Bariu plak krabėn nė dorė edhe urdhėron tė rinjtė,
E ata gjithė punojnė, ngriturė mė bres pėrqinjtė;
Ca bėjnė vathėn e shtrungėn, ca ngrehin tėndėn e stanė,
Kush sjell gjeth e karthj' e shkarpa, sicilido ndih mė nj'anė;
Kush pėrvjel, kush qeth sheleknė, kush mjel dhitė, kush mjel dhėntė,
Njėri merr ushqen kėlyshnė, tjatėri pėrgėzon qėntė.
Stopani, bėr'i zi sterrė, shikon bulmetn' e bekuar,
Tunt, bėn gjalpė, djathė, gjizė edhe punon pa pėrtuar;
Udhėtar' e gjahėtorė, q'u bije udha ndėr male,
U ep mish, qumėsht, kos, dhallė, ajkė, djathė, bukėvale...
Kec'i mbeturė pa mėmė dhe i varfėr' e i shkretė
Mėnt mėmėnė, qė ka mbetur pa bir e pa gas nė jetė.
Dėgjohet nga mez'i pyllit krism' e sėpatės s'druvarit,
E sharrėsė qė bėn lėndė, edhe fyell'i shterparit.

Shterpari s'i qaset stanit, po nėr pyje bij'e ngrihet,
Nėpėr maja, nėr bregore, rri, kėndon a gdhėnt, a shtrihet;
S'i trembetė syri kurrė, vetėm aty dit' e natė,
Nga ujku e nga kusari s'ka frik', as nga lis'i gjatė,
As nga shkėmbėnjt' e nga pylli, as gogolėtė s'e hanė,
Armėtė ka shok e vėlla, mėm' e motėrė xhuranė;
Miqt' e ti shqeratė janė, kecėrit, dhitė, dhėntė,
Cjeptė, ziletė, kėmborėt, deshtė e mė tepėr qėntė,
Qė s'flenė, po rrin' e ruajn bagėtinė dhe barinė,
Kur e shohin, tundin bishtin dhe me gas tė math i vinė;
S'e hanė njerin' e mirė edhe mikun' e udhėtarė,
Se i njohėn; po tė liknė, egėrsirėnė, kusarė.
Vjen nata, e lė nė t'errėt, del hėna, i pėrhap dritėn,
Vjen mėngjesi, sbardhėllehet, lint' dielli, i bije ditėn.
Yjtė, hėna, dielli, shėnja, lindin e prapė perėndojnė,
Gjithė ē'lėvrijnė nėr qiej, pėrpara syvet i shkojnė.
Mblidhen ret' e hapėsira bėnetė e zezė sterrė,
Vetėtimat e gjėmimet nisin e shiu zė tė bjerė;
Bariu vė gunėn nė kokė, z'eshkėn me herėt tė parė,
Ndes shkarpat sakaqėherė, e lisnė fryn, dhe bėn zjarrė;
Fishėllen e thėrret qentė secilin me emėr veēan,
Pa, kur derdhetė Baliku, ujkun' e zė edh'e pėrlan,
Se bisha, qė bije dėmnė, errėsir' e mjergull kėrkon,
Papo bariu shum' ahere vė re dhe mba vesh e dėgjon,
Dhe sokėllin me zė tė madh, tunden malet e shkėmbenjtė,
Gumzhitin pyjet' e veshur e oshėtijnė pėrrenjtė!

Ėsht' e lehtė dhi e stanit, qė kullot gjethen e malit,
Dhe bij'e fle majė shkėmbit e pi ujėthit e zallit;
Dhi e shtėpis' ėsht' e plokshtė, fle nė vath' e nėnė strehė
E pi ujėt e rrėkesė edhe shtrihetė nė plehė;
Esht' e butėz' edh'e qetė dhe e urtė si manare,
Nuk' ėshtė si malėsorja, andaj i thonė bravare.

Nė fshat, posa sbardhėllehet, sheh njė plakėzė tė gjorė,
Ngrihet, hap derėn ngadalė, e del me kusi nė dorė,
Rri nė derėzėt tė shtrungės, dhe djali duke dremitur
I nget bagėtin' e delen, i mjel plakėz' e drobitur.
Plaku lė shkopnė mėnjanė e bėn gardhin a zė shteknė,
Bariu vė tufėn pėrpara, vasha pėrkėdhel sheleknė,
Nusja fshi e ndreq shtėpinė edhe bėn bukėn e gjellėn,
I shoqi sheh kanė, lopėn, viēnė, demnė, kalėn, pelėn

Mushkėn, qė ėsht' e harbuar edhe bashkė me gomarė
Rrahėnė tė hedhin murė, tė hanė bimėn a barė.
Njė grua vete nė krua, e tjatėra zė tė tuntnjė,
Njė sheh pulat, miskat, rosat, dhe tjatėra bėn ētė muntnjė.

Na hyjnė shumė nė punė kafshėtė dhe bagėtija,
Na i dha nė kėtė jetė shok' e ndihmės Perėndija.
Tė mos ishte gjė e gjallė, njeriu s'rronte dot nė jetė,
Do tė vdiste nga uria, do t'ish lakuriq e shkretė;
Gjė e gjallė na vesh, na mbath dhe na ushqen e na zbavit,
Kur shtohet e vete mbarė; jetėnė tėn' e pėrsėrit.
Edhe dheu, qė na ep drithė, sido ta kemi punuar,
Nukė pjell mirė si duam, po s'e patmė plehėruar.
O shokėtė e njeriut, Zoti u shtoftė e u bekoftė!
Dhe shpirti im mik pėrjetė, sindėkur ka qėn' u qoftė.
Kafshėt, edhe bagėtinė, qė u ka kaqė nevojė,
Njeriu duhetė t'i shohė, t'i ketė kujdes, t'i dojė.
Tė mos t'i mundojmė kurrė, po si fėmijė t'i kemi,
Eshtė mėkat edhe fjalė tė ligė pėr to tė themi.

Dellėndyshe bukuroshe, qė thua mijėra fjalė,
Dhe tė k'ėnda vahn' e lumėn, qė vjen me vrap e me valė,
A mos vjen nga Shqipėria? Eni vjen prej Ēamėrie
Me kėto mijėra fjalė e me gluhė perėndie?
Apo vjen nga Labėria, pra mė duke kaqė trime,
Edhe fjalėtė qė thua mė gėzojnė zėmrėn time,
Q'ėshtė thyer, bėrė posi njė pasqyrė,
Duke kėputur nga cmagu, qė s'e kanė vartur mirė,
Apo vjen nga fush'e Korēės, nga vėnd'i mir' e i gjerė,
Prej zembrėsė Shqipėrisė, qė del gjithė bot' e ndjerė?
A mė vjen prej Malėsie, prej Skrapari, prej Dobreje,
Nga Vijosa, nga Devolli, prej Vlor' e prej Myzeqeje?

Tė mundja tė fluturonja e tė kishnja krahė si ti,
Me gas tė math do t'i vinja Shqipėrisė brėnda nė gji!
Pėr me marrė drejt Shkumbinė edh' Elbasan' e Tiranėn,
E me ardh ke ti, o Shkodrė, tė shof Drinin e Bujanėn,
Kostur, Pėrlep, Fėllėrinė, Dibrė, Ipek e Jakovėn,
Mat' e Ysqyp e Prėshtinė dhe Mirėdit' e Tetovėn;
Krojėnė e Skėnderbegut, q'i ka pas dhan ner Shqypnisė,
Tue bam me trimni luftė, e m'e munt kren e Tyrqisė.

Durrės, o qytet i bukur, qė je kėrthiz' e mėmėdheut!
Edhe ti Leshi me emrė, qė ke eshtrat e Skėnderbeut!
Burrat tuaj aqė trima do ta lenė vall' Ulqinė
Edhe gjithė shqipėtarėt ta mbanjė armiku ynė?
Nukė mė ngjan e s'e besonj, kam te zoti shumė shpresė,
Shqipėria kėtej-tutje kshu po nukė do tė mbesė.

Dua tė dal majė malit, tė shoh gjithė Arbėrinė,
Vėllezėrit shqipėtarė, qė venė nė pun' e vinė,
Burrat trima me besė dhe shpirtmir' e punėtorė,

Dhe fushatė gjithė lule e malet me dėborė.

O fushazėtė pėllore, qė m'ushqeni Shqipėrinė,
Do tė kėndoj bukurinė tuaj edhe bujqėsinė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:50

Bagėti e Bujqėsia (pjesa e tretė)

Ti perėndi e ligjėrisė, qė rri nė malt tė Tomorit,
Unju posht' e mė ndih pakė, o motra im'e tė gjorit!
Mė ke leshrat tė florinjta e tė ergjėndtė krahrorė,
Ball' e gush' e faq'e llėrė dhe kėmb' e duar dėborė;
Sikundėr do malėsorėt dhe pyjet e bagėtinė,
Duaj edhe fusharakėt dhe arat' e bujqėsinė,

Edhe ti, o mėmėz' e dheut, q'i fale dheut aq' uratė,
Sa pjell mijėra tė mira e kurrė s'mbetetė thatė,
I dhe lul'e bar e gjethe, bim' e drith' e pem' e drurė,
Mblodhe gjithė bukuritė edhe kanisk ia ke prurė.

Tė keqen, o symėshqerė, shikomė njė herė nė syt!
Si lulet' e si bilbili edhe unė jam djali yt.

Gjithė kėto farė lulesh e kėtė tė bukur erė,
Kėtė mblerim, kėto gjyrė vallė nga ē'vent'i kesh nxjerrė!
O sa e madhe bukuri! As mė thua ku e more!
O bukuroshe, t'u bėfsha, ngaha gjiri yt e nxore?
Apo me dorėt tė bukur e more nga gjir'i Zotit,
Nga qielli, nga parajsa, nga prehėr' e plotė i motit?
Kudo shkel kėmbėza jote, gėzohet vendi e mbleron,
Tekdo heth sythit e qeshur, bukuri' atje lulėzon!

Ti zbukuron faqen' e dheut, ti do e ushqen njerinė,
Mė tė gjallė, dhe pas vdekjes e pret duke hapur gjinė!
Vjen dimėri, t'i than lulet, ti me njė frym' i ngjall prapė,
Napėnė q'u heth pėrsiprė, ua heq me ver' e me vapė.

Bujkun e zgjuan me natė edhe vė pėrpara qetė,
Nisetė pa zbardhėllyer pėr punėzėt tė vėrtetė;
Mer pluarin e parmėndėn, zgjedhėn, tevliknė, hostenė,
Kafshėn, farėn, shoknė, bukėn, trajstėnė, lakrorė, qenė...
Shėrbėtor'i mėmės' sė dheut, q'e ka zėmrėnė plot shpresė,
Del kur hapet trėndafili dhe bari ė'shtė gjithė vesė;
I falet Zotit t'vėrtetė dhe zihet nga pun' e mbarė,
Zėmėrzėn e ka tė bardhė dhe tė qėruar e tė larė.

Pa lodhur e pa kėputur, pa djersė e pa mundime,
Njeriu i gjorė nė jetė nukė gjen dot as thėrrime,
Si tė punosh dit' e natė e tė bėsh ē'duhenė gjithė,
Ahere kėrko nga Zoti tė t'apė bukėz' e drithė.
Njeri, puno, mos pusho kurrė dhe lark nga makutėrija,
Zėmėrnė kije tė gjerė, mos ki keq, pa t'ep Perėndija.

Puna ka duk e uratė, Zot'i math e ka bekuar,
Njerinė mi faqet tė dheut e dėrgoi pėr tė punuar.

Ver' o e bukura verė, qė na vjen nga i madhi Zot
Me mirėsi, me bukuri, me gas tė math, me duar plot,
Sindėkur ēel trėndafilė, e i fal bilbilit zėnė,
Ashtu na bije nga qielli njė gas nė zėmėrt tėnė.

Zot'i e i vėrtetė pėr tė ushqyer njerinė,
Pėr tė zbukuruar dhenė, pėr tė shtuar mirėsinė,
I dha zjarr e flakė diellit, i fali dhe shinė resė,
Bėri dimėrin e verėn dhe zemrės son' i dha shpresė.

Pėr tė arriturė rrushnė ē'ka punuar Perėndija,
Qielli, dheu, dielli, shiu, njeriu, tėrė gjithėsija!
S'ėshtė ēudi pse na dėfren ver' e bukur zemrėn tėnė;
Ē'ka punuar Perėndija edhe njeriu, sa e bėnė!
Ju shokė, kur pini verėn, mos dehi, mos zėmėrohi,
Mos u zihni, mos u shani, mos lėvdohi, mos qėrtohi,
Se pėrēmoni Perėndinė, q'i ka falur hardhisė rrush,
Edhe kėrkon dashurinė e ndodhet fshetazi ndaj jush;
Po gėzohi, prehi, qeshni, duhi, zbaviti, dėfreni,
Flisni fjalė tė pėlqyer, loni, kėndoni, kėrceni,
Bėjeni zėmrėn tė gjerė edhe shtoni dashurinė,
Mirėsinė, njerėzinė dhe besėn e miqėsinė,
Se nė breng' e nė tė keqe, nė punė e nė tė pirė,
Mirretė vesh njeriu i lik, njihetė njeriu i mirė.

A e shihni gjithėsinė, yjtė, Diellinė, Hėnėn,
Dhenė, erėn, retė, kohėn, Kashtėn' e Kumtėrit, Shėnjėn,
Si janė pėrveshur gjithė edhe lėēijn' e punojnė,
Njėri-tjatėrit i ndihin, ashtu punėn e mbarojnė.
Nė mest tė kėti rrėmeti, tė punėtorėve shumė,
Njeriu duhet tė lėēinjė, apo tė bjerė nė gjumė?

Mundohetė punėtori, po nė zemėrzėt tė qetė
Sa gas tė math ndjen, kur njėra qė heth, i pjell dymbėdhjetė!
Kur e sheh kallin' e plotė tė kėrrusurė nga barra,
Dhe parajsėn e vėrtetė tė ēfaqurė nėpėr ara,
Kur heth lėmėn e mbleth toknė, ndan bukn' e kashtėn mėnjanė,
U heth kuajve e qevet, qė janė lodhur, tė hanė,
Kur e pėrmbush plot shtėpinė me drith' e me gjė tė gjallė,
Shtrohet me uri nė bukė e ha me djersė nė ballė.

Sheh pjergullnė, manė, fiknė, thanėnė, arrėn, ullinė,
Mollėn, dardhėn, pjeshkėn, shegėn, vadhėnė, ftuan, qershinė,
Kumbullatė, zerdelinė, ngarkuar me pemė gjithė,
Oborrė plot gjė tė gjallė, shtėpinė mbushur me drithė,
Dhe zėmėra i gėzohet, pa i faletė Perėndisė,
Q'e ēpėrblen punėn e djersėn e mundimn' e njerėzisė.

Qysh rroit mblet' e uruar dhe ven' e vin e lėēijnė,
Ca havllinė ndėrtojnė, ca nėpėr lule shėndijnė.
O ē'punė me mėnt punojnė, sa bukur e bėjn' e mirė!
N'apin dyllėtė, q'ep dritė, dhe mjaltė thjesht' ėmbėlsirė.
Dhe punėtorėt' e mirė m'atė mėnyrė punojnė,
Edhe gjithė njerėzija me mundimt t'atyre shkojnė;
Njėri mih, tjatėri lėron, njėri mbjell, tjatėri prashit,
Kush t'harr, kush korr, kush mbledh duaj, kush shin, kush sharton, kush krasit,
Njė bėn pluar' e sėpatėn, njė parmendėn, njė shtėpinė,
Njė pret e qep, njė merr e ep, njė mbath, njė shikon mullinė,
Ēdo njeri njė farė pune bėn nė mest tė shoqėrisė,
Kjo ėsht' udh' e Perėndisė, ky ėshtė nam i gjithėsisė.
Edh' ajo miza pėrdhese, ē'i duhetė pėr tė ngrėnė,
Eshtė rrahur e pėrpjekur e me kohėz' e ka vėnė.
Ka njė punė tė punonjė si ēdo gjė q'ėshtė nė jetė,
Kshu e ka thėnė me kohė Zot'i math e i vėrtetė.

Bujku mundohet nė verė, po nė dimėr rri e prėhet,
Sheh shtėpizėnė mė kamje, edhe zėmėra i bėhet,
Gratė tė gjitha punojnė n'avlėmėnt e nė tė tjera,
Edhe jashtė fryn e bije, por kur na trokėllin dera:
Eshtė nj'udhėtar i gjorė, qė ka mbetur nė dėborė,
I kanė ngrirė tė mjerit vesh' e goj, e kėmb' e dorė;
Ngrihet i zot'i shtėpisė edhe tė huajthin e merr,
E vė nė kryet tė vatrės me njerėzi, me tė math nder,
Posa e shohėnė qė vjen, i ngrihen gjithė fėmija,
Se tė huajnė mė derė na e dėrgon Perėndia,
Pa i bėjnė zjarr e ngrohet edh'e mbajnė me tė mirė,
I sjellin shtresė tė flerė edhe tė ngrėn' e tė pirė.

Kėshtu tė huajt' e miqtė njeriu q'ėshtė i uruar
I pret me krahėror hapur e i pėrcjell tė gėzuar.

Nė verė qė ēelen lulet, qielli ndrin si pasqyrė,
Sbukurohetė faq'e dheut e merr mijėra fytyrė;
Pa ngjallenė mė ēdo lule, mė ēdo bar e mė ēdo fletė
Gjėra tė gjalla me mijė, rroitin nga dheu si mbletė.

Shpest' e mizatė kėndojnė e kuajtė hingėllijnė,
Lulet' e bukura m'erė si ar e si flori ndrijnė,
Bujku nget pėndėn e lėron, mbjell a bėn gati ugarė,
Kalorėsi i shkon njatė dhe i thotė -- puna mbarė --
Papo merr anėn e lumit me zėmėrė tė gėzuar,
Kėndon, fishėllen e vete ngadalė, duke mejtuar;
Vė re lumėn e kulluar, qė ikėn me ligjėrime,
E ndėr ment tė ti i bije ca t'ėmbla shumė mejtime.
Vashazėtė bukuroshe, posi shqerratė manare,
Si kapėrollet e malit, si thėllėzatė mitare,
Venė tė lajnė nė lumė gjithė tok duke kėnduar,
Me gas nė sy e nė buzė e me lulezė nėr duar;
Pėrveshin llėrėt' e bardha dhe tė majm'e tė perndijta,
Pulpazėtė bukuroshe e kėmbėzėt' e kėrthijta.
Dallėndyshja qė fluturon e ndehetė pėrmi lumė,
U afrohetė si mike e u thotė fjalė shumė,
Dhe mėshqer' e pėrkėdhelur vjen nė lumė tė pij' ujė,
A tė prėhetė nė hije, a tė bėnjė gjė rrėmujė.
Bari, bima vatur mė bres e bujku shum' i gėzuar,
Si bariu kur merr kėrthinė edh'e pėrkėdhel ndėr duar.

Bilbili ia thotė bukur, lumi vete gjithė valė,
Ep erėn e Perėndisė trėndafili palė-palė.

Veē njė vashėz' e mjerė qan tė motrėnė, q'e ka lėnė,
O! ėshtė mbuluar nė dhe vashėza fytyrėhėnė!
Mėma dhe motėra mbetur nė zi e nė vaj tė shumė,
Dhe shqerra manarez' e saj, e pėrzieshmez' e pėr lumė!
Tė kėput shpirtinė plaka, kur zė dhe nėmėron e qan,
Ah, i ziu njeri nė jetė sa heq e sa duron e mban!

Vashėn vėrtet e mbuluan, po shpirt'i saj nė qiej shkoi,
Hapi krahėthit e lehtė, nė hapėsirat fluturoi;
Bukuri e saj u pėrzje me bukurizėt tė prillit,
Me fjalėzėt tė bilbilit, me erėt tė trėndafilit,
Gjėsendi s'humbetė kurrė e gjė s'vdes me tė vėrtetė,
Mase ndryshohenė pakė, po janė nė kėtė jetė;
As shtohet, as pakėsohet, as prishetė gjithėsija,
Vdesėn e ngjallenė prapė si gjith' edhe njerėzija.
Kėtu janė gjithė ē'janė e gjithė ē'gjė munt tė jetė,
Engjėllitė, Perėnditė dhe ajy Zot'i vėrtetė!
Se njė trup e njė shpirt ėshtė gjithėsia, qė s'ka anė,
Tė gjallė edhe tė vdekur gjithė brėnda nė tė janė.

Perėndija njerin' e parė e mori prej dore vetė,
E zbriti mi faqet e dheut, q'ish me lulez' e fletė,
Mė tė drejtėnė tė themi, mbi faqet tė dheut e ngriti,
E bėri tė zotthin' e dheut edhe kėshtu e porsiti:

Nga kjo baltė tė kam bėrė, rri kėtu, mė paē uratė,
Mos u loth e mos psho kurrė, po pėrpiqu dit' e natė,
Sheh si punon gjithėsija? Ashtu tė punosh edhe ti,
Tė mos rrish kurrė pa punė e tė vėsh duartė nė gji.
Mos u bėj i lik e i keq, i paudh' e i pabesė,
I rrem, i ndyrė, i dėmshim, i rėnduar e pa shpresė,
Mbėrohu nga tė kėqijat, prej ēdo farė ligėsije,
Prej nakari, prej lakmimi, prej vjedhjeje, prej marrėzije,
Mos vra, mos merr tek s'ke vėnė, edhe ki nam dashurinė,
Bes' e fe ki urtėsinė, tė drejtėnė, mirėsinė.
Nė bėfsh mirė, liksht s'gjen kurrė, po, nė bėfsh liksht, mos prit mirė,
Ki dėshirė pėr tė mirė dhe nė zemėrė mėshirė,
Ji i but', i urt', i vyer e mos u bėj kurrė makut,
I egėr e i mėrzitur dh'i mahnitur si madut,
Mos ju afro dhelpėrisė, po sė drejtėsė iu nis pas;
Nė dėgjofsh fjalėt' e mija, do tė jesh gjithėnjė nė gas.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:50

Nga gjithė ē'pat gjithėsia, tė kam dhėnė dhe ty pjesė,
Nė u bėfsh si them, i mirė, emr'i math do tė tė mbesė.
Tė kam dhėnė mėnt tė mėsosh, tė vėrtetėn me tė ta shohē,
Dhe zėmėr' e vetėdijė, tė mir' e tė drejtėn ta njohē,
Do tė tė lė dhe nevojėn, udhėn tė tė tregonjė,
Tė tė ndihnjė mė ēdo punė, tė tė mėsonj' e tė tė zgjonjė.
Gjithė tė mirat qė janė, kėtu nė dhet i kam mbuluar,
Po gjėsendi nė shesh s'nxjerr dot pa dirsur e pa munduar;
I gjen tė gjitha me kohė, po rrėmo thell' e mė thellė,
Ē'do gjė qė tė duhet, kėrkoje, barku i ti do ta pjellė.
Sa gjėrėrazė tė vlera do tė gjesh ti kėtu brenda,
Edhe pėrsipėrė soje, e sa do tė t'i ket ėnda!

Me fuqit qė tė kam dhėnė, them qė tė vinjė njė ditė
Tė marrē udhėn e sė mirės e tė gjesh tė madhe dritė,
Tė marrē vesh dalėngadalė sa punėra qė kam bėrė,

Diell, hėnė, yj, dhe, qiej e gjithėsinė tė tėrė!

Po qė u bėre i urtė, mua mė ke afėr teje,
Ndryshe, qofsh i mallėkuar edhe mėrguar prej meje!

Tė parit tėnė perndia kėto fjalė vetėm i tha,
I fali gjithė tė mirat, i dha uratėn dhe e la.
Det i p'an'i mirėsisė, q'emrin tėnd s'e zė dot ngoje,
Qysh e ngrehe gjithėsinė pa lėnė farė nevoje!
Fali njeriut urtėsinė, mirėsinė, njerėzinė,
Butėsinė, miqėsinė, dashuri, vėllazėrinė;
Epu sheshevet lul' e bar dhe pyjevet gjeth e fletė,
Resė shi, aravet bimė e mos lerė gjė tė metė,
Fali erė trėndelinės, manushaqes, trėndafilit,

Kalliut bukė, mizės pjesė, zogut ngrėnie, zė bilbilit,
E drurėvet epu pemė dhe uratė bagėtisė,
Dėrgo dhėmbj' e kujdes pėr to nė zėmėrt tė njerėzisė;
Epi pjergulls' e vreshtit rrush dhe vozėsė fali verė,
Mos e lerė pa tė kurrė, kurrė thatė mos e lerė;
Fali diellit flak e zjarr dhe hėnės e yjet dritė,
Edhe detit uj' e kripė, gjithėsisė jet e ditė.
Yjtė le tė vinė rrotull dhe njerėzit tė punojnė,
Tė dėfrejn' e tė gėzohen dhe si vėllezėr tė shkojnė.

Tregomu dhe shqipėtarėt udhėn e punės sė mbarė,
Bashkomi, bėmi vėllezėr edhe fjeshtė shqipėtarė,
Falmi, falmi Shqipėrisė ditėn e bardh' e lirisė,
Udhėn e vėllazėrisė, vahn' e gjithė mirėsisė.

Nxirr tė vėrtetėn nė shesht, paskėtaj tė mbretėronjė,
Errėsira tė pėrndahet, gėnjeshtėra tė pushonjė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:53

Jeronim De Rada


1814 - 1903

Jeronim De Rada lindi mė 1814 nė fshatin e vogėl dhe piktoresk Maki tė Kozencės, jo larg nga Shėnmitėr Korona, qendėr e kolegjit arbėresh Shėn-Adrianit. Nė kėtė kolegj De Rada i ri kreu studimet e para, qė patėn rėndėsi tė veēantė pėr formimin e personalitetit tė tij. Aty ai studioi letėrsinė antike dhe moderne, njohu idetė e Revolucionit Francez, qė ndikuan nė formimin e personalitetit tė tij. Mė 1833 De Rada mbaroi kolegjin dhe i ati e mbajti njė vit nė fshat, pėr tė pėrmirėsuar shėndetin. Pikėrisht gjatė qėndrimit nė vendlindje ndodhėn dy ngjarje, qė do t'i jepnin hov krijimtarisė sė tij letrare. Nė shekullin XIX ngulmimet arbėreshe, sidomos ato tė arbėreshėve tė Italisė kishin ruajtur tė paprekur ndjenjėn e dashurisė pėr atdheun e tė parėve, gjuhėn, zakonet e tradiat stėrgjyshore, e shfaqėn me njė forcė tė veēantė vetėdijen e tyre shqipatre edhe nė fushėn e lėvizjes kulturore e letrare. Letėrsia e re qė lindi tek arbėreshėt pėrtej Adriatikut nga dhjetėvjetėshi i tretė i atij shekulli, me gjithė tiparet e veēanta qė buronin nga kushtet nė tė cilat ndodheshin tė mėrguarit, ishte njė degė e letėrsisė shqiptare tė kohės, e lindur si shprehėse e idealit tė ēlirimit tė atdheut. Prandaj, nė qendėr tė kėsaj letėrsie ishte ideja patriotike, evokimi i traditav e tė lavdishme tė popullit tonė dhe, nė rradhė tė parė, i kohės sė Skėnderbeut. Tipari themelor i jetės politike tė Italisė nė gjysmėn e parė tė shekullit XIX nė Itali eci pėrpara proēesi i shuarjes sė marrdhenieve feudale dhe i zhvillimit tė marrdhėnieve tė reja kapitaliste. Italinė, veēanėrisht pjesėn jugore tė saj e dallonte njė prapambetje dhe varfėri e madhe
Pikėrisht nė kėto kushte i dhanė hov lėvizjes kombėtarepėr ēlirimin e vendit. Nė krye tė lėvizjes sė masave nė vitet `20 u vu borgjezia liberale dhe organizata e fshehtė e karbonarėve.
Lufta e tyre arriti njė rezultat tė pjesshėm: kufizimi i absolutizmit pėrmes kushtetutės. Nė vitet `30 doli nė skenė oragnizata "Italia e Re„, e themeluar nga revolucionari Maxini, qė rrithte nga shtresat e borgjezisė sė vogėl. Ajo veproi pėrmes kompllotesh e kryengritjesh, tė cilat dėshtuan, sepse organizata nuk nuk mbėshtetej nė masat e gjera tė popullit. Tė njėjtin fat pėsuan edhe aksionet revolucionare popullore nė vitet 1848-`49, kur levizja pėr ēlirimin e Italisė u ngrit nė njė shkallė tė re dhe mori pėrpjestime shumė tė gjera. Si rrjedhim, bashkimi i Italisė u arrit vetėm nė vitin 1867 dhe u konsolidua plotėsisht me 1870. Frytet e fitores i korrėn borgjezia e madhe dhe ēifligarėt liberalė, tė cilėt nuk i plotėsuan kėrkesat e masave pėr ndryshime shoqėrore, madje as pėr republikė dhe e bashkuan Italinė nėn dinastinė e Savojės. Njė rol tė ndjeshėm nė ngjarjet e kohės luajtėn edhe arbėreshėt, qė nė lėvizjen pėr ēlirimin e zhvillimin demokratik tė vendit shfaqėn njė heroizėm e shpirt sakrifice tė rrallė.
Nė kėto kushte, te bashkatdhetarėt tanė pėrtej detit lindi njė veprimtari aktive politiko-kulturore e letrare, qė u dendėsua sidomos nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX. Kjo veprimtari mori hov nga kontaktet pėrherė e mė tė dendura me lėvizjen kombėtare tė Shqipėrisė, me rrethet politike tė ngulimeve tė ndryshme shqiptare dhe me personalitetet mė tė shquara qė ishin nė krye tė kėsaj lėvizjeje. Letėrsia arbėreshe e shekullit XIX kishte si tipar tė saj kryesor patriotizmin. Duke qenė shprehje edhe e aspiratave demokratike dhe e pakėnaqėsisė ndaj kushteve shoqėrore, ajo, qė nė fillim i kushtoi vėmendje tė veēantė problematikės shoqėrore.
Pėr frymėn demokratike tė letėrsisė arbėreshe dėshmon edhe interesi qė u tregua pėr luftėn ēlirimtare tė popujve tė tjerė. Kjo letėrsi gjeti shprehjen e vet pėrmes drejtimit letrar tė romanticizmit, po u ushqye nga njė filozofi qė, me racionalizmin e saj, dukej se binte nė kundėrshtim me "etjen pėr pafundėsi„ dhe "kultin e ndjenjės„, qė e dallonte kėtė drejtim nga filozofia iluministe.
Figura mė e ndritur e kėsaj letėrsie dhe njė nga figurat mė tė mėdha tė Rilindjes sonė ėshtė Jeronim De Rada.
Jeronim De Rada lindi mė 1814 nė fshatin e vogėl dhe piktoresk Maki tė Kozencės, jo larg nga Shėnmitėr Korona, qendėr e kolegjit arbėresh Shėn-Adrianit.
Nė kėtė kolegj De Rada i ri kreu studimet e para, qė patėn rėndėsi tė veēantė pėr formimin e personalitetit tė tij. Aty ai studioi letėrsinė antike dhe moderne, njohu idetė e Revolucionit Francez, qė ndikuan nė formimin e personalitetit tė tij.
Mė 1833 De Rada mbaroi kolegjin dhe i ati e mbajti njė vit nė fshat, pėr tė pėrmirėsuar shėndetin. Pikėrisht gjatė qėndrimit nė vendlindje ndodhėn dy ngjarje, qė do t'i jepnin hov krijimtarisė sė tij letrare. Djali u njoh me folklorin, qė i zbuloi atij shpirtin e popullit tė vet. Po nė kėtė kohė ai njohu njė vajzė tė varfėr, tė bijėn e njė bariu, qė e afroi me njerėzit e thjeshtė dhe i frymėzoi vjersha tė ngrohta dhe tė ndiera. Njė botė mė e gjerė u hap para De Radės sė ri mė 1834, kur i ati e dėrgoi tė studionte pėr drejtėsi nė Napoli, qendėr e madhe kulturore-politike e Italisė sė Jugut. Aty i riu arbėresh u njoh me lėvizjen letraree politike tė kohės, shkroi dhe botoi krijimet e para letrare. Aty lindi vepra e tij e parė e botuar "Kėngėt e Milosaos„, qė shėnonte agimin e njė periudhe tė re pėr letėrsinė kombėtare. Kjo vepėr hodhi kushtrimin pėr ēlirimin e atdheut tė stėrgjyshėrve:
"Erdhi dita e Arbėrit„!
Vepra "Kėngėt e Milosaos„ u botua mė 1836. Poema, me vlerat e saj tė spikatuar ideore dhe artistike, e bėri tė njohur poetin dhe ngjalli entuziazmin e arbėreshėve. Qė nga ajo kohė fillon pėr De Radėn njė rrugė e re: rruga e pėrpjekjeve aktive pėr t'i dhėnė dritė atdheut tė tė parėve. Po atė vit ai u shtrėngua tė ndėrpriste studimet dhe tė kthehej nė fshat, pėr shkak tė kolerės qė kishte rėnė nė Napoli. Pa shkuar asnjė vit poeti mori pjesė nė njė komplot pėr tė pėrmbysur regjimin absolutist tė Burbonėve. Komploti dėshtoi dhe poeti, pėr t'i shpėtuar burgosjes ose dėnimit me vdekje, u detyrua tė jetonte gjashtė muaj si komit.
Edhe mė vonė, kur ai bėnte praktikėn si avokat nė Napoli, policia e gjurmonte si njeri tė dyshimtėMė nė fund e arrestoi dhe e burgosi. Pas lirimit nga burgu, De Rada mbeti pa punė dhe u shtrėngua tė hynte si mėsues privat nė njė familje fisnike tė Napolit.
Mė 1840 ai botoi poemėn e vet tė dytė, "Serafina Topia„ e cila mė tepėr sesa njė poemė dashurie, ishte njė himn pėr bashkimin dhe vllazėrimin e shqiptarėve. Censura burbone, duke kuptuar idetė liridashėse tė librit, nuk lejoi qarkullimin e tij. Megjithatė, poeti vazhdoi rrugėn e krijimtarisė, duke plotėsuar "Milosaon„ me kėngė tė tjera, duke botuar, pėr herė tė dytė poemėn "Serafina Topia„ dhe tragjedinė "Numidėt„(italisht). Nė kėtė periudhė De Rada u bė i njohur edhe jashtė kufijve tė Italisė. Veprimtaria letrare nuk e largoi poetin nga politika. Baticat revolucionare tė vitit 1848 e gjetėn De Radėn duke mbrojtur aktivisht pikėpamjet pėrparimtare pėrmes gazetės sė tij "Arbėreshi i Italisė„. Shpėrthimi i reaksionit tė egėr e detyroi atė tė mbyllte gazetėn e tė tėrhiqej nė fshatin e lindjes "pėr tė pritur kohė mė tė mira„. Megjithatė, poeti, nėpėrmjet punės sė vet, nuk e reshti veprimtarinė politike. Nė kėtė kohė ai iu kushtua mė tepėr ēėshtjes kombėtare shqiptare. Mė 1849, pas pėrpjekjeve aktive tė De Radės, nė kolegjin e Shėn-Adrianit u vendos mėsimi i shqipes dhe poeti u bė mėsues is saj., po pas tre vjetėsh u pushua nga puna pėr idetė e tij pėrparimtare.
Mė 1847 dhe mė 1848 De Rada kishte nxjerrė nė dritė Rrėfimet e Arbrit, katėr novela nė vargje, ku ideja patriotike vinte duke u fuqizuar nė krahasim me krijimet e tij tė para. Kėto novela dalloheshin pėr njė romantizėm me karakter tė stuhishėm, pėr thellėsi lirizmi, por kishin edhe ėrrėsi dhe copėzim. Mė 1850 poeti u martua me arbėreshen Madalena Melkji, me tė cilėn pati katėr djem. Pas vitit 1860 ai filloi tė boronte njė sėrė veprash estetike, gjuhėsore, politike, folklorike, qė mbėshtetnin aktivisht ēėshtjen shqiptare, si "Parimet e estetikės„(1861), "Lashtėsia e kombit shqiptar„(1864), "Rapsodi tė njė poeme arbėreshe„(1866) etj. Mė 1878 poeti ngriti hapur zėrin nė mbrojtje tė Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit, duke protestuar me forcė kundėr cėnimit tė terėsisė tokėsore tė Shqipėrisė. Ai tashmė ishte lidhur ngushtė me lėvizjen kombėtare dhe atdheun e tė parėve dhe militonte nė dobi tė kėsaj ēėshtjeje edhe nėpėrmjet publiēistikės. Kėshtu, mė 1883-`87 De Rada nxorri revistėn e parė shqiptare "Flamuri i Arbrit„, qė u bė tribinė atdhetarizimi dhe mbrojtėse e interesave tona kombėtare ndaj synimeve grabitqare tė shovinistėve fqinjė dhe tė imperializmit austriak e italian, duke shtruar kėrkesėn pėr autonominė e Shqipėrisė. Vitet e fundit tė jetės qenė tė rėnda e tė mundimshme. Fatkeqėsitė e rėnda familjare (vdekja e gruas dhe e djemve) nuk e mposhtėn poetin, pėrkundėrazi ai u bė mė i zjarrtė se kurrė nė veprimtarinė e tij poetike e krijuese. Nė kėtė kohė ai pėrfundoi poemėn e gjatė "Skėnderbeu i pafat„, poemėn "Gjon Huniadi„ variantin e fundit tė "Serafina Topisė„, me titull "Njė pasqyrė e jetės njerėzore„. De Rada organizoi edhe dy kongrese gjuhėsore pėr ēėshtjen e shqipes (Koriljano Kalabro, 1895, Ungėr, 1897), mori pjesė nė Kongresin XII tė orientalistėve ne Romė, ku foli pėr gjuhėn tonė dhe, me pėrpjekjet e tij u cel njė katedėr e shqipes nė Institutin e Gjuhėve Orientale nė Napoli.
Nė kėtė periudhė ai ishte pėrsėri mėsues i shqipes nė Shėn-Adrian. Vdiq me 1903, nė moshėn nėntėdhjetėvjeēare, nė njė dhomė tė shkretė, pa dritė, pa zjarr, pa bukė, duke lėnė pas pikėllimin e gjithanshėm tė arbėreshėve.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:53

Kėngėt e Milosaos

Kėngėt e Milosaos ėshtė vepra e parė e De Radės dhe mė e njohura. Me kėtė poemė liroko-epike tepėr tė veēantė poeti afirmohej si individualitet i fuqishėm dhe origjinal. Skema e subjektit tė poemės ėshtė e njohur nė letėrsinė sentimentale dhe romantike, njė dashuri e kundėrshtuar nga mjedisi. Po kėrij motivi tė njohur De Rada i jep njė freski tė jashtėzakonshme. Thjeshtėsia nė dukje e fabulės dhe subjektit lind iluzionin pėr thjeshtėsi tė idesė. Nė tė vėrtetė, mesazhi i kėsaj vepre ėshtė kuptuar nė mėnyra tė ndryshme nga studjuesit: disa mendojnė se nė qendėr tė poemės ėshtė ideja patriotike, disa janė pėr idenė e dashurisė nė luftė me paragjykimet shoqėrore, tė tjerė thonė se qėndrore ėshtė ideja e afirmimit tė dashurisė si ide e madhe njerėzore.
Po tė analizojmė me kujdes veprėn, do tė shohim se ideja e luftės sė ndjenjės sė pastėr me paragjykimet e mjedisit ėshtė tepėr e fuqishme, ajo i pėrshkon tė gjitha kėngėt, ajo organizon konfliktin e protagonistėve me shoqėrinė dhe me rethanat, kurse ideja patriotike rrjedh nė vepėr mė tepėr si rrymė e nėndheshme, e cila, megjithatė, njeh shpėrthime tė fuqishme e tronditėse. Edhe kjo ide bėhet bazė pėr njė konflikt tjetėr ndėrmjet ndjenjės dhe detyrės: protagonisti disa herė shpreh dėshirėn e vet pėr tė luftuar pėr ēlirimin e atdheut, dėshirė qė mbėshtetet nga e ėma dhe nga populli si figurė kolektive. Kjo dėshirė pėrleshet me ndjenjėn e dashurisė nė vetėdijen e protagonistit dhe me vetė qėndrimin e sė dashurės qė do t`a mbajė pranė vetes. Kurorėzimi i idesė patriotike, triumfi i ndjenjės sė detyrės nė shpirtin e protagonistit ėshtė rėnia e tij heroike nė luftė, tė cilės i kushtohet njė kėngė e shkurtėr, po tepėr shprehėse (sikur konflikti kryesor tė ishte ai midis dashurisė dhe mjedisit, logjikisht poema do tė merrte fund me kurorėzimin e kėsaj dashurie me martesė). Pra, sipas mendimit tonė nė poemė problemi patriotik dhe problemi i luftės sė ndjenjės me mjedisin janė ide paralele njėsoj tė rėndėsishme. Andaj edhe poeti e quante kėtė vepėr tė vet "roman dyfish lirik„, meqėnėse ajo kish lindur nga dy shqetėsime tė thella tė tij. Poeti pohon nėpėrmjet kėsaj vepre dy ide: tė drejtėn e individit pėr tė qenė i lirė tė zgjedhė fatin e vet dhe pashmangshmėrinė e luftės sė armatosur pėr tė ēliruar atdheun. Kjo ide e fundit shprehet nė vargjet kushtruese:

Erdhi dita e Arbrit!
Doemos do vdesim
nė shtrat, nė mos rėnēim
nė prag tė shtėpive tona!


Vazhdimėsi dhe thellim tė kėsaj ideje gjejmė nė vallen e grave qė e pėrcjellin Milosaon pėr luftė:
Sjellsh ti njė ushtri fatmirė,
tė na i hapė kėto brigje
lirisė qė borėm.
Nėpėrmjet shkatėrrimit tė shpejtė tė lumturisė familjare tė Milosaos, shprehet ideja se nuk mund tė ketė lumturi vetjake, kur atdheu ėshtė i robėruar, se detyrės sė madhe tė luftės pėr ēlirim i duhet nėnshtruar ēdo gjė. Njė ide tjetėr e poemės ėshtė ajo e barazisė midis njerėzve. Kjo pohohet pėrmes dashurisė sė dy tė rinjve prej klasash tė ndryshme, pėrmes figurės sė bijės tė Kallogresė, vajzė me virtyte tė larta; po kėshtu pėrmes pėrshkrimit tė idealizuar tė lumturisė sė tyre tė thjeshtė, qė i mposht vėshtirėsitė materiale si dhe pėrmes pėrshkrimit, nė disa vende, tė jetės sė rėndė tė tė varfėrve dhe simpatisė qė tregon autori pėr ta. De Rada e shfaq veten demokrat nė kėtė poemė. Ai shpreh edhe filozofinė e qėndresės morale nėpėrmjet vargjeve tė thjeshta e tė madhėrishme tė frymėzuara nga poezia popullore:

Duro, zemėr, duro,
si duron mali me borė


si dhe nėpėrmjet fatit tė protagonistit, qė u bėri ballė nė fillim tėrė pengesave qė ndesh pėr tė realizuar dashurinė e tij dhe, mė vonė, humbjes sė tėrė njerėzve tė dashur. Nė zgjidhjen e dy konflikteve tė poemės ka njėfarė artificialiteti. Si pėr konfliktin e parė, si pėr tė dytin poeti pėrdor mjete tė kėrkuara: nė rastin e parė njė tėrmet qė rrafshon Shkodrėn dhe varfėron Milosaon; nė rastin e dytė vdekjen e Rinės. Megjithatė, deri diku ruhet logjikė e veprimit dhe e karaktereve: edhe pas tėrmetit familja e Milosaos nuk heq dorė nga paragjykimet, kurse vdekja e Rinės vetėm e forcon ndjenjėn atdhetare nė shpirtin e Milosaos.
Nė poemė pėrdoret forma e vetėrrėfimit, e dashur pėr romantikėt. "Kėngėt e Milosaos„ ėshtė njė shembull tipik i "parregullsisė lirike„ romantike. Poema ėshtė e ndėrtuar nė mėnyrė tė tillė qė kalimi nga njė kapitull nė tjetrin ėshtė krejt i befasishėm madje kėngėt e poemės mund tė duken si vjersha tė veēanta. Unitetin poemės nuk ia jep bashkrendimi logjik i ngjarjeve pėrmes subjektit, por ideja poetike. Copėzimi i poemės ėshtė nė pėrputhje me parimet krijuese tė De Radės, qė poezia duhet tė japė kulmet e jetės dhe tė shfrytėzojė nėntekstin. Veēse ky parim krijues herė-herė e kalon masėn.
Poezia popullore e ka ushqyer kėtė vepėr me frymėn patriotike dhe me optimizmin e natyrshėm, tė shėndetshėm, pėrmes tė cilit populli kupton jetėn, vdekjen, dashurinė. Kjo poezi i ka dhėnė veprės figuracionin e pasur, tė freskėt dhe tepėr origjinal si dhe metrikėn ku zotėron vargu i bardhė tetėrrokėsh trokaik.
Personazhet e poemės paraqiten nė ēastin e tendosjes mė tė lartė tė mendimeve e tė ndjenjave, qė gjen shprehje nė njė lirizėm tė vrullshėm. Poeti depėrton thellė nė botėn shpirtėrore tė personazheve tė vet, e pasqyron atė me larmi nuancash. Ai pėrshkruan po me atė forcė shprehėse dashurinė e zjarrtė tė djalit ("Veē me sy shihemi, bota tė pėrmbyset„) ashtu edhe ndjenjės sė ndrojtur tė vajzės, qė nuk di t'ia shpjegojė as vetes sė saj ("nga m'erdhi te kurmi gjithė ky gėzim„). Poeti ėshtė treguar mjeshtėr nė dhėnien e mjedisit patriarkal tė fshatit, ku vajzat nuk guxojnė tė dalin nga dera, veēse kur nuk janė "etėrit e vrenjtur", mjedis ku sundojnė thashethemet.
Milosaoja ėshtė edhe hero lirik, edhe personazh veprues. Ai mishėron heroin romantikme botė tė gjerė shpirtėrore qė ngrihet mė lart se mjedisi; njėkohėsisht edhe taė hero qė kryen njė faj tragjik dhe, disi zbehtė, nga fundi dhe heroin luftėtar. E dashura e tij. Rina, mishėron idealin romantik tė vajzės sė dashuruar, bashkėshortes dhe nėnės, po ka edhe disa tipare reale tė fshatares arbėreshe. Nėna e Milosaos dhe e motra janė mė tepėr silueta, sesa personazhe, por qė tė mbeten nė mendje. E para mishėron aristokracinė patriote dhe prandaj dallohet si nga atdhetarizmi, ashtu edhe nga konservatorizmi. Motra e Milosaos mishėron vetėmohimin e e lartė dhe tė heshtur tė motrės pėr vėllanė.
Vepra ėshtė vendosur nė shekullin XV, kur populli shqiptar, nėn udhėheqjen e Skėnderbeut, i bėri ballė perandorisė sė fuqishme osmane. Kjo vendosje ėshtė mė tepėr simbolike e konvecionale (karakteret e pasqyruara dhe sfondi i pėrgjigjen realitetit tė jetės arbėreshe bashkėkohore), por poeti ka mundur tė japė frymėn kombėtare, nėpėrmjet filozofisė, veēorive tė karaktereve, zakoneve. Sipas estetikės sė De Radės poezia duhet jo vetėm tė paraqesė me saktėsi format plastike tė gjėrave, por duhet edhe tė pėrdorė dhe tingėllimin muzikor, ritmin onomatopeik, pėr tė shprehur diēka mė tė thellė, thelbin e brendshėm tė gjėrave. Dhe "Kėngėt e Milosaos", ku brendia dhe forma shkrihen nė njė tėrėsi tė harmonishme, i mishėrojnė nė mėnyrė tė goditur kėto parime estetike. Tė gjitha dukuritė e realitetit jepen aty me njė dorė piktori; dhe njėkohėsisht muzikaliteti i vargut, ndonėse mungon rima, ėshtė i lartė.

Njė element me rėndėsi te "Kėngėt e Milosaos„ ėshtė natyra, pothuajse gjithnjė e shkrirė me ndjenjat e personazheve. Shqetėsimin e djalit gjatė grindjes mė tė dashurėn ai e jep me lėvizjen e deleve nėpėr vathė, kurse dhembjen e tij te thellė pėr vdekjen e gruas e jep pėrmes kontrastit me pėrtėritjen e pėrhershme tė natyrės.
Vepra ka njė origjinalitet tė veēantė qė i vjen nga shkrirja e mahnitjes, gėzimit fėminor nė soditjen e botės, karakteristike pėr poezinė popullore, me shqetėsimet, dyshimet e forta tė poetit romantik.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:54

Serafina Topia dhe Skėnderbeu i Pafat

Veprat kryesore poetike tė De Radės janė "Kėngėt e Milosaos", "Serafina Topia„ dhe "Skėnderbeu i pafat". "Kėngėt e Milosaos„ ishte njė poemė lirko-epike, ku frymėzimi i poetit ka qenė tepėr i kulluar dhe ėshtė arritur harmonia midis brendėsisė dhe formės. "Serafina Topia„ dhe "Skėnderbeu i pafat„ janė poema me vėllim tė gjerė, tė cilave poeti u kushtoi pothuajse tėrė jetėn. Nė kėto vepra ėshtė forcuar epizmi dhe ėshtė rritur thellėsia e problematikės nė krahasim me krijimet e rinisė. Ideja patriotike qė ishte si njė rrymė e nėndheshme tek Milosaoja kėtu ka dalė nė plan tė parė. Poeti ka synuar tė japė tabllo tė gjera tė kohės sė Skėnderbeut. Skenat e betejave alternohen me skena intime, qė tė jepet kėshtu sa mė i plotė shekulli XV nė Shqipėri. Kėtu ėshtė forcuar edhe pėrpjekja pėr ngjyrim historik… Poeti shpreh frymėn heroike tė kohės nė mėnyrė madhėshtore te "Skėnderbeu i pafat", nėpėrmjet skenave tė heroizmit masiv dhe atij tė veēantė, siē janė skena e betejės sė Shkodrės, skena e vrasjes sė pashait turk nga Astriti, njė trim shqiptar, dhe skena e ndeshjes sė Skėnderbeut me dy tartarėt. Epoka e Skėnderbeut kėtu pasqyrohet nė pėrpjestime tė mėdha vigane. Nė veprimin e poemės marrin pjesė jo vetėm individė tė veēantė me veti tė jashtėzakonshme, po gjithė kombi, si masat popullore, ashtu edhe aristokracia. Kėto poema dallohen pėr shkrirjen e epizmit, lirizmit, dhe dramatizmit, kėtu poeti i jep jetė njė galerie tė pasur personazhesh, midis tė cilėve spikatin Skėnderbeu, qė ėshtė i pranishėm nė tė dyja poemat, dhe Serafina Topia, protagonistja e poemės, "Njė pasqyrė e jetės njerėzore„ qė shfaqet edhe te "Skėnderbeu i pafat„. Skėnderbeu mishėron idealin e udhėheqėsit -si ushtarak dhe burrė shteti,- por De Rada ndalet edhe nė anėn e tij thjeshtė njerėore tė tij. Serafia Topia mishėron idealin e gruas shqiptare dhe njėkohėsisht idealin e njeriut tė zhvilluar nė mėnyrė tė gjithanshme. Romatizmi i De Radės merr nė kėto poema ngjyra tė forta, heroikja ndėrthurret me tragjiken. Problematika patriotike (ēėshtja e ēlirimit me luftė tė armatosur, problemi i bashkimit tė shqiptarėve, ēėshtja e udhėheqjes) nė kėto poema ėshtė nė qendėr tė vėmendjes, por shoqėrohet edhe nga njė larmi problemesh shoqėrore, morale dhe filozofike, siē janė: shfrytėzimi feudal, e drejta e njeriut pėr tė vendosur pėr fatin e vet, ēėshtja e sė mirės dhe sė keqes, e drejta e njeriut pėr lumturi. Kėto probleme mishėrohen te personazhe nga mė tė ndryshmet. Poeti shfaq njė thellėsi tė veēantė zhbirimi nė botėn e brendėshme tė krijesave tė veta. Veēanėrisht tė gjalla janė figurat e grave, si:
Imotea, Agata, Frosina, Vantisana, te "Skėnderbeu i pafat"; Serafina, Evoda, Parayllja, Olimpia te "Njė pasqyrė e jetės njerėzore".
"Skėnderbeu i pafat"
shkrin elementė tė eposit me elementė tė poemės kombėtare-historike dhe tė poemės filozofike. "Njė pasqyrė e jetės njerėzore"ėshtė edhe ajo origjinale pėr nga lloji, shkrin llojin e poemės shoqėrore-psikologjike me llojin e poemės epiko-heroike.
Tė dyja poemat kanė marrė nga poezia popullore hiperbolizmin e figurave tė kreshnikėve dhe pasurinė e figuracionit. Vargu afrohet me vargun e lirė.

De Rada mbetet poeti qė hodhi themelet e letėrsisė me tė vėrtetė artistike arbėreshe, dhe dha njė ndihmesė tė madhe pėr tėrė letėrsinė kombėtare. Ai qe i pari qė ngriti nė art epokėn e lavdishme tė Skėnderbeut. Duke pasqyruar "Motin e madh", kohėn e "Skėnderbeut". De Rada hodhi kushtrimin pėr luftė tė armatosur kundėr zgjedhės osmane. Ai ėshtė njėkohėsisht i pari qė ēeli traditėn e mbėshtėtjes sė letėrsisė arbėreshe nė poezinė popullore. De Rada qe edhe lėvruesi i parė i poemės epiko-lirike, i novelės nė vargje dhe i poemės epike. Gjithashtu ai ka meritėn qė lėvroi deri diku poemėn shoqėrore, ndonėse nuk i kuptonte deri nė fund kontradikatat klasore. Poeti ka simpati pėr njerėzit e thjeshtė, pasqyron me dhembje mjerimin dhe shfrytėzimin, ka besim tė madh te njeriu dhe te mundėsitė e tij, megjithatė deri diku ndikohet nga fatalizmi dhe misticizmi, qė vende-vende ia dėmtojnė krijimtarinė nga ana ideore, madje edhe estetike. Nė thelb vepra e De Radės i pėrket romantizmit pėrparimtar, njė romantizmi veēanėrisht origjinal, qė nuk i kėndon vetėm tė jashtėzakonshmes, por zbulon edhe poezinė e sė zakonshmesDe Rada ėshtė mjeshtėr i stilit tė pėrmbledhur dhe tepėr shprehės, i pėrdorimit tė figuracionit, qė dallohet pėr freski dhe ndikim tė fortė emocional. Gjuha me tė cilėn shprehet De Rada, ėshtė e pasur, por disi e errėt, Poeti pati njė ndikim tė madh nė veprat e shkrimtarėve arbėreshė dhe njė ndikim mė tė vogėl te shkrimtarėt e tjerė tė Rilindjes.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
TheBest
Moderator
Moderator


Male
Numri i postimeve : 4519
Age : 28
Location : Deutschland
Job/hobbies : Fraer
Humor : Filmat qesharake
Registration date : 13/11/2007

MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   4/2/2009, 00:54

Pashko Vasa



Pashko Vasa, i njohur sidomos me emrin Vaso Pasha, ėshtė njė ndėr udhėheqėsit mė tė hershėm e mė tė njohur tė lėvizjes sonė kombėtare. Ai ka hyrė nė historinė e Rilindjes si ideolog dhe si poet i saj. Lindi nė Shkodėr mė 1825. Mėsoi disa gjuhė tė huaja si autodidakt dhe fitoi njė kulturė shumė tė gjerė pėr kohėn. Rreth vitit 1847 shkoi nė Itali dhe mori pjesė me armė nė dorė nė revolucionin e Venedikut kundėr pushtimit austriak. U tregua trim dhe me aftėsi ushtarake. Pas dėshtimit tė kėsaj lėvizjeje, P.Vasa u vendos nė Stamboll. Nė Turqi P.Vasa u ngrit nė shkallėn e lartė tė hiearkisė shtetėrore. Nga viti 1883 e deri sa vdiq, mė 1892 nė Bejrut, ishte guvernatori i pėrgjithshėm i Libanit. Gjatė gjithė jetės sė tij P.Vasa s'ka rreshtur sė menduari pėr Shqipėrinė dhe ka dėshiruar ta shohė tė lirė, tė pavarur, e tė kulturuar. Veprimtaria e tij politike fillon nė vitet `60 nė Stamboll, ku bashkpunoi me K.Kristoforidhin, Ismail Qemalin, Hoxha Tasinin. Mori pjesė nė pėrpjekjet pėr oragnizimin e shoqėrive patriotike e kulturore, pėr krijimin e njė alfabeti tė shqipes dhe bashkė me Samiun ishte ndėr themeluesit e Shoqėrisė sė tė Shtypurit Shkronja Shqip. P.Vasa qe njė nga frymėzuesit kryesorė tė Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit dhe mbrojti me forcė ēėshtjen kombėtare nė Stamboll dhe nė qarqet diplomatike jashtė perandorisė.
Veprimtarinė letrare P.Vasa e zhvilloi kryesisht nė vitet `50-`60 tė shekullit XIX. Gjithė krijimtaria e tij lidhet ngushtė me atdheun, me historinė dhe lashtėsinė e popullit shqiptar, me mbrojtjen e tė drejtave tė tij si komb. "A mos ėshtė krim ta duash vendin tėnd? - shkruante ai. - Ajo qė ėshtė njė cilėsi, njė virtyt pėr tė tjerėt, nuk mund tė jetė tjetėr gjė pėr ne„. Shkroi poezi, prozė artistike, publiēistikė dhe libra gjuhe.
Veprat mė tė rėndėsishme tė P.Vasės janė: pėrmbledhja me vjersha "Trėndafila dhe gjemba„(1873), ku flet me zjarr e mall pėr vendlindjen dhe dėshiron lirinė e Shqipėrisė. Mė 1879 botoi frėngjisht trajtesėn: "E vėrteta pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt„, nė tė cilėn argumenton lashtėsinė e popullit shqiptar, tregon vetitė e tij dhe mbron tė drejtat kombėtare. Botoi mė 1890 romanin "Bardha e Temalit„ tė shkruar frėngjisht, ku pėrshkruan zakone e doke tė jetės shqiptare nė sfondin e luftės pėr ēlirim kombėtar. Shkroi edhe njė "Gramatikė tė shqipes pėr tė huajt„(1887). Por kryet e vendit nė krijimtarinė e tij e zė vjersha "O moj Shqypni„
Kjo vjershė lindi nė ditėt e stuhishme tė Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit dhe qarkulloi gojė mė gojė, ngandonjėherė edhe si kėngė. Nė tė ndihet jehona e ngjarjeve dramatike qė kalonte vendi ynė, kur shqiptarėt mbronin me gjak trojet e tyre nga lakmitė e shovinistėve fqinjė dhe nga vendimet e padrejta tė Kongresit tė Berlinit. Vjersha sintetizon nė mėnyrė poetike gjithė idetė e mėdha tė lėvizjes kombėtare dhe me patosin kushtues, shėrben si njė manifest poetik i saj.
Vjersha ėshtė ndėrtuar mbi bazėn e antitezės. Pėr nga brendia ajo pėrmban dy pjesė, dy tablo tė Shqipėrisė. Nė tė parėn, si gjithė rilindėsit, me nota romantike e idealizuese autori prezanton tė kaluarėn, kurse nė pjesėn e dytė pėrshkruhet me ngjyra rrėngjethėse gjendja e mjerė e atdheut tė robėruar.
Vjersha fillon me ton elegjiak, me njė pyetje plot dhembje sdrejtuar Shqipėrisė, qė e kanė "qit me krye n'hi„, qė s'e ka mė forcėn dhe lavdinė e mėparshme.
Me njė ndjenjė krenarie, poeti na jep pėrfytyrimin e dikurshėm, tė Shqipėrisė si njė zonjė e rėndė, plot begati, trimėri e dinjitet e, mbi tė gjitha, plot vlera njerėzore:

me armė tė bardha, me pushkė ltina,
me burra trima, me gra tė dlira,
ti ndėr gjithė shoqet ke kenė ma e mira.

Poeti evokon me pak vargje edhe traditat luftarake e lavdinė e sė kaluarės, ato vite kur besa dhe lufta e trimave shqiptarė bėnin tė dridhej qiell e dhč, tė dridhej armiku otoman gjer thellė nė strofkullėn e tij. Kėto vlera frymėzonin respekt tė pakufijshėm tė tė gjithė burrave ndaj Shqipėrisė, duke pasur pėr nder ta quanin "nėnė„. Poeti, si mjaft rilindės tė tjerė, krijon raportin nėnė-bir dhe e pėrdor si mjet themelor simbolin e figurės sė nėnės. Edhe mė pas, thirrjet qė u drejton bashkatdhetarėve, ua drejton nė emėr tė kėsaj lidhjeje, nė emėr tė detyrės qė ka ēdo bir ndaj nėnės, ndaj atdheut.
Toni elegjiak rishfaqet nė fillim tė pjesės sė dytė, pėrzier me mllef tė papėrmbajtur, kur i drejtohet zemėrcoptuar Shqipėrisė:

Po sot, Shqypni, po m'thuej si je?
Po sikur lisi i rrzuem pėrdhe!


Poeti zbulon edhe shkaqet e kėsaj gjendjeje: shqiptarėt kanė harruar "besėn e tė parėve„ dhe janė pėrēarė nė Fč tė ndryshme. Dhe si ideolog dhe militant i lėvizjes kombėtare, autori u drejtohet bashkatdhetarėve:

Po jeni vllazėn t'gjithė, more t'mjerė

Megjithėse toni elegjiak ndihet edhe nė vargje tė tjera tė pjesės sė dytė, poeti nuk bie nė dėshpėrim, madje me kėtė mėnyrė ai kėrkon tė prekė nė sedėr gjithė shqipėtarėt. Kujt i bėn zemra tė shohė tė poshtėruar, tė coptuar e tė dobėt nėnėn e dashur. Me besim tė patundur nė forcėn dhe shpirtin patriotik dhe luftarak tė tyre, poeti i jep tone burrėrore vargut dhe ngre zėrin pėr luftė tė armatosur, si e vetmja rrugė pėr ta shpėtuar atdheun nga shtypja e mjerimi. Ėshtė nder qė jetėn t'ia falėsh Shqipėrisė.
Vjersha qė nis me njė pasthirrme tronditėse, elegjiake, mbyllet me njė apostrofė kushtruese:

Coniu, shqiptarė, prej gjumit, ēoniu,
tė gjithė si vllazėn n'njė besė shtrėngoniu,
e mos shikjoni kisha e xhamia,
feja e shqiptarit asht shqiptaria!

Vetėm njė atdhetarizėm i flaktė mund te krijonte vargje me njė forcė tė tillė, vargje qė shpallėn parrullėn e madhe rilindase se kombi ėshtė mbi ēdo fč, se shqiptaria, atdheu, e ardhmja e tij janė gjithēka. P.Vasa ėshtė njė nga tė parėt qė lėshoi kushtrimin pėr t'u bashkuar pa dallim feje.
Vėrtet nė pikpamje tė kompozicionit vjersha pėrbėhet prej dy pjesėsh dhe theksi vihet mė tepėr tek e dyta, por patosi i saj i drejtohet edhe sė ardhmes. Ajo u shkrua e frymėzuar nga aspiratat pėr ta parė Shqipėrinė tė lirė, tė pėrparuar e plot dinjitet. Vjersha "O moj Shqypni„ ėshtė njė nga krijimet mė tė frymėzuara tė poezisė shqiptare. Figuracioni i pasur e shprehės, epitetet, krahasimet, pyetjet retorike plot ngarkesė emocionale, shkodranishtja e kuptueshme dhe e ėmbėl e bėnė atė aq ndikues tek masat. Vargu dhjetėrrokėsh (pesėrrokėsh i dyzuar) i jep poezisė njė ritėm marshi, nė pėrputhje me pėrmbajtjen, duke sintetizuar thuajse gjithė idetė e lėvizjes kombėtare: krenarinė pėr tė kaluarėn, dashurinė pėr vendin, urrejtjen pėr robėrinė, thirrjen pėr bashkim, vjersha "O moj Shqypni„ u bė njė nga kryeveprat poetike tė Rilindjes.


Poezia e Pashko Vasės Mori Shqypni

Poezia e Pashko Vasės Mori Shqypni, e mjera Shqypni, e ka fokusuar gjendjen faktike dhe dėshpėrimin autorial pėr shkak tė asaj gjendjeje, dhe ka dhėnė njė alternativė tė shpejtė, revolucionare. Por, ajo qė i ka munguar sensit tė Pashko Vasės, ka qenė mungesa e vetėdijes pėr rolin e madh, tė jashtėzakonshėm qė do tė mund tė luante feja ose fetė nė projektin e ēlirimit kombėtar. Natyrisht, me kusht qė ato tė viheshin edhe nė njė funksion tė gjithanshėm mobilizues, emancipues dhe ndėrgjegjėsues kombėtar.

Poezia qė mbart tė ndėrthurur nė vete pėr mė shumė se njė shekull njė figurė poetike nbresėlėnėse dhe njė kocept ideologjik pėr identitetin kombėtar, tė emėrtuar si Shqyptaria, nuk ka si tė mos jetė vazhdimisht objekt analize dhe rivlerėsimi. E tillė ėshtė poezia Mori Shqypni, e mjera Shqypni (1880) e Pashko Vasės, e cila edhe pas njėqind e njezet vjetėve, me vlerėn e saj qendrore ka ruajtur njė fuqi komunikimi dhe identifikimi me lexuesit e vet. Mė ka rėnė tė shoh jo pak njerėz, qė nuk dinė shumė ose madje nuk dinė asgjė pėr autorin e poezisė Mori Shqypni, e mjera Shqypni, por sapo tė pėrmenden vargjet e saj, janė nė gjendje qė sė paku tė shprehin njė emocion, qė shkaktohet nga pėrjetimi i idesė sė saj. Pėrveē se ėshtė nė njė farė dore si njė vazhdim i traditės sė receptimit oral tė vlerave poetike, kjo mėnyrė reagimi mė duket se ka tė bėjė mė shumė me vlerėn qendrore tė poezisė sė Vasės, pėr shqyptarinė si legjitimim i identitetit kombėtar.

Njė sakrificė autoriale...

Figura poetike dhe koncepti ideologjik shqyptaria, krijohen nė poezinė Mori Shqypni, e mjera Shqypni, nė finalizimin e njė angazhimi poetik, pėr ringritje kombėtare, pėr rimarrje tė vetes, pėr zgjim nga gjendja e mjerė:
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.albade.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Letersia e Rilindjes...   Today at 10:00

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Letersia e Rilindjes...
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: