Albade.com
Pėrshendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma nė faqen tonė, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund tė identifikoheni qė tė merrni pjesė nė
diskutimet dhe temat e shumta tė forumit tonė.

- Nė qoftė se ende nuk keni njė Llogari personale nė forumin tonė, mund ta hapni njė tė tillė duke u Regjistruar
-Regjistrimi ėshtė falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kėnaqėsi:
Staffi i Forumit Albania Server Forum

Vizitor tė nderuar dhe tė rrespektuar nėse dėshironi qė pop login tė mos shfaqet klikoni butonin DO NOT DISPLAY AGAIN
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.bestgoo.com". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė.

Share | 
 

 Kasėm Trebeshina 1926

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Leonita
Administrator
Administrator


Female
Numri i postimeve : 2988
Location : United Kingdom
Registration date : 30/03/2008

MesazhTitulli: Kasėm Trebeshina 1926   23/4/2008, 21:05

Kasėm Trebeshina 1926



Kasėm Trebeshina lindi nė Berat mė 5 gusht 1926. Filloi studimet nė Shkollėn Normale tė Elbasanit, por i ndėrpreu mė 1942, kur u aktivizua gjallėrisht nė Luftėn Nacionalēlirimtare, prej sė cilės i kanė mbetur disa plagė. Trebeshina ndėrpreu edhe studimet e larta nė Institutin e Teatrit "Ostrovski", tė Leningradit dhe iu kushtua tėrėsisht krijimtarisė letrare. Nė vitin 1961 arrin tė botojė poemėn "Artani dhe Min'ja ose hijet e fundit tė maleve" dhe njė pėrkthim pa emėr tė Garsia Lorkės. Veprat e Trebeshinės kanė nisur tė botohen nė fillim tė viteve '90 fillimisht nė Prishtinė: Stina e stinėve, 1991; mekami, melodi turke, 1994; Histori e atyre qė nuk janė, 1995 dhe nė Tiranė: Legjenda e asaj qė iku, 1992; Koha tani, vendi kėtu, 1992; Qezari niset pėr nė luftė, 1993; Rruga e Golgotės, 1993; Lirika dhe satirė 1994: Hijet e shekujve, 1996; Ėndrra dhe hije drama; 1996 etj. Megjithatė pjesa mė e madhe e veprės sė Kasėm Trebeshinės ėshtė ende nė dorėshkrim: 18 vėllime me poezi, 42 pjesė teatrore, 21 romane e vėllime me tregime etj. Kasėm Trebeshina u njoh si shkrimtar nė dhjetėvjeēarin e fundit tė shekullit 20. Ky fakt lidhet fillimisht me rebelimin e tij tė hapur politik, e mė pas me disidencėn letrare. Pjesėmarrės aktiv nė Luftėn Nacionalēlirimtare qė nė moshė fare tė re, ai nuk u pajtua me politikėn moniste tė numrit njė tė partisė ku bėnte pjesė; e kundėrshtoi atė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, veēanėrisht, pėr orientimin qė po i jepte letėrsisė dhe arteve. Per kėtė qėndrim u burgos dhe veprat i mbetėn nė dorėshkrim. Letra e tij "Promemorje" pėr Enver Hoxhėn, shkruar mė 5 tetor 1953, denoncon vendosjen e pushtetit "njėdorėsh" nė Shqipėrinė e Pasluftės sė Dytė Botėrore dhe instalimin e Metodės sė realismit socialist tė cilėn vetė Kasėm Trebeshina e identifikon me njė ēensurė nga mė tė ēuditshmet.
"Stina e stinėve", ėshtė vepra mė pėrfaqėsuese (e atyre qė janė botuar deri mė sot) e Kasėm Trebeshinės, e cila ka tėrhequr vėmendjen e kritikėve dhe tė studjuesve tė letėrsisė. Nė kėtė vėllim janė pėrfshirė tri novela: "Stina e stinėve", e cila ka dhe njė titull tė dytė "Kėngė fėmijėrie", "Odin Mondvalsen" me titull tė dytė "Njė histori dashurie" dhe "Fshati mbi shtatė kodrina" apo "Kapriēio shqiptare".
Ndėrsa novela e parė dhe e tretė bėjnė objekt fėmijėrinė nė njė rrėfim jashtė tabuve qė zakonisht identifikohen me kėtė moshė (Stina e stinėve) dhe me ngarkesa historiko-filozofike qė e tejkalojnė fėmijėrinė (Fshati mbi shtatė kodra), novela tjetėr, "Odin Mondvalsen" pėrbėn njė cilėsi tė veēantė si pėrsa i pėrket objektit tė pasqyrimit, ashtu edhe pėr nga teknikat e rrėfimit.
Prozator, dramaturg dhe poet, Kasėm Trebeshina e kundėrshtoi qė nė nismė metodėn e realismit socialist dėmet e sė cilės ishin brenda parashikimeve tė tij.
Qė nė vitet '50 ai filloi tė shkruajė ndryshe nga veprat qė botoheshin aso kohe. Thellėsia filozofike e veprave tė tij dhe prekja e temave tabu lidhen me talentin e shkrimtarit qė shkruan si i thotė shpirti pa pyetur pėr pasojat. Dhe ndonėse persekutimet e herėpashershme e bėnė atė tė vuajė fizikisht, vepra e Trebeshinės , ndonėse nuk u botua, si ajo vera e vjetėr, e shfaqi vlerėn e saj pas disa dekadash (nė vitet '90).
Sipas kritikės serioze vepra e Trebeshinės qėndron ndėrmjet traditės kuteliane dhe surealizmit. Nisur nga fakti se pjesa mė e madhe e veprės sė Kasėm Trebeshinės ėshtė ende nė dorėshkrim, vendi i saj nė rrjedhat e letėrsisė sė sotme shqiptare mbetet i papėrcaktuar pėrfundimisht.

_________________
The man can do, or the man can't do...!

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Kasėm Trebeshina 1926
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Albade.com :: Arti dhe Kultura :: Letėrsia-
Kėrce tek: